MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS...Loreta Barzdonytė-Morkevičienė, Laima Tomėnienė MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS SKAITMENINĖ SPEIALIOJI MOKYMO PRIEMONĖ 1–4 KLASEI Metodinės rekomendacijos

Loreta Barzdonytė-Morkevičienė, Laima Tomėnienė

MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS

SKAITMENINĖ SPECIALIOJI MOKYMO PRIEMONĖ

1–4 KLASEI

Metodinės rekomendacijos ir vartotojo vadovas

ŠVIESA, 2014

MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/

2

TURINYS

1. SKAITMENINĖS SPECIALIOSIOS MOKYMO PRIEMONĖS PASKIRTIS ........................................................................ 3

2. SSMP STRUKTŪRA ................................................................................................................................................... 3

3. TECHNINĖS METODINĖS SSMP GALIMYBĖS ........................................................................................................... 4

4. SSMP TURINYS ........................................................................................................................................................ 4

4.1. Mokomosios medžiagos pateikimas SSMP ..................................................................................................... 4

4.2. SSMP turinio ypatumai ................................................................................................................................... 5

5. SSMP VEIKIMO YPATUMAI ..................................................................................................................................... 8

5.1. Mokytojo darbo aplinka ................................................................................................................................. 8

5.2. Mokinio darbo aplinka .................................................................................................................................. 13

5.3. SSMP veikimo principas ................................................................................................................................ 19

5.3.1. Pagalba ....................................................................................................................................................... 20

5.3.2. Navigacija .................................................................................................................................................... 22

5.4. Mokinio pasiekimų vertinimo ir motyvavimo sistemos ............................................................................... 23

5.4.1. Pasiekimų vertinimo sistema ...................................................................................................................... 23

5.4.2. Pasiekimų įsivertinimo sistema .................................................................................................................. 24

5.4.3. Motyvavimo sistema .................................................................................................................................. 25

6. UŽDUOČIŲ PATEIKIMAS IR MOKINIO VEIKLA ....................................................................................................... 26

6.1. PIRMAS SKYRIUS. Grafiškai panašių raidžių skyrimas ................................................................................... 26

6.2. ANTRAS SKYRIUS. Skaitymo technikos lavinimas. Žodžių rašymas ............................................................... 30

6.3. TREČIAS SKYRIUS. Sakinio ribų žymėjimas .................................................................................................... 33

6.4. KETVIRTAS SKYRIUS. Sakinio suvokimas remiantis paveikslėliais ................................................................. 36

6.5. PENKTAS SKYRIUS. Sakinio suvokimas remiantis klausimais ........................................................................ 39

6.6. ŠEŠTAS SKYRIUS. Daiktavardžių linksnių vartojimas ir rašyba ...................................................................... 45

7. MOKYTOJO, DIRBANČIO SU SSMP, PRATYBŲ PLANŲ PAVYZDŽIAI ....................................................................... 49

8. REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA ........................................................................................................................ 61


3

1. SKAITMENINĖS SPECIALIOSIOS MOKYMO PRIEMONĖS PASKIRTIS

Skaitmeninė specialioji mokymo priemonė (toliau – SSMP) skiriama specialiojo pedagogo darbui su 1–4

klasių mokiniais, turinčiais lietuvių kalbos mokymosi sunkumų. Ji tinka mokiniams, turintiems skaitymo,

rašymo, dėmesio, kalbėjimo ir kalbos, klausos sutrikimų.

Interaktyvios užduotys padeda mokiniui ugdytis skaitymo ir rašymo gebėjimus, lavinti dėmesį, regimąjį

suvokimą, atmintį, mąstymą, savistabos įgūdžius.

2. SSMP STRUKTŪRA

Lietuvių kalbos mokomąjį komplektą sudaro SSMP, pasiekiama per interneto naršyklę, ir elektroniniu

formatu parengtos METODINĖS REKOMENDACIJOS IR VARTOTOJO VADOVAS.

SSMP sudaro:

1. Specialiojo pedagogo (toliau – mokytojo) darbo aplinka:

• mokytojo prisijungimo langas,

• klasių administravimo langas,

• užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros langas (tai individualaus ugdymo turinio planavimo

įrankis).

2. Mokinio darbo aplinka:

• prisijungimo langas,

• pradinis langas,

• užduoties langas,

• pasiekimų langas PILIS.

3. Užduočių bankas:

• šešių skyrių mokomųjų temų trijų sudėtingumo lygių interaktyvių užduočių bankas (ugdo

skaitymo ir rašymo gebėjimus),

• atraminė vaizdinė informacija (skatina pasinaudoti turimomis žiniomis, analizuoti informaciją,

taikyti žinias, pasitikrinti, ugdo savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi).

4. Pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo sistema:

• įsivertinimo simboliai – NUOTAIKŲ VEIDUKAI (suteikia galimybę įsivertinti savo veiklą),

• mokinio REFLEKSIJOS KORTELĖ (suteikia galimybę stebėti refleksijos – įsivertinimo – rezultatus,

mokytojui ir vaikui kartu aptarti, kaip sekėsi atlikti užduotis, išsiaiškinti mokinio požiūrį į savo

veiklą, kelti vaiko savivertę ir t. t.),

• automatinė pasiekimų fiksavimo sistema (suteikia mokytojui informacijos apie mokinio

ugdymosi pasiekimus ir pažangą, kuria remdamasis jis gali analizuoti mokinio mokymosi

rezultatus ir koreguoti jo ugdymo(si) planą),

• žaidybiniai motyvavimo elementai (skatina mokinio norą mokytis),

• žaidybinė mokymosi rezultatų vizualizacija PILIS (skatina mokinį analizuoti mokymosi rezultatus,

grįžti atgal ir ištaisyti savo klaidas, ugdo savarankiškumą).


4

3. TECHNINĖS METODINĖS SSMP GALIMYBĖS

SSMP leidžia:

• užduotį atlikti trimis būdais: objektus nutempti, pažymėti naudojant kompiuterio pelę ir rinkti

tekstą klaviatūra,

• mokomąją medžiagą demonstruoti lentoje projektoriumi.

SSMP automatiškai fiksuoja:

• mokinio pasiekimus,

• mokinio refleksijos – įsivertinimo – rezultatus.

4. SSMP TURINYS

4.1. MOKOMOSIOS MEDŽIAGOS PATEIKIMAS SSMP

SSMP plėtojamos Pradinio ugdymo bendrųjų lietuvių gimtosios kalbos programų 1–2 ir 3–4 klasės turinio

temos, jas pritaikant specialiesiems vaikų ugdymosi poreikiams. SSMP parengta taip, kad atsižvelgiant į

specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo ypatumus ir kiekvieno vaiko poreikių individualumą mokytojui

būtų patogu parinkti ir suformuoti kiekvienam mokiniui skirtingus užduočių rinkinius.

Mokymo priemonę sudaro trijų sudėtingumo lygių interaktyvių užduočių rinkinys, aprėpiantis šias

ugdomosios veiklos sritis:

1–2 klasė 3–4 klasė

SKAITYMAS

Grafiškai panašių raidžių skyrimas

Skaitymo technikos lavinimas

SKAITYMAS

Sakinio suvokimas

RAŠYMAS

Žodžių rašymas

Sakinio ribų žymėjimas

RAŠYMAS

Daiktavardžio linksnių vartojimas ir rašyba

SSMP užduotyse integruojamos šios ugdymo sritys:

• gramatiškai taisyklingos kalbos ugdymas,

• gramatinių taisyklių taikymas,

• rašto darbo pasitikrinimo strategijų taikymas,

• dėmesio, pastabumo, atminties, mąstymo lavinimas,

• savikontrolės mokymas,

• kompiuterinio raštingumo ugdymas.


5

4.2. SSMP TURINIO YPATUMAI

SSMP ugdymo turinys orientuotas į specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių ir ugdomiems taikant Pradinio ugdymo bendrąsias lietuvių gimtosios kalbos

programas (2008 m.).

SSMP specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams padeda:

• ugdytis skaitymo ir rašymo gebėjimus,

• tobulintis gebėjimą naudotis teikiama pagalba ir atramine medžiaga,

• lavintis dėmesį, regimąjį suvokimą, atmintį, smulkiąją motoriką,

• plėtoti mokymosi strategijas,

• įveikti žodžių ir sakinių skaitymo ir rašymo sunkumus,

• analizuoti, pastebėti ir ištaisyti savo klaidas,

• veiklą įsivertinti.

SSMP specialiesiems pedagogams padeda:

• lavinti nepakankamai išlavėjusias ar sutrikusias mokinio skaitymo ir rašymo funkcijas,

• parinkti užduotis atsižvelgiant į skaitymo ir rašymo gebėjimus, sutrikimo specifiką,

• įvertinti mokinio pasiekimus ir stebėti jo ugdymosi pažangą,

• gauti informacijos apie vaiko ugdymosi pasiekimus (grįžtamasis ryšys).

SSMP turinys išskaidytas į temas ir kiekvienai temai sukurti trijų sudėtingumo lygių užduočių rinkiniai.

SKYRIUS TURINIO TEMOS

1

Grafiškai panašių raidžių skyrimas

1. Raidžių a ir o skyrimas

2. Raidžių e ir ė skyrimas

3. Raidžių u ir ū skyrimas

4. Raidžių m ir n skyrimas

5. Raidžių n ir u skyrimas

6. Raidžių m ir u skyrimas

7. Raidžių l ir t skyrimas

8. Raidžių t ir k skyrimas

9. Raidžių p ir b skyrimas

10. Raidžių b ir d skyrimas

11. Raidžių d ir p skyrimas

12. Raidžių p ir g skyrimas

13. Raidžių k ir b skyrimas

14. Raidžių s ir š skyrimas

15. Raidžių z ir ž skyrimas

16. Raidžių š ir ž skyrimas

17. Raidžių s ir z skyrimas

18. Raidžių c ir č skyrimas


6

2

Skaitymo technikos lavinimas

Žodžių rašymas

1. Dviskiemenių žodžių, kurių visi skiemenys atviri, skaitymas ir rašymas

2. Dviskiemenių žodžių, kurių antras skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas

3. Triskiemenių žodžių, kurių visi skiemenys atviri, skaitymas ir rašymas

4. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmas skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas

5. Dviskiemenių žodžių, kurių du skiemenys uždari, skaitymas ir rašymas

6. Triskiemenių žodžių, kurių paskutinis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas

7. Triskiemenių žodžių, kurių pirmas skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas

8. Triskiemenių žodžių, kurių vidurinis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas

9. Triskiemenių žodžių, kurių du skiemenys uždari, skaitymas ir rašymas

10. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmame skiemenyje yra dvibalsis, skaitymas ir

rašymas

11. Dviskiemenių žodžių, kurių dviejuose skiemenyse yra dvibalsiai, skaitymas ir

rašymas

12. Triskiemenių žodžių, kurių viename skiemenyje yra dvibalsis, skaitymas ir

rašymas

13. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmame skiemenyje yra priebalsių samplaika,

skaitymas ir rašymas

14. Triskiemenių žodžių, kurių pirmame skiemenyje yra priebalsių samplaika,


15. Dviskiemenių žodžių, kurių antrame skiemenyje yra priebalsių samplaika,


16. Triskiemenių žodžių, kurių antrame skiemenyje yra priebalsių samplaika,


17. Dviskiemenių žodžių, kurių dviejuose skiemenyse yra priebalsių samplaikos,


18. Daugiaskiemenių žodžių, kurių paskutinis skiemuo uždaras, skaitymas ir

rašymas

19. Triskiemenių sudėtingos struktūros žodžių skaitymas ir rašymas

20. Daugiaskiemenių sudėtingos struktūros žodžių skaitymas ir rašymas

3

Sakinio ribų žymėjimas

1. Didžioji raidė sakinio pradžioje, taškas arba klaustukas sakinio gale

4

Sakinio suvokimas remiantis paveikslėliais

1. Vientisinio neišplėstinio sakinio suvokimas

2. Vientisinio išplėstinio sakinio su papildinio galininku suvokimas

3. Vientisinio išplėstinio sakinio su papildinio kilmininku suvokimas

4. Vientisinio išplėstinio sakinio su papildinio naudininku suvokimas

5. Vientisinio išplėstinio sakinio su papildinio įnagininku suvokimas

6. Vientisinio išplėstinio sakinio su vietos aplinkybės vietininku suvokimas


7

PASTABA. Temų nuoseklumas pagrįstas vartojimo kalboje dažnumu.

5

Sakinio suvokimas remiantis klausimais

1. Vientisinio neišplėstinio sakinio veikėjo nustatymas

2. Vientisinio neišplėstinio sakinio veiksmo nustatymas

3. Vientisinio išplėstinio sakinio veikėjo nustatymas

4. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo nustatymas

5. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo vietos nustatymas

6. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto galininku,

nustatymas

7. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto kilmininku,

nustatymas

8. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo adresato nustatymas

9. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo priemonės nustatymas

6

Daiktavardžio linksnių vartojimas ir rašyba

1. Daiktavardžio vienaskaitos vardininko vartojimas

2. Daiktavardžio daugiskaitos vardininko vartojimas

3. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko vartojimas

4. Daiktavardžio vienaskaitos galininko vartojimas

5. Daiktavardžio daugiskaitos galininko vartojimas

6. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos galininko vartojimas

7. Daiktavardžio vienaskaitos kilmininko vartojimas

8. Daiktavardžio daugiskaitos kilmininko vartojimas

9. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos kilmininko vartojimas

10. Daiktavardžio vienaskaitos vietininko vartojimas

11. Daiktavardžio daugiskaitos vietininko vartojimas

12. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko vartojimas

13. Daiktavardžio vienaskaitos naudininko vartojimas

14. Daiktavardžio daugiskaitos naudininko vartojimas

15. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos naudininko vartojimas

16. Daiktavardžio vienaskaitos įnagininko vartojimas

17. Daiktavardžio daugiskaitos įnagininko vartojimas

18. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos įnagininko vartojimas

PASTABA. Temų nuoseklumas pagrįstas vartojimo kalboje dažnumu.


8

5. SSMP VEIKIMO YPATUMAI

5.1. MOKYTOJO DARBO APLINKA

1. Įvadas

Mokytojas, dirbantis su SSMP, atlieka šiuos pagrindinius veiksmus:

1. Prisijungia prie SSMP (plačiau žr. 5.1 skyrelio 2 punktą).

2. Užregistruoja mokymo priemonėje savo klases ir mokinius (plačiau žr. 5.1 skyrelio 3 punktą).

3. Priskiria mokiniams temas, stebi, kaip jiems sekasi atlikti užduotis (plačiau žr. 5.1 skyrelio 4 ir 5

punktą).

4. Pagal poreikį pakartotinai priskiria tam tikros temos visų ar tik kai kurių lygių užduotis (plačiau

žr. 5.1 skyrelio 6 punktą).

Išsamesnės informacijos pateikiama kituose šios knygos skyriuose.

2. Mokytojo prisijungimo langas

Mokytojas, prisijungęs prie SSMP, gali administruoti klasę arba priskirti mokiniams užduotis ir stebėti

jų veiklos rezultatus. Tam skiriami du darbiniai langai (aprašyti toliau).


9

3. Klasių administravimo langas

Svetainėje šis langas išskleidžiamas spustelėjus mygtuką „Klasių administravimas“. Šio lango funkcijos –

klasių kūrimas ir mokinių duomenų kūrimas ir redagavimas. Pradėdamas naudotis šia svetaine mokytojas

pirmiausia turi sukurti klasių ir mokinių korteles ir tik tuomet galės mokiniams priskirti užduotis.

Klasių administravimo lange mokytojas gali:

• sukurti klasės pavadinimą, jį keisti (paspaudęs pieštuko piktogramą, ir po to – varnelės

piktogramą) bei klasę ištrinti;

• klasės kortelėje sukurti mokinių korteles įrašydamas vardus ir pavardes. Mokinio vardas

ir pavardė tampa ir mokinio prisijungimo duomenimis;

• pele pernešti mokinio kortelę į kitą klasę;

• keisti (taisyti) mokinio vardą, pavardę. Tai daroma spustelėjus pieštuko simbolį mokinio

kortelės pabaigoje. Pakeitimas išsaugomas spustelint kortelės pabaigoje esantį simbolį –

varnelę;

• klasės kortelėje panaikinti mokinio kortelę. Tai daroma spustelint kryžiuko simbolį

mokinio kortelės pabaigoje.


10

4. Užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros langas

Užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros lange mokytojas gali:

• į šį langą įtraukti ar iš jo pašalinti mokinius arba klases. Tai daroma pele spustelėjus nuorodą

„Įtraukti mokinius“;

• ieškoti reikiamų mokomojo turinio temų;

• priskirti (aktyvinti) mokiniams mokomąsias temas, užduočių lygius. Priskiriama pele spustelint

pilką kvadratėlį, kuris priskyrus patamsėja. Atkreiptinas dėmesys, kad, pvz., pele spustelėjus

kvadratėlį su skaičiumi „3“, patamsės ne tik šis, bet ir gretimi kvadratėliai su skaičiais „1“ ir „2“,

nes aukštesnį lygį galima priskirti tik kartu su žemesniu;

• panaikinti užduočių priskyrimą. Kadangi vienu metu mokiniui galima priskirti ne daugiau kaip

2 temas, tai atliktas užduotis patartina panaikinti. To nepadarius ir mokiniui priskyrus trečią

temą, sistema jam pateiks pranešimą – nurodys anksčiau priskirtas dvi temas. Jas bus galima

panaikinti pačiame pranešimo lange arba, jį uždarius, temų sąraše;

• matyti, kaip mokiniai atliko priskirtas užduotis. Tai rodo skrituliukų, kurie tampa aktyvūs

priskyrus užduotis, spalvos.

Skaitmeninėje mokomojoje priemonėje mokytojas gali kiekvienam mokiniui priskirti individualų užduočių

rinkinį. Jame gali pateikti dviejų temų (nesvarbu, kurių skyrių ir kurių lygių) užduočių. Žinotina, kad,

priskiriant aukštesnio lygio užduotis, žemesnio lygio užduotys priskiriamos automatiškai.

Prisijungęs mokinio vardu mokytojas turi galimybę sudarytą užduočių rinkinį peržiūrėti. Jis bet kuriuo

metu gali matyti ir kiekvieno mokinio pasiekimų rezultatus: kaip mokiniui sekasi, ką tam tikru metu

jis yra atlikęs, ko dar neatlikęs, ką atlikdamas klydo. Toks grįžtamasis ryšys mokytojui yra labai svarbus.


11

5. Mokinio pasiekimų žymėjimas užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros lange

Mokinio veiklos rezultatai žymimi spalvotais skrituliukais. Skrituliukų spalvų reikšmės:

baltas – užduotys nepradėtos daryti,

pilkas – atliktos ne visos šio lygio užduotys,

geltonas – užduotys atliktos, bet buvo padaryta klaidų arba naudotasi PAGALBOS KORTELĖMIS,

žalias – užduotys atliktos teisingai iš karto ir PAGALBOS KORTELĖMIS nesinaudojant.

Mokytojas, remdamasis informacija apie mokinio pasiekimus (grįžtamuoju ryšiu), gali toliau planuoti

jo ugdymąsi – tikslingai skirti kitas užduotis. Pateikta iliustracija rodo, kad mokinys:

– atlikdamas pirmo lygio užduotis darė klaidų arba naudojosi PAGALBOS KORTELĖMIS,

– antro lygio užduotis atliko iš karto teisingai ir nesinaudodamas PAGALBOS KORTELĖMIS,

– trečio lygio užduotis atliko ne visas.

Grįžtamasis ryšys mokytojui padeda stebėti mokinio mokymosi procesą, suteikia informacijos

apie jo ugdymosi pasiekimus.

Mygtukas „Atnaujinti“ mokytojo lange skirtas tam, kad būtų atnaujinta informacija apie mokinio veiklos

rezultatus.


12

6. Užduočių priskyrimas pakartotinai

Kartais mokytojas nori mokiniui priskirti atlikti užduotis, kurias šis kartą jau yra atlikęs. Dingsčių tam gali

būti įvairių: pvz., mokytojo manymu, mokiniui būtų naudinga pasikartoti, nes darė klaidų atlikdamas

užduotis pirmą kartą, ir pan.

Galimi du pakartotinio užduočių priskyrimo atvejai.

1 atvejis. Kai mokiniui norima priskirti atlikti iš naujo visų trijų sudėtingumo lygių užduotis (kurias jis jau

yra atlikęs). Tuomet reikia:

• panaikinti užduočių žymėjimą, spaudžiant pirmo lygio užduočių kvadratėlį. Spaudžiant šį

kvadratėlį panaikinami visų trijų sudėtingumo lygių užduočių rezultatai;

• priskirti visų trijų sudėtingumo lygių užduotis iš naujo, t. y. pažymėti pele, spaudžiant po vieną

kvadratėlį.

2 atvejis. Kai tam tikro lygio užduotys mokiniui šiuo metu nėra priskirtos, bet buvo atliktos anksčiau,

t. y. kai užduočių komplektų kvadratėliai yra pilki, o mokinio pasiekimus žymintys skrituliukai spalvoti.

Užduotys atlikti pakartotinai priskiriamos taip pat pele spaudžiant po vieną kvadratėlį.

Mokiniui priskiriant jo kartą jau atliktas užduotis, sistema pateikia klausimą, ar tikrai norime jas pateikti

iš naujo. Atsakius teigiamai, anksčiau atliktų užduočių rezultatai panaikinami.

Atkreiptinas dėmesys, kad galima priskirti pakartotinai atlikti nebūtinai visas, bet ir vieno lygio

atitinkamos temos užduotis. Pvz., jei mokinys pirmųjų dviejų lygių užduotis atliko iš karto ir be pagalbos

(skrituliukai žali), o trečiojo lygio – su klaidomis ar pagalba (skrituliukas geltonas), tai pele žymime tik

trečiojo lygio užduočių kvadratėlį. Tuomet bus panaikinti tik trečiojo lygio užduočių rezultatai ir mokiniui

pakartotinai priskirtos tik trečiojo sudėtingumo lygio užduotys.


13

5.2. MOKINIO DARBO APLINKA

1. Mokinio prisijungimo langas

Mokinys prisijungia laukelyje taisyklingai įrašydamas savo vardą ir pavardę (taip, kaip yra užregistruotas

mokytojo).

2. Mokinio pradinis langas


14

Pradiniame lange matomi šie elementai:

• Skatintojas – PAPŪGĖLĖ. Ji mokinį lydi, skatina atlikti užduotis, jam pataria, ką daryti toliau,

įvertina jo pastangas.

• Mygtukas ŽAISTI. Mokinio pradiniame lange yra vienas arba du mygtukai ŽAISTI. Vienas mygtukas

reiškia, kad priskirta viena mokomoji tema, du – kad priskirtos dvi temos. Kurią iš dviejų temų

pasirinkti, t. y. kurios temos užduotis atlikti pirma, mokinys sprendžia pats arba pasitardamas

su mokytoju. Paspaudęs pasirinktos temos mygtuką ŽAISTI jis patenka į tos temos žemiausio lygio

UŽDUOČIŲ LANGĄ. Jeigu mokiniui priskirta viena tema, nieko rinktis netenka.

• Žvaigždutės. Žvaigždučių paskirtis – mokiniui (ir mokytojui) parodyti, kurio lygio užduotys yra

priskirtos. Viena žvaigždutė – pirmo lygio užduotys, dvi žvaigždutės – antro lygio užduotys, trys

žvaigždutės – trečio lygio užduotys. Žvaigždutės gali būti pilkos arba žalios spalvos. Pilka spalva

reiškia, kad šio lygio užduotys dar neatliktos, žalia – kad šio lygio užduotys teisingai atliktos iš karto

arba grįžus atgal.

• PILYS. Tai žaidimo ir motyvavimo elementai. Jei mokiniui priskirta viena mokomoji tema,

jo pradiniame lange matoma viena PILIS, jei priskirtos dvi temos, matomos dvi PILYS. Mokinio

pradiniame lange rodomos sumažintos PILYS. Paveikslėlis PILIS susietas su mokinio užduočių lango

NAVIGACIJOS JUOSTOJE esančiu mygtuku PILIS. Paspaudęs šį mygtuką mokinys patenka į

pasiekimų langą PILIS, kuriame žaismingai fiksuojami jo veiklos rezultatai (plačiau žr. skyrelyje 5.4).

• Mokomosios temos pavadinimas. Po PILIMI užrašytas mokomosios temos pavadinimas yra svarbus

mokytojui, kai prireikia mokiniui patarti, kurią temą, t. y. kurią PILĮ, rinktis pirma.

• Mokinio vardas ir pavardė. Prie mokinio vardo ir pavardės yra kryžiuko simboliu pažymėtas

mygtukas. Jį mokinys paspaudžia norėdamas darbą baigti.


15

3. Mokinio užduoties langas

Užduoties lango pavyzdžiai


16

Viršutinėje užduoties lango dalyje pateikiamas užduoties aprašas, pvz.: PERSKAITYK IR PARINK TINKAMĄ

ŽODĮ.

Pagrindinė užduoties lango dalis skirta užduočiai: paveikslėliams, nebaigtiems žodžiams, sakiniams ir pan.

Lango dešinėje – ženklai, raidės, skiemenys, žodžiai, sakiniai, paveikslėliai, kuriuos mokinys turi nutempti

į tuščias užduoties teksto vietas.

Viršutiniame dešiniajame lango kampe matomos 1, 2 arba 3 pilkos žvaigždutės rodo užduoties

sudėtingumo lygį.

Lango dešinėje klaustuku pažymėtas PAGALBOS mygtukas. Paspaudęs žodį PAGALBA MOKINYS gali

pasinaudoti PAGALBOS KORTELĖMIS: jam parodoma, kaip užduotį atlikti, arba pasiūlomas užduoties

atlikimo modelis, taisyklė su pavyzdžiu ir pan.

Dešiniajame apatiniame kampe yra mokomosios veiklos įsivertinimui skirti simboliai – trys NUOTAIKŲ

VEIDUKAI su užrašu ĮSIVERTINK.

Lango apačioje – NAVIGACIJOS JUOSTA. ARKLIUKAS – mygtukas, sugrąžinantis į pradinį langą. SKAIČIAI

apskritimuose žymi užduočių numerius. Paspaudus mygtuką PILIS patenkama į pasiekimų langą.


17

4. Mokinio pasiekimų langas PILIS

Į mokinio pasiekimų langą PILIS patenkama navigacijos juostoje paspaudus mygtuką su pilies simboliu.

PILIES lange yra dideli pilies paveikslai, suskirstyti į 30 dalių.

Kiekviena pilies dalis atitinka vieną užduotį. Iš pradžių pilis būna neryški, t. y. nepastatyta. Mokiniui

atliekant užduotis, pilis pamažu auga: teisingai atlikus vieną užduotį, išryškėja viena pilies dalis.

Kiekvieno lygio užduotis atitinka vienas pilies aukštas.

Kiekvieno pilies aukšto dešinėje matomos žvaigždutės žymi užduočių sudėtingumo lygį: pirmas PILIES

aukštas atitinka pirmą sudėtingumo lygį ir t. t. Pilka žvaigždutė rodo, kad to sudėtingumo lygio užduotys

dar ne visos atliktos teisingai, žalia žvaigždutė – atliktos visos to sudėtingumo lygio užduotys.


18

Pasiekimų lange PILIS užvedus pelę ant simbolio – veiduko – atidaroma REFLEKSIJOS KORTELĖ.

Ji uždaroma pelę nuo simbolio nuvedus. Refleksijos kortelėje matomas mokinio įsivertinimo rezultatas –

kiek ir kokių nuotaikų simbolių jis pasirinko vertindamas savo veiklą.


19

5.3. SSMP VEIKIMO PRINCIPAS

Atliekant užduotį objektai kompiuterio pele nutempiami į reikiamą vietą – fonu pažymėtą laukelį.

Nutempus tinkamą žodį, laukelis išnyksta ir lange atsiranda reikiamas žodis. Tuomet sistema UŽDUOTIES

LANGE, UŽDUOČIŲ PRISKYRIMO IR REZULTATŲ PERŽIŪROS LANGE ir PASIEKIMŲ LANGE fiksuoja,

kad užduotis atlikta teisingai.

Mokiniui 1 kartą nutempus į laukelį netinkamą žodį, šis „atšoka“ ir grįžta atgal. Taigi, net jei mokinys visą

užduotį baigs teisingai, bus fiksuojama, kad užduotis atlikta neteisingai. Vėliau mokinys galės ją atlikti

iš naujo.

Mokiniui 2 kartus nutempus į laukelį netinkamą žodį, užduoties lauke atsiranda PAGALBOS KORTELĖ, pvz.:


20

Mokinys, atlikęs vieną užduotį, renkasi kitą spausdamas mygtuką su jos numeriu. Kai užduotis atliekama

teisingai iš karto, sistema automatiškai fiksuoja teigiamą rezultatą: jos numeriuką nuspalvina žalia spalva.

Šis rezultatas fiksuojamas ir PASIEKIMŲ LANGE: nuspalvinama viena pilies dalis. Taip mokinys tarsi stato

pilį. PASIEKIMŲ LANGE matoma nenuspalvinta (nepastatyta) PILIES dalis rodo, kad užduotis neatlikta,

atlikta neteisingai arba su pagalba:

5.3.1. Pagalba

Jeigu mokiniui užduoties atlikti nesiseka, jis visada gali pasinaudoti sistemos siūloma pagalba – mygtuku

PAGALBA. Jį paspaudus atsiranda PAGALBOS KORTELĖ. Ši kortelė išnyksta paspaudus kryžiuko simbolį

dešiniajame viršutiniame kortelės kampe.

Pagalbos kortelių pavyzdžiai


21

Jeigu mokinys naudojasi mygtuku PAGALBA, pasiekimų vertinimo sistemoje fiksuojama, kad užduotį

jis atliko neteisingai.

Kai mokinys iš karto teisingai ir nesinaudodamas pagalba atlieka mažiausiai 8 užduotis iš 10 užduočių

grupės, laikoma, kad jo gebėjimas susiformavęs ir automatinė pasiekimų vertinimo sistema fiksuoja

mokinio pasiekimą. Tada UŽDUOČIŲ PRISKYRIMO IR REZULTATŲ PERŽIŪROS LANGE užduočių grupės

sudėtingumo lygį žymintis skrituliukas tampa žalias. Jeigu mokinys daugiau negu 2 iš 10 užduočių atliko

klaidingai arba naudodamasis pagalba, to lygio užduotis žymintis skrituliukas tampa geltonas. Mokytojas,

atsižvelgdamas į mokinio pasiekimus, gali atitinkamą temą arba tos temos atitinkamo sudėtingumo lygio

užduotis jam priskirti dar kartą. Mokinys, prisijungęs iš naujo, galės užduotis atlikti kaip pirmą kartą.


22

5.3.2. Navigacija

NAVIGACIJOS JUOSTA – tai mygtukai su simboliais (ARKLIUKAS ir PILIS) ir skaičiais, žyminčiais užduočių

numerius.

Tamsiai žalias mygtuko fonas rodo, kad užduotis teisingai atlikta iš karto ir be pagalbos.

Geltonas fonas reiškia, kad atliekant užduotį buvo padaryta bent viena klaida arba kad naudotasi pagalba.

Baltas mygtukų fonas rodo, kad šiais numeriais pažymėtų užduočių vaikas dar nemėgino atlikti.

Navigacijos juosta leidžia grįžti į atliktą užduotį ir matyti, kaip ji buvo atlikta.

Grįžęs į teisingai atliktą užduotį (mygtukas pažymėtas tamsiai žalia spalva) mokinys gali ją perskaityti,

perrašyti ar atlikti kokį nors kitą mokytojo nurodymą, bet pakartotinai šios užduoties atlikti jau negalima.

Paspaudęs geltonos spalvos mygtuką su užduoties numeriuku, mokinys iš karto patenka į tos užduoties

langą ir užduotį gali atlikti iš naujo. Užduotį atlikus iš naujo, rezultatų fiksavimo sistema veikia pagal tas

pačias taisykles – taip, tarsi užduotis būtų atlikta pirmą kartą. Jei, pvz., mokinys dabar užduotį atlieka

teisingai, sistema ankstesnį rezultatą panaikina ir fiksuoja naują, t. y. užduoties mygtukas tampa tamsiai

žalias. Taigi norėdamas mokinys gali pakartotinai atlikti bet kurią užduotį, kurios iš karto atlikti teisingai

jam nepavyko.

Jei mokinys daug užduočių atliko neteisingai arba su pagalba, mokytojas tą mokomąją temą jam gali

priskirti iš naujo.


23

5.4. MOKINIO PASIEKIMŲ VERTINIMO IR MOTYVAVIMO SISTEMOS

5.4.1. Pasiekimų vertinimo sistema

Mokinio pasiekimai vertinami ir fiksuojami automatiškai.

Kai mokinys iš karto teisingai atlieka 8 užduotis iš dešimties, užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros

lange ties temos pavadinimu esantis užduočių sudėtingumo lygį žymintis skrituliukas nusidažo žaliai.

Kai mokinys teisingai atlieka 7 ir mažiau užduočių, skrituliukas būna geltonas.

Užduoties lange esančioje navigacijos juostoje skirtingomis spalvomis paženklinamos mokinio iš karto

teisingai atliktos užduotys ir užduotys, kurios teisingai atliktos ne iš karto arba pasinaudojus pagalba.

Pasiekimų lange PILIS fiksuojami tie patys rezultatai, kaip ir navigacijos juostoje, tik kitaip, žaismingai.

Šiame paveikslėlyje matome nebaigtą statyti pilį. Kiekvieną pilį sudaro 30 dalių. O kiekvieną pilies dalį

atitinka kuri nors užduotis: viena pilies dalis – viena užduotis. Mokinys pilį stato iš karto teisingai

atlikdamas užduotis: užduotį atlikus sėkmingai, atitinkama pilies dalis išryškėja. Mokinys siekia teisingai

atlikti visas 30 užduočių (po 10 trijų lygių užduočių). Tik tada pilis bus pastatyta. Kai atliekant užduotis

suklystama arba pasinaudojama pagalba, jas žyminčios pilies dalys lieka neužpildytos, t. y. nepastatytos.

Tačiau nepastatytą pilies dalį paspaudus galima grįžti į užduoties langą ir klaidą ištaisyti.

Taip statydamas pilį mokinys gali akivaizdžiai stebėti savo pasiekimus, jų pokyčius ir sąmoningai,

savarankiškai planuoti tolesnę mokymosi veiklą.


24

5.4.2. Pasiekimų įsivertinimo sistema

Mokinių įtraukimas į vertinimo ir įsivertinimo veiklas, anot G. Petty (2008), sudaro prielaidas puoselėti

vertinimo kultūrą, kai didžiausias dėmesys skiriamas ne matavimui ir įvertinimui, bet mokymuisi ir

įsivertinimui. Tai padeda mokiniams prisiimti atsakomybę už mokymąsi, ugdytis savarankiško mokymosi

gebėjimus. Todėl šioje skaitmeninėje mokymo priemonėje yra įdiegta pasiekimų įsivertinimo sistema,

kurios tikslas – skatinti mokinio savistabą, aktyvumą, domėjimąsi, fiksuoti refleksijos rezultatą.

Dešiniajame apatiniame užduoties lauko kampe yra mokomosios veiklos įsivertinimo simboliai – trys

nuotaikų veidukai su užrašu ĮSIVERTINK.

Atlikęs kiekvieną užduotį mokinys gali veiklą, jos rezultatą įsivertinti, paspausdamas pasirinktą simbolį.

Galutinį įsivertinimo rezultatą parodo REFLEKSIJOS KORTELĖ. Ją mokinys gali matyti pasiekimų lange PILIS,

į kurį patenkama navigacijos juostoje paspaudus mygtuką PILIS.


25

Kiekvienas nuotaikų veidukas matomas virš pilies dalies, žyminčios atitinkamą užduotį. Taip ir mokytojas

sužino, kaip mokinys įsivertino kiekvieną užduotį. Mokytojas su mokiniu gali aptarti, kaip jam sekėsi,

kodėl jis būtent taip įvertino savo veiklos rezultatus, jį išklausyti, pasikalbėti apie jo nuotaiką, savijautą,

pasiekimus. REFLEKSIJOS KORTELĖ padeda mokytojui ugdyti mokinio savivertę, skatinti norą mokytis.

5.4.3. Motyvavimo sistema

Vaiko, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, motyvacija mokytis – problema, aktuali daugumai mokytojų

ir tėvų. Skaitmeninėje mokymo priemonėje mokinių norui įsitraukti į mokymą stiprinti sukurti du

skatintojai: judantis, skraidantis paukštelis – PAPŪGĖLĖ – ir PILIS.

PAPŪGĖLĖ mokinį lydi, kai jis atlieka užduotis. Ji – žaisminga jo patarėja ir skatintoja. Mokiniui teisingai

atlikus 8 užduotis iš dešimties, atskridusi PAPŪGĖLĖ pasako, kad jam sekasi gerai, o teisingai atlikus visas

10 užduočių, pagiria, kad sekasi puikiai. PILIES lange PAPŪGĖLĖ mokiniui pataria, ką daryti toliau,

o jam baigus statyti pilį kartu su juo pasidžiaugia rezultatu.

PILIS – tai kitas vizualus žaismingas sprendimas mokinio pasiekimams stebėti ir motyvacijai skatinti.

Svetainėje kiekvienai mokomajai temai yra sukurta skirtinga pilis (iš viso 78 pilys).


26

6. UŽDUOČIŲ PATEIKIMAS IR MOKINIO VEIKLA

SSMP užduotys suskirstytos į šešis skyrius. Jas visas gali atlikti ne tik nedidelių ir vidutinių, bet ir didelių

specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Svarbu tik atsižvelgti į individualius mokinio gebėjimus

ir parinkti tinkamo sudėtingumo lygio užduotis. Mokiniai, turintys vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi

poreikių, dirbdami poromis kartu su nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, gali

sėkmingai įveikti ir sudėtingesnes, 3-iojo lygio, užduotis.

6.1. PIRMAS SKYRIUS. GRAFIŠKAI PANAŠIŲ RAIDŽIŲ SKYRIMAS

Regimasis suvokimas, atmintis ir regimoji orientacija, pasak J. Ambrukaičio (2006), yra labai svarbi

mokantis rašyti ir skaityti vaikams, turintiems vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Dėl regimojo suvokimo trūkumų šie mokiniai neretai patiria sunkumų jau pradiniame grafinių įgūdžių

formavimosi etape: tai trukdo suvokti ir įsiminti aptariamos raidės, grafinio ženklo formą, jo erdvinę

padėtį, o vėliau – mokytis skaityti ir rašyti. Todėl pirmame skaitmeninės mokymo priemonės skyriuje

pateikiamos užduotys padeda mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, geriau įsiminti ir skirti

grafiškai panašių raidžių formą.

Pirmo skyriaus užduočių temos:

1. Raidžių a ir o skyrimas

2. Raidžių e ir ė skyrimas

3. Raidžių u ir ū skyrimas

4. Raidžių m ir n skyrimas

5. Raidžių n ir u skyrimas

6. Raidžių m ir u skyrimas

7. Raidžių l ir t skyrimas

8. Raidžių t ir k skyrimas

9. Raidžių p ir b skyrimas

10. Raidžių b ir d skyrimas

11. Raidžių d ir p skyrimas

12. Raidžių p ir g skyrimas

13. Raidžių k ir b skyrimas

14. Raidžių s ir š skyrimas

15. Raidžių z ir ž skyrimas

16. Raidžių š ir ž skyrimas

17. Raidžių s ir z skyrimas

18. Raidžių c ir č skyrimas


27

UŽDUOČIŲ GRUPĖS

1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Nurodytos raidės atpažinimas žodyje.

1-ojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE pateikiami žodžiai ir juose spalva paryškintos

raidės, kurias mokinys turi pažymėti žodyje:


28

2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Grafiškai panašių raidžių grupavimas.

2-ojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE pateikiamos sugrupuotos grafiškai panašios

raidės:


29

3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Praleistų žodžio raidžių parinkimas iš kelių grafiškai panašių raidžių.

3-iojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE pateikiami žodžiai, kuriuose yra grafiškai

panašių raidžių. Tai pavyzdys, į kurį mokinys gali pasižiūrėti, kai jam nesiseka teisingai sudėti žodžio:


30

6.2. ANTRAS SKYRIUS. SKAITYMO TECHNIKOS LAVINIMAS. ŽODŽIŲ RAŠYMAS

Mokinių, turinčių įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, regėjimo laukas yra siauras, skaitomą žodį jie mato

ne kaip vienetą, o kaip šalia viena kitos stovinčių raidžių eilę. Skaitymo procese atpažindamas raides vieną

po kitos ir tardamas pavienius žodžio garsus, jų nesuliedamas į skiemenis, vidutinių ir didelių specialiųjų

ugdymosi poreikių turintis mokinys nesusidaro reikiamo žodžio garsinio vaizdo ir nesuvokia jo prasmės

(Ambrukaitis, 2006). Todėl 2 skyriaus užduotys mokinius pratina ne tik atpažinti raides, prisiminti

kiekvienos raidės žymimą garsą, sujungti garsus į skiemenis, bet ir skiemenis jungti į dviskiemenį ar

triskiemenį žodį. Sujungti garsus į skiemenį, perskaityti ir parašyti žodį vaikams padeda šalia raidžių /

skiemenų matomos iliustracijos, paveikslėliai. Visos užduotys pateiktos sunkėjančia tvarka. Užduočių

individualizavimas ir diferencijavimas, tinkamas jų kiekio parinkimas padeda mokytis skaityti kiekvienam

mokiniui.

Antro skyriaus užduočių temos:

1. Dviskiemenių žodžių, kurių visi skiemenys atviri, skaitymas ir rašymas

2. Dviskiemenių žodžių, kurių antrasis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas

3. Triskiemenių žodžių, kurių visi skiemenys atviri, skaitymas ir rašymas

4. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmasis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas

5. Dviskiemenių žodžių, kurių du skiemenys uždari, skaitymas ir rašymas

6. Triskiemenių žodžių, kurių paskutinis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas

7. Triskiemenių žodžių, kurių pirmasis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas

8. Triskiemenių žodžių, kurių vidurinis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas

9. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmame skiemenyje yra dvibalsis, skaitymas ir rašymas

10. Dviskiemenių žodžių, kurių dviejuose skiemenyse yra dvibalsiai, skaitymas ir rašymas

11. Triskiemenių žodžių, kurių viename skiemenyje yra dvibalsis, skaitymas ir rašymas

12. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmame skiemenyje yra priebalsių samplaika, skaitymas ir rašymas

13. Dviskiemenių žodžių, kurių antrame skiemenyje yra priebalsių samplaika, skaitymas ir rašymas

14. Dviskiemenių žodžių, kurių dviejuose skiemenyse yra priebalsių samplaikos, skaitymas ir rašymas


31

UŽDUOČIŲ GRUPĖS

1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Žodžio skaitymas, jo reikšmės suvokimas ir žodžio parinkimas

paveikslėliui.

2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Žodžio sudarymas iš skiemenų.


32

3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Žodžio užrašymas. Kartu ugdomas mokinio gebėjimas rinkti tekstą

kompiuterio klaviatūra.

Šio skyriaus visų trijų sudėtingumo lygių užduočių PAGALBOS KORTELIŲ turinys yra toks pat – pateikiamas

teisingai parašytas žodis ir jo reikšmę atskleidžiantis paveikslėlis:

Mokinys, darydamas klaidų, gali pasižiūrėti į kortelę, perskaityti žodį, išanalizuoti jo raidinę ir garsinę

sandarą ir, grįžęs į užduoties lauką, teisingai atlikti užduotį.


33

6.3. TREČIAS SKYRIUS. SAKINIO RIBŲ ŽYMĖJIMAS

Kai mokinys išmoksta perskaityti žodžius, jį būtina mokyti jungti žodžius į sakinius, suvokti ne atskiro

žodžio reikšmę, bet sakinio prasmę, nuosekliai perkelti žvilgsnį nuo vieno žodžio prie kito. Atkreipiamas

vaiko dėmesys į sakinio pradžią ir pabaigą: sakinys pradedamas rašyti didžiąja raide, o jo gale dedamas

taškas arba klaustukas. Pratinamasi skaitant sakinį atsižvelgti į jo pabaigos ženklą – atitinkamai keisti

intonaciją. Trečio skyriaus užduočių tikslas – padėti mokiniams parinkti tinkamą pirmąją sakinio raidę,

suprasti, kada nesudėtingo sakinio gale reikia taško, o kada klaustuko, pažymėti tekste sakinio ribas.

Trečią skyrių sudaro viena tema: Didžioji raidė sakinio pradžioje, taškas arba klaustukas sakinio gale.

Šiame skyriuje pateikiama trijų sudėtingumo lygių užduočių. Pirmas lygis – didžioji raidė sakinio pradžioje,

antras lygis – taškas arba klaustukas sakinio gale, trečias lygis – sakinio ribų žymėjimas tekste: didžioji

raidė sakinio pradžioje, taškas arba klaustukas sakinio gale.

UŽDUOČIŲ GRUPĖS

1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Pirmosios sakinio raidės parinkimas. Mokomasi sakinį pradėti rašyti

didžiąja raide.


34

Pirmojo sudėtingumo lygio užduotims atlikti siūloma PAGALBOS KORTELĖ – sakinio pradžios rašybos

taisyklė ir ją iliustruojantys sakiniai, kuriuose išryškintos pirmosios sakinių raidės:

2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Tinkamo skyrybos ženklo – taško arba klaustuko – sakinio gale

parinkimas. Formuojamas mokinio įgūdis sakinio gale dėti skyrybos ženklą – tašką arba klaustuką.

Antrojo sudėtingumo lygio užduotims atlikti siūloma PAGALBOS KORTELĖ – sakinio rašybos taisyklė ir ją

iliustruojantys sakiniai, kuriuose išryškinti skyrybos ženklai sakinio gale – taškas arba klaustukas:

Sakinio gale dedame tašką arba klaustuką.

Aš einu į mokyklą. Lapė gyvena miške. Kas mėgsta morkas?

Sakinį pradedame rašyti didžiąja raide.



35

3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinio ribų žymėjimas tekste. Formuojami ir įtvirtinami sakinio

rašymo įgūdžiai – sakinį pradėti rašyti didžiąja raide, sakinio gale dėti tašką arba klaustuką.

Trečiojo sudėtingumo lygio užduotims atlikti siūloma PAGALBOS KORTELĖ – sakinio pradžios ir galo

rašybos taisyklė:

Sakinį pradedame rašyti didžiąja raide.

Sakinio gale dedame tašką arba klaustuką.



36

6.4. KETVIRTAS SKYRIUS. SAKINIO SUVOKIMAS REMIANTIS PAVEIKSLĖLIAIS

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pradinėse klasėse (ypač pirmoje klasėje) sunkiai

sekasi susidaryti sakinio sąvoką. Stebėdami siužetinius paveikslėlius jie mokosi kelti klausimus: Kas?

Ką veikia?, reikšti mintis trumpais (2–4 žodžių) sakiniais, nustatyti žodžių seką sakinyje, žodžių skaičių.

Šio skyriaus užduotys mokiniams padeda suvokti vientisinių sakinių prasmę remiantis paveikslėliais

(perskaitytam sakiniui parinkti paveikslėlį, paveikslėliui parinkti tinkamą sakinį). Paveikslėliai gali būti

naudojami mokytis skirti neišplėstinius ir išplėstinius sakinius.

Ketvirto skyriaus užduočių temos:

1. Vientisinio neišplėstinio sakinio suvokimas

2. Vientisinio išplėstinio sakinio su galininku išreikštu papildiniu suvokimas

3. Vientisinio išplėstinio sakinio su kilmininku išreikštu papildiniu suvokimas

4. Vientisinio išplėstinio sakinio su naudininku išreikštu papildiniu suvokimas

5. Vientisinio išplėstinio sakinio su įnagininku išreikštu papildiniu suvokimas

6. Vientisinio išplėstinio sakinio su vietininku išreikšta vietos aplinkybe suvokimas.

UŽDUOČIŲ GRUPĖS

1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Paveikslėlio parinkimas sakiniui. Formuojamas mokinio gebėjimas

skaityti sąmoningai, suvokti perskaityto sakinio prasmę ir ją iliustruoti parenkant reikiamo turinio

paveikslėlį.


37

PAGALBOS KORTELĖ – tai sakinys ir jo prasmę atskleidžiantis paveikslėlis.

2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinių siejimas su paveikslėliais. Skaitomi du sakiniai ir kiekvieno iš jų

prasmei iliustruoti renkamasi vienas iš trijų paveikslėlių. Formuojamas mokinio gebėjimas skaityti

sąmoningai, suvokti perskaityto sakinio prasmę ir ją iliustruoti parenkant reikiamo turinio paveikslėlį.

PAGALBOS KORTELĖ – tai du sakiniai ir jų prasmę atskleidžiantys paveikslėliai.


38

3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinio parinkimas paveikslėliui. Formuojamas mokinio gebėjimas

skaityti atidžiai, sąmoningai, suvokti kiekvieno perskaityto sakinio prasmę ir išskirti sakinį, kurio turinys

pavaizduotas paveikslėlyje.

PAGALBOS KORTELĖ – tai paveikslėlis ir teisingas sakinys.


39

6.5. PENKTAS SKYRIUS. SAKINIO SUVOKIMAS REMIANTIS KLAUSIMAIS

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lengviau sekasi sudaryti trumpus (2–4 žodžių)

sakinius remiantis įvairia vaizdine medžiaga, bet labai sudėtinga kelti klausimus sakinių žodžiams, keliant

klausimus rasti veikėją ir nustatyti, ką jis veikia. Todėl jiems naudinga atlikti SSMP 5 skyriaus užduotis. Šio

tipo užduotys plečia specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių žinias apie neišplėstinius ir išplėstinius

sakinius, formuoja jų gebėjimą sudaryti įvairius vientisinius išplėstinius sakinius ir juos nagrinėti keliant

klausimus (Kas?, Ką veikia?, Ką?, Ko?, Kuo?, Kam?, Kur?). Tokia ugdomoji veikla padeda mokiniui suvokti

žodžių ryšį sakinyje, lavina dėmesį ir sakinio skaitymo įgūdžius, formuoja gebėjimą skaityti sąmoningai,

suvokti skaitomo sakinio prasmę. Sakinio suvokimo gebėjimai – teksto suvokimo pagrindas. Įvaldęs

sakinio suvokimo strategijas mokinys vėliau jas pritaikys skaitydamas tekstus, ir taip pagerės jo teksto

suvokimo įgūdžiai.

Penktojo skyriaus užduočių temos:






6. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto galininku, nustatymas

7. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto kilmininku, nustatymas




40

UŽDUOČIŲ GRUPĖS

1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinio veikėjo nustatymas atsakant į klausimą. Atsakymas

parenkamas iš pateiktų sakinio žodžių.

2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinio veikėjo nustatymas keliant klausimą. Sakinyje pažymimas

veikėją reiškiantis žodis.


41

3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Klausimo kėlimas pažymėtam sakinio žodžiui. Klausimas parenkamas

iš pateiktų kelių klausimų.

Penktojo skyriaus PAGALBOS KORTELĖS – tai sakinio nagrinėjimo pavyzdžiai. Jais remdamasis mokinys

įgunda nagrinėti panašios struktūros sakinius, o vėliau šią strategiją pritaiko ir nagrinėdamas kitus

sakinius. Pavyzdį sudaro sakinys, klausimas, keliamas pažymėtam sakinio žodžiui, ir atsakymas į tą

klausimą. Spalvomis pažymėtas klausimo klausiamasis žodis ir į tą klausimą atsakantis sakinio žodis.


Mokinys skaito.

Kas skaito?

Tirpsta sniegas.

Kas tirpsta?

Sesutė rašo.

Kas rašo?

Mokinys skaito.

Kas skaito? Mokinys.

Tirpsta sniegas.

Kas tirpsta? Sniegas.


42




Mokinys skaito knygą.

Ką veikia mokinys? Skaito.


Ką veikia mokinys?

Lauke tirpsta sniegas.

Ką veikia sniegas?

Sesutė rašo laišką.

Ką veikia sesutė?


Kas skaito? Mokinys.

Kas skaito knygą? Mokinys.

Mokinys skaito.

Ką veikia mokinys?

Tirpsta sniegas.

Ką veikia sniegas?

Sesutė rašo.

Ką veikia sesutė?

Mokinys skaito.

Ką veikia mokinys? Skaito.

Sesutė rašo.

Ką veikia sesutė? Rašo.


Kas skaito knygą?

Lauke tirpsta sniegas.

Kas tirpsta lauke?


Kas rašo laišką?


43


6. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto galininku, nustatymas

7. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto kilmininku, nustatymas

Mokinys neskaito knygos.

Ko neskaito? Knygos.

Ko neskaito mokinys? Knygos.

Mokinys neskaito knygos.

Ko neskaito mokinys? Knygos.

Sesutė nerašo laiško.

Ko nerašo sesutė? Laiško.

Klasėje mokinys skaito knygą.

Kur skaito? Klasėje.

Kur skaito mokinys? Klasėje.

Klasėje mokinys skaito knygą.

Kur skaito mokinys? Klasėje.

Sesutė kambaryje rašo laišką.

Kur sesutė rašo laišką? Kambaryje.


Ką skaito? Knygą.

Ką skaito mokinys? Knygą.


Ką skaito mokinys? Knygą.


Ką rašo sesutė? Laišką.


44



Mokinys duoda knygą draugui.

Kam duoda? Draugui.

Kam duoda knygą? Draugui.

Mokinys duoda knygą draugui.

Kam mokinys duoda knygą?

Draugui.

Sesutė rašo draugei laišką.

Kam sesutė rašo laišką? Draugei.

Mokinys ima knygą rankomis.

Kuo ima? Rankomis.

Kuo ima knygą? Rankomis.

Mokinys ima knygą rankomis.

Kuo mokinys ima knygą?

Rankomis.

Sesutė kompiuteriu rašo laišką.

Kuo sesutė rašo laišką? Kompiuteriu.


45

6.6. ŠEŠTAS SKYRIUS. DAIKTAVARDŽIŲ LINKSNIŲ VARTOJIMAS IR RAŠYBA

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ypač sunku pereiti nuo daikto suvokimo prie žodžio,

reiškiančio tą daiktą, suvokimo, suprasti, kas daugelį žodžių sieja vienus su kitais, t. y. suvokti

apibendrintas daiktiškumo reikšmes. Mokytojas, objektyviai įvertinęs specialiųjų ugdymosi poreikių

turinčio mokinio abstraktaus mąstymo galimybes, gali kūrybingai panaudoti 6 skyriaus užduotis. Jos leis

realizuoti vaiko mąstymo aktyvinimo, intelekto plėtros tikslus: mokyti kalboje skirti, atpažinti tam tikrus

žodžius pagal jų semantinius ir formaliuosius požymius, pratinti kelti klausimus žodžiams, kurie reiškia

daiktus, elementariu lygiu (dažniausiai sekimo būdu) kaityti nagrinėjamus daiktavardžius, vartoti tuos

žodžius sakiniuose.

Šios temos užduotys ypač vertingos sutrikusios klausos vaikams, taip pat tiems, kuriems lietuvių kalba

yra ne gimtoji. Jos padeda taisyti šių mokinių kalbą, formuoti gramatiškai taisyklingos kalbos įgūdžius.

Atkreipiamas mokinio dėmesys į spalva pažymėtą žodžio galūnę. Tai ne tik lavina mokinio pastabumą,

bet ir formuoja suvokimą, kad kalba yra sistema, kad žodžių reikšmės sakinyje dėsningai siejasi su jų

formomis. Kiekvieno linksnio žodžių galūnes išskiriant kita spalva, ilgainiui atsiranda ir taisyklingo žodžių

galūnių rašymo įgūdžiai: mokinys atkreipia dėmesį į nosines raides, pastebi pilka spalva išskirtą

minkštumo ženklą ir pan.

Šešto skyriaus užduočių temos:

1. Daiktavardžio vienaskaitos vardininko vartojimas

2. Daiktavardžio daugiskaitos vardininko vartojimas

3. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko vartojimas

4. Daiktavardžio vienaskaitos galininko vartojimas

5. Daiktavardžio daugiskaitos galininko vartojimas

6. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos galininko vartojimas

7. Daiktavardžio vienaskaitos kilmininko vartojimas

8. Daiktavardžio daugiskaitos kilmininko vartojimas

9. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos kilmininko vartojimas

10. Daiktavardžio vienaskaitos vietininko vartojimas

11. Daiktavardžio daugiskaitos vietininko vartojimas

12. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko vartojimas

13. Daiktavardžio vienaskaitos naudininko vartojimas

14. Daiktavardžio daugiskaitos naudininko vartojimas

15. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos naudininko vartojimas

16. Daiktavardžio vienaskaitos įnagininko vartojimas

17. Daiktavardžio daugiskaitos įnagininko vartojimas

18. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos įnagininko vartojimas


46

UŽDUOČIŲ TIPAI

1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinių užbaigimas parenkant praleistus reikiamo linksnio žodžius.

Mokinys iš pateiktų žodžių turi parinkti sakiniui pagal prasmę tinkamą žodį.

1-ojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE pateikiami teisingai parašyti sakiniai, kuriuos

mokinys gali perskaityti:

2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinių užbaigimas parenkant žodžiams reikiamo linksnio galūnes.


47

2-ojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE pateikiama kiekvienos nagrinėjamos temos

sakiniuose vartojamo linksnio galūnių lentelė ir po vieną to linksnio kiekvienos galūnės žodį.

Tai vaizdinė ir kalbinė atrama. Kiekvieno linksnio galūnės žymimos skirtingomis spalvomis. Mokiniai,

kuriuos mokytojai įpratina naudotis šiomis lentelėmis, vėliau nepatiria sunkumų suvokdami sakinius,

sudarydami gramatiškai taisyklingus sakinius, juos nagrinėdami. Jie be vargo išmoksta taisyklingai rašyti

įsidėmėtinas linksnių galūnes.


48

3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinių užbaigimas įrašant praleistus žodžius. Žodžiai pateikiami

pagrindine forma, mokinys sakinyje turi juos pavartoti reikiamu linksniu.

3-iojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE, taip pat kaip ir 2-ojo lygio kortelėse,

pateikiamos kiekvienos nagrinėjamos temos sakiniuose vartojamo linksnio galūnių lentelės ir po vieną

to linksnio kiekvienos galūnės žodį.


49

7. MOKYTOJO, DIRBANČIO SU SSMP, PRATYBŲ PLANŲ PAVYZDŽIAI

Lietuvių kalbos pratybų plano 1 pavyzdys

Klasė. Antra

Tema. Raidžių s ir š skyrimas

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių skaičius. Du mokiniai, kuriems nustatyti vidutiniai

SUP, sulėtėjusi raida.

Mokymosi uždaviniai. Atlikdami SSMP užduotis naudodamiesi pagalbos kortelėmis, gebės atskirti raidžių

s ir š grafinius vaizdus ir teisingai atlikti bent pusę pratimų.

Metodai. Aiškinimas, darbas dviese, pavyzdžių analizavimas, savarankiškas darbas, mokymosi

savikontrolės ir įsivertinimo metodai.

Priemonės. Paveikslėliai (saulė ir šuo), raidžių trafaretai, vielos gabalėliai, spalvoti pieštukai, pratybų

sąsiuviniai, lapai su ornamentais, du kompiuteriai.

Literatūra ir šaltiniai. L. Barzdonytė-Morkevičienė, L. Martišiūtė. Mokausi lietuvių kalbos. Skaitmeninė

specialioji mokymo priemonė 1–4 klasei. Kaunas: Šviesa, 2014.

Pasirengimas pamokai. Mokytojas prieš pamoką peržiūri SSMP 1 skyriaus 14 temos „Raidžių s ir s

skyrimas“ užduotis ir užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros lange mokiniams priskiria visų trijų

sudėtingumo lygių užduotis.

Mokymo ir mokymosi eiga

I. Organizacinė dalis

1. Pasisveikinimas.

2. Priemonių patikrinimas (įsitikinama, ar abu mokiniai yra pasirengę pamokai).

3. Mokinių parengimas mokytis, pamokos temos ir uždavinių skelbimas:

• Lentoje užrašomos didžiosios spausdintinės ir rašytinės raidės S ir Š, o po jomis – mažosios s ir š.

Mokiniams rodomi saulės ir šuns paveikslėliai ir prašoma pasakyti, kas tai, koks yra žodžio saulė

ir koks žodžio šuo pirmas garsas. Siūloma prieiti prie lentos ir parodyti s ir š garsus žyminčias

raides. Pratybų sąsiuviniuose nuspalvinamos spausdintinės S s ir Š š raidės, piešinys

(ornamentas) papuošiamas rašytinėmis s ir š raidėmis.

• Mokiniai supažindinami su pamokos tema, numatomomis veiklomis. Kartu su mokiniais

suformuluojamas pamokos uždavinys. Jis užrašomas lentoje. Dar kartą garsiai ištariami garsai s

ir š, prisimenamas jų tarimas.

• Analizuojama, kuo raidžių s ir š grafinis vaizdas yra panašus ir kuo skiriasi. Prašoma raides s ir š

išlankstyti iš vielos.


50

II. Pamokos medžiagos įtvirtinimas

1. Mokiniai sėdasi prie kompiuterių, prisijungia prie SSMP, atidaro mokinio pradinį langą ir paspaudžia

mygtuką ŽAISTI – prisijungia prie 1 skyriaus 14 temos „Raidžių s ir š skyrimas“ 1-ojo sudėtingumo lygio

užduočių.

2.

• Mokytojas kartu su mokiniais atlieka 1-ojo sudėtingumo lygio 1, 2, 3, 4 užduotis – kompiuterio

pele pažymi nurodytą raidę žodžiuose. Išsiaiškinama, kaip pasirinkti užduotį navigacijos

juostoje, kaip gauti pagalbą.

• Kitas 1-ojo sudėtingumo lygio užduotis (5–8) mokiniams siūloma atlikti savarankiškai.

• c) Aptariama, kaip mokiniams sekėsi, ar reikėjo pasinaudoti pagalba. Tuomet vaikai abu atlieka

9, 10 užduotis.

• Mokytojas kiekvieno mokinio užduoties lange navigacijos juostoje peržiūri, kaip atliktos visos

užduotys, ir siūlo kiekvienam mokiniui spausti mygtuką PILIS. Jei pilies 1 aukštas dar

nepastatytas, mokytojas kiekvienam mokiniui individualiai pataria, ką daryti toliau: grįžti

į užduočių langą ir ištaisyti klaidas, peržiūrėti gerai atliktas užduotis, ar skiria dar kokią nors

veiklą.

• Kai užduočių lange visos atliktos užduotys pažymėtos žaliai, siūloma kiekvieną iš jų įsivertinti

(pasirinkti atitinkamą nuotaikų veiduką), refleksijos kortelėje peržiūrėti tarpinio įsivertinimo

rezultatus ir juos aptarti su mokytoju.

3.

• Mokytojas kartu su mokiniais atlieka 2-ojo sudėtingumo lygio 1, 2, 3 užduotis: „Sudėk raides

S ir Š į dėžutes“. Išsiaiškinama, kaip atlikti kiekvieną užduotį, kaip kompiuterio pele tempti

raides, kaip prireikus pasinaudoti pagalba.

• Kitas 2-ojo sudėtingumo lygio užduotis (4–10) mokiniai atlieka savarankiškai.

• Aptariama, kaip mokiniams sekėsi, ar prireikė pagalbos. Pasiekimų lange PILIS mokytojas kartu

su mokiniais peržiūri rezultatus, prireikus mokiniai grįžta į užduoties langą ir ištaiso klaidas.

• Kai užduočių lange visos atliktos užduotys pažymėtos žaliai, siūloma kiekvieną iš jų įsivertinti

(pasirinkti atitinkamą nuotaikų veiduką), refleksijos kortelėje peržiūrėti tarpinio įsivertinimo

rezultatus ir juos aptarti su mokytoju.

4. Darbas dviese.

• Mokytojas kartu su mokiniais atlieka 3-iojo sudėtingumo lygio 1–4 užduotis. Išsiaiškinus, kaip

kompiuterio pele reikia įdėti praleistas žodžio raides, aptarus darbo dviese taisykles abu vaikai

kartu atlieka 5–10 užduotis. Iš pradžių jie pasitardami dirba prie vieno kompiuterio, paskui

prie kito. Mokiniai kiekvienos užduoties lange paspaudžia pasirinktą nuotaikos veiduką.

• Atlikus užduotis abiejuose kompiuteriuose, kartu su mokytoju aptariama, kaip sekėsi

kiekvienam mokiniui individualiai ir kaip sekėsi dirbti kartu. Pasiekimų lange PILIS peržiūrimas

rezultatas, prireikus mokiniai grįžta į užduoties langą ir kiekvienas ištaiso savo klaidas.

Jei kuriam nors mokiniui klaidų ištaisyti nesiseka, jam gali padėti draugas arba mokytojas.


51

III. Pamokos apibendrinimas, mokinių įvertinimas ir įsivertinimas:

1. Dar kartą perskaitomas lentoje užrašytas pamokos uždavinys, prisimenamos pamokos veiklos.

Aptariama, kaip pavyko įgyvendinti pamokos uždavinį. Pokalbio metodu išsiaiškinama, kokios

užduotys mokiniams patiko labiausiai, o kokios sekėsi ne itin gerai.

2. Mokytojas siūlo mokiniams atsiverti pasiekimų langą PILIS ir pasižiūrėti, kiek pilies dalių jau pastatyta,

t. y. kiek užduočių atlikta teisingai. Jeigu pilies 3-ias aukštas dar nepastatytas, mokytojas padeda

vaikams darbą užbaigti ir pagiria juos už pastangas.

3. Pamokos užbaigimas.


52


Klasė. Antra

Tema. Sakinio skyryba

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius. Vienas mokinys, kuriam nustatyti vidutiniai SUP,

bendrieji mokymosi sutrikimai.

Mokymosi uždaviniai. Atlikdamas SSMP užduotis naudodamasis pagalbos kortelėmis ir kitomis pagalbos

priemonėmis, pasikartos ir įtvirtins sakinio ribų žymėjimą, gebės bent 5 sakiniuose sakinio pradžioje

parašyti didžiąją raidę ir nurodyti, kokį skyrybos ženklą – tašką ar klaustuką – reikia rašyti pateikto sakinio

gale.

Metodai. Aiškinimas, pokalbis, demonstravimas, didaktinis žaidimas naudojant IKT, praktinis darbas,

įsivertinimo metodas.

Priemonės. Kompiuteris, interaktyvioji lenta, popieriaus lapelyje netaisyklingai užrašyti sakiniai,

popieriaus lapelyje taisyklingai užrašyti sakiniai, taisyklių sąsiuvinis, klijai.

Literatūra ir šaltiniai. L. Barzdonytė-Morkevičienė, L. Martišiūtė. Mokausi lietuvių kalbos. Skaitmeninė

specialioji mokymo priemonė 1–4 klasei. Kaunas: Šviesa, 2014.

Pasirengimas pamokai. Mokytojas prieš pamoką peržiūri SSMP 3 skyriaus užduotis ir užduočių priskyrimo

ir rezultatų peržiūros lange mokiniui priskiria užduotis, kurias jis turės atlikti savarankiškai.



1. Pasisveikinimas.

2. Priemonių patikrinimas.

3. Mokinio parengimas mokytis, pamokos temos ir uždavinių skelbimas:

• Mokytoja paduoda mokiniui popieriaus lapelį su netaisyklingai užrašytais sakiniais: Atšilo oras

paukščiai grįžta į gimtuosius namus ar lauke jau pavasaris. Prašoma perskaityti lapelyje

parašytą tekstą. Aiškinamasi, kodėl jį skaityti sunku, ką reikia padaryti, kad sakinius perskaityti

būtų lengva. Siūloma padėti brūkšnelius tose vietose, kur baigiasi sakiniai. Mokiniui atlikus

užduotį, mokytojas šį lapelį pakeičia kitu, kuriame tekstas parašytas su sakinio skyrybos

ženklais, ir prašo jį perskaityti. Atšilo oras. Paukščiai grįžta į gimtuosius namus. Ar lauke jau

pavasaris? Mokinys perskaito sakinius, palygina abu lapelius, pasitikrina, ar gerai atskyrė

sakinius.

• Mokinio prašoma suformuluoti išvadą, kodėl labai svarbu laikytis sakinio ribų žymėjimo

taisyklių. Klausiama, kokia galėtų būti pamokos tema ir uždaviniai. Mokinys supažindinamas


53

su pamokos tema, numatomomis veiklomis. Demonstruojama skaidrė su užrašytais pamokos

uždaviniais.


1. Mokytojas interaktyviojoje lentoje pateikia užduotį, lavinančią regimąjį suvokimą, orientaciją erdvėje.

Užduotis: ekrane matoma tik dalis paveikslėlio su užrašu MOKAUSI LIETUVIŲ, kita paveikslėlio dalis

su užrašu KALBOS uždengta detalėmis. Jeigu mokiniui sunku iškart pasakyti pasislėpusio sakinio

pabaigą (KALBOS), jis gali atversti keletą detalių ir mėginti spėti dar kartą.

2. Mokiniui primenamos (ekrane parodomos) pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis rašant sakinius.

Taisyklių sąsiuvinyje mokinys užsirašo: Sakinį pradedame rašyti didžiąja raide.

3. Siūloma atlikti užduotį – nuspalvinti pirmąsias lapelyje parašytų sakinių: Atšilo oras. Paukščiai grįžta į

gimtuosius namus. Ar lauke jau pavasaris? raides. Lapelį mokinys įsiklijuoja į sąsiuvinį.

4. Siūloma kompiuteryje mokinio pradiniame lange paspausti mygtuką ŽAISTI (prisijungiama prie 3

skyriaus temos „Sakinio ribų žymėjimas“ užduočių).

5.

• Mokytojas kartu su mokiniu atlieka 1-ojo sudėtingumo lygio 1–4 užduotis – parenka pirmą

sakinio raidę. Mokiniui primenama, kad:

– kompiuterio pele pasirinkta netinkama raidė atšoks atgal, bet bus galima klaidą ištaisyti –

rinktis dar kartą,

– užduotį atlikti teisingai galima ir naudojantis SSMP pagalba (atverčiama viena pagalbos

kortelė ir mokinys perskaito joje parašytą taisyklę),

– užduotis, atlikta su pagalba, vertinama kaip atlikta neteisingai, todėl reikia stengtis

susikaupti, kad kuo rečiau tektų naudotis pagalba.

• Mokinys savarankiškai atlieka likusias 1-ojo sudėtingumo lygio užduotis. Aptariama, kaip jam

sekėsi, ar teko naudotis pagalba. Mokytojas peržiūri navigacijos juostą, paaiškina mokiniui

numerių spalvų reikšmes. Kartu su mokiniu suskaičiuoja, kiek užduočių atlikta teisingai iš karto,

o kiek – ne iš karto. Užduotis, kurių numeriai pažymėti geltona spalva, mokiniui pasiūloma

atlikti iš naujo. Jei jis nenori, gali atverti langą PILIS ir suskaičiuoti, kiek pilies pirmo aukšto dalių

dar trūksta. Siūloma paspausti kiekvieną neryškų pilies langelį ir, grįžus į užduočių langą,

tą užduotį atlikti iš naujo, kad pirmas pilies aukštas būtų pastatytas.

• Dar kartą pakartojama taisyklė: sakinys pradedamas rašyti didžiąja raide.

6. Vėl prašoma pasižiūrėti į lapelyje užrašytus sakinius: Atšilo oras. Paukščiai grįžta į gimtuosius namus.

Ar lauke jau pavasaris? ir pasakyti, kokie ženklai yra parašyti kiekvieno sakinio pabaigoje. Sakinius

nagrinėjant išsiaiškinama, kada gale rašomas taškas, o kada – klaustukas (nuo ko tai priklauso).

7.

• Grįžtama prie SSMP ir kartu su mokiniu atliekamos 2-ojo sudėtingumo lygio 1, 2 užduotys:

„Padėk sakinio gale tašką arba klaustuką.“ Aptariama, kaip atlikti kiekvieną užduotį, kaip

prireikus pasinaudoti pagalba. Atverčiama viena pagalbos kortelė ir perskaitoma sakinio

rašybos taisyklė. Su intonacija perskaitomi ir išnagrinėjami sakinių pavyzdžiai. Atliekant

užduotis mokiniui taip pat siūloma visus sakinius skaityti garsiai, su intonacija.

• 2-ojo sudėtingumo lygio 3–10 užduotis mokinys atlieka savarankiškai.

• Mokytojas peržiūri navigacijos juostą, kartu su mokiniu suskaičiuoja, kiek užduočių atlikta

teisingai iš karto, o kiek – su pagalba. Užduotis, kurių numeriai pažymėti geltona spalva,


54

mokiniui pasiūloma atlikti iš naujo. Jei jis nenori, gali atverti langą PILIS ir suskaičiuoti, kiek pilies

antro aukšto dalių dar trūksta. Siūloma paspausti kiekvieną neryškų pilies langelį ir, grįžus

į užduočių langą, tą užduotį atlikti iš naujo, kad būtų pastatytas antras pilies aukštas.

• Mokinys atliktą darbą įsivertina: navigacijos juostoje spaudžia kiekvienos užduoties numerį,

pasižiūri, kaip tą užduotį atliko, ir pažymi tinkamos nuotaikos veiduką.

III. Pamokos apibendrinimas, mokinio įvertinimas ir įsivertinimas.

1. Mokytojas duoda mokiniui dvi korteles su skyrybos ženklais (. ? ). Tada pasirenka bet kurią 2-ojo

sudėtingumo lygio užduotį ir su intonacija skaito sakinius, o mokinys turi iškelti kortelę su skyrybos

ženklu, tinkamu perskaityto sakinio pabaigai. Paskui šią užduotį mokiniui siūloma atlikti raštu:

mokytojas skaito sakinius, o mokinys juos parašo.

2. Mokiniui pateikiami klausimai:

Kaip pradedame rašyti sakinį?

Kokius skyrybos ženklus galime dėti sakinio pabaigoje?

Kada sakinio gale dedame klaustuką?

3. Dar kartą prisimenamos pamokos veiklos, aptariama, kaip pavyko įgyvendinti pamokos pradžioje

iškeltus uždavinius. Pokalbio metodu išsiaiškinama, kokios užduotys vaikui patiko, o kokias atlikti

sekėsi sunkiau.

4. Mokiniui siūloma dar kartą peržvelgti tarpinius veiklos įsivertinimus – pažymėtus nuotaikų veidukus –

ir pasakyti, kaip jis vertina visą savo veiklą per pamoką.



55


Klasė. Trečia

Tema. Vientisinio neišplėstinio sakinio veikėjo nustatymas

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius. Du vaikai: berniukui nustatyti vidutiniai SUP,

bendrieji mokymosi sutrikimai, mergaitei – nedideli SUP, skaitymo ir rašymo sutrikimai.

Mokymosi uždaviniai mergaitei. Atlikdama SSMP užduotis naudodamasi pagalbos kortelėmis ir kitomis

pagalbos priemonėmis, pasikartos paprasčiausius vientisinio neišplėstinio sakinio sudarymo būdus

ir gebės keldama klausimą kas veikia? rasti sakinio veikėją daugelyje sakinių.

Mokymosi uždaviniai berniukui. Atlikdamas SSMP užduotis naudodamasis pagalbos kortelėmis ir kitomis

pagalbos priemonėmis, pasikartos, kas yra sakinio veikėjas, ir gebės keldamas klausimą kas veikia? rasti

sakinio veikėją bent trečdalyje sakinių.

Metodai. Aiškinimas, pokalbis, demonstravimas, didaktinis žaidimas naudojant IKT, praktinis darbas,

įsivertinimo metodas, darbas dviese.

Priemonės. Du kompiuteriai, daiktų paveikslėliai, IKT skaidrės, 3 klasės lietuvių kalbos vadovėliai.

Literatūra ir šaltiniai. 1. L. Barzdonytė-Morkevičienė, L. Martišiūtė. Mokausi lietuvių kalbos. Skaitmeninė

specialioji mokymo priemonė 1–4 klasei. Kaunas: Šviesa, 2014; 2. E. Marcelionienė,

V. Plentaitė. Šaltinis. Lietuvių kalbos vadovėlis 3 klasei. Pirmoji knyga „S“. Kaunas: Šviesa, 2007.

Pasirengimas pamokai. Mokytojas prieš pamoką peržiūri SSMP 5 skyriaus užduotis ir užduočių priskyrimo

ir rezultatų peržiūros lange priskiria mokiniams užduotis, kurias jie turės atlikti.



1. Pasisveikinimas.

2. Priemonių patikrinimas.


• Mokiniams rodomas daikto (automobilio) paveikslėlis, mokiniai pasako, kas tai, ir atsakydami

į klausimą ką veikia? sudaro sakinį (pvz.: Automobilis važiuoja.). Mokytojas rodo vaikams

drugelio, berniuko, šokėjos, kiškio paveikslėlius ir prašo pasakyti sakinių. Sakiniai užrašomi

lentoje, kiekviename sakinyje akcentuojamas žodis, atsakantis į klausimą kas?

• Kartu su mokiniais aiškinamasi, kokie galėtų būti šios pamokos uždaviniai, tema. Mokiniai

supažindinami su pamokos tema, numatomomis veiklomis. Demonstruojama skaidrė

su užrašytais pamokos uždaviniais.


56


1. Siūloma atsiversti lietuvių kalbos vadovėlio „Šaltinis“ 60 puslapį. Perskaitomos taisyklės: „Sakinio

veikėją padeda atpažinti klausimas kas?“ ir „Sakinio veikėjai yra žmonės, gyvūnai, augalai, daiktai...“

Mokiniai skaito tekstą (kiekvienas po du sakinius) ir keldami klausimą kas? mokosi rasti veikėją

(pvz.: Rapolas kalbasi su rašytoja. Kas kalbasi? – Rapolas ir t. t.).

2. Mokytojas demonstruoja skaidres su užrašytais veiksmažodžiais: skraido, plaukia, bėga, banguoja,

neša ir jų apačioje išbarstytais paveiksliukais su užrašais jūra, paukštis, laivas, šuo, senelis, varna.

Mokinys turi atrasti prie veiksmažodžio derantį daiktavardį ir sudaryti dviejų žodžių sakinį, kurio

vienas žodis atsakytų į klausimą kas?, o kitas – į klausimą ką veikia?

3. Mokiniai sėdasi prie kompiuterių, prisijungia prie SSMP, atidaro mokinio pradinį langą ir paspaudžia

mygtuką ŽAISTI (prisijungia prie 5 skyriaus 1 temos „Vientisinio neišplėstinio sakinio veikėjo

nustatymas“ užduočių).

4.

• Mokiniai kartu su mokytoju atlieka 1-ojo sudėtingumo lygio 1–4 užduotis: nustato, kurie

pateiktų sakinių žodžiai atsako į klausimus Kas rašo?, Kas bėga?, Kas nukrito?, Kas juokiasi?

Mokytojas primena, kad:

– kompiuterio pele pasirinktas netinkamas atsakymas atšoks atgal, bet bus galima klaidą

ištaisyti – rinktis dar kartą,

– užduotį galima atlikti ir naudojantis pagalba (atverčiama viena pagalbos kortelė ir

mokinys perskaito, kas joje parašyta),

– užduotis, teisingai atlikta ne iš karto arba su pagalba, pažymima geltona spalva,

o užduotis, teisingai atlikta be pagalbos ir iš karto, – žalia spalva.

• Mergaitei siūloma savarankiškai atlikti 1-ojo sudėtingumo lygio 5–10 užduotis, o berniukui

dėl lėto veiklos tempo – tik 5–8 užduotis.

• Mergaitei baigus visas užduotis, mokytojas peržiūri navigacijos juostą ir geltonai pažymėtas

užduotis siūlo atlikti iš naujo. Kai visos užduotys pažymėtos žaliai, siūlo spausti jų numeriukus,

peržiūrėti atliktas užduotis ir jas įsivertinti – dešinėje užduoties lango pusėje pažymėti

pasirinktą vieną iš trijų nuotaikos veidukų.

• Mokytojas padeda berniukui atlikti 9–10 užduotis ir iš naujo atlikti geltonai pažymėtas užduotis.

5.

• Mokiniai kartu su mokytoju atlieka 2-ojo sudėtingumo lygio 1, 2 užduotis: „Perskaityk sakinius.

Atsakyk į klausimus. Atsakymą pažymėk sakinyje.“ Išsiaiškinama, kaip atlikti kiekvieną užduotį.

Sakinius prašoma skaityti garsiai, išraiškingai (su intonacija).

• Mergaitė 2-ojo sudėtingumo lygio 3–5 užduotis atlieka savarankiškai, o berniukas padedamas

mokytojo. Jis garsiai perskaito sakinį bei klausimą ir pasako jo manymu, tinkamą atsakymą.

Mokytojui patvirtinus, kad atsakymas teisingas, jį pažymi.

• Mokytojas siūlo berniukui 6–10 užduotis atlikti savarankiškai. Priėjęs prie mergaitės

kompiuterio jis peržiūri navigacijos juostoje 1–5 užduočių rezultatus ir juos aptaria:

kiek užduočių atlikta teisingai iš karto, o kiek – su pagalba arba ne iš karto teisingai.

• Mokytojas pasiūlo mergaitei iš naujo atlikti geltonai pažymėtas užduotis ir padeda jai

paaiškindamas, jei ši abejoja. Tada mergaitė savarankiškai atlieka 6–10 užduotis.


57

6. Mokiniai kartu su mokytoju atlieka 3-iojo sudėtingumo lygio 1 užduotį: „Perskaityk sakinius. Parink

klausimus pažymėtiems žodžiams“. Šio lygio 2 užduotį bando atlikti dviese: tarpusavyje aiškinasi,

ką reikia daryti, kokius klausimus pasirinkti. Mokytojas vaikams padeda.

III. Pamokos apibendrinimas, mokinių įvertinimas ir įsivertinimas

1. Mokiniams skiriamas namų darbas: vadovėlio 1 pratimas (p. 60) – nurašyti sakinius, rasti sakinių

veikėjus ir juos pabraukti. Mergaitei siūloma atlikti visą pratimą, o berniukui – tik pusę. Dar kartą

pakartojama, kaip rasti sakinio veikėją, koks klausimas padeda jį atpažinti. Mokiniai pateikia po kelis

sakinių pavyzdžius, nurodo veikėjus.

2. Prisimenamos pamokos veiklos, aptariama, kaip pavyko įgyvendinti pamokos pradžioje iškeltus

uždavinius. Pokalbio metodu išsiaiškinama, ką mokiniai sužinojo, ką išmoko daryti, kas sekėsi gerai,

ko dar reikėtų pasimokyti.

3. Mokiniams siūloma pasižiūrėti, kiek pasiekta per pamoką: atverti pasiekimų langą PILIS ir aptarti,

kiek pilies aukštų jau pastatyta, kiek dar liko statyti.



58


Klasė. Ketvirta

Tema. Daiktavardžio vienaskaitos vietininko vartojimas

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius. Trys vaikai: mergaitei N. ir berniukui V. nustatyti

vidutiniai SUP, bendrieji mokymosi sutrikimai; mergaitei O. nustatyti nedideli SUP, skaitymo ir rašymo

sutrikimai.

Mokymosi uždaviniai mergaitei O. Atlikdama SSMP užduotis naudodamasi pagalbos kortelėmis ir kitomis

pagalbos priemonėmis, gebės taisyklingai tarti ir rašyti žodžius, kurie atsako į klausimus kur? kame?

daugelyje (70 proc.) užduočių.

Mokymosi uždaviniai berniukui V. ir mergaitei N. Atlikdami SSMP užduotis naudodamiesi PAGALBOS

KORTELĖMIS ir kitomis pagalbos priemonėmis, gebės taisyklingai tarti ir rašyti žodžius, kurie atsako

į klausimus kur? kame?, bent trečdalyje užduočių.

Metodai. Aiškinimas, pokalbis, demonstravimas, didaktinis žaidimas naudojant IKT, žodžiu bei raštu

atliekami pratimai, įsivertinimo metodas, stipresniojo pagalba silpnesniam.

Priemonės. Trys kompiuteriai, IKT skaidrės, 4 klasės lietuvių kalbos vadovėlis, papildomos užduotys.

Literatūra ir šaltiniai. 1. L. Barzdonytė-Morkevičienė, L. Martišiūtė. Mokausi lietuvių kalbos.

Skaitmeninė specialioji mokymo priemonė 1–4 klasei. Kaunas: Šviesa, 2014; 2. E. Marcelionienė,

V. Plentaitė. Šaltinis. Lietuvių kalbos vadovėlis 4 klasei. Trečioji knyga „S“. Kaunas: Šviesa, 2007.

Pasirengimas pamokai. Specialusis pedagogas prieš pamoką peržiūri SSMP 6 skyriaus temos

„Daiktavardžio vienaskaitos vietininko vartojimas“ užduotis ir užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros

lange priskiria vaikams užduotis, kurias jie turės atlikti.



1. Pasisveikinimas.

2. Priemonių patikrinimas, mokinių dėmesio sutelkimas.


• Mokytojas atidengia lentoje stulpeliais parašytus žodžius:

namas name

kiemas kieme

klasė klasėje


59

• Mokiniams siūloma sugalvoti po sakinį su nurodytais dviem žodžiais (pirmojo ir antrojo

stulpelio, pvz.: namas name). Visi sakiniai su antrojo stulpelio žodžiais užrašomi. Sakiniuose

randami žodžiai, kurie yra parašyti lentoje, ir nustatoma, į kokius klausimus jie atsako. Prašoma

pasakyti, į kokį klausimą atsako visi antrojo stulpelio žodžiai. Virš šio stulpelio užrašomi

klausimai kur? kame?, pabraukiama žodžių galūnė -e. Akcentuojama, kad visi šie žodžiai

nurodo vietą, iš žodžio vieta yra kilęs ir vietininko linksnio pavadinimas.

• Kartu su mokiniais aiškinamasi, kokie galėtų būti pamokos uždaviniai, tema. Mokiniai

supažindinami su pamokos tema, numatomomis veiklomis. Demonstruojama skaidrė

su užrašytais pamokos uždaviniais.


1. Mokiniams siūloma atsiversti lietuvių kalbos vadovėlio 50 puslapį ir kartu perskaityti tekstą apie

vietininko linksnį ir žodžių, atsakančių į klausimus kur? kame?, galūnės rašybą.

2. Kartu atliekama 1 užduotis (p. 50): Atsakyk į klausimus (Kur tu gimei? Kur dabar gyveni? Kur mokaisi?

Kur gyvena tavo seneliai? Kur buvai vasarą?). Visi mokinių atsakymai užrašomi, pažymimos galūnės.

3. Mokytojas interaktyviojoje lentoje demonstruoja daiktavardžio galūnių lentelę ir atkreipia mokinių

dėmesį į ruda spalva išskirtas vietininko galūnes. Tada demonstruoja vietininko galūnių lentelę

su žodžių pavyzdžiais. Mokiniai perskaito žodžius, atkreipia dėmesį į galūnę -e. Padedami mokytojo

mokiniai sugalvoja ir pasako daugiau pavyzdžių pagal analogiją.

4. Atliekama 2 užduotis (p. 50): Naudodamasis Lietuvos žemėlapiu surašyk daiktavardžių vietininkus.

Nuspalvink jų galūnes. Mergaitei O. siūloma surašyti visų (9) žemėlapyje pažymėtų miestų pavadinimų

vietininkus, berniukui V. – šešių, o mergaitei N. – bent penkių miestų. Atlikę užduotį mokiniai garsiai

perskaito visus parašytus žodžius, su mokytoju pakartoja taisyklę: vietininko galūnėje rašome -e.

5. Mokytojas siūlo mokiniams atsisėsti prie kompiuterių, prisijungti prie SSMP ir pradiniame lange

paspausti mygtuką ŽAISTI (prisijungiama prie 6 skyriaus 10 temos „Daiktavardžio vienaskaitos

vietininko vartojimas“ užduočių).

6.

• Mokiniai kartu su mokytoju atlieka 1-ojo sudėtingumo lygio 1–4 užduotis „Užbaik sakinius“:

po vieną skaito nebaigtus sakinius, užduoties lango dešinėje randa tinkamą žodį ir pele jį

nutempia į tuščią sakinio vietą. Atkreipiamas mokinių dėmesys į pateiktų žodžių galūnių spalvą.

• Mergaitei O. siūloma savarankiškai atlikti 1-ojo sudėtingumo lygio 5–7 užduotis, berniukui V. –

5, 6 užduotis, o mergaitei N. – bent vieną (5) užduotį. Aptariama, kaip vaikams sekėsi, ar reikėjo

pasinaudoti pagalba. Dar kartą pakartojama: kai žodis reiškia daikto vietą, galūnėje rašome -e.

Kai žodis atsako į klausimus kur? kame?, galūnėje rašome -e.

III. Pamokos apibendrinimas, mokinių įvertinimas ir įsivertinimas

1. Mokiniams pateikiama užduotis įsiklausyti ir užbaigti sakinius. Mokytojas skaito sakinio pradžią

ir jo neužbaigia:

Daržovės auga ..... .

Mokiniai pasako paskutinį sakinio žodį. Paskui sakinį parašo sąsiuvinyje. Kiti sakiniai:

Žuvys nardo ..... .

Vaikai mokosi ..... .

Saulė šviečia ..... .


60

Baigus rašyti siūloma pabraukti žodžius, kurie reiškia daikto vietą (vienaskaitos vietininko

daiktavardžius).

Klausiama:

Į kokius klausimus atsako žodžiai, kuriuos pabraukėte?

Ką jie reiškia? (vietą)

Kokio linksnio tai daiktavardžiai?

Kokia jų galūnė?

2. Dar kartą prisimenamos pamokos veiklos, aptariama, kaip pavyko įgyvendinti pamokos pradžioje

iškeltus uždavinius. Pokalbio metodu išsiaiškinama, kokios užduotys mokiniams buvo lengvos, kokios –

sunkios.

3. Mokytojas mokiniams siūlo žodžiu užbaigti sakinius:

Šiandien sužinojau, kad ..... .

Sunkiau sekėsi ..... .



61

8. REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA

1. Ambrukaitis, J. Vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, kalbinis ugdymas I–IV klasėse. Šiauliai: VšĮ

Šiaulių universiteto leidykla, 2006

2. Ambrukaitis, J. Žemų intelektinių gebėjimų mokinių kalbinis ugdymas pagal adaptuotą bendrąją

programą. Šiauliai: Lucilijus, 2013

3. Buehl, D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004

4. Dudzinskienė, R., Kalesnikienė, D., Paurienė, L., Žilinskienė, I. Inovatyvių mokymo(-si) metodų ir IKT

taikymas. 2 knyga. Vilnius: Ugdymo plėtotės centras, 2010

5. Eriksson Gustavsson, A. L., Samuelsson, J. Mokymas skaityti specialiojo ugdymo kontekste.

Specialusis ugdymas, 2013, Nr. 2, p. 29

6. Giedrienė, R. Specifiniai mokymosi sutrikimai ir vaiko socializacija. Vilnius: Lietuvos edukologijos

universitetas, 2011

7. Marcelionienė, E. Kalbos ugdymo integracija pradiniame skaitymo ir rašymo mokymo etape:

teorinis aspektas. Vilnius: Pedagogika, 2012, p. 78–85, 108

8. Melienė, R. Teksto supratimo gebėjimų ugdymas ir skaitymo motyvacijos stiprinimas mokant(is)

metakognityvinių skaitymo strategijų heterogeninėje klasėje. Daktaro disertacija. Šiauliai, 2008

9. Mokomės kartu. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams. Vilnius:

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, 2011

10. Petty, G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2008

11. Petty, G. Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba, 2006

12. Pukinskaitė, R. Vaikų skaitymo sutrikimai. Vilnius: VPU leidykla, 2006

Iliustracijų šaltiniai

© Loretos Valantiejienės iliustracijos

www.shutterstock.com nuotraukos: © Gallinago_media / ID 173688740, © Coprid / ID 90583852, © DJ Srki / ID

81743521, © Tischenko Irina / ID 18707083, © Eric Isselee / ID 70866166, © Bartosz Nitkiewicz / ID 200857643

______________________________________________________________________________________

© Loreta Barzdonytė-Morkevičienė, 2014

© Laima Tomėnienė, 2014

© Leidykla „Šviesa“, 2014

Loreta Barzdonytė-Morkevičienė, Laima Tomėnienė

MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS

Skaitmeninė specialioji mokymo priemonė 1–4 klasei

Metodinės rekomendacijos ir vartotojo vadovas

Redaktorė Kazimiera Navakauskienė

Dailininkai Jurga Kurtinaitienė, Tomas Balnys

Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“

Vytauto pr. 29, LT-44352 Kaunas

El. p. [email protected]

Interneto puslapis www.sviesa.lt

http://www.shutterstock.com/

Documents

MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS...Loreta Barzdonytė-Morkevičienė, Laima Tomėnienė MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS SKAITMENINĖ SPEIALIOJI MOKYMO PRIEMONĖ 1–4 KLASEI Metodinės rekomendacijos