LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Žemės ūkio mašinų katedra

Egidijus Šarauskis

KOMUNALINIO ŪKIO TECHNIKA

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Žemės ūkio mašinų katedra

Egidijus Šarauskis

KOMUNALINIO ŪKIO TECHNIKA

Mokymo priemonė Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studentams

Akademija, 2005

2

TURINYS

ĮVADAS.........................................................................................51. KOMUNALINIO ŪKIO TECHNIKOS RAIDA.......................62. TERITORIJŲ APŽELDINIMO IR PRIEŽIŪROS

MAŠINOS.................................................................................8 2.1. Želdynai............................................................................82.2. Vejos, jų klasifikacija.......................................................92.3. Vejų įrengimo mašinos..................................................102.4. Vejų priežiūros mašinos.................................................13

2.4.1. Vejų pjovimo įranga.............................................192.4.2. Kiti vejų priežiūros įrenginiai..............................27

3. KULTŪRTECHNINIŲ DARBŲ MAŠINOS..........................303.1. Krūmų šalinimo būdai....................................................303.2. Krūmapjovės..................................................................313.3. Bioatliekų smulkintuvai.................................................343.4. Lapų pūtikai, presai........................................................353.5. Kelmarovės....................................................................37

4. KOMUNALINĖS ATLIEKOS, JŲ SURINKIMO IR IŠVEŽIMO MAŠINOS.............................................................39

4.1. Atliekų konteineriai........................................................404.2. Atliekų konteinerių presai..............................................414.3. Kietų atliekų surinkimo ir išvežimo mašinos.................434.4. Skystų atliekų surinkimo ir išvežimo mašinos...............47

5. VISUOMENINIO NAUDOJIMO PATALPŲ IR TERITORIJŲ PRIEŽIŪROS MAŠINOS ................................51

6. KELIAI IR JŲ PRIEŽIŪRA....................................................566.1. Kelių priežiūros mašinos šiltuoju metų laiku.................58

6.1.1. Šlavimo mašinos...................................................586.1.2. Plovimo – laistymo mašinos ir įrenginiai...........626.1.3. Kelių dangų lyginimas ir profiliavimas...............646.1.4. Nepageidaujamos augmenijos šalinimo būdai ir

mašinos.................................................................676.1.5. Pakelių pjovimo mašinos.....................................686.1.6. Kelių ženklinimo įrenginių priežiūros mašinos....69

3

6.2. Kelių priežiūros mašinos šaltuoju metų laiku................706.2.1. Sniego valymo mašinos........................................706.2.2. Kelių barstymas, mašinos....................................75

7. GRIOVIŲ IR ŠLAITŲ PRIEŽIŪROS MAŠINOS..................787.1. Griovių priežiūros mašinos............................................787.2. Šlaitų priežiūros mašinos...............................................85

8. AUTOKRAUTUVAI IR JŲ DARBINĖS DALYS KOMUNALINIAM ŪKIUI......................................................88

LITERATŪRA.............................................................................92

4

ĮVADAS

Žemės ūkio inžinerijos fakultete ruošiami Kaimo komunalinės inžinerijos specialistai. Gana naują dalyką mielai renkasi ir kitų studijų krypčių studentai. Tačiau iki šiol nebuvo išleista nei viena metodinė priemonė, kurioje apibendrintai būtų aprašytos įvairių komunalinio ūkio sričių mašinos, jų paskirtys, konstrukcijų bei darbo principų ypatumai.

Kaimo komunalinis ūkis – tai sritis, apimanti miestų, miestelių ir gyvenviečių visuomeninių teritorijų apželdinimo, želdinių priežiūros, nepageidaujamos augmenijos šalinimo, buitinių ir gamybinių atliekų surinkimo ir išvežimo, kelių priežiūros šiltuoju ir šaltuoju metų laiku, kultūrtechninių darbų, įvairių visuomeninio naudojimo patalpų paviršių valymo ir kitus darbus.

Šioje metodinėje priemonėje pateikiama trumpa komunalinio ūkio raidos istorija, pagrindiniai teritorijų apželdinimo vejomis darbo principai, vejų priežiūros mašinų konstrukcijos, kultūrtechninių darbų būdai, krūmapjovių, bioatliekų smulkintuvų, kelmarovių ir kt. mašinų konstrukciniai ypatumai. Čia studentai taip pat galės susipažinti su kietų ir skystų buitinių ir gamybinių atliekų surinkimo konteinerių bei išvežimo mašinų, kelių priežiūros įvairiais metų laikais būdais, visuomeninių patalpų ir teritorijų priežiūros įrenginių, griovių ir šlaitų priežiūros mašinų konstrukcijomis bei darbo technologiniais procesais. Pabaigoje pateikiamas universalių komunaliniam ūkiui skirtų autokrautuvų bei jų darbinių dalių aprašymas.

Autorius nuoširdžiai dėkoja recenzentams docentams R. Zinkevičiui ir A. Janulevičiui bei lektoriui D. Steponavičiui už pareikštas vertingas pastabas rengiant metodinę priemonę.

5

1 KOMUNALINIO ŪKIO TECHNIKOS RAIDA

Yra žinoma, kad nuo senų laikų aukštos kultūros šalyse vyko miestų ir miestelių komunalinio ūkio priežiūros darbai. Graikai ir romėnai gatvių bei aikščių priežiūrą patikėdavo kariškiams. Vėliau kai kuriose šalyse komunalinių darbų priežiūros organizavimas buvo priskiriamas policijai. XIX a. pirmoje pusėje Europoje (1818 m. Heidelberge, 1824 m. Ulme) pradėjo kurtis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, joms buvo priskiriami ir komunaliniai darbai. Nuo XIX a. vidurio jau daugelyje Europos miestų ir miestelių buvo įkurtos panašios tarnybos, jos kartu atliko ir komunalinius darbus.

Iki XX a. pradžios beveik visi komunalinio ūkio priežiūros darbai buvo atliekami rankomis arba į pagalbą pasitelkiami arkliai. Arklių jėgos naudojimas komunaliniame ūkyje tęsėsi iki pat XX a. vidurio. Po I pasaulinio karo, esant sparčiai techninei pažangai, pradėtos gaminti specializuotos mašinos, skirtos komunaliniam ūkiui. Tokias mašinas traukė arkliai (1 pav.).

a)

b)

1 pav. XX a. pradžios komunalinio ūkio technika: a) – arklio traukiama gatvių valomoji (1918 m.); b) – arklio traukiamas

atliekų surinkimo konteineris (1927 m.)

Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje rankų bei arklių darbui sumažinti buvo pradėtos gaminti komunalinio ūkio mašinos su elektriniais bei dyzeliniais varikliais (2 pav.). Šios

6

mašinos buvo daug našesnės už rankinių ar arklių traukiamų mašinų darbą.

a)

b)

2 pav. XX a. pradžios komunalinio ūkio technika:

a) – atliekų surinkimo ir pervežimo mašina (1923 m.); b) – gatvių laistymo ir valymo mašina (1937 m.)

Nuo XX a. vidurio jau daug įvairių šalių gamintojų pradėjo gaminti komunaliniam ūkiui skirtą techniką. Mašinos palaipsniui buvo tobulinamos, panaudojant vis patvaresnes konstrukcines medžiagas, vietoj mechaninių perdavų montuojant hidraulines, diegiant naujas valdymo bei priežiūros sistemas ir įrengimus. Patobulintos mašinos pradėjo dirbti greičiau, ilgiau, tiksliau, jų našumas gerokai padidėjo.

Šiuo metu komunalinio ūkio tarnyboms gaminama daug ir įvairių mašinų. Kiekvienai komunalinio ūkio sričiai skirtas mašinas galima pasirinkti nuo rankinės iki savaeigės, nuo vieną technologinę operaciją atliekančios mašinos iki kombinuotos. Naujausiose kelių priežiūros mašinose montuojama šiuolaikinė globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS ar DGPS) įranga.

7

2. TERITORIJŲ APŽELDINIMO IR PRIEŽIŪROS MAŠINOS

2.1. Želdynai

Želdynais vadinamos suplanuotos, įrengtos ir naudojimui paruoštos želdinių teritorijos. Želdiniais vadinami medžiai, krūmai, vijokliai, gėlės ir vejos augalai. Želdynų sistema susideda iš įvairių kategorijų, rūšių ir tipų želdynų. Pagal naudojimo pobūdį želdynai skiriami trijų kategorijų: bendrojo naudojimo (vieši) želdynai, riboto naudojimo (pusiau vieši), nenaudojami (uždari) sanitarinės apsaugos želdynai.

Bendrojo naudojimo (vieši) želdynai pagal paskirtį yra skirstomi dar į 4 rūšių želdynus, o šie dar smulkiau į įvairių tipų želdynus:

poilsio paskirties želdynai (bendrieji parkai ir jų kompleksai, gyvenamųjų rajonų parkai, mikrorajonų parkai, aikštės, skverai ir pėsčiųjų gatvės bei alėjos);

mokslinės kultūrinės paskirties želdynai (botanikos ir zoologijos sodai, vaikų, sporto ir pramogų parkai, istoriniai etnografiniai parkai, memorialiniai parkai ir parodų parkai);

memorialiniai gedulo paskirties želdynai (civilinių kapinių, religinių bendruomenių kapinių, karių kapų, istorinių memorialinių kapų ir kolumbariumų teritorijų želdynai);

priemiesčio rekreacinės paskirties želdynai (miško parkai, kurortiniai miškai, vandens ir pievų parkai, paplūdimiai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir rekreaciniai miško sklypai).Riboto naudojimo (pusiau vieši) želdynai skirstomi į 2 rūšių

želdynus ir jų tipus: mišrios paskirties želdynai (daugiabučių ir mažaaukščių

pastatų kiemų želdynai, pramonės, sandėlių, komercinių, visuomeninių, infrastruktūros ir kitų teritorijų želdynai);

8

ūkinės paskirties želdynai (sodininkų bendrijų sodai, sodininkystės ūkių sodai, medelynai, gėlininkystės ir daržininkystės ūkių želdynai).Nenaudojamiems (uždariems) sanitarinės apsaugos

želdynams priskiriami sanitarinės apsaugos paskirties želdynai (pramonės, sąvartynų, vandenviečių ir gręžinių, nuotekų valymo įrenginių, sanitarinių apsaugos zonų želdynai, inžinerinių įrenginių ir komunikacijų apsaugos zonų želdynai).

2.2. Vejos, jų klasifikacija

Veja – tai teritorijos dalis, dirbtinai užsėta velėną formuojančiomis žolėmis. Vejos veisiamos soduose, parkuose, skveruose, miško parkuose, gyvenamuosiuose rajonuose, sodybose bei kitose vietose. Vejos būna laukinės, universalios, parterinės, sportinės ir specialios paskirties.

Laukinės vejos užima didelius plotus miško parkuose ar panašiai. Paprastai veja formuojama gerinant jau esančią velėną. Tokios vejos šienaujamos retai.

Universaliomis vejomis paprastai įrengiami didesni plotai. Tai teritorijos parkuose, skveruose, bulvaruose, kiemuose ir t.t. Šių vejų žolė pjaunama 4-6 cm aukštyje. Vejos išvaizdžios, ilgametės, tinkančios dažnam pjovimui, mindžiojimui, atsparios sausroms.

Parterinės vejos – aukščiausios kokybės vejos. Jos paprastai rengiamos kaip architektūrinių kompozicijų akcentai prie visuomeninių pastatų, paminklų, fontanų ir t.t. Šios vejos yra kaip puošmena, jomis negalima vaikščioti. Jų žolė pjaunama 2-3 cm aukštyje ir reikalauja ypač kruopštaus dirvos paruošimo ir priežiūros.

 Sportinės vejos įrengiamos stadionuose, žaidimų aikštelėse, hipodromuose, masinių renginių vietose. Jos išsiskiria tuo, kad atsparios labai intensyviam mindžiojimui ir dažnam pjovimui. Šios vejos greitai atželia.

9

Specialios paskirties vejos skirtos įrengti automobilinių ar geležinkelio kelių, kanalų, vandens saugyklų šlaituose ar kitur, kur reikia sutvirtinti žemės paviršių.  

2.3. Vejų įrengimo mašinos 

Prieš vejos įrengimą reikia įvertinti būsimos vejos laistymo ir drenavimo sistemų poreikį. Šis sprendimas vėliau turi didelės įtakos vejos kokybei bei jos priežiūrai. Esant nedideliam vejos plotui, gali būti planuojamas ir rankinis laistymas. Vandens pertekliui šalinti gali būti įrengiami perteklinio vandens surinkimo kanalai arba suformuojami nuolydžiai. Svarbiausia, kad vanduo nesirinktų ir nesilaikytų ant vejos, nes tose vietose žolė pradės geltonuoti ir gadins bendrą želdyno vaizdą.

Vejų įrengimo darbai pradedami nuo įvairių atliekų, akmenų pašalinimo. Ypatingas dėmesys skiriamas toms vietoms, kur į dirvožemį galėjo patekti cemento arba chemikalų. Tokį dirvožemio sluoksnį patartina visiškai pašalinti. Kitas, ne mažiau svarbus etapas – piktžolių naikinimas. Piktžolės gali būti naikinamos tiek mechaninėmis, tiek ir cheminėmis priemonėmis.

Planuojant veją įrengti pavasarį, dirvą reikėtų įdirbti rudenį. Jeigu planuojama įrengti rudenį, įdirbama pavasarį. Pagrindinis dirvos įdirbimas atliekamas iki 0,25 m gylio. Prieš sėją dirva purenama papildomai iki 0,10 m gylio. Galimas ir kitas dirvos ruošimo būdas, kai paruošiamas specialus vejoms tinkantis dirvožemio mišinys, kuris atvežamas ir tolygiai paskleidžiamas visame plote.

Pagrindiniam dir-vos įdirbimui naudo-jami plūgai arba sunkieji kultivatoriai (3 pav.).

10

a) b)3 pav. Pagrindinio dirvos dirbimo

padargai: a) apverčiamas plūgas; b) sunkusis kultivatorius

Priešsėjinis dirvos dirbimas atliekamas kultivatoriais su pasyviomis arba aktyviomis darbinėmis dalimis. Pasyviosios dirvos dirbimo mašinos paprastai būna didesnio darbinio pločio, našesnės, jas lengviau sujungti į bendrą agregatą su sėjamosiomis. Tačiau tokios mašinos nelabai tinka sunkesnėms bei vidutinio sunkumo dirvoms, nes jas nepakankamai supurena. Sunkesnes dirvas geriausiai įdirbti rotoriniais (vertikalių arba horizontalių rotorių) kultivatoriais arba švytuojančiomis akėčiomis.

Žolių sėklos gali būti išberiamos rankomis arba specialiomis vejų sėjamosiomis, jos būna stumiamos rankomis arba kabinamos prie motoblokų, traktorių. Vejų sėjamosios gaminamos su mechaniniais ir pneumomechaniniais sėjamaisiais aparatais.

Vejų sėjamosios (4 pav.) priekyje esantis volas 1 trupina dirvos paviršiuje esančius grumstus, kad sėklų įterpimo gylis būtų vienodas.

4 pav. Vejų sėjamoji:1 ir 4 – priekinis ir galinis lygieji cilindriniai volai; 2 – sėjamojo aparato

dugnelis; 3 – pirštinis volas; 5 – pirštinio volo padėties nustatymo svirtis; 6 – perdavų mechanizmas; 7 – valdymo svirtys; 8 – variklis;

9 – ritininis sėjamasis aparatas; 10 – sėkladėžė; 11 – skalė

Tolygus sėklų išbėrimas užtikrinamas ritininiu sėjamuoju aparatu 9. Sėklų išbėrimo kiekis reguliuojamas keičiant ritės sukimosi greitį bei dugnelio 2 padėtį ritės atžvilgiu. Pirštinio volo 3 paskirtis – užberti sėklas puriu dirvos sluoksniu, kad sėklos

11

nebūtų nunešamos vėjo bei būtų labiau apsaugotos nuo paukščių. Pirštinis volas, kaip ir sėjamasis aparatas, judesį gauna per perdavų mechanizmą 6 nuo variklio 8. Galinis cilindrinis volas 4 suspaudžia ir išlygina užsėtą dirvos paviršių. Taip užtikrinamas tolygus sėklų sudygimas. Sėjamoji į priekį juda priverstinai variklio veleno sukamąjį judesį perduodant galiniam volui.

Sėjant svarbu užtikrinti sėklų paskleidimo tolygumą visame plote. Norint užtikrinti labai tolygų išbėrimą, patartina visą sėklos normą padalinti į dvi dalis ir sėti per du kartus: vieną kartą išilgai, kitą – statmenai užsėtajam plotui. Po sėjos visas plotas voluojamas arba pirmiausiai plonu sluoksniu padengiamas mulčiumi, t.y. specialiai paruoštu mišiniu iš komposto, dirvožemio bei smėlio, ir tada dar kartą voluojama.

Priešsėjinio dirvos dirbimo mašinos dažnai kombinuojamos kartu su sėjamosiomis ir volais, tada vienu važiavimu dirva įdirbama, pasėjamos žolių sėklos ir voluojama (5 pav.).

a) b) c)5 pav. Kombinuotos dirvos dirbimo ir žolių sėjos mašinos: a) švytuojančios akėčios, sėjamoji, volas; b) vertikalių rotorių

kultivatorius, sėjamoji, volas; c) kultivatorius su horizontaliu rotoriumi, sėjamoji, volas

Kitas vejos įrengimo būdas yra, kai ant lygaus dirvos paviršiaus klojama iš anksto, specializuotuose ūkiuose užauginta veja (6

12

6 pav. Vejos klojimas

pav.). Šis būdas yra brangesnis, tačiau daug spartesnis. Tokią veją galima naudoti jau po kelių dienų, kai pasėjus reikėtų laukti kelias savaites. Toks būdas dažniausiai naudojamas sportinės paskir-ties teritorijose. Be to, tokią veją galima kloti ir ant šlaitų, taip juos sutvirtinant.

Kad užaugintą veją būtų galima lygiai sukloti, reikia tiksliai ją atpjauti. Tam tikslui naudojami specialūs vejų rėžtuvai (7 pav.). Jie būna rankiniai ir savaeigiai. Specialiu rėžtuvo peiliu gali būti pjaunamos nuo 0,30 iki 1,00 m pločio ir apie 0,05 m storio vejos juostos, jos susukamos į ritinius. Šie ritiniai vežami į tą teritoriją, kur planuojama įrengti veją, ir išvynio-jami.

2.4. Vejų priežiūros mašinos 

Pagrindiniai vejų priežiūros darbai yra laistymas, tręšimas, pjovimas, piktžolių naikinimas, aeracija ir kt.

Laistymas priklauso nuo klimato sąlygų. Priklausomai nuo oro temperatūros, dirvožemio savybių bei velėnos storio, viename kvadratiniame metre vejos per parą turėtų būti išpurškiama nuo 3 iki 8 litrų vandens. Trūkstant drėgmės veja praranda standumą. Geriausias laistymo laikas yra ryte arba vakare, kai vandens garavimas yra minimalus. Tačiau laistant labai vėlai, per naktį veja išlieka šlapia ir susidaro palankios sąlygos plisti ligoms. Todėl laistymo laikas turėtų būti pasirenkamas toks, kad iki nakties veja spėtų pradžiūti.

Laistoma gali būti rankiniu būdu arba mechanizuotai, t.y. naudojant stacionarius ar pusiau stacionarius laistymo įrenginius (8 pav.) bei mobilias laistymo mašinas. Paprasčiausias būdas yra laistyti veją laistytuvu, tačiau šis būdas reikalauja daug jėgų ir yra nenašus. Naudojant laistymo žarną su antgaliu galima pasiekti ir

13

7 pav. Vejos rėžtuvas

atokesnius kampus, tačiau sunku veją palaistyti tolygiai. Daug tolygiau veją laisto besisukantys arba pasisukantys kampu laistymo purkštuvai, kurių vandens tiekimo sistemos gali būti požeminės arba antžeminės. Stačiakampės arba kvadratinės formos plotams laistyti gaminami specialūs purkštuvai.

a) b) c)

d) e) f)

8 pav. Vejų laistymo įrenginiai:a) laistymo žarna su antgaliu; b) ir c) purkštuvai stačiakampės ir

kvadratinės formos plotams laistyti; d) purkštuvas, laistantis veją ratu arba kampu; e) besisukantis purkštuvas; f) stacionarūs laistymo

įrenginiai

Tręšimas. Vejų tręšimui dažniausiai naudojamos mineralinės (azoto, fosforo, kalio bei kompleksinės) trąšos: miltinės, granuliuotos ir skystos. Pagrindinis reikalavimas tręšimui – trąšos turi būti paskleistos tolygiai. Plačiausiai naudojamos trijų tipų tręšiamosios: laisvo byrėjimo, išcentrinės ir pneumatinės.

Laisvo byrėjimo tręšiamosios būna su plyšiniais, lėkštiniais arba sraigtiniais tręšiamaisiais aparatais (9 pav.). Jos gali būti montuojamos ant vežimėlio ir stumiamos rankomis (10 pav.) arba kabinamos prie traktoriaus.

14

a) b) c)9 pav. Laisvo byrėjimo tręšiamųjų tręšiamieji aparatai:

a) plyšinis; b) lėkštinis; c) sraigtinis

Plyšinis laisvo byrėjimo tręšiamasis aparatas trąšas išbarsto per visą tręšiamosios darbinį plotį. Išberiamų trąšų kiekis reguliuojamas keičiant plyšių dydį.

Lėkštinis tręšiamasis aparatas sudarytas iš horizontalių besisukančių išgaubtų lėkščių. Lėkštės išdėstomos trąšadėžės apačioje per visą mašinos plotį. Trąšos iš trąšadėžės pro plyšį byra ant lėtai besisukančių lėkščių. Viršuj lėkščių įtaisomi žertuvėliai, kurie nužeria trąšas ant dirvos paviršiaus. Išberiamų trąšų kiekis reguliuojamas keičiant plyšio dydį ir lėkščių sukimosi greitį.

a) b)10 pav. Laisvo byrėjimo tręšiamųjų darbo schemos:

a) rankinių; b) kabinamų prie traktoriaus

Tręšiamojoje su sraigtiniu tręšiamuoju aparatu trąšadėžės dugne įtaisytas sraigtas, jis trąšas stumia ir beria pro plyšius. Tręšiamosios gali būti su vienu arba dviem sraigtais. Išberiamų trąšų kiekis reguliuojamas keičiant plyšių dydį.

15

Išcentrinės tręšiamosios būna su diskiniais (vieno ir dviejų diskų) arba švytuojančio vamzdžio tręšiamaisiais aparatais (11 pav.).

a) b) c)11 pav. Išcentrinės trąšų barstomosios:

a) vieno disko; b) dviejų diskų; c) švytuojančio vamzdžio 

Diskinę išcentrinę tręšiamąją sudaro kūginės formos trąšadėžė, jos viduje esantis maišiklis, diskas su mentelėmis, perdavų mechanizmas bei reguliavimo ir valdymo įtaisai. Viendiskės bei švytuojančio vamzdžio tręšiamosios trąšas skleidžia nuo 6 iki 12 m plotyje, o dvidiskės – nuo 12 iki 24 m ir daugiau. Išberiamų trąšų kiekis priklauso nuo plyšio dydžio ir važiavimo greičio. Trąšų paskleidimo plotis reguliuojamas keičiant diskų sukimosi dažnį, mentelių ilgį bei jų pastatymo kampą.

Pneumatinės tręšiamosios (12 pav.) trąšas barsto tolygiau negu išcentrinės diskinės.

12 pav. Pneumatinė trąšų barstomoji:1, 11 ir 7 – trąšų ir oro vamzdžiai; 2 ir 13 – trąšų ir oro skirstytuvai;

3 – sklendžių kilnojimo įtaisas; 4 – sklendė; 5 – trąšadėžė; 6 – sietas; 8 – ventiliatorius; 9 – laikiklis; 10 – dulkiklis ; 12 – ratai; 14 – transporteris

16

Pneumatinės tręšiamosios sudarytos iš 10 – 20 m ilgio vamzdžių 1 ir 11 su dulkikliais 10, pritvirtintais tam tikrais atstumais. Iš trąšadėžės trąšos transportuojamos link trąšų skirstytuvo, kuris jas paskirsto į vamzdžius. Ventiliatorius pučia orą ir išpučia trąšas per dulkiklius. Išberiamų trąšų kiekis keičiamas reguliuojant skirstytuvą, plotis – įjungiant ir išjungiant dulkiklius.

Piktžolės naikinamos rankiniu, mechaniniu arba cheminiu būdais. Mechaniškai piktžolės naikinamos tinklinėmis arba virbalinėmis akėčiomis, jų akėčvirbaliai išdėstyti ant šarnyriškai prie rėmo pritvirtintų sijų. Didesnio darbinio pločio akėčios būna sudarytos iš kelių sekcijų, kad geriau kopijuotų dirvos paviršių. Važiuojant pirmyn, dėl lenktos akėčvirbalių formos, smaigaliu užkabintos piktžolės išraunamos.

Šios akėčios turi dar ir kitą paskirtį. Jomis užlyginami kurmiarausiai, subraižomas dirvos paviršius, dėl ko pagerėja vandens ir oro patekimas į dirvą. Ant virbalinių akėčių sumontavus sėjamąją (13 pav.), vienu važiavimu į retesnę arba labiau sumindžiotą veją galimą papildomai įsėti žolių sėklas.

13 pav. Virbalinės akėčios su sėjamąja

Cheminis piktžolių naikinimas atliekamas purkštuvais bei fumigatoriais. Purkštuvai apipurškia dirvą arba augalus smulkiais nuodingo skysčio lašeliais. Jie būna rankiniai, nugariniai, traktoriniai, automobiliniai, savaeigiai ir aviaciniai. Pagal purškimo būdą skirstomi į hidraulinius, pneumohidraulinius (vamzdinius ir ventiliatorinius), aerozolinius.

17

Rankiniai purkštuvai būna su rotaciniu, plyšiniu arba skyliniu purkštuku, su siurbliu ir be jo, su purškiamuoju vamzdžiu ir be jo.

Nugariniai purkštuvai būna hidrauliniai arba ventiliatoriniai. Hidrauliniai nugariniai purkštuvai būna su stūmokliniu arba membraniniu siurbliu, su rankine perdava arba motoriniai. Ventiliatoriniai nugariniai purkštuvai būna motoriniai. Jie naudojami parkų medžiams bei krūmams purkšti.

Traktoriniai, automobiliniai ir savaeigiai hidrauliniai vamzdiniai purkštuvai (14 pav.) naudojami didesnių teritorijų purškimui. Pagrindinės jų darbinės dalys yra rėmas, rezervuaras, siurblys, valdymo pultas, filtrai, sija, purkštukai, ženklintuvai ir kt.

14 pav. Hidraulinio vamzdinio purkštuvo schema:1 – sija; 2 – purkštukai; 3 – siurblys; 4 ir 5 – siurbimo ir slėgio linijos filtrai; 6 – redukcinis – apsauginis vožtuvas; 7 ir 9 – centrinis ir sijos

sekcijų valdymo čiaupai; 8 – manometras

Siurblys 3 siurbia skystį iš rezervuaro pro siurbimo ir slėgio linijos valymo filtrus 4 ir 5 į valdymo pultą. Iš jo skystis tiekiamas į purkštuvo siją 1 su purkštukais 2, pro juos išpurškiamas ant dirvos arba augalų. Purkštuve įtaisytas redukcinis – apsauginis

18

vožtuvas 6, kuriuo palaikomas pastovus slėgis bei apsaugoma sistema nuo per didelio slėgio.

Aviaciniai purkštuvai komunaliniame ūkyje naudojami retai.Fumigatoriai naudojami norint įšvirkšti į dirvą greitai

garuojantį nuodingą skystį. Fumigatoriai būna rankiniai ir traktoriniai. Rankinį fumigatorių (15 pav.) sudaro specialus švirkštas su kelių litrų talpos rezervuaru. Apatinėje rezervuaro dalyje yra vamzdelis 4 su siurbimo vožtuvu, pro jį skystis iš rezervuaro patenka į slėgio kamerą 5. Pakoja 8 fumiga-toriaus antgalis 7 spaudžiamas į dirvą. Nuspaudus rankenėlę 1, skystis, esantis slėgio kameroje, pro antgalį įšvirkščiamas į dirvą. Skysčio kiekis reguliuojamas žiedu 3, įšvirkštimo gylis – perstatant ribotuvą 6. Rezervua-ras užpildomas nuėmus dangtelį 2.

Traktoriniai fumigatoriai montuojami ant dirvos dirbimo mašinų. Juos sudaro rezervuaras, dozatoriai, vamzdžiai su specialiais antgaliais, pro juos skystis liejamas į dirvoje noragėlių išbrėžtas vagutes.

2.4.1. Vejų pjovimo įranga

 Reguliariai pjaunant veją, ji būna tvarkinga, stimuliuojama

šaknų sistema, lengvesnė kova su piktžolėmis. Pjovimo dažnis priklauso nuo metų laiko, oro sąlygų ir vejos rūšies. Pavasarį ir vasaros pabaigoje, kai žolė sparčiai auga, intensyviai prižiūrimos vejos pjaunamos 1-2 kartus per savaitę, mažiau prižiūrimos – kas

19

15 pav. Rankinis fumigatorius:

1 – rankenėlė; 2 – dangtelis; 3 – žiedas; 4 – vamzdelis;

5 – slėgio kamera; 6 – ribotuvas; 7 – antgalis;

8 - pakoja

2-3 savaites. Vasarą, ypač karštomis dienomis, pjaunama rečiau, o per sausrą visai nerekomenduojama pjauti, kad nenudžiūtų. Jeigu veja gerai laistoma, ji pjaunama įprastu režimu.

Pirmą kartą parterinės ir sportinės vejos pjaunamos, kai žolės aukštis 5-7 cm, kitos vejos – 8-10 cm. Vėlesni pjovimai priklauso nuo vejos rūšies. Parterinės gražiausiai atrodo nupjautos iki 2-3 cm aukščio, universalios iki 4-6 cm (1 lentelė). Vienu pjovimu nupjaunamos žolės aukštis rekomenduojamas nuo trečdalio iki pusės maksimalaus žolės aukščio.

1 lentelė. Vejų pjovimo dažnis ir aukštisVejos rūšis Pjovimų

dažnis kartais/metus

Vienu pjovimu nupjaunamos

žolės aukštis cm

Maksimalus žolės aukštis

cmParterinė 20-40 1,5-2,5 4,5-5,5Universalioji 10-20 3,5-4,5 7,0-9,0Sportinė 20-45 3,0-4,5 6,0-9,0Golfo aikštynų 120-150 0,4-0,7 0,8-1,4Specialioji 3-10 3,5-4,5 7,0-9,0Laukinė 1-5 3,5-5,0 8,0-10,0

 Universalios, specialiosios bei laukinės vejos pjaunamos vejapjovėmis arba žoliapjovėmis, visos kitos vejos pjaunamos tik vejapjovėmis. Vejapjovės būna rankinės, elektrinės, benzininės, traktorinės ir automatinės.

Rankinės vejapjovės dirba stumiant jas vejos paviršiumi. Jas sudaro rėmas, cilindrinis pjaunamasis aparatas (16 pav.), priešpeilis, ratukai, nuo jų perduodamas judesys pjaunamajam aparatui, stūmimo svirtis ir kt.

20

21

16 pav. Cilindrinis pjaunamasis aparatas: 1 – velenas; 2 – diskai;

3 - peilis

Rankinės vejapjovės nekelia triukšmo, nenaudoja degalų ar elektros energijos, lengvai prižiūrimos. Tačiau, jei veja drėgna, jas sunku stumti.

Vejapjovės su cilindriniais pjaunamaisiais aparatais gali būti montuojamos ir prie mini traktorių (17 pav.). Judesio perdavimas gali būti analogiškas kaip ir rankinių (nuo dirvos) arba nuo hidrovariklio. 0,2-0,3 m skersmens cilindriniai pjaunamieji aparatai sukami apie 850 min-1 dažniu. Darbinis greitis gali siekti nuo 4 iki 12 km∙h-1. Prie vieno mini traktoriaus kabinant keturias arba penkias 80 cm darbinio pločio vejapjoves, labai padidėja našumas.

17 pav. Vejapjovės su cilindriniais pjaunamaisiais aparatais prie mini traktoriaus: 1 – mini traktorius; 2 – hidraulinė įranga;

3 – vejapjovė su cilindriniu pjaunamuoju aparatu

Elektrinės vejapjovės tinka nedideliems vejų plotams pjauti. Jos kompaktiškesnės už benzinines, kelia mažiau triukšmo, paprasčiau prižiūrimos. Pagrindinės jų dalys yra rėmas, elektros variklis, pjovimo aparatas, atraminiai ratukai, valdymo svirtys. Panašiu principu veikia ir vejapjovės su akumuliatoriais. Pagrindinis jų trūkumas, kad jos gali dirbti tik ribotą laiką.

Benzinines vejapjoves, kaip ir elektrines, sudaro panašios darbinės dalys, tačiau vietoj elektros variklio yra vidaus degimo variklis. Šios vejapjovės tinka bet kokio dydžio vejoms pjauti.

Benzininių, kaip ir elektrinių, vejapjovių pjovimo rotacinį aparatą sudaro vienas, du arba trys peiliai (18 pav.), perdavų mechanizmas ir apsauginis gaubtas. Vieno peilio darbinis plotis

22

gali siekti nuo 0,3 iki 0,6 m, peilių linijinis greitis – nuo 60 iki 80 m∙s-1.

a) b)18 pav. Vejapjovių rotaciniai pjaunamieji aparatai: a) vieno peilio;

b) trijų peilių: 1 – ratukai; 2 – peiliai; 3 – gaubtas (a); 3 – priešpeilis (b); 4 – perdavų mechanizmas; 5 – nupjautos žolės pašalinimo

kreiptuvas

Nupjautą žolę vejapjovės gali: palikti ant vejos paviršiaus; surinkti į rezervuarą; susmulkinti ir palikti ant dirvos kaip organinę trąšą.

Nupjautą žolę ant vejos paviršiaus palieka tos vejapjovės, kurios neturi žolės surinkimo rezervuarų. Tokiais atvejais žolės pjaustinius būtina pašalinti. Jeigu vejapjovė turi tokį rezervuarą, tai pjaunant žolė iškart nukreipiama į šį rezervuarą. Užpildžius rezervuarą, jis išverčiamas specialiai numatytose vietose. Be to, gaminamos vejapjovės, kurios pjovimo metu pjaunamą žolę labai smulkiai susmulkina ir paskleidžia vejos paviršiuje (19 pav.).

19 pav. Vejapjovė, daug kartų susmulkinanti žolę

23

Susmulkintos žolės dalelės nusėda ant dirvos ir yra kaip organinė trąša. Tokios vejapjovės turi specialios formos uždarus gaubtus, juose nupjauta žolė daug kartų keliama į viršų ir papildomai susmulkinama.

Panašiu principu dirba ir vejapjovės „su oro pagalvėmis“ (20 pav.). Jas sudaro pjovimo aparatas ir gaubtas, jo viduje yra nupjautos žolės srauto kreipikliai.

20 pav. Vejapjovė „su oro pagalve“

Šios vejapjovės neturi sąlyčio su dirva. Darbo metu dėl pjovimo aparato konstrukcijos po gaubtu susidaro slėgis, jis visą mašiną truputį kelia aukštyn ir neša lyg ant oro pagalvės (5-10 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus). Tokios vejapjovės yra nedidelio svorio, jos gerai tinka darbui sunkiau prieinamose vietose.

Pastaruoju metu pradėtos gaminti vejapjovės, valdomos distanciniu būdu arba dirbančios visiškai savarankiškai (automatinės vejapjovės).

Automatinės vejapjovės (21 pav.) naudoja pažangią kompiuterinę technologiją ir pjauna veją naudodamos saulės

energiją, kurią gauna per saulės bateriją. Vejapjovės pjaunamą plotą nustato elektros užtvara, nutiesta pagal vejos kraštus. Veja pjaunama be pertrūkio, žolės pjaustiniai gaunami smulkūs, jie krinta atgal į veją kaip trąša.

24

21 pav. Automatinė vejapjovė

Žoliapjovės pagal energijos šaltinį skirstomos į arklines, traktorines, automobilines, savaeiges ir kabinamas prie motoblokų. Pagal pjaunamojo aparato tipą jos būna dalginės, diskinės, būgninės ir rotorinės su horizontaliu rotoriumi. Pagal perdavų mechanizmą būna mechaninės ir hidraulinės.

Dalginės žoliapjovės veikia kirpimo principu, žolė nukerpama tarp dviejų ašmenų, t.y. dalgio peiliuko ir piršto plokštelės arba dviejų dalgių peiliukų. Dalginiai pjaunamieji aparatai būna viendalgiai ir dvidalgiai.

Viendalgio pjaunamojo aparato dalgį sudaro plieninė juosta ir prie jos pritvirtinti peiliukai (segmentai), jie dažniausiai būna 4,5 cm pločio. Peiliukų ašmenys gali būti lygūs arba dantyti, galandami 18-24 laipsnių kampu. Dalgio peiliukai slankioja pirštų, pritvirtintų prie sijelės, plokštelių paviršiumi. Žolė nupjaunama tarp dalgio peiliuko ir pirštų plokštelės ašmenų. Atstumas tarp pjaunamojo aparato pirštų būna:

76,2 mm (tinka aukštai žolei pjauti);50,8 mm (tinka pievoms su žema žole pjauti);38,1 mm (tinka vejų ir parkų žolei pjauti).Dvidalgiai pjaunamieji (22 pav.) aparatai yra be pirštų. Juos

sudaro du dalgiai, slankiojantys priešingomis kryptimis. Kai kuriose žoliapjovėse gali būti taip, kad slankioja tik vienas dalgis, o antrasis nejuda. Žolė nupjaunama tarp abiejų dalgių peiliukų ašmenų. Peiliukai galandami 45 laipsnių kampu.

Žoliapjovę su diskiniu pjovimo aparatu (23 pav.) sudaro keturi, šeši arba daugiau greitai besisukantys diskai 5 su prie jų pritvirtintais peiliukais 4. Darbinių dalių perdava būna krumpliaratinė arba grandininė. Tokiomis žoliapjovėmis galima dirbti didesniu greičiu, jos mažiau genda, tačiau reikia didesnės traktoriaus galios negu dalginėms žoliapjovėms.

25

22 pav. Dvidalgė žoliapjovė tvirtinama prie motobloko:1 – valdymo svirtys; 2 – variklis; 3 – ratai; 4 – judesio perdavimo galvutė; 5 ir 6 – apatinio ir viršutinio dalgio laikikliai; 7 – pavaža;

8 ir 9 – viršutinis ir apatinis dalgiai 

23 pav. Žoliapjovė su diskiniu pjovimo aparatu:1 ir 2 – išsvėrimo ir pakėlimo spyruoklės; 3 – korpusas; 4 – peiliukas;

5 – diskas; 6 – skirtuvas

Žoliapjovę su būgniniu pjovimo aparatu (24 pav.) sudaro du, trys arba keturi būgnai 4 su diskais 3. Prie diskų šarnyriškai (laisvai) pritvirtinti nuo dviejų iki šešių peiliukų 2, kurie lengvai

26

pakeičiami susidėvėjus. Peiliukai, besisukantys 40-80 m∙s-1

greičiu, žolę nukerta ir suguldo į pradalgę tarp dviejų, priešingomis kryptimis besisukančių diskų. Darbinės dalys gali būti varomos per krumpliaratinę, grandininę arba diržinę perdavas. Pjovimo aparatas į žemę remiasi atraminėmis lėkštėmis, jas keičiant arba perstatant disko atžvilgiu, reguliuojamas pjovimo aukštis.

24 pav. Žoliapjovė su būgniniu pjovimo aparatu:1 – rėmas; 2 – peiliukas; 3 – diskas; 4 – būgnas; 5 – apdanga

Žoliapjovė su horizontaliai besisukančiu rotoriumi (25 pav.) ir prie jo pritvirtintais peiliukais skirta specifiniams darbams atlikti (pvz., mulčiavimui). Šių mašinų darbinis greitis nuo 3 iki 8 km∙h-1, darbinis plotis nuo 0,8 iki 1,5 m, pjovimo aukštis keičiamas nuo 0 iki 0,1 m, peiliukai sukasi 25-30 m∙s-1

(naudojant kaip smulkintuvą – iki 80 m∙s-1) greičiu, galios poreikis nuo 18 iki 25 kW metrui darbinio pločio. Šiomis mašinomis žolė ne nupjaunama, bet nukapojama.

25 pav. Žoliapjovė su horizontaliai besisukančiu rotoriumi:1 – pakabinimo įtaisas; 2 – kardaninė jungtis; 3 – perdavų

mechanizmas; 4 – gaubtas; 5 – grandinė; 6 – peiliai; 7 – prispaudimo volelis; 8 – apsauga

27

2.4.2. Kiti vejų priežiūros įrenginiai

Vejų paviršius, ypač intensyviai mindomas, palaipsniui suglemba. Taip dažniausiai nutinka todėl, kad viršutinis dirvos sluoksnis blogai vėdinamas, susidaro didelė anglies dioksido koncentracija ir tai stabdo organinių medžiagų irimą. Dėl to dirvoje pradeda kauptis organinės medžiagos. Vejai senstant, šis procesas stiprėja, blogėja drėgmės režimas, padidėja rūgštumas, veisiasi samanos, pradeda nykti augalai, jų vietą užima piktžolės, atsiranda žolės kupsteliai.

Dirvos vėdinimui pagerinti tinka paprastos šakės arba specialūs rankiniai (26 pav.) ir mechaniniai aeratoriai, kuriais vejos paviršius subadomas. Vėdinant šakėmis, jas įsmeigus, reikėtų pajudinti, kad oro patektų kuo daugiau. Veja subadoma 0,1-0,15 m intervalais, l,0 m2 velėnos padaroma apie 200-300 maždaug 0,1 m gylio ir nuo 0,01 iki 0,025 m skersmens dūrių.

Specialūs mechaniniai aeratoriai gaminami tiek giliam, tiek ir sekliam dirvos subadymui (27 pav.). Pagrindinės jų darbinės dalys yra adatos, gaminamos įvairaus ilgio bei skersmens. Adatos per švaistiklius tvirtinamos prie alkūninio veleno, jis per perdavų mechanizmą yra sukamas mašinos galios tiekimo veleno.

28

26 pav. Rankinisaeratorius

27 pav. Mechaninio aeratoriaus (sekliam dirvos subadymui) darbo schema: 1 – korpusas; 2 – adatos; 3 – nesubadyta dirva;

4 ir 5 – viršutinis ir gruntinis dirvos sluoksniai; 6 – subadyta dirvaGilaus dirvos subadymo aeratoriai (28 pav.) dirba iki 10 cm

gylio. Jie būna varomi nuo mašinos galios tiekimo veleno arba nuo atraminio rato. Judant pirmyn, įsmigusi adata 4 truputį pasikreipia ir sujudina gilesnius dirvos sluoksnius. Traukiant adatą, dažnai kartu iškyla ir dalis dirvos. Dirvos grumsteliai sušluojami horizontalia šluota 1.

28 pav. Mechaninio aeratoriaus (giliam dirvos subadymui) darbo schema: 1 – šluota; 2 – švaistiklis; 3 – atraminis ratas; 4 – adata

Vejos badomos 1-2 kartus per metus. Po subadymo vejos paviršius užberiamas smėliu. Ant jos paskleidžiamas apie 0,5-1 cm storio smėlio sluoksnis ir metaliniu tinklu išlyginamas. Kartu užpilamos vejoje padarytos skylutės. Tai atliekama rankinėmis arba mechaninėmis smėlio barstomosiomis, jų veikimo principas panašus kaip ir tręšiamųjų.

29

Kai veja pasidaro nelygi ir kupstuota, ji vertikaliai supjaustoma rankiniais (29 pav.) arba mechaniniais raižytuvais (skarifikato-riais), t.y. peiliais velėnai pjaustyti. Rankinį raižytuvą sudaro daug siaurų aštrių peilių, pritvirtintų kas 3-4 cm tarpais prie tvirto pagrindo. Spaudžiant jį į veją ir traukiant, kupsteliai suraižomi į kelias dalis. Šie prietaisai naudingi dar ir dėl to, kad padeda išvalyti pernykštę žolę. Įpjautos velėnos dalys surenkamos ir pašalinamos.

Mechaniniai raižytuvai būna sudaryti iš diskinių (30 pav., a) arba specialios formos peilių, sumontuotų ant horizontalaus veleno. Raižytuvo (30 pav., b) peiliai vienas kito atžvilgiu sumontuojami taip, kad jų viršūnės rotoriaus ilgyje formuoja sraigės liniją. Taip užtikrinamas pastovus ir tolygus vejos pjovimas.

a) b) 30 pav. Mechaniniai raižytuvai: a) su diskiniais peiliais;

b) su peiliais, kurių viršūnės rotoriaus ilgyje formuoja sraigės liniją; 1 – velenas; 2 – peiliai

30

29 pav. Rankinisraižytuvas

Vejos vertikalus supjaustymas būna lengvas ir stiprus. Lengvas, kai supjaustomas tik viršutinis vejos sluoksnis, o stiprus, kai peiliai keletą milimetrų įsigilina į viršutinį dirvos sluoksnį. Vejos šukuojamos pavasarį grėbliu arba specialiomis metalinėmis šukomis. Tokiu būdu iš vejos pašalinamos šiukšlės, negyva pernykštė žolė ir susidariusi „velėna“.

Rudenį, norint užpildyti atsiradusius smulkius vejos nelygumus, galima mulčiuoti. Mišinys mulčiavimui dažniausiai ruošiamas iš smėlio, derlingo dirvožemio ir organinių trąšų. Mišinys gerai išmaišomas ir susmulkinamas. Jis turi būti sausas ir birus. Mulčiuojama rankiniais arba mechaniniais mulčiuotuvais. Jie būna plyšiniai, stumiami rankomis arba kabinami prie traktoriaus arba automobilio.

31

3. KULTŪRTECHNINIŲ DARBŲ MAŠINOS

Atliekant teritorijų apželdinimo, griovių, šlaitų ir pakelių priežiūros darbus bei sausinant pelkes, natūralias ganyklas, pievas dažnai reikia pašalinti krūmus, medžius ir kelmus. Šiems darbams atlikti naudojamos krūmapjovės, kelmarovės, kelmų frezos ir kt. mašinos.

3.1. Krūmų šalinimo būdai

Krūmai gali būti šalinami rankiniu būdu, mechaninėmis priemonėmis arba naikinami chemikalais.

Iškirsti krūmus kirviais yra sunku ir nespartu. Šis būdas naudotinas tik nedideliuose plotuose, kur negalima naudoti technikos. Pigiau ir greičiau krūmus galima aparti, nupjauti krūmapjovėmis, buldozeriais, išrauti kelmarovėmis, raunamosiomis akėčiomis arba sunaikinti cheminėmis priemonėmis.

Aparimas yra sparčiausias ir pigiausias krūmų šalinimo būdas, tačiau jis gali būti taikomas tik ten, kur yra storas humusinis dirvožemio sluoksnis. Ne aukštesnius kaip 2,0 m patartina aparti nuo 20 iki 25 cm gyliu, 2,5-3,0 m aukščio – nuo 25 iki 27 cm gyliu. Aukštesnius kaip 3,5 m krūmus aparti sudėtinga.

Krūmus galima šalinti frezeriais. Jų peiliai susmulkina krūmų antžeminę dalį ir šaknis bei sumaišo su viršutiniu dirvos sluoksniu. Šis būdas geriausiai tinka durpingose dirvose, nes kitose dirvose greitai dyla ir lūžta frezerio peiliai.

Universalesnis ir dažniau naudojamas krūmų šalinimo būdas yra, kai atskirai šalinama antžeminė dalis, po to – šaknys.

Cheminis krūmų šalinimo būdas yra toks, kai krūmai apipurškiami chemikalais. Tačiau naudojant šį būdą sunku išvengti žalos gamtai, nes gali nukentėti kita augalija ir smulkioji fauna. Be to, gali būti užteršiami vandens telkiniai. Todėl šis būdas naudojamas tik išimtiniais atvejais.

32

3.2. Krūmapjovės

Krūmapjovių paskirtis – kuo žemiau nupjauti krūmų stiebus ir kuo mažiau suardyti velėną. Krūmapjovės būna rankinės (benzininės ir elektrinės) ir traktorinės. Krūmapjovės gali turėti pasyvias arba aktyvias darbines dalis.

Pasyvią darbinę dalį sudaro priekyje traktoriaus prie stūmimo rėmo 6 (31 pav.) pritvirtintas verstuvas 3 su dviem peiliais 4. Peilių ašmenys gali būti lygūs arba banguoti. Geriau nupjauna banguoti peiliai. Peiliai montuojami taip, kad su važiavimo kryptimi sudarytų kampą. Traktoriui važiuojant pirmyn, krūmai slysta peilių ašmenimis ir yra nupjaunami. Tačiau peiliai greitai atšimpa, juos reikia dažnai galąsti. Kai kurie krūmai yra tik nulenkiami, todėl tenka važiuoti keletą kartų priešingomis kryptimis. Gali būti naudojami diskiniai pasyvieji peiliai. Tada vietoje plokščių peilių montuojami diskai. Traktoriui važiuojant pirmyn, stumiamas verstuvas, o diskai, sutikę stiebą, pasisuka ir jį nupjauna. Tokios krūmapjovės nulenkia mažiau krūmų.

31 pav. Traktorinė krūmapjovė su pasyviomis darbinėmis dalimis:1 – pleištas; 2 – rėmas; 3 – verstuvas; 4 – peilis; 5 – galvutė;

6 – universalus stūmimo rėmas; 7 – jungtis peilių galandimo įrangai prijungti; 8 – hidraulinis cilindras; 9 – apsauginis skydas

Pavieniams krūmams pjauti gaminamos lengvos rankinės krūmapjovės (32 pav.). Plačiausiai paplitusių krūmapjovių galia būna nuo 0,8 kW iki 2,1 kW, judesio perdavimo veleno ilgis apie 1,45-1,50 m, maksimalus rekomenduojamas judesio perdavimo

33

veleno sukimosi dažnis – 11500-12500 min-1. Rankinių krūmapjovių masė dažniausiai būna nuo 4,5 iki 9,0 kg.

Kad dirbančiojo su krūmapjove raume-nys greitai nepavargtų, naudojami specialūs ergonomiški laikymo diržai, jie priglunda prie žmogaus pečių bei nugaros ir paskirsto mašinos svorį didesnia-me plote.

Priklausomai nuo to, kokio storumo krūmus arba sumedė-

jusias žoles norima pjauti, gaminamos skirtingos krūmapjovių darbinės dalys (33 pav.). Specialios krūmapjovių galvutės su lyneliais (a) tinka sumedėjusiai žolei pjauti, pjovimui šalia sienų, tvorų ir apie medžius. Galvutė su 3 peiliais (b) skirta sumedėjusiai žolei bei ploniems krūmams pjauti.

a) b) c) d)

e) f) g) h)

33 pav. Krūmapjovių darbinės dalys: a) – galvutė su lyneliu; b) galvutė su 3 peiliais; c) ir d) diskai su keturiais dantimis; e) diskas su

8 išpjovomis ašmenyse; f) trikampės formos peilis; g) ir h) diskai su tankiomis ir smulkiomis išpjovomis ašmenyse

34

32 pav. Rankinė (benzinininė) krūmapjovė: 1 – užvedimo rankenėlė; 2 – variklis; 3 – diržo tvirtinimo vietos;

4 – rankena; 5 – rankenos laikiklis; 6 – diskas; 7 – judesio perdavimo įtaisas;

8 – apsauga; 9 – valdymo svirtis

Pjovimo diskai su keturiais dantimis (c ir d) geriausiai tinka tankiai žolei (piktžolėms) pjauti. Diskas su šešiomis arba aštuoniomis išpjovomis ašmenyse (e) naudojamas sumedėjusioms žolėms pjauti. Trikampės formos peilis (f) tinka krūmams iki 30 mm storio pjauti. Diskai su tankiais išpjaustymais ašme-nyse (g ir h) netinka žolei, jie yra pritaikyti krūmams bei jauniems medeliams iki 100 mm storio pjauti.

Panašios konstrukcijos su aktyviomis darbinėmis dalimis krūmapjovės gali būti tvirti-namos ir prie traktoriaus arba ekskavatoriaus. Tokias krūma-pjoves dažniausiai sudaro diskinis peilis, kurio skersmuo iki 1500 mm, vamzdis, hidrau-linis cilindras (34 pav.). Disko ašmenų linijinis greitis iki 46 m∙s-1. Šios krūmapjovės gali perpjauti ir medžius iki 250 mm storio.

Krūmapjovės, montuojamos prie ekskavatorių (35 pav.), judesį gauna nuo elektros variklio 7. Diskinis peilis 6 kartu su krūmų prilaikymui ir nustūmimui į šoną sumontuotu specialiu rėmu 5 bei dantimis 4 juda iš vieno šono į kitą. Kiekvieno ciklo metu ekskavatorius po truputį pajuda į priekį.

35 pav. Krūmapjovė su aktyviomis darbinėmis dalimis, tvirtinama prie ekskavatoriaus: 1 – ekskavatorius; 2 – viršutinė strėlė;

3 – apsauga; 4 – dantys; 5 – rėmas; 6 – diskinis peilis; 7 – elektros variklis; 8 – apatinė strėlė

35

34 pav. Krūmapjovė su aktyviomis darbinėmis

dalimis: 1 – diskas; 2 – vamzdis; 3 – hidraulinis

cilindras

3.3. Bioatliekų smulkintuvai

Tvarkant parkus, žolynus, sodus bei daržus, dažnai surenkama daug bioatliekų (šakų, žolių, stiebų, lapų ir t.t.), kurių nebūtina išvežti į sąvartynus, bet galima panaudoti kaip organinę trąšą. Tam tikslui surenkamas bioatliekas reikėtų susmulkinti ir kompostuoti.

Bioatliekų smulkintuvai pagal energijos šaltinį būna rankiniai, elektriniai bei traktoriniai (automobiliniai). Pagal darbinių dalių konstrukciją būna diskiniai ir būgniniai (36 pav.).

a) b)36 pav. Bioatliekų smulkintuvai: a) diskinis; b) būgninis:

1 – atliekų tiekimo anga; 2 – priešpeilis; 3 ir 10 – peiliai; 4 – elektros variklis; 5 – atraminiai ratukai; 6 – smulkintų atliekų išmetimo anga;

7 – diskas; 8 – atliekų tiekimo ritinėliai; 9 – būgnas

Mažesnio našumo smulkintuvai būna pastatomi ant atraminių kojelių arba turi vieną važiuoklės ašį, kad būtų galima smulkintuvą perstumti iš vienos vietos į kitą. Didesni smulkintuvai, smulkinantys ir medžius iki 0,25 m storio, būna pakabinami arba prikabinami prie traktoriaus (37 pav.) arba automobilio. Jie gali turėti bioatliekų tiekimo bei smulkintos masės pakrovimo į transporto priemonę įrenginius. Bioatliekos gali būti tiekiamos iš viršaus, kai slenka žemyn savaime, arba iš

36

šono, kai jos priverstinai mechaninėmis arba hidraulinėmis perdavomis stumiamos į smulkinimo kamerą.

37 pav. Prikabinamas smulkintuvas:1 – prikabinimo įtaisas; 2 – atraminis ratukas; 3 – rėmas; 4 – ratai; 5 – bioatliekų tiekimo anga; 6 – korpusas; 7 – smulkintos masės

išmetimo vamzdis

3.4. Lapų pūtikai, presai

Rudenį krentantys nuo medžių lapai padengia vejas bei praėjimo ar pravažiavimo takus. Dažniausiai lapai grėbiami grėbliais ir surenkami. Tačiau tą patį darbą, bet su mažesnėmis darbo laiko ir jėgų sąnaudomis, galima atlikti su lapų pūtikais. Jie būna nuo nedidelių, nešiojamų viena ranka ar ant nugaros, iki galingų, kabinamų prie traktorių. Prie kai kurių pūtikų gali būti montuojama speciali lapų siurbimo ir pakrovimo įranga (38 pav.).

a) b) c)

38 pav. Lapų pūtikai: a) nugarinis; b) kabinamas prie mini traktorių; c) su lapų siurbimo ir pakrovimo įranga

37

Per metus iš gyvenviečių, miestelių ir miestų žaliųjų plotų išvežama dešimtys tonų lapų. Transportavimo išlaidoms sumažinti Braunšvaigo (Vokietija) technikos universiteto Žemės ūkio mašinų instituto darbuotojai sukonstravo lapų presą, kuriuo lapus galima presuoti į 60 cm ilgio ir 40-44 cm skersmens ritinius (39 pav.). Lapų presą sudaro lapų tiekimo transporteris, pastovaus tūrio presavimo kamera, diržas, presavimo diržų įtempimo mechanizmas, kameros atidarymo įranga bei vyniojamosios medžiagos laikiklis.

a) b) c) d)

39 pav. Lapų preso darbo schema: a) lapų tiekimas į presavimo kamerą; b) lapų presavimas ir apvyniojimas; c) lapų ritinio išmetimas;

d) ritinys; 1 – presavimo kamera; 2 – lapų juosta; 3 – vyniojamoji medžiaga; 4 – lapų tiekimo transporteris; 5 – presavimo diržų įtempimo

mechanizmas

Lapų tiekimo transporteriu lapų juosta tiekiama į presavimo kamerą, joje sukama į ritinį. Kad ritinys būtų tvirtesnis, pastoviai įsukama vyniojamoji medžiaga. Ritinių masė gaunama apie 35 kg, tankis labai priklauso nuo lapų rūšies ir drėgnio. Didėjant lapų drėgniui, ritinio tankis didėja.

38

3.5. Kelmarovės

Kelmarovės naudojamos kelmams, šaknims, o kartais ir medžiams rauti. Pagal kelmų rovimo būdą kelmarovės skirstomos į tris grupes: vertikalaus, horizontalaus ir kombinuoto rovimo. Vertikalaus rovimo kelmarovės rauna kelmus, juos keldamos į viršų. Horizontalaus rovimo kelmarovės rauna kelmus, juos versdamos į šoną. Taip kelmai raunami suktuvais arba traukiant traktoriui. Labiausiai paplitęs kombinuotas kelmų rovimo būdas, kai kelmas yra verčiamas į šoną ir kartu keliamas į viršų.

Pagal sujungimą su jėgos mašina kelmarovės skirstomos į kabinamas priekyje arba gale mašinos. Pagal konstrukciją kelmarovės būna verstuvinės ir svirtinės.

Verstuvinę kelmarovę (40 pav., a) sudaro verstuvas su dantimis. Verstuvo dantys įspaudžiami prie raunamojo kelmo į žemę. Traktoriui važiuojant pirmyn, kelmas išjudinamas, nutraukiama dalis šaknų. Po to, keliant verstuvą aukštyn ir važiuojant pirmyn, kelmas galutinai išraunamas.

a) b)

40 pav. Kelmarovės: a) verstuvinė: 1 – stūmimo rėmas; 2 – verstuvas; 3 – dantys; 4 – hidraulinis cilindras; 5 – traktorius; b) svirtinė:

1 – rėmas; 2 – dantys; 3 – pasukimo hidraulinis cilindras; 4 – pakėlimo hidraulinis cilindras; 5 – šoniniai dantys

Svirtinės kelmarovės (40 pav., b) naudojamos stambiems kelmams rauti. Kelmarovę sudaro trapecinis rėmas, prie jo šarnyriškai pritvirtinti rovimo dantys, jų galai baigiasi svirtimis ir jungiasi su hidrauliniu cilindru. Darbo metu rovimo dantys įleidžiami prie kelmo į žemę, kol rėmas atsiremia į žemės

39

paviršių. Stambūs ir įsišakniję kelmai raunami, paverčiant rovimo dantis 60 laipsnių kampu, mažesni raunami kaip verstuvine kelmarove.

Antžeminę kelmų dalį ne visada būtina rauti, ją galima susmulkinti specialiais kelmų frezeriais arba smulkintuvais (41 pav.). Jie gali būti montuojami prie motobloko, savaeigės važiuoklės, traktoriaus arba ekskavatoriaus strėlės. Kelmų frezerių pagrindinė darbinė dalis yra rotorius su atspariais dilimui dantimis, jų gali būti tvirtinama iki 85 ir daugiau. Rotorių skersmuo dažniausiai būna nuo 0,4 iki 0,6 m. Smulkintuvų, kabinamų prie traktorių, plotis gali siekti iki 2,5 m.

a)

b) c)41 pav. Kelmų smulkinimo mašinos: a) ir b) kelmų frezeriai;

c) smulkintuvas

40

4. KOMUNALINĖS ATLIEKOS, JŲ SURINKIMO IR IŠVEŽIMO TECHNIKA

Komunalinės atliekos – buitinės ir kitokios atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas, bei antrinės žaliavos, t. y. perdirbti tinkamos atliekos. Komunalinės atliekos gali būti kietos ir skystos.

Komunalinės atliekos skirstomos į šias rūšis: mišrios buitinės; sodo ir daržo; stiklo; popieriaus; odos ir tekstilės; plastmasės ir polietileno; metalo; statybos ir griovimo; stambios; specifinės ir pavojingos. Mišrios buitinės atliekos – namų ūkiuose (individualiose

namų valdose ir daugiabučiuose namuose) susidarančios atliekos bei panašios atliekos, susidarančios įmonėse, įstaigose ir organizacijose: daržovių atliekos, gyvulinės kilmės atliekos, nešvarus kartonas, nešvarus popierius, nešvarūs metaliniai daiktai (pvz., skardinės), nešvarios mišrios atliekos (pvz., pieno ir sulčių pakuotės), porceliano, keramikos indų duženos ir kitos nepavojingos atliekos.

Sodo ir daržo atliekos – daržovių, gėlių, vaisių, žolės, krūmų, medžių šakų ir lapų atliekos.

Stiklo atliekos – spalvoto ir skaidraus stiklo buteliai, stiklo duženos.

Popieriaus atliekos – švarus popierius, kartonas, laikraščiai ir žurnalai.

Odos ir tekstilės atliekos – rūbai bei jų gamybos iš odos ir tekstilės atliekos.

41

Plastmasės ir polietileno atliekos – polietileno plėvelė, plastmasiniai buteliai ir flakonai, cheminių ir kitų medžiagų pakuotės, vienkartiniai indai.

Metalo atliekos (metalo laužas) – metaliniai gaminiai bei atliekos, susidarančios gaminant gaminius iš metalo.

Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

Stambiosios atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai (baldai, dviračiai, buitinė technika ir kt.).

Specifinės atliekos – panašios kilmės ar sudėties atliekos, kurias tikslinga išskirti iš komunalinių atliekų srauto ir tvarkyti atskirai. Biodegraduojamos atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu (sodų ir parkų atliekos, užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą).

Buityje susidarančios pavojingos atliekos – atliekos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis (pvz.: galvaniniai elementai, akumuliatoriai, netinkami vartoti vaistai, buitinės chemijos produktai, lako, dažų skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, asbesto gaminių atliekos ir kt.).

4.1. Atliekų konteineriai

Komunalinėms atliekoms surinkti naudojami konteineriai, statomi specialiai įrengtose atliekų surinkimo aikštelėse arba nustatytose vietose.

Konteineriai skirstomi pagal paskirtį (mišrioms buitinėms atliekoms, antrinėms žaliavoms) ir pagal talpą (2 lentelė). Mažos talpos (nuo 0,06 iki 1,4 m3) konteineriai dažniausiai būna su ratukais, kad juos būtų galima pervežti iš vienos vietos į kitą.

42

Didesni (nuo 2,0 m3 talpos) būna be ratukų ir statomi specialiai numatytose aikštelėse.

2 lentelė. Konteinerių klasifikacija pagal talpąKontei-neris

Talpa m3 0,06-0,12 0,2-0,3 0,3-0,6 0,7-1,4 2,0-2,4Kontei-neris

Talpa m3 3,0-4,0 4,0-20,0 7,0-30,0 ir didesni

Mišrioms buitinėms atliekoms surinkti iš individualių namų valdų naudojami 0,06 – 0,24 m3 talpos plastikiniai konteineriai. Atliekų tvarkytojui susitarus su individualių valdų savininkais, gali būti statomas vienas didesnis (0,7 ar 1,4 m3 talpos) konteineris kelioms namų valdoms.

Mišrioms buitinėms atliekoms surinkti iš daugiabučių gyvenamųjų namų statomi standartiniai nuo 0,6 iki 4,0 m3 talpos konteineriai.

Mišrioms buitinėms atliekoms surinkti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį, gali būti naudojami 0,12 – 4,0 m3 talpos konteineriai.

Didesni kaip 4,0 m3 talpos konteineriai naudojami stambių, statybos ir griovimo atliekų bei mišrių buitinių atliekų iš kelių dešimčių namų valdų ar didelių įmonių surinkimui.

Popieriui, stiklui, plastmasei, tekstilei ir kt. antrinėms žaliavoms surinkti naudojami specialūs konteineriai.

4.2. Atliekų konteinerių presai

Atliekų konteinerių talpos išnaudojimui pagerinti gaminami specialūs presai, kuriais supresuojamas konteineryje esančios atliekos. Presai gali būti kaip atskiros mašinos arba kombinuojami

43

kartu su konteineriais. Presai būna vertikalaus arba horizontalaus atliekų suspaudimo (42 pav.).

a) b)

42 pav. Atliekų konteinerių presai: a) vertikalaus spaudimo; b) horizontalaus spaudimo, kombinuojamas su konteineriu

Atliekų konteinerių presai plačiausiai naudojami mišrių buitinių atliekų, popieriaus, plastmasės ir polietileno, sodo ir daržo atliekų presavimui. Gami-nami taip pat ir presai lengvų metalinių konstrukcijų atliekoms (pvz., skardinėms statinėms ir kt.) presuoti.

Po konteineriais, kurie turi atraminius ratukus, pakišamos specialios atraminės plokštumos, kad vertikalaus spaudimo metu nebūtų pažeidžiama ratukų konstrukcija (42 pav., a).

Popierinių atliekų presai gali turėti supresuoto turinio apvynio-jimo mechanizmus (43 pav.)

44

43 pav. Atliekų presas su apvyniojimo įranga

4.3. Kietų atliekų surinkimo ir išvežimo mašinos

Kietų atliekų surinkimo mašinos skirstomos pagal kėbulo talpą (mažos iki 10 m3, vidutinės 10-25 m3 ir didelės daugiau kaip 25 m3), pagal konteinerių iškrovimo vietą (iš mašinos galo, iš šono, iš priekio), pagal važiuoklės ašių skaičių (dviejų, trijų ir keturių), pagal kėbulo iškrovimo būdą (priverstinio iškrovimo, savivartės), pagal konteinerių kėlimo įrangą (su manipuliatoriais, su strėliniais kranais, teleskopiniais rėmais ir t.t.).

Gyvenvietėse kietos buitinės atliekos gali būti surenkamos ir išvežamos dviem būdais. Pirmas būdas, kai konteineriuose esančios atliekos surenkamos į mašinos kėbulą, po to transportuojamos į sąvartyną ir išverčiamos. Šiuo atveju naudojamos skirtingos talpos kietų atliekų surinkimo mašinos su manipuliatoriais arba be jų. Konteineriai gali būti iškraunami per kėbulo galą arba šoną.

44 pav. Mažos talpos kietų atliekų surinkimo ir išvežimo mašina su manipuliatoriumi:

1 – rėmas; 2 – valdymo pultas; 3 – galinė kėbulo sienelė; 4 – kėbulas; 5 – manipuliatorius; 6 – atliekų sutankinimo įranga; 7 – atrama

Mažos talpos atliekų surinkimo mašinos su manipuliatoriumi (44 pav.) darbo procesai, t.y. konteinerių pakėlimas ir jo turinio išvertimas į kėbulą, transportavimas bei atliekų išvertimas iš kėbulo į sąvartyną, yra mechanizuoti. Pirmiausia mašina privažiuoja prie konteinerio, manipuliatoriaus

45

(45 pav.) griebtuvu 1 jį užkabina, hidrauliniu cilindru 4 pakelia į viršų, o cilindru 2 nustato ties kėbulo viršuje esančia atliekų pakrovimo anga ir išverčia konteinerio turinį. Po to atvirkštine tvarka konteineris nuleidžiamas ir pastatomas į ankstesnę vietą. Konteinerio užkabinimui palengvinti manipuliatoriuje sumontuotas vežimėlis 5 (45 pav.), jis hidrauliniu cilindru gali būti stumdomas kreipiančiosiose 7. Manipuliatorius gali pasisukti iki 37 laipsnių kampu.

45 pav. Konteinerių pakrovimo ir išvertimo manipuliatorius:1 – griebtuvas; 2 ir 4 – hidrauliniai cilindrai; 3 – strėlė; 5 – vežimėlis;

6 – rėmas; 7 – kreipiančiosios

Vidutinis kietų atliekų tankis nedidelis (0,12 – 0,25 t m-3), todėl mašinų efektyvumui padidinti kėbule įtaisoma atliekų sutankinimo įranga, leidžianti tankį padidinti nuo 2 iki 4 kartų. Ši įranga gali būti periodinio arba nepertraukiamo veikimo. Pirmu atveju kėbule atliekos stumiamos ir sutankinamos plokščiomis sienelėmis, o antru – sraigėmis arba grandikliniais transporteriais.

Į sąvartyną atvežtos atliekos iš kėbulo pašalinamos plokščiąja stūmimo sienele išstumiant priverstinai, prieš tai hidrauliniais cilindrais atidarius kėbulo galinę sienelę.

Taip pat labai paplitęs kietų atliekų surinkimas ir išvežimas vidutinės talpos savivartėmis mašinomis (46 pav.), jos atliekas surenka iš standartinių 0,55 ir 0,75 m3 talpos konteinerių.

46

46 pav. Vidutinės talpos kietų atliekų surinkimo mašina su manipuliatoriumi: 1 – automobilis; 2 – kėbulas su atliekų sutankinimo

įranga; 3 – manipuliatorius; 4 ir 7 – hidrauliniai cilindrai; 5 – rėmas; 6 – galinė kėbulo sienelė; 8 – konteinerių iškrovimo anga

Atliekų surinkimo, transportavimo ir iškrovimo įranga montuojama ant automobilio rėmo 5. Konteineriai užkabinami, pakeliami, iškratomi ir grąžinami ant konteinerių aikštelės manipuliatoriumi 3, valdomu hidrauliniais cilindrais horizontalia ir vertikalia kryptimis. Pro angą 8 pakrautos atliekos yra sutankinamos kėbulo priekyje sumontuota įranga 2. Atliekos iš kėbulo iškraunamos hidrauliniais cilindrais 4 pakeliant kėbulo priekį aukštyn. Prieš kėlimą hidrauliniais cilindrais 7 atidaroma kėbulo galinė sienelė 6.

Kitas būdas, kai gali būti surenkami ir transportuojami pilni atliekų konteineriai. Konteineriai su juose esančiomis atliekomis surenkami ir sustatomi ant mašinos platformos (į jų vietą nuleidžiamas tuščias keičiamas konteineris), transportuojami į sąvartyną ir išverčiamas jų turinys. Tam naudojamos mašinos su platformomis ir strėliniais manipuliatoriais konteineriams surinkti (47 pav.).

47

47 pav. Konteinerių surinkimo ir transportavimo mašina:1 – strėlinis manipuliatorius; 2 – konteineris; 3 – platforma;

4 – fiksatoriai; 5, 6 ir 7 – valdymo pultai; 8 – hidraulinis siurblys

Konteineriai pakraunami ir iškraunami strėliniu manipuliatoriumi 1 bei valdymo pultais 5, 6, 7. Pilnas konteineris užkabinamas ir pakėlus pastatomas ant automobilinės platformos 3 bei užfiksuojamas fiksatoriumi 4, o į jo vietą nuleidžiamas tuščias keičiamas konteineris 2. Tuo pačiu principu pakeičiami visi ant platformos esantys konteineriai ir vežami iškrauti. Ši mašina vienu važiavimu gali surinkti ir pervežti 8 konteinerius.

Panašiu principu veikia mašinos (48 pav.), pervežančios po vieną nuo 4,0 iki 20,0 m3 talpos konteinerį.

48 pav. Konteinerių pakrovimo, transportavimo ir išvertimo mašina: 1 – automobilis; 2 – konteineris; 3 – tvirtinimo grandinės; 4 – konteinerių kėlimo ir išvertimo teleskopinis rėmas; 5 – atrama

48

Privažiavus prie konteinerio, nuleidžiamos atramos 5, ties konteineriu pasukami mašinos abiejose pusėse esantys teleskopiniai rėmai 4 ir užkabinamos tvirtinimo grandinės 3. Tada konteineris 2 keliamas ir pastatomas ant automobilio 1 platformos. Teleskopiniai mašinos kėlimo, išvertimo rėmai pritaikyti dirbti su įvairios talpos ir gabaritų konteineriais. Nuvažiavus į iškrovimo vietą, specialia įranga užfiksuotas konteineris pakeliamas ir išverčiamas jame esantis turinys. Tokios konstrukcijos mašinos prireikus gali būti naudojamos ir kaip savivartės transporto priemonės.

Labai didelės talpos konteinerių (20 m3 ir daugiau) pakrovimui, transportavimui ir išvertimui naudojamos mašinos, kuriose ties jų centru sumontuotas konteinerių užkabinimo ir traukimo alkūnės formos rėmas su kabliu. Šis rėmas valdomas hidrauliniais cilindrais. Privažiavus prie konteinerio, jis užkabinamas kabliu ir pakeliamas taip, kad jo priekis pasidėtų ant automobilio rėme esančių kreipiančiųjų bei ratukų. Traukiamas konteineris rieda ratukais ir užkeliamas ant automobilio rėmo. Užkeltas konteineris užfiksuojamas.

4.4. Skystų atliekų surinkimo ir išvežimo mašinos

Skystos atliekos (fekalijos) – skystos maisto atliekos, nuotekos, išmatos ir kitos panašios prigimties skystos atliekos, kaupiamos talpose, nesujungtose su miestelių arba gyvenviečių kanalizacijos tinklais.

Skystų atliekų surinkimui ir išvežimui naudojamos mašinos, kurių cisternos užpildomos pneumatiniu principu dirbančiais įrenginiais. Mašinos būna automobilinės arba traktorinės. Pagal talpą skirstomos į nedidelės (iki 7 m3), vidutinės (iki 14 m3), didelės (iki 21 m3) ir labai didelės talpos (daugiau kaip 21 m3). Pagal važiuoklės ašių skaičių būna 2, 3 ir 4. Ant vienos mašinos gali būti viena arba dvi cisternos.

49

Nedidelės talpos skystų atliekų surinkimo ir išvežimo mašinos dažniausiai būna prikabinamos prie traktoriaus arba montuojamos ant automobilio rėmo.

Cilindrinės formos cisterna 1 (49 pav.) ant automobilio rėmo montuojama taip, kad jos galas priekio atžvilgiu būtų žemiau. Taip užtikrinamas geresnis skystų atliekų išpylimas. Cisternos priekinėje dalyje viršuje yra anga, skirta cisternos patikrinimui ir išvalymui. Anga sandariai uždengiama dangčiu, jame įtaisomas apsauginis vožtuvas 3. Cisternos šonuose tvirtinami žarnų laikikliai 2. Jos viduje yra plūdinis vožtuvas, nutraukiantis skystų atliekų siurbimą į cisterną.

49 pav. Nedidelės talpos skystų atliekų išvežimo mašina:1 – cisterna; 2 – žarnų laikiklis; 3 – apsauginis vožtuvas; 4 – siurblys;

5 – žarna; 6 – išpylimo anga; 7 – išpylimo vamzdis; 8 – siurbimo anga; 9 – langelis

Siurblys 4 per keturšakį čiaupą sudaro cisternoje išretėjimą, palaiko slėgį išpylimo metu, tiekia vandenį siurbiamosios žarnos bei įrengimų apiplovimui, valdo pneumatinį cilindrą, skirtą žarnos išstūmimui ir sutraukimui. Siurbliui dirbant slėgimo režimu, pneumatiniame cilindre sudaromas slėgis, jis stumia stūmoklį su siurbiamąja žarna. Stūmokliui esant cilindre galinėje padėtyje, žarna rankiniu būdu prijungiama prie siurbimo angos 9 ir užfiksuojama. Skirstytuvo svirtimi atjungiama keturšakio čiaupo

50

ertmė, besijungianti su pneumatiniu cilindru, ir įjungiamas siurbimo režimas. Siurbiama atidarius įsiurbimo angos sklendę. Cisterną užpildžius, uždaroma įsiurbimo angos sklendė. Po to siurbimo žarna vienu metu plaunama ir pneumatiniu cilindru traukiama į jos laikymo vietą. Tada išjungiamas siurblys ir skystos atliekos transportuojamos. Išpilama iš cisternos pro išpylimo angą 7 savitaka arba siurbliu, sudarant slėgį.

Didelės talpos skystų atliekų išvežimo mašiną sudaro dvi cisternos 3 (50 pav.), sumontuotos ant triašio automobilio rėmo.

50 pav. Didelės talpos skystų atliekų išvežimo mašina:1 – siurblys; 2 – žarna; 3 – cisterna; 4 – pašildymo sistemos įranga;

5 – hidraulinės sistemos įranga; 6 – valdymo pultas; 7 – žarnos plovimo įranga; 8 – pneumatinės sistemos įranga; 9 – žarnos išstūmimo ir

sustūmimo įranga

Abi cisternos tarpusavyje sujungtos žarnomis ir vamzdeliais. Kiekviena iš jų turi atskirą skystų atliekų išleidimo angą bei stiklinį apžiūros langelį. Cisternų viršuje yra angos su sandariai uždaromais dangčiais. Kairiosios cisternos dangtyje įtaisyta apsauginė – signalinė įranga, skirta kontroliuoti cisternų pripildymo lygį, nutraukti skystų atliekų tiekimą siurbiamąja žarna, užtikrinti vakuumo režimą įsiurbimo bei slėgį išpylimo metu.

Skystos atliekos siurbiamos ir išpilamos siurbliu 1, įrengtu cisternų priekyje ant specialaus rėmo. Siurblys su cisternomis per

51

keturšakį čiaupą 2 (51 pav.) sujungtas vakuumo – slėgio sistemos žarnomis.

Mašinos pneumatinės sistemos įranga skirta valdyti skystų atliekų tiekimą į kairiąją ir dešiniąją cisternas 5, įsiurbimo kameros 3 pneumatinio cilindro 4 stūmoklio pakėlimą bei nuleidimą ir švaraus vandens tiekimą siurbiamosios žarnos plovimui.

Siurbiamoji žarna išstumiama ir sustumiama mechaniškai. Mašinos operatoriui nereikia žarnos prijungti, atjungti bei fiksuoti.

Dirbant žemoje temperatūroje, siurbimo kamera yra pašildoma. Kaip šilumos agentas naudojamos variklio išmetamosios dujos.

51 pav. Didelės talpos skystų atliekų išvežimo mašinos įsiurbimo-išpylimo schema: 1 – apsauginė signalinė įranga; 2 – keturšakis

čiaupas; 3 – įsiurbimo kamera; 4 – pneumatinis cilindras; 5 – cisterna; 6 – siurblys

52

5. VISUOMENINIO NAUDOJIMO PATALPŲ IR TERITORIJŲ PRIEŽIŪROS MAŠINOS

Visuomeninio naudojimo patalpų ir teritorijų priežiūra apima įvairios dangos grindų, stiklų, sienų, baldų ir įrangos valymo darbus, atliekamu rankiniu būdu arba mechanizuotai. Rankinis būdas yra sunkus ir nenašus, jis turėtų būti naudojamas tik ten, kur priežiūros darbų negalima atlikti mechanizuotai.

Mašinos, skirtos visuomenių naudojimo patalpų ir teritorijų priežiūrai, gali būti valdomos operatoriui einant greta mašinos (vienos ašies važiuoklė) arba sėdint (stovint) specialiai ant mašinos įrengtose vietose (dviejų ašių važiuoklė). Priklausomai nuo mašinos konstrukcijos, jose gali būti montuojami šlavimo, plovimo, šiukšlių surinkimo bei oro išvalymo nuo dulkių darbiniai įrenginiai. Mašinos varomos vidaus degimo arba elektros varikliais.

Mašina su vidaus degimo varikliu (52 pav.) skirta valyti gamybinių patalpų grindų sausus ir drėgnus nešvarumus, visuomenines teritorijas, kiemus, parkų takus, požemines pėsčiųjų perėjas ir pan. Mašina valdoma svirtimi 11, operatoriui einant mašinos gale.

Šoninė rotorinė vertikali šluota 4 iš kampų sušluoja nešvarumus į centrą, ties horizontalia šluota 6, ji sąšlavas kelia į viršų ir meta į rezervuarą 9. Mašinoje sumontuotas ventiliatorius, smulkiomis dulkėmis užterštą orą siurbiantis pro filtrą 10 ir išvalytą išleidžiantis į aplinką.

Mašina turi važiuoklės mechanizmą, valdomą svirtimi 11. Nuspaudus svirtį, judesys nuo variklio 2 perduodamas mašinos varantiesiems ratams 8.

Centrinė mašinos horizontali šluota yra 462 mm pločio ir 250 mm skersmens. Jos sukimosi dažnis 510 min-1. Šluotos skersmeniui sumažėjus (dėl dilimo) iki 230 mm, ją būtina atnaujinti. Šoninė šluota yra 310 mm skersmens, o jos sukimosi dažnis 94 min-1. Bendras (su šonine šluota) mašinos užgriebio plotis 645 mm.

53

52 pav. Hako-Hamster 600 valymo mašina:1 – degalų bakas; 2 – vidaus degimo variklis; 3 – korpusas; 4 – šoninė vertikali šluota; 5 – priekinė sandarinimo juosta; 6 – horizontali šluota;

7 – galinė sandarinimo juosta; 8 – ratai; 9 – sąšlavų rezervuaras; 10 – oro filtras; 11 – valdymo svirtis

Panašus darbo technologinis procesas yra ir savaeigės valymo mašinos su elektros varikliu (53 pav.), skirtos gamybinių ir visuomeninių patalpų grindų priežiūros darbams.

53 pav. Savaeigė valomoji mašina su elektros varikliu:1 – sąšlavų rezervuaras; 2 – ventiliatorius; 3 – filtras; 4 – centrinė

horizontali šluota; 5 – apsauginis skydas; 6 – važiuoklės ratai; 7 – operatoriaus sėdynė; 8 – vairavimo mechanizmas; 9 – šoninė šluota

Mašinoje, virš centrinės rotorinės horizontalios šluotos 4, tvirtinamas apsauginis skydas 5, nukreipiantis sąšlavas į

54

rezervuarą 1. Tuo pačiu metu smulkios dulkės ventiliatoriaus 2 sukuriamu vakuumu siurbiamos ir filtruose 3 nusodinamos. Filtruose išvalyti teršalai specialiu elektromagnetiniu įtaisu, valdomu iš operatoriaus vietos, yra nukratomi į sąšlavų rezervuarą. Iš filtrų išvalytas oras patenka į aplinką. Užpildytas sąšlavų rezervuaras nuimamas nuo mašinos ir rankiniu būdu ant dviejų ratukų nustumiamas į sąšlavų iškratymo vietą.

Mašinos su siurbimo įranga (vakuuminės valymo mašinos) skirtos dulkių, drožlių, smėlio ir kitų nešvarumų valymui nuo grindų, sienų, įrengimų ir baldų. Plačiausiai naudojamos tokio tipo mašinos yra dulkių siurbliai.

Vakuuminę patalpų valymo mašiną (54 pav.) sudaro rėmas, atraminiai ratukai, elektros variklis, ventiliatorius, oro filtrai, nusodintuvas, siurbimo žarna su antgaliu ir rezervuaras.

54 pav. Vakuuminė patalpų valymo mašina:1 – rėmas; 2 – elektros variklis; 3 – ventiliatorius; 4 – filtras;

5 – nusodintuvas; 6 – rezervuaras; 7 – žarna; 8 – antgalis

Mašinoje įmontuotas ventiliatorius 3, jo sparnuotę suka elektros variklis 2 sistemoje sudarydamas vakuumą, todėl dulkės ir kiti nešvarumai pro siurbimo antgalį bei žarną siurbiami į išcentrinį nusodintuvą 5. Jame sunkesni nešvarumai nusėda į rezervuarą 6, o oras iš nusodintuvo išeina pro jo centre esantį

55

vamzdį. Po to jis patenka į oro valymo filtrus 4 ir išvalytas išleidžiamas į atmosferą.

Su šia mašina valymo darbus galima atlikti įvairiame aukštyje, nes mašinos siurbimo žarna 7 su antgaliu 8 yra lankstūs. Norint padidinti grindinių dangų valymo efektyvumą, mašinos priekyje reikėtų įtaisyti rotorinę šluotą, kad atplėštų ir pakeltų dulkes bei nešvarumus.

Patalpų plovimo mašinos dažniausiai naudojamos grindinių dangų, minkštų baldų bei stiklinių paviršių plovimui.

Grindų plovimo mašiną (55 pav.) sudaro korpusas 9, elektros variklis, vertikali šluota 8, du rezervuarai 2 ir 10, ventiliatorius 1, skysčio tiekimo 3 ir surinkimo vamzdeliai 4, atraminiai ratai 5 bei valdymo įranga.

55 pav. Grindų plovimo mašina:1 – ventiliatorius; 2 ir 10 – plovimo ir panaudoto skysčio rezervuarai; 3 – tiekimo vamzdelis; 4 – surinkimo vamzdelis; 5 – ratas; 6 – skysčio

surinkimo antgalis; 7 – apsauga; 8 – šluota; 9 – korpusas

Darbo metu iš rezervuaro 2 plovimo skystis vamzdeliu 3 savitaka tiekiamas po apsauga 7 esančiai vertikaliai šluotai 8. Elektros variklio sukama šluota plauna grindų paviršių. Panaudotas skystis surenkamas grandikliniu antgaliu 6 ir

56

ventiliatoriaus 1 sukuriamu vakuumu vamzdeliu 4 susiurbiamas į rezervuarą 10.

Kiliminių grindų dangų plovimui naudojamos dviejų tipų mašinos. Vienose į kiliminę dangą įtrinamas greitai džiūstantis plovimo skystis (šampūnas), jam džiūstant sutraukiamos dulkės ir nešvarumai. Po to danga valoma sauso valymo įrenginiais arba išsiurbiama dulkių siurbliais. Šio būdo trūkumas yra tas, kad vienu mašinos važiavimu negalima pilnai išvalyti dangos. Be to, džiūvimo procesas dažnai užtrunka nuo vienos iki dviejų valandų. Antras būdas – valymo procese naudojamas karštas (60 – 80oC) plovimo skystis (garai). Jis nuo 0,15 iki 0,35 MPa slėgiu pro mašinoje įrengtus antgalius išpurškiamas ant kiliminės dangos ir tuoj pat, kartu su dulkėmis bei nešvarumais, susiurbiamas į mašinos panaudoto plovimo skysčio rezervuarą. Šis būdas taip pat tinka minkštų baldų valymui. Jo trūkumas yra tas, kad po valymo dar kurį laiką paviršius būna drėgnas.

Nešiojamas stiklų plovimo įrenginys (56 pav.) skirtas visuomeninių bei gamybinių patalpų stiklams plauti.

56 pav. Stiklų plovimo įrenginys:1 – plovimo skysčio rezervuaras; 2 – korpusas; 3 – suslėgto oro linija;

4 – plovimo skysčio tiekimo vamzdis; 5 – rankena; 6 – pneumatinis variklis; 7 – reduktorius; 8 – šepetys

Įrangą sudaro šepetys 8, jį per reduktorių 7 suka pneumatinis variklis 6. Suslėgtas oras iš kompresoriaus tiekiamas

57

oro linija 3, kurioje įtaisyti slėgio reguliavimo čiaupai. Tuo pačiu metu dėl suslėgto oro iš rezervuaro 1 siurbiamas plovimo skystis ir vamzdžiu 4 tiekiamas į plovimo šepečio darbo zoną. Įrangos pernešimui ant rezervuaro korpuso įtaisomi diržai.

6. KELIAI IR JŲ PRIEŽIŪRA

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelė, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių objektų užimta žeme.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš viso yra apie 21335 km valstybinės reikšmės kelių. Magistralinių kelių yra 1733 km, krašto – 4877 km ir rajoninių – 14725 km.

Magistraliniai keliai – tai pagrindiniai Lietuvos keliai, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami ir visi į Europos tarptautinių kelių tinklą įjungiami valstybinės reikšmės keliai.

Krašto keliais vadinami keliai, sudarantys pagrindinio kelių tinklo dalį. Tai keliai, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas.

Rajoniniais keliais vadinami keliai, naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų teritorijoje esančių juridinių ir fizinių asmenų susisiekimo reikmėms ir jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindiniu kelių tinklu.

Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Jie skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius.

58

Kelių priežiūra – nepertraukiami kelio elementų priežiūros darbai, užtikrinantys reikiamą kelio elementų tarnavimo laiką. Priežiūrai priskiriami kelio elementų mažos apimties taisymo darbai bei nuolatinė priežiūra vasarą ir žiemą.

Kelių priežiūros darbai skirstomi į nusidėvėjimą mažinančius ir vertės nekeičiančius (nuolatinius) darbus.

Kelių priežiūros darbai, mažinantys nusidėvėjimą, yra šie: žemės sankasos ir vandens nuleidimo sutvarkymas

(išplovų ir nuošliaužų sutvarkymas, griovių gylio atnaujinimas ir kt.);

asfaltbetonio ir betono dangų defektų ištaisymas; žvyrkelių ir kelkraščių nusidėvėjimo atnaujinimas; ženklų ir atramų pakeitimas ir trūkstamų įrengimas; apsauginių atitvarų pakeitimas ir trūkstamų įrengimas; pakelės statinių ir lauko baldų (stotelių, paviljonų,

tualetų ir t.t.) remontas, želdinių atnaujinimas; tiltų ir vandens pralaidų defektų ištaisymas.Vertės nekeičiantys (nuolatiniai) kelių priežiūros darbai yra

šie: Nuolatinė kelių priežiūra šiltuoju metų laiku (žolės,

krūmų pjovimas, šiukšlių rinkimas, išdaužų užtaisymas, dėmių šalinimas, kelkraščių profiliavimas, žvyro dangos profiliavimas, pralaidų, drenažo, kanalizacijos šulinių valymas, priežiūra polaidžio metu, dangos ženklinimas ir daugelis kitų darbų);

Nuolatinė kelių priežiūra šaltuoju metų laiku (sniego valymas, kelių važiuojamosios dalies ir šaligatvių barstymas frikcinėmis ir ledą tirpinančiomis medžiagomis, sniegatvorių ar kitokių sniegą sulaikančių užtvarų įrengimas ir kiti darbai).

59

6.1. Kelių priežiūros mašinos šiltuoju metų laiku

Pagrindiniai gyvenviečių, miestelių kelių priežiūros darbai šiltuoju metų laiku yra:

šlavimas; plovimas; laistymas; lyginimas, profiliavimas; nepageidaujamos augmenijos šalinimas.

Šių darbų atlikimui naudojamos specialios kelių priežiūros mašinos bei įrenginiai: šlavimo mašinos, plovimo, laistymo bei nepageidaujamos augmenijos šalinimo įrenginiai, greideriai ir kt.

6.1.1. Šlavimo mašinos

Šlavimo mašinos pagal paskirtį skirtos keliams, šaligatviams, parkų ir skverų takams arba kiemų teritorijoms šluoti. Jos būna savaeigės (dviejų, trijų ir daugiau ašių) arba kabinamos prie motoblokų, traktoriaus ar automobilio. Pagrindiniai darbiniai įrengimai yra horizontali ir viena arba dvi vertikalios šluotos. Universalesnėse mašinose gali būti sąšlavų surinkimo įranga, t.y. pneumatinis transporteris, rezervuaras, oro valymo filtrai ir kt. Šluotos gali būti montuojamos mašinos priekyje, gale arba viduryje tarp ašių.

Triratė savaeigė šlavimo mašina (57 pav.) skirta šaligatviams, takams bei kiemų teritorijoms valyti. Ji susideda iš automobilio, dviejų vertikalių ir vienos horizontalios šluotų, ventiliatoriaus, iškrovimo sraigės, filtrų, perdavų ir kt. Priekinis mašinos ratas varantysis, o galiniai – varomieji ir vairuojamieji.

Mašinai judant pirmyn, dvi vertikalios šluotos 1 sušluoja nešvarumus iš kraštų į centrą, o horizontalioji šluota 7 sąšlavas surenka į rezervuarą. Tuo pačiu metu veikia ir ventiliatorius 4, siurbiantis horizontalios šluotos keliamas dulkes bei užterštą orą. Dėl oro greičio kritimo rezervuare sunkesnės sąšlavų dalelės jame nusėda, o oras, praeidamas pro filtrus 5, išvalomas nuo dulkių.

60

Rezervuaro dugne yra sraigė 6, skirta sąšlavoms iš mašinos pašalinti. Filtrų valymui mašinoje numatytas elektrinis vibratorius, įjungiamas periodiškai 2-3 kartus per pamainą.

57 pav. Triratė šlavimo mašina: 1 – priekinė vertikali šluota; 2 – automobilis; 3 – diržinė perdava;

4 – ventiliatorius; 5 – filtrai; 6 – iškrovimo sraigė; 7 – horizontali šluota

Priekinės vertikalios šluotos pakabinamos taip, kad galėtų judėti vertikaliai ir horizontaliai važiavimo krypčiai. Taip kopijuojamas šluojamas paviršius bei šaligatvio sienelių ar pastatų sienų profiliai.

Kelių priežiūrai naudojamos savaeigės šlavimo mašinos pagal sąšlavų surinkimo būdą:

be sąšlavų surinkimo; su pneumatiniu sąšlavų surinkimu; su mechaniniu sąšlavų surinkimu.Mašinos, neturinčios sąšlavų surinkimo įrangos, skirtos

tiems keliams, kurie neturi šaligatvių, šluoti. Šių mašinų pagrindinė darbinė dalis būna horizontali šluota, prie automobilio arba traktoriaus tvirtinama kampu, kad sąšlavos būtų sušluojamos į kelkraštį.

Gyvenvietėse arba miesteliuose, kuriuose šalia kelio yra šaligatviai, geriau tinka šlavimo mašinos su sąšlavų surinkimu.

Mašiną su pneumatiniu sąšlavų surinkimu (58 pav.) sudaro savivartis automobilis, šoninės vertikalios šluotos, drėkinimo įranga, vandens bakas, rinktuvas, pneumatinis transporteris, rezervuaras, pagalbinis rinktuvas ir kt. dalys.

61

Sąšlavos nuo važiuojamosios kelio dalies renkamos taip: pirmiausia vertikalios šluotos 3 iš kraštų sušluoja nešvarumus į centrą, o rinktuvo 6 horizontali šluota nukreipia sąšlavas į lovelį. Lovelyje esanti sraigė sąšlavas nuneša iki pneumatinio transporterio 10 siurbimo angos. Pneumatinis transporteris hermetiškai sujungtas su sąšlavų rezervuaru 9. Ventiliatorius 11 sudaro rezervuare oro išretėjimą, dėl kurio sąšlavos pneumatiniu transporteriu nešamos į rezervuarą. Jame sumažėja oro greitis ir sąšlavos nusėda. Oras išvalomas ir išleidžiamas į atmosferą. Rezervuaro pripildymo lygis matomas pro specialų langelį, įtaisytą galinėje sienelėje. Rezervuaro turinys išverčiamas hidrauliniu cilindru 7 pakeliant rezervuaro priekį.

58 pav. Kelių šlavimo mašina su pneumatiniu sąšlavų surinkimu: 1 – perdavos; 2 – automobilis; 3 – vertikali šluota; 4 – hidraulinė

įranga; 5 – drėkinimo įranga; 6 – rinktuvas; 7 – hidraulinis cilindras; 8 – pagalbinis rinktuvas; 9 – rezervuaras; 10 – pneumatinis

transporteris; 11 – ventiliatorius

Kad šlavimo metu būtų mažiau sukeliama dulkių, mašinos priekyje ir prieš vertikaliąsias šluotas tvirtinami purkštukai vandeniui ant kelio paviršiaus išpurkšti. Drėkinimo sistemą sudaro vandens bakas, siurblys, purkštukai, vamzdeliai ir čiaupai.

Šiukšlių surinkimui iš krūvų, dėžių arba sunkiai prieinamų vietų ant mašinos rezervuaro galinės sienelės įrengtas pagalbinis rinktuvas 8, kurį sudaro lanksti žarna su kietu antgaliu. Veikimas

62

analogiškas aprašytam sąšlavų surinkimui pneumatiniu transporteriu.

Horizontali sąšlavų surinkimo šluota, lovelis ir sraigė tvirtinami prie rinktuvo korpuso, jis darbo metu nuleidžiamas dviem hidrauliniais cilindrais. Transportavimo metu korpusas pakeliamas. Sraigė tvirtinama šarnyriškai, kad galėtų judėti vertikalia kryptimi ir, pasitaikius stambioms šiukšlėms, nesikimštų.

Mašiną su mechaniniu sąšlavų surinkimu (59 pav.) sudaro automobilis, vertikalios šluotos, horizontali šluota, rinktuvas su sraigėmis, grandiklinis transporteris, drėkinimo įranga, vienas arba du konteineriai ir kt. dalys.

59 pav. Kelių šlavimo mašina su mechaniniu sąšlavų surinkimu: 1 – automobilis; 2 – vandens srautas; 3 – vertikalios šluotos;

4 – grandiklinis transporteris; 5 – rinktuvo sraigės; 6 – horizontali šluota; 7 – vandens bakas; 8 – uždaras kėbulas; 9 – sąšlavų surinkimo

konteineriai

Vertikalios šluotos 3 nešvarumus iš kraštų sušluoja į mašinos centrą. Horizontali šluota 6, sumontuota mašinos gale, sąšlavas sumeta į rinktuvo lovelį, jame įtaisytos dvi simetriškos sraigės 5 su skirtingomis vijų sukimosi kryptimis. Lovelio vidurys yra su nuolydžiu, kad iš lovelio kraštų sraigėmis suneštos sąšlavos galėtų patekti ant grandiklinio transporterio 4, kuris sąšlavas transportuoja į uždarame kėbule 8 esančius konteinerius 9. Dažniausiai statomi du vienodi 0,75 m3 talpos sąšlavų surinkimo

63

konteineriai. Konteinerių tvirtinimo ir fiksavimo konstrukcija leidžia juos ištuštinti dviem būdais: išverčiant arba keičiant kitu tuščiu konteineriu.

Drėkinimo sistemą sudaro du vandens bakai 7, siurblys, vamzdeliai ir keturi purkštukai. Hidrauliškai yra valdomos šlavimo ir sąšlavų surinkimo darbinės dalys, sukamos vertikalios šluotos bei išverčiami konteineriai. Horizontali šluota, transporteris, vandens siurblys bei rinktuvo sraigės judesį gauna mechaniškai per reduktorių. Įjungiant siurblį, vienu metu pradeda veikti transporteris ir galinė horizontali šluota.

6.1.2. Plovimo – laistymo mašinos ir įrengimai

Jų paskirtis karštomis vasaros dienomis drėkinti arba plauti kelių bei gatvių dangas. Tos pačios mašinos gali būti naudojamos ir žolynų laistymui. Pagrindinės plovimo ir laistymo įrangos dalys yra cisterna, vandens siurblys, įsiurbimo žarna, centrinis uždarymo vožtuvas, vandens paskirstymo vamzdeliai, čiaupai, purkštukai ir t.t. Vandens slėgis sistemoje kontroliuojamas manometrais. Plovimo ir laistymo įranga gali būti montuojama ant automobilinės važiuoklės arba prie traktoriaus.

Plaunant kelio dangą, rekomenduojama sunaudoti apie 0,9 litro, o laistant – apie 0,25 litro vandens vieno kvadratinio metro plotui. Todėl nau-dojant tą pačią mašiną įvairiems darbams, jos įrangą reikėtų nustatyti skirtingai.

Purkštukų pa-statymo kampai plaunant ir laistant taip pat turi būti skirtingi (60 pav.).

64

a) b)60 pav. Purkštukų pastatymo kampai

plaunant (a) ir laistant (b)

Plaunant purkštukai labiau nukreipiami į kelio paviršių, kad vandens čiurkšlė šalintų kelio nešvarumus, o laistant purkštukai nukreipiami labiau į viršų, kad vanduo krisdamas ant kelio paviršiaus imituotų lietų.

Gyvenvietėse ir nedideliuose miesteliuose, kuriuose nėra specializuotų mašinų, plovimo ir laistymo įrangą galima montuoti ant traktoriaus (61 pav.). Įrangą sudaro cisterna, siurblys, siurbimo žarna, vamzdeliai, purkštukų tvirtinimo rėmas ir purkštukai.

61 pav. Kelių plovimo bei laistymo įranga montuojama prie traktoriaus

1 – cisterna; 2 – dangtis; 3 – traktorius; 4 – rėmas; 5 – purkštukas

Purkštukai 5 kartu su vandens tiekimo vamzdžiu pritvirtinti prie rėmo 4. Purkštukai prie vamzdžio tvirtinami alkūnine jungtimi, kuri leidžia purkštukus nustatyti įvairiose padėtyse. Nuo to priklauso vandens čiurkšlės kryptis ir stiprumas plaunant arba laistant kelių paviršius. Plovimo metu purkštukai nustatomi taip, kad vandens čiurkšle kelio nešvarumai būtų šalinami nuo 5 iki 7 m atstumu nuo priekinės traktoriaus važiuoklės ašies. Laistymo metu purkštukai pakeliami aukštyn 25 laipsnių kampu ir pasukami į šonus nuo 10 iki 15 laipsnių kampu. Žolynai laistomi tik vienu kairiu arba dešiniu į šoną nukreiptu purkštuku.

Taip pat gaminama vamzdinė kelių ir gatvių plovimo bei laistymo įranga (62 pav.). Kai kuriose mašinose stumdant vamzdį į kairę arba dešinę pusę, galima keisti laistymo plotį (62 pav., b) Užgriebio plotis keičiamas nuo 1,4 iki 2,4 m.

65

a) b)62 pav. Vamzdinė kelių ir gatvių plovimo bei laistymo įranga:

a) prie automobilio; b) prie traktoriaus

6.1.3. Kelių dangų lyginimas ir profiliavimas

Magistraliniai ir krašto keliai turi kietas asfalto arba cementbetonio dangas, o rajoniniai, kaimiškose gyvenvietėse, daugiausia (9011 km) yra žvyro dangos. Iškritus gausiems kritulių kiekiams arba važinėjant traktoriais su vikšrine važiuokle, keliuose su žvyro danga atsiranda duobių, vandens išplautų vietų ir t.t., todėl tokių kelių dangas būtina lyginti. Tam naudojami greideriai.

Greideriai. Greideriai naudojami įvairiems žemės lyginimo ir profiliavimo darbams. Jais taip pat galima supilti neaukštus pylimus ir iškasti negilius griovius. Greideriai būna pakabinamieji, prikabinamieji ir savaeigiai (autogreideriai). Greideriai skirstomi į lengvus, vidutinius ir sunkius. Lengvųjų greiderių verstuvo ilgis nuo 2,5 iki 3,0 m, vidutinių – nuo 3,0 iki 3,5 m, sunkių – nuo 3,5 iki 4,5 m. Pagal verstuvo pasukimo mechanizmą greideriai būna apsisukantys aplink 360 laipsnių

66

kampu ir pasisukantys. Greideriai valdomi mechaniniu, hidrauliniu arba mišriu būdu.

Pagrindinė prikabinamo greiderio (63 pav., a) darbinė dalis yra verstuvas 3, jo apačioje tvirtinamas peilis. Verstuvas su posūkio mechanizmu 9 pritvirtintas prie traukimo rėmo 4. Traukimo rėmo priekis šarnyriškai sujungtas su pagrindiniu rėmu 2. Taip pritvirtinus verstuvą, galima keisti jo nustatymo kampą važiavimo krypties atžvilgiu (63 pav., b), atskirai kilnoti kairįjį arba dešinįjį verstuvo šoną ir taip keisti įpjovimo kampą (63 pav., c) bei pakelti arba nuleisti peilį per visą jo ilgį ir taip nustatyti grunto pjaunamos drožlės storį (63 pav., d).

63 pav. Prikabinamas greideris:a) bendras vaizdas; b) verstuvo pastatymo kampo važiavimo krypties

atžvilgiu nustatymas; c) šoninio įpjovimo kampo reguliavimas; d) grunto pjaunamos drožlės storio nustatymas; 1 ir 5 – priekiniai ir

galiniai ratai; 2 – pagrindinis rėmas; 3 – verstuvas; 4 – verstuvo traukimo rėmas; 6 – prikabinimo įtaisas; 7 – valdymo svirtys;

8 – sėdynė; 9 – posūkio mechanizmas

Verstuvo peilio pjovimo kampą ( ) galima keisti nuo 28 iki 70 laipsnių. Prie kairiojo verstuvo šono gali būti pritvirtintas ilgintuvas, jis prailgina verstuvą ir leidžia toliau nustumti gruntą. Prie dešiniojo verstuvo šono gali būti tvirtinamas šlaitų lygintuvas.

67

Greideriu atliekant profiliavimo darbus, verstuvo šoninio įpjovimo kampas ( ) reguliuojamas nuo 11 iki 15 laipsnių, o kad gruntas slystų verstuvo paviršiumi, verstuvo pastatymo kampas nustatomas taip, kad tenkintų sąlygą ( , čia - trinties kampas, laipsniais). Kuo gruntas drėgnesnis ir lipnesnis, tuo trinties kampas būna didesnis, tada verstuvo pastatymo kampas mažinamas. Atliekant grunto lyginimo darbus, verstuvas nustatomas statmenai važiavimo krypčiai ( laipsnių), šoninio įpjovimo kampas ( laipsnių), grunto pjovimo kampas (

laipsnių). Prikabinamų greiderių valdymas – mechaninis. Greiderį

valdo darbininkas, sėdintis sėdynėje.Autogreideriai. Autogreiderio, kaip ir prikabinamo

greiderio, darbo proceso esmė – perstumti gruntą skersine kryptimi greiderio judėjimo ašies atžvilgiu.

Autogreiderio traukos savybės priklauso nuo varančiųjų ratų ašių skaičiaus, variklio pasiekiamos galios ir mašinos masės. Ašių skaičių apibūdina važiuoklės formulė AxBxC, čia A – vairuojamųjų ratų ašių skaičius, B – varančiųjų ratų ašių skaičius ir C – bendras autogreiderio ašių skaičius. Dažniausiai naudojami autogreideriai, kurių važiuoklės formulės 1x2x3 ir 1x3x3. Manevringumui ir pravažumui didinti gaminami ir 2x2x2 bei 3x3x3 formulių autogreideriai.

Autogreiderio (64 pav.) verstuvas 10 su posūkio mechanizmu 4 tvirtinami prie traukimo rėmo 5, jis priekyje šarnyru, o gale hidrauliniais cilindrais 3 sujungtas su pagrindiniu rėmu 6. Abu cilindrai valdomi atskirai, todėl jais galima keisti verstuvo padėtį vertikalioje plokštumoje. Verstuvas į šonus stumdomas taip pat hidrauliniu cilindru. Posūkio mechanizmu keičiamas verstuvo pastatymo kampas važiavimo krypties atžvilgiu. Verstuvo pjovimo kampas reguliuojamas atsukant ir prisukant verstuvo tvirtinimo varžtus.

Prie autogreiderio gali būti tvirtinamas buldozeris 8, skirtas gruntui kasti ir jį transportuoti nedideliu atstumu arba kelio paviršiui lyginti. Papildomai autogreideris gali turėti purentuvą

68

11, skirtą kietų gruntų sluoksniniam purenimui. Tiek buldozeris, tiek purentuvas valdomi hidrauliniais cilindrais.

64 pav. Autogreideris:1 – variklis; 2 – kabina; 3 ir 7 – hidrauliniai cilindrai; 4 – verstuvo

posūkio mechanizmas; 5 – verstuvo traukimo rėmas; 6 – pagrindinis rėmas; 8 – buldozeris; 9 ir 12 – priekinė ir galinė važiuoklė;

10 – verstuvas; 11 – purentuvas

6.1.4. Nepageidaujamos augmenijos šalinimo būdai ir mašinos

Kelkraščiuose, ant šaligatvių, aikštelėse, ant ir prie parkų bei skverų takų, tarp geležinkelio bėgių ir kitose vietose dažnai išauga nepageidaujami augalai, gadinantys pačią dangą bei vaizdą. Tokie augalai gali būti šalinami rankiniu, mechaniniu (65 pav.), cheminiu, terminiu, hidrauliniu ir kt. būdais.

a) b)

69

65 pav. Šluotos nepageidaujamai augmenijai šalinti: a) vertikali; b) horizontali

Labiausiai paplitęs mechaninis būdas, kai nepageidaujami augalai šalinami vertikaliai bei horizontaliai besisukančiomis šluotomis. Jos nuo įprastinių šluotų kelių valymui skiriasi tuo, kad pati šluota gaminama iš kietesnių medžiagų (pvz., plieninių vielelių ar pan.). Judesys šluotoms gali būti perduodamas nuo mašinos galios tiekimo veleno arba nuo hidraulinio variklio.

Cheminis būdas yra toks, kai nepageidaujami augalai apipurškiami visuotinio veikimo arba specialiai augalų rūšiai pritaikytais herbicidais. Terminiu būdu augalai šalinami naudojant liepsną, infraraudonuosius spindulius, karštą vandenį, garą arba putas. Šiam būdui taip pat priklauso ir augalų naikinimas juos veikiant šalčiu. Hidraulinis būdas, kai augalai veikiami aukšto slėgio vandens srove. Žinomi ir kiti būdai, kai augalai veikiami lazerio spinduliais, mikrobangomis, uždengiant specialiomis folijomis ir t.t.

6.1.5. Pakelių pjovimo mašinos

Pakelės pjaunamos dalginėmis, diskinėmis arba būgninėmis žoliapjovėmis, montuojamomis prie trakto-riaus arba automobilio, arba prie specialios konstrukcijos strėlės (66 pav.). Ant vieno traktoriaus (automobilio) gali būti montuojamos viena, dvi arba trys žoliapjovės. Dides-nis jų skaičius padidina užgriebio plotį ir sumažina važiavimų skaičių. Žolia-pjovės gali būti montuojamos

70

66 pav. Pakelių žoliapjovė, montuojama prie strėlės

mašinos priekyje, šone, gale ir tarp ašių. Pakelių žoliapjovės, montuojamos prie strėlės, gali dirbti esant įvairiems šlaito nuolydžio kampams. Mašinos su strėle gali būti naudojamos įvairiems komunaliniams darbams atlikti (pvz., montuojant šakų genėjimo galvutę galima pjauti medžių, augančių šalikelėse, šakas, montuojant šluotas – valyti šaligatvius, šalinti nepageidaujamus augalus ir t.t.).

Žoliapjovėmis nupjovus pakelių augalus, jie gali būti surenkami ir išvežami. Taikant mulčiavimo būdą, kai nupjauti augalai labai smulkiai sumulkinami, augalų liekanos gali būti paliekamos kaip natūrali trąša. Be to, gaminamos mašinos, kurios pjovimo metu nupjautus augalus surenka į rezervuarą, priekabą ar pan. (67 pav.).

67 pav. Pakelių pjovimo ir nupjautų augalų surinkimo mašina

6.1.6. Kelių ženklinimo įrenginių priežiūros mašinos

Kelio ženklai, informaciniai bei apsauginiai stulpeliai, apsauginės juostos bei kiti kelių ženklinimo įrenginiai turi būti švarūs, gerai matomi ir įskaitomi. Todėl jie turi būti valomi. Valoma rankiniu arba mechanizuotu būdu (68 pav.).

Mechanizuotai valoma prie mašinos montuojant manipuliatorių, o prie jo vieną arba dvi hidraulinio variklio sukamas horizontalias šluotas. Valymo efektyvumui padidinti šios šluotos pastoviai yra drėkinamos specialia drėkinimo įranga. Kelio ženklams, apsauginėms juostoms valyti dažniausiai

71

naudojama viena arba dvi šluotos, o informaciniams bei apsauginiams stulpeliams – visada dvi šluotos.

a) b)68 pav. Įranga rankiniam (a) ir mechanizuotam (b) kelių

ženklinimo įrenginių valymui

6.2. Kelių priežiūros mašinos šaltuoju metų laiku

6.2.1. Sniego valymo mašinos

Kelių priežiūros žiemą užduotis yra užtikrinti nenutrūkstamą ir saugų autotransporto ir pėsčiųjų eismą. Pagrindiniai kelių priežiūros darbai žiemą yra:

sniego valymas nuo kelių, gatvių ir šaligatvių; kelių, gatvių ir šaligatvių barstymas.Keliams valyti žiemą naudojami automobiliniai arba

traktoriniai buldozeriai, autogreideriai, rotorinės šluotos, sraiginiai ir išcentriniai sniego valytuvai, sniego krautuvai, ledo skaldikliai ir kt. technika.

Pagal važiuoklę buldozeriai skirstomi į ratinius ir vikšrinius. Pagal verstuvo vietą mašinoje – į tvirtinamus mašinos priekyje, gale, šone ir tarp ašių. Verstuvai būna vienpusiai, dvipusiai ir

72

kombinuoti (69 pav.). Prie vienos mašinos gali būti tvirtinamas vienas arba du verstuvai (69 pav., d).

a) b) c) d)

69 pav. Verstuvai: a) vienpusis; b) dvipusis; c) kombinuotas; d) du verstuvai prie vienos mašinos

Verstuvai pagal tvirtinimo būdą skirstomi į paprastuosius, pusiau universaliuosius ir universaliuosius. Paprastųjų buldozerių visi kampai (atakos, pjovimo ir šoninio pasvirimo) yra pastovūs, pusiau universaliųjų vieną iš šių kampų galima keisti, o universaliųjų – galima keisti visus kampus. Buldozerį sudaro verstuvas su peiliu, tvirtinamas prie stūmimo rėmo, šarnyriškai sujungto su mašina. Peilis gaminamas iš plastikinės medžiagos, kad, besiliesdamas su kelio danga, jos nepažeistų. Peilis sujungtas su mechaniniu saugikliu, jis peilį apsaugo nuo sulaužymo, sutikus nenumatytą kliūtį. Peiliui atsirėmus į kliūtį, jis atsilenkia suspausdamas spyruoklę (70 pav.). Verstuvas išlieka pastoviame aukštyje. Peiliui pravažiavus kliūtį, spyruoklė jį grąžina į pradinę padėtį. Verstuvas kilnojamas hidrauliniais cilindrais, pasukant rėmą apie šarnyrus.

70 pav. Buldozerio verstuvo mechaninio saugiklio veikimo schema

73

Kita mašinų grupė, plačiai naudojama žiemos kelių priežiūrai, yra rotorinės šluotos. Jos gali būti tvirtinamos prie motoblokų, traktorių arba automobilių. Pagal tvirtinimo vietą būna priekyje, gale arba tarp mašinos ašių. Rotorinės šluotos gali būti kombinuojamos kartu su verstuvais bei sniego sraigėmis (71 pav.)

a) b)71 pav. Rotorinės šluotos: a) tarp mašinos ašių (1 – šluota; 2 – mašina; 3 – verstuvas); b) mašinos priekyje (1 – mašina;

2 – šluota; 3 – sniego sraigė; 4 – verstuvas)

Sniegui pašalinti nuo važiuojamosios kelio dalies taip pat naudojami sraiginiai ir išcentriniai sniego valytuvai.

Sraiginiai sniego valytuvai (72 ir 73 pav.) būna tvirtinami prie motoblokų, traktorių arba automobilių. Jie būna vienpusio, dvipusio bei keičiamo metimo kampo. Dažniausiai tvirtinami mašinos priekyje. Judesys perduodamas nuo mašinos galios tiekimo veleno arba nuo atskiro valytuvo variklio. Pagal darbinį plotį sraiginiai sniego valytuvai būna nuo 0,35 iki 3,0 m, pagal sniego numetimo atstumą – nuo 5 iki 25 m, pagal našumą – nuo 4 iki 5000 t/h.

74

72 pav. Sraiginis sniego valytuvas (vienpusio metimo, darbo našumas 1000 t/h, numetimo atstumas 11-20 m)

73 pav. Sraiginis sniego valytuvas (dvipusio metimo, darbo našumas 4500 t/h, numetimo atstumas 6-22 m)

Išcentriniai sniego valytuvai (74, 75 ir 76 pav.) naudojami tuose regionuose, kur iškrenta daug sniego. Jie montuojami automobilių arba traktorių priekyje. Kaip ir sraiginiai sniego valytuvai, jie būna vienpusio, dvipusio arba keičiamo sniego numetimo kampo. Plačiausiai paplitę nuo 1000 iki 6000 t/h našumo, nuo 10 iki 50 m sniego numetimo atstumo išcentriniai sniego valytuvai.

74 pav. Išcentrinis sniego valytuvas (dvipusio metimo, darbo našumas 2200 t/h, numetimo atstumas 10-40 m)

75

75 pav. Išcentrinis sniego valytuvas (keičiamo metimo kampo, darbo našumas 3300 t/h, numetimo atstumas 10-50 m)

76 pav. Išcentrinis sniego valytuvas (keičiamo metimo kampo, darbo našumas 5700 t/h, numetimo atstumas 18-50 m)

Miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse dažnai sniego numesti toli nuo važiuojamosios kelio dalies bei šaligatvių nėra galimybės. Tada sniegas kraunamas į transporto priemones ir išvežamas į tam skirtas vietas. Sniego pakrovimui naudojami traktoriniai, automobiliniai arba specialūs sniego krautuvai.

Savaeigį sniego krautuvą (77 pav.) sudaro automobilinė važiuoklė 1, grandiklinis transporteris 2, sniego paėmimo stalas 3 bei mentelės 4 sniegui tiekti ant grandiklinio transporterio.

76

77 pav. Sniego krautuvas: 1 – automobilinė važiuoklė; 2 – grandiklinis transporteris; 3 – stalas; 4 – sniego tiekimo mentelės

Suplūkto sniego ir ledo sluoksniui šalinti naudojami ledo skaldikliai. Jie būna su aktyviomis arba pasyviomis darbinėmis dalimis. Aktyvų ledo skaldiklį sudaro ro-torius su peiliais. Rotorius tvirtinamas ant kilnojamo rėmo, jį suka traktoriaus arba auto-mobilio galios tiekimo velenas.

Labiausiai paplitę ledo skaldikliai su pasyviomis darbinėmis dalimis (78 pav.). Juos sudaro peiliai 4, pritvirtinti prie specialaus rėmo 2, hidraulinis cilindras 6, spyruoklinis amortizatorius 3 su fiksatoriumi 5. Kad sutikus kliūtį peiliai neužstrigtų, hidraulinis cilindras turi apsauginį kopijavimo, o amortizatorius – fiksatoriumi nustatomą spyruoklės įtempimo įtaisą.

6.2.2. Kelių barstymas, mašinos

77

78 pav. Ledo skaldiklis su pasyviomis dalimis: 1 – traktorius;

2 – rėmas; 3 –amortizatorius; 4 – peilis; 5 – fiksatorius; 6 – hidraulinis cilindras

Prasidėjus plikšalai, atodrėkių ir atšalimo metu keliai, gatvės ir šaligatviai pasidengia ledu. Jis pirmiausia šalinamas tuose kelio ruožuose, kur yra blogas matomumas, staigiuose posūkiuose, stačiose nuokalnėse ir įkalnėse, ant tiltų, viadukų bei privažiavimų prie jų, taip pat tose vietose, kur ypač dažnai reikia stabdyti. Eismo saugumui užtikrinti komunalinės tarnybos, organizacijos, įmonės ir asmenys turi teisę:

naudoti chemines medžiagas ir mašinas ledo ir sniego-ledo sluoksniui pašalinti;

ratų sukibimui su danga padidinti barstyti frikcines medžiagas bei frikcinių ir cheminių medžiagų mišinius;

barstyti chemines medžiagas dangos apsaugai nuo apledėjimo ir susidariusiam ledo sluoksniui ištirpinti.

Ruošiant frikcinių ir cheminių medžiagų mišinius, rekomenduojama naudoti techninį natrio chloridą (NaCl), kalcio chloridą (CaCl2) arba šių chloridų mišinį. Chloridų kiekis frikcinių medžiagų masėje gali sudaryti iki 8 proc. Frikcinių ir cheminių medžiagų skleidimo normos priklauso nuo eismo sąlygų, kelio išilginio profilio, slidumo pobūdžio ir kt. veiksnių. Tiesiuose kelio ruožuose su išilginiu nuolydžiu iki 20 proc. skleidžiama:

sningant – nuo 0,1 iki 0,2 m3/1000 m2; esant apledėjimui – nuo 0,2 iki 0,3 m3/1000 m2 (kai

eismas neintensyvus).Posūkiuose, didesnėse kaip 20 proc. nuokalnėse ir galimose

staigaus stabdymo vietose skleidžiama: sningant – nuo 0,2 iki 0,4 m3/1000 m2; esant apledėjimui – nuo 0,3 iki 0,5 m3/1000 m2 (kai

eismas neintensyvus).Stipriai sningant (intensyvumas nuo 2 iki 4 mm/val. ir

daugiau) frikcinių ir cheminių medžiagų mišinius reikia pradėti barstyti praėjus 15-20 min. nuo snigimo pradžios. Silpnai sningant (intensyvumas nuo 0,5 iki 2 mm/val.) mišiniai pradedami barstyti praėjus 30-45 min. nuo snigimo pradžios.

Esant plikšalai, rekomenduojama naudoti kietuosius ir skystuosius chloridus. Kietieji: natrio chloridas (NaCl), kalcio

78

chloridas (CaCl2), druskos iš silvinitinių sąvartų (kalio perdirbimo gamybos atliekos), žvynuotasis kalcio chloridas (sodos gamyklų produktas). Skystieji chloridai: 32 proc. ir 38 proc. koncentracijos kalcio chlorido tirpalas, 25 proc. koncentracijos natrio chlorido tirpalas.

Kelių barstymui naudojamos plyšinės stumdomos arba pakabinamos, išcentrinės viendiskės arba dvidiskės pakabinamos, pusiau prikabinamos, prikabinamos, montuojamos ant automobilio rėmo vietoje kėbulo (79 pav.) ir savaeigės barstomosios.

a) b)

c)79 pav. Kelių barstomosios: a) pakabinamos; b) pusiau

prikabinamos; c) montuojamos ant automobilio rėmo vietoje kėbulo

Barstomąją sudaro pakabinimo arba prikabinimo įtaisas, kėbulas arba dėžė bartomosioms medžiagoms, dozavimo bei paskleidimo įranga, perdavos, hidraulinė ir elektrinė įrangos, kontrolės įtaisai. Prikabinamos arba pusiau prikabinamos turi važiuoklę ir su ja susijusią įrangą, o savaeigės barstomosios ir

79

atskirą vidaus degimo variklį. Barstomosiose, turinčiose kėbulą, įtaisomas transporteris, jis medžiagas iš priekio neša į kėbulo galą. Barstomosiose su dėžėmis montuojami maišikliai, jie neleidžia medžiagoms sulipti į įvairaus dydžio gabalus.

Dėl žalingo poveikio betono, gelžbetonio ir metalinėms konstrukcijoms chloridų ir jų mišinių su frikcinėmis medžiagomis negalima naudoti šaligatviams su betono danga, tiltams bei viadukams barstyti. Į naudojamas medžiagas rekomenduojama pridėti inhibitorių (pvz., fosfatų), lėtinančių arba stabdančių tam tikras chemines reakcijas (koroziją).

Žiemos metu atliekami tokie šaligatvių priežiūros darbai: sniego valymas ir jo išvežimas, slidumo šalinimas, suplūkto sniego arba ledo sluoksnio šalinimas. Šaligatvių valymui gali būti naudojami automobiliniai arba traktoriniai valytuvai, ratiniai buldozeriai, greideriai. Atitinkamuose ruožuose, kur negalima naudoti technikos, šaligatviai valomi rankiniu būdu.

7. GRIOVIŲ IR ŠLAITŲ PRIEŽIŪROS MAŠINOS

7.1. Griovių priežiūros mašinos

Svarbiausi griovių priežiūros darbai – dugno sąnašų šalinimas ir šlaitų pjovimas. Kartais tenka atnaujinti deformuotus griovių šlaitus. Dugno sąnašas reikia šalinti kas 3 ar 4 metai, o šlaitus reikia pjauti kasmet, po 2 ar 3 kartus.

Mašinų klasifikacija. Grioviams, kanalams valyti naudojamos periodinio arba tolydaus veikimo mašinos. Valymo darbiniai įrengimai gali būti montuojami ant ratinių, vikšrinių arba tiltinę važiuoklės sistemą turinčių traktorių, ekskavatorių, plaukiojančių platformų. Pagal važiavimo būdą griovių valymo mašinos skirstomos į važiuojančias krantu (berma) šalia griovio, važiuojančias grioviu ir važiuojančias abiem bermomis.

Tolydaus veikimo griovių ir kanalų valytuvai gaminami su aktyviomis (frezinėmis, kaušinėmis, grandiklinėmis, sraiginėmis) darbinėmis dalimis.

80

Frezinė griovių valomoji skirta dugnui valyti (80 pav.). Ją sudaro išilgai griovio montuojamas vele-nas ir prie jo pritvirtinti peiliai-mentelės. Frezą den-gia gaubtas su išmetimo

vamzdžiu. Hidrauliniu cilindru keičiant išmetimo vamzdžio padėtį, galima nustatyti skirtingą grunto numetimo atstumą.

Kombinuotą frezinį griovių valytuvą (81 pav., a) sudaro maža ir didelė frezos. Mažoji skirta dugnui, o didžioji – šlaitui valyti. Abi frezos prie rėmo tvirtinamos šarnyriškai. Šlaito valymo freza vienu pravažiavimu gali nuimti iki 20 cm storio grunto sluoksnį. Griovių valytuvas taip pat gali būti sudarytas ir iš dviejų šlaitų valymo frezų (81 pav., b).

a) b)81 pav. Kombinuotieji freziniai griovių valytuvai:

a) dugnui ir vienam šlaitui; b) dviem šlaitam

Frezinių griovių valytuvų darbinis greitis būna nuo 400 iki 1000 m∙h-1. Atpjautas griovio dugno sąnašų arba šlaito grunto sluoksnis numetamas nuo 5 iki 20 m atstumu. Geriausiai šios mašinos dirba drėgnuose griovio gruntuose ir kai vandens sluoksnis griovyje yra iki 15-25 cm. Jeigu dirbama sausuose gruntuose, frezų peiliai labai kaista ir greitai dyla. Akmenuotuose gruntuose freziniai valytuvai netinka.

Daugiakaušiai griovių valymo ekskavatoriai būna su išilginio ir statmeno griovio ašiai kasimo darbinėmis dalimis. Kasant išilgai, valomas griovio dugnas, o statmenai – dugnas ir vienas iš griovio šlaitų. Labiausiai paplitę ekskavatoriai su statmeno griovių valymo darbinėmis dalimis. Daugiakaušės

81

80 pav. Frezinės griovių valomosios darbo schema

griovių valymo mašinos gali turėti standų, lankstų arba teleskopinį rėmą. Griovys gali būti valomas mašinai važiuojant viena iš bermų (82 pav., a) arba abiem bermomis vienu metu. Pastarasis važiavimo būdas galimas tik tuo atveju, jeigu mašinos rėmas yra lankstus arba teleskopinis (82 pav., b). Griovių valymo darbinės dalies (strėlės) rėmas taip pat gaminamas teleskopinis, kad mašiną būtų galima naudoti įvairaus gylio grioviams valyti.

a) b) 82 pav. Daugiakaušės griovių valymo mašinos:

a) standus rėmas; b) teleskopinis rėmas

Daugiakaušės griovių valymo mašinos tinka tiek sausiems, tiek ir drėgniems grioviams valyti. Be to, jos gerai dirba grioviuose, užpildytuose vandeniu ir net esant smulkioms akmeninėms sąnašoms. Kasant sąnašas iš griovių kartu pašalinama ir visa augmenija. Pagrindinis šių mašinų trūkumas – nedidelis darbo našumas.

Grandikliniai griovių valytuvai (83 pav.) sąnašas valo transportuodami jas griovio dugnu ir šlaitu. Todėl grandikliniais valytuvais negalima išvalyti tik griovio dugno. Be to, mašinos netinkamos naudoti, jeigu griovio šlaitai sutvirtinti, jei yra daug augmenijos. Esant akmenų, grandikliai greičiau dyla.

83 pav. Grandiklinis griovių valytuvas

82

Griovio dugnas bei šlaitai gali būti valomi sraiginiais valytuvais (84 pav.). Pagrindinės šių valytuvų darbinės dalys yra sraigė ir diskinis sąnašų sviediklis su kreiptuvu. Tokie valytuvai gali valyti tik griovio šlaitą (a), tik dugną (b, c) ir dugną bei šlaitą kartu (d). Griovių valymui naudojamos sraigės būna cilindrinės arba kūginės. Kūginės sraigės (e) tinka nedideliems grioviams, kanalams, kurių gylis iki 0,8 m, valyti.

a) b) c)

d) e

84 pav. Sraiginiai griovių valytuvai, valantys:a) šlaitą; b) dugną (statmenai); c) dugną (išilgai); d) dugną ir vieną

šlaitą; e) dugną ir abu šlaitus

Periodinio veikimo mašinos (vienkaušiai ekskavatoriai, šoniniai draglainai ir kt.) naudojamos tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės panaudoti tolydinio veikimo mašinų, t.y., kai grioviuose daug akmenų, medžiais apsodinti griovių šlaitai, stipriai deformuoti krantai. Tada prie traktoriaus arba ekskavatoriaus tvirtinama speciali įranga ir vandenį praleidžiantis kaušas. Kadangi griovių sąnašų tankis nedidelis, o pasipriešinimas kasimui mažesnis negu kasant gruntą, tai griovių valymo kaušai gaminami nuo 1,5 iki 2,0 karto didesnės talpos negu įprastai. Darbui išilgai griovių naudojami siauri (iki 0,2 m pločio apatinėje dalyje), o statmenai – atvirkščiai, platūs ir trumpi kaušai (85 pav., a). Darbo efektyvumui padidinti kaušai daromi su

83

angomis, kad pro jas ištekėtų kauše besikaupiantis vanduo (85 pav., b).

Specialūs griovių valymo kaušai gali būti skirti ne tik griovių sąnašų valymui, bet ir griovio paviršiaus profilio išsaugojimui (85 pav., c).

a) b) c)85 pav. Kaušai griovių dugnui valyti:

a) dugnui valyti išilgai griovio; b) dugnui valyti statmenai griovio; c) siauriems grioviams valyti ir profiliuoti

Platiems kanalams valyti bei vandens telkinių povandeninei augmenijai šalinti naudojami groteliniai kaušai (86 pav.). Kaušai su aštriais dantimis (a) skirti povandeninei augmenijai surinkti bei augalų šaknų sistemai suardyti. Kai augalų labai daug ir tankiai sužėlę, naudojami kaušai su aktyviais pjaunamaisiais aparatais (b).

a) b) 86 pav. Groteliniai povandeninės augmenijos šalinimo kaušai:

a) su aštriais dantimis; b) su aktyviu pjaunamuoju aparatu

Kanalų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių dugne povandeniniams darbams (valymui, lyginimui ir kt.) naudojami specialūs povandeniniai buldozeriai (87 pav.).

84

87 pav. Povandeninis buldozeris:1 – purentuvas; 2, 4, 8 – hidrauliniai cilindrai; 3 – atrama; 5 – centrinis vamzdis; 6 – oro įsiurbimo ir deginių išmetimo vamzdis; 7 – antena;

9 – hermetinis variklio skyrius; 10 – skydas; 11 – verstuvas

Povandeninių buldozerių įrangos komplektą gali sudaryti buldozerio verstuvas, purentuvas, kranas, ekskavatoriaus kaušai ir kt. įranga. Šių mašinų važiuoklė vikšrinė, valdymas nuotolinis. Vidaus degimo variklis įrengtas hermetiniame skyriuje 9, ant jo dangčio įtaisytas centrinis vamzdis 5, jungiantis šį skyrių su atmosfera. Vamzdyje įrengtos oro įsiurbimo ir deginių išmetamosios angos, t.y., vamzdis 6 išilgine pertvara atskirtas į dvi dalis. Centrinio vamzdžio viršuje įrengta antena 7, priimanti nuotolinio valdymo radijo signalus. Buldozeris gali turėti autonominę arba per ryšio kabelį dubliuojamą valdymo sistemą. Pagal vamzdžio vertikaliuosius nuokrypius operatorius susidaro vaizdą apie dugno reljefo kontūrą ir koreguoja savo veiksmus, valdydamas mašiną.

Buldozerio verstuvo 11 priekyje įrengiamas kilnojamas skydas 10, apgaubiantis dugno grunto prizmę ir neleidžiantis jos išplauti vandeniui stumiant gruntą.

Tokio tipo mašinos gali dirbti iki 3 m gylyje. Dirbant dideliame gylyje (iki 60 m), naudojami elektriniu būdu valdomi

85

povandeniniai buldozeriai. Elektros energija tiekiama specialiu kabeliu, o valdoma vaizdo ryšio sistemomis.

Šoninis draglainas (88 pav.) sudarytas iš pagrindinės ir šoninės strėlių, specialaus kaušo ir lynų. Dirbant šoniniu draglainu, ekskavatorius 1 važiuoja griovio krantu. Platforma pasukama taip, kad abiejų strėlių 3 ir 8 viršūnės būtų virš griovio išilginės ašies. Nuleistas į griovį kaušas 5 lynu 4 traukiamas išilgai griovio. Prisipildęs kaušas lynu 6 pakeliamas ir platforma pasukama į grunto išpylimo vietą. Atsukus platformą ir nuleidus kaušą, darbo ciklas kartojasi iš naujo ta pačia tvarka. Posūkio platformai užfiksuoti kasant ekskavatoriuje yra įtaisytas fiksatorius.

88 pav. Šoninis draglainas:1 – ekskavatorius; 2 – trauklė; 3 – šoninė strėlė; 4 – traukimo lynas;

5 – kaušas; 6 – kėlimo lynas; 7 – griovys; 8 – pagrindinė strėlė

Šoninio draglaino kaušas turi angas vandeniui ištekėti. Norint, kad kėlimo grandinės neardytų šlaitų papėdės, jos tvirtinamos ne prie kaušo šonų, o prie specialių laikiklių. Įtempus traukimo ir kėlimo lynus, kaušas būna horizontalioje padėtyje ir gruntas neišbyra. Atleidus traukimo lyną, kaušas apvirsta priekine sienele žemyn ir gruntas išbyra.

86

7.2. Šlaitų priežiūros mašinos

Griovių, kanalų šlaitų augmenijai šalinti naudojamos mechaninės, terminės ir cheminės priemonės.

Šlaituose žolė pjaunama žoliapjovėmis. Šlaitų žoliapjovės gali būti montuojamos prie traktorių, automobilių arba plaukiojančių platformų priekyje, gale arba šone. Šlaitų žoliapjovės būna su dviejų tipų pjaunamaisiais aparatais: dalginiais (viendalgiais, dvidaliais) ir diskiniais (vieno arba daugiau diskų). Vieno disko pjovimo aparatai tinka ir krūmams šalinti.

Universali šlaitų žoliapjovė, montuojama priekyje traktoriaus, gali būti komplektuojama tiek su diskiniu (89 pav., a), tiek ir su dalginiu (89 pav., b) pjaunamuoju aparatu. Dalginiai pjaunamieji aparatai skirti tik žolei pjauti. Jie būna 1,2, 1,5 ir 2,1 m užgriebio pločio. Diskiniai pjaunamieji aparatai, 0,8 ir 1,0 m užgriebio pločio, tinka žolei ir smulkiems krūmams pjauti.

89 pav. Šlaitų žoliapjovė: a) su diskiniu pjaunamuoju aparatu; b) su dalginiu pjaunamuoju aparatu: 1 – traktorius; 2 ir 3 – hidrauliniai cilindrai; 4 – rėmas;

5 – dalginis pjaunamasis aparatas; 6 – hidraulinis variklis; 7 – diskinis pjaunamasis aparatas; 8 – hidraulinės žarnos

87

Diskinis pjaunamasis aparatas tvirtinamas ant vertikalios ašies, ji judesį gauna nuo hidraulinio variklio 6. Diskas iš viršaus uždengtas metaliniu gaubtu. Šarnyriškas tvirtinimas prie rėmo leidžia pjaunamajam aparatui pasisukti visomis kryptimis. Po disku esanti pavaža kopijuoja šlaito paviršiaus profilį.

Krūmams pjauti geriausiai tinka 0,8 m užgriebio pločio diskinis pjaunamasis aparatas. Šiuo atveju nuimamas gaubtas ir pavaža, o pjaunamasis aparatas nustatomas 45 laipsnių kampu važiavimo krypties atžvilgiu ir standžiai pritvirtinamas.

Dalginis pjaunamasis aparatas tvirtinamas prie rėmo 4 ir valdomas hidrauliniu būdu. Hidrauliniu cilindru 2 pakeliamas ir nuleidžiamas rėmas, o dalginio aparato polinkio kampas, priklausomai nuo šlaito kampo, keičiamas hidrauliniu cilindru 3.

Ant plaukiojančių platformų sumontuotos šlaitų žoliapjovės veikia analogiškai kaip ir montuojamos prie traktorių ar automobilių. Jų privalumas yra tas, kad gali dirbti medžiais apsodintuose šlaituose.

Žoliapjovės dažniausiai tik nupjauna šlaite augančius augalus, tačiau jų iš ten nepašalina. Nupjautos augalų masės šlaite šalinimui naudojami grėbliai (90 pav.). Juos sudaro dvi begalinės grandinės su pirštais, uždėtos ant varančiosios ir varomosios žvaigždučių. Darbo metu grėblio pirštai skverbiasi į šlaite gulinčius nupjautus augalus ir pagal šlaito paviršių kelią juos į krantą. Tokios konstrukcijos grėbliai gali būti tvirtinami prie tų pačių rėmų kaip ir šlaitų žoliapjovės. Varančioji grėblio žvaigždutė judesį gauna nuo hidraulinio variklio.

90 pav. Šlaitų grėblys: 1 – varančioji žvaigždutė; 2 – grandinė; 3 – pirštas; 4 – varomoji žvaigždutė

88

Šlaitų grėbliai gali būti tvirtinami kartu su žoliapjovėmis prie tos pačios mašinos (traktoriaus ar automobilio). Priekyje mašinos tvirtinama šlaitų žoliapjovė, o gale – grėblys. Tada vienu važiavimu šlaite augantys augalai nupjaunami ir sugrėbiami į krantą. Ši konstrukcija netinkama plaukiojančioms platformoms.

Terminės ir cheminės šlaitų augmenijos šalinimo priemonės mažai paplitusios. Terminis būdas – šlaite augantys augalai yra veikiami ugnies liepsna arba karštais garais. Dėl aukštos temperatūros poveikio augalai žūsta. Šis būdas yra labai brangus.

Cheminis būdas – šlaituose augantys augalai apipurškiami cheminėmis medžiagomis. Šis būdas labai pavojingas, jeigu griovyje yra tekančio vandens, nuodingomis cheminėmis medžiagomis gali būti užteršti dideli vandens telkiniai.

89

8. AUTOKRAUTUVAI IR JŲ DARBINĖS DALYS KOMUNALINIAM ŪKIUI

Sparti techninė raida verčia komunalinės technikos

gamintojus tobulinti esamas ir gaminti naujas komunalinio ūkio paskirties mašinas bei įrengimus, kurie tenkintų visus aplinkos apsaugos, darbo vietos ergonominius reikalavimus, būtų lengvai valdomi ir prižiūrimi, būtų galima greitai ir optimaliai parinkti darbo parametrus bei režimus. Šiuolaikinė komunalinė technika turi būti universali.

Anksčiau gamintos komunalinio ūkio mašinos buvo specializuotos ir sezoninės. Su viena mašina buvo galima atlikti dažniausiai vieną, o kartais dvi technologines operacijas ir tik tam tikru metų laiku. Todėl komunalinės tarnybos įsigydavo daug mašinų, kurios atlikdavo skirtingas technologines operacijas. Kai kurios mašinos per metus būdavo naudojamos labai trumpai. Tokios mašinos labai nuostolingos.

Kiekvienos komunalinės tarnybos visas darbo laikas per metus gali būti suskirstytas pagal sezonus arba pagal atliekamas technologines operacijas. Remiantis VFR Volfsburgo miesto ir rajono komunalinės tarnybos kraštovaizdžio priežiūros skyriaus darbo laiko suvestinės duomenimis, nustatyta, kad daugiausia darbo laiko per metus skiriama parkų, skverų, vejų, pakelių ir kt. žolynų šienavimui, mulčiavimui ir nupjautos masės bei nukritusių medžių lapų surinkimui (apie 42 proc.). Kita didelė darbo laiko dalis tenka įvairiems krovimo ir transportavimo darbams (apie 36 proc.). Žemės dirbimui, sėjai, tręšimui tenka apie 6 proc., kelių, gatvių ir šaligatvių valymui, drėkinimui, barstymui – apie 11 proc. viso darbo laiko per metus. Kitiems darbams lieka apie 5 proc. laiko.

Lietuvoje ilgesnis žiemos periodas, iškrinta daugiau kritulių, dėl to didesnė darbo laiko dalis tenka kelių priežiūros darbams žiemą. Tačiau apskritai kraštovaizdžio priežiūros komunalinių tarnybų darbai yra panašūs ir atliekami ištisus metus.

90

Naujausios komunalinio ūkio technikos gamintojai (WEIDEMANN, FUCHS, SCHÄFFER, JOHN DEERE, STOLL, KIEFER, BERTSCHE, TUCHEL ir kt.) siūlo mašinas, galinčias atlikti daug skirtingų technologinių operacijų (91 pav.). Jos paprastai būna nedidelių matmenų, vienaašės arba dviašės, su standžiu arba šarnyriniu rėmu, su kabina arba be jos, vienu arba dviem varančiaisiais tiltais, su mechaninėmis arba hidraulinėmis perdavomis. Prie jų tvirtinamos įvairias technologines operacijas atliekančios darbinės dalys. Šios mašinos yra našios, manevringos, jų darbinės dalys labai greitai pakeičiamos.

91 pav. Autokrautuvas: 1 – kaušas; 2 – hidraulinis cilindras; 3 – strėlė; 4 – apšvietimas;

5 – centrinis šarnyras; 6 – prietaisų skydelis; 7 – vairas; 8 – kabina; 9 – variklis; 10 – degalų bakas; 11 – hidraulinis siurblys;

12 ir 14 – galiniai ir priekiniai ratai; 13 – priekinis ir galinis rėmas

91

Šiuolaikinėmis komunalinio ūkio mašinomis galima dirbti ištisus metus. Gamintojai siūlo labai daug papildomų darbinių dalių (3 lentelė), kurias keičiant mašinos naudojamos visais metų laikais. Be to, kaime šių mašinų paskirtis dar platesnė, nes mašinos gali būti naudojamos tiek komunalinio, tiek ir žemės ūkio darbams vykdyti. Pavyzdžiui:

žemei kasti, krauti, duobėms gręžti; žemei dirbti, sėti, tręšti ir purkšti; žolei pjauti, mulčiuoti, pakelėms pjauti; gatvėms šluoti, atliekoms krauti; medžių ir krūmų šakoms genėti, smulkinti; ryšuliams krauti, smulkinti; pašarams dozuoti, silosui atpjauti; padėklams krauti ir kt.

3 lentelė. Autokrautuvų darbinės dalysDarbinė dalis Pavadinimas,

paskirtisDarbinė dalis Pavadinimas,

paskirtisKaušas

lengviems kroviniams

krauti

Universalusis kaušas

Kaušasžemei krauti

Kaušas akmenims

krauti

Kaušas kompostui

krauti

Šoninio vertimo kaušas

Kaušas betonui maišyti

Kaušas akmenims

rinkti

92

3 lentelės tęsinysŠluota

keliams, gatvėms ir

šaligatviams valyti

Griebtuvas medžiams

krauti

Griebtuvas pramoninėms

atliekoms krauti

Šakės atliekoms

krauti

Griebtuvas statinėms

krauti

Frezerinis kultivatorius su hidrauline

pavaraVibracinis lygintuvas

dangos lyginimui

Vibracinis volas gruntui

sutankinti

Žoliapjovėparkų, skverų, pakelių žolei

pjauti

Verstuvas sniegui valyti

Frezeris grioviams

kasti

Grąžtas duobėms

žemėje gręžti

Hidraulinis plaktukas

kietai dangai ardyti

Šakės padėklams

krauti

93

LITERATŪRA

1. Аринченков В. И., Болотный А.В. и др. Ремонтно – строительные машины и механизмы: Учебник для вузов. – Москва, издательство “Высшая школа”. – 1988. –280 с.

2. Васильев Б.А., Мер И.И., Прудников Г.Т., Рябов Г.А. Мелиоративные и строительные машины: Учебник для вузов. – Москва, издательство “Агропромиздат”. – 1986. –431 с.

3. Bönig I., Harms H. Laubverdichtung // Landtechnik. – Darmstadt. – 2002. – Nr. 5 (57). – S.266-267.

4. Bönig I. Municipal Engineering // Yearbook „Agricultural Engineering“. – 2004. – Band 16. – Münster. – S.203-208.

5. Bönig I. Municipal Engineering // Yearbook „Agricultural Engineering“. – 2005. Band 17. – Münster. – S.203-208.

6. Burinskienė M. Miestų gatvės ir jų dangos. Tekstas liet. – http://www.vgtu.lt/leidiniai/elektroniniai/miestotvarka/7sk.pdf (2005 03 08)

7. Jakovlevas-Mateckis K. Miesto želdynų sistemos formavimas. Tekstas liet. – http://www.vgtu.lt/leidiniai/elektroniniai/ miestotvarka/4sk. pdf (2005 03 11)

8. Jedicke E. ir kt. Praktische Lanschaftspflege // Grundlagen und Massnahmen. – Stuttgart. – 1996. – S.310.

9. Gerulaitis V., Grašys V., Janulevičius V. Melioracijos ir statybos mašinos: Vadovėlis aukšt. m-klų vandens ūkio specialybių studentams - Akademija, LŽŪU leidybos centras. – 1996. –254 p.

10. Hüttl H. Strassenreinigung und Winterdienst (Kommunal-technik): Handbuch. – Hildesheim. – 2001. – S.256.

11. Kleisinger S. Landschaftspflege und Kommunaltechnik: Bachelor-Modul B 14021 WG. – Hohenheim. – 2002. – S.81.

12. Lingaitis L.P. Žemės darbų mašinos: Vadovėlis Transporto inžinerijos fakulteto studentams. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“. – 2004. –303 p.

94

13. Rimkus A. Miesto gatvių priežiūra ir taisymas. Tekstas liet. – http://www.vgtu.lt/leidiniai/elektroniniai/miestotvarka/10sk. pdf (2005 03 15)

14. Schon H. Landtechnik Bauwesen // Die Landwirtschaft. – München. – 1998. – Band 3 – S.576.

15. Šarauskis E., Sakalauskas A. Sėjamosios: Mokymo priemonė Lietuvos žemės ūkio universiteto studentams. – Akademija, LŽŪU leidybos centras. – 2004. – 49 p.

16. Šarauskis E., Sakalauskas A., Lideikis A. Šiuolaikinė kraštovaizdžio priežiūros komunalinė technika // Agroinžinerija ir energetika. – Akademija, LŽŪU leidybos centras. – 2004. – Nr.9. – p.50-53

17. Vejos ir jų priežiūra // Gėlių spalvos. – 2000. – Nr.7. – p.40.18. Zinkevičius R. Miškų ūkio mašinos: Paskaitų konspektas

Miškų ir Žemės ūkio inžinerijos fakultetų studentams. – Kaunas. – 2003. – p.114.

95

Mokymo priemonė apsvarstyta Žemės ūkio mašinų katedros posėdyje 2005 m. birželio 28 d. protokolo Nr. 1102 ir aprobuota LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Metodinės komisijos posėdyje 2005 m. birželio 28 d. protokolo Nr. 20. Rekomenduota spausdinti.

Parengė e. doc. p. dr. Egidijus Šarauskis

Recenzavo: doc. dr. R. Zinkevičiusdr. D. Steponavičiusdoc. dr. A. Janulevičius

Redagavo Laima Jonikienė

96