Metodų rinknys

projektui

“Vaikų globos namų auklėtinių integracija į darbo rinką sudarant

sąlygas aktyviai dalyvauti pozityvioje veikloje”

Projekto numeris VP1-1.3-SADM-02-K-01-027

© Torsten Erler

Vertė ir pritaikė R. Škriadaitė

2

Turinys

1.Pedagoginės priežiūros planas ...................................................................................... 3 1.1.Socialinis tinklas .......................................................................................................... 4 1.2.Geneologija ……………………………………….....................................…………. 5 1.3.Resursų analizė ………………………………....................................……………… 6 1.4. Asmeninė ir emocinė situacija …………....................................…………………... 8 1.5. Ypatumai / hipotezės ……………………...................................…………………. 10 1.6.Motyvacija ……………………………....................................…………………….. 10 1.7. Pagalbos plano vykdymas ……………...................................……………………. 11 2.Pavadavimo lapas ......................................................................................................... 12 3. Pagrindiniai dokumentai ir jų priežiūra ................................................................... 13 4. Asmeniniai jaunuolio duomenys ................................................................................ 14 5. Pamainos protokolas ................................................................................................... 15 6. Jaunuolio sutikimas naudoti asmeninius duomenis ................................................. 16 7. Pagalbos plano atnaujinimas ...................................................................................... 17 8. Kolektyvinė konsultacija ............................................................................................. 18 9. Kolektyvinė konsultacija 5 fazėse ............................................................................. 19 10.Atvejo identifikavimas ............................................................................................... 22 11.Atvejo analizavimas stebėjimo modeliu ....................................................................25 12.Ateities metodai ...........................................................................................................26 13. Metodas “grupinė terapija”.......................................................................................27 14. Gyvas paminklas ........................................................................................................29 15. Statula ..........................................................................................................................30 16. Spėliojimas ..................................................................................................................31 17. Interviu/ apklausa .......................................................................................................32 18. Trumpi, nepageidaujami komentarai .......................................................................33 19. Metaforos .....................................................................................................................34 20. Teigiama šalutinė prasmė ..........................................................................................35 21. Dalyvavimas kryžminėje apklausoje ........................................................................36 22. Priešpriešos ieškojimo metodas .................................................................................37 23.Sekmės istorija .............................................................................................................38 24. Kelionė į ateitį .............................................................................................................39 25. Atvejo vaizdavimas ....................................................................................................40 26.Kito požiūrio kėdės .....................................................................................................41 27.Geras patarėjas ...........................................................................................................42 28. Dalyvių atsiliepimai ...................................................................................................43 29.Galimų veiksmų įvardijimas ......................................................................................44 30.Kolektyvinis naujų idėjų svarstymas ........................................................................45 31.Pagrindinio klausimo ieškojimas ..............................................................................46 32.Rolių vaidmenys .........................................................................................................47 33. Vizualiai perteikiama situacija ................................................................................48 34. Statulų naudojimas .................................................................................................. 49 35. Interviu .......................................................................................................................50 36. Metaforos ...................................................................................................................51

3

Pedagoginės priežiūros planas

Kliento vardas: ................................................

Kliento telefono nr.: ................................................

Kiti šeimos nariai: ................................................

................................................

................................................

................................................

Adresas: .................................................

Kiti svarbūs adresai: ................................................. (mokykla, darželis ir kt.) ................................................. Iškeltas pagrindinis tikslas: ................................................

................................................

................................................

Kokiais būdais bus ................................................ siekiama tiklso? ................................................ ................................................

................................................

................................................

Uždaviniai siekiant tikslo Ar artėjama link tikslo? Taip Ne

......................................................................................................................................

......................................................................................................................................

......................................................................................................................................

......................................................................................................................................

......................................................................................................................................

.......................................................................................................................................

.......................................................................................................................................

.......................................................................................................................................

......................................................................................................................................

.......................................................................................................................................

.......................................................................................................................................

4

Socialinis tinklas (asmenys, institucijos ir pan.)

Labai stabilus ryšys ----------------------

Normalus ryšys --------------------------

Dvilypis ryšys ,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,

Bendraujama retai - - - - - - - - - - - - - - -

Bendraujant kyla problemų -.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-

Konfliktiška situacija

5

2. Geneologija

6

3. Resursų analizė

Resursų kontrolė

Asmeniniai resursai:

• Fizinė būklė.

• Protiniai gebėjimai.

• Emocinė būklė.

• Išsilavinimas.

• Asmeninė motyvacija.

• Asmeninė patirtis.

• Tikėjimas.

Socialiniai resursai:

• Ryšys šeimoje.

• Ryšys su giminaičiais.

• Ryšys su kitais asmenimis.

• Naudingi ryšiai.

Materialiniai resursai:

• Finansinė situacija.

• Turtas.

• Gyvenamoji vieta.

• Nuosavas transportas.

Infrastruktūriniai resursai:

• Viešasis transportas.

• Galimybė apsipirkti.

• Pakankama paslaugų pasiūla.

• Galimybė turinigai praleisti laisvalaikį.

• Mokykla ir išsilavinimas.

• Darbo vietos.

• Gyvenamoji aplinka.

• Vietos bendravimui.

7

Asmeniniai resursai Socialiniai resursai Materialiniai resursai Infrastruktūriniai resursai

8

4. Asmeninė ir emocinė situacija Socialinis elgesys Gebėjimas bendrauti Gebėjimas siekti užsibrėžto tiklso Gebėjimas bendradarbiauti Gebėjimas spręsti konfliktus Gebėjimas gauti reikalingą pagalbą Nusikalstamumo dažnis Organizmo pažinimas (kova su ligomis, higiena, mityba, priklausomybės) Gebėjimas gyventi savarankiškai (kas gali pernakvoti, kaip naudoti įvairius prietaisus ir kt.) Gebėjimas dirbti komandoje Kultūra Pasaulėžiūra (religija) Kritinis mąstymas Įstaigų, teikiančių viešąsias paslaugas, žinojimas Laisvalaikis/pomėgiai Ekonominės žinios Susitvarkymas su finansais Pasirūpinimas savimi Gebėjimas dirbti Ateities perspektyvos Ką daryti netekus darbo Realios situacijos suvokimas Finansinis stabilumas (darbas, darbo birža, tėvai) Psichinis stabilumas Priklausomybės Pasitikėjimas savimi Atsparumas krizinėms situacijoms Gebėjimas įveikti nusivylimus Gebėjimas susitvarkyti su konkfliktais Gebėjimas valdyti staigias emocines būsenas (liūdesys, agresija) Sąveika su socializacijos procesais Gebėjimas palaikyti santykius

9

Santrauka: Socialinis elgesys Kultūra

Ekonominės žinios Psichinis stabilumas

10

5. Ypatumai / hipotezės

6. Motyvacija

11

7. Pagalbos plano vykdymas/paruošimas Pagalbos plano tikslų nustatymas (Pagrindinis tikslas Nr. )

.......................................................................................................................................................

.......................................................................................................................................................

..................

Dalinis tikslas (Nr. ) Dalinio tikslo siekimo kriterijai: .......................................................................................................................................................

.......................................................................................................................................................

..................

Pavieniai tikslai/žingsniai Iki kada? Kas? Metodai Pastebėjimai tikslams įgyvendinti

12

Sklandus komandos darbas

Informacija apie pavadavimą mentoriavimo laikotarpiu Kliento vardas: ...................................................

Mentoriaus vardas: .............................................

Nuo ............ iki .............. aš atostogauju (manęs nebus darbo vietoje).

Šiuo laikotarpiu mane pavaduos:

.......................................................................

Susisiekimas telefonu: Įstaiga ....................................................

Mobilusis telefonas ................................

Kolega, kuris mane pavaduoja, yra susipažinęs su visais mūsų užsibrėžtais tikslais bei

uždaviniais, todėl gali padėti išspręsti iškilusias problemas ir yra pasiruošęs įveikti sunkumus.

Pastabos:

13

Pagrindiniai dokumentai ir jų priežiūra

Kiekvienas darbuotojas yra asmeniškai atsakingas už prižiūrimų jaunuolių/vaikų/šeimų

tvarkomus dokumentus.

Dokumentus reikia skirstyti tokia tvarka:

Viršelis segtuvo viduje Asmeniniai duomenys

1. Skyrius Priėmimo dokumentai- sutartys

Sutikimas, atsikraustymo lapas

2. Skyrius Pagalbos plano protokolas,

pagalbos planai

3. Skyrius Bendra komunikacija (susirašinėjimas)

(įrodymas, kam išleisti pinigai)

4. Skyrius Prašymai, dokumentai, pažymos,

sutartys ir kt. 5. Skyrius Kiti dokumentai Visi dokumentai ir aktai turi būti saugomi užrakinamoje spintoje. Dokumentų paėmimas ir

naudojimas ne darbo vietoje galimas tik išskirtiniais atvejais, prieš tai atsiklausus vadovo.

Prieš siunčiant dokumentų kopijas, galvokite apie duomenų apsaugą. Negalima kaupti

asmeninių duomenų be asmens sutikimo. Kaupiami tik tie duomenys, kurie yra būtini.

Pasibaigus projektui, visi aktai ir dokumentai turi būti sutvarkomi ir perduodami saugoti į

archyvą.

Su pilnamečiais asmenimis būtinas raštiškas susitarimas dėl tolimesnio visų dokumentų ir aktų

saugojimo įstaigoje arba privačiai.

14

Asmeniniai jaunuolio duomenys

Asmeniniai duomenys

Jaunuolis Tėvas Motina Globėjas

Vardas

Pavardė

Adresas

Telefono

numeris

Gimimo data

Gimimo vieta

Atsakingas darbuotojas

Mokykla

Mokykla Mokymosi įstaiga Praktikos vieta Pavadinimas

Gatvė

Pašto indeksas

Telefono numeris

Faksas

Auklėtojas

Telefono numeris

Socialinis darbuotojas

Telefono numeris

15

Pamainos protokolas

Data Būdintis darbuotojas Darbo pradžia

Darbo pabaiga

Pastabos

Bendra informacija

Svarbu (paštas, faksas, laiškai)

Svarbūs susitikimai,

kuriuos sutarėme šiandien

Ypatingi įvykiai ir priemonės, kurių

buvo imtasi

Svarbios

informacijos ir susitarimai

Atsiminti kaip tema

komandos susirinkimui

Svarbu kitai

pamainai

Bendri

organizaciniai dalykai

16

Vardas: ....................................... Pavardė: ..................................... Gimimo data: ............................. Adresas: .....................................

SUTIKIMAS

Aš sutinku, kad mano socialinis (ė) darbuotojas (a), .......................................................,

naudotų mano asmeninius ir finansinius duomenis, kurie yra reikalingi įgyvendinant pagalbos

planą.

Tai galėtų būti:

• Savivaldybė.

• Socialinės įstaigos.

• Socialinių paslaugų asociacijos

• Gydytojai

• Vaikų priežiūros įstaigos, mokyklos

Šis sutikimas įgalioja įpareigotą asmenį atlikti reikalingus veiksmus.

Su visomis taisyklėmis ir nurodymais buvau supažindintas (a).

Aš buvau informuotas (a), kad mano/mūsų vaikas, .........................................................., turėtų

būti apdraustas privalomuoju draudimu, kuris padengtų jo arba jam padarytą žalą. Trečių

asmenų padaryta žala nebūtų padengiama.

Man/mums buvo pasiūlyta atrimiausiu metu mano/mūsų vaiką tokiu privalomuoju draudimu

apdrausti, jeigu to dar nepadarėme anksčiau.

Vieta: .............................

Data: ..............................

Parašas: .........................

17

Pagalbos plano atnaujinimas

Pagalbos plano eiga paskutiniu laikotarpiu: Socialinio darbuotojo pasiūlymai, kaip toliau turėtų būti vykdoma veikla: nauji tikslai ir uždaviniai ( kas dar turėtų būti padaryta, kurių tiklsų reikėtų atsisakyti, kuo tai pagrindžiama ir t.t.): Kiti ištekliai: ----------------------------------------------- ------------------------------------------------------- Socialinio darbuotojo parašas Gavėjo parašas

18

Kolektyvinės konsultacijos eiga

(Ištakos: reflektuojanti komanda už vienpusio veidrodžio)

0. Pasiruošimas, atvejo pasirinkimas, konsultantų (patarėjų) paieškos, susitarimas dėl laiko.

1. Atvejo-situacijos pristatymas (3-15 minučių). 2. Pageidavimų formulavimas, klausimai (1 minutė). 3. Klausimų suvokimas ir jų pateikimas kitai pusei (5 minutės). 4. Atvejo plėtojimas (10-40 minučių). 5. Sprendimo ieškojimas (konsultantų-patarėjų komanda) (5-20 minučių). 6. Sprendimas, atvejo rengėjų išvados (3-15 minučių). 7. Užbaigimas (pabaiga).

19

Kolektyvinė konsultacija 5 fazėse Kuomet dalijamasi patirtimi ir problemomis su kolegomis, neišvengiamai prarandama daug laiko nereikšmingoms kalboms bei skundams, kurie neturi nieko bendra su pokalbio tikslu. Siūlomas metodas padeda susikoncentruoti ir nenukrypti nuo temos. Jo tikslas: daugiausiai dviejų valandų laikotarpyje surasti tinkamas sprendimų strategijas kolegos (A) pasiūlytam atvejui. Šio metodo efektyvumą lemia jo konkreti ir griežta tvarka. Dalyvauja: kolega A su savo problema (siūlomu atveju) ir iš 2-5 kitų bendradarbių sudaryta konsultantų (patarėjų) komanda, kuri nėra įtraukta į pristatomą atvejį. → 1 stebėtojas (moderatorius), kuris seka struktūrą, taip pat seka ir laiką. → Tikslas: jums nebus reikalingas atskiras asmuo, kuris seks laiką. 1 fazė: Problemos apibūdinimas - Laikas: 2-5 minutės. - Bendradarbis A: Apibūdinti problemą, ją susiaurinti, galbūt suformuluoti klausimą. - Konsultantų grupė: Klauso, pasižymi svarbiausias mintis. Neteikia klausimų! (likę kolegos) Kaip galimybė: Klausimų (su)rinkimas - Laikas: 15 minučių. - Bendradarbis A: Gali palikti patalpą arba klausyti, tačiau neleidžiama įsiterpti! - Konsultantų grupė: Jeigu konsultantai (patarėjai) yra ne iš tos pačios institucijos arba

problema jiems svetima, tuomet: → Minčių lietaus metodu paruošiami klausimai, kurie padėtų geriau suprasti šį atvejį. 2 fazė: Bendradarbio A apklausa - Laikas: max. 20 minučių. - Bendradarbis A: Atsako į pateiktus klausimus. -Konsultantų grupė: Veda interviu su bendradarbiu A (pateikiami aiškūs klausimai,

nepaliekama vietos interpretacijai!). Galbūt: Užrašomi svarbūs faktai. 3 fazė: Grupė analizuoja atvejį - Laikas: max. 30 minučių. - Bendradarbis A: Klauso ir pasižymi pagrindines mintis. Jokiu būdu nedalyvauja

pokalbyje! -Konsultantų grupė: Grupė aptaria atvejį, tariasi tarpusavyje, kiekvienas išsako savo

nuomonę. Kiek įmanoma negalvoti apie sprendimo būdus.

20

4 fazė: Bendradarbio A pozicija - Laikas: 10 minučių - Bendradarbis A: Pateikia savo poziciją, išsako savo nuomonę kiekvienu problemos

traktavimo aspektu: „Kaip aš vertinu skirtingus požiūrius?“. - Konsultantų grupė: Išklausyti, patikslinti , jeigu kolega A klaidingai suprato problemą.

Jokiu būdu nepradėti dialogo ir nediskutuoti! 5 fazė: Sprendimų siūlymas - Laikas: 10 minučių - Bendradarbis A: Klausosi, pasižymi svarbiausius faktus. - Konsultantų grupė: Kiekvienas konsultantų grupės narys pristato savo poziciją, ką jis

darytų, būdamas A vietoje. Galbūt: Bendra diskusija. Bendradarbis A: Galutinė pozicija. Diskusija pabaigoje. Kolektyvinės konsultacijos eiga- užtvirtinimui

1. Vaidmenų pasiskirstymas ir pradžia: Susitarimas, kas bus stebėtoju (moderatoriumi), kam reikalingas patarimas, kas sudarys konsultantų (patarėjų) grupę.

2. Atvejo pristatymas (10 minučių): Tas, kuriam reikalingas patarimas, pristato atvejį,

jo problematiką, gali būti parodoma trumpa prezentacija. Konsultantai įdėmiai klausosi.

3. Apklausa (5 minutės): Konsultantų grupė apklausia tą, kuris pristato savo atvejį.

Pateikiami konkretūs klausimai, o hipotezės ir interpretacijos kuriam laikui yra paliekamos nuošalyje.

4. Hipotezės (15-20 minučių): Konsultantai kelia hipotezes, pateikia spėliojimus.

Galima remtis sava patirtimi! Problemos pristatytojas atidžiai klausosi, užsirašo tai, kas svarbu.

5. Pozicijos pristatymas (5 minutės): Kolega A išsako savo pastebėjimus apie

hipotezes. Atsižvelgiama į įsivaizdavimus, asociacijas, fantazijas, netgi jeigu jos turi tik emocinį pagrindą. Konsultantai įdėmiai klauso ir koreguoja, ar kolega A teisingai suprato hipotezes.

21

6. Sprendimų siūlymas (10-15minučių): Patarėjų komanda išsako pagalbos

ieškančiajam (kolegai A), ką jie jo vietoje darytų, kaip elgtųsi. Jie apibendrina sąveiką tarp tarpusavio ryšio, situaciją lemiančių faktorių, kurie įtakoja sprendimą. Pasiūlymus galima užrašyti ant atskirų kortelių, kad po šios konsultacijos kolega A jais visada galėtų pasinaudoti . Patarimų ieškantysis atidžiai klauso ir užsirašo svarbiausius dalykus.

7. Sprendimas: Kolega A pasako, kuriais patarimais jis pasinaudos, o kurie yra

netinkami. Taip pat jis juos visus įvertina, atsižvelgdamas į tai, su kokiomis reakcijomis, dinamiškumu, impulsais šie pasiūlymai buvo priimti. Pabaigoje nutariama, kokiu būdu bus toliau dirbama su pristatytu atveju, ko bus imamasi, kad situacija pagerėtų. Konsultantai įdėmiai klausosi ir reflektuoja kalbantįjį kolegą A.

8. Apsikeitimas: Patarimo ieškantysis ir patarėjų komanda aptaria, kaip jie jaučiasi,

kokie asmeniniai pastebėjimai dar liko neaptarti. Taip pat įvertinamas ir pats abipusės konsultacijos metodas. Stebėtojas (moderatorius) padėkoja visiems dalyviams už dalyvavimą!

Quelle: Haug-Benien, R. (1998): Kollegiale Beratung - Ein Fall nicht nur fuer zwei. hiba transfer, Ausgabe III-1998. heidelberger institut beruf und arbeit, hiba gmbh, S. 15

22

IFA – atvejo identifikavimas

1. Įsivaizduojamo atvejo pristatymas.

Situacijos aprašymas. Kas labiausiai įtakoja?

2. Tikslo nustatymas: Kokią padėtį tu norėtum pasiekti?

3. Komandos klausimai.

4. Pozicijos užėmimas: Komanda: Užmerk akis ir įsivaizduok, kad tu esi atvejo sumanytojas. Ką tu matai? Ką jauti? Kas iššaukia tokią situaciją? Kokios fantazijos aplanko? Viduryje stovi kėdė. Kai tu atsisėsi ant kėdės, prašau kartoti „Aš“-pirmu asmeniu. „Aš jaučiu...“; „Aš matau...“- kai baigsi, atlaisvink vietą kitam. (Išsakyti tik jausmus, mintis ir fantazijas) Atvejo sumanytojas atidžiai klausosi ir užsirašo svarbiausius dalykus.

5.Atvejo sumanytojas apibendrina tai, ką girdėjo (užsirašo tai, kas nauja ir svarbu).

6.Pozicijos užėmimas gali būti užleidžiamas vis kitam dalyviui. Viskas kartojama kaip ir prieš tai.

7.Atvejo sumanytojas apibendrina tai, ką girdėjo (užsirašo tai, kas nauja ir svarbu).

8.Komanda diskutuoja apie atvejį, pateikia hipotezes, nuomonę.

9.Atvejo sumanytojas apibendrina tai, ką girdėjo (užsirašo tai, kas nauja ir svarbu).

10. Siūlomi sprendimai.

11. Viską apibendrina ir išsako atvejo sumanytojas.

23

Atvejo identifikavimas – darbo planas vienam susitikimui

Kon

flik

to

pris

taty

mas

Kokią problemą jūs matote?

Dėl ko kreipiamasi? Kas jums svarbu? Paaiškinti savo vaidmenį: pristatyti struktūrą Apsisprendimas dėl metodo

Išdalinti viską apibendrinančias kopijas

Atv

ejo

pris

taty

mas

Iš

kelia

mi t

iksl

ai Pristatyti atvejį:

pateikiama asmeninė jūsų nuomonė

Metodo patikrinimas

Vaizdžiai pristatykite situaciją! Viską tiksliai pristatyti Dėl ko konkrečiai rūpinatės? Su kokia problema susidūrėte? Tikslų iškėlimas Ką norėtumėte pasiekti? Ko siekiate? Klausimus grupės nariai gali pateikti pabaigoje. Iš pradžių turi būti viskas pristatoma ir išklausoma

Galima naudoti vizualinę techniką Jokių paaiškinimų Jokių interpretacijų Jokių sprendimų

Susitapatinti su (I) AS Ir dar kartą! (II) įsijausti į „kito“ vaidmenį.

Jeigu norite, galite užmerkti akis ir įsivaizduokite, kad jūs esate... (I) AS Kai kalbate, viską sakykite pirmuoju asmeniu. Niekas nėra teisinga ar klaidinga, fantazuokite! Kas sukelia tokią sutauziją su manimi? Ką aš jaučiu, mąstau, fantazuoju? AS turi galimybę išklausyti ir pasirinkti tai, kas jam artima su kalbančiuoju Ką turite bendro su kalbančiuoju? Kas jums svarbiausia? Kas naujo? (II) „kitas“ Kalbėkite pirmuoju asmeniu... Aš (kitas) esu toks, nes... Aš (kitas) elgiuosi taip, nes...

AS užsirašo tai, kas jam svarbu Naudoti kėdę Jokių paaiškinimų Jokių prielaidų Jokių hipotezių Šitą žingsnį yra naudinga apibendrinti Galutinis (dėl ko) Priežastis (nes)

Ana

lizė/

diag

nozė

Grupė ieško paaiškinimų/ hipotezių.

Kokius paaiškinimus prielaidas hipotezes aš turiu... Pabaigoje SVd gali pateikti klausimus Kas jūsų nuomone galėtų toliau padėti? Kokios hipotezės padeda paaiškinti situaciją?

AS užsirašinėja Galimos prielaidos

24

Spre

ndim

ų di

fere

ncij

avim

as

Pasirinkti sprendimus

Sprendimus pagal svarbumą sureitinguoti

Pasirinkti asmeniškai priimtinus sprendimus Kurie sprendimo būdai atitinka jūsų tikslą? Kurie sprendimo būdai jums atrodo labiausiai pagrįsti? Kuriuos pasiūlymus galima realizuoti?

Ban

dym

as

Sudaryti bandymo planą

Priedas

Spre

ndim

ai

Grupė siūlo sprendimo būdus

Išsiaiškinti, ar nenukrypta nuo pagrindinio tikslo Ieškoti sprendimo pagrindiniam tikslui Kiek įmanoma aiškiai, konkrečiai ir glaustai Sprendimą pateikti AS

Korteles (kiekvienoje po vieną sprendimo būdą) kiekvienas grupės narys parengia pats, nediskutuodamas su kitais

25

Rolf Schmidt Drezdenas, 1997.11.20 (darbo lapas SV FHS)

26

Atvejo analizavimas stebėjimo modeliu

1. Atvejo aprašymas – jeigu įmanoma su vienu konkrečiu klausimu arba pagrindine

problema. 2. Suvokimas/pažinimas – apie save (ką aš, kaip dalyvis, suvokiau apie save patį).

- apie atvejo pristatytoją (ką dalyviai suvokė apie atvejį pristatantį asmenį?)

- dalyvių grįžtamasis ryšys.

3. Pasitikslinimai dėl atvejo – dėmesio, negali būti keliamos hipotezės ar prielaidos. 4. Apsikeitimas vaidmenimis – pasistenk įsijausti į vaidmenį ir pabandyk suvokti, ką tu

tuo metu jauti. - pirmuoju asmeniu išsakyk, ką jauti, suvoki.

- pasidalinti patirtimi.

5. Hipotezės, priežastys – kas, mano manymu, yra pagrindinė priežastis? 6. Idėjos galimam sprendimui – kokius pasiūlymus, idėjas ir galimybes aš, kaip dalyvis

matau? - būtina susieti su klausimais pradžioje.

7. Pabaiga – kuo atvejo pristatytojas galėtų pasinaudoti? - kokie pasiūlymai dar yra galimi?

- kas liko neaptarta? - kaip jaučiasi atvejo pristatytojas? - kaip visa tai padės praktikoje?

27

Ateities metodai (metodai orientuoti į tikslus) 1. Vedantysis asmuo pristato atvejį. (5-7 minutės) - dėl ko buvo reikalinga pagalba. - kokius suvokimus, stebėjimus turėjo atvejį pristatantis asmuo. - kokie pagalbos planai buvo įgyvendinti iki šiol? 2. Komandos klausimai, norint aiškiau suprasti atvejį. (5-7 minutės) 3. Moderatorius suformuluoja užduotis ir klausimu. „Šiandien yra 2011.04.04. Pagalbos planas baigiamas, visi tikslai įgyvendinti“ 3.1. Kas pasikeitė? (vaiko motinai, Tomui) 3.2. Kokiu būdu buvo pasiekti tikslai. (Kokių veiksmų buvo imtasi, įgyvendinant pagalbos planą). 4. Kiekvienas komandos narys individualiai atsako į suformuluotus klausimus, kurie padės sudaryti galimų veiksmų planą. (15 minučių) 5. Rezultatų pristatymas (vienas iš kolegų viską užrašinėja) (20 minučių) 6. Atvejį pristatantis kolega pateikia klausimų įvairioms idėjoms išgirsti ir taria baigiamąjį žodį. (5 minutės) Pabaiga

28

Metodas „Grupinė terapija“

1. Fazė: WUP (Warming ups)/ apšilimas.

2. Fazė: Situacijos aprašymas Tas, kuris pristato situaciją, trumpai papasakoja kontekstą iki tos vietos, kur reikia pradėti „žaidimą“. Vadovas (V) palydi situaciją pristatantįjį (SP) į interviu. V: ar esate pasiruošęs atkurti situaciją? 3. Fazė: Situacijos aktoriai, atlikėjai V: kas dalyvavo? SP: suskaičiuoja visus, kurie dalyvavo... V: kas, iš tų, kurie dalyvauja galėtų suvaidinti vieną ar kitą rolę? SP: paskirsto roles. Išrinkti atlikėjai (ne)sutinka tapti antagonistais (A1 ir A) situacijos vaidinime. 4. Fazė: Scenos paruošimas Vadovas su situacijos pristatytoju paruošia sceną, kuri yra atskirta nuo žiūrovų. Galima naudoti baldus, gėles – viską, kas padeda suskurti norimą erdvę. 5. Fazė: Situacijos atkūrimas Situaciją pristatantysis tampa protagonistu (P). Vadovas klausia: kuri diena tai buvo? Kurią valandą? Koks buvo oras? Iš kur tu atėjai? Ar buvo uždarytos durys? Kas jas atidarė? Kas kur sėdėjo? Kas pradėjo pokalbį? Kas ką pasakė? Kokia buvo reakcija? Kas nutiko vėliau? 6. Fazė: A (antagonisto) rolės įvedimas Protagonistas pristato A kaip jie turėtų elgtis ir ką sakyti. 7. Fazė: „Pirmas dublis“ - vaidinimas Vadovas atlieka režisieriaus funkciją: visiškai nesvarbu, kas teisinga, kas klaidinga. Galima kartoti tol, kol pavyks protagonistas ir antagonistas pradeda vaidinti situaciją. 8. Fazė: Pirmas interviu Vadovas suteikia protagonistui galimybę peržvelgti visą situacijos apipavidalinimą. V: Ar viskas atitinka realią situaciją? V: Ko dar trūksta, norint viską tiksliai atkurti? V: Ką jautei/ jauti? 9. Fazė: Vaidinimas ir interviu (antras, trečias dublis ir t.t.) 7 ir 8 fazė kartojamos tol, kol viskas tiksliai atitinka situaciją. Interviu metu klausiama: kaip tu jautiesi? Kas nutiko su tavimi? Ką naujo atradai „žaidimo“ metu? Apie ką dabar galvoji? 10. Fazė: Interviu „pagrindinis sakinys“ Protagonistas pašalinamas iš situacijos vaidinimo. V: kuris buvo sakinys buvo pagrindinis? Ruošiamas rolių apsikeitimas. Dabar gali apsižvalgyti ir nuspręsti, kurį vaidmenį norėtum atlikti?

29

11. Fazė: P ir A1 rolių apsikeitimas Situacijos vaidinimas su pasikeistomis rolėmis.

12. Fazė: Interviu Ar sugebi įsijausti į atliekamą vaidmenį? Ką suvokei, sėdėdamas ant kėdės? Apie ką tuo metu galvojai? Ar norėtum dar kartą pabandyti? (Vadinimas kartojamas dar kartą, po jo seka kitas interviu, kaip jauteisi atlikdamas A1 vaidmenį?) 13. Fazė: Interviu/ rolių kaita Vadovas: ar norėtum apsikeisti rolėmis su kuo nors kitu? Kaip jauteisi būdamas A2? 14 Fazė: Sugrįžimas prie pradinės situacijos Vadovas liepia protagonistui ir antagonistams sugrįžti į pradines situacijas ir atkuria situaciją dar kartą. Kaip jaučiatės šiuo metu? Ar kilo kokių naujų minčių? 15. Fazė: Konsultantų/ patarėjų grupės pristatymas Vadovas pakviečia grupę prisijungti. Grupės nariai turi atsistoti už protagonisto, padėti jam ant peties ranką ir kartoti pirmu asmeniu, ką grupė protagonisto vietoje galvoja ir mąsto. 16. Fazė: Interviu Ką tu jautei? 17. Interviu: Pagrindinio sakinio ieškojimas Kurį sakinį norėtum šiuo metu pasakyti? Kuris sakinys yra pats pagrindinis? Tavo pagrindinis sakinys yra...Pasakyk jį! Kuris sakinys yra pagrindinis A1? – A1 pasakyk jį! A2? Ar pasakyti ištarti sakiniai yra vienodi? 18. Pagrindinis sakinys: Kartojimas Kartokite vienas kitam vis tuos pačius sakinius. 19. Interviu: vadovas ir protagonistas stebi sceną iš šono. Ką matai? Ką jauti? 20. Vaidinimas baigiamas Atlikėjai palieka sceną ir nustoja vaidinti savas roles. 21. Išvados: Konsultantų/patarėjų grupė sėdi ratu Situacijos pateikėjas išsako savo išvadas, pamini, ką galėtų iš šio atvejo pasimokyti. Antagonistai bei konsultantų/patarėjų grupė pateikia savo patarimus. Situacijos pateikėjas taria baigiamąjį žodį. Vadovas padėkoja visiems dalyvavusiems!

30

Gyvas paminklas 1. Praeities fazė: Protagonistas ir jo kolegos vaizduoja antagonistus kaip pavyzdį: kaip mes juo sutinkame realiame konflikte. Visi susikoncentruoja ir stengiasi kuo geriau šį paveikslą įsivaizduoti. Visa tai trunka 10 minučių. 2. Ateities fazė: Protagonistas ir jo kolegos antagonistus pristato kaip galimą pavyzdį: kokie jie galėtų būti, jeigu toliau vystytų savo gerąsias savybes. Visi susikoncentruoja ir stengiasi kuo geriau šį paveikslą įsivaizduoti. Visa tai trunka 10 minučių. 3. Dinamiškumas Antagonistas apmąsto savo pasikeitimus iš praeities į ateitį. 4. Refleksija Antagonistai pateikia grįžtamąjį ryšį: kaip aš jaučiausi? Kaip aš galiu save identifikuoti? Kas man buvo neaišku? Protagonistai pristato tai, kas jiems buvo svarbu. Pabaigoje galimi laisvi pasisakymai.

(pagal Glasl 1999, p. 298)

31

Statulos Scenos kūrimas: Protagonistė be jokių žodžių ar paaiškinimų „statulą“ apie savo situaciją.Ji pasirenka vaidmens atlikėją ir pastato ją taip, kad ši atitiktų situaciją. Tada savo norima tvarka parenka ir pastato kitus. Suvokimas: asociacijų panaudojimas Žiūrovai spėlioja kur ir kada visa tai nutiko. Ar jie taip tame pat dalyvavo? Kas labiausiai atkreipia dėmesį? Padvigubinimas: Perspektyvų keitimas Protagonistė atskleidžia savo paslaptį „padvigubindama“ vaidmenis. Tai daroma atsistojant už skulptūrų bei aiškiai įvardijant turimą jausmą. Padvigubinimas: perspektyvos ištyrimas Žiūrovai pakviečiami prisijungti prie dalyvių. Žaidimo vedėjas priklausomai nuo temos, gali dvigubinti protagonistų ir antagonistų skaičių. Pabaigoje žaidėjai išsako savo nuomonę apie žaidimą. Dinamizavimas: Poveikio analizavimas Žaidimo vedėjas duoda komandą, kurios metu žaidėjos keičia savo rolę taip kaip nori. Visi kiti reaguoja į pasikeitimus. Tarp trijų pasikeitimo fazių žiūrovai išsako savo nuomonę: kas pasikeitė? Pabaigoje žaidėjos atskleidžia tiesą apie naują rolę. Mini-forumas: Sprendimo ieškojimas Žiūrovai gali su protagonistu apsikeisti vietomis. Kiti žaidėjai reaguoja į pasikeitimus. Žaidimo vedėjas pasako „Stop!“, kuomet strategija išaiškėja visiems dalyviams. Žaidėjai „sustingsta“ ir išsako savo rolės žodžius. Dalyvaujantys žiūrovai išsako savo nuomonę. Nuomonė apie vaidmenis, refleksija. Protagonistas visada taria paskutinį žodį.

32

Spėliojimas Kartais atsisakoma įvadinio pasakojimo !!! Komanda spėlioja, kokie galėtų būti klausimai to, kuris nori ką nors aptarti. Dėl pateiktos išankstinės informacijos keliamos hipotezės, spėliojama, fantazuojama. Taip nutinka, kai grupės nariai atranda asociacijų tarp savęs ir kolegos (to, kuris nori kažką aptarti). Spėliojime galioja taisyklė, jog kiekvienas bendradarbis trumpai pasako savo poziciją ir pavienės nuomonės nėra nediskutuojamos. Kolega, kuris nori ką nors aptarti, kol kas neišsako savo nuomonės (jam nepateikiami jokie klausimai, ji taip pat negali koreguoti bendradarbių hipotezių). Kolega įdėmiai klausosi ir iš išsakytų pamastymų, minčių atsirenka tai, kas jam svarbu ir kas padėtų sudaryti įdomų klausimyną.

33

Interviu/ apklausa Kolega nepasakoja savo istorijos, tačiau leidžia, kad kiti bendradarbiai jį apklaustų. Bendradarbiai pateikia klausimus, kurie leistų suformuluoti kuo daugiau hipotezių ir kolega galėtų kuo trumpiau į juos atsakyti. Visą šia apklausą galima laikyti žaidimu: bendradarbiai iš užduotų klausimų turi išsiaiškinti istoriją. Tai turi būti ne ta istorija, kurią būtų pasakojęs kolega, iš kurio imamas interviu. Bendradarbių komanda turėtų atrasti visai naują istoriją.

34

Trumpi, nepageidaujami komentarai Kolega pristato savo darbą ir išklauso kitų komandos narių trumpus pasisakymus. Tai galėtų būti: padrąsinimai, nuogąstavimai, hipotezės, pasiūlymai, patarimai, perspėjimai. Tam, kuris pristato, negali būti pateikiami klausimai („Ar motina tiksliai pasakė, jog nori išeiti su tėvu?“). Vietoj to, komentuojant galima išsakyti savo nuomonę: „Tarkim, jog motina į tavo klausimą atsakytų teigiamai, tuomet aš galvočiau, kad...“. Po kiekvienu klausimu, kurį norima pateikti pristatančiajam, slypi hipotezė. Tą suvokti yra labai svarbu, nes tuomet nebus uždavinėjami tiesioginiai klausimai. Reikės tik pristatyti savo hipotezę. Komentuoti galima eilės tvarka arba pasisako tas, kuris nori. Tam, kuris tuo metu komentuoja, galima ką nors duoti į rankas, pvz. pieštuką. Tuomet kiti susikoncentruos ir atidžiai klausysis tik vieno tuo metu kalbančiojo. Kiekvienas komandos narys turi galimybę išsakyti savo komentarą. Tačiau tai nėra privaloma.

35

Metaforos Kolega trumpai pristato savo istoriją. Moderatorius skatina komandos narius surasti metaforas ir vaizdinius pristatytai situacijai, šeimai, tam tikram asmeniui ar jo elgesiui: „Man ai panašu į ...“. Kiekvienas iš eilės pateikia savo metaforas žodžiu arba jos yra užrašomas ant atskirų kortelių, priklijuojamos ant sienos ir vėliau garsiai perskaitomos. Aptariamos pateiktos metaforos bei vaizdiniai. Toliau bandoma juos vystyti ir kartu diskutuoti. Alternatyva: kolega gali pasirinkti jam labiausiai patinkančią ir tinkančią arba visiškai svetimą metaforą bei ją toliau analizuoti. Jau vien tai, kad kolegos pranešimas apie savo darbą šiame tekste įvardinamas kaip „Istorija“ arba „Pasakojimas“ suteikia jam perkeltinę reikšmę. Metaforomis laikomi ir tokie apibrėžimai kaip „Atvejis“, „Pareiškimas“ arba „Pranešimas“, kurie padeda pasakojančiam objektyviai apžvelgti ir įvertinti pačią situaciją.

36

Teigiama šalutinė prasmė Šiuo metu kolega negali pasakyti nieko teigiamo apie savo klientus. Jam atrodo, kad šie viską atlieka taip blogai kaip tik įmanoma, nieko negalima planuoti, negalima numatyti jokių pasikeitimų. Tokiu momentu reikėtų pabandyti surasti teigiamą šalutinę prasmę. Kolega (greičiausiai ir kiti bendradarbiai) turėtų sudaryti trijų – dešimties sakinių sąrašą, kuriame atvirai išdėstytų savo neigiamas mintis apie visą situaciją. Sąraše turėtų būti aprašoma dabartinė situacija: „šiuo metu yra taip“. Kiekvienas komandos narys pasižymi sakinius. Kiekvienam sakiniui skiriama viena minutė laiko, per kurį sakinys turi būti taip performuojamas, kad įgautų teigiamą reikšmę. Remiamasi tik savo idėjomis ir patirtimi, nepatariama naudotis ankstesnėse konsultacijų grupėse atrastais faktais. (kiekvienam sakiniui skiriama viena minutė laiko) Ši individuali užduotis atliekama tyloje, be jokių diskusijų ar pasitarimų. Turi būti jaučiamas laiko trūkumas, kad kiekvienas susikoncentruotų ir rūpintųsi tik savo užduotimi. Pasibaigus laiko, kolega dar kartą perskaito patį pirmąjį (neigiamą) sakinio variantą. Visi kiti perskaito savo naujus performuotus sakinio variantus (naujas sakinys priešpastatomas pirmajam jo variantui). Pavyzdžiai: „Šeima nenori nieko keisti“ galima performuluoti į „šeima yra patenkinta esama situacija“. Arba vietoj „klientai yra nepatikimi ir nesilaiko sutarto termino“ galima suformuluoti teigiamą reikšmę „šeima turi savo prioritetus ir pati planuoja savo laiką“, „su socialiniu darbuotoju jie nori turėti ne tik sutartus susitikimus, bet ir turėti draugiškus santykius“. Taip pat pirmąjį šio sakinio variantą galima performuluoti taip: „šeima gyveną labai aktyvų, nuo šiuo metu esamos situacijos, tačiau tai nieko neturi bendra su socialinio darbuotojo įgūdžių nuvertinimu“. Štai ir viskas! Kolega turėtų pakomentuoti teigiamus sakinius, pasiūlymus, kuriuos suformulavo komandos nariai: galbūt tai padėjo kitaip pažvelgti į situaciją, rasti teigiamą pusę bei įžvelgti naujus darbo metodus. Taip pat jis turi pasakyti apibendrinamąjį komentarą, kuris įvertintų visą konsultaciją. Tai pat kitiems komandos nariams turi būti suteikta galimybė pasisakyti. Po paskutinio kolegos komentaro, konsultacijos moderatorius padėkoja visiems už idėjas ir bendrą darbą.

37

Dalyvavimas kryžminėje apklausoje Kolega, kuris savo darbe su klientas sugalvoja naują darbo strategiją, trumpai ją pristato bendradarbiams ir paprašo pabaigoje sudalyvauti kryžminėje apklausoje:

- Ar strategija gerai apgalvota? - Ar aiškūs motyvai? - Ar nauja strategija gali atlaikyti bendradarbių kritiką ir iššūkius?

38

Priešpriešos ieškojimo metodas („stovėjimas ant galvos“)

1. Atvejo pristatymas. 2. Komanda tariasi, kas turi nutikti, kad šis atvejis patirtų nesėkmę – nutiktų blogiausia,

kas tik gal nutikti (kuo ekstremaliau, tuo geriau). Visos idėjos užrašomos ant seminarų lentos.

3. Tuomet pradedama ieškoti priešpriešų prieš tai pasiūlytoms idėjoms. Viskas užrašoma.

39

Sėkmės istorija Kuomet bendradarbiai tarpusavyje rengia savo atliekamo darbo atvejų konsultacijas, pristato savo problemiškas situacijas, kurias norėtų aptarti, visada kyla pavojus, jog kolega save pristatys tik iš neigiamos pusės: akcentuojamos nesėkmės, trūkumai, pabrėžiamos problemos. Tai gali įtakoti kitų bendradarbių nuomonę apie kolegą. Dažniausiai kylanti mintis – jis dirba blogiausiai iš visos komandos narių. Tačiau ne visada darbe turima nesklandumų. Kartais maloniai nustebina klientai ar šeimos, su kuriomis yra dirbama. O kur dar akimirkos, kai atrandame naujų idėjų, kuriomis didžiuojamės. Taigi, kodėl visu tuo nepasidalinus su visais bendradarbiais? Iš sėkmingų pavyzdžių yra daug lengviau mokintis. Taip pat svarbu, jog visa darbo komanda girdėtų ne tik jūsų problemas darbe, bet ir pasisekimus. Visada turime galimybę pasiteirauti dėl jūsų sunkumų nepatenkintą bendradarbį: kaip tau sekėsi dirbti su šiuo klientu? Kokią gerą idėja tu turėjai? Kaip tau pavyko pasiekti sėkmę? Kuo gali didžiuotis? Arba galima organizuoti „teigiamą ratą“: kiekvienas papasakoja trumpą istoriją, kurios devizas „Kaip aš sėkmingai atlikau savo užduotį darbe“.

40

Kelionė į ateitį

1. Atvejo pristatymas. 2. Šiandien yra.... (data). Baigtas pagalbos planas, visi jo tikslai pasiekti. Kaip viskas

atrodo šiandien? Kaip viskas pasikeitė? Ar metodai buvo sėkmingi?

41

Atvejo vaizdavimas

Vietoj atvejo pristatymo žodžiu, viskas pavaizduojama seminarų lentoje vaizdžia struktūra, kuri vėliau yra analizuojama ir aptariama.

42

„Kito požiūrio“ kėdės (trumpai)

1. Paaiškinti taisykles. 2. Pristatyti atvejį (galima pristatyti vizualiai). 3. Klausimai iš dalyvių. 4. Pradėti metodą: 5. Patalpoje sustatyti kėdes ir ant kiekvienos užrašyti pavadinimą. 6. Dalyviai turi trumpai atsisėsti ant pasirinktos kėdės ir iš savo perspektyvos garsiai

tarti: a) Būdamas A aš jaučiu: ... b) Būdamas A aš galvoju... c) Būdamas A aš taip elgiuosi, nes ....

Garsiai išsakyti keletą apmąstymų ir grįžti ant savo kėdės. Kitas dalyvis pakartoja tą patį. 7. Išvados. 8. Toliau tęsiama tokiu pačiu principu.

43

Geras patarėjas Jūsų bendradarbis gali paprašyti jūsų patarimo. Tačiau „patarimai“ konsultacijose nėra pat geriausias sprendimo būdas. Svarbu tai, kad dažniausiai nėra vieno patarimo, kaip įveikti vieną ar kitą sunkumą. Bendradarbio užduotis yra suvokti, jog yra daug ir įvairių patarimų kiekvienai problemai (sunkumui). Reikia pasitelkti sumanumą ir vaizduotę. Patartina kiekvienam pasiūlymui turėti alternatyvą. Tikslas: rasti kuo daugiau naujų idėjų. Idealu būtu, jeigu kiti bendradarbiai taip pat duotų keletą patarimų.

44

Dalyvių atsiliepimai

„Atsiliepimų rate“ visi dalyviai pasisako, ką jie jautė ir apie ką galvojo klausydama pristatomą atvejį. Čia nerenkami ir neformuluojami patarimai ar siūlomas naujos idėjos tam, kuris pristato atvejį. Pagrindinė šio „atsiliepimo rato“ funkcija – pasidalinti savo jausmais ir mintimis apie tai, ką girdėjote. Dalyvių jausmai ir emocijos gali atkreipti pristatančiojo dėmesį į skirtingus jos pasakojimo aspektus. Taip pat tai padeda į visą situaciją pažvelgti iš kitos perspektyvos, geriau ją suvokti. Svarbu, kad dalyviai pasakotų tik apie savo įspūdžius. Kiti galimi metodai:

Minčių lietus/Brainstorming Galimų veiksmų ieškojimas/Actstorming Priešpriešos ieškojimas/“stovėjimas ant galvos“ Dalyvių atsiliepimų ratas Raktinių žodžių ieškojimas Geri patarimai

45

Galimų veiksmų įvardinimas (actstorming) Galimų veiksmų įvardinimas (ieškojimas) nuo naujų idėjų ieškojimo (brainstorming) skiraisi tuo, kad šiuo metodu bandoma įsivaizduoti elgesį vienoje ar kitoje situacijoje. Šis metodas naudojamas tuomet, kai pristatančiam atvejį bendradarbiui reikalingas patarimas kaip jis turėtų elgtis, pvz.: „Kaip turėčiau kreiptis į kolegą, nenorėdamas jo įžeisti?“ arba „Kaip turėčiau pradėti kitą susitikimą, kad jis nebūtų toks chaotiškas kaip prieš tai buvęs?“. Galima sukurti panašią aplinką kaip ir rolių žaidime: pastatomos dvi kėdės - viena kėdė naujoms idėjoms išsakyti, o kita – prieš asmenį, kuris nori kuo nors pasidalinti (ji lieka tuščia, niekas ant jos nesėda). Antra tuščia kėdė padeda geriau orientuotis, kas šiuo metu pristato savo atvejį. Vienas po kito dalyviai sėdasi ant kėdės ir išsako savo patarimus taip, kad tas, kurių jam reikia galėtų viską aiškiai girdėti ir suprasti. Kiti galimi metodai:

Minčių lietus/Brainstorming Galimų veiksmų ieškojimas/Actstorming Priešpriešos ieškojimas/“stovėjimas ant galvos“ Dalyvių atsiliepimų ratas Raktinių žodžių ieškojimas Geri patarimai

46

Kolektyvinis naujų idėjų svarstymas (brainstorming) Kodėl darbe retai kyla idėja pasinaudoti kolegų žiniomis ir fantazija, netgi jei tai reikalinga visai paprastam klausimui: „Kokį užsiėmimą galėčiau pasiūlyti jaunimui?“ arba „Ką šeima X turėtų padaryti, norėdama gauti butą?“. Šis metodas yra trumpas, bet dažnai duoda teigiamų rezultatų. Kaip ir konsultavimo komandoje, čia reikalingos trumpos ir greitos mintys, kurios padėtų atrasti naujų idėjų darbui. Kartais užtenka tik raktinių žodžių. Nepatartina veltis į diskusiją. Reikia leisti bendradarbiui pačiam nuspręsti, kurias idėjas jis panaudos savo veikloje.

47

Pagrindinio klausimo ieškojimas

Jeigu darbo grupės dalyvis, po savo atvejo pristatymo negali suformuluoti pagrindinio klausimo, t.y. suformuluoti tiksliai, kokia yra viso šio pasakojimo esmė, tuomet moderatorius pasiūlo jo ieškoti visiems kartu. Tuomet moderatorius paprašo konsultanto/patarėjo 5 minučių laiko tarpe surasti kuo daugiau idėjų, koks galėtų būti šio pasakojimo pagrindinis klausimas. Konsultantas/ patarėjas bando surasti ne „teisingą“ pagrindinį klausimą, bet pateikti kuo daugiau savo pamąstymų dalyviui, kad šis galėtų išsirinkti sau tinkamą variantą. Pasibaigus skirtam 5 minučių laikui, moderatorius kreipiasi į atvejo pristatytoją ir šis gali išsirinkti iš visų idėjų jo atvejui labiausiai tinkančią. Po pagrindinio klausimo radimo seka „Metodo“ pasirinkimas. Kiti galimi metodai:

Minčių lietus/Brainstorming Galimų veiksmų ieškojimas/Actstorming Priešpriešos ieškojimas/“stovėjimas ant galvos“ Dalyvių atsiliepimų ratas Raktinių žodžių ieškojimas Geri patarimai

48

Vaidinimas (rolių žaidimas) Rolių žaidimas yra gerai žinomas: dalis komandos narių suvaidina trumpą vaidinimą, kuris padeda geriau suvokti esamą situaciją, skatina naujų idėjų atsiradimą, padeda įsijausti į veikėjų elgesį ir būseną. Tačiau visada yra grėsmė per daug dėmesio skirti vaidinimui ir taip atitrūkti nuo analizuojamos situacijos. Norint to išvengti, būtina nustatyti taisykles ir kitas atsargumo priemones. Visų pirma griežtai nustatoma vaidinimo trukmė ( nuo 2 iki 10 minučių). Moderatorius veda žaidimą: paskirsto dalyviams roles, seka laiką ir rūpinasi, kad būtų suvaidinta kuo daugiau skirtingų situacijų. Nereikia situacijų vaidinti lygiai taip pat, kokios jos buvo. Reikalingas tik trumpas atvejo priminimas ir kuo daugiau suvaidintų skirtingų jo variantų. Kita komandos dalis yra žiūrovai. Komandos nariai, kurie priklauso vaidinančiai grupei arbe yra konsultantai/ patarėjai, laikas nuo laiko su apsikeičia užduotimis. Galimos trumpos diskusijos. Svarbiausia yra ne tai, kuris vaidinimas buvo arčiausiai tikrovės, bet kokie veiksmai ir poelgiai lėmė vienus ar kitus rezultatus. Svarbi stiliaus priemonė vaidinant roles: Persistengimas! Vaizduojamas personažas gali ir privalo būti per daug drovus, perdėtai šmaikštus, visiškai besilaikantis nuošalyje, per daug aktyvus. Viskas turi būti vaizduojama labai perdėtai, nes tik tokiu būdu komandos nariai galės geriau jausti skirtumus. Nieko blogo nenutiks, jeigu situacija taps šmaikščia (kai kurie socialiniai darbuotojai to vengia), nes tokiu būdu taip pat gali išryškėti nauji aspektai. Žaidimo vedėjas turi nepamiršti, kad aktoriai anksčiau ar vėliau turi būti nušalinti nuo atliekamų vaidmenų. Tuomet rekomenduojama, kad vaidinantysis atsipalaiduotų, apsisuktų ratu ir atsiskirtų nuo savo veikėjo. Šio žaidimo pabaigoje dalyviai pasidalina savo mintimis. Svarbu nepamiršti, kad tai buvo tik žaidimas.

49

Vizualiai perteikiama situacija Analizuoti įvairias situacijas yra daug lengviau, kai ant seminaro lentos galima jas įvairiai nubraižyti, pavaizduoti grafiškai ir t.t. Komanda gali paprašyti atvejį pristatantįjį kolegą sudaryti taip vadinamąjį „žemėlapį“, kuris aiškiai pavaizduotų personažų giminystės ryšius, bendravimą. Bendradarbiai, turintys talentą, gali savo klientus (jų karikatūras), arba tam tikras svarbias situacijas. Kartais svarbu pavaizduoti ir kliento gyvenamojo būsto schemą. Svarbu nepamiršti, kad kraštovaizdis nėra tas pats kaip žemėlapis. Tarp šių dviejų apibrėžimų yra vienas pagrindinis skirtumas: žemėlapis visada ką nors pasako ir apie tą, kuris jų braižo ir naudoja – jo požiūrį, pomėgius, ketinimus, trumpiau tariant: kam ji ar jis asmeniškai teikia svarbą sudarinėdamas žemėlapį.

50

Statulų naudojimas Kuomet bandoma pristatyti situaciją, darbo komandos nariai gali būti panaudojami kaip statulos. Tokiu būdu lengvai galima pavaizduoti šeimos narių tarpusavio ryšius, pvz. kaip jauniausioji dukra galėtų apibūdinti savo ryšius su kitais nariais. Iš statulų stovėjimo pozicijos, atstumo, laikysenos galima spręsti apie išgyvenimus, patyrimus ir santykius. Moderatorius turi nuolatos stebėti, kad tas, kuris pristato atvejį (naudoja statulų metodą), atliktų viską labai tiksliai. Nepatartina diskutuoti ir uždavinėti klausimų. Statuloms stovint reikiamose vietose, galima aiškiai nubrėžti ribas tarp jų ir žiūrovų. Vėliau galima leisti joms judėti ir kartu stebėti, kokiu būdu viskas vystosi toliau. Nors šis statulų metodas yra naudojamas gana dažnai, dauguma pamiršta, jog statulomis yra perteikiama tokia realybė, kokią mato „skulptorius“: taip kaip jis suvokia esamą situaciją ir savo klientus. Jeigu norima daugiau ir tiksliau išsiaiškinti apie šeimą, šis metodas netinka. Pabaigoje galimas šio metodo aptarimas ir įvertinimas.

51

Interviu/ apklausa Kolega nepasakoja savo istorijos, tačiau leidžia, kad kiti bendradarbiai jį apklaustų. Bendradarbiai pateikia klausimus, kurie leistų suformuluoti kuo daugiau hipotezių ir kolega galėtų kuo trumpiau į juos atsakyti. Visą šia apklausą galima laikyti žaidimu: bendradarbiai iš užduotų klausimų turi išsiaiškinti istoriją. Tai turi būti ne ta istorija, kurią būtų pasakojęs kolega, iš kurio imamas interviu. Bendradarbių komanda turėtų atrasti visai naują istoriją. Užduoties ypatumai:

• Pristatomas tik vienas kolegos atvejis. • Bendradarbių komanda pabaigoje pateikia savo išvadas. • Reikalingas moderatorius. • Paskiriama užduoties trukmė. • Ieškomi ne sprendimo būdai, bet naujos idėjos. • Tinka informacijos perdavimui. • → šis metodas skatina dalyvius viską paaiškinti.

52

Metaforos Kolega trumpai pristato savo istoriją. Moderatorius skatina komandos narius surasti metaforas ir vaizdinius pristatytai situacijai, šeimai, tam tikram asmeniui ar jo elgesiui: „Man tai panašu į ...“. Kiekvienas iš eilės pateikia savo metaforas žodžiu arba jos yra užrašomas ant atskirų kortelių, priklijuojamos ant sienos ir vėliau garsiai perskaitomos. Aptariamos pateiktos metaforos bei vaizdiniai. Toliau bandoma juos vystyti ir kartu diskutuoti. Alternatyva: kolega gali pasirinkti jam labiausiai patinkančią ir tinkančią arba visiškai svetimą metaforą bei ją toliau analizuoti. Jau vien tai, kad kolegos pranešimas apie savo darbą šiame tekste įvardinamas kaip „Istorija“ arba „Pasakojimas“ suteikia jam perkeltinę reikšmę. Metaforomis laikomi ir tokie apibrėžimai kaip „Atvejis“, „Pareiškimas“ arba „Pranešimas“, kurie padeda pasakojančiam objektyviai apžvelgti ir įvertinti pačią situaciją. Užduoties ypatumai: Trukmė: virš 35 minučių iki valandos.

• Kiekvienas savo dalį užrašo ant kortelių, kurios vėliau surenkamos. • Iš kiekvieno dalyvio pristatoma tik viena metafora (užrašomos 4-5, bet atrenkama tik

viena). • Patartina kiekvieną metaforą apsvarstyti garsiai, kad ji taptų visiems aiški ir priimtina. • Užtenka 4-5 metaforų. • Moderatorius visada turi galvoti apie laiko planą, kad viskas per ilgai neužsitęstų. • Galima paruošti trumpesnį šios užduoties variantą.