Maþais, bet uþtikrintais þingsneliais á verslo sëkmæ… · reikmenys, virtuvës baldai, namø apyvokos prietaisai, gyvûnø prieþiû-ros prekës ir kita. Lietuvos stende. Rekordiná

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 7 (10260) * 2020 m. sausio 25 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

2 p.

3 p.7 p.

4 p.

Ekspozicijos puoðmena –naminis ðakotis milþinasTokiame tautø ir kultûrø mar-

gumyne, kur persipynë iðskirtiniaiskoniai, kvapai ir muzika, savo kuk-lø, taèiau neprastà stendà pristatëir Lietuva. Jo puoðmena tapo ro-kiðkietës Laimutës Sadauskienësindividualioje ámonëje pagal senà-sias tradicijas ant malkø iðkeptasáspûdingo dydþio ir 45 kg svorio ða-kotis. Já prapjovë pats þemës ûkioministras Andrius Palionis.

Ðakoèiui pagaminti prireikë 700kiauðiniø, 17 kg miltø, 15 kg sviesto,tiek pat kilogramø grietinës ir cuk-raus, jis buvo kepamas septynias va-landas, taèiau gabaliukais gausiaisusibûrusiems parodos lankytojamsbuvo iðdalintas vos per pusvalandá.

„Vokieèiai myli mus ir itin ver-tina ðá rankø darbo skanëstà“, – pa-tikina ne pirmoje parodoje da-lyvaujanti konditerë L.Sadauskie-në. „Þaliojoje savaitëje“ ji kasmetdemonstruoja ðakoèio kepimà, to-dël uþ kulinarinio paveldo prista-tymà Vokietijos ambasada Lietu-voje jai yra áteikusi padëkà.

Lietuvos kaimo turizmo asocia-cijos atstovës neabejoja, kad ði pa-roda – itin tinkama vieta lankyto-jams pristatyti savo ðalá, kokybiðkusproduktus, uþmegzti verslo kontak-tus, sudominti nacionaline virtuve,poilsio ir turizmo galimybëmis Lie-

Fotoreportaþas ið Berlyno tarptautinës þemës ûkio parodos „Þalioji savaitë“

Maþais, bet uþtikrintaisþingsneliais á verslo sëkmæ…

Sausio 26 d. iki kitø metø pra-dþios bus uþdaryta parodø cent-re „Berliner Messe“ deðimt die-nø ðurmuliavusi tarptautinë þe-mës ûkio, maisto produktø ir so-dininkystës paroda „Þalioji savai-të“ (vok. „Grune Woche“), kuriostradicijos tæsiasi nuo 1926 metø.

Berlyne rengiamoje tarptauti-nëje parodoje, daugiau nei 118 tûkst.kv.m ploto ekspozicijø salëse, per-nai tradiciðkai pristatyta per 100tûkst. þemës ûkio produktø ið 61 ða-lies, apsilankë daugiau nei 400tûkst. lankytojø. Ðiemet skaièiai dardidesni. Parodos dalyviai pristatotai, kà turi geriausio – paslaugas,technologijas, produktus bei idëjas,susijusias su þemës ûkio moderni-zacija, maisto gamyba ir agrariniuturizmu. Susidomëjimas parodamilþiniðkas – nuo ankstaus ryto ikivëlyvo vakaro paviljonuose ðurmu-

liuoja minios þmoniø, jie apþiûri-nëja prekes, skanauja, perka, stebimeninius pasirodymus, geria alø,ragauja nacionalinius patiekalus.Pasiûla didþiulë: vaisiai, darþovës,grûdinës ir kitos kultûros, gëlës, ka-va, arbata, prieskoniai, medus, med-vilnë, gyvuliai ir jau pagaminta pro-

dukcija – mësos, pieno, konditeri-jos, tekstilës ir vilnos gaminiai, gë-rimai, padaþai, natûrali kosmetika,þemës ûkio ir sodininkystës áranga,prietaisai, medþioklës ir þvejybosreikmenys, virtuvës baldai, namøapyvokos prietaisai, gyvûnø prieþiû-ros prekës ir kita.

Lietuvos stende.

Rekordiná ðakotá patikëta pjaustyti þemës ûkio ministrui A.Palioniui.

tuvoje. LKTA prezidentë AgnëVaitkuvienë ir direktorë Diana Du-batauskienë buvo paruoðusios ne-maþai padalomosios medþiagos, vi-siems susidomëjusiems pasakojoapie Lietuvà, kelioniø marðrutus,ramø poilsá ir kitas paslaugas siû-lanèias kaimo turizmo sodybas.

Vertinantys sotø lietuviðkàmaistà Lietuvos stende galëjo pa-skanauti kaimiðkø laðiniø, rûkytosnugarinës, raugintø darþoviø, barð-èiø sriubos, baravykienës duonoskubiliukuose, cepelinø, þemaièiøblynø. Lietuviø paviljonà susirado

ir ne tik vokieèiai, bet ir uþsienyjeásikûræ tautieèiai, pasiilgusieji na-minio maisto. Tuo, kad parodoslankytojai ir sveèiai neliktø alkani,pasirûpino Lietuvos tautinio pavel-do gamintojø ir kûrëjø asociacija,pakvietusi ûkininkus ir maitinimoástaigø atstovus reprezentuoti Lie-tuvà tautinio paveldo sertifikatà tu-rinèiais produktais. Lietuvos stendenuotaikingà aplinkà kûrë liaudiðkosmuzikos ansamblis „Sutaras“.Ðiømetëje Lietuvos þemës ûkioministerijos parengtoje ekspozici-joje pristatyta dvylika gamintojø.

Pristatë savo niðà suradusius produktus„Lietuva savo produkcijà eksportuoja daugiau nei

á pasaulio 147 ðalis. Mes negalime pasiûlyti daug, betturime aukðtos kokybës produktø, kurie suranda savoniðinæ vietà kitose rinkose, ir ðis pristatymas smulkiøámoniø su tiksliniais savo produktais yra joms didelëpaskata. Nauda ir mums, nes ilgus metus po ástojimo áES Europos Komisija Lietuvos gamintojus laikë„juniorais“, o dabar jie vertinami, kaip lygiaverèiaipartneriai. Todël dalyvavimas „Þaliojoje savaitëje“ yrasavo vardo pateisinimas,“ – sakë þemës ûkio ministrasA.Palionis, beje, pats ðioje tarptautinëje parodojedalyvaujantis pirmà kartà.

Jis pakartojo iðvakarëse vykusiame parodosatidarymo forume jam ástrigusius Vokietijos þemësûkio ministrës þodþius. Ji pabrëþë, kad anksèiau

Lietuviðkos vaiðës. (Nuke l ta á 2 p . )

Bûk su „Gyvenimu“ ir

2020-aisiais!

PRENUMERUOK „Gyvenimà“!SKAITYK „Gyvenimà“!

GYVENK su „Gyvenimu“!

„Gyvenimà“ galite uþsiprenumeruotipaðtuose, pas laiðkaneðius, platinimo

agentûroje Birðtone, redakcijojeir elektroniniu paðtu: [email protected].

Ðiandien – mënulio jaunatis.Saulë teka 8 val. 22 min., leidþiasi

16 val. 40 min. Dienos ilgumas 8 val. 18 min.Vardadieniai: ðiandien – Jaudvilas, Jaudvilë, Viltë, Viltenë,

Viltenis, Viltys, Viltotas, Þiedë, rytoj – Eigëlas, Eigëlë, Eigenë,Eigydas, Eigydë, Eigilas, Eigilë, Justa, Justas, Justë, Justina,Justinas, Rima, Rimantas, Rimantë, Rimas, Titas, pirmadiená –Aventinas, Jogunda, Jogvilas, Jogvilë, Mainotas, Mainotë, ant-radiená – Leonida, Leonidas, Leonidë, Manfredas, Nijolë, Sam-bangas, Sambartas, Sambartë.

Sausio 25 – Ðv. Pauliaus atsivertimas. Pusiauþiemis. Kir-mëlinë. Vilniaus pagarsinimo diena.

Sausio 26 – Tarptautinë muitiniø/muitininkø diena.Sausio 28 – Europos duomenø apsaugos diena.

Daiva MAZURONIENË, Sundakai:– Horoskopais netikiu. Kà pati padarau

ar pasiekiu, tà turiu.

Juozas, Prienai:– Tikiuosi, kad þiurkës metus bûsiu

sveikas, kad nereikës medikø pagalbos, nesatsikraèiau visø þalingø áproèiø, todëlnuodus naudosiu tik þiurkëms gaudyti.

Asta REVUCKAITË, Birðtonas:– Kiekviena diena atneða þmogui naujos

patirties. Manau, svarbiausia, kaip ir kiek-vienam, taip ir man, yra sveikata. Paèios di-dþiausios ir svarbiausios vertybës yra meilë irpagarba. Tad sau ðiais metais to ir palinkëjau.Bûti sveikiems, mylëti ir gerbti vieni kitus lin-kiu ir jûsø laikraðèio skaitytojams.

Zita BURAKEVIÈIENË, Alðininkai:– Ðie metai bus mano – Þiurkës. Ne tikiuosi,

bet turiu viltá (kaipgi be jos) ir slapta viliuosi, kadpradës sektis. Jau sekas – sulaukiu darbo pasiû-lymø, jau nebeesu nematoma. Aiðku, ið valdþiosnesitikiu nieko gero – nuvylë iðrinktieji. Dabar mes,paprasti þmonës, palikti Dievo valiai – kas ne-numirs, tas dar gyvens. Ir dar labai noriu, kad manovaikams sektøsi!

Parengë Palma Pugaèiauskaitë

Interviu vienu klausimu

Pagal kinieèius Nauji metalinësþiurkës metai prasideda sausio25 dienà. Ko ið jø tikitës?

Kaþkas ið R.Paksorepertuaro

Miðko kirtimøribojimai saugomoseteritorijoseir Europos Bendrijossvarbos buveinëse

Uþ lietuviðkàtrispalvæ – 10metø lagerio

„Sniegosusitikime“dëmesyssaugumui

6 p.

Rekordiðkai ðiltaþiema – kaipsumaþinti rizikàimunitetui?

Sergamumasgripu auga

2020 m. sausio 25 d. Nr. 7 (10260) 2 p.

priimdami sveèius tiesiog nesusi-màstydavom apie produktø kokybæ– kà pagamindavom, tuo ir vaiðin-davom. O dabar su iððûkiu susidu-ria ne tik ðeimininkës, bet ir þemësûkis, juk visuomenë labai skirtingapagal savo mitybos áproèius: vienilaikosi dietos, kiti renkasi bûti vege-tarais ar veganais, ir poþiûris á mais-tà, jo gamybà bei vartojimà keièiasi,keliami vis aukðtesni reikalavimaijo kokybei ir iðskirtinumui. Todëlþemës ûkis, jo produkcijos perdir-bëjai turi prie to taikytis, kad galëtørealizuoti savo gaminius, – ásitikinæsþemës ûkio ministras A.Palionis.

Taigi ir atstovauti savo ðaliai pa-rodoje buvo pakviesti ekologiðkus,sveikus, tautinio paveldo produk-tus, ðimtametes jø gamybos tradi-cijas ir technologijas pristatantyssmulkieji gamintojai. Dauguma jøsukûræ sëkmingus ðeimos verslus,dirba lanksèiai, prisitaikydami prievartotojø poreikiø, ir su iðskirtine,produkcija bando „iðplaukti“ á tarp-tautines rinkas. Ne vienos ámonësstiprybë tai, kad tëvø sukurtas vers-lumo tradicijas perima ir naujomisidëjomis atðvieþina antroji ar treèio-ji karta. Parodoje teko pasidþiaugtiir jaunais þmonëmis, nepaisant di-delës rizikos, sukûrusiais origina-lius verslus, savo pastangomis iratkaklumu, tinkamai pasirinkuspartnerius, nutiesusius prekybiniuskelius iki kitø ðaliø.

Pagaminta LietuvojeLietuva – bitininkystës tradicijø,

perduodamø ið kartos á kartà, krað-tas, visgi trys gamintojai á parodàatveþë ne medø, o su juo pagamin-tus originalius medaus produktus.Bitynas „Devyni medûs“, kurioveiklà plëtoja tëvas Rimantas Pet-ras Ruðënas, jo dukra Diana ir sû-nus Dovydas, prekiavo medaus de-sertais su ðaltyje dþiovintomis uogo-mis ir naujausiu savo gaminiu –iðskirtinio skonio medaus ðokoladu.

Maþoji bendrija „Medaus ma-gija“, atstovaujama Vilmos ir TomoÞygaièiø, jau nebe pirmus metusparodos lankytojams siûlo tikrà vi-taminø „bombà“ – medaus deser-tus su ðaltyje dþiovintomis uogomis,darþovëmis, vaistaþolëmis. „Gami-name medaus desertus su avietë-mis, mëlynëmis, braðkëmis, span-guolëmis, ðaltalankiais, citrina, im-bieru ir pipirmëte“, – patirtimi da-lijosi Tomas, po verslo studijø Vil-niuje kartu su þmona ásikûræs savotëviðkëje Ðilalëje ir ëmæsis bitinin-kystës amato.

Tomas priþiûri 50 bièiø ðeimøir apsirûpina þaliava savo produk-cijai. Skirtingai nuo daugelio Lie-tuvos bitininkø, Þygaièiai yra pir-moji ðià veiklà plëtojanti karta. Ne-vengiantis eksperimentuoti jauna-sis bitininkas sukûrë ir parodos lan-


Maþais, bet uþtikrintaisþingsneliais á verslo sëkmæ…

kytojams pasiûlë trispalvá medausdesertà „Tëvynë“.

Ðnekorius „Ðuðvës midaus“steigëjas, bitininkas Erikas Augus-tinavièius buvo vienintelis, Lietuvosstende pristatæs alkoholinius gëri-mus. Jis kvietë iðragauti devyniørûðiø midø, verdamà pagal senàsiasLietuvos tradicijas ið jo ðeimos bi-tyne surenkamo medaus. Grupelë

prie jo sustojusiø turistø niekaip ne-galëjo apsispræsti, kuri midaus rû-ðis, pavadinta „Pilënø“, „Jûratës“,„Radvilø“ ir kitais vardais, yra ska-nesnë – su vyðniomis, pieniø þiedais,kadagiø uogomis... Erikas Augus-tinavièius pasididþiavo, kad visaaromatø puokðte kvepiantis

(Atkelta ið 1 p.)

(Nuke l ta á 8 p . )

Tomas Þygaitis ið Ðilalës á parodà atveþë medaus desertus – tikràvitaminø „bombà“.

Originaliai patiekta ámonës „Ðerno pëda“ mësos produkcija.

Parodomasis ðakoèio kepimas Lietuvos ekspozicijoje.

Rytas STASELIS

Kaþkas iðR.Pakso repertuaro

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtà prezidentoGitano Nausëdos pozicijà susisiekimo ministro Jaroslavo Nar-kevièiaus klausimu leido sau gana laisvai interpretuoti áþvalga,esà ðalies vadovas vadovaujasi diskriminacijos tautiniu pagrindupoþiûriu. Þinia, dabartinis susisiekimo ministras atstovauja poli-tinei nacionaliniu (lenkø kilmës) pagrindu suburtai partijai – Lie-tuvos lenkø rinkimø akcijai – krikðèioniðkø ðeimø sàjungai. Su-prask, þmogau – kadangi p. Narkevièius yra lenkas, todël netinkavadovauti ministerijai.

Kliedesys lygioje vietoje. Mat lenkø kilmës prezidentopatarëjas (nors ir jokiø politiniø partijø nedeleguotas) JaroslavasNeverovièius p. Nausëdai tinka, o lenkas Narkevièius – ne.

Dar ne vakaras. Jei jau imtasi tariamos tautinës diskriminacijosargumento, nenustebèiau sulaukæs premjero ar jo rëmëjø dek-laracijos, esà p. Nausëdos politinis spaudimas Vyriausybei vykstair dar jautresniu pagrindu. Tokiu, kuris bûtø arèiau visuomenësuþuojautos tikslo.

Tada jau p. Skvernelis galëtø ir iðeiti atsistatydinæs dël nede-ramo ðalies vadovo elgesio. Bei kurti terpæ savo politinei platfor-mai prieð rinkimus. Su valstieèiais - þaliaisiais arba be jøjø. Toksvariantas ið Rolando Pakso amþiø sandûroje taikytos politinëspraktikos.

Manding taèiau p. Skvernelis daro esmingà klaidà: nes p. Nau-sëda – ne buvusi Seimo pirmininkë Loreta Grauþinienë, kurià jisið esmës grubiai pasiuntë 2015 m., kada ið policijos automobiliopabëgo ginkluotas nusikaltëlis, o dabartinis premjeras buvo vidausreikalø ministras. Anas iðskaièiavimas suveikë nepriekaiðtingai.Atsitiktinai ar sàmoningai – ne taip svarbu.

Taèiau dabar – ne taip. Viena vertus, Þaliøjø-valstieèiø sàjun-gos lyderio Ramûno Karbauskio dëlionëse 2016 m. buvo ne tikp. Skvernelis. Jis buvo tik vienas, nors galbût ir pats ryðkiausiaispindintis, mozaikos akmenëlis. Ðalia þmogaus teisiø gynëjosDovilës Ðakalienës, ið po alkoholizmo preso iðsibrovusio politikosspecialisto Egidijaus Vareikio, energetikos sektoriaus specialistoVirgilijaus Poderio, kitø – pompastiðkai pristatytø visuomeneibene kiekvienam jø skirtoje spaudos konferencijoje. Kur dabardaugelis jø? O, kaip pasirodo, net ir ryðkiausias akmenëlis mo-zaikoje neatstoja visos p. Karbauskiui politikoje reikalingos uþ-dangos ar priedangos.

Kita vertus, Prezidentas teisus – asfaltas kelelyje nuo Vilniausp. Skvernelio namø link niekur nedingo. Maþa to, kas dar labiauádomu, ligi ðiol tiksliai neaiðku, kaip jis ten Susisiekimo minis-terijos dëka atsirado. Kelelis esmingai purvinantis labiausiai tvis-kantá p. Karbauskio mozaikos akmenëlá. Gal net nenuplaunamai.Bent jau ligi to laiko, kol nebus sudëti taðkai ant i. Ir tai joksprezidentûros ir vyriausybës kanceliarijos patarëjø þodþiø karas,kaip mëginama teigti.

Savaime suprantama, dabartinëse politinës audros stiklinëseyra ir p. Nausëdos atsakomybës dalis. Atiduoti ant ðaligatviøbesimëèiusià vykdomàjà valdþià pernai vasarà á p. Karbauskiopaskubomis suklijuotos koalicijos rankas, neieðkant kitø variantø– toks buvo naujojo ðalies vadovo pasirinkimas. Galima sakyti,kad kiti variantai buvo dar labiau migloti, taèiau klausimas, arkitais atvejais nauji ministrø kabinetai bûtø pradëjæ nuo keliukønamo asfaltavimo ir sàmoningos konfrontacijos su Simono Dau-kanto aikðtës rûmais.

Vis dëlto gali bûti, kad palikæs vykdomosios valdþios vairà p.Karbauskio ir kompanijos rankose p. Nausëda nenorëjo aktyviaidalyvauti sudëtinguose procesuose dël nepatirties. Patirtis, þinia,pareina su laiku, suvalgius vienà kità kepalà rupios duonos. Ta-èiau, ko gero, niekas negali priekaiðtauti Prezidentui dël princi-pingumo deficito. Ðitai derëtø ásikirsti ir p. Karbauskiui su p.Skverneliu.

Kvieèiame rinktis Pasienieèioávadinio mokymo kursus

Pasienieèiø mokykloje nuo 2020 m. kovo 23 d. bus organizuojami Pasienieèioávadinio mokymo kursai. Turintys aukðtàjá universitetiná arba aukðtàjá neuniversitetinábei aukðtesnájá iðsilavinimà ir nepriekaiðtingos reputacijos asmenys kvieèiami rinktisðiuos mokymo kursus ir per 15 savaièiø tapti pasienieèiais.

Su Pasienieèio ávadinio mokymo kursø programa galite susipaþinti èia.Á kursus priimti asmenys aprûpinami uniforma,

nemokamai apgyvendinami bendrabutyje, gaunanustatyto dydþio stipendijà. Iðklausæ teorinio mokymokursà, atlikæ praktinio mokymo programoje nu-matytas uþduotis ir sëkmingai iðlaikæ egzaminus beiáskaitas, kursø dalyviai gaus ávadinio mokymo kursøbaigimo paþymëjimus ir bus ádarbinami Valstybës sie-nos apsaugos tarnybos padaliniuose: Uþsienieèiø re-gistracijos centre, Tvereèiaus, Adutiðkio, Ðvenèioniø,Pavoverës, Lavoriðkiø, Kenos, Padvarioniø, G.Þa-gunio, Triboniø, Purvënø, A.Barausko, Druskininkø,

Kybartø, Ðilgaliø, Vieðvilës,Bardinø, Plaðkiø, Vileikiø,Neringos ir Uosto pasienio uþkardose (informacijà apiepadalinius rasite: http://pasienis.lt/index.php?1417156916).

Daugiau informacijos rasite èia. Norintiems mo-kytis ðiuose kursuose ir gauti á juos siuntimus reikia iki2020 m. vasario 16 d. pateikti praðymà ir kitus doku-mentus el. paðtu [email protected].

Dovilë SabaliauskienëVilniaus pasienio rinktinës

vieðøjø ryðiø specialistë

2020 m. sausio 25 d.3 p. Nr. 7 (10260)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

Lietuvoje bendràjà saugomøteritorijø sistemà sudaro konserva-cinio prioriteto saugomos teritori-jos, kuriose saugomi unikalûs arbatipiðki gamtinio bei kultûrinio krað-tovaizdþio kompleksai ir objektai.Joms priskiriami rezervatai (gam-tiniai ir kultûriniai), draustiniai beigamtos ir kultûros paveldo objektai(paminklai). Taip pat yra iðskiria-mos ekologinës apsaugos prioritetosaugomos teritorijos, norint iðveng-ti neigiamo poveikio saugomiemsgamtos ir kultûros paveldo komp-leksams bei objektams. Atkuriamo-sios apsaugos saugomos teritorijos,skiriamos gamtos iðtekliø atsista-tymui, pagausinimui bei apsaugai.Daþniausiai pasitaikanèios yrakompleksinës saugomos teritorijos,kuriose sujungiamos iðsauganèios,apsauganèios, rekreacinës ir ûkinëszonos pagal bendrà apsaugos, tvar-kymo ir naudojimo programà. Jomspriskiriami valstybiniai (nacionali-niai ir regioniniai) parkai bei bio-sferos monitoringo teritorijos (bio-

sferos rezervatai ir biosferos poli-gonai). Lietuvoje kompetencija rû-pintis saugomomis teritorijomispriskirta Valstybinei saugomø teri-torijø tarnybai prie Aplinkos minis-terijos. Aplinkos ministerija pagalValstybinës saugomø teritorijø tar-nybos rekomendacijas nustato bu-veiniø ar paukðèiø apsaugai svar-bias teritorijas – patvirtina jø sàra-ðus, ribas ir apsaugos prioritetus,atsiþvelgdama á teritorijos svarbàpalaikant Europos Bendrijos svar-bos natûraliø buveiniø tipø arbaEuropos Bendrijos svarbos rûðiøpalankià apsaugos bûklæ ir uþtik-rinant bendrà Europos ekologiniotinklo „Natura 2000“ vientisumà.

Ðiai dienai nacionalinis saugo-mø teritorijø tinklas Lietuvoje uþi-ma 1026,2 tûkst. ha2. Tai sudaro 15,7proc. ðalies teritorijos. Didþiausià ðioploto dalá uþima regioniniai parkai– 44 proc., biosferos poligonai – 23proc., valstybiniai ir savivaldybiødraustiniai – 15 proc., nacionaliniaiparkai – 14 proc., rezervatai ir biosfe-

ros rezervatas po 1,8 proc.. „Natura2000“ teritorijø plotas be jûriniø te-ritorijø, ávertinant ðiø teritorijøpersidengimà, yra 846,5 tûkst. ha2,ir tai sudaro 13,0 proc. ðalies ploto.

Taigi gráþkime prie kirtimø iraptarkime konkreèiau, kokie kirti-mai galimi, o kurie draudþiamiEuropos Bendrijos svarbos natûra-liose buveinëse. Vakarø taigos bu-veinëse galimi visi miðko kirtimai,iðskyrus specialiuosius kirtimus, ta-èiau negali bûti ðalinama buveinësesusidaranti negyva mediena, sie-kiant sukurti ávairiaamþá, bûdingosrûðinës sudëties ir vertikaliosiosstruktûros medynà. Tuo tarpu Pla-èialapiø ir miðriøjø miðkø, Sausøàþuolynø, Paupiø guobynø buvei-nëse atvirkðèiai. Èia kaip tik negalibûti vykdomi miðko kirtimai, iðsky-

rus specialiuosius bei sanitariniusmiðko kirtimus. Taip pat negali bûtikertami brandûs plaèialapiø rûðiømedþiai, ðalinama buveinëse susi-daranti negyva (stambesnë kaip 30cm skersmens) mediena.

Þoliø turtingø eglynø, Spyg-liuoèiø miðkø ant fluvioglacialiniøozø, Pelkëtø lapuoèiø miðkø,Skroblynø, Griovø ir ðlaitø miðkø,Pelkiniø miðkø, Aliuviniø miðkøbuveinëse, Kerpiniø puðynø buvei-nëse negali bûti vykdomi miðko kir-timai, iðskyrus atrankinius kirtimusir specialiuosius kirtimus, siekiantformuoti ir palaikyti bûdingos rû-ðinës sudëties ir vertikaliosios struk-tûros medynà bei sanitarinius kir-timus, jeigu kyla masinio ligø ir ken-këjø iðplitimo grësmë.

Augalø buveinëse, tokiose, kaipstaèiøjø dirvuoliø, maþøjø varpe-niø, smiltyniniø gvazdikø, plaèiala-piø klumpaièiø buveinëse miðkokirtimai ir medienos ruoða negali-ma, kol neáðalæs gruntas.

Þinduoliø buveinëse, nustaty-tose lûðiø veisimosi vietose visusmetus ribojami miðko kirtimaiiðskyrus sanitarinius kirtimus, ir tiktada, kai kyla masinio ligø ir ken-këjø iðplitimo grësmë.

Globaliai nykstanèiø paukðèiø,tokiø kaip: didþiøjø ereliø rëksniø,juodøjø gandrø, jûriniø ereliø,

vapsvaëdþiø, juodøjø pesliø, rudøjøpesliø ir t.t. apsaugai svarbioseteritorijose ribojamas miðko kirti-mø ir medienos ruoðos laikas. Pa-vyzdþiui: maþøjø ereliø rëksniø ap-saugai svarbiose teritorijose miðkokirtimai ir medienos ruoða riboja-ma balandþio–rugpjûèio mënesiais,taèiau, priklausomai nuo paukðèiørûðies, jis gali kisti.

Kalbant apie uoksiniø paukðèiøapsaugà (didysis apuokas, uralinëpelëda ir t.t.) prie kirtimø bûdo irruoðos laiko ribojimo prisideda irsàlyga, kad kertant miðkà plynai,1 hektaro plote negali bûti paliekamamaþiau kaip 15-20 buvusio pirmojoardo sëkliniø ir biologinei ávairoveipalaikyti skirtø medþiø ar stuobriø,be to, paliekamus medþius reko-menduojama iðdëstyti biogrupë-mis. Taip pat negali bûti iðkertamiuoksiniai, drevëti ir nudþiûvæ me-dþiai, iðskyrus masiðkai liemenøkenkëjø paþeistas egles ir nudþiû-vusius medþius nustatytose rekrea-cinëse teritorijose.

Vis dëlto, siekiant pritaikyti ap-saugos ir tvarkymo reikalavimusprie regiono ir konkreèios vietovëssàlygø bei ypatumø, gali bûti numa-tyta ir kitokie veiklos terminai beisàlygos.

Informacija parengta Aplinkosministerijos uþsakymu. Uþs.Nr.03

Miðko kirtimø ribojimai saugomose teritorijoseir Europos Bendrijos svarbos buveinëse

Miðko kirtimai ðiuo metu ypatingai daug visuomenës dëmesio su-laukianti tema, neretai sukelianti aktyvias diskusijas. Juolab tada, kaikirtimai numatomi saugomose teritorijose. Bet gal pradëkime nuo pradþiøir pirmiausiai iðsiaiðkinkime, kas Lietuvoje yra saugomos teritorijos.Saugomos teritorijos – tai sausumos ir vandens plotai su nustatytomisaiðkiomis ribomis, turintys pripaþintà mokslinæ, ekologinæ, kultûrinæ vertæ,kuriuose nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo reþimas.

001

Birðtono „Boèiø“ bendrijos aktyvas susirinko paminëti AntanoBaranausko 185-àsias gimimo metines. O gimë jis 1835 m. sausio17 dienà Anykðèiuose. Ðio prasmingo renginio iniciatorë ir sce-narijaus autorë yra „Boèiø“ bendrijos pirmininkë Julija Barutienë.Iðradingai ir ádomiai popietæ vedë bendrijos pirmininkës pavaduotojaAldona Milda Valatkienë.

Birðtono „Boèiai“ paminëjo Antano Baranausko 185-àsias gimimo metines

Poetas, kalbininkas, vyskupasAntanas Baranauskas dar jaunys-tëje pasiþymëjo talentu ir gabumais.Kalbëjo lietuviðkai, lenkiðkai, rusið-kai. Baigæs Varniø kunigø semina-rijà ástojo á Sankt Peterburgo dva-sinæ akademijà, kur ir profesoriavo.Dar studijavo Miuncheno, Romos,Insbruko, Leveno universitetuose.Vëliau buvo Kauno kunigø semina-rijos profesorius, o 1897-1902m. –Seinø vyskupas. Mirë 1902 m. Jo

palaikai palaidoti Seinø katedroje.Be eilëraðèiø, giesmiø raðymo,

jis dar domëjosi matematika, kal-botyra, tapo pirmuoju dialektologu,lietuviø gramatikos terminø kûrëju,tyrinëjo tarmes, uþraðë tarmiø teks-tus, paraðë lietuviø kalbos grama-tikà. Reikðmingas kûrinys yra 14dainø kûrinys „Kelionë Peterbur-kan“. Lietuviø literatûros klasika

(Nuke l ta á 5 p . )

Nuot

rauk

a Ar

nold

o Ri

bins

ko

Vyks dujotiekio Lietuva-Lenkija statybos darbai2020 m. sausio mënesá Lietuvoje pradedami magistralinio dujo-

tiekio, sujungsianèio Lietuvà ir Lenkijà, statybos darbai, kurie bus atlie-kami ir Birðtono savivaldybëje.

Ðá valstybei svarbø ekonominá projektà ágyvendina Lietuvos dujø perda-vimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“. Dujotiekiø jungties tarp Len-kijos ir Lietuvos dalies LR teritorijoje statybos darbus vykdys rangovas UAB„Alvora“. Kaip informuoja statybos darbø rangovas, bus dedamos visospastangos, kad Birðtono savivaldybës gyventojai, ámonës ir kiti subjektai patirtøkuo maþiau nepatogumø dël statybos darbø.

Tarptautinës dujotiekiø jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos tikslas – sujungtiLietuvos ir Baltijos ðaliø dujø rinkas su Europos Sàjungos dujø rinka, uþtikrintipatikimà ir saugø gamtiniø dujø tiekimà ir sukurti papildomà dujø tiekimoðaltiná á Baltijos ðalis.

Per visà planuojamà dujotiekio trasà bus iðdëstyta 10 aikðteliø. Ðiais metaisplanuojama nutiesti beveik du treèdalius vamzdyno, t. y. 100 kilometrø ið 165km. Taip pat per metus bus árengta daugiau kaip 10 èiaupø aikðteliø ir vykdomisudëtingi horizontalûs kryptiniai græþimai po didþiausiomis Lietuvos upëmis –Nerimi ir Nemunu, tiesiant dujotiekio atkarpas po upëmis. „Didþiausias pajëgastelkiame nutiesti vamzdynà nuo Jauniûnø iki Alytaus dar iki ðiø metø pabaigos.Ágyvendinant projektà daug dëmesio skiriame planavimui, saugai, projektovaldymo kokybei ir atskaitomybei uþ jau atliktus darbus“, – teigia laikinasis„Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Kryptingai siekiama, kad dujos vamzdynais pradëtø tekëti projekte numatytulaiku – 2021-øjø pabaigoje.

Ðaltiniai: www.ambergrid.lt/www.birstonas.lt

2020 m. sausio 25 d. Nr. 7 (10260) 4 p.

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û S

PIGIAUSIOS PASKOLOSIR REFINANSAVIMAS! *Paskolos nuo 100 eurø iki10000 eurø, laikotarpiu nuo

2 mën. iki 48 mën.; * Paskolø ir kt.skolø refinansavimas (antstoliai,„Sergel“, „Gelvora“, „Bitë“ ir kt.);* Galimybë pasiskolinti papildomai,maþos palûkanos. Pvz., pasisko-linkite 100 eurø ir per 3 mën.gràþinkite tik 110 eurø. Teirautis tel.8 601 50 935, Rièiardas.

SIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DARBÀARBÀARBÀARBÀARBÀ

Ámonei reikalingi: elektrikas, turintisdarbo patirties dirbant su automatika,sunkveþimio vairuotojas ir pagalbinisdarbininkas. Tel. 8 698 46 063, el.paðtas:[email protected].

Siûlome darbà sodo-darþo priþiûrë-tojui (-ai) 5 km uþ Birðtono. Atlyginimasnuo 4 Eur/val. Darbas laisvu grafiku.Teirautis tel. +370 614 14 714.

Reikalingas cecho darbuotojasturintis patirties maisto gamybo-je, Birðtono sav. Tel. 8 686 69 599.

Tai, kas iðaugina...

Mokytoja A. Bucevièiûtë su mokiniais 1947m. (pirmoje eilëje –ðeðta ið kairës) (ið J.Jasiulaitienës asmeninio archyvo).

A.Bucevièiûtës maldaknygë (saugoma Kauno IX forto archyvø fonduose).

Tokia bausme 1948 m. buvonubausta 25 metø Birðtono pro-gimnazijos mokytoja Albina Bu-cevièiûtë, gimusi 1924 m. balan-dþio 12 d. Jackoniø kaime, Aly-taus apskrityje, ûkininkø ðeimo-je. Pradinæ mokyklà ji lankë Þa-gariø kaime, Prienø apskrityje.Baigusi ðeðias pradinës mokyk-los klases, mokslus tæsë Alytausgimnazijoje. Jà baigusi 1944 m.pradëjo dirbti mokytoja Nema-niûnø pradinëje mokykloje. 1946 m.rugsëjá pradëjo vadovauti Dauk-ðiagirio pradinei mokyklai. Po ke-turiø mënesiø buvo perkelta dirb-ti mokytoja á Kunigiðkiø pradinæmokyklà, bet dar tà patá mënesávël perkelta, dabar jau á Birðtonoprogimnazijà.

Mokë geografijos, gamtos, che-mijos. Mokytoja ávairiais bûdais ro-dë nepalankumà sovietø valdþiai:giedojo baþnyèios chore, ignoravoorganizuojamus rinkimus. Dardirbdama Nemajûnuose susipaþi-no su tose vietovëse kovojusiaispartizanais, juos rëmë. 1948 m. va-sario pradþioje, papraðiusi mokyto-jos Adelës Ryliðkienës, perdavëpartizanams trijø spalvø kaspinà,kad ðie galëtø pasigaminti trispalvesvëliavëles, minëdami Vasario 16-àjà. Partizanai kaspinà gavo ir Al-binai paraðë padëkos laiðkelá, kuráji ásidëjo ið bibliotekos parsineðtonknygon. Knygà gràþino á bibliotekà,pamirðusi iðsiimti laiðkelá. Vasario24 d. mokytojà Albinà Bucevièiûtæareðtavo, tardë iki pat nuosprendþiopaskelbimo liepos 10 d., laikë Kau-no kalëjime. Apkaltino perdavuspartizanams lietuviðkà trispalvæ, 50vokø ir pieðtukø. Nuteisë deðimèiaimetø, bausmæ atliekant Dubravla-go lageryje, Mordovijoje.

Albina pateko á politiniø kaliniølagerá Nr.1, ákurtà pelkëtame mið-ke, prie Potmos geleþinkelio stoties.

Ðioje vietovëje buvo daug uodø,„moðkiø“, o mediniuose gultuoseramybës nedavë blakës. Jos drabu-þius atëmë, o davë valdiðkus, su nu-meriu. Albina Bucevièiûtë tapo po-litine kaline „B – 953“. Ðá numeráprivalëjo neðioti ir vasarà, ir þiemà.Dirbo lagerio siuvykloje, siuvo ka-reiviðkas uniformas. Dirbo dviempamainomis po 12 valandø. Jeiguneávykdydavo planø, tekdavo dirbtiilgiau. Buvo vertinama uþ darbðtu-mà, disciplinuotumà, nustatytø pla-nø virðijimà. Laisvo laiko po darbobuvo nedaug. Tuo metu kalinës da-lijosi prisiminimais, dainuodavo,daug meldësi. Paèios pasigaminomaldaknygæ „Qua Vadis Domini“.Jà ant rûkomojo popieriaus ( apie4x3 cm dydþio) uþraðë ið Þemaitijoskilusi buvusi medicinos sesuo An-gelë Gudaitë-Urbonavièienë. Kny-gelei laikyti pasiuvo ádëklà, já iðsiuvi-nëjo, prisiuvo raiðtelius. Maldakny-gæ laikydavo paslëpusi èiuþinyje,bet po kurio laiko jos ið ten pasiimtinebereikëdavo – maldas iðmokoatmintinai. Tik ið maldø kalinë së-

mësi dvasinës stiprybës. Maldakny-gæ pavyko iðsaugoti, parveþti áLietuvà, jà padovanojo Kauno IXforto muziejui.

1955 m. kovo 19 d. Albinà Bu-cevièiûtæ paleido ið lagerio. Gráþusiapsigyveno Aukðtadvaryje, Trakørajone, iðtekëjo uþ buvusio politiniokalinio Aleksandro Ligeikos, dirbomedicinos seserimi. Vëliau persi-këlë gyventi á Kaunà, kur ir mirë,

Laisvës kaina Uþ lietuviðkà trispalvæ – 10 metø lagerio

Susitikimo metu aptartos ak-tualios transatlantiniø santykiø,Rusijos, Kinijos, artimøjø rytø, hib-ridiniø grësmiø temos bei Irano–Irako situacija. „Lietuva ir kitosBaltijos ðalys turi èia kà pasakyti:ar tai bûtø energetinis saugumas,ar strateginë komunikacija, ar ki-bernetinës grësmës. <...> Net irkalbëdami apie kariná planavimàbei kitus dalykus, mes taip pat kal-bame ir apie tai, kaip svarbu kovotisu neteisingomis naujienomis“, –teigë uþsienio reikalø ministras Li-nas Linkevièius.

Anot L. Linkevièiaus, analizuo-jant saugumo ir jo spragø uþpildy-mo klausimus, Lietuva turi bûtidëkinga partneriams, kuriø indëlismatomas ir reikalingas, taèiau irmes patys turime rimtai á tai paþiû-rëti. Ministro teigimu, „Sniego su-sitikimo“ metu buvo kalbama apietai, jog svarbus ne tik lëðø skyrimasgynybai, bet ir tai, kaip tos lëðos buspanaudotos. „Gali paskirti pinigus<...> ir juos naudoti kokiems nors

nacionaliniams iððûkiams, taèiau taineuþpildytø kolektyvinio saugumospragø“, – komentavo uþsienio rei-kalø ministras. L.Linkevièius dþiau-gësi ir, jo nuomone, puikia diskusijasu amerikieèiais, kurioje pavykoiðgryninti JAV politikos ypatumusbei svarbà Europoje.

Praëjusià savaitæ ávykæ pasikei-timai Rusijos vyriausybëje „Sniegosusitikime“ taip pat sulaukë eks-pertø dëmesio. Visgi, ekspertø nuo-mone, vargu ar galima tikëtis kokiønors ypatingø permainø.

Paklaustas, kaip vertina Seimepristatytà memorandumà dël bûti-nybës kurti ir rengti visuotiná pasi-prieðinimà prieð Astravo atominæelektrinæ (AE), ministras teigë, jogreikia dirbti nuosekliai, profesiona-liai ir kryptingai, nekeliant pernelygdideliø aistrø ir panikos. Jo ma-nymu, bûtø neteisinga, jei apie savoðalá sukurtume áspûdá, kaip apiekokià nors nestabilumo zonà. „Tai,pagaliau, gali ir investicijoms pa-kenkti“, – pabrëþë L. Linkevièius,

akcentuodamas, kad dël AstravoAE reikia daryti viskà, kas tik yraámanoma, pasitelkiant ir regionopartnerius, tarptautines organizaci-jas, Europos Komisijà. Pasak mi-nistro, ne kà maþiau reikðmingasbendradarbiavimas ir su paèia Bal-tarusija, ypaè svarbu átikinti Bal-tarusijos þmones, jog tai, kà mes sa-kome, yra aktualu ne tik regionui,ne tik Lietuvai, bet ir jiems patiems.Ministro teigimu, besibaigiantelektrinës statybos darbams, visi, o

„Sniego susitikime“ dëmesys saugumuiAtvirair saugi Europa

Sausio 16–17 dienomis Trakø rajone vyko tryliktasis Uþsienio reikaløministerijos organizuojamas „Sniego susitikimas“, kuriame daugiau nei100 Lietuvos ir uþsienio saugumo politikos ekspertø tradiciðkai dis-kutavo transatlantinei bendruomenei svarbiais klausimais.

ypaè Baltarusija, turi dëti maksi-malias pastangas, kad bûtø ávykdytivisi saugumo reikalavimai dar prieðjos paleidimà.

Po susitikimo Linas Linkevièiusdþiaugësi, jog ðiemet diskusija buvoatvira, kaip niekada anksèiau. „Mesnorim, kad ekspertai galëtø kuoatviriau kalbëti, bet ne visada tai pa-vyksta, nes visuomet bûna prieð-taravimø“, – sakë uþsienio reikaløministras.

Rimantë Janèauskaitë

Projektà remia

sulaukusi beveik devyniasdeðim-ties.

1989 m. Lietuvos AukðèiausiojoTeismo teisminë baudþiamøjø byløkolegija kaltinimus panaikino irbaudþiamàjà bylà nutraukë, neá-rodþius priskiriamø kaltinimø.

Birðtono gimnazijosistorijos mokytoja

Daiva Jonykaitë-Snapaitienë

Á savo namus priimu gyventi senolesir jas slaugau. Tel. 8 607 45 472.

Artëjantys renginiaiBirðtono kurorte

Birðtono kultûros centrasSausio 25 d. 19–20.30 val. Ro-

landas Kazlas kvieèia á „Pamokà“Birðtono kultûros centre. Ðvietimo,mokslo, kultûros ir sveikatos mis-terija, mokymo drama, komedija,tragedija, terapija ir vikipedija beikitas absurdas – premjeriniamespektaklyje „Pamoka“. Pagal topaties pavadinimo prancûzødramaturgo Eugene Ionesco pjesæ.Kaina 25–35 eurai.

Sausio 31 d. 19–20.30 val.scenos legenda Ovidijus Vyðniaus-kas laukia visø Birðtone, kur klau-sytojai galës iðgirsti ir kartu pa-dainuoti visas graþiausias atlikëjodainas, kuriø per daugiau nei 40metø scenoje iðskirtinio balso temb-ro savininkas yra iðleidæs deðimtásoliniø albumø, koncertavæs visojeLietuvoje ir su savo dainomis ap-lankæs pusæ pasaulio.

Eglës sanatorijaSausio 25 d. 13–14 val. – ne-

mokamas lektorës Janinos Kli-mantavièienës seminaras „Psicho-loginis atsparumas. Ðeima –stiprybës ðaltinis“.

Sausio 26 ir 30 dienomis 20–21val. filmø vakaras.

Sausio 27 d. 15–16 val. orga-nizuojamas susitikimas/bibliotera-pija su medicinos psichologeJurgita Èerniauskiene.

Sausio 28 d. 20–21 val. Sakso-fono muzikos vakaras.

Sausio 31 d. 20–21 val.Vilmos irVirgilijausAnusauskø dainuojamo-sios poezijos vakaras „Pokalbiai...“

ReikalingasSandëlininas-krovëjas su B kat.Darbas dëvëtø drabuþiø sandëlyjeDarbo pobûdis: pakrovimo-iðkro-vimo darbai; prekiø skirstymas san-dëlyje, iðveþimas á parduotuves; san-dëlio prieþiûra, tvarkos palaikymasReikalavimai: vairuotojo B kate-gorija; greita orientacija darbe;tvarkingumas; atsakingumas; beþalingø áproèiø.

Tel. 8 687 50 387

NUOMANUOMANUOMANUOMANUOMAIðsinuomosim 2–3 kambariø butà/namà, su galimybe iðsipirkti, Prie-nuose arba ðalia, Birðtono sen. arbaJiezne. Tel. +370 685 86 139.

2020 m. sausio 25 d.5 p. Nr. 7 (10260)

BIRÐTONO SAVIVALDYBËS 2020 METØ BIUDÞETO IÐLAIDØSUVESTINË PAGAL PROGRAMAS (PROJEKTAS)

Eur

Eil.Nr.

1.

2.3.4.5.6.7.8.9.

10.11.12.13.

14.15.16.17.

18.

19.20.21.22.23.

24.

25.26.27.28.29.

30.

31.32.33.34.

35.

36.37.

38.

39.

40.

41.42.43.44.45.

46.

47.48.

1.2.3.

Ið jø:

ilgalaikiamturtui

4000,00

4000,00

11000,00

11000,00

4725,008000,00

12725,00

1924,0043200,005000,00

204500,00

254624,00

55100,00

41000,0

96100,00378449,00

darbouþmokesèiui

71336,141038153,19

1109489,33

1170610,831060367,0010000,00

2240977,83

899480,008000,00

907480,00

197,14

197,14

53180,43399340,008000,00

460520,43

49320,00666000,00

715320,00

69000,00

5000,0074000,00

5507984,73

Ið viso

76824,001390434,00

36300,001503558,00

1261511,351283459,00

87720,002632690,35

1186267,00114300,00

1300567,00

36800,0010000,0010800,0057600,00

198200,00943597,0020000,00

1161797,0

57516,001315127,00

43200,0019300,00

289000,00

1724143,00

116316,00

70000,00

35000,00221316,00

55100,00

41000,00

96100,008697771,35

Asignavimø paskirtis

01. Savivaldybës funkcijø ágyvendinimoprograma

Tikslinës lëðosBiudþeto lëðos

Biudþetiniø ástaigø pajamosIð viso 01 programai:

02. Ðvietimo veiklos programaTikslinës lëðosBiudþeto lëðos


03. Kultûros ir sporto puoselëjimoveiklos programa

Biudþeto lëðosBiudþetiniø ástaigø pajamos

Ið viso 03 programai:

04. Visuomenës sveikatos rëmimospecialioji programa


Aplinkos apsaugos rëmimo programaIð viso 04 programai:

05. Socialinës paramos ir paslaugøteikimo programa



06. Savivaldybës infrastruktûros objektøprieþiûros ir modernizavimo programa

Tikslinës lëðosBiudþeto ir kitos tikslinës lëðos

Aplinkos apsaugos rëmimo programaBiudþetiniø ástaigø pajamos

Vietinë rinkliava uþ naudojimàsi kurortovieðàja infrastruktûraIð viso 06 programai:

07. Turizmo skatinimo, rekreacijosir verslo vystymo programa

Biudþeto lëðosVietinë rinkliava uþ naudojimàsi kurorto

vieðàja infrastruktûraBiudþetiniø ástaigø pajamos

Ið viso 07 programai:

08. Urbanistinës plëtros programaBiudþeto lëðos

Vietinë rinkliava uþ naudojimàsi kurortovieðàja infrastruktûraIð viso 08 programai:Ið viso programoms:

Kiti finansavimo ðaltiniai:Tikslinæ paskirtá turinèiø lëðø likutis m. pradþioje (10-14 priedai)Biudþeto laisvas lëðø likutis nukreiptas asignavimø valdytojams (9 priedas)Ið viso kiti finansavimo ðaltiniai

303461,06455870,47759331,53

BIRÐTONO SAVIVALDYBËS 2020 M. BIUDÞETO PAJAMOS (projektas)

Eil.Nr.1.2.3.4.5.

6.

7.8.

9.

10.11.12.

13.

14.15.16.17.18.19.

20.

21.

22.23.24.25.26.27.28.29.30.31.32.

Suma

5712000,0030000,00

140000,009000,00

218000,00

400000,00

20000,0010000,00

45000,00

45000,0081120,00

176800,00

63000,00

114000,001000,002000,00

7066920,001218200,00

10974,35

11700,00

20637,00

8024,00100,00

11000,001400,00

17800,0020900,00

215800,0036800,0057516,00

1630851,358697771,35

Eur

Pajamø pavadinimas

Gyventojø pajamø mokestis (gautas ið VMI)Þemës mokesèiaiNekilnojamojo turto mokesèiaiMokestis uþ aplinkos terðimàVietinë rinkliava uþ komunaliniø atliekø surinkimàVietinë rinkliava uþ naudojimàsi Birðtono kurorto vieðàjainfrastruktûraVietinë rinkliavaValstybës rinkliavaNuomos mokestis uþ valstybinæ þemæ ir valstybinio vidausvandenø fondo vandens telkiniusMokesèiai uþ valstybinius gamtos iðtekliusPajamos uþ trumpalaikio ir ilgalaikio turto nuomàPajamos uþ teikiamas paslaugasÁmokos uþ iðlaikymà ðvietimo, socialinës apsaugos ir kitoseástaigoseKompensuotos iðlaidos ið Europos Sàjungos fondøMaterialiojo turto realizavimo pajamosDelspinigiai ir baudosIð viso pajamø savarankiðkoms funkcijoms:Lietuvos Respublikos ðvietimo ministerijaLietuvos mokiniø neformaliojo ðvietimo centrasLietuvos Respublikos ðvietimo ministerija, dotacijaneformaliajam ðvietimuiLietuvos Respublikos ðvietimo ministerija, tikslinë dotacijatarpinstituciniam bendradarbiavimuiValstybinë kalbos inspekcijaLietuvos Respublikos konkurencijos tarybaLietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerijaLietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybaLietuvos Respublikos teisingumo ministerijaLietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijaLietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministerijaLietuvos Respublikos sveikatos ministerijaLietuvos Respublikos þemës ûkio ministerijaIð viso tiksliniø lëðøIð viso pajamø:

1.2.3.

Kiti finansavimo ðaltiniai:Tikslinæ paskirtá turinèiø lëðø likutis m. pradþioje (10–14 priedai)Biudþeto laisvas likutis nukreiptas asignavimø valdytojams (9 priedas)Ið viso:

303461,06455870,47759331,53

laikoma poema „Anykðèiø ðilelis“, kuriojeapdainuojama gimtojo kraðto gamta, ideali-zuojama Lietuvos senovë, atskleidþiamasgamtos ir þmogaus dvasinis ryðys, protes-tuojama prieð tautiná lietuviø tautos engimà.

Pagerbdami Antano Baranausko atmi-nimà „Boèiø“ bendrijos nariai, pasidalinæ ið-traukomis, garsiai perskaitë visà „Anykðèiøðilelá“. Poema paþadino á Anykðèiø ðilelio ir ádabartiniø miðkø problemas atsiliepti kûrëjussavo eilëmis. Popietës metu savo kûrybos eilë-raðèius skaitë: Aldona Milda Valatkienë – apieavietës krûmelá ðilely ir boruþëlæ. Onutë Gra-tulevièienë – apie puðø tango ðoká Nemunui.

Ona Valerija Grybauskienë – apie miðko paukð-èiø priekaiðtus þmonëms, ðiukðles paliekantiemsmiðke, ir apie rudeniná Nemajûnø ðilo groþá. Apiegamtà, norà bûti jos dalimi eiles skaitë LeonasLynykas, Antanina Grigaravièienë.

Prie kavos-arbatos puodelio aptarëmeA.Baranausko atminimo áamþinimà. TaiA.Baranausko klëtelë Anykðèiuose, pamink-lai, jo vardu pavadintos mokyklos, gatvës.Anykðèiø savivaldybë ásteigë A.Baranauskoliteratûrinæ premijà. Jo vardu pavadintas netkrateris Merkurijuje.

Popietës metu dalijomës áspûdþiais ið ap-lankytø vietø, susijusiø su A.Baranausko kû-ryba, jo veikla.

Ona Valerija Grybauskienë

Birðtono „Boèiai“ paminëjo AntanoBaranausko 185-àsias gimimo metines

(Atkelta ið 3 p.)

Reklama Reklama.Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kar tonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos, ka-tiliniø árengimo. Komplektuojame ko-kybiðkas santechnikos medþiagas sunuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

DURYS – PER 3 DIENAS!GAMINU DURIS – ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams, ûki-niams pastatams ir rûsiams. Dirbu irþiemà. Tel. 8 653 93 193.

Kaminø ádëk la i : gamin imas,montavimas. Kaminø valymas.Tel. 8 645 87 304.

Priduodame namus, sodus ir juos áre-gistruojame. Tel. +370 699 17 423.

Teikiame visas kapø árengimo,restauravimo ir prieþiûros paslaugaspagal kliento finansines galimybes.Tel. 8 605 81 979.

KAMINØ VALYMAS, skardinimas,remontas ir ádëklø montavimas.Tel. 8 621 99 958.

Elektriko paslaugos. Elektros gedimøðalinimas. Tel. 8 620 48 967.

Gamina medines duris namams,ûk in iams pastatams, la ip tus.27 metø gamybos patir t is. Þie-mà ir pavasará durys pigesnës.Tel. 8 686 71 689.

Atliekame karkaso konstrukcijø,

ðiltinimo,stogø dengimo, skar-

dinimo, gipso montavimo darbus.

Tel. 8 631 91 211.

Mobiliu juostiniu gateriu kokybiðkaipjaunu medienà, atvykstu á namus.

Tel. 8 601 02 662.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

SUTAUPYKITE IKI 350 EUR!UÞSISAKYKITE DABAR,

PRADËKITE MOKËTI VASARÀ!Buitiniø nuotekø valymo árenginiai(Buiteka, Traidenis, August, Ðvaistë,

Feliksnavis ir kt.)GAMINTOJØ KAINOMISÁrenginiø montavimo darbai

10 metø garantijaGALIMYBË PIRKTIIÐSIMOKËTINAI!

Atvykstame nemokamaikonsultacijai visoje Lietuvoje!DIRBAME IR SAVAITGALIAISTel. 8686 80106

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

2020 m. sausio 25 d. Nr. 7 (10260) 6 p.

– ðeimai apie sveikatà

Ðiltesni nei áprasta þiemos orai dþiugina maþes-nëmis ðildymo kainomis, o ðalies ligoninëse þenkliaimaþiau pacientø, besiskundþianèiø traumomis,patirtomis dël slidþiø ðaligatviø. Vis dëlto aukðtesnëoro temperatûra gali kelti tam tikras rizikas gyventojøimunitetui – bakterijos ir virusai plinta daug sparèiau,kai lauke yra teigiama temperatûra. Netikëti susir-gimai gali kelti nepatogumus ir mokyklas bei dar-þelius lankantiems vaikams, ir dirbantiems suau-gusiems. Todël, nepaisant ðiltesnio oro, bûtina nepa-mirðti ir apie imuniteto palaikymà.

Siekiant sustiprinti organizmà ir apsisaugoti nuogalimø susirgimø, visø pirma, reikia skirti pakankamailaiko poilsiui, prieð einant á laukà pasirinkti tinkamàaprangà, sveikai maitintis bei stengtis suvartoti visà rei-kalingà vitaminø ir kitø naudingøjø medþiagø kieká.Tinkamai maitinantis ámanoma gauti daugumà reika-lingø maistiniø medþiagø, taèiau tokio mitybos reþimopalaikymas yra sudëtingas. Todël vertëtø apsvarstytikasdienës mitybos papildymà maisto papildais. Þemiaupateikiame svarbiausius aspektus, á kuriuos bûtina at-kreipti dëmesá renkantis bûtiniausius maisto papildusvisai ðeimai:

Maisto papildai vaikamsKaip vienà bûtiniausiø ir populiariausiø maisto

papildø vaikams galima ávardyti þuvø taukus. Ir vai-kams, ir tëvams patariama visus metus vartoti þuvøtaukus, kuriø sudëtis papildyta vitaminais A ir D, irtaip palaikyti imuninës sistemos funkcionavimà.

Atitinkamo kiekio þuvø taukø vartojimas leidþiapalaikyti ir reikalingà omega-3 riebalø rûgðties balansàorganizme. Omega-3 rûgðtys padeda palaikyti norma-lià smegenø funkcijà ir daro teigiamà átakà visø, o ypa-tingai vaikø, smegenø vystymuisi. Ði rûgðtis yra nau-dinga ir ðirdies veiklai bei regëjimui. Þuvø taukai taippat yra vitamino D3, sustiprinanèio kaulus ir imuninæsistemà, ðaltinis. Reikalingo vitamino D kiekio uþtik-rinimas yra itin svarbus tamsiuoju metø laiku. Svarbuþinoti, kad laikai, kuomet þuvø taukai buvo neskanûs,jau seniai liko uþmarðtyje. Ðiandien gamintojai siûloiðbandyti paskanintus þuvø taukus, pvz., citrinø, obuoliøar vaisiø skoniø.

Sprendimai suaugusiemsÞuvø taukø vartojimas yra naudingas visø amþiaus

grupiø þmonëms. Taèiau intensyviai dirbantiems ardaug besimokantiems, kurie susiduria su didesniuinformacijos srautu ir nuovargiu, itin aktualûs gali bûtiatmintá gerinantys bei energijos lygá didinantys maistopapildai. Ðiuo atveju verta atkreipti dëmesá á produktus,kuriø sudëtyje yra þenðenio.

Þenðenis yra plaèiai naudojamas gaminant skir-tingus maisto papildus. Reguliariai vartojant papildussu þenðeniu, pagerëja gebëjimas susikoncentruoti ir ási-minti informacijà. Þenðenis taip pat palaiko imunitetà,sumaþina cukraus ir cholesterolio kieká kraujyje, pa-didina energijos lygá. Preparatus su þenðeniu vartojantisþmogus lengviau ir tolygiau iðgyvena stresines situacijasbei maþiau jauèia streso sukeltà nuovargá. Ðis þenðenioefektas padeda þmogui ilgiau iðlikti þvaliam, pozity-viam, iðvengti fizinio ir psichologinio nuovargio kas-

dienio darbo, studijø ar átemptø situacijø metu – daroþmogø maþiau paþeidþiamà iðorës veiksniø.

Vaistinëse ar internete galima rasti ir kitø mitybàpapildanèiø, specialiai suaugusiems subalansuotømaisto papildø. Tokie papildai daþnai yra iðskirti konk-reèios lyties atstovams, nes skiriasi vyrø ir moterø orga-nizmo poreikiai. Taip pat papildai skirstomi ir pagalamþiaus grupes ar poveiká. Pavyzdþiui, siekiantiemsiðlaikyti sveikus ir lanksèius sànarius, patartina atkreiptidëmesá á produktus, kuriø sudëtyje yra erðkëtuogiø mil-teliai ir vitaminas C, padedantis palaikyti normalø kola-geno, reikalingo kremzliø ir kaulø funkcijai, susidarymàbei apsaugoti làsteles nuo oksidacinës paþaidos.

Á kà verta atkreipti dëmesárenkantis maisto papildus?

Kadangi papildø pasirinkimas vaistinëse, parduo-tuvëse ar internete yra itin platus, prieð perkant bûtinasau iðskirti bent kelis vertinimo kriterijus. Svarbu, kadmaisto papildas bûtø universalus – savo sudëtyje turëtøskirtingø vitaminø derinius ir uþtikrintø tinkamà visøþmogui reikalingiausiø medþiagø kieká. Todël prieðperkant bet koká maisto papildà verta atkreipti dëmesáá jo sudëtá, saugumà bei tinkamumà tam tikrai amþiausgrupei, kad preparato vartojimo nauda bûtø kuo dides-në. Prieð ásigydami maisto papildus taip pat pasitarkitesu sveikatos specialistu, koká kieká vitaminø turëtumëtesuvartoti. Vitaminø perdozavimas (kaip ir jø trûkumas)gali turëti ðalutiniø poveikiø – nuo bërimo iki pablo-gëjusios savijautos ar pykinimo. Taip pat verta atkreiptidëmesá á seniai rinkoje veikianèius ir patikrintus prekësþenklus.

Sveikos mitybos ir gyvenimo bûdo principø, poilsiobei aktyvios veiklos balanso svarbu laikytis visus metus.Taèiau net rekordiðkai ðilta þiema netikëtai gali taptiiððûkiu. Tëvai turëtø pasirûpinti, kad vaikams netrûktøvitaminø bei kitø naudingø medþiagø tam. O suaugu-sieji turëtø nepamirðti ir apie rûpestá savimi – juk jielaiko ðeimà ant savo peèiø.

PR Rekordiðkai ðilta þiema –kaip sumaþinti rizikà imunitetui?

Blakinës kalendros, daug ete-riniø aliejø turintys augalai, yravieni seniausiø þmonijos augina-mø prieskoniø. Visos ðio augalodalys yra valgomos, taèiau daþ-niausia naudojami ðvieþi lapai irdþiovintos sëklos. Daugelyje Rytøðaliø virtuviø blakinës kalendros– bûtini prieskoniai, su jomis sû-domos ir marinuojamos darþo-vës, skaninami darþoviø, mësosir viðtienos patiekalai ir pieniðkossriubos. Tiesa, skirtingose ðalysekalendros vartojamos nevieno-dai. Europieèiai, taip pat ir lietu-viai, ilgà laikà kalendras daugiau-sia augino tik dël sëklø, nes ðiøaugalø sëklos ir lapai – tarsi duvisiðkai skirtingi prieskoniai.

Blakiniø kalendrø vaisiuose yraeteriniø aliejø, naudojamø maistopramonëje, parfumerijoje irmedicinoje.

Subrendusios kalendrø sëklosyra malonaus, lengvo citrinø aro-mato ir salsvo skonio. Jomis skani-nami duonos gaminiai, meduoliai,mësos, þuvø ir darþoviø patiekalai,jø ámaiðoma á ávairius marinatus,padaþus, net kai kuriuos alkoho-linius gërimus. Blakiniø kalendrøsëklø áeina á daugumà populiariøprieskoniø miðiniø sudëtá, pavyz-dþiui, mûsø daþnai vartojamø karioprieskoniø, gruziniðkus padaþus –sacibeli tkemali ir kt.

Liaudies receptaiMaþinti pilvo pûtimui

1. Kelis kartus per dienà pa-kramtykite blakiniø kalendrø sëklø.

3 arbatinius ðaukðtelius susmul-kintø kalendrø vaisiø uþpilkite 250g verdanèio vandens, leiskite nu-sistovëti 30 min., paskui antpilà nu-

koðkite. Gerkite po kelis valgomuo-sius ðaukðtus prieð valgá. Tinka irsergant bronchitu.

Nuo pilvo skausmø1–2 ðaukðtelius kalendrø sëklø

uþpilkite 240 g verdanèio vandens.Palikite 5–10 min., kad pritrauktø.Gerkite prieð valgá kelis kartus perdienà.

Nuo viduriavimoSumaiðykite lygiomis dalimis

nesmulkiai sumaltø kalendrø vaisiøir tarkuotø granatø þieveliø. 2ðaukðtus ðio miðinio uþpilkite 400–600 g verdanèio vandens ir porà mi-nuèiø pakaitinkite ant silpnos ug-nies, palaikykite 30–60 min., kadpritrauktø. Tada nukoðkite ir iðger-kite per kelis kartus. Padeda ir gra-natø sultys su malta kalendra.

Ir ðvieþios sultysIð ðvieþiø kalendrø lapø ið-

spaustos sultys gydo ávairø odosbërimà, alergijas. Rekomenduoja-ma kiekvienà dienà vartoti poðaukðtelá kalendrø lapø sulèiø 3 kar-tus per dienà, jei kamuoja alergija,ðienligë ar odos bërimas. Kalendrølapø sultimis galima tepti paþeistà,iðbertà, nieþtinèià odà.

Nuo perðalimoSumaiðykite 2 valgomuosius

ðaukðtus apmaltø blakiniø kalend-rø vaisiø ir plonais gabaliukais su-pjaustykite imbierø ðakniastiebiø(santykiu 1:1), pakepinkite porà mi-nuèiø sausai puode, kuriame virsitearbatà. Tada uþpilkite litru vandens,pavirkite ant silpnos ugnies 5 min.,nukoðkite ir gerkite karðtokosarbatos 3–4 kartus per dienà.

Padeda pajutus, kad kimba per-ðalimas, paburko ir skauda gerklës,nosies gleivinë ar gerkite perðalimoligø profilaktikai.

Blakinë kalendra(Coriandrum savitum)

Jei toleruojate glitimà, ruginë duona – vienas ið sveikiausiø glitimoðaltiniø, nes padeda uþtikrinti þarnyne tinkamà bakterijø sudëtá.

Saldþiarûgðtë teðla, kuri naudojama ruginei duonai kepti, turi savyje daugpienarûgðèiø bakterijø, kurios padeda þarnyno mikrobiomui – bakterijøvisumai þarnyne – ir kontroliuoja insulino metabolizmà, taip sumaþinantcukrinio diabeto rizikà. Tai suþadina teigiamà grandininæ reakcijà,sumaþinanèià ðirdies raumens deguonies poreiká, taipogi – ir insulto rizikà,teigia Suomijos universiteto tyrëjai. Jie atliko bandymus su laboratorinëmispelëmis. Eksperimentø rezultatai rodo, kad rugiuose yra biologiðkai veikliømedþiagø, kurios funkcionuoja kaip antioksidantai, o jø pozityvus poveikisstiprina þarnyno geràsias bakterijas.

Rugiuose esama „sveikiausio glitimo“

2020 m. sausio 25 d.7 p. Nr. 7 (10260)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

Nekilnojamasis turtasPrienø centre, Siaurojoje g., parduo-damas 3 aukðtø mûrinis pastatas su6 a sklypu. Po visu pastatu rûsys, at-vestos miesto komunikacijos. Kaina– 79900 Eur. Tel. 8 683 91 121.

Ávairios prekësNaminiai sviestiniai ðakoèiai Jûsøðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkøproduktø, pagal senoliø receptà. Svoris

nuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvos

miestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai).

Parduodu 2001 m. Volvo V40, 1.9,

74 kw. Vaþiuoklë labai geros

bûklës, këbulo bûklë gera. Variklis

labai geras, pakeisti tepalai ir visi

filtrai. Spalva ðviesiai geltona. Tech.

pasas iki 2021 02 pabaigos. Kar tu

pridedu vasariniø padangø komp-

lektà su lengvo lydinio ratlankiais.

Tel. 8 600 27 778.

Parduoda traktoriø MTZ-82 su didelekabina, hidraulinis vairas. Kaina –5100 eurø. Tel. 8 680 77 728.

Kietas kurasParduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràste-liais. Tel. 8 614 97 744.

Atveðime durpiø briketus,akmens anglá, pjuvenøbriketus, granules, –

KOKYBÆ GARANTUOJAME.Tel. 8 683 13463.

PARDUODAMOS MALKOSKietøjø arba minkðtøjø lapuoèiø

– paruoðtos arba dvimetriais.Miðkininko kokybës kontrolë iratveþimas. Perkant daugiau –mokate maþiau. Senjorams –

papildoma nuolaida.Tel. 8 621 24 644

Parduoda 600 kv. m pastatàPrienø centre, netoli autobusøstoties. Pastatas – naujosstatybos, su daline apdaila,tinka ásirengti ir gyvenamas, irkomercines patalpas. Geravieta, ir kokybiðkai pastatytaspastatas. Kaina – 85000 Eur.Tel. 8 627 51 671.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið kar to. Iðsiveþame.Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“kainomis), taip pat perka arklius.Tel. 8 616 43646.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ – ávai-rius pienu girdomus buliukus irtelyèaites, taip pat „Belgus“.Moka 6 ir 21 proc. PVM. Sveriael . svars tyk lëmis . Pas i imapatys. Tel. 8 612 34 503.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

brangiai superka ávairiusautomobilius, sutvarko

dokumentus, pasiima patys.

Naujai ásikûrusi ámonë

Tel. 8 679 95 133.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-

lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -

21 proc. PVM. Sveria elektroninëmis

svarstyklëmis. Pasiima patys.

Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Perka telyèià arba verðelá nuo 6 mën.

iki 3 metø tolimesniam auginimui ir

pienines karves ar visà jø bandà.

Tel. 8 625 93 679.

Ávairios prekësÁmonë perka naudotus automo-bilius. Gali bûti be techninës ap-þiûros, nevaþiuojantys, iðregistruo-ti. Siûlykite visus variantus telefonu:8 607 67 679.

Perka ðienapjovæ ir smulkintuvà

For tschritt, jø kederius. Welger,

Claas, Kirgizstan ir kitus presus.

Tel. 8 686 37 339.

Perku traktorinæ priekabà (4-6 tonø)

ir traktoriø T-25 (gali bûti su tech.

defektais). Tel. 8 656 17 997.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039. brangiai perka kar-

ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44

299, Telia 8 620 35 000.

UAB „Þemetra“ atlieka þemës sklypo, esanèioPrienø r. sav., Stakliðkiø sen., Virkininkø k. 6, skl.kad. Nr. 6933/0004:9, kuris ribojasi su skl. kad. Nr.6933/0004:47 (vienas ið savininkø miræs),kadastrinius matavimus. 2020-02-04 nuo 11.30 val.iki 12.00 val. vyks ribø derinimas vietovëje. Praðomeatvykti minëto kaimyninio sklypo paveldëtojus,savininkus arba suinteresuotus asmenis. Neatvykusdarbai bus tæsiami, pastabas pateikti per 30 dienønuo matavimø datos. Adresas: Savanoriø pr. 221-303, Kaunas, tel. 8 646 32 700, [email protected].

Nekilnojamasis turtasIeðkau pirkti nebrangià sodybàPrienø rajone. Tel. 8 671 61 261.Perku 1-2 kambariø butà arba namodalá Prienuose. Tel. 8 607 49 133.

Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44 884.Parduoda malkas: skaldytas,kaladëlëmis ir nepjautas 3 metrøilgio. Pjauna statybinæ medienà pa-gal kliento iðmatavimus. Pristato.Tel.: 8 614 98 516, 8 699 48 191.Parduoda ávairias malkas, supjau-tas kaladëmis. Pristato á namus.Tel. 8 671 94 231.

Vidmanto Þiûko Inþineriniai Matavimai atliksþemës sklypo kadastrinius matavimus, esanèiusKalno g. 8, Kisieliðkiø k., Jiezno sen., Prienø r. sav.Skl. Kad. Nr. 6915/0001:. kuris ribojasi su RasosUrmonienës deklaruota vieta Nyderlandai (Kad.Nr. 6915/0001:0069) sklypu.

2020-01-30 nuo 12.00 iki 12.30 vyks ribø deri-nimas vietovëje, praðome atvykti minëtø kaimy-niniø sklypø suinteresuotus asmenis, jiems neatvy-kus darbai bus tæsiami. Pastabas praðome pateiktiper 30 dienø nuo matavimø datos. Tel. 8 637 96 043.

PRIENØ RAJONO SAVIVALDYBËS TARYBOSPOSËDÞIO DARBOTVARKË

2020 m. sausio 30 d. 10 val.1. Dël Prienø rajono savivaldybës plëtros iki 2028 metø strateginio

plano patvirtinimo2. Dël Prienø rajono savivaldybës 2020–2022 metø strateginio

veiklos plano patvirtinimo3. Dël Prienø rajono savivaldybës 2020 metø biudþeto

patvirtinimo4. Dël Prienø rajono savivaldybës administracijos struktûros

patvirtinimo5. Dël Prienø rajono savivaldybës kontrolieriaus tarnybinës

veiklos vertinimo komisijos sudarymo6. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos 2016 m. kovo 31 d.

sprendimo Nr. T3-44 „Dël Prienø rajono savivaldybës kultûros,sporto, jaunimo ir bendruomenës veiklos aktyvinimo programospriemonës „Rajono kultûros plëtra“ lëðø skyrimo, naudojimo iratsiskaitymo tvarkos apraðo patvirtinimo“ pripaþinimo netekusiugalios

7. Dël Religiniø bendruomeniø ir bendrijø paraiðkø vertinimokomisijos patvirtinimo

8. Dël atstovo delegavimo á asociacijos Prienø miesto vietosveiklos grupës visuotiná nariø susirinkimà

9. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos 2015 m. geguþës 28 d.sprendimo Nr. T3-118 „Dël narystës asociacijoje Prienø miesto vietosveiklos grupëje“ pakeitimo

10. Dël Prienø rajono savivaldybës biudþetiniø ir vieðøjø ástaigømokytojø, ðvietimo pagalbos specialistø, gydytojø ir slaugytojø,kultûros ir meno, socialiniø darbuotojø vaþiavimo (kelionës) á darbàir atgal iðlaidø kompensavimo bei ðiø iðlaidø kompensavimo tvarkosapraðo patvirtinimo

11. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos Kontrolës komiteto2020 metø veiklos programos patvirtinimo

12. Dël pritarimo projektui „Prienø rajono dalies melioracijossistemø rekonstrukcija“

13. Dël Prienø rajono savivaldybës aplinkos apsaugos rëmimospecialiosios programos 2019 metø priemoniø vykdymo ataskaitosir Prienø rajono savivaldybës aplinkos apsaugos rëmimo specialiosiosprogramos 2020 metø sàmatos patvirtinimo

14. Dël leidimo Prienø rajono Ðilavoto bendruomenës centruiatlikti Prienø rajono savivaldybei nuosavybës teise priklausanèiøpatalpø remonto darbus

15. Dël leidimo Veiveriø seniûnijos bendruomenës centrui atliktiPrienø rajono savivaldybei nuosavybës teise priklausanèiø patalpøremonto darbus

16. Dël leidimo bendruomenei „Veiveriø kraðtas“ atlikti Prienørajono savivaldybei nuosavybës teise priklausanèiø patalpø remontodarbus

17. Dël leidimo Þelkûnø kaimo bendruomenei atlikti Prienørajono savivaldybei nuosavybës teise priklausanèiø patalpø remontodarbus

18. Dël leidimo asociacijai „Þemaitkiemio kraðto bendruomenë“atlikti Prienø rajono savivaldybei nuosavybës teise priklausanèiøpatalpø remonto darbus

19. Dël turto panaudos sutarties pratæsimo20. Dël Savivaldybës turto panaudos sutarèiø nutraukimo21. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos 2019 m. rugpjûèio 29

d. sprendimo Nr. T3-214 „Dël Prienø rajono savivaldybei nuosavybësteise priklausanèio ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ pakeitimo

22. Dël leidimo Prienø rajono savivaldybës administracijai ásigytiir nuomotis tarnybinius lengvuosius automobilius

23. Dël Prienø rajono savivaldybës 2020 metø socialiniø paslaugøplano patvirtinimo

24. Dël Prienø rajono savivaldybës 2020 metø uþimtumo didinimoprogramos patvirtinimo

25. Dël VðÁ Veiveriø pirminës sveikatos prieþiûros centro teikiamøsocialinës globos paslaugø kainos patvirtinimo

26. Dël pavadinimo gatvei suteikimo ir gatvës geografiniøcharakteristikø pakeitimo

Informacinis praneðimas:Informacija apie Kauno regiono integruotos teritorijø vystymo

programos ágyvendinimà 2019 m. ir programos veiksmø ágyvendinimografikà 2019–2021 m.

Tarybos sprendimø projektai skelbiami Savivaldybës internetosvetainëje www.prienai.lt, skyriuje „Tarybos posëdþiø darbotvarkës“.

Sergamumas gripu augaNacionalinio visuomenës sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos

ministerijos Kauno departamentas praneða, kad 3-iosios ðiø metø sa-vaitës duomenimis, sergamumas gripu ir ûminiø virðutiniø kvëpavimotakø infekcijomis (ÛVKTI) Kauno apskrityje siekia 75,4 atvejo 10 000gyventojø per savaitæ. Didþiausias sergamumas registruotas Kaune,maþiausiai perðalimo ligomis serga Kaiðiadoriø rajono gyventojai.

Per savaitæ sergamumas gripuir ÛVKTI Kaune ir Kauno apskri-ties teritorijose padidëjo 9 proc.,susirgimø gripu skaièius iðaugo iki225 atvejø. Vaikai sudaro 55 proc.visø serganèiøjø gripu ir ÛVKTI.Á Kauno apskrities ligonines per ðiømetø 3-iàjà savaitæ medicinos pa-galbos dël gripo kreipësi 58 asme-nys, ið kuriø 24 vaikai (2-17 m.) ir2 suaugusieji buvo hospitalizuoti.

Birðtono savivaldybëje sausio

6 – 19 dienomis tebuvo registruo-tas vienas gripo atvejis, serganèiøjøûminëmis virðutiniø kvëpavimotakø infekcijomis augo nuo 14 iki17 atvejø. Prienø rajono savivaldy-bëje per tà patá laikotarpá regist-ruota iki 8 gripo atvejø, nuo 138iki 179 iðaugo ÛVKTI atvejø.

Lyginant su ankstesniøjø metøtuo paèiu laikotarpiu, ðiemetsergamumas gripu ir ÛVKTIKauno apskrityje yra maþesnis.

2020 m. sausio 25 d. Nr. 7 (10260) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisGyvenimasRedaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(60012, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


„Ðuðvës midus“ – prabangus tra-dicinis gërimas – pagamintas pagalXIV amþiaus receptà, kurá archy-vuose atrado vienas istorikas ir se-novës gastronomijos þinovas.

Midø virë dar Eriko motina, pa-gal jos receptà iki ðiol nuosavoje da-rykloje gaminamas „Kunigaikðèiø“midus. Daugiau kaip 200 bièiø ðei-mø turintis bitininkas dþiaugiasi,kad á ðeimos verslà ásitraukia ir josûnus. Tauraus gërimo tradicijaspuoselëjantys midaus gamintojaigërimà pilsto ir á dailius keraminiusbutelius, todël jis vertinamas, kaippuikus suvenyras ið Lietuvos.

Pagal ðimtametæ baltø protëviøiðsaugotà ir iðtobulintà receptûrà,pagamintà lietuviðkà apsauginá kre-mà „Evija“, turintá antimikrobiniøir antibakteriniø savybiø, parodoslankytojams reklamavo UAB „Evi-ja ir partneriai“ atstovai. Ámonësiðtakos siekia 1993 m. Kremà ið eg-liø sakø ir bièiø vaðko ir gyvuliniø pro-duktø sukûrë Lietuvos gamtos moks-lø habilituotas daktaras TeodorasBitvinskas, ið jo receptà paveldëjodukra Milda Adomaitienë, jos vyrasRemigijus ir anûkas Mantas.

Ið natûraliø, gamtoje surinktøaugaliniø ir gyvuliniø produktø pa-gamintas kremas pirkëjø yra giria-mas, nes minkðtina odà, saugo vei-dà ir rankas nuo ðalèio, tinka po sku-timosi ar sudirgusiai burnos gleivi-nei priþiûrëti.

Audronë ir Albinas Kisieliai nuoPanevëþio, Krekenavos seniûnijojeásteigæ Radviliðkiø kaimo kepyklà,savo verslà plëtoja nuo 1996 m. irparodoje „Þalioji savaitë“ dalyvau-ja jau ketvirtà kartà, todël prie jøprekystalio stabteli daugiausia kve-pianèios natûralaus raugo juodosruginës duonos skonio pasigedæ vo-kieèiai.

A.Kisielienë þino, kaip átiktiiðrankiems pirkëjams: vokieèiai ne-mëgsta kmynø, todël jiems siûloduonos, paskanintos kanapëmis arsaulëgràþomis. Ðiø metø naujiena– aðtri bemielë duona vyrams, kuripaávairinta laðinukais, èesnakais irpipirais, todël tinka valgyti ir viena,ir prie alaus. Maþi kepaliukai, tel-pantys á rankinæ, dideli forminiaikepalai, ið kuriø patogu riekti poriekelæ. Þmogus jà paskanavo, o jei-gu patiko – ir sugráþo nusipirkti dau-giau. Moterims, kurioms norisi sal-daus, Radviliðkiø kaimo kepëjos pri-kepë meduoliniø grybukø ir trijø rû-ðiø ðimtalapiø. Be áprastø su aguo-nomis ir varðke, siûlomas ir á vokiðkà„ðtrudelá“ panaðus ðimtalapis su

obuoliais ir cinamonu. Paklausta,ar ið anksto iðkeptos duonos nepri-trûks visas deðimt dienø, Audronëpati sau palinkëjo, kad ðie þodþiainueitø Dievui tiesiai á ausá: „Jeiduonos nepakaks – dar atsiveðim,kad tik stalas nebûtø tuðèias.“

Lietuviai duonà valgo su mësa,todël greta Radviliðkiø kepyklos at-stovø savo mësos gaminiø prekysta-lá ásirengë ir UAB „Ðerno pëda“.Tiesa ta, kad vitrinoje ðerno në pëd-sako, në kvapo, ir tai dël Afrikiniokiauliø maro ávestø apribojimø ðer-nienos ir kiaulienos gaminiams. Suámonës vadove Laura Viriûne pa-juokaujam, jog ámonei gali tektikeisti pavadinimà, nes ðiuo metu di-dþiausià jos produkcijos kieká suda-ro pagal senoliø tradicijas, naudo-jant natûralius prieskonius, paga-minti gurmaniðki jautienos, elnie-nos, stirnienos, briedienos gami-niai, kuriems reikalinga þaliava per-kama ið gyvuliø ir þvëriø augintojøbei medþiotojø.

Vytintø ir rûkytø deðreliø gir-liandos, rûkyti laðiniai, nuo medþioðakø svyrantys kumpeliai, elnio ra-gø padëklas su plonai pjaustyta nu-garine, stirnienos kumpis – á Vokie-tijà gamintojai pirmà kartà atsiveþë15 pavadinimø mësos gaminiø ið40-ties gaminamø. Buvo akivaizdu,kad lietuviðko tautinio paveldo ser-tifikatà turintys, originaliai supa-kuoti gurmaniðki skanëstai turëjonemenkà paklausà, todël pardavë-jams teko spëriai suktis. „Praðomparagauti, pas mus þvëriðkai ska-nu,“ – kvietë Laura Viriûnë. Tai irpagyrimas nuo 2012 m. veikianèiosámonës darbuotojams, ðiuo metujoje sukurta apie 20 darbo vietø.

Á „Þaliàjà savaitæ“ antrà kartàatvyko bendrovës „Sadera“ va-dovas Ronaldas Prokopovièius, ku-

ris kartu su partneriu Piotru Paluchið Lenkijos pristatë ið lietuviðkø uogøtyriø gaminamus NATTURELLYlinijos produktus ir praëjusiø metønaujienà – negazuotus limonadus„Super Food lemonade“ bei Euro-pos dar neatrastus „Goblinus“ –ávairiø vaisiø bazæ kokteiliams ruoðti.

Limonadai pagaminti be kon-servantø, paskaninti obuoliø sulti-mis, imbieru, èili pipirais, rozmari-nu, cinamonu ar kitais prieskoniais.Paðnekovas dþiaugësi, kad jø ámo-nës produkcija vos per vieneriusmetus nuo gamybos pradþios tapopopuliari, Lietuvoje jos galimaásigyti sveiko maisto parduotuvëse,arbatinëse, prekybos centre „Rimi“,taip pat ir Lenkijoje, kur veikia ámo-nës atstovybë. Tiekimo sutartys su-darytos su Vokietija, pirma partijaprodukcijos iðsiøsta ir á JAV.

„Sunkiausia surasti pirkëjø, to-dël dalyvaujame parodose, bend-raujame, pristatome savo produk-tus, kartais nuo pokalbio su klien-tais iki sutarèiø pasiraðymo praeinametai ar dveji, nes tenka paisyti ávai-riø reikalavimø,“ – sako paðneko-vas. Ðiuo metu ámonë siekia eko-loginio produkto sertifikato. Ámo-nëje prie gamybos ir pardavimødirba devyni þmonës, pardavimai kasmënesá didëja, ir R. Prokopovièiusjau gali patikëti savo verslo sëkme.Pagaliau investicijos á árangà ir ga-mybà pasiteisino, ir nereikës gyven-ti su skolomis.

„Këdainieèiai nuo seno agurkusmarinuoja, raugia, o mes pabandëmið jø iðvirti dþemà „Gurkë“ su èiob-reliais ir becukrius ledinukus. Atsi-veþëm ir liofilizuotø agurkø pienið-kame ðokolade su mëta bei pipi-rais,“ – savo netradicinæ produkcijàpristatë UAB „Versala“ vadovë Jus-tina Koèetova, stende prekiaujantiir brolio Donato Gikniaus ákurtosámonës MB „Piscator“ konservuo-tais ðamo gaminiais.

Jos vadovaujama ámonë yra be-ne vienintelë, Lietuvoje taip netra-diciðkai panaudojusi agurkus, kuriøKëdainiø gyventojai priaugina mai-ðais. Justina teigia, kad agurkø dþe-mas labai tinka ir prie balto varðkës,ir prie kietojo sûrio gurmaniðkaipavakaroti. Ji pasidþiaugia, kad Kë-dainiuose ákurta parduotuvëlë labaimëgiama turistø, uþ tai ji sulaukiaKëdainiø turizmo centro padëkos,nes prisideda prie turizmo plëtros.Nuo ðiø metø ir agurkø dþemo, irðamo uþkandëlës galima rasti vi-sose „Vikio“ parduotuvëlëse. Ðamoproduktai jau eksportuojami á uþ-siená, o agurkø dþemas dar laukialaimingos valandos. Jo kûrëja tikisi,

kad proverþis ávyks bûtent po „Þa-liosios savaitës“ parodos. „Nesva-jojome atsidurti èia, dëkojame or-ganizatoriams, kad pastebëjo ir pa-kvietë,“ – teigë ámonës ákûrëja.

„Reikia turëti kritikø, juos ið-klausyti, bet daryti tai, kuo tiki,“ –mano Justina, kuri dël ið paþiûroskeistos verslo idëjos neleido abejotinei sau, nei ðeimos nariams. Ji jauturi naujø ketinimø, kà gamins iðagurkø. „Galbût kitais metais pasi-rodys agurkiniai ledai, o gal zefy-rai,“ – sako jauna moteris, pagalprofesijà anglø vertëja, kuriai ne-svetimas kitoks poþiûris á maistà.

J.Koèetova tvirtina, jog niekadnevëlu keisti savo profesijà. Jos ma-nymu, universitete ágytas iðsilavini-mas tik padeda bûti universaliam,atviram naujovëms, nebijoti ieðkoti,kaupti patyrimà, lanksèiai reaguoti.Ðiuo metu abiejose ðeimos ámonësedirba devyni þmonës, ámonës auga.„Dþiaugiuosi, galëdama ir provinci-joje verslà daryti kitaip, dirbti ne vienvietinei rinkai, bet ir plaèiau“. Ki-tiems, svarstantiems imtis smul-kiojo verslo, Justina stebuklingo re-cepto neturi, tik dràsina papras-èiausiai ásiklausyti á save ir imtis to,ko ðirdis geidþia.

Penktus metus savo veiklà vyk-danti MB „Bioproduktas“ – paro-dos naujokë. Debiutui atveþë pluoð-tiniø kanapiø produktø: lukðtentassëklas, baltymus, miltus, aliejø, rie-ðutø sviestà su kanapëmis, bato-nëlius su sëklomis, arbatà. „Mes la-bai mylim kanapes, jas superkameið Lietuvos ûkininkø ir gaminamebent deðimties pavadinimø „Hem-pus“ produkcijà,“ – sakë ámonës va-dovas 28-eriø Dovydas Juðkys.Ámonës gamybos cechas ásikûræsKauno rajone, Ringauduose, dalis


Maþais, bet uþtikrintais þingsneliais á verslo sëkmæ...

produkcijos parduodama Lietu-voje, nemaþai jos eksportuojama.

Dovydo teigimu, spartus ámo-nës „ðuolis“ susijæs su tuo, kad buvoatrastas paklausus produktas. Su-sidomëjimas sveikais produktais iðkanapiø pasaulyje auga, kanapiøsëklos, turinèios 9 þmogui reikalin-gas amino rûgðtis, tinka ir þaliaval-giams, ir veganams, ir vegetarams.„Þmonës ieðko sveikesniø alter-natyvø, o mes pamatëme niðà ir tuopasinaudojome,“ – sako jaunasverslininkas. Jam imponuoja tai,kad kanapes galima panaudoti la-bai plaèiai: ir vaistams, ir tekstilësgaminiams, ir statybos pramonëje.Praktiðkai tai gamyba be atliekø,neterðianti gamtos.

Kanapiø verslà sukûrë universi-teto laikø draugai ið Vilniaus ir Kau-no. Ámonës vadovas sako, kad norságytos verslo vadybos þinios ðiek tiekpraverèia, bet geriausiai juos mokopatirtis. Lietuvoje „Hempus“ kana-piø produktais prekiaujama „Maxi-ma“, „Rimi“, sveiko maisto par-duotuvëse, ir tiems pirkëjams, kuriesupranta, kad perka sveikà, Lietu-voje pagamintà ðvieþià produktà,kainos tikrai „nesikandþioja“.

Ðiuo metu su ES parama ámo-në pleèiasi ir didina gamybos apim-tis. Kitais metais galbût pradës ga-minti ir kanapiø pienà.

Taigi kiekvienam, svarstanèiamapie verslo plëtrà, dalyvauti paro-doje apsimoka: tai ir nauji versloryðiai, ir tarptautinis þinomumas.Vienas pavyzdys: pernai parodospagrindine partnere buvusi Suomi-ja per metus savo eksportà á Vokie-tijà iðaugino net 48 proc.

Dalë Lazauskienë

(Atkelta ið 2 p.)

„Agurkai – tik kitaip“. Originaliomis verslo idëjomis pasidalino Justinaið Këdainiø (kairëje).

UAB „Sadera“ verslo partneriai reklamuoja natûralius limonadus ir„bazæ“ kokteiliams ið lietuviðkø uogø.

Lietuvos ûkininkiø draugijos skyrelyje – A.Petrauskienës sukurtoslëlës, V.Druskytës juvelyriniai gaminiai, J. Ir È.Gudþiø keramika.

Mokslo draugai, sukûræ sëkmingà kanapiø produktø „Hempus“ verslà.

Autorës nuotraukos

Documents

Maþais, bet uþtikrintais þingsneliais á verslo sëkmæ… · reikmenys, virtuvës baldai, namø apyvokos prietaisai, gyvûnø prieþiû-ros prekës ir kita. Lietuvos stende. Rekordiná