Menas Myleti

8/8/2019 Menas Myleti

1/44

richas Fromas

MENAS MYLTI

I anglkalbos vert LEONARDA JAKENTAIT

Virelyje - Gustavo Klimto darbas

/vadas

Tas, kas tikisi lengvai imokti meils meno, perskaits iknyg, turtnusivilti. i knyga,prieingai, siekia rodyti, kad meil nra jausmas, lengvai apimantis kiekvien, nepriklausomai nuo

jo subrendimo. Ji nori tikinti skaitytoj, kad visos jo pastangos mylti bus neskmingos, jei jisnemgins paiu aktyviausiu bdu pakeisti savo asmenybs visum, kad isiugdytproduktyvi

orientacij; kadangi individualioje meilje negalima patirti pasitenkinimo be gebjimo mylti artim,be tikro kuklumo, drsos, tikjimo ir disciplinos. Kultroje, kurioje ios savybs retos, retai gebamamylti. Ir i tieskiekvienas galtsavs paklausti, ar daug pasta i tikrjmylinimoni.

Ir vis dlto, nors uduotis ir sunki, tai neturtvaryti mspastangpainti sunkumus irgalimybes juos veikti. Stengdamasis ivengti papildomkomplikacij, pamginau gvildenti kiekmanoma maiau specializuota kalba. Dl tos paios prieasties stengiausi kuo maiau naudotis jauesama literatra apie meil.

Kita problema taip ir liko iki galo neisprsta; btent, nepavyko ivengti minii ankstesnimanoknygpasikartojimo. Skaitytojas, jau susipains su "Laisvs baime", "mogumi sau" ir "Sveikjavisuomene", atras ioje knygoje daug mini, isakytankstesniuose mano darbuose. Aiku,"Menas mylti" anaiptol nra vien jsantrauka. Knyga pateikia daug visikai naujidj, tadnatralu, kad net ir senosios gauna naujprasm, kai sutelkiamos apie vientem- menmylti.

--

Tas, kas nieko neino, nieko nemyli. Tas, kas nieko negali, nieko nesupranta. Tas, kas niekonesupranta, yra nieko nevertas. O tas, kas supranta, taip pat ir myli, stebi, mato... Kuo daugiau inaiapie daikt, tuo labiau jmyli... Tas, kas sivaizduoja, kad visi vaisiai prisirpsta tuo paiu laiku kaipemuogs, nieko neino apie vynuoges.

PARACELSAS/

--

I skyrius

Ar meil yra menas?

Ar meil yra menas? Jei taip, tai jai reikia iniir pastang. O gal meil tik malonus jausmas, kur

mums dovanoja atsitiktinumas, kai kakas pasijunta laimei nusiypsojus, "apimtas meils". iknygel remiasi pirmja prielaida, nors dauguma iuolaikinimoni, be jokios abejons, tikiantrja.


2/44

mons anaiptol negalvoja, kad meil nra svarbi. Jie itrok jos; iri be galo daug filmapielaimingir nelaimingmeil, girdi imtus banalidainapie laim, bet vargu ar kas galvoja, jogmylti galima mokytis.Tokia savotika nuostata remiasi keliomis prielaidomis. Daugelis meils udavinpirmiausia

suvokia kaip /tapti mylimu/, o ne /myliniu/, gebaniu mylti. Taigi jiems problema yra - kaip btimylimu, kaip bti myltinu. io tikslo jie siekia keliais bdais. Vienas - jdaniausiai renkasi vyrai- tai siekti pasisekimo, valdios ir turto, kiek tik leidia socialin padtis. Kitas, paprastainaudojamas moter, tai siekti patrauklumo, rpinantis savo knu, drabuiais ir t.t. Kiti bdaipasidaryti patraukliu naudojami ir vyr, ir moter: imokti malonimanier, bti domiu panekovu,bti paslaugiu, kukliu, mandagiu. Dauguma bdtapti mylimu yra tokie patys, kokius monsnaudoja siekdami skms, nordami "sigyti draugir daryti takmonms". I tikrjtai, kdauguma mskultros monilaiko vertu meils, i esms tra tik populiarumo ir seksualiniopotraukio miinys.Kita prielaida, remianti poir, kad meilje nra ko mokytis, yra sitikinimas, kad meil yra

/objekto/, o ne /sugebjimo/ udavinys. mons galvoja, kad /mylti/ yra paprasta, tik sunku rasti

tinkamobjektsavo meilei arba pasiekti jo meils. itokia nuostata turi kelias prieastis,gldinias iuolaikins visuomens raidoje. Viena j- tai labai pakits dvideimtajame amiujepoiris meils objekto pasirinkim. Karaliens Viktorijos epochoje, kaip ir daugelyje tradicinikultr, meil paprastai nebdavo asmeninis spontanikas igyvenimas, kuris galtbti vedybprieastimi. Prieingai, vedybas lemdavo sutartis, sudaryta garbingjgiminaiiarba pirlio, arbair be jokitarpininkpagalbos; tai rmsi visuomeniniu susitarimu, ir buvo tikima, kad meilatsiras po vedyb. Kelioms pastarosioms Vakarpasaulio kartoms beveik visuotine taporomantikoji meils samprata. Jungtinse Amerikos Valstijose, nors konvencinis poiris ir nravisikai inyks, dauguma ieko "romantins meils", asmeninio meils igyvenimo, kuris turtbaigtis vedybomis. is naujasis laisvs meilje supratimas smarkiai padidino objekto reikm,palyginus su funkcijos reikme.Su iuo faktu glaudiai susijs kitas iuolaikinei visuomenei bdingas poymis. Visa msvisuomen persmelkta pirkimo aistros, abiem pusms naudingmainidjos. Dabartinio mogauslaims iraika - tai virpulys, kuri jis patiria irdamas parduotuvivitrinas ir pirkdamas visk, kgali - grynais ar isimoktinai. Jis (arba ji) ir mones iri taip pat. Patraukli mergina vyrui irpatrauklus vyrikis moteriai - tai apdovanojimas, kurio jie siekia. "Patrauklus" - paprastai reikiapuikkomplektsavybi, kurios yra populiarios ir turi paklausasmenybirinkoje. Kas daroasmenypa patraukl, priklauso nuo to laiko mados ir fizine, ir dvasine prasme. Treiajamedeimtmetyje patrauklia buvo laikoma gerianti ir rkanti, iurkti ir seksuali mergina; iandienmada reikalauja daugiau eimynikumo ir kuklumo. Devynioliktojo amiaus pabaigoje irdvideimtojo pradioje vyrikis turjo bti agresyvus ir ambicingas - iandien, kad btpatrauklus,

jis privalo bti socialus ir tolerantikas. Bet kuriuo atveju simyljimo jausmas paprastai yra susijssu tokiomis mogikomis savybmis, kurios asmeniui pasiekiamos mainuose pagal galimybes. Aesu pasirengs sandriui; objektas turtbti geistinas dl savo socialins verts ir tuo paiu metuturtnorti mans dl mano akivaizdiar paslptprivalumbei galimybi. Du mons simylivienas kit, kai jauiasi rad labiausiai tinkamobjekt, kuris neperengia jpaimaingali.Danai, kaip ir perkant tikrdaikt, reikmingvaidmeniame sandryje gali suvaidinti paslptosgalimybs. Kultroje, kur vyrauja rinkos orientacija, kur materialin skm yra iskirtin savyb,nra ko stebtis, kad monimeils ryiai tik atkartoja tuos paius mainmodelius, kurie valdoprekiir darbo rink.Treioji klaida, verianti galvoti, kad nra ko mokytis mylti, slypi tame, kad neskiriamas pradinis

/"simyljimo"/ igyvenimas ir pastovaus /buvimo/ meilje bkl. Jei du mons, buv visai svetimi,

kaip kad visi mes esame, staiga leidia sienoms tarp jsugriti ir pasijunta artimi, tap kakuovienu, is vienybs momentas tampa vienu i painuostabiausiir labiausiai jaudinanigyvenimo vyki. Ypa tai stebuklinga ir nuostabu tiems, kurie iki tol gyveno usidar, atsiskyr, be


3/44

meils. is staigus intymumo stebuklas dar labiau sustiprja, jei jlydi ar sukelia lytinis potraukis irsuartjimas. Aiku, itokia meil dl paios savo prigimties negali bti ilgalaik. Du asmenys visgeriau pasta vienas kit, jintyms santykiai ima prarasti savo stebuklingum, kol pagaliauabipusis antagonizmas, nepasitenkinimas, nuobodulys numarina visk, kas dar buvo lik po

pradinio susiavjimo. Taiau i pradijie dar viso to neinojo: tikrovje jie savo susiavjim,savo "proto praradim" vienas dl kito palaik meile, nors tai buvo tik jvieniumo rodymas.is santykis - kad nieko nra lengvesnio u meil - tebelieka vyraujaniu poiriu meil, nors akria visai prieingas reikinys. Kain ar atrastume kitsrit, kitveikl, kuri btpradedama sutokiomis milinikomis viltimis ir lkesiais ir kuri taip danai lugtkaip meil. Jei tai liestkurinors kitveiklos srit, monms btlengviau suvokti savo neskmiprieastis ir imokti elgtistinkamiau, - arba jie apskritai atsisakyttokio usimimo. Kadangi nemanoma atsisakyti meils,regis, yra tik vienas kelias veikti neskmes - ianalizuoti jprieastis ir tsti toliau meils reikmsstudijas.Pirmasis ingsnis, kurreiktengti, tai sismoninti, kad /meil yra menas/; jei mes norimesuinoti, kaip mylti, turime parodyti tokpat ryt, kaip ir panor imokti bet kurio kito meno,

sakysime, muzikos, tapybos, audimo, medicinos ar ininerijos.

Kokie btini etapai mokantis bet kurio meno?Bet kurio meno mokymosi procesas galtbti santykinai padalytas dvi dalis: viena - teorijossisavinimas, kita - praktikos valdymas. Jei a noriu imokti medicinos meno, privalau viskinotiapie mogaus knir apie vairiausias ligas. Kai jau turiu visas tas teorines inias, a, be abejo, esukompetetingas medicinos mene. Bet a galiu tapti tikru io meno meistru tik po didels praktikos,kai pagaliau mano teorins inios ir praktiniai rezultatai susilydys mano intuicijoje - bet kuriomeninio meistrikumo esmje. Taiau, be teorijos ir praktikos sisavinimo, yra ir treias btinas,turintis mums labiausiai rpti dalykas - tai meistrikumas; negali bti nieko svarbesnio pasaulyjeu men. Tai neabejotinai teisinga muzikoje, medicinoje, audime - ir meilje. Galbt ia ir slypiatsakymas klausim, kodl mskultros mons taip retai mokosi io meno, nors nuolat patirianeskmes; nors kiekviename yra giliai siaknijs meils trokimas, beveik viskas pasaulyje laikomasvarbiau u meil - skm, garb, pinigai, valdia, - beveik visa msenergija eikvojama mokantissiekti itikslir jos beveik nebelieka mokytis meils.Ar i tiesverta mokytis tik tdalyk, kuriais udirbami pinigai ar prestias, o meil, kuri naudinga"tik" sielai, iuolaikine prasme atrodo visai nenaudinga prabanga, dl kurios mums nedera eikvotiper daug jg? Taiau kaip bebt, toliau aptarsime ir analizuosime meils men: pirmiausiaaptarsiu teorinius klausimus - tai sudarys didesnijknygos dal, po to - meils praktik- tai busmaiausia, kgalima pasakyti apie bet kokipraktik.

II skyrius

Meils teorija

l. Meil - atsakymas , mogaus egzistencijos problem

Kiekviena meils teorija privalo remtis mogaus ir jo egzistencijos samprata. Gyvnmeil, artiksliau meils ekvivalentas gyvnsantykiuose, jprisiriimas i esms tra instinktyvaus jelgesio sudtin dalis, o moguje veikia tik io instinktyvaus mechanizmo reliktai. Svarbiausia

mogaus egzistencijoje yra tai, kad jis kils i gyvnijos, i instinktyvaus prisitaikymo, kad jisveik gamtos ribas - nors niekados i jneisivadavo, jis yra jos dalis, - ir vis dlto kartpasuks alnuo gamtikumo, kartimestas i rojaus - pirminissajsu gamta - jis nebegali grti atgal;


4/44

net jei ir mgint, cherubinai savo deganiais kardais pastotjam keli. mogus tegali engti priek, ugdydamas savo prot, iekodamas naujos, mogikosios, harmonijos, vietoje negrtamaiprarastos priemogikosios.Kai mogus gimsta ar monigimins, ar atskiro individo prasme, jis tarsi imetamas i apibrtos

situacijos tiek, kiek yra apibrti instinktai, neapibrt, netikrir atvirsituacij. ia gali btitikras tik dl to, kas jau prajo, - ateityje tikra tiktai viena - mirtis.mogus apdovanotas protu; /jis yra gyvenimas, suvokiantis pats save/; jis turi supratimapie save,savo draugus, apie savo praeitir savo ateities galimybes. is suvokimas savs kaip atskirosvisumos, suvokimas savo gyvenimo kaip trumpo vysteljimo, ir to, kad ne savo valia gims, irmirs prie savo vali, kad mirs anksiau negu tie, kuriuos myli, arba tie pirma jo, suvokimas savovieniumo ir atskirtumo, savo bejgikumo prie gamtos ir visuomens jgas, visa tai daro jo udar,atskirtegzistencijnepakeliamu kaljimu. Jis ieiti proto, jei negaltisivaduoti i io kaljimoir susieti save, vienaip ar kitaip susivienyti su monmis, su ioriniu pasauliu.Atskirtumo igyvenimas sukelia nerim; btent jis ir yra visokio nerimo altinis. Bti atskirtureikia bti atkirstu, be jokigalimybipanaudoti savo mogiksias jgas. I atskirtumo kyla

bejgikumas, nepajgumas aktyviai veikti pasaul- daiktus ir mones - tai reikia, kad pasaulis galiksintis mane be jokimano galimybiatsispirti. Taigi atskirtumas yra didelio nerimo altinis. Beto, jis sukelia gdos ir kalts jausmus. is kalts ir gdos igyvenimas ireiktas Biblijos pasakojimoapie Adomir Iev. Po to, kai Adomas ir Ieva paragavo "grio ir blogio painimo medio" vaisiaus,po to, kai jie nepaklaus (nra grio ar blogio, jei nra laisvs nepaklusti), po to, kai jie tapomonmis, isilaisvindami i pirmins gyvulio harmonijos su gamta, t.y. gim kaip mogikosbtybs, - pamat, kad "jie yra nuogi, - ir jie susigdo". Kain ar mes sutiksime, kad toks senas irpamatinis mitas kaip is ireikia skrupulingdevynioliktojo amiaus morals poirir kadsvarbiausia, kiame pasakojime norima mums praneti, yra sumiimas dl to, kad jgenitalijosbuvo matomos? Vargu ar taip yra, tad traktuodami pasakojimViktorijos laikdvasia, mesprarandame esm, kuri, atrodo, yra tokia: po to, kai vyras ir moteris suvok save ir vienas kitskyrium, jie suprato savo atskirtumir savo skirtingumus tik tiek, kad priklauso skirtingoms lytims.Bet suprat savo skirtingum, jie pasijuto svetimi, nes dar nebuvo imok mylti vienas kito (tailabai ryku i to, kad Adomas gindamasis kaltina Iev, uuot mgins japginti. /mogikojoatskirtumo suvokimas, neatgavus ryio per meil, - tai yra gdos pagrindas. O taip pat ir kalts beinerimo prieastis./Taigi didiausia mogaus reikm yra btinumas perengti atskirtum, ieiti i vienatvs kaljimo.

/Absoliuti/ neskm siekiant io tikslo veda beprotyb, nes panika dl visikos vienatvs gali btiveikta tik visikai atsitraukus nuo iorinio pasaulio, kai atskirtumo jausmas inyksta todl, kaddingsta iorinis pasaulis, nuo kurio esi atskirtas.Visamiir kultrmogus susiduria su poreikiu sprsti vienir tpatklausim: kaip veikti

atskirtum, sry, kaip perengti savo individualaus gyvenimo ribotumir atrasti vienyb. Tas patsklausimas ikyla mogui, gyvenaniam uolose, klajokliui, gananiam savo avis, Egipto valstieiui,Finikijos amatininkui, Romos kareiviui, viduramivienuoliui, Japonijos samurajui, iuolaikiniamtarnautojui ir gamyklos darbininkui. Klausimas tas pats, nes kyla i tpaipagrind: imogikosios situacijos, i mogaus egzistencijos slyg. O atsakymai skiriasi. klausimgali btiatsakyta gyvuligarbinimu, moniaukojimu ar karinmis pergalmis, polinkiu prabang,asketiku atsiadjimu, maniakiku darbu, menine kryba, meile Dievui ir meile mogui. Norsatsakymdaug - moniistorija yra jmetratis - jie nra nesuskaiiuojami. Atvirkiai, jei mesnekreipsime dmesio neesminius skirtumus, pamatysime, kad skaiius atsakym, kurie buvoduodami ir kurie galjo bti duoti vairiose monikultrose, yra ribotas. Religijos ir filosofijosistorija - tai tokiskirtingkokybikai ir kiekybikai atsakymistorija.

Tam tikru mastu atsakymai priklauso nuo individo pasiekto individuacijos laipsnio. Kdikio A-ikumas yra labai maai isivysts; jis vis dar jauiasi ess motinos dalis, nejauia atskirtumo, kolalia yra motina. Jis nesijauia vienias, kai alia yra motinos knas, jos krtis, jos oda. Kai vaikas


5/44

isiugdo savo atskirtumo ir individualybs jausm, jam nustoja bti reikalingas motinos fizinisartumas, atsiranda poreikis veikti atskirtumkitais bdais.Panau, kad monigimin savo kdikystje dar jaut vienyb su gamta. em, gyvuliai, augalaibuvo ir mogaus pasaulis. Jis tapatino save su gyvuliais ir tai ireik dvdamas gyvulikaukes,

garbindamas totemingyvular gyvul-diev. Bet juo labiau monija vadavosi nuo ipirminiryi, juo labiau atskyr save nuo gamtos pasaulio, tuo intensyvesnis darsi poreikis iekoti naujbdisivaduoti nuo atskirtumo.Vienas i tokibdslypi visri/orgiastinse bsenose/. Tai gali bti paties mogaus arnarkotikdka susikurtas transas. Rykus tokio tipo transo pavyzdys gali bti daugelis primityvigeniritual. Laikinoje egzaltacijos bsenoje iorinis pasaulis inyksta, podraug inyksta iratskirtumo jausmas. Kadangi ie ritualai atliekami bendrai, prisideda vienybs su grupeigyvenimas, kuris daro bddar veiksmingesn. Jam artimas ir danai su ia orgiastine bsenapainiojamas seksualinis igyvenimas. Seksualinis orgazmas gali sukelti bsen, panaitransartam tikrnarkotikefekt. Daugelio pirmykiritualsudtin dalis buvo bendrseksualiniorgijpaprotys. Atrodo, kad po orgijmogus gali kurlaikgyventi ne taip labai kentdamas dl

savo atskirtumo. Ilgainiui nerimo tampa auga, ir ji vl slopinama kartojant ritualus.Kol ios orgijos yra prastas bendro genties gyvenimo reikinys, jos nekelia nerimo ar kalts jausmo.Taip elgtis atrodo teisinga ir netgi vertinga, nes taip daro visi, genties gydytojo ar dvasininkoskatinami; taigi ia lyg ir nra jokios prieasties jausti savo kalt ar gd. Visai kas kita, kai tpatsprendimpasirenka individas, gyvenantis kultroje, kur tai jau atmesta. Neorgiastinse kultrosepavieniai individai renkasi alkoholizmir narkomanij. Kadangi visuomen nepalaiko tokio elgesio,

jie jauia savo kalt ir sins grauim, stengiasi gelbtis nuo jalkoholio ir narkotiksvaigulyje,taiau igyvena kaskart didjantvienium, kuris veria vis daniau grti prie orgiastinioatsipalaidavimo. Maai kuo nuo pastarojo skiriasi seksualinio orgazmo bdas. Tai yra tam tikra irprasta vienatvs veikimo forma, ioks toks mogaus izoliuotumo problemos sprendimas. Jeiindividas nra veiks atskirtumo jausmo kitaip, seksualinio orgazmo poreikis daro jpanaalkoholikir narkoman. Tai virsta desperatikomis pastangomis atsikratyti nerimo, kurgimdovienatv, bet atskirtumo jausmas vis stiprja, kadangi seksualinis aktas be meils prarajtarp dviejmonipaalina tik akimirkai.Visoms orgiastinio ryio formoms bdingos trys savybs: jos bna intensyvios, netgi aistringos; josapima visasmenyb - jos protir kn; yra laikinos ir vis pasikartoja. Visikai prieingi dalykairykja toje sryio formoje, kuridaniausiai mogus rytasi pasirinkti (ir praeityje, ir dabar) -vienybje, pagrstoje prisitaikymu (konformizmu) prie grups, jos paproi, veiklos ir tikjimo. iames taip pat susiduriame su tam tikra raida.Primityvioje visuomenje grup yra maa; ji susideda i moni, kuriuos vienija kraujas ir emsbendrumas. Besivystant kultrai, grups didja; ilgainiui tai tampa didels valstybs pilietybe,

banyios naryste. Net ir skurdius romnas jautsi ididus, kad galjo pasakyti "civis romanussum", Roma ir Imperija buvo jo eima, jo namai, jo pasaulis. Taip pat yra ir dabartinje Vakarvisuomenje, ryys su grupe tampa vyraujaniu bdu veikti savo atskirtum. Tai yra ryys, kuriameindivido savastis tarsi inyksta ir kurio tikslas - priklausyti miniai. Jei a esu kaip ir kiekvienas kitas,

jei neturiu jausmir mini, kurie mane iskirt, jei laikausi prastgrupje paproi, apsirengimo,idj, a esu igelbtas nuo gsdinanio vienatvs jausmo. Diktatorikos sistemos, skiepydamoskonformizm, naudoja grasinimus ir teror, demokratins alys - tikinjimir propagand. ia itiesslypi didelis skirtumas tarp tdviejsistem. Demokratijoje dar galima bti nonkonformistu,

jie nra visikai inyk. Totalitarinse sistemose paklusti atsisako tik vienas kitas nepaprastasherojus ar kankinys. Nepaisant io skirtumo, demokratinje visuomenje konformizmo mastasnepaprastai didelis. Prieastis gldi tame, kad iekant atsako klausim, koks turi bti tavo santykis

su pasauliu, ir nerandant geresnio, tokiu atsaku tampa minios konformizmas. Baim isiskirti, liktialia minios gali suprast tik tas, kas suvokia visporeikio nebti atsiskyrliu gelm. Kartais inonkonformizmo baim virsta praktinipavoj, kurie galtgrsti nonkonformistui, baime. Bet i


6/44

tiesmons net ir Vakardemokratijoje konformizmo /nori/ kur kas labiau, negu i tikrjyra/veriami bti/ konformistais.Daugelis monin nesuvokia poreikio bti konformistu. Jie guodiasi iliuzija, kad gyvena pagalsavo paiidjas ir polinkius, kad yra individualistai, kad jnuomon - tai jpaigalvosenos

rezultatas, tik taip jau atsitiko, kad tos jidjos sutapo su daugumos idjomis. is sutapimas -puikiausias rodymas, kad "j" idjos teisingos. Kadangi vis dlto esama tokio poreikio - turti bentiek tiek individualumo, is poreikis patenkinamas pabriant kai kuriuos skirtumus: inicialai antkrepio ar megztinio, ekslibris ant banko praneimo, priklausymas respublikonprieininkamsdemokratams elkams ar rineriams - kurie tampa individo iskirtinumo iraika. Reklaminiai kiairodo patetikporeikisiskirti, nors i tikrjvargu ar ia to esama.i vis stiprjanti tendencija alinti skirtumus yra glaudiai susijusi su lygybs samprata ir josigyvenimu labiausiai ivystytose industrinse alyse. Lygyb religiniame kontekste reikia, kadmes visi esame Dievo vaikai, kad visi mes esame tos paios dievikos substancijos, taigi ia prasmevisi vienodi. Tai taip pat reikia, kad individo savitumas turi bti gerbiamas, nes, jeigu tai tiesa, kadmes visi esame tokie patys, tai tiesa turi bti ir tai, kad kiekvienas i msyra unikali esyb, savitas

kosmosas. Toks sitikinimas dl individo unikalumo yra isakytas Talmude: "Igelbti vienatingyvenimtolygu igelbti pasaul, lygiai kaip sugriauti vienatingyvenimyra tas pats, kaipsugriauti vispasaul". Lygyb, kaip individualybs isivystymo slyga, buvo Vakarvietjkoncepcijos esm. Tai reik (aikiausiai tai suformulavo Kantas), kad joks mogus neprivalo btipriemon kito mogaus tikslams gyvendinti. Kad visi mons yra lygs tiek, kiek jie yra tikslai, irtik tikslai, jokiu bdu ne priemons tuos tikslus gyvendinti. Sekdami vietimo epochos idjomis,vairipakraipsocialistmstytojai lygyb apibdino kaip eksploatacijos, mogaus inaudojimopanaikinim, nesvarbu, ar tas inaudojimas btiaurus ar "mogikas".iuolaikinje kapitalistinje visuomenje lygybs prasm pakito. Lygyb prilyginta automatlygybei; moni, kurie prarado savo individualum. /Lygyb iandien labiau reikia "tapatum"negu "unikalum"/. Tai abstraktus tapatumas moni, kurie dirba vienoddarb, taip patpramogauja, skaito tuos paius laikraius, kurijausmai ir mintys tapats. iuo poiriu su tamtikru skepticizmu reiktvertinti ir kai kuriuos laimjimus, kurie laikomi paangos enklais, kaipantai moterlygyb. Neverta n sakyti, kad nesu moterlygybs prieininkas, bet teigiamieji josaspektai neturtklaidinti. Tai tra tik tendencijos skirtingumalinimdalis. Lygyb yra pirktadidele kaina: moterys tapo lygios, nes niekuo nebesiskiria. vietjfilosofprielaida - l'ame n'a pasde sexe - siela yra belyt - dabar tapo visuotinai priimta. Lyipoliarikumas inyko kartu suerotine meile, kuri pagrsta iuo poliarikumu. Vyrai ir moterys tapo /vienodi/, bet /ne lygiaveriai/kaip prieingi poliai. iuolaikin visuomen propaguoja deindividualizuotos lygybs ideal, nes

jai reikia monikatom, kurie tarpusavyje niekuo nesiskiria, juos galima priversti funkcionuotimasiniame agregate tvarkingai, be sutrikim, visi klauso tpaikomand; vis dlto kiekvienas yra

tikras, kad viskdaro savo paties noru. Kaip moderni masin produkcija reikalauja rangosstandartizacijos, taip ir socialinis procesas reikalauja mogaus standartizacijos, ir tassuvienodinimas vadinamas "lygybe".Konformistin vienyb nra aistringa ir stipri; ji alta, padiktuota rutinos, todl daniausiainestengia nuraminti vienatvs nerimo. Alkoholizmas, narkomanija, kompulsyvus seksualizmas irsaviudybs yra simptomai, kad Vakarvisuomen kenia dl minios konformizmo. Be to, isbdas i esms lieia tik prot, bet ne kn, dl to jam daug ko trksta, palyginus su orgiastiniaisbdais. Minios konformizmas turi tik vienprivalum- yra pastovus ir be protrki. Individastampa priklausomas konformizmo modeliui nuo trejar ketverimetir i tiesjau niekadanebepraranda savo ssajsu minia. Net jo laidotuvs, kurias individas sivaizduoja kaip savopaskutinreikmingsocialinveiksm, tiksliai atitinka prastritual.

Podraug su konformizmu, kaip bdu atsikratyti vienatvs nerimo, reiktaptarti kitiuolaikiniogyvenimo veiksn: rutinos vaidmendarbe ir malonumuose. "Nuo devyniiki penki" mogustampa sudtine darbo jgos arba biurokrat- tarnautojir menederi- jgos dalimi. Jo iniciatyva


7/44

yra labai ribota, jo udavinius apibria pati darbo organizacija, ir iuo poiriu maai skiriasi tie,kas yra darbo organizacijos laiptvirnje, nuo t, kas yra laiptapaioje. Visi jie atlieka uduotis,diktuojamas visos struktros, nustatytu greiiu, nustatytu bdu. Net jausmai yra reglamentuoti:nuoirdumas, tolerancija, patikimumas, ambicija, gebjimas sugyventi. Taip pat rutinizuoti yra ir

malonumai, kad ir ne tokiu drastiku bdu. Knygas atrenka knygklubai, filmus - kinir teatrsavininkai, jie apmoka ir reklaminius skelbimus; poilsis taip pat suvienodintas: sekmadieniaispasivainjimas maina, televizijos laidos, loimas kortomis, visuomenins organizacijos. Nuogimimo iki mirties, nuo pirmadienio iki pirmadienio, nuo ryto iki vakaro - visas mogausaktyvumas yra rutinizuotas ir standartizuotas. Kaip mogus, pateks ios rutinos tinkl, neumir,kad jis vis dlto yra mogus, unikalus individas, kuriam duotas tik vienas gyvenimas, su viltimis irnusivylimais, su lidesiu ir baime, su meils siekimu ir nebties bei vieniumo siaubu?Treias sryio bdas yra menininko arba amatininko /krybin veikla/. Bet kurioje krybinio darbosrityje kuriantysis /susieja save su mediaga/, kuri atstovauja pasaul. Ar stalius daro stal, arauksakalys - juvelyrindirbin, ar emdirbys augina javus, ar dailininkas tapo paveiksl- visoseiose krybins veiklos srityse veikjas ir jo objektas tampa kakuo vienu, mogus susijungia su

pasauliu krybos procese. Tai, aiku, yra tikra tik produktyvioje veikloje, tokioje, kur a pats/planuoju/, pats darau, pats matau savo veiklos rezultatus. iuolaikiniame darbo procese begaliniokonvejerio tarnautojas ir darbininkas vargu ar gali pajusti, kad jo darbas jungia jsu visu likusiupasauliu. Darbininkas tapo mainos ar biurokratins organizacijos priedliu. Jis nustojo bti savimi,nes alia konformizmo nebeliko vietos kitoms sryio formoms.Vienyb, pasiekiama produktyviame darbe, /nra tarpasmenin/. Vienyb orgiastiniame ryyje yratrumpalaik, netvari, o vienyb konformizme tra tik pseudovienyb. Taigi visa tai tra tikatsakymai i dalies egzistencijos problem: galutinis atsakymas slypi tarpusavio santykiuose,vienybje su kitu mogumi per /meil/.is tarpasmeninio sryio poreikis yra pats stipriausias mogaus siekis. Tai yra fundamentaliausiojiaistra, jga, kuri ilaiko monigimins, klano, eimos, visuomens vienyb. Negaljimas topasiekti veda beprotyb arba destrukcij- savs arba kitgriovim. Be meils monija negaltigyventi n dienos. Taigi, jei tarpasmeninio ryio siekimmes vadinsime "meile", susidursime sudideliais sunkumais. Sryis gali bti pasiektas vairiais bdais - skirtumai tarp jnrareikmingesni negu tai, kvadiname skirtingomis meils formomis. Ar kiekvienas ryys gali btivadinamas meile? O gal od"meil" dertpasaugoti specifinei sryio formai, kuri yraaukiausia vertyb visose didiosiose humanistinse religijose ir filosofinse sistemose perpastaruosius keturis Vakarir Rytistorijos tkstantmeius?Kaip ir visais semantinisunkumatvejais, atsakymas gali bti ginytinas. Kas gali bti tikras, kadmes inome, apie kurisryio rkalbama, kai kalbama apie meil? Ar mes irime meil kaip brandegzistencijos problemos sprendim, ar kalbame tik apie tas nebrandias meils formas,

kurias galtume vadinti /simbioziniais ryiais/. Taiau a meile vadinsiu tik pirmj. O diskusijpradsiu nuo antrosios "meils" sampratos./Simbiozinis ryys/ turi savo biologinatitikmennios motinos ir gemalo vienybje. Jie yradviese ir vis dlto tai yra viena. Jie gyvena "kartu" (/sym-biosis/), jiems reikia vienas kito. Gemalasyra motinos dalis, jis gauna i jos visk, ko reikia; motina yra jo pasaulis; ji maitina, gina j, betkartu su juo stiprja ir jos paios gyvybingumas. /Psichinje/ simbiozje du knai yra nepriklausomi,bet psichologikai ilieka ta pati santykio forma.

/Pasyvioji/ simbiozinio ryio forma yra pavaldumas arba, klinikine terminologija, /mazochizmas/.Mazochistin asmenyb gelbstisi nuo nepakeliamos izoliacijos, vieniumo jausmo, pasidarydamadalimi kito asmens, kuris jvaldo, nurodinja, gina, ir tai jai yra reikalinga kaip pats gyvenimas,kaip oras. Jga to, kuriam ji lenkiasi, yra perdta, tai gali bti mogus ar dievas; jis yra viskas, a

esu niekas, iskyrus tai, kad esu jo dalis. Ir kaip toks, a esu jo didybs, jgos ir tikrumo dalis.Mazochistinis asmuo nedaro sprendim, nerizikuoja, jis niekad nebna vienas, bet jis nranepriklausomas, nra integruotas, nes dar nra gims. Religijoje toks garbinimo objektas vadinamas


8/44

/stabu/, mazochistinis meils ryys i esms yra toks pat stabo garbinimas, tik pasaulietikamekontekste. Mazochizmas gali bti sumis su lytiniu geismu; iuo atveju tai yra ne tik proto, bet irkno nuolankus atsidavimas. Galima mazochistikai atsiduoti likimui, ligai, ritminei muzikai,narkotikar hipnotinio transo sukeltai orgiastinei bsenai - visais iais atvejais asmuo isiada savo

nelieiamybs ir paveria save iorins jgos rankiu, jam nebereikia paiam sprsti gyvenimoproblemos./Aktyvioji/ simbiozs forma yra dominavimas, arba, vartojant psichologijos su mazochizmugretinamtermin, /sadizmas/. Sadistikas asmuo nori isigelbti nuo vienatvs ir savo kalinimo

jausmo, paversdamas kitasmensavo dalimi arba rankiu. Jis ikelia ir tvirtina save, pajungdamaskitmog, kuris jgarbina.Sadistas yra taip pat priklausomas nuo paklstanio jam asmens, kaip ir is nuo pirmojo; abu negaligyventi vienas be kito. Skirtumas tik tas, kad sadistas vadovauja, inaudoja, skaudina, emina, omazochistas duodasi vadovaujamas, inaudojamas, skaudinamas, eminamas. Istoriniu poiriu taireikmingi skirtumai, tuo tarpu gilesniu emociniu poiriu skirtumai kur kas maesni nei tai, kjieturi bendra: /sryis be integruotumo/. Jei mes tai suvoksime, msnebestebins, kad paprastai tas

pats asmuo elgiasi ir mazochistikai, ir sadistikai, priklausomai nuo objekto. Hitleris elgsi aikiaisadistikai su monmis, bet mazochistikai - "likimo, istorijos, auktesnigamtos jg" atvilgiu.Jo galas - saviudyb tarp visuotinio sugriovimo - yra taip pat bdinga, kaip ir jo svajon apie laim- begalin valdi".Skirtingai nuo simbolinio ryio, subrendusi /meil yra ryys, kurio slyga yra asmens orumo,individualybs isaugojimas. Meil yra aktyvi mogaus galia/; jga, kuri veikia sienas, skirianiasmognuo jo artimj, kuri ria jsu kitais; meil priveria veikti izoliacijos ir atskirumo jausm,tuo pat metu leisdama ilikti savimi, isaugoti savo orum. Meilje manomas paradoksas, kai dumons tampa vienu ir vis dlto ilieka abu.Jei mes meil vadiname aktyvumu, susiduriame su keblumais, kurie slypi prietaringoje odio"aktyvumas" prasmje. "Aktyvumas" dabartinje vartosenoje paprastai reikia veiksm, kuriamreikia energijos mogus laikomas aktyviu, jei daro bizn, studijuoja medicin, dirba prie konvejerio,sukala stalarba sportuoja. Bendra tokiame aktyvume yra tai, kad jis yra nukreiptas iorintiksl.Be dmesio lieka veiklos motyvacija. Pavyzdiui, mogus, kuris be atvangos dirba dl didiuliovieniumo ir nesaugumo jausmo, arba kitas, kuris dirba savimeils ar piniggodulio veriamas.Abiem iais atvejais asmuo yra aistros vergas, jo aktyvumas i tiestra "pasyvumas", nes jis yraveriamas veikti, o ne veikjas. Kita vertus, mogus, sdintis ramiai ir kontempliuojantis be jokisiekiar tikslo, iskyrus ryio tarp savs ir pasaulio suvokim, yra vadinamas "pasyviu", nes nieko"nedaro". I tiesis koncentruotas meditacinis santykis ir yra aukiausia aktyvumo ris, tai yramogaus sielos aktyvumas, kuris manomas vien tik gijus vidin laisv ir nepriklausomyb.iuolaikin aktyvumo koncepcija kreipia mus naudoti energijioriniams tikslams; kita aktyvumo

koncepcija orientuoja mogaus vidinijgnaudojim, nepriklausomai, ar duos kokiiorinipakitim. Pastarjaktyvumo koncepcijaikiausiai suformulavo Spinoza. Jis skyr aktyviuosius irpasyviuosius afektus (vidinius postmius), "veiksmus" (akcijas) ir "aistras" (pasijas). Aktyvausafekto poveikyje mogus yra laisvas, jis lieka savo veiksmalininkas; patirdamas pasyviuosiusafektus, mogus tampa pajungiamas tokiems motyvams, kuripats nesuvokia. Taip Spinoza daroivad, kad doryb ir galia yra vienas ir tas pats. Pavyduliavimas, ambicija, bet kuri godumo risyra aistros, o meil yra aktyvumas, tai mogaus galios igyvenimas, kuris gali bti tik laisvs, o neprievartos padarinys.Meil yra veikla, o ne pasyvus igyvenimas; tai yra "veikimas", o ne "buvimas paveiktu". Paiabendriausia prasme aktyvus meils charakteris gali bti apibdintas pirmiausia kaip /davimas/, o /negavimas/.

Kas yra davimas? Atsakymas, atrodo, paprastas, o i tiesjis yra sudtingas ir prietaringas.Laibiausiai yra paplits klaidingas poiris, kad "duoti", tai reikia kako netekti, bti nusavintu,aukotis. Asmuo, kurio charakteris neperengia mimo, inaudojimo ar apsidraudimo orientacijos,


9/44

davimsuvokia btent taip. Vartotojikas charakteris yra links duoti, bet tik kaip avansu gavim,duoti be umokesio jam tolygu bti apgautam. Neproduktyvios orientacijos mons atiduodami

jauiasi skurdinami. Todl daugelis i jatsisako duoti. Kai kas davimlaiko vertybe, nes tai esantiauka. Jie mano, jei duoti yra skausminga, jie /privalo/ duoti; davimo vert gldinti paiame

aukojimosi akte. Jpoiriu, dorovin norma - geriau duoti, negu imti - reikia, kad veriau kentti,nei patirti diaugsm.Produktyviam charakteriui davimas turi visikai kitprasm. Davimas yra aukiausia pajgumoiraika. Duodamas a patiriu savo jg, sveikat, gali. is padidjusio vitalikumo ir jgosigyvenimas pripildo mane diaugsmo. Davimas labiau diugina negu gavimas ne todl, kad tai yranetekimas, bet kad duodamas a ireikiu savo gyvybingum.Nesunkiai pastebsime io principo vertingumvairiuose reikiniuose. Paprasiausias pavyzdys -lyties sfera. Vyro seksualins funkcijos kulminacija atsiskleidia davimo akte; vyras duoda savolyties organmoteriai. Orgazmo momentu atiduoda jai savo skl. Jis negali neduoti, jei yra lytikaipajgus. Jei negali, yra impotentas. Moteris taip pat, nors esama tam tikrsudtingum. Ji taip patatsiduoda, atveria vartus savo moterikjcentr; taigi gaudama ir pati duoda. Jei ji yra bejg

atsiduodama, jei ji gali tik gauti, yra frigidika. Davimo bsenji vl igyvena, tik jau ne kaipmylimoji, o kaip motina. Ji atiduoda save jos viduje auganiam vaikui, duoda jam savo pien, teikiasavo kno ilum. Neduoti btskausminga kania.Materialidaiktsferoje davimas reikia turtingum. Ne tas yra turtingas, kuris /turi/ daug, o tas,kuris daug /duoda/. Apsidraudlis, kuris labai susirpins tuo, kad tik ko neprarast, psichologikaikalbant yra vargas, menkas mogus, neturintis supratimo, kiek daug turi. Tas, kas gali kakatiduoti, yra turtingas. Jis igyvena savo reikmingum, nes gali padti kitiems. Tik tas, kas yraprarads paius btiniausius egzistavimo pagrindus, nebegali diaugtis materialidaiktdavimu.Bet kasdien patirtis rodo, kad tai, kmons laiko btinu minimumu, tiek pat priklauso nuomogaus charakterio, kiek ir nuo jo turto. Gerai inoma, jog vargai yra labiau link duoti neguturtingieji. Be abejo, skurdas emiau tam tikros ribos davimdaro nemanom, todl jis eminamogne tik todl, kad tiesiogiai didina kanias, bet ir dl to, kad atima i vargo davimodiaugsm.Bet svarbiausioji davimo sfera, aiku, yra ne materialidaikt, o specifikai mogika. Kvienasmogus duoda kitam? Jis atiduoda save, vertingiausia, kturi, atiduoda savo gyvenim. Tainebtinai reikia, kad aukoja savo gyvenimkitam. Bet tai, kjis duoda, gyvena jame; jis duodasavo diaugsm, savo dmes, savo supratim, savo inojim, savo humorar savo lides- visasmogikojo gyvybingumo iraikas. Atiduodamas savo gyvenim, jis praturtina kitmog,sustiprina jo gyvybingumo jausm, podraug stiprindamas ir savj. Ir duoda ne tam, kad gaut:davimas pats savaime yra iskirtinis diaugsmas. Bet jis negali duoti nepaadindamas kitameasmenyje kako, kas gimdamas apvieia ir jpat. Nuoirdiai duodamas, jis neivengiamai gauna

ir pats. Abu dalijasi diaugsmu dl to, kpaadino gyvenimui. Davimo akte kakas gimsta, ir abudalyvaujantys yra dkingi gyvenimui, kuris gim juose. Meils atveju tai reikt: meil yra jga,kuri gimdo meil; impotencija yra nepajgumas suadinti meil. imintyra puikiai ireiksMarksas: "Laikykite mogmogumi, o jo santyksu pasauliu mogiku, tokiu atveju js galitegauti meil tik u meil, pasitikjimu pasitikjim, ir t.t. Jei js norite grtis menu, js turite btimenikai ilavintas mogus; jei js norite daryti poveikkitiems monms, turite bti pajgussujaudinti ir daryti takkitiems monms. Kiekvienas jssantykis su mogumi ar gamta turi bti

js/realaus, individualaus/ gyvenimo iraika, atitinkanti jsvalios objekt. Jei js mylite beatsako, t.y. jsmeil nesukelia meils, jei jspastangos parodyti savo meil nepadaro js

/mylimu/, tai jsmeil yra jsbejgikumas, jsnelaim. Bet ne tik meilje davimas reikiagavim. Mokytojas mokosi i savo student, aktorikvepia publika, psichoanalitikgydo jo

pacientai - su slyga, kad kits kitjie laiko ne objektais, bet yra susij vienas su kitu nuoirdiai irkrybikai.


10/44

Vargu ar reikia pabrti, kad gebjimas mylti; kaip davimas, priklauso nuo asmens charakterio.Tam reikia susiformuoti produktyvinuostat; ios nuostatos dka mogus veikia priklausomyb,narcisistin visagalyb, norinaudoti kitarba atsiriboti nuo vis, gauna pasitikjimo savo patiesgaliomis, drsos pasikliauti savo jgomis siekiant tikslo. Jeigu jam isavybitrksta (ar jos nra

pakankamai iugdytos), jis bijo duoti save - taigi mylti.Be davimo, aktyvus meils pobdis pasireikia dar keliais esminiais elementais, bendrais visomsmeils formoms. Tai yra /rpesiu, atsakomybe, pagarba ir inojimu/.Kad meil nemanoma be /rpesio/, akivaizdiausia motinos meilje savo vaikui. Mes labaisuabejotume jos meils nuoirdumu, jeigu matytume, kad ji visikai nesirpina laiku pavalgydinti,imaudyti kdik, kurti fizin gerov; mums nereikia kitjos meils rodym, jei matome, kaipmotina rpinasi savo vaiku. Lygiai tpatgalima pasakyti apie meil gyvuliams ar glms. Jeimoteris sakosi mylinti gles, bet pamirta jas palaistyti, mes nebetiksime jos "meile" glms.

/Meil yra aktyvus rpinimasis gyvenimu ir tuo, kmylime/. Kur io veiklaus rpesio nra, tennra ir meils. Tatai yra puikiai aprayta Jonos knygoje. Dievas liep Jonai eiti Ninevijir spti

jos gyventojus kad ie bus nubausti, jei nesiliaus daryti bloga. Jona norjo ivengti tokios misijos,

bijojo, kad mons maldaus Dievo, ir is atleis jiems. Jis - mogus su stipriu tvarkos ir statymojausmu, bet be meils; besistengdamas pabgti, atsidr banginio pilve, simbolizuojaniamekalinimir vienatv, kuriuos jam lm meils ir solidarumo jausmo stoka. Dievas jivadavo ir,nuvyks Ninevij, Jona kreipsi gyventojus, kaip Dievas buvo prisaks. Ir atsitiko tai, ko jisbijojo. mons gailjosi dl savo nuodmi, atsisak pikto, ir Dievas jiems atleido: nusprendnegriauti miesto. Jona supyko ir nusimin; jis norjo, kad laimtteisingumas, o nebtvisiemsatleista. Pagaliau rado nusiraminimpo mediu, kuriam Dievas leido iaugti, idant saugotnuosauls. Bet kai Dievo valia medis nuvyto, Jona nusimin ir piktai papriekaitavo Dievui. Dievasatsak: "Tau gaila augalo, kurio tu nepasodinai, kuris atsirado naktir inyko nakt. O kaip a galiunegailti Ninevijos, didelio miesto, kur gyvena daugiau nei ei tkstaniai moni, neskirianideins nuo kairs". Dievo atsakymas Jonai turtbti suprastas simbolikai. Jis iaikino Jonai,kad meils esm yra "veikti" vardan kako ir "suteikti gyvenimkakam", kad meil ir veikla yraneatskiriami. Kiekvienas myli tai, kjis sukuria, ir kiekvienas dirba vardan to, kjis myli.Rpestis ir dmesingumas apima kitmeils aspekt- /atsakomyb/. Msdienomis atsakomybdaniausiai suvokiama kaip pareiga, kaip tai, kas mums primetama i iors. Bet atsakomyb iesms yra laisvas aktas; tai mano atsakas kito mogaus ireiktar neireiktporeik. Btiatsakingam reikia bti pajgiam ir pasirengusiam "atsakui". Jona nejaut atsakomybs uNinevijos gyventojus. Jis kaip ir Kainas, galjo paklausti: "Ar a esu savo brolio sargas?" Mylintisasmuo jauiasi atsakingas. Brolio gyvenimas jam yra ne tik brolio, bet ir jo paties reikalas. Jis

jauiasi atsakingas u savo artimkaip pats u save. i atsakomyb motinos ir kdikio atveju yra iesms rpinimasis jo fizinmis reikmmis. Meil tarp suaugusiyra susijusi su kito mogaus

psichinmis reikmmis.Atsakomyb gali lengvai pereiti dominavimar savininkikum, jei nebus treio komponento -/pagarbos/. Pagarba nra baim ar siaubas. Ji reikia (pagal odio "respicere" akn- "irti ") -gebjimvertinti asmentok, koks jis yra, suvokti jo individualum. Pagarba reikia rpinimsi tuo,kad kitas mogus augtir atsiskleist. Tokiu bdu pagarba teigia inaudojimo nebuvim. A noriu,kad mylimas asmuo augtir atsiskleistsavo paties labui; savikai, o ne tokiu bdu, kadpasitarnautman. Jei a myliu mog, jauiuosi ess ivien su juo, bet su tokiu, /koks jis yra/, o nesu tokiu, koks man reikalingas kaip mano reikmiobjektas. Aiku, kad pagarba yra galima tik tada,

jei a esu prisieks nepriklausomyb, jei galiu stovti ir eiti be rament, nestelbiamas irneinaudojamas kito. Pagarba remiasi tik laisve, kaip sakoma senoje pranczdainoje: "L'amour estl'enfant de la liberte" - meil yra laisvs, o ne inaudojimo kdikis.

Pagarba asmeniui nra manoma be jo painimo, rpestis ir atsakomyb btakli, jei nesiremtinojimu. Painimas bttuias, jei nebtpagrstas rpesiu. Yra daug inojimo lygmen;inojimas meils poiriu yra ne kakas iorika, bet esminis dalykas. Tai manoma vien tik tada,


11/44

kai a galiu perengti rpinimsi savimi ir irti kitmogjo akimis. A galiu inoti, pavyzdiui,kad tas mogus yra piktas, net jei jis ito atvirai neparodo, bet a galiu painti jgiliau: kad jis yrasuirzs, susirpins, kad jauiasi vienias, kaltas. Taigi a suprantu, kad jo pyktis tik kai ko gilesnioiraika, ir tada a matau jsunerimusir sutrikus, t.y. keniant, o ne pikt.

inojimas turi dar viensvarbesnsrysu meils problema. Esminis poreikis uiuopti rysu kitumogumi taip, kad btperengtos mogaus vienatvs kalbjimo ribos, yra susijs su iskirtiniumogiku poreikiu painti "mogaus paslapt". Gyvenimas jau vien savo biologine prasme yrastebuklas ir paslaptingas, o savo mogikais aspektais mogus lieka nesuvokiama paslaptis sau, irsavo draugams. Mes inome save, ir vis dlto, kiek bedtume pastang, negalime savs painti ikigalo. Mes inome savo artim, ir vis dlto nepastame jo, nes nei mes patys, nei msartimiejinesame daiktai. Juo giliau skverbiams msar kieno nors kito esyb, tuo labiau painimo tikslastolsta nuo ms. Vis dlto mes negalime atsisakyti pastangskverbtis mogaus siel, slapiausibranduolto, kas yra "jis".Yra vienas desperatikas bdas painti paslapt: tai yra visika valdia kitam mogui, veriantidaryti tai, kmes norime, jausti, knorime, galvoti, knorime, sudaiktinti j, paversti ms

nuosavybe. Aukiausias tokio painimo laipsnis - tai sadizmas, noras ir gebjimas priversti mogkentti; kankinti j, kol iduos savo paslapt. is trokimas siskverbti kito mogaus ir savo patiespaslaptpadeda suvokti ir gilijiaurumo bei destruktyvumo esm. iidja labai vykusiai ireikIsakas Babelis. Jis cituoja pastamkarinink, kuris Rusijos pilietiniame kare pasmerkia savobuvusponmiriai sakydamas: "Nuaudamas - taip pasakysiu - nuaudamas mogumi tik atsikratai.viu js niekada nepasieksite sielos, kuri yra jsartimajame, ir nesuinosite, kaip ji reikiasi. Beta nesigaildavau savs, a ne karttrypdavau priekojomis ilgiau kaip valand. Matot, a noriusuvokti, kas yra gyvenimas i ties, kas yra gyvyb, kai ji mus palieka.Stebdami vaikus, mes danai stebime kelipainim. Vaikas ardo daiktus, lauo, kad paint

juos, arba udo gyvnus, iauriai nuplia sparnus platakei, kad suinot, igauti jos paslapt.iaurumo prigimtis pagrsta trokimu suvokti daiktir gyvybs paslapt.Kitas bdas painti "paslapt" yra meil. Meil yra aktyvus skverbimasis kitasmen, kuriamemano noras painti nurimsta pasiekus vienyb. Sryyje a pastu tave, save, visus - ir nieko. Ainau tik vienpainimo bd, kuris yra gyvybingas ir prieinamas mogui - tai sryio igyvenimas,o ne inojimas, kurmums gali duoti mintis.Sadizmas kyla i noro suvokti paslapt, bet a lieku toks pat neimanlis, kaip ir ankiau. Jei anupliau kitai btybei galnes, a jpraudiau, ir nieko daugiau. Meil yra vienintelis painimobdas, kuris atsako mano klausim. Meils aktu atiduodamas save, siskverbdamas kit, aatrandu save, a atskleidiu save, a atskleidiu mus abu, a atskleidiu mog.Siekimpainti save ir savo artimireikia ir Delforakulo moto: "Paink save". Tai yra visospsichologijos esm. Bet tiek, kiek tai lieia pastangas suprasti visus mones, jdidiausipaslapt,

is siekimas negali bti patenkintas prastu painimo keliu, inojimu. Net jei mes inotume tkstantkartdaugiau, nei inome dabar, mes niekada nepasiektume dugno. Mes vis tiek liksime msle saupatiems, lygiai kaip ir msdraugai liks paslaptimi mums ir sau.Vienintelis tikro painimo kelias slypi meils /veiksme/. is veiksmas perengia mint, jistranscenduoja odius. Tai yra drsus uolis sryio igyvenim. Aiku, protinis painimas yrapsichologinis inojimas; jis yra btina visiko painimo meilje slyga. A turiu objektyviai paintikitasmenir save, kad galiau matyti jreal, arba tiksliau, be iliuzij, iracionaliai ikreipiani

jo vaizd. Tik jei a objektyviai pastu mogikbtyb, galiu painti jaukiausia prasme, meilsakte (is teiginys pasako kai ksvarbaus apie psichologijos vaidmeniuolaikinje Vakarkultroje. Nors didelis psichologijos populiarumas rodo susidomjimmogaus painimu, bet tailiudija ir esminmeils trkumiandieniniuose monisantykiuose. Taigi psichologins inios

tampa visiko inojimo meils akte pakaitalu, uuot tapusios ingsniu link jos).mogaus painimas eina lygiagreiai su religiniu Dievo painimu. Konvencinje Vakarteologijojepastangos painti Dievsutelktos prot, tai yra teiginius /apie/ Diev. Manoma, kad a galiu


12/44

painti Dievsavo mintyse. Misticizme, kuris yra nuosekli monoteizmo pasekm (a vliaumginsiu tai rodyti), yra atmetamos pastangos painti Dievmintyse, jos pakeistos sryio suDievu igyvenimu, kur nebelieka vietos ir nebra poreikio inojimui /apie/ Diev.Sryio su mogumi ar (religine prasme) su Dievu igyvenimas jokiu bdu nra iracionalus.

Prieingai, kaip Albertas veiceris pabr, jis yra drsiausia ir radikaliausia racionalizmo pasekm.Jis remiasi esminiu, ne atsitiktiniu msribotumo inojimu, tai yra suvokimu, kad mes niekada"nesuaugsime" mogaus ir pasaulio paslapties mintyje, bet kad mes vis dlto galime painti jmeils veiksme. Psichologija kaip mokslas turi savo ribas. Kaip login teologijos pasekm yramisticizmas, taip psichologijos galutin pasekm yra meil.Rpestis, atsakomyb, pagarba ir inojimas yra tarpusavyje susij. Tai yra sindromas nuostat,bdingsubrendusiai asmenybei, kuri produktyviai ivysto savo galias, kuri nori to, kkuria savodarbu, kuri yra atmetusi narcisistines svajones apie visainyst ir visagalyb, kuri yra gijusikuklumo, pagrsto vidine jga, kylania i nuoirdios produktyvios veiklos.Iki iol a kalbjau apie meil kaip mogiko atskirtumo veikim, kaip sryio poreikiopatenkinim. Bet alia universalaus, egzistencinio poreikio ikyla specifikesnis biologinis poreikis:

vyriko ir moteriko prado trokimas susijungti. io poliarikumo idja geriausiai ireikta mite apietai, kad i pradivyras ir moteris buvo viena visuma, padalinta dvi puses, nuo to laiko kiekvienasvyrikis ieko savo moterikosios dalies tam, kad atkurtvienyb su ja. (Ta pati pirmins lyivienybs idja ireikta Biblijos pasakojime apie tai, kad Ieva padaryta i Adomo onkaulio, norsiame patriarchalikame mite moteris laikoma emesn u vyr). Mito prasm yra pakankamai aiki.Lyipoliarizacija veria mogsiekti ryio ypatingu bdu, sjungoje su kita lytimi. Vyriko irmoteriko pradprieyb slypi kiekviename vyre ir kiekvienoje moteryje. Taip pat kaipfiziologikai vyras ir moteris turi skirtingos lyties hormon, taip pat ir psichologine prasme jie yradvilyiai. Jie turi savyje gavimo ir siskverbimo principus, materialumir dvasi. Vyras ir moterisatranda vienyb savyje tik per vyriko ir moteriko pradvienyb. ios prieybs yra bet kokiokrybingumo pagrindas.Vyriko ir moteriko pradprieybe remiasi ir tarpasmeninis krybikumas. Tai akivaizdubiologiniame spermos ir kiauialsts susijungime, i kurio gimsta kdikis. Tas pats yra ir psichikossrityje; meilje tarp vyro ir moters kiekvienas i j/atgimsta/ (homoseksualinis ikrypimas kyla dlnepajgumo pasiekti iprieybivienyb, todl homoseksualizmas kenia dl niekaip neveikiamovieniumo, is skausmas, aiku, jsuartina su eiliniu heteroseksualistu, kuris nesugeba mylti).Ta pati vyrika ir moterika prieyb egzistuoja gamtoje; tai akivaizdu ne tik gyvnir augalgyvenime, bet ir dviejfundamentalifunkcij- gavimo ir skverbimosi - prieingume. Tai yraprieyb tarp ems ir lietaus, ups ir vandenyno, nakties ir dienos, tamsos ir viesos, materijos irdvasios. iidjnuostabiai ireik didysis musulmonpoetas ir mistikas Rmi:Niekada i tikrjmylintysis nepasieks meils, jei jo mylimasis nesieks jos taip pat.

Jei meils aibas nuviet /vien/ ird, inok, kad meil pabudo ir /kitoje/.Jei meil Dievui auga tavo irdyje, be jokiabejoni, Dievas myli tave.Viena ranka nesukelia plojimbe kitos.Dievika Imintis lemia ir sako mums mylti vienas kit.Taip jau lemta, kad viskas pasaulyje turi savo por.Imintingai irint, Dangus yra vyras, o em - moteris; em puoselja tai, kam Dangus leidiavykti.Kai emei trksta ilumos, Dangus jatsiunia, kai ji praranda savo gaivir drgm, Dangus juosgrina.Dangus supa em kaip vyras, besirpinantis savo monos gerove.O em eimininkauja: ji rpinasi gimimu ir maitinimu t, kuriuos ji ineiojo.

Laikykime em ir Dangprotingais, kadangi jie atlieka protingbtybidarb.Jei jie neteikia vienas kitam diaugsmo, ko jie taip siekia vienas kito?Kaip gls ir mediai ydtbe ems? Kam tada btskirti Dangaus vandenys ir iluma?


13/44

Matyt, Dievas suteik vyrui ir moteriai geism, kad pasaulis btisaugotas jsjungoje.Taip jis suteik kiekvienai bties daliai kitos bties dalies trokim.Diena ir Naktis yra prieybs tik iorikai, o i tiestarnauja vienam tikslui.Kiekvienas myli kittam, kad btvykdytas bendras reikalas.

Be nakties mogaus prigimtis niekuo nepraturttir nebtkeikvoti Dien.Vyrikumo ir moterikumo prieybs problema veria tsti diskusijapie meils ir sekso esm. Ajau ankiau kalbjau apie Froido klaid- jis laiko meil tik seksualiniinstinktiraika, arbasublimacija, nepastebdamas to, kad seksualinis geismas yra vienas i meils ir sryio poreikiopasireikim. Bet Froido klaida siekia dar giliau. Vadovaudamasis fiziologiniu materializmu, lytininstinktjis laiko chemikai suadinta tampa kne, skausminga ir reikalaujania ikrovos.Seksualinio geismo tikslas yra likviduoti iskausmingtamp; seksualinis pasitenkinimas yra iosikrovos pasiekimas. is poiris vertingas tiek, kiek velgia, kad seksualinis poreikis panaus alkar trokul. Seksualinis poreikis ioje koncepcijoje yra tas pats alkis, o seksualinispasitenkinimas tra io alkio panaikinimas. I ties, jei i samprata yra priimtina, masturbacija btidealus seksualinis pasitenkinimas. Tai, kFroidas pakankamai paradoksaliai ignoruoja, yra

psichologinis seksualumo aspektas, moterikumo ir vyrikumo prieyb ir poreikis jungti iasprieybes. Ta keista klaida turbt kilo i kratutinio Froido patriarchalizmo, kuris vert jgalvoti,kad seksualumas /per se/ yra vyrikas, ir neleido pastebti ypatingo moteriko seksualumo. Jisidst iidjstraipsnyje "Trys naai lyties teorij", tvirtindamas, kad libido visada yra"vyrikosios prigimties", nepriklausomai nuo to, ar jis reikiasi vyre, ar moteryje. Ta pati idjauslptai yra ireikta Froido pairoje, kad maas berniukas suvokia moterkaip kastruotvyrikir kad ji pati siekia vairiausikompensacijvietoje prarastvyrikgenitalij. Bet moteris nrakastruotas vyras, jos seksualumas yra savitas, moterikas, visai ne "vyrikos prigimties".Seksualinpotrauktarp lyitik i dalies lemia poreikis atsikratyti tampos; i esms tai yrasjungos su prieinga lytimi poreikis. I tiesseksas yra tik vienas i lyitraukos poymi.Moterikumas ir vyrikumas lygiai taip pat reikiasi /charakteryje/ kaip ir /seksualinje funkcijoje/.Vyrikas charakteris gali bti apibrtas tokiomis savybmis kaip skverbimasis, vadovavimas,veiklumas, disciplinuotumas, nuotykiiekojimas ir avantirizmas; moterikas charakteris isiskiriaproduktyviu imlumu, globa, realizmu, kantrybe, moterikumu. (Visada reikia turti galvoje, kadrealiai abi tos charakteristikos yra sumiusios, bet vyrauja tokios, kurios atstovauja "jos" arba "jo"lyiai). Danai, kai vyriko /charakterio/ savybs vyrikyje yra susilpnjusios dl emocinioinfantilizmo, trkumjis mgina kompensuoti iskirtinai pabrdamas savo vyrikum/sekse/.ito pavyzdys yra Don uanas, kuriam btina rodyti savo vyrikumo aunumsekse todl, kadniekada nra tikras dl savo vyrikumo dvasine prasme. Kai vyrikumas tampa galutinaiparalyuotas, jo ikreiptu pakaitalu tampa sadizmas. Jei susilpnjs ar ikreiptas moterikasseksualumas, jis virsta mazochizmu ar savininkikumu.

Froidas buvo kritikuojamas dl sekso pervertinimo. Todl buvo norima paalinti i jo sistemos tuoselementus, kurie kelia tradicikai mstanimoniprieikum. Froidas tai jaut ir kovojo priebet kokipastangkeisto jo sekso teorij. Tiesa sakant, anuo metu Froido teorijbuvo iaukianti,revoliucinga. Bet, kas buvo tikra 1900 metais, nebra teisinga dabar. Seksualiniai paproiaipasikeit taip smarkiai, kad dabar Froido teorija nebeokiruoja Vakarvidurinijklasi, irdonkichotikai atrodo tie ortodoksai analitikai, kurie iki iol tebegalvoja esdrss ir radikalsgindami Froido seksualumo teorij. I tikrjdabar jpsichoanalizs kryptis yra konformistin, nesnebelieka psichologijos klausim, vedaniiuolaikins visuomens kritik.A kritikuoju Froido teorijne todl, kad jis pernelyg pabria seks, bet kad nepajgia jpakankamai giliai suprasti. Jis pirmasis prakalbo apie tarpasmenines aistras, nors jas ir aikinofiziologikai. Tolesn psichoanalizs raida reikalauja patikslinti ir pagilinti Froido koncepcij,

perkelti jo valgi fiziologins biologinir egzistencinlyg. (Froidas ir pats eng ia kryptimisavo vlesnje mirties ir gyvenimo instinktsampratoje. Jo pirmasis poiris eros, kaipsintetinantir vienijantprincip, visikai skiriasi nuo libido koncepcijos. Bet nepaisant to, kad


14/44

gyvenimo ir mirties instinktsampratvliau ir prim ortodoksai analitikai, tai nepakeitfundamentalios libido sampratos, ypa klinikiniuose darbuose).

2. Meil tarp tvir vaiko.

Kdikis gimimo metu turtjausti mirties baim, jei mielairdingas likimas nebtapsaugojs jonuo visokio nerimo suvokimo: ir dl atsiskyrimo nuo motinos, ir dl embrionins bsenospraradimo. Net ir gims kdikis maai kuo skiriasi nuo negimusio; jis nepasta daikt, nesuvokiasavs ir pasaulio kaip kako skirtingo. Jis teigiamai reaguoja ilumir maist, bet dar neskiriailumos ir maisto nuo jaltinio - motinos. Motina /yra/ iluma, motina /yra/ maistas, motina /yra/euforika pasitenkinimo ir saugumo bsena. i bsena, taikant Froido termin, yra /narcisizmas/.Iorin realyb, mons ir daiktai, reikmingi tik tiek, kiek jie patenkina ar slopina vidines knobsenas. Tikra yra tik tai, kas jo viduje, o kas iorje, realu tik jo reikmipoiriu, bet ne savaime.Augdamas ir vystydamasis vaikas tampa pajgus suvokti daiktus tokius, kokie jie yra; valgymomalonumima skirti nuo spenelio; krtnuo motinos. Pagaliau vaikas pradeda skirti trokul, pien,

krtir motinkaip skirtingas esmes. Jis mokosi suvokti daugelkitdalyk- skirtingir turinisavo bt. iuo laikotarpiu jis mokosi juos vardinti. Taip pat jis mokosi jais naudotis. Suino, kadugnis yra karta ir skaudi, kad motinos knas yra iltas ir malonus, kad medis yra sunkus ir kietas,kad popierius yra lengvas ir gali bti suplytas. Jis mokosi elgtis monse, ino, kad motinaypsosis, kai a valgysiu, kad ji paims mane ant rank, kai a verksiu, kad pagirs, kai a tutinsiuos.Visi ie igyvenimai igrynina ir susivienija patirtyje: /a esu mylimas/. A esu mylimas. A esumylimas todl, kad esu mamos vaikas. A esu mylimas, nes esu bejgis. Esu mylimas, nes esunuostabus, avus. A esu mylimas, nes motinai mans reikia. Pateikiant bendresne formuluote: /aesu mylimas toks, koks esu/, ar dar tiksliau, /esu mylimas, kad a esu/. is patyrimas, kad esimotinos mylimas, yra pasyvus. ia nra nieko, ka turiau daryti, kad biau mylimas - motinosmeil yra beslygika. Viskas, ka turiu daryti - tai /bti/, bti jos vaiku. Motinos meil yrapalaima, ramyb, jos nereikia isikovoti, nereikia usitarnauti. Bet ia yra ir negatyvioji pus, btent,tas beslygikumas. Jos ne tik kad nereikia pelnyti, - ji ir /negali bti/ tokiu bdu gauta, sukelta,kontroliuojama. jei ji yra, tai lyg Dievo dovana, jei jos nra, tai pats gyvenimas praranda avesir anieko negaliu padaryti, kad jgriniau.Daugumai vaikiki atuoneriar devynerisu puse metsvarbiausia yra /bti mylimam/ - btimylimam, koks esi. Pats vaikas iki to amiaus dar nemyli, bet diaugsmingai reaguoja tai, kad yramylimas. iuo laikotarpiu atsiranda naujjausm, kyla noras paiam kvpti kitmeil. Pradiojevaikas galvoja /duoti/ kakmotinai (ar tvui), sukurti eilrat, pieinar dar k. Pirmkartvaikogyvenime meils idja transformuojasi nuo geismo bti mylimu gebjimmylti, meils krim.Daug metpraeina nuo pirmjtokimginimiki meils brandos. Pagaliau vaikas, gal jau

paauglystje, perengia savo egocentrizm, kitas asmuo nebeatrodo vien tik priemon patenkintiporeikius. Kito asmens reikms tampa tokios pat svarbios, kaip ir jo paties; gal net svarbesns.Duoti tampa maloniau, negu gauti, mylti - svarbiau negu bti mylimu. Per meil vaikas isivaduojai vieniumo ir izoliacijos kaljimo - i narcisizmo ir egocentrizmo pagimdytos bsenos. Jisigyvena naujsryio, bendrumo jausm. Dar daugiau, jis pajunta gals suadinti meil myldamaspats, daugiau nebepriklausyti nuo meils, pelnytos u tai, kad esi bejgis, maas, silpnas, t.y. geras.Infantilika meil grindiama principu: /"A myliu, nes esu mylimas"/. Subrendusi meilorientuojasi kitprincip: /"A esu mylimas, nes pats myliu"/. Nesubrendusi meil teigia: "Amyliu tave, nes tu man esi reikalingas". Brandi meil sako: "Tu man esi reikalingas, nes a myliutave".Kartu su galia mylti vystosi meils objektas. Pirmaisiais mnesiais ir metais vaikas labiausiai yra

prisiris prie motinos. is prisiriimas visai natralus iki gimimo, kai motina ir vaikas sudarovienov, nors yra du. Gimimas daug kkeiia, bet ne tiek daug, kaip gali atrodyti. Dabar vaikasgyvena nebe motinoje, bet vis dar lieka nuo jos priklausomas. Bet kaskart darosi laisvesnis: mokosi


15/44

vaikioti, kalbti, painti pasaul, ryys su motina palaipsniui praranda gyvybin reikm, atsirandasryis su tvu, kuris darosi vis svarbesnis.Kad deramai vertintume posknuo motinos prie tvo, turime aptarti esminius, kokybiniusskirtumus tarp motinos ir tvo meils. Mes jau kalbjome apie motinikmeil. Motinos meil

paia savo prigimtimi yra beslygika. Motina myli savo kdik, nes tai yra jos vaikas, o ne dl to,kad jis turtkakokinepaprastsavybiar pateisintypatingus jos lkesius. (Suprantama, kaia kalbu apie tvo ir motinos meil, a kaip ir Maksas Vberis turiu galvoje "idealiuosius tipus" arJungo archetipus, bet tai nereikia, kad kiekviena motina ar tvas myli btent taip. A tik aptariutvikjir motinikjprincip.) Beslygika meil priklauso giliausiems ne tik vaik, bet irkiekvieno mogaus jausmams, meil u tam tikrus "nuopelnus" (nes esi jos nusipelns) visada keliatam tikrabejoni; gal a netikau asmeniui, kurio mylimas noriau bti, ia visada slypi baim,kad meil gali inykti. Be to, "utarnauta" meil palieka kartl, kad gal ir nesi mylimas ar esimylimas tik tiek, kiek tikai, o tai galgale reikia, jos i tikrjesi ne mylimas, o tik inaudojamas.Nieko nuostabaus, kad mes visi - vaikai ir suaug - siekiame ryio, prilygstanio motinos meilei.Daugelis vaikyra pakankamai laimingi, patirdami motinikmeil (plaiau tai aptarsime vliau).

Suaugusiems kur kas sunkiau tpasiekti. Idealiu atveju tai ilieka kaip normalios erotins meilssudtin dalis; neretai gyja religines formas, o ypa danai - neurotines.Santykis su tvu yra visikai kitoks. Motina yra namai, i kurimes visi ijome, ji yra gamta, em,okeanas; tvas negali n vieno i jatstoti. Jis maai teturi ryisu vaiku pirmaisiais gyvenimometais, jo reikm iuo ankstyvuoju periodu negali prilygti motinos reikmei. Nors tvasneatstovauja natraliam pasauliui, jis atstovauja daikt, statymo ir tvarkos, drausms, kelioniirnuotykipasauliui. Tvas moko vaik, nurodo jam kelipasaul.Pastaroji funkcija glaudiai susijusi su socialiniu ekonominiu vystymusi. Nuo to laiko, kai privatinuosavyb tapo realybe ir kai ji pasidar vieno i snpaveldima, tvas m iekoti snaus, kuriamgaltpalikti savo nuosavyb. Natralu, kad jo vietuimdavo tinkamiausias bti paveldtoju,panaiausias tv, labiausiai jam patinkantis. Tvo meil yra slygota meil. Jos principas - "Amyliu tave, /nes/ tu atliepi mano lkesius, tinkamai atlieki pareigas, esi toks, kaip a". Slygotojetvo meilje esama neigiamir teigiampusi. Neigiama yra tai, kad tvikmeil reikiausitarnauti, kad jgalima prarasti, jei nevykdysi to, ko i tavs laukiama. Tvikoji meil labiausiaivertina paklusnum, o nepaklusnumas tampa svarbiausia nuodme, bausm u j- tvo meilspraradimas. Teigiama pus taip pat svarbi. Kadangi i meil yra slygota, vadinasi, a galiu kakdaryti, kad jusitarnauiau, galiu jos siekti, ta meil nra kakas, kas nuo mans nepriklauso, kaipkad motinos meil.Motinos ir tvo santykiai su vaiku atitinka paties vaiko reikmes. Kdikiui reikia su niekuonesaistomos motinos meils ir rpesio, fiziologinio bei psichologinio. Nuo eerimetvaikas imasiekti tvo meils, jo autoriteto ir vadovavimo. Motinos paskirtis yra saugoti jo gyvyb, tvo

paskirtis - vadovauti, mokyti veikti sunkumus, bdingas tai visuomenei, kurioje vaikas gim.Idealiu atveju motinos meil nesiekia stabdyti vaiko augimo, nepabria jo bejgikumo. Motinaturttikti gyvenimu, nebti pernelyg suirzusi ir neukrsti vaiko savo nerimu. Jos gyvenimosiekis turtbti - kad vaikas pagaliau taptnepriklausomas, atsiskirtnuo jos. Tvo meil turtbti rami ir pakanti, o ne grsminga ir autoritarika. Ji turtdiegti auganiam vaikui pasitikjimosavimi jausmir pagaliau leisti jam pasijusti autoritetu paiam sau, nebesiorientuoti tv.Ateina laikas, ir mogus subrsta: pats tampa savo paties motina ir tvu. Jis gauna, kaip prasta, irmotinos, ir tvo ini. Motinos sin sako: "Nra tokio blogio, tokio nusikaltimo, kuris galtatimti mano meil, geriausius mano linkjimus tau". Tvo sin sako: "Tu elgiesi blogai, tuneivengsi atpildo u savo nedorus darbus, o svarbiausia - tu privalai keisti savo bd, jei nori manpatikti". Subrends mogus tampa laisvas nuo iorinimotinos ir tvo esybi, bet susikuria juos

savyje. Prieingai, negu teikia Froido super ego teorija, jis sukuria juos savyje ne susivienydamas sumotina ir tvu, bet susikurdamas motiniksin, pagrstgebjimu mylti, ir tviksin,pagrstsavu protu ir vertinimu. Tada subrends mogus myli pagal savo motinikir tvik


16/44

sin, nors ir atrodo, kad jos viena kitai prietarauja. Jei jis vadovaujasi vien tvikja sine, btiaurus ir nemonikas. Jei vadovautsi vien moterikja, bijotpats vertinti ir taip stabdytsavo irkitvystymsi.is perjimas nuo motinos centrikumo prie tvo centrikumo ir prie galutins jsintezs lemia

dvasin sveikat, brand. Neskms iame kelyje yra visokineuroziprieastis. Nors tai ieina umsknygos problematikos, pateiksiu kelettrumppaaikinim.Viena i neurotinio vystymosi prieasigali bti tai, kad berniukas turi mylini, bet pernelygslopinaniar valdingmotin, ir silpn, nesidomintjuo tv. iuo atveju jis gali visikai prisiritiprie motinos ir iaugti bejgiu, bevaliu mogumi su visomis receptyvios asmenybs savybmis,kuris gali tik imti, kurreikia ginti, globoti, kuriam trksta tvo savybi: drausms,nepriklausomybs, gebjimo savarankikai kurti savo gyvenim. Jis gali mginti iekoti "motin"kiekviename - kartais moteryse, kartais vyruose - nuolat pasigesti jautoriteto ar jgos. Jei motinayra alta, abejinga ir valdinga, vaikas gali perkelti savo motinikos globos poreiktvarba jpakeiiantasmen- iuo atveju rezultatas bus beveik toks pat kaip ir pirmuoju - arba vienpusikojetvo takoje jis isivystys aklai paklusnstatymo raidei, tvarkai ir autoritetui asmen, netikint,

kad galima btbeslygikai jmylti. itokia charakterio raida dar labiau tiktina, jei tvas yravaldingas ir tuo pat metu stipriai prisiris prie snaus. Visoms ioms neurozms bdinga tai, kadvienas principas - motinikasis ar tvikasis - neisivyst arba (o tai yra dar atresns neurozsprieastis) motinos ir tvo vaidmenys susikeit vietomis ir iorikai, ir asmens viduje. Tolesnistyrimas gali parodyti, kad tam tikri neurozs tipai (pvz., manijos neuroz) vystosi labiau dlvienaalikos tvo takos, kitos neurozs (isterija, alkoholizmas, nesugebjimas savs vertinti irrealistikai velgti gyvenim, depresij) kyla i vienaalikos motinos takos.

3. Meils objektai

Meil - tai ne ryys su tam tikru mogumi; tai yra /santykis, charakterio nuostata/, lemianti visuminmogaus srysu visu pasauliu, taigi ne vien su meils objektu. Jei asmuo myli tik vienmogiryra abejingas kitiems, tai bus ne meil, o simbolinis ryys, arba iplstas egoizmas. Vis dltodauguma moniyra sitikin, kad meilje svarbiausia - objektas, o ne gebjimas mylti. Jie net tiki,

jog jmeils stiprumo rodymas yra tai, kad jie nemyli nieko kito, tik "mylim" asmen. Apie iklaidmes jau kalbjome. Kadangi asmuo nesuvokia, kad meil yra aktyvumas, sielos galia, jis tiki,kad svarbiausia yra rasti tinkamobjekt, o po to viskas eis savaime. Tai gali bti palyginta sumogumi, kuris nordamas tapyti nesimoko io meno, o pareikia ieks tinkamo objekto, kai atras

j, tada puikiai tapys. Jei a i tiesmyliu mog, a myliu visus mones, a myliu pasaul, a myliugyvenim. Jei a kakam sakau: "A tave myliu", turiu bti pasirengs sakyti: "A tavyje myliuvisus, a per tave myliu vispasaul, a tavyje myliu ir save".

Tai, kad meil yra nuostata, lieianti visk, ne tik iskirianti mog, nereikia, inoma, kad nraskirtumtarp vairimeils tip, priklausomai nuo objekto, kuris yra mylimas./a) brolika meil/Fundamentaliausioji meils ris, grindianti ir kitas meils ris yra /brolika meil/. ia avelgiu atsakomyb, rpest, painim, pagarbkiekvienam mogui, norpadti jam gyvenime.Apie imeils rBiblija sako: mylk savo artimkaip pats save. Brolikoji meil yra meilvisiems monms. ia nra iimi. Jei a ipltojau savo gebjimmylti, a negaliu nemyltisavo broli. Brolika meil - tai ryio su visais monmis, mogikojo solidarumo, mogikosiosvienybs igyvenimas. Brolika meil remiasi nuovoka, kad visi mes esame vienodi. Talento,inteligencijos, painimo skirtumai yra neyms palyginti su paia mogikumo esme, bendravisiems monms. Tam, kad pajustum tapatum, btina sismelkti nuo iors prie prasms. Jei a

su kitu mogum bendrauju tik iorikai, a matau tik skirtumus, tik tai, kas mus skiria. Jei asiskverbiu gelm, suvokiu mstapatum, msbrolybs fakt. Toks ryys i centro centr, one nuo periferijos prie periferijos, - yra "centruotas ryys". Tai puikiai ireik Simone Weil: "Tie


17/44

patys odiai, pavyzdiui, vyras sako monai: "A tave myliu" - gali bti banals ar nuostabs,priklausomai nuo to, kaip jie pasakomi. O tai priklauso nuo mogikosios btybs gelms, i kurios

jie plaukia, ir visos valios pastangos ia yra bejgs knors pakeisti. Ir stebuklingo sutapimo dkajie pasiekia tpatlygmenkitame moguje. Todl klausytojas gali atskirti, jei tik jis apskritai

sugeba suvokti, ko verti yra odiai".Brolikoji meil yra meil tarp lygi: bet, aiku, net ir lygs nra visada "lygs"; tik tiek, kad visimes esame mons, visi reikalingi pagalbos. iandien a, rytoj tu... Bet tas pagalbos poreikisnereikia, kad vienas yra bejgis, o kitas galingas. Bejgikumas yra praeinanti slyga. Gebjimasatsistoti ir eiti savo kojomis yra pastovus ir visiems bendras.Taigi meil bejgiui, meil vargui ir svetimam yra brolikos meils pradia. Mylti savo knirkraujnra laimjimas. Gyvulys taip pat myli savo jauniklius ir jais rpinasi. Bejgis myli savogelbtoj, nes jo gyvenimas priklauso nuo jo; vaikas myli savo tvus, nes jam reikia jpagalbos.Tik ten, kur meil nesiekia kokios nors naudos, ji ima skleistis. Ne veltui Senajame Testamentepagrindinis mogaus meils objektas yra vargas nepastamasis, nalait ar nalaitis, ar netgi tautosprieas, egiptietis ar edomitas. Ujausdamas keniant, mogus paadina meil savo broliui; net

meilje sau jis taip pat myli t, kuris reikalingas pagalbos, silpnas, nesaugus. Uuojautoje esamapainimo ir susitapatinimo: "Js pastate svetimojo ird, - sako Senasis Testamentas, - nes patysbuvote svetimais Egipto emje ...todl mylkite nepastamj".

/b) motinos meil/Mes jau kalbjome apie motinos meils prigimtankstesniame skyriuje ir aptarme skirtumtarpmotinikos ir tvikos meils. Motinos meil, kaip sakiau, yra beslygikas vaiko gyvenimo ir joreikmitvirtinimas. Bet prie io apibdinimo kai kreiktpridurti. Vaiko gyvenimo tvirtinimasturi du bruous: pirmasis - rpestis ir atsakomyb, kurie yra btini norint isaugoti vaiko gyvyb ir

jauginti. Antrasis bruoas siekia toliau nei globa. Tai yra nuostata, skiepijanti vaiko meilgyvenimui, diegianti jam jausm: gyventi yra puiku, kaip nuostabu bti mau berniuku ar mergaite,puiku gyventi ioje emje! ie du motinikos meils bruoai labai koncentruotai ireikti Biblijospasakojime apie tvrim. Dievas sukr pasaul, mog. Tai susij su paprastu rpesiu ir btiesteigimu. Bet Dievas eina toliau. Kitdien, kai gamta ir mogus jau buvo sukurti, Dievas tar: "Taiyra gerai". Kitas motinikos meils ingsnis - imokyti vaikjausti: gera gimti; tai diegia jame

/meil gyvenimui/, ne tik norlikti gyvam. Ta pati idja slypi ir kitoje Biblijos simbolikoje.Paadtoji em (em visados yra motinos simbolis) aprayta kaip "pertekusi pieno ir medaus";pienas yra pirmojo meils lygmens - rpesio ir teigimo - simbolis. Medus simbolizuoja gyvenimosaldyb, meil jam ir diaugsmdl to, kad gyveni. Dauguma motingali duoti "pien", betnedaugelis gali duoti taip pat ir "med". Tam, kad galtduoti med, motina turi bti ne tik "geramotina", bet ir laimingas mogus - tikslpasiekia nedaugelis. Poveikis vaikui yra labai didelis.Motinos meil gyvenimui yra tokia pat ukreianti, kaip ir jos nerimas. Abi nuostatos labai veikia

visvaiko asmenyb; i tiesnesunku atskirti tarp vaik- ir tarp suaugusi- tuos, kurie gavo tik"pien", ir tuos, kurie gavo "pien" ir "med".Kitaip negu brolika ar erotin meil, meil tarp lygi, ryys tarp motinos ir vaiko paia savoprigimtimi reikia nelygyb, ia vienam reikia visokeriopos pagalbos, kitas jteikia. Dl savoaltruizmo ir nesavanaudikumo motinos meil gali bti laikoma aukiausia meils iraika irveniausiu emociniu ryiu. Atrodo, taiau, kad tikras motinikos meils laimjimas - tai ne josmeil maam kdikiui, bet auganiam vaikui. I tikrjdidiuma motinmyli savo vaiktol, kol jisyra maas ir dar visikai nuo jos priklausomas. Daugelis moternori vaiko, diaugiasi naujagimiu irtrokta juo rpintis. Ir taip yra nepaisant to, kad paios nieko negauna i kdikio, iskyrus galypsenir pasitenkinimo iraikveide. Panau, kad is meils santykis i dalies pagrstas instinktuir gyvulipatelms pasireikia lygiai taip pat, kaip ir moterims. Nors instinktyvumo ia apstu,

motinos meil lemia iskirtinai mogiki psichologiniai veiksniai. Narcisizmas pirmiausia irykjamotinos meilje, kadangi kdikji jauia kaip savo paios dal. Motinos meil ir rpestis gali virstitik jos narcisizmo patenkinimu. Kita prieastis - tai valdios ar nuosavybs poreikis. Bejgis ir


18/44

visikai priklausantis nuo motinos valios vaikas natraliai patenkina valdingumir savininkikumlinkusios moters savimeil.I tikrjie motyvai ne tokie svarbs ir bendri, kaip vadinamasis transcendencijos (savspainomo) poreikis. Transcendencijos poreikis yra vienas i pagrindinimogaus poreiki, jis kyla

i savs suvokimo, i to, kad mogus nra patenkintas krinio vaidmeniu, kai nenori savs laikytitik loimo kauliuku, imestu i puodelio. Jis nori jaustis krju, perengusiu pasyvkriniovaidmen. Yra daug bdpasiekti krybinpasitenkinim; natraliausias ir lengviausias - taimotinos rpinimasis ir meil savo kriniui. Ji perkelia save kdik, i meil teikia jos gyvenimuiprasm ir reikmingum. (Kadangi vyrai negali patenkinti savo transcendencijos poreikio neiodamivaikus, to paties jie siekia kurdami daiktus ir idjas).Bet vaikas turi augti. Jis turi atsiskirti nuo bambagysls, nuo motinos krties; pagaliau jis tampavisikai atskira btybe. Pati motinikos meils esm yra rpintis vaiko augimu, i to kyla poreikisatskirti vaiknuo savs. ia irykja pagrindinis skirtumas tarp motinikos ir erotins meils.Erotinje meilje du mons susivienija. Motinos meilje du mons, sudar vien, tampa du.Motina ne tik neturi trukdyti, bet turi norti ir skatinti vaiko savarankikum. Kaip tik ioje

pakopoje motinos meil tampa ypa sunkiu udaviniu, nes reikalauja nesavanaudikumo, gebjimoduoti viskir nereikalauti nieko, linkti tik laims mylimam. ioje pakopoje motinos neretaisuklumpa ir nesugeba gyvendinti motinikos meils paskirties. Narcizika, valdinga, savininkikamotina skmingai gali bti mylinia motina tik tol, kol vaikas yra maas. Tik i tiesmylintimoteris, kuri yra laimingesn duodama, negu imdama, kuri tvirta savo egzistencijoje, gali liktimylinia motina, kai vaikas pradeda nuo jos toli.Motinos meil auganiam vaikui, meil, kuri nieko netrokta sau, i tiesyra sunkiausiaipasiekiama ir labiausiai apgaulinga meils forma, turint omeny, kaip lengva buvo motinai myltimakdik. Tik veikdama sunkum, moteris gali tapti i tiesmylinia motina, jei tik ji gali

/mylti/; jei gali mylti savo vyr, kitus vaikus, nepastamuosius, visus mones. Moteris, kurinegali taip mylti, gali bti nuostabi motina tik tol, kol vaikas maas, ir negali bti tokia myliniamotina, kuri siekia vaiko atsiskyrimo ir net po atsiskyrimo sugeba jtoliau mylti.

/c) erotin meil/Brolika meil yra meil tarp lygij; motinos meil yra meil bejgiui. ios skirtingos meils rysyra panaios tuo, kad nesiriboja vienu asmeniu. Jei a myliu vienbrol, myliu ir visus kitus; jei amyliu savo vaik, myliu visus savo vaikus; be to, myliu visus vaikus, visus, kuriems reikia manopagalbos. Prieinga ioms dviems meilms yra /erotin meil/; ji siekia visiko susiliejimo,vienybs su kitu asmeniu. Savo prigimtimi ji yra iskirtin ir neuniversali, tai, ko gero, patiapgaulingiausia meils ris.Pirmiausia, ji daniausiai painiojama su staigiu "simyljimu"; staigiu visbarjer, egzistavusiikitol tarp dviejsvetimmoni, subyrjimu. Bet, kaip jau sakme, is staigus intymumo

igyvenimas savo prigimtimi esti trumpalaikis. Po to, kai svetimi pasta vienas kitintymiai,nebelieka barjer, kuriuos reiktveikti, nebemanoma pasiekti staigaus suartjimo. "Mylimas"asmuo taip pat gerai inomas kaip ir a pats. Arba, gal tiksliau, tampa tiek pat maai inomas kaip ira pats. Jei ia btsiekiama didesnio kito mogaus painimo, jei btsuvoktas kito mogausasmenybs neaprpiamumas, jis niekada netaptnedomus ir barjerveikimo stebuklas btgalimas kasdien i naujo. Bet daugumai monijpaiasmenyb, lygiai kaip ir kit, yra labaigreitai perprantamos ir greitai isemiamos. Jiems intymumas pasiekiamas tiesiogiai per seksualinkontakt. Kadangi jie kito asmens atskirtumsupranta kaip fizinatskirtum, tai fizinis susiliejimas

jiems reikia atskirtumo veikim.Yra dar keli bdai atskirtumui veikti. Daugelis monipasakoja apie savo paties asmeningyvenim, viltis ir rpesius, nevengdami vaikikumo ir netgi rodydami j, demonstruodami

abstraktinteres/vis-a-vis/ pasauliui - visa tai naudoja atskirtumui veikti. Net rodyti savo pykt,neapykantar nesusivaldymyra laikoma nuoirdiu artumu, ir tai paaikina ikreiptpotrauktarptokivedusipor, kurioms intymumas atrodo pasiekiamas tik lovoje arba kai jie duoda vali


19/44

abipusei neapykantai ir pykiui. Bet visi ie artumo bdai ilgainiui vis labiau ir labiau silpnja. Tadajau siekiama meils kitam asmeniui, naujam, nepastamajam. Ir vl svetimas yra paveriamas"artimu" asmeniu, ir vl simyljimo jausmas tampa kvepianiu ir intensyviu, ir vl jis ima silpntiir baigiasi trokimu naujos pergals, naujos meils. Visklydi iliuzija, kad nauja meil i esms

skirsis nuo ankstesnij. ias iliuzijas labai stiprina seksualinio potraukio apgaulingumas.Seksualinis potraukis siekia susijungimo. Tai anaiptol nra vien tik fizinis apetitas, skausmingostampos paalinimas. Seksualinpotraukgali suadinti vienatvs nerimas, noras valdyti ar btivaldomu; tutyb, noras eisti ar net sunaikinti "i meils".Atrodo, kad seksualinis potraukis gali bti suadintas ar lengvai susietas su bet kuria stipria emocija,i kuriviena yra meil. Kadangi /seksualinis potraukis/ daugumai moniyra susijs su meile, jiedaniausiai mano, kad myli vienas kit, jei jauia vienas kitam fizinpotrauk. Meil gali suadintitrokimsuartti lytikai; iuo atveju fizinis ryys neturi ydingo godumo, noro valdyti ar btivaldomam, o yra kupinas velnumo. Jei lytinis potraukis nra kvptas meils, jei erotin meilkartu nra ir brolika meil, tai tegali bti trumpalaikis orgazminis ryys. Lytinis suartjimastrumpam sukuria vienybs iliuzij, nors be meils i "vienyb" palieka du svetimus mones tokius

pat svetimus, kokie jie buvo anksiau. Kartais tai veria juos gdytis ar net neapksti vienas kito,nes, kai iliuzijos isisklaido, jie dar labiau pajunta savo svetimum. velnumas jokiu bdu nra,kaip man Froidas, seksualinio instinkto sublimacija; tai tiesiogin brolikos meils pasekm,besireikianti ir fizine, ir nefizine meile. Erotinje meilje esama iskirtinumo, kurio nra brolikojemeilje ir motinikoje meilje. is erotinis meils pobdis reikalauja aptarimo. Danai erotinsmeils iskirtinumu klaidingai vadinamos savininkikumo apraikos. Neretai galima stebti dumones, "mylinius" tik vienas kitir nieko daugiau. Jmeil i tiesyra egoizmas a deux: tai yradu mons, tapatinantys save vienas su kitu, sprendiantys vieniumo problemperkeldami jnuovieno ant dviejindividpei. Jie jauiasi veik vienium, bet kadangi lieka atskirti nuo likusiosmonijos, lieka atskirti ir nuo vienas kito ir susvetimj sau; jbendrumo jausmas tra tik iliuzija.Erotin meil pasirenka vien, bet myli tame moguje vismonij, visa kas gyva. ia renkamasitik ta prasme, kad galima atsiduoti visikai ir visa esybe tik vienam asmeniui. Erotin meil atmetameil kitiems tik lytinio susijungimo, visuminio ir pilnavertiko sipareigojimo aspektu, bet negilios brolikos meils prasme.Erotin meil, jei tai yra meil, remiasi viena slyga. Tai yra meil, kylanti i mano bties esms ir kitasmena sijauiu tik jo (ar jos) bties esmje. O savo esme visi mons yra vienodi. Visi yraVieno dalis; visi yra Viena. Jei viskas yra taip, neturtbti skirtumo, kurtu myli. Meil i esmsturtbti valios aktas, sprendimas skirti vissavo gyvenimvienam mogui. Tai yra i tieslogikas daugelio tradicinivedybpatvarumo pagrindas, tradicinivedyb, kur du partneriainiekada nesirenka vienas kito, bet yra parinkti vienas kitam, ir vis dlto tikisi abipuss meils.iuolaikinje Vakarkultroje i idja atrodo visikai nemanoma. Meile laikoma tai, kas kyla i

spontanikos, emocins reakcijos kaip staigus paskendimas nesuvaldomuose jausmuose. iuopoiriu matomi tik dviejmeils apimtindividypatumai - o ne tai, kad visi vyrai yra Adomodalis, visos moterys - Ievos dalis. Nesiskaitoma su svarbiu erotins meils veiksniu - valia. Meilkai kam nra vien stiprus jausmas; tai pasiryimas, sprendimas, paadas. Jei meil bttik jausmas,tai nebtpagrindas pasiadti - mylsiu aminai. Jausmas ateina, bet gali ir praeiti. Kaip a galiutiktis, kad tai truks aminai, jei mano veiksmnelemia mstymas, apsisprendimas.Taip galvodami, galime prieiti prie ivados, kad meil yra iskirtinai valios ir sprendimo aktas, todli esms nra skirtumo, kas tie du mons. Ar vedybos yra kitsukurtos, ar tai asmeninispasirinkimas,- jei jau nusprsta vesti, valios aktas turtgarantuoti meils buvimir tstinum.itoks poiris nesiskaito su mogaus prigimties ir erotins meils paradoksalumu. Mes visi esameViena, ir tuo pat metu kiekvienas i msyra vienintelis, nepakartojamas. Tas pats paradoksas

ilieka ir mstarpusavio santykiuose. Kadangi mes visi esame viena, galime visus mylti ta paiabrolika meile. Bet kadangi visi esame skirtingi, erotin meil reikalauja ypating, labaiindividualizuotelement, kurie egzistuoja tik tarp imoni, bet ne tarp vis.


20/44

Taigi abu poiriai: vienas - erotin meil yra visikai individualus, nepasikartojantis potraukis tarpdviejiskirtiniasmenir antras - erotin meil yra ne kas kita, o valios aktas,- yra teisingi arba,tiksliau, nra teisingas nei vienas, nei kitas. Taigi klaidinga yra mintis, kad ryys gali lengvai iirti,

jei nra skmingas, kaip ir tai, kad ryys neturtiirti jokiomis aplinkybmis.

/d) meil sau/(Paulius Tilichas savo "Sveikosios visuomens" apvalgoje "Pastorikoje psichologijoje" 1955rugsjo mn. pasil, kad geriau btvengti dviprasmiko termino "meil sau" ir vietoj jo naudoti"natralus savs tvirtinimas" ar "paradoksalus savs vertinimas". Suvokdamas tsilymgersiaspuses, a vis dlto negaliu sutikti su jais. Termine "meil sau" - paradoksals meils sau elementaiakivaizdesni. Taip pabriama, kad meil yra santykis, vienodas visiems objektams, vadinasi, ir saupaiam. Nereikia pamirti, kad terminas "meil sau" ta prasme, kuria mes naudojame, turi istorij.Biblija kalba apie meil sau, kai reikalauja "mylti savo artim/kaip save pat/", ir MeistrasEckhartas Kalba apie meil sau labai panaia prasme.)Nors niekas neprietarauja, kai meils samprata yra taikoma vairiems objektams, daugelis yrasitikin, kad dora - mylti kitus, o save mylti - nuodm. Manoma, jei a myliu save, vadinasi

nemyliu kit, taigi meil sau yra savanaudikumas. is poiris turi senas tradicijas Vakaruose.Kalvinas kalba apie meil sau kaip apie "piktaizd". Froidas kalba apie meil sau psichiatrijosterminais, bet jvertina taip pat kaip Kalvinas. Jam meil sau yra tas pats, kas narcisizmas, libidonukreipimas save. Narcisizmas yra ankstyviausia mogaus vystymosi stadija ir, jei asmuovlesniame gyvenime grta prie narcisizmo, jis nesugeba mylti, o kratutiniu atveju tampabeproiu. Froidas man, kad meil yra libido pasireikimas, ir jei libido yra nukreiptas kitus - taimeil, o kai save - meil sau. Tuo paiu tai reik, kad meil kitiems ir meil sau yra prieingidalykai, kuo daugiau vieno, tuo maiau kito. Jei meil sau yra blogis, tai nesavanaudikumas yragris.Kyla ie klausimai: ar psichologiniai stebjimai patvirtina tez, kad tarp meils sau ir meils kitiemsesama esminio skirtumo? Ar meil sau yra tas pats savanaudikumo fenomenas, ar tai prieybs? Beto, ar iuolaikinio mogaus savanaudikumas i tiesyra /rpestis dl savo paties/ individualybs suvisomis savo intelektualinmis, emocinmis ir jausminmis potencijomis? Ar "jis" nra taps tikpriedliu prie savo socialinio-ekonominio vaidmens? /Ar jo savanaudikumas tapatus jo meilei sau,o gal jir gimdo kaip tik jos trkumas?/Prie praddami aikintis psichologinius savanaudikumo ir meils sau ypatumus, turtumeirykinti poirio, kad meil kitiems ir meil sau yra vienas kitam prietaraujantys dalykai, loginklaid. Jei mylti savo artimkaip mogyra doryb, tai turtbti vertyb (o ne yda) meil sau -a taip pat esu mogus. Nra tokios mogaus sampratos, kuri neapimtir mans paties. Doktrina,kuri teigttokiskirtinum, atrodyti vidaus prietaringa. Biblijos imintis: "Mylk savo artimkaip patsave" teigia, kad pagarba savo paties vientisumui ir nepakartojamumui, meil ir savo

paties savasties painimas neatsiejami nuo pagarbos, meils ir supratimo kito mogausindividualybei. Mano meil sau yra neatsiejami nuo pagarbos, meils ir supratimo kito mogausindividualybei. Mano meil sau yra neatskiriamai susijusi su meile bet kuriai kitai btybei.Dabar prieiname prie pagrindinipsichologiniprielaid, msargument. Esmins prielaidos yraios: ne tik kiti, bet ir mes patys esame msjausmir nuostat"obejktai"; santykiai su kitais ir susavimi yra ne prieingi, o i esms susij. Aptariamja prasme tai reikia: meil kitiems ir meil saunra prieybs. Atvirkiai, meil sau bdinga visiems, kurie geba mylti kitus. Meil i esms yranedaloma, nes negalima padalinti ryio tarp savo savasties ir objekt. Tikroji meil yraproduktyvumo iraika ir apima rpest, pagarb, atsakomyb, inojim. Tai ne kieno nors sukeltas"susijaudinimas", bet veiklus augimo ir laims mylimam asmeniui siekimas, slypintis kiekvienogebjime mylti.

Meil kam nors yra meils galios gyvendinimas ir susitelkimas. Beslygikas teigimas, esantismeilje, nukreipiamas mylimajam, kaip esminimogikgaliknijimas. Meil vienam moguituo paiu reikia meil mogui apskritai. "Darbo pasidalijimas", anot Viljamo Deimso, kai mylime


21/44

savo eim, bet esame bejausmiai "svetimiems", reikia nesugebjimmylti. Meil mogui - tai neabstrakcija, kaip danai manoma, einanti po meils atskiram mogui, bet jos prielaida, jos mokomsmyldami konkretindivid.Reikia, kad a, kaip ir bet kuris kitas mogus, taip pat galiu bti savo paties meils objektas.

Gyvenimo laims, augimo, laisvs teigimas grindiamas gebjimu mylti, t.y. rpesiu, pagarba,atsakomybe ir inojimu. Jei individas gali mylti produktyviai, jis myli ir save; jei jis gali mylti tikkitus, jis i viso nesugeba mylti.Laikydami, kad meil sau ir meil kitiems i esms yra susijusios, kaip galtume paaikintisavanaudikum, akivaizdiai atsiribojantnuo bet kokio rpesio kitais? Savanaudikas mogusdomisi tik savimi, nori visko tik sau, nejauia jokio pasitenkinimo duodamas, o tik gaudamas. Toksmogus pasaulvertina tik tuo poiriu, ki jo galima gauti; jis nesidomi kitreikmmis, nereikiapagarbos jorumui ar asmenybs vientisumui. Jis i tikrjnegali matyti nieko, iskyrus save;viskvertina tik pagal naudsau; i esms jis nepajgus mylti. Ar tai nerodo, kad rpestis kitais irrpestis savimi yra prieybs? Bttaip, jei savanaudikumas ir meil sau btvienas ir tas pats.Bet tai neteisinga prielaida, vedanti begales klaidingivad. Savanaudikumas ir meil sau ne tik

kad netapats, bet i tikrjvienas kitam prieingi dalykai. Savanaudis mogus myli save ne perdaug, o per maai, tiessakant, jis neapkenia savs. Jo nepasitenkinimas ir nesirpinimas savimiyra tik viena jo produktyvumo trkumo iraik, tai jsekina ir slopina. Jis neivengiamai jauiasinelaimingas ir nerimastingai taikosi nutverti i gyvenimo tmalonum, kuriuos pats sau yraudrauds. Nors atrodo, kad jis perdaug rpinasi savimi, i tiesjis tik neskmingai mgina paslptiar kompensuoti nevykusrpinimsi savo realia savastimi. Froidas laik savanaudasmennarcistiniu, kadangi jis nugria savo meil nuo kitir nukreipia savo asmen. Savanaudiaimons i tiesnra pajgs mylti kit, bet jie lygiai taip pat nepajgs mylti ir savs.Savanaudikumas pasidarys aikesnis, jei palyginsime jsu godia pernelyg rpestingos mamosgloba. Ji i tiestiki, kad rpinasi savo vaiku, nors pasmonje skiria gilprieikumsavorpesio objektui. Ji pernelyg globoja ne todl, kad per daug myli savo vaik, bet todl, kad jaireikia paslpti nesugebjimjmylti i tikrj.i savanaudikumo samprata sukurta, remiantis neurotinio "nesavanaudikumo" psichoanalitiniaisstebjimais. Pastebta, kad neurotikai, keniantys dl io simptomo, lygiai taip pat skundiasidepresija, nuovargiu, negalia dirbti, neskmmis meils santykiuose ir panaiais simptomais.Paprastai nesavanaudikumas nra suvokiamas kaip "simptomas", daniausiai tai laikoma viskatperkania charakterio savybe, kuria mons link puikuotis. "Nesavanaudis" mogus nieko nenorisau, "jis gyvena dl kit", jis didiuojasi, kad nelaiko savs reikmingu. Jis sutrinka suvoks, kadnepaisant jo nesavanaudikumo, yra nelaimingas, kad jo santykiai net su artimais monmis nrapatenkinami. Analiz rodo, kad jo nesavanaudikumas niekuo nesiskiria nuo kitsimptom, kad yratik vienas i j, bet, tiessakant, vienas i svarbiausi, kad jo galios mylti ir diaugtis yra

paralyuotos, kad jis yra apimtas prieikumo gyvenimui, todl u nesavanaudikumo fasado slypisubtilus, bet ne maesnis egocentrizmas. is asmuo gali bti igydytas tik tuo atveju, jei jonesavanaudikumas bus vertintas kaip neurozs poymis, tada galima bus atitaisyti i jo kylantneproduktyvumir visas kitas problemas.Nesveika "nesavanaudikumo" prigimtis atsiskleidia poveikiu kitiems, o mskultroje taidaniausiai yra "nesavanaudik" motintaka jos vaikams. Jos tikisi, kad jnesavanaudikumodka vaikai patirs, kreikia bti mylimam ir imoks patys mylti. Jos nesavanaudikumo poveikis,aiku, visikai neatitinka jos lkesi. Jos vaikai nepanas mones, kurie yra laimingi dl to, kadyra mylimi; jie yra nerams, sitemp, bijo motinos atitolimo ir stengiasi gyventi taip, kad pateisint

jos lkesius. Paprastai jie yra paveikti uslpto motinos prieikumo gyvenimui, kurjie labiaujauia, negu smoningai suvokia ir, pagaliau, jie patys tuo persiima. "Nesavanaudikos" motinos

poveikis nedaug kuo skiriasi nuo savanaudikos; beje, jis net pavojingesnis, nes motinos"nesavanaudikumas" neleidia vaikui jai prieintis. Jis jauia pareignelidinti jos. Po vertingumokauke jie yra mokomi nemgti gyvenimo. Kas pastebjo tikrai save mylinios motinos poveik,


22/44

galjo sitikinti, kad labiausiai vaikui padeda suvokti, kas yra meil, diaugsmas ir laim, tai tokiosmotinos meil.ias mintis apie meil sau geriausiai apibdina Meisterio Eskharto odiai "Jei js mylite save, jsmylite ir visus kitus, kaip patys save. Jei js mylite kitasmenmaiau negu save, tai jums

nepavyks i tiespamilti n savs, bet jeigu js mylite visus vienodai, js mylsite juos tarsi vienasmen, ir tas asmuo podraug yra ir Dievas, ir mogus. Taigi didis ir teisingas yra tas, kasmyldamas save vienodai myli ir visus kitus". (Meister Eckhart, trans. by R.B.Blakeny, London,Watkins. 1955).

/e) meil Dievui/Jau buvo pabrta, kad mstrokimas mylti kyla i vieniumo jausmo, kuris sukelia poreikveikti vienatvs nerimper sryio igyvenim. Religin meils forma, kuri vadinama meile Dievui,psichologikai niekuo nesiskiria. Jsukelia btinybveikti vienatv ir rasti sry.I tiesmeil Dievui gali bti tokia pat vairialyp, kaip ir meil mogui, tik danai gali skirtingaireiktis.Visose teistinse religijose - nesvarbu, ar jos btpoliteistins, ar monoteistins - Dievas yra

aukiausia vertyb, labiausiai geidiamas gris. Taigi iskirtin Dievo reikm priklauso nuo to, komogus labiausiai geidia. Todl norint suvokti Dievo samprat, reikia sigilinti Dievgarbinaniomogaus charakterio sandar.monigimins vystymsi, kiek mes jpastame, galima btapibdinti kaip palaipsnmogausisiskyrimi gamtos, i motinos, i kraujo ir ems ryi. mogaus istorijos pradioje, nors irprarads pirmin vienyb su gamta, mogus dar laikosi ipirminiryi. Jis jauiasi saugusgrdamas atgal, atgaudamas iuos ryius. Jis vis dar mano ess tapatus gyvuliir medipasauliuiir stengiasi apiuopti sry, likdamas vienybje su gamtos pasauliu. Daugelis primityvijreligijliudija isivystymo lyg. Gyvulys paveriamas totemu, kiekvienas dvi gyvulio kaukikilmingiausiuose religiniuose aktuose, kare; mogus garbina gyvulkaip Diev. Vlesnse raidospakopose, kai mogaus gebjimai jau isirutulioja iki amatir menlygio, kai mogus nebrapriklausomas nuo gamtos maloni- randamvaisiir sumediojamgyvuli- savo paties ranktvarinjis transformuoja Diev. Tai yra pakopa, kai garbinami stabai i molio, sidabro ar aukso.mogus projektuoja savo paties jgas ir gebjimus daiktus, kuriuos pats padaro, ir taipsusvetimjusia forma garbina savo aunum, tai, kas priklauso jam. Dar vlesnje pakopoje mogussuteikia savo dievams mogikjbtybipavidal. Galtatrodyti, kad taip galjo atsitikti tik tada,kai jis labiausiai suvok save, kai suprato, kad mogus yra pats reikmingiausias ir sudtingiausias"daiktas" pasa

Documents

Menas Myleti