Mažieji Saulės sitemos kūnai

Darbą atliko:

Rasa Stankevičiūtė 2D

• Asteroidas– mažytė planeta, mažas (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnas, skriejantis elipsine orbita.

• Jie būna pailgos ar netaisyklingos formos. Jų paviršius kietas, nusėtas smūginiais krateriais.

• Asteroidai neturi atmosferos.

Asteroidai

Asteroidų kilmė nėra visiškai aiški. Gyvuoja net hipotezė, kad jie yra planetos, kažkada skriejusios aplink Saulę anapus Marso orbitos ir suirusios per kažkokią katastrofą, skeveldros.

Asteroidų žiedas

• Asteroidų žiedas (Asteroidų juosta) - platus tūkstančių asteroidų regionas ties pagrindine Saulės sistemos plokštuma tarp Marso ir planetos milžinės Jupiterio orbitų, kurioje skrieja dauguma (~95 %) asteroidų.

• Pro teleskopą asteroidai atrodo kaip žvaigždės. Vienintelė galimybė juos atpažinti, tai kiekvieną naktį stebėti jų judėjimą dangaus fono atžvilgiu. Dabar asteroidų ieškoma fotografiniu būdu. Eksponuojant tam tikrą laiką, nuotraukose žvaigždės išlieka taškeliais, o asteroidas šiek tiek pajuda, palikdamas tam tikrą pėdsaką.

Kometos

• Kometa – mažas kosminis kūnas, skriejantis aplink Saulę.

• Kometų orbita nuolat keičiasi: jų kilmė yra už Saulės sistemos ribų ir jos turi polinkį būti paveiktos pagrindinių planetų, kai prie jų priartėja. Vienos yra nukreipiamos į Saulę ir suyra, o kitos nubloškiamos už Saulės sistemos ribų visam laikui.

• Kometą sudaro trys pagrindinės jos dalys: branduolys, galva arba koma (susidaro kometos priekyje) ir uodega. Galva ir uodega susidaro tik kometai priartėjus prie Saulės.

Meteorai

• Meteoras- dar kitaip, paprasto žmogaus, vadinamas krintančia žvaigžde.

• Žodį "meteoras" mums paliko senovės graikai, šitaip vadinę viską, kas krinta iš dangaus. Lietus, kruša ir sniegas buvo vadinami vandens, o žaibai ir "krintančios žvaigždes" - ugnies meteorais.

• Krintančios žvaigždės (meteoro) reiškinį sukelia vadinamasis meteoroidas. Tai kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų (nuo kelių mikrometrų iki kelių šimtų metrų) kietasis kūnas – dulkelė arba ledo gabalėlis.

• Per parą ant Žemės nukrinta šimtai tonų meteorinių dulkių ir meteoritų.

• Galima pastebėti, kad būrys meteorų išlekia tartum iš vieno taško, esančio kuriame nors žvaigždyne. Tai meteorų srautas, vadinamas pagal žvaigždyną, kuriame yra tas taškas (radiantas).

• Patys meteoroidai dažniausiai atsiranda irstant kometoms arba įvairių kosminių kūnų susidūrimų metu.

• Itin ryškūs meteorai, spindintys ryškiau už Venerą, yra vadinami bolidais.

• Kartais bolidai matomi ir dienos metu, o jų skrydį lydi garsus švilpimas ar net sprogimas. Po itin ryškaus bolido pasirodymo galima tikėtis, kad ant žemės nukrito dangiškas akmuo - meteoritas.

Astroblemos

• Astroblema- senas (iki kelių šimtų milijonų metų) ant Žemės paviršiaus, nukritusio, didelio meteoroido, sudarytas krateris, per ilgą laiką dėl erozijos prisipildęs nuosėdinės medžiagos.

• Asteroidas išmuša kraterį, kurio skersmuo nuo 20 iki 60 kartų didesnis už asteroido skersmenį. Kraterio dydis priklauso nuo susidūrimo greičio ir asteroido sudėties.

Visoje Žemėje žinoma ~100 astroblemų. Didžiausia žinoma astroblema yra Čiksulubo krateris ties Jukatano pusiasalio krantu (Meksika) – jos skersmuo ~180 km. Manoma, kad šį kraterį išmušė maždaug 10 km dydžio asteroidas. Jo kritimas buvo dinozaurų žūties visoje Žemėje priežastis.

Lietuvoje žinomos ~5 km skersmens Mizarų (Lazdijų rajonas) ir ~8 km skersmens Veprių (Ukmergės rajonas) astroblemos.

Pabaiga