Didžiuokimės, kad esame iš „Ąžuolyno“7) laikrastis 2009 kovas.pdf · kalėdinis koncertas mokiniams ir mokytojams „Svajonėm, darbu rūpestingu apdovanosime Naujus metus“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos laikraštis

Kovas 2009Tiražas: 100

Kaina: 1 Lt

Didžiuokimės, kad esame iš „Ąžuolyno“

Martyna Bartašiūtė (4C), Gintarė Trybytė (4C)

Šį kartą mes kalbinome Vidą Rudokienę, pavaduotoją, pas kurią dauguma einame, norėdami pasikeisti savo ugdymo planus, kuri negaili patarimų ir visad mums padeda, kai reikia. 1982 metais baigusi Vilniaus pedagoginį institutą, mūsų pavaduotoja 6-erius

metus nemokytojavo, vėliau dirbo „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje, „Varpo“ bei „Vėtrungės“ gimnazijose.

– Sakykite, kiek metų dirbate „Ąžuolyne“?

– Čia atėjau 1997 metais, bet po dvejų mokytojavimo metų išėjau į „Vėtrungę“, kurioje dirbau pavaduotoja iki 2004 metų. Tada vėl grįžau į šią gimnaziją ir nuo tada esu ir mokytoja ir pavaduo-toja.

– Kas paskatino Jus pasirinkti

matematikės profesiją?

– Matematika man visada labai patiko, ji buvo mano mėgstamiausias dalykas mokykloje. Aš net galėdavau užmigti su skaičiais (juokiasi).

– O ar Jums nesunku suderinti mokyto-jos ir pavaduotojos pareigas? Juk moki-niai, norėdami pasikeisti savo ugdymo planą, Jūsų kabineto duris varsto itin dažnai...

– Nors kartais ir pritrūkstu laiko, tačiau suderinti šias pareigas man nėra sunku – aš labai mėgstu savo darbą.(nukelta į 3 psl.)

Jaunasis šokio talentas

Marija Dolgopolova (4C)

„Ąžuolyno“ gimnazijos vardas žinomas ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dėl to turime dėkoti gausybei gudruolių: chemikams, matematikams, ekonomistams, Lietuvos bei tarptautiniuose „vandenyse“ gaunantiems aukštus įvertinimus. Tačiau ne vien mokslo žmonės garsina mūsų mokyklą – prie „Ąžuolyno“ gimnazijos populia-rumo stiprėjimo labai prisideda mokyklos choras bei šokėjai. Vieną jų – Tomą Araškevičių, 2D klasės mokinį, – ir nusprendžiau pakalbinti.

– Papasakok, kada prasidėjo tavo, kaip

šokėjo, karjera?

– Elementaru – dar mamos įsčiose, – šmaikštauja Tomas.(nukelta į 2 psl.)

Esi aktyvus – prisijunk!

Skaitai mokyklos laikraštį? Įdomus žurnalisto gyvenimas? Turi ką papasakoti, o gal tiesiog ieškai veiklos? Prisijunk prie mokyklos žurnalistų būrio! Taigi, žurnalistų būreliui reikia naujų narių, nes dauguma – dvyliktokai. Jeigu susidomėjai, klausk mūsų, žurnalistų, arba vadovių, kada vyks susirinkimas ir ateik. Laukiam! Žurnalistai važiuoja į visas mokyklos ekskursijas :)

O trūksta ne tik rašančių. Laikraščio nebus, jei jo niekas neparuoš spaudai, t.y. nesu- maketuos. Jei informatika nesvetima, o gal šiaip patinka IT, žinai, kas yra Adobe Photoshop (ar net InDesign), domiesi web-dizainu ir taip toliau... Tu mums reikalingas! Nebijok, tai nėra sunku. Jei turi laiko, ateik į susirinkimą arba susirask Mantą Šarną ar Sitorą Šlauterytę. Kito laikraščio gali ir nebebūti, nes abu, kurie gali jį sumaketuoti, skaičiuoja dienas iki pirmojo egzamino!

Šiame numeryje dar skaitykite:● Mokyklos naujienos/senienos● Interviu su mokytojais, kurių mokiniai skina laurus● Interviu su Aiste Gvozdevaite● O kaip sekasi mūsų buvusiems žurnalistams? ... ir dar kitos naujienos!

Jaunasis šokio talentas

(atkelta iš 1 psl.)

– O jei rimtai, tai šoku jau nuo mažų dienų, dar pirmoje klasėje įsirašiau į pirmąjį šokių kolektyvą. Bet labiausiai pradėjau reikštis sesės kolektyve „Isado“, prie kurio prisijungiau penktoje klasėje.

– Kodėl pasirinkai būtent šią sporto

šaką?

– Šokiui esu dėkingas už savo gyvenimą.

– Gal galėtum paaiškinti.– Na, mano tėvai susipažino suk-damiesi ant parketo, jei ne šokis, manęs dabar nebūtų čia (juokia-si). Mano visa šeima šoka: tėvai šoko, mama dirba choreografe, sesuo Ingrida šoko ir taip pat yra choreografė. Atėjo ir mano eilė. Be to, šokis yra ir sportas, ir me-nas. Šokdamas tobulini save ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

– Girdėjau , ne tik šoki, bet jau ir vadovas esi. Kaip sugalvojai vadovauti būtent

dabar?

– Nusprendžiau kuo anksčiau įsitikinti, ar choreografija tikrai yra tai, ko aš noriu. Bet dar negaliu

savęs vadinti kvalifikuotu vadovu, nes dar nesu baigęs mokslų. Bet žmonės, su kuriais dirbu, vertina mano sugebėjimus: jiems patinka tai, ką darau, o aš džiaugiuosi, kad galiu pasidalinti savo patirtimi su jais.

– Ar viską spėji? Ar nevargina tiek daug

veiklos vienu metu?

– Niekada iš tiesų nesusimąsčiau (galvoja). Ne viską spėju, ką esu suplanavęs. Bet reikia kažką auko-ti, kad pasiektum užsibrėžtą tikslą. O apie nuovargį, tai galiu pasakyti – aš stiprus (juokiasi). Per tiek metų jau pripratau prie didžiulio fizinio krūvio. Pavargstu nebent emociškai. Bet su artimaisiais ir draugais nuovargis išnyksta; bend-raudamas su jais gaunu energijos.

– O ar yra nors viena kolektyvo, kuriame šoki, programa, prie kurios pastatymo

nesi prisidėjęs?

– Geras klausimas (nusišypso). Kaip jau minėjau, prisijungiau prie kolektyvo „Isado“ penk-toje klasėje. Stengiausi kaip įmanydamas padėti sesei, nes jai buvo nelengva: mokslai, darbas, šokiai. Paskutinius trejus metus stengiausi atsiduoti šokiui ir mano pastangas pamatė Ingrida. Mano sukurtus judesius ji sugebėjo įkomponuoti į savo programas. Taigi, paskutinių trejų metų pro-gramose yra dalelė mano fantazi-jos.

– Kas įkvepia kurti šokių judesius?

– Šoku visada: kai man liūdna, kai būnu linksmas. Dažniausiai šokių judesiai būna mano vidinio pasaulio išgyvenimų išraiška. Pamatęs mano pastatytą šokį žmogus gali suprasti, ką išgyvenau tuo metu, kai jį kūriau.

– O kokiu stiliumi šoki ir koks labiausiai

patinka?

– Be galo mėgstu visus šokių stilius. Visus stengiuosi ir šokti, ir tobulinti. Bet iš tiesų diev-

inu hiphopą, nes, jį šokdamas, labiausiai galiu atskleisti savo asmenybę. Šis šokis neturi jokių apribojimų, jame galima naudoti įvairius kitų stilių elementus. Už tai ir mėgstu hiphopą.

– Beje, sveikinu laimėjus „You dance!“ konkursą! Ar baisu buvo? Kaip tave

įvertino teisėjai?

– Dalyvaudamas praeitais metais bijojau, nes nežinojau, ko tikėtis, nes pirmą kartą dalyvavau kaip solo šokėjas. Jaudulys pakišo koją ir mėgėjų grupėje likau antras. Per metus koncertuodamas įgijau patirties, psichologiškai sub-rendau ir išmokau neleisti bai-mei manęs valdyti. Šiais metais, dalyvaudamas „profų“ grupėje, nusprendžiau tiesiog gerai praleis-ti laiką, atsipūsti nuo kasdienybės. Tie patys teisėjai, vertinę mane ir pernai, labai gyrė ir sakė, kad padariau milžinišką pažangą. Jie tikisi, kad neužmigsiu ant laurų, kad neprarasiu noro tobulėti ir kad kitais metais jie vėl mane pamatys konkurso scenoje.

– Šiais metais dažnai matėme tave su kolektyvu TV ekrane. Kaip pavyko patekti

į eterį?

– Vieno konkurso finalininkus filmavo LTV. Taip pirmą kartą ir patekom į TV ekraną. Vėliau išgirdom apie „Talentų ringą“ ir pagalvojom, kodėl gi ne? Dalyvavom sėkmingai – pate-kom į pusfinalį. Taip pat esame kviečiami talkinti tokiuose pro-jektuose, kaip laida „Gero ūpo“, kviečia ir pažįstamos dainininkės. Stengiamės padėti, kiek įstengiam.

– Žinoma, kvailas klausimas, bet ką plan-

uoji veikti ateityje?

– Tikiuosi, kad „Talentų ringas“ nėra paskutinis projektas, ku-riame dalyvausiu. Galvoju apie užsienio projektus, nes jie turi didesnį potencialą nei Lietuvos.

Kovas 2009 „Ąžuolas“

2

O gyvenimą siesiu tik su šokiu. Planuoju studijuoti choreografiją užsienyje. Juk tai mano likimas, – teatrališkai pareiškia Tomas ir nusijuokia.

Ačiū, Tomai, už linksmą ir nuoširdų pokalbį. Sėkmės tau skinantis kelią savo, kaip pats sakei, likimo link!

Didžiuokimės, kad esame iš „Ąžuolyno“

(atkelta iš 1 psl.)

– Kaip manote, ar matematikos brandos egzaminai nėra per-nelyg sudėtingi? Kaip įvertintumėte mūsų gimnazistų matema-

tikos žinių lygį?

– Na, mūsų gimnazistų matematikos žinių lygis išties labai aukštas – mūsų gimnazija juk nuo seno buvo orientuota į tiksliuosius mokslus. Džiaugiuosi gabiais ir protingais mokiniais. O dėl brandos egzaminų... Tai vienais metais egzaminas būna lengvesnis, kitais sunkesnis. Bet man nepatinka, jog į egzaminus įdedami uždaviniai, neįtraukti į programą (taip buvo ir praeitais metais – aut. past).

– Sakykite, ar gyvenime Jums dažnai tenka pritaikyti matematikės žinias? Ką pasakytumėte mokiniams, kurie teigia, jog matematika – nereikalingas mokslas: moki skaičiuoti pini-gus, kad pardavėjai neapgautų, ir užtenka?

– Pasakyčiau, kad tai yra netiesa, nes matematika iš tiesų labai reikalinga. Pinigus skaičiuojame kasdien, tačiau kartais ir plotą reikia apskaičiuoti (juokiasi) ar spręsti sudėtingesnius uždavinius.

– O ar atliekate namų darbus, ar ruošiatės pamokoms? Kas

Jums svarbiausia dėstant dalyką?

– Man labai svarbu, kad mano mokiniai suprastų, ką jiems aiškinu. Pamokoms, žinoma, ruošiuosi, nes, mano nuomone, vadovėliuose informacijos nepa-

kanka, kartais ji nėra tinkama mokiniams. Ir taip yra ne vien mokant matematikos. Taigi paruošiu moki-niams uždavinius iš kitų leidinių, kartais kiekvienas uždavinys būna vis iš kitos knygos.

– Pakalbėkime apie Jūsų laisvalaikį. Ką mėgstate veikti?– Na, laisvo laiko beveik neturiu, bet kai tik randu laisvą minutėlę, stengiuosi ją skirti savo anūkėliui, kuriam vos 5 mėnesiai. Taip pat auginu šuniuką Atą.

– Na, ir paskutinis klausimas, tiksliau, mūsų tradicija – moky-

tojo palinkėjimas skaitytojams.

– Norėčiau palinkėti, kad mokiniai didžiuotųsi savo gimnazija, kaip kad mokytojai didžiuojasi čia dirb-dami; kad garsintų mokyklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. O svarbiausia – DIDŽIUOKITĖS ŽALIAIS ŠVARKAIS.

Dėkojame pavaduotojai už nuoširdų interviu.

Mokykloje trumpai:

Indrė Čedavičiūtė (2D)

Klaipėdos krašto prijungimo paminėjimas

Visą savaitę nuo sausio 12 iki 16 dienos per istorijos bei pilietinio ugdymo pamokas moki-niai gamino Lietuvos vėliavėles. Ant jau padarytų įvairaus dydžio trispalvių buvo užrašytos datos, susijusios su Klaipėda ir Klaipėdos kraštu. Vėliau jos visos buvo prisegtos ant gimnazijos fojė besipuikuojančio medelio šakų. Galima įsivaizduoti, kaip atrodė medis, papuoštas Lietuvos simboliais – trispalvėmis vėliavomis. Tokiu būdu paminėjome Klaipėdos krašto oficialų prijungimą prie Lietuvos. Kaip žinome, buvo nueita daug kelių, kol galiausiai Klaipėda tapo Lietuvos dalimi. Taigi, gimnaziją šiuo metu puošia mūsų mokyklos mokinių pilietiškumo simbolis – trispalvėmis puoštas medelis.

Blaivybės metų paminėjimo stendai Baudžiavos ir carinės priespaudos laikais, kai Lietuvos pakelės buvo nusėtos smuklėmis ir karčiamomis, girtavimas įgavo neregėtą mastą. Iš šios ydos ištraukti tautą galėjo tik stipri ir au-toritetinga asmenybė. Vyskupas Motiejus Valančius visuotinai pripažįstamas kaip didžiojo blaivybės sąjūdžio architektas. Manoma, kad pačią blaivybės sampratą jis gavo studijuodamas Vilniaus vyriausioje seminarijoje. Tikriausiai visoje Europoje nerasime tokio(nukelta į 4 psl.)


3

sąjūdžio, kuris savo masiškumu, mastu ir veiksmingais rezultatais būtų prilygęs vyskupo vykdomai blaivinimo programai. Taigi, blaivybės metams paminėti, gruodžio 8-12 dienomis mokykloje, padedant istorijos mokytojai Redai Veličkaitei, buvo išeksponuoti stendai, kuriuose mokiniai galėjo gauti naudin-gos informacijos ne tik apie patį vyskupą Motiejų Valančių, bet ir apie blaivybės broliją, jos judėjimą, tikslus ir rezultatus. Buvo pateikiama statistika apie girtaujančius žmones, taip pat apie statistinių duomenų kas-metinius pokyčius. Stendai buvo be galo naudingi informacijos atžvilgiu.

Linkėjimai pasauliui

Visą šią savaitę „Ąžuolyno“ gimnazistai per etikos pamokas ant lapelių rašė palinkėjimus pasauliui: žmonėms, gamtai. Ir linkėjo ne materialių dalykų, o dvasinių. Tokių, kaip tolerancijos, pagarbos, atlaidumo ir kt. Iš šių lapelių ant didelio lapo formavome balioną. Paklausta, ką darys su šiuo balionu, etikos mokytoja

Adelė Povilaitienė atsakė: „Na,

kol kas šis „balionas“ labai gražiai kabo mano kabinete ant lentos. O ką darysime toliau, dar nesu-galvojau. Nebloga mintis būtų šį balioną sudeginti ir taip nusiųsti palinkėjimus pasauliui dūmų pavidalu.“ Na, iš tikrųjų – nebloga idėja. O kaipgi kitaip per-duosime linkėjimus pasauliui? Viso šio projektėlio esmė – mokinių nuomonė apie tai, kokių savybių trūksta mums, pasaulio žmonėms. Susimąstę apie tai, moksleiviai visai kitaip žvelgs į situaciją, šiuo metu susidariusią visame pasaulyje (karus, globalinį atšilimą, gamtosaugą ir kt.).

Moksleivių kelionė į Vilnių

Neseniai pasibaigusių metų gruodžio 12-ą dieną ( penktadienį) vyko gimnazijos moksleivių ekskursija į Vilnių. Važiavome ne visi kartu: pirmieji išvyko projekto „Lietuvos vardo tūkstantmetis“ dalyviai, lydimi istorijos mokytojų R.Veličkaitės, D.Tarnienės ir A.Nemickienės. Mokiniai išvyko 7 valandą ryto. Pasiekę Vilnių, aplankė Vilniaus arkikatedros-bazilikos požemius, buvo supažindinti su požemių istorija. Taip pat lankėsi Naciona-liniame muziejuje. Po istorinių vietų lankymo moksleiviai turėjo laisvo laiko, kurį kiekvienas Viln-iuje praleido savo nuožiūra. Antroji vykstančiųjų į Vilnių grupę sudarė gimnazi-jos mokinių parlamentas, klasių seniūnai, žurnalistų būrelio nariai ir mokyklos aktyvistai. Ši grupė į Vilnių pajudėjo 8 valandą ryto. Vilniuje taip pat aplankė katedros požemius. Turėjo pakankamai laisvo laiko, lankė kavines, Vilniaus senamiestį, centrą. Vakare dalis mokinių patraukė žiūrėti baleto „Miegančioji gražuolė“, o kita dalis skubėjo į spektaklį „Laukinė moteris“. Visiems paliko įspūdį

Kalėdoms pasipuošęs Vilnius, spektaklis, baletas, istorinės vietovės, pasivaikščiojimai ir šilta arbata kavinėje. Tikimės dar ne kartą sugrįžti į Vilnių.

Pasaulinė AIDS diena

Gruodžio 1-oji – pasaulinė kovos prieš AIDS diena, kurią paminėjome ir savo mokykloje. Visą pirmąją gruodžio savaitę mokykloje vyko gausybė užsiėmimų, skirtų šiai išskirtinei dienai paminėti. Buvo rengiamas ne tik fotografijų konkursas AIDS ir ŽIV tematika, bet ir rodomas trumpametražis filmas „Auksinė adata“, dalinami lankstinukai „Niekada neprarask vilties, niekada nepamiršk“. Filmas buvo rodomas ir lankstinukai buvo dalinami I-osios gimnazijos klasės moksleiviams. Vyresniems gimnazistams buvo vedamos specialios biologijos pamokos, kuriose buvo aptariamos ŽIV bei AIDS pasekmės, moksleiviai supažindinti su šių ligų simpto-mais ir pavojingomis pasekmėmis. Gimnazistai ruošė stendus apie ŽIV ir AIDS, kuriuose dominavo raudona spalva, visai kaip ir pagrindinio šios dienos simbolio – raudonojo kaspino. Su tokiais kaspinais buvo galima pamatyti ir mūsų gimnazijos moksleivius. Tai tik įrodo, jog mes – neabejingi!

Kalėdinis koncertas „Ąžuolyno“ moksleiviams

Gruodžio 19-ą dieną mūsų gimnazijoje vyko įspūdingas


4

kalėdinis koncertas mokiniams ir mokytojams „Svajonėm, darbu rūpestingu apdovanosime Naujus metus“. Koncerto scenarijus apie tai, kaip sesutė susipyksta su vyresniuoju broliu dėl Kalėdų senelio. Brolis sako, jog jo nėra, o sesutė tikina, kad yra. Mažoji sesutė pabėga pas Kalėdų senelį, o per visą koncertą brolis jos ieško. Broliui ieškoti padeda stebuklingoji Snieguolė. Koncerto metu išgirdome Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigo šiltus žodžius bei palinkėjimus mums, matėme be galo didelį įspūdį palikusius pasirodymus: dainavo mokyklos ansamblis, Kristina Muravjova, Dovilė Sobutaitė, šoko “Auštra”, “Gervelė”, “Isado”, Julius ir Ieva, Tomas ir Monika ir dar daugelis kitų šokėjų ir dainorėlių.

Bene didžiausią įspūdį visiems paliko paskuti-nis keturių mokytojų pasirodymas – mokytojos šoko ir dainavo ne tik liaudiškais elementais puoštą, bet ir Ruslanos “Wild dances” dainas. Pastaroji spinduliavo geromis emocijomis ir didžiule energija. Visi plojo ir klykė išsijuosę. Galiausiai, koncerto pabaigoje, pasirodė ir pats Kalėdų senelis - jis vis dėlto yra! Tuo turėjo įsitikinti brolis, suradęs savo sesutę. Tuo turėjo patikėti ir visi abejojantys, nes Kalėdų sene-lis apdovanojo geriausiai besimokančius mokinius, konkursų bei olimpiadų nugalėtojus,

gražiausiai papuošusius savo klases ir sukompona-

vusius kalėdines puokštes. Buvo dalinamos dovanos, saldainiai ir suvenyrai. Koncertą palikome kupini be galo puikių emocijų.

Sporto naujienos

Agnė Ubartaitė (4F)

2009 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto Mero taurę laimėjo mokyklos stalo teniso mergaičių ko-manda: S. Narmontaitė (1B), K. Ananevaitė (1G), A. Lubytė. Vadovė – mokytoja S. Pancerova. Sveikiname nugalėtojas su 1-ąja vieta!

Sausio 22 d., įvyko kovingas krepšinio finalas miesto Mero taurei laimėti. Jau antrus metus iš eilės nugalėtojais tapo mūsų gimnazijos vaikinų krepšinio komanda: J. Kazakauskas (4B), L.Bambalas (4B), V. Maslauskas (4A), R. Rakevičius (4G), K. Kirkutis (4D), Ž. Budrys (3E), J. Sąlyga (3E), J. Vilovas (3D), A. Serapinas(2B), M. Liutkus (1C). Vadovas – mokytojas G. Pancerovas. Sveikiname nugalėtojus!!!

Niekam ne paslaptis, kad „Ąžuolyno“ gimna-zijoje itin populiarus krepšinis, taigi nebuvo apsieita ir be tarpklasinių 1-2 klasių varžybų. Turnyre rungėsi 16 komandų. Prėjusių metų gruodžio penktą dieną finale susitiko 2G prieš 1C. Rezultatu 75:63 pergalę šventė 2G klasės moksleiviai. III-iąją vietą iškovojo 2C klasės vaikinai.

Gruodžio 16 d. kūno kultūros mokytojos G. Arlauskaitės iniciatyva buvo surengtas kalėdinis baudų mėtymo turnyras. Sėkmę išbandė 8 dalyvės. Taikliausia buvo pripažinta Dovilė Dobiliauskaitė iš 2A klasės, kuri finale įmetė 8 baudas iš 10. II-ąja vieta džiaugėsi G. Dobilinskaitė (1F), o III-iąją vietą užėmė M. Aleksiejūnaitė (2H). Sveikiname su per-gale!


5

„Ąžuolyno“ gimnazija skina laurus Lietuvoje ir pasaulyje

Greta Gerazimaitė (3E)

Praėjusių metų abiturientai: Vy-tautas Liatukas ir Matas Dilpšas, tapo Pasaulio VEMP čempionato „2008 HP GLOBAL BUSINESS CHALLENGE“ Sprinkfilde (JAV) nugalėtojais. Eglė Grušelionytė ir Kęstutis Kristutis, taip pat jau buvę mūsų gimnazijos mokiniai, yra Europos VEMP čempionato „Euro MESE“ čempionai. Lietuvos VEMP čempionato I, II, III vietos laimėtojai: Kęstutis Kristutis, Vytautas Liatukas, Matas Dilpšas, Paulius Galinskis (4G) ir Darja Kirjanova (4G). Praėjusių metų abiturientė Kristina Griškonytė respublikinėje ekonomikos olim-piadoje laimėjo III vietą. Vytautas Liatukas, Kristina Griškonytė, Matas Dilpšas, Gintarė Trybytė (4C), Rasa Urbonaitė (4E) ir Povi-las Žinys (4C) tapo respublikinio projekto „Moksleiviai – Lietuvos verslui“ nugalėtojais. Nuoširdžiai dėkojame juos ruošusiam ekonomikos mokytojui Edmundui Kvederiui ir negalime jo nepaka-lbinti.

– Ekonomika – ateities mokslas. Ar tai

tiesa?

– Ekonomika – dabarties mokslas. Be abejo, šis mokslas turi atei-ties perspektyvų, bet šiandien mes susiduriame su prob-lema – žmonės neturi žinių apie rinkos ekonomiką arba jų turi neužtektinai.

– Kodėl mokiniamas, kurie yra išlaikomi tėvų ir galėtų nerūpestingai gyventi,

svarbu suprasti, kaip elgtis su pinigais?

– Visų pirma, mokiniai, norintys būti savarankiški, turi išmokti tvarkyti savo asmeninius finansus.

– Ar jaučiate didelį mokinių susidomėjimą ekonomika? Jūsų

nuomone, kur slypi to priežastys?

– Jau penkeri metai jaučiu didelį mokinių susidomėjimą šiuo mokslu. To priežastys – tai noras mokytis tai, ko reikia, nes didžioji dalis mokinių ketina studijuoti ekonomiką ar su ja susijusius dalykus ir gimnazijos mokinių žingeidumas bei noras žinoti viską, tad ir ekonomiką.

Mūsų gimnazijos mokiniai pasiekė puikių rezultatų 46-ojoje chemijos olimpiadoje: pagyrimo raštu ap-dovanotas Ignotas Sulženko (2H), III vietų laureatais tapo Rokas Borusevičius (4D), Emilis Bružas (2D), Greta Arlauskaitė (2F). Pa-kalbinome juos ruošusią mokytoją Rimą Grabauskienę.

– Kuo chemijos mokslas svarbus

žmonijai?

– O ar mes galėtume gyventi be chemijos?! Jei išnyktų chemijos mokslas, žmonija grįžtų į urvus! Chemijos mokslas užtikrina mūsų gyvenimo kokybę.

– Jūsų nuomone, kuo mokiniams pat-

raukli chemija?

– Mokiniams šis mokslas sekasi, tai liudija puikūs rezultatai. Be to chemija – jaunas mokslas, tad mokiniai gali tikėtis naujų atradimų.

– Ar dažnai kyla konfliktai tarp Jūsų ir

mokinių?

– Ne. Jų kone išvis nekyla. Vis-uomet stengiuosi viską su mokini-ais išsiaiškinti. Kita vertus, manau, turiu tą „psichologinę gyslelę“, kuri leidžia man nekonfliktuoti ir draugiškai sutarti su mūsų gimna-zistais.

Mūsų gimnazijos mokinė Asta Skaraitė laimėjo 2-ąją vietą Lietu-vos mokinių technologijų olimpia-doje. Nuoširdžiai sveikiname ją ir dėkojame ją ruošusiai mokytojai Nomedai Pamparienei, kurią nusprendėme pakalbinti.

– Yra žmonių, manančių, jog rank-darbiai ir liaudies menas – dėmesio nevertos senienos. Kaip jiems paprieštarautumėte?

– Rankdarbiai šiandien išgyvena Renesansą: jie labai populiarūs. Užsienio dizaineriai dažnai jais dekoruoja savo kūrinius. Juk rankdarbiai kiekvienam gaminiui suteikia savitumo, išskirtinumo.

– Kaip Jums pavyksta sudominti mokin-ius?

– Kartais mokines pavyksta su-dominti pavyzdžiu: pati mėgstu rankdarbius. Kai pademonstruoju savo gaminį, mokinėms kyla noras pagaminti kažką panašaus. Kitas mokines mėginu sudominti pavyzdžiais, raginimais ir paskat-inimais sukurti ką nors gražaus.

– Kiek laiko užtrukote, kol paruošėte


6

laureatę?

– Tikrai nemažai, nes šiai olim-piadai reikia paruošti ir namų darbą. Namų darbą mergaitės ruošia namuose apie tris mėnesius. Po to aptariame, kokį darbą jos atliks olimpiados metu. Tai dvi skirtingos olimpiados da-lys. Astos namų darbas – mašina ir rankomis skiautinių būdu siūta lovatiesė. Tai tikrai labia gražus ir kruopštus darbas, sulaukęs daug pagyrų. Džiaugiuosi, kad ji laimėjo II – ąją vietą.

– Ką mums suteikia rankdarbiai?

– Visų pirma, rankų darbas ska-tina protinį mąstymą. Kita vertus, rankdarbiai leidžia išsiskirti iš minios ir atrodyti originaliai.

Gabrielė Vyčytė (4F), Simona Lėliutė (4F)

Mūsų mokykloje mokosi gabi-ausias visos Lietuvos matema-tikas. Tokiu pernai pripažintas Henrikas Kiūpelis iš 4C klasės, respublikinėje matematikos olimpiadoje užėmęs 1-ąją vietą. Didžiuojamės, sveikiname ir šnekiname matematinių gudrybių šį mokinį mokantį mokytoją Juozą Kukulskį.

– Taigi, ar keičiasi ankstesnių ir dabartinių mokinių matematiniai gabu-

mai?

– Keičiasi. Dabar mokiniai labai „apsileidę“, mažiau dirba, yra tinginukai.

– O ką manote apie šiuometinius ketvir-tokus? Ar sugebate juos sudominti, kaip

sutariate?

– Na, neteko su niekuo muštis. Reikėtų jų klausti, ar susidomi matematika (Klasėje tuo metu buvę mokiniai vienbalsiai ėmė šaukti: „Susido-

mim!“).– Ar daug žmonių renkasi matematikos

specialybę?

– Daug. Ir beveik visi iš mūsų mokyklos. Jau nuo seno yra išlikusios tradicijos, jog čia moko-ma matematika S lygiu („sustiprin-tai“), todėl ir ateina gudresnieji.

– Matematikos olimpiados nugalėtojas Henrikas Kiūpelis ketina rinktis informa-tikos, o ne matematikos specialybę. Ir apskritai ši tendencija tarp išmanančiųjų

matematiką yra populiari. Ar neskaudu?

– Taip. Mano sūnus yra progra-muotojas. Tačiau matematika ir informatika juk yra artimi mokslai. Kompiuteris – tai tik metalo dėžė, ji nemąsto, yra kvaila. Juk savo protu viską padaro žmogus. O kartais, žinoma, būna ir ERROR.

– Ar daug mokinių dalyvauja olimpia-

dose?

– Iš dvyliktokų nemaža dalis patys pasiprašė, kadangi darbas yra „apmokamas“. Na, o jau į miesto olimpiadą pateko penki mokiniai.

– Kaip sutariate su olimpiadininkais? Ar ruošiate juos specialiai?

– Pernai valandą skirdavau būreliui. Bet šiemet specialiai nebeužsiimu, nes neturiu „laisvų valandų“. Norintieji eina pas kitą mokytoją.

– Ar pats besimokydamas dalyvaudavote matematikos olimpiadose?

– Taip. Septintoje klasėje užėmiau 2-ąją vietą Telšių apskrityje, o dvy-liktoje klasėje tapau 3-ias.

Mokytoja Jolanta Ulrichaitė taip

pat prisideda prie aukštų mūsų mokyklos mokinių įvertinimų. Štai Henrikas Kiūpelis (4C) – informacinių technologijų konkurso „Bebras“ 2-osios vi-etos nugalėtojas. O Maksimas Solovjovas (2A) – respublikinės informatikos olimpiados taip pat 2-osios vietos laimėtojas. Sveiki-name ir klausiame informacinių technologijų mokytojos, kaip pavyko pasiekti tokių puikių rezultatų.

– Ar specialiai ruošiate mokinius olim-piadoms?

– Taip, turiu modulį. Taip pat per pamokas jiems duodu kitokias užduotis.

– Ar informatika – iš tiesų vien tik sausas mokslas, ar jis reikalauja, pavyzdžiui, kūrybos?

– Manau, kad reikia daug kūrybos. Pavyzdžiui, kuriant filmus, pristatymus, reklamas. Apskritai informatika – tai priemonė bet kurioje srityje savo kūrybinėms idėjoms įgyvendinti. Tarkim, komunikacijoje, muzikoje. Taip pat šiam mokslui svarbus loginis mąstymas, matematikos žinios - programuojant.

– Ar pati anksčiau dalyvavot olimpia-dose?

Taip. Kai mokiausi mokykloje, nebuvo informatikos, tačiau daly-vavau matematikos olimpiadoje ir laimėjau mieste prizinę vietą.

– Kaip manote, kiek svarbus šiuolaikiniame pasaulyje yra infor-matikos mokslas? Ar įmanoma be jo išsiversti?

– Įmanoma. Yra žmonių, kurie išsiverčia. Na, o reikalinga mokėti yra tiek, kiek prireikia naudojantis kompiuteriu.

– Ar daug priklauso nuo mokytojo, kaip

mokinys pasirodo olimpiadoje?

– Mokytojas paskatina domėtis, o 80% darbo įdeda mokinys.


7


8

O kaip sekasi mūsų buvusiems žurnalistams?

Sitora Šlauterytė (4C)

Mokslo metams lekiant, smagu prisiminti, kas buvo prieš metus. O prieš metus viskas maždaug buvo taip pat – na, tik dvyliktokai kiti. Ta proga štai jums du interviu su buvusiais abiturientais, kurie sąžiningai neapleido mūsų laikraščio praeitais metais net ir likus šimtui dienų iki egzaminų sesijos pradžios.Kadangi lietuvaičius traukia universitetai už jūrų marių, pavyko susisiekti tik su dviem iš keturių buvusių žurnalistų. Taigi teko rašyti laiškus (ne, ne, tikrų nerašiau, elektroninį siunčiau). Turbūt dėlto, kad pačiai opus klausimas, tai ir teiravausi pirmiau-sia apie studijas. O jog būtų paprasčiau, štai jums klausimai:

1. Kur įstojai?2. Ar tai buvo pats pirmasis pasirinkimas (ar labiau taikeisi kitur)?3. Ar esi patenkintas (-a)?4. Kaip sekasi apskritai - gal liūdna palikus mokyklą, o gal jos visai nepasiilgai? Gal šiaip įvyko kas įdomaus? :)5. Koks pirmas įspūdis pradėjus studijuoti?6. O ar gyventi pačiam sunku? Tvarkytis buitį?7. Prašom papasakoti kokį nuotykį iš pirmakursio gyvenimo :) Pageidautina - linksmas.8. Gal norėtum ką nors dar pasakyti? Palinkėti? Ar pan.?

Pati pirmoji atsakė Agnė Mileikaitė:

1. Įstojau į Nottingham’o universitetą, esantį Angli-joje. Studijuoju politologiją.

2. Taip. Tai buvo pirmasis mano pasirinkimas. Įstoti čia lengva nebuvo, teko įdėti daug pastangų, bet savo tikslą pasiekiau.

3. Esu patenkinta studijuodama čia. Universite-tas savo studentams suteikia ne tik kvalifikuotus dėstytojus, bet ir naujausias technologijas, kurios palengvina studijas. Galimybių čia begalės, tik spėk naudotis. Visi išskirtinai draugiški ir paslaugūs. Gavau net asmeninę kuratorę, kuri visada pasiruošusi išklausyti net mano asmenines bėdas. Be manęs Nottingham’o universitete studijuoja apie 60 lietuvaičių, tad vieniša nesijaučiu.

4. Mokyklos kuo toliau, tuo mažiau pasiilgstu. Žinoma, kartais pagalvoju apie bendraklasius ar kai kuriuos mokytojus, bet į mokyklą grįžti jau nebenorėčiau. Universitete jaučiuosi laisvesnė ir dėl pažymių jaudintis nebereikia. Ką jau kalbėti apie linksmąjį studentišką gyvenimą ir pasilinksminimus, besitęsiančius iki ryto ;)

5. Pirmomis dienomis mane stebino universiteto dydis ir jo modernumas. Nottingham’o universiteto miestelis prilygsta įprasto dydžio Lietuvos kaimeliui. Jame išsidėstę 32 pastatai (dauguma - fakultetai). O kur dar fakultetai, esantys kitoje miesto dalyje ir dar universitetui priklausantys bendrabučiai. Galva sukosi nuo gausos ir dydžio. Ne kartą teko čia pasiklysti, nors vaikščiodavau su žemėlapiu. Tik atstumai tarp fakultetų erzindavo, nes nuo vieno iki kito pėdindavau 15 minučių. Dabar prie viso šito jau pripratau.

6. Gyventi savarankiškai man nėra sunku, gal dėl to, kad visą gyvenimą buvau pakankamai savarankiška. Gyvenu name su dar viena lietuvaite, vokiete ir mergina iš Kinijos. Visos sutariam pui-kiai, namų ruošos darbus esam pasidalinusios, tad nesklandumų nebūna.

7. Vienintelis linksmesni įvykis, kuris dabar šauna į galvą, nutiko ne man. Susipažinau su vienu britu per paskaitą. Mums beplepant jis paklausė, gal aš nutuokiu, kodėl mes turime sėdėti paskaitoje apie politiką, jei studijuojame psichologiją. Aš atsakiau, kad studijuoju politiką, todėl čia ir esu, o tada jis puolė į paniką. Pasirodo, kad jis visas pirmas dvi savaites vaikščiojo ne į tas paskaitas. ;)

8. Norėčiau patart būsimiems pirmakursiams, kad neklausytų tėvų, dėdžių, tetų ir stotų tik ten, kur patys nori, o ne ten, “kur perspektyvu”. Tiesa, prašau asmeniškai perduoti didžiausius linkėjimus mokytojams Z. Jurgaitytei, A. Gumuliauskui, D. Tarnienei ir mano auklėtojai R. Berkmanienei. ;)

Antrasis, kuris nepatingėjo atsakyti buvo Tauras Monkus. Jo istorija gerokai skiriasi nuo Agnės... Štai kokį laiškelį gavome:

„Labas,Smagu gauti laišką iš bendramokslio ;). Na, ir jeigu smagu žinoti, tai man taipogi smagu atsakyti:

1,2,3. Neįstojau niekur. Turbūt kyla klausimas, kodėl? Paprasta atsakyti: stojau tik į žurnalistiką VU, bet kadangi nepasisekė (ko gero, kaltas lietuvių kalbos egzamino rezultatas, kuris buvo per žemas), nusprendžiau kitur nestoti ir metus laiko laukti, kad galėčiau išmėginti savo laimę dar kartą. Tai gal kyla klausimas, ką tokio jau veiksiu visus tuos metus? Na, tiesą sakant, turėjau viską idealiai suplanavęs, bet planai dažniausiai griūna. Išvykau į užsienį, kur ma-niau užsidirbsiąs, bet sekėsi nekaip ir galbūt grįšiu į Lietuvą. Nežinau, ar esu patenkintas šiuo sprendimu, bet kuo toliau, tuo labiau tvirtėja mano ryžtas. Aš žinau, ko noriu, ir nusprendžiau stoti žurnalistikon tol, kol įstosiu. Tiesa, šioks toks apmaudas aplanko mane, nes kiti bendramoksliai jau kremta mokslus, tačiau tai tik iš to visą bandą užvaldančio, skubėti gyventi verčiančio jausmo. ;] Geriau studijuoti tai, ką tikrai nori, nei leisti laiką ir pinigus profesijai, kurią rinkaisi, nes kažką studijuoti mat reikia.

4. Būsiu kuklus ir sakysiu, kad sekasi vidutiniškai. Nors geriau pagalvojus, gryna tiesa. Pasiilgstu mokyklos koridorių ir tų gelsvų, atlenkiamų kėdžių. Dažnai tenka prisiminti įvairius nuotykius patir-tus „Ąžuolyne“. Nepamirštu ir paliktų ten draugų, mokytojų. „Ąžuolyno“ mokykla man visada darė puikiausią įspūdį ir jis išlikęs iki pat šios dienos. Ši mokykla turi nuostabią atmosferą, ir, tikiuosi, ji ten tvyros dar ilgai ilgai. Kas žino, gal ir vaikus savo teks ten vesti. :)

5,6,7. Na, labai gaila, bet į šiuos klausimus man nepavyks atsakyti. :} Visos mano studijos, kurias turėjau - tai savamokslis lietuvių kalbos kurso kar-tojimas bei blokelių kilnojimo ir cemento maišymo studijos darbe ;]. Tačiau laukiu studentavimo metų, tai, ko gero, antras tikrai geras laikotarpis po vidurinės...

8. Aš visada turiu ir noriu ką nors pasakyti, tik ne visada sugebu ar drįstu ;D. Tikiuosi, „Ąžuolynas“ išliks toks pat, kokį jį palikau. Žalių švarkų jūra ir t.t. :}

Ačiū už laišką, buvo smagu atrašyti. Iki ;).“

Taigi, daugiau atsakymų nesulaukiau. Reikia pasa-kyti, kad atsakymus gavau gerokai anksčiau, nei juos išvydote laikraštyje. Laukiau kitų, bet...

Kūryba

IšgirskIndrė Čedavičiūtė (2D)

Aš vėl gulu į dar nespėjusį sušilti patalą,Kai žiogas čirškina melodiją naktinę.O ir mėnulio šneką aš girdžiu kas vakarą,Taip skamba du garsai, į vieną susipynę. Tu pripažink, žmogau, juk negirdi to sąskambio,To garso, kurį girdi ne kiekvienas.Tik pareini, gulies į lovą ir sakai:„Ne šiandien, ne. Dabar aš noriu būti vienas”.

Tas garsas, kad ir nenorom, vis tiek pasieks tavas ausis,Galbūt tada, kai gersi kavą arba rišiesi kaklaraištį.Jis kvies tave atmerkt akis, sutelkt mintis,Ir vėl iš naujo sudaryt vertybių sąrašą.

Edita Jauniutė (3E)

***Susivėlusiom šakom ant margaspalvio kontūroIšsidėsto plotas žybsinčių sniegenų,Išryškintų nuotraukų mirksniaiSuranda teoriją.Ant balto palto lygumosKeri karšti pasvajojimaiO Tu žinai?Lapėmis... Lapėmis...Skuba poetų dvejonės.Tik įdomu, geri tie išsirangymai antPlevėsuojančių palangių?

Pyktį paliksiu

Su nervų kuponais Ieškoti prekystalio, klystate,Prie pasenusių katedrų, Žvyrą pakeičia burės.Iš ryto išauga naktis Paleisti pilkus balandžiusSu plevenančiais plukdytojais Na, ir dangaus plukdomaisiais.Išsiaiškins lietus Sidabriškos šypsenos vykdytojas.


9


10

***Tau rašytiLaiškaiMedžioLapuose...Iš ištroškusios KiaulpienėsPražydėtiŽadėjoManoŽodžiųPuslapiai.AplinkuiRasaVakarykštė Šalna.DobilaisŠirdis manaNužydėjo.Kitąmet DerliausNebus.

Ilgesio romantika

Pabandyk nuraminti, Pripildytas vazas erškėčių.

Mano grimas trapusDeklamuoja lašus ant padėklų.

Iš žvakių liepsnų sirpsta žvaigždės,Dangum spindi balos po langu.

Pavargęs lyg skėtis po lijundrosKeliais taktais rimuojas melodijos vargas.

Privilegija nuotrupoms žodžių Vieliniam narve abejingai užmiršta.

Pažįstama liūdesio lyrika? Ilgesys – kitokia romantika.

Pasijuok arba apie Lietuvą ir Afriką

(interneto išmintis)

1. Afrikiečiai yra labai geri krepšininkai – lietuviai taip pat.2. Afrikiečiai migruoja į kitas šalis ir dirba sunkiau-sius darbus. Lietuviai taip pat.3. Afrikoje daug žmonių skursta – Lietuvoje taip pat.4. Afrikoje vidutinis naudojamų automobilių amžius yra 12-15 metų – Lietuvoje taip pat.5. Afrikiečių kalba yra nesuprantama daugumai kitų tautų atstovų – lietuvių kalba taip pat.6. Afrikoje nusikalstamumas yra labai didelis – Lietu-voje taip pat.7. Afrikiečiai yra nemėgstami kai kuriose šalyse.

Lietuviai taip pat...8. Afrikos politikai ne visai supranta kaip reikia val-dyti šalį. Lietuvoje? Taip pat.9. Afrikoje valdžia nerenkama, o pasirenkama iš vietinių artistų – Lietuvoje taip pat.10. Afrikoje kelių kokybė apgailėtina - Lietuvoje taip pat.11. Afrikiečiai turi legendą apie geležinį liūtą – lietu-viai turi legendą apie geležinį vilką.12. Afrikoje pasitaikydavo kanibalizmo atvejų – lietu-viai irgi mėgsta vienas kitą ėsti.

Taigi, tarp afrikiečių ir lietuvių yra labai daug panašumų, tačiau dar ne visi išvardinti. Ar jūsų ne-glumina tai, ką matote paveikslėlyje?

Aistė Gvozdevaitė – Lietuvos moksleivių parlamento narė!

Greta Motuzaitė (2F)

2008 metų lapkričio 20 dieną mūsų mokykloje, o kartu ir visoje Lietuvoje vyko rinkimai į Lietuvos moksleivių parlamentą (LMP). Informacija tiems, kurie nežino, kas yra LMP: Lietuvos moksleivių parlamentas yra demokratiškai renkama moksleivių institucija, atstovaujanti moksleivių interesams bei dalyvaujanti formuojant vaikų ir jaunimo politiką. Mokyklų atstovai į LMP renkami dviejų metų kadencijai. „Rimtai skamba, tačiau ne viskas taip sudėtinga, kaip galbūt gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio,” – sako „Ąžuolyno“ moksleivė, 3G klasės mokinė Aistė Gvozdevaitė. Ši mergina, laimėjusi abu rinkimų etapus – mokykloje ir mieste, kartu su kitais parlamentarais sprendžia opias Lietuvos švietimo sistemos problemas. Tad ir pokalbis su ja – apie tai, ką reiškia būti moksleivių parlamento nariu.

– Kodėl kandidatavai į LMP?

– Į LMP kanditavau dėl gana egoistiškų tikslų. Nauja patirtis, pažintys, galimybė susipažinti su politiko gyvenimu iš arti, siekti tikslų, aktualių kiekvienam Lietuvos moksleiviui, o kartu ir man – visa tai mane ir paskatino. Be abejo, noras atstovauti Lietuvos moksleivių interesams ir siekti bendros gerovės taip pat prisidėjo, ypač kai pastebėdavau problemas, kylančias mūsų švietimo sistemoje. – Kaip jauteisi sužinojusi, kad patekai? – Patekusi į LMP, su nekantrumu laukiau naujų iššūkių savo gyvenime. Laukiau pirmosios sesijos, kurioje tikėjausi sutikti dar 89 įdomius žmones iš visos Lietuvos. Laukiau visiškai naujos veiklos.

– Pabuvusi LMP, jau turbūt žinai, ko nori pasiekti gerindama

moksleivių gyvenimą...

– Per laiką, kol esu LMP‘ietė, spėjome nemažai nuveikti. Esu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, todėl ir dirbti tenka nemažai. Jau pateikėme LMP poziciją dėl popierizmo mažinimo mokyklose, pasisakėme už egzaminų darbų kopijų gavimą, o šiuo metu ruošiame rezoliuciją dėl vi-sos švietimo sistemos. Čia kalbėsime apie krūvių mažinimą, stojimą į aukštąsias mokyklas, papildomų balų skyrimą ir kita. O mano tikslai, manau, pa-kankamai aiškūs: siekti teisingos, aiškios ir skaidrios švietimo sistemos. – Ką manai apie savo kolegas iš visos Lietuvos?

– Būdama Druskininkuose sutikau tikrai nemažai labai savitų, protingų, turinčių savo išskirtinę nuomonę žmonių. Aišku, pasitaikė ir taip vadinamų „turistų“, kurie turbūt dar ir dabar nelabai supranta, kas tas LMP. Tačiau pamažu dauguma naujųjų parlamentarų suvokia savo darbą.


11

„Iššūkis mokytojams“! Registracija!

Balandžio mėnesį vyks „Iššūkis moky-tojams“. Dalyvių laukia siurprizas! Nep-raleiskite progos ir užsiregistruokite. Ypač laukiami tie, kurie norėtų šokti :) Regis-tracija vyksta kiekvieną dieną po penkių pamokų mokinių parlamente arba gali paprašyti bet kurio parlamento nario, kad užregistruotų.

Gimnazijos adresas: Paryžiaus Komunos g. 16, LT-91166, Klaipėda;El. paštas:[email protected];Direktorė Vilija Prižgintienė,Telefonas/faksas: (46)38-35-06;Raštinė: 38-35-05;Mokyklos tinklalapis: www.azuolynas.klaipeda.lm.lt

Kovas 2009 „Ąžuolas“Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos laikraštis

Leidėjas:Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos žurnalistų būrelisSpaudė:VŠĮ „Kopijavimo aparatas“ ir Ko

Redakcija (vadovės):Rita Babraitienė,Sigita Brazienė,Violeta Dumčiuvienė

Šio numerio žurnalistai:Indrė Čedavičiūtė (2D),Greta Gerazimaitė (3E),Gintarė Trybytė (4C),Martyna Bartašiūtė (4C),Agnė Ubartaitė (4F),Marija Dolgopolova (4C),Gabrielė Vičytė (4F),Simona Lėliutė (4F),Sitora Šlauterytė (4C),Greta Motuzaitė (2F)

Laikraštį sumaketavo:Sitora Šlauterytė (4C)

Laikraštis arba kelias iki Tavęs

Šį kartą laikraštis patyrė ilgą ir sunkų kelią, todėl tai tik antras numeris šiemet. Gal jūs ir nepastebėjot, bet dauguma žurnalistų būrelio narių yra dvyliktokai. O tapus dvyliktoku, nebelieka pasiteisinimų, kodėl gali šio to nepasimokyti ar atidėti iki kitos savaitės. Dešimtoje klasėje, kai buvom, atrodo, maži, tačiau jau protingi, laikraščiui rašydavom ilgiau-sius straipsnius trims numeriams į priekį! Prisiminkite ir tuos laikus, kai laikraštis buvo vos dvilapis, o apie maketavimo stebuklą šnekėt nė neverta. Žinau, kad dažnai net nesusimąstote, kokį kelią jam, laikraščiui, tenka nueiti, kol Jūs, skaitytojai, sakot: „Va, litas!“.Viskas prasideda susirinkime, kai aptariam ką tik išleistą numerį. Disku-tuojam, susitariam, kokiomis temomis rašysime kitam numeriui, o tada lieka kibti į straipsnius. Kas bebūtų: interviu ar pasakojimas, ar šiaip naujiena, vis tiek užtrunkame apie mėnesį, kol prisiruošiame nusiųsti parašytą straipsnį kuriai nors būrelio vadovei. Tada mūsų šedevrai išgyvena skyrybos patikrą ir keliauja tam, kuris maketuoja. (Šįkart, pavyzdžiui, aš, o šiaip nuo dešimtos klasės – Mantas.) Sulaukus maždaug visų straipsnių, laikraštis įgauna pavidalą, tinkamą spausdinti ir šviesti. Naktis vėpsant į kompiuterio ekraną, o vėliau diena prie kopijavimo aparato ir, vuolia, pagaliau lieka lankstymas. Sulankstom (pamokas bent linksmai praleidžiam :D) ir einam dalinti. Na, anksčiau taip darėm. Nelabai malonus daly-kas, nes ne visi mūsų mokykloje, net ir suaugę, moka būti mandagūs. Tai taisykles pakeitėm. O tada ratas iš naujo: susirinkimas ir...

Documents

Didžiuokimės, kad esame iš „Ąžuolyno“7) laikrastis 2009 kovas.pdf · kalėdinis koncertas mokiniams ir mokytojams „Svajonėm, darbu rūpestingu apdovanosime Naujus metus“