1.Pinigų esmė ir istorinė raidaPinigų esmę sudaro tai, kad jie yra ypatinga prekė, tarnaujanti visuotiniu vertės ir mainų ekvivalentu.Pinigai – tai istorinė ekonominė kategorija, būdinga prekinei gamybai.Ankstyvųjų mainų stadijoje vieni darbo produktai buvo keičiami į kitus.Tokie mainai dar vadinami natūriniais, arba barterinais mainais. Šioje mainų stadijoje pinigai, kaip tokie dar nedalyvavo.Tačiau barteriniai mainai sukeldavo daug nepatogumu, nes tam kad įvyktų sandėris, turėdavo susitikti keli gamintojai, kurių prekės vieną kitą domintų Todėl ilgainiui mainų tarpininko vaidmuo atlieko retesniems arba didele paklausa turintiems daiktams.Įvairiais laikais mainų tarpininko vaidmenį atliko kai kurie maisto produktai (arbata), darbo įrankiai(peiliai),brangieji kailiai, papuošalai (žiedai). Tačiau dažnai išlikdavo problemų dėl mainų tarpininko nedalomumo. Todėl laikui baigiant, visuotiniu mainų ekvivalentu tapo metalai – varis , bronza, sidabras, auksas.Popierinių pinigų prototipas buvo odiniai pinigai, pradeti naudoti kinijoje.Kai kinai išrado popieriaus gamybos technologija, buvo pradėti naudoti popieriniai pinigai.JIE IŠLEISTI XVI AMŽIUJE. Istorinėje pinigų raidoje svarbus etapas- banknotų išleidimas.Vystantis bankams įpratus popierinius pinigus pakeičia negrynieji pinigai tai pinigai bankų sąskaitose ir terminuoti indėliai.2.Pinigų funkcijos Mainų tarpininkavimo funkcija- Pinigai yra reikalingi kaip tam tikras tarpininkas keičiantis savo veiklos produktais. Ir nors istorinė pinigų raida bei visuomenės gamybos specializacija keitė jų pavidalą, tačiau esmė ir turinys nepakito. Vykstant mainams, išteklių savininkams ir produktų gamintojams yra sumokama tokia preke, už kurią rinkoje bus galima įsigyti kitą produktą.atlikdami šią funkciją, pinigai leidžia išvengti barterinių mainų nepatogumų.Visuotinio vertės mato funkcija- prekės prilyginimas tam tikram pinigų kiekiui leidžia kiekybiškai išmatuoti prekės vertė.Prekės vertė, išmatuota pinigai, yra jos kaina.Pinigų kaip vertės mato funkcija pasireiškia per kainų mastą.Kaupimo ir taupimo funkcija – Jie gamintojas pardavęs savo prekes, kurį laiką neišleidžia pinigų kitoms prekėms pirkti, vadinasi šie pinigai yra išimami iš apyvartos ir , turėdami savybę išsaugoti vertę, atlieka kaupimo ir taupymo priemonę. Bet kokiu pavidalu kaupiami pinigai, taurieji metalai, juvelyriniai dirbiniai, konvertuojamoji valiuta ir kiti likvidūs aktyviai yra turtas, kuris gali priklausyti piliečiams, verslo įmonėms arba valstybei.Rinkos sistema sukuria galimybės paversti turtą kapitalu, jį tinkamai investavus, savininkui duoda pelną kaip tam tikrą vertės prieaugį .Šis pelnas gali būti gaunamas tiesiogiai vykdant ūkinę veiklą arba kredito sistemos tarpininkus –bankus įsigyjant vertybinius popierius ir kit.Atsiskaitymo ir mokėjimo funkcija.Už įstatytas prekes ne visuomet yra sumokama iš karto. Todėl šiuo atveju susiklosto finansiniais įsipareigojimais pagrįsti santykiai. Atsiskaitymo ir mokėjimo funkciją pinigai atlieka ne tik vėliau juos užmokant už įsigytas prekes tačiau ir grąžinant paskolas, mokat vyriausybei mokesčius ir pan. Šiuo atveju itin svarbi yra šalies pinigų sistema, t.y grinųjų ir negrinųjų pinigų cirkuliacijos organizavimo racionalumas.pinigų sistema yra ekonomikos “kraujo apytakos” užtikrinimas, nuo kurio priklauso ūkinis aktyvumas, ekonomikos augimas ir šalie piliečių gerovė.Apskaitos funkcija- Materialiniai ištekliai yra apskaitomi įmonėse, namų ūkiuose (šeimose)bei šalies mastu. Tai gali būti atliekama natūrinais apskaitos mastais - kilogramais, metrais. Tačiau visuomeninei materialinių vertybių apskaitai yra naudojami pinigai. Painigais yra apskaitomas bendras vertybių kiekis , gamybos kaštai , pelnas.3. Pinigų rinkaTam kad būtų sudaroma pirkimo – pardavimo sandėriai , gyventojai ir įmonės įsigytų jiems reikiamas prekes, šalies ūkis privalo disponuoti tam tikra pinigų mase. Kitą vertus, gyventojai ir verslininkai linkę kaupti pinigus, kaip tam tikrą turto formą. Visa tai ir sudaro pinigų paklausą. Kitaip tariant, pinigų paklausa yra tas turto kiekis, kurį šalies ekonominiai subjektai siekia turėti pinigų pavidalu.Pinigų paklausos mastas priklauso nuo šalies ekonomikos būklės ir ūkio subjektų psichologinių nuostatų. Pagr. Veiksniams lemiantiems pinigų paklsausos mastą yra priskiriama: -Gyventojų pajamų lygis.-Pinigų poreikis kasdieniniams pirkimo pardavimo sandėriams, arba pinigų cirkuliacijos greitis;-Apsidraudimo motyvas ty siekimas turėti pinigų, apsidraudžiant nuo galimų netikėtų poreikių;-Turto kaupimo motyvas , kuris atspindi finansinių aktyvių paklausą (grinųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose kaupimas, vertybinių popierių įsigijimas ir pan..)

-Spekuliacinis motyvas, atspindintis siekimą turėti tam tikrą pinigų atsargą, kad galima būtų įsigyti vertybių (pvz nekilnojamojo turto)kurias vėliau butų naudinga ir pelninga parduoti.Pinigų pasiūla tai antrasis rinkos pinigų elementas, kuris priklauso nuo jų realios vertės, t.y galimybės įsigyti tam tikrą paslaugų ir prekių kiekį. Plačiai paplitusi kiekybine pinigų teorija, pagrindžianti jų pasiūlos mastą. Teigiama , kad apyvartoje esantis pinigų kiekis priklauso nuo prekių kainų lygio, pirkimo – pardavimo sandėrių cirkuliacijos greičio. Šią priklausomybę atspindi vadinamoji Fišerio formule: PV=QT

Nominalioji pinigų pasiūla tai faktinis apyvartoje esančių pinigų kiekis . Tuo tarpu realioji pasiūla atspindi tikrąjį jų perkamąją galią ir yra apskaičiuojama

4.Tarptautinės pinigų sistemos Tris pagr. Pinigų sistemų tipai:pinigų sistema, teikianti fiksuotą valiutų keitimo kursą. Pinigų sistema, esant svyruojančiam valiutų kursui Pinigų sąjungos.

Pinigų sistema , kurioje buvo taikomas fiksuotas valiutų keitimo kuras, siejamas su aukso ir dolerio standartais. Aukso standartu pagrįstoje sistemoje vienitelė pinigų forma tarptautiniuose atsiskaitymuose buvo auksas.Ši sistema paplitusi iki Pirmojo pasaulinio karo ir vėliau 1924-1931 m .Veikiant šiai sistemai kiekviena valstybė nustatė savo šalie piniginio vieneto kursą aukso atžvilgiu ( aukso paritetas), o vėliau perskaičiuodavo šių šalių valiutų kietimo kursus.Šis keitimo ir atsiskaitymo kursas galiodavo tol ,kol kuri valstybė nepakeisdavo aukso pariteto. Aukso pariteto svyravimas įtakos turėdavo prekybos ir mokėjimų balanso pokyčiai.

Pinigų sistemoje, kuri buvo grįsta standartu, valstybė privalėjo griežtai laikytis trijų sąlygų: Sudaryti sąlygas laisvam aukso exp ir imp/Nepažeisti nusistovėjusių proporcijų tarp valstybės aukso atsargų ir vidaus pinigų masės/Nevaržyti prekių ir paslaugų eksporto ir importo administraciniais ribojimais.

Esminis Aukso standarto trūkumas buvo tas kad vienai iš valstybių išeikvojus aukso atsargas , iškildavo būtinybė pasitraukti iš šios sistemos Tačiau šis žingsnis grėsdavo rimtais ek sukrėtimais siekiant jų išvengti tekdavo devalvuoti valiutą.Jav buvo vienintele po 2 pasaul.karo iš didžiųjų valstybių, kurios ekonomika nenukentėjo nuo karo.ir ši šalis neprarado aukso atsargų, bet toliau jas didino.todėl atsirado tokios prielaidos pripažinti dolerį pasauliniais pinigais.1944m buvo įkurtas tarptautinis valiutos fondas kuris atliko tam tikras dolerio standarto sistemos reguliavimo funkcijas 5. Pinigų sąjungosPinigų sistemų, besiremiančių fiksuotu ar svyruojančių valiutų kursu trūkumai vertė valstybes ieškoti tokių finansinės integracijos formų, kurios eliminuotų valiutų konkurencingumo veiksnį.Yra ypač aktualu valst. Grupėms , kurių ekonominio išsivystimo lygis yra artimas. Todėl glaudesnės finansinės integracijos buvo siekiama per pinigų sąjungas .Šiuo metu pasaulyje veikia 4 pinigų sąjungos. Centrinės afrikos ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos, kurios katu yra vadinamos Afrikos finansų sandraugos franko zona dėl jas susiejusios valiutos - franko pavadinimo ir dėl buvusio susiejimo su Prancūzijos franku.Šios abi sąjungos turi savo centrinius bankus, kurie leidžia į apyvartą Afrikos FINANSŲ SANDRAUGOS FRANKUS, Laisvai keičiamus vieni į kitus santykiu 1:1.Rytų Karibų pinigų sąjungai priklauso 8-ios nesdidelės Karibų jūros valstybės bendra kolonijine praeitimi, siekiančios stiprinti ekonominę integraciją ir kartu įveikti iškylančias problemas. Šios sąjungos bendra valiuta – Rytų Karibų doleris .Įstojusios į ES šalys tampa ekonominės ir pinigų sąjungos narėmis, kurios įsipareigoja įvesti eurą, kai atitiks nustatytas sąlygas, arba vadinamuosius Mastrichto kriterijus. Šiais kriterijais yra laikoma:-Infliacija – kuri negali būti didesnė už 3-jų ES valstybių , kuriuose žemiausias jos lygis, infliacijos vidurkį daugiau 1,5%punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis -Šalies biudžeto deficitas – kuris negali būti didesnis kaip3%BVP arba nuoseklai artėti prie šio lygio,-valstybės skola – negali būti didesnė 60 % BVP arba turi sparčiai mažėti.-ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos - negali būti didesnės už 3-jų ES valstybių, kuriuose žemiausias infliacijos lygis , ilgalaikių vertybinių popierių palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2%punktais.-Šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai 2 –jus metus nepažengti svyravimo ribos +- euro atžvilgiu.6.Valiutų kursai Dviejų valiutų vertės santykis vadinamas partitetu, arba kursu. Valiutos kursas yra nacionalinių pinigų kaina, kuriai įtakos turi daug veiksnių. Pagr yra šie:-Šalies prekybinio balanso būklė.

-Bendra ekonomikos būklė, kurią labiausiai atspindi BVP dinamika ir jos struktūros pokyčiai;-Palūkanos norma.Šalies prekybinis balansas turi tiesioginės įtakos užsienio valiutos paklausai ir pasiūlai, kartu ir jos kursui.Augant BVP mastui , didėja prekių ir paslaugų pasiūla vidaus ir užsienio rinkose. Ūkio plėtra stiprina nacionalinę valiutą.Pasiūlos norma Tačiau palūkanų normos didėjimas ar mažejiams veikia užsienio investicijas, nacionalinės valiutos paklausą, taip pat ir kursą. Augant palūkanų normai, kyla valiutos kursas.Valstybė siekdama išlaikyti stabilų valiutos nacionalinės kursą , gali tam tikras fiskalinės politikos priemonės.Valiutų kursai yra reikšmingi dviem požiūriais : 1a vykstant prekių mainams. Ir antra keičiant valiutas vieną į kita.Abiem atvėjams svarbu yra valiutos kursas. Kuris nusistovi valiutų rinkose –biržose.Pasaulyje yra susiformavę keli valiutų biržų centrai kuriuose nusistovintys valiutų keitimo kursai yra orentyras daugelio valstybių centriniams bankams Didžiausi pasaulyje yra Londono, Niujorko, Frankfurto, Honkongo, Tokijo ir Bazelio valiutų prekybos centrai.Kurso svyravimai yra įvairių rinkų centruose yra nežymūs .ESB, sekdamas pokyčius valiutų rinkose, nuolat skelbia euro kursą populiariausių pasaulio valiutų atžvilgiu.Lietuvos bankas savo ruoštu perskaičiuoja ir kasdien skelbia oficialųjį lito kursą šių valstybių atžvilgiu.Daugelyje Europos valstybių veikia laisva valiutų rinka,o centrinių bankų skelbi valiutų kursai ta informacinio ir rekomendacinio pobūdžio.7.Bankų sistema Šiuolaikiniai bankai – tai finansinių institucijų sistema , kaupianti ir sauganti pinigus, vykdanti atsiskaitymus tarp ūkio subjektų, teikianti paskolas įmonėms ir gyventojams, leidžianti į apyvartą pinigus, vertybinius popierius ir atliekanti su jais susijusias operacijas, pasitikėjimo teise valdanti tokį norą pareiškusių savo klientų turtą. (Atlikdami šias funkcijas bankai daro poveikį ūkiniams procesams, nukreipdami pinigus į pelningesnes arba tuo metu “sustingusias” veiklos sritis. Taigi banko dėka vyksta kapitalo persiliejimas, suteikiantis ekonomikai judrumo ir dinamiškumo.)Įvairių šalyje veikiančių bankų visuma sudaro jų sistemą. Esama vieno ir dviejų lygių bankų sistemų. Daugumoje rinkos ekonomikos valstybių yra susiklosčiusios 2-iejų lygių bankų sistemų. .Pirmąjį bankų sistemos lygį sudaro centrinis bankas , antrąjį komercinis bankas.8.Centrinis bankas ir jo funkcijosPirmieji centriniai bankai įsisteigė XVII a.Pagal nuosavybės formą veikia 3-jų tipų centriniai bankai.valstybiniai , kurių kapitalas priklauso vien tik valstybei ( D. Britanijos, Kanados, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos,Vokietijos centriniai bankai.)Akciniai kurių kapitalas priklauso privatiems asmenims, tačiau jų veiklos kontrolę vykto valstybė (JAV Federalinių rezervų bankai)Mišrūs (Belgijos, Japnijos bankai)Dažniausiai centriniai bankai nėra pavaldūs šalių vyriausybėms ir vykdo savarankišką pinigų politiką.Centrinių bakų funkcijos ;1.Leidžia į apyvartą pinigus2,monetarinės politikos priemonėmis siekia ekonominės raidos tolygumo3.nustato nacionalinės valiutos – lito kurso reguliavimo sistemą, skelbia oficialų lito kursą,kontroliuoja užsienio valiutų režimo laikimąsi;5. išduoda ir atšaukia licenzijas komperciniams bankams ir kredito unijoms bei leidimus užsienio bankų skyriams ar atstovybėms steigti , prižiūreti jų veiklą, nustato privalomųjų rezervų normą ir kitus riziką ribojančius normatyvus;6.Organizuoja pinigų ir komercinių bankų statistiką ir skelbiao jos duomenys, sudaro mokėjimo balansą.7.vykdo tarp bankinį( komercinių bankų)kreditavimą.Lb nustatyta palūkanų norma tarp bankiniams paskoloms turi įtakos bendrai kreditų rinkos palūkanų normai.9.Komerciniai bankaiKomerciniai bankai sudaro šalies bankų sistemos pagrindą.Jie atlieka visas bankams būdingas operacijas išskyrus pinigų emisija.Pagal nuosavybės pobūdį komerciniai gali būti:-valstybiniai , kurių nuosavybė priklauso valstybei. Šiems bankams kartais patikima pinigų emisija, tačiau gali vykdyti ir įvairias komercines funkcijas.-akciniai kurių įstatinis kapitalas yra formuojamas iš akcininkų įnašų.-privatūs, kurių nuosavybė priklauso vienam asmeniui -kooperatiniai arba pajiniai , kurių kapitalas susideda iš narių pajų.Šiai grupei galima priskirti ir kreditų unijas, kurios sparčiai Lietuvoje kuriasi IR VEIKIA KOOPERATINIŲ BANKŲ PRINCIPU.-Užsienio kapitalo , kurie dažniausiaiai veikia kaip kitos valstybės banko filialas , skyrius ar atstovybė.

-tarptautiniai atstovaujantys tarpvalstybinius interesus .Tai tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, dar vadinamas pasaulio banku , kuris yra Jungtinių tautų organizacijos kredito institucija Tarptautinis valiutos fondas, teikiantis paskolas besivystančioms valstybėms.Daugelyje valstybių veikia specializuoti komerciniai ar valstybiniai bankai Tai tarptautinę prekybą (ex imp) aptarnaujantys bankai bei hipotekos bankai, teikiantys ilgalaikes paskolas, įkeičiant žemę ar nekilnojimą turtą.Turto banko – paskirtis tam tikrais atvėjais perimti blogas komercinių bankų paskolas.Turto bankas vykdo didelių bankrutuojančių įmonių restruktūrizaciją, kartais valstybės institucijos jam perduoda įsiskolinimų administravimą.10. Pinigų multiplikatorius.Bankų veikloje svarbu vaidmuo tenka piningų multiplikatoriui. tai rodiklis , apibūdinantis pinigų masės padidėjimą bankų terminuotų indelių (depozitinėse)sąskaitose šiems pinigams judant iš vieno komercinio banko į kitąPinigų multiplikatoriaus koeficientą, kuris parodo, iki kokios sumos gali padidėti pinigų kiekis apyvartoje,apskaičiuojamas pagal formulę.

PM- pinigų multiplikatorius

koefecientas PR- prival. rezervu norma11.Monetarinė politika ir jos priemonės Monetarinė politika- tai valstybės taikomų priemonių, reguliuojančių pinigų apyvartą ir turinčių įtakos paskolų palūkanų normos dydžiui, visuma. Priklausomai nuo taikomų priemonių pobūdžio yra skiriami keli monetarinės polotikos scenarijai. Lėtėjant gamybos augimui ir didėjant nedarbui paprastai yra spartinama pinugų apyvartą , bei skatinant ūkio ekspansijos scenarijus.Itin didelį ekonominį aktyvumą neretai lydi kainų augimas, akcijų kurso kilimas, ryškėja ūkio disproporcijos . Šiuo atveju bankas pasitelkia monetarinę restrikciją...Centrinis bankas taiko 3 klasikinėmis tapusias monetarinės politikos priemones, kuriomis siekiama pusiausvyros tarp pinigų paklausos ir pasiūlos.Privalomųjų rezervų norma Privalomieji rezervai yra tam tikras piniginių lėšų minimalus kiekis, kurį privalo sukaupti komercinis bankas.Jų norma nustatoma procentais nuo komercinio banko indelių sumos.Šių rezervų pagr. Paskirtis yra bankų likvidavimo užtikrinimas.Tuo pat metu tai veiksminga priemonė pinigų kiekiui rinkoje reguliuoti pasitelkus pinigų multiplikatorių  . (Paprastai privalomųjų rezervų lėšos yra saugomos centrinio banko sąskaitose.Kai privalomųjų rezervų norma yra didinama, komercinių bankų pertekliniai rezervai, esantys kreditavimo šaltinių mažėja. Kartu  mažėja ir pinigų pasiūla. Mažinant privalomųjų rezervų normą, pinigų pasiūla yra didinama. Bankų rezervų dalis,kuri viršija privalomuosius, yra jo pertekliniai rezervai.Būtent pertekliniai rezervai yra banko komercinės veiklos pagrindas ir paskolų šaltinis.)Diskoto norma Centrinis bakas, kaupdamas dalį komercinių bankų lėšų privalomuose rezervuose, gali tuo pat metu šiuos išteklius panaudoti komercinių bankų kreditavimui.Palūkanų dydis , už kurį centrinis bankas skolina pinigus komerciniams bankams, yra vadinamas didkonto norma.Beje, centrinis bankas kreditus suteikia ne visiems to norintiems bankams, o tik finansiškai pajėgiems, tačiau laikinų sunkumų patiriantiems bankams.Diskono normą  nustato centrinis bankas.Šią normą mažinant,komerciniai bankai yra suinteresuoti skolintis pinigus iš centrinio banko, nes didėja jų pertekliniai rezervai, o kartu ir skolinimo ūkio subjektų galimybės.Tuo būdu pinigų pasiūla rinkoje didėja.Šią pasiūlą dar didina tai, kad mažinant diskoto normą centriniam bankui, mažėja paskolų palūkanų normos ir komerciniuose bankuose,neretai kartu yra didinamos palūkanos už indelius.Diskonto normos didinimas skatina ekonomikoje priešingus procesus.Mažėja komercinių bankų skolinimosi mastas, taip pat nesiplečia jų pertekliniai rezrvai, nemažėja palūkanų norma, nedidėja pinigų pasiūla ir ūkio subjektų investicinis aktyvumas.Taigi diskonto norma yra veiksminga monetarinės politikos priemonė.Atvirosios rinkos operacijomis yra vadinamas vyriausybės vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas rinkoje. Pirkimas arba parduodamas vyriausybės vertybinius popierius, centrinis bankas gali plėsti komercinių bankų perteklius rezervus arba atvirkščiai.12. Ekonomikos augimo esmė Visuomenės socialinė ir ekonominė raida yra procesas ,aprėpiantis ekonomikos augimą,struktūrinius ūkio pokyčius, žmonių gyvenimo gerovės kilimą.Yra žinomi įvairūs ekonominės raidos metodai pvz Voketijos,JAV, Kinijos , Pietryčių Azijos valstybių, Japonojos.Rusijis ur kit.Ekonominio  įsi vystymo požiūriu yra išskiriamos aukštą lygį pasiekusios valstybės (JAV,Japonija, Prancūzija, Voketija,švedija), besivystančios (Brazilija,Indija,Meksika ir daugelis afrikos valsytbių) ir taptautinio pereinamoko pobūdžio poziciją užimančios valstybės ( buvusios tarybinės respublikos)

Ekonomikos augimo esmė geriau atskleidžia , nagrinėjant šį procesą ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais,Ilguoju laikotarpiu ekonomikos augimas suprantamas kaip ūkio plėtra, sukurianti galimybės nuolat didinti gamybos mastą, siūlyti vartotojui vis įvairesnių prekių ir paslaugų.Šis augimas pasiekiamas įtraukiant daugiau išteklių, gerinant jų panaudojimą, tobulinant ir modernizuojant gamybos technologinius procesus.Trumpuoju laikotarpiu  ekonomikos augimą atspindi šalie ūkio potencialo stiprėjimas, pasireiškiantis nuolatiniu bendrojo vidaus produkto ir valstybės pajamų didėjimu.Ilguoju laikotarpiu daugeliui valstybių, jei tik jos nepatiria didesnių socialinių sukrėtimų ar ūkio neniokoja kariniai konfliktai, būdingas ekonomikos augimas, tapantis vartojimo lygio kilimo ir žmonių geresnio gyvenom pagrindu.Tuo tarpu trumpuoju laikotarpiu  ne visuomet pavyksta išvenktinegatyvių tendencijų.13. Ekonomikos augimo VEIKSNIAIEkonomikos augimą, esantį itin įvairiapusišku procesu, skatina nemažai veiksnių.Tai darbo ir gamtos ištekliai, kapitalas ir jo kokybinė sudėtis, ūkio struktūros tendencijos.Šiuos veiksnius priklausomai nuo jų pobūdžio ir poveikio parimta skirstyti į pasiūlas ir paklausas.Pasiūlos veiksniams pirmiausia yra priskiriami darbo ištekliai ir darbo produktyvumas.Gamtos ištekliai nors ir yra svarbus veiksnys, tačiau jų reikšmė neturėtų būti pervertinama.Pirma , technologinė pažanga leidžia daugelį gamtos išteklių pakeisti žmogaus sukurtais produktais.antai, senkant naftai ir dujų ištekliams, vis labiau bus plečiamos technologijos besiremiančios atsinaujinančiomis energijos rūšimis ( vėjo ie saulės energija)Ekonomikos augimui būtinas tam tikras materialusis pagrindas, kurį sukuria kapitalas.Neretai kaip atskiras ekonomikos augimo veiksnys yra nagrinėjimas mokslo ir technikos pažanga ieškoma jos skatinimo svertų.ekonomikos augimo paklausos veiksmams priskiriama visuomeninė paklausa, kuri atlieka savotišką variklio vaidmenį.Todėl svarbu skatinti , o ne slopinti visuomeninę paklausą.14. Ekonomikos augimo teorijosViena iš šių teorinių krypčių yra neoklasikinė , kurios atstovai siekia pagrįsti rinkos, kaip tobulos savireguliacijos principu veikiančios sistemos , idėja.Tvirtinama, kad tik rinkos sąlygomis yra geriausiai panaudojami visi gamybiniai veiksniai, galintys užtikrinti makroekonominę pusiausvyrą ir visišką užimtumą.Tačiau visuomenės realiame ūkiniame gyvenime ši pusiausvyra nuolat sutrinka.Todėl siekiama sukurti tokius šios pusiausvyros modelius , kurie leistų valdyti realų nukrypimus nuo siekiamojo rinkos idealo.Šią sritį nagrinėjo Kobbo – Dugalso ir R solou.Kobbo – Dugalso modelis yra žinomas kaip gamybinė funkcija, išreiškianti sukūrimo produkto priklausomybę nuo 2-jų gamybos veiksnių :darbi ir kapitalo.Ekonomikos augimo teorija gilino amerikiečių ekonomistas R Solou.Jis sukūrė modelius, kuriuos pasitelkęs mėgino įvertinti didesnio skaičiaus veiksnių įtakągamybos masto didinimui.Neoklasikinės krypties atstovai savo teorijas grindė veiksniais, kurie lemia visuomeninę pasiūlą.Keinsitinės  atstovai savo modelius grindė veiksniais kurie formuoja visuomeninę paklausą.Dž.M. Keinsas tvirtino, kad ekonomikosinvesticijos , vyriausybės išlaidosŽymiausi neokeinsistinės krypties atstovai yra anglų ekonomistas R.HARODOMAS IR AMERIKIEČIŲ EKONOMISTAI E. Domaris ir E.Hansenas.Alternatyvioji augimo teorija, tvirtinanti, kad visuomenės vystymosi net tolesnio jos egzistavimo sąlyga yra ne nuolatinis ekonomikos augimas ir jo skatinimas kokybinis vystymasis. Šiuos krypties atstovas H Daly augimą atskiri nuo vystymosi.  Ekonominis augimas anot jo yra tik kiekybinis didėjimas.Siekiant geriau suvokti ekonomikos augimą, reikšminga yra amerikiečių ekonomisto V Rostou sukurta augimo stadijų teoriją.Šis mokslininkas išskiria 5 visuomenės vystymosi stadijas, kurios būdingos vioms valstybėms.15. Ekonomikos augimo prieštaracvimai ir kaštaiEkonomikos augimas sukelia ir tam tikrus prieštaravimus , kurie susiję su nemažais visuomeniniais kaštais. Nemažą dalį šių prieštaravimų pagimdo iš dalies ydingas ekonomikos augimo matavimas ir vertinimas.Vienas ir pagrindinių šiam tikslui naudojamų rodiklių  yra bendras vidaus produktas.Beje neretai realus BVP augimas siejamas su gyventojų gerovės kilimu.Tačiau gyventojų gerovės ir BVP pokyčių negalima tapatinti dėl kelių priežasčių.pirm. BVP rodiklis įvertina tik tą veiklą , kurios materialūs ar nematerialūs produktai (paslaugos) skiriami pardavimui rinkoje,Tuo tarpu nuošalyje lieka ne rinkos sektoriuje pagamintas produktas, kuriam pirmiausia reikėtų priskirti namų ūkių veiklos rezultatą.Ši veikla yra tiesiogiai susiejusi su gyvenimo gerove , tačiau

BVP jos neapskaitpo.Kiti BVP rodiklio yda yra ta, kad į apskaitą patenka tie visuomeniniai kaštai, kurie neturėtų būti įtraukiami, nes iš tikrųjų jie sumažina visuomeninio produkto vertę. Pablogėjusi gamtos aplinkos būklė, teršiamas oras , dirvožemis  ar vanduo reikalauja vis didesnių materialinių ir finansinių išteklių ekologinei pusiausvyrai atkurti.Šie nuolat didėjantys kaštai mažinta BVP apimtį.Nera teisingas ir tarpinio vartojimo skaičiavimas nepilnytai didinantis BVP.16. Darnaus ekonomikos vystymosi modelisNors visuomenės darnaus vystymosi metodai dar tik tik kuriami , tačiau šios koncepcijos esmė yra aiški: žmogaus ūkinėje veikloje privalo būti suderinti ekonominiai ekologiniai ir socialiniai kultūriniai elementai. Visi šie elementai ekonomikos raidoje turi būti vertinami vienodai.Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos buvo galutinai suformuluotos 1922 metais Rio de Žaneire vykusioje pasaulinėje Jungtinių Tautų aplinkos ir vystymosi konferencijoje, kuri aukščiausiu lygiu įteisino darnų vystymąsi, kaip pagrindinę ilgalaikę visuomenės vystymosi ideologiją. Buvo suformuluoti pagrindiniai darnaus vystymosi principai, pateikta xxi amžiaus veiksnių programa.Deja po 10-ečo  Johanesburgo viršūnių susitikime konstatuota, kad darnus vystymosi koncepcija vis dar tėra valstybių planuose.ES darnaus vystymosi strategija buvo patvirtinta 2001 m.Čia buvo konstatuota , kad įgyvendinant šią strategiją būtina,jog valstybių ekonomikos augimas spartintų socialinę pažangą ir gerintų aplinkos būklę.Socialinė politika savo ruoštu turėtų  skatinti ekonomikos augimą, o aplinkos politika privalo būti ekonomiškai efektyvi.17. Tarptautinio darbo pasidalijimo nauda ir formos . Tarptautinė prekyba - tai prekių ir paslaugų mainai tarp valstybių .Šių mainų pagrindą sudaro pasidalijimas. Įvairios šalys specializuojasi gaminti skirtingus produktus, kurie tampa tarptautinių mainų objektu.Gamybos specializacija pirmiausia rėmėsi nevienodomis gamtos ir klimato sąlygomis.Vėliau gamybos procesuose naudojant vis daugiau mašinų ir įrengimų, svarbiu tarptautinio darbino pasidalijimo veiksniu tapo technologine specializacija.Šiuolaikinėmis sąlygomis tarptautinio darbo pasidalijimas neapsiriboja vien prekių mainais. Valstybės nepriklausomai nuo jų ekonomikos išsivystymo lygio ir socialinės sanklodos keičiasi paslaugomis, žiniomis, įvairia informacija ir kitose srityse, įgyvendina bendrus projektus kosmoso, medicinos...Visi produktai, patenkantys į tarptautinę rinką, nesvarbu kokioje šalyje jie būtų pagaminti , formuoja internacionalinę vertę (t.y pasaulines kainas.Todėl kiekviena valstybė dalyvaujanti tarptautiniame darbo pasidalijime, siekia dvejopos naudos: pirma gauti skirtumų tarp eksportuojamų prekių ir paslaugų internacionalinės ir nacionalines vertės, antra taupyti vidaus kaštų sąskaita, importuojant pigesnes prekes ir paslaugas. Prognozuojama, kad tarptautines darbo pasidalijimas ir toliau gilės, todėl sparčiai plėsis tarptautiniai prekių ir paslaugų mainai.Tarptautinio darbo pasidalijimas, kurio pagrindinės formos yra tarptautinė gamybos specializacija ir kooperacija, yra glaudžiai susiję ekonominiai reiškiniai. Tarptautinė specializacija yra tokia darbo pasidalijimo tarp valstybių forma, kurią plėtojant koncentruojama vienarūšė gamyba, kuriasi įmonės ir ištisos veiklos sritis, kurių produkcija gerokai pralenkia vidaus rinkos poreikius.Šis procesas skatina galingų tarp savęs glaudžiai susijusių tačiau siauros specializacijos gamybos kompleksų kūrimąsi.Tarptautinė specializacija gali būti tarpšakinė, plėtojama gamybos šakos viduje ar atskiros įmonės lygiu.Tačiau visais atvejais ji gauna šiuos pavidalus. 1. daiktini-gatavo produkto gamyba,2 fragmentinį tam tikrų detalių mazgų ar komplektuojančių dalių gamybą 3 technologinį - atskirų operacijų ar technologinių procesų atlikimas.Antroji tarptautinio darbo pasidalijimo forma yra kooperacija, apjungianti valstybių specializuoto darbo produktus, kuriant bendras įmonės, pasirašant ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis, vykdant bendras programas ar projektus ir pan.18. Absoliutūs ir lyginamieji tarptautinės prekybos privalumai.Valstybės, gaminančios tam tikrus produktus , gali kitų valstybių atžvilgiu įgauti absoliučius ar lyginamuosius privalumus Absoliutūs privalumai plėtojant tarptautinius mainus yra ypač svarbūs.Juos lemia gamtos ištekliai, palankesnės klimato sąlygos ir kiti veiksniai.Šiuo atveju šalis, žinodama savo absoliučius privalumus arba jų atkakliai siekdama, gali specializuotai gaminti tam tikras prekes ar teikti paslaugas drąsiai viršydama vidaus rinkos poreikius.Galimybė parduoti savo produktus tarptautinėse rinkose pagrįsta absoliučiais privalumais, kurie leidžia pagaminti tuos produktus mažesniais nei konkurentai gamybos kaštais.Absoliučių privalumų tarptautinėje prekyboje teorijos pradininku laikomas Adamas Smitas.atkreipė dėmesį į tai, kad valstybė gali turėti mažesnių gamybos kaštų dėka.Savo tokį požiūri grindė tarptautinės prekybos efektyvumu, kurį

įmanoma pasiekti tik tuomet, jei prekes bus perkamos tuose kraštuose, kur absoliutūs kaštais yra mažesni, o parduodamos ten kur didesni. Ne tokie akivaizdūs yra lyginamieji privalumai ir jų taikoma nauda. Šiuo atveju lemiamos reikšmės turi geresnis gamybos veiksnių panaudojimas, kuris leidžia pasiekti aukštesnį našumą ir sumažinti gamybos kaštus.Kartais lyginamieji privalumai yra net svarbesni už absoliučius, nes skatina kapitalo konkurenciją ir gamybos specializaciją,.Kai šalys specializuojasi tose gamybos šakose kur jos turi arba gali įgyti lyginamųjų privalumų, nedidinat išteklių gali būti pagaminta daugiau produkcijos . Be to, gaunama didesnio gamybos masto teikiama nauda mažinant vidutinius gamybos kaštus.19. Laisvoji tarptautine prekyba apibudinama kaip sallies ekonomikos politicos kryptis,kai valstybe nenustato muito mokesciu ir netaiko kitu suvarzymu pletojant rysius su uzsienio partneriais.Laisvosios prekybos naudai byloja sie argumentai:1)vidaus rinkoje sukuriama produktu gausa ir ivairove,geriau tenkinami vartotoju poreikiai.2)vietos gamintojai aprupinami tais istekliais,kuriu near salyje,gerinamas ju aprupinimas naujomis moderniomis medziagomis ir irengimais,sukuriamos prielaidos gamybos technologijoms tobulinti.3)skatinama konkurencija ir ribojamas vietiniu monopolistu isigalejimas vidaus rinkoje.4)pasinaudojama tarptautines prekybos lyginamaisiais privalumais,skatinama gamybos specializacija.5)gaunamas gamybos masto ekonominis efektas,kyla darbo nasumas,auga gamintoju ir valstybes pajamos.20. Protekcionistines politika tarp.prekybospolitika ilgainiui sukuria ekonomikos saku ivairove,padeda diversifikuoti sallies uki.Reikia skirti apsaugini protekcionizma,kai savo sallies ukis ar atskiros veiklos sakos saugomos nuo stipresniu konkurentu itakos ir agresyviuji protekcionizma,kuris dazniausiai yra vietos gamintoju seselinio lobizmo padarinys.Prekiu importo srautai mažina vietos gamintoju pajamas ir pelna,todel jie negaili pastangu,kad uzsitikrintu valstybes protegavima.Ir importas, didinas prekiu įvairovę ir paveikti paveikti valst. sprendimus yra mažesniu negu gamintoju.Tarptautines prekybos politikoje dazniausiai nusveria verslininku interesai.21. Dempingas ir embargas.Dempingas-yra ypatinga tarptautine prekybos forma,kuri neretai priskiriama prie nesąžiningos konkurencijos metodu.Tai prekių pardavimas tarptautinėse rinkos taikant žemesnes kainas nei vidaus ar pasaulines kainos.Dempingo kainos dažnai būna net mažesnes už prekių savikaina.Dempingas yra taikomas siekiant parduoti produkcijos perteklių,kuri sunku realizuoti vidaus rinkoje.Yra keli dempingo tipai,labiausiai saugomasi agresyvaus(grobonisko)kuris naudojamas siekiant išstumti iš rinkos konkurentus,laikinai nustatant žemesnes kainas.Tarptautinėje prekyboje sis ir kitidempingo tipai yra draudžiami.Mažiau pavojingas yra atsitiktinis dempingas,kai gamintojas tik atskirais atvejais parduoda produkcija žemom kainom ir sezoninis-kai įmonė dėl ypatingu priežasčių kurios nors šalies rinkoje siekia išlaikyti žemesnes nei kitos šalies kainas.Išskirtinis dempingo tipą-valiutinis.Ji skatina ryškus nacionalines valiutos perkamosios galios skirtumai šalies viduje ir tarptautinėje rinkoje.Nevertėjant nacionalinei valiutai,įmonių gamybos kastai paprastai išauga.Todėl joms gali būti naudinga parduoti prekes tarptautinėje rinkoje mažesnėmis kainomis negu pasaulines.Embargas-draudimas įsivežti iš atskiros šalies ar įvežti į ja prekes bei kitas materialines vertybes.Embergą taikomas toms prekėm,kurios kelia grėsme šalies tautinėms,kultūrinėms ar religinėms tradicijoms,gyventoju sveikatai.dėl to I kai kurias valstybes draudžiama įvežti pornografine literatūrą ir video produkcija,alkoholinius gėrimus,vaistus,augalus ir pan.Dar embargas yra taikomas dėl politinių priežasčių,Išgaudamas ekonominio karo pavidalą,jis yra nukreiptas prieš tas šalys kuriuos vykdo teoristinius išpuolius 22. Muitai kvotos ir exporto subsidijos. Muitas -netiesioginiai mokesčiai,kuriais apmokestinamos per valstybes siena gabenamos prekes.Prekių judėjimo požiūriu muitas skirstomas I importo,eksporto ir tranzitinius.Importo muitu paskirtis yra vidaus rinkos apsauga nuo užsienio konkurentu,eksporto-varžyti žaliaviniu ištekliu ir prekių ,kuriu trūksta vidaus rinkoje,išvežimą,tranzitiniu-papildyti valstybes biudžetą pajamomis,apmokestinant per šalies teritorija gabenamas prekes.Pagal savo ekonominį pobūdi skiriami šie muitai:protekciniai(apsauginiai),preferenciniai, fiskaliniai, antidempingniai ir kompensaciniai.Protekciniai-muitas siekiama apsaugoti vidaus gamintojus nuo pernelyg žlugdančios užsienio gamintoju konkurencijos.Preferenciniai muitai išsiskiria savo tarifu dydžiu.jie nustatomi mažesni atskiru šalių prekėms.Fiskaliniai-siekiama padidinti biudžeto pajamas,kai I šalį įvežamos prabangos prekes,kurias perka dideles pajamas gaunantysvartotojai.

Antidempinginiai-taikomi toms šalims kurios įveža ir parduoda prekes vidaus rinkoje žemesnėmis kainomis nei yra jų pačių rinkoje ar žemiau gamybos savikainos. Kompensaciniais-siekiama išlyginti importuojamu ir savo gamybos prekių kainas.Pagal taikymo principą muitai skirstomi I autonominius,kurie taikomi vienoje valstybėje ir konvencinius kurie įvedami keliu valstybių susitarimu. Lietuvai įstojus I ES įsigaliojo konvenciniu muitu sistema.Kvotos-tarptautines prekybos politikos priemone.skirstomos i tarifines ir netarifines.Netarifine-kiekybinis importuojamos ir eksportuojamos produkcijos apribojimas.Tarifines-numato tam tikra prekių kiekio ivezima lengvatinėmis sąlygomis,o si kieki viršijus taikomi didesni muitai.Licencijavimas-leidimu importuoti ir eksportuoti tam tikras prekes išdavimas.ši priemonė gali būti vienkartiniu leidimu išduotų konkretiai įmonei įvežti ar išvežti per metus vienkartiniame sandėryje numatyta prekių kieki.Kita bendrąja arba generaline licencija-ji leidžia įvežti arba išvežti konkrečias prekes per laikotarpi iki vienerių metu,neribojant sandoriu skaičiaus ir be kiekybiniu suvaržymu.Eksporto subsidijos-tarptautine prekyba skatinanti priemone.Eksporto subsidijos skirstomos I tiesiogines ir netiesiogines.Taikant tiesiogines-nustatomos pinigines išmokos už eksportuojamos prekes vienetą arba visa suma.bet tarptautine prekyboje jos yra priskiriamos prie nesąžiningos konkurencijos priemonių.todėl dažniausiai yra taikomos netiesiogines eksporto subsidijos,kai vyriausybe suteikia eksportuotojams parama,padeda užmegzti verslo kontaktus,organizuodama parodas,muges.Kartais eksportuotojams gražinamas importo mokestis.Daugelis valstybių eksportuojamai produkcijai netaiko PVM.Eksporto subsidijų šaltinis yra valstybes biudžetas,todėl jos vertinamos kaip užslėptas mokestis kuri moka gyventojai ir verslininkai.23. Tarptautyniai susitarimai del bendruju rinku.valstybes siekdamos naudos neretai vienija savo pastangas,sudaro tarpusavyje įvairius prekybinius susitarimus kad koordinuotu ekonomine politika.preferenciniai prekybiniai susitarimai-sudaromi tarp kelių ar grupes valstybių.Pagrindiniai preferenciniu susitarimu tipai yra laisvosios prekybos zonos ir muitu sąjungos.Laisvosios prekybos zona-valstybes panaikina tarpusavio prekyboje muitus,kitus apribojimus,derina svarbiausias ekonomines politikos priemones,bet taiko kai kuriuos apribojimus kitom valstybėms.be to,viena valstybe gali dalyvauti keliuose susitarimuose dėl bendruoju rinku.Muito sąjungos Šalys-panaikina importo muitus tarpusavio prekyboje.Keli pvz.susitarimu kurios sudarė pasaulio valstybes:Lotynu Amerikos bendroji rinka(MERKOSUR)sutarti dėl bendrosios rinkos sukūrimo 1991m.pasirašė Argentina,Brazilija,Paragvajus ir Urugvajus.tikslas-susikurti muitu sąjunga,panaikinti netarifinius suvaržymus,plėsti tarpusavio prekyba,koordinuoti ekonomine politika trečiųjų šalių atžvilgiu.Tačiau įgyvendinant šiuos susitarimus iškyla įvairiu kliūčių.Europos laisvosios prekybos asociacija(EFTA)1960m.įkūrė Britanija,Austrija,Danija,Norvegija,Portugalija,Švedija,veliau įstojo Islandija,Suomija ir Lichtensteinas.Daugeliui šios organizacijos valstybių įstojus i ES,joje liko tik keturios nares,todėl jos reikme sumažėjo.Šiaures Amerikos laisvosios prekybos sutartis(NAFTA).Lotynu Amerikos laisvosios prekybos asociacija.Pietryčiu Azijos valstybių asociacija(ASEAN).Euroazijos ekonomine bendrija(EURO AZ EB).Nepriklausomu valstybių sandrauga(NVS).Europos sąjungos(ES)kursimasis.24.Tarpvalstybiniai prekybas principai ESValstybės siekdamos ir tarptautinės prekybos įvairiapusės naudos, neretai vienija savo pastangas, sudaro tarpusavyje įvairius prekybinius susitarimus tam kas koordinuotų savo ekonominę politiką. Plačiau yra paplitę preferenciniai prekybiniai susitarimai sudaromi tarp kelių ar grupės valstybių. Pagrindiniai preferencinių susitarimų tipai yra laisvosios prekybos zonos ir muitų sajungos. Laisvos prekybos zoną kuriančios valstybės panaikina tarpusavio prekyboje muitus, kt apribojimus derina svarbiausias ekon. Politikos priemones. Tačiau tam tikri apribojimai valstybių Nuožiūra gali būti taikomi šalims, kurios nedalyvauja laisvosios prekybos zonos susitarime.Be to viena valst. Gali dalyvauti keliuose susitarimuose dėl bendru rinkų. Muitų sąjungos šalys narės dažniausiai panaikina importo muitus tarpusavio prekyboje.Pasaulio valst. Yra sudariusios daug įvairių susitarimų tarptautinės prekybos srityje. Įtakingiausius tikslinga trumpai apžvelgti.25. Lietuvos užsienio prekybos pobudis Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę svarbiausiais partneriais buvo Vokietija,D.Britanija,Vengrija,Italija,kitos Europos valst.per trumpa laiką Lietuva užmezgė ryšius su daugiau kaip 50saliu.Eksportavo:maisto produktus,liną,miško medžiagą ir kt.Importo sudėtyje-pramones įrenginiai,naftos produktai,žemes ūkio mašinos,akmens angles,metalai ir kt.Atkūrus Lietuvos nepriklausomybe ir pradėjus vykdyti savarankiška tarptautiniu ekonominiu santykiu

politika,užsienio prekybos srautus teko formuoti iš naujo.Pakito tarptautiniu rinku geografija,teko sumažinti prekybos apimtis Rytu ir Vidurines Azijos valstybių rinkose,ieškoti partneriu Vakaru ir kitose pasaulio valstybėse.Lietuvos eksportas 2005m sudare46% BVP o importas 61% tai byloja apie ekonomikos atvirumą.Nerimą kele nemažas užsienio prekybos balanso deficitas,kuris 2005m sieke 15% BVP.Eksporto sudėtyje buvo naftos produktai sudarantys apie penktadali visos eksportuojamos produkcijos apimties,tekstilesgaminiai,drabužiai,kailiai,maisto produktai transporto priemonių net 6-7% ir kt.Importuojama-neperdirbta nafta,mašinos,įrenginiai,metalai ir metalu gaminiai,chemijos pramones saku produktai.Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai Rusija,Vokietija,Vokietija,Estija,Švedija,Danija,Lenkija,D.Britanija.Importo-Rusija,Vokietija,Lenkija,Latvija,Olandija.Danija,Estija,Kinija.Lietuvos prekių konkurencingumas esant dabartinei ūkio,o ypač pramones struktūrai,yra nedidelis.Dėl to kad nedaugelis gali konkuruoti su išsivysčiusiomis valstybėmis ,todėl ir eksporto plėtros perspektyvos ekonomikos augimo ir gyvenimo lygio kilimo požiūriu nėra palankios.