Metinė veiklos ataskaita 2011

Turinys

Įžanga Metodinės pastabos

1. Bendra informacija apie NVO – mūsų identitetas 1.1. Trumpa istorijos ir veiklos apžvalga, projektų tikslinės grupės 1.2. Misija 1.3. Tikslai 1.4. Metodas 1.5. Organizacijos struktūra ir žmogiškieji ištekliai 1.6. Pagrindiniai 2011 m. vykdytų projektų partneriai 1.7. Rėmėjai 1.8. Finansiniai duomenys 2. Veikla

2.1. Vaikų ir jaunimo dienos centras 2.2. Šeimos kultūros puoselėjimas

2.2.1. Šeimos gerovės projektas Šeimų apskritas stalas 2011 2.2.2. Šeima kiekvienam – priėmimo kultūros ugdymas 2.2.3. Vaikų globos šeimoje skatinimo projektas Mano namai yra tavo namai 2.2.4. Įtėvių ir globėjų mokymai

2.3. Tarptautinis įvaikinimas 2.4. Parama per atstumą 2.5. Tarptautiniai projektai

2.5.1. Daugiaregioninė partnerystė mokyklos palikimo prevencijai vykdyti 2.5.2. Nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo vystymosi procese

(Non-State Actors and Local Authorities in Development)

2011 m. veiklos rezultatai skaičiais

Dirbta su

337 vaikais ir jaunuoliais, iš kurių 27 buvo įvaikinti,

55 socialiai pažeidžiamomis šeimomis,

210 besidominčių globa ir įvaikinimu asmenų,

12 rengiamų įtėvių ir globėjų šeimų,

25 esamų įtėvių ir globėjų šeimomis,

103 šeimomis, siekiančiomis aktyviai veikti visuomenėje,

50 socialinių darbuotojų,

20 savanorių,

13 praktikantų.

Įžanga 2012 metais VšĮ SOTAS švenčia savo 10-ąjį gimtadienį. Ši proga verčia stabtelėjus permąstyti ne tik viso dešimtmečio veiklos istoriją, bet ir atlikti išsamią dabartinės veiklos analizę, kad ją kritiškai įvertinę, galėtume tobulėdami eiti pirmyn. Atsakomybę parengti bendrą 2011 metų veiklos ataskaitą jautėme ne tik prieš save, bet ir prieš tuos, su kuriais dirbame. Taigi ši ataskaita mums yra priemonė pasiekti du tikslus: įvertinti savo veiklos efektyvumą ir suteikti daugiau visiems lengvai prieinamos išsamios, aiškiai išdėstytos bei aktualios informacijos apie įstaigos veiklą. Sukaupta patirtis ir nuoseklus tam tikrų savo darbo principų laikymasis suformavo organizacijos SOTAS veidą bei leido užimti reikšmingą poziciją tarp Lietuvoje socialines paslaugas teikiančių ir šeimos politikos formavime dalyvaujančių subjektų. Taip pat ir įstaigos viduje per pastaruosius keletą metų buvo pasiekta veiklos kokybę gerinančių organizacinių pokyčių. Aiškios organizacijos struktūros įtvirtinimas atsispindi ir 2011-ais metais atnaujintame internetiniame puslapyje. Iššūkiai, su kuriais susiduriame dirbdami savo darbą, mus kviečia dėti dar daugiau pastangų tobulinant savo veiklą ir taip prisidedant prie visuomenės gerovės. Pavyzdžiui, įvaikinimo ir globos srityje norėtume skirti dar daugiau dėmesio jau įvaikinusioms bei globojančioms šeimoms, skatinti šeimų savitarpio pagalbą ir bendruomeninio pobūdžio iniciatyvas, toliau dirbti ties įtėvių ir globėjų rengimo programos medžiagos adaptavimu - optimizavimu, skatinti įtėvių ir globėjų programos įgyvendintojų ir Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų konstruktyvų bendradarbiavimą, prisidėti keičiant situaciją Lietuvoje, kai šeima pasirenka vaiką prieš dalyvaudama mokymuose. Tuo pat metu matome būtinybę skatinti darbo su vaiko biologine šeima sistemos tobulinimą siekiant, kad kuo daugiau vaikų galėtų gyventi su savo tėvais ar bent jau su jais bendrauti, nenutraukti ryšių. Suvokdami, kad negalime išspręsti visų Lietuvos socialinių problemų, savo nedideliu indėliu norėtume suteikti vilties tiems, kurie kas dieną kovoja, kad būtų laimingi. Kiekvienas žmogus turi savyje jėgų imtis spręsti bet kokio tipo problemas, bet kartais jam reikia pagalbos atrasti tas savo jėgas gyvenimo sumaištyje. Kad galėtum susitikti su gyvenimu, reikia gyvos širdies. Norime padėti visų pirma sau, taip pat žmonėms, su kuriais susitinkame, pažadinti širdį, kuri dėl įvairių priežasčių gali būti apsnūdusi, sumišusi, pasislėpusi. Kunigas Giussani, įkūręs bažnytinį Bendrystės ir išsilaisvinimo judėjimą, iš kurio mūsų darbas semiasi įkvėpimo, yra pasakęs: „Jėgos, keičiančios istoriją, yra tos pačios, kurios keičia žmogaus širdį“. Mums šis sakinys atrodo labai aktualus kasdieniniame mūsų darbe. Metodinės pastabos Tai pirmoji viešai pristatoma VšĮ SOTAS metinė ataskaita, apibendrinanti visas vykdytas veiklas. Ją sudarant buvo remtasi atskirų organizacijos veiklų ataskaitomis, teiktomis tų veiklų rėmėjams. Ši metinė ataskaita skirta visiems VšĮ SOTAS veikla besidomintiems subjektams: viešojo sektoriaus institucijoms, NVO, su kuriomis jau bendradarbiaujama ar dar tik būtų galima užmegzti partnerystės ryšius, šeimoms bei pavieniams asmenims, su kuriais dirbo organizacijos specialistai, paramos fondams, privatiems rėmėjams ir visiems kitiems. Į ataskaitą stengtasi įtraukti tik skaitytojams aktualią informaciją. Jei kiltų neaiškumų ar pageidautumėte patikslinimų, galite kreiptis elektroniniu paštu sotas.vilnius@sotas.org arba telefonu (8 5) 2121453. 1. Bendra informacija apie NVO – mūsų identitetas 1.1. Trumpa istorijos ir veiklos apžvalga Viešoji įstaiga SOTAS įkurta 2002 metais kelių draugų iniciatyva. Jie, norėdami atsiliepti į poreikius, vis dramatiškiau iškylančius šių dienų žmogui, ypač jaunam, siekė suteikti stabilesnę formą savo troškimui padėti vaikams ir šeimoms, išgyvenančioms sunkumus. Norėta sukurti vietą, kurioje kiekvienas galėtų jaustis laukiamas ir mylimas toks, koks jis yra. Buvo remtasi nuostata, kad kiekvieno žmogaus širdies

prigimtinis poreikis – turėti draugiją. Tai yra kiekvieno iš mūsų širdies troškimas, taip pat tai yra ir kiekvieno vaiko ar šeimos, išgyvenančios vienokius ar kitokius sunkumus, troškimas. Taigi, organizacija SOTAS savo veikla siekia konkrečiai prisidėti kuriant vaikų ir jų šeimų gerovę. Pagrindinės vykdomų projektų tikslinės grupės: - vaikai iš socialinės rizikos šeimų ir jų tėvai (dažniausiai mamos); - vaikai, turintys mokymosi sunkumų ir/ar emocijų bei elgesio sutrikimų; - vaikai, gyvenantys globos institucijose; - jaunuoliai, išėję iš globos institucijų; - galimi, būsimi ir esami įtėviai ir globėjai; - šeimos, siekiančios aktyviai veikti visuomenėje; - moterys, grįžtančios į darbo rinką po ilgesnės pertraukos, ir vyresniojo amžiaus moterys; - socialiniai darbuotojai. Be pagalbos projektų minėtoms tikslinėms grupėms, yra skatinama tėvų globos netekusių vaikų priėmimo kultūra, plėtojama socialinė savanorystė. Dar viena svarbi organizacijos veiklos sritis – švietėjiškas darbas, siekiant kurti efektyvesnę socialinę politiką ir kultūrą. Rengiami mokymai, susitikimai, seminarai, konferencijos socialiniams darbuotojams ir kitiems pagalbos specialistams bei plačiajai visuomenei aktualiomis socialinio darbo ir ugdymo srities temomis. Įstaigos veikla grindžiama krikščioniškomis vertybėmis. 1.2. Misija

SOTAS yra socialinę veiklą vykdanti nevyriausybinė organizacija, kurios misija – gerinti žmogaus gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant vaikų ir suaugusiųjų ugdymui ir remiantis Socialiniu Bažnyčios mokymu.

1.3. Tikslai Siekti žmonių gerovės, jų įvairiapusės socialinės integracijos, ypatingą dėmesį skiriant asmens ugdymui, pirmiausia stiprinant jo vertę ir orumą; stiprinti šeimą kaip pirminę ir svarbiausią asmens formavimosi aplinką, skleisti pozityvias nuostatas šeimos instituto atžvilgiu, suteikti socialinę - ugdomąją paramą vaikams bei jų šeimoms, siekiant jų visaverčio gyvenimo; skatinti solidarumą bei partnerystę tarp NVO ir valstybinių socialinių institucijų, kurti bendradarbiavimo tinklą, kad būtų visapusiškiau atsakoma į žmonių, kuriems reikia pagalbos, poreikius; prisidėti kuriant naujesnę ir efektyvesnę socialinę politiką, susijusią su vaikų, jų šeimų, jaunimo gerove, bei socialinę kultūrą, grindžiamą bendražmogiškomis vertybėmis. 1.4. Metodas Organizacija SOTAS perėmė penkių punktų metodą iš Italijos NVO AVSI, su kuria bendradarbiauja nuo pat veiklos pradžios. 1) Dėmesio centre – asmuo

Vykdant pagalbos ir plėtros projektus, matyti dėmesio centre asmenį pirmiausia reiškia dalintis poreikiais, gyvenimo prasme ir jausti gilią pagarbą jo asmeniniam likimui. Jei to nėra, atsakymas į žmogaus poreikius gali tapti egoistiška geradaryste arba politine strategija. Išeities tašku laikyti žmogų būtų abstraktu, jeigu tas žmogus nebūtų laikomas unikaliu ir jei nebūtų atsižvelgiama į jo pirminius ryšius, t.y. šeimą bei artimiausius žmones, ir antrinius ryšius – vietinę bendruomenę, visuomenę. Kiekvienas iš mūsų yra vienintelis ir nepakartojamas ir negali būti sumenkinamas iki socialinės kategorijos ar problemos, kurioje atsiduria (skurdas, priklausomybė, liga ir pan.). 2) Pradėti nuo pozityvumo Kiekvienas žmogus, kiekviena bendruomenė, net ir daugiau problemų turintys asmenys yra kupini teigiamų išteklių. Šis metodo principas siekia įvertinti ir sustiprinti tai, ką kiekvienas asmuo yra sukūręs: jo istoriją, santykius, t.y. tą socialinį audinį ir tą patirties visumą, kurie sudaro jo gyvenimo išteklius. Tai yra esminė mūsų darbo nuostata, kylanti iš pozityvaus požiūrio į realybę ir padedanti žmogui suvokti savo vertę ir orumą, o kartu ir ugdanti atsakomybę. 3) Veikti kartu Projektas „nuleistas iš viršaus” yra arba prievartinis, jei jame nebuvo skatinamas dalyvavimas, arba neveiksmingas, nes pasižymi tik labdaringumu. Mūsų būdas vykdyti pagalbos projektus – veikti kartu su kitais žmonėmis, t.y. pradėti nuo ryšio užmezgimo su asmenimis, kuriems yra skirtas projektas, ir kurti gerovę kartu su jais, remiantis jų pasiekimais. 4) Subsidiarumo ir bendruomeninės veiklos plėtotė Visuomenė gimsta iš laisvo žmonių ir šeimų jungimosi. Vykdyti socialinius projektus – tai skatinti ir plėsti piliečių dalyvavimo ir jungimosi į asociacijas bei organizacijas iniciatyvą. Tai reiškia pripažinti, įvertinti ir skatinti tarpinių socialinių struktūrų bei institucijų kūrimąsi, socialinio tinklo, kuris remtųsi bendradarbiavimu, dalyvavimu ir bendra atsakomybe, plėtrą. Pripažinta ir skatinama kiekvieno asmens teisė laisvai jungtis į grupes, į organizacijas ir asociacijas, imtis veiklos, taip pat ir ekonominės, atsiskleidžia patirtyje kaip galinga vystymosi ir pilietinės demokratinės visuomenės turtinimo jėga. Projektas vadinamas socialiniu ne todėl, kad yra „dirbama su vargšais”, bet dėl to, kad išjudinama realybė, aprėpiant įvairius jos lygmenis – asmenį, šeimą, bendruomenę. Tai savo darbo patirtyje vadiname gebėjimų ir galimybių vystymu ir ugdymu („capacity building”). 5) Partnerystė Šis principas kyla iš subsidiarumo pritaikymo. Vykdant socialinius ir vystymosi projektus yra be galo svarbu sukurti realią partnerystę tarp visų toj srity veikiančių subjektų, tiek viešojo administravimo struktūrų, tiek privačių socialinių iniciatyvų, tiek vietinių, tiek tarptautinių institucijų, pagal kiekvienam numatytą vaidmenį, kad būtų galima veikti išvien ir atsakyti į poreikius kuo visapusiškiau ir efektyviausiai išnaudojant turimus išteklius. Įgyvendinant tarptautinius ar vietinius projektus ypatingas dėmesys skiriamas intervencijos kompleksiškumui: vienalaikiškai vykdomas įvairaus pobūdžio veiklas stengiamasi integruoti ir sieti su pagrindiniu tikslu – suteikti įvairiapusę pagalbą vaikams, juos tiesiogiai įtraukiant į socialines - ugdomąsias veiklas, dirbant su jų šeimomis, plėtojant bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis bei institucijomis.

1.5. Organizacijos struktūra ir žmogiškieji ištekliai 2011 m.

Darbuotojai: 12 (metų pradžioje vienas naujas darbuotojas pakeitė išeinantį, vienas atėjo į naują darbo vietą, o vienas darbuotojas išėjo pasibaigus vienam iš projektų) Dienos centro savanoriai: 20 (dauguma – studentai) Praktikantai: 13 (iš kurių 1 iš Ispanijos)

SOTAS skiria nemažai dėmesio darbui su komanda: kassavaitinių susitikimų metu aptariami ne tik klausimai, susiję su konkrečiomis veiklomis, bet ir darbuotojų motyvacija, socialinio darbo ir apskritai darbo prasmė. Tai daroma remiantis nuostata, kad gali ugdyti, tik tada, kai pats esi ugdomas.

1.6. Pagrindiniai 2011 m. vykdytų projektų partneriai Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR SADM Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos centras Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius Užsienio NVO: AVSI (Italija) Famiglie per l‘Accoglienza (Italija) AZIONE PER FAMIGLIE NUOVE (Italija) LA PRIMOGENITA INTERNATIONAL ADOPTION (Italija) Fundatia Dezvoltarea Popoarelor (Rumunija)

Instituciniai rėmėjai50%

Parama per atstumą25%

Tarptautinis įvaikinimas22%

Privatūs rėmėjai3%

Lietuva15%

Italija78%

ES fondai7%

Tinklai, kuriems priklauso SOTAS: AVSI network (tarptautiniam 60-ies organizacijų ir asociacijų tinklui); Konfederacijai NVO vaikams; Nacionalinei šeimų ir tėvų asociacijai. 1.7. Pagrindiniai rėmėjai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Vilniaus savivaldybė Italijos tarptautinio įvaikinimo komisija Europos socialinio fondo agentūra Rumunijoje Europos Komisija Privatūs asmenys 1.8. Finansiniai duomenys Įplaukų šaltiniai Lt % Instituciniai rėmėjai 358 276 50.58

Parama per atstumą 174 096 24.58 Tarptautinis įvaikinimas 157 781 22.27 Privatūs rėmėjai 18 210 2.57 Iš jų: • 2% gyventojų pajamų mokesčio parama 7 341 1.04 • Kita 10 869 1.53 Iš viso 708 363 100 Įplaukų šaltiniai pagal geografinį pasiskirstymą Lt % Lietuva 106 281 15 Italija 552 430 78 ES fondai 49 652 7

2. Veikla 2.1. Vaikų ir jaunimo dienos centras

Dienos centras sėkmingai tęsė savo veiklą ir 2011-aisiais ir tai buvo jo penktieji gyvavimo metai. Ir toliau buvo puoselėjamas su vaikais ir šeimomis užmegztas ryšys.

2011 metais vaikų dienos centre buvo padaryta struktūros pokyčių, kurie leido pastarajai tapti efektyvesne. Metų pradžioje dienos centro veikla buvo suskirstyta į 4 skirtingus užsiėmimus po 4 valandas. Veiklos struktūrą pakeitus į dvi po dvi valandas trunkančias veiklas per dieną, ji tapo aiškesnė vaikams ir savanoriams: tikslai ir uždaviniai tapo konkretesniais, kokybiškiau panaudojamas laikas, nes atsirado daugiau individualaus bendravimo su vaikais.

Kaip ir kasmet vyko vaikų, lankančių dienos centrą, keitimasis: kai kurie „senbuviai“ nustojo lankyti centrą, atėjo naujų vaikų, dažniausiai padedant mokyklų socialinėms darbuotojoms. Šis keitimasis vis atnaujindavo ir performuodavo grupę. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius, buvo išbandomos įvairios veiklos, užsiėmimai. Galiausiai buvo pasirinkta „teminės dienos“ forma, suteikiant galimybę vaikams patiems pasirinkti, kurią savaitės dieną ir į kurį užsiėmimą jie nori ateiti. Užsirašymas į norimas lankyti veiklas padėjo susiformuoti pagal gebėjimus ir pomėgius panašesnių vaikų grupelėms, todėl veikla tapo darnesnė ir sklandesnė.

2011 metai buvo labai veiklūs. Nuo sausio iki gegužės vidurio tęsėsi meninis projektas „Pasakos“, kuris buvo efektyvi individualaus bendravimo su vaikais forma. Kiekvienas vaikas, kartą per savaitę individualiai susitikdamas su darbuotoju ar savanoriu, paruošė kūrybingą savo pasirinktos pasakos (dovanojimo ar dėkingumo tema) pristatymą ir jį pademonstravo baigiamosios šventės metu: pristatė savo piešinius, vaidino, pasakojo. Žiūrovai – tėvai, darbuotojai (ne tik dienos centro, bet ir visos organizacijos SOTAS) ir savanoriai – bei visi dalyviai išrinko labiausiai patikusį pristatymą, o už aktyvų ir nuoširdų dalyvavimą buvo apdovanoti visi vaikai.

Kovo mėnesį dienos centre buvo suorganizuota šventė Užgavėnių ir Moters dienos progomis. Šventėje dalyvavo vaikų dienos centro vaikai, jų tėveliai ir iš Italijos atvykę svečiai. Vaikai noriai ir drąsiai dalyvavo ruošdami ir pristatydami programą.

Balandį vaikų dienos centras sudalyvavo Vilniaus troleibusų parko organizuojamame piešinių konkurse. Vaikų piešinėliai buvo iškabinti po miestą važinėjusiuose troleibusuose.

Birželio mėnesį vyko keturios ekskursijos („dienos stovyklėlės“): lankytasi Kairėnų botanikos sode, Ignalinoje mokytasi saugiai plaukioti vandens dviračiais ir irkluoti valteles, Marcinkonyse mokytasi atpažinti vaistinguosius ir nuodinguosius augalus bei jų panaudojimo būdus, lankytas Lietuvos liaudies buities muziejus. Pastaroji ekskursija buvo skirta ir vaikų tėveliams bei broliams ir seserims šeimoms. Taip pat šeimoms buvo skirta kultūrinė išvyka į Operos ir baleto teatrą, operą „Mažasis princas“. Ji buvo susijusi su 2010 metais vykusia vasaros stovykla šeimoms, kai vyko kūrybiniai užsiėmimai šios pasakos tema.

Vaikų vasaros atostogų metu vaikų dienos centre veikla buvo perorganizuota į temines dienas, kuriomis buvo vedama po vieną užsiėmimą. „Lauko diena“ pavadintas užsiėmimas apėmė įvairius pasivaikščiojimus gamtoje, orientacinius žaidimus („Lobio paiešką“), gamtos pažinimą vaikščiojant parke su „Išsamiu augalų ir gyvūnų žinynu“, žygius ir lauko sporto žaidimus, kurie padeda į hiperaktyvumą linkusiems vaikams išlieti savo energiją visiems priimtinais būdais (bendradarbiavimą ugdančiomis užduotimis ir komandiniais žaidimais). „Menų diena“ pavadintame užsiėmime vaikai užsiėmė kūrybiniais eksperimentais: lavino vaizduotę gamindami namukų maketus iš kartono atliekų, mokėsi gaminti aitvarus, žiūrėjo filmą, mokėsi fotografuoti gamtoje. Kulinarijos užsiėmimo metu jie mokėsi gaminti įvairius patiekalus, taip lavindami buitinius ir darbo komandoje įgūdžius, dalintis darbais, susitvarkyti ir draugiškai bendrauti. Sportiniam užsiėmimui buvo pasirinktas baseino lankymas. Kai kurie vaikai čia

išmoko plaukti, dėl to dienos centras sulaukė gerų atsiliepimų iš tėvų. Vasarą paįvairino išvyka - susipažinimas su šv. Jono brolių gyvenimu vienuolyne (Vilniuje, Antakalnyje). Prieš naujus mokslo metus buvo organizuota išvyką į „Labas“ pramogų parką, kur vaikai išbandė savo jėgas ir drąsą bandydami pereiti kabančias trasas. Vaikams tai buvo pasitikėjimą savimi sustiprinanti patirtis.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, 4 dienos centro valandos buvo padalintos į 2 valandas namų darbų ruošimo ir 2 valandas ugdomojo užsiėmimo. Namų darbų valandos buvo organizuojamos taip, kad atėję vaikai pirmiausiai paruoštų mokytojų skirtas užduotis, prižiūrint ir padedant dienos centro darbuotojams bei savanoriams, o po to likusį laiką galėtų skirti bendravimui, žaidimams, mėgstamai veiklai atskiroje patalpoje. Per likusias dvi valandas vykdavo ugdomasis užsiėmimas, į kurį ateidavo iš anksto užsirašiusi grupė vaikų.

Metų pabaigoje buvo galima džiaugtis šeimų iniciatyviu dalyvavimu – į Kalėdinę šventę beveik kiekviena šeima atnešė savo namuose gamintų pyragų ir kitų patiekalų. Vaikai pademonstravo savo komandinio darbo rezultatus – Kalėdinį vaidinimą „Tikros dovanos“.

Per organizuojamas dienos centro šventes ir renginius, o ypač ekskursijų ir išvykų metu, sustiprėjo ryšys su vaikų tėvais/globėjais. Daug individualaus darbo buvo atliekama susitinkant su kiekviena mama/globėja bei palaikant ryšį telefonu. Buvo atliekamas intensyvesnis darbas su dviem šeimomis: vyko socialinės darbuotojos ir psichologo konsultacijos centre, vizitai į namus. Vienos šeimos situacija pagerėjo, su kita tebesprendžiamos jų problemos.

Dienos centre vykdomas sistemingas savanorių grupės formavimo darbas, rengiami kassavaitiniai susitikimai, kurių metu vyksta diskusijos ir konsultacijos. Šis savanorių kuravimas padeda motyvuoti ir padrąsinti juos kuo daugiau atsiskleisti dienos centre. Jie konstruktyviai bendrauja su vaikais, individualiai padeda vaikams paruošti namų darbus, padeda vadovams kuo geriau pravesti užsiėmimus. Vaikams svarbus kiekvieno suaugusiojo dėmesys, elgesio pavyzdys. Savanorių nuoširdus bendravimas labai padeda pasiekti kiekvieną vaiką – pastebėti, išklausyti, parodyti, kad kiekvienas yra vertingas ir mylimas.

2011 metais dienos centre savanoriavo 20 jaunuolių. Dauguma jų – studentai, besimokantys įvairių specialybių: socialinio darbo, sociologijos, psichologijos, medicinos, dialektikos, slaugos, ekonomikos, fotografijos, architektūros, politikos mokslų, finansų ekonomikos, choreografijos.

2011 m. dienos centre atliko praktiką viena mergina iš Ispanijos. Vaikams susipažinimas, bendravimas su ja ir kultūrinių skirtumų ir panašumų pažinimas buvo ypatingas išgyvenimas.

Dienos centrą 2011 m. lankė 29 vaikai iš 20 šeimų. Jame dirbo 3 ugdytojai, iš jų 1 psichologė ir 1 socialinė darbuotoja. Vykdant veiklas talkininkavo 20 savanorių. Projekto vertė: 61 980 Lt Rėmėjai: SADM (48 520 Lt), kiti (13 460 Lt): projekto Šeima kiekvienam – priėmimo kultūros ugdymas, organizacijos SOTAS lėšos (2% parama, kiti privatūs rėmėjai). 2.2. Šeimos kultūros puoselėjimas 2.2.1. Šeimos gerovės projektas Šeimų apskritas stalas 2011 Pagrindinis pareiškėjas: Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija Partneriai: SOTAS Projekto tikslai: skatinti savarankiškos ir gyvybingos šeimos, pagrįstos narių savitarpio pagalba ir atsakomybe, įsitvirtinimą, gyvenimo šeimoje sąmoningumą, šeimų telkimąsi, tarpusavio pagalbą ir jų interesų atstovavimą. Kaip? Organizuojant šeimų apskritus stalus 4 Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenėse (keturis susitikimų - diskusijų ciklus), kurie skatino šeimų telkimąsi, jų bendravimą ir bendradarbiavimą.

Pirmojo susitikimo metu (birželio mėn.) šeimos turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę rūpimais klausimais ir kartu buvo bandoma ieškoti atsakymų.

Antrasis susitikimas buvo skirtas stiprinti ir palaikyti šeimą, aptarti sutuoktinių tarpusavio santykių stiprybes, problemas, šeimos vertę asmeniui bei gyvenimo šeimoje prasmės klausimus. Jo metu būdavo rodomas trumpas dokumentinis filmas, kuriame trys lietuvių sutuoktinių poros kalbėjo apie tai, kas joms yra šeima, kodėl susituokė ir kaip sprendžia šeimoje iškilusius sunkumus. Po filmo peržiūros vykdavo jo paskatinta diskusija, paremta asmenine patirtimi ir klausimais, vedama patyrusių specialistų – organizacijos SOTAS psichologo Andriaus ir socialinės darbuotojos Nijolės.

Per trečiąjį susitikimą būdavo detalizuojami keli pirmojo susitikimo metu iškelti klausimai ir problemos, pristatomi pasiūlymai ir konkretūs galimi sprendimai, pasiskirstoma atsakomybėmis tarp dalyvių ir projekto vykdytojų, aptariami jau įvykę pokyčiai. Atsižvelgiant į iškeltą tėvų (projekto dalyvių) poreikį buvo aptartos juos dominančios temos: vaikų auklėjimo, bendruomenės įgalinimo, bendradarbiavimo su savivaldybe ir kt. temos. Paskutinio susitikimo metu būdavo aptariami pasiekti rezultatai, pristatomos išspręstos problemos, numatomi konkretūs tolimesni veiksmai bendruomenėje, aptariamas projektas. Kai kurių bendruomenių susitikimuose dalyvavo savivaldybės, seniūnijos ir kitų įstaigų atstovai. Didinant projekto efektyvumą buvo dalyvaujama ir kituose renginiuose: Projekto vykdytojai (Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija) kartu su projekto partneriais (VšĮ SOTAS) dalyvavo „Šeimų šventėje 2011“ (gegužės 28d. Visuomenės harmonizavimo parke). Renginio organizatoriai – Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo visuomeninė įgyvendinimo priežiūros taryba, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, VšĮ „Visuomenės harmonizavimo parkas“. Šventės metu buvo pristatytas aprašomas projektas. Projekto vadovė ir projekto administratorė 2011 m. lapkričio 4 d. dalyvavo apskritojo stalo diskusijose su Vilniaus m., Vilniaus r., Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės savivaldybių atstovais, per kurias pristatė savo pastebėjimus apie savivaldos institucijų, šeimų ir NVO bendradarbiavimą, atsiskleidusį projekto vykdymo metu. Projekto trukmė: 2011 m. birželis - gruodis. Darbuotojai, dalyvavę projekto įgyvendinime: 7, iš kurių 4 ekspertai - susitikimų (diskusijų) su šeimomis moderatoriai (iš jų 1 socialinė darbuotoja ir 1 psichologas) ir 3 administracinio personalo darbuotojai. Projekte dalyvavo 103 šeimos: 28 Širvintose 26 Marijampolėje 20 Panevėžyje 29 Vėriškiuose Projekto vertė: 49 780 Lt Organizacijai SOTAS skirtas biudžetas: 17 320 Lt Rėmėjas – SADM 2.2.2. Šeima kiekvienam – priėmimo kultūros ugdymas 2011 m. buvo tęsiamas 2010 m. pradėtas vykdyti pusantrų metų projektas, kurio iniciatorė – Italijos NVO AVSI kartu su dvejomis Italijos asociacijomis (LA PRIMOGENITA INTERNATIONAL ADOPTION ir AZIONE PER FAMIGLIE NUOVE), turinčiomis įgaliojimus vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje. Prie projekto prisidėjo ir asociacija Famiglie per l‘Accoglienza, o vietiniai partneriai buvo SOTAS ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR SADM. Siekiant kuo didesnio efektyvumo veikla buvo vykdoma įvairiomis kryptimis. Pirmiausia vyko tiesioginis socialinis-ugdomasis darbas su jaunuoliais ir vaikais, kuriems kyla didelė grėsmė būti paliktiems. Buvo

dirbama su 310 vaikų ir jaunuolių iš socialinės rizikos grupių šeimų ir globos namų iš Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Panevėžio ir Utenos miestų ir rajonų. Taip pat vyko darbas su 50 namų ūkių, sudarytų iš vienišų motinų ir jaunų tėvų, susidūrusių su sunkumais dėl tėvystės įgūdžių trūkumo, apie 20 šeimų, žengiančių globos keliu, buvo vykdoma ir naujų globėjų šeimų paieška. Galiausiai buvo dirbama ir su 50 socialinių darbuotojų iš trijų Lietuvos apskričių (Vilniaus, Utenos ir Alytaus), skatinant juos daugiau gilintis į darbą su biologinėmis šeimomis ir su vaikais, kurie turi būti globojami šeimose. SOTAS specialistai, dirbantys su šeimomis, parengė socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „Pagalba šeimai: socialinės intervencijos metodai“. Mokymų temos: pagalbos vaiko šeimai samprata; šeimos pažinimas ir vertinimas; socialinio darbuotojo įgalinimas: darbuotojo poreikiai ir darbo motyvacija. Programos tikslinė grupė – socialiniai darbuotojai, dirbantys vaikų globos įstaigose, vaikų teisių apsaugos skyriuose, bei socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialiai pažeistomis, socialinės rizikos šeimomis ir su socialiai remtinais asmenimis ir šeimomis. Įgyvendinant projektą nemažas dėmesys buvo skiriamas bendruomeninių iniciatyvų vaikams bei jaunimui plėtojimui ir glaudžiam bendradarbiavimui su vietinėmis institucijomis. Šis projektas bent iš dalies rėmė didžiąją dalį organizacijos SOTAS veiklų, didindamas jų kryptingumą ir pagalbos šeimoms bei vaikams kompleksiškumą. Projekto vertė: 479 732 Lt 2011 m. (sausio - rugpjūčio mėn.) biudžetas: 209 684 Lt Rėmėjas – Italijos Tarptautinio įvaikinimo komisija 2.2.3. Vaikų globos šeimoje skatinimo projektas Mano namai yra tavo namai SOTAS patirtis rodo, jog per globojančių šeimų dalijimąsi asmenine patirtimi žmonės atranda ir savo troškimą globoti, pažadinamas poreikis tokią patirtį išgyventi ir savo šeimoje. Dėl to labai svarbu gyvai susitikti su žmonėmis ir kalbėtis apie tai, kas yra globa ir kito žmogaus priėmimas. Šio projekto metu 2011 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais įvyko 6 susitikimai - diskusijos šeimų bendruomenėse Vilniaus mieste: su organizacijos SOTAS, Pal.J.Matulaitčio parapijos, Šv.Jono, Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos, Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčios, Dievo gailestingumo šventovės šeimų bendruomenėmis. Susitikimų tikslas – vaiko globos ir priėmimo kultūros sklaida ir naujų globėjų paieška. Susitikimų metu vyko globojančių šeimų liudijimai, buvo rodomas rež. Emmanuel Exitu filmas „Mano namai yra tavo namai“ (Italija), kuriame italų šeimos, susibūrusios į Famiglie per l’accoclienza (Priimančių šeimų) asociaciją, pasakoja savo globos patirtis, kalba apie kito žmogaus priėmimo iššūkį. Po filmo – atsakymai į klausimus, diskusija. Šeimos iš Lietuvos ir filme rodytos italų šeimos, priėmusios globai giminystės ryšiais nesusijusius vaikus, buvo visiškai paprastos, „normalios“ šeimos, kurios paneigė mitą, kad priimti į savo šeimą gali tik kažkokios išskirtinės šeimos ar specialistai. Projektas pasibaigė vasarį suorganizuota konferencija „Vaiko globa šeimoje: galimybė atrasti savo kelią“, į kurią, net ir spaudžiant šalčiui, atėjo apie 90 žmonių. Renginyje dalyvavo jau globojančios ir apie globą dar tik mąstančios šeimos, įvairių institucijų atstovai, paskaitą apie asmenį kaip dovaną skaitė doc. dr. Irena Eglė Laumenskaitė. Projektą vykdė socialinė darbuotoja ir psichologas įstaigoje atsakinga už darbą su šeimomis ir įtėvių bei globėjų paruošimą. Biudžetas: 17 510 Lt Rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė (12 000 Lt), organizacijos SOTAS lėšos (5 510 Lt) 2.2.4. Įtėvių ir globėjų mokymai 2008-aisiais pradėtas projektas Būsimųjų įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimas ir jiems skirtų paslaugų plėtotė Vilniaus mieste pagal PRIDE programą nenutrūko ir 2011-aisiais. Mokymuose (2 grupėse) dalyvavo 7 būsimų įtėvių šeimos (13 asmenų) ir 8 būsimų globėjų šeimos (8 asmenys). Visiškai

parengtos 7 įtėvių šeimos (13 asmenų), iš jų 1 išvada neigiama, ir 6 globėjų šeimos (8 asmenys). (Vienai globėjų šeimai (1 asmuo) išvada neparengta, nes globėja dėl su darbu susijusių priežasčių negalėjo atlikti papildomų užduočių ir skirti laiko individualiems susitikimams. Kitai globėjų šeimai (vienas asmuo) išvada neparengta, nes globėja nepateikė išvadai užbaigti reikalingų duomenų.) Dvejoms globėjų šeimoms ir dvejoms įtėvių šeimoms parengtos teigiamos išvados, nors jos ir nelankė mokymų, kurie jiems dėl jų situacijos nebuvo privalomi (viena iš jų siekė globoti antrą vaiką, kitoje šeimoje vyras siekė globoti savo mirusios žmonos vaiką, kurį augina nuo kūdikystės, o įtėviai siekė įvaikinti po antrą vaiką). Taip pat buvo suteiktos konsultacijos ir psichologinio pobūdžio palaikymas 8 jau įvaikinusioms ir globojančioms šeimoms, buvo skatinama jų savitarpio pagalba per savigalbos grupės susitikimus (per projekto laikotarpį įvyko 6 susitikimai). Mokymų metu buvo ugdomas dalyvių požiūris į globą. Dėka to didėjo įvaikinimo/globos reikšmės vaikui supratimas, bendradarbiavimo šeimoje ir su specialistais svarbos suvokimas, gilėjo į vaiko poreikius orientuota pozicija, mokymų metu dalyviai geriau pažino savo gebėjimus ir poreikius, savo motyvaciją įvaikinti ar globoti. Padidėjo dalyvių informuotumas apie įvaikinimą ir globą. Jie pradėjo geriau suprasti vaiko situaciją, jo istorijos, biologinių tėvų ir giminės reikšmę vaiko tolimesnei raidai, gavo daugiau žinių apie vaiko patirtis, netektis, poreikius, o tai šeimoms padėjo geriau suprasti pagalbos vaikui poreikį, meilės, kantrybės būtinybę, t.y. padėti vaikui gyti, nekeliant nepagrįstų lūkesčių. Mokymų dalyviai suprato kaip mokėjimas pozityviai išgyventi savo netektis gali padėti vaikui išmokti gyventi pilnavertį gyvenimą, kad ir paženklintą netektimis. Po mokymų sustiprėjo dalyvių pasitikėjimas savimi. Pasitaikė atvejų, kai šeimos, iš pradžių norėjusios įvaikinti ar globoti jaunesnius vaikus, į savo šeimas sutiko priimti kiek vyresnius. Buvo tobulinama ir PRIDE mokymus vedančių specialistų kvalifikacija. Jie dalyvavo PRIDE mokytojų tęstiniuose mokymuose, supervizijose, seminaruose, konferencijose, organizuotuose SADM, Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Seimo socialinių reikalų komiteto ir kitų Lietuvos ir užsienio institucijų bei NVO. VšĮ SOTAS tęsė bendradarbiavimą su Vilniaus m. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojais, rengė įvairius susitikimus su globą ir įvaikinimą kuruojančiais specialistais. Projekto dalyvių amžiaus vidurkis: Globėjų (rūpintojų ): ~43 m. Įvaikintojų: ~34 m. Pageidaujamų globoti (rūpinti) vaikų amžiaus vidurkis: iki 5 m. (globėjų šeimose, gyvenančių globotinių amžius svyruoja nuo 3 iki16 m.) Pageidaujamų įvaikinti vaikų amžiaus vidurkis: 2,5 m. (2010 m. jis buvo 1,5 m.) Mokymus vedė 2 atestuoti programos PRIDE mokytojai (organizacijos SOTAS psichologas ir socialinė darbuotoja). Projekto vertė: 44 924 Lt Rėmėjas – SADM (21 100 Lt), projekto Šeima kiekvienam – priėmimo kultūros ugdymas, organizacijos SOTAS lėšos (23 824 Lt) 2.3. Tarptautinis įvaikinimas Nuo 2004m. SOTAS yra oficialus įgaliotas Italijos nevyriausybinės organizacijos AVSI atstovas vykdant tarptautinio įvaikinimo veiklą Lietuvoje: atstovauja Italijos piliečių šeimas, palydi ir padeda joms įvaikinimo proceso mūsų šalyje metu. Kadangi 2009 m. spalio mėn. buvo pratęstas įgaliojimas veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje dar trejiems metams, AVSI ir toliau dirbo su šeimomis, kurios kreipėsi su prašymu įvaikinti Lietuvoje, ruošė būsimuosius įtėvius palydėdama ir paremdama juos, kol jie laukė pasiūlymo įvaikinti, dirbo tiek su šeimomis, kurios dar neįtrauktos į sąrašą, tiek su šeimomis, kurios jau anksčiau buvo įtrauktos į užsienio piliečių, pageidaujančių įvaikinti Lietuvoje, sąrašą. Šeimų paruošimas, mūsų suvokimu, yra pamatinis veiksnys formuojantis naujai šeimai.

AVSI, vadovaudamasi savo darbo principais, toliau nuosekliai ir išsamiai ruošė šeimas, kad šios būtų sąmoningos ir sugebėtų būti realus išteklius tėvų globos netekusiems vaikams iš Lietuvos. 2011 m., kaip ir ankstesniais metais, jungtinė AVSI darbuotojų komanda ir atskirų būstinių darbuotojų grupės skyrė ypatingą dėmesį ir dėjo daug pastangų darbui su šeimomis, kad ruoštų jas priimti vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, vyresnius vaikus, brolių bei seserų grupes. Šiuo tikslu buvo organizuojami parengiamieji orientaciniai mokymai ir buvo vykdomas individualus darbas su šeimomis. 2011 m. AVSI, pasiekusi tikslą, išsikeltą ankstesniais metais, sumažinti sąraše esančių šeimų skaičių, priėmė ribotą skaičių šeimų, prašančių įvaikinti Lietuvoje, stengdamasi, kad šeimų prašymas būtų pakankamai platus ir atitiktų vaikų, dabar siūlomų tarptautiniam įvaikinimui Lietuvoje, poreikius. 2011 m. AVSI darbuotojų komanda ir toliau skyrė ypatingą dėmesį šeimų palydėjimui po įvaikinimo tiek, kiek tai susiję su periodinių grįžtamosios informacijos ataskaitų pateikimu Valstybės vaiko teisių ir apsaugos tarnybai, tiek su tiesioginiu šeimų palaikymu per individualius ir grupės susitikimus, vaikų stebėjimą ir specifinius specialistų pokalbius. Iki šiol vaikų adaptacija šeimose nesukėlė ypatingų problemų. Visais atvejais buvo stebimas greitas ir teigiamas abipusis prisitaikymas, vaikai lengvai išmoko italų kalbą, adaptavosi įtėvių šeimose ir socialinėje aplinkoje. Šeimos yra labai motyvuotos ir stengiasi gerai atlikti savo pareigas, apskritai yra atviros ir tinkamai reaguoja į pačius sudėtingiausius vaikų adaptacijos ir raidos momentus. Vaikai dažnai turi raidos vėlavimo ir hiperaktyvumo požymių dėl savo praeities išgyvenimų ar dėl to, kad jie yra ilgai gyvenę globos institucijose, todėl reikalauja, jog šeimos nariai nuolat būtų šalia ir gebėtų juos suvaldyti. Labai naudinga buvo AVSI ir Famiglie per l’accoclienza (Priimančių šeimų) asociacijos teikiama savitarpio pagalba, nes per organizuotus susitikimus ir konstruktyvias šeimų diskusijas, kuriose dalyvavo ir specialistai, buvo aptariamos įvairios su įvaikinimu susijusios temos. Daugelis šeimų užmezgė draugiškus tarpusavio ryšius, o tai ne tik yra naudinga parama suaugusiems, bet ir džiaugsminga bei maloni patirtis vaikams, kurie gauna teigiamą paskatinimą susitikti su iš tos pačios šalies kilusiais bendraamžiais. 2011 m. buvo įtrauktos į įvaikinti Lietuvoje norinčių šeimų sąrašą 7 šeimos. Iš sąrašo buvo išbrauktos 3 šeimos, kurios atsiėmė iš mūsų asociacijos savo prašymus įvaikinti dėl ilgo laukimo ir dėl asmeninių priežasčių. Dažniausiai pasiūlyti įvaikinti vaikai buvo 7-11 metų amžiaus. Apie pusę vaikų buvo su specialiaisiais poreikiais. Tai reiškia, kad jie atitiko nors vieną iš šių nurodytų požymių: - vaikai, turintys sunkiai išgydomų ar nepagydomų sveikatos sutrikimų, kuriuos patvirtina gydymo ar medicinos įstaigų išduotos vaiko sveikatos pažymos ir vaiko globėjo užpildyta pažyma; - vyresni nei 8 metų vaikai; - ne mažiau kaip trijų brolių, seserų, siūlomų įvaikinti kartu, grupė; - vaikai, turintys glaudžius ryšius su broliais ir seserimis, nesutinkančiais arba negalinčiais būti įvaikintais kartu. 2011 m. 19 šeimų, lydimų organizacijos AVSI, įvaikino 27 vaikus, iš jų - 18 berniukų ir 9 mergaites. Iš šių 19 įvaikinimų 16 buvo pagal vaikų su specialiaisiais poreikiais programą (16 šeimų, 23 vaikai) ir 3 procedūros įprastine tvarka (3 šeimos, 4 vaikai, kurių amžius 6-11 m.). Vieną mergaitę įvaikino šeima, kuri 2006 m. jau buvo įvaikinusi jos seserį ir brolį. Už AVSI įgalioto atstovo Lietuvoje teikiamas paslaugas atstovui sumoka įgaliojanti Italijos institucija, kuriai sumoka šeima. AVSI kiekvienos besivaikinančios šeimos išlaidoms Lietuvoje per du kartus perveda organizacijai SOTAS nustatytą 5 870 Lt (1700 eurų) sumą, skirtą procedūrai užsienyje atlikti. Pasibaigus procedūrai, suskaičiuojama permoka arba nepriemoka. Esant nepriemokai, AVSI perveda trūkstamą sumą. Permokos atveju, SOTAS grąžina AVSI nepanaudotas lėšas. Įgaliotam AVSI atstovui Lietuvoje – organizacijai SOTAS – AVSI pagal 2011 m. bendradarbiavimo sutartį už stabilios AVSI atstovavimo būstinės Lietuvoje suteikimo paslaugą 2011 m. sumokėjo 5 400 eurų (18 645 Lt). Kaip numatyta sutartyje, SOTAS užtikrina stabilią AVSI atstovavimo buveinę Lietuvos teritorijoje, naudodamas atitinkamą dalį biuro struktūros ir biuro įrangos, kurią paprastai naudoja savo institucinėje veikloje. Taigi, šios lėšos yra skirtos apmokėti daliai biuro nuomos bei komunalinių mokesčių, telefono

išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, bendroms biuro išlaidoms bei apmokėti buhalterio-administratoriaus paslaugas. Atskirai yra apmokama už paslaugas būsimųjų įtėvių atžvilgiu, susijusias su referento užsienyje funkcijomis ir pareigomis (referentės, vertėjos žodžiu, psichologo paslaugas, kai jos nesusijusios su konkrečia šeima, atstovavimo išlaidos (išlaidos, susijusios su įvaikinimu, bet nepriskiriamos kuriai nors konkrečiai šeimai), išlaidos, skirtos darbo priemonėms įsigyti ir darbuotojų mokymams ar supervizijoms). 2011 m. už 19 procedūrų buvo gauta 22 800 Lt (po 1 200 Lt už procedūrą). 2.4. Parama per atstumą 2002 m. kartu su AVSI buvo pradėtas įgyvendinti projektas Parama per atstumą, kuris 2011-ųjų rugpjūčio pasibaigė. Tikimasi, kad 2012 m. projektą bus galima pratęsti. Projekto pagrindinis tikslas – vaikų gyvenimo kokybės gerinimas, tenkinant jų socialinius, psichologinius ir esminius materialinius poreikius. Įgyvendinimo principas remiasi ne tik teikiama materialine pagalba, bet ir ryšio užmezgimu tarp vaiko ir jo rėmėjo (pavienio asmens, šeimos, mokyklos klasės, darbuotojų kolektyvo ir pan.). Jie bendrauja laiškais, siunčia vieni kitiems savo nuotraukas, sveikinimus švenčių proga. Projekto vadovas Lietuvoje nuolatos domisi vaiko situacija, jį lanko, bendrauja su juo besirūpinančiais žmonėmis. Daugiau apie projektą www.sotas.org/parama-per-atstuma/. Finansinę ir socialinę-edukacinę paramą iš italų šeimų 2011 m. gavo 95 vaikai iš: - materialinių sunkumų turinčių šeimų, su kuriomis SOTAS darbuotojai bendrauja tiesiogiai; - Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos; - Vilniaus „Rasos“ pagrindinės mokyklos; - Vilniaus Caritas vaikų dienos centro; - Paparčių (Kaišiadorių raj.) šv. Juozapo laikinosios vaikų globos namų; - Jūratės ir Eugenijaus Keraminų Šv. Teresės globos šeimyninės vaikų sodybos Utenoje. 2011 m. iš rėmėjų gauta 174 096 Lt, iš kurių vaikams skirta 150 904 Lt, o projekto administravimui Lietuvoje (projekto koordinatorei, buhalterei, patalpų nuomai ir telefono sąskaitoms apmokėti) – 23 192 Lt. 2.5. Tarptautiniai projektai 2.5.1. Daugiaregioninė partnerystė mokyklos palikimo prevencijai vykdyti 2010 m. SOTAS pradėjo dalyvauti kaip partneris trijų metų projekte, kurio tikslas – skatinti vaikų, kuriems kilusi grėsmė iškristi iš švietimo sistemos, užimtumą, bendradarbiaujant įvairiomis vietinėmis ir užsienio (Lietuvos ir Italijos) NVO ir Valstybinėmis švietimo institucijoms. Projektu taip pat skatinama gerosios patirties sklaida neformaliojo švietimo srityje. Projektas finansuojamas Europos Socialinio fondo agentūros Rumunijoje. Iniciatorius – Rumunijos NVO Fundatia Dezvoltarea Popoarelor. 2011 m. SOTAS ekspertai ir toliau dalyvavo periodiškuose susitikimuose - diskusijose Rumunijoje, o kovo mėn. buvo surengtas Rumunijos institucijų vizitas Lietuvoje. Be susipažinimo su organizacijos SOTAS veikla, buvo aplankyti keli Vilniuje veikiantys vaikų dienos centrai, susitikta su SADM Vaikų ir jaunimo skyriaus, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro ir Vilniaus savivaldybės švietimo skyriaus atstovais, kurie papasakojo apie Lietuvoje veikiančią neformaliojo ugdymo sistemą ir pasidalijo patirtimi bei įžvalgomis, kaip būtų galima pagerinti esamą situaciją. Projekto vertė: 10 mln. Lt 2011 m. organizacijai SOTAS skirta 49 652 Lt Rėmėjas – Europos Socialinio fondo agentūra Rumunijoje

2.5.2. Nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo vystymosi procese (Non-State Actors and Local Authorities in Development) Tai nuo 2009 m. vykdytas Europos Sąjungos finansuojamas trijų metų trukmės projektas, kuriame buvo bendradarbiaujama ir dalijamasi gerąja patirtimi tarp nevyriausybinių organizacijų iš šešių skirtingų Europos sąjungos valstybių: AVSI (Italija), CESAL (Ispanija), VIDA (Portugalija), SOTAS (Lietuva), AVSI POLSKA (Lenkija) ir FDP (Rumunija). Projekto tikslas – skatinti vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumą ir dalintis gerąja patirtimi europiniu lygiu.

Kasmet gruodžio mėnesį pareiškėjas – organizacija AVSI – rengė susitikimų savaitę Milane (Italijoje). 2011 m. buvo kalbama apie besikeičiantį kontekstą, kuriame organizacijos AVSI partnerių tinklui priklausančios NVO vykdo projektus, diskutuojama, kaip reaguoti į iššūkius – sumažėjusią paramą, didelę konkurenciją, kaip prisitaikyti prie rėmėjų reikalavimų, kad būtų gautas finansavimas, ir tuo pačiu išlaikyti organizacijų identitetą, buvo dalijamasi įvairių projektų patirtimi.

Projekto vertė: 1 553 760 Lt 2011 m. projekto lėšomis buvo suorganizuota susitikimų savaitė Milane. Rėmėjas – Europos Komisija

Socialinės tarnystės savanoriai

Kalvarijų g. 159 LT-08313 Vilnius

8 5 2121453 sotas.vilnius@sotas.org

www.sotas.org AB SEB bankas LT72 7044 0600 0628 3529