- 1 -

„Swedbank Economic Outlook“ leidinyje lietuvių kalba trumpai pristatomos pasaulio, Švedijos, Latvijos ir Estijos ekonomikų perspektyvos ir didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvai. Plačiau apie kitas šalis prašome skaityti leidinyje anglų kalba.

Pasaulis: Antrąjį 2012 m. pusmetį pasaulio ekonomika “vėso”, bet buvo ir įvairovės.

JAV ir Kinijoje augimas spartėjo, o Japonija ir euro zona – recesijoje. Pasaulio BVP 2013 m. augs 3,1%, o 2014 m. - 3,4%, kiek mažiau nei anksčiau prognozuota.

Mūsų “kapanojimosi scenarijus” tapo įprastu reiškiniu ir jo tikimybė išaugo nuo 60% iki 65%. Padėties blogėjimo rizikos tikimybė (20%) ir padėties gerėjimo rizikos tikimybė (15%) tapo labiau subalansuotomis, jos siejamos su politine darbotvarke. Tiek JAV, tiek Europoje politikai šoka ant bedugnės krašto, tačiau gerai valdant padėtį namų ūkių, verslo ir finansų rinkų pasitikėjimas gali padidinti ir palaikyti augimą.

Lietuva: 2012 m. ekonomika augo tiek, kiek prognozuota, tačiau namų ūkių

vartojimas ir eksporto augimas buvo didesnis nei tikėtasi, o investicijų –mažesnis. Vidutinė metinė infliacija sumažėjo iki 3,1% ir buvo kiek didesnė nei prognozuota. Lietuva formaliai nepareiškė savo ketinimo stoti į euro zoną.

Tiek 2013 m., tiek 2014 m. BVP augimo prognozes sumažinome iki 4,0%. Tą daugiausiai lėmė prastesnės pagrindinių eksporto rinkų perspektyvos ir vidaus politikos neapibrėžtumas. Biudžeto deficitas ir toliau mažės, tačiau infliacija liks pagrindine kliūtimi narystei euro zonoje.

Latvija:

Per devynis 2012 m. mėnesius BVP augo 5,6%. Eksportas ir namų ūkių išlaidos užtikrintai augo, tačiau investicijų plėtra lėtėjo. Geresnis biudžeto valdymas ir didesnė tikimybė 2014 m. įsivesti eurą padidino valstybės skolos reitingus ir atpigino skolinimąsi.

Augimas turėtų sulėtėti nuo 5,4% pernai iki 4,1% 2013 m. dėl silpnos išorės paklausos ir aršesnės konkurencijos eksporto rinkose. Augimas padidės iki 5% 2014 m., kuomet gyventojų pajamų mokestis toliau mažės, pagėrės pasaulinė padėtis ir Latvija įstos į euro zoną.

Estija: 2012 m. ekonomikos augimas žymiai sulėtėjo, tačiau euro zonoje išliko

sparčiausias. Pagrindinis augimo variklis buvo investicijos į ES finansuojamus infrastruktūros projektus.

Dėl silpnos paklausos Šiaurės šalyse pirmoje 2013 m. pusėje eksporto rezultatai taip pat išliks silpnoki. Be to, valstybės finansuojamų investicijų taip pat bus kiek mažiau nei 2012 m. Todėl 2013 m. BVP augimo prognozė mažiname iki 3,1%. Augimas turėtų paspartėti 2014-aisiais.

Švedija: Tris ketvirčius daugiau nei tikėtasi augusi Švedijos ekonomika paskutinįjį

2012 m. ketvirtį dėl silpnos išorės paklausos ir prastėjančių namų ūkių ir verslo nuotaikų kombinacijos smarkiai sulėtėjo.

2013 m pradžioje atsigavimas bus lėtas, tačiau vėliau dėl skatinančios ekonominės politikos, užsienio rinkų stabilizavimosi ir atsinaujinusio vartotojų noro išlaidauti atsigavimas paspartės. Augimas sieks 1,1% 2013 m. ir 2,5% 2014 m. Pagrindinis politinis iššūkis prieš 2014 m. rinkimus bus kova su nedarbu.

Blogiausia – praeityje, bet iššūkių dar liko

Ekonomikos apžvalga: Lietuva„Swedbank“ makroekonomikos apžvalga 2013 m. sausio mėn.

Turinys:

Santrauka: pasaulio ekonomika slopina, bet pagrindas stiprėjančiam augimui yra 2

Pasaulio ekonomika: 2013-aisiais laukiamas ryškus persilauž imas 4

Lietuva: augimą skatins investicijos, tačiau svarbiausia – ekonominė politika 8

Santrauka

- 2 -

Padėtis Švedijoje ir Baltijos šalyse 2012 m. apskritai buvo geresnė nei buvome numatę savo spalio mėnesio prognozėje. Estijos ir Lietuvos ekonomikos augimas turėtų siekti apie 3%, Latvijos – beveik 5,5%, o Švedijos – šiek tiek daugiau nei 1%. Tačiau praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Baltijos šalyse augimas greičiausiai sulėtėjo, o Švedijoje - BVP sumažėjo.

Išskyrus Latviją, BVP augimo prognozės 2013 metams buvo sumažintos. BVP Estijoje augs šiek tiek daugiau nei 3%, Švedijoje – šiek tiek daugiau nei 1%, o Latvijos ir Lietuvos BVP augimas sieks 4% arba šiek tiek daugiau. Prognozuojame, kad pasaulio ekonomikos augimas taip pat bus mažesnis. JAV ir Kinijos perspektyvos yra truputį geresnės, o euro zonoje ir Japonijoje toliau vyrauja nuosmukis. Manome, kad, artėjant vasarai, aktyvumas pamažu pradės didėti ir euro zonoje, sustiprindamas Švedijos ir Baltijos šalių bendrovių produktų paklausą.

Todėl pagal mūsų pagrindinį „kapanojimosi scenarijų“ 2014 m. pasaulio ekonomika turėtų augti 3,4%, Švedijos ekonomika – šiek tiek daugiau nei 2,5%, o Baltijos šalių – 4-5%; tai yra didelis augimas, lyginant su daugeliu kitų Europos valstybių.

Pasaulio ekonomikos augimas vis dar atsilieka nuo potencialaus augimo. Valstybių taupymas ir vangus kreditavimas tebelieka augimą stabdančiais veiksniais,

ypač Europoje, tačiau kartu šiek tiek ir JAV. Įsiskolinimo mažinimo ir biudžeto konsolidavimo neigiamo poveikio ekonomikos augimui negali kompensuoti skatinančioji monetarinė politika ir struktūrinės reformos išsivysčiusiose šalyse. Tačiau besivystančiose rinkose įgyvendintos skatinimo priemonės turėtų palaikyti pasaulio ekonomikos aktyvumą. Augimo tempai šiose šalyse jau paspartėjo. Besivystančioms rinkoms – šiuo metu sudarančioms daugiau nei pusę pasaulio ekonomikos – 2013 m. teks 80% pasaulio ekonomikos augimo, tačiau pagal mūsų prognozes 2014 m. ši dalis turėtų sumažėti iki 72 %, kai išsivysčiusios valstybės šiek tiek sustiprės.

Savo pagrindinio scenarijaus tikimybępadidinome iki 65%, lyginant su 60% tikimybe spalio mėnesį, nes, įsibėgėjusinstitucinėms reformoms, didelių nuokrypių tikimybė euro zonoje pradėjo mažėti. Padėties gerėjimo rizikos tikimybę padidiname iki 15% (nuo 5%), o padėties blogėjimo rizikos tikimybę sumažiname nuo 35% iki 20%. Padėties gerėjimo rizikakyla iš galimo didesnio pasitikėjimo dėl politinių problemų sprendimo ir didesnio skatinimo programų poveikio besivystančiose šalyse. Padėties blogėjimo rizika apima galimą euro zonos nestabilumo padidėjimą, kuomet Ispanijos ir Italijos padėtis vėl blogėtų dėl rizikos premijų didėjimo, finansų rinkųnestabilumo ir neigiamos įsiskolinimo

mažinimo, nuosmukio ir defliacijos spiralės. Be to, JAV tebesitęsianti politinė aklavietė augimą galėtų stabdyti labiau nei tikėtasi, o įtampa tarp Kinijos ir Japonijosbei Viduriniuosiuose Rytuose gali kelti grėsmę pasaulio ekonomikai.

Per pirmuosius tris 2012 m. ketvirčius Švedijos ekonomikos ketvirtinis augimas siekė 0,5-0,7%. Pagal dabartinius apskaičiavimus, ketvirtąjį ketvirtį BVP sumažėjo 0,6%, tačiau šių metų pradž ioje turėtų stabilizuotis. Veiksniai, stabdantys Švedijos ekonomikos augimą, yra nepakankama išorinė paklausa ir susilpnėjęs vietinis aktyvumas. Prie jų prisideda stipri krona bei didėjančios vienetinės darbo sąnaudos. Krentant gamybos lygiams, bendrovės koreguoja savo darbuotojų skaičių, todėl prognozuojame, kad nedarbas didės iki 2013 m. pabaigos, o 2014 m. nežymiai sumažės maždaug iki 8,2%. Viešieji finansai tebėra palyginti stiprūs, tačiau dėl 2013 metams prognozuojamo mažesnio ekonomikos augimo ir papildomų išlaidų iniciatyvų šiais ir kitais metais deficitas šiek tiek viršys 1% BVP. Prognozuojame, kad valstybės išlaidos, neskaitant jau numatyto 23 milijardų SEK augimo, dar padidės 5-10 milijardų SEK 2013 m., ir dar 25 milijardais SEK – 2014-aisiais rinkimų metais. Tai reiškia, kad galimybės pasiekti 1% perteklių per verslo ciklą sumažėja. Skatinančioji monetarinė politika bus tęsiama, o krona išliks tokia pat stipri.

Pasaulio ekonomika slopina, bet pagrindas stiprėjančiam augimui yra

2011 2012p 2013p 2014p

BVP augimas,% Lietuva 5,9 3,3 4,0 4,0 Latvija 5,5 5,4 4,1 5,0 Estija 8,3 3,0 3,1 4,5 Švedija (pašalinus darbo dienų įtaką) 3,8 1,1 1,1 2,6Nedarbo lygis,% Lietuva 15,3 13,2 11,5 10,0 Latvija 16,2 15,0 13,6 11,6 Estija 12,5 10,3 10,0 9,4 Švedija 7,5 7,7 8,3 8,2Infliacija,% Lietuva 4,1 3,1 3,3 3,4 Latvija 4,4 2,3 1,9 3,5 Estija 5,0 3,9 3,2 2,7 Švedija 3,0 0,9 0,3 1,9Einamosios sąskaitos balansas,% BVP Lietuva -3,7 -1,0 -0,8 -1,4 Latvija -2,4 -2,0 -2,4 -3,4 Estija 2,1 -2,1 -3,9 -3,2 Švedija 7,3 6,8 6,5 6,3

Šaltinis: šalių statistikos departamentai, Swedbank.

Santrauka

- 3 -

2013 m. pavasarį prognozuojame papildomą palūkanų normos mažinimą. Nepaisant didelio nedarbo ir nuo infliacijos rodiklio gerokai atsiliekančių vartotojų kainų, 2014 m. pradžioje bazinė palūkanų norma turėtų didėti visų pirma dėl namų ūkių skolos dydžio, kuris kels susirūpinimą Švedijos centrinio banko valdybos nariams.

Pagal apskaičiavimus, 2012 m. Estijos BVP išaugo 3,0%, tai yra šiek tiek daugiau nei buvome numatę savo spalio mėnesio prognozėje. Pagrindinis augimą skatinęs veiksnys buvo investicijų didėjimas, o eksportas pastebimai sumažėjo ir padarė neigiamą poveikį išoriniam balansui. 2013 m. vidaus paklausa taip pat bus pagrindiniu augimą skatinančiu veiksniu. Kadangi valstybės finansuojamos investicijos šiek tiek sumažės ir bendrovės vis dar atsargiai investuos dėl nelabai palankių išorinių sąlygų, BVP prognozę kitiems metams sumažinome iki 3,1% (spalio mėnesį prognozavome 3,7%). Pagal mūsų prognozes 2014 m., sustiprėjus išorinei paklausai, BVP turėtų augti 4,5%. 2013 m. pradžioje, didėjant rizikos vengimui ir dėl elektros kainų augant infliacijai, sumažės privatus vartojimas, tačiau vėliau, mažėjant nedarbui ir kainų spaudimui, vartojimo augimas sustiprės. Iki šiol darbo užmokestis augo nežymiai, tačiau dėl darbo jėgos trūkumo jis gali didėti sparčiau už produktyvumo augimą ir susilpninti konkurencingumą. Viešieji finansai išlieka stiprūs, o užsienio skolos našta toliau mažėja.

Pagal apskaičiavimus, Latvijos BVP, kurio augimas 2011 m. siekė 5,5%, 2012 m. išaugo 5,4%. Stebėtinai stiprus eksportas, nepaisant susilpnėjusio prekybos partnerių augimo, ir sumažėjęs importas prisidėjo prie grynojo eksporto augimo. Užimtumas išaugo, o nedarbas toliau mažėjo; sumažėjo ir infliacija, skatindama šiek tiek spartesnį nei tikėtasi privataus vartojimo augimą.

Prognozuojame, kad 2013 m. BVP augimas sumažės iki 4,1%, tačiau bus didesnis, nei prognozavome spalio mėnesį. Skatinamas sustiprėjusios išorinės paklausos, darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo ir didesnio namų ūkių ir bendrovių pasitikėjimo, 2014 m. augimas turėtų padidėti ir siekti 5,0%. Pagerėjęs fiskalinis balansas ir teigiami poslinkiai, susiję su Mastrichto kriterijų tenkinimu ir euro įvedimu 2014 m., prisidėjo prie aukštesnių valstybės skolos reitingų. Tai lėmė, kad gruodžio mėnesį išleistų Vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo istoriškai mažiausias ir sudarė sąlygas pirma laiko grąžinti visą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktą paskolą. Prognozuojama rizika daugiausia yra išorinė, o vidinę riziką galima sieti su nepakankamais pajėgumais ir stringančiomis reformomis.

2012 m. Lietuvai apskaičiuoto 3,3% augimo, kurį buvome numatę ankstesnėjeprognozėje, nekeičiame. Tačiau vidaus paklausa buvo silpnesnė, nei prognozuota, o grynasis eksportas teigiamai prisidėjo prie augimo, nes eksportas išaugo daugiau nei tikėtasi. Pablogėjusi išorinė situacija

labiausiai pakenkė investicijoms, ypač įskaitant atsargas, o privatus vartojimas augo daugiau nei prognozuota. BVP prognozes 2013 m. sumažinome nežymiai iki 4,0%, o 2014 metams – labiau, nes manome, kad 4,0% augimo tempas išsilaikys (anksčiau prognozavome 4,5% augimą). Pagrindinės tokio prognozių sumažinimo priežastys yra atsargesnis bendrovių elgesys investuojant ir įdarbinant, kadangi išorinės problemos pereina į vidines, susijusias su stringančiomis reformomis ir politiniu neapibrėžtumu. Todėl 2014 m. nedarbo lygis nenukris žemiau 10% ribos, kaip anksčiau prognozuota. Nors viešųjų finansų padėtis gerėja, o deficitas toliau mažėja link 2% BVP ir galėtų priartinti narystę Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS), infliacijos prognozės yra labiau neapibrėžtos dėl elektros kainų ir minimalaus darbo užmokesčio didėjimo. Bet kuriuo atveju Lietuva oficialiai nesikreipė dėl narystės EPS. Jeigu Lietuvos Vyriausybė nenustatys aiškios prisijungimo prie EPS datos ir nesiims priemonių kainų stabilumui užtikrinti, narystę gali tekti atidėti iki 2017 m. arba dar tolimesnei ateičiai.

Švedija ir Baltijos šalys toliau augs, nepaisant pablogėjusios pasaulio ekonominės situacijos, tačiau jų augimas bus lėtesnis už potencialų, o struktūrinis poveikis šių šalių ekonomikai bus didesnis, ypač gamybos sektoriuje. Tokiomis aplinkybėmis geriausia, ką gali padaryti mūsų šalys, yra įgyvendinti reformas, kurios sukurtų tvirtesnį pagrindą augimui. Net ir pablogėjus investiciniam klimatui, tai gali būti pats geriausias laikas investicijoms tiek privačiame, tiek ir valstybiniame sektoriuje.

Cecilia Hermansson

Realus metinis eksporto augimas, %

-25

-15

-5

5

15

25

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Estija

Lietuv a

Latv ija

Šv edija

Šaltiniai: šalių statistikos departamentai, Swedbank.

2 metų trukmės vyriausybių obligacijų palūkanų normos, %

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2008 2009 2010 2011 2012

Ispanija

Italija

Jungtinė Karaly stė

Vokietija

Šaltinis: Reuters EcoWin.

Pasaulio ekonomika

- 4 -

Po daugiau nei penkerius metus vyravusios ypatingai didelės finansinės ir ekonominės įtampos pasaulio ekonomikoje atsirado daugiau įvairovės. Amerikos ir Kinijos ekonomika stiprėja, nors ir neryžtingai, vyraujant augimo lėtėjimo rizikai, o Europai ir Japonijai, kurių padėtis pablogėjo, teks įveikti naują nuosmukį. Didelių sunkumų turi ir Brazilija, Indija ir Rusija, todėl būtina kruopščiai įgyvendinti skatinamųjų priemonių programas, skirtas paremti augimui. Taip pat reiktų išvengti naujų perkaitimo etapų, kadangi jaučiamas pajėgumų trūkumas.

Prognozuojame, kad 2013 m. pasaulio ekonomika augs 3,1%, t.y. šiek tiek daugiau nei prognozuota pernai (3,0%).Artėjant vasarai euro zonoje tikimasi persilaužimo; tačiau, sprendžiant pagal pasaulio pirkimo vadybininkų indeksą (PVI), didžiausias aktyvumo sumažėjimas gali jau būti ir praėjęs. Daugumai regionų atsigaunant antroje metų pusėje, 2014 m. augimas bus dar spartesnis ir sieks 3,4%. Kada iš tikrųjų įvyks minėtas persilauž imas, pasakyti sunku, nes tai

priklauso nuo daugelio politinių sprendimų, kurie lemia bendrovių ir gyventojų pasitikėjimą; gali būti ir taip, kad euro zonai grįžti į atsigavimo kelią prireiks kur kas ilgesnio laikotarpio.

Manome, kad labiausiai tikėtinas yra mūsų „kapanojimosi scenarijus“, pagal kurįnumatome nuolatinius sunkumus, ypač Europoje ir JAV, kol Vyriausybės įgyvendins fiskalines reformas ir konsolidavimo programas, parengs tinkamus teisės aktus, o centriniai bankai tęs skatinančiąją pinigų politiką. Kaip ir visada atsigavimo po gilios bankų krizės laikotarpiais augimas bus mažesnis, o nedarbas – didesnis nei įprastu atsigavimo laikotarpiu. Pasaulio ekonomikos augimas bus nedidelis, t.y. 3-3,5%, tačiau, atsižvelgiant į sudėtingą situaciją, ypač išsivysčiusiose šalyse, santykinai stiprūs pokyčiai beveik visose besivystančiose šalyse, kurie toliau palaiko pasaulio ekonomiką, yra teigiamas veiksnys.

Gali būti, kad didžiausias nuosmukis jau praeityje

2012 m. antrąjį pusmetį aktyvumas sumažėjo kur kas labiau nei prognozavome metų pradžioje. Europoje ir Japonijoje prasidėjo arba priartėjo nuosmukis, Kinijoje, Indijoje, Brazilijoje, Rusijoje ir Šiaurės šalyse augimas taip pat sumažėjo, tik nuo aukštesnių lygių. Didžiausia išimtis buvo JAV, nes čia ketvirtinis augimas trečiąjį ketvirtį paspartėjo labiau nei tikėtasi iki 0,7%.

Nepaisant euro zonos pažangos institucinėje srityje, augimas buvo silpnas. Ne mažiau problemų ir Pietų Europoje, kur nedarbas pasiekė istorines aukštumas. Priešinga situacija susiklostė JAV – čia augimas paspartėjo, o institucinės problemos labiau išryškėjo, šaliai priartėjus prie „fiskalinio skardžio“. Situacija trumpam pagerėjo po Naujųjų Metų, kai Kongresas nubalsavo prieš mokesčių didinimą 98% gyventojų, tačiau daugelis problemų išliko. Be to, pasiektas

2013-aisiais laukiamas ryškus persilaužimas Šalių BVP prognozės, 2012-2014 m.*

2011 2012 2013 2014 2012 2013 2014

JAV 1,8 2,2 2,0 2,3 2,1 1,8 2,4

Euro zona 1,4 -0,4 -0.3 0,7 -0,5 0,1 0,8

Vokiet ija 3,0 0,9 0,2 1,5 0,9 1,0 1,6

Prancūzija 1,7 0,0 0,1 0,7 0,2 0,5 1,1

Italija 0,6 -2,1 -1,1 0,0 -2,2 -1,0 0,2

Ispanija 0,4 -1,5 -1,1 0,1 -2,0 -1,2 0,3

Suomija 2,8 -0,2 0,5 2,0 0,5 1,2 2,0

Jungtinė Karalystė 0,8 -0,1 1,0 1,7 0,0 1,0 1,7

Danija 1,1 -0,5 0,4 1,3 0,2 1,1 1,3

Norvegija 1,3 3,2 2,0 2,3 3,8 2,0 2,5

Japonija -0,7 1,8 0,7 1,2 2,2 1,3 1,2

Kinija 9,2 7,7 7,9 7,5 7,9 7,8 7,6

Indija 7,2 5,5 6,0 6,5 6,2 6,5 6,8

Brazilija 2,7 1,4 3,5 4,0 2,0 3,9 4,1

Rusija 4,3 3,6 3,7 4,1 3,8 3,9 4,3

Pasaulis (PPP) 3,6 3,0 3,1 3,4 3,0 3,1 3,5

Pasaulis (US$) 2,7 2,3 2,3 2,8 2,2 2,3 2,7

2013 m. sausio mėn. prognozės 2012 m. spalio mėn. prognozės

Šaltiniai: šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės.

* Šios šalys reprezentuoja apie 70% pasaulio ekonomikos.

Pasaulio ekonomika

- 5 -

susitarimas šiais metais augimą sumažins maždaug vienu procentiniu punktu. Euro zonoje politikai žengė žingsnį link bankinės sąjungos, susitardami dėl viršvalstybinės bankų priežiūros. Du ankstesni žingsniai, žengti krizės valdymo gerinimo kryptimi, jau sustiprino finansų rinkų pasitikėjimą: rizikos premijos sumažėjo po Europos stabilumo mechanizmo (ESM) sukūrimo, kai atsirado galimybė pervesti lėšas nuo krizės kenčiančioms šalims; o Europos Centrinio Banko (ECB) vienakrypčiai piniginiai sandoriai (angl. OMT) leido pirkti Vyriausybių obligacijas antrinėje rinkoje. Tačiau šie pasiekimai, mažinant finansinį susiskaidymą, gali būti trumpalaikiai, jeigu pasitikėjimas ir vėl bus pakirstas.

Daugelis politinių iššūkių išlieka

Nors institucinė aplinka pagerėjo ir kai kurių šalių verslo ciklai sustiprėjo, daugelis problemų tebeegzistuoja ir 2013 m.

Europoje Ispanijos ir Italijos rizikos premijos gali vėl pradėti didėti, padidindamos tikimybę, kad šios šalys kreipsis dėl pagalbos programų į ECB, ES Komisiją ir TVF – tai sąlyga gauti pagalbai per ESM ir OMT. Sunkinantis veiksnys yra parlamento rinkimai, kurie vasario mėnesį vyks Italijoje, o rugsėjį - Vokietijoje, nes politikams gali būti svarbesni balsai tuo metu, nei ilgalaikėje perspektyvoje naudingi sprendimai. Vis dar yra svarbių veiksmų, kurių reikia imtis, tokių kaip bendrų taisyklių nustatymas ir bankų problemų sprendimas bei indėlių garantijos. Be to, stipresnės politinės sąjungos perspektyvos taip pat yra neapibrėžtos, matomas demokratijos trūkumas euro zonoje ir neaiški sprendimų priėmimo praktika tarp politikų. Apskritai, svarbiausias uždavinys yra toliau stengtis subalansuoti taupymą ir augimą, be to, egzistuoja socialinių ir politinių neramumų Pietų Europoje sustiprėjimo rizika. Euro zonoje biudžeto konsolidavimo alternatyvos nėra tokios akivaizdžios kaip JAV ar Jungtinėje Karalystėje, kur finansų rinkos iki šiol santykinai išlaikė pasitikėjimą. Nepaisant to, konsolidavimo tempą ir intensyvumą būtų galima šiek tiek pakoreguoti, siekiant išvengti neigiamos įsiskolinimo mažinimo, nuosmukio ir defliacijos spiralės, ir tokiu būdu sumažinti nedarbo augimo ir socialinį poveikį gyventojams.

JAV žengė pirmąjį žingsnį, kad išvengtų „fiskalinio skardžio“, tačiau reikia įgyvendinti dar daug priemonių, kadangi šis žingsnis nei kiek neužtikrina ilgalaikio valstybės finansų tvarumo. Vasario pabaigoje-kovo pradžioje skolos viršutinė

riba bus peržengta, nebent Kongresas nuspręs ją padidinti nuo dabartinio 16,4 trilijonų USD lygio. Ir vėl, kaip 2011 m. vasarą, kreditingumo vertinimas gali sumažėti, o finansų rinkų nestabilumas –sustiprėti. Numatyta „apkarpymo“ data yra kovo 1 d. Tai reikštų automatinį išlaidų sumažinimą 600 milijardų USD per metus pagal 1000 Vyriausybės programų. Respublikonai reikalauja išlaidų mažinimą įtraukti į jau patvirtintą pirminį mokesčių paketą, o demokratai mato daugiau galimybių padidinti pajamas, todėl egzistuoja nuolatinės politinės aklavietės rizika. Iki Kovo 27 d. politikai privalo pateikti atnaujintą biudžeto projektą, priešingu atveju Federalinės Vyriausybės funkcionavimas sutriks. Papildomi klausimai, kurie turi būti įtraukti į kongreso derybas, yra ginklų kontrolė, imigracija ir klimato kaita; dėl to bus sunkiau pasiekti susitarimą, ypač dėl vidutinės trukmės biudžeto, kurį reikia konsoliduoti, siekiant išvengti didelio deficito ir nestabilios didelės federalinės skolos. Tarp kitų problemų yra struktūrinio nedarbo didėjimas ir aktyvumo lygio mažėjimas. Jeigu šios problemos nebus išspręstos, per artimiausius metus bus sunkiau palaikyti spartų augimo tempą ir fiskalinį stabilumą.

Kinijoje nauji valstybės vadovai turės subalansuoti skatinamųjų priemonių poreikį su rizika vėl sukurti perteklinius pajėgumus ir tokiu būdu padidinti „kieto nusileidimo“ tikimybę. Kinijos ekonominė politika pereina į subalansuotą etapą, nes augimas siekia apie 7%, ir tuo pačiu jis neturėtų kristi gerokai žemiau 7%, nes tokiu atveju gali nukentėti socialinis ir politinis stabilumas. Kita problema yra įtampa finansų rinkoje, kuri yra paslėpta, tačiau egzistuoja ir augančioje šešėlinėje bankinėje sistemoje. Dar viena problema yra korupcija – ji trukdo priimti protingus

politinius sprendimus, nes jie gali pakenkti kitiems interesams.

Japonija taip pat turi naują vadovybę, į valdžią grįžus Liberalų demokratų partijai (LDP) ir premjerui Shinzo Abe. Pagrindinės šalies problemos yra silpnas augimas, defliacija, demografija, pablogėję santykiai su Kinija, kurie yra nenaudingi verslo bendruomenei, skirtingos nuomonės dėl atominės energetikos ir poreikis atstatyti nuo krizės kenčiančias sritis po cunamio. Kadangi Japonijoje per šešerius metus pasikeitė šeši premjerai, didesnio politinio stabilumo užtikrinimo tikimybė yra labai menka.

Besivystančios rinkos apskritai, ir ypač Indija ir Brazilija, turės subalansuoti naujas skatinamųjų priemonių programas su ekonomikos perkaitimo rizika, kadangi, spartėjant augimui, sparčiai auga ir infliacija. Todėl labai reikia didinti infrastruktūros ir darbo rinkos pajėgumus.

Politiniai iššūkiai bus atremti,tačiau tik paskutiniu momentu

Kadangi fiskalinės politikos griežtinimas stabdys ekonomikos augimą labiausiai išsivysčiusiose šalyse, augimą skatinančių veiksnių reikės ieškoti kitur. Pagal mūsų pagrindinį „kapanojimosi scenarijų“ euro zona turėtų pradėti atsigauti šių metų antrąjį pusmetį ir tokiu būdu prisidėti prie spartesnio augimo, kuris jau stebimas kitose pasaulio šalyse, visų pirma JAV ir besivystančiose rinkose. Atsigavimo tempai bus lėti dėl valstybių vykdomos griežtos taupymo politikos, vangaus kreditavimo ir didelio neapibrėžtumo, susijusio su politiniais sprendimais. Tačiau savo pagrindiniame scenarijuje darome prielaidą, kad didžioji dalis problemų, susijusių su institucinėmis reformomis ir fiskaline politika, bus išspręstos, tačiau tik paskutiniu momentu ir su kompromisais,

Nedarbo lygis, %

0

5

10

15

20

25

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Ispanija

Graikija

Portugalija

Euro zona

Prancūzija

JAV

Vokietija

Japonija

Šaltinis: Reuters EcoWin.

Pasaulio ekonomika

- 6 -

galinčiais sukelti blogesnes pasekmes pasaulio ekonomikai.

Pagrindinės augimo varomosios jėgos bus 1) vidutinio dydžio skatinamųjų priemonių programos besivystančiose rinkose, tokios kaip investicijos į infrastruktūrą ir didesnės kreditavimo apimtys; 2) artimos nuliui bazinės palūkanų normos ir didesnis kiekybinis palengvinimas JAV, JK, Japonijoje ir „užtaisytas pabūklas“ stiprinant pasitikėjimą ECB; 3) sumažėjęs neapibrėžtumas JAV, nes, artėjant antrajam šių metų ketvirčiui, turėtų būti išspręsta „fiskalinio skardžio“ problema, todėl ekonomika turėtų atsigauti sparčiau; ir 4) bent jau per ateinančius kelis ketvirčius silpnesnis euras, skatinantis eksportą iš euro zonos, o taip pat dideli vienetinių darbo sąnaudų apkarpymai, didinantys nuo krizės kenčiančių valstybių konkurencingumą.

Per 2013 m. naftos kainos turėtų mažėti, tačiau jos bus didesnės, nei buvome numatę savo spalio mėnesio prognozėje dėl naftos pabrangimo 2012 m. pabaigoje. Dėl išaugusių gamybos apimčių JAV ir Saudo Arabijoje, didelių atsargų ir lėtesnio augimo pirmoje šių metų pusėje naftos kaina 2013 m. turėtų sumažėti iki 106,5 USD už barelį, o 2014 m., išaugus paklausai - padidėti iki 109 USD. Metalai taip pat turėtų brangti, nes, artėjant 2014 metams, ekonomika atsigaus sparčiau. Maisto produktų kainos 2012 m. sumažėjo, tačiau 2013 m. turėtų kilti dėl maisto atsargų sumažėjimo; 2014 m., išaugus gamybai, jos stabilizuosis. Pasaulinė infliacija bus nedidelė, išskyrus besivystančias rinkas, kuriose nedaug neišnaudotų pajėgumų ir (arba) maisto ir energijos kainų didėjimas turi didelį poveikį vartotojų kainoms.

2013m pagrindinis scenarijus daugiau nei 80% priklauso nuo besivystančių rinkų augimo. 2014 m., vėl praėjus augti Europos ekonomikai, atsigavus Japonijos

ekonomikai ir JAV ekonomikos augimo tempams paspartėjus nuo 2,0% šiais metais iki 2,3%, ši dalis turėtų sumažėti iki 72%. Padėtis JAV būsto, kredito ir darbo rinkose turėtų gerėti, tačiau augimą šiek tiek stabdys išlaidų mažinimas. Euro zonoje du metus iš eilės (2012 m ir 2013 m.) mažės BVP, tačiau 2013 m. antrająjį pusmetįaugimas taps silpnai teigiamas, o 2014 m. paspartės dar labiau. Pietų Europa atsiliks, nes 2013 m. BVP toliau mažės, o nedarbo lygis išliks aukštas. Vokietijos padėtisturėtų būti šiek tiek geresnė, nes gana stipri darbo rinka skatina vidinį ekonomikos augimą, o didžiausias nuosmukis greičiausiai jau buvo 2012 m. paskutinį ketvirtį. Šių metų pradžioje Vokietijos ekonomika turėtų stabilizuotis, o antrąjį ketvirtį - pradėti augti. Todėl pagrindinė lėto 0,2% augimo 2013 m. priežastis yra nuosmukis praėjusių metų pabaigoje dėl išorės ir vidaus paklausos sumažėjimo.

Azijos regione Japonija planuoja skatinti ekonomiką nauju fiskalinių priemonių paketu, bet svarbiausias žingsnis, kurį ji gali žengti, galėtų būti santykių su Kinija gerinimas, kuris sustiprintų eksportą ir verslo bendruomenę. Numatytas didesnis infliacijos lygis reikštų daugiau skatinamosios pinigų politikos – tokios perspektyvos silpnina jeną. Ekonomikos augimo tempai išaugs nuo 0,7% šiais metais iki 1,2% kitais metais. Kinijos BVP augimas taip pat turėtų paspartėti nuo 7,7% 2012 m. iki 7,9% šiais metais, nes pastaruoju metu atsigavimas sustiprėjo. Tačiau dėl plėtros planų, sustiprėjusio juanio ir nuolatinių pastangų perbalansuoti ekonomiką orientuojantis į vartojimą kitais metais augimas sieks tik 7,5%. Kitoms besivystančioms šalims, tokioms kaip Brazilija ir Indija, šie metai bus geresni už 2012 m., o struktūrinės reformos ir skatinamosios priemonės kartu su geresnėmis labiau išsivysčiusių valstybių perspektyvomis prisidės prie dar spartesnio augimo 2014 m.

Pagrindinės rizikos ir alternatyvūs scenarijai

Lyginant su ankstesne prognoze, pagrindinio scenarijaus tikimybė šiek tie padidėjo nuo 60% iki 65%. 2012 m. turėtų sumažėti politinis neapibrėžtumas, nes euro zona žengė žingsnį į priekį, o JAV turėtų išspręsti savo biudžeto problemas. „Kapanojimosi scenarijus“ buvo pakankamai tikslus, o tikimybė, kad jis tęsis ir 2013-2014 m. padidėjo, nes euro zonoje sumažėjo didelių nuokrypių tikimybė. Mūsų prognozė taip pat tapo labiau subalansuota, nes padėties blogėjimo rizikos tikimybė yra panaši į padėties gerėjimo rizikos tikimybę (atitinkamai 20% ir 15%).

Rizikos, kurios gali lemti prastesnį rezultatą, mūsų manymu, yra šios: 1) didesnis finansų rinkų nestabilumas su didesnėmis rizikos premijomis dėl pablogėjusios situacijos Ispanijoje ir Italijoje (įskaitant rinkimus Italijoje). Tai reikštų, kad reikės kreiptis pagalbos per ESM ir OMT. Sustiprėjus skepticizmui JK, dėl kurio gali tekti rengti referendumą bei galinčių sustiprėti socialinių neramumųPietų Europoje nestabilumas taip pat gali didėti; 2) nesibaigianti politinė aklavietė JAV, dėl kurios bus automatiškai apkarpytos išlaidos ir augimas sumažės labiau nei prognozuota; 3) brangesnės nei tikėtasi žaliavos, iš dalies dėl prasto derliaus pabrangus maisto produktų kainoms ir dėl geopolitinės įtampos, o taip pat dėl kiekybinio palengvinimo priemonių pabrangus naftai; ir 4) įtampos tarp Japonijos ir Kinijos peraugimas į karinį konfliktą bei kita geopolitinė rizika, tokia kaip Viduriniuosiuose Rytuose ir Šiaurės Korėjoje. Po mūsų prognozuojamo laikotarpio atsiranda rizika, susijusi su pasitraukimo strategijomis dėl perteklinio likvidumo.

Rizika, dėl kurios mūsų prognozė galipagerėti, apima: 1) labiau sustiprėjusį pasitikėjimą, išnykus JAV ir euro zonos politiniam neapibrėžtumui ir sustiprėjus norui investuoti, samdyti darbuotojus ir vartoti; 2) didesnį teigiamą kiekybinio palengvinimo priemonių poveikį ne tik finansų rinkoms, bet ir realiai ekonomikai; 3) daugiau skatinamųjų priemonių besivystančiose rinkose ir didesnį nei prognozuota šių priemonių poveikį; ir 4) mažesnes nei prognozuota žaliavų kainas.

Dabartiniame etape išsivysčiusios valstybės turi mažiau galimybių įveikti nuosmukį, nes erdvės naudoti fiskalines ir pinigų politikos priemones yra mažiau nei 2008-2009m. Kadangi neigiamas

Palūkanų normų ir valiutų kursų prognozėsFaktas

2013-01-11 2013-06-30 2013-12-31 2014-06-30 2014-12-31

Bazinės palūkanų normos

Fed, JAV 0,25 0,25 0,25 0,25 0,25

ECB, euro zona 0,75 0,75 0,75 0,75 0,75 Anglijos bankas 0,50 0,50 0,50 0,75 1,00

Japonijos bankas 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10

Valiutų kursai

EUR/USD 1,34 1,27 1,20 1,25 1,25 EUR/GBP 0,62 0,82 0,80 0,78 0,76

USD/CNY 6,22 6,07 5,93 5,78 5,63

USD/JPY 89 92 95 95 97

Šaltiniai: Reuters Ecowin, Swedbank.

Prognozės

Pasaulio ekonomika

- 7 -

scenarijus keltų didelę grėsmę pasaulio ekonomikai, politikai turi elgtis labai atsakingai, kad tokio scenarijaus būtų išvengta. Be to, atėjo laikas labiau susikoncentruoti į struktūrines reformas (kai kuriose Europos šalyse jos jau

įgyvendinamos) ir tobulinti produktų ir darbo rinkas bei fiskalinį ir viešojo sektorius valdymą. Šios reformos turi susilaukti didesnio dėmesio ir Japonijoje, JAV bei besivystančiose rinkose, nes

priešingu atveju, laikui bėgant, stiprės neigiama rizika pasaulio ekonomikai.

Cecilia Hermansson

Lietuva

- 8 -

Kaip prognozavome ankstesnėje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje, praėjusių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas pasiekė dugną – trečią ketvirtį lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu BVP išaugo 4,4%. Tokį spartų augimą lėmė ir vienkartiniai veiksniai, tokie kaip rekordinis javų derlius, kuris per metus išaugo 25,5%. Pernai augo beveik visi sektoriai, o paskutinįjį metų ketvirtį gamybos ir eksporto augimas dar paspartėjo, išryškindamas šalies ekonomikos atsparumą Europos problemoms.

Vis dėlto euro zonos skolų krizė paveikė verslo sektoriaus lūkesčius – materialinių investicijų augimas buvo mažesnis nei prognozavome. Bendrasis pagrindinio

kapitalo formavimas (kuris apima ne tik įmonių investicijas, bet taip pat ir namų ūkių investicijas į būstą) buvo dar silpnesnis ir per pirmuosius tris 2012 m. ketvirčius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 0,4%. Namų ūkių vartojimas išaugo šiek tiek daugiau nei prognozuota, tačiau jo augimo tempai toliau lėtėjo; ši tendencija tęsis ir 2013 m.

BVP augimo prognozes 2013 metams šiek tiek sumažinome iki 4% (anksčiau prognozavome 4.1%), daugiausia dėl pablogėjusių namų ūkių vartojimo perspektyvų ir šiek tiek sulėtėjusio eksporto augimo. Tačiau investicijos šiemet turėtų augti sparčiau, nei anksčiau prognozuota ir turėtų būti atsigriebta užnepakankamas investicijas ankstesniais metais. 2014 m. BVP augimo prognozes

pakoregavome labiau – nuo anksčiau prognozuotų 4,5% iki 4,0%. Augimąslopins vis dar silpna išorinė paklausa, bei dėl jau dabar stojančių reformų ir vidaus politikos neapibrėžtumo lėčiau augantis užimtumas ir atsargesnis investavimas.

Infliacija sumažėjo iki 3,1%, tačiau buvo šiek tiek didesnė nei prognozavome. Nors pasaulyje vykstantys pokyčiai yra palankūs ir naftos kaina šiais metais turėtų truputį sumažėti, infliaciją lems vietiniai veiksniai – pabrangusi elektra, dyzelinas ir padidėjęs minimalus mėnesio darbo užmokestis. Todėl šių metų infliacijos prognozespadidinome iki 3,3%, tačiau prognozių 2014 metams nekeitėme.

Išorinė rizika sumažėjo, bet neapibrėžtumas šalies viduje išlieka

Nuo paskutinės mūsų apžvalgos, paskelbtos rugpjūčio mėnesį, išorinė rizika tapo labiau subalansuota – neigiamo ir teigiamo scenarijus tikimybė yra panaši, t.y. atitinkamai 20% ir 15% (mūsų pagrindinio „kapanojimosi“ scenarijaus tikimybė padidinta iki 65%). ECBsprendimas (esant tam tikroms aplinkybėms) prisiimti paskutinio skolintojo vaidmenį ir tam tikra politinė pažanga euro zonos integracijos didinimo srityje sumažino didelių nuokrypiųtikimybę. Pokyčiai euro zonoje vis dar gali pakrypti blogesne linkme dėl didelio skepticizmo euro atžvilgiu ir dėl to, kad pietinėse valstybėse namų ūkiai ir politikai

Lietuva: augimą skatins investicijos, tačiau svarbiausia -ekonominė politika

2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p

BVP augimas, % 14,8 1,5 5,9 3,3 4,0 4,0

BVP, mln LTL 92 032 95 323 106 370 112 627 120 646 129 487

VKI vidutinis augimas, % 4,5 1,3 4,1 3,1 3,3 3,4

Nedarbo lygis, % 13,7 17,8 15,3 13,2 11,5 10,0

Vidutinis metinis realus neto atlyginimo augimas, % -7,2 -4,3 -1,3 -0,2 1,6 2,0

Prekių ir paslaugų eksporto augimas, % -25,2 29,8 27,4 12,0 6,7 10,5

Prekių ir paslaugų importo augimas, % -35,6 29,4 28,2 9,0 6,0 11,0

Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP -1,7 -1,9 -2,6 -0,5 0,0 -0,4

Einamosios sąskaitos balansas, % BVP 3,7 0,1 -3,7 -1,0 -0,8 -1,4

Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP 7,1 2,7 -1,3 2,0 1,2 0,8

TUI įplaukos, % BVP 0,0 2,2 3,4 3,0 3,5 4,0

Bendras įsiskolinimas užsieniui, % BVP 83,9 83,2 77,8 75,9 73,3 70,3

Valdž ios sektoriaus balansas, % BVP -9,4 -7,2 -5,5 -3,0 -2,5 -2,0

Valdž ios sektoriaus bendroji skola, % BVP 29,3 37,9 38,5 40,9 38,4 36,7

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank.

BVP augimo sudėtinės dalys , %

1.5

5.9

3.34.0 4.0

-5.0

-3.0

-1.0

1.0

3.0

5.0

7.0

9.0

2010 2011 2012p 2013p 2014p

Gry nasis eksportas

Atsargų f ormav imas

Inv esticijos (išsk.atsargas)

Vy riausy bės v artojimas

Namų ūkių v artojimas

BVP augimas

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank.

Lietuva

- 9 -

jau pavargo nuo taupymo. Tačiau dėl „šviesos tunelio gale“ atsiranda ir teigiama rizika – namų ūkiai ir bendrovės gali vėl pradėti skolintis ir po ilgo susilaikymo vartojimas ir investicijos gali pradėti atsigauti greičiau nei tikimasi.

Po spalio mėnesį įvykusių Seimo rinkimų sekė ilgokas neapibrėžtumo laikotarpis, nes naujajai valdančiajai koalicijai sunkiai sekėsi formuoti Vyriausybę. Įtampa valdančiojoje koalicijoje neišnyko, nes Seimas panaikino neliečiamybę trims Darbo partijos nariams, kurie kaltinami „juodąja buhalterija“ tvarkant partijos finansinius. Gali būti, kad iš dalies dėl šios įtampos politinėje aplinkoje pramonės sektoriaus pasitikėjimo rodiklis spalio mėnesį pasiekė žemiausią lygį per trejus metus. Laukianti mokesčių sistemos reforma ir neapibrėžtumas dėl kitų reformų, ypač energetikos sektoriuje, gali sumažinti verslo pasitikėjimą ir stabdyti investicijas. Kita vertus, egzistuoja ir teigiama rizika – radus būdų sumažinti darbo jėgos apmokestinimą augimo perspektyvos pagerėtų.

Matyti daugiau investicijų atsigavimo ženklų

Vienas iš pagrindinių naujosios Vyriausybės prioritetų yra spartesnė senos statybos gyvenamųjų namų renovacija, siekiant padidinti jų energetinį efektyvumą. Sėkmingas jos įgyvendinimas būtų reikšmingas investicijų ir užimtumo augimo stimulas. Investicijos į suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą šiais ir kitais metais sieks 260 milijonų litų. Apskritai, šių metų biudžete numatytos valstybės investicijos yra 10,3 % didesnės nei pernai, tačiau verslas taip pat neturėtų atsilikti.

Nepaskirstytas pelnas, nepaskirstytos ES struktūrinių fondų lėšos, žemos palūkanų normos ir didelis bankų likvidumas rodo,

kad vienintelis veiksnys, neleidęs sparčiau augti verslo investicijoms, buvo pasitikėjimo stoka. Nepaisant lėto vidaus paklausos atsigavimo, eksporto ir gamybos apimtys jau gerokai viršija iki krizės buvusius lygius, o taip pat didėja ir gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, todėl poreikis verslo investicijoms yra akivaizdus.

Lietuvos statistikos departamentas neseniai atliko 800 pramonės įmonių, kurių bendrosios pajamos sudaro 80% viso sektoriaus pajamų, tyrimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad 42% bendrovių šiais metais planuoja didinti investicijas, ir tik 10% bendrovių ketina investuoti mažiau. Šio investavimo tendencijų rodiklio (32) balansas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2006 metų. Žinoma, planai vis dar gali pasikeisti, jeigu pasaulio ekonomika susidurs su vienos ar kelių rūšių rizika, tačiau pagal mūsų pagrindinį scenarijų bendrovės jau yra pribrendusios investicijoms.

Iki praėjusių metų pabaigos iš 25,6 milijardų litų ES struktūrinių fondų paramos, numatytos skirti 2007-2013 metams, sutartys buvo sudarytos dėl 23,1 mlrd. litų, o išmokėta buvo tik 15 mlrd. litų. Didelę dalį numatytų skirti lėšų bendrovės gaus šiais ir kitais metais. Naujų paskolų bendrovėms palūkanų normos

pasiekė žemiausią kada nors užregistruotą lygį – tik 2,56% (paskoloms eurais) ir turėtų išlikti žemos bent jau iki 2014 m. pabaigos. Didėjantis bankų likvidumas, sparčiai mažėjantis paskolų ir indėlių santykis bei grynosios palūkanų pajamos labiau skatins bankus didinti savo paskolų portfelius. Svarbiausia yra tai, kad šių metų pabaigoje baigiasi galioti pelno mokesčio lengvata investicijoms, kuri šiuo metu leidžia bendrovėms pelno mokesčio normą sumažinti 50%. Jeigu paaiškės, kad šios lengvatos taikymas nebus pratęstas, bendrovės gali suskubti ja pasinaudoti.

Eksporto augimas praėjusiais metais stebino

2012 m. toliau augo užsienio prekyba – per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, realusis prekių ir paslaugų eksportas išaugo 7,1%. Toks augimo tempas buvo pasiektas ne tik dėl padidėjusio Lietuvos gamintojų konkurencingumo, kurie sugebėjo išplėsti savo eksporto rinkas, net kai dauguma euro zonos šalių susitraukė. Ūkininkų išaugintas derlius taip pat buvo 25,5% didesnis, nei prieš metus. 2012 m. eksportą palankiai veikė ir susilpnėjęs euras, tačiau šiais ir kitais metais šis veiksnys greičiausiai turės mažiau teigiamos įtakos.

Bendras prekių eksportas augo sparčiau už Lietuvoje pagamintų prekių eksportą, o tai rodo, kad reeksporto apimtys taip pat buvo didelės, ypač į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) valstybes. Per vienuolika praėjusių metų mėnesių, lyginant su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, labiausiai išaugo nominalusis eksportas į Rusiją (30,8%), Ukrainą (25,0%), Estiją (31,5%) ir Latviją (22,4%). Tikėtina, kad 73% eksporto augimą į Jungtinę Karalystę lėmė naftos perdirbimo gamyklos sprendimas produkciją parduoti to paties pirkėjo dukterinei bendrovei registruotoje JK, o ne Lenkijoje (todėl naftos produktų eksportas į Lenkiją sumažėjo).

Realusis importas per pirmuosius tris metų ketvirčius augo daug lėčiau už eksportą,

Naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams palūkanų normos, %

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

2007 2008 2009 2010 2011 2012

Paskolų nef inansinėmskorporacijomspalūkanų normos(eurais)

Būsto paskolųpalūkanų normos(litais)

Būsto paskolųpalūkanų normos(eurais)

Šaltinis: Lietuv os bankas.

Augimas, % 2010 2011

Namų ūkių vartojimo išlaidos -4,7 6,4 4,0 (3,5) 3,0 (3,5) 3,5 (4,0)Valdž ios sektoriaus vartojimo išlaidos -3,4 0,5 0,0 (-2,8) 1,0 (1,0) 2,0 (2,0)Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 1,9 18,3 3,0 (11,0) 10,0 (9,0) 8,0 (9,0)

Atsargos1 5,2 -1,8 -1,0 (-0,1) 0,3 (0,2) -0,3 (0,0)

Prekių ir paslaugų eksportas 17,4 14,1 6,5 (4,0) 4,0 (4,5) 6,5 (7,0)Prekių ir paslaugų importas 18,0 13,7 5,0 (4,8) 4,5 (5,0) 6,5 (7,5)

BVP 1,5 5,9 3,3 (3,3) 4,0 (4,1) 4,0 (4,5)Vidaus paklausa (išsk. atsargas)2 -3,4 7,4 3,1 (3,9) 4,1 (4,3) 4,2 (4,8)Grynasis eksportas2 -0,3 0,3 1,2 (-0,5) -0,3 (-0,3) 0,1 (-0,3)

2012p 2013p1

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank.1 Skaičiai skliaustuose - ankstesnės prognozės.2 Įtaka BVP augimui.

2014p1

Lietuva

- 10 -

todėl prekybos deficitas labai sumažėjo, o grynasis eksportas buvo vienas iš svarbiausių augimo veiksnių praėjusiais metais. Tačiau, mūsų nuomone, eksporto augimas daugiau nebepralenks importo, nes tokia tendencija greičiausiai buvo laikina ir atsirado dėl nedidelių investicijų ir sparčiai mažėjančių atsargų. Eksporto augimo prognozes 2013 m. ir 2014 m. sumažinome, atsižvelgdami į užsitęsusį nuosmukį euro zonoje ir lėtesnį Lenkijos, Rusijos ir kitų pagrindinių eksporto rinkų augimą.

Nedarbas mažės lėčiau, tačiau darbo užmokestis augs sparčiau

Kaip ir prognozavome, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį nedarbas sparčiai mažėjo ir pasiekė 12,3%. Užimtumas padidėjo 1,7% ir buvo pagrindiniu nedarbo mažėjimo veiksniu; tačiau emigracijos lygis išliko pernelyg aukštas. Pernai iš Lietuvos išvyko 43000 gyventojų (2,9% darbo jėgos), o į šalį imigravo 21400 asmenų (daugiausia buvusių emigrantų). Prognozuojame, kad emigracija toliau slops, o antroje šio dešimtmečio pusėje imigracija jau gali viršyti emigraciją. Žinoma, Vyriausybės politika galėtų paskatinti šią tendenciją –geresnės investavimo sąlygos ir mažesnė mokesčių našta darbo jėgai gali sustiprinti darbo užmokesčio konvergenciją ir susilpninti ekonominius veiksnius, skatinančius emigraciją. Tuo pat metu liberalesnė imigracijos politika galėtų padėti ištaisyti pasiūlos ir paklausos neatitikimą darbo rinkoje.

Šiais ir kitais metais nedarbas mažės toliau, tik nebe taip sparčiai, kaip anksčiau. Kaip ir anksčiau prognozuojame, kad vidutinis metinis nedarbo lygis 2013 m. sumažės iki 11,5%, tačiau nedarbo lygio prognozes kitiems metams padidinome nuo 9,3% iki 10,0%. Naujos darbo vietos bus kuriamos lėčiau, nes didžioji dauguma likusių bedarbių turi žemesnę kvalifikaciją arba

neturi rinkos poreikius atitinkančių profesinių įgūdžių. Gana sparčiai (17,6%) augantis minimalus darbo užmokestis gali tapti lazda su dviem galais – iš vienos pusės didinantis namų ūkių perkamąją galią, bet iš kitos – stabdantis naujų darbo vietų kūrimą. Manome, kad geresnis kelias didinti mažiausias pajamas gaunančiųjųperkamąją galią neslopinant darbo vietų kūrimo buvo didinti neapmokestinamų pajamų dydį.

Realaus darbo užmokesčio augimas praėjusiais metais vis dar buvo neigiamas. Darbo užmokestis padidėjo apie 2,8%, tačiau infliacija augo sparčiau už jį. Toks procesas tęsiasi jau ketverius metus ir buvo svarbiu konkurencingumo ir eksporto augimo šaltiniu, tačiau šiais metais jis turėtų baigtis – 2013 m. realus darbo užmokestis turėtų padidėti 1,6%, o 2014 m. – 2,0%.

Vien tik dėl minimalaus mėnesio darbo užmokesčio padidinimo vidutinis darbo užmokestis augs 1,7%, tačiau jis gali turėti ir šalutinį poveikį ir paskatinti darbo užmokesčio kilimą visoje vertės kūrimo grandinėje. Asmenys, kurie gaudavo šiek tiek didesnį už minimalų darbo užmokestį,

tikriausiai jau dabar derasi dėl to, kiek jų darbo užmokestis didės šiais metais. Todėl 2013 metams darbo užmokesčionominalaus augimo prognozes padidinome iki 5,0%, o 2014 m. jis turėtų didėti 5,4%.

Vartotojai vartojo daugiau, nes mažiau taupė

Per tris praėjusių metų ketvirčius namų ūkių vartojimo augimas sumažėjo iki 5,2%, tačiau buvo didesnis, nei prognozuota, ir augo sparčiau už darbo užmokesčio fondą, kuris padidėjo tik 1,5%. Atstačius senatvės pensijas, padidėjo disponuojamos pajamos, tačiau pagrindinis vartojimo augimo veiksnys greičiausiai buvo mažesnė gyventojų taupymo norma, kuri pradėjo mažėti dar 2011 metais.

Vartotojų pasitikėjimas po rinkimų sustiprėjo ir beveik pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 metų pradžios. Tačiau pramonės pasitikėjimo rodiklis tuo pat metu krito iki žemiausio lygio nuo 2009 metų pabaigos. Šie prieštaringi vertinimai greičiausiai atspindi skirtingus lūkesčius dėl ekonominės politikos, kurią vykdys naujoji Vyriausybė.

Nežiūrint sustiprėjusio namų ūkių pasitikėjimo, namų ūkių vartojimo augimo prognozes 2013 ir 2014 metams sumažinome po pusę procentinio punkto atitinkamai iki 3,0% ir 3,5%. Nepaisant augančio realaus atlyginimo, pasitikėjimas greičiausiai žymiai nepadidės dėl brangstančių būtiniausių prekių, o taupymo norma greičiausiai netaps stipriai neigiama. Tačiau nustojęs mažėti realus darbo užmokestis gali skatinti daugiau skolintis ir pasinaudoti istoriškai žemomis palūkanų normomis. Tai, kad Lietuvos bankų likvidumas ir skolinimo pajėgumai yra labai dideli, rodo ne tik labai žemos palūkanų normos, bet ir tai, kad spalio mėnesį pirmą kartą istorijoje būsto paskolų palūkanų normos litais buvo mažesnės už

Apdirbamoji gamyba, eksportas, pasitikėjimas ir vienetinės darbo sąnaudos

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

2007 2008 2009 2010 2011 2012

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30 Pramonėspasitikėjimo rodiklis,balansas

Apdirbamoji gamy ba(išsk. raf . naf tosproduktus), metinispoky tis %

Prekių ir paslaugųeksportas, metinispoky tis %

Realios v ienetinėsdarbo sąnaudos,metinis poky tis %

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Eurostat, Lietuv os bankas.

Vartojimas ir mažmeninė prekyba

-30

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p

-60

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50 Vartotojų pasitikėjimorodiklis, balansas(deš.sk.)

Mažmeninė preky ba(išsk. transp.priemones), metinispoky tis %

Realus darboužmokesčio f ondas,metinis poky tis %

Namų ūkiųv artojimas, metinispoky tis %

Šaltinis: Statistikos departamentas.

Lietuva

- 11 -

palūkanų normas eurais.

Infliacija pasiekė dugną

Nuo 2009 metų produktyvumas augo sparčiau už darbo užmokestį, o bendrovės turėjo perteklinius pajėgumus, todėl pagrindinis infliacijos šaltinis buvo pasaulinės žaliavų kainos. Tačiau ši tendencija keičiasi. Nuo šių metų sausio mėnesio 8,9% didėja elektros kaina gyventojams, o taip pat tabako ir dyzelino akcizai. Įmonių sąnaudos taip pat didės dėl pabrangusios elektros ir minimalaus mėnesio darbo užmokesčio padidėjimo. Elektros pabrangimas yra vienkartinis įvykis, tačiau netvarus minimalaus darbo užmokesčio didinimas ateityje gali sukurti darbo užmokesčio ir kainų augimo spiralę, keliančią grėsmę konkurencingumui.

Kadangi periferinėse Europos valstybėse vyksta vidinė devalvacija, konkurencija išliks gana arši, o vidaus paklausa tebėra silpna. Todėl nemanome, kad bendrovės didžiąją padidėjusių išlaidų dalį perkels ant vartotojų pečių, o greičiausiai susitaikys su mažesniu pelningumu. Pasauliniai pokyčiai turės ne vienodą poveikį vietinėms kainoms – prognozuojame, kad šiais metais, lyginant su 2012 m., vidutinė naftos kaina bus 5,2% mažesnė, o maisto produktai brangs 4,8%. Atsižvelgiant į tai, infliacijos prognozes šiems metamspadidiname nuo 3,0% iki 3,3%. 2014 m.kainos turėtų augti panašiais tempais – jų augimo prognozių nekeičiame (3,4%).

Tai reiškia, kad vidutinės metinės infliacijos svyravimai bus labai artimi Mastrichto kainų stabilumo kriterijui. Šį pavasarį Lietuva vargu ar įvykdys kainų stabilumo kriterijų, tačiau tai nėra labai svarbu, nes Lietuva oficialiai dar nesikreipė dėl pilnateisės narystės EPS. Prognozuojame, kad biudžeto deficitas sumažės žemiau 3% BVP ribos, todėl Lietuvos galimybės tapti pilnateise EPS nare priklausys tik nuo infliacijos. Tuo tarpu Lietuvos galimybės tenkinti kainų stabilumo kriterijų 2014 ir 2015 m. bei

įsivesti eurą labai priklausys nuo tendencijų žaliavų rinkose. Todėl Vyriausybė turėtų nustatyti aiškią narystės datą ir pradėti taikyti konkrečias priemones, užtikrinančias kainų stabilumą, nes priešingu atveju narystę euro zonoje gali tekti atidėti iki 2017 metų ar dar vėlesnio laikotarpio.

Vyriausybės ekonominės politikos pasirinkimas – tolesnė pažanga arba slopinimas

Biudžeto konsolidavimas vyks šiek tiek lėčiau, nei anksčiau prognozuota. Prognozuojamą biudžeto deficitąpadidinome iki 2,5% BVP šiems metams ir iki 2,0% ̶ 2014 m. (anksčiau prognozavome 2,0% ir 1,0%). Biudžeto deficitas mažės lėčiau dėl Vyriausybės planų taikyti kai kurias PVM lengvatas (kurioms nepritariame dėl abejotino teigiamo jų poveikio galutiniam vartotojui), o taip pat vyksta diskusijos dėl valstybės išlaidų (pavyzdžiui, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio) didinimo. Tačiau papildomas išlaidas ribos Fiskalinės drausmės įstatymas, todėl apskritai viešųjų finansų stabilumas nenukentės. Dėl santykinai spartaus BVP augimo skolos ir BVP santykis šiais metais pradės mažėti, o kitais metais sumažės iki 36,7%.

Vyriausybės pasikeitimas nebūtinai reiškia politikos ir ekonomikos perspektyvų pokyčius, tačiau naujoji Vyriausybė rinkimus laimėjo labai griežtai kritikuodama ankstesnę Vyriausybę ir žada atšaukti bent jau kai kurias nepopuliarias jos reformas. Tai būtų klaidingas žingsnis, galintis sumažinti Lietuvos konkurencingumą, susilpninti investuotojų pasitikėjimą ir stabdyti augimą.

Mokesčių reforma gali tiek pagerinti, tiek pabloginti Lietuvos perspektyvas, todėl ji turėtų būti suvokiama kaip viena iš svarbiausių Vyriausybės reformų. Mokesčių naštos mažinimas mažas pajamas gaunantiems asmenims ir dideles

pajamas uždirbantiems asmenims taikomų jau ir taip didelių mokesčių nedidinimas turėtų būti prioritetiniu uždaviniu, galinčiu sumažinti nelygybę ir paskatinti augimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis tik 10,3% visų dirbančiųjų uždirba 3500 LTL arba daugiau (prieš mokesčius). Tik 2,8% uždirba 5500 LTL arba daugiau. Tai reiškia, kad papildomų pajamų iš darbo jėgos apmokestinimo šaltiniai yra menki. Horizontalus teisingumas yra tiek pat svarbus kiek ir vertikalus, todėl veiksmingesnis perskirstymo per biudžetą padidinimo (darant prielaidą, kad toks tikslas yra tinkamas) būdas būtų panaikinti gausias pajamų mokesčio lengvatas, kuriomis gali naudotis labai dideles pajamas uždirbantys namų ūkiai, ir išplėsti apmokestinamo asmeninio turto bazę. Socialinė atskirtis ir skurdas yra rimta problema, tačiau Vyriausybė turėtų susikoncentruoti į švietimo kokybės gerinimą, nedarbo spąstų mažinimą ir aktyvumo didinimą.

Padidėjęs minimalus mėnesio darbo užmokestis didina mažas pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią, tačiau tuo pat metu jis yra papildoma našta verslininkams. Kad tai kompensuotų, Vyriausybė turėtų stengtis padidinti darbo rinkos lankstumą – šios iniciatyvos ėmėsi ankstesnioji Vyriausybė, tačiau prieš rinkimus jos atsisakė. Nuo tinkamų struktūrinių reformų per ateinančius kelerius metus priklausys ne tik užsienio ir vidaus investicijų augimas; jos taip pat gali sustiprinti arba susilpninti produktyvumo ir konkurencingumo augimą.

Nerijus MačiulisVaiva Šečkutė

Laura Galdikienė

- 12 -

Kontaktai:"Swedbank" Ekonominių tyrimų departamentas

ŠvedijaCecilia Hermansson Grupės vyriausioji ekonomistė +46 8 5859 7720 Cecilia.Hermansson@swedbank.seMagnus Alvesson Ekonominio prognozavimo vadovas +46 8 5859 3341 Magnus.Alvesson@swedbank.seJörgen Kennemar Vyriausiasis makroekonomikos analitikas +46 8 5859 7730 Jorgen.Kennemar@swedbank.seAnna Ibegbulem Asistentė +46 8 5859 7740 Anna.Ibegbulem@swedbank.se

Lietuva

Nerijus Mačiulis Vyriausiasis ekonomistas +370 5 258 2237 Nerijus.Maciulis@swedbank.lt

Vaiva Šečkutė Vyresnioji ekonomistė +370 5 258 2156 Vaiva.Seckute@swedbank.lt

Laura Galdikienė Ekonomistė +370 5 258 2275 Laura.Galdikienė@swedbank.lt

Latvija

Mārtiņš Kazāks Vyriausiasis ekonomistas +371 67 445 859 Martins.Kazaks@swedbank.lv

Lija Strašuna Vyriausioji makroekonomikos analitikė +371 67 445 875 Lija.Strasuna@swedbank.lv

Kristilla Skrūzkalne Ekonomistė +37167 445 844 Kristilla.Skruzkalne@swedbank.lv

Estija

Kristjan Tamla Vyriausiasis ekonomistas +372 888 7952 Kristjan.Tamla@swedbank.ee

Teele Reivik Ekonomistė +372 888 7925 Teele.Reivik@swedbank.ee

© „Swedbank“, AB, (toliau - „Swedbank“) ir, jei aiškiai pabrėžta, tretieji asmenys išsaugo nuosavybę, autorių teises © ir visas kitas nematerialines teises į ataskaitą. Visos teises yra saugomos visose šalyse. Visos ataskaitos turinio ar jos dalies publikavimas, atgaminimas, perleidimas ar saugojimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai savininkas, autorių teisių ar kitų nematerialinių teisių turėtojas suteikia leidimą tokiam veiksmui. Draudimas netaikomas saugojimui kompiuteryje ar spausdinimui, jei tai daroma išskirtinai tik asmeniniam naudojimui. Turinys gali būti cituojamas, laikantis galiojančių autorių teises reglamentuojančių įstatymų. Kai turinys cituojamas, privalo būti nurodomas šaltinis. Taip pat ši informacija gali būti „Swedbank“ bet kada pakeista be išankstinio įspėjimo.

Ataskaitoje pateikti duomenys yra paimti iš išorinių visuomenei prieinamų šaltinių, kurie laikomi patikimais tokios informacijos šaltiniais. „Swedbank“ neprisiima jokios atsakomybės dėl išorinių šaltinių informacijos tikslumo, tikrumo ir išbaigtumo. Ši ataskaita yra pagrįsta „Swedbank“ ir/ar kitų Swedbank grupės įmonių ekonomistų asmenine ir profesine nuomone, analizuojant aukščiau minėtus viešus duomenis. Analizė yra atlikta „Swedbank“ ir/ar kitiems Swedbank grupės įmonių ekonomistams vadovaujantis analizės metu turėta informacija ir jos rezultatai gali keistis, atsižvelgiant į besikeičiančius analizuotus duomenis ar kitas aplinkybes.

Šis dokumentas ar atskira jo dalis jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma patarimu, kvietimu arba reikalavimu pirkti arba parduoti produktą, paslaugą ar finansinį instrumentą, arba bet kokio paslaugų teikėjo rekomendacija, nebent paslaugų teikėjas aiškiai praneša priešingai. Taip pat „Swedbank“ nėra atsakingas už sprendimus, priimtus remiantis šioje ataskaitoje pateikta nuomone, teiginiais ir prognozėmis. Leidinyje pateiktos mintys gali skirtis nuo kitų „Swedbank“ ir/ar kitų Swedbank grupės įmonių darbuotojų pozicijos.

Atkreipiame dėmesį, kad prognozės apie ekonominės aplinkos pokyčius yra hipotetinio pobūdžio ir ataskaitoje pateikta analizė gali visiškai nepasitvirtinti praktikoje.

Todėl Jums nusprendus ataskaitoje pateiktą informaciją naudoti kaip pagrindą sprendimų priėmimui, Jūs veikiate išimtinai savo rizika ir privalote patikrinti ir įvertinti galimą tokio sprendimo ekonominį naudingumą ir galimą riziką savarankiškai.