„GLOBALIOS LIETUVOS“ – UŽSIENIO LIETUVIŲ ĮSITRAUKIMO Į VALSTYBĖS GYVENIMĄ – KŪRIMO 2011–2019 M. PROGRAMOS TARPINTITUCINIO VEIKLOS PLANO

ĮGYVENDINIMAS 2014 M.

„Globalios Lietuvos“ idėja grįsta suvokimu, kad esame viena Lietuvos tauta ir kiekvienas motyvuotas lietuvis ar su Lietuva save siejantis asmuo yra svarbus ir reikalingas Lietuvai, nesvarbu, kur jis dirbtų ir gyventų, kiekvienas savo žiniomis, idėjomis ir patirtimi gali prisidėti prie valstybės ir visuomenės pažangos.

Ši idėja įtvirtinta Globalios Lietuvos – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 m. programoje (toliau – Programa), kuria siekiama palaikyti ryšius su užsienio lietuviais bei sutelkti Lietuvos diasporą Lietuvos valstybei stiprinti ir jos vardui garsinti.

Programa pradėta įgyvendinti 2012 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1219 patvirtinus Programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą (toliau – Globalios Lietuvos TVP) ir sukūrus institucinę sąrangą, leidusią įtraukti į veiklą „arčiausiai“ užsienio lietuvių esančias Lietuvos diplomatines atstovybes. Globalios Lietuvos TVP, atsižvelgiant į Finansų ministerijos institucijoms pateiktus maksimaliuosius asignavimus, yra kasmet derinamas su dalyvaujančiomis institucijomis, tikslinamas ir teikiamas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Kadangi Programai įgyvendinti nėra skiriamas atskiras finansavimas, įgyvendinančios institucijos, kasmet, tvirtindamos metinius biudžetus, dalį asignavimų numato Programos įgyvendinimui.

Trečiaisiais programos įgyvendinimo metais aštuonios institucijos, vykdydamos Vyriausybės nutarimu patvirtintą 2014–2016 m. Globalios Lietuvos TVP, skyrė 9 765,9 tūkst. litų (1 pav.) (lyginant su pirmaisiais programos įgyvendinimo metais, panaudota 1 065,9 tūkst. litų daugiau). Nors stebima institucijų skiriamų asignavimų didėjimo tendencija, tačiau dar svarbiau, kad įgyvendinant programą sustiprinti Lietuvos institucijų ir diplomatinių atstovybių partnerystės ryšiai su užsienio lietuvių organizacijomis, skirtas dar didesnis dėmesys lituanistiniam švietimui ir išsiplėtė kontaktų bei partnerysčių ratas. Didžiąją Programos įgyvendinimui skiriamų asignavimų dalį sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos (2014 m. – 65%), Užsienio reikalų ministerijos (2014 – 11%) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos asignavimai (2014 m. – 18%).

1 pav. 2014 m. skirtų asignavimų dalis pagal institucijas

ŠMM65,2%

SADM2%

URM 10,6%

KM2,6%

ŪM0,5%

LRT18,4%

LVAT0,2%

LSD0,5%

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) – 6384 tūkst. LtSocialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) – 193,4 tūkst. LtUžsienio reikalų ministerija (URM) – 1025,5 tūkst. Lt Kultūros ministerija (KM) – 248,6 tūkst. LtŪkio ministerija (ŪM) – 48,9 tūkst. LtLietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) – 1803,4 tūkst. LtLietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (LVAT) – 16 tūkst. Lt Lietuvos statistikos departamentas (LSD) – 46,1 tūkst. Lt

PAGRINDINĖS PROGRAMOS VEIKLOS KRYPTYS

Įgyvendinant Programą, atsižvelgiama į globalizacijos iššūkius ir į skirtingus diasporos poreikius. Siekiant sutelkti Lietuvos diasporą valstybei stiprinti ir jos vardui garsinti yra numatytos dvi pagrindinės veiklos kryptys: stiprinamos užsienio lietuvių bendruomenės ir organizacijos, sudarant galimybes mokytis lietuvių kalbos, išlaikyti tautiškumą, nes tik gerai organizuotos, pripažintos buvimo šalyje, turinčios nepriklausomą finansavimo pagrindą ir vadovaudamosi aiškiais tikslais jos gali suburti užsienio lietuvius, atstovauti jų teisėtus interesus ir įgyvendinti visai valstybei ir užsienio lietuviams svarbius projektus; stiprinami ryšiai su užsienio lietuvių profesionalais - asmenimis, turinčiais laimėjimus profesinėje srityje, pripažintais ir įtakingais savo buvimo šalyje ir galinčiais labai konkrečiais projektais prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo, investicijų pritraukimo, profesinės mentorystės projektų, konsultavimo, Lietuvos konkurencingumo didinimo.

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS - PROGRAMOS KOORDINATORĖS - VEIKLAMinisterija, koordinuodama „Globalios Lietuvos“ tarpinstitucinį veiklos planą ir pagal

kompetenciją įgyvendindama jai priskirtas priemones, stiprino ryšius su užsienio lietuviais, jų organizacijomis, stiprino jų organizacinius gebėjimus ir rėmė veiklą, skirtą bendruomeniškumui, tautiškumui ir lietuvybei išsaugoti, rūpinosi kultūros darbuotojų darbo organizavimu užsienio lietuvių bendruomenėse, sutelkė Lietuvos institucijas bendrai veiklai su užsienio lietuviais ir skatino užsienio lietuvius palaikyti ryšius su gyvenamosios šalies valdžios institucijomis. Taip pat skatino bendruomenių bendradarbiavimą su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo, Kazickų fondais ir kitomis organizacijomis užsitikrinant nepriklausomą veiklos finansavimo pagrindą. Ministerija:

parengė ir suderino su dalyvaujančiomis institucijomis 2015–2017 m. „Globalios Lietuvos“ TVP, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (2015 m. skiriamas 3 716 695 eurų (12 833 tūkst. Lt) finansavimas, iš jų ŠMM dalis – 2 615 269 eurų (70,4 proc.), LRT – 579 240 eurų (15,6 proc.), URM – 326 403 eurų (9 proc.), KM – 119 323 eurų (3,2 proc.);

stiprino užsienio lietuvių, tarp jų ir jaunimo, organizacijas ir jų organizacinius gebėjimus, padėjo užsienyje gyvenantiems lietuviams išsaugoti lietuviškąjį tapatumą – finansavo 118 bendrų diplomatinių atstovybių ir užsienio lietuvių organizacijų projektų, 95 užsienio lietuvių organizacijų projektus ir 10 Lietuvoje registruotų asociacijų ir viešųjų įstaigų projektų, iš viso – 223 projektus, skirta 625,4 tūkst. Lt. Pagal regionus, didesnė projektinio finansavimo dalis tenka Europos valstybėms ir kaimyniniams kraštams (2 pav.). Išnaudojant Informacijos ir viešųjų ryšių departamento patirtį, surengta 14 Lietuvos pristatymo ir teigiamo įvaizdžio formavimo užsienyje projektų ir iniciatyvų, kuriuos įgyvendinant dalyvauja Lietuvos diaspora ir Lietuvos draugai;

2 pav. ULO ir DA projektų finansavimas pagal regionus projektinei veiklai

telkė užsienio lietuvių profesionalus – tai dažnai lietuvių bendruomenei etniškumo principu nepriklausantys, tačiau profesinėje srityje daug pasiekę, savo buvimo šalyje pripažinti ir įtakingi asmenys. Vykdant šią veiklą, buvo įgyvendinti ir remiami tokie projektai

kaip „Globalios Lietuvos apdovanojimai“, kurių metu LR prezidentūroje pagerbiami diasporos profesionalai, diasporos verslo profesionalus sutelkiantis „Pasaulio Lietuvių ekonomikos forumas“, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių kūrėjų partnerystę sustiprinantys projektai „Migruojantys paukščiai“ ir muzikos festivalis „Sugrįžimai“, „Kino pavasario“ programa „Lietuviai svetur“, pristatanti užsienyje kuriančius ir Lietuvos vardą garsinančius lietuvius ir lietuvių kilmės kūrėjus, profesinės mentorystės tradicijas skatinantis organizacijos „Globalios Lietuvos Lyderiai“ įgyvendinamas projektas „LT Big brother“, organizuotas seminaras – diskusija „Parlamentinė biblioteka valstybės informacijos politikos kontekste“, kuriame patirtimi kaip efektyviai teikti informaciją valstybės politikos formuotojams dalijosi Amerikos lietuvė, etnologė E. Bradūnaitė, anksčiau dirbusi JAV Kongreso bibliotekoje. Lietuvos savivaldybės buvo skatinamos aktyviau bendradarbiauti su užsienyje gyvenančiais iškiliais kraštiečiais ir į savivaldybių darbą įtraukti užsienio lietuvių stažuočių programos „Kurk Lietuvai“ dalyvius.;

siekiant apjungti užsienio lietuvius į bendrą komunikacinę erdvę, teikti jiems informaciją ir kartu dalintis tautiškumą ir lietuvybę stiprinančiomis idėjomis ir sėkmės istorijomis, toliau buvo plečiami socialiniai užsienio lietuvių tinklai. Užsienio lietuvių departamento 2013 m. sukurta ir administruojama socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „Globalus tinklas Lietuvai - Global Lithuania Network“ sparčiai populiarėja tarp užsienio lietuvių. Per metus nuolatinių paskyros sekėjų skaičius išaugo daugiau kaip 2 kartus: 2013 m. gruodžio mėnesį buvo 1200 nuolatinių sekėjų, o 2014 m. pabaigoje 3000 nuolatinių sekėjų, gyvenančių 47 pasaulio valstybėse. Kas savaitę profilį peržiūri 8000 – 14000 lankytojų;

siekiant geriau atliepti užsienio lietuvių poreikius, atlikta užsienio lietuvių nuomonės apklausa. 2014 m. atliktas tyrimas aiškiai parodė, kad lietuvybės išlaikymas yra svarbus keturiems iš penkių užsienio lietuvių, o sprendžiant dėl galimo grįžimo į Lietuvą ne mažiau nei ekonomika svarbus psichologinis klimatas, didesnė tolerancija, pagarba žmogui. Apklausa parodė, kad užsienio lietuvių, manančių, jog sąlygos išlaikyti lietuvybę ir tautiškumą užsienyje pagerėjo, padidėjo nuo 21,6 proc. 2012 m. iki 28 proc. 2014 m. Absoliučiai daugumai užsienio lietuvių (88%) lietuvybės išlaikymas yra svarbus.

KITŲ PROGRAMĄ ĮGYVENDINANČIŲ INSTITUCIJŲ VEIKLOS SRITYSŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA ir LIETUVOS MOKSLO TARYBA: remia formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų užsienyje veiklą švietimo srityje, organizuoja vasaros stovyklas užsienio lietuvių vaikams, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarus, kuria plačiai prieinamą modulinę mokymosi aplinką, stiprina Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių mokslininkų ryšius, skatina užsienio lietuvių studijas Lietuvoje (6-iose lietuviškose formaliojo ugdymo įstaigose užsienyje dirbo 52 mokytojai siųsti iš Lietuvos, 38-iose neformaliojo ugdymo įstaigose Rusijoje (tarp jų ir Kaliningrado srityje), Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gruzijoje ir Ukrainoje dirbo 38 mokytojai iš Lietuvos. Įvykdytas užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo projektų konkursas. Finansuoti 87 projektai iš 23 kraštų iš viso jiems skiriant virš 581.1tūkst. Lt. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu skirtos keturios mokslo premijos užsienio lietuviams mokslininkams už aukšto tarptautinio lygio mokslo pasiekimus. 13 mokslininkų atvyko skaityti paskaitų ir vesti seminarų (jų ciklų), 5 – atlikti mokslinių tyrimų, 2 – dalyvauti doktorantūros procese.LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA: gerina internetu transliuojamų LRT programų perdavimo kokybę, rengia specialias televizijos ir radijo laidas apie Lietuvą užsienio lietuviams ir Lietuvai apie užsienio lietuvių organizacijas, taip pat plečia televizijos kanalo „LRT Lituanica“ transliavimo per palydovus tinklą: LRT Lituanica transliuojama per 2 palydovus Europai ir Šiaurės Amerikai 24 val./parą.SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA: kartu su Jaunimo reikalų departamentu teikia užsienio lietuviams aktualią informaciją socialinės apsaugos, gyvenimo ir darbo Lietuvoje klausimais (išleistas internetinis leidinys „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“, kuriame susistemintai pateikta informacija apie darbą, verslo pradžią, mokesčius, socialines garantijas, sveikatos apsaugą, socialinį būstą, švietimą, jaunimo politiką, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, asmens dokumentus, taip pat teisinė informacija), užtikrina psichologinių konsultacijų teikimą emigracijos paliestiems asmenims, remia užsienio lietuvių jaunimo organizacijų veiklą ir jų mokymus (Užsienio lietuvių jaunimo organizacijų veiklos 2014 m. finansavimo konkursui skirta 100 tūkst. Lt: finansuota organizacijos „Lietuvos skautija“ įgyvendinama programa „Skautiškas

tiltas tarp Lietuvos ir išeivijos“ ir Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos Lietuvoje įgyvendinama programa „Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos stiprinimas 2014“).LIETUVOS VYRIAUSIOJO ARCHYVARO TARNYBA: koordinuoja užsienio lietuvių archyvų tvarkymą ir integruoja juos į informacinę erdvę (LVAT darbuotojai identifikavo ir į informacinę erdvę integravo 31 užsienio lietuvių saugomų dokumentų rinkinį, teikė konsultacijas užsienio lietuvių organizacijų archyvų specialistams).LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTAS: rengia ir sistemina informaciją apie užsienio valstybėse nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio lietuvių skaičių (remiantis paskutinio pasaulio valstybių gyventojų surašymo duomenimis ir atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamentui kitų valstybių atitinkamų institucijų pateiktą informaciją, paskelbta statistinė informacija oficialiosios statistikos portale apie užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių skaičių, parengtas lankstinukas „Lietuviai pasaulyje“, organizuota spaudos konferencija.).SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA: teikia aktualią informaciją sveikatos apsaugos klausimais.ŪKIO MINISTERIJA (IR VALSTYBINIS TURIZMO DEPARTAMENTAS): kartu su ICC Lietuva ir Užsienio reikalų ministerija organizuoja Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą, kuria verslo profesionalų tinklą (kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ ir „Globalios Lietuvos Lyderiais“), skleidžia informaciją apie verslo bendradarbiavimo galimybes, organizuoja Lietuvos pristatymo užsienyje renginius, leidžia informacinę medžiagą apie Lietuvą, skatina užsienio lietuvius stažuotis Lietuvoje kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ koordinuodama programą „Kurk Lietuvai“. 2014 m. „Kurk Lietuvai“ sėkmingai išplėsta į Lietuvos savivaldybes.KULTŪROS MINISTERIJA: per kultūros atašė tinklą organizuoja „Globalios Lietuvos“ idėjai populiarinti skirtus kultūros renginius, prisideda rengiant bendrus Lietuvos ir užsienio lietuvių kūrėjų projektus, renka informaciją apie Lietuvos kūrėjus užsienyje, organizuoja Lietuvos pristatymo užsienyje projektus ir iniciatyvas, leidžia ir nemokamai per kultūros atašė tinklą užsienio lietuvių organizacijoms platina informacinę medžiagą apie Lietuvos kultūrą, taip pat rengia teisės aktus, įgalinančius užsienio lietuvių organizacijas teikti projektus, skirtus kultūros paveldo objektam išsaugoti, ir gauti dalinį finansavimą (sukurtas video blogas www.thedeepsplash.com, kuriame publikuojama informacija apie užsienio šalyse gyvenančius lietuvių menininkus. Tvarkytos K. Donelaičio atminties vietos ir kt., sudarytos sąlygos nuo 2015 m. kreiptis Lietuvoje registruotoms organizacijoms, kurių partneriais gali būti užsienio lietuvių organizacijos, į Kultūros Tarybą dėl „Globalios Lietuvos“ projektų kultūros srityje finansavimo).KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTAS: organizuoja Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. 2014 m. lapkričio mėn. Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Užsienio lietuvių organizacijų kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo konkurso tvarkos aprašas, sudarantis sąlygas nuo 2015 m. užsienio lietuvių organizacijoms kreiptis finansinės paramos sportinei veiklai organizuoti.VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJA IR INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETAS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS (IVPK): atsakingi už balsavimo internetu sistemos sukūrimą ir įdiegimą, užsienio lietuviams skirtos(-ų) atskiros (-ų) rinkimų apygardos(-ų) sukūrimą. IVPK nuo 2014 m. paprašė išbraukti priemones, kurioms kasmet numatydavo ~2 mln. Lt balsavimo internetu informacinei sistemai kurti, iki LR Seimas priims rinkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. Sprendimas priimtas atsižvelgus į ankstesniais metais nepanaudojamus asignavimus, kurie „dirbtinai“ padidindavo biudžetą sukeldami neapgrįstus lūkesčius.