LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

LAURYNAS DAPKEVIČIUS

MOKINIŲ ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

MOKANTIS BRAIŽYBOS: EDUKACINIS IR VADYBINIS

ASPEKTAS

Magistro darbas

(Švietimo vadyba)

Vadovas: prof. Dr. P. Pečiuliauskienė

Vilnius, 2012

2

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

TVIRTINU

Edukologijos katedros vedėja

Prof. dr. P. Pečiuliauskienė

2012-06-

MOKINIŲ ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

MOKANTIS BRAIŽYBOS: EDUKACINIS IR VADYBINIS

ASPEKTAS

Magistro diplominis darbas

Studijų programa: Švietimo vadyba

Recenzentas

LEU UMF 2012-06-

Vadovas prof. dr. P. Pečiuliauskienė

LEU UMF 2012-06-

Atliko Stud. Laurynas Dapkevičius

LEU UMF, Švietimo vadyba 2012-06-

Vilnius, 2012

3

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO MAGISTRO DARBO TEMA

„MOKINIŲ ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS MOKANTIS

BRAIŽYBOS: EDUKACINIS IR VADYBINIS ASPEKTAS“

SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteiktas diplominis darbas:

1. Atliktas savarankiškai ir niekur nebuvo pateiktas ankstesniais ar šiais metais.

2. Nebuvo naudotas kitame Institute / Fakultete / Universitete Lietuvoje ar užsienyje.

3. Nedaro nuorodų į kitus darbus, jeigu jie nėra nurodyti darbe.

4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą.

Laurynas Dapkevičius

Tvirtinu

........................................................ (Parašas)

4

TURINYS

ĮVADAS ............................................................................................................................................... 5

PAGRINDINIŲ DARBE VARTOJAMŲ TERMINŲ ŽODYNĖLIS ................................................. 8

I. MOKINIŲ ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO TEORINIS PAGRINDIMAS ............... 9

1.1 Kompetencijų samprata ir jų ugdymo prielaidos bendrojo ugdymo mokykloje ...................... 9

1.2 Asmeninių kompetencijų samprata ........................................................................................ 15

1.3 Technologinio ugdymo edukologinės įžvalgos ................................................................... 23

1.4 Braižybos mokymosi proceso vadybiniai aspektai ................................................................. 28

II. TYRIMO METODOLOGIJA ........................................................................................................ 37

2.1 Tyrimo metodika .................................................................................................................... 37

2.2 Tiriamųjų charakteristika ........................................................................................................ 39

III. EMPIRINIS MOKINIŲ ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO MOKANTIS

BRAIŽYBOS PAGRINDIMAS ......................................................................................................... 41

3.1 Mokinių apklausos rezultatai .................................................................................................. 41

3.1.1 Asmeninės kompetencijos komponentų ugdymas braižybos pamokose ....................... 41

3.1.2 Mokymosi proceso ypatumai braižybos pamokose ....................................................... 45

3.1.3 Braižybos pamokos kaip bendrųjų kompetencijų ugdymo pagrindas ........................... 49

3.2 Studentų apklausos rezultatai ................................................................................................. 51

3.2.1 Asmeninės kompetencijos komponentų ugdymas braižybos paskaitose ...................... 51

3.2.2 Mokymosi proceso ypatumai braižybos paskaitose ...................................................... 55

3.2.3 Studentų asmeninės kompetencijos formavimosi vadybiniai aspektai .......................... 58

IŠVADOS ........................................................................................................................................... 61

REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................ 63

LITERATŪRA ................................................................................................................................... 64

SUMMARY........................................................................................................................................ 69

PRIEDAI ............................................................................................................................................ 72

1 Priedas ....................................................................................................................................... 73

5

ĮVADAS

Bendrųjų kompetencijų ugdymas yra integruojamoji Bendrųjų programų sritis, apimanti

naują, svarbų mokiniams ir visuomenei ugdymo turinį. Šis ugdymo turinys yra reikalingas

įvairioms šiuolaikinio žmogaus socialinės, kultūrinės ir ekonominės veiklos sritims (Vidurinio

ugdymo bendrosios programos: Bendrųjų kompetencijų ugdymas, 2011). Atnaujintose

pagrindinėse mokyklos bendrosiose programose (2008) pabrėžiama, kad mokiniai tik patys

aktyviai ir sąmoningai mokydamiesi gali išsiugdyti kompetencijas, o mokytojas turi padėti,

nukreipti mokinį, kad jis pats savarankiškai ieškotų atsakymo, ugdytųsi. Atnaujintose

programose akcentuojama mokymosi mokytis kompetencija, tačiau ne mažiau mūsų gyvenime

yra svarbios ir kitos kompetencijos, kurias taip pat reikia ugdyti, kad siektumėm gyvenimo

harmonijos. Išsiugdytos kompetencijos padeda žmogui ateityje lengviau susirasti vietą

kintančiame pasaulyje, sėkmingai jame veikti, gerai jaustis socialinių ir technologinių pokyčių

kontekste.

Temos aktualumas: Sparčiai kintantis pasaulis, nauji atradimai, tobulėjančios šiuolaikinės

technologijos, besikeičiančios vertybės verčia šiuolaikinį žmogų tobulėti, būti stipria asmenybe,

kuri ugdytų asmeninę kompetenciją, kuri padėtų priimti apgalvotus, pagrįstus sprendimus,

žinotų savo vertę, mokėtų naudotis ir vertinti savo asmeninius sugebėjimus, kurie leistų gyventi

laimingą, pilnavertį, harmoningą gyvenimą.

Lietuvos ir užsienio mokslininkai didelį dėmesį skiria pedagogų kompetencijoms ir jų

struktūriniams aspektams. Kompetencijų svarbą nagrinėjo daugelis užsienio (Barnett, 1994;

Kirschner,1997, Boyatzis, 2002 ir kt.) ir lietuvių (Chreptavičienė, 1997; Laužackas, 1999;

Žydžiūnaitė, 2005; Stanišauskienė, 2000; Jucevičienė, Lepaitė, 2000, Petkevičiūtė, Kaminskytė,

2003 ir kt.) autorių. Kompetencijų struktūra domisi R. Laužackas, K. Pukelis (2001), R.

Laužackas, M. Teresevičienė, E. Stasiūnaitienė (2005). Kompetencijų problema nuolatos

diskutuojama ir rašoma ne tik žiniasklaidoje, bet ir norminiuose Europos Tarybos, Lietuvos

Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos aktuose, Valstybinėje švietimo strategijoje

(2003-2012),

Darbo tema yra aktuali, nes mokslinėje edukologijos literatūroje ir švietimo

dokumentuose vis dažniau prabylama apie meninio ugdymo, tokių disciplinų kaip braižyba,

dailė, technologijos, teatras, svarbą žmogaus gyvenime. Mokykla atlieka itin svarbų vaidmenį

6

ugdydama asmenybę. Tai aplinka, kurioje vaikas yra visapusiškai ir pilnavertiškai ugdomas,

ruošiamas tolesniam gyvenimui. Asmeninės kompetencijos pagrindas – žinojimas, kaip elgtis

tam tikroje situacijoje. Remiantis bendrųjų kompetencijų aprašu (2008) teigiama, kad mokinys

įgyjęs asmeninę kompetenciją gebės teigiamai vertinti save, pasitikėti savimi, mokės sutelkti

jėgas siekdamas užsibrėžtų tikslų. Bus atsparus nesėkmėms ir konfliktams, mokės įveikti stresą,

ieškoti paramos ir ją priimti. Sąžiningai ir atsakingai veikti, gebės numatyti savo elgesio

padarinius, rūpintis savo ir kitų sveikata, saugiai elgtis, saugoti aplinką. Bendrųjų kompetencijų

ugdymą galima nagrinėti tiek edukaciniu, tiek vadybiniu (ugdymo organizavimo) aspektu.

Tyrimo problema: Kaip tobulinti asmeninės kompetencijos ugdymą mokykloje, kokias

galimybes jos ugdymui sudaro braižybos mokymasis?

Tyrimo objektas: Mokinių asmeninių kompetencijų ugdymas mokantis braižybos.

Tyrimo tikslas: Ištirti ir atskleisti mokinių asmeninės kompetencijos ugdymo edukacinius ir

vadybinius aspektus mokantis braižybos.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie asmeninės kompetencijos ugdymą, mokantis

technologinio turinio dalykus.

2. Atskleisti mokinių požiūrį į asmeninės kompetencijos ugdymosi prielaidas mokantis

braižybos.

3. Ištirti studentų požiūrį į asmeninių kompetencijų ugdymo prielaidas bendrojo ugdymo ir

aukštojoje mokykloje.

4. Išryškinti vadybinius asmeninės kompetencijos ugdymo aspektus.

Tyrimo metodai:

Teorinai – mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė;

Empiriniai kiekybiniai – anketinė mokinių ir studentų apklausa raštu;

Statistiniai – kiekybinė įvairių mokyklų mokinių ir studentų anketinės apklausos duomenų

analizė.

Tyrimo etapai:

1 etapas. Pagrindinių teorinių ir tyrimo šaltinių paieška. Teorinių ir metodologinių

pagrindimų formavimas. Įvado struktūra.

2 etapas. Anketų mokiniams, studentams parengimas. Tyrimo duomenų rinkimas.

Duomenų suvedimas ir rezultatų apskaičiavimas SPSS programa.

3 etapas. Duomenų analizė ir interpretavimas.

7

4 etapas. Tyrimo duomenų apibendrinimas, ataskaitos raštu parengimas. Išvadų ir

rekomendacijų formulavimas.

Tyrimo teorinis naujumas: Magistro darbe pirmą kartą šalies edukologijoje nagrinėjama

asmeninių kompetencijų ugdymas mokantis braižybos.

Tyrimo praktinis reikšmingumas: Ištirtas mokinių, studentų požiūris į asmeninės

kompetencijos ugdymą mokantis braižybos, aktualizuoja jos mokymosi svarbą bendrojo ugdymo

mokykloje, išryškina braižybos mokymosi specifiką, jos turinio ir mokymosi organizavimo

tinkamumą asmeninės kompetencijos formavimuisi. Tyrimas reikšmingas švietimo politikams,

reglamentuojantiems ugdymo turinį, mokytojų rengėjams, mokyklų vadovams ir braižybos

dalyką mokykloje dėstantiems mokytojams.

Magistro darbo struktūra ir apimtis: Magistro darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados,

rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka anglų kalba ir priedai. Darbo apimtis – 76

puslapiai, jame yra 11 lentelių ir 28 paveikslai, iliustruojantys tyrimo duomenis. Literatūros

sąrašą sudaro 71 šaltiniai.

8

PAGRINDINIŲ DARBE VARTOJAMŲ TERMINŲ ŽODYNĖLIS

Kompetencija – tai mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų,

vertybinių nuostatų visuma (Lietuvos respublikos švietimo įstatymas, 2006).

Asmeninė kompetencija - tai žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys, kurių reikia vaiko asmeninei

savirealizacijai ir jo vystymuisi, įsijungimui į visuomenę, įsidarbinimui

(http://www.vytautodidziojo.vilnius.lm.lt/index.php/informacija/mokytojams/98--kompetencij-

orientuotas-ugdymas) [žiūrėta 2012-02-08].

Gebėjimai – tai individualios asmeninės savybės, kurios lemia tam tikros veiklos, žinių, įgūdžių

ir mokėjimų įgijimo sėkmę (Jacikevičius, 1994).

Ugdymas – asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos

kultūros vertybėmis. Ugdymas – bendriausia pedagogikos kategorija, apimanti auginimą,

švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, formavimą (L. Jovaiša, 2007).

Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą,

modeliavimą ar mąstymą, kuriuo siekiama naujo, originalaus rezultato.

Braižyba – mokslas apie daiktų, procesų grafinio vaizdavimo plokštumoje taisykles, būdus bei

priemones (I. Burneckienė, 2006)

Grafinė kalba (kultūra) – tai teisinga, aiški, graži ir tvarkinga minčių išraiška grafiniu būdu

(Burneckienė, 2004).

Vaizduotė – tai žmogaus sugebėjimas kurti vaizdinius, kurie formuojami nepriklausomai nuo

suvokimo, remiantis abstrakčiu žinojimu apie pasaulį (http://psichotronika.blogspot.

com/2009_12_01_archive.html) [žiūrėta 2012-05-18].

9

I. MOKINIŲ ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO TEORINIS

PAGRINDIMAS

1.1 Kompetencijų samprata ir jų ugdymo prielaidos bendrojo ugdymo mokykloje

Kompetencijos sąvoka dažnai vartojama edukologijos, darbo sociologijos, organizacijų

ir personalo valdymo, organizacijų psichologijos moksliniuose tyrimuose (Anužienė, 2005). Vis

daugiau mokslininkų tiria kompetencijų svarbą ir skirtingai apibrėžia šią sąvoką.

Bendriausia prasme kompetencija (lot. competentia) apibrėžiama kaip “funkcinis

gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą” (Vaitkevičiūtė, 2001).

Lietuvos respublikos švietimo įstatyme (2011) kompetencija apibrėžiama kaip

gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų

visuma. Kompetencija – tai nuolat kintanti vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir patirties

visuma, garantuojanti sėkmę siekiant asmeninių ir profesinės veiklos tikslų, aktyviai dalyvaujant

visuomeninėje veikloje bei mokantis visą gyvenimą (Europos Komisijos švietimo ir kultūros

direktorato apibrėžimas, 2004). Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2008)

kompetencijas apibūdina kaip žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą, įgalinančią kelti prasmingus

tikslus, jų siekti, mokytis visą gyvenimą, būti aktyviu piliečiu, dalyvauti visuomeniniame

gyvenime, susirasti tinkamą darbą.

Kompetencijos termino ištakos įvairiose srityse nurodomos skirtingais metais (The

Compact Edition of the Oxford English Dictionary, 1971). Oksfordo žodyne pateikiama versija,

kad kompetencijos sąvokos kilmė glūdi verslo srityje, kuomet pirmą kartą kompetencijos

terminas buvo pavartotas 1594 m. Carew veikale „Huarte’s Exam. Wits“. Švietimo srityje

kompetencijos sąvoka siekia 1797 metus, kuomet kompetencijos terminas kaip „pakankama

kvalifikacija, gebėjimas“ buvo paminėtas Burke darbe „Regic. Peace“. Mokslinėje literatūroje

(Mulder, 1998) minimos dvi mokytojų rengimo kryptys, atsiradusios Skinerio (Skinner) ir

Maslou (Maslow) mokyklose – kompetencija paremtas mokytojų rengimas (competency based

teacher education) ir humanizmu paremtas mokytojų rengimas (humanistic based teacher

education). Kompetencijos terminas plačiau imtas vartoti XXa. paskutiniais dešimtmečiais, kai

buvo pradėta labiau rūpintis gamybos produktyvumu, kurio, keičiantis ekonominėms

struktūroms, ypač įsitvirtinant paslaugų teikimo sektoriui, nebegalėjo tenkinti turimos darbuotojų

10

kvalifikacijos ir reikėjo ieškoti naujų profesinės veiklos atskaitos taškų ir juos išreiškiančių naujų

sąvokų. Todėl svarbu suprasti, kaip šis terminas susijęs su kitomis profesinėmis sąvokomis.

Kompetencija pirmiausia suprantama kaip gebėjimas atlikti darbo reikalaujamas

užduotis. Vadinasi, kompetencija suprantama kaip gebėjimas. Tai yra ypatingas gebėjimas atlikti

užduotį ir skiriasi nuo kitų mokymosi rezultatų: žinių, mokėjimo bei pažintinės veiklos įgūdžių.

Gebėjimas, kaip kompetencija, yra sudėtingas darinys. Tam, kad žmogus galėtų tinkamai atlikti

tam tikrą užduotį, jis privalo turėti įvairių vidinių savybių ir galimybių. Pasak L. Jovaišos (1993,

p. 62), gebėjimas – tai „fizinė ar psichinė galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį;

mokėjimo prielaida ir padarinys“. Kai turima galvoje, jog gebėjimas atsiranda ką nors išmokus,

vartojamas mokėjimo terminas. L. Jovaiša ir S. Shaw (1998) akcentuoja, kad bendruosius

gebėjimus apima baziniai, gyvenimiškieji, įsidarbinimo, socialiniai ir pilietiniai, verslo

organizavimo, vadovavimo/vadybiniai ir plačios paskirties gebėjimai.

J. Lapė ir G. Navikas (2003) gebėjimą apibūdina kaip „visumą individualių žmogaus

savybių, kurios lemia tam tikros veiklos sėkmę ir pasireiškia savita šiai veiklai būdingų žinių,

mokėjimų ir įgūdžių dinamika“. Žmogaus savybės, kurias apibūdina gebėjimas, nebūtinai

atskleidžiamos, ar netgi asmuo apie jas nežino. Tuo tarpu kompetencija susijusi su asmenybės

savybėmis, reikalingomis atliekant tam tikrą darbą. E. Jurašaitė (2004), analizuodama gebėjimų

ir kompetencijos sąvokas, teigia, kad kompetencijos reiškiamos apibendrinamąja (holistine) ir

vertinamąja funkcijomis, o gebėjimai – individualiais pasireiškimais veikloje.

Viename kompetencijos sąvokos apibrėžimų, teigiama (Jovaiša, 2007), kad

kompetencija – tai žinių ir įgūdžių derinimas bei gebėjimas juos pritaikyti konkrečiomis

aplinkybėmis. Vadinasi, žmogus turi kompetencijos tiek, kiek turi įgūdžių, gebėjimų, žinių,

asmeninių savybių, kurios sudaro jo kaip asmenybės kompetenciją ir įgalina efektyviai veikti

tam tikroje gyvenimo situacijoje, aplinkoje. Vadinasi, galima išlaikyti tas pačias žinias, įgūdžius

ar gebėjimus, bet vis dėl to prarasti kompetenciją, jei pasikeičia darbo atlikimo reikalavimai

(Jovaiša, 2007).

Dažnai kompetencijos sąvoka kildinama iš kvalifikacijos sąvokos. Taip yra todėl, nes

šios sąvokos santykis glaudžiai viena su kita susijęs. Vieni mokslininkai linkę šias sąvokas

sutapatinti (Jovaiša, 1993), kiti teigia, kad kvalifikacija – tai sudėtinė kompetencijos dalis

(Lepaitė, 2001). R. Laužacko nuomone (2005), kvalifikacija reiškia žmogaus žinias, mokėjimus,

įgūdžius, nuostatas, kurie didžiąja dalimi įgaunami tam tikru išmokimo būdu. Išmokimas padeda

nustatyti, kiek žmogus tinka tai profesijai, t. y. jam suteikiama vienokia ar kitokia kvalifikacija,

11

kuri apibrėžia mokymo institucijoje įgytas žinias, mokėjimus, įgūdžius, kartu jų pritaikymą

realioje ar imituojamoje veikloje. Autoriaus R. Laužacko (1999) teigimu, didelio skirtumo tarp

kvalifikacijos ir kompetencijos sąvokų nėra. Jo manymu kompetencijos sąvoka artimesnė veiklos

pasaulio aplinkai ir ją vartojame tuomet, kai tenka akcentuoti žmogaus profesines galias

praktinėje veikloje, o kvalifikacijos sąvoka vartotina, kai kalbama apie tai, ką žmogus ruošiasi

įgyti arba įgyja švietimo sistemoje, kas yra švietimo procesų tikslai. Pasak minėto autoriaus,

jeigu mes kalbame apie gebėjimus, reikalingus tam tikrai profesijai, visumą, turima galvoje

kvalifikacija, jeigu kalbame apie gebėjimą atlikti konkrečią operaciją, veiksmą ar funkciją,

turima galvoje kompetenciją. Įgytą kvalifikaciją dažniausiai liudija diplomas, o įgytas

kompetencijas – pažymėjimai (sertifikatai). Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000)

kvalifikacija apibūdinamas „tikimo, pasirengimo kuriam nors darbui laipsnis“. Kvalifikacija,

būdama gebėjimo sampratos erdvėje, akcentuoja formalių įgaliojimų turėjimą bei tai veiklai

apibrėžti reikalingų žinių, mokėjimų, įgūdžių visumą (Jucevičienė, Lepaitė, 2000).

Nors, kaip rodo mokslinės literatūros analizė, kompetencijos sąvoka naudojama nuo

XVI a., tačiau iki šiol nėra priimtas jos vieningas apibrėžimas. Vieni autoriai kompetencijos

(lot. Competentia – priklausomybė (pagal teisę)) sąvoką apibūdina gebėjimus atlikti tam tikrą

veiklą, grindžiamus individo žiniomis, mokėjimais, įgūdžiais, požiūriais, patirtimi, polinkiais,

asmenybės savybėmis bei vertybėmis (Psichologijos žodynas, 1993; Jovaiša, 1993; Jucevičienė,

Lepaitė, 2000, 2002; Bitinas, 2000; Lepaitė, 2001; Tarptautinių žodžių žodynas, 2003). Kiti

autoriai kompetenciją apibūdina kaip įgūdžius, gebėjimus, žinojimą ir charakteristikas,

išryškėjančias žmonių veikloje bendraujant su pasauliu ir siekiant sėkmingo rezultato, kai jie

atlieka tam tikras užduotis ir veikia tam tikromis aplinkybėmis (Fink, 1988).

M. Poole ir M. Warner (2000) teigia, kad kompetencija – tai sugebėjimas praktinėmis

situacijomis taikyti pagrindinius tam tikro turinio srities principus ir technikas. Schoonover

(1998) teigimu, kompetencija – tai pagal situaciją reikalinga elgsena, kuri apibrėžia, kaip toje

situacijoje atrodo sėkminga veikla.

Kito užsienio autoriaus R. Boyatzis (2002) nuomone, kompetencija vadinamos

pagrindinės asmens savybės, tokios, kaip motyvai, būdo bruožai, gebėjimai, įvaizdžio ar

socialinio vaidmens aspektai, žinios, kurias asmuo gali panaudoti.

Tarptautinių žodžių žodyne (1999) sąvoka „kompetencija“ aiškinama kaip „funkcinis

gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, turėti jai pakankamai žinių, įgūdžių, energijos;

12

žmogaus kompetencijos svarba tuo didesnė, kuo reikšmingesnis jo socialinis vaidmuo“

(Tarptautinių žodžių žodynas, 1999).

R. Laužackas (1997) teigia, kad kompetencija tai funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti

tam tikrą veiklą turint pakankamai žinių, įgūdžių, energijos. Kompetencija yra efektyvios veiklos

demonstravimas, sugebėjimas atlikti pateiktas užduotis realioje ar imituojamoje darbo

situacijoje. Autoriaus nuomone, žmogaus kompetencijos svarba didesnė, kuo reikšmingesnis jo

socialinis vaidmuo.

L. Jovaiša (1993) pedagogikos terminų žodyne kompetencijos sąvoką apibūdina, kaip

gebėjimą pagal turimą kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai atlikti veiklą.

Bendra šių autorių (Martinkus B., Neverauskas B., Sakalas A., 2003) nuomonė teigia,

kad kompetencija – tai žinių ir įgūdžių derinimas bei gebėjimas juos pritaikyti konkrečiomis

aplinkybėmis, vadybos funkcijų atlikimas, atsižvelgiant į aplinkos ir situacijos apribojimus.

Apie asmens kompetenciją galima spręsti iš turimų žmogaus gebėjimų, suvokimo,

supratimo, reikalingų atlikti tam tikrą veiklą. Kompetencija – bendrinis įvertinimas reiškiantis

terminą, apibūdinantis asmens, užimančio atitinkamą socialinį bei profesinį statusą,

charakterizuojantis asmens žinių, gebėjimų ir suvokimo lygmenį, realiai atitinkantį atliekamų

užduočių ar problemų sprendimo reikalavimus (Židžiūnaitė, 1999).

P. Jucevičienė, D. Lepaitė (2000) teigia, kad žinios, mokėjimai, įgūdžiai sąlygoja

kvalifikacijos suteikimą, įvertinus gabumų, kurie veikia gebėjimų formavimąsi, svarbą bei

žmogaus vertybes ir asmenines savybes, sukuriama kompetencijos šerdis ir visuminis (holistinis)

pobūdis. Kompetencija – žmogaus kvalifikacijos raiška arba gebėjimas veikti, sąlygotas individo

žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių, asmenybės savybių bei vertybių. Autorių manymu,

kompetencija kaip holistinė idėja gali būti apibrėžiama kaip koncepcija, kuri akcentuoja

gebėjimą perkelti žinias ir įgūdžius į naujas situacijas, kartu leidžianti žmogui veikti įvairiuose

veiklos lygiuose.

13

1 pav. Kompetencijos koncepcija ugdymo ir vadybos mokslų kontekste

(P. Jucevičienė, D. Lepaitė, 2000)

Išanalizavus 1 paveikslą ir apibrėžimus galime teigti, kad žinios ir sugebėjimai, vertybės,

požiūriai ir asmeninės savybės yra kompetencijos elementai. Žmogaus kompetencija priklauso

nuo jo pačio asmeninių galimybių, noro, būtinybės ją pritaikyti savo asmeniniame gyvenime ar

veiklos srityje.

Kompetencija kaip tyrimo objektas ypač aktualus ugdymo ir vadybos mokslų tyrinėtojų

tema. Šių mokslo interesų bendrumas sprendžiamas visą gyvenimą besitęsiančio ir tęstinio

ugdymo kontekste (Jucevičienė, Lepaitė, 2000). Tačiau šis reiškinys nagrinėjamas skirtingais

aspektais. Edukologų manymu, kompetencija yra bendrieji gebėjimai įgyti ugdymo proceso

metu, kurie grindžiami žiniomis, patirtimi, vertybėmis, polinkiais. Nuo kompetencijos priklauso

pedagogo gebėjimas įgytą išsilavinimą ir patirtį pritaikyti konkrečiai gyvenimo problemai

spręsti. Edukologams, priešingai nei žmogiškųjų išteklių vadybos tyrinėtojams, svarbiau

numatyti kompetencijos plėtojimą ugdymo priemonėmis (Bitinas, 2000), o ne vertinti asmens

kompetenciją profesinėje ar organizacinėje veikloje, sukurti racionalius kompetencijos vertinimo

metodus, modelius (Lepaitė, 2003).

Kompetencijos sampratos aiškumui verta analizuoti L. Spencer ir S. Spencer (1993)

kompetencijos modelį. Mokslininkai išskiria 5 kompetencijos komponentus:

Motyvai (angl. motyves) – vidinė motyvacija, kuri generuoja elgesį darbe;

Asmeninės charakteristikos (savybės bruožai – angl. traits) – asmens savybės, kurios

lemia, individo vienokį ar kitokį elgesį (reakcija į situacijas, atkaklumą, iniciatyvą);

14

Savęs suvokimas (elgsena – angl. behaviour) – savęs pateikimo koncepcija, kuri

pasireiškia elgesiu, asmens požiūriais, vertybėmis, nuostatomis, savęs suvokimu;

Įgūdžiai, gebėjimai (angl. skills) – sugebėjimai, kurie pasireiškia vykdant užduotį;

Žinios (angl. knowledge) – vertinga tam tikros srities informacija, kurią turi darbuotojas

konkrečioje srityje.

Mokslininkės P. Jusevičienė ir D. Leipaitė savo straipsniuose išskiria kvalifikacijos

suteikimą, kurį sąlygoja įgūdžiai, mokėjimai, žinios, gabumai, o įvertinus žmogaus vertybes,

požiūrius ir asmenines savybes, sukuriamas kompetencijos šerdis ir visuminis (holistinis)

pobūdis. Pavaizduotame 2 paveiksle išryškėja kompetencijos termino vieta tarp kitų, glaudžiai

susijusių terminų ugdymo moksle.

2 pav. Kompetencijos termino struktūra

(P. Jucevičienė, D. Lepaitė, 2000)

Kompetencija neturi būti įgimta savybė, kaip asmenybės bruožas. Kompetencijos

galima išmokti, kaip išmokstama mokslo ar įgūdžių ar konkretaus socialinio vaidmens (N.

Chimiel, 2005).

KOMPETENCIJA

Asmens savybės

Vertybės Požiūriai

KVALIFIKACIJA

Įgūdžiai Mokėjimai

Žinios Gabumai

15

1.2 Asmeninių kompetencijų samprata

Asmenines kompetencijas sudaro žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys kurių visiems

žmonėms reikia asmeninei savirealizacijai ir vystymuisi, įsijungimui į visuomenę ir

įsidarbinimui. Tai turėtų būti išvystyta bendrojo lavinimo mokykloje ir turėtų būti pagrindas

tolimesniam mokymuisi, kaip sudėtinė viso mokymosi dalis (freely adapted from the

Commission Staff Working Paper “Progress towards the common objectives in Education and

Training – Indicators and benchmarks”, Brussels, 21.1.2004 SEC(2004) 73).

Mes gyvename laikais, kuriems būdinga didėjanti sąveika įvairiuose lygmenyse -

ekonominiame, politiniame, socialiniame (taip vadinama “globalizacija” ir taip pat Europos

Sąjungos integracija ir plėtra) ir jie pasižymi sparčia pažanga technologijos ir komunikacijų

srityse (informacinė visuomenė). Studijos, darbas, kelionės, meninė ir kultūrinė saviraiška,

dalyvaujant socialinėje ir politinėje veikloje. Gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje, panaudojant

daugiausia gyvenimo galimybių ir įvaldant pokyčių sudėtingumą ir greitį, reiškia įgūdžių

komplektų įgijimą ir atnaujinimą, kurie nuolat auga ir yra kritiškai svarbūs ir žmonėms ir

įmonėms.

Asmeninė kompetencija sudaro pamatus, kurios mums reikia asmenybės vystymui:

nuolat mokytis, ieškoti darbo arba keisti darbus pasinaudojant tinkama informacija ir

priemonėmis, bendraujant su kitais Europos piliečiais, suprantant ir bendraujant kitose kultūrose

būnant socialinės aplinkos dalimi ir sugebant įvertinti kultūrinės ir meninės išraiškos turtingumą.

Šių asmeninės kompetencijos vystymas, galimybių asmeniniam augimui atpažinimas, drauge su

teisėmis ir pareigomis, reiškia, kad esi vietinės ir savo šalies bendruominės, Europos Sąjungos ir

pasaulio pilietis.

Asmeninių kompetencijų tema tampa vis aktualesnė ir svarbesnė. Nenuostabu, kad ši

tema yra viena iš prioritetų ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo ir profesinio rengimo

strategijoje ir politikoje. “Lisabonos Europos Taryba“ 2000m. kovo mėn. įvardijo, kad Europa

susiduria su iššūkiais, prisitaikydama prie globalizacijos ir judėjimo žinių ekonomikos link. Ji

pabrėžė: “ Kiekvienas pilietis privalo turėti įgūdžius, reikalingus gyventi ir dirbti šioje naujoje

informacinėje visuomenėje”.

Asmeninė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas pačiam save įvertinti ir sukurti

sąlygas vystytis ir mokytis. Pagrindinis asmeninės kompetencijos elementas yra gebėjimas

pažinti save, savo trūkumus ir stipriąsias puses. Išsamesnius kompetencijos tyrinėjimus atliko

16

JAV mokslininkas R. Boyatz (Petkevičiūtė, Kaminskytė, 2003), kuris kompetenciją apibūdina

kaip pagrindinę žmogaus charakteristiką, kuri lemia efektyvų aukštesnės kokybės darbo atlikimą.

R. Boyatzis (2002) manymu, kompetencija yra akcentuojama kaip individo savybės, kurios

susijusios su efektyviu arba geresniu darbo atlikimu. N. Petkevičiūtė ir E. Kaminskytė (2003)

tvirtina, kad kompetencija vartojama tarsi žinių ar sugebėjimų atributas, siekiant apibūdinti

darbuotojų gebėjimą labai gerai atlikti užduotis arba įstaigos gebėjimą teikti aukščiausios

kokybės paslaugas.

R. Laužackas (1997), teigia, kad kompetencija yra sugebėjimas atlikti pateiktas

užduotis realioje ar imituojamoje darbo situacijoje. Kompetencijos svarbą galima apibūdinti taip,

kad be jos neįmanoma tinkamai atlikti jokio darbo, „Žmogaus kompetencijos svarba yra tuo

didesnė, kuo reikšmingesnis jo socialinis vaidmuo“ (Psichologijos žodynas, 1993, p.142).

Bendrosios kompetencijos sudaro pamatą, kuris reikalingas normaliam asmenybės

vystymuisi: mokymuisi, bendravimui ir bendradarbiavimui, socialiniam gyvenimui, savo pareigų

ir tikslų įgyvendinimui. „ Kompetencija – funkcinis sugebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą

veiklą, turėti jai pakankamai žinių, įgūdžių, energijos“ (Psichologijos žodynas, 1993, p. 143).

Kiekvienas iš mūsų turi turėti tam tikrą vertybių, gebėjimų, nuostatų, žinių paketą –

kompetenciją, kuri leistų pasiekti užsibrėžtus tikslus, prisitaikyti prie smarkiai besikeičiančio

šiuolaikinio gyvenimo, visuomenės reikalavimų, toliau mokytis, atrasti ir įgyti naujus gebėjimus,

įgūdžius, kad gyvenimas būtų sėkmingas ir harmoningas.

Bendrosiose ugdymo programose (2008) teigiama, kad kiekvienas mokinys, baigęs

pagrindinio ugdymo programą, tampa įgijęs šešias skirtingas kompetencijas, kurios yra bendrųjų

kompetencijų dalis ir kurios yra būtinos šiuolaikiniam žmogui (3 paveikslas):

dalyvauti bendrame gyvenime, gyventi ir veikti kartu su kitais, t. y. pasižymėti

socialumo kompetencija;

gebėti suprasti ir būti suprastam, t. y. įgyti komunikavimo kompetenciją;

stebėti ir pažinti, tyrinėti ir atrasti save ir aplinkinį pasaulį, t. y. plėtoti pažinimo

kompetenciją;

norėti ir mokėti mokytis, t. y. išsiugdyti mokėjimo mokytis kompetenciją;

lanksčiai, sklandžiai, originaliai mąstyti ir aktyviai veikti, t. y. pasižymėti

iniciatyvumo ir kūrybos kompetencija;

gyventi darnoje su savo jausmais ir kūnu ir su savo aplinka, t. y. puoselėti asmeninę

kompetenciją.

17

3 pav. Bendrųjų kompetencijų modelis

(Bendrosios ugdymo programos, 2008)

Vadovaujantis Kanados Kvebeko (Quebec Education Program, Secondary Cycle Two,

2001) srities švietimo programa, bendrasias kompetencijas sudaro devynios skirtingos

kompetencijos (4 paveikslas), kurios apibrėžiamos kiek kitaip nei mūsų bendrosiose programose.

Pažinimo kompetencija įvardinama kaip informacijos naudojimo, socialinė – bendradarbiavimo

su kitais, komunikavimo – tinkamo bendravimo, kūrybingumo – kūrybiškumo naudojimas,

asmeninė – savo potencialo pasiekimas, mokėjimo mokytis – informacijos ir technologijų

naudojimas. Be šių pagrindinių kompetencijų, Kvebeko ugdymo sistema išskiria papildomai

efektyvių darbo metodų priėmimą, kritinį mąstymą bei problemų sprendimą. Tačiau įsigylinus į

kiekvieną iš jų, mes galime šias išskirtas kompetencijas, kaip problemų sprendimą priskirti

iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijai, efektyvių darbo metodų parinkimą – mokėjimo

mokytis, kritinį mąstymą – pažinimo kompetencijai. Vadinasi galime teigti ir padaryti išvadą,

kad bendrųjų kompetencijų modelis tiek mūsų, tiek Kvebeko švietimo sistemoje nesiskiria ir iš

esmės yra panašus.

BENDROSIOS KOMPETENCIJOS

Komunikavimo

kompetencija

Pažinimo

kompetencija

Socialinė

kompetencija

Mokėjimo

mokytis

kompetencija

Asmeninė

kompetencija

Iniciatyvumo ir

kūrybingumo

kompetencija

18

4 pav. Kvebeko švietimo sistemos bendrųjų kompetencijų modelis

(pagal Quebec Education Program, Secondary Cycle Two, 2001)

Šiuolaikiniam žmogui svarbu susikurti gyvenimą, kuris būtų sėkmingas, pilnavertis ir

žmogus galėtų jaustis emociškai gerai, būtų patenkintas ir laimingas. Skirtingai nei bendrosiose

programose vienas ispanų mokslininkas Javier M. Valle (1994) teigia, kad užtenka asmeninės,

socialinės ir profesinės kompetencijos, kurios garantuotų sėkmingą gyvenimą (5 paveikslas).

Išanalizavę pateiktus bendrųjų kompetencijų ir sėkmingo gyvenimo modelius, galime teigti, kad

asmeninė kompetencija yra viena iš pagrindinių bendrųjų kompetencijos dalių, kuri nulemia

žmogaus sėkmę ne tik jo asmeniniame gyvenime, bet ir mokantis visą gyvenimą.

5 pav. Sėkmingo gyvenimo modelis pagal Javier M. Valle (2004)

SĖKMINGAS GYVENIMAS

Asmeninė kompetencija Socialinė kompetencija

Profesinė kompetencija

BENDROSIOS

KOMPETENCIJOS

Informacijos

naudojimas

Problemų

sprendimas

Kritinis

mąstymas

Efektyvių

darbo

metodų

priėmimas

Kūrybiškumo

naudojimas

Informacijos ir

komunikavimo

technologijų

naudojimas

Savo

potencialo

siekimas

Bendradarbiavimas

su kitais

Tinkamas

bendravimas

19

Šiuolaikinėje ugdymo teorijoje ir praktikoje pabrėžiama asmens kompetencijos

atsakinga ir produktyvi veikla konkrečiame socialiniame kontekste, realiame gyvenime svarba.

Nemažai dėmesio šios kompetencijos ugdymui skiriama naujausiuose Europos Komisijos

švietimo dokumentuose. Asmens kompetencija bendrosiose programose ir išsilavinimo

standartuose (2003) suprantama, kaip žinių, gebėjimų bei vertybių, nuostatų visuma, įgalinanti

kelti prasmingus tikslus bei jų siekti, mokytis visą gyvenimą, būti aktyviu ir pavyzdingu piliečiu

ir dalyvauti visuomenės gyvenime, susirasti tinkamą darbą. Kompetencijos samprata nusako

svarbiausius šiuolaikinio švietimo uždavinius – rengti besimokančiuosius ryžtingai ir tikslingai

pritaikyti įgytus gebėjimus, žinias bei patirtį gyvenime, profesinėje veikloje ir nuolat mokantis.

Žinios. Vienas iš svarbių asmeninės kompetencijos dėmenų yra žinios. Žinios - tai

materialusis išsilavinimo pagrindas. Žinios – tai tikrovės pažinimo rezultatai, teikiantis žodinę ir

simbolinę informaciją apie įvairius daiktus, jų savitarpio reiškinius (Jovaiša, 1993). V. Jakavičius

(1998) žinias apibūdina, kaip tikrovės pažinimo apibendrintą rezultatą, kurios teikia žodinę ar

simbolinę informaciją apie daiktus, reiškinius ir jų tarpusavio ryšį. Mokslininko L. Jovaišos

(2007) nuomone žinios nuolatos mokslinėje, visuomeninėje ar kitokioje praktinėje veikloje

gausėja ir jos yra tikslinamos, gylinamasi į jas. „Edukologijos pradmenyse“ L. Jovaiša (2001)

teigia, kad „žinios - mokslinio tikrovės pažinimo rezultatas, apibendrinta žmonijos patirtis“, jos

kaupiamos mokslo veikaluose ir sistemiškai tvarkomos sudaro apie tikrovę lobį. Vadovaujantis

bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais (2003), žinios, kaip patyrimo,

kompetencijos elementas, būna prasmingos, jeigu jos:

atspindi moksleiviui svarbius reiškinius, jų ypatybes, ryšius, dėsningumus. Todėl

ugdymo programose vengtina žinių apie moksleiviui nereikšmingus, atsitiktinius

reiškinius ar jų savybes;

apima tolydžius moksleivio patyrime pasikartojančius reiškinius, jų savybes, ryšius,

dėsningumus. Informacija apie pavienius, praktiniame gyvenime nepasikartojančius

reiškinius dažniausiai išsitrina iš žmogaus atminties ir netampa jo patyrimo dėmeniu.

Todėl nederėtų apkrauti moksleivių atminties žiniomis apie reiškinius ar procesus,

kurie yra tolimi jų dabartiniam patyrimui ir greičiausiai nebus jiems svarbūs ateityje;

yra nuolat taikomos įvairiose žmogaus dvasinės ir praktinės veiklos srityse. Siektina,

kad žinias ir jų įgijimo būdus moksleiviai galėtų taikyti spręsdami mokymosi ir kitus

gyvenimo bei veiklos uždavinius;

20

nuolatos pasitvirtina įvairiuose kontekstuose, lemia moksleivio veiklos sėkmę

(Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003, p.10).

Gebėjimai. Kitas esminis asmens kompetencijos dėmuo, jos „šerdis“ yra gebėjimai ir

įgūdžiai. Bendrojo lavinimo mokykloje plėtojami bendrieji asmeniniai, socialiniai, pažinimo,

komunikaciniai, darbo ir veiklos moksleivių gebėjimai:

mokytis, nuolatos tobulinti įgytus gebėjimus;

komunikuoti, rasti, tvarkyti ir perduoti informaciją;

kritiškai mąstyti ir spręsti problemas;

racionaliai planuoti ir organizuoti veiklą, tvarkyti laiko, finansinius ir kitus išteklius;

veikti kūrybiškai, iniciatyviai, prasmingai ir savarankiškai, prisiimti atsakomybę už

savo veiksmus;

bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai spręsti nesutarimus ir konfliktus;

dalyvauti mokyklos, vietos bendruomenės, visuomenės gyvenime, prireikus imtis

lyderio vaidmens;

pažinti ir puoselėti gamtinę ir kultūrinę aplinką, atsižvelgti į krašto darnaus

vystymosi interesus;

sveikai gyventi, prasmingai leisti laisvalaikį (Bendrosios programos ir išsilavinimo

standartai, 2003, p.10).

Gebėjimai – tai, kas pritaikoma praktiškai veikiant ir analizuojant veiksmus

analogiškose ar naujose situacijose. Gebėjimai formuojami taikant žinias (Vidurinio ugdymo

bendrosios programos, 2010). Gebėjimai – tai žmogaus fizinė ir psichinė galia atliekant tikrą

veiksmą, veiklą, poelgį. Pasak L. Jovaišos (2001), gabumų lavinimo rezultatas - gebėjimai. Pagal

veikla G. Butkienė ir A. Kepalaitė (1996) skiria šias gebėjimų rūšis:

1. Bendrieji - asmens savybės, kurios būtinos visiems darbams: koncentruoti dėmesi,

įsiminti ir atgaminti informaciją.

2. Specialieji arba grupiniai - tai individo psichofizinių ir psichologinių ypatybių

derinys, nuo kurių priklauso, kaip lengvai ir produktyviai atliekamos užduotys.

21

3. Specifiniai - tai viena dvi psichofiziologinės ar psichologinės ypatybės,

garantuojančios didelę sėkmę siauroje veiklos srityje.

Bendra mokslininkių G. Linkaitytės ir V. Širvaitytės (2000) nuomone, kad plėtojantis

mokslui ir technikai ypač didelę svarbą įgyja bendrieji gebėjimai, tokie kaip bendradarbiavimas,

tikslų kėlimas, asmeninis žinojimas, kritinis mąstymas, savarankiškas mokymasis, problemų

sprendimas. G. Butkienės ir A. Kepalaitės (1996) teigimu gebėjimai tobulėja tik aktyviai

savarankiškai veikiant ir įsisąmoninant kas, kaip ir kodėl yra daroma. Autorių nuomone kitas

labai svarbus dalykas, kad gebėjimų tobulėjimas tiesiogiai priklauso nuo poreikių, polinkių ir

interesų. Kiekvienas individas savitas ir skiriasi vienas nuo kito psichofiziologinėmis ir

psichologinėmis savybėmis - gebėjimais, išmokimu ir tam tikros veiklos atlikimu, be to

gebėjimai neišnyksta, o pereina iš vieno amžiaus tarpsnio i kitą.

Vertybės, nuostatos. Neatsiejama asmeninės, socialinės, pažinimo bei kultūrinės

kompetencijos dalis yra asmens vertybių sistema. Todėl bendrojo lavinimo mokykla, kiekvienas

mokytojas ugdo šias moksleivių bendrąsias vertybines nuostatas:

pagarbą sau ir kitam, nusiteikimą santykius su žmonėmis grįsti savitarpio supratimu,

konstruktyviai spręsti konfliktus;

tolerantišką požiūrį į fizinius, religinius, socialinius, kultūrinius žmonių skirtumus;

patriotizmą, pagarbą tautos tradicijoms, kultūros paveldui, nusiteikimą jį saugoti ir

plėtoti;

pagarbą demokratijos vertybėms;

tausojantį santykį su gamtine ir kultūrine aplinka, jos įvairove, nusiteikimą pasirinkti

darnaus vystymosi principus atitinkantį gyvenimo būdą;

rūpinimąsi kitais, neabejingumą viskam, kas vyksta šalia;

sąžiningumą, atsakomybę už žodį, veiksmą, poelgį;

iniciatyvumą, kūrybiškumą, kokybės siekimą;

nuostatą sveikai gyventi;

nuostatą realiai vertinti bei nuolat tobulinti asmeninę, socialinę, pažinimo bei

kultūrinę kompetenciją.

Vertybėmis pasak L. Jovaišos (2007), vadinamos mintys ir vaizdiniai apie daiktų ar

reiškinių reikšmingumą žmogui ir darbui. Kultūros, meno, technikos, technologijos vertybės

22

sudaro mokymo ir auklėjimo turinį, atitinkantį konkrečios visuomenės poreikius. Subjektyvios

vertybės - tai ko žmogus ieško, kaip prasmingiausio dalyko moksle, kultūroje, gyvenime,

veikloje, santykiuose su kitais žmonėmis. Kito mokslininko V. Mikėno (1978) nuomone, darbas

kaip ir ugdymas yra būtina žmogaus egzistavimo sąlyga, tik dirbant sukuriamos materialinės ir

dvasinės vertybės. Vadinasi technologijų, braižybos pamokose mokiniai ne tik ugdo, lavina

įgūdžius, bet ir formuojasi vertybinės nuostatos. Kiekvienas žmogus, grupė, visuomenė turi savą

vertybių sistemą. Visuomeninės ir asmeninės vertybės gali nesutapti. „Svarbiausia mokiniams ne

nurodyti, kokias vertybes jie turi turėti ir remtis gyvenime, bet skatinti mokinius mąstyti ir

išsiaiškinti sau patiems, kokiomis vertybėmis jie remiasi“ (Grendstad N. M., 1996).

Vadovaujantis projekto “Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8kl.) mokinių

esminių kompetencijų ugdymas” (2009-2010) bei bendrosiomis programomis ir išsilavinimo

standartais (2003) asmeninei kompetencijai yra būdinga:

savęs pažinimas ir gerbimas;

savo jėgų įvertinimas, iššūkių priėmimas;

kryptingas tikslų siekimas;

nepasidavimas neigiamai įtakai, duoto žodžio laikymasis;

emocijų ir jausmų valdymas;

sveikas gyvenimo būdas ir saugus elgesys.

Kvebeko švietimo programoje (2001) teigiama, jog siekiant įgyvendinti savo potencialą

– asmenines savybes, turi pirmiausiai gerai pažinti save ir būti pasirengęs visapusiškai išnaudoti

galimybes. Išanalizavę šios sistemos bendrųjų kompetencijų modelį galime teigti, kad jis ne daug

kuo skiriasi nuo mūsų. Kvebeko švietimo sistemoje mes galime rasti tuos pačius asmeniniai

kompetencijai būdingus bruožus. Ji taip pat akcentuoja savęs pažinimą ir gerbimą, kryptingą

tikslų siekimą, savo jėgų įvertinimą ir iššūkių priėmimą.

Nesvarbu kokios kompetencijos būtų ugdomos, galima išskirti pagrindinius bruožus

būdingus visose esminėse kompetencijose (Europos švietimo tarybų konferencija, 2006):

Kritinis mąstymas;

Kūrybiškumas;

Iniciatyvumas;

Problemų sprendimas;

Rizikos įvertinimas;

23

Sprendimų priėmimas;

Jausmų valdymas.

Asmeninė kompetencija gali aprėpti labai daug įvairių elementų, kurie yra svarbūs ir

reikalingi ir tobulinami visą gyvenimą, dalyvaujant visuomeninėje veikloje ir norint

socializuotis. Todėl svarbu pasitikėti savo jėgomi siekiant užsibrėžtų tikslų. Pasitikėjimas savimi

yra labai svarbus komponentas asmenybės raidoje. Pasak Maslow, „ kiekvienam, neatsižvelgiant,

kokio amžiaus jis būtų, ypač svarbu būti pastebėtam ir priimtam tokiu, koks jis yra...“ (Butkienė,

Kepalaitė, 1996, p. 100). Reikia pažinti patį save, supantį pasaulį, kad tapti asmenybe. „Pažinti

save – tai rasti savo tapatybę ir pastebėti savo išskirtinumą , socialinę, kultūrinę aplinką, pačiam

tvarkyti savo santykius su visuomene.“ (Vilkelienė, 2003). Pasitikintis savimi žmogus gali

gyventi laimingą, harmoningą kartu ir pilnavertį gyvenimą, žinodamas savo galimybes, supranta,

kad viskas priklauso nuo jo pasirinktų vertybių, požiūrio ir idėjų. Pasitikėjimas savimi gali kisti

priklausomai nuo aplinkos, įvykių mūsų gyvenime, kurie kartu įtakoja ir mūsų asmeninės

kompetencijos formavimąsi.

1.3 Technologinio ugdymo edukologinės įžvalgos

Jau pirmykštėje bendruomenėje suaugusieji rūpinosi savo vaikų ne tik auklėjimu ir

mokymu, bet siekdavo perduoti patirtį, kad jaunoji karta įgytų medžioklės, žvejybos ir darbo

įgūdžių (Galkauskas, 2000). Anot Ž. Sederevičiūtės (2005) technologinio ugdymo ištakos siekia

septynioliktą amžių, kai kūrėsi technologinio ir technologinio švietimo reikalų komisijos,

bendruomenės arba dar ankstesnius laikus, kai atsirado pirmosios technologijų šakos.

Autorės L. Statauskienės (2009) nuomone technologinis ugdymas apibrėžiamas kaip

pedagoginė sistema, kurios didaktiniai komponentai yra technologinio ugdymo tikslai,

technologinio ugdymo turinys, technologinio ugdymo formos, metodai ir būdai bei technologijų

mokymo ir mokymosi priemonės, kurias naudodamas pedagogas padeda besimokantiems įgyti

visuomenei ir individui reikšmingų ir reikalingų technologinių ir bendrųjų kompetencijų,

kuriomis siekiama tolesnės technologijų plėtros ir geresnės žmogaus gyvenimo kokybės.

Technologinio ugdymo tikslas – sudaryti prielaidas mokiniams plėtoti technologinę

kompetenciją, išsiugdyti technologinio raštingumo pagrindus, t.y. puoselėti vertybines nuostatas

ir bendruosius technologinius gebėjimus, būtinus kiekvienam žmogui nuolat kintančioje

24

sociokultūrinėje aplinkoje, gebėti naudotis nesudėtingomis technologijomis kaip vartotojams,

patirti kurybinį džiaugsmą, mokėti spręsti problemas, išsiugdyti pozytivias nuostatas nuolatinei

technologijų kaitai (Bendrosios ugdymo programos, 2008).

Technologinis ugdymas – sudedamoji holistinio ugdymo dalis, leidžianti mokiniams

tapti technologiškai raštingiems, gebantiems nuolat įgyti naujų žinių ir išsiugdyti technologinių

gebėjimų, suprasti, naudoti ir vertinti nuolatinę technologijų plėtrą kūrybiniame (praktiniame)

procese formuojant pozityvią nuostatą į technologijų virsmą praeities, dabarties ir ateities

kontekste (Bendrosios ugdymo programos, 2008).

Edukologijos mokslininkai technologinį raštingumą apibūdina skirtingai ir mano, kad

tai multidisciplininė koncepcija, kuri išryškina tokius žmogaus gebėjimus:

Įvertinti technologijų reikšmę (kultūrinė dimensija);

Suprasti dokumentacijas ir technologinius procesus (pilietinė – socialinė dimensija);

Naudotis technologijomis (praktinė dimensija), (A. Pacevičiūtė, V. Augustinavičius,

M. Narvilas, 2009 p. 6).

Lietuvoje kuriant technologinio ugdymo koncepciją buvo bandyta susitarti, kas yra

technologinis raštingumas, jis traktuojamas kaip mokinio gebėjimai suprasti, naudoti, kurti,

įvertinti ir valdyti technologijas, taip pat pozityvios nuostatos nuolatinei technologijų plėtrai.

Mokslininkas Marc J. De Vries (1994) vadovaudamasis tokiais kriterijais, kaip mokinių

veikla, klasių, dirbtuvių įranga, mokytojų pasirengimas, socialinės aplinkybės ir poreikiai,

mokinių poreikis rinktis, europoje išskyrė aštuonis technologinio ugdymo tipus (Šiaurės Atlanto

sutarties organizacijos (NATO) konferencija „Naujausių technologijų įtraukimas į technologinį

ugdymą“, 1990):

1. Amatinės gamybos;

2. Pramoninės gamybos;

3. Pažangių technologijų;

4. Taikomojo mokslo;

5. Bendrųjų technologijų principo;

6. Projektinis;

7. Universaliosios kvalifikacijos;

8. Mokslo, technikos, visuomenės.

25

Žmogaus vystymasis tiesiogiai siejasi su naujausiomis technologijomis, kurios

atsiranda dėl mokslo pažangos ir skverbiasi reikalaudamos bendro praktinio ir profesinio

tobulumo. Naujos technologijos turi tinkamai būti pritaikomos ir švietimo srityje, kad ugdyti

asmenį turintį žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebantį prisitaikyti prie nuolatinių naujovių arba galėtų

jas atmesti (Galkauskas, 2000). Autoriaus R. Želvio (1999) nuomone pokyčiai tapo gyvenimo

norma ir kuo toliau, tuo jie darosi spartesni.

Technologijos ir technika tarpusavyje neatskiriamos taikomojo mokslo kategorijos.

Terminas „technologija“ susiję su graikų žodžiu „techne“, kuris turi kelias reikšmes: surišti,

sujungti, pinti arba dažniausiai verčiamas, kaip menas, amatas, mokėjimas, galimybė, gudrybė

reiškianti žmogaus veiklos būdus.

Technologinis ugdymas – tai procesas, kuriame integruojama kūryba, kūrybinės idėjos

bei jų praktinis realizavimas. Technologijų ugdymo kryptis tiesiogiai priklauso nuo šalies,

visuomenės pokyčių. Kultūros, tradicijų. Lietuvoje kaip ir kitose valstybėse nuolatos tobulinama

švietimo sistema norint užtikrinti aukštą, kvalifikuotą žinių perdavimą. Todėl nuolatos

atnaujinamos technologijų dalyko programos įvertinant poreikius ir galimybes, kartu derinant jas

su pasaulio švietimo naujovėmis.

Technologijų dalykas Europos šalių privalomas, tačiau kiekviena valstybė kuria savitus

technologinio ugdymo modelius, kuriuos išryškina svarbiausius visuomenės poreikį ir švietimo

galimybes atitinkančius aspektus. Technologinis ugdymas realizuojamas:

Ugdoma neskirstant mokinių pagal lytį, t. y. Mergaitės ir berniukai mokosi kartu

(Anglija ir Velsas, Australija, Danija, Japonija, JAV, Naujoji Zelandija, Nyderlandai,

Suomija, Škotija, Šiaurės Airija);

Atsisako amatinio ir gamybinio technologinio ugdymo tipo, pereinama prie

projektinio, universaliųjų kvalifikacijų, pažangių technologijų ugdymo tipų (Anglija ir

Velsas, Danija, Nyderlandai, Graikija);

Akcentuojamas nepertraukiamas projektavimo, realizavimo, įvertinimo procesas

(Australija, Anglija ir Velsas, Danija, Nyderlandai);

Kompiuterinis raštingumas, informacinių technologijų panaudojimas (Australija,

Anglija ir Velsas, JAV, Japonija, Šiaurės Airija, Britų Kolumbija);

Kritinis mąstymas (Naujoji Zelandija, JAV, Izraelis, Japonija, Škotija, Suomija);

Kūrybiškumas (Anglija ir Velsas, JAV, Japonija, Suomija, Šiaurės Airija, Škotija) (A.

Pacevičiūtė, V. Augustinavičius, M. Narvilas, 2009, p. 7).

26

Technologinio ugdymo prielaidos Lietuvoje formavosi tautos materialiosios kultūros,

kūrybos ir darbinio ugdymo pagrindu (Statauskienė, 2009). J. K. Galkauskas mini, kad jau 1839

m. buvo šnekama apie jaunosios kartos rengimą veiklai, kada prie gimnazijų veikė realinės

klasės, kurios buvo skirtos daugiausia miestiečiams, kurie mokėsi mechanikos, techninės

chemijos, technologijos.

A. Pacevičiutės (2000) teigimu, XIX amžiuje Lietuvos ūkis pradėjo plėtotis

kapitalistiniais pagrindais, todėl mokykloje buvo pradėta mokyti specialių darbinių dalykų, tokių,

kaip buities darbų, amatų, žemės ūkio pagrindų. To laikmečio garsiausi mūsų šalies švietėjai kaip

M. Valančius, L. Ivinskis, Vydūnas, G.Petkevičaitė – Bitė savo raštuose bandė kurti darbinio

mokymo pagrindus. Realizuojant liaudies švietimo reformas ir susidomėjus Vakarų Europoje

paplitusiomis darbo mokyklos teorijomis ir praktika, XX amžiuje po 1905-1907 revoliucijos,

darbinis mokymas pasidarė ypač aktualus. 1918-1940 metais į bendrojo lavinimo ir auklėjimo

sistemą darbinis auklėjimas įvedamas kaip atskiras mokomasis dalykas. Šiuo laikotarpiu susidarė

palankios sąlygos šalies ekonominiam, techniniam augimui, švietimo tinklo plėtrai. Išryškėja

mokymo per praktinę veiklą užuomazgos ir amatinės gamybos, technologinio ugdymo tipui

būdingi bruožai: pasirengimo gyvenimui ir buičiai reikmės, amatų technikų mokymas, smulkių

dirbinių gaminimo gebėjimų plėtra, mokymas sekant meistro pavyzdžiu (Statauskienė, 2009).

1940-1985 m. laikotarpiu Lietuvos švietimo sistema ir technologinis ugdymas buvo

paremtas sovietinės pedagogikos idėjomis ir nuostatomis. Iki tol gyvavusios amatų mokyklos

buvo reorganizuotos į profesines ir profesines technikos mokyklas. Ugdymas buvo siejamas su

darbu. Nuo 1952 m. pradėtas laipsniškas bendrojo lavinimo mokyklų politechnizavimas.

Pavaldumas Sovietų Sąjungos centralizacijai ir jos įtaka lėmė ekonomikos, švietimo,

technologinės plėtros reformos stingdė lietuvių tautinį identitetą. Šio laikotarpio darbinio

ugdymo sistemoje ėmė ryškėti pramoninės gamybos tipui būdingi bruožai: darbininkiškų

profesijų poreikis, gamybinis mokymas, darbinių įgūdžių formavimas, techninės inžinerinės

dokumentacijos naudojimas mokymo metodikoje.

Beveik per šimtmeti kito ne tik dalyko pavadinimas „Darbeliai“, „Darbeliai ir namų

ruoša“, „Darbai“, „Buities darbai“, bet ir dalyko struktūra, tikslai ir uždaviniai, mergaitės mokėsi

atskirai nuo berniukų, dalyko turinys skirstomas pagal gyvenamąją vietovę: miesto ir kaimo.

Mergaitės buvo mokomos megzti, austi, siuvinėti, buities ir namų ruošos darbų, berniukai

mokėsi apdirbti metalą ir medį, elektromontažo darbų, darbo su staklėmis. Buvo stengiamasi

27

dalyko pagrindu įvesti gamybinį, profesinį, politechninį mokymą (Urbietis, 2000; Galkauskas,

2000; Statauskienė, 2009).

Po Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m. kovo 11 d.) pradėta kurti savosios tautos

kultūra, vieninga švietimo sistema. 1991 m. priėmus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą,

buvo įteisintos konceptualios švietimo reformos nuostatos, kurios sudarė juridį pagrindą švietimo

sistemos pertvarkai, švietimo valdymo struktūrų reorganizavimui. L. Statauskienės (2009)

teigimu ryškiausi pokyčiai prsidėjo nuo 1998 metų, kai buvo parengta Tautinės mokyklos

koncepcija, kurioje numatyta pertvarkyti švietimą remiantis demokratiniais pagrindais.

Valstybinėje Švietimo strategijoje 2003-2012 m. numatoma suartinti akademinės ir

technologines, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo kryptis, kurti technologines bei mišrias

gimnazijas. Nuo 1999-2000 m. m. pradėtos diegti technologijų programos XI-XII klasėse

(Statauskienė, 2009). Pereinama nuo amatinio prie projektinio technologinio ugdymo tipo (1

lentelė). Pasitelkiant projektinio ugdymo tipą, pradedama mokyti amatinės gamybos, didelis

dėmesys skiriamas mokinių kūrybiškumui ugdyti. Tokiu budu siekiama ugdyti ne tik mokinių

praktinius, bet ir projektinio darbo gebėjimus, taip išplečiant technologijų sampratą, skatinti

mokinių savarankiškumą, mokiniai mokomi patys spręsti iškilusias problemas.

1 lentelė.

Amatinės gamybos ir projektinio technologinio ugdymo tipų palyginimas (pagal M. de

Vries)

Technologinio

ugdymo tipas

Mokinių

veikla

Klasės

įrengimas

Mokytojų

parengimas

Socialinės

aplinkybės

Lyčių

prioritetai

Formuojama

technologijos

samprata

AMATINĖS

GAMYBOS

Mokiniai

gamina

gaminius

Mašinos ir

įrankiai

Amatų

mokytojai

arba

techninių

disciplinų

specialistai

Tai atsakas į

kvalifikuotų

pramonės

darbininkų

poreikį

Dažniau

renkasi

berniukai

Technologija

tai daiktų

gaminimo

būdas

PROJEK-

TINIS

Mokiniams

pateikiamos

projektavimo

užduotys.

Pagal projektą

Klasės

aprūpintos

mašinomis,

įrankiais,

konstravimo

Amatų ir

(arba) menų

mokytojai.

Švietimas

vertinamas

kaip mokinių

savarankiškum

o ugdymas ir

Ir

berniukams,

ir

mergaitėms

patinko

ugdo

technologijos

sampratą,

kurioje

svarbiausia

28

mokiniai

gamina

gaminį, kurį

po to pristato

kitiems

komplektais ir

braižymo

stalais

mokymas

patiems spręsti

problemas.

tokos

technologijų

mokymas

reikšmė

skiriama

kūrybškumui

Naujų technologijų atsiradimas ir technologijos sampratos plėtra turėjo įtakos ir technologinio

ugdymo kaitai (Sederavičiutė, 2005). Pakito ugdymo turinys, paties dalyko ir programų

pavadinimai. 2001 metais darbų ir buities kultūros dalykas bendrojo lavinimo mokykloje

pavadintas technologijomis. Atnaujinamos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai

(2003), technologijų bendrosios programos (2008), kuriomis remiantis mokoma bendrojo

ugdymo mokyklose užtikrinant technologinio ugdymo kaitą tiek didaktiškai, tiek realizuojant

projektinį technologinį švietimą skiriant didelį dėmesį mokinio mokymosi mokytis ir

technologinių kompetencijų, bendrųjų gebėjimų ugdymui. Technologiškai ugdomi visi mokiniai

neatsižvelgiant į jų lytį. Technologinis ugdymas pradedamas jau pradinėse klasėse, mokantis 5-8

klasėje svarbu įtvirtinti kūrybinius ir praktinius mokinių gebėjimus, numatyti ko mokiniai

mokysis. Technologijų pamokose svarbu ne tik ugdytinos veiklos sritys: projektavimas,

informacija, medžiagų pažinimas, technologiniai procesai, bet ir jų taikymo galimybėmis buityje

ir versle, mokinys gebėtų orientuotis rinkoje kaip vartotojas.

Svarbiausieji švietimo dokumentai reglamentuoja švietimo plėtrą, valstybės ir

visuomenės pastangomis siekiama užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje

visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens bei visuotinius dabarties pasaulio visuomenės

poreikius. Technologijų valdymas tapo prioritetu moyklose: siekiama išugdyti įvairių gebėjimų

turinčius asmenis (Statauskienė, 2009).

1.4 Braižybos mokymosi proceso vadybiniai aspektai

Braižyba – technologinio ugdymo dalis. Tai – mokslas apie daiktų, procesų grafinio

vaizdavimo plokštumoje taisykles, būdus bei priemones. Braižyba – tai grafinė kalba, kuri

lygiaverčiai egziztuoja šalia žodinės, muzikinės, plastinės, meninės kalbos bei kitų išraiškos

formų (Burneckienė, 2006).

Grafiniais atvaizdais informacija buvo perduodama jau priešistoriniais laikais. Žmogus

pasaulio objektus atvaizduoti išmoko kur kas anksčiau, negu rašyti. Įvairių ornamentų,

29

paslaptingų ženklų, žvėrių siluetų, ornamentų, piešinių aptinkama įvairiose mūsų pasaulio

vietose. Kai kurie iš jų siekia nuo 4 iki 40 tūkstančių metų prieš mūsų erą ir daugiau. I a. pr. Kr.

Romėnų architektas Markas Vitruvijus traktate „Dešimt knygų apie architektūrą“ aprašė pastatų

projektų sudarymą pagal planą, fasadą ir perspektyvą. Viduramžiais sumanyti sudėtingų ir

įmantrių geometrinių formų statiniai reikalavo kur kas kruopštesnių projekcinių atvaizdų, kas

skatino teorijos plėtrą (Sliesoriūnas, Jurgaitis, Čiuprinas, 1998).

Braižyba kaip mokslas atsirado brandžiu Renesanso laikotarpiu, klestint matematikai,

architektūrai, tapybai. Šio mokslo plėtotei didelę įtaką padarė vokiečių tapytojas, grafikas A.

Diureris (Albrecht Durer; 1471…1528) pasiūlęs perspektyvos sudarymo modelį pagal pastato

planą ir fasadą susieti su projekciniu ryšiu, prancūzų geometras G. Monžo (Gaspard Monge;

1746…1818), kuris buvo braižomosios geometrijos, kaip mokymo disciplinos pradininkas, kurią

vėliau apibendrino ir išleido vadovėlį (1799), prancūzų architektas Ž. Dezarga (Gerard

Desargues; 1593…1662) koordinačių metodo sudarymo principus pritaikęs perspektyvos

sudarymui ir paspartinęs aksonometrinės projekcijos pagrindų kūrimą, stačiakampės izometrinės

aksonometrijos teorinių pagrindų pradininkas, Kembridžo universiteto prof. V. Feiričas bei

vokiečių prof. K. Polkė aksonometrijos teoremos (1853) pagrindėjas (Burneckienė, 2006).

Techninės grafikos dalykų mokymo istorija Lietuvoje nėra pilnai nagrinėta. Šio dalyko

užuomazgos sietinos su Renesanso idėjų plitimu, architektūros ir techninių dalykų dėstymo

pradžia Vilniaus universitete. 1827 m. I. Rumbovičius išleido pirmąją braižybos vadovėlio dalį

parapijinėms (pradžios) mokykloms – geometrinė braižyba.

Edukacinės komisijos veikla 1783 metais paskatino apygardinėse (vidurinėse)

mokyklose braižybos mokymo atsiradimą, kurio turinį sudarė geometrinė braižyba ir planų

braižymas. Nepriklausomos Lietuvos vidurinėse mokyklose pirmoji 1920 metais mokyklų

reforma į mokymo planus įtraukė braižybą, kuri buvo dėstoma iki 1940 metų. Nuo 1990 m.

atsiradus Tautinės mokyklos idėjai, braižybos dalykas vidurinėje mokykloje tampa pasirenkamu.

Visą braižybos vidurinėje mokykloje mokymą galima suskirstyti į 3 laikotarpius (2 lentelė),

kurių kiekvienas turėjo savitą požiūrį į vaikų ugdymą. (Burneckienė, 2004).

30

2 lentelė. Braižybos vidurinėje mokykloje mokymo etapai

Laikotarpis Pagrindinis požiūris Akcentai

Ikikarinis (iki 1940

m.)

Grafinis menas, kuriamas braižybos

įrankiais.

Įgūdžiai

Tarybiniai metai

(1964-1989 m.)

Politechninio mokymo dalis. Grafinės

kalbos mokymas. Dalykas – darbinei

veiklai, darbininkui.

Gebėjimai, įgūdžiai.

Dabartinis (nuo 1990

m.)

Grafinės kalbos mokymas. Vaizduotės

ir erdvinio mąstymo ugdymas.

Gebėjimai, psichinės

savybės.

Iki 1934 m. Lietuvoje buvo naudojamasi užsienio braižybos vadovėliais, nes lietuvių

kalba tokių nebuvo, todėl turinys, apimtis ir kokybė taip pat priklausė ir nuo mokytojų

specialybės pasiruošimo ir patirties. Daugelis braižybos mokytojų buvo dailės specialistai, todėl

pasitaikydavo ir nukrypimų nuo programų. Pirmąjį braižybos vadovėlį išleido M. Baublys 1934

m. „Techninė braižyba“. Vadovėlis padėjo suvienodinti Lietuvoje brėžinių atlikimo taisykles.

Antrame šio vadovėlio leidime 1940 m. buvo išplėsti geometrinės braižybos elementai, detalių

apmatavimo skyrius, atsirado aksonometrinės projekcijos skyrius. Vidurinėms bei amatų

mokykloms skirto vadovėlio „Braižyba“ pirmą dalį rankraščio teisėmis 1941 m. parašė

dailininkas - monumentaliastas Z. Kolba. I. Rumbovičiaus ir Z. Kolbos vadovėliuose jau

randama ir metodinių nurodymų mokytojams. Tuomet vienas svarbiausių braižybos mokymo

tikslų buvo: formuoti teisingus grafinius įgūdžius, mokyti mokinius tvarkingumo. Išleista ir

sudaryta buvo įvairių vadovėlių, tačiau 1998 metais išleistas autorės I. Burneckienės vadovėlis

“Braižyba XI-XII klasei” yra naudojamas bendrojo lavinimo mokyklose dar iki dabar.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir prasidėjus mokyklų reformoms buvo siūloma

braižyba integruoti į giminingus dalykus, t.y. matematiką, dailę, technologijas. Dabartiniu metu

mokyklose braižyba palikta kaip pasirenkamoji disciplina 11-12 klasėje. Taip pat braižybos

pagrindus pasirinktinai 7-12 klasėse gali įtraukti technologijų mokytojai į savo mokymo planus

(Burneckienė, 2004).

Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja Bendrųjų programų pagrindu parengti ir

mokyklos direktoriaus patvirtinti mokomųjų dalykų teminiai planai ir papildomojo ugdymo

programos bei pagal šiuos bendruosius ugdymo planus parengtas ir mokyklos tarybos aprobuotas

bei direktoriaus patvirtintas mokyklos ugdymo planas. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas

mokyklos bendruomenei, pedagogams, moksleiviams, jų tėvams, laisvai bendradarbiaujant ir

31

vadovaujantis demokratinėmis nuostatomis (Bendrojo lavinimo mokyklų bendrieji ugdymo

planai, 2002).

Mokyklos ugdymo planas rengiamas darbo grupės (mokyklos vadovybės, mokytojų,

moksleivių). Ugdymo planai, kurie neatitinka Bendrųjų ugdymo planų yra tvirtinami Švietimo ir

mokslo ministerijos. Sudarant mokyklos (klasės, srauto) ugdymo planą atsižvelgiama į darbo

organizavimo būdą, nustatytą metams, savaitei, klasei, dalyko programai skirtų pamokų skaičių,

siūlomus profilius, pakraipas, moksleivių poreikius bei mokyklos galimybes. Mokyklos taryba

priima sprendimus dėl mokyklos ugdymo plano projekto, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų

modulių pasiūlos. Po to direktoriaus (įsakymu) tvirtinamas mokyklos ugdymo planas, mokomųjų

dalykų teminiai planai metams, pagilinto dalykų mokymo programos, pasirenkamųjų dalykų ir

dalykų modulių programos, jei nėra parengtos Švietimo ir mokslo ministerijos (Bendrojo

lavinimo mokyklų bendrieji ugdymo planai, 2002).

Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas

įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų žinias, gebėjimus

bei kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį

mokymąsi. Vidurinis ugdymas 11–12 klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo

programos aprašą, kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Dalykų kursų pasirinkimo

galimybės siejamos su mokymosi rezultatais, t.y. 11 klasėje mokiniai rinkdamiesi dalykų

išplėstinius kursus atsižvelgia į šių dalykų mokymosi pasiekimų lygį (pagrindinio ugdymo

pasiekimų patikrinimo įvertinimus ir metinius rezultatus). Mokiniai pasiekę pagrindinį ar

aukštesnįjį pasiekimų lygį, gali rinktis atitinkamų dalykų išplėstinio kurso programas (Vilniaus

Antakalnio vidurinės mokyklos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planas,

2011-2013 m. m.). 11-ųjų klasių moksleiviai privalomų ir pasirinktų mokomųjų dalykų mokosi

pagal 3 lentelėje išvardintas dalykų kursų programas, o 12-ųjų klasių moksleiviai tęsia

mokymąsi pagal numatytus tolimesnius ugdymo planus. Buvę tikslinio kurso moduliai gali būti

siūlomi kaip mokomojo dalyko pasirenkamieji moduliai. 12-ųjų klasių moksleiviai tęsia

pasirinkto tikslinio kurso programą arba renkasi mokomojo dalyko pasirenkamuosius modulius

(Bendrojo lavinimo mokyklų bendrieji ugdymo planai, 2002).

Mokykla sudaro ugdymo planą dvejiems metams. Bendrųjų ugdymo planų lentelėse

pateikiamas klasės komplektui skiriamas pamokų skaičius dvejiems mokslo metams. Dalykui

skirtas pamokas 11 ir 12 klasei mokykla paskirsto savo nuožiūra. Moksleivis bendrajam ar

išplėstiniam kursui gali skirti daugiau savaitinių pamokų negu numatyta 3 lentelėje. Minimalus

32

savaitinių pamokų skaičius - 28, maksimalus – 32. Moksleiviai privalo mokytis ne mažiau kaip

10 dalykų per dvejus metus. Nebaigus dalyko kurso programos laikoma, kad to dalyko

moksleivis nesimokė. Maksimalus per dvejus metus lietuvių mokyklų moksleivių pasirinktų

dalykų skaičius yra 12. Projektinis darbas, visuomenei naudinga veikla, civilinė sauga į

maksimalų dalykų skaičių neįeina (Bendrojo lavinimo mokyklų bendrieji ugdymo planai, 2002).

3 lentelė. Mokomųjų dalykų bendrojo ir išplėstinio kurso apimtys 11-12 klasėje

Išanalizavus įvairius dokumentus matome, kad vidurinio ugdymo programose yra

privalomi ir neprivalomi dalykai. Braižyba yra priskiriama prie pasirenkamųjų dalykų modulių,

kuris gali būti įtrauktas arba ne į mokyklos ugdymo planą. Dėl šios priežasties mokiniai praranda

galimybę pasirinkti jiems reikalingą ir svarbų dalyką, nes jis nėra privalomas.

33

Braižyba nėra tik erdvinės vaizduotės ir erdvinio mąstymo vystymo priemonė. Tai taip

pat grafinės kalbos mokymo būdas, kuris lygiai taip pat svarbus, kaip mūsų gimtoji kalba ar bet

kuri kita užsienio kalba. Braižybos pagalba vystomos mokinių asmeninės kompetencijos,

kurios suaugusiam žmogui turi labai didelę įtaką jo įvairiapusei veiklai. Lavinamos ir vystomos

kūrybinės, psichinės galios, formuojamas grafinis minčių pateikimas, asmeniniai gebėjimai

(Burneckienė, 2004).

Braižybos mokymosi tikslas. Braižybos pagrindinis tikslas ugdyti mokinių vaizduotę

ir erdvinį mąstymą, grafinės kalbos ir kultūros raišką. Supažindinti mokinius su pagrindinėmis

standartų numatytomis daiktų vaizdavimo brėžinyje taisyklėmis bei vaizdavimo būdais, sąvokų

formavimas. Mokymas skaityti ir sudaryti brėžinius. Kartu padėti renkantis techniškąsias

profesijas, lavinti rankos plastiškumo elementariais braižymo įrankiais, suformuoti grafinio

konstravimo gebėjimus, mokyti kompozicijos, brėžinio atlikimo technikos. Nors brėžinys nėra

braižybos tikslas, tai tik priemonė, kurios dėka suprantamas daikto vaizdas, paaiškinami

konstrukciniai ypatumai, gamybos sąlygos, vystosi erdvinis mąstymas ir vaizduotė. Ši grafinė

disciplina ne tik suteikia žinių ir ugdo vaikų gebėjimus, bet kartu ir auklėja, pratina

pareigingumo, tvarkos, darbštumo, kantrybės, sveiko užsispyrimo, užsibrėžto tikslo, uždavinio

siekimo geranoriškumo, motyvacijos paieškų ugdymo.

Braižybos uždaviniai. Jei braižybos tikslai yra keli, tai uždavinių jiems pasiekti yra

kur kas daugiau. Braižybos programa yra suskirstyta į skyrius, kurių kiekvienas turi savo

atskirus, konkrečius uždavinius, kurie pateikti 4 lentelėje. Tai yra bendri skyriai, kaip pagalba

mokytojui, kas turėtų būti mokoma. Vadovaudamasis šiais skyriais mokytojas pats sudaro

braižybos programą vieneriems arba dvejiems metams. Tačiau labai svarbu paminėti, kad minėta

braižybos bendroji programa, kuri buvo sudaryta autorės I. Burneckienės yra jau sena ir kol kas

nėra jokios kitos metodinės medžiagos, kuri galėtų padėti rengiant braižybos programą.

4 lentelė. Braižybos uždaviniai konkrečiam skyriui

SKYRIUS UŽDAVINIAI

BRĖŽINIŲ

APIPAVIDALINIMAS

Duoti supratimą apie standarto būtinumą ir svarbą;

Mokyti naudoti įrankius statmenoms, lygiagrečioms tiesėms brėžti,

apvalioms formoms pavaizduoti;

Priminti (iš geografijos) mastelio paskirtį ir mokyti jį praktiškai taikyti

brėžinyje;

Mokyti teisingai žymėti matmenis, panaikinti neteisingus tos srities

mokėjimus, suformuotus kitų dalykų pamokose;

Aiškinti apie braižybos paskirtį, grafinės veiklos formas bei dalyko įtaką

žmogus protinių galių vyztymuisi, bei busimajai profesija.

34

GEOMETRINĖ

BRAIŽYBA

Suteikti teorinių žinių apie apskritimo dalijimą į lygias dalis bei

elementarius sklandžius sujungimus;

Suformuoti praktinius mokėjimus dalinti apskritimą su skriestuvo ir

liniuočių pagalba bei parodyti skriestuvo naudojimo galimybes

geometrinėje braižyboje;

Formuoti braižymo įgūdžiua;

Parodyti geometrinės braižybos praktinio taikymo sritis, įvesti

ornamentinį brėžiniy.

STAČIAKAMPIS

PROJEKTAVIMAS

IR

VAIZDIEJI

BRĖŽINIAI

Susipažindinti su įvairiais projektavimo būdais ir parodyti tas sritis, kur

jie pasireiškia bei yra naudojami;

Išmokyti Monžo projektavimo būdo trisieniame kampe;

Mokyti sudaryti detalės brėžinį iį natūros, iš vaizdžiojo brėžinio ir rasti

trečią vaizdą;

Mokyti analizuoti ir lyginti daikto formą stačiakampėse projekcijose ir

vaizdžiuosiuose brėžiniuose;

Suformuoti pagrindinių geometrinių kūnų vaizdinius;

Padėti braižomosios geometrijos pagrindus taško, atkarpos ir plokštumos

projektavimu, įrodant, kad tai bet kurios detalės dalys;

Mokyti braižyti geometrinių kūnų bei nesudėtingu detalių

aksonometrinius vaizdus bri techninius piešinius;

mokyti skaityti brėžinius iš 2 ir 3 vaizdų.

ĮVAIRIŲ

PROJEKTAVIMO

UŽDAVINIŲ

SPRENDIMAS

Siekti suformuoti dinami-škus vaizdinius apie daikto formą;

Vystyti vaikų vaizduotę ir skatinti mąsryma;

Formuoti daikto grafinio konstravimo mokėjimas;

Vystyti vaikų kūrybiįkumą, įvedant uždavinius, turinčius keletą

išsprendimo variantų;

Modeliuoti pagal brėžinį, parodant grafinio vaizdo ir praktinio

realizacimo ryšį;

Skatinti skaityti įvairių tipų brėžinius;

Analizuoti pateikiamą grafinę informacija.

KIRTINIAI

IR

PJŪVIAI

Toliau lavinti vaikų vaizduotę, sulaikant išorinį daikto vaizdą mintyse ir

įsivaizduojant jo vidinę konstrukcija;

Mokyti, laikantis standartų reikalavinų, pavaizduoti daikto vidinę

konstrukciją bei išorinę konfigutafins;

Siekti suformuoti suvokimą apie daikto formos ir pjūvių bei kirtinių

rūšies atitikimą;

Parodyti pjūvio vaizdavimo galimybes vaizdžiajame brėžinyje.

ESKIZAVIMAS

Supažindinti su eskizais braižyboje, kaip viena grafinės

dokumentasijosrūšymi;

Lavinti ranką mokėjimų braižyti be šrankių;

Apibendrinti bei taikyti žinias ir mokėjimus iš ankstesnių skyrių;

Pratinti mokinius stebėti ir analizuoti daikto formą, proporcijas natūroje ir

brėžinyjre.

Formuoti daikto apmatavimo ir matmenų žymėjimo pagal geometrinę

detales.

SRIEGIAI IR

SRIEGINIAI

SUJUNGIMAI

Išanalizuoti sriegių pagrindinius struktūrinius elementus bei jų

vaizdavimą brėžinyje;

Parodyti srieginių tvirtinimo deatalių įvairovę ir sujungimų jomis;

Formuoti ryšį tarp taisyklingų tvirtinimo detalių sąvokų, sujungimų rušių

ir jų vaizdinių.

35

STATYBINĖS

BRAIŽYBOS

ELEMENTAI

Įtvirtinti pagrindines gyvenamųjų statinių elementų sąvokas;

Formuoti supratimą apie pagrindines statybinių brėžinių rūšis ir

reikalavimus jiems;

Mokyti skaityti nesudėtingus statybinius brėžinius ir išskirti iš jų reikiamą

informaciją;

Išmokyti pavaizduoti brėžinyje pastato ar jo dalies planą bei su juo

susijusius elementus.

Nėra visiškai savarankiško dalyko. Dažniausiai jis turi sąsajas su kitais dalykai, kurie

geriau padeda įsisavinti žinias, įgūdžius. Neįšimtis ir braižybos dalykas, kuris siejasi net su

šešiais dalykais (6 paveikslas). Braižyba – geometrija. Konkrečiai su matematika ugdo

vaizduotę per geometrinių formų ir kūnų analizę. Ugdomi praktiniai gebėjimai braižyti,

atvaizduoti reikiamas formas, gebėjimas atidėti matmenis, supažindinama su sąvokomis, kurios

vėliau naudojamos braižyboje (Burneckienė, 2004).

6 pav. Braižybos ryšys su kitais dalykais

Braižyba – dailė. Abu šie dalykai turi daug bendrų problemų: vaizduotės formavimas ir

ugdymas, pastabumas, formos išreiškimas grafiškai, gebėjimas mintį paversti konkrečia forma,

eskizavimas. Tačiau dailė turi ir neigiamos įtakos braižybai, kaip lapo sukiojimas, vertikalių

linijų brėžimas. Braižyba – fizika. Fizikos pamokų metu sudaromi grafikai, kai kuriems

uždavinių sprendimams, susipažįstama su mašinų sandara, jų veikimo principais. Panašumų

galima įžvelgti ir su chemija, nes grafiškai taip pat parodomos įvairios molekulių sukibimo

taisyklės.

Matematika

Dailė

Geografija

Fizika

Technologijos

s

Dizainas

BRAIŽYBA

36

Braižyba – geografija. Tiek braižyboje, tiek geografijoje susipažįstama su planais, kaip juos

reikia skaityti. Pateikiamos įvairios diagramos, pjūviai grafiškai.

Braižyba – dizainas. Erdvinis mąstymas, kūrybiškumas, geometrinių kūnų, išklotinių

įsisavinimas labai prisideda prie lengvesnio dizaino, kaip dalyko supratimo. Kur kas lengviau

sukurti kažką naujo turint išugdytus tam tikrus gebėjimus.

Braižyba – technologijos. Abu šie dalykai suteikia techninių žinių ir plečia akiratį. Didelė

mokomojo laiko dalis skiriama pratyboms, o teorija glaudžiai siejama su praktika. Braižybos

teorija dėstoma atsižvelgiant į technologijų pamokose pateikiamas žinias, taikomi vieningi

reikalavimai grafiniam vaizdavimui. Tiek braižyboje, tiek technologijose taikomos įgytos žinios

iš matematikos, fizikos, geografijos, dailės (Burneckienė, 2004). Kadangi labai daug dalykų

sutampa, o tai labai aiškiai matyti 5 lentelėje, todėl bendrosiose technologijų ugdymo

programose (2008) yra rekomenduojama mokytojo nuožiūra jei to reikia, trumpą braižybos kursą

įtraukti į 7 klasės ugdymo kursą.

5 lentelė. Praktinė veikla braižybos ir technologijų pamokose

BRAIŽYBA TECHNOLOGIJOS

Brėžinio skaitymas;

Brėžinio sudarymas projektuojant, sprendžiant

uždavinius;

Modeliavimas;

Išklotinių braižymas;

Geometrinė braižyba;

Geometriniai kūnai. Formos analizė.

Technologinių kortelių, darbo brėžinių

skaitymas;

Brėžinio sudarymas prieš darant gaminį;

Daiktų gaminimas pagal brėžinį;

Lankstymas pagal išklotines;

Kampų suapvalinimas, ornamentika;

Formos surinkimas iš elementarių kūnų.

Pasirenkamasis braižybos modulis bendrojo lavinimo mokykloje turėtų tapti viena iš

vaiko ugdymo sudedamųjų dalių kartu su privalomaisiais dalykais, nes įvairios braižybos kurso

dalys tiesiogiai siejasi su kitais mokomaisiais dalykais ir padeda juos geriau įsisavinti, o kartu

įgytos žinios kituose dalykuose yra perkeliamos į braižybos mokymą. Braižybos mokymasis yra

svarbus kuriant kiekvieno asmens ateitį, kuri palengvintų jo prisitaikymą visuomenėje, užtikrintų

sėkmingą ir harmoningą piliečio gyvenimą.

37

II. TYRIMO METODOLOGIJA

2.1 Tyrimo metodika

Asmeninių kompetencijų ugdymo mokantis braižybos vertinimui atlikti pagrindiniu

tyrimo objektu pasirinkta mokinių ir studentų respondentų grupės. Visą tyrimo imtį (100) sudarė

dvi tikslinės grupės: pirmoji – 50 mokinių ir antroji – 50 studentų. Šios grupės atrinktos dėl kelių

priežasčių:

Mokiniai pradeda susipažinti su braižyba, technologiniu ugdymu, kaupti reikiamą

informaciją, gebėjimus;

Mokinių asmeninė kompetencija pradėjus formuotis;

Studentai turimas, žinias, gebėjimus, informaciją panaudoja savo asmeninio gyvenimo

gerinimui, tobulinimui;

Studentų asmeninė kompetencija jau šiek tiek susiformavusi, ji tobulinama toliau.

Taigi atsižvelgiant į šiuos kriterijus buvo išrinktos būtent šios respondentų grupės, kurios

manoma yra patikimiausios ir validžiausios tyrimui atlikti.

Tyrimo tikslas: Empiriškai ištirti, kokie aspektai sąlygoja asmeninių kompetencijų ugdymą

mokantis braižybos.

Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti mokinių ir studentų požiūrį į metodologines ir metodines

asmeninių kompetencijų ugdymo prielaidas.

2. Ištirti mokinių ir studentų požiūrį į asmeninių kompetencijų ugdymą mokantis braižybos.

3. Atskleisti mokinių ir studentų požiūrį į asmeninių kompetencijų ugdymą mokantis braižybos

prielaidas.

Tyrimo tikslui pasiekti atliktas kiekybinis tyrimas panaudojant apklausos raštu

(anoniminė anketa) metodą, kuris yra tinkamiausias žmonių nuomonėms bei turimoms žinioms

tirti. Anketos parengtos dviem respondentų grupėms: mokiniams ir studentams. Klausimynas

orientuotas į objektyvius ir subjektyvius veiksnius, siekiant išsiaiškinti jų realią įtaką asmeninių

kompetencijų ugdymui mokantis braižybos.

Tyrimo instrumentarijus: Dėl santykinio paprastumo ir informatyvumo buvo pasirinktas Q

tipo (anketos) duomenų rinkimo būdas. Anketos parengtos išanalizavus įvairius mokymosi

kompetencijos klausimais, parašytus magistrinius darbus, disertacijas, mokslinę literatūrą,

38

įvairias anketas, programas, dokumentus. Respondentai buvo apklausiami iš anksto pateikus

jiems anketas, kurias jie savarankiškai pildė. Anketos pradžioje yra pateiktas paaiškinimas, kokiu

tikslu atliekamas tyrimas, pateikiama anketos užpildymo instrukcija. Anketa susideda iš 21

klausimo. Dauguma klausimų yra uždari ir į juos atsakydami respondentai gali rinktis vieną iš

pateiktų atsakymų. Taip pat buvo pateikti keli atviri klausimai, kurie leidžia respondentui pačiam

savarankiškai formuluoti atsakymą bei panaudota ranginė skalė, kurioje reikia nurodyti teiginius

nuo svarbiausio iki mažiau svarbaus. Anketos pabaigoje respondentai pateikia savo

charakteristikas.

Atsakymai surinkti ir susumuoti suvestinėse lentelėse, grafikuose. Atviri

(nestruktūrizuoti) atsakymai surinkti tokie kokius parašė respondentai. Gauti anketinės apklausos

rezultatai apdoroti taikant SPSS for Windows programinį paketą. Apdorojant anketinių apklausų

duomenis, buvo taikomi aprašomosios statistikos metodai.

39

2.2 Tiriamųjų charakteristika

Apklausoje dalyvavo Vilniaus, Panevėžio miesto vidurinių, gimnazijų mokinių bei

Vilniaus miesto studentai iš kolegijų ir universitetų. Respondentų grupės parinkimo būdas –

paprastas atsitiktinis. Tikslūs mokyklų pavadinimai neskelbiami dėl etinių sumetimų. Tyrimas

buvo atliktas 2012 metų vasario – balandžio mėnesiais. Tiriamieji mokiniai ir studentai buvo

supažindinti su tyrimo tikslu, eiga ir duomenų panaudojimo sfera. Duomenys tyrimui buvo

renkami, išdalijant anketas mokyklų, gimnazijų mokytojams bei kolegijų, universitetų

dėstytojams, kurie moko braižybos dalyko mokykloje ar dėsto inžinerinės grafikos pagrindus.

Įvertinant anketų grįžtamumo kvotas, iš viso buvo išdalinta 125 anketos, iš kurių sugrįžo 100.

Taigi bendras anketu grįžtamumas yra 80 procentų. Mokiniams išdalinta 60 anketų, iš kurių

sugrįžo – 50, grįžtamumas - 83,3 proc. Studentams išdalinta 65 anketos, iš kurių sugrįžo – 50,

grįžtamumas – 76,9 proc. Pagrindinės respondentų charakteristikos pateiktos lentelėse.

6 lentelė. Tyriamųjų lytis

Tyriamųjų lytis Absoliutus dažnis Procentinis dažnis

Vyras 49 49 %

Moteris 51 51 %

Bendrai 100 100 %

Gauti duomenys rodo, kad santykis tarp apklaustųjų moterų – 49 % ir vyrų – 51 % yra

beveik vienodas. Vadinasi bus galima palyginti tiek vyrų, tiek moterų duomenis, kurie nebus

priklausomi konkrečiai nuo lyties.

7 lentelė. Mokiniai pagal lytį

Tyriamųjų lytis Absoliutus dažnis Procentinis dažnis

Vyras 33 66,0 %

Moteris 17 34,0 %

Bendrai 50 100,0 %

40

8 lentelė. Studentai pagal lytį

Tyriamųjų lytis Absoliutus dažnis Procentinis dažnis

Vyras 16 32,0 %

Moteris 34 68,0 %

Bendrai 50 100,0 %

Tačiau atlikto tyrimo duomenis išskaidę juos į mokinių ir studentų atskirai, pastebime,

kad apklaustųjų vyrų ir moterų skaičius atvirkščiai proporcingas. Jei mokinių tarpe vyrai sudarė

66 %, o moterys – 34 %, tai apklaustųjų studentų sudarė daugiau moterų – 68 %, nei vyrų – 32

%. Galime teigti, kad mokykloje braižybos dalykas populiaresnis berniukų tarpe, o kolegijoje ir

universitete – merginų. Taip pat galime paminėti, kad merginų daugiau aukštojoje mokykloje dėl

to, kad buvo apklausta interjero dizaino specialybės pirmo kurso studentai.

9 lentelė. Tyriamųjų amžius

Tyriamųjų amžius Absoliutus dažnis Procentinis dažnis

17 m. 15 15,0 %

18 m. 24 24,0 %

19 m.

20 m.

21 m.

Bendrai

31

21

9

100

31,0 %

21,0 %

9,0 %

100,0 %

Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad daugiausia apklaustųjų yra 19 metų

respondentai – 31%, nes į šią amžiaus grupę patenka ir mokiniai, kurie baiginėja mokyklą, ir

studentai, kurie kątik pradėjo studijuoti. Panašus procentas yra 18 m. – 24 % ir 20 m. – 21 %

apklaustųjų skaičius. 17 metų sudaro 15 %, o taip yra todėl, kad tai mokiniai pirmus metus

pasirinkę braižybą 11 klasėje. Nemažą dalį sudaro 21 metų amžiaus respondentai – 9 %, kurie į

aukštąsias mokyklas stojo ne iš kart baigę mokyklą.

41

III. EMPIRINIS MOKINIŲ ASMENINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO

MOKANTIS BRAIŽYBOS PAGRINDIMAS

3.1 Mokinių apklausos rezultatai

3.1.1 Asmeninės kompetencijos komponentų ugdymas braižybos pamokose

Atnaujintose bendrosiose programose (2008) yra akcentuojamas mokinių bendrųjų

kompetencijų ugdymas, kaip vienas pagrindinių reikalavimų. Asmeninė kompetencija yra viena

iš bendrųjų kompetencijų sudedamųjų dalių, kurios pagalba mokinys gali pažinti ir gerbti save,

įvertinti savo jėgas ir priimti iššūkius, kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų, atsispirti neigiamai

įtakai, valdyti emocijas, laikytis duoto žodžio, sveikai ir saugiai gyventi (Pagrindinio ugdymo

pirmojo koncentro (5-8kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymo projektas, 2009-2010).

Atliekant tyrimą buvo aiškinamasi ar ugdomos asmeninės kompetencijos mokantis

braižybos ir ar mokiniai mokydamiesi braižybą yra išsiugdę savo asmeninę kompetenciją.

7 pav. Ar mokantis braižybos ugdosi asmeninė kompetencija

Iš pateikto paveikslo (7 paveikslas) matome, kad 80% mokinių teigia, kad mokantis

braižybos ugdosi jų asmeninė kompetencija. Mokinių nuomone yra įgyjama naujų žinių, įgūdžių

kurie bus reikalingi ateityje. Taip pat lavinamos asmeninės savybės tokios kaip erdvinis

mąstymas, kruopštumas, kantrybė, pasitikėjimas savimi, kurios yra asmeninės kompetencijos

42

komponentai. Likusieji 20% nežino ar yra ugdoma jų asmeninė kompetencija mokantis

braižybos. Pastebėta, kad respondentai, kurie nėra tikri dėl asmeninių kompetencijų ugdymosi

braižybos pamokose visiškai nepagrindė savo nuomonės.

8 pav. Mokinių nuomonė, kaip išugdyta jų asmeninė kompetencija

Asmeninė kompetencija tai žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys, kuris yra vystomas

bendrojo ugdymo mokykloje ir yra pagrindas tolimesniam mokymuisi bei asmeninei

savirealizacijai, įsijungimui į visuomenę, įsidarbinimui. Vadinasi mokiniai negali būti visiškai

išsiugdę asmeninės kompetencijos, nes braižybą mokosi pirmus arba tik antrus metus. Tyrimo

rezultatai patvirtina, kad 76% mokinių tik iš dallies išsiugdę savo asmeninę kompetenciją.

Mokiniai įvardija patirties stoką, žinių trūkumą, kantrybės ir kruopštumo savybių neturėjimą, kas

neleidžia būti išsiugdžius asmeninę kompetenciją. 16% teigia, kad jie jau yra išsiugdę savo

asmenines kompetencijas ir tik 8% sako kad jų asmeninė kompetencija nėra išugdyta. Pastebėta,

kad nuomonė apie iš dallies išugdyta asmeninę kompetenciją berniukų ir mergaičių tarpe

pasiskirsto vienodai, o tai leidžia manyti, kad asmeninių kompetencijų ugdymas vyksta tolygiai

ir visi turi nusistatę tikslų, kuriuos nori pasiekti.

43

8%

4%

66%

12%

6%

4%

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80

Procentai

Gerų santykiųsu mokytojuNežinau

MokytojopastangųMokinio norotobulėtiTechnologiniougdymoMokytojokompetencijos

9 pav. Mokinių nuomonė, kurie komponentai įtakoja asmeninių kompetencijų įgyjimą

Mokytojo pastangos, noras tobulėti, mokinio nuotaika, geri santykiai su mokytoju,

technologinis ugdymas, mokytojo kompetencija tai sąlygos, kurios lemia asmeninės

kompetencijos įgyjimą (9 pavekslas). Mokinio noras tobulėti, tai pagrindinė sąlyga nuo ko

priklauso asmeninės kompetencijos įgyjimas. Net 66 % mokinių mano, kad tai labiausiai įtakoja

asmeninės kompetencijos įgyjimą ir tik labai maža dalis mano, kad įtakos gali turėti mokytojo

pastangos – 12 % ir jo kompetencija – 8 %. Taip pat išskiriami santykiai su mokytoju ir

technologinis ugdymas, po 4 %, kaip galimi asmeninių kompetencijų įgyjimo prielaidų variantai.

Iš pateiktų atsakymo variantų mes galime suformuluoti teiginį, kad mokinio noras tobulėti lemia

asmeninės kompetencijos formavimąsi. Jei mokinys nenori ir nerodo jokių pastangų, tai jo

asmeninė kompetencija ir bus menkai išugdyta.

10 lentelė. Mokinių nuomone sunkiausiai ugdomi asmeninių kompetencijų komponentai

Asmeninių kompetencijų

komponentai

Atskirai

%

Bendrai

%

Asmeninės

savybės

Pasitikėjimas savimi 29,8

70,2 Asmeninė motyvacija 40,4

Gebėjimai

Problemų sprendimas 14,9

29,8 Asmeninių gebėjimų išplėtimas 14,9

44

Iš lentelės duomenų matyti, kad asmens savybės mokinių nuomone ugdomos

sunkiausiai, kurios sudaro net 70,2 %, o gebėjimai tik 29,8 %. Gebėjimai formuojasi žinių

pagrindu (Vidurinio ugdymo bendrosios programos, 2008). Vadinasi galime daryti prielaidą, kad

mokiniai turi daug teorinių žinių, kurios lengvai ir nesudėtingai formuoja tokius jų gebėjimus

kaip problemų sprendimas (14,9 %), asmeninių gebėjimų išplėtimas (14,9 %), kurie yra vieni iš

asmeninės kompetencijos sudedamųjų komponentų. Labai aukštas asmeninės motyvacijos

procentas – 40,4 % ir pasitikėjimo savimi – 29,8 % rodo, kad mokiniams ne tik jos trūksta, bet ir

stokoja pasitikėjimo savo jėgomis. Galime daryti išvadą, kad motivacijos stoka lemia ir visų kitų

komponentų sunkų ugdymą, kuri gali įtakoti tokias asmens savybes kaip kruopštumas,

kūrybiškumas, kantrybė, vaizduotė vystymąsi.

82

58

80

88

78

46

58

48

48

62

42

40

12

24

14

6

26

12

22

18

8

30

32

6

18

6

12

16

28

30

30

34

30

28

28

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Vaizduotė

Kūrybiškumas

Kantrybė

Kruopštumas

Grafinė kalba

Pasitikėjimas savimi

Asmeninė motivacija

Atsakomybė už priimtus sprendimus

Asmeninių gebėjimų įvertinimas

Siekti numatytų tikslų

Problemų sprendimas

Savęs reflektavimas

Procentai

Taip Ne Nežinau

10 pav. Braižybos pamokose mokinių formuojami asmeninės kompetencijos komponentai

Daugumos mokinių nuomone visi pateikti asmeninės kompetencijos komponentai

formuojasi, tačiau skirtingai įtakoja jų asmeninės kompetencijos ugdymą. Galime išskirti kelis

45

pagrindinius komponentus, vadovaujantis respondentų atsakymais (10 paveikslas). Didžioji dalis

mano kad vaizduotė (82 %), kantrybė (80 %), kruopštumas (88 %) yra labiausiai formuojantys

jų asmeninės kompetencijos komponentai. Numatytų tikslų siekimas (62 %), asmeninė

motivacija (58 %), pasirengimas mokytis (54 %) rodo, kad mokiniai iš dalies išsiugdę savo

asmeninę kompetenciją, nes daugiau nei puse yra įsitikinę, kad šie komponentai taip pat

formuojasi ir geba juos įvardinti. Tai liedžia patvirtina mokinių nuomonę, kad jie yra iš dalies

išsiugdę savo asmeninę kompetenciją. Svarbu paminėti, kad didžioji dalis mano, kad vienas iš

svarbiausių braižybos gebėjimų grafinė kalba (78 %) taip pat išugdytas.

Atlikus tyrimą, galime teigti, kad mokiniai mokykloje jau turi iš dallies išsiugdę savo

asmeninę kompetenciją, nes geba įvardinti komponentus, kuriuos jiems sekasi ugyti sunkiausiai

ir kuriuos yra išsiugde galutinai, kurių ne ir kuriuos reikia dar tobulinti. Taip pat pažįsta save, nes

vienareikšmiškai teigia, kad kol kas jų kompetencija yra tik iš dalies išugdyta. Vadinasi jie geba

įvertinti savo jėgas ir kryptingai siekti tikslų.

3.1.2 Mokymosi proceso ypatumai braižybos pamokose

Ugdymo proceso sėkmę lemia teigiama mokymosi motyvacija, teigiama nuostata

mokomųjų dalykų atžvilgiu. Labai svarbu, kad mokomasis dalykas būtų ne tik reikalingas, bet ir

įdomus, skatintų domėtis juo, mokiniai turėtų asmeninę motivaciją mokymuisi. Atliekant

apklausą, buvo tiriama, koks mokinių požiūris į braižybos mokomąjį dalyką.

11 pav. Mokinių nuomonė, ar jiems patinka braižyba

46

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mokiniams braižyba patinka (78 %). Skirtumas tarp ne

(10 %) ir nežinau (12 %) labia nedidelis. Vadinasi galime teigti, kad mokiniai renkasi braižybą

ne vien tik dėl to, kad ji bus reikalinga studijuojant, bet ir dėl to, kad patinka šis dalykas. Mažas

neapsisprendusiųjų skaičius tik patvirtina, kad šie mokiniai dar neapsisprendė ar jiems tai įdomu

ar ne.

12 pav. Mokinių nuomonė apie papildomos literatūros studijavimą ruošiantis braižybos

pamokoms

Norint sėkmingai mokytis, būti išprususiu ir gerai išmanyti dalyką, nuolatos reikia

studijuoti papildomą literaturą, domėtis ja. Gyvename naujausių technologijų amžiuje, kur viskas

taip greitai keičiasi ir tobulėja, todėl privalome neatsilikti. Apklausos duomenys rodo, kad

mokiniai nelinkę studijuoti papildomos literatūros (74 %) mokydamiesi braižybos. Galime daryti

prielaidą, kad pasirenkamasis dalykas nera toks svarbus, kad reikėtų juo domėtis papildomai,

nežiūrint į tai, kad standartai nuolatos kinta ir yra atnaujinami. Iš tyrimo duomenu matyti, kad ne

visiems pakanka žinių gaunamų pamokų metu, nes tik 2 % apklaustųjų nurodė, kad studijuoja ir

domisi papildomą literatūrą, o likę 24 % teigia, kad tik kartais studijuoja.

47

13 pav. Mokinių nuomonė ar jiems pakanka įgytų žinių atlikti praktinius darbus

Apklausus mokinius paaiškėjo, kad mokiniams (64 %) pakanka pamokų metu įgytų

žinių atlikti praktiniams darbams. Šis faktas tik patvirtina ir įrodo, kadėl mokiniai nestudijuoja

papildomos literatūros. 22 % mokinių nurodė, kas jiems nepakanka gautų žinių braižybos

pamokų metu ir 14 % mokinių nėra visiškai apsisprendę.

14 pav. Mokinių įsivertinimas gebėjimui atlikti braižybos praktines užduotis

48

Paprašius mokinius įsivertinti, paaiškėjo, kad mokinių gebėjimai atlikti praktinias

užduotis yra geri. Visi apklaustieji įsivertino teigiamai. Silpnai, pakankamai patenkinamai arba

patenkinimai įsivertino nedidelė dalis mokinių (14 paveikslas). Didžioji dalis (38 %) savo

gebėjimus įsivertino aštuonetu. Tokį pat procentą bendrai, sudaro mokiniai, kurie save įsivertino

devyniais (20 %) ir septyniais (18 %). Ir tik 8 procentai savo gebėjimus įsivertino puikiai.

Mokinių įsivertinimai leidžia daryti prielaidą, kad mokiniams braižyba patinka ir jie šį dalyką

supranta ir išmano gerai.

15 pav. Laikas skiriamas braižybos namų darbams

Taip pat buvo tiriama kiek laiko mokiniai skiria savo praktinių darbų atlikimui. Norint

atlikti tinkamai užduotis reikia skirti ir atitinkamai laiko. Didelė dalis mokinių (32 %) teigia, kad

namų darbams sugaišta apie 15 minučių. 38 % nurodė, kad namų darbams užtenka 1 valandos. 1-

2 valandas ir 2-3 valandas atitinkamai skiria 18 % ir 4 % apklaustųjų ir 8 % darydami namų

darbus užtrunka daugiau nei 3 valandas. Jei namų darbams skiriama pakankamai laiko, vadinasi

atliekamo darbo kokybė yra aukšta ir jis gali būti vertinamas geru pažymiu. Galima teigti, kad

skiriamas laikas namų darbas, turi tiesioginį poveikį savo paties įsivertinimui ar gaunamam

pažymiui.

49

3.1.3 Braižybos pamokos kaip bendrųjų kompetencijų ugdymo pagrindas

Vienas iš pagrindinių atnaujintų bendrųjų ugdymo programų (2008) ugdymo turinio

atnaujinimo krypčių yra dėmesys bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų

ugdymui, ypač pabrėžiant mokymąsi mokytis. Visos kompetencijos yra susijusios tarpusavyje,

kurios būtinos sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visa gyvenimą. Braižybos

mokymasis ne tik padeda ugdyti asmenines kompetencija, bet yra ir pagrindas kitų kompetencijų

ugdymuisi.

6

2

20

66

62

82

40

16

10

14

50

12

10

52

30

32

14

38

52

54

38

44

88

88

28

4

6

4

22

32

36

48

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Internete

Bibliotekoje

Spaudoje

Klausia draugų ar šeimos tarpe

Klausia mokytojo

Veikia savarankiškai

Naudojasi įgytomis žiniomis per pamokas

Naudojasi vadovėlių informacija

Įvertina užduoties atlikimo laiką

Planuoja laiką užduočiai atlikti

Paskirsto užduoties atlikimą į etapus

Dažnai Kartais Niekada

16 pav. Mokinių nuomonė apie jų naudojamą informaciją

Atliekant tyrimą buvo aiškinamasi kaip braižyba padeda ne tik ugdyti asmenines

kompetencijas, bet kartu ir padeda ugdyti ir kitas kompetencijas. Aiškintasi, kur mokiniai ieško

dažniausiai informacijos jiems rūpimais braižybos klausimais. Iš pateiktų duomenų 16 paveiksle

matyti, kad mokiniai informacijos kartais ieško internete, bibliotekoje, klausia draugų ar savo

50

šeimos narių. Dažniausiai jie naudojasi vadovėlių informacija, pamokų metu įgytomis žiniomis

ar klausia mokytojo bei veikia savarankiškai. Įvertinti, planuoti ir suskirstyti užduoties atlikimą į

etapus mokiniai linkę daryti taip pat tik kartais arba to visiškai atsisako. Informacijos ieškojimas,

laiko planavimas rodo kaip mokiniai geba pažinti, įvertinti ir kryptingai siekti savo tikslų. Kartu

tai padeda ugdyti ir komunikavimo kompetenciją, kurios vieni iš pagrindinių komponentų yra

atsakingas informacijos priemonių pasirinkimas ir jos įvertinimas. Vadybinei veiklai svarbus

planavimas, informacijos valdymas, komunikavimas yra asmeninės kompetencijos gebėjimai,

kurie kartu įtakoja ir kitų bendrųjų kompetencijų ugdymą.

80%

86%

2%

10%

4%

18%

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Vaizduotė Grafinė kalba

Pro

cen

tai Taip

Ne

Nežinau

17 pav. Mokinių nuomonė ar ugdoma braižybos pamokose vaizduotė, grafinė kalba

Apklausus mokinius, dauguma jų nurodė, kad braižyba padeda ugdyti vaizduotę (86 %)

ir grafinę kalbą (80 %). Asmeninė kompetencija – tai žinių, gebėjimų, igūdžių, nuostatų sistema.

Vadinasi, braižyba padeda ugdyti ne tik pagrindinius gebėjimus ir asmenines savybes

užtikrinančias šio dalyko supratimą, bet kartu tai yra ir asmeninės kompetencijos ugdymą

įtakojantys elementai, kurie siejasi ir su kitais bendrųjų kompetencijų elementai

51

3.2 Studentų apklausos rezultatai

3.2.1 Asmeninės kompetencijos komponentų ugdymas braižybos paskaitose

Pradėjus ugdyti asmeninę kompetenciją mokykloje, jos įtvirtinimas ir tobulinimas

tęsiamas aukštojoje mokykloje. Tyrimo metu buvo siekama išsiaiškinti, kaip studentai vertina

asmeninės kompetencijos ugdymąs paskaitose.

78% 80%

6%

16% 20%

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Studentai Mokiniai

Pro

cen

taii

Taip Ne Nežinau

18 pav. Studentų ir mokinių nuomonė ar ugdosi mokantis braižybos asmeninė

kompetencija

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad didžioji dalis studentų (78 %) mano, kad braižybos

paskaitose yra ugdoma asmeninė kompetencija. 16 % apklaustųjų nežino ar ugdoma asmeninė

kompetencija braižybos paskaitose. Studentų ir mokinių nuomonės sutampa, nes pasisakiusiųjų

skaičius praktiškai vienodas. Galime daryti prielaidą, kad aukštojoje mokykloje toliau tęsiamas

asmeninės kompetencijos ugdymas siekiant ją įtvirtinti ir išplėtoti iki galo. Skirtingai nei

mokiniai, 6 % apklaustų studentų mano, kad braižybos paskaitose nesiformuoja jų asmeninė

kompetencija.

52

54%

6%

40%

16%

8%

76%

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Procentai

Studentai

Mokiniai

Iš dalies

Ne

Taip

19 pav. Studentų ir mokinių nuomonė apie išugdytą jų asmeninę kompetenciją

Apklausos rezultatai rodo, kad studentų skaičius (54 %), kurie išsiugdę asmeninę

kompetencija ženkliai padidėjęs nei apklaustų mokinių (15%). Tai patvirtina, kad mokykloje

pradėta ugdyti kompetencija, aukštojoje mokykloje yra pilnai susiformavusi, o studijuojant toliau

ugdoma, tobulinama siekiant ją įtvirtinti. Studentų kaičius (6 %), kurie mano, kad jų asmeninė

kompetencija vis dar nėra išugdyta yra panašus į mokykloje besimokančių mokinių skaičių (8 %)

ir sumažėjęs tik 2 procentais.

8%2% 6%

64%

20%

4% 6%

12%

66%

4%8%

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Studentai Mokiniai

Pro

cen

tai

Geri santykiai su dėstytoju, mokytoju Nežino

Dėstytojo, mokytojo pastangos Studento, mokinio noras tobulėti

Technologinio ugdymo Dėstytojo, mokytojo kompetencijos

20 pav. Studentų ir mokinių nuomonė nuo ko priklauso asmeninės kompetencijos įgyjimas

53

Apklausus studentus paaiškėjo, kad labiausiai asmeninės kompetencijos įgyjimas

priklauso nuo pačio studento noro. Pastebėta, kad studentų (64 %) ir mokinių (66 %) nuomonė

šiuo klausimu sutampa. Galime tvirtai sakyti, kad tik nuo pačio individo noro priklauso jo tikslų

siekiamybė. Jei žmogus norės įgyti žinių, plėtoti asmenines savybes, gebėjimus ir vertybes, kartu

vystysis ir jo kompetencija. Taip pat pastebėta, kad studentai išskiria tokius komponentus kaip

dėstytojo pastangos (6 %), geri santykiai su dėstytoju (8 %), kurie tiesioginio poveikio

asmeninės kompetencijos formavimuisi negali turėti nebent tik pastumėti jos siekimo link.

Skirtingai nei mokiniai (4 %), studentai išskyrė dar vieną komponentą - technologinį ugdymą

(20 %), kuris jų manymu yra pakankamai svarbus ugdant asmeninę kompetenciją ir įtakoja jos

formavimąsi.

11 lentelė. Studentų ir mokinių nuomone sunkiausiai ugdomi asmeninių kompetencijų

komponentai

Asmeninių kompetencijų

komponentai

Studentai Mokiniai

Atskirai

%

Bendrai

%

Atskirai

%

Bendrai

%

Asmeninės

savybės

Pasitikėjimas savimi 24,2

41,9

29,8

70,2 Asmeninė motyvacija 17,7 40,4

Gebėjimai

Problemų sprendimas 38,7

58,1

14,9

29,8

Asmeninių gebėjimų

išplėtimas

19,4 14,9

Studentų nuomone visi komponentai formuojantys asmeninę kompetenciją sunkiai

ugdosi. Remiantis apklausos duomenimis galima išskirti problemų sprendimą (38,7 %) kaip

sunkiausiai ugdomą komponentą. Santykis tarp asmeninių savybių ir gebėjimų pasiskirsto

tolygiai. Tačiau sulyginus gautus duomenis su mokinių, matyti, kad mokiniams gebėjimus (29,8

%) sekasi lengviau ugdyti nei studentams (58,1 %). Tokį didelį skirtumą gali lemti aukštesnis

mokymosi lygis, prie kurio studentai nėra pratę ir neturi kol kas įgyję reikiamų žinių, kas

nulemia prastą ir sudėtingą jų ugdymą.

54

80

66

94

96

88

46

68

72

66

78

62

38

8

18

2

18

14

20

6

2

12

26

12

16

6

4

10

36

18

8

28

20

26

36

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Vaizduotė

Kūrybiškumas

Kantrybė

Kruopštumas

Grafinė kalba

Pasitikėjimas savimi

Asmeninė motivacija

Atsakomybė už priimtus sprendimus

Asmeninių gebėjimų įvertinimas

Siekti numatytų tikslų

Problemų sprendimas

Savęs reflektavimas

Procentai

Taip Ne Nežinau

21 pav. Braižybos paskaitose studentų formuojami asmeninės kompetencijos komponentai

Atlikti tyrimo duomenys rodo, kad tik savęs reflektavimas (38 %) yra labiausiai

nesiformuojantis veiksnys. Studentai labiausiai iš susiformavusių elementų išskyrė asmenines

savybes, kruopštumą (96 %), kantrybę (94 %), vaizduotę (80 %). Aukštas asmeninės

motyvacijos (68 %) ir numatytų tikslų siekimo (78 %) skaičius sako, kad studentams užtenka

motyvacijos, kad galėtų kryptingai ugdyti kitus asmeninės kompetencijos komponentus ir

kryptingai siekti jų užsibrėžtų tikslų. Asmeninių gebėjimų išplėtimą (66 %) sąlygoja noras

tobulėti, žinoti daugiau. Šis išsivystęs asmeninės kompetencijos komponentas sąlygoja kito

komponento, grafinės kalbos(88 %), vystymąsi. Vadinasi galime teigti, kad formuojantis

vieniems asmeninės kompetencijos elementams kartu atsiranda prielaidos ir kitų komponentų

formavimuisi.

55

3.2.2 Mokymosi proceso ypatumai braižybos paskaitose

70%

18%12%

78%

10% 12%0

10

20

30

40

50

60

70

80

Pro

cen

tai

Studentai Mokiniai

Taip

Ne

Nežinau

22 pav. Studentų nuomonė, ar jiems patinka braižyba

Tirtas ne tik mokinių, bet ir studentų požiūris į mokomąji braižybos dalyką. Apklausos

rezultatai rodo, kad braižybos dalyko patikimas beveik nesiskiria. Pastebėta, kad braižybos

dalyko patikimo sumažėjimą aukštojoje mokykloje įtakoja atsiradęs didesnis skaičius (18 %)

studentų, kuriems braižyba nebepatinka, skirtingai nei mokykloje (10 %). Galime teigti, kad

pasikeitusi aplinka, padidėję reikalavimai, individualus mokymasis įtakoja braižybos dalyko

patikimą, kuris po mokyklos pasidaro ne be toks patrauklus.

74%

24%

2%

64%

22%

14%0

10

20

30

40

50

60

70

80

Pro

cen

tai

Studentai Mokiniai

Taip

Ne

Kartais

23 pav. Studentų, mokinių nuomonė ar jiems pakanka įgytų žinių atlikti praktinius darbus

56

26%

28%

46%

2%

74%

24%

0

10

20

30

40

50

60

70

80P

roce

nta

i

Studentai Mokiniai

Taip

Ne

Kartais

24 pav. Studentų, mokinių nuomonė apie papildomos literatūros studijavimą ruošiantis

braižybos paskaitoms, pamokoms

Atliktas tyrimas rodo (24 paveikslas), kad studentams (74 %) pakanka paskaitų metu

įgytų žinių, o likusieji teigia, kad nepakanka (24 %) arba kartais (2 %). Mokinių nuomonė galima

sakyti beveik sutampa su studentų, skirtumas tas, kad mokinių daugiau manė, kad jiems tik

kartais užtenka gautos informacijos. Remiantis 24 paveikslo duomenimis galime patvirtinti, kad

studijuojančių papildomą literatūrą studentų skaičius (26 %) atitinka kuriems trūksta žinių atlikti

praktinius darbus (24 %). Skirtingai nei mokiniai, studentai yra linkę kur kas dažniai studijuoti ir

domėtis papildoma literatūra, nežiūrint į tai, kad jiems ir pakanka žinių įgytų paskaitu metu.

Domėjimasis papildoma literatūra yra asmeninės kompetencijos požymis. Šis požymis tik

patvirtina, kad studentų didesnis literatūros domėjimasis nulemia asmeninės kompetencijos

aukštesnį susiformavimo ir įgyjimo lygį nei mokykloje besimokančių mokinių, kurie mažai arba

beveik nestudijuoja papildomos literatūros.

57

34%

32%

16%

4%4%

8%

2% 4

5

6

7

8

9

10

25 pav. Studentų įsivertinimas gebėjimui atlikti braižybos praktines užduotis

Apklausus studentus paaiškėjo, kad jie taip pat aukštai vertina savo žinių lygį.

Pastebėta, kad studentų rezultatai geresni nei mokinių, tačiau neženkliai. Reikia paminėti, kad

studentų įsivertinusiu ketvertu, penketu ar šešetu (25 paveikslas) procentas nedidelis ir jis

mažesnis nei mokinių tarpe. Vadinasi studentų įsivertinusių aukštais balais iš kurių 34%

įsivertino 9, 32 % - 8 yra daugiau nei mokinių.

32%

10%

38%

18% 18%20%

4%

52%

8%

0

10

20

30

40

50

60

Pro

cen

tai

iki 15 min. 1 val. 1-2 val. 2-3 val. daugiau nei

3 val.

Studentai Mokiniai

26 pav. Laikas skiriamas braižybos namų darbams

58

Kitas svarbus faktas, kodėl studentų rezultatai yra aukštesni nei mokinių – tai laikas

praleistas darant namų darbus. Palyginus apklausos duomenis matyti, kad didelė dalis studentų,

net 52 %, namų darbams skiria daugiau nei tris valandas. Tai reiškia, kad praleistas laikas

atliekant praktinias užduotis įtakoja įsivertinimą. Taip pat pastebėta, kad priešingai nei mokiniai

(32 %) studentų tarpe nėra, kurie skirtų namų darbams tik 15 minučių. Vadinasi svarbu ne tik

domėtis papildoma litertūrą, mokėti ją susirasti, bet ir skirti pakankamai daug laiko užduočių

atlikimui, kad būtų galima pasiekti ne tik gerų rezultatų, bet ir ugdyti asmeninę kompetenciją.

Gebėjimas savarankiškai atlikti ilgalaikes užduotis yra asmeninės kompetencijos raiška. Galime

teigti, kad tiek mokinių, tiek studentų asmeninės kompetencijos ugdymo kokybė priklauso nuo

gebėjimo savarankiškai dirbti, pasitikėjimo savo jėgomis bei asmeninės motyvacijos.

3.2.3 Studentų asmeninės kompetencijos formavimosi vadybiniai aspektai

Vadyba – procesas, skirtas norimam ir nustatytam tikslui pasiekti. Pagrindinės vadybos

funkcijos yra planavimas, organizavimas, vadovavimas, koordinavimas, kontrolė. Norint atlikti

tinkamai praktines braižybos užduotis reikia mokėti naudotis ir valdyti turimą ir esamą

informaciją. Atliekant tyrimą buvo norima išsiaiškinti kaip studentai moka ir geba valdyti

informaciją.

59

8

16

2

48

72

68

88

46

30

32

34

64

52

6

36

28

32

12

42

54

48

40

28

32

92

16

12

16

20

26

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Internete

Bibliotekoje

Spaudoje

Klausia draugų ar šeimos tarpe

Klausia mokytojo

Veikia savarankiškai

Naudojasi įgytomis žiniomis per pamokas

Naudojasi vadovėlių informacija

Įvertina užduoties atlikimo laiką

Planuoja laiką užduočiai atlikti

Paskirsto užduoties atlikimą į etapus

Dažnai Kartais Niekada

27 pav. Braižybos užduočių atlikimo vadybiai aspektai

Atlikta apklausa rodo, kad studentai žino įvairius informacijos šaltinius, kuriuos galima

produktyviai išnaudoti (27 paveikslas). Studentų žinojimas ir mokėjimas naudotis informacija

rodo, kad geba organizuoti ir koordinuoti savo veiklą, o tai yra viena iš vadybos funkcijų. Kita

funkcija, kuri leidžia daryti prielaidą, kad studentai geba planuoti, rodo ne tik, kad kartais, bet

dažnai studentai planuoja savo užduoties atlikimo laiką, skirsto jos atlikimą į etapus. Tai labai

svarbi funkcija norint pasiekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat kita studentams būdinga vadybos

funkcija duomenų, informacijos rinkimas. Didelis skaičius apklaustųjų nurodė, kad jiems

pakanka informacijos vadovėliuose ir žinių įgytų paskaitų metu. Vadinas studentai geba kaupti

gaunamą informaciją. Taip pat svarbu paminėti, kad studentai geba koordinuoti savo veiklą

atlikdami praktines užduotis. Žino kur galima susirasti informaciją, jei nepakanka turimų žinių,

nebijo veikti savarankiškai, o esant reikalui klausia dėstytojų, draugų ar savo šeimos rate. Galime

teigti, kad ugdant asmeninę kompetenciją kartu išryškėja ir vadybiniai gebėjimai.

60

80%86%

80%

86%

10%

2%2%

10%

4%

18%

4% 18%

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Vaizduotė Grafinė kalba Vaizuotė Grafinė kalba

Studentai Mokiniai

Pro

cen

tai Taip

Ne

Nežinau

28 pav. Studentų, mokinių nuomonė ar ugdoma braižybos pamokose vaizduotė, grafinė

kalba

Atlikti tyrimo duomenys rodo vieningą studentų ir mokinių požiūrį į vaizduotės ir

grafinės kalbos ugdymą. Tiek studentai, tiek mokiniai sutinka, kad braižyba padeda ugdyti

vaizduotę bei grafinę kalbą (28 paveikslas). Gebėjimas išreikšti savo požiūrį yra asmeninės

kompetencijos požymis. Tiek studentai, tiek mokiniai teigdami, kad erdvinio suvokimo,

kūrybiškumo, projektavimo, modeliavimo užduotys lavina jų vaizduotę supranta, kad braižyba

geriausias dalykas tam tikslui pasiekti.

61

IŠVADOS

1. Teorinė literatūros šaltinių analizė parodė, kad:

kompetencijos samprata edukologų mokslininkų aibrėžiama skirtingai. Kompetencijos

sąvoka šiame sparčiai besivystančiame naujų technologijų pasaulyje vis dažniau

vartojama ir nėra lengva apibrėžti bendro šios sąvokos apibrėžimo. Kompetencijos svarba

ir nauda negali būti apčiuopiama ir išmatuojama jei ji nėra naudojama.

Asmeninę kompetenciją sudaro žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys kurių visiems

žmonėms reikia asmeninei savirealizacijai ir vystymuisi, įsijungimui į visuomenę ir

įsidarbinimui. Asmeninė kompetencija – bendroji kompetencija, lemianti žmogaus

veiklą. Ji atsiskleidžia savęs pažinimu, pasitikėjimu savo jėgomis, motyvacija, asmeninių

gebėjimų plėtote.

Asmeninės kompetencijos turinys atitinka europiniuose šaltiniuose apibrėžtą

„vadovavimo sau“ („self – manager“) arba „savivadybos“ kompetenciją. Ši samprata

išryškina vadybinį asmeninės kompetencijos pobūdį ir jos ugdymo vadybinius aspektus.

Asmeninės kompetencijos turinyje išryškinamos šios dimensijos: bendražmogiškų

vertybių pažinimas ir vadovavimasis jomis, savęs pažinimas, adekvatus savo jėgų ir

laimėjimų įsivertinimas, tinkamų strategijų pasirinkimas tikslams pasiekti, savigarba,

pasitikėjimas savimi siekiant numatytų tikslų, atsakinga veikla ir elgesio principų

laikymasis.

2. Technologinis ugdymas – tai procesas, kuriame integruojama kūryba, kūrybinės idėjos bei jų

praktinis realizavimas. Braižyba – technologinio ugdymo dalis, mokslas apie daiktų, procesų

grafinio vaizdavimo plokštumoje taisykles, būdus bei priemones. Braižyba – tai grafinė kalba,

kuri lygiaverčiai egzistuoja šalia žodinės, muzikinės, plastinės, meninės kalbos bei kitų

išraiškos formų.

Grafinė kalba lygiai taip pat svarbi, kaip mūsų gimtoji kalba ar bet kuri kita užsienio kalba.

Mokantis braižybos formuojasi mokinių asmeninė kompetencija, lavinamos ir vystomos

kūrybinės, psichinės galios.

62

3. Empirinis tyrimas atskleidė, kad braižybos besimokantys mokiniai:

teigiamai vertina šį mokomąjį dalyką ir suvokia jo vaidmenį asmeniniam tobulėjimui,

asmeninės kompetencijos formavimuisi. Beveik keturi penktadaliai apklaustų mokinių

mano, kad braižybos mokymasis lavina erdvinį mąstymą, ugdo kruopštumą, kantrybę,

pasitikėjimą savimi. Tačiau du trečdaliai tyrime dalyvavusių mokinių nurodo, kad

asmeninės kompetencijos formavimuisi didžiausią įtaką turi mokinio vidinė motyvacija.

ugdymo procese sunkiau formuojasi asmeninės savybės: pasitikėjimas savimi, teigiama

mokymosi motyvacija, kruopštumas, pareigingumas ir kitos. Braižybos mokymasis ugdo

kruopštumą (88%), kantrybę (80%), vaizduotę (82%).

mokiniai įžvelgia vadybinius braižybos mokymosi aspektus. Jų manymu, braižybos

mokymasis ugdo gebėjimą siekti numatytų tikslų (62%), atsakomybę už priimtus

sprendimus (48%), ugdo pasitikėjimą savimi (46%).

4. Empirinis studentų, kurie mokosi braižybos, nuostatų braižybos dalyko atžvilgiu tyrimas

parodė, kad jie:

palankiai vertina šį dalyką, sutinka, kad braižybos paskaitos suteikia unikalią galimybę

ugdyti asmenines savybes, tobulinti asmeninę kompetenciją. Studentų manymu, esminis

veiksnys, skatinantis asmeninės kompetencijos formavimąsi, yra vidinė motyvacija, o

braižybos mokymasis yra tik kontekstas asmeninės kompetencijos tobulinimui.

Studentai, vertindami braižybos mokymosi vaidmenį asmeninės kompetencijos

formavimuisi, palankiau nei mokiniai vertino braižybos vaidmenį asmeninių savybių

formavimuisi: kruopštumui ( 96%); kantrybei (94%).

geriau nei mokiniai vertina braižybos mokymosi vaidmenį asmeninių gebėjimų, susijusių

su vadyba, formavimuisi. Beveik du trečdaliai šios tikslinės grupės respondentų nurodė,

kad braižybos mokymasis skatina siekti užsibrėžtų tikslų, prisiimti atsakomybę už

sprendimus, spręsti problemas.

63

REKOMENDACIJOS

Švietimo politikams

1. Įtraukti braižybos mokomąjį dalyką į bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo planus, nes jis

sudaro prielaidas ugdytis asmeninę kompetenciją, aktyvuoja vadybinius jo komponentus:

pasitikėjimą savimi, atsakomybės už priimtus sprendimus prisiėmimą.

2. Inicijuoti projektus, orientuotus į mokymo priemonių, skirtų braižybos mokymuisi

rengimą (vadovėliai, mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai).

Mokyklų vadovams

1. Tobulinti ugdymo planų rengimą, įtraukti braižybos mokymą į neformalųjį, ar į formalųjį

ugdymą.

2. Siekiant geriau ugdyti mokinių asmeninę kompetenciją, gerinti metodinę veiklą ir jos

vadybą mokykloje.

3. Kurti palankią, motyvuojančią mokinius aplinką, kuri padėtų siekti asmeninės

kompetencijos.

4. Nuolat tobulinti mokytojo ne tik profesines, bendrąsias, vadybines kompetencijas, bet ir

ugdymo kokybės vadybą mokykloje.

Mokytojų rengėjams

1. Rengti kompleksines (dviejų specialybių) braižybos mokytojų rengimo studijų

programas, derinti braižybos ir matematikos, braižybos ir fizikos, braižybos ir meninio

ugdymo dalykus.

Mokytojams

1. Siekiant kokybiškos asmeninės kompetencijos ugdymo metodikos, mokytojams aktyviai

dalyvauti seminaruose, kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

2. Ugdyti mokinių asmeninę kompetenciją braižybos, technologijų pamokose siejant ją su

ateities gyvenimo tikslais.

3. Tobulinti mokinių asmeninės kompetencijos gebėjimus, jų taikymą praktikoje,

atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualius gebėjimus ir mokimosi stilių.

64

LITERATŪRA

1. Anužienė B. (2005). Kompetencija kaip profesinės didaktikos sąvoka. Tiltai t.28, p. 19-

30;

2. Barnet R. C. (1999). New work – life model for the 21t. The annols of the american

academy. March;

3. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo

strategija 2006-2012;

4. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. XI-XII klasės (2002). Patvirtinta

švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. Įsakymu Nr. ISAK-1465;

5. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis

ugdymas (2003). Vilnius;

6. Bitinas B. (2000). Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija;

7. Bolonijos konvencija. (1999). Joint declaration of the Europeans Ministers of Education

Convened in Bologna. Prieiga per interneta: http://europa.eu.int/comm/education/

policies/ educ/bologna/bologn.pdf

8. Boyatzis R. E. (2002). Core Competencies in Coaching Others. Case Western rezerve

University;

9. Burneckienė I., Saladžinskas S. (1995). Braižyba. Leidybos centras;

10. Burneckienė I. (2004). Techninės braižybos didaktika. Šiauliai;

11. Burneckienė I. (2006). Braižyba: vadovėlis XI-XII klasei. Kaunas: Šviesa;

12. Butkienė G., Kepalaitė A. (1996) Mokymasis ir asmenybės brendimas: pedagoginės

psichologijos įvadas studentams, mokytojams, tevams. Vilnius: Margi raštai;

13. Chmiel N. (2008). Darbo ir organizacinė psichologija. Vilnius;

14. Chreptavičienė V. (1998). Dalykinė kompetencija ir jos ugdymas gairės universitetinėse

studijos. Socialiniai mokslai, Nr. 2 (19). Kaunas: Technologija;

15. Colman A. M. (2003). A dictionary of psichology. Oxford, New York: Oxford University

Press;

16. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (2000). / red. Keinys S. Vilnius: Mokslo ir

endiklopedijų leidybos institutas;

17. De Vries M. J. (1994). Technology education in Western Europe. [žiūrėta 2012-05-06].

Prieiga per internet: http://www.technopedie.com/enseigner/enseigner_techno_vries.pdf;

65

18. Dienoraštis psichotronika. [žiūrėta 2012-05-18]. Prieiga per internetą:

http://psichotronika.blogspot.com/2009_12_01_archive.html.;

19. Galkauskas J. K. (2000). darbų ir buities kultūros didaktikos pagrindai. Vilnius: Šviesa;

20. Grendstad N. M. (1996). Mokytis - tai atrasti. Vilnius: Margi raštai;

21. Jacikevičius A. (1994). Siela. Mokslas. Gyvensena. Vilnius;

22. Jakavičius V. (1998). Žmogaus ugdymas: įvadas į edukologijos studijas. Klaipėda:

Klaipėdos universiteto leidykla;

23. Jovaiša L. (1993). Pedagogikos terminai. Kaunas;

24. Jovaiša L., Shaw S. (1998). Žvilgsnis į bendrųjų gebėjimų ugdyma Rytų ir Centrinėje

Europoje (partnerių šalyse). Profesinis rengimas, Nr.1;

25. Jovaiša L. (2001). Edukologijos pradmenys. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla;

26. Jovaiša T. (2007). Apie profesinio mokymo kompetenciją ir kvalifikaciją. Prieiga per

internetą: http://www.darborinka.lt/files/profmokymokomp.pdf;

27. Jucevičienė P., Lepaitė D. (2000). Kompetencijos sampratos erdvė. Socialiniai mokslai,

Nr. 1 (22), p. 44-50;

28. Jurašaitė E. (2004). Ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos:

struktūra, modelių realizavimas, įvertinimas. // Daktaro disertacija. Vilnius;

29. Kompetencijų ugdymas (2010). Projektas: Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5-8 kl.)

mokinių esminių kompetencijų ugdymas. Metodinė medžiaga. Vilnius.

30. Kvebeko švietimo sistema (2001). Quebec Education Program, Secondary Cycle Two;

31. Lapė J., Navikas G. (2003). Psichologijos įvadas: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės

universiteto leidybos centras;

32. Laužackas R. (1997). Profesinio ugdymo turinio reforma: didaktiniai bruožai. Kaunas;

33. Laužackas R., Teresevičienė M., Stasiūnaitienė E. (2005. Kompetencijų vertinimas

neformaliajame ir savaiminiame mokymesi. Monografija. Kaunas: VDU leidykla;

34. Laužackas R., Gedvilienė G., Tutlys V., Juozaitienė D. (2008). Mokytojo kvalifikacijos

tobulinimo poreikiai. Kaunas: Technologija;

35. Laužackas R. (1999). Sistemos - teorinės profesinio rengimo kaitos dimensijos. Kaunas:

VDU leidykla;

36. Linkaitytė G. M., Širvaitytė V. (2000). Nuolatinio mokymosi gebėjimai ir juos

veikiančios sąlygos. Suaugusiuju švietimas dabarčiai ir ateičiai: straipsniu rinkinys/- red.

V. Dienys, T. Jovaiša, G. Linkaitytė, M. Teresevičienė, R. Vilimienė. Kaunas;

66

37. Lepaitė D. (2001). Kompetenciją pletojančių studijų programų lygio nustatymo

metodologija: monografija. Kaunas;

38. Lietuvos Respublikos švietimo istatymas (2003). [žiurėta 2010-01-15]. Prieiga internete:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=302313;

39. Martinkus B., Neverauskas B., Sakalas A. (2003). Vadyba: Specialistų rengimo

kiekybinis ir kokybinis aspektas. Kaunas: Technologija;

40. Mikėnas V. (1978). Darbinis mokymas - pedagoginė problema. Vilnius: Lietuvos TSR

Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba;

41. Pacevičiūtė A. (2000). Darbų ir buoties kultūros pokyčiai ir kai kurios aktualios

problemos. Tarptautinė konferencija. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, p 39-44;

42. Pacevičiūtė A., Augustinavičius V., Narvilas M. (2009) Konstrukcinės medžiagos ir

elektronika: technologijos V-VI klasei. Mokytojo knyga. Kaunas: Šviesa;

43. Pagrindinio Ugdymo Bendrosios programos. (2008). Bendrųjų kompetencijų ir

įgyvendinimo įgūdžių ugdymas. Vilnius: Lodvila;

44. Petkevičiūtė N., Kaminskytė E. (2003) Vadybinė kompetencija: teorija ir praktika;

45. Poole M., Warner M. (2000) The IEBM Handbook of Human Resource Management.

London: Thomson learning;

46. Psichologijos žodynas (1993). / red. Augis R. ir kiti. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų

leidykla;

47. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2009). Vilnius: Švietimo

aprūpinimo centras;

48. Projektas „Besimokančios mokyklos“. (2010). [žiūrėta 2012-05-12]. Prieiga per

internetą: http://www.bmt.smm.lt/wp-content/uploads/2010/02/10-05-20-Kompetenciju-

ugdymas%E2 %80%93-mokymosi-iprasminimas_Elena-Motiejuniene-ir-Marina-

Vildziuniene.pdf

49. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programu bendrieji ugdymo planai 2009-2011 metams.

(2009). Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprupinimo centras;

50. Petkevičiūtė N., Kaminskytė E. (2003). Vadybinė kompetencija: teorija ir praktika.

Pinigų studijos. Vilnius, Nr. 1;

51. Pukelis K. (2003) Pedagogo filosofinė branda ir atsakomybė // Lietuvos mokslas.

Akademinė edukologija. Vilnius: Mokslotyros institutas;

67

52. Sederevičiūtė Ž. (2005). Technologijos ar namu ūkis? Dalyko raidos Europoje

lyginamoji analizė. Pedagogika. -ISSN 1392-0340. -T. 76;

53. Schoonover S. C. (1998) Human Resource Competencies for the Year 2000: The Wake-

up Call. Sodiety for Human Resource Management;

54. Seminaro „BMT2 – mokomės kartu“ dalyvių refleksija apie bendrąsias kompetencijas.

[žiūrėta 2012-05-26]. Prieigą per internetą: http://www.bmt.smm.lt/wp-

content/uploads/2010/02/ BENDROSIOS-KOMPETENCIJOS-PAGAL-BMT2-

MOKYKL%C5%B2-KOMANDAS.pdf

55. Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V. (1998) Inžinerinė grafika.Vilnius: Žiburio

leidykla;

56. Spencer L.M. Spencer S.M. (1993). Competence at Work:Models for Superior

Performance. New Yourk: John Wiley&Sons, Inc.;

57. Statauskienė L. (2009) Technologinio ugdymo įvadas. Vilnius: Vilniaus Pedagoginio

universiteto leidykla;

58. Stoll L., Fink D. (1998) . Keičiame mokyklą. Vilnius: Margi raštai;

59. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) konferencija „Naujausių technologijų

įtraukimas į technologinį ugdymą, 1990;

60. Tarptautinių žodžių žodynas. (2003). Vilnius.

61. Technologinio ugdymo koncepcija. [žiurėta 2010-02-20]. Prieiga nternetą: http://www.

Pedagogika.lt /puslapis/naujienos/TUkonc.pdf.

62. Technologiju vidurinio ugdymo bendrosios programos projektas, 2010. [žiurėta 2010-03-

19] Prieiga nternete: http://www.pedagogika.lt;

63. The compact editin of the Oxford English Dictionary (1997);

64. Vilkelienė A. (2003). Ypatingų jų vaikų integruotas muzikinis ugdymas. Vilnius: Kronta;

65. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos internetinis puslapis. [žiūrėta 2012-02-08]. Prieiga

per internetą: http://www.vytautodidziojo.vilnius.lm.lt/index.php/ugdymas/ugdymo-

planas;

66. Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos internetinis puslapis [žiūrėta 2012-05-18].

Prieiga per internetą: http://www.antakalniovm.vilnius.lm.lt/index.php/dokumentai/

ugdymo-planas

68

67. Urbietis P. (2000) Darbinio ugdymo turinio kaita Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje

1918-1996 metais. Darbinio ir technologinio ugdymo turinio kaita mokykloje: realybė ir

ateitis. Šiauliai: ŠU leidykla;

68. Urbietis P. (2005) Darbinis (technologinis) ugdymas Lietuvos bendrojo lavinimo

mokykloje (1918-2003). Šiauliai;

69. Vaitkevišiūtė V. (2001) Tarptautinis žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas;

70. Želvys R. (1999). Švietimo vadyba ir kaita. Vilnius.;

71. Žydžiūnaitė V., Kirby J. (1999) Bendrieji gebėjimai. Mokytojo knyga. Vilnius;

69

SUMMARY

L. Dapkevičius work for Master‘s Diploma. STUDENTS PERSONAL COMPETENCE

DEVELOPMENT LEARNING DRAWING: EDUCATIONAL AND MANAGERIAL ASPECTS

The rapidly changing world, new discoveries, development of advanced technologies,

the changing values of modern man makes progress, to be a strong personality, which would

develop personal expertise to help make informed, reasoned decisions, know their value, would

pay to use and to assess their personal skills that would allow live happy, full, harmonious life.

Personal competence comprises knowledge, skills and attitudes which set of all people need for

personal fulfillment and development, and integration into visuominę employment. This should

be developed in a comprehensive school and should be the basis for further learning as an

integral part of all learning. The updated basic education programs in general (2008) stresses that

the students only the most active and conscious learning can develop competencies to help the

teacher directed the student, that he sought an answer independently, develop.

The research problem: How to develop personal competence in school education, the

opportunities for education consists of drawing the learning?

Investigation: Students of personal competence development in drawing.

The aim of the research: to investigate and reveal the students' personal competency

development of educational and managerial aspects of learning drawing.

The tasks of the research:

To analyze the scientific literature on the development of personal skills by learning

things technological content.

Reveal the students' attitude towards personal excellence educational prerequisites for

learning drawing.

To investigate students' attitudes to personal competency development assumptions of

general education and higher education.

To highlight the managerial aspects of the development of personal skills.

Methods:

Theory - the scientific literature and analysis of education documents;

Empirical quantitative - a questionnaire survey of pupils and students in writing;

Statistical - quantification of different schools and student questionnaire data analysis.

70

Conclusions:

1. Theoretical analysis of the literature showed that:

the concept of competence educators aibrėžiama scientists in different ways. The concept

of competence in this rapidly developing new technologies in the world are increasingly

used and are not easy to define a common definition of the concept. Excellence

importance and benefits can be tangible and measurable if it is not used.

Personal competence comprises knowledge, skills and attitudes which set of all people

need for personal fulfillment and development, integration into society and employment.

Personal competence - competence in general, determining human activity. It reveals the

self-knowledge, confidence, motivation and personal skills development.

the content of personal excellence in European sources as defined in "self management"

("self - manager) competence. This concept highlights the managerial competence of the

personal and managerial aspects of education.

Personal competencies highlight the content of these dimensions of common human

values and respect for their knowledge, self-knowledge, adequate strength and success of

their self-assessment, selection of appropriate strategies to achieve the objectives, self-

esteem, self-confidence to achieve the objectives of responsible business conduct and

principles.

2. Technological Education - a process which integrates art, creative ideas and their practical

realization. Drawing - part of the technological education, science, the objects, process

visualization plane rules, practices and tools. Drawing - is a graphical language, which is

equivalent to exist alongside the oral, musical, plastic, artistic expression, language and other

forms.

Graphic language is just as important as our native language, or any other foreign language.

Learning drawing students formed personal expertise, trained and developed creative and

mental powers.

3. Empirical research has shown that drawing learners:

Appreciates the subject and understand its role in personal development, personal

competence formation. Nearly four-fifths of the students surveyed believe that drawing

learning supports spatial thinking, develop accuracy, patience, self-confidence. However,

71

two-thirds of students surveyed indicate that the formation of personal jurisdiction has

the greatest impact on the student's internal motivation.

raising the difficult process of the formation of personal qualities: self-confidence,

positive learning motivation, accuracy, responsibility, and others. Drafting training

improves accuracy (88%), patience (80%), imaginative (82%).

Students sees a drawing managerial aspects of learning. According to them, drawing

learning develops the ability to achieve the objectives (62%), responsibility for the

decisions (48%), builds self-confidence (46%).

4. Empirical students who learn drawing, drawing subject matter provisions of the investigation

showed that they:

welcomes this subject agree that the drawing courses provide a unique opportunity to

develop personal qualities, improve personal competence. Students' opinion, the key

factor leading to the formation of personal excellence, is the inner motivation, learning

and drawing is just a personal framework for competence development. Students,

assessing the role of learning in drawing the formation of personal competence, more

positive than the students evaluated the role of drawing the formation of personal

qualities: diligence (96%), patience (94%).

better than drawing the students learning the role of personal skills related to

management, formation. Nearly two-thirds of the target group of respondents indicated

that the drawing learning support the achievement of set goals, take responsibility for

decisions, to solve problems.

72

PRIEDAI

73

1 Priedas

Gerbiamas respondente,

Esu Lietuvos Edukologijos Universiteto, Švietimo vadybos specialybės magistrantas. Atlieku

edukologinį tyrimą, kurio tikslas išanalizuoti ir įvertinti asmeninių kompetencijų ugdymą mokantis braižybos.

Maloniai prašyčiau atsakyti į visus Jums pateiktus klausimus. Jūsų nuomonė yra labai svarbi. Anketa

yra anoniminė ir tyrimo rezultatai bus naudojami tik moksliniams tikslams, rengiant magistrinį darbą.

Pasirinktą variantą žymėkite: X

1. Jūsų manymu mokykloje (universitete) reikalinga braižybos pamoka? (pažymėkite tik vieną

atsakymą)

□ Taip □ Ne □ Nežinau

Trumpai pagrįskite, kodėl taip manote (įrašykite)

............................................................................................................................. ....................................

................................................................................... ..............................................................................

2. Ar Jums patinka braižyba? (pažymėkite tik vieną atsakymą)

□ Taip □ Ne □ Nežinau

3. Ar mokantis braižybos ugdosi asmeninė kompetencija? (pažymėkite tik vieną atsakymą)

□ Taip □ Ne □ Nežinau

Trumpai pagrįskite, kodėl taip manote (įrašykite)

............................................................................................................................. ....................................

............................................................................................................................. ....................................

4. Ar Jūs esate išsiugdęs asmeninę kompetenciją? (pažymėkite tik vieną atsakymą)

□ Taip □ Ne □ Iš dalies

Trumpai pagrįskite, kodėl taip manote (įrašykite)

............................................................................................................................. ....................................

............................................................................................................................. ....................................

5. Nuo ko priklauso asmeninės kompetencijos įgyjimas? (pažymėkite tik vieną atsakymą)

□ Nuo mokinio nuotaikos □ Nuo gerų santykių su mokytoju □ Nežinau

□ Nuo mokytojo pastangų □ Nuo mokinio noro tobulėti

□ Technologinio ugdymo □ Nuo mokytojo kompetencijos

74

6. Kaip Jums atrodo kurie asmeninių kompetencijų komponentai sunkiausiai ugdomi pamokose

(paskaitose)? (pažymėkite kelis atsakymus)

□ Sugebėjimas spręsti problemas □ Pasitikėjimas savimi

□ Asmeninė motyvacija □ Asmeninių gebėjimų išplėtimas

7. Ar ruošdamiesi braižybos pamokoms (paskaitoms) studijuojate papildomą literatūrą?

(pažymėkite tik vieną atsakymą)

□ Taip □ Ne □ Kartais

8. Ar užtenka pamokų (paskaitų) metu įgytų žinių atlikti praktiniams darbams? (pažymėkite tik

vieną atsakymą)

□ Taip □ Ne □ Nežinau

9. Kokiu pažymiu įsivertintumėte savo gebėjimus atlikti braižybos praktines užduotis? (pažymėkite

Jums tinkamoje vietoje)

| ---- | ---- | ---- | ---- | ---- | ---- | ---- |---- | ---- | ---- |

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

10. Kiek vidutiniškai laiko sugaištate braižybos namų darbams? (įrašykite)

....................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................................

11. Kaip dažnai atlikdami braižybos užduotis jūs:

Dažnai Kartais Niekada

Ieškote informacijos internete

Ieškote informacijos bibliotekoje

Ieškote informacijos spaudoje

Ieškote informacijos draugų ar šeimos tarpe

Klausiate mokytojo, dėstytojo

Veikiate savarankiškai

Naudojatės tuo, ką sužinote per braižybos pamokas, paskaitas

Naudojatės vadovėliuose pateikta informacija

Įvertinate laiką per kurį reikia atlikti užduotį

Planuojate atliekamos užduoties laiką

Paskirstote užduoties atlikimą į etapus

75

12. Ar braižybos pamokose (paskaitose) formuojasi jūsų asmeninė kompetencija:

Taip Ne Nežinau

Vaizduotė

Kūrybiškumas

Kantrybė

Kruopštumas

Grafinė kalba(simboliai, ženklai, standartai)

Pasitikėjimas savimi

Asmeninė motivacija ir savarankiška iniciatyva

Atsakomybė už savo priimtus sprendimus

Asmeninių gebėjimų įvertinimas

Pasirengimas mokytis

Sugebėjimas spręsti problemas

Savęs reflektavimas

13. Kokios asmeninės kompetencijos Jūsų manymu ugdosi mokantis braižybos? (įvardinkite)

.................................................................................................................................................................

.................................................................................................................................................................

14. Ar padeda braižyba ugdyti, lavinti vaizduotę, kūrybiškumą? (pažymėkite tik vieną atsakymą)

□ Taip □ Ne □ Nežinau

15. Kokios užduotys konkrečiai padeda ugdyti, lavinti vaizduotę, kūrybiškumą? (įvardinkite)

.................................................................................................................................................................

.................................................................................................................................................................

16. Ar braižyba padeda ugdyti grafinę kalbą (simbolių, ženklų, standartų)? (pažymėkite tik vieną

atsakymą)

□ Taip □ Ne □ Nežinau

Trumpai pagrįskite, kodėl taip manote (įrašykite)

.................................................................................................................................................................

.................................................................................................................................................................

76

17. Surašykite gebėjimus pagal svarbą: (sunumeruokite)

GEBĖJIMAI

Braižymas kompiuteriu

Vaizduotė

Pasitikėjimas savimi

Grafinė kalba

Piešimas

Kantrybė

Kruopštumas

Loginis mąstymas

Asmeninė motyvacija

Problemų sprendimas

Kūrybiškumas

18. Kokioje veikloje pritaikote per braižyba įgytas žinias? (įvardinkite)

.................................................................................................................................................................

.................................................................................................................................................................

19. Jūs esate: □ Moteris □ Vyras

20. Jūs esate: □ Mokinys □ Studentas

21. Jūsų amžius? ...................

Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų laiką ir nuomonę!

Linkiu sėkmės!