LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO

UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETO

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Ingrida Baronaitė

RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBA MOKYKLOSE: VILNIAUS IR KUPIŠKIO

MIESTŲ MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIS

Magistro darbas

(Švietimo vadyba ir lyderystė)

Magistro darbo vadovas – doc. dr. Linas Jašinauskas

Vilnius, 2014

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO

UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETO

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

TVIRTINU

Edukologijos katedros vedėjas

doc. dr. Linas Jašinauskas

2014-06-

RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBA MOKYKLOSE: VILNIAUS IR KUPIŠKIO

MIESTŲ MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIS

Magistro diplominis darbas

Studijų programa: Švietimo vadyba ir lyderystė 621X20032

Recenzentas

LEU UMF 2014-06-

Vadovas doc. dr. Linas Jašinauskas

LEU UMF 2014-06-09

Atliko stud. Ingrida Baronaitė

UMF, Švietimo vadyba ir lyderystė 2014-06-09

Vilnius, 2014

SAVARANKIŠKUMO PATVIRTINIMAS

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO MAGISTRO DARBO TEMA

„RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBA MOKYKLOSE: VILNIAUS IR KUPIŠKIO

MIESTŲ MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIS“ SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteiktas magistro darbo planas:

1. Atliktas savarankiškai ir nėra pateiktas kitam kursui šiame semestre ar ankstesniuose

semestruose.

2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Fakultete/Universitete Lietuvoje ir uţsienyje.

3. Nedaro nuorodų į kitus darbus, jeigu jie nėra nurodyti darbe.

4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašas.

Ingrida Baronaitė

Tvirtinu .................................

TURINYS

PAGRINDINĖS VARTOJAMOS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŢIMAI ................................... 6

ĮVADAS ...................................................................................................................................... 7

1. RYŠIŲ SU VISUOMENE SAMPRATA ............................................................................... 9

1.1. Istorinės ištakos ir ryšių su visuomene veiklos komponentai ........................................... 9

1.2. Ryšių su visuomene veiklos etapai ................................................................................. 12

1.3. Ryšių su visuomene auditorijos ...................................................................................... 16

1.4. Ryšių su visuomene specialistai ..................................................................................... 19

1.5. Taikomi metodai ............................................................................................................. 21

2. TEORINIS RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBOS MOKYKLOJE PAGRINDIMAS ... 25

2.1. Mokyklos ryšių su visuomene vadybinės funkcijos įgyvendinimas ............................... 26

2.2. Mokyklos ryšių su visuomene komponentai .................................................................. 29

3. MOKYKLOS VADOVAS ĮGYVENDINANT RYŠIUS SU VISUOMENE ................... 36

4. EMPIRINIS VILNIAUS IR KUPIŠKIO MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIO Į

RYŠIUS SU VISUOMENE MOKYKLOSE PAGRINDIMAS ............................................... 44

4.1. Tyrimo metodika ir organizavimas .................................................................................... 44

4.1.1. Tyrimo dalyvių socialinės-demografinės charakteristikos ...................................... 52

4.2. Tyrimo rezultatų pristatymas ir aptarimas ...................................................................... 53

4.2.1. Vilniaus ir Kupiškio miestų mokyklų naudojimasis ryšiais su visuomene ........... 55

4.2.2. Mokyklų vadovų poţiūris į ryšių su visuomene svarbą mokykloje ....................... 59

4.2.3. Mokyklų vadovų poţiūris į mokyklos ryšių su visuomene auditorijas ................. 64

4.2.4. Mokyklų vadovų poţiūris į mokyklos ryšių su visuomene taikymo metodus ........ 71

4.2.5. Mokyklų vadovų poţiūris į ryšių su visuomene tobulinimą mokyklose ................ 78

4.3. Tyrimo apibendrinimas ................................................................................................... 82

IŠVADOS ..................................................................................................................................... 83

REKOMENDACIJOS ................................................................................................................ 85

NAUDOTA LITERATŪRA ....................................................................................................... 86

SANTRAUKA .............................................................................................................................. 93

SUMMARY .................................................................................................................................. 94

PRIEDAI ...................................................................................................................................... 95

5

PRIEDŲ SĄRAŠAS

1 priedas. Interviu klausimynas..............................................................................................96

2 priedas. Tyrimo protokolas..................................................................................................97

3 priedas. Tyrimo kategorijos ir subkategorijos ....................................................................98

4 priedas. Reikšminiai ţodţiai ir jų daţnumas.......................................................................99

5 priedas. Informantų atsakymai ir svarbiausi teiginiai........................................................105

PAGRINDINĖS VARTOJAMOS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŢIMAI

Auditorija – grupės ţmonių ar individų, su kurias įvairiais informacijos skleidimo

būdais siekiama komunikuoti. Sąvoka verčiama iš anglų kalbos junginio Public relations,

kuriame ţodis Public atskleidţia ryšį su auditorijomis (S. Cain; 2009).

Bendruomenė – istoriškai susiformavusi grupė ţmonių, susijusių tarp savęs

gamybiniais santykiais (Lietuvių kalbos ţodynas; 2008).

Įvaizdis – ţodis kilęs iš lot. kalbos ţodţio imago, kuris apjungia semantines

reikšmes – imitari ir aemoulor, reiškiančias imituoti ir kaţko siekti (M. Drūteikienė; 2003).

Komunikacija – socialinės sąveikos rūšis, bendravimas, keitimasis informacija,

mintimis; informacijos perdavimas (Tarptautinių ţodţių ţodynas; 2004).

Mokyklos bendruomenė - vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti

asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų (LR Švietimo

įstatymas; 2011).

Reputacija – ţodis kilęs iš lot. kalbos ţodţio reputatio reiškiančio „apgalvojimas,

apmąstymas“. Reikšmė – susidariusi bendra viešoji nuomonė apie ypatybes. Paprastai gera.

(Tarptautinių ţodţių ţodynas; 2004)

Ryšiai su visuomene – išskirtinė vadybos funkcija, kuri padeda nustatyti ir

palaikyti bendrus komunikacijos, supratimo, pripaţinimo ir bendravimo būdus tarp organizacijos

ir jos auditorijų; ši veikla apima problemų sprendimo vadybą, vadovybės informavimą apie

problemų sprendimo vadybą; vadovybės informavimą apie problemą ir kaip ji turi reaguoti į

visuomenės nuomonę; apibrėţia ir pabrėţia vadovybės atskaitomybę tarnauti viešiesiems

interesams; padeda išlaikyti vadovybės informuotumą ir efektyvių pokyčių išnaudojimą, nes

veikia kaip ankstyvoji įspėjimo apie būsimas tendencijas sistema; ryšių su visuomene pagrindinė

veiklos priemonė yra tyrimai ir garbingas etiškas bendravimas (R. Harlow; 1976).

Ryšių su visuomene veiksmų planas – mokyklos perengtas dokumentas,

padedantis sėkmingai planuoti ir vykdyti ryšių su visuomene etapus. Apibrėţia situaciją, tikslus;

detalizuoja veiklas, numato laiką, atsakingus asmenis, biudţetą (NSPRA, NSPRA; 2010).

Viešieji ryšiai – Ryšių su visuomene dalis apimanti ryšių su išorės auditorijomis

kūrimą (Matkevičienė; 2005).

7

ĮVADAS

Globalizacija formuoja socialinės erdvės, apimančios visą pasaulį, suvokimą. Ryšiai su

visuomene taip pat pasireiškia, kaip globali veikla, turinti puikias galimybes plėtrai. Vis

daţniau ryšiai su visuomene naudojami kaip priemonė, kuria atsiţvelgiant į visuomenės

interesus, skatinamas supratimu ir harmoningais santykiais grįstas bendradarbiavimas tarp

šalių, organizacijų, grupių.

Švietimo misija - plėsti asmenybės galią, parengti ţmogų gyvenimui visuomenėje

nuolatinės kaitos sąlygomis. Šiandieninę švietimo sistemą stengiamasi, kurti taip, kad ji būtų

pasiekiama kiekvienam (LR Švietimo įstatymas, Ţin. 2011, Nr. 38-1804). Vis labiau

plečiama ir mokyklos bendruomenės samprata: tėvai, vietos bendruomenės nariai, mokyklos

partneriai tampa lygiaverčiai nariai, kuriantys ir tobulinantys organizaciją. Kalbant apie

organizacijos tobulinimo etapus, ryšių su visuomene sąvoka vis daţniau iškyla ir švietimo

srities kontekste. Lietuvos mokyklose nebuvo atlikti jokie tyrimai, kurie padėtų įvertinti ryšių

su visuomene paţangą ir pasiekimus, tačiau tokie tyrimai reikalingi siekiant nustatyti, kiek

ryšių su visuomene praktika pritaikoma mokyklos veiklos organizavime, bei kiek tai

naudinga plėtojant ir tobulinant veiklą. Siekiant sėkmingai pritaikyti gerąją šimtmečio ryšių

su visuomene veiklos patirtį, plėsti ir tobulinti švietimo sistemą, reikia skatinti tolimesnius

tyrimus šioje srityje.

Šiame darbe bus siekiama atskleisti ryšių su visuomene patirties taikymo švietime

teorinę prasmę, koncentruojantis ties mokyklos vadovo vykdoma veikla įgyvendinant tokių

ryšių principus švietimo organizacijoje. Pasak R. Matkevičienės (2005, p. 87), vadybos

specifika šioje srityje nuolat kita: „iš pradţių pagrindinis ryšių su visuomene siekis buvo

skleisti propagandą, vėliau formuoti visuomenės nuomonę, dabar – įtikinti“, todėl svarbu

prisitaikyti ir sėkmingai tobulinti veiklą, remiantis šių dienų realijomis.

Visuomenėje ryšiai su visuomene daţniausiai atpaţįstami, pagal taikomas priemones,

tokias kaip: pranešimai spaudai, atstovo interviu televizijai ar ţinomo, atsakingo ţmogaus

pasirodymas viešame renginyje. Deja, mokyklos ryšiai neapsiriboja tik taikomais metodais:

tai ilgas procesas reikalaujantis pasirengimo, planuoto įgyvendinimo ir įsivertinimo. Švietimo

institucijos ir jų vadovai, siekdami padėti mokyklai prisitaikyti besikeičiančioje visuomenėje,

privalo atsiţvelgti į ryšių su visuomene procesą ir stengtis pasinaudoti teigiama patirtimi šioje

srityje.

Gintinas teiginys: Ryšių su visuomene veiklos bendrojo ugdymo mokyklose yra

fragmentiškos ir tai priklauso nuo vadovų poţiūrio.

Magistro darbo objektas: Mokyklų vadovų poţiūris į ryšius su visuomene.

8

Magistro darbo tikslas: Atskleisti mokyklų vadovų poţiūrį į vykdomą mokyklų ryšių

su visuomene veiklą.

Magistro darbo uţdaviniai:

1. išanalizavus teorinę literatūrą ir švietimo bei teisės dokumentus, atskleisti ryšių su

visuomene sampratą ir mokyklos ryšių su visuomene vadybą;

2. apibūdinti mokyklos vadovo veiklą organizuojant ryšius su visuomene ugdymo

institucijose;

3. atskleisti mokyklų vadovų poţiūrį į ryšių su visuomene veiklą, vykdomą ugdymo

institucijose;

4. teorinės literatūros analizės ir empirinių tyrimų pagrindu pateikti rekomendacijas, kaip

tobulinti mokyklos ryšius su visuomene.

Magistro darbo metodai:

Teoriniai. Teorinės literatūros, švietimo ir teisės dokumentų analizė ir

apibendrinimas.

Empiriniai. Kokybinis tyrimas, pasitelkiant pusiau struktūruotą interviu metodą

(ekspertų apklausa) bei gautų duomenų analizė, naudojant kokybinės duomenų analizės

kompiuterinę programą „Kokybis“ (B. Bitinas, A. Kazlauskienė, A, Jazgevičius, 2009).

Darbo struktūra:

Pirmoje dalyje bus siekiama apibūdinti ryšių su visuomene sampratą, aptarti šios, srities

taikymo istorines ištakas, bei vartojamų sąvokų ypatumus. Antroje darbo dalyje bus

koncentruojamasi į ugdymo institucijų galimybes pritaikyti ir vykdyti teigiamą ryšių su

visuomene patirtį, tobulinant mokyklos veiklą. Bus pateikiami pagrindiniai taikomi metodai,

auditorijos atskleidţiantys ryšių su visuomene naudą švietimo organizacijoms. Trečioji dalis

orientuota į mokyklos vadovo veiklą. Švietimo institucijos vadovas aktyviai dalyvauja ryšių

palaikymo procese, todėl bus analizuojama, kodėl vadovo veikla svarbi įgyvendinant ryšius

su visuomene, apţvelgiami pagrindiniai teisiniai dokumentai reglamentuojantys ryšių su

visuomene vykdymą mokykloje. Ši darbo dalis toliau tiesiogiai siejama su ketvirtoje darbo

dalyje pateikiamu tyrimu. Tyrimu siekiama atskleisti mokyklų vadovų poţiūrį į ryšių su

visuomene patirtį, taikymo galimybes ir tobulinimą.

Darbą sudaro pagrindinių sąvokų sąrašas, įvadas, keturi skyriai, išvados,

rekomendacijos, santrauka lietuvių ir anglų kalba, literatūros sąrašas (71), priedai (5). Visa

darbo apimtis yra 134 puslapiai.

9

1. RYŠIŲ SU VISUOMENE SAMPRATA

Praėjo jau daugiau nei šimtmetis aktyviai plėtojant ir tobulinant svarbią

komunikacijai sritį – ryšius su visuomene. Ši sritis vis labiau plečia savo taikymo ribas ir

verţiasi iš stereotipinių ţiniasklaidos rėmų, pereidama į verslo, ekonomikos, švietimo,

socialinės apsaugos ir kitas sritis. Ryšiai su visuomene – sritis, galinti prisidėti tobulinant

įvairių tipų organizacijas. Organizacijos siekdamos prisitaikyti kaitos sąlygomis gali

sėkmingai pasinaudoti jau turimomis ţiniomis. Siekiant suprasti, kurie aspektai galima

perkelti iš vienos srities į kitą, svarbu suvokti objektą, jo specifiką, prasmę ir tobulinimo

galimybes. Būtent šie aspektai ir bus nagrinėjami skyriuje.

1.1. Istorinės ištakos ir ryšių su visuomene veiklos komponentai

Ryšių su visuomene, kaip tam tikros specifinės veiklos ištakų galima rasti dar Antikos

ar viduramţių laikotarpyje. Politikos ir visuomenės veikėjai Julijus Cezaris, Oktavianas

Augustas, Markas Polas, Martynas Liuteris ir kiti ţinomi asmenys savo veiklai pateisinti,

siekdami finansavimo, visuomenės palaikymo ir kitų tikslų - rėmėsi tam tikrais, tuo metu

prieinamais, informacijos perdavimo kanalais (P. Palmer, J. Colton, L. Kramer, 2007, p.10-

27).

Dabartinė ryšių su visuomene samprata, formuotis pradėjo XVIII a. Ši veiklos sritis tapo

labai svarbi vykstant pramonės perversmui, kai ţmonėms teko veikti visuomenėje, turinčioje

neigiamą poţiūrį į fabrikų veiklą, gamtos taršą, darbuotojų išnaudojimą ir kitus

susiformavusius visuomeninio ir ekonominio gyvenimo reiškinius (P. Palmer, J. Colton, L.

Kramer, 2007, p. 435-443). Pagrindinis tikslas buvo siekimas gerinti savo reputaciją, parodyti

tai, kas svarbu visuomenei, kartu nusipelnant palankumą ir teigiamą poţiūrį į vykdomą veiklą

ir organizaciją (D. Sills, 1972). Pasitelkiant elementariausius ryšių su visuomene modelius,

buvo vykdoma tam tikra pertvarka valstybėje. Tinkamas pavyzdys, kurį aprašo D. Sills (1972)

– XX a. pradţios Amerika, kurioje suinteresuotos grupės siekė atkreipti visuomenės dėmesį

parodant, kaip svarbu yra institucijų parama vargingoms šeimoms, o visuomenei reikalingas

įkalinimo ir gydymo įstaigų pertvarkymas. Iki tol ryšiai su visuomene veikė kaip ţurnalistikos

dalis: Amerikos pilietinio karo metais uţsakomieji ţurnalistai, dideles jėgas sutelkė rašydami

straipsnius, atskleidţiančius korupciją valdţioje.

Didţiausia plėtra vyko nuo 1900-ųjų. Didelių organizacijų vadovai vis labiau jautė

esantys atitrūkę nuo visuomenės narių, vartotojų, todėl pradėjo kurtis specialūs biurai, kurių

pagrindinis tikslas tapo ryšių kūrimas, situacijos analizė. Besiplečiant komunikacijos

poreikiui, organizacijos kūrė skyrius, samdė specialistus tokiam darbui (D. Sills, 1972, p.

10

210). Kaip profesija įsigalėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Pradininku, ţinomiausiu atstovu

laikomas Ivy Lee, dirbęs vienoms didţiausių Amerikos verslo kompanijų. Vėliau veiklą

plėtojo George Creel, kuris veiklai pasitelkė propagandą. Ţymus savo veikla ir kitas ryšių su

visuomene specialistas - Edward. L. Bernays. A. Glosienė (1999) remdamasi kitais autoriais

teigia, kad jis, būdamas garsiojo Z. Froido sūnėnas turėjo specifinį supratimą apie sritį,

kurioje veikia. Remdamasis savitu poţiūriu, pirmasis aprašė profesijos specifiką: kėlė

etiškumo, profesionalumo ir socialinės atsakomybės reikalavimus. Būdamas vienas iš

ţymiausių ryšių su visuomene pradininkų, akcentavo, kaip svarbu išmanyti socialinis

mokslus, įvairias jų sritis, visuomenės motyvacijos būdus, galimybes, ryšių technikas ir

metodus. Edward. L. Bernays teigė, kad ryšių specialistui svarbu mokėti interpretuoti

organizaciją visuomenei, o komunikacija turi būti dvikryptė (A. Glosienė, 1999; S. Cain,

2009). Šios pradininko teorijos buvo pamatas dabartiniam ryšių su visuomene supratimui.

Įvairių autorių teigimu (D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee, 2011) visuomenė

dar nėra pakankamai susipaţinusi su ryšių su visuomene prasme. Pastebima, kad visuomenės

narių ţinios leidţia suvokti tik paviršutinę veiklos specifiką. Tyrimai atskleidţia, kad prasmė

daţnai suvokiama klaidingai: „Tokį teiginį galima pagrįsti visuomenėje įsitvirtinusia

nuomone, kad pagrindinė ryšių su visuomene veikla yra įvaizdţio kūrimas“ pasitelkiant

ţiniasklaidą (D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee, 2011). Naujos idėjos ir plėtojama

veikla parodė, kad reikalinga atskirti ryšius su visuomene nuo ţurnalistikos. Ţiniasklaidos

atstovai suprato, kad organizacijų vadovai pasinaudodami spauda daro tam tikrą nemokamą

reklamą sau, todėl buvo išskirti principai, kurie atskyrė šias dvi sritis. Visgi riba nėra didelė:

ţurnalistika vis dar siekia pateikti maksimalų svarbios informacijos srautą, o ryšiai su

visuomene siekdami to paties, kartu kelia ir kitus tikslus, tokius kaip visuomenės narių

susidomėjimo organizacija skatinimas, informavimas atitinkantis nustatytus poreikius (A.

Glosienė 1999; S. Cain 2009; D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee, 2011).

D. Mikulėnienė, R. Koţeniauskienė, V. Marcišauskienė ir kt. (2012, p. 113) teigia, kad

„viešieji ryšiai padeda ne tik palaikyti gerus asmenų, institucijų, bendruomenių, organizacijų

komunikacinius santykius, bet ir kurti patikimos institucijos ar organizacijos įvaizdį, įgyti

ţmonių palankumą“. Galima teigti, kad įvaizdţio kūrimas yra ne tikslas, o teigiamas

rezultatas ar siekiamybė, gaunama tinkami taikant ryšių su visuomene patirtį. Tikroji prasmė,

kurios pagrindiniai aspektai - socialiai atsakingos veiklos vykdymas - informacijos sraute

dingsta, todėl ne kiekvienas visuomenės narys suvokia, kad egzistuoja svarbus faktas - ryšių

su visuomene pagalba, visuomenė yra apsaugoma nuo manipuliacijų, apgaulės.

Tenka susidurti ir su sąvokos „ryšiai su visuomene“ apibrėţimu. K. Butterick (2011, p.

6-7) teigimu, ieškodamas vienintelio, viską apimančio apbrėţimo, kas yra ryšiai su

11

visuomene, bet kas susidurtų su problema. Rex Harlow (1976), vienas pirmųjų ryšių su

visuomene tyrėjų, surinko beveik 500 apibrėţimų, juos nagrinėjo siekdamas, suformuluoti

globaliausią apibrėţtį. R. Harlow (1976, p. 36) teigė, kad „ryšiai su visuomene yra išskirtinė

vadybos funkcija, kuri padeda nustatyti ir palaikyti bendrus komunikacijos, supratimo,

pripaţinimo ir bendravimo būdus tarp organizacijos ir jos auditorijų; ši veikla apima

problemų sprendimo vadybą, vadovybės informavimą apie problemų sprendimo vadybą;

vadovybės informavimą apie problemą ir kaip ji turi reaguoti į visuomenės nuomonę;

apibrėţia ir pabrėţia vadovybės atskaitomybę tarnauti viešiesiems interesams; padeda išlaikyti

vadovybės informuotumą ir efektyvių pokyčių išnaudojimą, nes veikia kaip ankstyvoji

įspėjimo apie būsimas tendencijas sistema; ryšių su visuomene pagrindinė veiklos priemonė

yra tyrimai ir garbingas etiškas bendravimas“. Visgi šis apibrėţimas daţnai kritikuojamas, nes

yra pernelyg detalizuotas, o tai daro jį nenaudingu.

Akcentuojama ir kitos ryšių su visuomene sampratos, kuriomis remiantis kuriamos

sąvokos (R. Harlow, 1976; D. Wilox ir kt., 2011):

veikla tai menas;

supratimo kūrimas;

situacijos analizė siekiant nustatyti ateities tendencijas;

krypčių analizė, padarinių numatymas;

organizacijos lyderių veikla;

konsultavimas;

interesų atstovavimas;

programų kūrimas ir įgyvendinimas (D. Moss, G. Warnaby, D. Vercic, 2003).

Pati ryšių su visuomene sąvoka yra vertimas iš sąvokos public relations (ang.) .

Ţodis public neturi vienareikšmio atitikimo lietuvių kalboje, todėl atsiranda verčiamų sąvokų

įvairovė. Daţniausiai vartojamos ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai sąvokos, tačiau jos nėra

sinonimai. R. Matkevičienė (2005) teigia, kad siekiant atskleisti platesnį supratimą šioje

srityje reikia vartoti ryšių su visuomene sąvoką, apimančią komunikacinius ryšius su vidaus ir

išorės auditorijomis. Viešieji ryšiai siejami tik su išorės grupėmis. Vadinasi ryšiai su

visuomene gali būti suprantami ir kaip vidinių ir išorinių suinteresuotųjų vadyba. Ne vienas

šaltinis (Harlow, 1976; Butterick, 2011, Wilcox ir kt. 2011) išskiria vadybinę ryšių funkciją,

kuri labiausiai plėtojama organizacijose. Pasak autorių, remiantis pagrindiniais vadybos

principais kuriamos ir ryšių su visuomene veiksmų programos, nustatomi organizacijos

interesai bei procedūros. Tai daroma siekiant laimėti visuomenės supratimą ir pakantumą. D.

Wilcox, ir kt. bendraautoriai (2011) akcentuoja ir vadybinių funkcijų svarbą, siekiant

12

nustatyti, uţmegzti ir palaikyti „abipusius naudingus santykius tarp organizacijos ir įvairių

auditorijų, nuo kurių priklauso organizacijos sėkmė ar nesėkmė“. Autoriai (H. Rex, 1976; D.

Wilcox ir kt., 2011) nurodo, kad tai svarbu visoms organizacijoms turinčioms savus tikslus,

siekiančioms prisitaikyti, keistis ir netgi puoselėti savo aplinką. Visoms organizacijoms

teikiamos rekomendacijos ne tik plėtoti ryšius su auditorijomis, bet ir keisti organizacijos

elgseną bei poţiūrį. Ţinoma, tam reikalingas ir dvikryptis bendradarbiavimas, kuriuo pasiţymi

ryšiai su visuomene, tarpusavio supratimas, atvirumas. Apibendrinant pastarąjį teiginį,

galima teigti, kad siekiant suprasti ryšius su visuomene, svarbu suvokti tai, kaip

„komunikacijos organizacijos ir jos auditorijų vadybą“.

Egzistuoja ir kitos sampratos: D. Sills (1972) teigia, kad ryšiai su visuomene, tai

organizuotos pastangos perduoti informaciją, siekiant tam tikrų tikslų ir sudarant ryšį su

klientu, konkrečiu ryšio atveju. Teigiama, kad pastaraisiais dešimtmečiais tai vis labiau

populiarėjantis reiškinys, nes įvairios grupės siekia įtakos socialiniuose, politiniuose,

ekonominiuose santykiuose. Pastebima ir kita tendencija - vis labiau privačiame versle

taikomi principai - perkeliami į valstybės įstaigų ir kitokių institucijų sferas, tokias kaip

švietimas.

Iš sampratų kyla ir principai, kurie turi atitikti vykdomą ryšių su visuomene veiklą. Jie

turi būti (D. Wilcox ir kt., 2011, p.20): apgalvoti, suplanuoti, dvikrypčiai, įvykdomi, atitikti

visuomenės interesus. Svarbus principas ir vadybos funkcijos atitikimas, kuris nurodo, kad

efektyvumas pasiekiamas tik tada, kai yra suderintas, priimtas bendradarbiaujant su vadovybe.

Apibendrinant sąvokų apibrėţtis pastebima, kad visose sąvokų apibrėţtyse galima

atrasti tam tikrus pasikartojančius elementus, tai: vadybinių funkcijų vykdymas,

komunikacijos kūrimas, bendradarbiavimas, viešumas, problemų sprendimas, tikslų kėlimas.

1.2. Ryšių su visuomene veiklos etapai

Pirmasis, etapus išskyrė Henri Fayol, XX a. pradţioje. Jis išskyrė 5 etapus:

planavimas, organizavimas, nurodymas, koordinavimas ir kontrolė (D. Wren, A. Bedeian;

2009). Daugelis vėlesnių tyrėjų, nagrinėjančių ryšių su visuomene etapus, išskiria keturias

proceso fazes (C. Skinner, G. Mercham, L. Von Essen, 2001; R. Matkevičienė, 2005; S.

Cutlip, A Center, G. Broom, 2006; R. Smith, 2009; D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W.

Agee, 2011;). Proceso analizei gali būti pasitelkiamas ir akronimas RACE (ang. - reasearch,

action, communication, evaluation) kiekviena raidţių reiškia tam tikrą etapą: tyrimas,

veiksmas, komunikavimas, vertinimas - pirmą kartą paminėtas J. Marston (1963, p. 161-289).

Ryšiai su visuomene gali būti suvokiami, kaip tam tikra politika, veikianti dviem

lygmenimis (1 Pav.): kaip sąveika su šaltiniais, informacija ir įrankis informacijos

13

perdavimui. Ryšių su visuomene politika siejasi ir su konkrečiais veiksmais, kurie yra

vykdomi.

1 Pav. Ryšių su visuomene politikos modelis

Šaltinis: D. Wilcox ir kt., 2011, p. 22

Pirmame lygmenyje svarbi problemos, situacijos analizė. Įvairūs informacijos

šaltiniai (visuomenė, ţiniasklaida, valdţia) padeda nustatyti visuomenės reakcijas, esamą

situaciją, informaciją ţiniasklaidoje, reguliavimą (a). Informacija perduodama vadovybei ir

atsiţvelgiant į pasiūlymus, rekomendacijas, tikslus (b) formuojama veiksmų programa.

Vadovybės politika daţnai nulemia sprendimus (c).

Antrasis lygmuo tampa veiklos įgyvendinimo įrankiu auditorijai pasiekti, nes

programa yra vykdoma (d) per pranešimus, kalbas, bendradarbiavimą su visuomene. Kartu

siekiama nustatyti ir veiksmų efektyvumą (e), atliekamas vertinimas (f). Tokia politika įgauna

cikliškumą, nes pabaigus nagrinėti vienas problemas, keliamos kitos bei ieškoma naujų

sprendimų. Procesas siejasi ir su „organizacijos gebėjimu analizuoti, pritaikyti ir plėtoti

organizacijos ryšius viduje bei su išore, per tikslingą komunikaciją“ (A. Glosienė, 1999).

Pagrindinis, toliau nagrinėjamas keturių etapų modelis, sukurtas remiantis

vadybos moksle išskirtais etapais, būtent juo remiantis ryšių su visuomene etapai ir bus

nagrinėjami.

Analizavimas.

1. Situacijos analizė: įtraukiami vidinės ir išorinės auditorijos nariai –

planuotojai, klientai, patarėjai, bendradarbiai, sprendimus priimantys asmenys. Veikiama

bendru sutarimu. Situacijos tyrėjai daţnai susiduria su problema, jeigu nėra nustatyta, ištirta

esama situacija. Siekiant tinkamai planuoti ryšius su visuomene, galima situaciją apţvelgti ir

14

nagrinėti keliasi būdais. Pirminiai tyrimai susiję su visiškai naujomis situacijos analizėmis.

Tyrimas padėtų nustatyti visiškai neištirtus situacijos aspektus. Tam galima pasitelkti

apklausas, fokus grupes, atvejo analizes. (D. Wilox ir kt., 2007; A. Theaker, 2008; R. Smith,

2009). Tiriami ţmonės jau turintys patirties, susidūrę su panašiomis situacijomis, galintys

pasidalinti patirtimi ir padėti iš naujo apţvelgti situaciją. Čia naudingas minčių lietaus

metodas. Galimi ir antriniai tyrimai, kai apţvelgiama jau turima informacija: informacija

periodiniuose leidiniuose, socialiniai tyrimai, panaši medţiaga internete, atliekami interviu,

anketavimai, bandoma atpaţinti panašias situacijas.

Duomenys naudojami įvairiuose etapuose, o paties tyrimo organizavimas gali

turėti keletą prieţasčių, visų pirma, tai būdas įtikinti vadovybę, antra – padeda išskirti

visuomenės grupes, atskleidţia su kuriomis veikla yra aktualiausia, padeda numatyti tam

tikras krizines situacijas ir vėliau jų vengti. Tyrimai svarbūs konkurencijai nustatyti, sėkmei

įvertinti ir kitais tikslais. Informacija gauta tyrimų duomenimis, padeda uţtikrinti pranešimų,

skirtų visuomenei validumą.

2. Organizacijos analizė: apgalvojamos organizacijos galimybės. Remiamasi

trimis pagrindiniais aspektais:

a) organizacijos misija, tikslais, resursais;

b) visuomenės nuomone apie organizaciją, turimu įvaizdţiu – vertinamas organizacijos

matomumas, etinės vertybės ir kiek jos deklaruojamos visuomenei;

c) išorinė aplinka (konkurentai, priešininkai, rėmėjai).

3. Visuomenės analizė: numatoma pagrindinė auditorija (-os), nustatomi grupių

ryšiai, galimos problemos, analizuojami grupių poreikiai, tikslai, norai. Analizuojami ryšiai su

ţiniasklaida. Išskiriami socialiniai, ekonominiai, politiniai, kultūriniai, technologiniai

veiksniai galintys turėti įtakos dirbant su auditorija. Jeigu tai kelios auditorijos, išskiriamos

prioritetinės.

Strateginis planavimas. Strateginis planavimas organizacijoje, tai veikla, nuo

kurios priklauso vėlesnis sprendimų vykdymas, operacijų valdymas. Tam reikalingas

kvalifikuotas, strategiškai pagrįstas funkcijos vykdymas. Šiame etape būtinas rengiamo plano

derinimas su organizacijos valdţia, tai lemia, kad vyksta nuolatinė bendra komunikacija.

„Planavimas yra svarbiausia valdymo funkcija“ (R. Uznienė, 2011, p. 15) ir tai nėra

vienkartinis veiksmas, nes daţnai ţiūrima ir į ateities perspektyvas. Etapas tiesiogiai siejasi ir

su pačios organizacijos tikslais, misija.. R. Smith (2009) aiškiai išskirsto pagrindinius etapus

reikalingus ryšių su visuomene planavimui. To reikia siekiant sukurti ir pasiekti efektyvumą,

geriausius rezultatus. Autorius teigia, kad tai visos ryšių su visuomene veikos širdis (Smith,

15

2009, p. 1). Galima remtis devyniais autoriaus išskirtais ţingsniais, kurie padėtų, tinkamai

įgyvendinti pirmąjį ryšių su visuomene etapą.

1. Tikslų, uţdavinių kėlimas: numatomas galutinis produktas, paslauga,

rezultatas. Šis ţingsnis padeda išskirti specifinius išmatavimus, ribas, identifikuoti

organizacijos norus, galimybes susidurti su tam tikromis problemomis. Galutinis ţingsnio

rezultatas – numatymas, kokia informacija turi pasiekti adresatus, nes tai pagrindinė ryšių su

visuomene dalis kuriant komunikacijos strategijas.

2. Veiksmų planavimas: tai ţingsnių numatymas, kas bus daroma kiekvienoje

situacijoje. Ši dalis apima įvairias ryšių su visuomene tipologijas, veiklas, galimus

visuomenės atsakus.

3. Vykdymo strategavimas: šis ţingsnis susijęs su resursų, kuriais informacija

bus pateikiama numatymu. Priklausomai nuo informacijos turinio planavimo, informacijos

stiliaus numatymo, verbalinės ir neverbalinės kalbos strategijų, nusprendţiama, kokiu būdu

ţinios pasieks visuomenės narius, numatytas grupes.

4. Priemonių, metodų pasirinkimas: turimas inventorius, resursai ir galimybės

lemia ir galimus komunikacijos pasirinkimus. Numatomos tiesioginio bendravimo galimybės,

asmenų interakcija, ţiniasklaidos priemonių panaudojimas, reklama, skelbimai. Nors

organizacijos pagal galimybes gali pasitelkti visus būdus informacijos perdavimui, paprastai

pasirenkama tik vienas ar keletas jų.

5. Strateginio plano priemonės numatymas: planuotojai kuria biudţeto, veiklos

grafikus, pasiruošia viską, ko reikės norint detalizuoti komunikacijos planą, programą.

6. Strateginio plano vertinimo instrumentas: galutinis planavimo etapas, apima

specifinių metodų numatymą, kurie turėtų padėti nustatyti plano sėkmes ir nesėkmes.

Ryšių su visuomene vykdytojų ţinojimas ką, kokia eiga, reikia daryti,

palengvina ne tik plano, bet ir organizacijos tikslų siekimą. Toks planavimas padeda bent

dalinai apsisaugoti, nuo neveiksmingos ar atsitiktinės komunikacijos bei sudaro galimybes

derinti metodus.

Etapo gale turi būti parengta ryšių su visuomene programa, kurioje

detalizuojama situacija, tikslai, auditorija, strategija (aprašoma kaip pasiekti tikslą, principai,

temos), taktika (veiklų eilės tvarka, priemonės), veiksmų planas (laiko pasirinkimas, ţingsniai

pasiekti rezultatui), biudţetas, įvertinimo sistema.

Apibendrinant šį etapą, galima teigti, kad planuojama atsiţvelgiant į uţsibrėţtus

tikslus, kuriama taktika, kurioje išskiriami įvykiai, būdai, priemonės, metodai, bei

detalizuojama, kodėl jie pasirenkami ir kokiai auditorijai skirti. Visa tai išdėstoma

16

organizacijos ryšių su visuomene programoje. Numatomos priemones, vykdytojai, detalus

veiklų planas, biudţetas. (R. Matkevičienė, 2006, p. 80)

Veiklos vykdymas. Plano įgyvendinimo pradţia yra ir naujo ryšių su visuomene

etapo pradţia. Strateginis planas įgyvendinamas tiksliai pagal planą. Ryšių su visuomene

įgyvendinimo etape vyksta komunikacija su auditorijomis. Visa tai pasirinkto sprendimo

įgyvendinimas.

Veikla vykdoma siekiant tikslų, kurie gali labai skirtis: gali būti siekiama

informuoti visuomenę ar tam tikras grupes, įtikinti, motyvuoti, daryti įtaką, kurti įvaizdį ar

abipusį supratimą. Tikslai ir priemonės turi derėti. Pranešimus, informaciją reikia pateikti

tokius, kurie patrauktų dėmesį, keltų susidomėjimą. Iš dalies ryšių su visuomene veiklos

įgyvendinimas labai susijęs su vertinimu ir įsivertinimu. Įgyvendinimui pasirinkti metodai

siejasi su efektyvumo lygiu – vieni metodai efektyvesni, kiti ne.

Šiame ryšių su visuomene etape labai svarbus gebėti reaguoti į auditorijos ir

kitus pokyčius: kintančias nuotaikas, nuostatas, priimamą informaciją ( D. Wilox ir kt., 2007,

R. Smith, 2009).

Kitas svarbus etapo momentas – galimos krizės. Su iššūkiais susiduriama

visuose etapuose, tačiau šiame etape, krizių įveikimo planai, vykdomi ţingsniai yra realiai

vykdomi, todėl ryšių su visuomene vykdytojams svarbus pasirengimas krizių valdymo srityje

(A. Sakalas, A. Savanevičienė, 2003).

Veiklos vertinimas. Kai pradedamas vertinti strateginio plano įgyvendinimas -

prasideda ketvirtasis proceso ţingsnis. Tai – planavimo proceso tikslų ir rezultatų lyginimas.

Prieţastys – noras kitą kartą veiklą atlikti geriau, galimybė pateikti ataskaitas vadovybei,

suinteresuotiems asmenims ir kitoms besidominčioms grupėms, kurioms svarbu ar teisingai

buvo panaudojamos lėšos, laikas, pastangos. R Smith (2009) akcentuoja, jog reikalinga, kad

tikslai būtų pamatuojami, todėl turi turėti kriterijus, kurių reikia įvertinime.

Pasitelkiami įvairūs vertinimo metodai ar modeliai. R. Smith (2009) pateikia

keletą plačiai ryšių su visuomene srityje naudojamų: efektyvumo matuoklė, pranešimų

skaičius (produktyvumas, kaip vertinimo priemonė), pranešimų ţiniasklaidoje vertinimas

(skaitomumo rodikliai, uţklausos, sisteminiai stebėjimai ir kt.). Vertinama gali būti ir tai, kiek

auditorija buvo informuota (poţiūris, jo kaita, skaitomumas) ir kt..

1.3. Ryšių su visuomene auditorijos

Visuomenės internalizacija globalizacijos procese lemia, kad tokiose srityse kaip

ekonomika, švietimas didėja poreikis nuolatiniam komunikavimui tarp skirtingų šalių, kultūrų

ir grupių auditorijų. Vis daţniau konsultavimas, bendras sprendimų ieškojimas, konfliktų

17

valdymas yra vykdomi pasitelkiant ekspertus - tampa vienu iš būdų, uţtikrinančių

tinkamiausią egzistuojančios politikos, problemų sprendimą. Problemos sprendimas gali tapti

globalus ir tai visuomenėje tampa ne vienkartiniu atveju, o tendencija. Tarptautiniai dialogai -

kuriami atsiţvelgiant į visuomenės poreikius, vyraujančias nuotaikas, o nustatomi tyrimais,

situacijos analize (S. Cutlip, 2006, p. 287-288).

Komunikacijos procesus plačiai tyrinėja V. Pruskus (2012). Jis pabrėţia, kad bet

kuri komunikacija gali būti efektyvi ir neefektyvi, o komunikuojant svarbus individo vaidmuo

socializacijai. Egzistuoja keletas komunikacijos rūšių, tačiau autorius išskiria du pagrindinius

komunikacijos tipus: tarpasmeninė ir masinė. Ryšiai su visuomene apima abu tipus. Tam tikri

etapai, tokie kaip planavimas, situacijos tyrimas yra vykdomi komunikuojant tarp keleto

asmenų. Ryšių įgyvendinimas paprastai susijęs su grupėmis ar net masėmis. Masinės

komunikacijos bruoţai - didelis socialinis reikšmingumas, lemiantis komunikacijos dalyvių

motyvaciją; techninių priemonių, uţtikrinančių socialinę informacijos svarbą ir jos tiraţavimą,

buvimas; komunikacijos objektų gausa, anonimiškumas ir sklaida (V. Pruskus, 2012, p. 60).

Vis labiau ryšiams tampant strategine komunikacijos forma, nepakanka vien ţinių kaip reikia

viską daryti. Siekiant efektyvios komunikacijos reikia ţinoti, ką daryti, kodėl, kaip spręsti ir

galiausiai kaip pasiekti efektyvumą ir gauti tai, ko tikimasi. Skirtingi klausimai ir tikslai

lemia, kad ryšių su visuomene procesas gali būti suskaidomas (S. Neifachas, 2006).

Iki XXa. pabaigos, auditorijų skirstymas praktiškai nebuvo akcentuojamas.

Didelę įtaką tam padarė vis labiau įsigalinčios technologijos, lėmusios galimybę efektyviau

pasiekti maţesnes auditorijas, nustatant joms būdingus bruoţus, poreikius, ir norus. (D.

Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee, 2011). Naujausių technologijų taikymas praktikoje,

rūpestingai surūšiuoja auditoriją pagal demografines ir psichologines ypatybes. Tokie tyrimai

leidţia maksimaliai pritaikyti pranešimus prie auditorijos poreikių, rūpesčių ir interesų“ (D.

Wilcox ir kt., 2011). Remiantis tuo ir ryšių su visuomene tyrėjų teorijomis, galima išskirti dvi

komunikacijos auditorijas: vidinę ir išorinę (R. Matkevičienė, 2005; V. Lukošiūnienė, A.

Brėkšta, 2005; S. Cutlip, A. Center, G. Broom, 2006). Svarbu, pabrėţti, kad individai gali

priklausyti kelioms auditorijoms (S. Cutlip, A. Center, G. Broom, 2006).

Vidinės auditorijos. V. Lukošiūnienė, A. Brėkšta (2005), S. Cutlip ir kiti

bendraautoriai (2006) teigia, kad „tinkama vidinė komunikacija lemia visos organizacijos

sėkmę“. Šiai auditorijų grupei priskiriami visi tie, kurie tiesiogiai, nuolatos dalyvauja

organizacijos veikloje, formuoja poţiūrį į instituciją, ne visada suprasdami, tačiau intuityviai

vykdo ryšių su visuomene funkcijas. Juos R. Matkevičienė (2005) laiko galinga jėga,

veikiančia kaip teigiamas arba neigiamas organizacijos sraigtas. Organizacijos samdomi

specialistai, kokybės tobulinimas, pavaldumo vadovybei stiprinimas - būdai tiesiogiai siejami

18

su organizacijos sėkmės siekimu. Aktyvus darbuotojų įsitraukimas į procesą vykdant ryšių su

visuomene politiką, taip pat siejamas su sėkminga veikla.

Sėkminga vidinė komunikacija vykdoma pasitelkiant vidinį informavimą (V.

Lukošiūnienė, A. Brėkšta, 2005). Organizacijos laimėjimai, paslaugos, naujienos turi būti

ţinomos visiems organizacijos nariams. To pasiekti galima per naujienų pranešimus,

leidinius, informavimą elektroniniu ir kitokiais būdais, komunikacijos metodais (1 lentelė). Jie

padeda vidinei auditorijai gauti ţinias apie tai, kas vyksta organizacijoje, leidţia kurti

nuostatas organizacijos atţvilgiu.

1 lentelė. Vidinės komunikacijos matrica

šaltinis: R. Matkevičienė, 2005

Vidinei auditorijai gali būti priskiriami įvairių padalinių ar grandţių

vadybininkai, specialistai, administracijos nariai. Įrangos priţiūrėtojai, vairuotojai, apsaugos

darbuotojai ir kiti savo pareigas atliekantys organizacijos tarnautojai taip pat priklauso šiai

grupei, nes turi įtakos organizacijos kultūrai (supratimui, vertybėms, efektyvumui,

komunikacijai ir kt.) bei ryšiams.

Išorinės auditorijos. Ryšiai su visuomene plačiaisiais informacijos sklaidos

mastais yra gan nauja sritis. Organizacijos ilgą laiką pasiţymėjo tuo, kad turimi ryšiai buvo

vargingi, ypatingai siekiant komunikuoti su intelektualia visuomene. Nuo XX a. antrosios

pusės panaudojimas stipriai išaugo. Tai lėmė atsirandantis ir vis didėjantis poreikis padėti

plačiosioms grupėms efektyviau komunikuoti. Naujos idėjos šioje sferoje, turi įtakos dideliam

skaičiui visuomenės narių, jų gyvenimui (D. Sills, 1972, p. 216).

Komunikacijos rūšys Neformalioji Formalioji

Ţodinė komunikacija

Asmeniniai ryšiai;

Interviu ir pasitarimai;

Telekomunikacijos;

Darbuotojų paţintiniai vizitai

Darbuotojų susirinkimai;

Viešoji adresų sistema;

Konferencijos;

Nurodymų teikimas ir gavimas,

Vykdymas

Rašytinė komunikacija

Organizacijos leidiniai;

Informaciniai leidiniai;

Dienos naujienų pranešimai;

Skelbimų lentos

Organizacijos politika;

Vadybininkų paruošti laikraščiai;

Organizacijos ataskaitos

Rašytinė ir ţodinė

komunikacija Tiesioginiai kontaktai, kartu taikant

rašytinę komunikaciją

Organizacijos susirinkimai, kurių metu

taikomi duomenys, ataskaitos

Vaizdinė komunikacija

Parodos;

Vaizdo ir garso medţiagos

demonstravimas;

Televizijos transliacijos, vaizdo

medţiagos transliavimas

Filmai;

skaidruolių demonstravimas;

pokalbiai internete

19

Ryšių su visuomene siekis kurti supratimą, turi įtakos ir grupėms, kurios

nedalyvauja kasdienėje organizacijos veikloje. Viena tokių yra bendruomenė. Vietos

gyventojai, darbuotojų artimieji, kitos organizacijos bei ryšiai su jais padeda suprasti, kaip

organizacija yra suvokiama platesniame lygmenyje. To reikia siekiant nustatyti, kokie ryšių

aspektai yra nepriimtini, atrasti būdus įvaizdţio bei tinklo kūrimui. Iš bendruomenės gaunama

informacija padeda suprasti, kaip bendruomenė vertina organizacijos pastangas, prisidedant

prie bendro gerovės kūrimo.

Tam tikri asmenys ar jų grupės taip pat priskiriami išorinėms auditorijoms: tai

gali būti įtakingi asmenys – valstybės veikėjai, tyrėjai, verslo atstovai, rėmėjai, investuotojai.

Asmenys esantys bendroje profesinėje aplinkoje, tokie kaip partneriai, kitų organizacijų

vadovai taip pat padeda kuriant tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą tarp grupių. Valstybės ir

vietos valdţia taip pat gali būti išorės grupės pavyzdţiai. R. Matkevičienė (2005) teigia, kad

jų įtaka, bendradarbiavimas padeda, siekiant atstovauti organizacijos interesus politiniuose

reikaluose, naujų įstatymų leidime. Daţnai siejasi su lobizmu.

Ne tik verslo bet ir kitoms organizacijoms svarbus ir klientų poţiūris bei

nuolatinis komunikacinis tiltas su jais, kaip vartotojais, paslaugų gavėjais. Svarbūs tiek esami,

tiek buvę klientai, galintys prisidėti organizacijos, paslaugų, veiklos tobulinime. Daţnai tai

plačioji visuomenė, sudaranti darbuotojus, jų šeimas, draugus.

Ţiniasklaidos atstovai yra kita didelė grupė, sudaranti išorės auditorijas. Jie gali

būti kaip tiesioginė arba tarpinė informacijos sklaidos grandis, todėl ryšių kūrimas su šia

grupe ypatingai svarbus. Siekiama skatinti domėjimąsi organizacija, tiekti svarbią

informaciją: tai laikraščių, televizijos redaktoriai, korespondentai, rašytojai ir kt.

1.4. Ryšių su visuomene specialistai

Moksliniai tyrimai socialiniuose moksluose, tiriantys visuomenės komunikaciją,

atskleidė vis naujas problemas, su kuriomis susiduria ryšių su visuomene darbuotojai bei jų

klientai. Pastebima tendencija, kad sėkmingai veiklai reikalingos ţinios iš kitų sričių.

Psichologijos, ţurnalistikos, švietimo ir kitų sričių specialistai persikvalifikuoja tiesioginiam

darbui ryšių su visuomene srityje, o universitetai pradėjo kurti programas, suteikdami

studentams kvalifikaciją.

D. Wilcox, ir kt. (2011) nurodo, kad specialistai dirba skirtingais lygmenimis –

vieni tarp klientų ar organizacijos vadovybės patarėjai, kiti kaip techniniai darbuotojai, kurie

platina pranešimus informacijos perdavimo kanalais.

A. Stivens (1985) bandė pagrįsti asmens savybių svarbą, dirbant ryšių su

visuomene srityje. Jis teigia, kad sėkmę palaikant ryšius ir dirbant toje srityje turi tie, kurie

20

gali pasigirti puikiais rašymo įgūdţiais. To reikia siekiant parengti gerus pranešimus spaudai,

straipsnius. Kuo ţmogus pasiţymi didesniais kūrybiniais bruoţais, juo maţiau koreguojama

tai, kas parašoma. Tam reikalingas gebėjimas apginti savo nuomonę. Gebėjimas planuoti

veiklą, kelti ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus taip pat reikalingas, ypač laikantis parengtų

planų - svarbu sugebėti laiku atlikti numatytus etapus. Išradingumas, gebėjimas atsiriboti nuo

to, kas tradiciška, bei noras ieškoti geresnių idėjų, alternatyvų, noras tobulėti, atsiţvelgti į

auditorijų poreikius - tai kitos svarbios savybės. Teigiama, kad svarbu „ţinoti, ko reikia kad

būtų uţmezgamos ir palaikomos paţintys su įtakingais ţiniasklaidos ţmonėmis, mokėti

bendrauti su ţiniasklaida, suprasti norą operatyviai reaguoti.“ A. Stivens (1985) nuomone,

turimos vadybinės ţinios yra garantas padėsiantis pasiekti maksimalių rezultatų: asmuo

dirbantis ryšių su visuomene srityje turi sugebėti organizuoti savo darbo krūvį, gebėti atlikti

keletą uţduočių vienu metu, bei kontroliuoti procesą. Net jeigu tai nėra ryšių su visuomene

specialistas, asmuo gali įvaldyti šiuos gebėjimus ir tinkamai pritaikyti savo veikloje. Bet

kurios organizacijos vadovas gebantis tinkamai panaudoti ryšius su visuomene, gali pasiekti

efektyvesnių pokyčių, geresnių rezultatų, tačiau turi juos suprasti kaip vieną svarbiausių

valdymo funkcijų.

Remdamiesi naujausiomis vadybinėmis ţiniomis, vadovai nebesiekia vadovauti

remdamiesi tik įsakymais ir kontrole, o susitarimu ir konsensusu. Atvirumas, viešumas, geri

ryšių su visuomene įgūdţiai lemia maksimalius organizacijos pokyčius. Vis daţniau

organizacijos vadovai ryšius naudoja, kaip vieną iš privalomų darbinės veiklos elementų.

Ryšiais su visuomene norima visuomenei parodyti, kad organizacija verta palaikymo. A.

Glosienė (1999, p.9) įsitikinusi, kad pasireiškia ir dar vienas teigiamas rezultatas – ryšiai su

visuomene padeda įtikinti vadovus elgtis taip, kad organizacijai būtų naudinga ir ji būtų

teigiamai vertinama visuomenėje“, kartu organizacijos vadovybės nariai yra nuolat

informuojami apie visuomenės poţiūrį ir elgesį organizacijos atţvilgiu. Apibendrinant autorės

išsakytus teiginius, pastebima, kad ryšiai su visuomene organizacijos vadyboje veikia ir kaip

tam tikras korekcinis, reguliuojantis modelis.

Ryšių su visuomene specialistai, darbuotojai, vadovai ir kiti asmenys, savo

veikloje susiduriantys su ryšių procesais - priima sprendimus (A. Theaker, 2008, p. 146). Tai

lemia, kad susiduriama su įvairiomis dilemomis, tokiomis kaip sprendimas, kieno interesai

svarbesni: darbdavio ar visuomenės. Svarbu išsiaiškinti ar priimami sprendimai atitinka

galiojančius etikos kodeksus, asmenines darbuotojo ir visuomenės deklaruojamas vertybes (D.

Wilcox ir kt., 2011).

Plėtojantis šiai sferai tampa įprasta, kad priimami standartai ir veiklą

reguliuojančios normos, kurios įteisinamos kodeksuose. Egzistuojančios normos, nustatytos

21

socialiniu, profesiniu lygmenimis yra būdai priimti etiškus bet kartu ir racionalius sprendimus.

Tinkamas būtų JAV pavyzdys, kur nuo pat ryšių su visuomene taikymo pradţios, sukurta

akreditacijos sistema, numatanti veiksmus, kurie atliekami paţeidus nustatytas normas (D.

Sills, 1972, p. 211).

1.5. Taikomi metodai

L. Bielinio teigimu (2005, p. 109), „informacijos gausa verčia ţmogų atsisakyti

minties suţinoti viską“ todėl informaciniai šaltiniai nuolat tobulinami, siekiant padėti

visuomenės nariams gauti reikiamą, įdomią ir naudingą informaciją.

Ryšių su visuomene metodai, kaip ir visa ryšių su visuomene vadyba, gali būti

nagrinėjami remiantis vadyboje daţnai taikomu ledkalnio modeliu. R. Matkevičienė 2005, D.

Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee, 2011 teigia, kad tik viena ryšių su visuomene pusė

yra matoma. Visuomenė mato pranešimus ţiniasklaidoje, dalyvauja renginiuose ( ryšiai

suprantami siaurai, kaip ryšiai su ţiniasklaida, organizacijos reklama). Kita ryšių su

visuomene veikla - nematoma (Glosienė, 1999). Tai techninis darbas, pranešimų ir kalbų

rašymas, bendravimas ir bendradarbiavimas su vidaus ir išorės auditorijomis (ne visos

nematomos), vadovybės konsultavimas, tyrimai, vertinimas, vidiniai ryšiai (R. Matkevičenė,

2005, p.5). Tai kas nematoma, paprastai atliekama planuojant, strateguojant ir vertinant ryšių

su visuomene veiklą. Tik veiklos vykdymo etapas pasitelkiant metodus tampa viešas ir

matomas, o tai tėra nedidelė dalis viso proceso.

Technologijų ir socialinių santykių kaita pastaraisiais dešimtmečiais lėmė ir

nemaţus ryšių su visuomene pokyčius: aktyvų vystymą ir tobulinimą. Tam tikri priklausomi

aspektai, kinta nuo modernėjančių informacijos perdavimo šaltinių ir priemonių. J. Tomlinson

(1999) cituoja McLuhaną teigdamas, kad informacijos technologijų plėtrą reikia suvokti, kaip

erdvinį ţmogaus „išplėtimą“. Komunikacija vis labiau įveikia nuotolį. Autorius pateikia

etimologines ţodţio tele, reikšmes: televizija, telefonas - visi šie ţodţiai turi bendrą šaknį,

kuri reiškia „tolimas, atstus“ (lot.). Vadinasi visuomenėje, tai kas buvo tolima, perkeliama į

ţmonių gyvenamas vietoves. „Susitikimai, seminarai, ekskursijos, pozityvūs straipsniai

laikraščiuose ir ţurnaluose, informacija televizijoje, radijuje, internete“ yra metodai, kuriais

organizacijos pasiekia ryšių su visuomene tikslų ( R. Uznienė, 2011, p. 36).

Pagrindinės ryšių su visuomene taikymo priemonės, pasitelkiant ţiniasklaidą:

Ţurnalai. Informacijos priemonė turinti didelę auditoriją. Kadangi ţurnalai

specializuojasi tam, tikrose srityse, sudaromos galimybes pasiekti tikslines auditorijas,

pritraukti skaitytojus specifinėse temose (T. Pasqua, J. Buckalew, R. Rayfeld, J. Tankard

(1990), S. Cutlip, A. Center, G. Broom, 2006, p. 260).

22

Laikraščiai. Daugeliu laikraščiuose pateikiamo turinio, siekiama sukelti

susidomėjimą, atkreipti dėmesį, arba tiesiog atpalaiduoti. Laikraščiai paįvairinami

juokingomis skiltimis, aptariamos naujienos, atskleidţiama ţmogaus aplinka (T. Pasqua, J.

Buckalew, R. Rayfeld, J. Tankard (1990). Viena iš ţiniasklaidos rūšių susilaukianti didelio

populiarumo, dėl didelio skaičiaus informacijos gavėjų. Kritikai nurodo, kad daţnai

laikraščiai susitelkia, ties reklama ir apleidţia įdomiausios, naujausios informacijos pateikimą

(S. Cutlip, A. Center, G. Broom, 2006, p. 255). Kritikos šis metodas susilaukia ir dėl pačių

ţurnalistų telkimosi tik pateikiant naujienas, aprašant įvykius ir visiškai apleidţiant gilinimąsi

į „naujienos“ sąvoką (T. Pasqua ir kt., 1990, p. 63).

Siekiant ištirti visuomenės lūkesčius spaudai, buvo atliekami tyrimai Amerikoje,

siekta nustatyti, kas svarbiausia skaitytojams Šiandien ji uţima vyraujančią padėtį tarp visų

informacijos priemonių pagal tokius parametrus kaip ţmogiškasis interesas, konteksto

informacija ir suvokimo efektyvumas bei sudaro galimybes plėsti auditorijas (K. Meškys,

2010, p. 42-43). Paaiškėjo, kad naujumas ir išsamumas bei vietos naujienų perteikimas - dvi

pagrindinės prieţastys, skatinančios skaitytojus rinktis šią informacijos perdavimo priemonę.

Paskalų skiltys, socialinės nuotaikos tiriamiesiems ne tokios svarbios (T. Pasqua ir kt. 1990).

Patys laikraščiai visuomenėje pripaţįstami dėl viešai deklaruojamų principų, tokių kaip

informacijos tikslumas, ţurnalistų etika.

Televizija. Viena sparčiausiai išplitusių ţiniasklaidos formų. Tai būdas pateikti

įvairių rūšių informaciją: tiek tą, kuri atpalaiduoja, ramina, tiek tokią kuri sukelia stiprius

jausmus – jaudulį, stiprų susidomėjimą. Nuolatinis reitingavimas leidţiantis nustatyti, ką

auditorijos nori matyti. Tokiu būdu nustatomos ir demografinės ţiūrovų charakteristikos (T.

Pasqua, J. Buckalew, R. Rayfeld, J. Tankard, 1990). Laidos skirtingomis temomis, leidţia

skirstyti auditorijas.

Televizija yra ryšių su visuomene metodas, kuriame svarbu, kokiu būdu bus

perduodama informacija. Jeigu tai pranešimas – pranešėjas turi gebėti įtikinti informacijos

svarbumu. C. Skinner, J. Mersham, G. Von Essen (p. 146) teigia, kad viešas kalbėjimas per

televiziją leidţia iš anksto pasiruošti informaciją. Jeigu tikslas įtikinti, pritraukti, sudominti,

tam kartais prireikia kelių filmavimų.

Internetas. Auditorijoms perimančioms informaciją iš internetinės erdvės, kyla

paradoksalios situacijos: iš vienos pusės internetas tampa galimybe, papildyti pranešimus

naujomis ţiniomis, sava interpretacija, komentarais „suaugti su nauja informacija, autorizuoti

ją“ (L. Bielinis, 2005). Informacija vėl skelbiama viešai, o asmuo, kuris tai daro stiprina savo

poziciją kaip aktyvus informacinės visuomenės veikėjas. Kita paradoksalių situacijų pusė -

„šių savybių įsisavinimas, įsijautimas į internetinę erdvę ir jos funkcionavimo subtilybes,

23

bukina asmenybę ir veda į savotišką amneziją <...> virtualumas akivaizdţiai ima tapti

„realiu“, pagelbėdamas realizuoti naujas galimybes. Taigi jo aktualumas tampa jo realumo

garantija“ (L. Bielinis, 2005, p. 105-108). Informacinė visuomenė dar labiau akcentuojama.

Nauja informacinė visuomenė sukuria jai būdingus santykius, jie yra fragmentiški, išskaidyti

ir daugiakontakčiai (L. Bielinis 2005, p. 108). Pasitelkiant virtualiąsias erdves informacijos

sklaidai, mokslininkai pastebi ir neigiamą pusę: L. Bielinis (2005, p. 114-115) teigia: „čia

[internete – aut. past.] ţmogus ne tiek komunikuoja, kiek vis labiau tampa priklausomu nuo

informacijos, virsta pasyviu informacijos vartotoju. Jam gauti informaciją tampa tolygu

komunikuoti. “

Reklama, ţurnalistika, propaganda nors ir nėra ryšių su visuomene sinonimai,

tačiau turi tam tikrus bendrus ryšius. Vienaip ar kitaip jais siekiama tam tikros viešosios

nuomonės formavimo, tam daţnai kaip priemonė pasitelkiama ţiniasklaidos priemonės. Su

reklama sieja bendras tikslas, tai įvaizdţio kūrimas, ţiniasklaida – „būti vienodai naudingiems

ir visuomenei, ir institucijai“ (D. Mikulėnienė ir kt, 2012, p. 115). Kaip bendrumas įvardijami

ir reikalavimai tų sričių specialistams (iškalbingumas, išsilavinimas, etiškumas, domėjimasis

visuomeniniais reikalais ir kt.).

Reklama. D. Jokubauskas (2003) bando apţvelgti pagrindines priemones, kurios

skirtos reklaminiam informacijos skleidimui. Pagrindiniai būdai, kuriais organizacijos,

institucijos, įstaigos pateikia reklamą: spauda, televizija, internetas, radijas, lauko reklamos,

bei kitos demonstracinės formos. Autorius nurodo, kad informacija pateikiama atsiţvelgiant į

kelis faktorius: pasirenkamas tam tikras metodas, parenkamas geras tekstas, tekstas

apiforminamas taip, kad patrauktų dėmesį. Jeigu tai tekstas leidinyje, pasirenkama tinkama

vieta, bei numatomas laikas publikacijai.

Metinės ataskaitos. Ataskaitos taip pat laikomos ryšių su visuomene metodu. Tai

svarbus dokumentas atskleidţiantis pagrindines organizacijos veiklos sritis, paslaugas,

vykdomus pokyčius visuomenėje. Dokumentas parengiamas organizacijoje ir skirtas

įvairioms suinteresuotoms auditorijoms, remiantis tuo turėtų būti kruopščiai rengiamas ir

informatyvus.

Apibendrinant, galima teigti, kad ryšiai su visuomene tai šimtmečiais kintanti ir

tobulintina sritis. Stengiantis naudotis teigiama jos patirtimi, svarbu suprasti, kad tai procesas

apimantis ne vieną aspektą: vadybines funkcijas, nuolatinį komunikacijos kūrimą su išorės ir

vidaus auditorijomis, bendradarbiavimą, viešumą, problemų sprendimą, specifinių metodų

taikymą. Bendravimas su auditorijomis yra tik viena proceso dalis. Didţioji ryšių su

visuomene veiklos pusė lieka nematoma - visuomenei ne visada lieka ţinoma, kad daug

24

dėmesio apima tam tikrų mokslinių tyrimų rengimas ir vykdymas bei vėlesnė duomenų

analizė. Svarbu ir politikos formavimas, programų rengimas padedantis ryšius su visuomene

vykdyti tinkama linkme ir siekiant maksimalaus rezultato (D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault,

W. Agee, 2011). Ryšių su visuomene įgyvendinimo procesas negalėtų vykti be grįţtamojo

ryšio, kuris kuriamas tik nuolatine dvikrypte komunikacija.

Tolimesniame darbo skyriuje bus nagrinėjama, kaip ryšiai su visuomene stiprina

mokyklos pozicijas bendruomenėje, padeda kontaktuoti ir tobulinti įvaizdį.

25

2. TEORINIS RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBOS

MOKYKLOJE PAGRINDIMAS

Organizacijos vykdydamos savo veiklą susiduria su ryšiais su visuomene. S.

Cutlip, A. Center, G. Broom (2006, p. 54) teigia, kad nėra organizacijos, kuri neturėtų su tuo

jokių reikalų. „Šiuolaikinėje visuomenė kiekvienas socialinis vienetas arba jų grupės nori būti

matomi, pastebėti, girdimi, ţinomi“ (R. Uznienė, 2011, p. 19). Organizacijos suprantančios

komunikacijos svarbą, kuria ryšių su visuomene skyrius ar padalinius, kurių veikla būtų

tiesiogiai susijusi su ţinių vadybos funkcijų vykdymu. Ne išimtis ir švietimu uţsiimančios

organizacijos, institucijos.

Kalbant apie švietimo tikslus, kai kurie autoriai pabrėţia asmens socializacijos

aspektą, kuris yra svarbus nagrinėjant švietimo ir visuomenės sąveikos klausimus. Numatant

švietimo siekinius pabrėţiamas socialios asmenybės, gebančios prisitaikyti ir veikti

visuomenėje kūrimas. „Kad ţmonės galėtų suvokti ekonominio ir visuomeninio gyvenimo

procesus, bei juose dalyvauti, jie turi įgyti atitinkamą kompetenciją, įsavinti reikiamus

įgūdţius, kurie formuojami ir perteikiami per švietimo sistemą“ (L. Šermukšnytė, 1996,

p.126).

L. Šermukšnytė nagrinėja švietimo ir visuomenės sąveiką: švietimo sistema yra

visuomenės sistemos dalis, todėl nuolatinis sąveikavimas, komunikacija ir ryšiai

neišvengiami. Autorė (1996, p. 126) apibendrindama uţsienio šalių sociologų išvadas, teigia,

kad sąveika tiesiogiai susijusi su reprodukcijos procesu ir išskiria tris reprodukcijos

funkcijas: Kvalifikacinė. Visuomenės nariai, kurie jau sudaro tam tikras grupes, įgauna

pagrindinius gebėjimus, kurie reikalingi siekiant tinkamai vystytis, tobulėti ir adaptuotis, tai

mokymasis kalbos ir rašybos. Vėliau visuomenei reikia ţinių, gebėjimų sėkmingai veikti ir

tapti aktyviais visuomenės nariais, todėl profesija ir kiti švietimo elementai padeda to pasiekti.

Atrankos. Švietimas suteikia pamatines ţinias apie galiojančias normas, visuomenės

struktūras. Integracinė. Sėkmingas veikimas visuomenėje reikalauja ir tam tikrų vertybinių,

socialinių nuostatų perėmimo. L. Šermukšnytės pateikiamos funkcijos nebūtų pasiekiamos be

ryšių kūrimo, vadinasi ir bendrieji švietimo tikslai nebūtų įgyvendinami. Ryšiai su visuomene

yra vienas sėkmingiausių būdų sąveikos palaikymui tarp švietimo organizacijų ir visuomenės

narių. Švietime ryšiai su visuomene, daţniausiai panaudojami trijose srityse: norint skleisti

naujienas, plėsti veiklas, ryšių su buvusiais, esamais ir busimais klientais palaikymas (R.

Heath, 2005, p. 148).

26

2.1. Mokyklos ryšių su visuomene vadybinės funkcijos įgyvendinimas

A. Sakalas, A. Savanevičienė (2003) akcentuoja, kad visos organizacijos, kartu

ir švietimo - privalo keistis. Statiškumas prišaukia neefektyvumą. Tradicinė organizacijos

raidos koncepcija gali būti prieţastis organizacijos ţlugimui. Prie sėkmingo švietimo

organizacijos veiklos vykdymo atveda personalo pokyčiai, tinkamas pasirengimas bei

supratimas, kad nuolatinių pokyčių išgyvenimas neturi būti suprantamas, kaip techninių,

organizacinių dalykų pertvarkų darymas. Pokyčių pasekmė – naujų vadybos, organizavimo

teorijų kūrimas, tačiau tai tik faktas dar labiau atskleidţiantis, kad nėra tokios vadybinės

sistemos, kuri garantuotų sėkmę (A. Sakalas, A. Savanevičienė, 2003; p. 9). Siekdama

tobulinti veiklą, spręsti problemas ar krizes, mokykla kuria tam tikras veiklos koncepcijas,

pasinaudodama vienos ar kitos teorijos elementais, priklausomai nuo konkrečios problemos ir

situacijos (A. Sakalas, A. Savanevičienė, 2003; p. 9). Būtent tuo remiantis kuriama ir

mokyklos ryšių su visuomene sistema.

D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee (2011, p. 396) teigia, kad nors ryšių

su visuomene sistema nėra labai išplėtota, visų tipų bendrojo ugdymo mokyklos vykdo

funkcijas, reikalingas veiklos tobulinimui, pasitelkiant ryšius. R. Matkevičenė, 2005 išskiria

keletą ryšių su visuomene atliekamų funkcijų, kurios daro įtaką mokyklai:

vykdomas bendruomenės aktyvinimas, įsitraukimo į mokyklos veiklą skatinimas;

informacijos sklaidos priemonių panaudojimas (mokyklos įvertinusios savo

galimybes, resursus pasirenka tinkamiausius joms metodus);

bendradarbiavimas su ţiniasklaida, nuolatinis ryšio palaikymas (informuojama apie

mokyklai svarbius renginius ir kitus įvykius);

informacijos medţiagos rinkimas, fondo kūrimas;

komunikacijos planų kūrimas;

tyrimų planavimas ir jų rezultatų pritaikymas mokyklos vadyboje, ryšių su visuomene

veiklose;

įvairių komunikacijos kompanijų kūrimas ir vykdymas. Skatinamos iniciatyvios

mokyklos bendruomenės narių veiklos;

mokytojų kvalifikacijos kėlimas.

L. Carlsmith, J. Railsback (2001) taip pat išskiriantys panašias funkcijas teigia,

kad kuriamos galimybės mokiniams ar mokytojams tapti ţinomiems, parodyti savo stipriąsias

puses, o ryšiai su visuomene mokykloje gali būti pagrindas įvaizdţio problemų sprendimui.

Mokyklos siekdamos tikslingo ir apgalvoto ryšių su visuomene vykdymo, kelia

klausimus, kurie sudaro pagrindą ir mokyklos ryšių su visuomene programos kūrimui.

27

Diskusijų metu, sprendţiant kaitos, bendradarbiavimo, vadybos ir kitus klausimus,

diskutuojama ir apie informacijos sklaidą. Šie ir panašūs klausimai sprendţiami remiantis

pagrindiniais vadybos principais. Matkevičienė (2005) nurodo, kad mokyklos bendruomenė

gali kelti tokius klausimus kaip: kodėl reikia kaţką daryti? (atsakomi per situacijos analizės

vykdymą). Kokiu tikslu reikia ką nors pasakyti/padaryti? (Atsakomi planuojant). Ką ir kaip

reikia pasakyti/padaryti? (Detalizuotas veiklos vykdymas). Kokio rezultato galima tikėtis?

(Vertinimas. Atsakoma ar rezultatas atitinka, tai ko buvo siekta). Vadinasi autorės teigimu

ryšių su visuomene vadyba atliekama tam tikra seka. Galimas pavyzdys:

Tikslas → Auditorija → Pranešimas → Veiksmingumas

Ryšių su visuomene vadybinį procesą sudaro pagrindiniai etapai naudojami

visose vadybos srityse (R. Matkevičienės, 2005; S. Cutlip ir kt. 2006).

Analizė. Situacijos analizės vykdymo metu, mokykla nustato savo, kaip

organizacijos situaciją: įvertinami ištekliai, laiko sąnaudos, techninės galimybės. Vykdoma

tiek vidinė, tiek išorinė analizė. Daţnai jau analizės etape, gavus duomenis, ar net iš anksto

(pagrindţiama analize) nustatoma problema ar kita spręstina situacija susijusi su

komunikacija, informacija, bendradarbiavimu ir kt. R. Matkevičienės (2005) teigimu, analizei

mokyklos daug dėmesio neskiria, nes manoma, kad problemos jau yra ţinomos. Analizuojant

nustatomi informacijos srautai, prieţastys trukdančios mokyklos informacijai pasiekti

auditorijas, taip pat dar neviešintos informacijos būvimą, galintį pakenkti švietimo

organizacijai. Priklausomai nuo situacijos pasirenkami metodai.

Planavimas. Programos turi būti sudaromos, siekiant keliamų tikslų. Kadangi

problema jau būna išskirta, uţdavinių kūrimas padeda išskaidyti tikslo siekimo ţingsnius.

Rengiamas mokyklos ryšių su visuomene planas turi būti kalendorinis, su tiksliu laiku ir

atsakingais asmenimis, veiklomis, priemonėmis, biudţetu. Vadinasi esminiai dalykai, kuriuos

turi atlikti asmenys planuojantys mokyklos ryšių su visuomene veiklą yra strategijos

sukūrimas bei taktikos sudarymas. Galima turėti plane ir tam tikrą hipotezę, kuri būtų plano

ašis. Planas turi numatyti ribas, bei efektyvumo vertinimo kriterijus.

Ryšių su visuomene strategijos paprastai nukreiptos į „įstaigos prestiţo

didinimą ir išlaikymą, finansinę paramą, visuomenės lojalumą įstaigos veiklai“ (R. Uznienė

2011, p. 35). A. Theaker (2008), akcentuoja kaip kiekvienai organizacijai svarbu įvaizdis ir

reputacija. N. Stone (2005) pabrėţia ryšių su visuomene esminį dalyką – informacijos tiesą.

Kiekviena organizacija, siekianti viešumo ir kitų, jai svarbių komunikacijos tikslų pati renkasi

kiek informacijos ir kada gali ir nori pateikti, bei pati nusprendţia, kas tą informaciją gaus.

Mokyklos ryšių su visuomene programa. Programa kuriama esant tam tikrai

situacijai mokykloje, pavyzdţiui, probleminėms situacijoms (D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault,

28

W. Agee; 2011). Programa turėtų būti korekcinio pobūdţio, siekiant naudingų sprendimų.

Galimas ir vienkartinis projektas, kurio viešinimui pasitelkiami ryšiai su visuomene. Trečioji

galima situacija tai įvaizdţio, reputacijos gerinimo klausimai. Programa kuriama pritaikant

bendrąsias ryšių su visuomene programos dalis. Rengiant tokį dokumentą atsiţvelgiama į

situaciją ir keliami realūs, pamatuojami tikslai derantys su pačios mokyklos tikslais.

Numatomos auditorijos, visuomenės grupės, kurios aiškiai apibrėţiamos plane. Vėliau

kuriama strategija, kurioje išdėstomos pagrindinės, mokyklai svarbios temos ir programos

įgyvendinimo principai. Formuluojama taktinė dalis ir veiksmų planas - detalizuojamos

veiklos, tikslus vykdymo laikas, biudţetas bei uţ tai atsakingi mokyklos bendruomenės nariai.

Įtraukiama ir įvertinimo dalis, kuri yra ataskaita apie tikslų pasiekimus, todėl čia svarbiausia,

kad rezultatai būtų realūs, tikslūs.D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee (2011, p. 397)

pateikia pavyzdį, kaip mokyklos ryšiai su visuomene išvystyti Jungtinėse Valstijose. Pradinės,

pagrindinės ir vidurinės mokyklos spręsdamos finansines problemas pasirašo sutartis su

komercinėmis bendrovėmis, vykdo reklamą. Mokyklos nuolat rengia ryšių su visuomene

programas1, samdo ryšių su visuomene specialistus. Auditorijos išlieka tos pačios: mokytojai,

vaikai, tėvai, personalas. Ryšiai su visuomene integruoja ir kitų planų rengimą: krizinių

situacijų planas (visuomenės informavimas nelaimės atveju, išsklaidant gandus ir kt. atvejais),

švietimo rinkodaros planas (bendruomenės narių pageidavimai mokykloms), bendruomenės

paramos kūrimo programos (sutelkiamos įvairių sričių institucijos problemos sprendimui).

Vykdymas. S. Cutlip, A. Center, G. Broom, (2006, p. 459). Visuomenės nariams

mokyklos ryšių su visuomene veikla atsiskleidţia per vykdymą. Tai matomiausia dalis, todėl

turi didţiausią atgalinį ryšį (leidţia kurti dvikrypčius ryšius). Ryšiai su visuomene įvardijami,

kaip naujovė mokyklos veiklose, tačiau kai kurios ryšių su visuomene priemonės buvo

taikomos ir ankščiau. Tai daroma daugiau intuityviai, neplanuotai - pavyzdţiui stendus galima

rasti kiekvienoje mokykloje. Švietimo specialistai privalo atitikti vis naujus kvalifikacinius

reikalavimus, reikalingos naujos ţinios susijusios su kompiuteriniu raštingumu, gebėjimų

lavinimas siekiant susidoroti su naujomis modernios komunikacijos priemonėmis.

Plano naudojimas apsaugo nuo tokių nesklandumų, kaip mokyklos

bendruomenės narių veiklos dubliavimasis ryšių su visuomene vykdyme, nors kartais ir tai

tampa neišvengiama. Vykdant visada gali kilti klausimų, todėl į juos turėtų buti atsakoma

remiantis planu. Reikalingas mokyklos bendruomenės asmuo ar specialistas, kuris

koordinuotų plano vykdymą. Įgyvendinant planas gali būti koreguojamas. Vykdant svarbu

atsiţvelgti į komunikacijos principus: teisingumo - svarbu sudaryti sąlygas mokyklos

1 National School Public Relations Assosiation. Prieiga per internetą: <http://www.nspra.org/node/49 >

29

bendruomenei sėkmingai bendradarbiauti ir komunikuoti pasitikėjimo sąlygomis; turinio -

informacija turi būti skirstoma taip, kad atitiktų auditoriją, bei jų vertybes. Aiškumo -

informacijos kalba tinkanti auditorijai, aiški, paprasta. (Matkevičienė, 2005) Pranešimai

perduodantys informaciją turėtų pritraukti visuomenės ir ţiniasklaidos dėmesį: daţniausiai tai

mokyklos informacija susijusi su įvykiais, kritinėmis situacijomis, bei susidorojimas su jomis,

mokyklos priimti sprendimai švietimo klausimais, šventės.

Vertinimas. Mokyklos ryšių su visuomene vertinimo etapas vykdomas

atsiţvelgiant į tikslo pasiekimo rezultatus, kurie atsispindi numatytuose vertinimo kriterijuose.

Vyksta tikslų ir rezultatų lyginimas. Vertinama atliekant rezultatų apţvalgas, grįţtamąjį ryšį,

įgytą naują patirtį. Analizuojami veiksniai turintys įtakos rezultatams: ţmonių atsiliepimai,

aktyvumas, informacijos srautų ir pačios išplatintos informacijos apie mokyklą kiekis.

Vertinamas ir atgalinis ryšys, kuris gali būti svarbus ir naudingas naujų idėjų paieškai,

naujiems siūlymams. Vertinami taikyti metodai: pranešimai, ataskaitos, gautos

rekomendacijos. Vykdoma ţiniasklaidos stebėsena, prašomos nepriklausomų ekspertų

išvados. Vertinimą, rekomendacijas gali pateikti ir valstybinės institucijos.

2.2. Mokyklos ryšių su visuomene komponentai

Informacijos sklaida nebeapsiriboja švietimo institucija, bet plečiama iki šalies

mastų, nuolat teikiamos švietimo vadovų rekomendacijos komunikacinės erdvės kūrimui, bei

jo funkcionavimo uţtikrinimui. Z. Atkočiūnienė, L. Markevičienė, R. Matkevičienė, M.

Stonkienė (2004) teigia, kad svarbus faktorius - pačios visuomenės keitimasis, skatinantis

piliečius domėtis jiems tarnaujančiomis institucijomis.

Auditorijos. Mokyklų matomumas pastaraisiais dešimtmečiais išaugo, keliamos

diskusijos, klausimai, ką dar be mokslo švietimo institucija gali pasiūlyti aptarnaujamai

bendruomenei (A. Glosienė, 1999, p. 15). L. Carlsmith, J. Railsback (2001) akcentuoja, kad

visuomenės nariai nebesutinka, kad sprendimus priimtų tik administracija, jie patys įsitraukia

į procesą. „Ryšių su visuomene specialistai yra pastebėję, kad šiandieniai mokyklų ryšiai su

visuomene maţiau skirti informacijai perduoti, o daugiau orientuoti į santykių su vietos

bendruomene uţmezgimą ir tų ryšių stiprinimą“ (R. Matkevičienė, 2005, p.69).

Bendruomenė. Visuomenės nariai, jų grupės nėra vienalyčiai. Tai suskaidyta,

skirtingus tikslus, veiklas, vertybes turinti masė, kuri vis labiau linkusi keistis ir tapti dar

modernesne visuomene. Gentinė prigimtis formavo visuomenę taip, kad ši burtųsi į

bendruomenes. Tai palengvino asmenų poreikių uţtikrinimo klausimus. Šis poţiūris apima

tris tokios visuomenės socialines formas – moralinę, religinę ir teisės (S. Nefas, V. Smalskys,

V. Šlapauskas, 2011, p.117). Autorių teigimu šios formos visuomenės raidoje kito: toks

30

klasikinis poţiūris, kintančiomis ţmonijos veiklos, raidos sąlygomis perėjo į modernųjį

bendruomenės suvokimą. Rezultatas: maţų kaimų, miestelių jungimasis ir kitos sąlygos.

Modernioji bendruomenė yra atvira, pasiţymi įvairia tarpusavio pagalba, solidarumu,

atsakomybe, bendra arba susieta veikla, yra savivalda, bendru problemų sprendimu ir

bendradarbiavimu (S. Nefas ir kt., 2011, p.136). Šiuolaikinė bendruomenė turėtų dar labiau

ugdyti socialinių ryšių savanoriškumą ir nesavanaudiškumą. Niekuo nesiskiria ir mokyklos

bendruomenė. ji privalo pasiţymėti tais pačiais moderniai visuomenei būdingais bruoţais.

Geri santykiai su bendruomene – ryšių su visuomene pagrindas švietime. Tikslas - sukurti ir

įgyvendinti dvikryptės komunikacijos tarp mokyklos ir įvairių auditorijų sistemą (R.

Matkevičienė, 2005). Siekiama, kad informacija būtų tiksli: visuomenei svarbu ţinoti

mokyklos politiką, įgyvendinamas programas, susipaţinti su laimėjimais, bei dalyvauti

priimant sprendimus. Mokykla turėdama galimybes tikslinti informaciją, tokiu būdu

apsisaugo nuo nesusipratimų ir gandų.

Mokyklai nuolat tenka priimti sprendimus – ryšiai su visuomene leidţia

mokyklai viešai interpretuoti savo veiksmus. Viešumas skatina bendruomenės narius

įsitraukti, nariai jaučiasi naudingi, paisoma jų nuomonės, leidţiama įsitraukti į veiklas, turi

galimybę išsakyti siūlymus ir atsiliepimus. Aplinka tampa draugiška, vienijasi. Tai didina ir

tėvų aktyvumą. Pasinaudojant tuo gali būti kuriami nauji komunikacijos planai apimantys

visus bendruomenės narius.

Apţvelgus mokyklų bendruosius nuostatus2 pastebima, kad dalis mokyklų, ryšių

palaikymą, išskiria kaip atskirą veiklos sritį, daţnai įvardinamą kaip „Mokyklos ryšiai“. Jose

akcentuojamas pavaldumas steigėjui, deklaruojama bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo

ministerija, mokyklos veiklą įtakojančiais juridiniais bei fiziniais asmenimis (švietimo,

sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, mokslo ir studijų

institucijomis). Mokyklos nuostatose įtvirtinami mokyklos tarptautiniai ryšiai, dalyvavimas

tarptautinėse organizacijose. Mokyklos keičiasi moksleiviais ir mokytojais, rengia programas

paramos fondams, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis ir vietos

bendruomene. Teisiniu lygmeniu, mokyklos parodo savo atvirumą, kurį iš dalies stengiasi

uţtikrinti ir Mokyklų Tarybos. Švietimo įstatymo (Ţin., 2011, Nr. 38-1804), 60 str. 3 dalis

atskleidţia, kad tai mokyklos savivaldos dalis, inicijuojanti švietimo institucijos

bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą. Ji telkia mokyklos bendruomenę

uţdaviniams spręsti, ugdo ir plėtoja mokyklos kultūrą. Viena iš Tarybos funkcijų - palaikyti

2 Lietuvos mokyklų bendrųjų nuostatų duomenų bazė. Prieiga per internetą:

<http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm

31

ryšius su miesto savivaldybe, kitų mokyklų bei centrų savivaldos organais, visuomeninėmis

organizacijomis. Tai, kad vidinė komunikacija yra labai svarbi efektyviai išorinei

komunikacijai su auditorijomis, akcentuoja V. Lukošiūnienė, A. Brėkšta (2005). Svarbu

sugebėti suvaldyti vidinius informacijos srautus.

Mokiniai. Mokiniai ne visada suvokdami, tačiau irgi vykdo ryšius su visuomene.

Pokalbiai, diskusijos ir kitoks panašus nuomonės išsakymas draugų, paţįstamų tarpe ar kitose

grupėse, konstruoja ryšius su tam tikromis auditorijomis, kurios susijusios ir su mokykla.

Būdami bendruomenės nariais, mokiniai gali pasinaudoti Švietimo įstatymo, 63 str. numatyta

galimybe, dalyvauti švietimo valdyme. Mokiniai svarbiausi proceso dalyviai: jų lojalumas,

poţiūris į mokyklą yra svarbus veiksnys įtakojantis ugdymo institucijos veiklą. Svarbiausia

mokyklos veikla ryšiuose su visuomene: stengiamasis kiek įmanoma labiau įtraukti mokinius

į sprendimų priėmimą.

Kiti mokyklos bendruomenės nariai. Ryšių su visuomene tyrėjai (R.

Matkevičienė, 2005; S. Cutlip, A. Center, G. Broom, 2006; D. Wilcox ir kt. 2011) išskiria

kelias grupes, į kurias orientuoti ryšiai su visuomene švietime. Švietime skirtingai nei

daugelyje kitų sričių, labai plati ir sudėtinga - vidaus auditorija. Priklausomai nuo įstaigos

sudėtingumo visada svarbūs yra darbuotojai ir administracija.

Mokytojai, pagalbos vaikui specialistai, taip pat raginami dirbti

bendradarbiaujant. Švietimo institucijose nėra etato leidţiančio samdyti specialistą, kuris

uţsiimtų visa ryšių su visuomene veikla. Paprastai yra keletas darbuotojų turinčių tam tikras

uţduotis. Darbuotojų tarpe ryšiai su visuomene daţnai suvokiami, kaip papildomas darbas,

kurį reikia atlikti papildomai, virš savo profesinių pareigybių. Vyraujančios neigiamos

nuostatos, daro didelę įtaką ryšių su visuomene plėtrai švietime. Siekiant to išvengti

reikalingas darbuotojų supratimas, kad „tinkamai reprezentuoti, atstovauti organizacijai yra

vadybos priedermė“ (A. Glosienė, 1999, p. 15). Tinkamai vykdoma vidinė komunikacija yra

sėkmingos komunikacijos su išorės organizacijomis prieţastis. Darbuotojai atliekantys

pareigas švietimo institucijose turi jausti naudingi, reikalingi, jų ţinios įvertinamos,

pastebimas asmeninis darbuotojo įnašas organizacijos tobulinimui. Jeigu darbuotojai nebus

motyvuoti dirbti, naudotis turimu potencialu ir toliau tobulinti įstaigą, švietimo įvaizdis nuo to

nepagerės. Ryšiai su visuomene yra būdas padedantis formuoti teisingą ir pilnavertį profesijos

ir įstaigos įvaizdį. Nuolatinė paţanga įpareigoja nuolat perţiūrėti akademinį pedagogų

rengimą, atsakingai įvertinti jų kvalifikaciją: svarbu turėti tam tikrus poţymius, savybes ir

įgūdţius. Reikalingas išmanymas apie ţmones ir bendruomenės grupes (tas su kuriomis

siekiama bendradarbiauti, palaikyti ryšius), galimybių ţmonėms išreikšti savo nuomonę

sudarymas ir gebėjimas tą nuomonę išgirsti. Reikalingos ir kitos asmeninės savybės: minties,

32

kalbos aiškumas, gebėjimas klausyti, viešai kalbėti, palaikyti pokalbį ar diskusiją, atgalinio

ryšio palaikymas ir reagavimas į jį. Aišku reikalingas ir specialių bendravimo ir viešųjų ryšių

priemonių turėjimas (P. Godvadas, 2004, p. 50).

Tėvai. L. Carlsmith, J. Railsback (2001) strategijos gali būti orientuotos į

patiriamus jausmus: kaip tėvai jaučiasi mokyklos atţvilgiu? ar jie patenkinti vykdoma veikla?

Kiek įtakos tėvai turi vaikų mokymuisi? Vadinasi, svarbus dėmesys tėvų nuomonei ir daromai

galiai.

Rėmėjai. Mokyklos ieško ir rėmėjų. Pagrindinės prieţastys: finansinė parama,

paslaugų plėtimas ir kt. Valdţios institucijos gali būti grupės atstovaujančios mokyklos

interesus, darančios įtaką, priimant įstatymus ir kitus svarbius dokumentus, mokyklos suvokia

bendradarbiavimo ir ryšių su jais svarbą.

Ţiniasklaida. Mokykla kuria ir ryšius su ţiniasklaida. Ryšiai su visuomene

paverčia juos efektyviais. Tai viena įtakingiausių įvaizdţio kūrimo priemonių.

Taigi galima teigti, kad ryšiai su visuomene yra būdas padedantis sujungti

švietimo adresatus į visumą, vieningą sistemą, kurią sudaro visi mokyklos bendruomenės

nariai, valdymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos, partneriai, profesiniai

susivienijimai.

Metodai ir priemonės. A. Glosienė (1999) nagrinėja ryšių su visuomene

taikymą švietime. Autorė teigia, kad daroma didelė klaida metodus, priemones, principus

tiesiog perkeliant iš verslo organizacijų praktikos. Ryšių su visuomene sferoje. Ryšių kūrimas

turi būti adaptuojamas ir pritaikomas, nes tam tikros grupės su kuriomis, kuriami mokyklos

ryšiai yra specifinės ir socialiai lengvai paţeidţiamos.

Ryšių su visuomene veikla vykdoma pasitelkiant įvairiausius būdus, metodus

atsiţvelgiant į organizacijos resursus ir galimybes. L. Carlsmith ir J. Railsback (2001), R.

Matkevičienė (2005), D. Wilox ir kt., (2011) išskirsto ryšių su visuomene metodus taikomus

mokyklose.

Ţiniasklaidos priemonės. Vieni pagrindinių - ţiniasklaidoje taikomi metodai.

Ţiniasklaidoje konstruojama – „ţmogaus sukurta“ realybė. „Komunikacijos metu perteikiama

individo suvokta realybė, kuri dėl tam tikrų komunikacijos priemonių perduodamų pranešimų

ar paties individo sukaupto patyrimo, nulemto amţiaus, priklausymo tam tikrai socialinei

grupei ar kitų veiksnių, gali skirtis nuo tikrosios realybės, kurią implikuoja kultūra ir

visuomenė“ (Z. Atkočiūnienė, L. Markevičienė; M. Stonkienė, 2004, p. 11), vadinasi

mokykloms renkantis šį metodą, privaloma apsvarstyti ar jis bus suprantamas tikslinei

auditorijai. „Mokyklos palaikydamos ryšius su visuomene, siekia būti teigiamai pristatytos

spaudoje ir kitose ţiniasklaidos priemonėse“ (R. Matkevičenė, 2005, p. 69). Pasak,

33

mokslininkės mokyklos iki pat 9-ojo dešimtmečio rėmėsi vienakrypčiu bendradarbiavimu,

buvo tiesiog siekiama sukurti gerą mokyklos vardą, taip sulaukiant bendruomenės narių

palaikymo. Dabar situacija pakitusi, siekiama dvikrypčio ryšio, kuriuo norima tarpusavio

supratimo „įgyvendinant organizacijos tikslus ir tikintis naudos organizacijai“ (R.

Matkevičenė, 2005).

Vis sunkiau ţurnalistus sudominti informacija apie mokyklos veiklą, visuomenėje

atsiranda noras gauti informacijos, kuri būtų intriguojanti, atskleistų krizines situacijas,

pateiktų negirdėtų faktų. Patiriamos mokyklos sėkmės, nesulaukia, tokio didelio

susidomėjimo. Visgi pranešimai spaudoje neturėtų būti vien sensacingos informacijos

viešinimas. Reikalingos pozityvios mokyklos istorijos, statistinių duomenų pateikimas.

Radijas, televizija. Būdas, kuriuo visuomenę pasiekia apie 50% visos gaunamos

informacijos, todėl siekiant paviešinti informaciją, reikia palaikyti ryšius su ţurnalistais,

redaktoriais, prodiuseriais. Reikia išsiaiškinti kokia informacija būtų naudinga ir įdomi. Tam

reikalingas įdomių faktų rinkimas, filmuota medţiaga, kurioje būtų atskleidţiami judesiai,

diskusijos ir pan.

Mokama reklama. Vertingas būdas ryšių kūrimui, jeigu mokykla yra mieste,

kuriame yra daug mokyklų, tai pritrauktų potencialius būsimus mokinius, atkreipiant tėvų

dėmesį, suteiktų tam tikrą norimą informaciją. Tai gali būti informacijos apie laimėtus

projektus pristatymas, darbo skelbimai ir kita informacija.

Renginiai. R. Uznienė (2011) nurodo, kad yra daugybė kitų būdų, kurie padėtų

kurti komunikacijos procesą: mokyklos gali organizuoti šventes, vykdyti tam tikrus „atvirų

durų“ renginius, vesti viktorinas. Tokios veiklos, kaip šiukšlių tvarkymas mieste, aplinkos

tvarkymas, susitikimai su ţymiais ţmonėmis įtraukia ir ţiniasklaidą, bendruomenę, verslo

įmones. Kartu šios veiklos kuria ir formuoja pozityvų institucijos įvaizdį. Mokyklos daţnai

mini savo įkūrimo metines, kalendorines šventes ir kitokius minėjimus, jie taip pat gali būti

viešinami. Taip pat viešinama informacija apie varţybas, vykdomas parodas, mokinių ar

mokytojų įvertinimą mokyklos, rajono ar šalies mastu. Gali būti ir mokyklos organizuojami

renginiai, kurie nėra tradiciniai – apdovanojimai, medţių sodinimas, plytos įmūrijimo

ceremonija mokykloje ir kiti panašūs renginiai (R. Matkevicienė, 2005).

Tiesioginis bendravimas. Svarbu nuolat parodyti nuoširdumą ryšiams.

Tiesioginiams ryšių su visuomene metodams galim priskirti naujienlaiškius, skrajutes,

laikraščius leidţiamus mokykloje. Svarbus gabių mokinių paskatinimas, laimėjimų

viešinimas. R. Matkevičenė (2005, p.70-72) išskiria vizitus į namus (mokytojai taip pristato

mokyklos veiklą, motyvuoja tėvus dalyvauti mokyklos veikloje, renginiuose. Vidinę

auditoriją veikia sveikinimai darbuotojų asmeninių švenčių proga.

34

Elektroninis paštas, elektroninis dienynas. Galimybė tiesiogiai bendrauti su

bendruomene, tėvais, ir kitomis svarbiomis mokyklai auditorijomis ypač svarbi priemonė, kai

siekiama, kad bendruomenės nariai gautų informaciją tiesiogiai iš ugdymo institucijos, o ne

per viešuosius informacijos sklaidos kanalus, tokius kaip televizija. Taikant šią priemonę

reikia apgalvoti ar informacija pasieks visus, nes ne visi bendruomenės nariai, tokiu būdu turi

prieigą prie informacijos.

Internetinis puslapis. Internetinis mokyklos puslapis kuriamas atsiţvelgiant į

tikslus ir asmenis, kurie domėsis informacija apie mokyklą. Akcentuojama, kad informacija

tokiu būdu turėtų būti nuolat atnaujinama, vadinasi reikalingas ir specialistas gebantis tvarkyti

tokią informaciją.

Diskusijos. Organizuojamos tėvų, mokytojų, bendruomenės diskusijos grupės.

Siekiama aptarti, numatyti, suplanuoti bendradarbiavimo, problemų sprendimo būdus.

Mokykloje gali būti pastatomos specialios dėţės, kuriose mokyklos bendruomenės nariai

galėtų pateikti pasiūlymus, skundus, nuogąstavimus.

Skambučiai. Mokyklos bendruomenės nariai vykdantys ryšius su visuomene gali

planuoti skambučius mokinių tėvams, partneriams, valdţios atstovams ir kitoms

suinteresuotoms grupėms. Išskiriamos prioritetinės.

Bendruomenės centrų veikla. Pagrindinis tikslas ţmonių aktyvumo skatinimas ir

jų parengimas veikti savo labui. (P. Godvadas, 2004, p. 9).

Aplinka. Mokykla siekdama kurti gerą ir glaudų ryšį su visuomenės nariais turi

stengtis įvertinti save, mokėti akcentuoti mokyklos privalumus bei imtis veiksmų siekiant

ištaisyti trūkumus. Pasak. R. Matkevičienės (2005), labai svarbus pirmas įspūdis, tai kaip

pastatas atrodo iš išorės ar vidaus, biblioteka, poilsio kambariai, klasės kuria geros

organizacijos vaizdą. Asmenys atėję į mokyklą pastebi ir aplinką, kiek ji yra jauki, patraukli ir

leis vaikui joje gerai jaustis. Ţeldiniai, medţiai, krūmai, gyvatvorės, šaligatviai turi būti

priţiūrimi.

Mokyklos suvokia ryšių su visuomene svarbą, siekiant tobulinti veiklą. Į

vadybinį procesą stengiamasi įtraukti pagrindines grupes: bendruomenę, mokinius, tėvus,

ţiniasklaidą. Darbuotojas dirbantis su mokyklos viešaisiais ryšiais turi suprasti, kad jis turi

gebėti keisti visuomenės nuostatas, jam keliami reikalavimai, skatinama tobulėti. Veikla

vykdoma per įvairiausius metodus, kuriuos mokykla pasirenka atsiţvelgdama į tikslus,

resursus, auditorijas. Kuriamas aktyvus santykis tarp informacijos siuntėjo (mokyklos) ir

gavėjo (plačiosios visuomenės, grupių, asmenų).

35

Ryšių su visuomene procese dalyvauja ir mokyklos vadovas. Būtent jo vykdoma

veikla ir bus nagrinėjama tolimesniame skyriuje.

36

3. MOKYKLOS VADOVAS ĮGYVENDINANT RYŠIUS SU

VISUOMENE

Ryšiai su visuomene švietime atlieka itin svarbias funkcijas, tačiau svarbu ir

sėkmingas veiklos valdymas. Mečkauskienės (2008, p. 10) teigimu, mokyklos vadovas

norėdamas, kad mokykla pasiektų aukštesnių ugdymo rezultatų ir realizuotų jai skirtą misiją,

„ţvelgia daug toliau nei paprastas darbuotojas ir mato mokyklos veiklą visoje švietimo

sistemoje.“ R. Uţnienė (2011) nurodo, kad mokyklos vadovas „įgyvendina organizacijos

veiklos politiką ir yra atsakingas uţ viską, kas su ta veikla susiję“ vadinasi, vadovas būdamas

atsakingas uţ visas mokyklos veiklos kryptis yra ir pagrindinis ryšių su visuomene

darbuotojas.

D. Mikulėniekė, R. Koţeniauskienė, V. Marcišauskienė, B. Dobrovolskis, Č.

Navakauskas (2012, p.113) pateikia gebėjimus, kuriuos turi turėti ţmogus dirbantis ryšių su

visuomene veiklas:

Labai svarbus gebėjimas bendrauti su ţiniasklaida.

Toks asmuo turi stengtis „pakeisti neigiamą visuomenės poţiūrį į teigiamą, nepalankų

nusiteikimą – į pripaţinimą ir pritarimą, abejingumą – į susidomėjimą, neţinojimą į

paţinimą“.

Vadovo funkcija - valdymas (Glosienė, 2009) - jam dirbant ryšių su visuomene

srityje, reikalingas gebėjimas valdyti komunikaciją tarp organizacijos vidaus, išorės

bet kartu kurti bendradarbiavimo ir informacijos mainų kanalus.

Būtinos ir asmeninės savybės, tokios kaip atsakingumas. „Socialinė atsakomybė yra

ryšių su visuomene pagrindas. Jeigu organizacija nejaučia jos, jai nereikalingi ir ryšiai

su visuomene“ (A. Glosienė, 1999).

Vadovavimas mokyklai neatsiejamas nuo pokyčių: „transformacijų sąlygomis

nuolat susiformuoja, yra išryškinamos naujos konstruktyvios valdymo sprendimų

reikalaujančios problemos“ (S. Neifachas, 2006, p. 18). Mokyklai vadovaujantis asmuo

atsiduria situacijoje, kai reikia nuolat ieškoti naujų būdų problemų sprendimui. Netgi ryšiai su

visuomene nėra statiški. Sukūrus veiksmų programą , tenka ją nuolat koreguoti, stebėti, kad ji

atitiktų esamas realijas.

Šiandieninės mokyklos ryšiai su visuomene vis maţiau susiję su informacijos

skleidimu, bet daugiau su partnerystės kūrimu (L. Carlsmith, J. Railsback, 2001), vadovas turi

į tai nuolat atsiţvelgti.

37

D. Mikulėnienės ir kitų bendraautorių teigimu (2012, p. 113), ryšių srityje dirbantis

ţmogus „turi gebėti iškalbingai paveikti, įtikinti adresatus, todėl remiasi

komunikacijos, ţurnalistikos, retorikos, ekonomikos, rinkodaros, politikos mokslų,

sociologijos, psichologijos, teisės, etikos, etiketo ir kitų sričių ţiniomis “ tai reiškia,

toks ţmogus turi būti išprusęs daugelyje sričių.

Ryšiams su visuomene įtaką turi ir tinkamas vadovo gebėjimas išmanyti personalo

vadybą.

Vadinasi vadovas, kaip ir visi mokyklos bendruomenės nariai privalo nuolat

tobulinti ţinias, kelti kvalifikaciją. A. Sakalas (2003, p. 28) išskiria kelis bruoţus reikalingus

efektyviam valdymui: efektyvus panaudojimas, interesų įvertinimas, pasiekimų integravimas.

Tokie ţinių ir įvairios informacijos poreikiai kelia dar didesnius reikalavimus ir kvalifikacijai,

bei jos tobulinimui.

Nacionalinės Mokyklų vadovų asociacijos ir Nacionalinės mokyklų ryšių su

visuomene asociacijos3 (toliau - NAESP/NSPRA, 2000, p. 63) teigimu, vadovas turi prisiimti

ryšių kūrimą su pagrindinėmis auditorijomis. Mokyklos vadovas vykdydamas funkcijas, kuria

ryšius su:

tėvais;

darbuotojais;

ţiniasklaida.

NAESP IR NSPRA (2000) duomenimis, Jungtinių valstijų mokyklos, kuriose

vadovas vykdo ryšius su visuomene, bet kartu dirba padedamas ir remiamas bendruomenės,

mokyklos personalo moralės lygis yra aukštesnis, mokinių pasiekimai nuolat gerėjantys,

mokiniai linkę nepraleidinėti pamokų. Tokios mokyklos gauna geriausius apdovanojimus

šalies mastu.

Apţvelgiant Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų bendruosius nuostatus4 galima

pastebėti, kad mokyklos taip pat įtraukia bendruomenės narių informavimą, kaip vieną iš

vadovo funkcijų. Vadovas inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės

bendradarbiavimą. Kaip viena pareigų išskiriamas ir ryšių palaikymas su švietimo valdymo

3 National Assosiation of Elementary Schools Principals (NAESP) and the National School Public Relations

Assosiation (NSPRA).

4 AIKOS informacinė sistema. Bendrojo ugdymo mokyklos. Prieiga per internetą:

<http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm >

38

institucijomis, tarptautinių ryšių mezgimas, bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene,

vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis su švietimu susijusiomis grupėmis. Nuolat

išskiriamas vadovo, kaip asmens, mokyklą atstovaujančio kitose institucijose, vaidmuo.

Mokyklos vadovo kompetencijos, reikalingos norint tinkamai atlikti pareigas

yra aiškiai išdėstytos 2011 m. liepos 1 d., Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro

įsakyme „Dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įtaigų (išskyrus

aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“. Aprašo 5 dalis detalizuoja

kompetencijas reikalingas vadovo darbe. Tai, kad vadovavimo srityje svarbų vaidmenį atlieka

ryšiai, atskleidţiama per švietimo įstaigos partnerystę ir bendradarbiavimą. Vadovas turi

gebėti dalytis teigiama patirtimi, partneriškai dirbti su kitomis švietimo įstaigomis, remti

iniciatyvas, bendradarbiauti su tėvais (globėjais, rūpintojais), vietos bendruomene, verslo

organizacijomis, socialiniais, uţsienio ir kitais suinteresuotais partneriais; uţtikrinti, kad

mokinių mokymas būtų siejamas su vietos (bendruomenės) kultūra ir kt.

Pareiginė instrukcija yra pagrindinis normatyvinis dokumentas, atskleidţiantis

kiekvieno darbuotojo pareigybinį statusą (pareigas, teises, atsakomybę). Tam tikri ryšių su

visuomene bruoţai pateikiami kaip mokyklos vadovo pareiga. Apţvelgiant kai kurių mokyklų

vadovo pareigines instrukcijas pastebima, kad direktorius atsakingas uţ visus mokyklos

ryšius. Vadinasi, mokyklos vadovas nuolat dalyvauja ryšių su visuomene procese ir pats

aktyviai prisideda prie veiklos vykdymo.

Toliau bus siekiama apţvelgti vadovo veiklas ir pareigas, mokyklos ryšių su

visuomene vadybos etapuose.

Analizė. NAESP/NSPRA (2000) duomenimis, pirmiausia vadovas turi suprasti

bendruomenės poreikius. Ţmonės nenori būti „pardavinėjami“, jie nori būti aptarnaujami;

jiems turi būti ne liepiama daryti, o svarbu įtraukti į procesą. Būtent šios pagrindinės

charakteristikos lemia, kad ryšių su visuomene patirtis verslo sferoje nėra tokia pati ir

švietime. Bendruomenės poreikiai nustatomi įtraukiant į diskusijų procesą mokyklos

darbuotojus, vietos bendruomenės atstovus, tėvus, vadovas turi suprasti ir pasirūpinti tokios

diskusijos organizavimu. Čia svarbi vadovo organizuojama partnerystė ir bendradarbiavimas.

„Partnerystė – santykis tarp ţmonių, grupių, organizacijų, kai tarpusavyje yra dalinamasi

krūviu ir rizika“. Bendradarbiavimas – kai viena pusė prisiima riziką, kita - atlieka darbus.

Abi šios sferos skatintinos, nes telkia išteklius, kuria bendrą naudą, bendrą riziką,

atsakomybę, valdţios pasidalijimą (P. Godvadas, 2004, p. 48).

Kaip jau minėta vienas svarbiausių pirminių etapų ryšių su visuomene vadyboje

- problemos iškėlimas, kuriame tam tikras veiklas turi daryti ir vadovas. E. Moore (2013)

teigimu, yra dvi grupės veiklų ir metodų, kuriuos turėtų naudoti vadovaujantis asmuo,

39

siekdamas gerinti mokyklos komunikaciją ryšių su visuomene pagalba. Visų pirma,

artimiausioje aplinkoje svarbi administracijos darbuotojų registruojama informacija (pvz.:

tėvų skambučiai, bei pagrindiniai klausimai, klausimai tėvų susirinkimų metu, elektroniniu

paštu). Vadovas turi nuolat perţvelgti ataskaitas, susidaryti vaizdą apie rūpimus klausimus,

kylančias problemas. Antra, autoriaus teigimu, vadovai turėtų naudotis ir antrine informacija,

kurią galima gauti iš statistinių duomenų bazių. Išskiriama ir asmeninė vadovo aplinka,

daranti įtaką komunikacijos gerinimui. Svarbi aplinka, kurioje sąveikaudamas su

auditorijomis, vadovas pats randa ir kaupia informaciją. Jis tai daro per diskusijas, naujienas

spaudoje, komentarų pasiţymėjimą, naujienlaiškių skaitymą.

Mokyklos vadovai, mokyklų ryšių su visuomene organizacijų teigimu

(NAESP/NSPRA, 2000) taip pat turėtų prisidėti prie tiriamosios veiklos, svarbios bendrai

situacijai nustatyti. R. Morris, G. Vrabel (1979) pateikia, ką mokyklos vadovas turėtų

išsiaiškinti: be mokyklos bendruomenės paţinimo ir supratimo apie visuomenės poreikius

niekas negali būti organizuojama. Pasak, V. Pruskaus (2012) galimas tam tikras

komunikacijos audito atlikimas, kurio tikslas – nustatyt su kuriomis naudingomis

auditorijomis, veiksminga komunikuoti, ir ko dar trūksta iki pilnutinių ryšių uţmezgimo,

kadangi organizacijos tikslai, poreikiai, klimatas skiriasi, kiekvienos organizacijos kultūra,

istorija, raida, konkurencinė aplinka, ir kiti elementai yra unikalūs ir ypatingi ir būdingi tik jai

vienai. Siekiant nustatyti komunikacijos srautus, vadovai gali organizuoti apklausas, fokus

grupes. Vadovo ryšių su visuomene veikla svarbi ir mokyklos įvaizdţio kūrimui.

Rekomenduojama ţinoti ir mokyklos klimatą (nustatomas tiriant mokinius, darbuotojus,

tėvus), tai viena sričių labiausiai dominančių išorines auditorijas.

Planavimas. Vadybinis vadovo planavimo etapas neatsiejamas nuo

bendradarbiavimo. Vadovas vienas nieko nedaro, svarbu įtraukimas. Literatūroje nuolat

akcentuojamas mokyklos ryšių su visuomene plano kūrimas. Vadovas yra pagrindinis asmuo

inicijuojantis plano kūrimo etapus. Kadangi mokykla planą kuria bendrai, vadovas

koordinuoja procesą, arba paskiria asmenį, kuris tai atliks.

Vadovas ne visada turi laiko ryšių palaikymui su visomis auditorijų grupėmis,

todėl gali inicijuoti ir kitokias veiklas artimiausiai bendruomenei. Lankymasis mokinių

namuose, tėvų arba mokytojų konferencijose, rašydamas informacines ţinutes,

naujienlaiškius. Vadovas gali inicijuoti renginius skatinančius finansinio fondo kaupimą, taip

pat išvykas, atlikdamas, rašydamas pranešimus ţiniasklaidoje. Jeigu tai spausdinta vadovo

informacija, ji turi būti išplatinama (NAESP, NSPRA, 2000). Pirmiausia, tai turi būti

atliekama mokykloje, bibliotekoje ir kitose vietose, kur lankosi bendruomenė. Galima

informaciją nusiųsti ir į kitas mokyklas, bei vietas, kuriose dirba daug mokinių tėvų.

40

Kitas svarbus etapas - išskirti ryšių lyderį, asmenį, kuris būtų suinteresuotas gerų

ryšių kūrimu. Vadovas derindamas visas pareigybes, ne visada turi laiko ryšių organizavimui,

todėl reikalingas pagalbininkas galintis prisiimti ryšių organizavimo funkcijas. Tai neturėtų

būti epizodinės veiklos, svarbu tęstinumas. Asmeniui pavedami organizaciniai darbai, kurie

padeda vadovui: asistentas derina vadovo susitikimus su ryšių auditorijomis, atlieka

apklausas, rašo kalbas, prisideda prie renginių.

Nacionalinės mokyklų ryšių su visuomene organizacijos (NAESP/NSPRA,

2000) pateikia rekomendacijas vadovams: ieškant paramos nereikėtų remtis vien tik

informacija internetiniame puslapyje, brošiūromis – didţiausia nauda gaunama per asmeninį

bendravimą. „Mokyklų vadovai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose,

konferencijose, seminaruose, keičiasi darbo patirtimi su savo partneriais uţsienyje“

(Mečkauskienė, 2008, p. 8), tai irgi pateikiami kaip ryšių su visuomene metodai.

Vykdymas. Svarbų vaidmenį vykdymo etape atlieka asmenys, kurie yra „

paslaugų vartotojai ir gali daryti įtaką mokyklų vadovų priimamiems sprendimams...“ (J.

Stravinskienė, L. Zailskaitė, 2008, p.142). Tokios įtakos svarba lieka neįvertinta, bet tos

asmenų grupės labai svarbios - tėvai, darbuotojai ir ţiniasklaida.

Tėvai. Vadovas ne visada turi galimybę tiesiogiai komunikuoti su tėvais. Čia

svarbus jo indėlis kuriant bendradarbiavimą su mokytojais. Informaciją iš tėvų, per mokinį

gauna mokytojai. Vadovas turi stiprinti ryšius su darbuotojais, kad svarbiausios problemos ir

klausimai pasiektų ir jį. Mokyklų ryšių su visuomene organizacijos rekomenduoja vadovams

ryšius stiprinti nuo pozityvių dalykų viešinimą, bendros informacijos platinimą mokykloje.

Vadovas metų pradţioje gali pristatyti tėvams mokyklos veiklos planus, paskatinti tėvus

skambinti iškilus problemoms. Vadovui gali būti rekomenduojama kas tris mėnesius

identifikuoti penkis mokinius ir paskambinti jų tėvams, tiesiog tam kad pasidalinti geromis

naujienomis apie pasiekimus, paţangą (NAESP/NSPRA, 2000).

Mokyklų ryšių su visuomene organizacijų (NAESP/NSPRA, 2000) teigimu,

elektroninis komunikavimas yra tinkamiausias būdas plėtoti ryšius su visuomene vadovui,

kuris sunkiai randa laiko tarp kitų pareigų. Sukurta nemaţai programų padedančių

komunikuoti su svarbiausiomis auditorijomis, viena tokių elektroniniai dienynai. Skambučiai

telefonu, taip pat svarbus metodas, todėl vadovas turi pasirūpinti, kad mokykloje dirbtų

specialistas galintis nuolat konsultuoti besidominčias auditorijas. Renkantis koks metodas

tinkamiausias informacijos sklaidai, vadovui svarbu nuolat galvoti apie konkrečią auditoriją.

Darbuotojai. Tokia pati praktika galima ir su mokytojais: galima surengti posėdį

su trimis mokytojais ir diskutuoti apie jų patirtį, motyvuoti - tai būdas stiprinti vidinius ryšius.

Anot, Dennis, Wilcox, Cameron ir kt. (2007, p.387) „kasdienis ugdymo institucijos darbas

41

lemia 90 procentų mokyklos įvaizdţio. Tai ką mato, sako ir kaip elgiasi institucijos

personalas, lemia ugdymo institucijos rinkodarą, vadinasi labai svarbu, kad personalas,

pedagogai būtų įtraukti į šį procesą, kad jie suprastų, kokį svarbų vaidmenį atlieka kiekvienas,

dirbantis institucijoje.“ Mokyklos, kaip ir kiekvienos organizacijos kultūra yra išugdytas

„personalo sugebėjimas ir emocinis poţiūris į uţdavinius, gaminius, kolegas, įmonės valdymą

ir jų reagavimas į vykstančius reiškinius ir plėtrą“ (A. Sakalas, 2003 p. 26). Personalas gali

pakenkti mokyklos įvaizdţiui, jeigu nėra tinkamai motyvuojamas arba informuojamas.

Pedagogai, pagalbiniai darbuotojai turi didesnes galimybes komunikuoti su tėvais, kaimynais,

draugais, nei vienas mokyklos vadovas. Vadovas turi imtis iniciatyvos siekdamas paaiškinti

ryšių su visuomene įtaką mokyklai, turi skatinti tobulinti ryšių su visuomene įgūdţius. Jis

atsakingas uţ informacijos, kuri skleidţiama mokykloje tikslumą, tai kad ji nebūtų pasenusi,

kol pasiekia reikiamas grupes. Ypatingai informacija, kuri atskleidţia mokyklos sėkmes,

paramą darbuotojams, svarbiausius mokyklos priimamus sprendimus. Tokia vadovo ryšių su

visuomene veikla gali būti įterpiama į kasdienes pareigas arba tikslingai pasirenkant laiką.

Mokslo metų pradţios susirinkimas, puikus būdas parodyti entuziazmą. Galimas ir viešas

mokytojų apdovanojimas, skatinimas besidominčius pedagogus vykti į profesinius mokymus,

pranešimų apie veiklas, naujienas platinimas. Vadovas turi suprasti, kad viešas kritikavimas,

ţlugdo bet kokią mokytojo motyvaciją, tad turi pasirinkti tinkamesnę vietą, kritikai išreikšti.

Vadovas gali deleguoti tam tikras veiklas. Tokiu būdu didėja organizacijos savarankiškumas

(L. E. Greiner, 1998, p. 6-7), tačiau dėl nepakankamo bendradarbiavimo gali būti prieţastis

krizinių situacijų atsiradimui. A. Sakalas (2003) pateikia V. A. Graičiūno išvestą formulę

atskleidţiančią, kiek pavaldinių gali visiškai paţinti ir dirbti institucijos ar organizacijos

vadovas. Nors visa tai priklauso nuo valdymo lygio, teigiama, kad „srities meistrai vadovauja

ne maţiau kaip 25 darbininkams, aukščiausio lygio vadovai tiesiogiai vadovauja 5-7

pavaldiniams.“

Informavimas turi prasidėti nuo administracijos darbuotojų. Sekretorės turi

ţinoti mokyklos reikalus plačiausiai, jos turi būti nuolat supaţindinamos su sprendimais.

Galimas ir paskatinimas, kad bendradarbiaudami su tėvais ir kitomis auditorijomis pasiţymėtų

svarbiausias mintis, klausimus, tai neturėtų būti traktuojama kaip papildomo darbo davimas,

bet įtraukimas į ryšių su visuomene procesą. Pagalbinis personalas pagal galimybes turėtų būti

reguliariai įtraukiamas į bendrus susirinkimus.

Ţiniasklaida. Bendradarbiavimas su ţiniasklaida yra kita svarbi vadovo veikla.

Daţnai mokyklų vadovai ţiniasklaidą laiko kaţkuo, ko norėtų išvengti, bet Mokyklų ryšių su

visuomene organizacijos (NAESP/NSPRA, 2000, p.91) rekomenduoja atrasti tokiuose

ryšiuose pozityvą. Ryšiai su ţiniasklaida neturėtų būti susiję tik su nenumatytomis krizėmis,

42

kurios sukeltų sensacingą nacionalinės ţiniasklaidos dėmesį. Vietinės bendruomenės turi

galimybę naudotis vienomis ar kitomis priemonėmis. „Vadovai turi suprasti, kad reporteriai,

redaktoriai, ţinių atstovai nėra mokyklos ryšių su visuomene atstovai. Mokyklos įvaizdţio

kūrimas nėra jų darbas. Kaip bebūtų, jeigu vadovas suteiks jiems idėjų ir medţiagos apie

teigiamas veiklas mokykloje ir jeigu vadovas darys tai ką reikia, teigiamas informacijos

viešinimas gali duoti rezultatų“ (NAESP/NSPRA, 2000, p.91).

Vadovai skirtingai plėtoja ryšius su ţiniasklaida: vienos mokyklos gali turėti

atstovus, kitos vadovą siunčia mokymams, kitos mokyklos turi savo politiką, kai reikia

įsileisti ţiniasklaidą. Kiek tai įmanoma, svarbu ryšį kurti iš anksto, tai turėtų būti vykdoma jo

iniciatyva. Vienas svarbiausių informacijos bruoţų, į kuriuos vadovas turi atkreipti dėmesį –

informacijos naujumas ir siejimasis su dabartimi. Atsiţvelgdamas į tai, jis turi tinkamai

organizuoti susitikimus su ţiniasklaidos atstovais. Susitikimai turėtų būti diskutuojami tam,

kad ţiniasklaidos atstovas visiškai įsigilintų į aptariamą temą (Kai kurie švietimo klausimai

gali būti sunkiai suvokiami kitų specialybių atstovams).

J. Tomlinson (1999) nagrinėja Giddenso pateikiamą tarpininkavimo

komunikacijos, sąvoką, kuri gali būti siejama ir vadovo televizijos, kaip ţiniasklaidos rūšies,

ryšių kūrimu. Sąvokos tyrimai apėmė ir ţiniasklaidos informacijos turinio poveikį socialinėms

struktūroms ir kultūriniam patyrimui. „Tarpininku“ gali būti mokyklos vadovo kalba, nes taip

„ţmonija, pasiţyminti socialiniu ir kultūriniu egzistencijos pobūdţiu, suvokia pasaulį“. J.

Tomlinson (1999) teigimu naudojantis tarpininkaujančiomis technologijomis atsiranda

semiotiniai kodai, formatai, gamybos vertybės, kurie yra perduodami auditorijoms, todėl

pasirodymas televizijoje ar radijo laidoje, turi būti iš anksto pasirengtas, kuriamos atskiros

strategijos, siekiama konkretaus tikslo. Ypatingai svarbūs krizių pranešimai. Valdymo

subjektų sugebėjimas adekvačiai reaguoti tokiose probleminėse situacijose, atskleidţia turimą

potencialą tobulinti veiklą. Vadovavimas šiuolaikinėje mokykloje, yra „vadovo, visų

komandos narių, bendruomenės poţiūris į ugdymo kaitą, kai ugdytiniai pasiekia geresnių

rezultatų, kai pats ugdymo procesas svarbus, įdomus, kai stiprėja įstaigos gebėjimas valdyti

kaitą, vadovauti jai“ (S. Neifachas, 2006, p 25), vadinasi veiklos tobulinimas yra gebėjimas

valdyti kaitą.

Aplinka. Mokyklų ryšių su visuomene organizacijų teigimu labai svarbus pirmas

įspūdis. Vadovui svarbu suprasti šį visuomenės poţiūrį ir dėti pastangas išoriniam mokyklos

prezentavimui. Čia svarbus jo indėlis skirstant biudţetą. „Jeigu mokyklos įėjimas yra

apmėtytas atliekomis, išpaišytas „graffiti“ ir turi griūvančio pastato išvaizdą – ţmonės pradės

spėlioti, kodėl neskiriamas pakankamas dėmesys vadybinėms sritims. Jie pradės spėlioti ar

43

verta vaiką leisti į šia mokyklą“ (NAESP/NSPRA, 2000, p.196). Teigiamą pirmą įspūdį gali

sukurti ir šiltas priėmimas, vaikui registruojantis į mokyklą.

J. Cone (1971) pateikia rekomendacijas, kaip tobulinti mokyklos ryšių su

visuomene sistemą. Jis mano, kad mokyklos turėtų parengti informacinius lapelius, kuriuose

būtų pateikiama svarbiausia mokytojams skirta informacija ugdymo temomis, informuojama

apie renginius. Kiekvienoje mokykloje svarbu sukurti ryšių su visuomene programą, tada

pradedami vykdymo ţingsniai, leidţiantys rengti, viešinti informaciją ţiniasklaidai ir kitoms

grupėms. J. Cone (1971) teigimu, vienas asmuo negali visko padaryti pats, todėl reikalingas

specialistas, kuris priţiūrėtų visas procedūras.

Apibendrinant galima teigti, kad mokyklos vadovas aktyviai dalyvauja ryšių su

visuomene veikloje mokykloje. Jis daug prisideda prie organizavimo, skatina darbuotojus

veikti ir domėtis ryšių tobulinimu, motyvuoja siekiant gerinti mokyklos įvaizdį.

Vadovas mokykloje, dėl uţimtumo, daţnai apsiriboja trimis pagrindinėmis

auditorijomis: tėvais, darbuotojais ir ţiniasklaida. Su kiekviena iš jų, kuriamos atskiros

strategijos ir tikslai. Vadovas į veiklą įtraukia kitus darbuotojus, paskiria atsakingus asmenis,

veikla vykdoma bendradarbiaujant ir komunikuojant su mokyklos ir vietos bendruomene,

kitomis suinteresuotomis grupėmis.

44

4. EMPIRINIS VILNIAUS IR KUPIŠKIO MOKYKLŲ VADOVŲ

POŢIŪRIO Į RYŠIUS SU VISUOMENE MOKYKLOSE

PAGRINDIMAS

4.1. Tyrimo metodika ir organizavimas

Išnagrinėjus mokslinę literatūrą apie ryšių su visuomene įgyvendinimą

mokyklose, atskleista, kad tai svarbi veikla, siekiant padėti mokyklai paţangiai keistis,

tobulėti, kuriant dialogą su įvairiausiomis visuomenės grupėmis. Nustačius ryšių su

visuomene svarbą ir naudą mokyklos veikloje, iškilo problema susijusi su situacijos šalyje

neţinojimu. R. Matkevičienė (2005) atskleidţia, kad mokykloms yra rengiamos metodikos ir

rekomendacijos kaip panaudoti ryšius švietimo organizacijoms, deja nėra pakankamai

duomenų, kurie parodytų, kaip mokyklos sugeba pritaikyti tai savo veikloje. Dar maţiau

duomenų yra surinkta apie tai, kaip mokyklos vadovas veikia šiame procese, koks jo poţiūris

į tai. Mokyklos vadovas dirbdamas pagal pareigybinius reikalavimus yra tiesiogiai susijęs su

mokyklos įvaizdţio kūrimu, ryšių su mokyklos, vietos, tarptautinės bendruomene palaikymu.

Siekiant plėsti turimas ţinias šioje srityje, buvo organizuotas tyrimas.

Pasitelkiant kokybinio tyrimo metodologiją, buvo siekiama atskleisti, kaip Kupiškio ir

Vilniaus mokyklų vadovai vertina mokyklose vykdomą ryšių su visuomene veiklą. Siekiant

ištirti mokyklos vadovų poţiūrį į ryšius su visuomene pasitelktas pusiau struktūruotas interviu

metodas, kuris G. Merkio (1999, p. 36) įvardijamas, kaip vienas „iš populiariausių

kokybiniuose tyrimuose naudojamų, socialinių ir elgsenos mokslų duomenų“ rinkimo

metodų. Informantų duomenims rinkti naudotas atviro tipo klausimynas (1 priedas), duomenų

analizei ir apdorojimui remtasi atvejo tyrimo strategijomis, bei atvirojo kodavimo programa

„Kokybis“. Duomenys koduojami remiantis J. Saldana (2009) pateikiamais modeliais.

Tyrimo problema – mokslinių šaltinių analizė atskleidė, ryšių su visuomene

svarbą mokyklos tobulinime, tačiau nėra duomenų kaip mokyklos tai įgyvendina ir koks

mokyklos vadovo indelis koordinuojant tokias veiklas. Tai lėmė, kad keliama tyrimo

problema - kaip mokyklų vadovai vertina ryšių su visuomene įgyvendinimą švietime.

Tyrimo objektas – mokyklų vadovų poţiūris į ryšius su visuomene.

Tyrimo tikslas - ištirti Vilniaus ir Kupiškio mokyklų vadovų poţiūrį į švietimo

organizacijose vykdomą ryšių su visuomene veiklą.

Tyrimui įgyvendinti buvo išsikelti šie uţdaviniai:

1. Atskleisti ar Vilniaus ir Kupiškio miestų mokyklose vykdoma ryšių su visuomene

veikla.

45

2. Išsiaiškinti mokyklų vadovų poţiūrį į viešųjų ryšių svarbą švietimo organizacijose.

3. Išskirti, vadovų poţiūriu, pagrindinius taikomus ryšių su visuomene metodus.

4. Nustatyti, vadovų poţiūrį į pagrindines mokyklos ryšių su visuomene auditorijas.

5. Išsiaiškinti, vadovų poţiūrį į tai, kokios viešųjų ryšių sritys mokykloje yra

tobulintinos.

Tyrimas atlikimo laikotarpis - 2014 m. vasario – balandţio mėn.

Tyrimo imtis ir laikas – 8 informantai. Tyrimo laikas pasirinktas derinant su

apklausiamaisiais. Vieno jų teigimu „darbo pabaigos laikas yra galimybė būti laisvesniu ir

tada susitikti su visokiais studentais“. Kiekvienam interviu buvo skiriama apie 15-25 min.

Tyrimo teorinis ir praktinis reikšmingumas. Gauti duomenys duoda tam tikrą

indėlį edukologijos mokslo tolimesnei raidai. Pasak D. Remenyi (2012), bet kuris akademinis

tyrimas, kurį atlikdamas, jaunasis tyrėjas naudojasi savo kritinius mastymu, skatinančiu naujų

idėjų teikimą, poţiūrio atskleidimą, toks turimas susijęs su teoriniais ir praktiniais dalykais,

kuria naujas ţinias. Jaunasis tyrėjas tai atlieka remdamasis vadybiniais profesionalių

mokslininkų patarimais. Tikėtina, kad tyrimas paskatins ir kitų mokslininkų, besidominčiųjų

šia tema naujų hipotezių kėlimą. Pateikti duomenys gali padėti paskatinti, spręsti kitas šios

krypties problemas, tobulinti vadybinį procesą, keisti mokyklų vadovų darbo planus, bei

inicijuoti naujus tyrimus visos šalies mastu. Naujos ţinios, gautos tyrimo metu sudaro

prielaidas vykdyti pokyčius, siekiant kurti sėkmingesnius santykius su mokyklos

auditorijomis.

Kupiškio ir Vilniaus miestų tyrimui pasirinkimo pagrindimas.

Kupiškio ir Vilniaus miestai tyrimui buvo pasirinkti atsiţvelgiant į jų regioninius

skirtumus: gyventojų skaičių, dydį, švietimo duomenis, kitus aspektus. Pateikiami argumentai

atskleidţiantys duomenų įtaką mokyklos ryšių su visuomene veiklai. Miestai pasirinkti

siekiant atskleisti giluminį tyrimo objekto vaizdą, gaunant informantų duomenis skirtingose

socialinėse aplinkose.

Statistikos departamento duomenimis5 gyventojų skaičiaus maţėjimo tendencija

pastebima visos šalies mastu, tačiau Kupiškio rajono gyventojų skaičiaus pokytis dar didesnis

– per 2007-2010 m. laikotarpį gyventojų sumaţėjo 4,59 proc. (daugiau nei 1000 gyventojų).

Kupiškio rajone gyvena 23,7 tūkst. ţmonių, iš jų 39,2% mieste – 6931 gyventojai (Statistikos

departamentas, 2014). Kupiškio rajonas, lyginant gyventojų skaičiumi, yra maţiausias visoje

5 Lietuvos Statistikos Departamentas. Gyventojų skaičius. Prieiga per internetą:

<http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=42487f73-

3d85-47b5-9bd5-4d1a64ebf4a1 >

46

apskrityje. Pagrindinės prieţastys, dėl kurių nuolat maţėja gyventųjų Kupiškio miste –

migracija (migracijos saldo iki 2009 m. vis dar buvo neigiamas) ir gyventojų kaita. Rajono

strateginiame plane numatoma, kad tendencija išsilaikys.

Nagrinėjant Kupiškio rajono plėtros iki 2020 m. strateginį planą (2011)

nurodoma, kad Kupiškio rajono savivaldybėje veikė 24 švietimo įstaigos. Vaikų skaičiaus

maţėjimas pastebimas ikimokykliniame, bendrajame ugdyme. Rajone yra mokymosi vietų

perteklius. Bendrojo lavinimo įstaigas 2010 m. lankė 3059 mokiniai. Šis skaičius nuo 2007 m.

sumaţėjo 12,5 proc. Mokytojų ir vadovų skaičius taip pat sumaţėjo. Statistikos departamento

duomenimis, gyventojų tankis 2010 m. pradţioje Kupiškio rajone sudarė 20,7 gyventojus

kvadratiniame kilometre. Palyginus su Lietuva, Kupiškio rajonas yra retai apgyvendintas.

Rajonas pasiţymi ir kitais socialiniais išskirtinumais - pagal tautinę sudėtį - 96,4

proc. lietuviai. Atlikus SSGG analizę (Kupiškio rajono plėtros iki 2020 m. Strateginis Planas,

2011) nustatyta, kad Kupiškio mieste Švietimo sistema priskiriama prie silpnybių dėl

maţėjančio skaičiaus mokinių, mokytojų, vadovų. Nepakankamas ir pedagogų skaičius

specialiųjų poreikių mokiniams. Grėsmėms priskiriamas maţas gimstamumas, lemiantis

mokinių skaičiaus maţėjimą; didėjančios mokinių pavėţėjimo išlaidos, naikinant kaimo

mokyklas. Analizė įvertino ir kitus aspektus. Kupiškio rajone ekonominė aplinka susiduria su

nuolatiniais iššūkiais: nuo 2007 m. maţėjo investicijų (daugiau nei 80 proc.); padaugėjo

darbingo amţiaus ţmonių, tačiau kartu išaugo bedarbių skaičius; sumaţėjo lietuviškų prekių

eksportas; nustatytas ūkio subjektų skaičiaus maţėjimas bei ţemas verslumo lygis.

Vadovas organizuojantis ryšius su visuomene mieste, pasiţyminčiame tokiais

socialiniais bruoţais turi atitinkamai kelti ir tikslus. Mokyklų jungimas lėmė, kad mokiniams

tenka toliau vaţiuoti iki mokyklos, tėvai turi maţiau galimybių įsitraukti į mokyklos veiklą.

Iškyla mokyklos atotrūkis nuo svarbios auditorijos – tėvų.

Lyginant gyventojų Vilniuje ir Kupiškyje skaičių pagal amţių (Statistikos

departamentas, 2014) pastebima, kad didelis procentinis skirtumas tarp gimstančių vaikų (0-4

m.): Kupiškio mieste – 291, Vilniuje - 38522. Galima tik numanyti apie tai, kaip ši situacija

įtakos švietimą bei jo vadybą Kupiškio mieste.

Maţėjantis skaičius būsimų mokinių gali turėti įtakos tiriamajam objektui.

Vadovas remdamasis demografiniais pokyčiais mieste, gali atsiţvelgti į tai sudarinėdamas

mokyklos ryšių su visuomene programas ir vykdydamas ryšių vadybinius procesus,

orientuodamas juos į specifines grupes, apmastydamas naujus informacijos sklaidos metodus,

kurie bus reikalingi pasiekti tolimesnes grupes, ne visada turinčias vienodas galimybes

(lyginant su Vilniaus auditorijomis).

47

Vilniaus miesto ekonominės ir socialinės būklės analizė (2009) atskleidė, kad tai

miestas, kuriame 2009 m. gyveno 558 tūkst. gyventojų arba 17% visų Lietuvos gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradţioje šis skaičius pasiekė 633 tūkst.

gyventojų. Per pastaruosius 10 metų miesto administracinėse ribose, gyventojų skaičius maţai

kito. Analizėje numatoma, kad miestas ateityje ir toliau tikisi gyventojų skaičiaus didėjimo.

Mokyklos ryšių su visuomene veikloje labai praplečiamos išorinės auditorijos.

Vadovas organizuoja ryšių vadybos procesus, atlieka situacijos tyrimus atsiţvelgia ir į

statistinius duomenis, ateities prognozes.

Vilniuje 2008-2009 m. Vilniaus mieste mokėsi 68,5 tūkst. mokinių, juos mokė -

5466 mokytojai. Vienam mokytojui vidutiniškai teko 12,5 mokinio. Vertinant mokinių

skaičių, pastebėta mokinių skaičiaus didėjimo tendencija. Vadovui, kaip ryšių su visuomene

koordinatoriui mokykloje, krūvis su vidaus auditorijomis ir toliau nemaţės.

Vertinama Vilnius ekonominė aplinka labai skiriasi nuo Kupiškio. Vilniaus

miesto ekonominės ir socialinės būklės analizė (2009), atskleidţia, kad miestas lankomas

uţsienio turistų, aktyvus kultūrinis gyvenimas. Pastarajame dešimtmetyje nedarbo lygis

Vilniaus apskrityje kito panašiai kaip Lietuvoje, tačiau kurį laiką buvo ţemiausias. Vilnius

išsiskiria maţiausiu mirtingumu ir vienu iš maţiausių sergamumu (lyginant didţiuosius

miestus). Iš visų Lietuvos miestų Vilniuje vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis yra

aukščiausias (2008 m. 1,2 kart daugiau uţ šalies vidurkį). Konkurencingu regionu jį daro ir

tinkama geopolitinė vieta, regionas turi didţiausią rinką Baltijos šalyse (15,5 mln. gyv. 300

km spinduliu). Miestui tenka 35proc. visų investicijų, 67 proc. uţsienio investicijų.

Geresnė gyventojų ekonominė situacija lemia, kad didėja galimybės prieigai prie

informacijos kanalų. Tėvai turi daugiau galimybių pasinaudoti elektroninėmis prieigomis prie

mokyklos informacijos, daugiau komunikuoti su mokyklos bendruomene, ne tik gauti

informaciją per mokinius. Investicijos skiriamos švietimo sistemai taip pat yra didesnės.

Mokyklų vadovai Vilniaus mieste turi didesnes galimybes ryšių su visuomene plėtrai, dėl

galimo didesnio partnerių ir rėmėjų skaičiaus. Galima numanyti, kad sudaromos galimybės

pasinaudoti ir kultūrinėmis galimybėmis (miesto renginiai, akcijos praeiviams) ryšių

auditorijų didinimui.

Regionai iš esmės labai skiriasi, tačiau galima atrasti ir bendrų bruoţų, nors jie ir

nėra esminiai siekiant įvertinti įtaką mokyklos ryšiams su visuomene.

Kokybinio tyrimo pagrindimas

48

Kokybinio tyrimas aprašomas įvertinant jo pagrįstumą, ir paties tyrėjo

motyvaciją6:

Tyrimo būdas pasirinktas atlikus teorinės medţiagos analizę, kuri leido tyrėjui

susidaryti išsamų dalyko vaizdą. Nustatyti elementai atskleidţiantys, jog mokyklos vykdo

ryšių su visuomene veiklas, o mokyklos direktorius yra pagrindinis asmuo, kuris jas

koordinuoja. Surinkta informacija, lemia, kad keliami kokybiniai klausimai: Kodėl nėra

duomenų apie mokyklų ryšių su visuomene veiklas? Kodėl neţinomos mokyklos vadovų

nuostatos ryšių su visuomene klausimais?

Kokybinis tyrimas pasirinktas ir esant palankioms galimybėms apklausti

informantus. Tyrime dalyvaujantys asmenys sutiko būti apklausiami jiems natūralioje,

darbinėje aplinkoje, kuri lėmė duomenų tikslumą. Tokiems tyrimams auditorijos yra imlios,

nes keliamas susidomėjimas. Neretai apklausiamieji yra suinteresuoti suţinoti gautų duomenų

išvadas, perskaityti kas nauja nustatyta atliekant tyrimą.

Svarbus faktorius pasirenkant tyrimą buvo ir paties tyrėjo motyvacija

kokybiniam tyrimui. Tyrėjas kokybinio tyrimo būdu gali atskleisti domėjimąsi rašytiniu

stiliumi, kuris reikalingas aprašant tyrimo duomenis, bei jų analizę. Duomenų gausa ir

įvairovė leidţia parodyti tam tikras tyrėjo perspektyvas tiriamojo objekto atţvilgiu.

Tyrėjas, remiantis metodologinėmis rekomendacijomis, gali atsiskleisti kaip

jaunasis mokslininkas, todėl tyrimas svarbus ne tik plėtojant edukologijos mokslo ţinias, bet

ir ugdant tyrėjo kompetencijas.

Duomenų rinkimo metodo pagrindimas

S. Girdţijauskienė (2006) nagrinėdama interviu metodą išskirsto jį į kelis tipus,

kurie atsiranda struktūruojant lygmenis: jis gali būti atliekamas neturint išankstinių klausimų

tik bendras temas, arba priešingu atveju – vykti labai struktūruotai, turint klausimus,

uţkoduotus atsakymus, tiriamasis negali tikslintis, dalis informacijos gali būti prarasta.

Remiantis tuo, tyrimo duomenims gauti pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas.

Pusiau struktūruoto interviu metodas leidţia tiesiogiai, emociškai sąveikauti su

tiriamaisiais, sudaromos galimybės patikslinti klausimus, kylant nesklandumams paaiškinti tai

kas nesuprantama tiriamajam. Tyrėjui taip pat sudaromos sąlygos paprašyti informantą

patikslinti informaciją, pagrįsti poţiūrį tyrimo tematika. Šis metodas padeda atskleisti naujus,

dar nenumatytus problemos aspektus. Duomenų rinkimo metodas pasirinktas ir atsiţvelgiant į

tiriamą objektą: tiriamas mokyklų vadovų poţiūris, nuostatos, kurios geriausiai

6 Metodologinės rekomendacijos kokybinio tyrimo pasirinkimui. Prieiga per internetą:

<http://www.asu.lt/nm/failai/MT_pagrindai_edukologijoje/fcontent.html>

49

atskleidţiamos interviuojant tiriamuosius. Interviu metodas leido informantams jaustis

laisviau ir galėjo sėkmingiau dalintis turima patirtimi, kartu išsakydami savo nuomonę bei

poţiūrį reikalingą tyrimo tikslui pasiekti. Metodas padeda geriau prisitaikyti prie tiriamojo:

kiekvienas informantas pasiţymi tam tikromis charakterio savybėmis, vienus praklabinti

sunkiau, kiti pateikia informaciją ne tik uţduodamu klausimu, bet ir linkę pridėti papildomos

informacijos. Šis interviu tipas leidţia tam tikras numatytas temas plėsti ar net kurti naujas

priklausomai nuo situacijos. Pusiau struktūruotas interviu, padeda valdyti tyrimo situaciją,

koncentruojantis ties tiriamuoju objektu, ţinoma, tai vis tiek reikalauja ir išankstinio

pasiruošimo tyrimui. Tyrėjas privalo visokeriopai pasirengti situacijos valdymui, numatyti

galimas problemas, nesklandumus, bei sprendimo būdus.

Tiriamieji buvo apklausiami pagal iš anksto sudarytą klausimyną (1 priedas).

Numatyti ir šalutiniai klausimai, leidţiantys tyrėjui suţinoti gilesnes plėtojamos temos

detales. Suformuoti klausimai atitiko informantų ţinias, nebuvo klausimų turinčių neaiškias

sąvokas, ar dviprasmybes. Klausimai suskirstyti į penkias kategorijas, kurios iš dalies atitinka

tyrime plėtojamas temas. Kategorijos detalizuojamos subkategorijomis (ţr. 3 priedas), kurios

leido atlikti gilesnę tyrimo analizę detalizuojant temas. Interviu klausimyną sudarė 11 atvirų

klausimų, suformuluotų remiantis teoriniu tyrimo pagrindimu bei keliamais uţdaviniais.

Siekiant objektyvumo klausimai formuluoti stengiantis išvengti primetamų prielaidų, menamų

atsakymų iš tyrėjo pusės. Siekta atsakymų tikslumo ir grynumo. Priklausomai nuo situacijos,

klausimų eiliškumas taip pat kito, tačiau vis tiek remtasi apklausų rekomendacijomis,

pradţioje siekiant sudominti, padėti tiriamajam po truputį įsigilinti į aptariamas temas,

atsiverti ir tiksliau atsakinėti. Pasitelkti ir klausimai, kurie padėtų uţmegzti ryšį su interesantu.

Klausimyno pagrindą sudarė pagrindiniai tiriamos temos - mokyklų vadovų poţiūrio į ryšius

su visuomene - klausimai. Tyrėjas pokalbio pabaigoje, svarbiausius teiginius dar kartą aptarė

su tiriamaisiais, siekiant pasitikslinti ar teisingai suprasta informacija. Tai buvo daroma

siekiant uţtikrinti tyrimo validumą ir padėti tyrėjui tiksliau interpretuoti duomenis. Vidinį

validumą uţtikrina ir tyrimo išvadų pagrindimas konkrečias duomenimis (B. Bitinas ir kt.,

2008 [2]). Išorinį validumą uţtikrinti padeda detalusis tyrimo, duomenų analizės aprašymas.

Duomenų analizei reikalingi tyrėjo įgūdţiai bei ţinios apie didelių kiekių kokybinės

informacijos tvarkymą, analizavimą, interpretavimą, vertinimą.

7 informantai sutiko duomenis fiksuoti diktofonu. Dar vieno informanto

duomenys buvo fiksuojami sisteminant ir uţsirašant pagrindinius teiginius tyrimo protokole

(ţr. 2 priedas) . 4 priedo lentelėje - pateikiami informantų atsakymai į klausimus, bei

išskiriami pagrindiniai svarbiausi teiginiai reikalingi duomenų analizei. Informantų

konfidencialumui tyrime uţtikrinti, tiriamieji buvo koduojami.

50

Informantai buvo sudominti tyrimo tematika, todėl keletas jų išreiškė norą būti

informuojami apie rezultatus ir galutines išvadas. Buvo sutarta, apie galutinius rezultatus

pranešti elektroniniu būdu.

Tyrimo imties pagrindimas

Tyrimui pasirinkti asmenys atitiko atvejo analizės strategijos reikalavimus

tiriamiesiems: tai asmenys galintys teikti visapusišką informaciją reikalingą tyrėjo

klausimams atsakyti. Kupiškio miesto informantai - tipiniai generalinės aibės atstovai, todėl

remiantis jų vadybine patirtimi, galima nustatyti tam tikrus dėsningumus ir apibendrinimus.

B. Bitinas, L. Riaupšienė, V. Ţydţiūnaitė (2008, p. 89) teigia, kad tikslus imties dydis nėra

nustatytas, o pasirenkamas kiekvienam tyrimui atsiţvelgiant į generalinę aibę. Tyrimo tikslas

yra pagrindinė prieţastis lemianti apklausiamųjų asmenų skaičių, nes svarbu, kad tyrimo metu

gautų duomenų kiekis padėtų tikslą pasiekti. Siekiant, kad rezultatai būtų kokybiški ir būtų

galima atskleisti tam tikrus lyginamuosius aspektus tarp Vilniaus ir Kupiškio mokyklų, siekta

apklausti panašų skaičių informantų, tačiau Vilniaus mieste pasirenkant srities ekspertus,

asmenis tiesiogiai atsakingus uţ mokyklos ryšius ir galinčius pateikti informaciją, kuri padėtų

atskleisti Vilniaus mokyklų vadovų poţiūrio skirtumus. Mokyklų skaičius Kupiškio mieste

buvo pagrindas nustatant informantų skaičių. Mieste iš viso yra 3 bendrojo lavinimo įstaigos.

Siekiant, kad informacija padėtų tiksliau nustatyti mokyklų vadovų paţiūrį, bei stengiantis

išvengti galimo informantų identifikavimo - pasirinkta ir viena rajoninė mokykla, o

nereikšmingi duomenys apie informantus pakeisti, siekiama apsaugoti tiriamuosius. Derinant

susitikimus su Kupiškio miestų mokyklų vadovais nekilo jokių netikslumų. Tyrimo dalyviai

noriai sutiko bendradarbiauti tyrime. Vilniaus mieste atsiţvelgiant į bendrą mokyklų skaičių

pavyko apklausti tik 4 mokyklų vadovus. Daug problemų kilo derinantis su Vilniaus miesto

mokyklų vadovais, nes pusė ekspertinei aibei prilyginamų informantų (4 informantai),

nepanoro susitikti ir pasidalinti informacija, nurodydami laiko trūkumo, per didelį skaičių

mokyklose atliekamų tyrimų skaičių ir kitas prieţastis. Informantų skaičių iš planuojamų 12,

teko sumaţinti, tačiau gautų duomenų pakako turimo išvadų pateikimui.

Bendrai apklausoje dalyvavo 8 mokyklų vadovai, dirbantys Vilniaus ir Kupiškio miestų

mokyklose. Visų mokyklų kontaktiniai duomenys buvo gauti iš mokyklų interneto svetainių.

Informantai pasirinkti iš anksto susisiekus su mokyklų administracijos atstovais. Kadangi

asmenys, atsakingi uţ ryšius su visuomene kiekvienoje mokykloje skiriasi, administracijos

atstovai (daugiausia raštinės darbuotojai), buvo pagrindiniai asmenys padėję nustatyti ryšių su

visuomene koordinatorius mokyklose. Kai kuriose Vilniaus mokyklose, administracijos

pagalba, buvo derinamas ir susitikimo laikas su informantais. Kiti tyrimo dalyviai apie

atliekamą magistro tyrimą buvo informuojami telefonu, arba tiesioginiu išankstiniu susitikimu

51

– derinant patogų laiką, vietą bei kitas svarbias interviu detales (daţniausiai savaitė prieš

tyrimą).

Tyrimo etika

Tyrimas atliktas remiantis tam tikrais principais atskleidţiančiais jo etiškumą7.

Juo siekta kurti naujas ţinias, nustatant naują informaciją apie ţmones, organizacijas,

bendradarbiavimą, kaitą.

Tyrimo duomenys buvo renkami ir vėliau analizuojami objektyviai: analizėje ir

išvadose pateikiami duomenys visiškai atitinka rezultatus ir nėra orientuoti į tikslus, kuriuos

jaunasis mokslininkas pageidavo pagrįsti. Duomenų analizė yra jaunojo mokslininko

profesionalumo atskleidimo priemonė, todėl suprantama daromos išvados yra

interpretuojamos remiantis turima patirtimi ir ţiniomis. Tam tikra tyrimo mintis, gintinas

teiginys buvo keliamas ir tyrėjo, tačiau tyrimas teiginį tik patvirtino arba paneigė.

N. Mack, C. Woodsong, K. MacQueen, G. Guest, E. Namey (2005, p.8) teigimu,

tyrimo dalyviai yra tyrimo prioritetas, o pati apklausa yra antraeilis dalykas. Tyrimui

pasirinkta atvira, vieša aplinka padedanti uţtikrinti informantų saugumą, patogumą, tam tikro

elgesio laisvę (atsipalaidavimas, darbinė aplinka atitinkanti tyrimo temą). Tyrime

dalyvaujantys asmenys sutiko dalyvauti laisva valia, bendru susitarimu. Jie tiksliai ţinojo,

kokia tema ir tikslu yra apklausiami. Iš anksto buvo informuoti apie informacijos rinkimo

būdus ir priemones, naudojamus tyrime. Pagarbos asmeniui principas – pagrindinis principas,

kurį tyrėjas stengėsi uţtikrinti tyrimo metu. svarbu garantuoti dalyvių autonomiškumą,

mastymo laisvę (M. Mack, C. Woodsong ir kt. 2005, p. 9; B. Bitinas, L. Riaupšienė, V.

Ţydţiūnaitė , 2008, p. 112). Kadangi duomenų fiksavimo priemonė diktofonas ir protokolas

(gautas tiriamųjų sutikimas) galėtų padėti identifikuoti informantą, buvo nuolatos

akcentuojamas duomenų saugumo ir anonimiškumo principas, kurio tyrėjas laikėsi tyrimo

metu. Duomenys apie tiriamuosius uţkoduoti, neatskleidţiama informacija, kuri padėtų juos

identifikuoti (K. Kardelis, 2007, p. 80). Informancija apie informantus šiuo tikslu yra ir

pakoreguota. Apklausiant akcentuotas tikslingas duomenų panaudojimo tikslas (magistro

darbas). Jaunasis mokslininkas viso tyrimo procese suvokė savo atsakomybę, stengiantis

uţtikrinti duomenų apsaugojimą (konfidencialumo principas).

Tyrimo organizavimas ir eiga

7 Mokslinio tyrimo pagrindai. Tyrimo etika. Prieiga per internetą:

<http://www.asu.lt/nm/failai/MT_pagrindai_edukologijoje/fcontent.html>

52

S. Girdzijauskienė (2006) apibendrino ir pateikė, kitų autorių išskirtus etapus,

reikalingus tinkamai planuoti tyrimą. Remiantis jais, tyrėjas parengė individualų pasirengimo

tyrimui planą:

1. Pagrindinės minties iškėlimas, temos pasirinkimas

2. Problemos, tikslo, uţdavinių formavimas.

3. Duomenų rinkimo šaltinių apibrėţimas.

4. Interviu temų numatymas, pagrindinių bei šalutinių klausimų formulavimas.

5. Instrumentų duomenims fiksuoti numatymas.

6. Suplanuotas duomenų rinkimo, registravimo metodas.

7. Duomenų analizės metodo planavimas.

8. Duomenų rinkimo suderinimas su tiriamaisiais.

9. Tyrimo validumo technikos pasirinkimas.

Atliekamas tyrimas padėjo nustatyti holistinį vaizdą apie mokyklų vadovų

poţiūrį į ryšius su visuomene Kupiškio ir Vilniaus mokyklose.

Interviu buvo vykdomi remiantis S. Girdzijauskienės (2006, p.12) pateikiama

schema. Pokalbio pradţioje pateikta pagrindinė informacija apie tyrėją: universitetas, kuriam

atstovauja, paaiškinama, kad duomenys bus panaudojami baigiamajam magistro darbui.

Supaţindinama su tyrimo tema, tikslais, preliminariu interviu laiku, taip pat primenama apie

duomenų konfidencialumą ir dar kartą sutariama dėl informacijos fiksavimo (pokalbio

įrašymas diktofonu į laikmeną). Tyrimo metu buvo fiksuojama ir kitos tiriamųjų išsakytos

pastabos, patarimai, kurie turėtų padėti tyrėjui tobulėti ir sėkmingiau organizuoti kokybinius

tyrimus.

Interviu metu tyrėjas siekė tiksliai suprasti informantų poţiūrį, stengėsi paţvelgti

į tyrimo objektą iš tiriamojo perspektyvos, kartu atsiribojant nuo savo pozicijos ar nuomonės

primetimo. Duomenys surinkti tik nuolatinės interakcijos metu tarp tiriamųjų ir tyrėjo.

Duomenų analizė atliekama remiantis B. Bitino, ir kitų bendraautorių (2008 [2])

pateikiama metodika ir rekomendacijomis Pasak autorių, analizuojant atliekamos tam tikros

su mąstymu susijusios operacijos tokios kaip lyginimas, apibendrinimas, konkretinimas ir kt.

4.1.1. Tyrimo dalyvių socialinės-demografinės charakteristikos

Iš viso apklausti 8 Vilniaus ir Kupiškio miestų mokyklų vadovai. Siekta

apklausti tik tuos vadovus, kurie teigia esantys tiesiogiai atsakingi uţ ryšių su visuomene

vadybą mokykloje, todėl yra veiklos ekspertai.

Demografiniai tiriamųjų duomenys pateikiami 1 lent. Tyrime dalyvavo 5

moterys ir 3 vyrai. Visi tyrimo dalyviai Vilniaus mieste - moterys. Kupiškyje - 3 iš 4

53

apklaustųjų - vyrai. Galimos įvairios interpretacijos apie lyčių skirtumus tarp šių miestų.

Nustatyta, kad dalies mokyklų direktoriai tai daro patys, kitose – ryšiais su visuomene yra

deleguojami kaip specifinė veikla direktorių pavaduotojams. Delegavimas ryškiau atsiskleidė

Vilniaus mieste, kur 3 iš 4 tyrime dalyvavusių respondentų dirba direktoriaus pavaduotojo

pareigose. Kupiškio mieste, ryšių su visuomene vadyba daugiau uţsiima patys mokyklos

direktoriai. Iš mokyklos vadovų nurodţiusiu amţių galima pastebėti, kad tai vyresni nei 42 m.

asmenys. Vyriausiam iš tyrimo dalyvių 59-eri metai. Didelių amţiaus skirtumų tarp mokyklų

vadovų Kupiškio ir Vilniaus miestų nepastebėta. Vidutinis vadovaujamojo darbo staţas

Vilniaus mieste yra apie 10 metų, Kupiškio mieste apie 12 m. Tyrime dalyvavo vadovai iš

skirtingų tipų mokyklų: 3 iš gimnazijų, 3 – progimnazijų, 1 pagrindinė mokykla ir 1 pradinė

mokykla.

1 lentelė. Informantų demografiniai duomenys

4.2. Tyrimo rezultatų pristatymas ir aptarimas

Remenyi (2012, p. 103-104) duomenų analizę metaforiškai vadina dėlione ( ang.

puzzle). Tokią dėlionę sudaro didţiulis skaičius informacijos dalių, kurias reikia sujungti į

visumą, siekiant atskleisti tyrimo problemą. Autoriaus teigimu, nors ir nėra ţinomas galutinis

Informanto

Kodas Lytis Amţius

Pareigybė

Darbo

staţas

Tyrimo

vietovė

Mokyklos

tipas

Informantas

1 Moteris 56 m.

Mokyklos

pavaduotoja 16 m. Vilnius

Gimnazija

Informantas

2 Moteris 42 m.

Mokyklos

pavaduotoja 8 m. Vilnius

Progimnazija

Informantas

3 Moteris Nenurodė

Mokyklos

direktorius 7 m. Vilnius

Progimnazija

Informantas

4 Moteris 56 m.

Mokyklos

pavaduotoja 10 m. Vilnius

Gimnazija

Informantas

5 Vyras 44 m.

Mokyklos

direktorius 16 m.

Kupiškio

raj.

Pagrindinė

mokykla

Informantas

6 Moteris 59 m.

Mokyklos

direktorė 12 m. Kupiškis

Pradinė

mokykla

Informantas

7 Vyras 54 m.

Mokyklos

direktorius 10 m. Kupiškis Gimnazija

Informantas

8 Vyras 47 m.

Mokyklos

direktorius 9 m. Kupiškis

Progimnazija

54

vaizdas, tačiau tyrėjas, tiesiogiai dalyvavęs duomenų rinkimo procese (interviu) jau gali turėti

tam tikras idėjas, kaip rezultatas turėtų atrodyti ir kokių išvadų galima tikėtis.

Duomenų parengimas analizei buvo atliekamas remiantis J. Saldana (2009), B.

Bitino, A. Kazlauskienės, A. Jazgevičiaus (2012) rekomendacijomis. Duomenų kodavimas ir

analizės proceso rezultatai pateikiami apibendrinime (ţr. 81 psl).

Tyrimo analizės pradţioje, reikalingas pirminis darbas su duomenis, kuris leistų

juos susisteminti ir grupuoti. J. Saldana (2009) jį įvardija, kaip pirminis duomenų kodavimo

ciklas. Tai tam tikras analizės intervalas, kai gauta informacija yra patvirtinama faktais ir taip

paruošiama analizei. Analizuojamas kiekvienas interviu atskirai, vykdoma atvejo analizės

procesas (1 pav.).

1 pav. Atvejo analizės tyrimo procesas

Šaltinis: D. Remenyi (2012)

Pirminiai duomenys buvo apdorojami keliais tyrėjo veiksmais (B. Bitinas, A.

Kazlauskienė, A. Juzgevičius, 2012, p. 9-10): pradţioje - tyrėjo vykdomas informacijos

šaltinių vienetų kodavimas ir kopijavimas. Vėliau interviu duomenys iš protokolų ir interviu

įrašų perkelti į kompiuterį, kad duomenis būtų galima apdoroti „Kokybio“ programa.

Išsaugotas pirminis tekstas buvo transkribuotas į kompiuterinį failą, nepaţeidţiant informantų

informacijos turinio. Ištaisytos kalbos klaidos - įterpti ar pataisyti netinkami ţodţiai

(reikalinga kalbinei informantų raiškai sutvarkyti).

Galiausiai vykdytas analizuojamų kokybinių poţymių (kategorijų)

identifikavimas, kurio metu išskiriami tam tikri reikšminiai ţodţiai. Reikšminai ţodţiai

tyrimo analizės metu buvo nuolat papildomi įvedant naujus, dalinius paţymius. Pradţioje

išskirti pirminiai reikšminiai ţodţiai atitiko kategorijas, nauji papildyti temos poţymiai sudarė

subkategorijas.

D. Remenyi (2012, p.105) teigimu, daug temų tyrime, gali apsunkinti tyrėją,

todėl svarbu nusistatyti tikslines temas, kurios padėtų pasiekti tyrimo tikslo. Remiantis tuo,

buvo išskirtos 5 pagrindinės temos, kurios padeda atskleisti Vilniaus ir Kupiškio mokyklų

vadovų poţiūrį į švietimo organizacijose vykdomą ryšių su visuomene veiklą. Kiekviena jų

įvardijama koduojama raide:

2 lentelė. Analizuojamų tyrimo temų kodavimas

Detalizuojamas

tyrimo

klausimas

Įrodymo

radimas

Reflektavimas,

supratimo apie

teiginį

gilinimas

Išvadų

pateikimas

55

Tema Kodo raidė

Mokyklų naudojimasis ryšiais su visuomene (veikla) V

Poţiūris į ryšių su visuomene svarbą mokykloje S

Poţiūris į mokyklos ryšių su visuomene auditorijas A

Poţiūris į mokyklos ryšių su visuomene taikymo metodus M

Poţiūris į ryšių su visuomene tobulinimą mokyklose T

D. Remenyj (2009) teigimu, tam tikrus naujus dėsnius ir naują informaciją,

nagrinėjant atvejo tyrimus, galima nustatyti fiksuojant svarbių teiginių, pavyzdţių

pakartojimo daţnumą. Tolimesnė duomenų analizėje tam tikri svarbūs pakartojimai yra

analizuojami, o jų daţnumas ir pasikartojantys teiginiai pateikiami lentelėje (Priedas 4).

Tyrimui panaudota atvirojo kodavimo sistema „Kokybis“, kuri padėjo išskirti

pirminius duomenų poţymius gautus iš informantų atsakymų. Tyrimo atsakymų analizė yra

vykdoma naudojantis išskirtų kategorijų ir subkategorijų duomenimis, kurios sudarytos

remiantis B. Bitino ir kitų bendraautorių rekomendacijomis (2008, [2]). Autorius teigia, kad

kompiuterinė programa negali visiškai atlikti giluminio analizavimo ir apibendrinimo „taigi

tinkama tyrėjo kompetencija kokybinių duomenų rinkime ir analizėje yra jo stiprybė“.

Gilesnei temų analizei buvo pasirinkta J. Saldana (2009) elementų (poţymių) kodavimo

sistema, kuri leido iš temines subkategorijas suskaidyti dalimis, išskiriant svarbius elementus,

kurie yra analizuojami tolesniuose poskyriuose.

4.2.1. Vilniaus ir Kupiškio miestų mokyklų naudojimasis

ryšiais su visuomene

Kategorija - VEIKLA

Subkategorija – įgyvendinimas

Ryšių su visuomene veiklos tyrimas siekė išsiaiškinti vadovų poţiūrį į

mokyklose vykdomas ryšių su visuomene įgyvendinimą, todėl svarbu išsiaiškinti ar vadovų

nuomone tokios veiklos yra iš vis vykdomos mokykloje, ar jos planuojamos. Siekta nustatyti

ar tai įgyvendinama tik teoriškai, ir ar konkrečių veiksmų yra imamasi. Paklausus vadovų ar

jų mokyklose yra vykdomos ryšių su visuomene veiklos, jie vieningai atsako, kad tam tikri

ryšių su visuomene etapai mokykloje vyksta. Taip atsakė visi 8 tyrime dalyvavę tiriamieji. Jų

išsakyti teiginiai tai patvirtina, nes vadovai teigia: „Iš tiesų tai mes naudojam.“ (Informantas

2); „tai taip, naudoja.“ (Informantas 3); „Be abejo“ (Informantas 6). Informantas 8 teigia,

kad „visos mokyklos naudoja.“ Vienas tiriamasis teigė: „Mes tai vykdom, tik neįvardijam

kaip ryšiai su visuomene“ (Informantas 4). Iš šio teiginio, galima numanyti, kad vadovai

supranta, jog ryšiai naudojami, tačiau kartais skiriasi sąvokos, kurios juos apibūdina.

56

Tiriamieji suvokia, kad „šiais visuomenės laikais, be ryšių niekur“ (Informantas 1), „be jų

[ryšių su visuomene – aut. past.] tai nelabai iš vis bus kas“ (Informantas 5).

Kai kurie tiriamieji, paaiškino, kad tai ganėtinai sudėtingai įgyvendinamos

veiklos dėl plačios sampratos - „čia manau jau daugiau nei tik ta pirmoji aplinka, mokyklos

gyvenimas“ (Informantas 6). Tiriamieji teigė, kad veikla labai priklauso nuo turimų ţinių, bei

veikloje įgytos patirties. Mokyklos ryšius su visuomene įgyvendina tiek, kiek tai suvokia

veiklos vykdytojai. Rekomendacijų ryšių su visuomene veikloms, vadovai teigia neturintys,

todėl vadybinės funkcijos vykdomos remiantis asmenine patirtimi ir turimomis ţiniomis. Kad

ryšių veiklos daromos, remiantis turimu supratimu, patvirtina ir Informanto 2 išsakytas

teiginys: „ mes skiriam tam dėmesį, tiek kiek suprantam, kiek mokam, <...> tai yra svarbi

dalis mokyklos veikloj“. Apibendrinant mokyklų vadovų supratimą apie ryšių reikalingumą,

galima teigti, kad visi vadovai sutiko, kad ryšiai yra būtini, todėl ir ryšiai su visuomene

mokykloje privalo būti kuriami.

Kai kurie iš informantų, padarė išvadą, kad ryšių su visuomene procesas vyksta

savaime. Tai procesas, kuris yra skatinamas per veiklas: „Aš įsivaizduoju, kad tas viešųjų

ryšių procesas <...> jis tiesiog vyksta savaime, vykdant, viešinant tam tikras veiklas...“

(Informantas 7). Veiklų vykdymas nesvarbu ar jos intuityvios ar planingai vykdomos yra

svarbus faktorius sėkmingai veiklai šioje srityje. Nuolatinis veiklos vykdymas susijęs tiek su

patiriamomis sėkmėmis, tiek ir su nesėkmėmis. Ryšius su visuomene įgyvendinantys asmenys

turi galimybes nuolatiniam mokimuisi per patirtį, kuri yra dar vienas faktorius tolimesniam

veiklos tobulinimui.

Vykdomas ryšių su visuomene procesas mokyklose pasiţymi tam tikrais

principais, kuriuos išskyrė informantai. Vienas jų - veikla susijusi ne su vieno asmens darbu.

Informantas 3 teigia, kad „Tai dalinasi [pareigomis - aut. past.] mokyklos darbuotojai.“

Mokyklų vadovai teigia, kad tai nėra epizodinis darbas, kuris atliekamas ir vėliau

nebeplėtojamas - tai nuolatinis bendradarbiavimas tarp ryšių procese veikiančių asmenų.

Labai svarbus tarpininkavimo aspektas, kuris lemia veiklos pasidalijimą. Informantas 1

pateikia mokyklos pavyzdį: geografijos mokytojas ekspertas, padeda palaikyti tarpinius ryšius

su Ugdymo plėtotės centru ir taip sudaromos galimybės, pirmiems gauti svarbią ugdymui

informaciją. Tik vienas tiriamųjų (Informantas 4) uţsimena, kad tarimasis dėl tolimesnės

plėtros, veiklos, proceso tobulinimo yra būdas sėkmingam keliamų tikslų įgyvendinimui. Kiti

apklausoje dalyvavę asmenys teigia, kad yra nuolat diskutuojama, ką dar galima padaryti,

kaip tobulėti ir nedaryti tų pačių klaidų: „... per savo patirtį, per savo kaţkokį darbą <...> mes

esam kaţką įgiję <...>supratimą <...>, pasimokę iš savo klaidų“ (Informantas 2). Tai leidţia

57

išskirti svarbų bruoţą atskleidţiantį vadovų poţiūrį į ryšius su visuomene – reikalingas

kryptingumas.

Mokyklos ryšiai su visuomene yra specifinė sritis. Mokyklų vadovų teigimu, jie

privalo būti nuolat plečiami (Informantas 8). Mokykla yra atvira institucija, todėl

akcentuojamas ir jos viešumas: „Nenorim būti uţsidarę, juo labiau, kad tokie ir tikslai keliami

visom švietimo įstaigom“ (Informantas 3).

Priešingą poţiūrį į mokyklos ryšius išreiškė Informantas 7 teigdamas, kad

mokyklos ryšiai nėra tokie svarbūs švietime: „...šita darom dėl viešųjų ryšių, tai tokių dalykų

iš esmės nėra, nes iš esmės, ne tie prioritetai“. Tiriamojo, nuomone kitos švietimo sritys yra

labiau prioritetinės, todėl turi būti labiau akcentuojamos, nei ryšiai su visuomene.

Subkategorija – atsakingi asmenys

Tyrime buvo domėtasi ir asmenimis, kurie yra atsakingi uţ ryšių su visuomene

veiklos vadybą. Ryšiai su visuomene yra mokslo sritis, kurios specialistai rengiami, pagal

aukštųjų mokyklų programas. Ryšiai su visuomene, daţnai visuomenėje vis dar suvokiami

kaip ţiniasklaidos ir verslo sritims reikalinga veikla. Šis poţiūris per kelius dešimtmečius

prasiplėtė ir palietė kitas sritis, tarp jų ir švietimą. Ryšių specialistai švietime pasiekė tik

aukštojo mokslo institucijas, kuriose kuriami ir plečiami ryšių su visuomene skyriai. Bendrojo

ugdymo institucijų, specialistai tiesiogiai dirbantys ryšių su visuomene srityje dar nepasiekė,

visi informantai nurodė, kad jų vadovaujamoje mokykloje specialistas nedirba. Jie

(Informantas 3, Informantas 4, Informantas 2) išsakė tokius teiginius kaip: „..šiaip tai vieno

asmens, tokio, kuris būtų ryšių su visuomene specialistas mes neturime“, „Neturim atskiro

ţmogaus, kuris vien tuo uţsiimtų“, „Mes neturim tokio specialisto, kuris ten išmanytų, būtų

baigęs specialius mokslus“.

Informantai teigė, kad uţ ryšius atsakingi mokyklos asmenys daţnai turi

atsakomybes: „Tai yra kelių ţmonių bendras, grupinis darbas. Jie ten tada jau skirstosi

veiklas, kas uţ ką atsakingas“ (Informantas 3). Vieni atlieka veiklas, kurios susijusios su

bendradarbiavimu, kiti su metodų taikymu. Tai atskiros ryšių su visuomene sritys, kurias

mokykloje daţnai atlieka skirtingi asmenys. Pagrindinis asmuo mokyklose atsakingas uţ

ryšius su visuomene gali skirtis. Kai kurie apklausoje dalyvavę mokyklų vadovai (5

informantai) teigė, patys esantys atsakingi uţ ryšių su visuomene įgyvendinimą: „Direktorius

pas mus yra jau toks didţiausias pagal pareigas, atsakingas ryšiais su kitomis institucijomis“.

Antroji grupė apklaustųjų buvo direktorių pavaduotojai (3 informantai), kurie

sakėsi esantys uţ tai atsakingi. Tokia tendencija pasireiškė Vilniaus mieste. Direktoriai

58

vadybinę ryšių su visuomene funkcija kai kuriose mokyklose yra delegavę pavaduotojams ir

patys planavimo bei įgyvendinimo procese yra pasyvesni. Apklausoje dalyvavę asmenys,

dirbantys direktoriaus pavaduotojo pareigose atsakė, kad tam tikri sprendimai, visada privalo

būti suderinami ir su direktoriumi, nors jis ir nėra aktyvus ryšių proceso dalyvis. Vadinasi,

direktoriaus kontrolė yra neatsiejama nuo ryšių su visuomene.

Pagrindinis koordinatorius ir atsakingas asmuo yra vadovas t.y direktorius arba

pavaduotojas: „pagal <...> hierarchiją, tai būčiau aš, bet nebūtinai aš.“ (Informantas 8),

„Labiausiai aš“ (Informantas 1); „Aš. Ko gero taip“ (Informantas 5); Informantas 3 „Tai

aišku direktorius atsakingas. Tai viena iš jo funkcijų <...> juk nieko negalima daryti be

direktoriaus ţinios.<...> Turi būti klausimas apsvarstomas, tada gaunamas leidimas. Viskas

turi būti suderinta. Aišku, ten visų nesukontroliuosi kartais, ką galima sakyti, o ko ne...“.

Vienas iš tyrime dalyvavusių pavaduotojų (Informantas 4) įvardija pagrindines pareigas

įgyvendinant ryšius su visuomene: jis atlieka „tokius kitus reikalus, susijusius su artimiausiu

mokyklos viešinimu <...> informuoju kitus apie renginius [tėvam - aut. past.]. Susirinkimuose

skaitau naudingą informaciją“. Tačiau jie nedirba vieni: visi administracijos nariai

(Informantas 6) yra susiję ir yra įgalioti tam tikrų funkcijų įgyvendinimui.

Prie to prisideda ir kiti mokykloje dirbantys specialistai: socialinis pedagogas,

skyrių vedėjai ir kiti asmenys (Informantas 6). Jų atliekamos pareigos yra specifinės, tačiau tai

duoda indėlį bendram ryšių įgyvendinimui. Mokyklos gali turėti ir atstovus, kurie yra

atsakingi uţ viešosios informacijos pristatymą, tai gali būti patys vadovai, arba charizmatiški,

aktyvūs mokytojai ar kiti darbuotojai (Informantas 1). Jų aktyvumas yra išnaudojamas

siekiant ryšių tikslų įgyvendinimo. Vienas iš mokyklų vadovų įvardijo mokytoją, kuris be

mokymo tikslų uţsiima ir kita veikla, susijusia su popamokiniais uţsiėmimais, mokinių

aktyvinimu ir jaunimo veiklų įgyvendinimu: „Šiaip tai mokykloje pas mus uţsiima ţmogus,

kuris viena koja yra pas mus mokyklos mokytojas, kita <...> vienas iš tų mokomųjų filmų

ekspertų.“ (Informantas 1). Mokyklos vadovo teigimu jis yra ryškus pavyzdys, kuris

atskleidţia, koks turėtų būti mokyklos ryšių su visuomene specialistas. Mokytojai irgi

suprantami kaip ryšių darbuotojai - „...mokytojai ţino, ką galima viešint, o ką geriau palikti

uţdaram ratui.“ (Informantas 3).

Mokykloje dirba ir programuotojai (Informantas 2, Informantas 3), kurie yra

atsakingi uţ informacijos viešojoje internetinėje erdvėje skelbimą. Jie atsakingi uţ internetinio

puslapio, elektroninio dienyno administravimą: „Yra juk specialistas, kuris tvarko internetinį

puslapį, ten yra visa informacija apie mokyklą“ (Informantas 3). Tai vieni iš pagrindinių

mokyklos vartojamų informacijos perdavimo kanalų, todėl techniniai darbuotojai, mokyklų

vadovų nuomonę, taip pat galima laikyti ryšių su visuomene darbuotojais.

59

„Visi kaţką daro mokykloje.“ (Informantas 4) „mes, galvojam, kad ryšiai su

visuomene, yra visi, kurie dirba mokykloje. Jie maţiau ar daugiau su tuo susiduria.“

(Informantas 2). Apibendrinant kai kuriuos tyrimo dalyvių išsakytus teiginius, galima

apibrėţti, kad ryšių su visuomene specialistai daugiau ar maţiau yra visi mokyklos

darbuotojai ir netgi buvo išsakyta nuomonė (Informantas 6), kad jais gali būti visi mokyklos

bendruomenės nariai apimant ir mokinius (Informantas 7), tėvus (Informantas 2, Informantas

8, Informantas 3), pagalbinį personalą. Informantas 2 teigia, kad tėvai vykdo konsultacijas,

jeigu jie dirba ryšių su visuomene srityje: „ Kita vertus mes esam tokia bendruomeninė

mokykla, kurioje tėvai dabai daug dalyvauja ir tie tėveliai, kurie dirba labai tokioj srity, jie

yra mūsų konsultantai ir daţnai mums padeda, kaţką tai. Šitoj srity mus pakonsultuoja,

padeda.“ Apskritai, vadovai namo, kad ryšiai su visuomene yra bendras darbas, kuriame visi

mokyklos bendruomenės asmenys, ne visada patys tai suvokdami atlieka ryšių funkcijas.

Mokyklos ryšių su specialistais gali tapti ir ţiniasklaidos atstovai. Taip teigė

Informantas 8.

Siekiant palyginti skirtumus tarp dviejų tiriamų miestų mokyklų vadovų

poţiūrių į įgyvendinimo ir asmenų dirbančių ryšių su visuomene srityje skirtumus tarp

Vilniaus ir Kupiškio mokyklų didţiausi skirtumai pasireiškė pagrindinio atsakingo asmens

atveju. Kupiškio mieste visi apklausti vadovai patys stengiasi būti atsakingi uţ ryšius ir jų

įgyvendinimo koordinavimą. Vilniaus mieste, tai daugiau mokyklos pavaduotojų pareiga.

Asmenys dalyvaujantys ryšių procese tarp Vilniaus ir Kupiškio miestų maţai kinta.

4.2.2. Mokyklų vadovų poţiūris į ryšių su visuomene svarbą

mokykloje

Kategorija – SVARBA

Subkategorija - samprata

Tyrime dalyvavę mokyklų vadovai buvo prašomi pareikšti nuomonę, kiek ryšiai

su visuomene yra svarbi mokyklai veikla. Daugelis išsakytų teiginių parodė, kad tai labai

svarbi veikla, be kurios mokykla negalėtų tinkamai funkcionuoti.

Siekiant plačiau atskleisti poţiūrį į svarbą, buvo siekiama išsiaiškinti bendras

ţinias ryšių su visuomene tema. Atsakinėdami į tyrimo klausimus interviu metu, vadovai

bandė įvardyti, kaip suvokia ryšius su visuomene mokykloje, bandė formuluoti pagrindinę

sąvoką.

Apibendrinant tyrimo duomenis, nustatyta, jog vyrauja nuomonė, kad tai sunkiai suvokiamas

reiškinys. Vadovai teigia, kad ţinoma, veikla vykdoma, bet sunkiai apibrėţiama. Paprastai,

60

visuomenėje egzistuoja supaprastintas poţiūris į šį reiškinį, bet vienas apklaustųjų

(Informantas 4) teigė, kad tai kritikos reikalaujanti nuostata. Tikrieji ryšiai su visuomene yra

daug platesnis reiškinys nei galima suvokti ir apima nemaţą skaičių ryšių elementų. Sąvokos

platumas yra prieţastis, lemianti nemaţą skaičių skirtingų sąvokos, reiškinio sampratos

paaiškinimų.

Vienas iš sąvokos aiškinimų, ryšiai su visuomene – mokyklos veikla. „Mokyklos

veikla viešinama - tai ir esmės šituos dalykus ir reikėtų traktuoti, kaip tam tikrus ryšius su

visuomene“ (Informantas 7). Dar kiti, tyrime dalyvavę mokyklų vadovai (Informantas 3,

Informantas 4, Informantas 8) teigė, kad tai procesas besitęsiantis uţ to, kas vyksta

mokykloje. Vienas iš pasikartojančių teiginių buvo, jog tai - komunikacija. Informantas 1,

šiuo ţodţiu apibrėţia visą ryšių su visuomene procesą. Tai patvirtina jo pateiktas teiginys:

„Taip, [ryšiai su visuomene - aut. past.] - tai komunikacija“.

Ryšiai su organizacijomis, institucijomis, ţiniasklaida yra grupės, su kuriomis

ryšiai kuriami, todėl yra neatsiejami nuo mokyklos ryšių su visuomene sampratos.

Ryšiai su visuomene „...yra - bendradarbiavimas, savęs parodymas – kas mes

esam. Parodymas „ką naudinga galim pasiūlyti visuomenei ir kaip atliekam švietimo

funkcijas“. Tokį teiginį išsakė Informantas 4. Su panašia nuomone sutiko ir Informantas 5,

teigdamas, kad ryšiai „... tai yra įstaigos bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis.“

Panašiai ryšius su visuomene apibrėţia ir Informantas 6, tačiau jis akcentuodamas pagrindines

grupes prideda ir ţiniasklaidą. Iš šių apibrėţimų iškyla ir kitas svarbus elementas, kuris

atskleidţia komunikacijos prasmę tai yra poreikis bendradarbiauti. Vadovai išreiškia nuostatą,

kad veikla nebus efektyvi, jeigu bus atliekama vieno asmens. Reikalingas susitelkimas ties

tikslais ir bendras jų siekimas.

Ryšiai su visuomene, vadovų nuomone gali būti suvokiami kaip ryšiais su

ţiniasklaida (Informantas 6). Ţiniasklaida yra labiausiai viešaisiais ryšiais susijusi sąvoka,

todėl paliečia ir ryšius su visuomene mokykloje. Tiriamųjų teigimu tai gali būti ir

bendravimas, ryšys su socialiniais partneriais. Informantas 3 mano, kad „...ryšiai su

visuomene, tai yra informacijos skleidimas kaţkokioms tai grupėms, partneriams,

bendruomenei.“ Tiriamųjų atsakymuose įţvelgtas dar vienas ryšių su visuomene supratimas –

tai informacija. Informacija yra duomenų vienetai, kuriuos mokykla palaiko tiek vidinėje, tiek

išorinėje mokyklos aplinkoje. Vieni iš apklaustųjų įvardijo, informaciją, kuri perduodama

visai plačiajai visuomenei: „...mūsų supratimu ryšiai su visuomene yra pirmiausia

informacija visuomenei, apie mokyklą, tiesiog dalykinė informacija“ (Informantas 2). Tai

įvairaus pobūdţio informacija, kuri nesusijusi su mokomaisiais dalykais, bet susijusi su pačia

mokykla. Ţinoma, vienas iš informantų įvardijo, kad ir dalykinė informacija gali būti ryšių su

61

visuomene dalimi. Informantas 8, teigė: „Tai informacija dalinimasis, ne tik su bendruomene,

bet ir su visu [miestu - aut. past.], su išore.“ Ryšiai susiję su svarbia informacija, jos sklaida,

o ji yra tiesiogiai susijusi su naudos visuomenei kūrimu - parodymas „ką naudinga galim

pasiūlyti visuomenei ir kaip atliekam švietimo funkcijas“ (Informantas 4).

Visgi mokyklos vadovams esant pagrindiniais asmenims atsakingiems uţ ryšius

su visuomene mokykloje, vienas iš tiriamųjų (Informantas 3) tokius ryšius įvardijo, kaip

mokyklos vadovo funkciją. Jo teigimu, pareiginė instrukcija yra dokumentas, kuris

reglamentuoja veiklos vykdymą, kaip vadovo veiklos dalį.

Buvo pateikiamas ir ryšių, kaip įvaizdţio kūrimo priemonės, įvardijimas: „...

ryšiai dar yra tam, kad formuotų mokyklos, tam tikrą įvaizdį“ (Informantas 2), bet tai bus

nagrinėjama plačiau.

Lyginant Vilniaus ir Kupiškio miestų skirtumus vertinant informaciją apie

sampratos skirtumus pastebimas vienas specifinis skirtumas - Kupiškio miesto mokyklų

vadovai tyrime nuolat akcentuoja konkurenciją tarp mokyklų. Ryšiai - konkurencijos

uţtikrinimo priemonė (Informantas 5, Informantas 6, Informantas 8). Vieno iš Kupiškio

miesto mokyklų vadovų teigimu, ryšiai su visuomene gali būti suvokiami, kaip konkurencija

tarp mokyklų. Ši samprata iškyla vertinant ryšių su visuomene tikslus, kurie yra susiję su

mokinių skaičiumi ir informacijos sklaida siekiant to skaičiaus didinimą. Vilniaus miesto

mokyklų vadovai, konkurencijos, kaip ryšių su visuomene dalies neakcentuoja.

Subkategorija - dėmesys ryšiams

Tyrime dalyvavę informantai buvo paprašyti įvertinti mokyklos dėmesį,

skiriamą tokių ryšių įgyvendinimui. Mokyklų vadovai šiuo klausimu nebuvo vieningi, dalis

informantų teigė, kad ryšiams su visuomene skiriamas dėmesys yra pakankamas, o daugiau

veiklų, metodų taikyti neverta. Nenaudinga gaišti darbuotojų laiko, nei resursų, nei kitų

svarbių ryšiams dalykų. Tai, kad ryšių su visuomene veiklų mokyklai nepakanka, sutiko 4

informantai. Dėmesio mokyklos skiria „Nepakankamai“ (Informantas 4, Informantas 5),

„nepakanka, nes yra dar ką galima padaryti“ (Informantas 8). Su tuo sutiko ir kitas

tiriamasis. Informantas 8 išreiškė savo nuostatą: „Tai aš manau, kad niekada visko iki galo

pakankamai nepadarai, kad galima dar ir daugiau padaryti bet padarom tiek, kiek galim, gal

kiek norim...“ (Informantas 6). Mokyklų vadovai ryšių procese įţvelgia tam tikras tobulintinas

sritis ir teigia, kad ši sritis švietime gan apleista.

Visgi kiti informantai nurodė, kad to, kas daroma mokykloje pakanka.: „Iš

esmės sakykim kiek yra jų, tų šaltinių arba kanalų, iš esmės, kiek jų turim, tiek jų pakanka,

62

uţtenka“ (Informantas 7). Vienos Vilniaus mokyklos atveju, mokyklos vadovas išsakė kitokią

poziciją: „Buvo laikas, prieš keletą metų, kada atrodė, kad reikia, kad apie mus daugiau

ţinotų <...> aš galvočiau, kad mes iš to kaţkaip išaugom“ (Informantas 2). Visgi tai

atskleidţia, kad vadovai vis tiek mano, kad ryšiai yra svarbūs ir nurodo, kad jais yra rėmęsi ir

anksčiau. Taigi visų vadovų ryšių svarba suvokiama panašiai – ryšiai su visuomene svarbu,

tačiau reikalauja tam tikrų papildomų dalykų, kurie apsunkina ryšius įgyvendinančius

asmenis. Nepaisant to, vadovai teigė, kad visos mokyklos turėtų ryšių su visuomene vadybos

elementus naudoti savo veiklos vykdyme siekiant bendravimo. „Kad ir kiekvienas, nesvarbu

ar tai butų kaţkoks subjektas, ar asmuo, ar kaţkokia mokykla, kaip institucija, pirmiausia

palaiko tuos ryšius, kurie yra būtini. <...> be ryšių negali bendraut su kitais“ (Informantas

1).

Tyrimo metu tyrėjas pastebėjo, kad klausimas privertė informantus suabejoti

ryšių veiklos įgyvendinimu mokykloje. Vienas iš informantų skundėsi informacijos stoka

reikalinga veiklos tobulinimui (Informantas 3). Tai sritis, kuri yra maţai tyrinėjama, todėl

nuostata, kad tai yra/nėra pakankamai įgyvendinama, yra subjektyvi. Informanto 4 teigimu, tai

daugiau nuomone ir asmenine vadovo patirtimi pateikiama informacija apie mokyklą. Pasak

jo, dar sudėtingiau yra įvertinti ryšių su visuomene veiklos vykdymą visos šalies mokyklų

mastu, nes praktiškai tokie tyrimai iki šiol nebuvo atlikti, ar jis nurodė nieko apie tokius

negirdėjęs. Vadinasi ir svarba yra netirta. Panašų teiginį išsakė ir Informantas 7. Jis teigė:

„Niekada mes čia netyrinėjom, taigi neţinom sakykim“, kiek mokyklai ryšiai su visuomene

naudingi ir kaip sėkmingai įgyvendinami. Tiriamasis suabejoja ar veikla reikalinga.

Dėl ryšių prioritetiškumo taip pat nuomonės skiriasi. Vieni vadovai yra įsitikinę,

kad veikla yra pats prioritetas ir todėl svarbu atsakingai ţiūrėti į ryšių veiklos vadybą:

planavimą, įgyvendinimą ir vertinimą. Kiti vadovai, dalyvavę apklausoje mano, kad yra

sritys, kurios yra svarbesnės nei ryšiai.

Tam tikri įgyvendinimo aspektai susiję ir su veiklos specifika. Tai turėtų būti

tikslinga veikla, o ne epizodinė ir neplanuota. Mokymasis iš klaidų yra būdas pasiekti

geresnius rezultatus. Informantas 2 apibendrina tokią poziciją teigdamas: „Dabar man

atrodo, kad ateina toksai etapas, kada ryšius su visuomene reikia pradėti naudoti

tikslingai...“ . Mokyklos dalyvauja veikloje, kuriose keliami ryšių klausimai. Tik tikiu atveju

ryšių vadyba yra prasminga: „...tai yra skirta tam tikram projektui iš esmės, tie ryšiai su

visuomene“ (Informantas 2).

Subkategorija - mokyklos įvaizdis

63

Mokyklos siekia būti viešos, to reikalaujama tiek mokyklos įstatuose, tiek ir

visoje švietimo teisėje. Viešumas, atvirumas yra susijęs su mokyklos įvaizdţiu. Įvaizdis -

„labai svarbus dalykas“ (Informantas 4, Informantas 3). Tyrimo dalyviai nurodo, kad tai

vienas svarbiausių mokyklos elementų. Svarbą pagrindţia tokie teiginiai, kaip: „Viešieji

ryšiai padeda pasiekti įvaizdţio kūrimo“ (Informantas 5), „Tai aišku, kad ryšiai su visuomene

svarbu. <...> Įvaizdţio formavimui“ (Informantas 7).

Vadovų teigimu, pagrindinis įvaizdţio gavimo tikslas yra ryšio kanalo kūrimas

su bendruomene. Įvaizdis susijęs su dėmesiu, kurio mokyklos tikisi iš bendruomenės narių

(Informantas 3). Plačioji bendruomenė mato mokyklą, domisi, ką mokykla gali pasiūlyti,

vertina ar uţtikrinamos švietimo funkcijos. Mokykla siekia parodyti, kaip sėkmingai švietimo

funkcijos yra įgyvendinamos. Ryšiai tampa priemone. Informantai vieningai akcentuoja

svarbiausią dalyką – mokyklos informacija ir įvaizdis turi atitikti realią situaciją: „Svarbu, be

jokios abejonės [įvaizdis – aut. past.], tam, kad mumis patikėtų, mes turime gyvent taip iš

tikrųjų“ (Informantas 2). Kitas tiriamasis mano, kad: „...nei tai pozityvu, nei tai negatyvu, tai

yra taip, kaip turi būti“ (Informantas 1).

Kitas įvaizdţio kūrimo tikslas yra susijęs su veiklos pristatymu. Tiriamieji

išreiškė nuomonę apie tai, kad veikla yra informacijos priemonė. Vadovai teigia, kad

nebūtinas tiesioginis rodymasis ir savo vardo garsinimas viešumoje - nuomonę apie mokyklą

visuomenė susikuria kitokiais būdais: „[negalima – aut. past.] kaţkur nuėjus girtis <...> mes

savo darbais ką padarom, mes geriau parašom, pasakom“ (Informantas 6).

Vadovai išsako ir savo poziciją apie skelbiamą informaciją susijusią su

įvaizdţiu. Jų teigimu informacija turėtų būti pasiţyminti, tam tikrais teigiamais dalykais.

Negatyvūs faktai, problemų viešinimas, gali tik kenkti mokyklos įvaizdţiui: „...nei viena

mokykla internetiniam puslapy nepasiskelbs, kad pas ją pavyzdţiui mokslo metų pabaigoj yra

kokių trisdešimt dvejetukininkų, niekur nerasi tokios informacijos.“ Informantas 1. „Man

atrodo, kad aišku, kad ryšiai su visuomene atspindi gerąją pusę. Jie ir turi atspindėti vertybes,

tas pačias geriausias bet jie turi būti teisingi ir tikri <...> tai neturi būti tuščia, kaţkoks tai

blizgesys.“ Informantas 2. Tokios pačios nuomonės ir Informantas 7: „...neigiamo įvaizdţio

aišku, kad čia niekas per savo ryšius su visuomene neformuoja“. Informantai mano, kad ryšiai

su visuomene neigiamų informacijos aspektų neliečia: „...problemų turbūt netrūksta niekur ir

niekas apie tas problemas viešai irgi nekalba, kita vertus ar čia kokia prasmė.“ (Informantas

2).

Vadovai mano, kad pateikiama neteisinga informacija reikštų, kad mokykla

nevykdo to ką privalo daryti. Savo veiklą reikia parodyti, tokią kokia ji yra. „Reikia, kad

informacija būtų tikra“, teigia Informantas 3. „Svarbu, kad atspindėtų realybę“ (Informantas

64

4). „Man atrodo, svarbiausia, kad tu nieko nepasieksi, labai greitu laiku tai išryškės ir tikri

geri dalykai, taip kaip gyveni, taip ir mataisi...“ (Informantas 2). Panaši ir Informanto 1 ir

Informanto 2 nuostata. Savęs pervertinimas mokyklai taip pat nieko gero neteikia: „Jeigu

kalbam apie savęs išaukštinimą, kaip [mokyklos –aut. past.], kaip va tokios, tai tame

išaukštinime yra tik kuo mes dţiaugiamės ir didţiuojamės, o kai rašai tarkim, įdedi į ugdymo

planą, įdedi kokie projektai vykdomi, įdedi įvairius įvykius, tai nėra savotiškai savęs

išaukštinimas“ (Informantas 1).

Nors tokia nuomonė vyrauja pas daugelį apklaustų mokyklų vadovų, vienos

Kupiškio mokyklos vadovas išsako savitą poţiūrį į ryšių vaidmenį mokyklos įvaizdţiui. Jis

mano, kad mokykla gali būti patenkinta turimu įvaizdţiu visuomenėje ir nieko daugiau

nesiekia. „Mes <...> jau tą įvaizdį esam susikūrę neblogą ir mūsų mokyklą renkasi tėvai

<...> tai mes kaţkaip tai labai kukliai.“ (Informantas 6). Tyrimo analizė atskleidė dar vieną

vadovų nuostatą: Informantas 8 išsakė savo poziciją apie įvaizdţio ir konkurencijos santykį.

Jo teigimu įvaizdis - „labai svarbu. Kad būtų dar kelios [mokyklos - aut. past.] - tai būtų

tiesiog būtina“ vadinasi, įvaizdţio klausimas tampa svarbus jeigu mokyklos tarpusavyje

varţosi.

4.2.3. Mokyklų vadovų poţiūris į mokyklos ryšių su

visuomene auditorijas

Kategorija - AUDITORIJOS

Subkategorija - pagrindinės grupės

Tyrime siekta ištirti ir tai koks vadovų poţiūris į auditorijas, kurios svarbios

įgyvendinant mokyklos ryšius su visuomene. „Tai, kad mes neuţsidarom tokiam kaţkokiam

savam siauram rate, bet kai kaţką organizuojam, paprastai kviečiam ir truputį daugiau

ţmonių“ (Informantas 2) šis tiriamojo teiginys atskleidţia mokyklų atvirumą įvairioms

auditorijoms.

Informantas 3 pateikia labai apibendrintą poţiūrį į auditorijas. Jo teigimu,

kiekviena mokykla siejasi su dvejomis auditorijų grupėmis – vidine ir išorine. Informanto 1

teigimu, „tai daţniausiai su ugdymu susijusios“ grupės arba tos, kurios švietimui yra

svarbios.

Bene plačiausia įvardyta auditorijų grupė yra plačioji visuomenė (Informantas

6). Mokykla palaiko ryšį su bendruomene, tai atskleidţia pateiktas teiginys: „veiklas

darydami visada stengiamės, kad apie tas veiklas bendruomenė ţinotų“, informuoja

Informantas 7. Bendruomenės nariai daug prisideda prie mokyklos gyvenimo (Informantas 4).

65

Kaip smulkesnė bendruomenės dalis išskiriama mokyklos bendruomenė

(Informantas 2, Informantas 3), kurią sudaro mokytojai, administracija. Tai specialistai, kurie

dirba mokykloje arba uţ jos ribų. Informantas 5 teigia, kad tai „PPT taryba ir mokinių

pagalbos ir vaiko teisių tarnybos. Na tiesiog organizacijos, be kurių mes negalim gyventi.“

Kita didelė auditorija yra tėvai ir globėjai (Informantas 3, Informantas 4):

„...paprastai informacijos gavėjai mūsų sakykim tėvai, globėjai ir šiaip suinteresuoti“

(Informantas 8). Apklausos metu buvo išsakytas toks teiginys: „Labiausiai tai su tėvais“

mokykla stengiasi įtraukti, domėtis mokyklos, vaikų reikalais, nes pastebi, kad per maţai

domisi savo vaikais (Informantas 4). Šis teiginys atskleidţia ryšių su visuomene panaudojimą

ir kitiems tikslams nei informavimas, komunikacija.

Mokiniai taip pat įvardijami kaip viena iš ryšių su visuomene auditorijų. Tačiau

mokyklos ryšiai su visuomene orientuojasi ne tik į esamus, bet ir būsimus mokinius bei jų

tėvus (Informantas 2). Siekiant tam tikrų tikslų mokykloje, svarbūs ir ryšiai su buvusiais

mokiniais. Informantas 1, pateikė pavyzdį, kada buvo pasitelkti „į pagalbą ir buvusius

abiturientus“.

Valdţios institucijos taip pat įvardijamos kaip viena iš svarbiausių mokyklos

auditorijų. „...numeris pirmas, yra sakykim, su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija“

(Informantas 1). Su Seimu bendrus ryšius teigia turinti ir Informanto 4 vadovaujama

mokykla. Svarbus informacijos keitimasis su švietimo skyriais, steigėju (savivaldybe). Tyrime

dalyvavę mokyklų vadovai (Informantas 3, Informantas 4) nurodė, kad mokykla ryšių su

visuomene veiklas vykdo ir siekdama ryšių su rajono vadovais, politikais ir rajono Taryba.

Tai atskleidţiantys informantų teiginiai: „...darėm dabar su [mikrorajono – aut. past.]

savivaldybe tokią akciją. Tai ten jau visam miestui renginys buvo.“ (Informantas 4).

Informantas 7, teigia: „Visų pirma <...> steigėjas, yra Švietimo skyrius, yra rajono vadovai,

Taryba“. Tai daroma siekiant įtakos darymo ir kitų tikslų, atskaitingumas uţ veiklą.

Kita išorinė grupė - socialiniai partneriai. Informantas 5 nurodo, kad „turim

sutartis ir bendraujam su jom.“ Nepaisant to ar tai Vilniaus ar Kupiškio miesto mokykla,

vadovai teigia, kad siekiama palaikyti ryšius ir su kitomis institucijomis, kurios perims vėlesnį

mokinių švietimą. Mokyklos bendradarbiauja su profesinėmis ir aukštosiomis mokyklomis,

studentais. Daţnai jie priskiriami mokyklos socialiniams partneriams (Informantas 6,

Informantas 8). „...apie aukštąsias mokyklas, visi tie partneriai, visi tie sąlyčiuose taškai,

kurie kaip nori taip ir per renginius, per ugdymo procesą yra susiję, aukštosios mokyklos,

profesinės mokyklos, Vilniaus gimnazijos, su kuriomis bendradarbiaujam, mūsų mokykla ir

respublikos <...> mokyklos...“ (Informantas 1). Informantas 3 paaiškina, kad vyksta ryšių

plėtimas ir su studentais, šie atlieka praktikas mokykloje, vėliau pristato kaţkokią informaciją

66

studijų vietoje. Tiriamasis teigia, kad „susitikti su visokiais studentais. Čia irgi tam tikri

ryšiai“ (Informantas 3).

Viešieji pirkimai gali būti kita prieţastis, lemianti bendradarbiavimą su

įvairiomis institucijomis ar organizacijomis, kurias mini Informantas 5: „...pirmiausia yra

palaikomi su organizacijomis, su kuriomis sakykim bendraujama pirkimuose“.

Nors, kai kurie vadovai įvardijo, kad atskirų organizacijų, kaip auditorijų neturi:

„Atskirų organizacijų mes neturim“- Informantas 2, pasirenkamos specifinės įstaigos, centrai,

valstybinės institucijos, kurios yra tiesiogiai susijusios su mokyklos tikslais, vertybėmis.

Kupiškyje irgi buvo pateikiamas specifinis pavyzdys, kai mokykla kuria ryšį su rajono miškų

urėdija, nes tai taip pat siejasi su mokyklos vardo specifiškumu ir tos mokyklos misija. Viena

Kupiškio mokyklų atskleidė savo gamtamokslių dalykų stiprinimą. Mokyklos vadovas teigia,

kad „...su miškų urėdija ten bendradarbiaujam“ (Informantas 8). Vienos Vilniaus mokyklos

vadovas teigia: „... pavyzdys puikus [miesto bendruomenės centras - aut. past.] irgi yra

susikūrę savo tokį, kaip tinklalapį ir netgi tokį paprastą leidinį irgi <...> ūkis, kaip jis ten

vadinasi irgi apima, mikrorajone esančias mokyklas, taip pat ką jos veikia, ką jos daro“

(Informantas 1). Ir kiti vadovai Vilniuje pateikė konkrečius auditorijos pavyzdţius, kurie

atskleidţia auditorijos specifiškumą ir tikslų orientaciją. Viena iš mokyklų bendradarbiauja su

Mokytojų namais, kita – su Lietuvos mokinių jaunimo centru ir pan.

Kita svarbi išskiriama auditorija yra mokyklos. Tiriamieji teigė, kad miesto

mokyklos yra neatsiejamai susijusios, todėl privalo bendradarbiauti viena su kita:

„...projektus visokius rašom: tai eina tuo pačiu ir mokyklos sakykim<...> su gimnazija, ir su

Verslo technologijų mokyklom, kur mūsų mokiniai eina.“ (Informantas 5). Su kitomis miesto

mokyklomis bendradarbiauja ir Informanto 4 vadovaujama mokykla. Kupiškio mieste šis

teiginys yra diskutuotinas, kai iš vadovų pasisakymų pastebima, tam tikra konkurencija ir

varţymasis dėl mokinių skaičiaus. Mokyklos atskleidė, kad yra svarbūs ir ryšiai su uţsienio

mokyklomis. Mokykla neapsiriboja tik savo aplinka, siekiama ryšius plėsti ir paliesti

tolimesnes auditorijas. Vienas Kupiškio mokyklų vadovų pateikia kitų šalies mokyklų

pavyzdţius su kuriomis mokykla bendradarbiauja: „Lietuvoj tai yra Alytaus <...> mokykla,

Utenos <...> progimnazija, Pasvalio <...> pagrindinė, o tarptautinėj, tai bendradarbiaujam

su... su <...> lenkų mokykla.“ (Informantas 8)

Apibendrinant informantų teiginius apie svarbiausias grupes galima daryti

išvadas, kad iš esmės jos tarp skirtingų miestų nesiskiria. Miestuose didţiausias dėmesys

skiriamas toms pačioms auditorijoms. Informantai pamini, kad tai yra: bendruomenė

(Informantas 6, Informantas 7, Informantas 3); tėvai (Informantas 7, Informantas 1);

67

partneriai (Informantas 1, Informantas 6, Informantas 3); ţiniasklaida (Informantas 6);

politikai (Informantas 7), mokiniai (Informantas 1).

Subkategorija - žiniasklaida

Kadangi ryšiai su visuomene yra susiję su informacijos perdavimu įvairiais

kanalais, nei vienas iš mokyklų vadovų iki tol nebuvo įvardijęs ţiniasklaidos, kaip specifinės

auditorijos. Tyrėjui buvo svarbu išsiaiškinti, kiek mokykloms svarbūs tokie ryšiai ir ko jais

siekiama, jeigu jie yra palaikomi.

Tyrime informantai teigė: „Turim ką parodyt, tai ir siekiam parodyt“

(Informantas 3), kad net ir ryšiai su ţiniasklaida turėtų būti palaikomi ir nuolat plečiami, tai

ţiniasklaidos funkcija (Informantas 7). Tai nėra prioritetinė auditorija, tačiau ryšių svarba su

ja, suvokia beveik visi informantai. „Kaţkiek svarbu, nes tai vienas iš efektyviausių būdų,

bendruomenės dėmesiui gauti, tai sakyčiau... Taip, svarbu. “ (Informantas 3), tokia pati ir

Informanto 5 nuostata, apie ryšių su visuomene panaudojimą ţiniasklaidos ryšiams. „Svarbi,

nes tai būdas apie save pranešti suinteresuotiems asmenims ir grupėms“, patvirtina ir

Informantas 4.

Ţiniasklaida gali pasireikšti įvairiomis formomis. Tiriamieji išskiria keletą

pagrindinių būdų atskleidţiančių ryšių su visuomene kūrimą per ţiniasklaidos priemones:

„Pagrindinė priemonė internetas, bet nebūtinai, nes per visas ţiniasklaidos priemones“

Informantas 8. Dar daţnai buvo išskiriama televizija (ypač Kupiškio mokyklų vadovų) ir

spauda.

Iš vadovų pasisakymų galima spręsti, kad ryšiai su ţiniasklaida mokyklų

iniciatyva mezgami įvaizdţio kūrimo tikslais. Daţniausiai tai atliekama abiejų šalių

iniciatyva. Tačiau tiriamieji nurodo, kad ţiniasklaidos atstovai taip pat kreipiasi į mokyklos

vadovus: „O iš kitos pusės, jeigu būna klausimai iš ţiniasklaidos, jeigu domina, kokie

reikalai, tada jie kreipiasi. Tada mes duodam informaciją“ (Informantas 5). Informantas 2,

teigia: „Mes esam davę interviu ir ne vieną kartą, esam dalyvavę laidose, bet tai nebuvo mūsų

iniciatyva. Tai paprastai, kaţkas kreipdavosi ir mes, nu ţodţiu, kalbėdavo atstovas.“

Informantas 4 išreiškia, tam tikrą neigiamą nuostatą ţiniasklaidos atţvilgiu, teikdamas, kad

ţiniasklaida pati nelabai domisi iki tol, kol kas nors nenutinka. Jo teigimu, ţiniasklaida visada

ieško, to kas šokiruotų ir laukia, krizinės situacijos. Informantas 4: „Tada jau labai domisi

mumis“.

Kupiškio misto mokyklų vadovai daţnai akcentavo rajono televiziją, kuria

aktyviai naudojasi: „Na, o rajone sakykim, tai mes per ţiniasklaidą tik apie savo mokyklą mes

68

ir televiziją Kupiškio ir laikraščius mes rašom, kviečiamės ţiniasklaidą vienu ţodţiu.“

(Informantas 6). „Ir televizija pavyzdţiui Kupiškio ir įvairiausių tų ryšių“ (Informantas 5).

Kad rajono televizija naudojasi teigia ir Informantas 8. Tiriamasis atstovaujantis Vilniaus

mokyklų vadovus teigia, kad mokyklos televizija pasinaudoja retai. Tai būna respublikiniai

renginiai. „...organizuoji pavyzdţiui, sakykim, kaip vaikų ir jaunimo solinio dainavimo

konkursą [ţymus ţmogus – aut. past.] atmint, nes [ţymus ţmogus – aut. past.] būtent šioj

mokykloj mokėsi ir baigė, tai ţinoma, pirmiausia reikalinga šiaip ryšiai, kaip ţiniasklaidos

ryšiai ir tu pasitelki į pagalbą ir buvusius abiturientus ir netgi televiziją ir tikrai yra ačiū jai

tie konkursai yra rodom ir parodomi, kaip reklama ir kitaip anonsuojami...“ (Informantas 1).

Rajono laikraščiai taip pat padeda sėkmingai pasiekti kitas tikslines auditorijas,

todėl ryšiai su ţurnalistais ir kitais asmenimis atsakingais uţ informacijos viešinimą privalo

būti palaikomi: „Mes daug naudojamės, nuolat ką nors tokiu būdu viešinam. Reiškia ryšiai su

ţiniasklaida svarbūs ir turi būti nuolat plečiama... tas tinklas su ţiniasklaidos atstovais.“

(Informantas 8). Tai labiau akcentuoja Kupiškio miesto mokyklų vadovai. Visgi Informantai

teigė, kad tai retesni atvejai, nes daugiau orientuojamasi į aplinką, kurią pasiekia artimiausios

ţiniasklaidos priemonės. Praeitais metais viena mokyklų, dalyvavo projekte, tai straipsnis į

„Lietuvos rytą“ įdėtas buvo. Tai buvo išskirtinis projektas (Informantas 4). Vadovai teigia,

daţniau besirenkantys vietos spaudą: „Pagrinde ryšiai su visuomene per rajono ţiniasklaidą,

„Panevėţio rytas“...“ (Informantas 5). „...o šiaip tai skleidţiam informaciją, mes ne tik

Kupiškio, bet ir respublikinėje spaudoje“ (Informantas 8). „Tai rašom į laikraščius apie

renginius ir šiaip veiklas“ (Informantas 6). Panašiai atsakė ir Informantas 4, tik jis nurodo,

kad mokykla spaudoje viešina mokinių kūrybą. Du Kupiškio miesto vadovai (Informantas 5,

Informantas 8) mini pedagoginį laikraštį „Dialogas“, kuris jau nebeleidţiamas, tačiau

informantai nurodo, jog yra ten skelbę apie mokyklą, renginį ar projektą.

Kitas iš būdų pasinaudoti ţurnalistinėmis priemonėmis yra mokyklos laikraštis,

redaguojamas ir rašomas pačių mokyklos mokinių, o tada platinamas mokyklos ir vietos

bendruomenei. „Mokykla turi savo gimnazistų leidţiamą leidinį.“ (Informantas 4)

Kai kuriais atvejais ryšiais su ţiniasklaida kuriami dėl ekonominių prieţasčių.

Tyrime, vienas iš informantų teigė, kad ţiniasklaida panaudojama ir reklamai. Kitas

informantas pabrėţė, kad tai puikus būdas finansavimui gauti. Kaip pagrindinė prieţastis

įvardijamo mokyklos verslumas: „...kartu šneku dabar apie tą verslumo pusę, apie ekonominę

pusę, be ryšių su visuomene, tu negali tų prizinių fondo, to vadinamo telkti, visų tų

apdovanojimų.“ (Informantas 1)

Abiejų miestų vadovai teigia, kartais pasinaudojantys ir plačiaisiais

ţurnalistiniais informacijos kanalais, bet daţniausiai tai susiję su projektine veikla, svarbiais

69

laimėjimais. Tokiais atvejais kontaktuojama su šalies televizija, naujienų portalais, šalies

spauda.

Subkategorija - tikslai

Siekta nustatyti vadovų poţiūrį ir į tai kokie tikslai, prieţastys lemia tam tikrų

auditorijų akcentavimą. Siekta nustatyti ir kitas, vadovų išskiriamas prieţastis,

atskleidţiančias poţiūrį į ryšių su visuomene įgyvendinimą mokykloje.

Daţniausiai informantai teigė, kad tai su ugdymu susijusios prieţastys, kurios

yra smulkiau detalizuojamos. „Yra mokymo įstaigos, su kuriomis mes bendraujam daugiau

ugdymo tikslais, o visos kitos įstaigos... mes bendradarbiaujam kitais tikslais“ (Informantas

6). „...tokiais darbais keičiamės, na ir vat, su kuriais buvusiais partneriais, o su esamais irgi

kai kada susitikinėjam, mokytojų komandos susitikinėja., kalbasi, bendrauja įvairiais,

įvairiais klausimais... ugdymo“ (Informantas 6)

Tačiau galima išskirti ir kitas prieţastis, kurios susiję su viešaisiais poreikiais.

Viešumo poreikį kaip tikslą akcentuoja Informantas 4. Tyrimo dalyviai teigia, kad mokykla

turi visaip parodyti savo atvirumą. Ryšiai su visuomene yra sėkmingiausias būdas to pasiekti.

Kitas tikslų, kurį akcentuoja vadovai - veiklos pristatymo tikslas. Informantai teigia: „..tikslai,

tai irgi parodyti kas mes esam, ką darom. Bet jau plačiau“ (Informantas 3, Informantas 7),

„...be tų viešųjų ryšių neįmanomos bendros talkos, bendri kaţkokie renginiai, arba sakykim

kaţkokie renginiai senukams, ką mes darom...“ (Informantas 1). Iš teiginio galima sakyti, kad

tikslas - parodyti veiklas ir kartu įtraukti bendruomene. „Atspindėtų tą, kasdienybę, tradicijas

įvairias ir kurtų tam tikrą mokyklos veidą.“ Informantas 2. „Kad nesakytų apie mus: „Va,

[mokykla] tik moko, moko mokinius.“ <...> mes ir kitkuo uţsiimam tai reikia, kad ţinotų.“

Informantas 4. Siekiama pristatyti veiklą, bet ne tik tai kas susiję su ugdymu, siekiama

parodyti ir mokyklos kultūros lygmenį. Veiklos prasmingumo atskleidimo tikslai - „...kad iš

esmės ugdymo procesas vyksta, kad jis kryptingas. Iš esmės tie tikslai parodyti, kad mokykloje

veikla - prasminga, naudinga, reikalinga - tiems vaikams, kurie ateina“ (Informantas 7).

Ţinomumas apie mokyklos veiklas skatina ir bendrų veiklų su auditorijomis organizavimą bei

vykdymą.

Mokyklos atvirumo parodymas susijęs su mokyklos matomumo ir ţinomumo

tikslais. Tiriamųjų teigimu, mokykla tampa ţinoma ne tik mieste, bet ir platesniu mastu.

Mokykla gali būti randama tik tada kai besidomintiems yra prieinama bendra informacija, taip

pasiekiama ir susisiekimo su mokykla funkcijos, kurias akcentuoja Informantas 2: „...tam kad

mes būtume surasti, tam kad mus matytų, ţinotų, kad tie, kurie ieško mūsų, mus galėtų surasti.

70

Tai lig tai, visiškai tokiai susisiekimo funkcijai vykdyti“. Tokią poziciją išreiškia ir kiti

tiriamieji (Informantas 4, Informantas 7, Informantas 3).

Ryšiai su visuomene padeda skleisti informaciją apie mokyklą. Informacija ne

visada gali būti objektyvi, todėl mokyklų vadovų teigimu sudaromos galimybės informacijos

tikslinimui: „Kuo daugiau naudojantis ryšiais su visuomene skelbs, kuo bus tikslesnė

informacija apie, neiškraipyta, taisyklinga, tuo ji geriau pasieks tuos į kurį mokykla yra

orientuota: tai yra į vaikus ir jų tėvus“ (Informantas 1). „Tie visi ryšiai paskleisti, ţodţiu,

informaciją“, teigia Informantas 8, vadinasi ryšių su visuomene tikslas yra informacijos

skleidimas.

Mokyklų vadovai išskiria ir kitus tikslus, tokius kaip paramos gavimas.

Informantas 6, teigia: „Tai sakykim paramos tikslais ir paramos ieškom, ir kviečiam ateit ir

mes pas juos einam.“

Daţnai įvardijami ir įvaizdţio formavimo tikslai. Tai akcentuoja Informantas 3,

Informantas 5, Informantas 7, Informantas 2, teigiantys: „...viešieji ryšiai dar yra tam, kad

formuotų mokyklos, tam tikrą įvaizdį. Atspindėtų iš tikrųjų, jos realų gyvenimą, mes taip

galvojam.“ Informantas 4 mano, kad svarbu parodyti save iš gerosios pusės, atkreipti dėmesį,

pasidţiaugti apie save. Tiriamųjų teigimu, geresnis įvaizdis siejasi ir su didesniu auditorijų

pritraukimu. Ypač akcentuojamas auditorijos, kurią sudarytų būsimi mokiniai ir tėvai

pritraukimas. Tai akcentuoja Informantas 4 teigiantis, kad maţėjant mokinių skaičiui reikia

mokyklai pačiai prisitraukti būsimus mokinius. „Pagrindiniai tikslai tai yra parodyti,

pasirodyti tiek tėvams, tiek rajono visuomenei, tiek Lietuvos, kad mes esam tokia mokykla,

siekiam išskirtinumo...“ (Informantas 8). Vienas iš vadovų atskleidė savo poziciją tėvų

įsitraukimo į mokyklos veiklą atveju. Pasak jo, tėvai maţiau domisi savo veikų reikalais, todėl

pasitelkiant ryšius su visuomene, galima juos paskatinti labiau domėtis savo atţalomis.

„Labiausiai tai su tėvais“ stengiasi įtraukti, domėtis mokyklos, vaikų reikalais, Informantas 4.

Domėjimasis su vaikais lemtų didesnį bendradarbiavimą tarp mokyklos ir tėvų.

Vadovų teigimu, ryšių su visuomene metodai, įvaizdţio kūrimą skatina, per

pasiekimų skelbimą. Pasiekimai susiję ir su mokinių motyvacija, todėl ryšiai su visuomene

padeda siekiant ir šio tikslo. Taip nurodo Informantas 1, kuris teigia, kad mokykla ryšių su

visuomene veikloje akcentuoja „savo veiklą, savo mokinių pasiekimus, didţiavimąsi

mokiniais ir jų pasiekimais ir kartu savo gyvenimą, kasdieninį gyvenimą ir kalbu ne tik apie

tuos pozityvus dalykus, bet kai kada ir apie negatyvius.“

Ryšių su visuomene vadyba orientuota į mokyklos tikslus. Mokyklos keliami

tikslai, turi būti ţinomi visiems, taigi ryšiai prisideda prie įgyvendinamo. „Tai visu šituo ką

mes darom, mes ir norim, parodyt, kad nesam kaţkokia maţa mokykla, bet mes atliekam savo

71

įstaigos veiklą, siekiam, numatytos nuostatuose, vizijos“ (Informantas 5). Vadovai teigia,

norintys parodyti, kad „atliekam mokyklos misiją, siekiam bendro tikslo Lietuvai. Tai aš čia

apie ţmogaus ugdymą kalbu “ (Informantas 4).

Tyrimo dalyvių teigimu, ryšiai su visuomene gali būti panaudojami ir problemų

viešinimui. Auditorijos, kurios gauna informacijos apie mokyklos problemas, turi galimybę

pareikšti nuomonę, dėl galimų problemų sprendimų būdų, teikti konsultacijas, įvairiapusę

paramą. Ryšiai su visuomene, vadovų teigimu gali būti išnaudojami ir įvairios prevencijos

programų vykdymui: „Visa tai parodo graţiąją mokyklos pusę. Problemos yra ne tiek, kad

nutylimos, bet labiau akcentuojamas prevencinis jų pobūdis, sprendimai“ (Informantas 4).

Vienas tiriamųjų išsakė nuomonę apie ryšių panaudojimą pedagogų

kvalifikacijai. Jis mano, kad ryšiai su visuomene „...ugdo jų kompetencijas, savybes, va dėl to,

ne dėl kaţko kito, ţodţiu parodyt bendruomenei, kad darbuojamės, stengėmės, daţnai sekasi,

kartais gal maţiau, kartais daugiau.“ (Informantas 7). Taigi iš dalies galima manyti, kad

tikslas yra kompetencijų ugdymas. Verslumas taip pat gali būti vienas tikslų. Tyrimo dalyviai

verslumą sieja su finansavimu ir pedagogų kvalifikacija (Informantas 1).

Konkurenciniai tikslai, kai kurių Kupiškio miestų vadovų teigimu, taip pat

siejasi su ryšių pasirinkimu. Informantas 6, teigia: „ [tikslas – aut. past.] tai yra.. Na, mes tai

turim tą konkurenciją su [mokykla].“ Tokia tapti ir Informanto 8 nuomonė: „Šiais laikais,

kada yra didelė konkurencija tai čia matyt <...> norim pasirodyti, kad iš jų mes esam

šauniausi“, bei Informantas 7 nuomonė „Kur yra gimnazija, gimnazija, viena šalia kitos ir

jos kovoja dėl vaikų kaţkaip, tai aš įsivaizduoju, tie ryšiai su visuomene tada įgauna kaţkokią

na, prasmę...“. Visgi vėliau Informantas 7, paneigia tokį poţiūrį, jau teigdamas, kad

konkurencija nėra tikslas: „kiti prioritetai, nėra kaţkokios konkurencijos“. Tyrimo analizėje

galima įţvelgti tam tikrus prieštaravimus tarp vadovų nuomonių. Daţniausiai prieštaravimai

kyla tais atvejais kai vadovo poţiūris, nuostatos nesisieja su mokyklos deklaruojamais tikslais.

Vienas informantas nurodė, kad yra kiti tikslai (Informantas 3), bet juos vardinti

nepanoro Vienas tiriamųjų suabejojo ryšių su visuomene tikslų iškėlimu mokykloje. Jis teigė,

kad mokykla šiuo klausimu iki šiol per daug ir nediskutavo. Vadinasi kai kuriose mokyklose

tikslai yra nenumatomi ir vadybinė ryšių su visuomene veikla yra vykdoma neplaningai.

4.2.4. Mokyklų vadovų poţiūris į mokyklos ryšių su

visuomene taikymo metodus

Kategorija - METODAI

Subkategorija - įgyvendinimo priemonės

72

Tyrime siekta išskirti pagrindinius ryšių su visuomene metodus, kuriuos

mokyklos panaudoja savo veikloje. Naudojamos priemones ir metodai mokyklose skiriasi,

tačiau kai kurie, populiariausi metodai buvo įvardijami beveik visų informantų. Sisteminant

tyrimo metu gautus duomenis galima juos sugrupuoti ir išskirti tam tikras metodų grupes.

Didţiausias skaičius vykdomų metodų yra susiję su renginiais mokykloje.

Informantai teigia: „...renginiai vyksta, tai jie yra kaip tam tikri pavyzdţiai ryšių su visuomene

mokykloje“ (Informantas 4, Informantas 6, Informantas 3). Tai „...mokyklos šventės, tokios

atviros mokyklos šventės, apie kurias mes skelbiam irgi taip gana viešai ir kviečiam ne tik

bendruomenę ir labai daţnai ateina, daug ţmonių, kurie, na tiesiog draugai, paţįstami.“

(Informantas 2). Bet ne visada bendruomenė yra kviečiama į renginius. Informanto 2 teigimu,

tai priklauso nuo renginio specifiškumo, konteksto ir svarbu nustatyti ar tikslinga įtraukti

kitus ar ne. apie renginius informantas teigia, kad yra informuojama per bendra savivaldybių

mokyklų paštą. Panašų auditorijų aktyvumą sukelia ir šventės. Mokyklos nurodo, turinčios

tam tikras tradicijas. Mokyklų vadovai teigė, kad minimos svarbios šaliai datos, kalendorinės

šventės. Informantas 5 išskiria daţnai mokyklose rengiamus susitikimus su įţymiais

ţmonėmis. Taip pat rengimą ir dalyvavimą parodose, kurios gali būti rengiamos su

partneriais: „...socialinių partnerių, tai mes kaip palaikom: ir bendradarbiaujam ir keičiamės

ir parodomis. <...> Bendradarbiaujam ne tik parodomis, keičiamės ir koncertais nu vienu

ţodţiu, mokiniais keičiamės, darbais keičiamės diskusijomis“ (Informantas 6). Informantas 2,

nurodo, kad mokykla yra dalyvavusi “Litexpo” parodų rūmuose vykdytoje mugėje.

Informantai paminėjo koncertus, kuriuos organizuoja mokyklos bendruomenė,

arba kuriuose dalyvauja patys. Tai gali būti ne tik koncertai, bet ir konkursai susiję su mokinių

ţiniomis, gabumais. Informantas 1, išskiria vieną tokių: „Nesenai dalyvavom konkurse,

fotokonkurse, kur Lietuvos Prezidentė paskelbė konkursą...“. Tiriamųjų teigimu, konkursai

suburia dideles auditorijas, todėl mokyklų vadovai mano, jog yra svarbi ryšių su visuomene

priemonė.

Tiriamieji, išskirdami metodus, paminėjo ir rengiamas akcijas (Informantas 2,

Informantas 4, Informantas 7). Vienas iš tiriamųjų (Informantas 1) išreiškė tokią poziciją:

„..be tų viešųjų ryšių neįmanomos bendros talkos, bendri kaţkokie renginiai, arba sakykim

kaţkokie renginiai senukams, ką mes darom, nes daug ką daro mokykla, mokykla šiais laikais

tikrai daug ką daro“. Vadinasi bet kurie, tiriamųjų išskiriami metodai yra neatsiejama ryšių

su visuomene dalis. Siekdami pritraukti didesnes auditorijas mokyklos nariai akcijas stengiasi

padaryti kuo labiau matomas. Informantas 1 prisimena, kad per vieną tokių akcijų, mokiniai

pasidarė ryšius plakatus ir taip siekė atkreipti Vilniaus gyventojų dėmesį, kartu nuolat

pabrėţdami mokyklą, kurią jie atstovauja. Visgi visi renginiai, akcijos labiausiai susijusios su

73

bendruomeniškumu. Tiriamieji teigė, kad siekia pakviesti ir kitas grupes, kurios domisi

mokykla, jos veikla. Vadovai, teigia, ypatingai skatinantys visuotines talkas.

Informantas 6 įvardijo ir diskusijų grupeles mokyklose. Tai įvairiais būdais

išnaudojamas ryšių su visuomene metodas, nes vyksta diskusijos tarp įvairių grupių. Didelė

įvairovė ir diskutuojamų temų. Mokytojai, socialiniai partneriai, mokiniai – visi, siekia

problemų sprendimo, bendrų susitarimų. Vadovai mano, kad viešos diskusijos leidţia dalintis

informacija ir skleisti ją didesniam auditorijų ratui. „...rengiam visokius mokymus, seminarus.

Kviečiam pedagogus, vyksta diskusijos.“ Informantas 6 teigia, kad mokykloje „mokytojų

komandos susitikinėja, kalbasi, bendrauja įvairiais, įvairiais klausimais. Ugdymo.“

Seminarai kitas metodas, kurį pateikia apklausos dalyviai. Informantas 4 teigia,

kad per išvaţiuojamuosius seminarus, kuriami ryšiai, mokyklos pradeda vienos su kitomis

bendradarbiauti, kuriami tolimesni ryšių palaikymo planai. Konferencijos yra retesnis, tačiau

taip pat pasitaikantis būdas, informacijos apie mokyklą sklaidai. Tai galimybė tobulėti,

mokytojams pasisemti naujų ţinių (Informantas 7, Informantas 2). Svarbus būdas vykdyti viso

švietimo kaitą, suţinant apie naujoves. Informantas 6, nurodo, kad mokyklose seminarai,

konferencijos nebūtinai skirti mokytojams bet gali būti orientuoti ir į tėvų auditorijos

subūrimą. Mokymai, kuriuose mokyklos dalyvauja labai skiriasi: organizuojami mokymai

tėvams, kuriuose paskaitas veda psichologai ir kiti specialistai arba seminarai mokytojams

ugdymo temomis. Mokyklų vadovai nurodo, kad yra organizuojamos ir paskaitos tėvams,

kuriose mokoma tėvystės įgūdţių stiprinimo, konfliktų sprendimo ir kitomis temomis. Su

tėvais dirba mokytojai. Jie rengia susirinkimus vieni su kitais, su mokiniais ar tėvais: „..mes

dar turime tokias paskaitas. Mes turime paskaitas tėvams – būsimųjų mokinių tėvams ir

visiems besidomintiems, tai būna tokios trys paskaitos pavasarį“ (Informantas 2). Jų metu

vyksta informacijos mainai, dalijimasis patirtimi. Mokyklų vadovų teigimu, ryšiai vyksta

viduje, kas irgi labai svarbu ryšiams su visuomene. Bendraudami su tėvais pedagogai

neapsiriboja tik bendrosios informacijos kiekiu. Vienokiu ar kitokiu būdu taip pat vyksta

informacijos apie mokyklą, jos veiklą skleidimas. Tėvai vėliau šia informacija dalinasi savo

draugų ratuose: „...mes skaitom paskaitas ir tėvus susikvietėm. Tėvus, o tie tėvai tėvams

aiškina.“ (Informantas 6). Tokiam teiginiui pritaria ir Informantas 4, kuris sako: „Mes

paprašom jų [tėvų] pagalbos, jie savo darbovietėse dalinasi“. .

Projektai, taip pat vadovų išskiriami, kaip ryšių su visuomene metodas

(Informantas 2, Informantas 1, Informantas 4). Vadovai teigia, kad pagal galimybes dalyvauja

šalies projektuose. Pavyzdţiui Informantas 4 pamini sveikos gyvensenos projektą, kuriame

mokykla dalyvavo šiais metais. Tiriamieji uţsimena apie tarptautinius projektus, kuriuose

dalyvauja. Dar vienas įdomus ryšių su visuomene pavyzdys – mokinių mainai. Vadovai

74

(Informantas 6) teigia, kad mokyklos tam tikram laikotarpiui priima mokinius. Tai gali būti

trumpalaikiai projektai, gali būti ir ilgiau trunkantys: „...mes bendravę, bendradarbiavę ir

esam įvairiuose projektuose tarptautiniuose, tai ir palaikom tuos ryšius ir dabar irgi

tarptautinius ryšius.“ Projektai su uţsienio partneriais gali būti susiję ir veiklos tikslais: „Jie

mums iš Ispanijos pavyzdţiui atsiunčia kaţkokius piešinius, mes jiems siunčiam piešinius.“

(Informantas 6). Informacija apie projektus yra nuolat „centralizuotai siunčiama“ ir kitaip

viešinama, o tai irgi padeda garsinant mokyklos vardą (Informantas 1). Tarptautinis

bendradarbiavimas taip pat pasireiškia įvairiomis formomis. Tyrimo dalyvis, nurodė, kad jų

tikslas yra kultūriniai mainai (Informantas 4). Mokiniai keičiasi piešinių parodomis, sveikina

vieni kitus per šventes.

Antroji grupė metodų, kuriuos pamini mokyklų vadovai yra mokyklos

dokumentai, ataskaitos. Tai vieši dokumentai, apie mokyklos veiklą. Jų rašymo tikslai yra

įvairūs, tačiau vienas iš jų yra veiklos viešinimas kuris, vadovų teigimu ir yra ryšių su

visuomene vykdymas.

„Ataskaita veiklos, uţ metus. Tai irgi yra tam tikra prasme kaip ir ryšiai, viešieji kaţkokie.“

(Informantas 7).

Dar viena grupė, kurią galima išskirti apibendrinant vadovų išskiriamus metodus

yra metodai, kurie susiję su ţiniasklaidos ryšiais. Mokyklų vadovai (Informantas 2,

Informantas 8) teigia, kartais duodantys interviu televizijai ar spaudai. Vadovai nurodo daţnai

patys skaitantys pranešimus viešai (Informantas 2). Mokyklose būna organizuojami ir

susitikimai su ţymiais ţmonėmis. Vadovai mano, kad tai vieni iš tų renginių, kur svarbu

pasitelkti ir rajono ţiniasklaidą. Daţnai tiriamieji teigia esantys patys pagrindiniai asmenys

kalbantys su ţiniasklaida, bet pagal poreikį tenka pasiųsti ir kitus atstovus.

Svarbūs laimėjimai, mokinių kūryba gali būti viešinami ir šalies mastu

(Informantas 4), o tam išnaudojama spauda. Mokytojai per renginius projektus, patys rengia

pranešimus spaudai, kurie yra pristatomi arba išspausdinami (Informantas 5).

Mokytojai yra grupė asmenų, kurie dalyvaudami įvairiose veiklose

reprezentuoja savo mokyklą. Vienas tokių būdų yra mokytojų darbo grupės. Tačiau ne tik

darbinė aplinka susijusi su mokyklų ryšiais su visuomene. Mokytojų neformali veikla taip pat

turi tam tikrą poveikį ryšiams. Vienas tiriamųjų taip apibūdina pedagogų indėlį į ryšius su

visuomene „Kur jie bebūtų, kur jie bekalbėtų: konferencijose skaitytų pranešimą, seminarą,

susitiktų su kitais kolegomis ir netgi neformalioj aplinkoj jeigu taip būtų, tai yra tam tikra

mokyklos, tam tikra ryšių su visuomene dalis“ (Informantas2). Mokytojai nėra uţdara

mokyklos grupė. Galimi ir tam tikri mokytojų mainai. Mokytojai vyksta į kitas mokyklas,

kuriose gali būti vedamos edukacinės pamokos.. Mokytojai per tokias veiklas dalinasi

75

patirtimi, mokosi vieni iš kitų. Tokiu tikslu vienas iš informantų teigia, jok buvo kuriami

filmai apie edukacinių pamokų vedimą. „Vaţiavom į integruotą pamoką su pavadinimu

„Pramoginė Ryga“ vesti chemijos, geografijos mokytojos, kur irgi buvo viskas filmuojama,

kaip vykdyti edukacinę pamoką kitame mieste“ Informantas 1. Mokomieji filmai buvo skirti

mokytojams. O mokykla, kaip kūrėjas galėjo garsinti mokyklos vardą šalies mastu.

Tiriamieji (Informantas 7, Informantas 2) teigė, kad bet koks mokyklos

bendruomenės nario viešas kalbėjais yra ryšių su visuomene dalis. „Tai visokie pranešimai

spaudai, ţodinis informacijos skleidimas.“ (Informantas 6, Informantas 1). Ţodţiai, ištariami

tam tikruose kontekstuose, su tam tikra nuostata, teikia informacijos gavėjui naujus duomenis

apie mokyklą, nuo to kaip informacija ištariama priklauso ir išankstinės nuostatos apie

mokyklą. Tai veikia mokyklos įvaizdį.

Tiriamųjų labai akcentuojamas ir mokinių veiklos vykdymas, kuris taip pat

įvardijamas kaip ryšių su visuomene metodas. Mokyklos teigia, skatinančios mokinių

aktyvumą ir iniciatyvas. Kaip pavyzdys jau minėta jog, spaudoje stengiamasi, spausdinti kuo

daugiau mokinių kūrybos. Vienos Vilniaus mokyklų vadovas teigė, kad mokykla jau keletą

metų dalyvauja filmų kūrime. „Toliau esam pasidarę jau tokie populiarūs, kaip Ugdymo

plėtotės centro mokomųjų filmų vieni iš, kaip pasakyti, organizatorių“ (Informantas 1). Tai

mokomieji filmukai skirti plačioms auditorijoms, daţniausiai susijusioms su ugdymu, bet ne

visada. Tas pats tiriamasis paaiškina, kad mokiniai labai aktyviai veikia siekdami įamţinti

mokyklos veiklas, renginius. Nesenai mokinių iniciatyva sukurtas filmukas apie šimtadienį,

taip pat apie kartų bendradarbiavimą ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymą. Kai kurie mokyklų

vadovai, nurodo, kad mokyklose veikia atskiros ţurnalistikos grupelės, kurios uţsiima

mokyklos laikraščių leidyba. Laikraščiai platinami mokiniams, tačiau per juos informacija

pasiekia ir platesnes auditorijas.

Kitas metodas reprezentuojantis mokyklą įvairioms grupėms – mokyklos meno

kolektyvai. Informantas 5 mano, kad jų mokyklos ansamblis yra ţinomas ir išskirtinis:

rengiamos gastrolės į kitas Lietuvos mokyklas ir netgi uţsienyje. Informantas 5 atskleidė:

„Sakykim turim etnografinį ansamblį <...> tai su jo pagalba, mes visaip reklamuojam.<...>

Pavyzdţiui buvo čia Seimo nario susitikimas su bendruomene Kupiškio. Ten koncertavom,

paskui jau paprašėm, kad į Seimą pakviestų.“ Informantas 4, taip pat išskiria mokinių

iniciatyvas. Tiriamojo teigimu mokykloje veikia aktyvus teatro būrelis, kuris rengia

spektaklius ir su jais vaţinėjama per visą Lietuvą ir netgi pabuvojo Latvijoje. Teatro trupė

atstovauja mokyklą kitose mokyklose. Yra kviečiama pasirodymams.

Tačiau vadovų teigimu, galimi ir kiti, daug įprastesni būdai informacijai skleisti.

Vis dar galima apie veiklas, renginius informuoti per stendus mokykloje, mieste. Kuriami

76

spalvingi stendai, plakatai, kurie yra būdai tam tikroms temoms plėtoti ir atkreipti

bendruomenės narių dėmesį (Informantas 3). Informantas 1 pamini plakatus: „Tarkim, kad

kokie nors padarom kokią akciją, su plakatais, kaip daro ryšiai su visuomene, per kaţkokią

ten aikštę“. Kai kurios mokyklos apie laimėjimus viešina garbės lentose. „Mes didţiuojamės

savo mokiniais, todėl skelbiam apie laimėjimus“ yra garbės lentos, pagerbiami nusipelnę,

aktyvūs mokytojai. (Informantas 4)

Beveik visi vadovai, kaip pagrindinį informacijos apie mokyklą šaltinį įvardijo

mokyklos puslapį: „Mūsų pagrindinis turbūt tas informacijos sklaidos šaltinis, tai yra

mokyklos internetinis puslapis“ (Informantas 2, Informantas 1, Informantas 4, Informantas 5,

Informantas, Informantas 8). Informanto 8 nuomone, viešoji erdvė mokyklai svarbi.

Tiriamasis tai išreiškia visuomenėje vyraujančiu posakiu: „Kaip sako: jeigu nėra tavęs

internete, tai nėra iš viso.“ Besitaikant prie modernėjančios visuomenės tai tampa vienas iš

priimtiniausių metodų. Mokyklų vadovai nurodo, kad puslapis yra nuolat atnaujinamas, todėl

informacija visada yra aktualiausia ir svarbiausia. Kai kurie vadovai (Informantas 1) nurodė,

jog savivaldybių mokyklos turi bendrą paštą, kurio pagalba taip pat dalinamasi informacija

tarp mokyklų: „...bendrą tokį renginių... Švietimo departamente, renginių tokį bendrą, kaip

tinklalapį vadinamą. Iš ten galėdavo, ţmonės suţinoti, kas, kur mokyklose vyksta...“ – tokią

informaciją pateikė Informantas 1. Elektroninis dienynas vadovų teigimu taip pat puiki

priemonė informacijos skleidimui įvairioms auditorijoms (Informantas 4). „Paskelbiam per

elektroninį dienyną, tai tėvai gauna informaciją“ (Informantas 3). Panašią informaciją pateikė

ir Informantas 1: „...per TAMO labai, naudojamės. Labai didelėm TAMO galimybėm. Kai ten

gali ir apie viską klausti ir apklausti, tėvus pasitelkti, informatyvia. Informacijos sklaidai, yra

tikrai didelės išplėstos elektrono dienyno galimybės. Daţniausiai elektroninį dienyną.“ Kai

kuriose mokyklose mokiniai savo reikmėms ir dalinimuisi informacija pasinaudoja socialinio

tinklo „Facebook“ grupėmis. „Mokiniai savo „facebook‘ą“ susikūrę. <...>Yra mokinių

tarybos „facebook‘as“ (Informantas 1). Ten mokiniai gali diskutuoti įvairiais klausimais,

kartu burti bendruomenę, kad ir virtualiu būdu. Taip teigiantis Informantas 1 nurodė, kad tai

uţdaros grupės į kurias mokiniai paprastai nelinkę įtraukti mokytojus. Mokytojų priėmimas

virtualioje erdvėje yra daugiau išimtis nei taisyklė. Tačiau yra ir kita elektroninė erdvė, kuri

apjungia visas auditorijas: mokytojus, mokinius, tėvus. Mokyklos nurodo plačiai

išnaudojančios elektroninio dienyno teikiamas galimybes.

Tiriamieji vadovai atskleidţia, kad partneriai yra ne tik grupė su kuria,

mokyklos kuria bendradarbiavimo ryšius. Mokyklos vadovai nurodo, kad stengiamasi

pasinaudoti ir kitomis galimybėmis, kurias teikia partnerystė. Ryšiai uţmezgami pasirašant

sutartis. Tai gali būti įvairaus pobūdţio ir veiklos organizacijos. Juos gali vienyti bendri

77

tikslai, bendros veiklos. Informantas teigė, kad per partnerių interneto puslapį galima rasti

prieigas ir prie duomenų apie mokyklą: „Kanceliarijos yra, Seimo puslapyje, yra

internetiniame puslapyje, visada rasit... Tų mokyklų, su kuriomis jie sudaro sutartis, renginius

ar vykdomas, kaţkokias bendrąsias veiklas“ (Informantas 1). Ten galima rasti ir kontaktinę

informaciją ir bendradarbiavimo tikslus. Partneriai stengiamasi įtraukti į bendras veiklas.

Ryšiams palaikyti reikalingas nuolatinis kontaktas. Jis palaikomas rengiant reguliarius

susitikimus, veiklos pristatymus. Partnerių internetinis puslapis ne vienintelis šaltinis galinti

teikti informaciją apie mokyklą. Mokyklos teigia, apie save rašančios ir partnerių leidiniuose:

„Mes laimėjom, mus kvietė į prezidentūrą, Prezidentė įteikė vėliavą iš savo rankų. Buvo

informacija ir Kupiškio, ir Panevėţio ir švietimo informaciniam, ir buvo prezidentūros

tinklalapyje įdėta“ (Informantas 5). Vienas vadovų teigė, kad partneriai naudojasi

profesionalių ryšių su visuomene specialistų paslaugomis, tai leidţia, pasinaudoti patirtimi ir

galimybe viešinti ir mokyklos veiklą. Vienas tokių, Informantas 1, kuris atskleidė, kad:

„...naudojamės, kad ir tų institucijų, ne konkrečių kur uţsiima ryšiais su visuomene ryšiais,

bet tų institucijų viešaisiais ryšiais <...> su kuriuo esame sudarę bendradarbiavimo sutartis“.

Informantas 2 pamini tėvus, kurie tuo uţsiima ir konsultuoja mokyklą.

Vienas iš apklausos dalyvių nurodė, kad tai ką visuomenė apie mokyklą mano,

kyla ir iš bendro mokyklos vaizdo. Tokie dalykai kaip mokyklos stadionas, bei galimybė jame

lankytis bendruomenės nariams yra būdas parodyti mokyklos veiklą. Informantas 4, mano

„Juk mes turim traukti būsimus mokinius“, todėl reikia parodyti ir mokyklos tvarkingą išorę:

naujas stadionas, atviroji lauko klasė. Nepaisant to, kad tai tėra išorinis mokyklos vaizdas,

Informantas 5 teigia, kad tai svarbūs elementai formuojantys mokyklos įvaizdį. Kitas to paties

informanto pateiktas pavyzdys – mokyklos lauko klasė, kurioje atšilus orams vyksta pamokos.

Mokiniai ne tik patenka į naują aplinką, kurioje aktyviau mokosi, bet mokyklos bendruomenė,

juos stebi. Tai teikia informaciją apie mokyklą.

Apibendrinant tiriamųjų pateikiamus teiginius galima teigti, kad ryšių su

visuomene metodus naudoja visi bendruomenės nariai. Vadovas daugiau apsiima

reprezentacinę rolę ir sieja savo vadybinį procesą su ţiniasklaidos priemonėmis, partneryste.

Mokyklos bendruomenė stengiasi organizuoti renginius ir taip pritraukti bendruomenes.

Internetinis puslapis daţniausiai paminima informacijos apie mokyklą skleidimo priemonė.

Tyrimo metu tik vienas iš informantų teigė, kad yra pasitelkiami ryšių su visuomene metodai,

kurie vykdomi kaip organizuota veikla, tyriamieji atskleidė, kad visi kiti metodai yra

panaudojami kaip priemonės siekiant tam tikrų tikslų, nesusijusių su ryšiais su visuomene, bet

juos paliečiančių.

78

4.2.5. Mokyklų vadovų poţiūris į ryšių su visuomene

tobulinimą mokyklose

Kategorija - TOBULINIMAS

Subkategorija - svarbiausios sritys

Vienas iš svarbiausių, vadovų poţiūrį į ryšius su visuomene atskleidţiančių

elementų yra jų nuomonė apie ryšių tobulinimo procesą. Vadovai išskyrė keletą pagrindinių

temų, kurios turėtų būti akcentuojamo ryšių su visuomene veiklose.

Visų pirma Informanto 4 teigimu, vis dar nėra pakankamai akcentuojami ryšiai

su visuomene, nemaţa dalis mokyklos bendruomenės narių net nesuvokia, kas tai ir kam to

reikia. „Tai mokykloje ryšių su visuomene iš vis niekas iki šiol neakcentavo“, teigia

informantas 5. Jo teigimu mokyklos privalo daugiau apie tai diskutuoti ir ieškoti naujų būdų,

kaip tokius ryšius stiprinti.

Kita svarbi tema, kuri per ryšių veiklas turėtų būti akcentuojama yra nuolatinė

plėtra ir auditorijų plėtimas. „Aišku svarbu, kad vyktų nuolatinis tobulinimas ir tų ryšių

plėtimas“ (Informantas 6): siūloma mokyklą daryti dar atviresnę suinteresuotoms grupėms.

Tai patvirtina ir kiti informantas teigiantys, kad bendruomenės kūrimas yra viena labiausiai

akcentuojamų temų. Teigiama, kad svarbu ją burti ir aktyvinti. Tai pagrindţia tokie išsakyti

teiginiai, kaip: „Kita, svarbi tema, bendruomenės aktyvinimas“. Siekia skatinti prisidėti prie

bendros veiklos (Informantas 4).

Kita akcentuotina tema yra ugdymo aktualijos. Tiriamieji teigia, kad mokyklos

ryšius su visuomene turėtų pirmiausia išnaudoti toms sritims, kurios yra susijusios su

mokyklos pagrindine veikla – ugdymu. „Pirmiausia tai veikla, tada visa kita “ (Informantas

5). Tokiai nuomonei pritaria ir Informantas 8: „Tai viskas ką mes veikiam yra pagrindas.

Mokyklos veiklos kryptys, visos tos ugdymo aktualijos“. Informantas 6 mano, kad: „Tai gal

mokyklos gyvenimas. Ką darom, ko pasiekia mūsų mokiniai. Nes tik partnerystė susijusi su

sėkme.“ Šis teiginys akcentuoja ir partnerystės svarbą, kaip akcentuotiną ryšių su visuomene

dalį.

Vienas iš apklaustųjų vadovų, mokyklos įvaizdį išskiria, kaip prioritetinę ryšių

su visuomene dalį: „Tai visas tas įvaizdis labiausiai svarbu.“ (Informantas 4). Informanto

teigiamu, tai pagrindinis tikslas: tai yra mokyklos matomumo, ţinomumo, veiklos

atskleidimo ir teigiamo įvaizdţio kūrimas.

Informanto teigimu mokinių motyvacijos kėlimas susijęs ir su tai, kiek mokiniai

yra viešai pagerbiami ir pristatomi jų laimėjimai. Ryšių su visuomene priemonės, kurias

79

įvardija mokyklų vadovai, leidţia apie mokinių pasiekimus pranešti didesniam ratu ţmonių.

Informantas 4 teigia, kad ryšius išnaudojant laimėjimų paviešinimui, pasiekiama geresnių

rezultatų, nuo to gerėja ir mokyklos įvaizdis. „Laimėjimai parodo stipriąsias mokyklos puses.

<...> Tai aš jau čia minėjau mūsų teatro gastroles“. Informantas 3, kelia klausimą, ar tik nėra

svarbu per ryšius su visuomene kelti ir mokyklos kultūros lygį. Jis mano, kad prie to galima

priskirti ir kitus akcentuotinus dalykus. Kultūra keliama tada, kai vyksta ir pedagogų

švietimas: „Šiaip tai informavimas pedagogų pačių. Jie ţino kas galima, o kas ne. Bet yra

situacijų kai.. nu visos tos, kurios uţ mokyklos ribų jau vyksta, jos būna irgi susijusios su

informacijos sklaida. Pedagogas turi net ir uţ mokyklos ribų parodyti didţiavimąsi savo

įstaiga ir taip prisidėti prie teigiamo įvaizdţio kūrimo.“

Buvo išsakytas dar vienas teiginys, susijęs su mokiniais. Informantas teigia, kad

tema, kuri turėtų būti akcentuojame per ryšius su visuomene yra paties mokinių pilietiškumo,

aktyvumo skatinimas. Informantas 1 teigia, kad visais ryšiais ir veiklomis siekiama, kad

mokiniai pasiektų aukštesnės lyderystės ir pilietiškumo laipsnį: „Ţinoma čia kalbant apie

mūsų aktyvius vaikus, apie lyderių, lyderių mokinių mokymą, apie pilietiškumo jau tas

didţiausias, aukščiausias vadinamąsias sampratas, kai jau tikrai tas pilietiškumas pasiektas

aukščiausias, sąmoningumo riba, tai aišku, kad būtų graţu. Ir skatinam vaikus“. Vaikų

skatinimas vyksta per galimybių reikštis, būti aktyviam sudarymą. Skatinamos iniciatyvos.

Informantas 1 paveikė pavyzdį, kaip vieną tokių iniciatyvų: „...pavyzdţiui: uţsimanė išvalyti

šią pus Vilnies kaţkokią krantinės dalį, prasieina pasikvietę „Delfi“ į pagalbą, išsivalo, tada

šaukia [kita gimnazija – aut. past.], „Ė, mes išsivalėm šitą krantą. Norit ano kranto?“ Tai čia

va būtų ir pilietiškumas ir lyderiavimas <...> kaţkaip savo, tokiu noru“

Tyrimas leido apţvelgti pagrindines temas, kurios lemtų sėkmingesnį ryšių su

visuomene panaudojimą. Apibendrinant apklaustų mokyklų atsakytus teiginius galima teigti,

kad svarbiausia yra mokinių ir mokytojų švietimas apie ryšius. Tai leistų plėsti ryšius

pritraukiant naujas auditorijas ir sėkmingiau pasinaudoti informacijos perdavimo kanalais

(mokyklų panaudojamais ryšių su visuomene metodais).

Subkategorija - pokyčių reikalaujančios sritys

Vadovai buvo, prašomi įvardinti konkrečius būdus, kurie padėtų veiklą tobulinti.

Daugiausiai vadovų išsakė nuomonę apie ţinių trūkumą. Vadovai patys suvokia, kad

vadybiniu aspektu ryšiai nėra vykdomi labai sėkmingai. „Be abejo, be abejo. Kiekvienas

darbas juk nėra tobulas ir idealus ir šitas darbas tikrai yra tobulintinas. Jis nėra pačiam,

pačioj mūsų mokykloj, sakykim pats geriausias, pats tobuliausias. Aš manyčiau, kad

80

labiausias gal tobulintinas“ (Informantas 6). Vadovų teigimu nėra svarbiausio vadybinio

etapo, kuris leistų nustatyti, kaip sėkmingai mokyklos išnaudoja ryšius savo tikslams pasiekti.

Vienas iš tiriamųjų teigė, kad mokyklos supranta, svarbą, bet neišnaudoja galimybių.

Akcentuojamas viešinimas, mokyklos įvaizdţio kūrimas (Informantas 4). „Reikia specialisto,

kad įvertintų. Jo, geriausia, kad būtų specialistas, kuris visu tuo mokyklos reklamavimu ir

įvaizdţiu uţsiimtų, bet nėra tai, ką gi darysi“ mano Informantas 3. Taigi, tobulinimui

geriausiai padėtų specialistas, kuris nusimato apie ryšius, geba tinkamai organizuoti ir

įgyvendinti visą ryšių su visuomene procesą. Informantai (Informantas 3, Informantas 4,

Informantas 5, Informantas 8) teigė, kad reikalingas nuolatinis specialistas dirbantis

mokykloje, arba specialistas, kuris atvyktų į mokyklą ir reguliariai įvertintų pasiekimus šioje

srityje, teiktų rekomendacijas kaip tobulinti, mokyklos veiklas: Mokyklos bendruomenė

naudoja tam tikrus metodus, bet neturi jokių ţinių, kiek jie naudingi, efektyvūs, tai reikėtų

specialistų, kurie įvertintų situaciją (Informantas 4). „Bet šiaip tobulint yra daug kur.

Specialistas galėtų koks informuoti ką mes daugiau galim daryt“ (Informantas 5).

Kitas siūlymas yra asmens, paskirimas proceso vertintoju. Tai susiję su kitu

vadovo pasiūlymu - šviesti pedagogus šia tema. Kaip būdai tam galėtų būti rengiami

seminarai ir mokymai. Be to reikia akcentuoti, kad pedagogų darbinė ir neformali aplinka yra

susijusi su visais mokyklos ryšiais.

Mokyklų vadovai sutinka, kad susiduriama ir išbaigtumo planavime trūkumu.

Veiklos atliekamos nekuriant išankstinių planų, tai daugiau intuityvūs sprendimai, besiremiant

turima pedagogų patirtimi ir ţiniomis. Svarbu, kad vadybinis procesas būtų atliekamas pagal

visus reikalingus etapus. Ypač svarbus išankstinis planavimas, ko labai pasigenda vadovai. Jie

patys suvokia pagrindines prieţastis, kurios lemia neišbaigtumą – laiko trūkumas yra

pagrindinė prieţastis, kurią įvardija mokyklų vadovai. „Visada norisi kuo daugiau ir geriau,

nu tai nebe visada uţtenka laiko, nebe visada visur suspėjam, bet visada... Šiaip kuo daugiau

reikia. Šiaip sakyčiau ką mes šiuo metu darom, gal ir maţokai“ (Informantas 5). „Laikas.

Laiko trūkumas yra prieţastis, kodėl mes kaţką darom, bet vis [nepadarom – aut. past.]“

(Informantas 3). Informantai teigia, kad ryšiai su visuomene kaip bendradarbiavimas,

bendravimas su auditorijomis yra papildoma veikla, kurią reikia atlikti papildomai, po visų

savo pareigų. „Direktorius ant galvos jau turi tiek pareigų, kad tie ryšiai su visuomene, tampa

tik laisvalaikio priemone, sakykim taip...“ (Informantas 3). Vienas ir tyrimo dalyvių teigė,

kad kartais prie to prisideda ir noras veiklas atlikti. Ne visi pedagogai nori tam aukoti laiką,

teigdami, kad jų pagrindinė veikla yra ugdymas ne ryšių kūrimas ir palaikymas. Pasinaudojant

pedagogų švietimu, suteikiant informacijos apie ryšių su visuomene panaudojimo privalumus

reikalingos ir diskusijos tarp įvairių mokyklos bendruomenės narių, siekiant rasti spendimus,

81

generuoti idėjas tobulinimui ir panašiais tikslais. Informantas 2 teigia, kad mokykloms trūksta

diskusijų: „Galbūt bendram švietimo kontekste mūsų nuomonė, ar poţiūriai, kaip čia pasakyt,

nėra plačiai ţinomi, mes galimas dalykas galėtume kaţkaip diskutuoti, va tokiomis švietimo

temomis, įvairiuose, įvairiais lygiais neţinau ten, ministerijose, laidose ar dar ten kaţkur tai“.

Buvo išsakytas dar vienas tobulintinas aspektas, kuris paliečia ir ryšius su

visuomene. Informantas 1 teigė, kad būtina skatinti mokytojų verslumą: „ Tai aš manu, kad

šitoj srity mokytojai, turi būti verslesni..“. „Gal mokytojus šviesti per kokius seminarus?

Neįsivaizduoju.“- kelia klausimą Informantas 7. Mokytojai turėtų nepamiršti pasidalinti

turima patirtimi: „Manau kad visada, kaip sakyt, gerai, jeigu atsirastų specialistas, kuris

surengtų kaţkokius mokymus, seminarą, pasidalintų patirtim, kaţkokia tai būtų tikrai gerai,

nes trūksta praktikos. Tokiom tik savom priemonėm.“ (Informantas 8)

Bet ne tik ryšių su visuomene planavimo etapas yra tobulintinas. Tyrimo

dalyviai išsako, savo nuomonę apie tai, kad nėra keliami rimti tikslai, kurių būtų nuolat

sistemingai siekiama. Intuicija ir patirtis negarantuoja sėkmės. Reikia siekti detalesnio veiklos

planavimo. Kartais ryšių su visuomene procesas vyksta netinkamai, nes susiduriama su

faktoriais stabdančiais tobulinimą: galimybių stoka, kitas tobulintinas aspektas ryšių srityje.

Galimybių trūkumas gali būti susijęs su turimais resursais, ţiniomis. Todėl Informantas 2,

teigia, kad gali būti ieškoma naujų, tinkamesnių priemonių ir metodų ryšių su visuomene

įgyvendinimui mokykloje: „...gal neapimam tokių vienkartinių projektų, kaip pavyzdţiui

leidiniai, na sakykim aš turiu galvoj pristatomoji medţiaga kaţkokia, na mums visada kaţkaip

pritrūksta jėgų tam, pasidaryti gerą leidinį, tokį kaţkokį tiek vizualiai, tiek turinio atţvilgiu tai

yra nemaţas darbas, tai šioje srityje pavyzdţiui mes turėtume ką veikti iš tiesų.“ Iš šio teiginio

galima numanyti, kad tiriamas mokyklos vadovas atskleidţia, kad mokyklos pačios suvokia,

kad nors galimybių ir yra - ne visada pačios jomis pasinaudoja. Informantas teigė, kad

mokykla turėtų leisti daugiau informacinių leidinių ar kitokių priemonių kurios, prisidėtų

aktyviau pristatinėti mokyklos veiklą, atskleistų stipriąsias mokyklos puses, bei pritrauktų

bendruomenės narius.

Kita tobulintina sritis yra maţas mokyklų aktyvumas išnaudojant galimybes,

kurias suteikia socialiniai partneriai. Rėmėjų paieška turėtų būti viena iš pedagogų veiklų:

„Tai būtų, sakykim paieškos rėmėjų...“ (Informantas 1). Šiuo metu tai dar neįprasta, bet

tobulinant visą mokyklos sistemą, ateityje tai gali tapti normaliu dalyku. Su ateitimi susijęs ir

kitas mokyklos vadovo pateikiamas siūlymas, steigti ryšių su visuomene specialistų etatus

mokykloje. Taip teigdamas, Informantas 3 pats juokauja, kad tai tik svajonės, tačiau gan

realus dalykas. Jis teigia, kad „Laiko, ar skyrus etatą galima būtų galvot apie naujus ryšius

<...> “

82

Apibendrinant vadovų teiginius apie tobulintinus aspektus, galima išskirti keletą

pagrindinių tobulintinų aspektų: ryšių su visuomene vadybos etapų tobulinimas, specialistų

konsultacijos ir įsivertinimas, mokytojų švietimas, bei sąlygų ryšių veiklai sudarymas.

4.3. Tyrimo apibendrinimas

Eil.

Nr. Kategorija Subkategorija Kategorijos apibendrinimas

1. Veikla

Įgyvendinimas

Vadovai sutinka, kad ryšiai su visuomene mokyklai

yra labai reikalingi. Tik vienas iš apklaustųjų galvoja,

kad ryšius su visuomene reikia naudoti tik siekiant

konkretaus tikslo ir tikslingai, o ne nuolatos.

Mokyklos neturi specialisto, kuris būtų atsakingas uţ

visas ryšių su visuomene veiklas, bei jų įgyvendinimą.

Visi mokyklos bendruomenės nariai atlieka tam tikras

funkcijas kurios skatina ir plėtoja ryšius su visuomene

mokyklose.

Atsakingi

asmenys

2. Svarba

Samprata Ryšiai su visuomene vadovų suvokiami, kaip plati ir

daugybę aspektų apimanti sąvoka. Daţniausiai

suvokiama kaip komunikacija, bendradarbiavimas, ryšių

plėtimas, informacijos perdavimas ir mokyklos įvaizdţio

kūrimas. Mokyklų vadovai sutinka, kad skiriamas

dėmesys nėra pakankamas. Su tuo susiję specialistų,

ţinių, laiko trūkumai. Įvaizdis - viena iš mokyklos ryšių

su visuomene kūrimo prieţasčių. Svarbu, kad

skleidţiama informacija apie mokyklą atskleistų realybę

Dėmesys

ryšiams

Mokyklos

įvaizdis

3. Auditorijos

Pagrindinės

grupės

Mokykla ryšius su visuomene panaudoja: vidinėms ir

išorinėms grupėms. Tai visuomene bendruomenė,

mokytojai, mokiniai tėvai, socialiniai partneriai bei kitos

institucijos, su kuriomis siekiama bendradarbiauti.

Ryšiai su ţiniasklaida yra palaikomi rečiau,

daţniausiai susiję su tikslais viešinti veiklą, informaciją

apie mokyklą.

Ţiniasklaida

Tikslai

4. Metodai Įgyvendinimo

priemonės

Vadovų teigimu mokyklos ryšių su visuomene

įgyvendinimui renkasi priemones ir metodus, kurios

siejasi ir su mokyklos tikslais – įvairūs renginiai.

Vadovai ir kiti administracijos atstovai daţnai pasitelkia

savo bei partnerių informacinius resursus.

5. Tobulinimas

Svarbiausios

sritys

Vadovai sutinka, kad ryšiai nėra iki galo išvystytas

mokyklos komunikacijos būdas. Susiduriama su

informacijos apie teisingą ryšių vadybą trūkumu, veiklos

epizodinės ir neišbaigtos. Tam spręsti reikalinga:

specialistų konsultacijos, pedagogų švietimas,

sistemingas įsivertinimas.

Kaitos sritys

83

IŠVADOS

1) Ryšių su visuomene patirtis vis daţniau panaudojama švietime, tai nuolat

kintanti, tobulinama sritis. Ryšiai su visuomene - procesas apimantis įvairius organizacijos

veiklos aspektus: vadybines funkcijas, nuolatinį komunikacijos kūrimą su išorės ir vidaus

auditorijomis, bendradarbiavimą, viešumą, problemų sprendimą, specifinių metodų taikymą.

Šis procesas negali vykti be grįţtamojo ryšio, kuris kuriamas tik nuolatine dvikrypte

komunikacija.

Mokyklose kaip ir visose institucijose remiamasi taip pačias vadybiniais

principais. Veikla yra planuojama, organizuojama, vykdoma ir vertinama. Švietimo

institucijoms pateikiamos švietimo vadovų rekomendacijos, kaip sėkmingai šiuos etapus

vykdyti, tačiau mokyklos ne visada jais naudojasi. Tyrimas parodė, kad mokyklos ryšius su

visuomene naudoja intuityviai. Planavimas yra orientuotas į mokyklos tikslus: ugdymo,

bendradarbiavimo, aktyvinimo, pritraukimo, viešumo ir kt. Visuomenei, mokyklos ryšių

veikla taip pat, daţnai lieka neţinoma, nes matomas tik vienas vadybinis etapas –

įgyvendinimas (renginiai, seminarai, akcijos), kuriame aktyviai įtraukiama mokyklos ir vietos

bendruomenė. Daug dėmesio vadybiniame ryšių su visuomenės procese, apima tyrimų

rengimas ir vykdymas, siekiant nustatyti problemas, analizuojant auditorijų specifiką bei

vėlesnė duomenų analizė. Tyrimas atskleidė, kad visi mokyklos bendruomenės nariai,

koordinuojami vadovo, kuria planus, kaip sėkmingai realizuoti ryšių su visuomene veiklas.

Vykdymo etape atsakingi asmenys atlieka paskirtas veiklas, o įgyvendinimui pasitelkiami

mokyklai prieinami informacijos sklaidos kanalai. Vertinimas yra maţiausiai plėtojama ryšių

su visuomene vadybos sritis. Tiriami mokyklų vadovai, nuolat akcentavo, kad ryšiai su

visuomene, nėra iki galo įgyvendinama sritis švietime, tai lemia specialistų, informacijos,

laiko trūkumas.

2) Mokyklos vadovas aktyviai dalyvauja ryšių su visuomene veikloje mokykloje.

Jis daug prisideda prie organizavimo, skatina darbuotojus veikti ir domėtis ryšių tobulinimų,

teigiamai motyvuoja siekiant gerinti mokyklos įvaizdį. Vadovas mokykloje, dėl uţimtumo,

daţnai apsiriboja trimis pagrindinėmis auditorijomis: tėvais, darbuotojais ir ţiniasklaida. Su

kiekviena iš jų, kuriamos atskiros strategijos ir tikslai. Vadovas į veiklą įtraukia kitus

darbuotojus, paskiria atsakingus asmenis, veikla vykdoma bendradarbiaujant ir

komunikuojant su mokyklos ir vietos bendruomene, kitomis suinteresuotomis grupėmis.

Maţiausiai dirbama siekiant atlikti veiklos vertinimą.

3) Tyrimas atskleidė, kad mokyklų vadovai labai teigiamai vertina mokyklose

atliekamas ryšių su visuomene veiklas bei rezultatus. Nustatyta, kad mokyklos vykdo ryšių su

84

visuomene veiklas. Vadovai suvokia ryšių plėtimo poreikį bei stengiasi nuolat palaikyti

kontaktus su įvairiomis vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis (bendruomenė, mokytojai,

mokiniai tėvai, socialiniai partneriai, ţiniasklaida bei kitos institucijos) su kuriomis siekiama

bendradarbiauti. Tam pasitelkiami metodai, kurie yra lengvai prieinami mokykloje – įvairūs

renginiai, akcijos, konkursai, projektai ir kt. Tyrimas atskleidė, kad nors mokyklos neturi

specialisto, kuris būtų atsakingas uţ visas ryšių su visuomene veiklas, bei jų įgyvendinimą,

visi mokyklos bendruomenės nariai atlieka tam tikras funkcijas, kurios skatina ir plėtoja

ryšius. Veiklos vykdytojai, administracijos atstovai daţnai pasitelkia savo bei partnerių

informacijos sklaidos resursus. Nustatyta, kad ryšių su visuomene veiklos vykdomos siekiant

parodyti mokyklos veiklą, įtraukti bendruomenę, pritraukti naujas auditorijas (mokiniai,

tėvai), gerinti mokyklos įvaizdį. Įvaizdis - viena iš pagrindinių mokyklos ryšių su visuomene

kūrimo prieţasčių. Akcentuojamas vadovų poţiūris, kad skleidţiama informacija apie

mokyklą atskleistų realybę. Nors vadovai ir teigiamai vertina ryšių su visuomene veiklas,

patys supranta proceso tobulinimo svarbą, nepakankamą dėmesio skyrimą. Su tuo susiję ir

specialistų, ţinių, laiko trūkumai. Tam spręsti reikalinga: specialistų konsultacijos, pedagogų

švietimas, sistemingas įsivertinimas.

.

85

REKOMENDACIJOS

Švietimo politikams:

Stengiantis uţtikrinti LR Švietimo įstatyme įteisintą tęstinumo principą, kuris

nurodo, kad švietimas yra atviras, švietimo politikai, prisidedantys prie įstatymų kūrimo,

privalo daugiau dėmesio skirti mokyklos ryšių su visuomene kūrimui ir įprasminimui

įstatyminiame lygmenyje, nes šiuo metu tai vis dar lieka mokyklos reikalas, kuris vykdomas ir

plėtojamas tik mokyklos ir jos darbuotojų iniciatyva.

Mokyklų vadovams:

Plėtoti mokyklos bendruomenės švietimą ryšių klausimais. Reikalingas

pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, kuris suteiktų jiems ţynių apie ryšių svarbą ir tinkamos

ryšių su visuomene vadybos vykdymą. Patariama organizuoti seminarus, konferencijas,

kuriose mokytojai galėtų diskutuoti ir dalintis patirtimi apie ryšių su visuomene plėtojimą.

Taip pat mokytojai turėtų būti siunčiami į mokymus kitose institucijose – reikalinga patirties

sklaida. Taip ne tik gaunamos trūkstamos ţinios, bet ir plėtojami mokyklos ryšiai.

Rekomenduojama aktyviai veikti inicijuojant mokyklos ryšių su visuomene

plano kūrimą, kuris padėtų planingai ir sistemingai plėtoti mokyklos ryšius. Į plano rengimą

svarbu įtraukti mokyklos ir vietos bendruomenės narius.

Mokytojams:

Ryšiai su visuomene vyksta ne tik mokyklos aplinkoje, bet ir neformalioje

mokyklos bendruomenės narių veikloje. Svarbu kurti teigiamą mokyklos įvaizdį. To galima

pasiekti skatinant mokinius būti iniciatyviais, pilietiškais ir pasiţyminčiais aukštu lyderystės

laipsniu. Svarbu plėtoti bendradarbiavimą su mokinių tėvais, organizuoti daugiau įtraukiančių

veiklų, nes tai viena pagrindinių mokyklos ryšių su visuomene auditorijų.

86

NAUDOTA LITERATŪRA

1. ATKOČIŪNIENĖ, Zenona; MARKEVIČIŪTĖ, Lina; MATKEVIČIENĖ, Renata;

STONKIENĖ, Marija. Kokybės komunikacija ir informacija. VU leidykla, 2004. ISBN

9986-19656-6.

2. BIELINIS Lauras. Visuomenė, valdţia ir ţiniasklaida: prieštaringa komunikacinė

simbiozė. VU, tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius, 2005. ISBN

9955-68-2-10-8.

3. BITINAS, Bronislovas, KAZLAUSKIENĖ, Aušra, JAZGEVIČIUS, Audrius.

Kokybinių tyrimų atviro kodavimo programa „Kokybis“. Šiauliai, 2012. ISBN 978-609-

430-154-4.

4. BITINAS, Bronislovas; RIAUPŠIENĖ Liudmila, ŢYDŢIŪNAITĖ, Vilma. Kokybinių

tyrimų metodologija. Vadovėlis vadybos ir administravimo studentams [1]. 1 dalis.

Socialinių mokslų kolegija, Klaipėda, 2008. ISBN 978-9986-31-258-1.

5. BITINAS, Bronislovas; RIAUPŠIENĖ Liudmila, ŢYDŢIŪNAITĖ, Vilma. Kokybinių

tyrimų metodologija. Vadovėlis vadybos ir administravimo studentams [2]. 2 dalis.

Socialinių mokslų kolegija, Klaipėda, 2008. ISBN 978-9986-31-259-8.

6. BITINAS, Bronislovas. Ugdymo tyrimų metodologija. Jošara. Vilnius: 2008. ISBN

9986-663-06-7.

7. BUTTERICK, Keith. Introducing Public Relations– Theory and Practice. SAGE

Publications. UK, 2011. [ţr. 2013-10-25]. Prieiga per internetą:

<http://books.google.lt/books?id=kyoQ1R2jQ1IC&printsec=frontcover&dq=Introducing+

Public+Relations%E2%80%93+Theory+and+Practice&hl=lt&sa=X&ei=OVJBU-

uMLOLo7AaDjYGQAg&ved=0CDsQ6AEwAA#v=onepage&q=Introducing%20Public%

20Relations%E2%80%93%20Theory%20and%20Practice&f=false>. ISBN 978-4129-

2114-5.

8. CAIN, Sandra. Key concepts in public relations. Great Britain, 2009. ISBN 1-4039-

3210-7.

9. CARLSMITH, Laura.; RAILSBACK, Jennifer. The pover of public relations in

schools. Northwest Regional Educational Laboratory, 2001. Prieiga per internetą: <

http://educationnorthwest.org/sites/default/files/feb2001.pdf >.

10. CUTLIP, Scott M.; CENTER, Allen H.; BROOM, Glen M. Effective Public

Relations. 9th

edition. Pearson Education International. USA, 2006. ISBN 0-13-123014-X.

87

11. CONE, John. C. How public relations can help our school systems. Public Relations.

Quarterly, Spring71, Vol 16, Issue 1, p34-36. [ţr. 2013-12-05]. Prieiga per ineternetą,

prenumeruojama duomenų bazė EBSCOhost:

<http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?sid=34145d0f-14ee-460b-95e6-

625efa60c75e%40sessionmgr112&vid=5&hid=119 >. ISSN 0033-3700.

12. DRŪTEIKIENĖ, Greta. Organizacijos įvaizdţio ekonominė funkcija. Vilnius, 2008.

Ekonomika, 62. p. 54-62. ISSN 1392-1258

13. GIRDZIJAUSKIENĖ, Sigita. Kokybinis interviu. Metodiniai nurodymai. VU

Specialiosios psichologijos laboratorija. Vilnius, 2006. ISBN 9955-636-03-3.

14. GODVADAS, Paulius (Sudarytojas). Petrašiūnų bendruomenės centras. VDU

socialinio darbo institutas. Bendruomenės plėtra. Praktinis vadovas. Kaunas, 2004. ISBN

9955-12-016-9.

15. GREBLIAUSKIENĖ Beata. Vadovų komunikacijos organizacijoje problemos ir jų

sprendimo edukaciniai aspektai. Socialiniai mokslai šiuolaikinei Lietuvai. Mokslo darbai.

KTU, Technologija, 1996. ISBN 9986-13-410-2.

16. GLOSIENĖ, Audronė. Ryšių su visuomene ABC bibliotekininkams. Vilnius, 1999.

ISBN 9986-530-62-8.

17. GREINER, Larry E. „Evoliution and Revoliution as Organizations Grow“. Harvard

Business Review. 1998 May-Jun; Vol. 76 (3), pp. 55-60, (p. 1-12). Prieiga per internetą:

<http://intelligentnetware.com/Portals/0/documents/partners/HBR_EvolutionRevolution.p

df. [Ţr. 2013-06-05]. ISSN 0017-8012.

18. JANIŪNAITĖ, Brigita, PETRAITĖ, Monika; JUCEVIČIUS, Giedrius. Organizacijų

inovacinė kultūra. KTU, 2011. ISBN 978-609-02-0271-5.

19. JOKUBAUSKAS, Darius. Reklama ir jos poveikis vartotojui. Mokomoji knyga.

Inspe, 2003. ISBN 9955-9615-0-3.

20. KARDESLIS, Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Vadovėlis.

Šiauliai, 2007. ISBN 9955-655-35-6.

21. KAZLAUSKIENĖ, Aušra. Komunikacinės paradigmos raiška švietimo institucijose

ir socialiniuose edukaciniuose procesuose. Mokslo darbų apţvalga. Šiaulių universitetas.

Šiauliai, 2012. ISBN 978-609-430-162-9.

22. SKINNER, Chris. J., MERSHAM, Gary; VON ESSEN, Llew M. Handbook of

Public relations. 6th

edition. 2001, Oxford University Press. ISBN 019578055.

23. HARLOW, Rex. Building a public relations definition. In: Public Relations Review,

Volume 2, Issue 4, Winter 1976, Pages 34-42. [ţr. 2013-11-20]. Prieiga per internetą,

prenumeruojama duomenų bazė ScienceDirect:

88

< http://www.sciencedirect.com/science/journal/03638111/2>. ISSN 0363-8111.

24. HEATH, Robert L. Encyklopedia of Public relations. Volume 1. SAGE Reference

Publication. USA, 2005. ISBN-10: 0761927336.

25. LUKOŠIŪNIENĖ, Vilija, BĖKŠTA, Arūnas (sudarytojai). Mokomės dialogo. Kaip

susikalbėti piliečiams, organizacijoms ir kultūroms. Knyga mokytojui. Lietuvos

suaugusiųjų švietimo asociacija, Vilnius, 2005.

26. MACK, Natasha; WOODSONG, Cynthia; MacQueen, Kathleen; GUEST, Greg;

NAMEY, Emily. Qualitative Reasearch Methods: A Data Collector„s Field Guide. Familt

health international. USA, 2005. [ţr. 2013-12-06]. Prieiga per internetą: <

http://www.fhi360.org/sites/default/files/media/documents/Qualitative%20Research%20

Methods%20-%20A%20Data%20Collector's%20Field%20Guide.pdf > ISBN 0-939704-

98-6.

27. MARSTON, John E. The nature of Public Relations. New York : McGraw-Hill,

1963. ISBN 10 0070406189.

28. MATKEVIČIENĖ, Renata. Ryšiai su visuomene. Serija „Į pagalbą mokyklai“, ŠMM.

Vilnius, 2005. ISBN 9986-03-568-6.

29. MEČKAUSKIENĖ, Ramutė. Mokyklos vadovas kaito procese. Tiklis, 2007. ISBN

9955-672-07-2.

30. MEČKAUSKIENĖ, Ramutė. Šiuolaikinės mokyklos valdymas. „Versus aureus“,

2008. ISBN 978-9955-34-083-6.

31. MEŠKYS, Kęstutis. Kaip valdyti medijas, Produserinės veiklos pagrindai. Vilnius:

RDI Grupė, 2010, p. 42-43.

32. MIKULĖNIENĖ, Danguolė; KOŢENIAUSKIENĖ Regina; MARCIŠAUSKIENĖ,

Vida; DOBROVOLSKIS, Bronius, NAVAKAUSKAS, Česlovas. Viešoji kalba

mokykloje: sakytiniai ir rašytiniai tekstai, teksto analizė, ţiniasklaidos pradmenys,

reklama, viešieji ryšiai, taisyklingos kalbos pagrindai. Šviesa. 2012. ISBN 978-5-430-

05451-9.

33. MOORE, Edward H. Using Informal data ir PER Reasearch. Principal. 2013,

May/Jan p.2-3. [ţr. 2013-11-25]. Prieiga per internetą, prenumeruojama duomenų bazė

EBSCO host < http://web.b.ebscohost.com/ehost/detail?vid=8&sid=d68336a2-89c3-4e50-

a4d9-

020a1ecbc855%40sessionmgr112&hid=119&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl2ZQ%3d%

3d#db=ehh&AN=87934577 >. ISSN 0271-6062.

34. MORRIS, Robert; VRABEL, George. The Role of the Principal in Public Relations.

Theory Into Practice. 1979, Vol. 18 Issue 1, p50. Prieiga per internetą: <

89

http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?sid=d68336a2-89c3-4e50-a4d9-

020a1ecbc855%40sessionmgr112&vid=11&hid=119 >. ISSN 0040-5841.

35. MOSS Danny; VERCIC, Dejan; WARNABY, Gary. Perspectives on Public

Relations Research (Routledge Advances in Management and Business Studies).

Published by Routledge, 2003. ISBN 10: 0415316189.

36. NEFAS, Saulius; SMALSKYS, Vainius; ŠLAPKAUSKAS, Vytautas. Demokratija ir

vietos bendruomenė Lietuvoje. Vadovėlis. MRU. Vilnius, 2011. ISBN 978-9955-19-369-

2.

37. NEIFACHAS; Sergejus. Pedagoginio vadovavimo kompetencija. Ugdytojo

strateginės veiklos gairės. Vilnius, 2006. ISBN 9955-695-45-5.

38. NSPRA and NSPRA Organisations. Principlals in the public: Engaging Comunity

Support. Practical Resources for Public Engagement, Public Relations and Marketing.

National Assosiation of Elementary Schools Principals (NAESP) and the National School

Public Relations Assosiation (NSPRA). 2000. Prieiga per internetą, prenumeruojama

duomenų bazė ERIC: < http://files.eric.ed.gov/fulltext/ED451609.pdf >. ISBN 0-939327-

13-9.

39. PASQUA, Thomas M. Jr.; BUCKALEW, James K., RAYFIELD, Robert, E;

TANKARD, James W. Mass media in the information age. Instructor's Edition. USA,

1990, Prentice Hall. ISBN 0-13-560780-9.

40. PALMER, Robert. R; COLTON, Joel; KRAMER, Lloyd. A History of the Modern

World. 10th edition. New York, 2007. ISBN 0073106925.

41. PRUSKUS, Valdas. Tarpkultūrinė komunikacija ir vadyba. Vadovėlis. VGTU,

Vilnius, 2012. ISBN 978-609-457-315-6

42. REMENYI, Dan. Case Study reasearch. The Quick Guide Series. Academic

publishing international. United Kingdom, 2012. ISBN 978-1-908272-40-9.

43. SAKALAS, Algimantas. Personalo vadyba. Vilnius, 2003. ISBN 9986-09-254-X.

44. SAKALAS, Algimantas; SAVANEVIČIENĖ, Asta. Įmonės krizių vadyba. Vadovėlis.

Technologija. Kaunas, 2003. ISBN 9955-09-458-3.

45. SALDANA, Jonny. The Coding Manual for Qualitive Researchers. SAGE

publishing. First publication, 2009. [ţr. 2014-04-15]. Prieiga per internetą: <

http://www.slideshare.net/mrsnazlan/johnny-daldaa-the-coding-manual-for-qualitative-

researchers-2009# >. ISBN 978-1-84787-548-8.

46. SILLS, David. L. International encyklopedia of the Social science. Volume 13.

Complete and Unbridged. 1972 (reprint edition). 208-217 p. LNB B5055.

90

47. SMITH, Ronald D. Strategic planning for public relations. Third edition. Buffalo

state college. USA, 2009. ISBN 10-0-4155-99422-5.

48. STIVENS, Art. The persuasion explosion: your guide to the power & influence of

contemporary public relations. Acropolis Books Inc, June 1985. ISBN-10: 0874917328.

49. STONE, Norman. The management and pratice of oublic relations. Macmillan

Business, 1995. ISBN 0-333-60975-1

50. STONER, James Artur Frinch; FREEMAN, Edvard; GILBERT, Daniel R. Jr.

Management. Published by Prentice Hall College Div, 1995. ISBN 10: 0131087479

51. STRAVINSKIENĖ, Jurgita, ZAILSKAITĖ, Ligita. Universitetinių aukštųjų mokyklų

ryšiai su visuomene: sampratos raida ir ypatybės. Organizacijų vadyba: sisteminiai

tyrimai. 2008, Nr. 47, p141-157. [ţr. 2013-12-05]. Prieiga per internetą, prenumeruojama

duomenų bazė EbscoHost: < http://web.a.ebscohost.com/ehost/detail?sid=ae65987e-79c3-

45a4-b331-

703e87acc771%40sessionmgr4002&vid=1&hid=4107&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl

2ZQ%3d%3d#db=bth&AN=34632164 >. ISSN 1392-1142

52. ŠERMUKŠNYTĖ, Laima. Visuomenės ir šveitimo sistemos sąveika. Socialiniai

mokslai šiuolaikinei Lietuvai. Mokslo darbai. KTU, Technologija, 1996. ISBN 9986-13-

410-2.

53. THEAKER, Alison. The public relations handbook. 2008. ISBN 10: 0-415-42803-3.

54. TOMLINSON, John. Globalisation and culture. University of Chicago Press; 1

edition 1999, (July 15). ISBN-10: 022680768.

55. UZNIENĖ, Rosita. Ryšiai su visuomene: įvadas į studijas. Klaipėda, 2011. ISBN

65940758.

56. WILCOX, Dennis; CAMERON, Glen. T.; AULT, Philip; AGEE, Warren K. Pearson;

Public Relations: Strategies and Tactics. 10th edition, 2011. [ţr. 2013-06-14]. Prieiga per

internetą: <http://www.sagepub.com/upm-data/41963_9781412921152.pdf>. ISBN-10-

0205770886.

57. WREN, Daniel A., BEDEIAN, Arthur. G. The evoliution of management thought. 6th

edition. Unitet States, 2009. Prieiga per internetą:

<http://wiki.zirve.edu.tr/sandbox/groups/economicsandadministrativesciences/wiki/88283/

attachments/f41d4/management%20functions%20.pdf>. ISBN-13: 978-0-470-12897-8.

Įstatyminė bazė:

91

58. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl kvalifikacinių

reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įtaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas)

vadovams aprašo patvirtinimo“. Nr. V-1194, Valstybės ţinios, 2011-07-09, Nr. 83-405.

Prieiga per internetą [ţr. 2013-12-05]:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=403446&p_query=KVALIFIK

ACINI%D8%20REIKALAVIM%D8%20VALSTYBINI%D8%20IR%20SAVIVALDYB

I%D8%20%20%D0VIETIMO%20%C1STAIG%D8%20%28I%D0SKYRUS%20AUK%

D0T%C0SIAS%20MOKYKLAS%29%20VADOVAMS%20APRA%D0AS&p_tr2=2 >.

59. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, Nr. 38-1804 , Valstybės ţinios, Ţin.,

1991, Nr. 23-593, Nr. I-1489, galiojanti redakcija 2013-10-15. Prieiga per internetą:<

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=458774>.

60. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „dėl kvalifikacinių

reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas)

vadovams aprašo patvirtinimo“. Nr. V-1194, 2011 m. liepos 1 d. Prieiga per internetą: <

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=403446&p_query=KVALIFIKACINI%

D8%20REIKALAVIM%D8%20VALSTYBINI%D8%20IR%20SAVIVALDYBI%D8%20%20%

D0VIETIMO%20%C1STAIG%D8%20%28I%D0SKYRUS%20AUK%D0T%C0SIAS%20MOK

YKLAS%29%20VADOVAMS%20APRA%D0AS&p_tr2=2 >.

61. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl valstybinių

(išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų

ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų tvirtinimo“. Vilnius,

2005 m. liepos 21 d. Nr. ISAK-1521. Prieiga per internetą:

< http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=261478 >.

Kiti šaltiniai

62. Atvira informavimo konsultavimo orientavimo sistema (AIKOS). Bendrojo ugdymo

mokyklos. [ţr. 2013-11-27]. Prieiga per internetą:

<http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm>

63. Kokybinių duomenų analizės pagrįstumo ir patikimumo kriterijai.

<http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/NVivo/nvivo.html&course_file=nvi

vo_III_10.html >

64. Kupiškio rajono plėtros iki 2020 m. Strateginis Planas. 2011. Prieiga per ineternetą:

< http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.dok_priedas?p_id=112113 >.

92

65. Lietuvių kalbos ţodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas. Redaktorių

kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė,

Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005

(atnaujinta versija, 2008). Prieiga per internetą: <www.lkz.lt>. ISBN 9986-668-98-0.

66. Lietuvos Statistikos Departamentas. Gyventojų skaičius. Prieiga per internetą:

<http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-

analize?portletFormName=visualization&hash=42487f73-3d85-47b5-9bd5-4d1a64ebf4a1

>

67. Mokslinio tyrimo pagrindai edukologijoje. [ţr. 2013-12-05]. Prieiga per internetą:

<http://www.asu.lt/nm/failai/MT_pagrindai_edukologijoje/fcontent.html>

68. Mokslinio tyrimo pagrindai edukologijoje. Tyrimo etika. Prieiga per internetą:

<http://www.asu.lt/nm/ffailai/MT_pagrindai_edukologijoje/fcontent.html>

69. National School Public Relations Assosiation. Prieiga per internetą:

<http://www.nspra.org/node/49>.

70. Tarptautinių ţodţių ţodynas. Redaktorius: MAČYS, Juozas. „Ţodynas“. Vilnius,

2004. ISBN 9986-465-62-1.

71. Vilniaus miesto ekonominės ir socialinės būklės analizė. I-o atapo ataskaita. Vilniaus

miesto 2010-2020 m. strateginio plano rengimas. Parengė: UAB „Ekonominės

konsultacijos ir tyrimai“, UAB „SAVVIN“. 2009 gruodis. Prieiga per internetą: <

http://old.vilnius.lt/vmsp/dokumentai/ek_social_bukles_analize.pdf >

93

SANTRAUKA

RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBA MOKYKLOSE: VILNIAUS IR KUPIŠKIO MIESTŲ

MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIS

Pagrindinės sąvokos: ryšiai su visuomene, švietimas, mokyklos, mokyklos

vadyba, mokyklų vadovai, vadovų poţiūris, auditorijos, metodai

Magistro darbe nagrinėjama ryšiai su visuomene, jų taikymas mokyklose. Tai

Lietuvoje visiškai nenagrinėta tema. Ryšiai su visuomene švietime daugiausiai plėtojami

aukštųjų mokyklų sferoje, o bendrojo lavinimo mokyklos tikslingos veiklos vykdo maţai.

Tam tikrus pasiūlymus, rekomendacijas mokykloms yra pateikusi viena mokslininkė, bet tai

vienkartinis ministerijos inicijuotas projektas. Nagrinėjama teorinė literatūra atskleidţia, kad

ryšiai mokykloje yra plėtojami su vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis, tačiau duomenų, apie

tai kaip sėkmingai tai įgyvendinama iki šiol nėra.

Objektas, tikslas. Vadovas, pagrindinis asmuo mokykloje koordinuojantis ryšių

su visuomene veiklas, tai daţnai įteisinama pareiginėse instrukcijose, taigi ryšių su visuomene

vadybai svarbus vadovo poţiūris į juos, todėl tai yra darbo objektas ir tikslas. Tam pasiekti

pasitelkiami dokumentai, mokslinė literatūra, kuri atskleistų vadovo veiklą, vadybinius

etapus, nuostatas.

Tyrimas. Platesnį poţiūrį į ryšius mokyklose atskleidţia empirinis tyrimas,

kurio tikslas ištirti Vilniaus ir Kupiškio mokyklų vadovų poţiūrį į ryšius su visuomene

mokykloje. Bendras vadovų poţiūris atsiskleidţiamas kokybiniu tyrimu tyrinėjant poţiūrį į

mokyklos veiklą, metodus, auditorijas, tobulintinus dalykus bei ryšių svarbos vertinimą.

Rezultatai. Nustatyta, kad vadovai ryšius su visuomene mokykloje vertina labai

teigiamai, mano, kad tai reikalinga ir naudinga mokyklai. Mokyklos dalyvavusios tyrime

atskleidė vykdančios tam tikras veiklas, kurios galėtų būti laikomos ryšių su visuomene

pavyzdţiais. Vadovai suvokia ryšių plėtimo poreikį bei stengiasi nuolat palaikyti kontaktus su

įvairiomis vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis. Vadovai mano, kad veiklai svarbu pasitelkti

metodus, kurie lengviausiai prieinami – įvairūs renginiai, akcijos, konkursai, projektai,

mokinių iniciatyvos ir kt. Ryšių su visuomene veiklos mokykloje tikslai, pasak vadovų –

siekimas parodyti mokyklos veiklą, įtraukti bendruomenę, pritraukti naujas auditorijas

(būsimi mokiniai ir jų tėvai), gerinti mokyklos įvaizdį. Nors vadovai ir teigiamai vertina

tokias veiklas, patys supranta proceso tobulinimo svarbą.

94

SUMMARY

VILNIUS AND KUPISKIS SCHOOL MANAGER‟S ATTITUDE TO PUBLIC

RELATIONS IN PRIMARY AND SECONDARY SCHOOLS

Keywords: public relations, education, school, school management, school

managers, managers opinion, audience, methods.

Master's thesis examines public relations in primary and secondary schools. It's

a new topic in Lithuania‟s educational science field. Public relations in education developed

mainly in the higher education. Primary and secondary schools has little purposeful activity.

There are some suggestions, recommendations for schools, provided by the scientists, but it

was only a project initiated by the Educational ministry. A relevant theoretical literature

reveals that the school has developed relationships with internal and external audiences, but

there is no data on how well it is implemented.

Object and aim of the research. School Manager, is the main person

coordinating the school public relations activities. School manager‟s job description is the

main document, which validates these activities. Manager attitude to public relations

management is very important question – it‟s the object and purpose of all theses.

The first part of the thesis analyses documents and literature, which reveals the

manager‟s public relations activities, managing steps, attitudes.

Research. A broader approach to school relations reveals an empirical study of

Vilnius and Kupiskis school leaders‟ attitude to public relations in schools. Manager‟s attitude

reveals in the qualitative research. It‟s study of attitude to activities, methods, audiences,

improvement and the importance of school relations.

Results. Theoretical end empirical studies revealed that the school managers has

a very positive thinking about public relations at schools, it is necessary and beneficial.

Schools participating in the research revealed performing certain activities that could be

considered as examples of public relations. Managers understand the need for expansion of

relations and try to maintain regular contacts with various internal and external audiences.

Managers believe that it is important to use methods that are easily available – events at

schools, contests, projects, students‟ initiatives, etc. According to school managers, attitude

public purposes are: to show school activities, involve community, attract new audiences and

improve the school's image and process of public relations.

95

PRIEDAI

96

1 PRIEDAS

INTERVIU KLAUSIMYNAS

RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBA MOKYKLOSE: VILNIAUS IR KUPIŠKIO

MIESTŲ MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIO TYRIMAS

DUOMENYS APIE INFORMANTĄ:

Miestas: ...............................................................................

Amţius: ................................................................................

Lytis:.....................................................................................

Mokyklos tipas: ..................................................................

Darbo staţas vadovavimo srityje:........................................

Vieta, kurioje vyko interviu:................................................

Interviu data, laikas (nuo-iki):...............................................

KLAUSIMAI INFORMANTUI:

1. Ar Jūsų mokykla naudoja ryšius su visuomene (t.y. viešuosius ryšius)?

2. Kaip suprantate, kas yra mokyklos ryšiai su visuomene ?

3. Ar yra asmuo atsakingas uţ mokyklos viešuosius ryšius? (keli asmenys? Kas jie ir

kokios pareigos?)

4. Su kokiomis organizacijomis, institucijomis yra palaikomi ryšiai?

5. Kiek svarbi ţiniasklaida mokyklos informacijos sklaidai?

6. Ko siekia mokykla palaikydama viešuosius ryšius su minėtomis organizacijomis,

bendruomenėmis, institucijomis?

7. Kokie būdai ir metodai Jūsų mokykloje yra naudojami ryšiams su visuomene

palaikyti?

8. Ar pakankamai mokyklos skiria dėmesio ryšiams su visuomene?

9. Kiek organizacijai svarbu reputacijos ir įvaizdţio palaikymas? kodėl?

10. Kokios viešųjų ryšių sritys turėtų būti akcentuojamos/prioritetinės? (kokia

informacija turėtų būti platinama visuomenei?)

11. Ką mokykla turėtų tobulinti, siekiant geriau išnaudoti ryšių su visuomene

galimybes?

97

2 PRIEDAS

TYRIMO PROTOKOLAS

Tiriamasis:……………………………………………………………………………………

Tiriamojo kodas:……………………………………………………………………………

Vieta, data:…………………………………………………………………………………..

Eil.

Nr.

Tema Detalės Pastabos

1 Mokyklų

naudojimasis

ryšiais su

visuomene

2 Poţiūris į ryšių

su visuomene

svarbą

mokykloje

3

Poţiūris į

mokyklos ryšių

su visuomene

auditorijas

4 Poţiūris į

mokyklos ryšių

su visuomene

taikymo

metodus

5 Poţiūris į ryšių

su visuomene

tobulinimą

mokyklose

Šaltinis: (sudaryta autorės pagal D. Remenyi (2012) rekomendacijas)

98

3 PRIEDAS

TYRIMO KATEGORIJOS IR SUBKATEGORIJOS

Eil.

Nr. Tema Kategorija Subkategorija Interviu klausimas

1.

Mokyklų

naudojimasis

ryšiais su

visuomene

(veikla)

Veikla

Įgyvendinimas Ar Jūsų mokykla naudoja ryšius su

visuomene (t.y. viešuosius ryšius)?

Atsakingi

asmenys

Ar yra asmuo atsakingas uţ mokyklos

viešuosius ryšius? (keli asmenys? Kas

jie ir kokios pareigos?)

2.

Poţiūris į

ryšių su

visuomene

svarbą mokykloje

Svarba

Samprata Kaip suprantate, kas yra mokyklos

ryšiai su visuomene ?

Dėmesys

ryšiams

Ar pakankamai mokyklos skiria

dėmesio ryšiams su visuomene?

Mokyklos

įvaizdis

Kiek organizacijai svarbu reputacijos ir

įvaizdţio palaikymas? kodėl?

3.

Poţiūris į

mokyklos

ryšių su

visuomene

auditorijas

Auditorijos

Pagrindinės

grupės

Su kokiomis organizacijomis,

institucijomis yra palaikomi ryšiai?

Ţiniasklaida Kiek svarbi ţiniasklaida mokyklos

informacijos sklaidai?

Tikslai

Ko siekia mokykla palaikydama

viešuosius ryšius su minėtomis

organizacijomis, bendruomenėmis,

institucijomis?

4.

Poţiūris į

mokyklos

ryšių su

visuomene

taikymo

metodus

Metodai Įgyvendinimo

priemonės

Kokie būdai ir metodai Jūsų mokykloje

yra naudojami ryšiams su visuomene

palaikyti?

5.

Poţiūris į

ryšių su

visuomene

tobulinimą mokyklos

Tobulinimas

Svarbiausios

sritys

Kokios viešųjų ryšių sritys turėtų būti

akcentuojamos/prioritetinės? (kokia

informacija turėtų būti platinama

visuomenei?)

Pokyčių

reikalaujančios

sritys

Ką mokykla turėtų tobulinti, siekiant

geriau išnaudoti ryšių su visuomene

galimybes?

99

4 PRIEDAS

REIKŠMINIAI ŢODŢIAI IR JŲ DAŢNUMAS

TEMA REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk. REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk. V

EIK

LA

V1_vykdo 8 V2_nėra specialisto 4

V1_vykdo kiek supranta 1 V2_vadovas (direktorius) 6

V1_ryšiai būtini 4 V2_mokytojas 5

V1_vyksta savaime 1 V2_pavaduotojos 3

V1_per veiklas 3 V2_administracija 2

V1_veikla per patirtį 2 V2_programuotojas 2

V1_veiklų pasidalijimas 1 V2_socialinis pedagogas 1

V1_bendradarbiavimas 3 V2_skyrių vedėjai 1

V1_tarpininkaujant 1 V2_atstovas 1

V1_tarimasis 3 V2_ekspertas uţsiimantis popamokinės

organizavimu 1

V1_atsakomybės 1 V2_visi darbuotojai 3

V1_kryptingumas 2 V2_mokyklos bendruomenė 1

V1_mokymasis iš klaidų 2 V2_bendras darbas 1

V1_derinimas su direktoriumi 1 V2_tėvai 2

V1_direktoriaus kontrolė 1 V2_mokiniai 1

V1_nuolat plečiami 3 V2_ţiniasklaida 1

V1_mokyklos viešumas 3 V2_mokyklos viešumas 1

V1_nėra prioritetas 1

100

TEMA REIKŠMINIAI

ŢODŢIAI

Teiginių

sk.

REIKŠMINIAI

ŢODŢIAI

Teiginių

sk. REIKŠMINIAI ŢODŢIAI

Teiginių

sk. S

VA

RB

A

S1_svarbi mokyklos

veikla 1 S2_pakankamai 1 S3_bendruomenės dėmesio gavimas 1

S1_daugiau nei

suvokiama 1 S2_nepakanka 3

S3_informacija suinteresuotoms

grupėms 2

S1_platumas 5 S2_svarbu mokyklai 7 S3_mokyklos parodymas 2

S1_kas vyksta uţ

mokyklos 1

S2_svarbu visoms

mokykloms 2 S3_įvaizdzio formavimo priemonė 10

S1_tai komunikacija 1 S2_netirinėta svarba 1 S3_įvaizdţio svarba 7

S1_mokyklos veikla 2 S2_prioritertiniai ir kiti

ryšiai 1 S3_tikrovės parodymas 8

S1_vadovo veikla

pagal pareiginę 1 S2_ryšiai nebesvarbu 1 S3_mokyklos pervertinimas 2

S1_bendradarbiavimas 3 S2_tikslingumas 1 S3_mokyklos ţinomumas 2

S1_kitos organizacijos 1 S2_mokymasis iš klaidų 1

S1_ryšiai su

institucijomis 1

S1_ţiniasklaida 1

S1_socialiniai

partneriai 1

S1_informacija

visuomenei 5

S1_informacija apie

mokyklą 3

S1_dalykinė

informacija 1

S1_nauda visuomenei 1

S1_konkurencijai 1

101

TEMA REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių

sk.

REIKŠMINIAI

ŢODŢIAI

Teiginių

sk. REIKŠMINIAI ŢODŢIAI

Teiginių

sk.

AU

DIT

OR

IJA

A1_ dvi grupės – vidinė ir

išorinė 1 A2_nuolat plečiami 2 A3_tikslas viešieji poreikiai 4

A1_su ugdymu susijusios

grupės 2 A2_ţiniasklaida 18 A3_veiklos pristatymas 13

A1_švietimui svarbios 1 A2_rajono spauda 5 A3_mokyklos matomumas 3

A1_visuomenė 2 A2_šalies spauda 1 A3_mokyklos ţinomumas 4

A1_bendruomenė 9 A2_televizija 2 A3_info apie mok. Skleidimas 11

A1_mokyklos bendruomenė 5 A2_rajono televizija 1 A3_informacijos tikslinimas 2

A1_mokytojai 2 A2_reklama 1 A3_mokyklos radimas 1

A1_administracija 1 A2_verslumui 1 A3_susisiekimo funkcija 1

A1_PPT 1 A2_dalyvavimas laidose 1 A3_paramos paieška 9

A1_mokinių pagalbos tarn. 2 A3_įvaizdţio formavimas 7

A1_tėvai 10 A3_pritraukiamos auditorijos 1

A1_globėjai 1 A3_mokinių pritraukimas 6

A1_mokiniai 3 A3_mokinių pasiekimai 1

A1_būsimi tėvai ir mokiniai 2

A3_ skatinti domėjimąsi

vaikais 3

A1_buvę mokiniai 1 A3_bendradarbiavimas 2

A1_valdţios institucijos 3

A3_bendros veiklos

organizavimas 2

A1_švietimo skyrius 1 A3_tikslų įgyvendinimas 2

A1_steigėjas 3

A3_problemų sprendimas,

prevencija 2

A1_politikai 2 A3_problemų viešinimas 1

A1_rajono vadovai 1 A3_pedagogų kvalifikacija 1

A1_Rajono Taryba 1 A3_verslumui 4

A1_LR Seimo kanceliarija 1 A3_konkurencija 1

102

A1_kas vyksta uţ mokyklos 1 A3_tikslas ne konkurencija 3

A1_aukštosios mokyklos 1 A3_kiti tikslai 1

A1_profesinės mokyklos 2 A3_nesidomėjo 5

A1_studentai 2 A3_ugdymo tikslai 1

A1_socialiniai partneriai 8

A1_suinteresuoti asmenys 1

A1_viešieji pirkimai 1

A1_organizacijos 1

A1_mokyklos 7

A1_Mokytojų namai 1

A1_Jaunimo centrai 1

A1_miškų urėdija 1

A1_atskirų organizacijų

neturi 1

A1_ţiniasklaida 1

103

TEMA REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk. REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk.

ME

TO

DA

I M1_renginiai 11 M1_bendravimas su tėvais 1

M1_koncertai 1 M1_paskaitos (tėvams) 3

M1_konkursai 4 M1_ organizuota RsV veikla 1

M1_šventės 3 M1_mokyklų renginių tinklalapis (vilnius) 1

M1_akcijos 7 M1_mokinių kūryba spaudoje 2

M1_diskusijos 3 M1_mokinių filmai 1

M1_talkos 1 M1_mokyklos laikraštis 1

M1_konferencijos 1 M1_mokinių mainai 2

M1_projektai 11 M1_meno kolektyvai 3

M1_keitimasis parodomis 2 M1_skelbimai 1

M1_veiklos ataskaita 2 M1_stendai 1

M1_susitikimai su ţymiais ţmonėmis 3 M1_plakatai 1

M1_pranešimų skaitymas 2 M1_garbės lentos 1

M1_interviu 1 M1_rajono spauda 3

M1_visur kur mokytojai dalyvauja 1 M1_šalies spauda 6

M1_ neformali mokytojų veikla 1 M1_pranešimai spaudai 2

M1_mokytojų darbo grupės 2 M1_rajono televizija 5

M1_edukacinės pamokos pedagogamas 1 M1_dalyvavimas laidose 1

M1_mokomieji filmai pedagogams 1 M1_interviu 2

M1_seminarai 6 M1_testai, apklausos 1

M1_susirinkimai 1 M1_savivaldybės mokyklų pastas 1

M1_patirties sklaida 2 M1_internetinis puslapis 10

M1_viešas kalbėjimas 8 M1_Facebook grupės 1

M1_informacija per partnerius 2 M1_elektroninis dienynas 2

M1_partnerių leidiniai 1 M1_sutartys 5

M1_partnerių RsV 1 M1_info partnerių puslapiuose 3

M1_stadionas 1 M1_veiklos su partneriais 2

M1_lauko klasė 1 M1_susitikimai su partneriais 2

104

TEMA REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk. REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk.

TO

BU

LIN

IMA

S

T1_ryšių su visuomene akcentavimas 1 T2_specialistas 4

T1_ryšių plėtra 1 T2_tikslinga specialisto veikla 1

T1_bendruomenės informavimas 2 T2_veiklos vertintojas 2

T1_bendruomenės aktyvinimas 1 T2_pedagogų švietimas 2

T1_ugdymo aktualijos 1 T2_ţinių trūkumas 2

T1_mokyklos įvaizdis 1 T2_išbaigtumo planavime trūkumas 1

T1_mokyklos kultūra 1 T2_laiko stoka 2

T1_mokyklos veikla 3 T2_papildoma veikla 3

T1_pedagogų švietimas 1 T2_nepadaroma iki galo 2

T1_mokinių gabumai, pasiekimai, darbai 3 T2_noras 3

T1_pilietiškumo ugdymas 1 T2_diskusijos 1

T1_lyderystė 1 T2_mokytojų verslumas 1

T1_mokinių skatinimas 2 T2_patirties sklaida 1

T2_tikslų uţsibrėţimas 1

T2_galimybės 1

T2_ryšių su visuomene priemonės 2

T2_daugiau leidinių ir kitų priemonių 1

T2_rėmėjų paieškos 1

T2_etato skyrimas 1

T2_seminarai 1

105

5 PRIEDAS

INFORMANTŲ ATSAKYMAI IR SVARBIAUSI TEIGINIAI

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

1. Ar Jūsų

mokykla

naudoja

ryšius su

visuomene

(viešuosius

ryšius)?

Informantas 1 „Galima sakyti ir taip. Šiais visuomenės

laikais, be ryšių niekur.“

V1_ryšiai būtini „Galima sakyti ir taip.“

„Šiais visuomenės laikais, be ryšių niekur.“

Informantas 2 „Iš tiesų, tai mes naudojam.

Nėra taip kad, nenaudojam ir čia yra viena

tokių sričių, sakyčiau, labai svarbių mokyklai.

Mūsų mokyklai galbūt ir kitom. Neţinau.. ta

prasme, kad mes skiriam tam dėmesį, tiek kiek

suprantam, kiek mokam, bet tai yra svarbi

dalis mokyklos veikloj.“

„Tai, kad mes neuţsidarom tokiam kaţkokiam

savam siauram rate, bet kai kaţką

organizuojam, paprastai kviečiam ir truputį

daugiau ţmonių.“

V1_vykdo

S2_svarbu mokyklai

S2_svarbu visoms

mokykloms

V1_vykdo kiek

supranta

S2_svarbi mokyklos

veikla

V2_mokyklos

viešumas

A1_pritraukiamos

auditorijos

„Iš tiesų tai mes naudojam.“

„Ta prasme, kad mes skiriam tam dėmesį, tiek

kiek suprantam, kiek mokam, bet tai yra svarbi

dalis mokyklos veikloj.“

„Tai, kad mes neuţsidarom tokiam kaţkokiam

savam siauram rate, bet kai kaţką organizuojam,

paprastai kviečiam ir truputį daugiau ţmonių.“

Informantas 3 „Tai taip, naudoja.“ V1_vykdo „Tai taip, naudoja.“

Informantas 4 „Mes tai vykdom, tik neįvardijam kaip ryšiai

su visuomene“

„Čia manau jau daugiau nei tik ta pirmoji

aplinka, mokyklos gyvenimas“ Ryšiai su

visuomene yra labai platu.

„Mes turim sutarčių, renginiai vyksta, tai jie

yra kaip tam tikri pavyzdţiai ryšių su

visuomene mokykloje“

„Manau, kad jeigu tai laikysime

visuomeniniais ryšiais tada taip – mūsų

mokykla juos vykdo.“

V1_vykdo

S1_Daugiau nei

suvokiama

S1_platumas

M1_sutartys

M1_renginiai

V1_vykdo

„Mes tai vykdom, tik neįvardijam kaip ryšiai su

visuomene“

„Čia manau jau daugiau nei tik ta pirmoji

aplinka, mokyklos gyvenimas“ Ryšiai su

visuomene yra labai platu.

„Mes turim sutarčių, renginiai vyksta, tai jie yra

kaip tam tikri pavyzdţiai ryšių su visuomene

mokykloje“

„Manau, kad jeigu tai laikysime visuomeniniais

ryšiais tada taip – mūsų mokykla juos vykdo.“

Informantas 5 „Be jų tai nelabai iš vis bus kas.“ V1_vykdo

V1_ryšiai būtini

„Be jų tai nelabai iš vis bus kas.“

Informantas 6 „Be abejo.“ V1_vykdo „Be abejo.“

Informantas 7 „Aš įsivaizduoju, kad tas viešųjų ryšių

procesas, ar kaţkaip tai.. jis tiesiog vyksta

savaime, vykdant, viešinant tam tikras veiklas,

bet tai negalioja, kad tai daroma, nu kad kaip

ir būtų nuo viešųjų ryšių, kad ţodţiu, šita

V1_vyksta savaime

V1_per veiklas

V1_nėra prioritetas

A3_tikslas ne

Aš įsivaizduoju, kad tas viešųjų ryšių procesas

<...> jis tiesiog vyksta savaime, vykdant,

viešinant tam tikras veiklas...“

„... kad ţodţiu, šita darom dėl viešųjų ryšių, šita

106

darom dėl viešųjų ryšių, šita darom dėl

viešųjų ryšių, tai tokių dalykų iš esmės nėra,

nes iš esmės, ne tie prioritetai, nėra kaţkokios

konkurencijos labai.“

konkurencija darom dėl viešųjų ryšių, tai tokių dalykų iš esmės

nėra...“

„..prioritetai, nėra kaţkokios konkurencijos

labai.“

Informantas 8 „Be abejo. Visos mokyklos naudoja.“ V1_vykdo „Be abejo. Visos mokyklos naudoja.“

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

2. Kaip

suprantate,

kas yra

mokyklos

ryšiai su

visuomene ?

Informantas 1 „Taip. Tai komunikacija. Pirmiausia tai

ryšiai su visuomene ar kaip mes sakom

viešieji ryšiai yra būtini šiais laikais, jeigu

mes kalbame apie tai, kad kiekviena

mokykla, tai yra savotiška viešoji ugdymo

įstaiga, kaip mes sakome ir turi tenkinti

viešuosius poreikius ugdymo ir ugdymosi

poreikius.“

V1_vykdo

V1_ryšiai būtini

A3_tikslas viešieji

poreikiai

V1_mokyklos viešumas

S1_tai komunikacija

„Taip. Tai komunikacija.“

„Pirmiausia tai, ryšiai su visuomene ar kaip mes

sakom viešieji ryšiai yra būtini šiais laikais,

jeigu mes kalbame apie tai, kad kiekviena

mokykla, tai yra savotiška viešoji ugdymo

įstaiga, kaip mes sakome ir turi tenkinti

viešuosius poreikius ugdymo ir ugdymosi

poreikius.“

Informantas 2 „Ţodţiu, vat mūsų supratimu ryšiai su

visuomene yra pirmiausia informacija

visuomenei, apie mokyklą, tiesiog dalykinė

informacija, tam kad mes būtume surasti,

tam kad mus matytų, ţinotų, kad tie, kurie

ieško mūsų, mus galėtų surasti. Tai lig tai,

visiškai tokiai susisiekimo funkcijai vykdyti.

Va. Nu, kita vertus, viešieji ryšiai dar yra

tam, kad formuotų mokyklos, tam tikrą

įvaizdį.“

S1_informacija

visuomenei

S1_informacija apie

mokyklą

S1_dalykinė informacija

A3_mokyklos

matomumas

A3_mokyklos

ţinomumas

A3_mokyklos radimas

A3_susisiekimao

funkcija

A3_įvaizdţio

formavimas

S3_įvaizdzio formavimo

priemonė

„... yra pirmiausia informacija visuomenei,

apie mokyklą, tiesiog dalykinė informacija, tam

kad mes būtume surasti, tam kad mus ţinotų, kad

tie, kurie ieško mūsų, mus galėtų surasti. Tai lig

tai, visiškai tokiai susisiekimo funkcijai vykdyti.“

„...viešieji ryšiai dar yra tam, kad formuotų

mokyklos, tam tikrą įvaizdį.“

Informantas 3 „Kaip čia apibrėţti? Nu, ryšiai su

visuomene, tai yra informacijos skleidimas

kaţkokioms tai grupėms, partneriams,

bendruomenei.“

„...susitikti su visokiais studentais. Čia irgi

tam tikri ryšiai.“

S1_informacija

visuomenei

S1_A1_socialiniai

partneriai

S1_A1_bendriomenė

A1_studentai

„...ryšiai su visuomene, tai yra informacijos

skleidimas kaţkokioms tai grupėms, partneriams,

bendruomenei.“

„...susitikti su visokiais studentais. Čia irgi tam

tikri ryšiai.“

Informantas 4 „..yra - bendradarbiavimas, savęs S1_bendradarbiavimas „parodymas – kas mes esam.“

107

parodymas – kas mes esam.“

Parodymas „ką naudinga galim pasiūlyti

visuomenei ir kaip atliekam švietimo

funkcijas.“

S1_mokyklos

parodymas

S1_nauda visuomenei

„..yra – bendradarbiavimas“

„ką naudinga galim pasiūlyti visuomenei ir kaip

atliekam švietimo funkcijas.“

Informantas 5 „Ryšiai su visuomene, tai kaip aš suprantu,

tas pats kas viešieji ryšiai. O tai yra

įstaigos bendradarbiavimas su kitomis

organizacijomis.“

S1_bendradarbiavimas

S1_kitos organizacijos

„Ryšiai su visuomene, tai kaip aš suprantu, tas

pats, kas viešieji ryšiai.“

„... tai yra įstaigos bendradarbiavimas su

kitomis organizacijomis.“

Informantas 6 „Tai yra... su visuomene: ir socialiniai

partneriai ir ţiniasklaida, ir.. Na, kaip.. Na

pagrinde ţiniasklaida ir socialiniai

partneriai visi. Bendruomenė.“

S1_A1_socialiniai

partneriai

S1_A1_ţiniasklaida

„Tai yra <...> ir socialiniai partneriai, ir

ţiniasklaida, <...>. Bendruomenė.“

Informantas 7 „Mokyklos veikla viešinama - tai ir esmės

šituos dalykus ir reikėtų traktuoti, kaip tam

tikrus ryšius su visuomene“

S1_mokyklos veikla „Mokyklos veikla viešinama - tai ir esmės šituos

dalykus ir reikėtų traktuoti, kaip tam tikrus

ryšius su visuomene“

Informantas 8 „Tai informacija dalinimasis, ne tik su

bendruomene, bet ir su visu [miestu], su

išore.“

S1_informacija

visuomenei

S1_platumas

„Tai informacija dalinimasis, ne tik su

bendruomene, bet ir su visu [miestu], su išore.“

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

3.Ar yra

asmuo

atsakingas

uţ mokyklos

viešuosius

Informantas 1 „Labiausiai aš“

„Šiaip tai mokykloje pas mus uţsiima ţmogus,

kuris viena koja yra pas mus mokyklos

geografijos mokytojas, kita Ugdymo plėtotės

centre vienas iš tų mokomųjų filmų ekspertų.

Tai va, kaţkaip tarpininkaujant.“

V2_vadovas

V2_mokytojas

V2_ekspertas

uţsiimantis

popamokinės

organizavimu

V1_tarpininkaujant

„Labiausiai aš“

„Šiaip tai mokykloje pas mus uţsiima ţmogus,

kuris viena koja yra pas mus mokyklos geografijos

mokytojas, kita Ugdymo plėtotės centre vienas iš

tų mokomųjų filmų ekspertų. Tai va, kaţkaip

tarpininkaujant.“

108

ryšius? Informantas 2 „Ţodţiu mes, galvojam, kad ryšiai su

visuomene, yra visi, kurie dirba mokykloje. Jie

maţiau ar daugiau su tuo susiduria.

Kur jie bebūtų, kur jie bekalbėtų:

konferencijose skaitytų pranešimą, seminarą,

susitiktų su kitais kolegomis ir netgi

neformalioj aplinkoj jeigu taip būtų, tai yra

tam tikra mokyklos... Tam tikra, viešųjų ryšių

dalis. Bet yra tokia dalis, kaip čia dabar

pasakyti... Yra daugiau maţiau organizuota

mokykloje, tai va. Mes neturim tokio

specialisto, kuris ten išmanytų, būtų baigęs

specialius mokslus, bet per savo patirtį, per

savo kaţkokį darbą, arba patirtį mes esam

kaţką įgiję, jau kaţkokį supratimą esam įgiję,

pasimokę iš savo klaidų. Kita vertus mes esam

tokia bendruomeninė mokykla, kurioje tėvai

dabai daug dalyvauja ir tie tėveliai, kurie

dirba labai tokioj vat srity, jie yra mūsų

konsultantai ir daţnai mums padeda, kaţką

tai. Nu vat, šitoj srity mus pakonsultuoja,

padeda.“

„Tai aš ne visai teisingai pasakiau, kad nėra

atsakingo ţmogaus uţ viešuosius ryšius. Iš

tikrųjų, tai administracijos darbuotojas yra

atsakingas, programuotojas yra atsakingas uţ

viešuosius ryšius ir mokytojus, kuris

techniškai tvarko mokyklos puslapį ir tai yra

toks vat duetas, nu galima sakyti kurie vat

atsakingi.. ir aišku, kad jie visada yra tarp

kolegų, jie visada turi galimybių gauti tam

tikrą pagalbą. Tai va. Ir tartis.“

V2_visi darbuotojai

M1_visur kur

mokytojai dalyvauja

M1_konferencijos

M1_pranešimų

skaitymas

M1_seminarai

M1_neformali

mokytojų veikla

M1_organizuota RsV

veikla

V2_nėra specialisto

V1_veikla per patirtį

V1_S2_mokymasis iš

klaidų

V2_tėvai

V2_administracija

V2_programuotojas

V1_tarimasis

„Ţodţiu mes, galvojam, kad ryšiai su visuomene,

yra visi, kurie dirba mokykloje. Jie maţiau ar

daugiau su tuo susiduria.“

„Kur jie bebūtų, kur jie bekalbėtų: konferencijose

skaitytų pranešimą, seminarą, susitiktų su kitais

kolegomis ir netgi neformalioj aplinkoj jeigu taip

būtų, tai yra tam tikra mokyklos, tam tikra ryšių su

visuomene dalis.“

„Mes neturim tokio specialisto, kuris ten

išmanytų, būtų baigęs specialius mokslus, bet per

savo patirtį, per savo kaţkokį darbą, arba patirtį

mes esam kaţką įgiję, jau kaţkokį supratimą esam

įgiję, pasimokę iš savo klaidų.“

„Tėvai dabai daug dalyvauja ir tie, tėveliai, kurie

dirba labai tokioj vat srity, jie yra mūsų

konsultantai ir daţnai mums padeda“

„...administracijos darbuotojas yra atsakingas,

programuotojas yra atsakingas uţ viešuosius

ryšius ir mokytojus, kuris techniškai tvarko

mokyklos puslapį ir tai yra toks vat duetas“

Informantas 3 „Tai aišku direktorius atsakingas. Tai viena iš

jo funkcijų, kurią jis privalo atlikti pagal

pareiginę instrukciją. Bet šiaip tai vieno

asmens, tokio, kuris būtų ryšių su visuomene

specialistas mes neturime. Tai yra kelių

ţmonių bendras, grupinis darbas. Jie ten tada

jau skirstosi veiklas, kas uţ ką atsakingas, bet

šiaip juk nieko negalima daryti be

direktoriaus ţinios. Turi būti klausimas

apsvarstomas, tada gaunamas leidimas.

V2_vadovas

(direktorius)

S1_vadovo veikla

pagal pareiginę

V2_nėra specialisto

V2_bendras darbas

V1_tarimasis

V1_per veiklas

V1_atsakomybės

V1_derinimas su

„Tai aišku direktorius atsakingas. Tai viena iš jo

funkcijų <...> juk nieko negalima daryti be

direktoriaus ţinios.“

„..šiaip tai vieno asmens, tokio, kuris būtų ryšių su

visuomene specialistas mes neturime.“

„...mokytojai ţino, ką galima viešint, o ką geriau

palikti uţdaram ratui.“

109

Viskas turi būti suderinta. Nu aišku, ten visų

nesukontroliuosi kartais, ką galima sakyti, o

ko ne, bet ir mokytojai ţino, ką galima viešint,

o ką geriau palikti uţdaram ratui.“

direktoriumi

V1_direktoriaus

kontrolė

V2_mokytojas

M1_viešas

kalbėjimas

Informantas 4 Neturim atskiro ţmogaus, kuris vien tuo

uţsiimtų.

Direktorius pas mus yra jau toks didţiausias

pagal pareigas, atsakingas su ryšiais su

kitomis institucijomis.

Aš daugiau atlieku tokius kitus reikalus,

susijusius su artimiausiu mokyklos viešinimu.

Aš informuoju kitus apie renginius (tėvams).

Susirinkimuose skaitau naudingą informaciją.

„Visi kaţką daro mokykloje.“

V2_nėra specialisto

V2_vadovas

(direktorius)

S1_ryšiai su

institucijomis

V2_pavaduotojos

V1_mokyklos

viešumas

A1_tėvai

M1_renginiai

M1_susirinkimai

V2_visi darbuotojai

V2_mokyklos

bendruomenė

Neturim atskiro ţmogaus, kuris vien tuo uţsiimtų.

Direktorius pas mus yra jau toks didţiausias pagal

pareigas

Aš daugiau atlieku tokius kitus reikalus, susijusius

su artimiausiu mokyklos viešinimu.

Aš informuoju kitus apie renginius (tėvams).

Susirinkimuose skaitau naudingą informaciją.

„Visi kaţką daro mokykloje.“

Informantas 5 „Aš. Ko gero taip.“ V2_vadovas „Aš. Ko gero taip.“

Informantas 6 „Tai pagrinde, tai ir yra – administracija: tai

direktorė, pavaduotojai ir socialinis

pedagogas. Na šiaip ir mokytojai palaiko. Visi

palaiko..“

„Mūsų tokia įstaiga, kad mokytojos irgi

privalo palaikyti. Negali uţsidaryti.“

V2_administracija

V2_vadovas

V2_pavaduotojos

V2_socialinis

pedagogas

V2_mokytojas

V2_visi darbuotojai

„Tai pagrinde, tai ir yra – administracija: tai

direktorė, pavaduotojai ir socialinis pedagogas.“

„Na šiaip ir mokytojai palaiko. Visi palaiko. Mūsų

tokia įstaiga, kad mokytojos irgi privalo palaikyti.

Negali uţsidaryti.“

Informantas 7 „Tuose ryšiuose su visuomene dalyvauja na,

ne tiesiogiai, ne specialiai, kad tai viešųjų

ryšių akcija, bet tiesiog, per kaip dalyviai,

kaip kalbėtojai, kaip.. Vis tiek, vienaip ar

kitaip mokytojai, mokiniai, na tai va.“

V2_nėra specialisto

V2_mokytojas

V2_mokiniai

M1_viešas

kalbėjimas

„...dalyvauja <...> ne specialiai, kad tai viešųjų

ryšių akcija, bet tiesiog, per kaip dalyviai, kaip

kalbėtojai, kaip.. Vis tiek, vienaip ar kitaip

mokytojai, mokiniai...“

Informantas 8 „Nu šiaip tai jo, pagal visą hierald..

hierarchiją, tai būčiau aš, bet nebūtinai aš.

Tai yra skyrių vedėjos, pavaduotojos, kurios

irgi, kaip sakyt mezga ryšius dalina

informaciją su kitais, arba pateikia tą

informaciją. Galų gale suderina tai ir

mokytojai dalinasi sakykime. Ir dar tada turiu

V2_vadovas

V2_pavaduotojos

V2_skyrių vedėjai

S1_informacija

visuomenei

V2_mokytojai

V2_tėvai

„pagal <...> hierarchiją, tai būčiau aš, bet

nebūtinai aš.“

„Skyrių vedėjos, pavaduotojos, kurios irgi, kaip

sakyt mezga ryšius dalina informaciją su kitais,

arba pateikia tą informaciją.“

„...dar tada turiu omeny tėvus ir televiziją

110

omeny tėvus ir televiziją Kupiškio. Kartu su

kitom ţiniasklaidos priemonėm.“

V2_ţiniasklaida

M1_rajono televizija

Kupiškio. Kartu su kitom ţiniasklaidos

priemonėm.“

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

4. Su

kokiomis

organizacijo

mis,

institucijomi

s yra

palaikomi

ryšiai?

Informantas 1 „Tai daţniausi su ugdymu susijusios grupės.“

„Kalbu pavyzdţiui apie: numeris pirmas, yra

sakykim, su Lietuvos Respublikos Seimo

kanceliarija, su kuria mes organizuojame

įvairius renginius, vykdome įvairius

projektus.. Ir taip. Kanceliarijos yra Seimo

puslapyje, yra internetiniame puslapyje,

visada rasit... Tų mokyklų, su kuriomis jie

sudaro sutartis, renginius ar vykdomas,

kaţkokias bendrąsias veiklas, pavyzdys

numeris vienas. Tarkim antras, pavyzdys

puikus yra jau dabar kitu aspektu kalbu, yra

Naujamiesčio ūkį, irgi yra susikūrę savo tokį,

kaip tinklalapį ir netgi tokį paprastą leidinį

irgi „Naujamiesčio būstas“.. ūkis, kaip jis ten

vadinasi irgi apima, kai Naujamiestyje

esančias mokyklas, taip pat ką jos veikia, ką

jos daro. Tiesiog arba naudojantis tų ryšių,

viešųjų vadinamųjų, kalbu ne tik internetinį

puslapį, be tų viešųjų ryšių neįmanomos

bendros talkos, bendri kaţkokie renginiai,

arba sakykim kaţkokie renginiai senukams, ką

mes darom, nes daug ką daro mokykla,

mokykla šiais laikais tikrai daug ką daro. Na

ir visi kiti: aš šneku apie aukštąsias mokyklas,

visi tie partneriai, visi tie sąlyčiuose taškai,

kurie kaip nori taip ir per renginius, per

ugdymo procesą yra susiję, aukštosios

mokyklos, profesinės mokyklos, Vilniaus

gimnazijos, su kuriomis bendradarbiaujam,

mūsų mokykla ir respublikos <...> mokyklos,

tai visa tai be tų ryšių, nei per kur.“

A1_su ugdymu

susijusios grupės

A1_LR Seimo

kanceliarija

M1_renginiaiM1_pro

jektaiM1_info

partnerių puslapiuose

M1_sutartys

M1_renginiai

M1_veiklos su

partneriais

M1_partnerių

leidiniai

M1_info partnerių

puslapiuose

M1_partnerių RsV

M1_renginiai

A1_aukštosios

mokyklos

A1_profesinės

mokyklos

A1_mokyklos

A1_socialiniai

partneriai

„Tai daţniausi su ugdymu susijusios grupės.“

„...numeris pirmas, yra sakykim, su Lietuvos

Respublikos Seimo kanceliarija <...>

Kanceliarijos yra Seimo puslapyje, yra

internetiniame puslapyje, visada rasit... Tų

mokyklų, su kuriomis jie sudaro sutartis, renginius

ar vykdomas, kaţkokias bendrąsias veiklas.“

„Tarkim antras, pavyzdys puikus yra jau dabar

kitu aspektu kalbu, yra Naujamiesčio ūkį, irgi yra

susikūrę savo tokį, kaip tinklalapį ir netgi tokį

paprastą leidinį irgi „Naujamiesčio būstas“.. ūkis,

kaip jis ten vadinasi irgi apima, kai Naujamiestyje

esančias mokyklas, taip pat ką jos veikia, ką jos

daro.“

„...apie aukštąsias mokyklas, visi tie partneriai,

visi tie sąlyčiuose taškai, kurie kaip nori taip ir

per renginius, per ugdymo procesą yra susiję,

aukštosios mokyklos, profesinės mokyklos,

Vilniaus gimnazijos, su kuriomis

bendradarbiaujam, mūsų mokykla ir respublikos

<...> mokyklos...“

„Mokomieji filmai yra skirti visos respublikos

pedagogams. Jie yra kvalifikacijos ugdymu.“

Informantas 2 „Atskirų organizacijų mes neturim.“ A1_atskirų „Atskirų organizacijų mes neturim.“

111

„Didţia dalim tai, mokyklos bendruomenė.

Galbūt taip. Bet labai priklauso nuo renginio,

vat pavyzdţiui šitos šventės, mes paprastai

skelbiam, yra toksai puslapis... Atsiprašau,

toksai bendras paštas visų savivaldybės

mokyklų, mes išsiunčiam visiems kvietimą, tai

vat, kaţkiek tai dalyvauja. Labai priklauso

nuo konteksto, kiek tai yra bendra. Kartas yra

labai specifiška ir tikrai manom nėra

tikslinga, traukti kitus.“

organizacijų neturi

A1_mokyklos

bendruomenė

M1_renginiai

M1_šventės

M1_savivaldybės

mokyklų paštas

„...mokyklos bendruomenė.“

„...bendras paštas visų savivaldybės mokyklų, mes

išsiunčiam visiems kvietimą, tai vat, kaţkiek tai

dalyvauja.“

„Kartas yra labai specifiška ir tikrai manom nėra

tikslinga, traukti kitus.“

Informantas 3 „Nu tai čia labai platu. Yra daug tų grupių,

nes ir tėvai, ir uţ mokyklos kas vyksta... Tai

čia tam jau galima išskirti dvi didţiules

grupes, tai būtų vidinė ir išorinė grupė.

Vidinei tai priklauso visa mokyklos

bendruomenė: ir tėvai, vaikai ir mokytojai,

administracija, valdţia, kuriai mes

atsiskaitom. Kas čia dar... Dar tada, kaip ten

tie... na visi, kurie tiesiogiai su mokykla susiję.

Tada kita pusė tai uţ mokyklos kas vyksta, čia

jau kalbu apie partnerius daugiausia, o jų tai

yra visokių. Ir mokyklos, ir ţiniasklaida. O

tikslai, tai irgi parodyti kas mes esam, ką

darom. Bet jau plačiau.“

A1_tėvai

S1_platumas

A1_ dvi grupės –

vidinė ir išorinė

A1_mokyklos

bendruomenė

A1_tėvai

A1_mokiniai

A1_mokytojai

A1_administracija

A1_politikai

A1_su ugdymu

susijusios grupės

S1_A1_kas vyksta uţ

mokyklos

A1_socialiniai

partneriai

A1_mokyklos

A2_ţiniasklaida

A3_info apie mok.

skleidimas

A2_verslumui

„Yra daug tų grupių, nes ir tėvai, ir uţ mokyklos

kas vyksta...“

„Tai čia tam jau galima išskirti dvi didţiules

grupes, tai būtų vidinė ir išorinė grupė.“

„Vidinei tai priklauso visa mokyklos

bendruomenė: ir tėvai, vaikai ir mokytojai

administracija, valdţia, kuriai mes atsiskaitom.“

„...kita pusė tai uţ mokyklos kas vyksta, čia jau

kalbu apie partnerius daugiausia, o jų tai yra

visokių. Ir mokyklos, ir ţiniasklaida.“

Informantas 4 „Labiausiai tai su tėvais“ stengiasi įtraukti,

domėtis mokyklos, vaikų reikalais, nes

pastebi, kad per maţai domisi savo vaikais.

„Tada visi šitie bendruomenės nariai“. Jie

daug prisideda prie mokyklos gyvenimo

„...darėm dabar su [mikrorajono] savivaldybe

tokią akciją. Tai ten jau visam miestui

renginys buvo.“

Mes darom, skelbiam apie savo darbus.

A1_tėvai

A3_pritraukiamos

auditorijos

A3_skatinti

domėjimąsi vaikais

A1_bendruomenė

A1_steigėjas

„Labiausiai tai su tėvais“

„...darėm dabar su [mikrorajono] savivaldybe

tokią akciją. Tai ten jau visam miestui renginys

buvo.“

„Partneriai, kaip sakiau“.

112

„Partneriai, kaip sakiau“. Bendradarbiaujam

čia labai su [Vilniaus miesto] gimnazija.“

Vykdytas projektas apie sveiką gyvenseną.

Su savivaldybe, nes steigėjas. Valdţios

institucijos kurioms mokykla siunčiam

ataskaitas.

Seimas, kaip mokinius daţnai priimanti

institucija.

M1_akcijos

M1_renginiai

A3_info apie mok.

Skleidimas

A1_socialiniai

partneriai

A1_mokyklos

M1_projektai

A1_steigėjas

A1_valdţios

institucijos

M1_veiklos ataskaita

A1_valdţios

institucijos

Informantas 5 „Nu tai aišku, pirmiausia yra palaikomi su

organizacijomis, su kuriomis sakykim

bendraujama pirkimuose kaţkokiuose ir ...

toliau projektus visokius rašom: tai eina tuo

pačiu ir mokyklos sakykim. PPT taryba ir

mokinių pagalbos ir vaiko teisių tarnybos. Nu

tiesiog organizacijos, be kurių mes negali

gyventi. Ir sakykim su gimnazija, ir su Verslo

technologijų mokyklom, kur mūsų mokiniai

eina. Na turim sutartis ir bendraujam su jom.“

A1_viešieji pirkimai

M1_projektai

A1_mokyklos

A1_PPT

A1_mokinių

pagalbos tarn.

A1_švietimui

svarbios

organizacijos

A1_profesinės

mokyklos

M1_sutartys

V1_bendradarbiavim

as

„...pirmiausia yra palaikomi su organizacijomis,

su kuriomis sakykim bendraujama pirkimuose...“

„...projektus visokius rašom: tai eina tuo pačiu ir

mokyklos sakykim<...> su gimnazija, ir su Verslo

technologijų mokyklom, kur mūsų mokiniai eina.“

„PPT taryba ir mokinių pagalbos ir vaiko teisių

tarnybos. Nu tiesiog organizacijos, be kurių mes

negali gyventi.“

„Na turim sutartis ir bendraujam su jom.“

Informantas 6 „Tai yra... su visuomene: ir socialiniai

partneriai ir ţiniasklaida, ir.. Na, kaip.. Na

pagrinde ţiniasklaida ir socialiniai partneriai

visi. Bendruomenė.“

„Na tai jeigu pradėsim nuo socialinių

partnerių, tai mes kaip palaikom: ir

bendradarbiaujam ir keičiamės ir parodomis

ir ir... na vienu ţodţiu... e.. kaip čia dabar

pasakyti, labai staiga. Ee... Bendradarbiaujam

ne tik parodomis, keičiamės ir koncertais nu

vienu ţodţiu, mokiniais keičiamės, darbais

keičiamės diskusijomis. Nu vienu ţodţiu

A1_visuomenė

A1_socialiniai

partneriai

A2_ţiniasklaida

A1_bendruomenė

M1_keitimasis

parodomis

V1_bendradarbiavim

as

M1_koncertai

„Tai yra... su visuomene: ir socialiniai partneriai

ir ţiniasklaida, ir.. Na, kaip.. Na pagrinde

ţiniasklaida ir socialiniai partneriai visi.

Bendruomenė.“

“...socialinių partnerių, tai mes kaip palaikom: ir

bendradarbiaujam ir keičiamės ir parodomis.

<...> Bendradarbiaujam ne tik parodomis,

keičiamės ir koncertais nu vienu ţodţiu, mokiniais

keičiamės, darbais keičiamės diskusijomis.“

„...įvairios yra įstaigos, su kuriomis mes

bendraujam daugiau ugdymo tikslais...“

„...mes bendravę, bendradarbiavę ir esam

113

įvairios yra įstaigos ir aš negaliu va taip va

apibendrintai kalbėti. Yra mokymo įstaigos, su

kuriomis mes bendraujam daugiau ugdymo

tikslais, o visos kitos įstaigos... mes

bendradarbiaujam kitais tikslais. <...>.Vat

neţinau, kaip čia jums įvardinti. Turim ir uţ

rajono, turim ir platesnių, turim ir ... mes

bendravę, bendradarbiavę ir esam įvairiuose

projektuose tarptautiniuose, tai ir palaikom

tuos ryšius ir dabar irgi tarptautinius ryšius.

Na tai dabar tokie dabar ryšiai, kai mes

pasisveikinam vieni kitus su šventėmis, galų

gale keičiamės parodomis, dailės parodomis,

keičiamės ir dabar. Jie mum iš Ispanijos

pavyzdţiui atsiunčia kaţkokius piešinius, mes

jiem siunčiam piešinius. Na va tokiais darbais

keičiamės, na ir vat su kuriais buvusiais

partneriais, o su esamais irgi kai kada

susitikinėjam, mokytojų komandos

susitikinėja., kalbasi, bendrauja įvairiais,

įvairiais klausimais... ugdymo. Na, o rajone

sakykim, tai mes per ţiniasklaidą tik apie savo

mokyklą mes ir televiziją Kupiškio ir

laikraščius mes rašom, kviečiamės

ţiniasklaidą vienu ţodţiu. Vaikai rašo.

M1_mokinių mainai

M1_diskusijos

A1_mokyklos

A3_ugdymo tikslai

A3_kiti tikslai

A1_rajono

bendruomenė

A1_visuomenė

M1_projektai

M1_šventės

M1_keitimasis

parodomis

M1_susitikimai su

partneriais

M1_mokytojų darbo

grupės

M1_diskusijos

A3_ugdymo tikslai

A2_ţiniasklaida

M1_A2_rajono

televizija

A2_rajono spauda

M1_mokinių kūryba

spaudoje

įvairiuose projektuose tarptautiniuose, tai ir

palaikom tuos ryšius ir dabar irgi tarptautinius

ryšius.“ „Jie mum iš Ispanijos pavyzdţiui

atsiunčia kaţkokius piešinius, mes jiem siunčiam

piešinius.“

„Na, o rajone sakykim, tai mes per ţiniasklaidą tik

apie savo mokyklą mes ir televiziją Kupiškio ir

laikraščius mes rašom, kviečiamės ţiniasklaidą

vienu ţodţiu. Vaikai rašo.“

Informantas 7 „Visų pirma bendruomenė. Ką dabar

laikysime bendruomene: visų pirma tai yra

steigėjas, yra Švietimo skyrius, yra rajono

vadovai, yra Taryba, yra pagaliau Tarybai

pristatomas... Ataskaita veiklos, uţ metus. Tai

irgi yra tam tikra prasme kaip ir ryšiai,

viešieji kaţkokie. Kada Tarybos nariai skaito,

domisi ir pritaria, ar nepritaria. Tai ir

politikai, ir gyventojai, ir tėvai, ir

bendruomenė. Aplamai Kupiškio rajono ir

bendruomenė tėvų, ir kitų mokyklų

bendruomenė, o daugiau aš galvoju... Kas dar

čia, galėtų būti mūsų tie taikiniai? Na

daugiau, tai iš esmės ir nebėra. Mes čia

ministerijai kaţko neorime specialiai... Vat,

kad dėl to irgi specialiai nedarome. Lietuvai

A1_bendruomenė

A1_steigėjas

A1_švietimo skyrius

A1_rajono vadovai

A1_rajono Taryba

M1_veiklos ataskaita

V1_tarimasis

A1_politikai

A1_bendruomenė

A1_tėvai

A1_mokyklos

bendruomenė

„Visų pirma bendruomenė <...> steigėjas, yra

Švietimo skyrius, yra rajono vadovai, yra Taryba“

„Ataskaita veiklos, uţ metus. Tai irgi yra tam tikra

prasme kaip ir ryšiai, viešieji kaţkokie.“

„Tai ir politikai, ir gyventojai, ir tėvai, ir

bendruomenė.“

„Kas dar čia, galėtų būti mūsų tie taikiniai?“

„Mes čia ministerijai kaţko neorime specialiai,

vat kad dėl to irgi specialiai darome. Lietuvai irgi

kaţkaip čia, mastai per dideli.“

„Kupiškio bendruomenės įvairioms sudėtinėms

dalims: politikams, gyventojams, tėvams,

valdininkams, visiems jiems.“

114

irgi kaţkaip čia, mastai per dideli. Tiesiog

Kupiškio bendruomenės įvairioms sudėtinėms

dalims: politikams, gyventojams, tėvams,

valdininkams, visiems jiems.“

Informantas 8 „Nu šiaip tai paprastai informacijos gavėjai

mūsų tie sakykim... tėvai, globėjai ir šiaip

suinteresuoti, o šiaip tai skleidţiam

informaciją, mes ne tik Kupiškio, bet ir

respublikinėje spaudoje, tarptautiniuose

projektuose, su partneriai įvairiausiais, o tų

partnerių čia ojjj... išvardint tai daug yra.

Sakykim jeigu Lietuvoj tai yra Alytaus šaltinio

mokykla, Utenos Rapolo Šaltinio

progimnazija, Pasvalio Lėvens pagrindinė, o

tarptautinėj, tai bendradarbiaujam su... su

Valkuviena, lenkų mokykla.“

„ <...>su miškų urėdija ten bendradarbiaujam

<...>.“

A1_tėvai

A1_globėjai

A1_suinteresuoti

asmenys

S1_informacija

visuomenei

M1_A2_rajono

spauda

M1_A2_šalies

spauda

M1_projektai

A1_socialiniai

partneriai

A1_mokyklo

A1_miškų urėdija

„...paprastai informacijos gavėjai mūsų tie

sakykim... tėvai, globėjai ir šiaip suinteresuoti“

„...skleidţiam informaciją, mes ne tik Kupiškio,

bet ir respublikinėje spaudoje, tarptautiniuose

projektuose, su partneriai įvairiausiais“

„Lietuvoj tai yra Alytaus šaltinio mokykla, Utenos

Rapolo Šaltinio progimnazija, Pasvalio Lėvens

pagrindinė, o tarptautinėj, tai bendradarbiaujam

su... su Valkuviena, lenkų mokykla.“

„ <...>su miškų urėdija ten bendradarbiaujam

<...>.“

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

5.Kiek

svarbi

ţiniasklaida

mokyklos

informacijos

sklaidai?

Informantas 1 „Bet aišku, jeigu kalbam apie ryšius, jeigu tu

esi tokius kaip... Na, organizuoji pavyzdţiui,

sakykim, kaip vaikų ir jaunimo solinio

dainavimo konkursą [ţymiam ţmogui] atmint,

nes [tas ţymus ţmogus] būtent šioj mokykloj

mokėsi ir baigė. Tai ţinoma, pirmiausia

reikalinga šiaip ryšiai, kaip ţiniasklaidos

ryšiai ir tu pasitelki į pagalbą ir buvusius

abiturientus ir netgi televiziją ir tikrai yra

„ačiū jai“. Tie konkursai yra rodom ir

parodomi, kaip reklama ir kitaip anonsuojami,

bet kartu šneku dabar apie tą verslumo pusę,

apie ekonominę pusę, be ryšių su visuomene,

tu negali tų prizinių fondo, to vadinamo telkti,

visų tų apdovanojimų.“

M1_konkursai

A2_ţiniasklaida

A1_buvę mokiniai

A2_ televizija

A2_reklama

A2_verslumui

A3_verslumui

S2_svarbu mokyklai

„...organizuoji pavyzdţiui, akykim, kaip vaikų ir

jaunimo solinio dainavimo konkursą Kernagiui

atmint, nes Kernagis būtent šioj mokykloj mokėsi

ir baigė, tai ţinoma, pirmiausia reikalinga šiaip

ryšiai, kaip ţiniasklaidos ryšiai ir tu pasitelki į

pagalbą ir buvusius abiturientus ir netgi televiziją

ir tikrai yra ačiū jai tie konkursai yra rodom ir

parodomi, kaip reklama ir kitaip anonsuojami...“

„...kartu šneku dabar apie tą verslumo pusę, apie

ekonominę pusę, be ryšių su visuomene, tu negali

tų prizinių fondo, to vadinamo telkti, visų tų

apdovanojimų.“

115

Informantas 2 „Mes esam davę interviu ir ne vieną kartą,

esam dalyvavę laidose, bet tai nebuvo mūsų

iniciatyva. Tai paprastai, kaţkas kreipdavosi

ir mes, nu ţodţiu, kalbėdavo atstovas.“

M1_interviu

A2_dalyvavimas

laidose

M1_interviu

M1_dalyvavimas

laidose

V2_atstovas

M1_viešas

kalbėjimas

„Mes esam davę interviu ir ne vieną kartą, esam

dalyvavę laidose, bet tai nebuvo mūsų iniciatyva.

Tai paprastai, kaţkas kreipdavosi ir mes, nu

ţodţiu, kalbėdavo atstovas.“

Informantas 3 „Kaţkiek svarbu, nes tai vienas iš

efektyviausių būdų, bendruomenės dėmesiui

gauti, tai sakyčiau... Taip, svarbu. “

A2_ţiniasklaida

S3_bendruomenės

dėmesio gavimas

S2_svarbu mokyklai

„Kaţkiek svarbu, nes tai vienas iš efektyviausių

būdų, bendruomenės dėmesiui gauti, tai

sakyčiau... Taip, svarbu. “

Informantas 4 „Svarbi, nes tai būdas apie save pranešti

suinteresuotiems asmenims ir grupėms.“

Ţiniasklaida pati nelabai domisi iki tol, kol

kas nors nenutinka. Ţiniasklaida visada ieško,

to kas šokiruotų ir laukia, krizinės situacijos.

„Tada jau labai domisi mumis“.

Mokytojai deda mokinių kūrybą į miesto

laikraščius.

„Rašom apie projektus ar ten kokias akcijas.“

Mokykla turi savo gimnazistų leidţiamą

leidinį.

Praeitais metais, kai dalyvavo [projekte] tai

straipsnis į „Lietuvos rytą“ įdėtas buvo. Tai

buvo išskirtinis projektas.

S2_svarbu mokyklai

A2_ţiniasklaida

S3_mokyklos

ţinomumas

S3_informacija

suinteresuotoms

grupėms

S1_informacija apie

mokyklą

A2_ţiniasklaida

A2_rajono spauda

M1_mokinių kūryba

spaudoje

M1_akcijos

M1_projektai

M1_mokyklos

laikraštis

M1_projektai

M1_šalies spauda

M1_projektai

„Svarbi, nes tai būdas apie save pranešti

suinteresuotiems asmenims ir grupėms.“

„Ţiniasklaida visada ieško, to kas šokiruotų ir

laukia, krizinės situacijos.“

„Rašom apie projektus ar ten kokias akcijas.“

Mokykla turi savo gimnazistų leidţiamą leidinį.

Informantas 5 „O iš kitos pusės, jeigu būna klausimai iš

ţiniasklaidos, jeigu domina, kokie reikalai,

tada jie kreipiasi. Tada mes duodam

informaciją.“

„Darant išvadas iš to... Reiškias svarbi.“

A2_ţiniasklaida

A3_info apie mok.

Skleidimas

V1_ryšiai būtini

S2_svarbu mokyklai

„O iš kitos pusės, jeigu būna klausimai iš

ţiniasklaidos, jeigu domina, kokie reikalai, tada

jie kreipiasi. Tada mes duodam informaciją.“

„Darant išvadas iš to ką sakiau... Reiškias

svarbi.“

Informantas 6 „Tai rašom į laikraščius apie renginius ir

šiaip veiklas.“

A2_ţiniasklaida

A2_rajono spauda

S1_mokyklos veikla

„Tai rašom į laikraščius apie renginius ir šiaip

veiklas.“

Informantas 7 „Aš įsivaizduoju, kad ten, miestuose, kur yra... A3_konkurencija „Aš įsivaizduoju, kad ten, miestuose, kur yra...

116

Kur yra gimnazija, gimnazija, viena šalia

kitos ir jos kovoja dėl vaikų kaţkaip, tai aš

įsivaizduoju, tie ryšiai su visuomene tada

įgauna kaţkokią na, prasmę, na ir svarbą ir

būtent dėl to, ţodţiu svarbu pasidţiaugti apie

save. O mūsų... iš esmės to nesiekiam bet tas

veiklas darydami visada stengiamės kad apie

tas veiklas bendruomenė ţinotų.“

S1_konkurencijai

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

S3_mokyklos

ţinomumas

A1_bendruomenė

V1_per veiklas

Kur yra gimnazija, gimnazija, viena šalia kitos ir

jos kovoja dėl vaikų kaţkaip, tai aš įsivaizduoju,

tie ryšiai su visuomene tada įgauna kaţkokią na,

prasmę...“

Informantas 8 „Mes daug naudojamės, nuolat ką nors tokiu

būdu viešinam. Reiškia ryšiai su ţiniasklaida

svarbūs ir turi būti nuolat plečiama... tas

tinklas su ţiniasklaidos atstovais.“

A2_ţiniasklaida

S1_ţiniasklaida

V1_nuolat plečiami

A2_nuolat plečiami

S1_svarbi mokyklos

veikla

S1_platumas

„Mes daug naudojamės, nuolat ką nors tokiu būdu

viešinam. Reiškia ryšiai su ţiniasklaida svarbūs ir

turi būti nuolat plečiama... tas tinklas su

ţiniasklaidos atstovais.“

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

6. Ko siekia

mokykla

palaikydama

viešuosius

ryšius su

minėtomis

organizacijo

mis,

bendruomen

ėmis,

institucijomi

s?

Informantas 1 „Tai kiekviena mokykla apie savo veiklą, savo

mokinių pasiekimus, didţiavimąsi mokiniais ir

jų pasiekimais ir kartu savo gyvenimą,

kasdieninį gyvenimą ir kalbu ne tik apie tuos

pozityvus dalykus, bet kai kada ir apie

negatyvius. Kuo daugiau naudojantis ryšiais

su visuomene skelbs, kuo bus tikslesnė

informacija apie, neiškraipyta, taisyklinga, tuo

ji geriau pasieks tuos į kurį mokykla yra

orientuota: tai yra į vaikus ir jų tėvus.

Reikalingi tie ryšiai su visuomene.“

„...be tų viešųjų ryšių neįmanomos bendros

talkos, bendri kaţkokie renginiai, arba

sakykim kaţkokie renginiai senukams, ką mes

darom...“

A3_mokinių

pasiekimai

S2_svarbu visoms

mokykloms

A3_veiklos

pristatymas

A3_veiklos

pristatymas

A3_įvaizdţio

formavimas

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A3_problemų

viešinimas

A3_info apie mok.

Skleidimas

A3_informacijos

tikslinimas

A3_pritraukiamos

auditorijos

„Tai kiekviena mokykla apie savo veiklą, savo

mokinių pasiekimus, didţiavimąsi mokiniais ir jų

pasiekimais ir kartu savo gyvenimą, kasdieninį

gyvenimą ir kalbu ne tik apie tuos pozityvus

dalykus, bet kai kada ir apie negatyvius.“

„Kuo daugiau naudojantis ryšiais su visuomene

skelbs, kuo bus tikslesnė informacija apie,

neiškraipyta, taisyklinga, tuo ji geriau pasieks tuos

į kurį mokykla yra orientuota: tai yra į vaikus ir

jų tėvus.“

„...su kuria mes organizuojame įvairius renginius,

vykdome įvairius projektus..“

„...be tų viešųjų ryšių neįmanomos bendros talkos,

bendri kaţkokie renginiai, arba sakykim kaţkokie

renginiai senukams, ką mes darom...“

117

A3_pritraukiamos

auditorijos

A3_bendros veiklos

organizavimas

Informantas 2 „Ryšiai su visuomene dar yra tam, kad

formuotų mokyklos, tam tikrą įvaizdį.

Atspindėtų iš tikrųjų, jos realų gyvenimą, mes

taip galvojam. Tai vat tokios, lygtai

pagrindinės funkcijos mokykloje vykdomos

ryšių su visuomene. Atspindėtų tą, kasdienybę,

tradicijas įvairias ir kurtų tam tikrą mokyklos

veidą.“

„O tikslai, tai irgi parodyti kas mes esam, ką

darom. Bet jau plačiau.“

A3_įvaizdţio

formavimas

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A3_veiklos

pristatymas

A3_informacijos

tikslinimas

A3_veiklos

pristatymas

A3_įvaizdţio

formavimas

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A3_info apie mok.

Skleidimas

S1_platumas

„...formuotų mokyklos, tam tikrą įvaizdį.

Atspindėtų iš tikrųjų, jos realų gyvenimą, mes taip

galvojam.“

„Atspindėtų tą, kasdienybę, tradicijas įvairias ir

kurtų tam tikrą mokyklos veidą.“

„O tikslai, tai irgi parodyti kas mes esam, ką

darom. Bet jau plačiau.“

Informantas 3 „Šito klausimo kaţkaip net nebuvom kėlę,

kartais apie tai net nepagalvoji. Na o tikslai,

tai ką aš ţinau.. Visokie tie tikslai... Bet tikslai

tai čia jau irgi skiriasi... Bet, šiaip siekiam,

kad mokykla būtų ţinoma, o informacija

pasiektų visus kam jinai svarbi. Su visais

skirtingi tie tikslai.. Kaip pasakyt. Su

ţiniasklaida tai norim, kad tai, kad kas pas

mus mokykloje vyksta, mūsų gyvenimas nebūtų

ţinomas tik mum vieniem. Turim ką parodyt,

tai ir siekiam parodyt. Ir šiaip dedam gi

visokius skelbimus ir ţmones kviečiam.

Nenorim būti uţsidarę, juo labiau, kad tokie ir

tikslai keliami visom švietimo įstaigom.“

A3_nesidomėjo

A3_mokyklos

ţinomumas

A3_info apie mok.

Skleidimas

A2_ţiniasklaida

A3_veiklos

pristatymas

V1_mokyklos

viešumas

M1_skelbimai

A3_pritraukiamos

auditorijos

A3_tikslas viešieji

poreikiai

„Visokie tie tikslai... Bet tikslai tai čia jau irgi

skiriasi...“

„...šiaip siekiam, kad mokykla būtų ţinoma, o

informacija pasiektų visus kam jinai svarbi.“

„Su ţiniasklaida tai norim, kad tai, kad kas pas

mus mokykloje vyksta, mūsų gyvenimas nebūtų

ţinomas tik mum vieniem.“

„Turim ką parodyt, tai ir siekiam parodyt.“

„Nenorim būti uţsidarę, juo labiau, kad tokie ir

tikslai keliami visom švietimo įstaigom.“

Informantas 4 „Mes norim būt ţinomi.“

„Kad nesakytų apie mus: „Va, [gimnazija] tik

moko, moko mokinius.“ <...> mes ir kitkuo

uţsiimam tai reikia, kad ţinotų.“

Reikia save parydyti iš gerosios pusės,

A3_mokyklos

ţinomumas

A3_veiklos

pristatymas

A3_įvaizdţio

„Mes norim būt ţinomi.“

„mes ir kitkuo uţsiimam tai reikia, kad ţinotų.“

„Reikia save parydyti iš gerosios pusės, atkreipti

dėmesį.“

„O šiaip įvairūs tie tikslai“

118

atkreipti dėmesį.

Maţėjant mokinių skaičiui reikia pritraukti

būsimus mokinius.

„O šiaip įvairūs tie tikslai“

Su uţsieniu, tai – mokinių mainai.

Su tėvais – pritraukimas.

Su valdţios padaliniais parodyti, kad

„atliekam mokyklos misiją, siekiam bendro

tikslo Lietuvai. Tai aš čia apie ţmogaus

ugdyma kalbu. “

formavimas

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A3_konkurencija

A3_kiti tikslai

A1_tėvai

A1_mokiniai

A1_valdţios

institucijos

A3_ugdymo tikslai

A3_bendradarbiavim

as

M1_mokinių mainai

A3_pritraukiamos

auditorijos

Informantas 5 „įvairios institucijos, įvairūs ir tikslai.“

„Na, kaip su kuriom.. Su kai kuriom turim

sutartis surašę, kur sieja, o su kitom ir

ţodinių. Tiesiog bendri interesai kai sieja,

tada. O su ţiniasklaida. Su ţiniasklaida mes

patys kreipiamės norėdami savo įmonę,

įstaigą, mokyklą pareklamuot, tai pavyzdţiui

ir kokius renginius susitikimus su kokiais

garsesniais ţmonėm jeigu darom, akcijas

jeigu kaţkokias darom. Tiesiog dedam daug,

stengiamės dėt.“

A3_kiti tikslai

M1_sutartys

M1_susitikimai su

partneriais

A2_ţiniasklaida

A3_įvaizdţio

formavimas

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A3_info apie mok.

Skleidimas

M1_renginiai

M1_susitikimai su

ţymiais ţmonėmis

M1_akcijos

M1_rajono spauda

„įvairios institucijos, įvairūs ir tikslai.“

„Su kai kuriom turim sutartis surašę, kur sieja, o

su kitom ir ţodinių. Tiesiog bendri interesai kai

sieja, tada.“

„Su ţiniasklaida mes patys kreipiamės norėdami

savo įmonę, įstaigą, mokyklą pareklamuot, tai

pavyzdţiui ir kokius renginius susitikimus su

kokiais garsesniais ţmonėm jeigu darom, akcijas

jeigu kaţkokias darom. Tiesiog dedam daug,

stengiamės dėt“

Informantas 6 „ Tai norim parodyti mokyklos veiklą. Ką

veikia, ką jinai daro, Kupiškio visuomenė

sakykim ţinotų pagrindines mokyklos veiklos

kryptis, viską. Na tiesiog mokyklos darbą.“

„Tai sakykim paramos tikslais ir paramos

ieškom, ir kviečiam ateit ir mes pas juos

einam.“

„...Yra mokymo įstaigos, su kuriomis mes

bendraujam daugiau ugdymo tikslais, o visos

kitos įstaigos... mes bendradarbiaujam kitais

tikslais.“

A3_veiklos

pristatymas

A3_info apie mok.

Skleidimas

A3_paramos paieška

A3_ugdymo tikslai

A3_bendradarbiavim

as

M1_mokytojų darbo

grupės

A3_ugdymo tikslai

„Tai norim parodyti mokyklos veiklą. Ką veikia,

ką jinai daro, [miesto] visuomenė sakykim ţinotų

pagrindines mokyklos veiklos kryptis, viską. Na

tiesiog mokyklos darbą.“

„Tai sakykim paramos tikslais ir paramos ieškom,

ir kviečiam ateit ir mes pas juos einam.“

„...Yra mokymo įstaigos, su kuriomis mes

bendraujam daugiau ugdymo tikslais, o visos

kitos įstaigos... mes bendradarbiaujam kitais

tikslais.“

„...tokiais darbais keičiamės, na ir vat, su kuriais

119

„...tokiais darbais keičiamės, na ir vat, su

kuriais buvusiais partneriais, o su esamais

irgi kai kada susitikinėjam, mokytojų

komandos susitikinėja., kalbasi, bendrauja

įvairiais, įvairiais klausimais... ugdymo.“

buvusiais partneriais, o su esamais irgi kai kada

susitikinėjam, mokytojų komandos susitikinėja.,

kalbasi, bendrauja įvairiais, įvairiais klausimais...

ugdymo.“

Informantas 7 „Aš iš dalies jau ir susakiau, kad iš esmės

ugdymo procesas vyksta, kad jis kryptingas. Iš

esmės tie tikslai parodyti, kad mokykloje

veikla - prasminga, naudinga, reikalinga -

tiems vaikams, kurie ateina. Kad ugdo jų

kompetencijas, savybes, va dėl to, ne dėl kaţko

kito, ţodţiu parodyt bendruomenei, kad

darbuojamės, stengėmės, daţnai sekasi,

kartais gal maţiau, kartais daugiau. Nu tai vat

šitie tikslai.“

„...ţodţiu svarbu pasidţiaugti apie save. O

mūsų... iš esmės to nesiekiam bet tas veiklas

darydami visada stengiamės kad apie tas

veiklas bendruomenė ţinotų.“

V1_kryptingumas

A3_veiklos

pristatymas

A3_info apie mok.

Skleidimas

A3_mokinių

pasiekimai

A3_pritraukiamos

auditorijos

A3_įvaizdţio

formavimas

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A3_veiklos

pristatymas

„...kad iš esmės ugdymo procesas vyksta, kad jis

kryptingas. Iš esmės tie tikslai parodyti, kad

mokykloje veikla - prasminga, naudinga,

reikalinga - tiems vaikams, kurie ateina.“

„Kad ugdo jų kompetencijas, savybes, va dėl to,

ne dėl kaţko kito, ţodţiu parodyt bendruomenei,

kad darbuojamės, stengėmės, daţnai sekasi,

kartais gal maţiau, kartais daugiau.“

„...ţodţiu svarbu pasidţiaugti apie save“

„...tas veiklas darydami visada stengiamės kad

apie tas veiklas bendruomenė ţinotų.“

Informantas 8 „Pagrindiniai tikslai tai yra parodyti,

pasirodyti tiek tėvams, tiek rajono visuomenei,

tiek Lietuvos, kad mes esam tokia mokykla,

siekiam išskirtinumo nes esam progimnazija,

garsaus miškininko vardu, todėl uţsiimam

miškininkyste, vat skleisti tas visas idėjas, su

miškų urėdija ten bendradarbiaujam, mus

filmuoja televizija. Vasarą filmavo, tai ir mus

pasikvietė pasifilmuoti. Tie visi ryšiai

paskleisti, ţodţiu, informaciją. Šiais laikais,

kada yra didelė konkurencija tai čia matyt..

nors aišku mes esam maţas miestelis, nėra su

kuo konkuruoti. Bet va yra [kitos miesto

mokyklos]. Norim pasirodyti, kad iš jų mes

esam šauniausi.“

V1_kryptingumas

A3_veiklos

pristatymas

A3_info apie mok.

Skleidimas

A3_mokinių

pasiekimai

A3_pritraukiamos

auditorijos

A3_įvaizdţio

formavimas

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A3_veiklos

pristatymas

„Pagrindiniai tikslai tai yra parodyti, pasirodyti

tiek tėvams, tiek rajono visuomenei, tiek Lietuvos,

kad mes esam tokia mokykla, siekiam

išskirtinumo...“

„Tie visi ryšiai paskleisti, ţodţiu, informaciją.“

„Šiais laikais, kada yra didelė konkurencija tai čia

matyt.. nors aišku mes esam maţas miestelis, nėra

su kuo konkuruoti. Bet va yra tos mokyklos <...>.

Norim pasirodyti, kad iš jų mes esam šauniausi.““

120

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

7.Kokie

būdai ir

metodai Jūsų

mokykloje

yra

naudojami

ryšiams su

visuomene

palaikyti?

Informantas 1 „Kitaip sakant, viską kas vyksta mokyklose....

Mmmm.. Buvo centralizuotai siunčiama

informacija, aš kalbu, apie renginius,

projektus. Į bendrą tokį renginių... Švietimo

departamente, renginių tokį bendrą, kaip

tinklalapį vadinamą. Iš ten galėdavo, ţmonės

suţinoti, kas, kur mokyklose vyksta, po to

sakykim naudojamės, kad ir tų institucijų, ne

konkrečių kur uţsiima viešaisiais ryšiais, bet

tų institucijų viešaisiais ryšiais, tai po gi, su

kuriuo esame sudarę bendradarbiavimo

sutartis.“

„Internetinis puslapis. Mokiniai save

„Facebook“ susikūrę. Yra tarpklasinis

facebokas, jeigu kalbam apie šimtadienis. Yra

mokinių tarybos facebookas, o šiaip mokytojai

nėra. Yra vat, tie vadinamieji, mokomieji

filmai, o šiaip daugiau.. yra per TAMO labai.

Naudojamės labai didelėm TAMO galimybėm.

Kai ten gali ir apie viską klausti ir apklausti,

tėvus pasitelkti, informatyviu informacijos

sklaidai, yra tikrai didelės išplėstos elektrono

dienyno galimybės. Daţniausiai elektroninį

dienyną. Nu, kokie čia dar metodai ? nu

ţodiniai visokie... tokie, stendiniai, bet tai jie

daugiau vietos bendruomenei. Kalbu ir apie

tėvus ir apie vaikus ir bendruomenės visus

narius. Daugiau tokie stendiniai, o šiaip

daugiau ne, nėra tokių.“

„Toliau esam pasidarę jau tokie populiarūs,

kaip Ugdymo plėtotės centro mokomųjų filmų

vieni iš, kaip pasakyti, organizatorių. Darymo

ir taip toliau, nes šiuo metu labai

mokomuosius filmus, pasitelkiant mūsų vaikus,

visi... visą bendruomenę į pagalbą, kuriami

filmą. Tiek šimtadienio... Apie šimtadienio

rengimą filmukas padarytas, tiek apie kartų...

kartų tą bendradarbiavimą, tiek apie

specialiųjų poreikių vaikų ugdymą...

M1_renginiai

M1_projektai

M1_mokyklų

renginių tinklalapis

M1_info partnerių

puslapiuose

M1_sutartys

M1_internetinis

puslapis

M1_Facebook grupės

M1_mokinių filmai

M1_elektroninis

dienynas

A1_tėvai M1_viešas

kalbėjimas

M1_stendai

A1_bendruomenė

A1_mokiniai

A3_bendros veiklos

organizavimas

A3_bendradarbiavim

as

M1_mokomieji

filmai pedagogams

A3_pedagogų

kvalifikacija

M1_edukacinės

pamokos

pedagogamas

M1_akcijos

„Buvo centralizuotai siunčiama informacija, aš

kalbu, apie renginius, projektus“

„...bendrą tokį renginių... Švietimo departamente,

renginių tokį bendrą, kaip tinklalapį vadinamą. Iš

ten galėdavo, ţmonės suţinoti, kas, kur mokyklose

vyksta...“

„...naudojamės, kad ir tų institucijų, ne konkrečių

kur uţsiima ryšiais su visuomene ryšiais, bet tų

institucijų viešaisiais ryšiais, tai po gi, su kuriuo

esame sudarę bendradarbiavimo sutartis.“

„Internetinis puslapis.“

„Mokiniai save facebooką susikūrę. Yra

tarpklasinis facebokas, jeigu kalbam apie

šimtadienis. Yra mokinių tarybos facebookas, o

šiaip mokytojai nėra.“

„Toliau esam pasidarę jau tokie populiarūs, kaip

Ugdymo plėtotės centro mokomųjų filmų vieni iš,

kaip pasakyti, organizatorių.“

„Apie šimtadienio rengimą filmukas padarytas,

tiek apie kartų tą bendradarbiavimą, tiek apie

specialiųjų poreikių vaikų ugdymą...“

„Yra vat, tie vadinamieji, mokomieji filmai“.

„...per TAMO labai, naudojamės. Labai didelėm

TAMO galimybėm. Kai ten gali ir apie viską

klausti ir apklausti, tėvus pasitelkti, informatyvia.

Informacijos sklaidai, yra tikrai didelės išplėstos

elektrono dienyno galimybės. Daţniausiai

elektroninį dienyną.“

„...nu ţodiniai visokie... tokie, stendiniai, bet tai

jie daugiau vietos bendruomenei.“

„...vaţiavom į integruotą pamoką su pavadinimu

„Pramoginė Ryga“ vesti chemijos, geografijos

mokytojos, kur irgi buvo viskas filmuojama, kaip

vykdyti edukacinę pamoką kitame mieste“

„Tarkim, kad kokie nors padarom kokią akciją, su

plakatais, kaip daro ryšiai su visuomene, per

kaţkokią ten aikštę. Tai darom, darom..“

121

Penktadienį netgi tarkim, vaţiavom į

integruotą pamoką su pavadinimu

„Pramoginė Ryga“ vesti chemijos,

geografijos mokytojos, kur irgi buvo viskas

filmuojama, kaip vykdyti edukacinę pamoką

kitame mieste ir taip toliau.“

„Tarkim, kad kokie nors padarom kokią

akciją, su plakatais, kaip daro ryšiai su

visuomene, per kaţkokią ten aikštę. Tai

darom, darom..“

Informantas 2 „Mūsų pagrindinis turbūt tas informacijos

sklaidos šaltinis, tai yra mokyklos internetinis

puslapis. Ta mes stengiamės, kad jis būtų kuo

gyvesnis. <...>. Mūsų pagrindinis tai yra

mokyklos puslapis, va. Po to aišku, mes dar

turime tokias paskaitas, mes turime paskaitas

tėvams – būsimųjų mokinių tėvams ir visiems

besidomintiems, tai būna tokios trys paskaitos

pavasarį. Vienas iš būdų, ryšių su visuomene

sakyčiau, tai yra mokyklos šventės, tokios

atviros mokyklos šventės, apie kurias mes

skelbiam irgi taip gana viešai ir kviečiam ne

tik bendruomenę ir labai daţnai ateina, daug

ţmonių, kurie, na tiesiog draugai, paţįstami.

Vat mes skelbiame ten savo puslapyje, <...>

darţeliuose, kaţkokiose dar viešose vietose,

vietose, kurios kaţkokiose mums draugiškose

vietose, sakykim kokiuose mokytojų namuose,

ten ar jaunimo centre vaikų, ţodţiu. Arba

kitoms mokykloms <...>. Nu taip, jeigu

dalyvaujam kaţkokiose seminaruose,

konferencijose. Gal ir nebūna jie tokie daţni,

bet tai irgi yra mokyklos pristatymas. Nu kita

vertus, nu kur mes dar esam dalyvavę? Dar

esam dalyvavę Litexpo parodoje, mokykla

buvo truputį, neprisimenu kada, dvyliktais..

Tenai esam dalyvavę tai irgi buvo labai gera

tokia proga, plačiau pristatyti [mokyklą]. Mes

dar darome seminarus mokytojams, kartais

būna kviestiniai lektoriai, bet daţniausiai

būna ir mūsų mokytojai. Tai tie seminarai, jie

irgi yra tokie skirti, nu sakyčiau [mokyklos]

M1_internetinis

puslapis

M1_paskaitos

(tėvams)

M1_šventės

A1_bendruomenė

A1_būsimi tėvai ir

mokiniai

M1_internetinis

puslapis

M1_informacija per

partnerius

M1_informacija per

partnerius

A1_Mokytojų namai

A1_Jaunimo centrai

M1_seminarai

A1_mokyklos

bendruomenė

S3_informacija

suinteresuotoms

grupėms

A1_mokytojai

„Mūsų pagrindinis turbūt tas informacijos

sklaidos šaltinis, tai yra mokyklos internetinis

puslapis.“

„..mes dar turime tokias paskaitas, mes turime

paskaitas tėvams – būsimųjų mokinių tėvams ir

visiems besidomintiems, tai būna tokios trys

paskaitos pavasarį.“

„...mokyklos šventės, tokios atviros mokyklos

šventės, apie kurias mes skelbiam irgi taip gana

viešai ir kviečiam ne tik bendruomenę ir labai

daţnai ateina, daug ţmonių, kurie, na tiesiog

draugai, paţįstami.“

„...skelbiame ten savo puslapyje, <...>

darţeliuose, kaţkokiose dar viešose vietose,

vietose, kurios kaţkokiose mums draugiškose

vietose, sakykim kokiuose Mokytojų namuose, ten,

ar jaunimo centre vaikų...“

„...dalyvaujam kaţkokiose seminaruose,

konferencijose.“

„...esam dalyvavę Litexpo parodoje...“

„Mes dar darome seminarus mokytojams, kartais

būna kviestiniai lektoriai, bet daţniausiai būna ir

mūsų mokytojai.“

122

bendruomenei, bet mes taip irgi skelbiam

tokiam šiaip tokiam platesniam ratui, ţmonių,

kurie sakykim tuo galėtų domėtis. Tuo galėtų

domėtis, nes mes ţinot turim na kaţkaip tai,

mums reikalingi yra mokytojai mokyklai. <...>

tai ţmonės, kuriems būtų įdomu, juos reikia

kaţkaip tai atrasti. Tai va.“

Informantas 3 „Nu tai visi tie, kuriuos ankščiau minėjau.

Dar rengiam visokius mokymus, seminarus.

Kviečiam pedagogus, vyksta diskusijos.

Diskusijos ir seminarai. Ir patys juk

dalyvaujam, pristatymus rengiam, kitus

šviečiam, patirtim dar dalinamės. Tai ten vis

tiek pasakomas ir mokyklos pavadinimas, tai

ir ir mokykla tokiu būdu reklamuojasi,

tampam ţinomi. Renginiai visokie mokykloje.

Paskelbiam per elektroninį dienyną, tai tėvai

gauna informaciją. Stengiamės visas

galimybes išnaudoti.“

M1_seminarai

M1_diskusijos

M1_pranešimų

skaitymas

A3_mokyklos

ţinomumas

M1_patirties sklaida

M1_renginiai

M1_elektroninis

dienynas

A1_tėvai

„...rengiam visokius mokymus, seminarus.

Kviečiam pedagogus, vyksta diskusijos.“

„Renginiai visokie mokykloje.“

„Paskelbiam per elektroninį dienyną, tai tėvai

gauna informaciją.“

Informantas 4 „Internetinis puslapis, skelbimai visokie“.

Auklėtojai informuoja. Per elektroninį

dienyną.

Tiesioginis bendravimas su tėvais. „Mes

paprašom jų pagalbos, jie savo darbovietėse

dalinasi“.

„Kviečiamės ir specialistus jeigu prireikia“.

Specialistai nėra susiję su ryšiais su

visuomene. Specialistai susiję su pagalba

mokiniui, tėvams. Rekomenduojant

specialistams mokykloje vedamos tam tikros

paskaitos svarbiomis temomis.

Išvaţiuojamieji seminarai.

Bendradarbiavimas su Lenkijos, Belgijos

mokykla. Skatinami kultūriniai mainai.

Mokykloje veikia aktyvus teatro būrelis, kuris

rengia spektaklius ir su jais vaţinėjama per

visą Lietuvą ir netgi pabuvojo Latvijoje.

Teatro trupė atstovauja mokyklą kitose

mokyklose. Yra kviečiama pasirodymams.

M1_internetinis

puslapis

M1_viešas

kalbėjimas

M1_bendravimas su

tėvais

A1_mokinių

pagalbos tarn.

M1_paskaitos

(tėvams)

M1_seminarai

M1_meno kolektyvai

A1_mokyklos

„Internetinis puslapis, skelbimai visokie“.

Auklėtojai informuoja. Per elektroninį dienyną.

Tiesioginis bendravimas su tėvais. „Mes

paprašom jų pagalbos, jie savo darbovietėse

dalinasi“.

„Kviečiamės ir specialistus jeigu prireikia“.

Informantas 5 Pagrinde ryšiai su visuomene per rajono

ţiniasklaidą, „Panevėţio rytas“, ankščiau

būdavo, dabar nebėra - „Dialogas“ - būdavo

A2_ţiniasklaida

M1_rajono spauda

M1_šalies spauda

„Pagrinde ryšiai su visuomene per rajono

ţiniasklaidą, „Panevėţio rytas“...“

123

pagrindiniai mūsų. Kaip kas... Ir televizija

pavyzdţiui Kupiškio ir įvairiausių tų ryšių. Į

prezidentūrą irgi buvom, vaţiavom, sklaida

irgi buvo. Tada pedagoginėj, informaciniuose

ţurnaluose. Nu įvairiai. Konkursuose

visokiuose dalyvaujam, kaip pasiseka, nu

įvairiai.“

„Mes bandom paprasčiausiai. Sakykim turim

etnografinį ansamblį „Vijūnytė“, kuris

unikalus tuo, vienintelis Lietuvoj iš tikrųjų

šiuo atţvilgiu. nu tai su jo pagalba, mes visaip

reklamuojam. Pavyzdţiui buvo čia Seimo

nario susitikimas su bendruomene Kupiškio.

Tenais koncertavom, paskui jau paprašėm,

kad į Seimą pakviestų, kai bus kaţkas

panašaus su tarme. Su „Vijūnyte“ vaţinėjom

po visą Lietuvą ir Baltarusiją, ir Latvijoj

buvom. Tai juo labiau, jau mokyklos

internetiniam puslapy tas yra paţymėtina, tai

va tiesiog... Tiesiog norint, kad savo mokyklą,

kad ji būtų ţinoma reikia vykdyt savo veiklą,

kaţkokią, kad.. Nesenai dalyvavom konkurse,

fotokonkurse, kur Lietuvos Prezidentė

paskelbė konkursą, kad.. Geriausiai

fotoparodai pasiruošusiai mokyklai, bus

apdovanojimas. Mes laimėjom, mus kvietė į

prezidentūrą, Prezidentė įteikė vėliavą iš savo

rankų. Buvo informacija ir Kupiškio, ir

Panevėţio ir švietimo informaciniam, ir buvo

prezidentūros tinklalapyje įdėta. Vat būtent.

Va tokiu būdu reklamuojam save.“

M1_rajono televizija

M1_veiklos su

partneriais

M1_šalies spauda

M1_konkursai

M1_meno kolektyvai

M1_susitikimai su

ţymiais ţmonėmis

M1_internetinis

puslapis

M1_konkursai

M1_susitikimai su

ţymiais ţmonėmis

M1_šalies spauda

„...ankščiau būdavo, dabar nebėra - „Dialogas“.

„Ir televizija pavyzdţiui Kupiškio ir įvairiausių tų

ryšių.“

„Į prezidentūrą irgi buvom, vaţiavom, sklaida irgi

buvo. Tada pedagoginėj, informaciniuose

ţurnaluose.“

„Konkursuose visokiuose dalyvaujam...“

„Sakykim turim etnografinį ansamblį <...> tai su

jo pagalba, mes visaip reklamuojam.“

„Pavyzdţiui buvo čia Seimo nario susitikimas su

bendruomene Kupiškio. Tenais koncertavom,

paskui jau paprašėm, kad į Seimą pakviestų...“

„Tai juo labiau, jau mokyklos internetiniam

puslapy tas yra paţymėtina...“

Nesenai dalyvavom konkurse, fotokonkurse, kur

Lietuvos Prezidentė paskelbė konkursą, <...>. Mes

laimėjom, mus kvietė į prezidentūrą, Prezidentė

įteikė vėliavą iš savo rankų. Buvo informacija ir

Kupiškio, ir Panevėţio ir švietimo informaciniam,

ir buvo prezidentūros tinklalapyje įdėta.“

Informantas 6 „Tai visokie pranešimai spaudai, ţodinis

informacijos skleidimas. Mes mokyklos

bendruomenei, tėvam tai organizuojam, tai

kviečiam ir psichologus, tėvam seminarus

organizuojam ir mes čia priklausom tokia...

dabar aš tiksliai negaliu pasakyt, man reikėtų

atsiversti popierius, tokių tėvų grupė, kuri...

Jėzau. Yra visoj Lietuvoj, kuri.. ir čia vienas iš

tėvų čia vaţinėja, mes skaitom paskaitas ir

tėvus susikvietėm tėvus, jie tėvai kaip tėvams

aiškina, vienu ţodţiu, na tai va mokyklos

M1_pranešimai

spaudai

M1_viešas

kalbėjimas

A1_mokyklos

bendruomenė

A1_tėvai

M1_seminarai

M1_paskaitos

(tėvams)

„Tai visokie pranešimai spaudai, ţodinis

informacijos skleidimas.“

„...mokyklos bendruomenei, tėvam tai

organizuojam, tai kviečiam ir psichologus, tėvam

seminarus organizuojam...“

„...mes skaitom paskaitas ir tėvus susikvietėm

tėvus, jie tėvai kaip tėvams aiškina..“

124

bendruomenei, tai tėvams ir va visai

bendruomenei visokios paskaitos, seminarai...

neţinau, ką dar apie mokyklą.. kokiais čia

būdais ...net neţinau, ţinokit.“

Informantas 7 „Jie paviešinami per svetainę, paviešinami

per vietos televizijos studiją, jie paviešinami

per laikraščius, tai ir esmės šituos dalykus ir

reikėtų traktuoti, kaip tam tikrus ryšius su

visuomene.“

„Tiesiog tam tikras akcijas. Nu vat, buvo

dabar akcija, padarėm kelis šimtus širdţių,

ţodţiu tautinėm spalvom suformavom didţiulę

vėliavą, tai irgi filmavom. Visuomenė mato.

Būtent va tokiem dalykam.“

M1_internetinis

puslapis

S1_informacija apie

mokyklą

M1_rajono televizija

A2_ţiniasklaida

M1_rajono spauda

M1_akcijos

A2_televizija

A3_mokyklos

matomumas

„Jie paviešinami per svetainę, paviešinami per

vietos televizijos studiją, jie paviešinami per

laikraščius, tai ir esmės šituos dalykus ir reikėtų

traktuoti, kaip tam tikrus ryšius su visuomene.“

„Tiesiog tam tikras akcijas. <...> tai irgi

filmavom.“

Informantas 8 „Televiziją Kupiškio. Kartu su kitom

ţiniasklaidos priemonėm.“

„Tai turim svetainę, tada būdavo pedagogų

bendruomenės laikraštis Dialogas, bet deja

nuo šių metų jis nebeleidţiamas. Šiaip

„Lietuvos rytas“ mes jiems parašom, vykdom

standartizuotus testus, apklausas, dalinamės

patirtim.“

„Pagrindinė priemonė internetas, bet

nebūtinai, nes per visas ţiniasklaidos

priemones.“

„Kaip sako: jeigu nėra tavęs

internete, tai nėra iš viso.“

M1_rajono televizija

A2_ţiniasklaida

M1_internetinis

puslapis

M1_šalies spauda

M1_šalies spauda

M1_testai, apklausos

M1_patirties sklaida

M1_internetinis

puslapis

A2_ţiniasklaida

„Televiziją Kupiškio. Kartu su kitom ţiniasklaidos

priemonėm.“

„Tai turim svetainę, tada būdavo pedagogų

bendruomenės laikraštis Dialogas...“

„Lietuvos rytas“ mes jiems parašom..“

„...vykdom standartizuotus testus, apklausas,

dalinamės patirtim.“

„Pagrindinė priemonė internetas, bet nebūtinai,

nes per visas ţiniasklaidos priemones.“

„Kaip sako: jeigu nėra tavęs internete, tai nėra iš

viso.“

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

8. Ar

pakankamai

mokyklos

skiria

dėmesio

ryšiams su

Informantas 1 „Kai ir kiekvienas, nesvarbu ar tai butų

kaţkoks subjektas, ar asmuo, ar kaţkokia

mokykla, kaip institucija, pirmiausia palaiko

tuos ryšius, kurie yra būtini. Ta yra... be ryšių

negali bendraut su kitais.“

S2_svarbu mokyklai

S2_prioritertiniai ir

kiti ryšiai

„..pirmiausia palaiko tuos ryšius, kurie yra būtini

<...> be ryšių negali bendraut su kitais.“

125

visuomene?

Informantas 2 „Buvo laikas, prieš keletą metų, kada atrodė,

kad reikia, kad apie mus daugiau ţinotų, to

liktai viešumo, ar ne... Bet aš galvočiau, kad

mes iš to kaţkaip išaugom iš šito. Dabar man

atrodo, kad ateina toksai etapas, kada ryšius

su visuomene reikia pradėti naudoti tikslingai,

kada tu turi kaţkokį tikslą, pavyzdţiui, dabar

yra mūsų naujos tokios akcijos, tokios, galima

pasakyti, jos irgi yra viešųjų ryšių, tam tikra

prasme, nes mes bandome įsidėti.. aukok.lt,

mokėjimai.lt, ţodţiu šituose akcijose, tai ten

irgi yra mokyklos pristatymas irgi kaţką tai

rodo. Nu ţodţiu tai yra skirta tam tikram

projektui iš esmės, tie ryšiai su visuomene.“

S2_ryšiai nebesvarbu

S2_tikslingumas

M1_akcijos

M1_projektai

„Buvo laikas, prieš keletą metų, kada atrodė, kad

reikia, kad apie mus daugiau ţinotų <...> aš

galvočiau, kad mes iš to kaţkaip išaugom iš šito.“

„Dabar man atrodo, kad ateina toksai etapas,

kada ryšius su visuomene reikia pradėti naudoti

tikslingai...“

„..yra mokyklos pristatymas irgi kaţką tai rodo.“

„...tai yra skirta tam tikram projektui iš esmės, tie

ryšiai su visuomene.“

Informantas 3 „Nu aišku yra kas tobulinti. Visur yra kas

galima keisti, nes ir mes patys stengiamės,

kaţką darom bet gal ne visada ţinom ar gerai

darom. Reikia specialisto, kad įvertintų. Jo,

geriausia, kad būtų specialistas, kuris visu tuo

mokyklos reklamavimu ir įvaizdţiu uţsiimtų,

bet nėra tai, ką gi darysi. Dirbam toliau. Tai

dalinasi mokyklos darbuotojai, tam tikrus

dalykus atlieka. Yra juk specialistas kuris

tvarko internetinį puslapį, ten yra visa

informacija apie mokyklą. Ten netalpinam

nieko kas sugadintų vaizdą, o norim

pritraukti, informuoti, parodyti, kad mes

atliekam tai kas reikalinga mokyklai ir

reglamentuota visuose dokumentuose. O

internetiniame puslapyje ką pateikiam tai irgi

yra nustatyta įstatymais. Reikalinga

informacija, kurią kiekviena mokykla privalo

pateikti, tai mes ją turim. Ten yra ir visi

renginiai mūsų... Ir kurie, kuriuose

dalyvaujam mes ir kurie bus mokykloje, tai tas

jau pateikia informaciją besidomintiems. Tik

ten nuotraukų maţai, bet čia todėl kad susiję

su asmens duomenų apsauga, nenorim

paţeisti privatumo.“

T2_ţinių trūkumas

T2_specialistas

T2_veiklos

vertintojas

T2_tikslinga

specialisto veikla

V1_bendradarbiavim

as

V1_veiklų

pasidalijimas

V2_programuotojas

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A3_įvaizdţio

formavimas

A3_veiklos

pristatymas

A3_info apie mok.

Skleidimas

M1_renginiai

„Visur yra kas galima keisti, nes ir mes patys

stengiamės, kaţką darom bet gal ne visada ţinom

ar gerai darom.“

„Nu aišku yra kas tobulinti.“

„Reikia specialisto, kad įvertintų. Jo, geriausia,

kad būtų specialistas, kuris visu tuo mokyklos

reklamavimu ir įvaizdţiu uţsiimtų, bet nėra tai, ką

gi darysi.“

„Tai dalinasi [pareigomis] mokyklos darbuotojai,

tam tikrus dalykus atlieka.“

„Yra juk specialistas kuris tvarko internetinį

puslapį, ten yra visa informacija apie mokyklą.“

„Ten yra ir visi renginiai mūsų... Ir kurie,

kuriuose dalyvaujam mes ir kurie bus mokykloje,

tai tas jau pateikia informaciją besidomintiems.“

Informantas 4 „Nepakankamai“

„Aš pati atsakinga uţ ugdymą“, ryšių su

visuomene kūrimas yra tik papildoma veikla,

S2_nepakanka

T2_papildoma veikla

T2_laiko stoka

„Nepakankamai“

„Aš pati atsakinga uţ ugdymą“, ryšių su

visuomene kūrimas yra tik papildoma veikla, kurią

126

kurią kaţkas vis tiek privalo vykdyti. kaţkas vis tiek privalo vykdyti.

Informantas 5 „Yra. Yra be galo daug dalykų. Aišku, mes

mokykla nesam didelė. Kur yra didesnės

įstaigos, gal ir turi ir atstovą spaudai, atstovą

ryšiams. Mes to neturim, bet uţsibrėţę tikslą ir

dirbam bendrai.“

S2_nepakanka

T2_specialistas

T2_tikslų

uţsibrėţimas

S1_bendradarbiavima

s

A3_tikslų

įgyvendinimas

„...mes mokykla nesam didelė. Kur yra didesnės

įstaigos, gal ir turi ir atstovą spaudai, atstovą

ryšiams.“

„Mes to neturim, bet uţsibrėţę tikslą ir dirbam

bendrai.“

Informantas 6 „Tai aš manau, kad niekada visko iki galo

pakankamai nepadarai, kad galima dar ir

daugiau padaryti bet padarom tiek tiek kiek

galim, gal kiek norim, gal kiek.. Kiek mum

atrodo, kad reikia, bet kartais gal nesuspėjam,

gal nepagalvojam kaţko.“

S2_nepakanka

T2_nepadaroma iki

galo

T2_galimybės

T2_noras

T2_išbaigtumo

planavime trūkumas

„Tai aš manau, kad niekada visko iki galo

pakankamai nepadarai, kad galima dar ir daugiau

padaryti bet padarom tiek tiek kiek galim, gal kiek

norim...“

„Kiek mum atrodo, kad reikia, bet kartais gal

nesuspėjam, gal nepagalvojam kaţko.“

Informantas 7 „Nu aš.... Humm. Niekada mes čia

netyrinėjom, taigi neţinom sakykim. Ar netgi

nesam ir tokio klausimo sau uţdavę, kad

kaţkokių kitokių būdų kaip jau čia tokius

kitokius būdus.. Vis tiek ţiniasklaida yra tam,

jos kaip ir viena iš funkcijų ta, tai. Na kitokių

būdų tai... na vieni iš kitų išgirsta. Vieni per

kitus, čia irgi sakykim tam tikras būdas.

Kaţkokių kitokių sakykim būdų, negalvojam.

Iš esmės sakykim kiek yra jų, tų šaltinių arba

kanalų iš esmės, kiek jų turim, tiek jų

pakanka, uţtenka.“

S2_netirinėta svarba

A2_ţiniasklaida

S2_pakankamai

„Niekada mes čia netyrinėjom, taigi neţinom

sakykim.“

„Vis tiek ţiniasklaida yra tam, jos kaip ir viena iš

funkcijų ta, tai. Na kitokių būdų tai... na vieni iš

kitų išgirsta.“

„Vieni per kitus, čia irgi sakykim tam tikras

būdas.“

„Iš esmės sakykim kiek yra jų, tų šaltinių arba

kanalų iš esmės, kiek jų turim, tiek jų pakanka,

uţtenka.“

Informantas 8 „Nepakanka, nes yra dar ką galima

padaryti.“

S1_nepakanka

„Nepakanka, nes yra dar ką galima padaryti.“

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

9. Kiek

organizacijai

svarbu

reputacijos ir

įvaizdţio

Informantas 1 „Svarbu. Geriausia parodyt tikrovę, bet

sakykim, jeigu kalbam apie mokyklas, nei

viena mokykla internetiniam puslapy

nepasiskelbs, kad pas ją pavyzdţiui mokslo

metų pabaigoj yra kokių trisdešimt

dvejetukininkų, niekur nerasi tokios

S3_įvaizdţio svarba

S3_tikrovės

parodymas

M1_internetinis

puslapis

A3_mokinių

„Geriausia parodyt tikrovę...“

„...nei viena mokykla internetiniam puslapy

nepasiskelbs, kad pas ją pavyzdţiui mokslo metų

pabaigoj yra kokių trisdešimt dvejetukininkų,

niekur nerasi tokios informacijos.“

„...tokiais dţiaugiesi ir ţinoma, geriausia, tai būtų

127

palaikymas?

kodėl?

informacijos. Visada bus dţiaugiamasi: valio

pas mus ten 50 ar ten kiek pas mus būna.. nu

taip, apie 35 devintukininkai -

dešimtukininkai, o be šešeto baidė apie 200

vaikų iš 700. Tai vat, tokiais dţiaugiesi ir

ţinoma, geriausia, tai būtų reali informacija.

Vėlgi, kaip pasakyti... Jeigu kalbam apie savęs

išaukštinimą, kaip gimnazijos, kaip va tokios,

tai tame išaukštinime yra tik kuo mes

dţiaugiamės ir didţiuojamės, o kai rašai

tarkim, įdedi į ugdymo planą, įdedi kokie

projektai vykdomi, įdedi įvairius įvykius, tai

nėra savotiškai savęs išaukštinimas. Čia yra

paprasčiausiai parodoma, kas toj gimnazijoj

vyksta. Tai čia vat, nei tai pozityvu, nei tai

negatyvu, tai yra taip, kaip turi būti. Tai yra

toksai bendras.. Bendras ţiniasklaidos

panaudojimas, bendri viešieji ryšiai. Kad kas

matytų.“

pasiekimai

S3_tikrovės

parodymas

S3_mokyklos

pervertinimas

M1_projektai

S3_mokyklos

pervertinimas

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A2_ţiniasklaida

S3_tikrovės

parodymas

reali informacija.“

„Jeigu kalbam apie savęs išaukštinimą, kaip

gimnazijos, kaip va tokios, tai tame išaukštinime

yra tik kuo mes dţiaugiamės ir didţiuojamės, o kai

rašai tarkim, įdedi į ugdymo planą, įdedi kokie

projektai vykdomi, įdedi įvairius įvykius, tai nėra

savotiškai savęs išaukštinimas.“

„...nei tai pozityvu, nei tai negatyvu, tai yra taip,

kaip turi būti.“

Informantas 2 „Svarbu, be jokios abejonės. Tam, kad mumis

patikėtų, mes turime gyvent taip iš tikrųjų.

Taip įtikinamai ir turim gyventi. Man atrodo,

kad aišku, kad ryšiai su visuomene atspindi

gerąją pusę. Jie ir turi atspindėti vertybes, tas

pačias geriausias bet jie turi būti teisingi ir

tikri, ta prasme, tai neturi būti tuščia, kaţkoks

tai blizgesys, neţinau, pas mus tokia nuomonė,

tokia neegzistuoja. Mes taip nesuprastume,

mes nemokėtume taip iš tikrųjų. Man atroto,

taip kaip mes gyvename, taip ir rodomės, tai

va. Tai kam tas yra priimtina, tas eina su

mumis, tas mus randa, su tuo mes

draugaujam. Tai vat, problemų turbūt

netrūksta niekur ir niekas apie tas problemas

viešai irgi nekalba, kita vertus ar čia kokia

prasmė yra, neţinau. Man atrodo,

svarbiausia, kad tu nieko nepasieksi, labai

S3_įvaizdţio svarba

S3_tikrovės

parodymas

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

S3_tikrovės

parodymas

A3_mokyklos

matomumas

M1_internetinis

puslapis

S3_tikrovės

parodymas

„Svarbu, be jokios abejonės. Tam, kad mumis

patikėtų, mes turime gyvent taip iš tikrųjų.“

„Man atrodo, kad aišku, kad ryšiai su visuomene

atspindi gerąją pusę. Jie ir turi atspindėti

vertybes, tas pačias geriausias bet jie turi būti

teisingi ir tikri, ta prasme, tai neturi būti tuščia,

kaţkoks tai blizgesys, neţinau, pas mus tokia

nuomonė, tokia neegzistuoja.“

„...problemų turbūt netrūksta niekur ir niekas apie

tas problemas viešai irgi nekalba, kita vertus ar

čia kokia prasmė yra, neţinau.“

„Man atrodo, svarbiausia, kad tu nieko

nepasieksi, labai greitu laiku tai išryškės ir ir tikri

geri dalykai, taip kaip gyveni, taip ir mataisi...“

„Jeigu neturėtume ką skelbti puslapyje, gerų

dalykų, tai vadinasi, jų tiesiog nėra.“

128

greitu laiku tai išryškės ir tikri geri dalykai,

taip kaip gyveni, taip ir mataisi. Jeigu

neturėtume ką skelbti puslapyje, gerų dalykų,

tai vadinasi, jų tiesiog nėra. O jeigu jų yra,

vadinasi yra ką paskelbti. Tai yra visiška tiesa

tada.“

Informantas 3 „Labai svarbu. Bet reikia, kad informacija

būtų tikra. Jeigu nebūtų ką parodyti, tai

mokykla blogai veiktų, neatliktų to, ką turi

daryti.“

S3_įvaizdţio svarba

S3_tikrovės

parodymas

S3_mokyklos

parodymas

„Labai svarbu.“

„...reikia, kad informacija būtų tikra.“

„Jeigu nebūtų ką parodyti, tai mokykla blogai

veiktų, neatliktų to, ką turi daryti.“

Informantas 4 „Labai svarbus dalykas.“

Juk mes turim traukti būsimus mokinius“,

todėl reikia parodyti mokyklos ne tik tvarkingą

išorę (naujas stadionas, atviroji lauko klasė),

bet ir tai kas vykdoma.

„Mokykla yra vieša“

„Svarbu, kad atspindėtų realybę“

„Mes didţiuojamės savo mokiniais, todėl

skelbiam apie laimėjimus“ yra garbės lentos,

pagerbiami nusipelnę, aktyvūs mokytojai.

Visa tai parodo graţiąją mokyklos pusę.

Problemos yra ne tiek, kad nutylimos, bet

labiau akcentuojamas prevencinis jų pobūdis,

sprendimai.

S3_įvaizdţio svarba

A1_būsimi tėvai ir

mokiniai

A3_mokinių

pritraukimas

S3_tikrovės

parodymas

A3_tikslas viešieji

poreikiai

A3_mokinių

pasiekimai

M1_garbės lentos

M1_stadionas

M1_lauko klasė

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A3_problemų

sprendimas,

prevencija

„Labai svarbus dalykas.“

„Juk mes turim traukti būsimus mokinius“,

„Svarbu, kad atspindėtų realybę“

„Mes didţiuojamės savo mokiniais, todėl skelbiam

apie laimėjimus“

Informantas 5 „Viešieji ryšiai padeda pasiekti įvaizdţio

kūrimo.“

„Tai visu šituo ką mes darom, mes ir norim,

parodyt, kad nesam kaţkokia maţa mokykla,

bet mes atliekam savo įstaigos veiklą, siekiam,

S3_įvaizdzio

formavimo priemonė

A3_veiklos

pristatymas

A3_tikslų

„Viešieji ryšiai padeda pasiekti įvaizdţio kūrimo.“

„Tai visu šituo ką mes darom, mes ir norim,

parodyt, kad nesam kaţkokia maţa mokykla, bet

mes atliekam savo įstaigos veiklą, siekiam,

numatytos nuostatuose, vizijos.“

129

numatytos nuostatuose, vizijos.“ įgyvendinimas

Informantas 6 „Be abejo. Tai yra.. Nu mes tai turim tą

konkurenciją su [kitomis mokyklomis]. Bet

tiesiog, kaip čia pasakyti... Mes, gal dar taip

galvojam, kad jau tą įvaizdį esam susikūrę

neblogą ir mūsų mokyklą renkasi tėvai ir mes

labai daug nenorim dar daryti, nes čia buvo

prieš kelis metus.. Mum čia buvo uţdraudę,

čia buvo visokias sankcijas uţdėję, kad mes

neitume ir nesigarsintume. Tai mes kaţkaip

tai labai kukliai. Mes savo darbais ką

padarom, mes geriau parašom, pasakom. O

tiesiog eiti ir čia kaţką, nu kaip pasakyti,

kaţkur nuėjus girtis ar dar kaţką girtis. Nu

tiesiog savo darbais, skleidţiam savo

padarytus darbus.“

S3_įvaizdţio svarba

A3_konkurencija

S3_mokyklos

parodymas

S3_įvaizdţio svarba

M1_viešas

kalbėjimas

M1_pranešimai

spaudai

„Be abejo. Tai yra.. Nu mes tai turim tą

konkurenciją su <...> progimnazija.“

„Mes, gal dar taip galvojam, kad jau tą įvaizdį

esam susikūrę neblogą ir mūsų mokyklą renkasi

tėvai ir mes labai daug nenorim dar daryti...“

„Tai mes kaţkaip tai labai kukliai.“

„Mes savo darbais ką padarom, mes geriau

parašom, pasakom.“

„O tiesiog eiti ir čia kaţką, nu kaip pasakyti,

kaţkur nuėjus girtis ar dar kaţką girtis. Nu tiesiog

savo darbais, skleidţiam savo padarytus darbus.“

Informantas 7 „Labai svarbu. Bet reikia, kad informacija

būtų tikra. Jeigu nebūtų ką parodyti, tai

mokykla blogai veiktų, neatliktų to, ką turi

daryti.“

„Labai svarbu.“

„...reikia, kad

informacija būtų

tikra.“

„Jeigu nebūtų ką

parodyti, tai mokykla

blogai veiktų,

neatliktų to, ką turi

daryti.“

„Aišku, kad svarbu, kaip ir sakiau, jeigu <...>

būtų dar dvi gimnazijos ir šalia viena kitos, tai

ypatingai.“

„...neigiamo įvaizdţio aišku, kad čia niekas per

savo ryšius su visuomene neformuoja.“

„Tai aišku, kad ryšiai su visuomene svarbu.

Teigiamo... Teigiamos, tos.. Įvaizdţio

formavimui.“

Informantas 8 „Labai svarbu. Kad būtų dar kelios

progimnazijos - tai būtų tiesiog būtina.“

S3_įvaizdţio svarba

A3_konkurencija

„Labai svarbu. Kad būtų dar kelios progimnazijos

- tai būtų tiesiog būtina.“

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

10.Kokios

viešųjų ryšių

sritys turėtų

Informantas 1 „Tarkim, kad kokie nors padarom kokią

akciją, su plakatais, kaip daro ryšiai su

visuomene, per kaţkokią ten aikštę. Tai

darom, darom - per Vilniaus [renginys] bet tai

ten mes esam vieni iš dalyvių, to festivalio,

M1_akcijos

M1_plakatai

T2_mokinių

„kalbant apie mūsų aktyvius vaikus, apie lyderių,

lyderių mokinių mokymą, apie pilietiškumo jau tas

didţiausias, aukščiausias vadinamąsias

sampratas, kai jau tikrai tas pilietiškumas

130

būti

akcentuojam

os/prioritetin

ės?

organizacijoj, o taip nėra. Ţinoma čia

kalbant apie mūsų aktyvius vaikus, apie

lyderių, lyderių mokinių mokymą, apie

pilietiškumo jau tas didţiausias, aukščiausias

vadinamąsias sampratas, kai jau tikrai tas

pilietiškumas pasiektas aukščiausias,

sąmoningumo riba, tai aišku, kad būtų graţu.

Ir skatinam vaikus, pavyzdţiui: uţsimanė

išvalyti šią pus Vilnies kaţkokią krantinės dalį,

prasieina pasikvietę „Delfi“ į pagalbą,

išsivalo, tada šaukia [kita gimnazija], „Ė, mes

išsivalėm šitą krantą. Norit ano kranto?“ Tai

čia va būtų ir pilietiškumas ir lyderiavimas,

kad ne kaţkas, ne kaţkur. Ne taip, kad

dalyvaujam iš dešimties skelbtų konkursų -

dešimtyje skelbtų konkursų, o kaţkaip savo,

tokiu noru. Va tai čia būtų, kita tokia ryšių su

visuomene forma. Reikia skatint vaikus tą

daryti. Nusibosta taip, vien tik stumdyti ir būti

varovais.“

skatinimas

T2_pilietiškumo

ugdymas

T2_lyderystė

M1_konkursai

T2_mokinių

skatinimas

pasiektas aukščiausias, sąmoningumo riba“

„Ne taip, kad dalyvaujam iš dešimties skelbtų

konkursų - dešimtyje skelbtų konkursų, o kaţkaip

savo, tokiu noru.“

„Reikia skatint vaikus tą daryti. Nusibosta taip,

vien tik stumdyti ir būti varovais.“

Informantas 2 „Ta prasme tai yra visiškas toksai, atviras

renginys ir tų švenčių metu jos būtent tokios,

kad mes stengiamės parodyt, kuo mes čia

gyvenam, tai reiškia organizuojam tam tikras

veiklas, tokias, kurias mes patys darom,

įvairiausius ten darbus, kaţkokius, kokius

mūsų vaikai moka daryti. Velti, kalti ten

droţti, kaţkokius darbelius tokius. Tuo pačiu

mes darom ir tokias parodėles, ten darbų,

sąsiuvinių. Va pasipuošiam ten piešiniais

įvairiausiais, ten kad matytųsi, tas mūsų

gyvenimas, ta mūsų kasdienybė. Vat šitie

dalykai yra svarbūs.“

T1_mokinių

gabumai, pasiekimai,

darbai

„Ta prasme tai yra visiškas toksai, atviras

renginys ir tų švenčių metu jos būtent tokios, kad

mes stengiamės parodyt, kuo mes čia gyvenam, tai

reiškia organizuojam tam tikras veiklas“

„Tuo pačiu mes darom ir tokias parodėles, ten

darbų, sąsiuvinių. Va pasipuošiam ten piešiniais

įvairiausiais, ten kad matytųsi, tas mūsų

gyvenimas, ta mūsų kasdienybė.“

Informantas 3 „Šiaip tai informavimas pedagogų pačių. Jie

ţino kas galima, o kas ne. Bet yra situacijų

kai.. visos tos, kurios uţ mokyklos ribų jau

vyksta, jos būna irgi susijusios su informacijos

sklaida. Pedagogas turi net ir uţ mokyklos

ribų parodyti didţiavimąsi savo įstaiga ir taip

T1_pedagogų

švietimas

M1_viešas

kalbėjimas

T1_mokyklos kultūra

„Šiaip tai informavimas pedagogų pačių.“

„Bet yra situacijų kai vyksta informacijos

sklaida.“

Pedagogas turi net ir uţ mokyklos ribų parodyti

didţiavimąsi savo įstaiga ir taip prisidėti prie

131

prisidėti prie teigiamo įvaizdţio kūrimo.“ teigiamo įvaizdţio kūrimo.“

Informantas 4 „Tai mokykloje ryšių su visuomene iš vis

niekas iki šiol neakcentavo“.

„Tai visas tas įvaizdis labiausiai svarbu.“

Reikalingas jeigu norima informuoti

mokinius, tėvus, bendruomenę.

„Laimėjimai parodo stipriąsias mokyklos

puses. <...> Tai aš jau čia minėjau mūsų

teatro gastroles“

„Kita, svarbi tema, bendruomenės

aktyvinimas“. Siekia skatinti prisidėti prie

bendros veiklos.

„tartis dėl to kaip tobulėti“

T1_ryšių su

visuomene

akcentavimas

T1_mokyklos

įvaizdis

T1_mokinių

gabumai, pasiekimai,

darbai

M1_meno kolektyvai

T1_bendruomenės

aktyvinimas

„Tai mokykloje ryšių su visuomene iš vis niekas iki

šiol neakcentavo“.

„Tai visas tas įvaizdis labiausiai svarbu.“

„Laimėjimai parodo stipriąsias mokyklos puses.

<...> Tai aš jau čia minėjau mūsų teatro

gastroles“

„Kita, svarbi tema, bendruomenės aktyvinimas“.

Siekia skatinti prisidėti prie bendros veiklos.

„tartis dėl to kaip tobulėti“

Informantas 5 „Pirmiausia tai veikla, tada visa kita. “ T1_mokyklos veikla „Pirmiausia tai veikla, tada visa kita. “

Informantas 6 „Tai gal mokyklos gyvenimas. Ką darom, ką

pasiekia mūsų mokiniai. Aišku svarbu, kad

vyktų nuolatinis tobulinimas ir tų ryšių

plėtimas. Nes tik partnerystė susijusi su

sėkme.“

T1_mokyklos veikla

T1_mokinių

gabumai, pasiekimai,

darbai

T1_ryšių plėtra

„Tai gal mokyklos gyvenimas. Ką darom, ką

pasiekia mūsų mokiniai. Aišku svarbu, kad vyktų

nuolatinis tobulinimas ir tų ryšių plėtimas. Nes tik

partnerystė susijusi su sėkme.“

Informantas 7 „Irgi svarbu, kad bendruomenė na ţinotų,

jaustų kas vyksta, kaip vyksta va šitąją

prasme, ne konkurencijos laimėjimo prasme,

veiklos paviešinimo prasme.“

T1_bendruomenės

informavimas

„Irgi svarbu, kad bendruomenė na ţinotų, jaustų

kas vyksta, kaip vyksta va šitąją prasme, ne

konkurencijos laimėjimo prasme, veiklos

paviešinimo prasme.“

Informantas 8 „Tai viskas ką mes veikiam yra pagrindas.

Mokyklos veiklos kryptys, visos tos ugdymo

aktualijos“

T1_mokyklos veikla

T1_ugdymo

aktualijos

„Tai viskas ką mes veikiam yra pagrindas.

Mokyklos veiklos kryptys, visos tos ugdymo

aktualijos“

Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai

ţodţiai Svarbiausi teiginiai

11.Ką

mokykla

turėtų

tobulinti,

siekiant

Informantas 1 „ Tai aš manu, kad šitoj srity mokytojai, turi

būti verslesni ir mes skatinam savo mokytojus

ir aš pati, kaip gimnazijos vadovas ir kiti

vadovai matom, kad va čia, šitoj vietoj, reikia

kuo daugiau, tuos ryšius plėsti. Tai būtų,

sakykim paieškos rėmėjų, tokių vat paieškos,

T2_mokytojų

verslumas

T2_rėmėjų paieškos

„ Tai aš manu, kad šitoj srity mokytojai, turi būti

verslesni...“

„Tai būtų, sakykim paieškos rėmėjų...“

132

geriau

išnaudoti

ryšių su

visuomene

galimybes?

tai vat per čia viešuosius ryšius plėst.“

Informantas 2 „Nu aš neţinau, gal neapimam tokių

vienkartinių projektų kaip pavyzdţiui leidiniai,

na sakykim aš turiu galvoj pristatomoji

medţiaga kaţkokia, na mums visada kaţkaip

pritrūksta jėgų tam, pasidaryti gerą leidinį,

tokį kaţkokį tiek vizualiai, tiek turinio atţvilgiu

tai yra nemaţas darbas, tai šioje srityje

pavyzdţiui mes turėtume ką veikti iš tiesų. Tai

čia su leidiniais.. Šiaip bendram kontekste,

gali būti plačiai ţiūrint į švietimą, tai tiesiog

turėtų būti kaţkokios tai diskusijos. Gal mūsų

nuomonė ne visada yra tokia, matot mes esam

vienintelė mokykla tokia, <...> ar ne... Galbūt

bendram švietimo kontekste mūsų nuomonė,

ar poţiūriai, kaip čia pasakyt, nėra plačiai

ţinomi, mes galimas dalykas galėtume kaţkaip

diskutuoti, va tokiomis švietimo temomis,

įvairiuose, įvairiais lygiais neţinau ten,

ministerijose, laidose ar dar ten kaţkur tai. Nu

tai va tai.. Tam kad iš esmės keistųsi, čia jau

net nebūtų susijęs su mūsų mokykla, sakyčiau,

tiesiog su visu ugdymu šalyje, mieste ar

kaţkur savivaldybėj, tai vat tai.. Tokie dalykai

būtų galima, kaţkaip tai diskutuoti.“

T2_daugiau leidinių

ir kitų priemonių

T2_diskusijos

„Nu aš neţinau, gal neapimam tokių vienkartinių

projektų kaip pavyzdţiui leidiniai“

„dalykai būtų galima, kaţkaip tai diskutuoti.“

Informantas 3 „Laikas. Laiko trūkumas yra prieţastis, kodėl

mes kaţką darom, bet vis [nepadarom]. Na,

kad ir dabar va šitas... Pokalbis. Va ir dabar

darbo pabaigos laikas pabaiga yra galimybė

būti laisvesniu ir tada susitikti su visokiais

studentais. Čia irgi tam tikri ryšiai. Man bent

jau taip atrodo. Direktorius ant galvos jau turi

tiek pareigų, kad tie ryšiai su visuomene,

tampa tik laisvalaikio priemone, sakykim

taip... mokyklos gyvenime. Laiko, ar skyrus

etatą galima būtų galvot apie naujus ryšius

T2_laiko stoka

A1_studentai

T2_papildoma veikla

T2_etato skyrimas

A1_partneriai

„Laikas. Laiko trūkumas yra prieţastis, kodėl mes

kaţką darom, bet vis [nepadarom].

„Laiko, ar skyrus etatą galima būtų galvot apie

naujus ryšius“

„susitikti su visokiais studentais. Čia irgi tam tikri

ryšiai.“

„Taip, kaţkokiom dar ten įstaigom, partneriais.“

133

su.. Taip, kaţkokiom dar ten įstaigom,

partneriais.“

Informantas 4 Mokyklos supranta, svarbą, bet neišnaudoja

galimybių. Akcentuojamas viešinimas,

mokyklos įvaizdţio kūrimas.

Mokyklos bendruomenė naudoja tam tikrus

metodus, bet neturi jokių ţinių, kiek jie

naudingi, efektyvūs, tai reikėtų specialistų,

kurie įvertintų situaciją.

T2_galimybės

T2_tikslinga

specialisto veikla

T2_veiklos

vertintojas

Mokyklos supranta, svarbą, bet neišnaudoja

galimybių. Akcentuojamas viešinimas, mokyklos

įvaizdţio kūrimas.

Mokyklos bendruomenė naudoja tam tikrus

metodus, bet neturi jokių ţinių, kiek jie naudingi,

efektyvūs, tai reikėtų specialistų, kurie įvertintų

situaciją.

Informantas 5 „Visada norisi kuo daugiau ir geriau, nu tai

nebe visada uţtenka laiko, nebe visada visur

suspėjam, bet visada.. šiaip kuo daugiau

reikia. Šiaip sakyčiau ką mes šiuo metu

darom, gal ir maţokai.“

„Bet šiaip tobulint yra daug kur. Specialistas

galėtų koks informuoti ką mes daugiau galim

daryt.“

T2_laiko stoka

T2_nepadaroma iki

galo

T2_išbaigtumo

planavime trūkumas

T2_specialistas

„Bet šiaip tobulint yra daug kur. Specialistas

galėtų koks informuoti ką mes daugiau galim

daryt.“

Informantas 6 „Be abejo, be abejo. Kiekvienas darbas juk

nėra tobulas ir idealus ir šitas darbas tikrai

yra tobulintinas. Jis nėra pačiam, pačioj mūsų

mokykloj, sakykim pats geriausias, pats

tobuliausias. Aš manyčiau, kad labiausias gal

tobulintinas. Mes galvojam, tiesiog galvodami

apie savo mokyklos įvaizdį: kadangi mūsų

mokyklą labai renkasi, tai mes visada

galvojam „aj, čia mūsų geras įvaizdis ir

kartais ne viską padarom, kad dar - vienu

ţodţiu - tą savo įvaizdį pakeltume“ vienu

ţodţiu, mus renkasi, mus myli tai mes ir taip ir

paliekam kartais.“

T2_nepadaroma iki

galo

Aš manyčiau, kad labiausias gal tobulintinas. Mes

galvojam, tiesiog galvodami apie savo mokyklos

įvaizdį<...> mus myli tai mes ir taip ir paliekam

kartais.“

Informantas 7 „Gal mokytojus šviesti per kokius seminarus?

Neįsivaizduoju.“

T2_pedagogų

švietimas

T2_seminarai

M1_seminarai

„Gal mokytojus šviesti per kokius seminarus?

Neįsivaizduoju.“

Informantas 8 „Manau kad visada, kaip sakyt, gerai, jeigu

atsirastų specialistas, kuris surengtų

T2_specialistas

T2_pedagogų

„Manau kad visada, kaip sakyt, gerai, jeigu

atsirastų specialistas, kuris surengtų kaţkokius

134

kaţkokius mokymus, seminarą, pasidalintų

patirtim, kaţkokia tai būtų tikrai gerai, nes

trūksta praktikos. Tokiom tik savom

priemonėm.“

švietimas

T2_patirties sklaida

T2_ryšių su

visuomene priemonės

mokymus, seminarą, pasidalintų patirtim,

kaţkokia tai būtų tikrai gerai, nes trūksta

praktikos. Tokiom tik savom priemonėm.“