Aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir aukštųjų mokyklų tinklo ... 03 kokybės...Ištakos 2015-11-30 Valstybės pažangos taryba: ŠMM kartu su LRVK inicijuoti aukštojo mokslo

Aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir aukštųjų mokyklų

tinklo pertvarkos planas

Vilnius

2016 05 04 1

SMTD

Ištakos

2015-11-30 Valstybės pažangos taryba:

ŠMM kartu su LRVK inicijuoti aukštojo mokslo kokybės gerinimo veiksmų planą.

2015-12-15 MP pavedimas ŠMM.

2016-02-25 ŠMM siūlymus dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių išsiuntė LRV ir Valstybės pažangos tarybai.

2016-03-17 ŠMM į Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos 2016–2018 metų veiksmų planą įtraukė priemones susijusias su a.m. kokybės gerinimu ir išteklių konsolidavimu.

2016-03-29 LRV Strateginis komitetas:

• iš esmės pritarė ŠMM pateiktiems siūlymams dėl a.m. kokybės gerinimo;

• pavedė ŠMM peržiūrėti MTEP ir studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo projektų sąrašą pagal a.m. kokybės gerinimo principus;

• pavedė ŠMM iki 2016-06-01 pateikti LRV atitinkamų teisės aktų projektus a.m. kokybei gerinti ir sudaryti teisines prielaidas pertvarkyti mokslo ir studijų institucijų tinklą.

2

Ištakos

Siūlymuose dėl a.m. kokybės gerinimo buvo argumentuotos pagrindinės problemos (studijose):• pastaraisiais metais labai mažėja studentų skaičius, bet aukštųjų mokyklų

skaičius išlieka stabilus;• per LAMA BPO (2015 m.) tarp įstojusiųjų į v.f.v. daugiau nei 25 %, o 5 v.n.v. –

60 % surinko mažiau nei 4 KB;• dar apie 25 proc. priimtųjų į v.n.v. ne per LAMA BPO duomenų nėra;• programų skaičius didėja, studentų skaičius jose mažėja;• iš Lietuvos į ES 27 / EEE išvyksta (2012) apie 8 %, ES – 3,5%; iš ES 27 / EEE –

0,2%;• pagal asmenų, įgijusių a.išsil., dalį 30-34 m. amž.gr. Lietuva pirmauja

ES(2014 m.), bet tik 52% dirba pareigybėse, kurioms reikia a.išsil.;

3

Ištakos

Siūlymuose dėl a.m. kokybės gerinimo buvo argumentuotos pagrindinės problemos (MTEP):

• didelės dalies mokslininkų grupių veikla įvertinta (2015 m.), kaip vidutinišką nacionaliniu mastu arba kaip stiprią nacionaliniu mastu su ribotu tarptautiniu pripažinimu. SM srityje veikla įvertinta kaip silpna;

• mokslinės veiklos valdymas - silpniausia visų mokslo sričių grandis;

• Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas;

• Lietuva - viena mažiausiai bendrų publikacijų su užsienio partneriais skelbianti valstybė;

• tik 2,3 % doktorantų Lietuvoje yra iš užsienio;

• pagal Europos inovacijų švieslentę, nežiūrint besikeičiančio ES narių skaičiaus, jau daug metų užima 4-5 vietą nuo galo;

4

Ištakos

Siūlymuose dėl a.m. kokybės gerinimo buvo argumentuotos pagrindinės problemos (finansavime):

• Lietuvoje aukštajam mokslui tenkanti išlaidų dalis (nuo BVP) viršija ES vidurkį, sunku tikėtis papildomo finansavimo;

• Lietuvoje MTEP tenkanti išlaidų dalis (nuo BVP) gerokai atsilieka nuo ES vidurkio;

• Lietuva priskiriama prie labai mažą dalį MTEP išlaidų skiriančių darbo sąnaudoms šalių;

• pagal finansavimo šaltinius Lietuvoje tiek verslo, tiek valdžios skiriamos lėšos MTEP pagal dalį nuo BVP labai atsilieka nuo ES vidurkio;

• Pagal MTEP išlaidas (panaudojimą) pagal sektorius: Lietuvoje per verslo sektorių išleidžiama labai maža dalis MTEP lėšų, ateinančių iš įvairių šaltinių, per viešąjį sektorių išleidžiama gerokai didesnė dalis ir pagal procentą nuo BVP ji panaši, kaip ES vidurkis.

5

Siūlymai

Aukštosioms mokykloms keliami reikalavimai ir mokyklų vertinimo pertvarka:

• detalesni universiteto ir kolegijos apibrėžimai dėl jų misijos visuomenėje,

• kriterijai, kuriais remiantis vertinamas aukštosios mokyklos atitikimas statusui: dėl skaičiaus studijų sričių, kuriose vykdomos studijos; reikalavimų mokslinių tyrimų lygiui; mokslo ir studijų tarptautiškumui, mobilumui; bendradarbiavimo su verslu apimtims; mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūrai; priimamų studentų kompetencijai; absolventų įsidarbinamumo lygiui ir pan.,

Studijų programų akreditavimo pertvarka:

• perėjimas nuo studijų programų prie studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo;

• rodikliai pagal studijų kryptis dėl būtino mokslinės veiklos lygio, reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūrai, bendradarbiavimui su verslu; dėstytojų pedagoginėms kompetencijoms; absolventų įsidarbinamumui ir pan.

6

SiūlymaiFinansavimo pertvarka: studijų finansavimas:

• sąlygos aukštajai mokyklai (stojančiųjų minimali kompetencija pagal studijų kryptis; minimalūs st. priimamų į studijų kryptį (programą) skaičiai, kad būtų užtikrintas studijų rentabilumas), kurias tenkinant gali būti skiriamas valstybės biudžeto finansavimas (studijų krepšeliai, studijų stipendijos);

• v.f.v. skaičius - tik įvertinus, kokia tos st. kr. absolventų dalis dirba a. išsilavinimo reikalaujančiose pareigose (o kolegijoms ir pagal tai, kokia dalis dirba pagal įgytą išsilavinimą), kokios turimo potencialo galimybės.

Finansavimo pertvarka: bazinis finansavimas:

• Lėšos ūkiui ir admin. įskaičiuojamos į st.krepš. lėšas bei skiriamos proporcingai baz. MTEP finansavimui;

• bazinis finansavimas MTEP skiriamas atsižvelgiant į kasmetinio bibliometrinio vertinimo ir tarptautinio lyginamojo MTEP veiklos vertinimo (vykdomo kas 5 m.)rezultatus;

• vertinant MTEP darbus, numatomas MTEP tarpt. l. darbų skatinimas (už publikacijas papuolančias į 10 proc. l. cituojamų); tarptautinio bendr. skatinimas (už bendras publikacijas su užsienio partneriais, bendrus su užsienio partneriais MTEP projektus), bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi skatinimas (už b.publikacijas, labiau akcentuojant ūkio subjektų MTEP užsakymų vykdymą, bendrų su verslu MTEP projektų vykdymą);

• Supaprastinamas (subendr.) MTEP veiklos vertinimui (metiniam vertinimui; lyginamajam mokslo veiklos vertinimui; v. teikiant doktorantūros teisę; vykdant institucinį vertinimą) informacijos iš institucijų rinkimas.

7

SiūlymaiFinansavimo pertvarka: konkursinis finansavimas:

• nauji LMT nuostatai, kartu su mokslo komitetais įteisinantys Strateginį komitetą, patikslinant komitetų sudarymo principus, funkcijas ir atsakomybes, jų vaidmenį formuojant nacionalines mokslo programas pagal valstybės institucijų teikiamas tematikas, numatant finansavimo schemų stambinimo galimybę bei privalomą užsienio ekspertų pasitelkimą, vertinant projektus; sustiprinant LMT fondo vaidmenį.

Verslo MTEP potencialo didinimas ir MTEP finansavimo apimčių peržiūra :

• priemonės skatinančias verslo MTEP pajėgumo didėjimą (naujo mokslui imlaus verslo gimimo rėmimas; mokslo ir studijų institucijų mokslo rezultatų komercinimo gebėjimų stiprinimą; bendros su verslu doktorantūros galimybė);

• koncentruoti MTEP potencialą, kad efektyviau naudoti MTEP skiriamas biudžeto lėšas ir padidinti Lietuvos patrauklumą mokslui imlaus verslo iš užsienio investicijoms;

• peržiūrėti galimybes daugiau valstybės biudžeto lėšų skirti MTEP tiek viešajame sektoriuje, tiek versle skatinti.

8

Reikalingi teisės aktai

Siūlymams dėl a.m. kokybės gerinimo įgyvendinti pirmiausia reikalingos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos.

Dalis jų buvo numatyta LRV pateiktame MSĮ projekte, kitą dalį, LRV Strateginiam komitetui pritarus siūlymams dėl a.m. kokybės gerinimo, 2016 m. balandžio mėn. ŠMKK įregistravo kaip naujus pasiūlymus MSĮ projektui.

9


MSĮ projekte:

1. Naujai apibrėžiamas universitetas ir kolegija, jų misija ir išryškinami veiklos skirtumai - binarė aukštojo mokslo sistema.

2. Įteisinama, kad ŠMM nustato rodiklius, atskirus universitetinėms ir koleginėms studijoms:

- studijų vertinimui ir akreditavimui (pagal juos būtų vertinama studijų kokybė ir studijų programų poreikis, jie būtų susieti su vertinamosiomis sritimis, konkrečia studijų kryptimi ir pakopa ar profesinėmis studijomis;

- institucijos vertinimui ir akreditavimui, pagal juos būtų vertinama atitiktis aukštosios mokyklos tipui.

10


3. Įteisinama, kad ŠMM nustato sąlygas valstybės finansuojamiems studentams ir visoms aukštosioms mokykloms, siekiančioms vf studijų vietų ar studijų stipendijų:

- ŠMM nustato mažiausią galimą konkursinį balą stojantiesiems į I pakopos ir vientisųjų vf vietas ir studijų stipendijas (nepriklausomai nuo AM statuso – valstybinė ar nevalstybinė);

- aukštosios mokyklos nustato mažiausią priimamų studentų konkursinį balą (ne žemesnį nei ŠMM nustatyto);

- ŠMM nustato valstybinėms aukštosioms mokykloms mažiausią galimą vf studijų vietų skaičių studijų programai pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.

4. Įteisinama, kad LRV nustato valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamo valstybės finansavimo naujus principus:

- ūkio ir administravimo lėšos skiriamos proporcingai dabartinei norminei studijų kainai ir baziniam MTEP finansavimui skiriamoms lėšoms;

- siūloma į norminę atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kaina įtraukti ūkio ir studijų administravimo lėšas.

11


LRS priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, būtų rengiami atitinkami LRV nutarimai bei ŠMM įsakymai.

12

Natūralus konvergavimas link tinklo pertvarkos

Įsigaliojus MSĮ:

1. ŠMM atsirastų galimybė nustatyti reikalavimus a. mokykloms, pvz., universitetams:

• vykdyti studijas 4 studijų srityse;

• o studijų sritis atitinkančiose mokslinių tyrimų srityse pagal MT lygį: dvejose - ne žemesnį nei „stiprus tarptautiniu mastu“, likusiose – ne žemesnį nei „vidutinis nacionaliniu mastu“;

• absolventų įsidarbinamumo lygis - ne žemesnis nei 70% pareigybėse, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo;

• studentų tarptautinis mobilumas – ne mažesnis nei 5% ir pan.

13

Natūralus konvergavimas link tinklo pertvarkos

2. ŠMM atsirastų galimybė nustatyti minimalius pasirengimo reikalavimus priimamiems į a.mokyklas , priklausomai nuo studijų krypties, pvz.:

• į universitetus ne žemesnis nei 4 KB;

• į kolegijas ne žemesnis nei 2 KB,

kas pristabdys studijų sąlygų blogėjimą gerai studijoms pasirengusiesiems;

3. ŠMM atsirastų galimybė nustatyti minimalius priimamųjų į studijų programą (vykdomą konkrečioje vietovėje) į v.f.v. skaičių, kad užtikrinti finansinį rentabilumą ir skatinantį tame neišskaidyti studijas pagal tą pačią studijų programą (kryptį) po kelias a.mokyklas ar filialus.

4. Ūkio ir administravimo išlaidų įskaičiavimas į studijų krepšelio vertę bei į MTEP skiriamą bazinį finansavimą panaikintų ydingą praktiką, kai ūkio ir administravimo lėšos nepriklauso nuo studijų ir MTEP veiklos rezultatų.

5. MTEP veiklos rezultatų vertinime didesnio svorio suteikimas aukštesnio tarptautinio lygio darbams skatintų institucijas labiau konkuruoti dėl geriausių protų.

14

Ar galimas kitas kelias?

Taip, jei:

• tikimės, kad:o MSĮ bus priimtas;o poįstatyminiuose aktuose bus įteisintos reforminės nuostatos;

• sugebame prognozuoti:o stojančiųjų srautus, įvertinę demografinę situaciją;o dabartinių valstybinių aukštųjų mokyklų finansinę perspektyvą;

• sugebėsime: o sutarti dėl principų, kuriais remiantis parengiami tinklo pertvarkos scenarijai;o tų principų laikytis, kai į procesą įsijungs įvairios interesų grupės besipriešinančios

tinklo pertvarkai.

15

Ką galima įvertinti, rengiant tinklo planą

16

Dabartinė situacija. Kauno universitetai

17611 17386 17590

16073

1386413206

11861

10913 10843

8720 8642 88989442 9469 9409 9257

8774 8340

7343 72897719

7005

61475518

4744 4594 4619

6991 7239 7626 7771 7855

4803 4984 5175 5225

1671 1709 1871 1755

2555 2507 2461 2601 2458 2297 2168 1978 2051

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

20000

2006–2007 2007–2008 2008–2009 2009–2010 2010–2011 2011–2012 2012–2013 2013–2014 2014–2015

Studentų skaičius Kauno m. universitetuose, 2006-2014 m. m.

Kauno technologijos universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Aleksandro Stulginskio universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Kauno medicinos universitetas Lietuvos veterinarijos akademija Lietuvos sporto universitetas

17


1 334

127

4 15

71

237

54

10

11632

55 10

2

387

37

70

148

179

501

159

641

145

0

100

200

300

400

500

600

T P A Medicinos Kt_biomed H S

Sąlyginiai tyrėjų Kauno universitetuose 2014 m.

Lietuvos sporto universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Aleksandro Stulginskio universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas Kauno technologijos universitetas

18


370 375 273

1 446

4 935

310

5 511

1 480

15

271

3 022

193

1 322

1 701

1 703

1 439

577

5

7 836

151

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

T P B H S M

Studentų skaičius pagal studijų sritis 2015 m.

Vytauto Didžiojo universitetas Kauno technologijos universitetas Aleksandro Stulginskio universitetas

Lietuvos sporto universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

19


1 334

127

505

174

71

237

60

51

156

63

2

55 10

2

38

7

37

70 148

179

0

100

200

300

400

500

600

T P A Medicinos kiti Biomed. H S

Sąlyginiai tyrėjų Kauno universitetuose 2014 m.

Lietuvos sporto universitetas KTU + LSMU Aleksandro Stulginskio universitetas Vytauto Didžiojo universitetas

20


370 375 273

1 446

4 935

310

1 322 1 701

1 703

1 439

577

5 511

1 485

7 851

271

3 173

193

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

T P B H S M


Vytauto Didžiojo universitetas Aleksandro Stulginskio universitetas Lietuvos sporto universitetas KTU + LSMU

21

Dabartinė situacija. Vilniaus universitetai

24794 24937 2450223707

2257021562

2078520091 19856

15514 15549

1681215975

14306

13073

11743

10574 10436

1255211684 11545 11479

100759008

66735610

4531

1667817765

19662 19703 1995419318

17551

15982

13329

1148 1157 1169 1135 1038 937 968 886 886

2172 2120 2097 2362 1975 1871 1840 1832 1768

355 376 367 378 368 318 307 323 3520

5000

10000

15000

20000

25000

30000

2006–2007 2007–2008 2008–2009 2009–2010 2010–2011 2011–2012 2012–2013 2013–2014 2014–2015

Studentų skaičius Vilniaus m. universitetuose, 2006-2014 m. m.

Vilniaus universitetas Vilniaus Gedimimo technikos universitetas Lietuvos edukologijos universitetas

Mykolo Romerio universitetas Lietuvos muzikos ir teatro akademija Vilniaus dailės akademija

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

22


60 75

3 9 2 2 7

612

3 40

736

30 130

5 100 2 1

39

232

63

344

28

240

27588

574

1

227

102

0

100

200

300

400

500

600

700

h s t f a med kt_biomed

Sąlyginių tyrėjų skaičius, 2014 m.

LEU LKA LMTA MRU VDA VGTU VU

23


23 39 8 296

3 786

10252

3 782 4 0833 185

8 468

5

50

835

155

174

11 263

94

173

1 440

6 069571 32

3 103

437

352696

0

5 000

10 000

15 000

20 000

25 000

30 000

T P B H S M


Lietuvos edukologijos universitetas Vilniaus universitetas

Lietuvos muzikos ir teatro akademija Mykolo Romerio universitetas

Vilniaus dailės akademija Vilniaus Gedimino technikos universitetas

24

Dabartinė situacija. Priėmimas

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

50 403 49 707 44 650 39 745 38 348 36 140 34 490 33 361 32 451 30 021 27 339

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Vidurinį išsilavinimą įgyja, dalis 89,9% 91,0% 90,3% 89,3% 88,6% 88,6% 88,2% 87,7% 87,3% 86,9% 86,5%

Vidurinį išsilavinimą įgyja 45 299 45 224 40 337 35 492 33 986 32 009 30 404 29 269 28 335 26 088 23 643

Stoja į AM 28 390 27 729 25 131 22 322 21 748 20 394 19 522 18 913 18 427 17 074 15 574

Įstoja į AM 23 636 23 388 21 039 18 819 18 562 17 600 16 872 16 446 16 121 15 028 13 790

Įstoja į Universitetus 15 145 14 971 13 497 12 132 12 034 11 242 10 866 10 600 10 398 9 700 8 906

Įstoja į Kolegijas 8 491 8 417 7 542 6 687 6 528 6 358 6 005 5 846 5 723 5 329 4 883

14 - mečiai metų pradžioje

25

Stojančiųjų ir įstojusiųjų prognozė

8491 8417 7542 6687 6528 6358 6005 5846 5723 5329 4883

15145 1497113497

12132 12034 11242 10866 10600 10398 9700 8906

4754 4341

4092

3503 31862794 2650 2467 2306

20461784

16909 17495

15206

1317012238

1161510882

10356 99089014

8069

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

50000

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Įstojo į kolegijas Įstojo į universitetus Stojo, bet neįstojo Nestoja į Lietuvos AM

26

Priėmimo per LAMA BPO prognozė

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

20000

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

VU

KTU

VGTU

LSMU

MRU

VDU

Viso priimta

27

Stojančiųjų prognozė

Išvada.

Jei išliktų tos pačios tendencijos, tai 2020 m. lyginant su 2010 m.,

• į universitetus įstojusiųjų sumažėtų nuo15145 iki 8906, t.y., 41%;

• į kolegijas – nuo 8491 iki 4883, t.y., 42%.

28

2015 m. įstojusiųjų surinkti konkursiniai balai

Studijų sritis iš viso Nesurenka 3 K.B. 3-4 didesnis nei 4

B 2153 28% 17% 55%

F 321 21% 24% 55%

H 112 17% 20% 63%

M 355 3% 2% 95%

S 4328 46% 23% 31%

T 4059 64% 22% 14%

B 2592 10% 10% 81%

F 1484 3% 6% 92%

H 1279 3% 8% 89%

M 631 0% 5% 94%

S 6039 21% 18% 60%

T 2648 10% 11% 80%

Ko

legi

jos

Un

ive

rsit

eta

i

29

Priėmimas 2015 m. Biomedicina

ASU

KU

LSMU

LSU

ŠUVDU

VU

0

200

400

600

800

1000

1200

Viso K.B. be P.B >=4 K.B. be P.B >=3 30

Priėmimas 2015 m. Biomedicina

Studijų sritis (F,B,T,H,S,M) AM K.B. be P.B <3 3 <= K.B. be P.B <4 K.B. be P.B >=4 Viso Dalis kuri atkristų su min. K.B. 3 Dalis kuri atkristų su min. K.B. 4

B ASU 121 65 162 348 35% 53%

B KU 41 29 58 128 32% 55%

B LSMU 9 21 1042 1072 1% 3%

B LSU 66 118 206 390 17% 47%

B ŠU 11 4 2 17 65% 88%

B VDU 3 4 29 36 8% 19%

B VU 13 588 601 0% 2%

Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į ASU, KU, LSU sumažėtų apie 50 %, į ŠU jau dabar priimamas neracionalus studentų skaičius, o liktų tik 4.

31

Priėmimas 2015 m. Technologiniai mokslai

ASU

KTU

KU

ŠU

VDU

VGTU

VU0

200

400

600

800

1000

1200

Viso K.B. be P.B >=4 K.B. be P.B >=332

Priėmimas 2015 m. Technologiniai mokslai


T ASU 54 31 43 128 42% 66%

T KTU 52 100 918 1070 5% 14%

T KU 25 10 84 119 21% 29%

T ŠU 11 5 21 37 30% 43%

T VDU 11 19 99 129 9% 23%

T VGTU 99 125 918 1142 9% 20%

T VU 23 23 0% 0%

Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į ASU sumažėtų virš apie 60 %, į KU – beveik 30%, į ŠU jau dabar priimamas neracionalus studentų skaičius, o liktų tik 5 studentai.

33

Priėmimas 2015 m. Fiziniai mokslai

BU FV

KTU

KULEU LSMU MRU ŠU

VDU

VGTU

VU

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900


Priėmimas 2015 m. Fiziniai mokslaiStudijų sritis (F,B,T,H,S,M) AM K.B. be P.B <3 3 <= K.B. be P.B <4 K.B. be P.B >=4 Viso Dalis kuri atkristų su min. K.B. 3 Dalis kuri atkristų su min. K.B. 4

F BU FV 5 5 0% 0%

F KTU 10 21 391 422 2% 7%

F KU 6 4 18 28 21% 36%

F LEU 1 1 2 0% 50%

F LSMU 1 4 5 0% 20%

F MRU 1 2 8 11 9% 27%

F ŠU 4 6 10 20 20% 50%

F VDU 4 15 37 56 7% 34%

F VGTU 15 11 146 172 9% 15%

F VU 24 739 763 0% 3%

Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į ŠU sumažėtų 50 % iki neracionalaus skaičiaus, į KU, VDU – apie trečdalį, į LEU, LSMU, MRU jau dabar priimamas neracionalus studentų skaičius, o jis dar sumažėtų.

35

Priėmimas 2015 m. Humanitariniai mokslai

KTU KU

LCCLEU MRU ŠU VDA

VDU

VU

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900


Priėmimas 2015 m. Humanitariniai mokslai


H KTU 2 6 60 68 3% 12%

H KU 10 12 52 74 14% 30%

H LCC 1 1 0% 0%

H LEU 6 8 16 30 20% 47%

H MRU 5 6 23 34 15% 32%

H ŠU 2 3 18 23 9% 22%

H VDA 1 12 13 0% 8%

H VDU 12 26 217 255 5% 15%

H VU 46 735 781 0% 6%

Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į LEU sumažėtų 47, į KU, MRU – apie 30%.

37

Priėmimas 2015 m. Socialiniai mokslai

ASU

BU FV EHU

ISM

KSU

KTUKU

LCC

LEU

LKA

LMTALSMU

LSU

MRU

ŠU

VDA

VDU

VGTU

VU

VU TVM0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600


38

Priėmimas 2015 m. Socialiniai mokslaiStudijų sritis (F,B,T,H,S,M) AM K.B. be P.B <3 3 <= K.B. be P.B <4 K.B. be P.B >=4 Viso Dalis kuri atkristų su min. K.B. 3 Dalis kuri atkristų su min. K.B. 4

S ASU 118 51 46 215 55% 79%

S BU FV 3 2 5 0% 60%

S EHU 4 3 7 57% 57%

S ISM 7 24 165 196 4% 16%

S KSU 17 25 14 56 30% 75%

S KTU 41 66 216 323 13% 33%

S KU 100 66 107 273 37% 61%

S LCC 3 3 0% 0%

S LEU 81 117 326 524 15% 38%

S LKA 6 13 44 63 10% 30%

S LMTA 7 7 0% 0%

S LSMU 2 3 43 48 4% 10%

S LSU 26 24 40 90 29% 56%

S MRU 527 319 500 1346 39% 63%

S ŠU 42 31 66 139 30% 53%

S VDA 5 1 8 14 36% 43%

S VDU 148 132 428 708 21% 40%

S VGTU 149 103 309 561 27% 45%

S VU 131 1291 1422 0% 9%

S VU TVM 21 7 11 39 54% 72%

Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į ASU sumažėtų 79 %, į KU, MRU – virš 60%, į LSU, ŠU – virš 50%, VGTU, VDA, VDU – virš 40%.

39

Priėmimas 2015 m. Menai

KTUKU

LMTA

ŠU

VDA

VDUVGTU

0

50

100

150

200

250

300


40

Priėmimas 2015 m. Menai


M KTU 1 24 25 0% 4%

M KU 30 30 0% 0%

M LMTA 1 165 166 0% 1%

M ŠU 11 11 0% 0%

M VDA 2 23 250 275 1% 9%

M VDU 5 54 59 0% 8%

M VGTU 1 3 61 65 2% 6%

Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į menų studijas iš esmės nesikeistų, nes priimant organizuojamas stojamasis egzaminas, kurio vertinimo balai yra labai aukšti.

41

MTEP (menui) lėšos, skiriant valstybės subsidiją

42

0

2 000

4 000

6 000

8 000

10 000

12 000

ASU KTU KU LEU LMTA LSMU LSU MRU ŠU VDA VDU VGTU VU

Lėšos MTEP ir menui (su ūkiui ir adm.) 2014-2015-2016 m., tūkst. Eur

Išvada. Didžiausios sėkmingos MTEP veiklos apimtys VU, KTU, LSMU.

MTEP (menui) lėšos, skiriant valstybės subsidiją

43

0

5

10

15

20

25

ASU KTU KU LEU LMTA LSMU LSU MRU ŠU VDA VDU VGTU VU

Lėšos MTEP ir menui (su ūkiui ir adm.) 1 sąl. mokslininkui/menininkui 2014-2015-2016 m., tūkst. Eur

Lėšos 2016 m. skaičiuotos pagal 2012-2014 m. mokslo (meno) veiklos rezultatus.Išvada. Efektyviausiai MTEP (meno) veiklą minėtu laikotarpiu vykdė KTU, ASU, LMTA, VU mokslininkai (menininkai).

Universitetų TOP 10 ir tarptautinės publikacijos

44

VU

KTU

VDU

KU

ASU

VGTU

ŠULEU

VDA

LSU

LSMU

MRU

LKA

ISM

LMTA

EHU

LCC

KSU

VU TVM

-0,05

0

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

0,3

0,35

0,4

-0,2 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8

Pu

blik

acijų

ska

ičiu

s, p

aten

kan

tis

į TO

P1

0%

lab

iau

siai

cit

uo

jam

ų /

są

lygi

nių

tyr

ėjų

ska

ičiu

s

Tarptautinių publikacijų skaičius / sąlyginių tyrėjų skaičius

Skritulio dydis - sąlyginių tyrėjų skaičius

Šaltinis: Th. Reuters, LSD.Skaičiavimai: Mosta

Ar verta?

Taigi, kodėl yra prasmė turėti a. mokyklų tinklo pertvarkos planą?

1. Sutaupomas laikas ir tinklo reforma pradedama nelaukiant tolimesnio Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumo smukimo, situacijos aukštojo mokslo sistemoje blogėjimo ir jos institucijų, akademinės bendruomenės bei visuomenės nepasitenkinimo augimo.

2. Tinklo pertvarka vis vien bus įgyvendinama po 3-4 metų tik blogesnės situacijos aukštojo mokslo sistemoje sąlygomis. Po 3-4 metų didžioji dalis universitetų reformos nuostatų įgyvendinimo bei demografinės situacijos pasėkoje bus natūraliai priversti susitaikyti su tinklo pertvarkos būtinybe, nes netenkinantiems reformos įteisintų reikalavimų universitetams skiriama valstybės biudžeto finansavimas akivaizdžiai mažės.

45

Ar verta?

3. Po 3-4 metų LRV neturės tokio finansinio sverto, kaip SF lėšos, reformai skatinti, nes SF lėšos jau bus išdalintos ir panaudotos ne taip efektyviai, kaip tai būtų galima padaryti dabar, nes institucijos dalyvaujančios tinklo pertvarkoje ir infrastruktūrinius projektus įgyvendintų (labiau derintų tarpusavyje) turėtų galimybę (ir pareigą) derinti su pradedama įgyvendinti tinklo pertvarka.

Aišku, kad galima daugybė tinklo pertvarkos scenarijų, bet...pakaktų sutarti dėl kelių pagrindinių principų, kuriais vadovaujantis per gerą

mėnesį galima būtų parengti 2-3 tinklo pertvarkos scenarijus, iš kurių LRV po diskusijų ir argumentų išklausymo pasirinktų tinkamiausią.

46

Galimi principai

1. Universitetų įvairiapusiškumas ir aukšto lygio mokslinių tyrimų veikla

(Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas, menkas mokslo ir studijų tarptautiškumas bei tarpdiscipliniškumas.)

Universiteto mokslinių tyrimų lygis bent 2 mokslo srityse (atitinkančiose vykdomų studijų sritis) turėtų atitikti stipraus tarptautiniu mastu (t.y., vertinamo 4 penkiabalėje vertinimo sistemoje, vertinant tarptautiniams ekspertams) lygį, o kitose studijas atitinkančiose mokslo srityse – ne žemesnį nei vidutinį nacionaliniu mastu (t.y., 2 penkiabalėje vertinimo sistemoje, vertinant tarptautiniams ekspertams) lygį.

Dabartinėms universitetinėms aukštosioms meno mokykloms VDA ir LMTA bei Lietuvos karo akademijai, funkcionuojančiai pagal atskirą įstatymą, bei bažnyčios jurisdikcijoje esančioms kunigų seminarijoms galėtų būti suteiktas akademijos statusas, kurioms nekeliamas mokslinės veiklos ir aukšto jos lygio reikalavimas.

47

Galimi principai

2. Stojančiųjų į universitetus pasirengimas studijoms bei studijoms skiriamų lėšų racionalus naudojimas

(30 proc. stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas surenka iki 3 priėmimo balų, į ketvirtadalį programų priimama iki 10 studentų.)

Ne vėliau kaip po poros metų:• studijas konkrečioje aukštojoje mokykloje iš valstybės biudžeto finansuoti

tik tada, kai:• jos laikosi nustatyto minimalaus priėmimo balo, kuris priklausomai nuo studijų

krypties turėtų universitetuose būti ne žemesnis nei 4, kolegijose – 2;• konkrečiai studijų programai priimamas iš anksto nustatytas minimalus studentų

skaičius.

• lėšos a. mokyklos ūkiui ir administravimui skiriamos proporcingai v.f.v. bei baziniam MTEP finansavimui.

48

Galimi principai

3. Mieste turimo mokslo ir studijų potencialo koncentracija

(2020 metais į Lietuvos universitetus pagal dabartines tendencijas būtų priimama tiek studentų, kiek 2010 m. buvo priimama į 4 didžiausius Lietuvos universitetus.)

Neturi būti išskaidomos tos pačios studijų srities universitetinės studijos po kelis tame pačiame mieste funkcionuojančius universitetus.

Dabartiniame universitetų tinklo pertvarkos etape galima būtų leisti ir ne viename mieste esančiame universitete vykdyti tos pačios studijų srities studijas, bet studijų kryptys neturėtų persidengti ir universitetai turėtų būti pakankamai stambūs, t.y., į juos turėtų būti priima ne mažiau nei 15-20 proc. tais metais šalyje į universitetus priimamų studentų (surinkusių ne mažiau kaip 4 stojamuosius balus).

Iš to seka ir tai, kad universitetai neturi turėti filialų tuose miestuose, kuriuose funkcionuoja kiti universitetai.

49

Galimi principai

4. Kolegijos – į regiono poreikius lanksčiai reaguojančios aukštosios mokyklos

Kolegijos yra labiau specializuotos, siauro profilio, į regiono, konkrečių darbdavių poreikius orientuotos aukštosios mokyklos, todėl joms mažiau aktualus įvairiapusiškumo principas. Smulkius universitetus, kuriems būtinas didesnis tarpdiscipliniškumas, būtina brangi mokslinių tyrimų įranga išlaikyti regionuose yra neperspektyvu ir neracionalu.

Kolegijų tinklo pertvarka turėtų būti atidėta iki universitetų tinklo pertvarkos plano parengimo ir minimalaus balo (bent 4), stojant į universitetus, įvedimo. Stojantiesiems į valstybės finansavimą gaunančias kolegijas taip pat turėtų būti keliami minimalūs reikalavimai stojantiems (bent 2 balai). Įvertinus pastaruosius sprendimus (universiteto tinklo planą, bei minimalaus balo įvedimą), turėtų būti rengiami kolegijų pertvarkos planai.

50

Diskusijoms

Ačiū už dėmesį!

51

Documents

Aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir aukštųjų mokyklų tinklo ... 03 kokybės...Ištakos 2015-11-30 Valstybės pažangos taryba: ŠMM kartu su LRVK inicijuoti aukštojo mokslo