MOKSLINIS TYRIMO DARBAS

Užsakovas: Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos Vykdytojas: VšĮ Turizmo plėtros institutas

Vilnius, 2008

AKTYVAUS ŽIEMOS POILSIO

INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS STUDIJA

2

TTUURRIINNYYSS

ĮVADAS ............................................................................................................................................... 3

1. UŽSIENIO RINKOSE VYRAUJANTYS ŽIEMOS TURIZMO PRODUKTAI IR JŲ KONKURENCINGUMO VERTINIMAS...................................................................................... 5

1.1. Istorinė žiemos turizmo apžvalga...........................................................................5

1.2. Aktyvaus žiemos poilsio (turizmo) samprata.........................................................6

1.3. Žiemos turizmo sezono trukmę sąlygojantys faktoriai...........................................7

1.4. Žiemos turizmo veiklų sezoniškumą lemiančių veiksnių (įskaitant klimato kaitą) ir jų įtakos turizmo srautų pokyčiams vertinimas ................................................................8

1.5. Sezoniškumas ir poilsio alternatyvos žiemos kurortuose.....................................10

1.6. Pagrindinės žiemos poilsio veiklos ir infrastruktūra............................................16

1.7. Žiemos turistų poreikiai ir keliavimo motyvai .....................................................19

1.8. Pagrindinės žiemos turizmo traukos vietovės......................................................28

1.9. Žiemos turizmo plėtros tendencijos pasaulyje......................................................32

2. TURIZMO SEKTORIAUS VEIKLOS SEZONIŠKUMO VEIKSNIŲ IR ŽIEMOS AKTYVAUS POILSIO VEIKLŲ LIETUVOJE VERTINIMAS ................................................ 34

2.1. Prognozuojamas klimato kaitos poveikis Lietuvai ...............................................34

2.2. Lietuvos klimato pokyčiai .....................................................................................35

2.3. Turistų srautai Lietuvoje žiemos sezono metu .....................................................38

2.4. Žiemos turizmo veiklos ir produktai Lietuvoje ....................................................40

2.4.1. Esamos žiemos poilsio infrastruktūros vertinimas...............................................40

2.4.2. Žiemos poilsio infrastruktūros plėtros projektai ..................................................46

2.5. Žiemos turizmo veiklos ir produktai kaimyninėse šalyse ....................................48

3. AKTYVAUS ŽIEMOS POILSIO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS GALIMYBĖS IR PRIEMONĖS INTENSYVESNEI ŽIEMOS AKTYVAUS POILSIO VEIKLAI SKATINTI 55

3.1. SWOT ....................................................................................................................55

3.2. Išvados...................................................................................................................57

3.3. Priemonės intensyvesnei žiemos aktyvaus poilsio veiklai skatinti ......................59

LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................................ 60

PRIEDAI ............................................................................................................................................ 63

3

ĮĮVVAADDAASS Darbo tikslas – nustatyti aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtros galimybes ir priemones, mažinant turizmo sektoriaus veiklos neigiamą sezoniškumo poveikį. Tyrimų objektas – turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumas ir žiemos aktyvaus poilsio veiklų poveikis turizmo sezoniškumui mažinti. Tikslo įgyvendinimui numatyti uždaviniai:

1. Įvertinti turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumo veiksnius ir žiemos aktyvaus poilsio veiklas Lietuvoje: • įvertinti Lietuvos turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumą lemiančius veiksnius

(įskaitant klimato kaitos) ir jų įtaką vietinio ir atvykstamojo turizmo srautų dinamikai;

• įvertinti neturistinio sezono (žiemos) periodo turizmo sektoriaus veiklą (įskaitant teritorinius aspektus) ir priemones leidžiančias spręsti sektoriaus veiklos efektyvumo problemas;

• atlikti Lietuvos žiemos aktyvaus poilsio veiklų ir produktų analizę bei jų pasiūlos ir paklausos galimybių ir rinkodaros priemonių vertinimą;

• pateikti Lietuvos ir kaimyninių užsienio rinkų siūlomų žiemos aktyvaus poilsio produktų konkurencingumo vertinimą.

2. Identifikuoti aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtros galimybes, poreikius

ir priemones intensyvesnei žiemos aktyvaus poilsio veiklai skatinti: • identifikuoti potencialias aktyvaus žiemos poilsio veiklas ir atitinkamos

infrastruktūros poreikius, siekiant mažinti turizmo sektoriui sezoniškumo poveikį, bei galimas alternatyvas;

• identifikuoti ekonominius (investicijų), technologinius, ir kitus veiksnius bei finansavimo šaltinius, reikalingus įgyvendinant potencialių aktyvaus žiemos poilsio veiklų infrastruktūros plėtrą;

• nustatyti rinkodaros priemones reikalingas turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumui mažinti;

• pateikti aktyvaus žiemos poilsio veiklų ir atitinkamos infrastruktūros privalumų, trūkumų, galimybių ir problemų analizę.

3. Nustatyti potencialių aktyvaus žiemos poilsio veiklų plėtros planavimo prioritetus

ir priemones turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumui mažinti Lietuvoje: • identifikuoti ekonomiškai pagrįstus prioritetus ir planavimo tikslus bei

priemones, taip pat reikalingus finansinius išteklius turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumui mažinti;

• įvertinti galimus turizmo sektoriaus veiklos rezultatus, skatinant vietinį bei atvykstamąjį turizmą ne sezono metu ir plėtojant atitinkamą aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūrą.

4

Pirmoje darbo dalyje buvo atliktas išsamus aktyvaus poilsio ir sezoniškumo (įskaitant klimato kaitą) vertinimas. Šioje darbo dalyje nemažai dėmesio skiriama užsienio šalyse vyraujančių žiemos poilsio veiklų analizei, pagrindinių slidinėjimo rinkų ir produktų konkurencingumo vertinimui, tikslinių grupių poreikiams, kadangi Lietuva neturi aktyvaus žiemos poilsio tradicijų, žiemos poilsio infrastruktūra silpnai išvystyta, be to, iki šiol Lietuvoje nėra atlikta jokių tyrimų ar analizių dėl turistų kelionės motyvų į Lietuvą žiemos sezono metu. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos išvados ir apibendrinimai. Antroje darbo dalyje atliekamas turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumo veiksnių ir žiemos aktyvaus poilsio veiklų Lietuvoje vertinimas. Žiemos aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtros svarbai atliktas klimato kaitos pokyčių ir poveikio Lietuvai vertinimas. Šios darbo dalies skyriuose analizuojama esamų žiemos aktyvaus poilsio objektų infrastruktūros, įgyvendintų ir inicijuojamų projektų, teikiamų žiemos aktyvaus poilsio paslaugų konkurencingumo vertinimas. Trečioje darbo dalyje pateikiama Stiprybių, Silpnybių, Galimybių ir Grėsmių (SSGG) analizė, išvados ir pasiūlymai. Vykdytojas – Turizmo plėtros institutas (toliau Institutas). Mokslinio tyrimo darbo grupė:

• dr. Aida Mačerinskienė • Rasuolė Andrulienė • Lina Šemetulskytė

Mokslinio tyrimo darbo „Aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtros studija“ išeities duomenys – mokslinė literatūra (žr. literatūros sąrašą), užsienio šalių žiemos kurortų strategijos ir atlikti rinkos tyrimai, Eurostat‘ o ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės statistikos informacija, žiemos turizmo produktų konkurencingumo vertinimas.

5

11.. UUŽŽSSIIEENNIIOO RRIINNKKOOSSEE VVYYRRAAUUJJAANNTTYYSS ŽŽIIEEMMOOSS TTUURRIIZZMMOO PPRROODDUUKKTTAAII IIRR JJŲŲ KKOONNKKUURREENNCCIINNGGUUMMOO VVEERRTTIINNIIMMAASS

11..11.. IIssttoorriinnėė žžiieemmooss ttuurriizzmmoo aappžžvvaallggaa

Slidinėjimo, kaip vienos populiariausių žiemos sportinio turizmo veiklų, pradžia pirmiausia asocijuojasi su norvegais, nes būtent Norvegijoje ant uolų buvo rasti raižiniai, kuriuose vaizduojami du slidininkai medžiojantys elnią, siekia 2000 m. pr. Kr.

Šiuolaikinio slidinėjimo pradininku laikomas taip pat norvegas Sondre Nordheim (1820 m.). Tame pačiame šimtmetyje datuojamos ir pirmosios žiemos kalnų atostogos St. Moritz (Šveicarija), kai britų aukštesnioji klasė slidinėjimą pavertė madingu žiemos poilsiu.

1905 m. slidinėjimas buvo įtrauktas (tačiau nepripažintas oficialiu olimpinio sporto renginiu) į Olimpines žaidynes, tai sąlygojo šios sporto šakos populiarumo išaugimą ir žiemos turizmo plėtrą.

Iki 1930 m. tik keletas slidinėjimo kurortų teikė slidininkų pakėlimo į aukštikalnes paslaugas. 1929 m. Kanadoje buvo sukurtas pirmasis mechanizuotas keltuvas, kuris patobulintas paplito ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir Europoje.

1936 m. Sun Valley (Idaho) – pirmasis išvystytas ir į turizmą orientuotas slidinėjimo kurortas, kuris vėliau tapo pasaulinės klasės slidinėjimo zonų Šiaurės Amerikoje prototipu.

1940-1950 m. – tai masinio tarptautinio žiemos turizmo plėtros laikotarpis ir antrasis slidinėjimo kurortų plėtros etapas, kuris vyko Prancūzijoje, plėtojant ne tik slidinėjimo, bet ir papildomas paslaugas (apgyvendinimas, maitinimas ir pramogos).

1950 m. idėja pradėti gaminti dirbtinį sniegą davė didžiulį impulsą slidinėjimo paslaugų augimui. Ši technologinė plėtra prailgino slidinėjimo sezoną ir suteikė galimybes plėtoti slidinėjimą tose vietovėse, kur sniego yra mažiau nei būtina šiam žiemos sportui praktikuoti.

1980 m. slidinėjimo rinka subrendo ir slidinėjimo traukos vietovės pradėjo siūlyti ne tik apie produktą, bet ir analizuoti rinką, todėl slidinėjimo zonos pradėtos vystyti kaip turistinės. 1980–1990 m. sustiprėjo didieji slidinėjimo kurortai, augo jų konkurencija, o mažieji slidinėjimo centrai iš žiemos slidinėjimo rinkos iškrito. Tai sąlygojo būtinybę diversifikuoti žiemos sporto rinką. Kadangi žiemos kurortų lankytojai nuolat ieško įvairovės, atsirado ir išpopuliarėjo tokios žiemos sporto veiklos kaip snieglentės, sniego batai, sniegaeigiai ar sniego „riedlentės“. Kai kurie žiemos kurortai persiorientavo į žiemos teminius parkus, pritraukiančius daugiau pradedančiųjų praktikuoti tam tikrą žiemos sporto rūšį ir šeimas su mažamečiais vaikais. Žiemos sporto veiklų diversifikacija įtakojo žiemos atostogų paketų turinį, persiorientuojant į siauresnes nišines rinkas. Pvz. aukštikalnių kurortas su išvystyta slidinėjimo, naktinių pramogų infrastruktūra ir terminiais vandenimis orientuojasi į nišinę rinką „viengungiai – vakarėliai – saulė – slidinėjimas – sveikatingumas savaitgaliais“1.

1 Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism, 2002. 324 p.

6

11..22.. AAkkttyyvvaauuss žžiieemmooss ppooiillssiioo ((ttuurriizzmmoo)) ssaammpprraattaa Turizmas klasifikuojamas ar skirstomas į rūšis pagal tam tikrus kriterijus:

• kelionės tikslas (rekreacinis, pažintinis, sporto); • turizmo srautų intensyvumas (sezoninis, švenčių, savaitgalio); • kelionės trukmė; • metų laikai (vasaros, žiemos); • keliavimo būdas; • aktyvumo laipsnis (aktyvus sportinis ir pasyvus); • teritorija (regioninis, nacionalinis); • renginių specializacija (konferencijos, seminarai, šventės)2.

Turizmo klasifikavimo atveju, kai pagrindinis kriterijus yra metų laikai, dažniausiai išskiriamas vasaros turizmas ir žiemos turizmas, kurie savo ruožtu skirstomi į tam tikras rūšis pagal žemiau išvardintus kriterijus. Žiemos turizmą, kaip ir kitas turizmo rūšis, klasifikuojant pagal motyvacinius faktorius, nurodančius dominuojantį motyvą, paskatinusį turistą leistis į kelionę, galima skirstyti į tokias rūšis:

• aktyvaus poilsio (sportinis) turizmas; • gydomasis / sveikatinimo turizmas; • verslo / profesinis turizmas; • laisvalaikio ir pramogų turizmas; • pažintinis kultūrinis turizmas; • kaimo turizmas.

Žiemos turizmo samprata galima būtų apibrėžti dvejopai. Pirmiausia, atsižvelgiant į Turizmo įstatyme3 apibrėžtą „turizmo“ sąvoką ir apsiribojant tik metų laikų kriterijumi, žiemos turizmą galima būtų įvardinti kaip žmonių veiklą žiemos sezono metu, kuri susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus. Aktyvų žiemos poilsį apibrėžtume kaip vieną iš poilsio rūšių žiemos sezono metu gamtoje (atviroje erdvėje), kai pagrindinis kelionės motyvas – aktyvus poilsis lauke (angl. outdoor recreation) arba sportinė veikla, kurioms būtinas sniegas.

Mokslinėje literatūroje, analizuojant žiemos turizmo rūšis, dažniausiai minimas žiemos sportinis turizmas (angl. sport tourism), kai pagrindinis kelionės tikslas yra pagrįstas aktyvaus ar pasyvaus sporto veikla. Tačiau, kai žiemos sezono metu pagrindinis kelionės

Simon Hudson. Winter sport tourism in North America, 4 skyrius. Ritchie, B. W; Adair, D. Sport Tourism –

Interrelationships, Impacts and Issues, 2004. 302 p. 2 Grecevičius, P; Armaitienė, A; Junevičienė, O. Turizmas. Vadovėlis, 2002. 318 p. 3 LR Turizmo įstatymas.

7

tikslas yra poilsis (atostogos), o sportas ar aktyvi rekreacinė veikla yra antrinis kelionės tikslas, tokia poilsio forma vadinama turistiniu sportu (angl. tourism sport)4.

Vienas populiariausių ir labiausiai išvystytų pasaulyje žiemos sportinio turizmo veiklų ir produktų yra aukštikalnių slidinėjimas (angl. down-hill skiing). Tiek slidinėjimas, reprezentuojantis vieną didžiausių sportinio turizmo segmentų, tiek kitos žiemos turizmo veiklos ypatingos tuo, kad joms vykdyti būtinos atitinkamos klimatinės sąlygos ir gamtiniai rekreaciniai ištekliai.

Nepaisant to, kai kurioms turizmo veikloms, praktikuojamoms žiemos sezono metu, klimatinės sąlygos nėra lemiančios, pvz. jei vystant žiemos sporto turizmą pagrindinė sąlyga yra pakankama sniego danga, tai gydomojo / sveikatinimo turizmo žiemos sezono metu paklausai daugiau įtakos turės infrastruktūros išvystymas ir marketingas.

11..33.. ŽŽiieemmooss ttuurriizzmmoo sseezzoonnoo ttrruukkmmęę ssąąllyyggoojjaannttyyss ffaakkttoorriiaaii

Literatūros šaltiniuose vieningai nustatyto žiemos sezono periodo nėra. Žiemos sezoną apibrėžiant kaip turistinį ir neturistinį sezoną atsižvelgiama į turizmo srautų žiemos periodu intensyvumą ir klimatines sąlygas, kurios yra būtinos natūralaus sniego dangai susiformuoti ir žiemos poilsio veikloms vykdyti.

Tradiciškai žiemos sezonas gali būti apibrėžiamas kaip kalendorinis trijų žiemos mėnesių laikotarpis, t. y. gruodis, sausis ir vasaris, o kiti metų mėnesiai (balandis, gegužė, rugsėjis ir spalis) įvardijami kaip pereinamieji. Dėl klimatinių sąlygų nepastovumo ir su tuo susijusiais oro prognozavimo ypatumais nėra aišku, kokiam turistiniam sezonui priskirti lapkričio ir kovo mėnesius.

Pagal klimatines sąlygas, kurios sąlygoja natūralų sniego dangos gylį, būtiną žiemos poilsio veikloms (ypač slidinėjimui) vykdyti, žiemos sezono trukmė apibrėžiama skirtingai:

• nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d. (Suomija, Kanada)5; • nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 15 d. (Šveicarija)6; • periodas tarp pirmos ir paskutinės dienų, kai nuolatinė sniego danga siekia 2,5 cm7.

Žiemos sezono, kuris būtų tinkamas slidinėjimui, trukmė gali būti apibrėžiama pagal 100-o dienų taisyklę (angl. 100-day rule). Žiemos slidinėjimo kurortuose, kuriuose pagrindinė sportinė veikla yra slidinėjimas, bent 100 dienų būna ne mažiau kaip 30-50 cm sniego.

4 Hinch, T; Higham, J. Sport tourism development, 2003. 254 p. 5 MEK Winter tourism strategy 2003-2008. Scott, D; McBoyle G; Mills, Br. Climate change and the skiing industry in southern Ontario (Canada): exploring the

importance of snowmaking as a technical adaptation. 6 Burki, R; Abegg, B; Elsasser, H. Climate change and tourism in the Alpine regions of Switzerland, 2007. 7 The effects on climate change on recreation and tourism on the Prairies. International Institute for Sustainable Development,

1997.

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys žiemos turizmo veiklų specifiką ir įvairovę, yra klimatinės sąlygos (sniegas) ir reljefas1.

8

Daugelyje Alpių slidinėjimo kurortų žiemos sezono trukmė yra 120 dienų ir sezonas prasideda gruodžio mėnesio pradžioje ir baigiasi apie balandžio mėnesio vidurį8. Didžioji dalis žiemos turizmo veiklų gali būti vykdomos tik esant pakankamam sniego kiekiui. Natūralaus sniego dangos gylis, tinkamas slidinėjimui, skirstomas į pakankamą (30 cm), gerą (50 cm) ir puikų (75 cm). Žiemos turizmas labiausiai priklauso nuo klimatinių sąlygų, todėl yra labai jautrus žiemoms su sniego „deficitu“.

Taigi, pagrindiniai faktoriai, sąlygojantys žiemos aktyvaus poilsio veiklas, įtakojantys žiemos turizmo industrijos finansinį gyvybingumą, o taip pat ir sąlygojantys sezoniškumo problemas yra klimatinės sąlygos (klimatas ir mikroklimatas, nuo kurių priklauso sniego dangos gylis) ir reljefas (kalnai), ypač aukštikalnių slidinėjimo atveju9. 11..44.. ŽŽiieemmooss ttuurriizzmmoo vveeiikkllųų sseezzoonniišškkuummąą lleemmiiaannččiiųų vveeiikkssnniiųų ((įįsskkaaiittaanntt kklliimmaattoo

kkaaiittąą)) iirr jjųų įįttaakkooss ttuurriizzmmoo ssrraauuttųų ppookkyyččiiaammss vveerrttiinniimmaass

Oras ir klimatas labai stipriai įtakoja turizmo sektorių, t.y. išteklius, kurie yra pagrindas daugeliui lauke vykdomų poilsio veiklų, turistinio sezono trukmę ir kokybę. Moksliniais tyrimais10 yra pagrįstas turizmo ir klimato ryšys, kuris funkcionuoja dvejomis kryptimis: turizmo rinką veikia klimatas ir pats turizmas daro poveikį klimato kaitai, todėl į klimato kaitą pradėta žiūrėti kaip į katalizatorių, skatinantį ir greitinantį struktūrinius pokyčius turizmo sektoriuje11. Globalinio klimato poveikis žiemos turizmo plėtrai sąlygojo turizmo klimatologijos koncepcijos, tiriančios klimato ir turizmo sąlyčius, atsiradimą. Subalansuotam turizmui plėtoti būtinas nuolatinis klimato sąlygų monitoringas12. Tarptautiniu mastu pripažinta, kad gamtiniais ištekliais paremtos turizmo veiklos yra jautriausios klimato kaitai13. Prognozuojama, kad žiemos turizmo rinka labiausiai nukentės nuo kintančių klimato sąlygų, nes tvirta sniego danga yra vienas pagrindinių žiemos turizmo produktų elementų. Tyrimai Kanadoje, Škotijoje ir Europos Alpėse rodo, kad slidinėjimo industrija šiuose regionuose susiduria ir toliau susidurs su nuolat mažėjančiu iškritusio sniego kiekiu ir to pasėkoje – trumpėjančiu žiemos sezonu, net ir esant patobulintai dirbtinio sniego gamybai.

Klimatologai teigia, kad atšilimo srovė taps dramatiška apie 2020 m. Įvairiose mokslinėse studijose teigiama, kad Alpėse klimatas šyla dvigubai greičiau, nei kitose pasaulio vietose.

8 OECD Publishing, Shardul Agrawala, Organisation for Economic Co-operation and Developmen. Climate Change in the

European Alps– Adapting Winter Tourism and Natural Hazards Management, 2007. 127 p. 9 Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism, 2002. 324 p. 10 Scott, D; McBoyle, G; Mills, Br. Climate change and the skiing industry in southern Ontario (Canada): exploring the

importance of snowmaking as a technical adaptation. 11 Buhalis, D; Costa, C. Tourism Management Dynamics – Trends, Management and Tools, 2005. 279 p. 12 C. R. de Freitas. Tourism climatology: evaluating environmental information for decision making and business planning in

tge recreation and tourism sector. 2003 13 K. Tervo. Weather and climate as limiting factors ir winter tourism in polar areas: changing climate and nature-based tourism

in Northern Finland.

9

1994, 2000, 2002 ir iš dalies 2003 m. Alpių regione buvo šilčiausia temperatūra per 500 metų laikotarpį. Dabartinėmis klimato sąlygomis 609 iš 666 (arba 91 proc.) Alpių slidinėjimo regionų Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Šveicarijoje įvardijami kaip patikimi natūralaus sniego atžvilgiu. Likusieji 9 proc. jau dabar veikia esant ribinėms sąlygoms. Mokslininkai daro prielaidą, kad dėl klimato kaitos temperatūrai atšilus 1 0C laipsniu, žiemos kurortų, kuriuose yra patikimas sniego kiekis, skaičius sumažės iki 500, jei 2 0C laipsniais – iki 404, jei 4 0C laipsniais – iki 202. Jautrumas klimato kaitai labiausiai aktualus Alpėse esantiems žiemos turizmo kurortams. Prognozuojama, kad Vokietijoje, temperatūrai atšilus nors 1 0C laipsniu, slidinėjimo kurortų su patikimu sniego kiekiu sumažės iki 60 proc. (lyginant su dabartine situacija). Praktiškai nei vieno slidinėjimo kurorto su patikima sniego danga neliks Vokietijoje, jei temperatūra šioje šalyje atšils 4 0C laipsniais. Šveicarija iš 5 Alpių regiono šalių yra mažiausiai jautri klimato atšilimui. Temperatūrai atšilus 1 0C laipsniu, kurortų su patikima sniego danga sumažės 10 proc., o atšilus 4 0C laipsniams – iki 50 proc.14. Taigi, pasak meteorologų, slidinėjimo turizmo strategijos šiuo metu turi būti rengiamos ne daugiau kaip 10-iai metų, po to dėl sunkiai prognozuojamo klimato, žiemos metu turizmo veiklų plėtros nėra tikslinga planuoti.

Problematiška ne tik tai, kad dėl klimato atšilimo trumpėja žiemos sezonas, bet ir tai, kad žiemos kurortai nebegali užtikrinti slidinėjimui ir kitoms žiemos sporto veikloms reikalingo natūralaus sniego kiekio. Globalinio atšilimo pasėkoje tirpstantis amžinasis įšalas sukelia nesaugumo turistų atžvilgiu problemas: kalnų keltuvų stotys yra amžino įšalo žemėje, įrenginiai tampa nestabilūs, juos būtina tvirtinti. Dėl nuošliaužų ir akmenų kritimo darosi pavojingas kopimas į kalnus, auga ekstremalių situacijų kalnuotose vietovėse skaičius.

Daroma prielaida, kad, nepakitus kitiems žiemos turizmą įtakojantiems faktoriams, žiemos turizmas (ypač išskiriant slidinėjimą) ateityje koncentruosis aukštesnės altitudės (aukščiau nei 2000 metrų) arealuose, kur, tikėtina, bus pakankamai sniego. Tačiau aplinkosaugininkai diskutuoja – ar galima, esant globaliam klimato atšilimui, žiemos turizmą plėtoti ekologiškai jautriuose kalnų regionuose, esančiuose aukštesnėse altitudėse.

Tyrimais buvo įvertinta turistų reakcija į sniego sąlygų pokyčius žiemos turizmo traukos vietovėse:49 proc. turistų pakeis slidinėjimo kurortą į tą, kuriame yra sniego; 32 proc. turistų slidinės mažiau; 4 proc. turistų atsisakys šios poilsio veiklos.

Jei žiemos turizmui klimato kaita gali būti negatyvi, tai vasaros sezono turizmui globalinis klimato atšilimas kai kuriose turizmo traukos vietovėse gali sąlygoti pozityvius pokyčius. Daroma prielaida, kad klimato kaita prailgins vasaros sezono periodą, šiltesnis vanduo ir oro temperatūra padidins rekreacijos veiklų, susijusių su plaukimu, populiarumą (nors kita vertus, gali sumažėti vandens išteklių kiekis, ir tai gali komplikuoti plaukimą vandens transporto priemonėmis ir įrenginiais). Nors prognozuojama, kad vasaros sezonas

14 OECD Publishing, Shardul Agrawala, Organisation for Economic Co-operation and Developmen. Climate Change in the

European Alps– Adapting Winter Tourism and Natural Hazards Management. „OECD Publishing“, 2007. 127 p.

10

prailgės ir atsiras daugiau galimybių lauko poilsio veikloms, tačiau tiksliai nėra aišku kokiose turistinėse traukos vietovėse tai pasireikš. Prognozuojama, kad populiarės tokios veiklos kaip golfas, išvykos į gamtą ir kt.15

Prognozuojama, kad pasaulyje per dešimtmetį temperatūra atšils 0,2–0,6 0C laipsniais: • Šiaurės Europoje temperatūra turėtų pakilti 0,4–0,8 0C laipsniais, pakils žiemos ir

vasaros temperatūra, vasaros taps „geresnės“ ir „tinkamesnės“, o žiemos šiltesnės ir drėgnesnės.

• Europos Alpėse žiemos temperatūra atšils, todėl trumpės slidinėjimo sezonas. • Viduržiemio jūros baseine temperatūra pakils 0,3–0,7 0C laipsniais, todėl vasaros taps

„per karštos“ į šias turizmo traukos vietoves bus vykstama vėsesniais, ne vasaros sezono mėnesiais16.

Nors klimato kaitos poveikis aktualus ir Šiaurės Amerikai, tačiau prognozuojama, kad būtent Šiaurės Amerika po 50–100 metų taps potencialu stipresnei pasaulinei žiemos slidinėjimo rinkai dėl sumažėjusių slidinėjimo galimybių Europoje17.

11..55.. SSeezzoonniišškkuummaass iirr ppooiillssiioo aalltteerrnnaattyyvvooss žžiieemmooss kkuurroorrttuuoossee

Sezoniškumas turizme (Butler, 1994) aiškinamas kaip pasikartojantis procesas, kuris pasireiškia turistų skaičiumi, jų išlaidomis, pramogų galimybėmis ir turizmo sektoriuje dirbančiųjų užimtumo rodikliu. Pagrindinis sezoniškumo aspektas (Allock, 1994) yra turistų srautai tam tikru sezono periodu.

Sezoniškumas yra susijęs su 3 priežastimis: oro sąlygos (temperatūra ar saulėtų dienų skaičius), datos (religinės šventės, laikas, pvz., Kalėdos, Velykos) ir laikas (mokyklinės atostogos, atostogos). Turizmas yra siejamas su gamta, veiklomis lauke, pramogomis, todėl oro sąlygos bei klimatas yra pagrindiniai veiksniai. Sezoniškumo problemas įtakoja masinio turizmo plėtra, o priklausomai nuo didelio turistų srauto spręsti turizmo sezoniškumo problemas darosi vis sunkiau.

1 paveikslas iliustruoja alternatyvius kelionių paketus, reklamą, pristatymą, paskirstymą bei kainų nustatymą ir jų ypatingą vaidmenį, pritraukiant nesezoninius lankytojus. Visiško sezoniškumo išnykimo pasiekti neįmanoma, tačiau jis gali būti smarkiai sumažintas remiantis naujų produktų įvedimu į rinką. Sezoniškumą siūloma spręsti rengiant įvairius festivalius, plėtojant konferencijų turizmą ar miesto pažinimo keliones (city break), stengiantis prisitraukti turistus, nekeliaujančius sezono metu18. 1 paveiksle pateikiama paklausos ir pasiūlos strategija, skirta pritraukti lankytojus ne sezono metu.

15 The effects on climate change on recreation and tourism on the Prairies, 1997. 16 Climate change and tourism. Proceedings of 1st International Conference on Climate Change and Tourism, 2003. 17 Buhalis, D; Costa, C. Tourism Management Dynamics – Trends, Management and Tools, 2005. 279 p. 18 Koenig, N; Bischoff E.E; Seasonality research: the state of the art.

11

1 pav. Turizmo sezoniškumo mechanizmas Šaltinis: Butler & Mao, 1997

2 paveiksle pateiktas modelis apibrėžia generuojančių (kuriančių), gaunančių bei modifikuojančių (apibrėžiančių) procesų sąlygotą sezoniškumo kaitą.

PAKLAUSA PASIŪLA

2 pav. Turizmo sezoniškumo paklausos ir pasiūlos elementai Šaltinis: Fitzpatrick Associates, 1993

ATOSTOGŲ PAKETAI Kainų nustatymas Reklamos kokybė

KLIENTAI Šeimos be vaikų

Tolimų nuotolių turistai Pagyvenę žmonės

Bendraminčių klubai Iniciatyvūs turistai

Konferencijų dalyviai

PRODUKTAI Susiję su sveikata

Sportas/ aktyvi veikla Kultūra/ paveldas

Speciali domėjimosi sritis Konferencijos

Sveikatingumo ir Spa įstaigos

APRIBOJIMAI Mokslo atostogos Darbo atostogos

Oro sąlygos Tradicijos

Nepakankamas informacijos kiekis Neigiama nuostata

APRIBOJIMAI Oro sąlygos

Perpildyto kurorto „šurmulys“ Žemos kainos

Padidėjusios kainos Kitų pramogų uždarymas

Pagrindinis žiemos kurortų sezoniškumo faktorius – klimatas. Siekiant mažinti sezoniškumą turistinė traukos vietovė turėtų siekti pajamų, o ne apkrovos.

12

2006 m. globalinio atšilimo sąlygotoje Alpių konvencijoje (angl. Alpine Convention) deklaruojamas kvietimas plėtoti adaptacines strategijas. Esant klimato atšilimui, rengiamos įvairios žiemos turizmo adaptacinės strategijos, nuo klimato poveikio mažinimo iki visiško turizmo produkto pakeitimo19:

• dirbtinis sniegas, tinkamas slidinėjimo veikloms, bet ne sniegaeigiams; • technologinių galimybių tobulinimas; • populiarėja aukštesnėse altitudėse esantys slidinėjimo kurortai; • žemesnėse altitudėse esantys kurortai per žiemos sezoną diegia alternatyvias

slidinėjimui atrakcijas: paslaugų išplėtimas, ledo čiuožyklos, Spa paslaugos; • didžiulės investicijos apsaugai nuo lavinų (dėl sniego drėgnumo).

Visos žiemos turizmo alternatyvios strategijos skirstomos į technologines ir veiksmo20. Europos Alpėse iki šiol vyravo technologinės adaptacijos strategijos, kurios skirstomos į:

• nuokalnių vystymo (angl. slope development); • trasų vystymo aukštesnėse altitudėse ir šiaurinėje pusėje esančiose nuokalnėse; • ledyno slidinėjimo (angl. glacier skiing); • dirbtinio sniego gamybos (labai dideli kaštai ir tik dideli žiemos kurortai yra

finansiškai pajėgūs investuoti į dirbtinio sniego gamybą).

3 pav. Alpių regiono klimato kaitos adaptacinės strategijos

19 Colin Michael Hall. Tourism, recreation and climate change, 2005. 309 p. 20 OECD Publishing, Shardul Agrawala, Organisation for Economic Co-operation and Developmen. Climate Change in the

European Alps– Adapting Winter Tourism and Natural Hazards Management, 2007. 127 p.

Strategijos, kuriomis siekiama užtikrinti turizmą Alpių regione

Užtikrinti žiemos sporto turizmą

Žiemos sezono produkto diversifikavimas

Alternatyvos žiemos sportiniam turizmui

Dirbtinis sniegas

Slidinėjimo zonų aukštumose išplėtimas

Finansinės rizikos ir naudos paskirstymas

Laikinos priemonės slidinėjimo vietovėje: - paslaugų gerinimas - Spa ir sveikatingumo

paslaugos - nuo sniego

nepriklausomos atrakcijos

- sportas patalpose - kompensacinės

Klimato rizikos išvengimas

Vasaros turizmo plėtra

Slidinėjimo infrastruktūros panaudojimas vasaros metu

Sporto alternatyvų pasirinkimas

13

Strategijos orientuojamos į dirbtinio sniego gamybos technologijų plėtrą, slidinėjimo trasų įrengimą aukštesnėse altitudėse, žiemos turizmo produkto diversifikaciją, taip pat vasaros sezono prailginimą bei žiemos turizmo infrastruktūros pritaikymą vasaros turizmo veikloms21.

Veiksmo adaptacijos strategijos: • finansiniai instrumentai (pvz. sniego draudimas (angl. „snow insurance“ ir „weather

derivative“); • finansinė pagalba (pvz. vietinė valdžia investuoja į naujus keltuvus, transporto

paslaugas; teikia beprocentes paskolas, daugelis slidinėjimo operatorių siekia, kad valdžia dengtų dirbtinio sniego gamybos kaštus);

• bendradarbiavimas ir susijungimas (pvz. dviejų kurortų bendras marketingas, įranga ir specialistai; dviejų kurortų apsijungimas siekiant didesnės teritoriniu atžvilgiu turistinės traukos vietovės įvaizdžio);

• produkto diversifikavimas, kai mažėjant slidinėjančiųjų skaičiui plėtojamos ir kitos su sniegu susijusios veiklos – rogutės, sniego batai ar plėtojamos tokios veiklos kaip Spa, sveikatingumo ir sporto klubai, festivaliai, koncertai, parodos, parduotuvės ir restoranai. Atvira niša su sniegu nesusijusioms veikloms – sveikatos ir konferencijų turizmui. Tačiau produkto diversifikavimo potencialas neturi būti pervertintas, nes sniegas vaidina svarbiausią vaidmenį, net ir pasirenkant alternatyvias veiklas žiemos sezono metu. Vyrauja nuomonė, kad žiemos industrijai ir ypač slidinėjimui turizmo produkto pakaitalo nėra.

• turizmas ištisus metus – 4 sezonų strategija. Taigi, didžioji dalis Europos ir Šiaurės Amerikos žiemos turizmo kurortų taiko įvairias (aukščiau aptartas) adaptacines strategijas, kurias sąlygojo klimato atšilimas. Pavyzdžiui, Austrijoje dauguma viešbučių įsirengė saunas ir garinius kambarius, plėtoja konferencijų paslaugas, sporto centrai siūlo laipiojimą, kerlingą ar ledo ritulį. Austrijoje žiemos kurortuose gerinamos technologijos (pvz. keltuvai), investuojama į sniego gaminimo įrangą. Tačiau sniego gamybos kaštai yra labai dideli, o kas turėtų dengti šiuos kaštus nėra aišku. Dirbtino sniego gamyba sąlygoja didesnį aplinkos ir finansinių išteklių vartojimą, kai tie patys ištekliai kitų turizmo rūšių galėtų būti naudojami ištisus metus. Manoma, kad žiemos turizmo adaptacinės strategijos neturėtų skatinti kalnų aplinkos degradacijos ir mažinti turizmo kokybę dėl klimato kaitos. Šveicarijoje didesni žiemos turizmo kurortai investuoja į dirbtino sniego gamybą, o slidinėjimo trasos keliamos į aukštesnį aukštį (3000 m). Bankai tiek Šveicarijoje, tiek kituose Alpių regiono žiemos kurortuose teikia paskolas turizmo plėtrai tik tiems slidinėjimo kurortams, kurie yra aukštesnėse altitudėse – virš 1500 m aukščio. Prancūzijos žiemos turizmo kurortai orientuojasi į turizmo veiklų diversifikavimą. 21 Probstl, U; Unbehaun, W. Climate Change in Winter Sport – a New Approach to Transdisciplinary Research and

Implementation. Institute of Landscape Development, Recreation and Conservation Planning.

14

1 lentelė. Sezoniškumas žiemos turistinės traukos vietovėje22

Priežastys Pasekmės Išeitys Tiesioginės: - klimatiniai faktoriai - sportiniai sezonai - pasiūlos suvaržymai - sportinės atrakcijos - specialūs renginiai

Negatyvios: - ribotos investicijos - maža investicinė grąža - sumažėjusios turizmo

išlaidos - perkrovimas ir spūstis - negatyvūs aplinkos

padariniai - problemos darbdaviams - sezoninė bedarbystė - priešiškumas turizmui - gyvenimo sąlygų

problematika

Netiesioginės: - klimatiniai faktoriai - įpročiai / atostogos - socialinis spaudimas ir

mados - inercija (iš inercijos

atostogauja per piką, kai geras oras ir pan.)

Pozityvios: - poilsis, atsipalaidavimas

nuo streso, laiko atgavimas - tinkamas laikas

infrastruktūros gerinimui ir plėtrai - kai kurie sezoniniai darbai

gerai apmokami - tradicinis įdarbinimo

modelis - galimybė ekologiniam

aplinkos atsistatymui

- dirbtinio sniego gamyba - produkto pagerinimas - produkto diversifikacija - dviejų turistinių vietovių

kombinacija - rinkos diversifikavimas - 4 sezonų kurortai - festivaliai ir renginiai - kainos diferenciacija ir pajamų

valdymas - darbuotojų išsaugojimas - naujų ekonominių veiklų

plėtra - sezono užbaigimas ir veiklos

tam tikram laikotarpiui nutraukimas

1 lentelėje pateikta informacija parodo įdomų turizmo specialistų požiūrį į sezoniškumą žiemos turistinės traukos vietovėje, apžvelgiant sezoniškumo priežastis, pasekmes ir išeitis. Priežastys skirstomos į dvi grupes: vienos priežastys dažniausiai netiesiogiai sukelia (generuoja) sezoniškumą (pvz. atostogavimo įpročiai ar mados), o kitos – tiesiogiai (nusistovėję sportiniai sezonai ar tradiciškai vykstantys tam tikri renginiai). Tačiau tiek vienos, tiek kitos priežastys yra sąlygojamos klimatinių faktorių. Sezoniškumo sukeltos pasekmės gali būti ne tik negatyvios (pvz. ribotos investicijos, sezoninė bedarbystė), bet ir pozityvios (verslininkai gali pailsėti, atnaujinti turizmo infrastruktūrą). Apibendrinant galima teigti, kad žiemos kurortų sezoniškumo problemos sprendžiamos tokiomis priemonėmis kaip:

• produkto gerinimas, pavyzdžiui, keltuvų atnaujinimas, naujų slidinėjimo trasų aukštesnėse altitudėse plėtojimas, apgyvendinimo infrastruktūros gerinimas.

22 James Higham. Sport Tourism Destinations – Issues, Opportunities and Analysis, 2005. 300 p.

15

• produkto diversifikacija ir vasaros turistų pritraukimas į žiemos turizmo traukos vietoves. Pavyzdžiui. slidinėjimo keltuvai pritaikomi kalnų žygių dalyviams ar kalnų dviratininkams. Plėtojamos veiklos: plaukymo baseinai, teniso kortai, išvykos į gamtą su gidais, dviračių nuoma, ledynų slidinėjimas, čiuožyklos.

• produkto plėtra teritoriniu aspektu – 2 turistinių vietovių kurortų kombinacija. Pavyzdžiui, Sierra Nevada Ispanijoje, kur siūlomas slidinėjimas ir Costa del Sol paplūdimiai vasaros poilsiui arba slidžių safari aplankant kelis slidinėjimo kurortus. Tai sezoniškumo neišsprendžia, bet užtikrina teritorinę sklaidą.

• rinkos diversifikacija, kai orientuojamasi į linkusius keliauti ne sezono metu. Šį segmentą sudaro dažniausiai pagyvenusio amžiaus žmonės, konferencijų dalyviai, jaunos šeimos, bendraminčių klubai ar specialių interesų grupės. Jiems siūlomos sveikatinimo ir Spa paslaugos.

• festivaliai ir renginiai. Pavyzdžiui, muzikos ir sniego festivaliai, nuotykių lenktynės (pvz. Eco-challenge), golfas, jodinėjimas, nuotykių sportas (pvz. važiavimas šunimis įkinkytomis rogėmis), Šiaurės elnių lenktynės.

• darbuotojų išsaugojimas, kai darbuotojams suteikiami kvalifikacijos kėlimo kursai ne sezono metu.

• 4 sezonų kurortai, kai kurortai veikia ištisus metus. • naujų ekonominių veiklų plėtra, pvz. turizmo sektoriaus profesinio mokymo įstaigų

steigimas ir pan. Oficialios informacijos apie konkrečių turistinių vietovių žiemos turizmo strategijas nėra gausu, tačiau didžioji dalis publikuojamų strategijų yra įvardintos kaip adaptacinės ir yra skirtos klimato kaitos poveikiui mažinti. Pavyzdžiui, Suomija pasirengė MEK žiemos turizmo strategiją 2003-2008 m., skirtą vadinamoms sniego vietovėms – Laplandijai, šiaurinei Suomijai, rytinei Suomijai ir iš dalies Lakeland vietovėms bei Helsinkiui. Strategijoje apibrėžiama ir trumpai apibūdinamas žiemos turizmo sezonas, strateginiai tikslai, tikslinės šalys (rinkos), konkurencinis pranašumas, pozicionavimas, segmentavimas, produktai, rinkos tyrimas, marketingo komunikacija ir planavimas, pagrindiniai plėtros projektai. Šia strategija siekiama užtikrinti konkurencingų ir pelningų produktų (paslaugų) kūrimą bei jų teikimą žiemos sezono metu. Suomija save pozicionuoja kaip pirmaujančią žiemos atostogų turistinę vietovę, siūlančią išskirtinius potyrius. Strategijoje akcentuojami konkurencingi Suomijos žiemos privalumai: unikali gamta, sniegas, poilsio veiklų įvairovė, Laplandija, Santa Klausas ir Kalėdos. Produktas (paslauga) suskirstomas į tris segmentus, pagrįstus vartotojo pirminiais poreikiais žiemos atostogoms ir Suomijos konkurenciniais pranašumais skirtingų rinkų šalyse. Išskiriami trys segmentai:

• žiemos sportas (pagrindinis motyvas yra slidinėjimas, renkantis žiemos kurortą svarbūs kriterijai yra pasiekiamumas, kaina, kokybė ir paslaugos);

16

• nuotykiai (siekiama patirti kažką unikalaus, egzotiško, pvz. Šiaurės pašvaistė, Samių kultūra, išbandyti įvairias veiklas: sniegaeigiai, važiavimas rogėmis, įkinkytomis šunimis, ar kažką ekstremalaus, kaip „išgyvenimo“ safari);

• specialūs renginiai (Kalėdos, Santa Klausas, Suomijos ledo maratonas). Skandinavijoje prognozuojamas augantis Švedijos ir Norvegijos vaidmuo. Produktams identifikuoti, planuojama skirti lėšų kokybiniams turistų tyrimams atlikti23.

Tuo tarpu National Ski Areas Association (Šiaurės Amerika) pasiūlė modelį – strategiją, kaip išlaikyti žiemos turizmo augimo potencialą. Ši strategija orientuota į neslidinėjančius ir į ką tik pradedančius slidinėti. Siekiama, kad neslidinėjantys turistai aplankytų žiemos slidinėjimo kurortus, todėl siekiama kurortus plėtoti taip, kad jie veiktų ištisus metus ir kad slidinėjimas nebūtų vienintelė aktyvaus poilsio veikla. Šiaurės Amerikos kurortai plėtoja: baseinus, čiuožyklas, teniso kortus, dviračių maršrutus. Didelės investicijos skiriamos ir dirbtinio sniego gamybai.24

11..66.. PPaaggrriinnddiinnėėss žžiieemmooss ppooiillssiioo vveeiikkllooss iirr iinnffrraassttrruukkttūūrraa Žiemos aktyvaus poilsio veiklas suskirstėme pagal 5 kriterijus:

• pagal tam tikrai veiklai vykdyti reikalingą infrastruktūrą (kai kuriai aktyviai žiemos poilsio veiklai (pvz., žūklė ant ledo, čiuožimas nuo kalno rogutėmis ar kopimas į kalnus) reikalinga tik minimali infrastruktūra, tuo tarpu aukštikalnių slidinėjimui reikalinga brangi ir specifinė infrastruktūra);

• pagal aktyvumą (aktyvus (sportinis) ir pasyvus poilsis); • pagal veiklos vykdymo vietą (lauko (čiuožimas snieglentėmis ar slidinėjimas) ir

vidaus/patalpų (slidinėjimas dengtose slidžių trasose ar ledo ritulys); • pagal paplitimą (tradicinės (slidinėjimas, žiemos sporto renginiai, čiuožimas

pačiūžomis, kerlingas) ir šiuolaikinės (čiuožimas snieglente, važiavimas sniego dviračiu, ledo skulptūrų kalimas, važiavimas sniegaeigiu));

• pagal inventoriaus poreikį (kai inventorius reikalingas (slidinėjimas, čiuožimas su rogėmis ar pačiūžomis) ir kai nereikalingas (žaidimas sniego gniūžtėmis, besmegenio lipdymas ir t.t.)).

Reiktų pažymėti, kad slidinėjimas yra populiariausias iš visų žiemos turizmo veiklų. Slidinėjimas yra žiemos turizmo sportas, kuris yra praktikuojamas esant pakankamai sniego ir skirstomas į žiemos ir vasaros. 23 MEK Winter Tourism Strategy 2003-2008. 24 Brent W. Ritchie, Daryl Adair. Sport Tourism– Interrelationships, Impacts and Issues, 2004. 302 psl.

Klimato atšilimas ir laisvų teritorijų trūkumas yra pagrindiniai faktoriai, sulėtinę žiemos turizmo plėtrą Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

17

2 lentelė. Žiemos turizmo veiklos (žr. nuotraukas Prieduose)

būtina infrastruktūra ir gamtiniai ištekliai

Aukštikalnių slidinėjimas Čiuožimas snieglente Leidimasis rogėmis nuo kalno Ekstremalus čiuožimas rogėmis Toboganingas (angl. tobogganing) Telemarkingas (slidinėjimas su posūkiais) Leidimasis rogėmis nuo kalno ant padangų (ang. Tubing) Ekstremalus čiuožimas nuokalne (angl. heli-skiing)

būtina infrastruktūra

Čiuožimas pačiūžomis Ledo ritulys Kerlingas Sniego „riedlentės“ Bobslėjus (ledrogės) Slidinėjimas dengtose slidinėjimo trasose

Aktyvios veiklos, kurioms

infrastruktūra nėra reikalinga

Lygumų slidinėjimas Medžioklė Važiavimas keturračiais sniego automobiliais Važiavimas ant ledo (automobiliu, „įrenginiu su burėmis“) Rekreacinės pramogos (sniego gniūžčių kova, besmegenių lipdymas) Keliavimas, alpinizmas Važiavimas sniegaeigiu (propelerinės rogės) Važiavimas arkliais / šunimis įkinkytomis rogėmis Čiuožimas sniego batais (angl. Snow shoes) Ledo skulptūrų kalimas

Pasyvios veiklos Žvejyba ant ledo Žiemos sporto varžybų ir renginių stebėjimas Žiemos sporto muziejų lankymas

Kalbant apie aktyvias žiemos poilsio veiklas, kuriomis sprendžiamos sezoniškumo problemos ir mažinama klimato kaitos įtaka, reiktų išskirti dengtas slidinėjimo trasas, kurioms būtina didelių investicijų reikalaujanti infrastruktūra. Dengtų žiemos centrų biudžetai svyruoja priklausomai nuo to ar tai yra pavienis objektas, ar komplekso sudedamoji dalis. Kitas objekto biudžetą įtakojantis faktorius – dengto slidinėjimo centro profilis. Pastaraisiais metais pasaulyje didėja dengtų slidinėjimo centrų skaičius (preliminariai jų galima būtų priskaičiuoti apie 50). Europoje dengtas slidinėjimo trasas turi Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Suomija, Danija, Belgija ir Nyderlandai. Pirmiausia reiktų išskirti Nyderlandus, nes čia yra daugiausia dengtų slidinėjimo trasų ir centrų – net 7. Nuo jų nežymiai atsilieka Vokietija ir Jungtinė Karalystė, turinčios po 5 dengtas slidinėjimo trasas. Vokietijoje iš 5 dengtų slidinėjimo centrų išsiskiria „Alpin center

18

am Tetraeder“, kuriame trasų ilgis siekia net 640 m. Jungtinėje Karalystėje nepaisant jau esančių 5 dengtų slidinėjimo trasų, naujai planuojama įrengti dar 3 centrus.25 Vieno iš jų preliminarus biudžetas apie 1,5 mlrd. Lt. Belgija turi 4 dengtus slidinėjimo centrus. Danija, Prancūzija, Suomija ir Ispanija turi po 1 dengtą slidinėjimo centrą, tačiau kiekvienas iš jų išsiskiria savaip. Pavyzdžiui, Suomijos trasa pritaikyta tik distanciniam slidinėjimui ir trasos ilgis siekia 1,2 km. Naujai planuojamas statyti dengtas žiemos centras Helsinkyje nebus leidimosi nuo kalnų ar distancinio slidinėjimo mėgėjų traukos objektas, nes planuojama, kad bus skirtas tik greitajam nusileidimui. Apskaičiuota, kad šio dengto slidinėjimo centro biudžetas turėtų siekti 103 mln. Lt. Ispanijos centras – pats didžiausias Europoje, nes jame yra 5 trasos, iš kurių 2 – sudėtingos ir atitinkančios raudonos trasos reikalavimus, 1 vidutinio sudėtingumo, t.y. mėlyna trasa, kitos 2 lengvos arba žalios trasos. Pasauliniu mastu būtina išskirti Japoniją, nes šioje šalyje yra 6 dengti slidinėjimo centrai. Kinijoje bei Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra po 2 dengtas slidinėjimo trasas. Dubajuje yra pats didžiausias dengtas slidinėjimo centras pasaulyje, jame yra 5 nusileidimo trasos, iš kurių viena – juoda. Tai vienintelė tokio sudėtingumo trasa dengtame slidinėjimo centre pasaulyje. JAE nepaisant to, jog turi didžiausią pasaulyje dengtą slidinėjimo centrą su vienintele pasaulyje po stogu esančia juodąja trasa, naujai Dubajuje atidarė dar vieną dengtą slidinėjimo centrą.

Dengtus slidinėjimo centrus galima rasti ir Australijoje, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Indijoje, Naujojoje Zelandijoje, PAR bei Singapūre.

Vyraujančias pasaulines tendencijas dėl dengtų trasų plėtros pagrindžia ir JAV. Šioje šalyje naujai planuojama įrengti 2 slidinėjimo centrus26. JAV Teksase planuojamo įrengti dengto slidinėjimo centro preliminarus biudžetas – 1,7 mlrd.Lt.

Dengtų žiemos centrų plėtra planuojama ir Ispanijoje, Pietų Korėjoje, Olandijoje, Suomijoje, Australijoje, Lenkijoje ir Gruzijoje (preliminarus biudžetas apie 2,5 mlrd. Lt). Pavyzdžiui, Lenkijoje planuojamas dengtas slidinėjimo centras Žemutinėje Silezijoje, tapsiantis verslo viešbučių komplekso dalimi.

25 ...in the pipeline

Hemel Ski Centre, Hemel Hempstead (opening April 2009) SnOasis, Great Blakenham (provisional planning permission given; opening date 2012) Wycombe SnowDome, High Wycombe (provisional opening date September 2009)

26 http://www.natives.co.uk/places/snowdomes.htm

4 pav. Slidinėjimo centras Dubajuje

19

11..77.. ŽŽiieemmooss ttuurriissttųų ppoorreeiikkiiaaii iirr kkeelliiaavviimmoo mmoottyyvvaaii Žiemos turizmo rinka gali būti segmentuojama atsižvelgiant į motyvus, dėl kurių turistas vyksta į kelionę arba nusprendžia pirkti tam tikrą turizmo paslaugą (produktą). Pagrindinis rinkos segmentavimo tikslas – atpažinti segmentus, kurie labiausiai suinteresuoti tam tikromis paslaugomis (produktais). Rinkos segmentavimas leidžia suvokti skirtingų grupių poreikius27. Reiktų pažymėti, kad tiriant žiemos turizmo rinkos segmentus studijų yra atlikta nedaug. Pavyzdžiui, 1996 m. buvo tirti potencialūs Kolorado lygumų slidinėjimo rinkos segmentai, 1998 m. – Kanados žiemos turistų segmentai28.

Slidininkai yra vienas didžiausių žiemos sportinio turizmo segmentų ir jų pagrindinis keliavimo motyvas – slidinėjimas. Šis segmentas nėra homogeninė grupė, skiriasi demografinėmis ir socio-ekonominėmis charakteristikomis, įgūdžių lygiu ir atsidavimu slidinėjimo sportui. Vyraujantis žiemos sportinio turizmo segmentas – vyrai.

Remiantis Nacionalinės slidinėjimo vietovių asociacijos (angl. National Ski Areas Association) duomenimis aukštikalnių slidinėjimą Šiaurės Amerikoje daugiausia praktikuoja vyrai (60 proc.), kurie yra vidutiniškai 35 metų amžiaus, turintys koledžo išsilavinimą, dažniausiai dirbantys vadybinį darbą. Be slidinėjimo užsiima tokiomis sportinėmis veiklomis kaip tenisas, dviračiai ar buriavimas. Dvigubai daugiau nei vidutinis žmogus linkę pirkti vyną, investuoti į nekilnojamą turtą ir keliauti į kitas šalis.

Kitas žiemos turizmo rinkos segmentas – snieglentininkai, didžioji jų dalis taip pat yra vyrai (73 proc.), dažniausiai jauni (beveik 90 proc. yra iki 25 metų amžiaus). Daugelis snieglentininkų yra studentai, taip pat mėgstantys kalnų dviračius ir keliauti kalnuose, mėgsta banglentes, riedlentes ir žaisti video žaidimus. Europos slidinėjimo rinkos segmentas skiriasi nuo Šiaurės Amerikos. Europos slidinėtojai yra jaunesni ir jų pajamos yra mažesnės. Vienas didžiulis skirtumas yra tas, kad Europos žiemos kurortai yra daugiau kosmopolitiški, juose lankosi žiemos turistai iš visų pasaulio šalių. Europos slidininkai vidutiniškai atostogauja 3 sezonus iš 5.

Nemažai įdomių studijų yra atlikta apie slidinėjančiųjų ir neslidinėjančiųjų elgseną. Tiriant neslidinėjančiuosius nustatyta, kad 2 pagrindiniai veiksniai, lemiantys slidinėjimo veiklos atsisakymą yra pavojus ir paslaugų kaina (išlaidos). Gilbert ir Hudson (2000) nustatė, kad ekonominiai faktoriai buvo pagrindinė kliūtis neslidinėjantiems, kurie taip pat jie teigė, kad išmokti slidinėti yra sunkiau nei įvaldyti kitas sporto veiklas, taip pat vyravo nuomonė, kad slidinėti yra šalta ir drėgna, pavojinga ir stresiška29. Anksčiau vyravęs stereotipas, kad slidinėjimas yra elitinis žiemos sportas, reikalaujantis daug pajamų, silpnėja30.

27 Hinch, T; Higham. Sport tourism development. „Channel View Publications“, 2003. 254 p. 28 Dolnicar, S; Leisch, F. Winter Tourism Segments in Austria – Identifying Stable Vacation Styles for Target Marketing Action.

2003. 29 Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism, 2002. 324 p. 30 Joy Standeven, Paul de Knop. Sport tourism, 1998. 367 p.

20

Turistų keliavimo motyvacija apibrėžiama kaip poreikiai ir požiūriai, kurie lenkia asmenį veikti specifinių nukreiptų tikslų atžvilgiu. Skiriamos 6 keliavimo motyvų kategorijos: fiziniai, kultūriniai, emociniai, socialinės padėties ir prestižo, tarpasmeniniai ir tobulėjimo31. Dažniausiai pagrindinė motyvacija turistui vykstančiam žiemos atostogų yra sportas, labiausiai – aukštikalnių slidinėjimas, lygumų slidinėjimas ir snieglentės. Paskutinėje studijoje, atliktoje Leisure Trends Group of Boulder (Kolorado) teigiama, kad žiemos sporto entuziastai yra daugiau įtakojami iškritusio sniego kiekio nei pasaulinių įvykių (pvz. Rugsėjo 11-osios įvykiai), nes turistai kalnuose jaučiasi saugiau nei urbanizuotose turizmo vietovėse32. Bene informatyviausi ir naujausi tyrimai, nustatant žiemos turistų motyvaciją, žiemos atostogų stilių ir žiemos turistinių traukos vietovių pasirinkimą, buvo atlikti Austrijos mokslininkų. Gamtinių išteklių ir taikomųjų mokslų universitetui33 (Viena, Austrija) įgyvendinant projektą dėl klimato kaitos poveikio žiemos sportui ir apklausus 388 respondentus Austrijoje buvo nustatyti žiemos turizmo traukos vietovės pasirinkimą įtakojantys faktoriai (5 pav.).

5 pav. Žiemos turizmo traukos vietovės pasirinkimą įtakojantys faktoriai

Šis tyrimas parodė, kad turistams, pasirenkantiems žiemos turizmo traukos vietoves, svarbiausia, kad būtų užtikrintas tinkamas sniego kiekis slidinėjimui, kiti su slidinėjimo veikla susiję faktoriai, kaip slidinėjimo vietovės dydis ir prie keltuvų praleidžiamas laikas, kalnai ir nuokalnės, esant poreikiui – dirbtinis sniegas. Didelė dalis respondentų kaip svarbų

31 Grecevičius, P; Armaitienė, A; Junevičienė, O; Turizmas. Kauno kolegijos leidybos centras, 2002. 318 p. 32 Simon Hudson. Winter sport tourism in North America, 4 skyrius. Brent W. Ritchie, Daryl Adair. Sport Tourism– Interrelationships, Impacts and Issues, 2004. 302 p. 33 Probstl, U; Unbehaun, W. Climate Change in Winter Sport – a New Approach to Transdisciplinary Research and

Implementation. Institute of Landscape Development, Recreation and Conservation Planning.

21

faktorių akcentavo žiemos patyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyti žiemos aktyvaus poilsio motyvai. Respondentai išskyrė jiems svarbiausius motyvus (6 pav.).

6 pav. Žiemos sporto turistų motyvai

Svarbiausias turistų motyvas atostogaujant žiemos metu yra aktyvus poilsis ir fizinės veiklos, be to svarbūs ir gamtiniai faktoriai (saulė), socialiniai faktoriai – bendravimas su draugaus ir šeimos nariais. Šio tyrimo respondentai nurodė, kad jiems visai nesvarbu kitos, su slidinėjimu nesusijusios veiklos (renginiai ar vakarėliai) bei galimybė išmokti naujų veiklų.

Reiktų paminėti Austrijos nacionalinį svečių tyrimą (angl. The Austrian National Guest Survey), kuris atliekamas kas 3 metus Austrijos žiemos turizmo traukos vietovėse. 1997/1998 m. tyrimo duomenis, Austrijoje (išskyrus sostinę) apklausus 3599 respondentų, iš kurių analizei panaudoti 2961 respondentų atsakymai, buvo nustatyti keliavimo motyvai, atostogų veiklos žiemos sezono metu ir žiemos atostogų stiliai34. 3 lentelėje pateikiami 26 kelionės motyvai ir respondentų pasiskirstymas pagal kelionės motyvą. 3 lentelė. Kelionės motyvai

Motyvai Procentinė

išraiška Santrauka

„Atostogų metų noriu pailsėti ir atsigauti“ 24 % Relaksacija „Atostogų metu ieškau komforto ir noriu būti lepinamas“ 16 % Komfortas „Atostogų metu ieškau fizinio spaudimo ir ieškau sportinių užsiėmimų“

42 % Sportas

„Šių atostogų metu ieškau iššūkių ir naujos patirties“ 18 % Sužadinimas „Šių atostogų metu nenoriu viršyti savo suplanuoto biudžeto“

22 % Biudžetas

34 Dolnicar, S; Leisch, Fr. Winter Tourism Segments in Austria – Identifying Stable Vacation Styles for Target Marketing Action.

22

Motyvai Procentinė

išraiška Santrauka

„Per atostogas noriu realizuoti savo kūrybiškumą“ 8 % Kūrybiškumas „Per atostogas ieškau pasilinksminimų įvairovės“ 21 % Pasilinksminimas „Atostogų metu gera kompaniją ir naujas pažįstamų ratas man daug reiškia“

23 % Žmonės

„Atostogų metu ieškau grožio ir sveikatos savo kūnui“ 18 % Kūnas „Šių atostogų metu išskiriu nesuvaržytą savo laiką“ 48 % Laisvumas

„Mėgstu pralesti atostogas ten, kur didelis pramogų pasirinkimas“

7 % Pramogos

„Nenoriu rūpintis kainomis ir pinigais“ 15 % Kainos „Atostogų metu domiuosi vietinių gyventojų gyvenimo būdu“

21 % Vietiniai

„Mano atostogos yra susijusios su stipriu potraukiu kalnams, sniegui, saulei“

61 % Saulė

„Atostogų metu ieškau jaukumo ir šeimyninės atmosferos“

43 % Jaukumas

„Per atostogas palanki aplinka yra pagrindinis veiksnys“ 46 % Aplinka

„Per atostogas svarbu, kad viskas yra iš anksto suplanuota ir nebereikia niekuo rūpintis“

16 % Planas

„Renkantis atostogas nepaliesta gamta, natūralus kraštovaizdis yra pagrindiniai kriterijai“

30 % Gamta

„Kultūriniai pasiūlymai bei vaizdai buvo lemiamas faktorius“

5 % Kultūra

„Rinkausi tokias atostogas siekdamas pakeisti man įprastą aplinką“

36 % Pasikeitimas

„Rinkdamasis atostogų tikslą išskiriu romantišką ir nostalgišką atmosferas“

12 % Romantika

„Noriu vykti į arti namų esančią vietovę“ 15 % Arti namų „Renkantis atostogų tikslą man svarbūs, kad yra pasiūlymų susijusių su vaikų priežiūra“

5 % Vaikai

„Renkantis atostogų vietą išskiriu saugumą“ 37 % Saugumas „Noriu būti tikras, jog vietovėje yra pakankamai sniego“ 46 % Pakankamai sniego „Noriu patrauklaus slidinėjimo vietovėje“ 41 % Slidinėjimo vietovė

Respondentai, paprašyti nurodyti, kokias veiklas žiemos atostogų Austrijoje metu jie dažniausiai praktikavo, pateikė 7 paveiksle nurodytus atsakymus.

23

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Festivaliai, koncertai

Teatras, muzika, opera

Jodinėjimas

Slidžių žygiai

Tenisas

Čiuožinėjimas ledu (pačiūžomis)

Mėgėjų teatrai

Organizuotos ekskursijos

Muziejai, parodos

Snieglentės

Lygumų slidinėjimas

Sveikatinimo paslaugos

Spa

Rogės

Įžimių vietų lankymas

Keliavimas pėsčiomis

Ekskursijos

Lankymasis disko klubuose / baruose

Baseinas / sauna (vidaus patalpose)

Apsipirkimas

Pasivaikščiojimas

Relaksacija

Slidinėjimas Alpėse

7 pav. Žiemos turistų motyvai

Respondentai dažniausiai minėjo, kad žiemos atostogų metu jie slidinėja ir ilsisi, taip pat nurodė kitą veiklą, nesusijusią su populiariausiu žiemos sportu slidinėjimu, tai – pasivaikščiojimas ar keliavimas pėsčiomis. Pastebima tai, kad pakankamai nemaža respondentų dalis nurodė, kad žiemos atostogų metu renkasi ir veiklas patalpose (Spa, baseinas ir sauna). 4 lentelėje pateikiami duomenys apie žiemos turistų socialinius, ekonominius, demografinius, elgsenos ir psicho-grafinius kintamuosius. Šiame tyrime ypatingas dėmesys skiriamas turistų pajamoms, išlaidoms ir jų paskirstymui. 4 lentelė. Bendri kintamieji

Kintamasis Vienetai/ Lygiai Vidurkis / proc. Amžius metai 40 Dienos išlaidos asmeniui EUR 75 Mėnesio uždarbis EUR 2258 Kelionės trukmė Dienos 7 Lytis Vyras 59

24

Kintamasis Vienetai/ Lygiai Vidurkis / proc. Niekada 2 Vieną kartą 5

Ankstesnės atostogos Austrijoje

Du kartus ir daugiau 93 Neabejotinai 36 Tikriausiai 27 Tikriausiai ne 19

Tikslas pakartotinai apsilankyti Austrijoje

Neabejotinai ne 18 Viešbutis 57 Nakvynė ir pusryčiai (B&B) 13 Apartamentai 17 Vienvietis kambarys 10

Apgyvendinimas

Vienvietis kambarys sodyboje 3 Partneriu 69 Šeima 44 Draugais 36

Kelionė kartu su

Kelionė grupe 5 Brošiūra 8 Skelbimai spaudoje 2 Kelionių agentūros katalogas 8 Draugai ir giminės 30 Kelionių agentai 9 Turizmo informacijos centrai 10 Internetas 4

Informacijos šaltiniai

Informacija nereikalinga 36 Tyrimo metu buvo žiemos turistų veiklos buvo suskirstytos į 6 tipus:

• Tipas 1 (62 %) slidininkai: didžiausia ir heterogeninė grupė. Didelis dalyvavimo žiemos sporto veiklose laipsnis, žemas kultūrinio turizmo interesas, tačiau mėgsta pasivaikščioti, siekia relaksuotis, lankosi vidaus baseinuose, vakarais lankosi disko klubuose ir baruose, eina apsipirkti.

• Tipas 2 (17 %) sveikatos turistai: priešingybė tipiškam Austrijos žiemos turistui. Neužsiima aukštikalnių slidinėjimu, tačiau daug laiko skiria Spa ir sveikatinimui. Teikiama pirmenybė ramioms ir relaksuojančioms veikloms, pvz. lygumų slidinėjimas, pasivaikščiojimai, keliavimas pėsčiomis.

• Tipas 3 (11 %) superaktyvūs: labai homogeniška grupė ir šio tipo turistai sako, kad jie daro viską, kas siūloma, nes yra superaktyvūs.

• Tipas 4 (5%) kultūriniai turistai: įžymių vietų, muziejų, parodų lankymas, teatrai, operos ir apsipirkimai. Pasivaikščiojimai labiausiai charakterizuoja šį žiemos turisto tipą.

• Tipas 5 (5%) čiuožimas snieglentėmis ir naktinis gyvenimas: labai maža ir ypatingai homogeniška grupė, turinti labai aiškų planą žiemos atostogoms: dieną – čiuožimas su snieglente, naktį – ėjimas į klubus ir barus.

Šio tyrimo metu identifikuoti 2 pagrindiniai žiemos turistų veiklos tipai – tai slidininkai ir sveikatos turistai, kurie sudarė 80 procentų visų respondentų.

25

5 lentelė. Žiemos turistų motyvai

Tipas 1 10 % Traukos vietovės paieškos

Ši mažas grupė charakterizuojama kaip grupė turinti labai įdomią atostogų motyvaciją. Tik 3 svarbiausi kintamieji: saulė, pakankamai sniego ir slidinėjimo vietovės patrauklumas. Sportas nevaidina pagrindinės rolės.

Tipas 2 22 % Gryna relaksacija

Nelabai galvoja apie sportą. Siekia relaksacijos neužterštoje, gražioje gamtoje. Tai nedidelė grupė, kurios motyvai nėra labai homogeniški, bet pagrindinė tendencija – relaksacija – yra ryški.

Tipas 3 4 % Be motyvų Maža grupė. Tipas 4 38 % Aktyvios

linksmybės (angl. active fun)

Sportas – pagrindinis vaidmuo. Pageidaujama pakankamai sniego ir atraktyvios slidinėjimo vietovės. Taip pat svarbu saulė, nepažeistos apylinkės, sutikti žmones, linksmai praleisti laiką.

Tipas 5 10 % Sporto fanai Moto – „sportas ir saulė“. Tipas 6 3 % Biudžetiniai

keliautojai Svarbiausia jiems neviršyti suplanuoto biudžeto. Todėl atostogoms renkasi vietovę arti namų. Jiems svarbu saulė, sniegas ir gamta.

Tipas 7 3 % Kultūros fanai Dominuojantys motyvai – kultūra ir saugumas. Pastebėta, kad kelionės motyvai ir atostogų elgsena yra priklausomi vienas nuo kito. Tyrimo metu identifikuoti 5 atostogų stiliai: • 1 atostogų stilius (veiklos tipas 1 ir motyvo tipas 4) / Linksmybės ir sniegas (31%): šis

atostogų tipas gali būti pavadintas masine rinka. • 2 atostogų stilius (veiklos tipas 2 ir motyvo tipas 2)/ Relaksacija ir sveikata (10%):

pagrindiniai atostogų tikslai – atsipalaiduoti, mėgautis sveikatinimo ir kūno priežiūros procedūromis. Šios grupės atstovų amžius – 10 metų vyresni nei bendrai paėmus žiemos turistų vidutinį amžių. Mėnesio pajamos mažos, tačiau, kaip parodė tyrimas, tai neveikia dienos išlaidų.

• 3 atostogų stilius (veiklos tipas 4 ir motyvo tipas 2) / Saikingas kultūrinis turistas (3%): akivaizdus motyvas aplankant Austriją – kultūra. Be muziejų, parodų, teatrų, operų lankymo taip pat eina pasivaikščioti ir kažkiek laiko skiria apsipirkimui. Apsistojimo laikas tipiškas kultūriniam turistui – trumpas. Apsistoja viešbučiuose, keliauja su partneriais (dažniau nei kiti). Marketingo komunikacijos priemonė šiai grupei – žiniasklaida.

• 4 atostogų stilius (veiklos tipas 4 ir motyvo tipas 7) / Grynas kultūrinis turistas (1%): pagrindinis motyvas – kultūra. Disponuoja aukštomis mėnesio pajamomis. Austrijoje apsistoja labai trumpam laikui, moterų daugiau (tik 42 proc. vyrų), keliauja su partneriais ar šeima, parodo ryškų ketinimą grįžti į Austriją. Didžioji dalis (90 proc.) apsistoja viešbučiuose. Geriausiai šią grupę gali pasiekti kelionių agentai.

• 5 atostogų stilius (veiklos tipas 5 ir motyvo tipas 4) / Pramogos, sniegas, snieglentės ir disko klubai (3%): tai grupė, kuriai galima pasiūlyti pritaikytą produktą. Veiksmas ir linksmybės (angl. fun) yra šio nišos segmento moto. Dienos skirtos snieglentėms, naktys – klubams ir barams. Tikslas – per visas atostogas pasilinksminti ir

26

papramogauti. Amžiaus vidurkis 23 metai. 82 proc. yra vyrai ir keliauja su draugais, pagrindinis jų informacijos šaltinis – draugai ir artimieji, tik 33 proc. apsistoja viešbučiuose, dienos išlaidos yra žemesnės už vidurkį.

Tyrimo metu respondentų pasiskirstymas pagal atostogų stilių ir pasiskirstymas pagal amžių, išlaidas ir pajamas pateikiami Priedo 2 lentelėje. Respondentų atsakymų, nurodant žiemos kelionės motyvus, pasiskirstymas pateiktas 6 lentelėje. 6 lentelė. Atostogų motyvai

Motyvų teiginiai Respondentų atsakymai (proc.) Kalnai, saulė ir sniegas 61 Lengvumas (angl. free and easy going) 48 Nepaliesta aplinka 46 Pakankamai sniego 46 Jaukumas ir šeimyniška atmosfera 43 Nori sportuoti 42 Atraktyvi slidinėjimo vietovė 41 Yra siūloma vaikų priežiūra 37 Pakeisti įprastinę aplinką 36 Nori pailsėti ir atsipalaiduoti 24 Gera kompanija, siekis susipažinti su žmonėmis 23 Nenori viršyti planuoto atostogų biudžeto 22 Linksma, pramogos 21 Domisi vietinių gyventojų gyvenimo būdu 21 Sveikata, kūno priežiūra 18 Pokyčiai, speciali patirtis (excite) 18 Viskas suorganizuota, nereikia niekuo rūpintis 16 Nori komforto ir pasilepinti 16 Nenori galvoti apie pinigus ir kainas 15 Būti netoli namų 15 Romantiška ir nostalginė atmosfera 12 Nori realizuoti savo kūrybingumą 8

Žiemos turizmo veiklose naudojamos ne atskiros išteklių rūšys, o jų junginiai ar kompleksai – tai sniegas, saulė ir kalnai – tai dažniausi turistų pageidaujami žiemos turizmo komponentai. Nacionalinis svečių tyrimas, atliktas Austrijoje, parodė, kad visi potencialūs rinkos segmentai (psichografiniai, elgsenos ar kombinuoti) yra pagrįsti ir naudingi, o baziniai kintamieji reikšmingai skirtingi tarp grupių. Be labai bendro atostogų stiliaus, reprezentuojančio trečdalį visų turistų, buvo nustatyti keturi maži segmentai. Tai sudaro galimybes nišiniam marketingui vykdyti. Įdomi turistų grupė, reprezentuojanti mažą nišinį

27

segmentą – jauni, linkę pramogauti ir aktyviai ilsėtis. Nors šios grupės atstovų pajamos mažos, tačiau tokie turistai linkę grįžti ir atsivežti savo draugus. Įdomu ir tai, kad jei Šveicarijoje 1980 m. didžioji dalis žiemos turistų buvo slidininkai, tai 2005 m.: 65 proc. lankytojų buvo žiemos keliautojai (angl. winter hikers); 15 proc. užsiimantys toboganingu (leidimasis nuo kalno rogėmis, gali leistis keli žmonės, todėl tinka šeimoms, draugų grupėms); ir tik 20 proc. slidinėjantys. Italijoje, 48 proc. slidinėjimo kurortuose nei slidinėja, nei čiuožia su snieglentėmis, o į Prancūzijos žiemos slidinėjimo kurortus vienas iš keturių atvykusiųjų taipogi neslidinėjo. Visų žiemos kurortų tikslas – didinti moterų skaičių žiemos kurortuose. Taigi, neslidinėjantys poilsiautojai reprezentuoja svarbią ir augančią rinkos dalį slidinėjimo kurortuose. Apžvelgus žiemos turizmo segmentų tyrimus, siekiant išsiaiškinti žiemos turistų keliavimo motyvus, atostogų stilius, turistų demografines ir socio-ekonomines charakteristikas, pastebėta:

• Slidininkai yra vienas didžiausių žiemos sportinio turizmo segmentų, kurių pagrindinis keliavimo motyvas žiemos sezono metu yra slidinėjimas aukštikalnėse ir snieglentės.

• Vyraujantis žiemos sportinio turizmo segmentas – vyrai, todėl moterys įvardijamos kaip dar neišnaudotas žiemos turizmo rinkos nišinis segmentas.

• Nustatyti du pagrindiniai veiksniai, lemiantys slidinėjimo veiklos atsisakymą, tai pavojus (dėl atšilimo) ir ekonominiai faktoriai (išlaidos).

• Anksčiau vyravęs stereotipas, kad slidinėjimas yra elitinis žiemos sportas, reikalaujantis pajamų, silpnėja.

• Turistams, pasirenkantiems žiemos turizmo traukos vietoves, svarbiausia, kad būtų užtikrintas tinkamas sniego kiekis slidinėjimui ir kiti su slidinėjimo veikla susiję faktoriai, t. y. slidinėjimo vietovės dydis ir laikas, praleidžiamas prie keltuvų, kalnai ir nuokalnės, esant poreikiui ir dirbtinis sniegas.

• Kiti dažnai minimi žiemos sezono turistų motyvai atostogaujant – tai aktyvus poilsis, relaksacija, bendravimas su draugais ir šeimos nariais, atraktyvi turistinė vietovė ir natūrali gamta.

• Sniegas, saulė ir kalnai yra dažniausi minimi ir žiemos turistų pageidaujami svarbiausieji motyvai.

• Dalis turistų, atostogaujančių žiemos sezono metu žiemos slidinėjimo kurortuose visiškai neslidinėja. Tokie turistai renkasi Spa / sveikatinimo paslaugas, siekia pabūti natūralioje gamtoje, pasivaikščioti, tam tikra turistų dalis turi didžiulį kultūrinio pažinimo motyvą. Taigi, neslidinėjantys reprezentuoja svarbią ir augančią rinkos dalį slidinėjimo kurortuose.

• Tyrimai parodė turistų reakciją į sniego sąlygų pokyčius žiemos turizmo traukos vietovėse: 49 proc. turistų pakeistų slidinėjimo kurortą į tą, kur yra sniego, 32 proc. turistų mažiau slidinėtų ir 4 proc. turistų atsisakytų tokios poilsio veiklos.

28

11..88.. PPaaggrriinnddiinnėėss žžiieemmooss ttuurriizzmmoo ttrraauukkooss vviieettoovvėėss Dabartinė slidinėjimo rinka įvertinta 70 mln. slidininkų paplitimu visame pasaulyje. Šiame skaičiuje 77 proc. sudaro aukštikalnių slidininkai, 16 proc. snieglentininkai ir likusiąją dalį sudaro lygumų slidininkai. Europoje skaičiuojama apie 30 mln. slidininkų, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje – apie 20 mln. slidininkų ir snieglentininkų, Japonijoje – 14 mln. Daugiau nei 1 mln. amerikiečių nors kartą buvo išvykę slidinėjimo atostogų, iš kurių 400 tūkst. – Europoje. Japonų, slidinėjančių už šalies ribų, skaičius siekia 50 tūkst., iš kurių apie 7,5 tūkst. aplankė Europą ir šis skaičius nuolat auga. Slidinėjimo kurortų ir slidinėjimo apsilankymų pasaulyje skaičiai pateikti Priedo 1 lentelėje.

Pagrindinės slidinėjimo rinkos yra Europa ir Amerika, tačiau ji auga Rytų Europoje, Korėjoje ir Pietų Azijoje. Pagal paskutiniuosius Mountain International Oponion Survey (MINOS) tyrimus, atliktus slidinėjimo kurortuose Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, nustatyta, kad slidininkų skaičius Europoje mažėja, nors slidinėjimo dienų skaičius išaugo. Spėjama, kad atostogaujantys slidininkai iš Šiaurės Europos šalių (Jungtinė Karalystė, Vokietija, Skandinavija, reprezentuojančios pusę Europos Alpių šalių slidinėjimo rinkos) slidinėja daug rečiau35.

Pasaulyje yra apie 6 tūkst. slidinėjimo kurortų 78 šalyse, iš kurių apie 4 tūkst. Europoje, apie 800 Šiaurės Amerikoje ir apie 500 Azijoje. Likusieji slidinėjimo centrai yra Australijoje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Europoje populiariausi žiemos turizmo kurortai yra Alpių kalnuose: Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Austrijoje ir Vokietijoje, taip pat Slovėnijoje.

Europos žiemos sporto rinka skirstoma į 2 dalis:

• Pietų Europos šalys (Austrija, Šveicarija), pietinė Vokietija ir Prancūzija, šiaurės Italija reprezentuoja apie pusę žiemos turizmo rinkos. Minėtų šalių gyventojai gali lengvai pasiekti Alpes, todėl pagrindinis segmentas yra slidininkų klubai ir studentai.

• Likusioji Europos rinkos pusė – šiaurinė, kurios didžioji dalis yra atostogų rinka. Slidininkai iš šiaurinių šalių vidutiniškai nuo 7 iki 15 dienų skiria slidinėjimo atostogoms.

Austrijai atitenka 47 proc. (daugiausia turistų iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos), Prancūzijai – 14 proc., Šveicarijai ir Italijai po 11 proc. Europos žiemos sporto turizmo rinkos.

Eurostat‘as pateikia nakvynių skaičių viešbučiuose ir panašaus apgyvendinimo įstaigose pagal šalis žiemos sezono metu. 2006 m. Ispanijoje žiemos sezono metu viešbučiuose ir

35 Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism. „Haworth Press“, 2002. 324 p.

Didieji žiemos kurortai turi privalumų – yra finansiškai pajėgūs investuoti į moderniausias technologijas (keltuvus, dirbtinio sniego gamybą). Didžiųjų žiemos slidinėjimo kurortų operatoriai valdo ne tik keltuvų infrastruktūrą, slidinėjimo ir kitų žiemos sporto veiklų įrangos nuomos punktus, bet ir viešbučius, restoranus, parduotuves, pramogų centrus, konferencijų centrus, Spa centrus kas suteikia finansinį stabilumą ne žiemos sezono metu.

29

panašaus apgyvendinimo įstaigose buvo apgyvendinta 18,8 proc. visose Europos šalyse apgyvendintų turistų, Italijoje – 14,8 proc., Austrijoje – 12,5 proc., Prancūzijoje – 10,8 proc., Jungtinėje Karalystėje – 10,4 proc. Visose šiose šalyse buvo apgyvendinti 67 proc. visų Europos apgyvendinimo įstaigose apsigyvenusių turistų.

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000

Belgija

Bulgarija

Čekija

Danija

Vokietija

Estija

Airija

Graikija

Ispanija

Prancūzija

Italija

Kipras

Latvija

Lietuva

Liuksemburgas

Vengrija

Malta

Olandija

Austrija

Lenkija

Portugalija

Rumunija

Slovėnija

Slovakija

Suomija

Švedija

Jungtinė Karalystė

Norvegija

2005-11 - 2006-04 2006-11 - 2007-04

8 pav. Turistų (ne rezidentų) nakvynių skaičius viešbučiuose ir panašaus apgyvendinimo įstaigose pagal šalis žiemos sezono metu36

Žiemos turizmo kurortai pagal teritorinį paplitimą skirstomi į nacionalinius (šalies gyventojai), regioninius (kertama viena ar kelios šalys) ir tarptautinius (pritraukia turistus iš viso pasaulio). Slidinėjimo kurortai gali būti skirstomi į savaitgalio, kur nuvykti pakanka

36 Winter season tourism trends 2006-2007. Eurostat Data in focus. 20/2007.

30

dviejų valandų ir žiemos atostogų kurortai, kurie yra išsidėstę tolimesnėse vietose, dažniausiai kalnuose, ir pasižymi pastovaus sniego sąlygomis37. Žiemos turizmo kurortų nedidelis atstumas nuo vasaros kurortų ar kitų atrakcijų yra didžiulis privalumas, kadangi vasaros sezonas tampa vis svarbesnis žiemos sporto kurortams, o savaitgalio žiemos kurortams svarbus yra atstumas iki urbanizuotų teritorijų38. Populiariausių Europoje esančių žiemos turizmo kurortų trumpa apžvalga39: Prancūzija. Šalis, kurioje driekiasi ne tik Alpių, bet ir Pirėnų kalnai, turi kuo pasigirti žiemos sporto srityje. Prancūzijoje slidinėjimo kurortų tiek daug ir įvairių. Vienas iš efektingiausių – Meribel, dar vadinamas – Trijų slėnių širdimi, kuris dėl savo populiarumo ir aukščiausio infrastruktūros lygio priklauso geriausiems pasaulio kurortams. Prancūzijos žiemos kurotuose yra skirtingų trasų ir modernių keltuvų, todėl trasos yra skirtos tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams. Kurortai labai įvairūs: nuo šaltų tokie kaip Flaire iki labai jaukių, senų ir savitų kaip Megève ar Chatel. Šveicarija. Jaukios vietovės, puikus aptarnavimas ir galiausiai viską užgožiantis nepakartojamas kalnų pojūtis – štai ko turistai važiuoja į Šveicarijos kalnų kurortus. Populiariausi yra Graubünden regiono kurortai – St Moritz, Davos, Klosters, Laax ar Lenzerheide. Beje, St Moritz ir Gstaad – žinomiausios kurorto vietovės. Šveicarijos žiemos kurotuose yra moderniausios kalnų sporto technologijos ir puikios snieguotos trasos. Italija. Dėl Italijoje esančios trasų įvairovės negalima vienareikšmiškai įvertinti jų teikiamus privalumus ir esamus trūkumus. Kartais teigiama, kad tam tikri Italijos slidinėjimo kurortai turėtų susirūpinti savo trasų ir įrenginių atnaujinimu, kitu atveju jie praras kokybiško žiemos sporto vardą. Nepaisant to, Italija sulaukia ne tik vietinių, bet ir daugybės pasaulio kalnų sporto mėgėjų dėmesio. Keli iš populiariausių kurortų – Nortina d'Ampezzo, Livigno, Madonna di Campiglio. Ispanija. Dauguma, pasirenkančių Ispaniją kaip žiemos atostogų bei slidinėjimo tašką, tikisi rasti saulę ir švelnų orą. Ispanijos teritorijoje Val d’Aran slėnyje esantis Baqueira-Beret – tai didžiausias, vietinių mėgstamas ir garsiausias slidinėjimo kurortas Pirėnų kalnyne. Sierra Nevada, esantis Ispanijos pietuose, dažniausiai minimas kaip švelnaus klimato kurortas. Andora. Puikiai sutvarkytos ir nuolat prižiūrimos trasos, geros slidinėjimo mokyklos, modernūs ir puikiai veikiantys keltuvai, beveik garantuotas sniegas. Andora – maža šalis, todėl galima spėti išbandyti net kelias iš 6 įrengtų trasų: Arcalis, Arinsal, Andorra la Vella, Pal. Pasca de la Casa ar Soldeu. Viena nuo kitos menkai nutolusios trasos apjungtos į slidinėjimo regionus. Par Arinsal slidinėjimo regionas – jungia Arinsalio ir Palu vietoves - apima 1.092 metrus vertikalios slidinėjimo erdvės. Grand Valira – keltuvais sujungtos vietovės (Pase de la Kasa, Grau Roige, Soldeu ir El Tartaro) sudarančios vieną slidinėjimo regioną, kuriame 60 37 Thomas Hinch, James E. S. Higham. Sport tourism development, 2003. 254 p. 38 Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism, 2002. 324 p. 39 http://www.anonsas.lt/portal/categories/1/1/0/2/article/9534

31

keltuvų ir 100 trasų. Arcalisa – slidinėjimo kurortas, kuris be trasų silpnesnių įgūdžių slidininkams-mėgėjams siūlo ir laisvojo slidinėjimo erdvių bei sraigtasparninį slidinėjimą. Profesionalus ar azarto mėgėjus traukia ne trasa - El Kubilu – šlaitas, susiaurėjantis iki tarpeklio ir pasibaigiantis serpentinu. Saugumą garantuoja – nuolat prižiūrimas ir valomas šlaitas, kuris visuomet storai padengtas sniegu. Austrija. Austrija puikiai išnaudoja savo vieną iš didžiausių geografinių privalumų – beveik visą šalies teritoriją apimančios Alpės leidžia šiai šaliai užimti pirmaujančią poziciją tarp Europos žiemos sporto traukos centrų. Austrijoje trasų daugybė ir beveik kiekviena iš jų verta dėmesio. Vienas iš patraukliausių kurortų Kitzbuehel – tai pasaulio slalomo čempionatų trasa Streif ir snieglentininkų „rojus“. Kitos populiarios slidinėjimo vietovės – Ischgl, Mayrhofen, Innsbruck. Dauguma slidinėjimo kurortų turi net kelių lygių trasas, pritaikytas įvairaus lygio slidžių ir snieglenčių mėgėjams. Kai kuriose šalies vietovėse siūlomas slidžių safari – ilgas maršrutas, nuolatinis judėjimas, nesikartojanti trasa (Zillertal Arena), kitur galima rasti gydomųjų karštų versmių (Bad Gastein). Vokietija. Gramich Partenkicher – pagrindinis Vokietijos Alpių žiemos sporto kurortas, lengvai pasiekiamas iš Miuncheno. Oberstdorf – ieškantiems saulės – šilta užuovėja tarp septynių Alpių kalnyno slėnių, ir norintiems pabėgti nuo transporto. Reit im Winkl kurortas – tai galimybė Steinplatte plynaukšte iš Vokietijos nušliuožti į Austrijos teritoriją. Daugiausia pramogų ir traukos centrų siūlo Garmisch kurortas: senoviniai vienuolynai ar karališkos pilys. Linksmybėms ir pramogoms – ledo stadionas, baseinas, teniso kortai, teatras, kazino, muziejai, kavinės, restoranai ir parduotuvės. Čekija. Keli pagrindiniai slidinėjimo kurortai – Špindleruv Mlýn, Harrachov, Pec Pod Snezkou, Zelezna Rhuda. Vienas populiariausių – Špindleruv Mlýn – garsėja slidinėjimo trasų skaičiumi ir ilgiu bei puikia jų priežiūra. Pakankamas keltuvų skaičius ir pralaidumas. Tikro sniego yra ne visuomet, bet kurortas gerai aprūpintas sniego patrankomis. Nemažai trasų net ir sutemus pritaikytos tęsti dienos pramogas iki vėlyvo vakaro. Labiausiai Čekijos trasos pritaikytos tiems, kurie mėgaujasi kalnų sportu. Įrengtos ilgos trasos (apie 80 km) – galimybė šliuožti lyguminėmis slidėmis; speciali trasa, kuria galima leistis pripučiamomis padangomis. Čekijoje yra malonių žiemos turizmo pramogų: Krakonošėje – pasivažinėjimas arkliais kinkytomis rogutėmis, Špindleruv Mlýn kurorte vyksta įvairių žiemos sporto šakų varžybos. Slovakija. Visoje Slovakijos teritorijoje išsidėstę daugybę slidinėjimo kurortų. Vieni iš populiariausių - Štrbské Pleso, Drienica, Jasná, Plejsy, Tatranska Lomnica. Kalnų slidinėjimo galimybės visų kategorijų slidininkams – tiek slidžių, tiek snieglenčių mėgėjams. Bulgarija. Tai paskutiniu metu itin sėkmingai savo slidinėjimo trasas ir aptarnavimo sistemą atnaujinusi šalis: naujai įrengti keltuvai, prabangūs viešbučiai ir natūralus gamtos grožis. Pagrindiniai kurortai – Bansko, Borovets ir Pamporovo. Bansko siūlo mėgautis neseniai įrengtais ir greitais keltuvais bei kitomis įvairiomis pritaikytomis technologinėmis naujovėmis (pvz., informaciją pateikiančiais monitoriais keltuvų stotelės platformose).

32

Infrastruktūra:

Paslaugos / produktai:

Dauguma trasų pritaikytos pradedantiems ir vidutinių įgūdžių slidinėtojams. Bulgarija vis dar negali pasigirti aktyvumu, siūlant papildomas paslaugas ir pramogas turistams. Švedija. Åre, Sälen ir Idre Fjäll – tai didžiausi Švedijos slidinėjimo kurortai. Kaip ir kitose Skandinavijos šalyse populiarus „cross-country“ slidinėjimas – aplankant įvairias šalies vietoves ir besimėgaujant nepakartojamais vaizdais. Pradedantiems labiausiai tiks Sälen, o pažengusiems – Åre kurortas. Beje, Švedijos slidinėjimo mokykla viena iš labiausiai vertinamų pasaulyje, ypač vaikų programa. Žiemos sezono metu dienos trumpos, o šaltis ne itin malonus. Švedijos kurortai jaukūs ir gyvybingi: nuo tradiciniais atributais prekiaujančių parduotuvių iki naktinio gyvenimo šurmulio. 11..99.. ŽŽiieemmooss ttuurriizzmmoo ppllėėttrrooss tteennddeenncciijjooss ppaassaauullyyjjee

1. Dėl globalaus klimato atšilimo slidinėjimo kurortai, esantys žemesnėse altitudėse, sutrumpėjus žiemos sezonui, persiorientuoja į turizmo veiklas, nepriklausomas nuo sniego.

2. Kurortai, esantys aukštesnėse altitudėse, didesniame aukštyje įrenginėja naujas slidinėjimo trasas, investuoja į dirbtinio sniego gamybos (prie 30 laipsnių pliusinės temperatūros) ir į modernias technologijas (galingesnius ir greitesnius keltuvus, kompiuterizuotas keltuvų bilietų sistemas).

3. Dėl aplinkosauginių reikalavimų siekiant sumažinti intensyvų gamtinių išteklių vartojimą žiemos sporto veikloms, įrengiamos požeminės keltuvų sistemos Alpėse (Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir Škotijoje), skatinama aplinkai draugiško turizmo plėtra.

4. Nepaisant to, kad Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ir Europoje mažėja slidinėjimo ir čiuožimo snieglentėmis populiarumas ir toliau investuojama į nekilnojamą turtą kurortuose, statomos dengtos slidinėjimo trasos.

5. Plečiama žiemos kurortų produktų pasiūla, kuriami žiemos teminiai parkai, pritraukiantys vis daugiau pradedančiųjų ir šeimų. Įsivyrauja strategija, kad slidinėjimo kurortai neturi ignoruoti neslidinėjančių poilsiautojų vykstančių žiemos atostogų į kalnus, nes jų skaičius nuolat auga. Neslidinėjantys poilsiautojai reprezentuoja svarbią ir augančią rinkos dalį slidinėjimo kurortuose.

6. Žiemos kurortai vystyto veiklas, nepriklausomas nuo klimato, kad galėtų veikti ištisus metus. Kombinuojamos poilsio paslaugos, pramogos ir žiemos sporto veiklos, vystomas konferencijų, Spa ir sveikatingumo turizmo rūšys.

7. Nors vartotojų įpročiai keičiasi, tačiau manoma, kad populiaresnis išliks aukštikalnių, o ne lygumų slidinėjimas.

33

Marketingas:

Pagrindinės žiemos poilsio rinkos:

8. Slidinėjimo atostogos ir kitos žiemos sezono kelionės vis dažniau užsakomos individualiai internetu.

9. Marketingas perorientuojamas taip, kad būtų paneigtas susiformavęs stereotipas, dėl kurio neslidinėjantys nesirenka žiemos sporto veiklų: „slidinėjimas yra pavojingas“ ir „slidinėjimui reikia specialių žinių“, būtent dėl šio stereotipo moterys mažiau renkasi slidinėjimą.

10. Prognozuojama, kad žiemos turizmo rinka labiausiai nukentės nuo kintančių klimato

sąlygų, nes tvirta sniego danga yra vienas pagrindinių žiemos turizmo produktų elementų.

11. Prognozuojama, kad Šiaurės Amerika po 50-100 metų taps potencialu stipresnei pasaulinei žiemos slidinėjimo rinkai dėl sumažėjusių slidinėjimo galimybių Europoje.

12. Prognozuojama, kad vasaros sezono turizmui globalinis klimato atšilimas kai kuriose turizmo traukos vietovėse gali sąlygoti pozityvius pokyčius. Daroma prielaida, kad klimato kaita prailgins vasaros sezono periodą, sudarys daugiau galimybių lauko rekreacijos veikloms.

34

22.. TTUURRIIZZMMOO SSEEKKTTOORRIIAAUUSS VVEEIIKKLLOOSS SSEEZZOONNIIŠŠKKUUMMOO VVEEIIKKSSNNIIŲŲ IIRR ŽŽIIEEMMOOSS AAKKTTYYVVAAUUSS PPOOIILLSSIIOO VVEEIIKKLLŲŲ LLIIEETTUUVVOOJJEE VVEERRTTIINNIIMMAASS

22..11.. PPrrooggnnoozzuuoojjaammaass kklliimmaattoo kkaaiittooss ppoovveeiikkiiss LLiieettuuvvaaii Pastaraisiais dešimtmečiais vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaita kelia grėsmę aplinkai, ūkinei veiklai ir kartu pasaulio ekonomikos vystimuisi. Žmonių ūkinė veikla didina atmosferos šiluminę taršą: didėjančios šiltnamio efektą stiprinančių dujų koncentracijos stiprina natūralų šiltnamio efektą ir daro lemiamą įtaką vidutinės globalios oro temperatūros kilimui. Tačiau temperatūros kilimas įvairiose Žemės rutulio vietose vyksta nevienodu intensyvumu: tropikų platumose lėčiau, o vidutinėse ir poliarinėse platumose – sparčiau. Tarpvyriausybinės Klimato kaitos komisijos (TKKK – angl. IPCC) ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje (IPCC, 2007) pažymima, kad nuo XX a. pradžios globali oro temperatūra pakilo 0,7°C, Europoje – apie 1°C. Be to, dėl intensyvesnio vandens apytakos rato ir sustiprėjusios atmosferos cirkuliacijos vidutinėse ir aukštose platumose atšilimą lydi padidėjęs vidutinis kritulių kiekis, kylantis pasaulinio vandenyno lygis, tirpstantys kalnų ledynai, nuolat mažėjantys amžino įšalo, sezoninės sniego dangos ir jūrų ledų plotai. 2007 metais Jungtinių technologijų centro prie Europos Komisijos padalinys – Ateities technologinių studijų institutas inicijavo projektą: „Klimato kaitos įtaka ES sektorių ekonomikai“. Projekto vaizdinėje medžiagoje pateikiami 1961 – 1990 bei 2071 – 2100 metai, iliustruojantys palankių klimatinių sąlygų turizmui kaitą Europos žemėlapyje. Klimatinės sąlygos suskirstytos į penkias kategorijas: nepriekaištingas, labai geras, geras, priimtinas ir negaliojantis. Nepriekaištingos sąlygos turizmui 1961 – 1990 m. laikotarpyje buvo priskirtos pietų Balkanų, Apeninų, Galipolio, Istrijos, Peloponeso, Pirėnų bei rytų Skandinavijos pusiasalių šalims. Labai geros sąlygos – centrinėje Europoje bei šiaurės vakarų Europos dalyje. Tuo tarpu 2071 – 2100 m. laikotarpiu situacija jau iš esmės skiriasi nuo ankstesniųjų metų, nes nepriekaištingas sąlygas turizmui turėsiantys regionai koncentruojasi Baltijos jūros areale, tame tarpe ir Lietuvos pajūryje, geras sąlygas – šiaurės vakarų bei šiaurės rytų regionai. Nepalankiausia padėtis bus regionuose, kurie 1961-1990 m. minėti kaip šalys esančios nepriekaištingos turizmui (9 pav.).

35

9 pav. Klimato kaitos įtaka turizmui

Prognozuojama, kad vasaros sezono turizmui globalinis klimato atšilimas kai kuriose turizmo traukos vietovėse gali sąlygoti pozityvius pokyčius, nes klimato kaita prailgins vasaros sezono periodą ir sudarys daugiau galimybių lauko poilsio (rekreacijos) veikloms. 22..22.. LLiieettuuvvooss kklliimmaattoo ppookkyyččiiaaii

Pasaulio klimato klasifikacijose didžiosios Lietuvos dalies klimatas apibūdinamas kaip vidutiniškai šaltas, su snieginga žiema. Kritulių iškrinta pakankamai visais metų laikais, gausesni jie šiltuoju laikotarpiu40.

Paties šalčiausio mėnesio vidutinė oro temperatūra žemesnė už -3°C, o paties šilčiausio – neviršija 22°C. Ne mažiau kaip 4 mėnesius vidutinė temperatūra yra aukštesnė negu 10°C. Toks klimatas būdingas vidurinei Rytų Europos daliai.

Vakarinio Lietuvos pakraščio ir Kuršių nerijos klimatas nusakomas kaip vidutiniškai šiltas, nes vidutinė šalčiausio mėnesio oro temperatūra aukštesnė už -3°C. Šis klimato tipas vyrauja Vakarų Europoje.

Vidutinė metų oro temperatūra Lietuvoje 1991–2006 m. lyginant su 1961–1990 m. pakilo 0,7–1°C, tai rodo spartų klimato šiltėjimą. Atšilimo tendencijos ryškiausios Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje.

40 Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida. Aplinkos apsaugos agentūra, 2008. Internetinė prieiga:

http://193.219.133.6/aaa/pranesimai/Lietuvos_gamtine_aplinka_bukle_procesai_ir_raida_new.pdf Vilnius 2008.

36

Analizuojant įvairių mėnesių temperatūros pokyčius nustatyta, kad 1991–2006 m. vidutinė oro temperatūra beveik visais mėnesiais buvo didesnė nei 1961–1990 m. Atvėso visoje Lietuvoje tik lapkričio mėn. (0,1–1,0°C), pajūryje – dar ir spalio mėn. bei gruodžio mėn. (0,1–0,8°C), o Žemaičių aukštumoje atvėso gegužės, spalio ir lapkričio mėn. (0,1°C). Labiausiai oro temperatūra pakilo sausio, vasario, balandžio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais (1,3–2,5°C).

10 pav. Vidutinė mėnesių temperatūra 1961 – 1990 ir 1991 – 2006 m. Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Pajūryje speigų tikimybė sumažėjo iki 0,5 per žiemą, t. y. vidutiniškai speigai tikėtini tik kas antri metai. Nustatyta, jog šie karščių ir speigų tikimybės pasikeitimai daugiausiai susiję su anticikloninių procesų dažnesniu pasikartojimu vasarą ir retesniu žiemą.

Lietuvos teritorijoje einant iš vakarų į rytus didėja klimato kontinentalumas: auga temperatūros metinė ir paros amplitudės, šaltesnės darosi žiemos, ilgiau išsilaiko sniego danga, sausėja oras. Pavyzdžiui, vidutinė metinė temperatūros amplitudė pajūryje yra 18,5–19,5°C, o rytuose išauga iki 22°C. Kai kuriais metais (kai šalta žiema ir karšta vasara) ši temperatūros amplitudė gali viršyti 30°C.

Taigi pastarųjų 16 metų (1991–2006 m.) vidutinė metinė oro temperatūra visoje Lietuvos teritorijoje perkopė 6°C ribą ir siekia 6,5–7,9°C.

Speiguotų dienų Lietuvoje pastebimai sumažėjo: jeigu 1961–1990 m. Rytų Lietuvoje jų per žiemą pasitaikydavo vidutiniškai po 12–15, tai pastaraisiais metais – tik po 8–9 per sezoną.

37

7 lentelė. Šiltojo (balandžio – spalio mėn.) ir šaltojo (lapkričio – kovo mėn.) sezonų kritulių kiekis (mm) 1961-1990 ir 1991-2006 m.

Klaipėda Kaunas Vilnius Laikotarpis

Šiltasis Šaltasis Šiltasis Šaltasis Šiltasis Šaltasis 1961-1990 m. 458 276 425 199 454 216 1991-2006 m. 415 290 405 216 426 224 Pokytis, proc. -9 +5 -5 +9 -6 +4

Įvairių mėnesių kritulių kiekis 1991–2006 m. lyginant su 1961–1990 m. pakito nevienodai: visoje Lietuvoje kritulių sumažėjo rugsėjį, lapkritį ir gruodį, o padaugėjo – sausį, vasarį ir spalį.

11 pav. Vidutinis dienų skaičius su sniego danga 1961 – 1990 ir 1991 – 2006 m.

Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Lietuvoje vidutinių dienų skaičius su sniego danga mažėja ir 1991-2006 m. laikotarpiu Vilniaus mieste siekė beveik 100 dienų, tuo tarpu pajūryje – tik 60.

Ilgiausiai sniego danga laikosi Šiaurės ir Rytų Lietuvoje bei Žemaičių aukštumoje (vidutiniškai 90–100 dienų), pajūryje 60–70, o likusioje teritorijos dalyje – 80–90 dienų. Daugiausiai dienų sniegas laikėsi gilią 1995/1996 m. žiemą – 115–146 dienas, o šiltomis žiemomis 1974/1975 ir 1989/1990 m. žiemomis snieguotų dienų, pavyzdžiui, pajūryje būta tik 11–24. Šylant klimatui dienų su sniego danga Lietuvoje mažėja, sniego danga darosi nepastovesnė.

Lyginant 1961–1990 ir 1991–2006 m. vidutinį dienų skaičių su sniego danga nustatyta, kad jis sumažėjo 4–10 dienų. Tačiau per žiemą susidarantis maksimalus sniego dangos storis 0,8–2 cm padidėjo. Tai susiję su pastaraisiais metais didėjančiu šaltojo laikotarpio kritulių kiekiu ir dažnesniu gausaus sniego pasikartojimu. Storiausia sniego danga buvo susidariusi 1996 m. vasarį–kovą ji daug kur siekė 50 cm, o Lazdijuose – net 72 cm.

38

0

50000

100000

150000

200000

250000

300000

V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV

22..33.. TTuurriissttųų ssrraauuttaaii LLiieettuuvvoojjee žžiieemmooss sseezzoonnoo mmeettuu Analizuojant turistų srautus apgyvendinimo įstaigose, matyti, kad Lietuvoje sezoniškumas išryškėja lapkričio – gegužės mėnesiais (12 pav.). Turistų srautai per šiuos 6 mėnesius sudaro tik 36 proc. visų turistų per metus.

12 pav. Apgyvendinta svečių visose apgyvendinimo įstaigose pagal mėnesius 2007 m.

Sezoniškumo problema Lietuvoje išlieka aktuali, dėl siūlomų turizmo produktų žemo konkurencingumo, neišplėtoto turizmo paslaugų asortimento ar rinkodaros stokos. Lietuvos turizmo sektorius susiduria su sezoniškumo problemomis, tačiau žiemos aktyvaus poilsio veiklų plėtra, atsižvelgiant į tai, kad yra stipriai įtakojama klimato kaitos problemų ir nėra tinkamų gamtinių išteklių, neturi galimybių tapti viena iš prioritetinių priemonių siekiant mažinti sezoniškumą ir padidinti pajamas iš turizmo žiemos sezono metu. Aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtra reikalauja didžiulių investicijų plėtojant su aktyviu poilsiu susijusius konkurencingus turizmo produktus, skirtus žiemos aktyvaus žiemos poilsio mėgėjams, tačiau dėl klimato kaitos pasekmių (trumpėjant veikos laikotarpiui), augant eksploatavimo kaštams, bei neužtikrinant pakankamo poilsiautojų srauto, investicijos į šiuos objektus sunkiai atsipirktų. Todėl investicijos turėtų būti nukreiptos tik į ištisus metus naudojamus objektus (dviračių ir pėsčiųjų takai, baseinai, teniso kortai, čiuožyklos, dengtos slidinėjimo trasos ir kita). Taip pat būtina pastebėti, kad aktyvų žiemos poilsį, kaip turizmo produktą / veiklą, galima laikyti tik tokiais atvejais, kai tai yra susiję nakvynės paslaugų vartojimu arba išvyka trunkančia ilgiau kaip parą. Kitais atvejais tai yra vietos gyventojų ar lankytojų laisvalaikio praleidimo forma.

39

Remiantis studijos analize, žiemos sezono įtaka turizmui pateikiama 13 paveiksle.

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12

pavasaris vasara ruduožiema

13 pav. Žiemos įataka turizmui Lietuvoje

VšĮ „Turizmo plėtros institutas“ atlikdamas šį mokslinį tyrimo darbą, papildomai išsiuntė raštus slidinėjimo trasų valdytojams dėl informacijos apie 2007/2008 m. žiemos sezono metu apsilankiusių aktyvaus poilsio lankytojų srautus (pagal parduotų bilietų skaičių). Raštai buvo išsiųsti :

• Lietuvos žiemos sporto centrui; • Birštono turizmo informacijos centrui; • Šešupės euroregiono turizmo informacijos centrui; • Anykščių turizmo informacijos centrui; • Vilkaviškio rajono slidininkų kubui; • UAB „Liepkalnio kalnų slidinėjimo trasa“; • ir kitiems privatiems asmenims.

Iš viso buvo gauti 5 atsakymai, kuriuose beveik visi pažymėjo, kad 2007/2008 m. žiemos sezonas buvo labai nepalankus vystyti žiemos aktyvaus poilsio veiklas, nes žiema buvo šilta ir dienų su sniego danga buvo itin mažai, todėl lankytojų srautas praėjusiais metais buvo negausus. 8 lentelė. Lankytojų skaičius 2007/2008 m. žiemos sezono metu pagal objektus

Miestas / rajonas Objekto pavadinimas Lankytojų skaičius

Ignalina Lietuvos žiemos sporto centras 963

Šakių rajonas Kriukų slidinėjimo trasa 20

Anykščiai Kalnų slidinėjimo centras „Kalita“ 6600

Vilkaviškio rajono slidininkų kubo Vištyčio slidinėjimo trasa 2007/2008 m. žiemos sezono metu iš viso neveikė. Tuo tarpu privačių slidinėjimo trasų valdytojai atsisakė pateikti informaciją arba buvo nepasiekiami. UAB "Žiemos Trasa" (Liepkalnio slidinėjimo trasa)

40

pateikė žodinę informaciją, kad esant geroms slidinėjimo sąlygoms darbo dienomis sulaukia 100-150 lankytojų, savaitgaliais 400-500. 22..44.. ŽŽiieemmooss ttuurriizzmmoo vveeiikkllooss iirr pprroodduukkttaaii LLiieettuuvvoojjee Paprastai į turistinės kelionės sampratą įeina kelionė už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, trunkant ne trumpiau kaip parą (arba 24 val.), bet neilgiau metus, nepriklausomai kokiu būdu yra vartojamos kelionės metu paslaugos. Vadovaujantis LR Turizmo įstatymu ir praktikoje naudojama turizmo samprata žiemos turizmo produktą ir jo sampratą galima apibrėžti kaip kompleksą paslaugų ir (ar) veiklą apimančių:

• kelionę (vežimo paslauga); • apgyvendinimą ( nakvynės, maitinimo paslauga); • kelionės pagrindinis tikslą (aktyvus, pasyvus poilsis ir pan.).

Žiemos turizmo veiklos ir produktai nėra tapačios kategorijos, tačiau abiem atvejais tai turi būti susiję žiemos laikotarpiu ir turizmu. Turzimo veikla galima ir kaip turizmo produkto sudėtinė dalis (dažniausiai apibendrinant patį produktą) ir kaip savarankiška veikla. Šios studijos atveju žiemos turizmo veikloms tikslinga priskirti visa tai, kas susiję su žiemos periodo klimato pasireiškimo ypatumais – sniegu, ledu ir atitinkamomis veiklmomis – slidinėjimu, čiuožinėjimu ar su tai susijusiais renginiais. Tačiau tai nereiškia, kad šios veiklos yra galimos tik žiemą, - turint atitinkamą infrastruktūrą tai galima praktikuoti ir kitais metų laikais. Kitas svarbus žiemos turizmo veiklų, o labiau paties produkto aspektas – paties turizmo veiksnys, kurio samprata pateikta aukščiau, ir esminė sąlyga turi būti turistui kelionė. Priešingu atveju, bus tik vietos gyventojų ar atvykusių lankytojų laisvalaikio propagavimo ir praleidimo formos. Todėl darykime išvadą, kad žiemos aktyvaus poilsio produktas gali būti vertinams ir kaip turizmo objektas, ir kaip vietos gyventojų laisvalaikio praleidimo priemonės. Norint atsakyti ar žiemos aktyvaus poilsio produktai Lietuvoje yra ir ar gali būti patrauklūs turizmui reikia analizuoti tik tokių produktų kūrimo aplinką, galimybes ir jų kokybės bei vartojimo sąlygas. Nesant atliktų žiemos aktyvaus poilsio tyrimų, surinkta informacija leidžia pateikti analizę infrastruktūros bei vartojimo požiūriu. 22..44..11.. EEssaammooss žžiieemmooss ppooiillssiioo iinnffrraassttrruukkttūūrrooss vveerrttiinniimmaass Lietuvoje atsiranda vis daugiau žiemos sporto (ypač slidinėjimo) mėgėjų. Visgi mūsų šalyje slidinėjimo tradicijos nėra įsitvirtinusios, o sąlygos vystyti žiemos sportą nėra itin palankios: nėra aukštų kalnų, žiemos sezonas ne visuomet džiugina sniegu, o temperatūra dažnai per šilta, kad jis išsilaikytų ilgiau.

41

Didžiojoje Lietuvos dalyje plyti aukštumos, tačiau aukščiausi jų taškai – kalvos nesiekia net 300 metrų. Aukščiausia Lietuvos kalnas – Aukštojas, kurio aukštis – 293,85 metai41. Tokiame reljefo kontekste Lietuvoje visgi yra 8-10 slidinėjimui žiemą skirtų vietovių, kuriuose šiai dienai slidinėjimo paslaugos teikiamos šešiuose Lietuvos miestuose (rajonuose): Vilniuje (Liepkalnis ir Rokantiškės), Ignalinoje, Anykščiuose, Birštone, Vilkaviškyje ir kt. Pradedantiems slidininkams ar tiesiog patriotams – tai puiki galimybė pasimėgauti žiemos sportu Lietuvoje. Tačiau dauguma aktyvesnių kalnų sporto mėgėjų bei profesionalų dažniausiai vyksta į kitas šalis – patirti tikrąją kalnų dvasią ir įkvėpti gaivaus azarto gūsio. Lietuvoje slidinėjimo trasų nėra daug ir tik kelios jų – privačios. Siekiant įvertinti šių paslaugų konkurencingumą, išanalizavome objektų infrastruktūrą, teikiamas paslaugas bei jų kainas. Reiktų atkreipti dėmesį, kad internetiniame puslapyje www.travel.lt pateikiamos 7 Lietuvoje esančios slidinėjimo trasos, tačiau pateikiama informacija yra nesusisteminta ir neišsami. Tuo tarpu kelionių agentūros, turistams siūlančios Lietuvos slidinėjimo produktus, yra tik dvi – tai „Kelionių akademija“ ir „Kelrodis“. Viešosios įstaigos Vilniaus slidinėjimo sporto centro steigėjai yra Vilniaus savivaldybė, Lietuvos ir Austrijos slidininkų federacija42. „Žiemos trasa“ kompleksas yra Liepkalnyje (Vilnius), kuriame yra 5 slidinėjimo trasos, veikia 3 keltuvai, yra 2 sniego mašinos ir instruktoriai43.

Papildomai siūloma nemokama lygumų slidinėjimo trasa, kuria gali naudotis visi norintieji. Komplekse nuomojamos snieglentės, veikia kavinė. Internetinėje svetainėje http://www.ziemostrasa.lt pateikiama keltuvų ir slidinėjimo trasų schema (14 pav.).

41 http://lt.wikipedia.org/wiki/Auk%C5%A1%C4%8Diausios_Lietuvos_kalvos 42 Internetinė prieiga: www.info.lt 43 Internetinė prieiga: www.ziemostrasa.lt

42

14 pav. Liepkalnio „Žiemos trasos“ keltuvų ir slidinėjimo trasų schema http://www.ziemostrasa.lt/Sportas/Trasųplanai/tabid/112/language/lt-LT/Default.aspx

„Žiemos trasa“ atstovų teigimu, centro veikla trunka apie 2 mėnesius, mašinomis gaminti dirbtinį sniegą yra nuostolinga, nes vanduo iš vandentiekio – brangus, todėl slidinėjimo trasų veikla yra finansiškai nuostolinga44. Žmonių čia sulaukiama sausio pabaigoje, o vėliau lankytojų sumažėja, nes jie išvyksta slidinėti kalnus. Todėl šios slidinėjimo trasos yra skirtos daugiau slidinėjimo įgūdžių tobulinimui prieš rengiantis atostogoms į tikrus slidinėjimo kurortus Italijos ar Austrijos Alpėse. Lietuvos žiemos sporto centras (Ignalina)45. Aktyviam poilsiui žiemą čia įrengtos 4 kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais. Viena kalnų slidinėjimo trasa su pakėlėju skirta vaikams ir

pradedantiesiems, kuriuos instruktuoja ir moko slidinėti instruktoriai. Slidinėjimo trasos ruošiamos su specialia mašina. Žiemos sporto centre yra distancinio slidinėjimo trasų, sniego gaminimo mašinų (deja, jos gamina sniegą tik tuomet, kai oro temperatūra minusinė). Papildomai galima išsinuomoti pačiūžas ir čiuožinėti ant greta esančio ežero, taip pat leistis guminėmis rogėmis specialia joms skirta trasa. Veikia kavinė, sauna, nakvoti galima šalia esančiuose viešbučiuose. Nors savaitgaliais

šis centras pritraukia itin daug žiemos sporto mėgėjų, vis dėlto žiemos sporto centrų darbuotojai finansiniu stabilumu ir pajamomis nesidžiaugia dėl sunkiai prognozuojamos žiemos bei trumpas sezono46.

44 http://www.sniegozona.lt/?mod=contents&act=view&lang=lt&id=229 45 Internetinė prieiga: www.lzsc.lt 46 Internetinė prieiga: www.sniegozona.lt

43

Kalnų slidinėjimo centras „Kalita“ (Anykščiai) yra įsikūręs Kalitos kalno šlaite, kurio ilgis – 250 m, aukščio skirtumas – 40 m. Anykščių miesto savivaldybė į žiemos slidinėjimo trasas,

dirbtinio sniego gamybos įrangą ir keltuvus per dvejus metus investavo apie 1 mln. litų47. Anykščiuose slidinėjimo entuziastus į kalną kelia iš Austrijos parsivežtas naujas keltuvas. Iki kalno yra atvestas vandentiekis, kanalizacija, pastatytas slidžių nuomos punktas, įrengta terasa slidininkams, automobilių stovėjimo aikštelė48. Šiame centre siūlomos instruktorių paslaugos ir

slidinėjimo inventoriaus (slidžių ir snieglenčių komplektai) nuoma. Lygumų slidinėjimo mėgėjams parengtos 3 ir 5 km ilgio trasos, vingiuojančios nuostabiais šilų kloniais ties Liudiškių kalva. Šis centras patrauklus tuo, kad yra įrengtas kurortinėje vietoje, be to, šalia trasos yra baseinas, kavinės ir viešbučiai. Birštono49 kalnas (aukštis apie 40 m) yra netoli miesto centro, šalia Vytauto kalno ir sanatorijos „Versmė“. Birštono miesto savivaldybės iniciatyva ir lėšomis įrengta kalnų

slidinėjimo trasa, pradėjo veikti 2002-2003 metų žiemą. Birštono kalnų slidinėjimo centre veikia keltuvas, kuriuo galima pakilti į 2 trasas, viena iš jų yra lėkštesnė, kita – statesnė, tinkanti labiau patyrusiems slidininkams. Esant pakankamos slidinėjimui tinkamos sniego dangos trūkumui, slidininkams pagelbėja sniego patrankos. Sulaukus trijų laipsnių šalčio pradedamas gaminti sniegas su sniego patrankomis. Tikrai geros kokybės trasai

tenka jomis dar prigaminti ir suslėgti nuo pusės metro iki metro storio sniego dangą. Todėl čia yra pakankamai geros sąlygos slidinėti, kai suformuojamas storas sniego dangos sluoksnis (iš natūralaus ir pagaminto sniego patranka).

47 Internetinė prieiga: www.sniegozona.lt 48 Internetinė prieiga: www.sniegozona.lt 49 Birštono turizmo informacijos centras

44

Vilkaviškio rajone, Pakalnių kaime50 (Vištyčio ežero pakrantėje) esanti slidinėjimo trasa yra ant dviejų maždaug 400 m atstumu esančių kalvų. Čia įrengta po dvi trasas, kurių ilgis nuo

100 iki 400 m. Dvi trasos skirtosios profesionalams, kitos dvi – naujokams. Veikia 2 keltuvai – pirmoms dviems trasoms skirtas įprastinis, kitoms dviems – trosas su kabliu, kuriuo keltis ne taip patogu. Slidinėjimo trasos veikia savaitgaliais (tačiau darbo dienai jas reikia užsisakyti). Vilkaviškio slidinėjimo trasą prižiūri keli slidinėjimo entuziastai. Už paslidinėjimą surinktos lėšos panaudojamos keltuvui bei elektrai. Rokantiškėse51 (Vilnius) veikia 3

slidinėjimo trasos, iš kurių viena – pagrindinė ir jos ilgis apie 170 m. Rokantiškių kalną prižiūri slidininkai mėgėjai, susibūrę į grupelę. Slidinėjimo trasa yra apšviesta, veikia keltuvas. Šakių rajone, Ilguvos kaime (Panemunių regioniniame parke) yra slidinėjimo trasos su keltuvu. Nusileidimo trasos ilgis – apie 200 m. Kalvarijos savivaldybėje, Juodšilių kaime yra slidinėjimo trasos ir keltuvai. Ant gana nedidelės kalvos yra įrengti 2 nusileidimo takai, veikia ir keltuvas. Slidinėjimo inventorius nenuomojamas. 9 lentelė. Slidinėjimo trasų infrastruktūra ir paslaugos (2007/2008 m. Ziemos sezonas)

Vietovė Trasų

skaičius Keltuvų skaičius

Sniego mašina

(„patranka“)

Instruk-torius

Keltuvo kaina

Inventoriaus nuomos

kaina Liepkalnio „Žiemos trasa“ 5 3 + + 15 Lt/1 val.

36 Lt/5 val. 25 Lt/val. 42 Lt/5 val.

Lietuvos žiemos sporto centras

4 4 + + 10 Lt/val. 35 Lt/d.

6 Lt/val. 30 Lt/d.

Kalnų slidinėjimo centras „Kalita“

2 1 + + 5-8 Lt/d. 8-10 Lt/val.

Birštono kalnas 2 1 + - 1 Lt/kartas nuo 7 Lt/val. Vištyčio slidinėjimo trasa 4 2 - - 45 Lt/d. - Slidinėjimo trasa Rokantiškėse

3 1 - - 20 Lt/d. 20-40 Lt/d.

Panemunių regioniniame parke esanti slidinėjimo trasa

1 1 - - 15 Lt/d.

-

Juodšilių kaimo slidinėjimo trasa

2 1 - - 10 Lt/d.

-

50 Internetinė prieiga: www.vrsk.satela.lt 51 Internetinė prieiga: www.visi.tk

45

Lietuvoje be slidinėjimo centrų yra ir kitų aktyvaus žiemos poilsio veiklų, pavyzdžiui, čiuožyklos, kurios yra visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 10 lentelė. Čiuožyklose teikiamos poilsio paslaugos

Miestas Objekto pavadinimas Pačiūžų nuoma

Instruktoriaus paslaugos

Darbo laikas per metus

„Akropolis“ ledo arena + + ištisus metus Vilnius

Utenos pramogų arena + + ištisus metus

Ledo arena + + rugsėjo-birželio mėn. Kaunas

„Akropolis“ ledo arena + + ištisus metus

Klaipėda „Akropolis“ + + ištisus metus

Šiauliai „Bruklinas“ ledo arena + + ištisus metus

Panevėžys „Babilonas“ ledo arena + + ištisus metus

Mažeikiai Ledo arena + + spalio-balandžio mėn.

Elektrėnai Ledo arena + + rugsėjo-gegužės mėn.

Ledo arenos yra skirtos gyventojų aktyviam poilsiui ir vietos turizmui. Dėl vasaros sezono metu sumažėjusių lankytijų, kai kurios čiuožyklos veika ištisus metus, išskyrus tris keturis vasaros mėnesius.

Apibendrinimas: Labiausiai išplėtota Lietuvoje slidinėjimo infrastruktūra yra Liepkalnio „Žiemos trasa“ ir Lietuvos žiemos sporto centras. Šiuose žiemos slidinėjimo centruose yra po 4-5 trasas, joms aptarnauti skirtus keltuvus ir sniego „patrankas“. Slidinėjimo trasos įrengtos patraukliose turizmo vietovėse: kurortuose / kurortinėse teritorijose (Birštonas, Ignalina, Anykščiai). Lietuvos slidinėjimo centrai yra vietinės reikšmės, nes yra skirti daugiau vietos gyventojų laisvalaikiui ir poilsiui. Užsienio (ir kaimyninių šalių) slidinėjimo centrai išskiriasi ne tik modernia įranga, bet siūlomų turizmo produktų kompleksiškumu (apgyvendinimas, maitinimas, aktyvios poilsio paslaugos, pramogos, Spa ir t.t.), todėl Lietuvos žiemos poilsio vietovės nėra konkurencingos, nes veikla nėra pelninga, žiemos centrai plėtrai ir modernizavimui stokoja investicijų. Be to, Lietuvoje nėra suformuotas žiemos turizmo produktas.

46

Įgyvendinti projektai

Inicijuojami projektai

Kiti žiemos pramogų Lietuvoje pavyzdžiai52: • Šiaulių rajonas: nuo Bubių kaimo Kurtuvėnų regioniniame parke prasideda 2 ir 7 km

ilgio trasos per miškus. Slidžių nuomos nėra, tačiau visi jas turintys ir norintys gali paslidinėti specialiai jiems paruoštais keliais. O Talšos ir Salduvės parkuose kartais rengiamos slidinėjimo varžybos, kuriose gali dalyvauti visi norintieji.

• Elektrėnai: golfo laukuose žiemos metu planuojama įrengti lygumų slidinėjimo trasas.

• Druskininkai: Turizmo informacijos centre nuomojamos slidės, kuriomis slidinėti rekomenduojama miesto dviračių takais.

22..44..22.. ŽŽiieemmooss ppooiillssiioo iinnffrraassttrruukkttūūrrooss ppllėėttrrooss pprroojjeekkttaaii

Lietuvoje žiemos aktyvaus poilsio infrastruktūra yra silpnai išplėtota, todėl savivaldybės inicijuoja įvairius projektus ir dažniausiai juos teikia ES paramai gauti.

Alytaus miesto savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Aktyvaus turizmo infrastruktūros kūrimas: slidinėjimo trasų įrengimas Alytaus mieste“53. Pagrindinis projekto tikslas – skatinti atvykstamąjį turizmą Alytaus mieste ir rajone, sukuriant palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui, plečiant pramogų kompleksą skirtą laisvalaikio praleidimui bei mažinant sezoniškumo problemas. Darbų pabaiga – 2008-jų gegužė. Įrengtos 2 vienos technologiškai moderniausių ir didžiausių slidinėjimo trasų Lietuvoje, įrengtas privažiavimas prie trasų (žvyro danga); automobilių stovėjimo aikštelė (žvyro danga); išorės elektros tinklai; nutiesti vandentiekio tinklai; pastatytas vandens rezervuaras; įrengtas slidinėjimo trasų ir automobilių stovėjimo aikštelės apšvietimas; įsigyta sniego patranka; įrengtas keltuvas. Bendra projekto vertė – 2,2 mln. Lt., iš jų – 1,9 mln. Lt finansuojama ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis54, likusią dalį finansuoja Alytaus miesto savivaldybės indėlis.

Pirmiausia reiktų išskirti Druskininkų savivaldybės inicijuojamą projektą „Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego danga įrengimas“55. Slidinėjimo trasų, kurios savo mastu ir apimtimi būtų vienos iš geriausių visoje Europoje, projekto nacionalinė svarba yra grindžiama šiais aspektais: kurorto ir šalies unikalumo kūrimu, motyvuotu

52 http://www.slalom.lv/index.php?ida=17 53 http://www.balsas.lt/naujiena/1592/alytuje-bus-irengtos-vienos-didziausiu-salyje-slidinejimo-trasos/rubrika:naujienos-lietuva-

regionai-dzukija 54 http://www.lvpa.lt/lt/content/viewitem/11897/?template=duomenys 55 http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/75227/

47

turistų srautų valdymu ateityje. Druskininkų savivaldybės atstovų teigimu, tokia trasa būtų pirmoji Baltijos šalyse ir viena didžiausių Europoje56. Baltijos regione dengtų ar su sintetine sniego danga slidinėjimo trasų nėra, o artimiausias tokio tipo turizmo objektas – Lenkijoje, Tatrų kalnuose. Slidinėjimo trasas numatoma įrengti kairėje Nemuno pusėje, prie Baltašiškės girininkijos, t.y. apie 0,5 km nuo Druskininkų kurorto. Numatyta įrengti dvi slidinėjimo trasas: dengtą slidinėjimo trasą pastato viduje, kuri veiktų visus metus, ilgis siektų apie 400 m, plotis – 70 m, kalno aukštis – 66 metrai. Trasos danga būtų padengiama „sniego patrankų“, temperatūra šioje trasoje nuo 0 °C iki –3 °C laipsnių; atvirą slidinėjimo trasą, kuri veiktų žiemos sezono metu, būtų apie 360-380 m ilgio ir apie 50 m pločio, sniegu būtų padengiama „sniego patrankos“ pagal poreikį. Manytume, kad atviros slidinėjimo tarsos įrengimas Drsukininkuose, atsižvelgiant į tikslingumą ir eksploatacijos išlaidas, būtų rizikingas. Šiuo metu yra rengiamas techninis slidinėjimo trasų projektas, kurį planuojama baigti 2009 m. kovo 31 d. Projekto vertė siekia 154 mln. Lt. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2010 m.57 Antras svarbus aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros projektas – naujos slidinėjimo trasos įrengimas Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujo pramogų ir prekybos centro statybas Vilniuje. Gariūnų ir Titnago gatvių sankirtoje (Vilkpėdės seniūnija), maždaug 2,5 hektarų plote iškils daugiafunkcinis centras su dirbtinio sniego slidinėjimo trasomis. Gariūnų ir Titnago gatvių sankirtoje numatomas 78.450 kvadratinių metrų bendro ploto pastatų kompleksas su 1.800 vietų automobilių statymo aikštele. Projekto plėtotojai tvirtina, kad naujasis kompleksas bus daugiau pramogų, nei prekybos, o sklypo reljefas itin palankus slidinėjimo trasoms įrengti. Projekto iniciatorė UAB „Avi valda“ čia planuoja pakloti 10.000 kvadratinių metrų ploto trasas su dirbtinio sniego danga. Trasos inžinerinio įrenginio konstrukcijos aukštis siektų iki 35 metrų. Vienu metu tokiose trasose galės pramogauti apie 350 žmonių58. Į visą objektą planuojama investuoti apie 300 mln. litų, iš jų - 35 mln. litų, skaičiuojama, galėtų kainuoti slidinėjimo trasa. Komplekso statybas tikimasi baigti 2010m59. Kupiškio rajono savivaldybės administracija inicijuoja projektą „Slidinėjimo trasos Kupiškio rajone įrengimas“, preliminari projekto vertė 2,6 mln. Lt.

56 http://www.sniegozona.lt/?mod=contents&act=view&lang=lt&id=187 57 http://www.lsa.lt/sz/index.php?lang=lt&id=2&mag_id=166&art_id=578 58 http://www.delfi.lt/news/economy/realestate/article.php?id=18503965 59http://vz.lt/Default2.aspx?ref=topsent&ArticleID=9bcf9c1b-bbb7-4055-9188-0cf8e82ff72d&readcomment=1

48

VšĮ Vilniaus slidinėjimo sporto centras inicijuoja projektą „Aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūros plėtros projektas Liepkalnyje“, preliminari projekto vertė 27,1 mln. Lt.

22..55.. ŽŽiieemmooss ttuurriizzmmoo vveeiikkllooss iirr pprroodduukkttaaii kkaaiimmyynniinnėėssee ššaallyyssee

Šiame skyriuje analizuojamos kaimyninių šalių žiemos turizmo produktai (Latvija, Baltarusija ir Lenkija). Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos reljefas yra artimesnis Latvijai ir Baltarusijai, o nuo Lenkijos labai skiriasi. Slidinėjimo vietovių patrauklumas vertinamas atsižvelgiant į sekančius kriterijus (žr. Priedo 3 lentelę):

• trasų skaičius pagal sudėtingumą;

Apibendrinimas: 2 projektai atitinka vyraujančias klimato kaitos tendencijas ir skirti pritraukti vietos bei kaimyninių šalių turistus, be to esantys šalia patrauklių turistinių vietovių, tokių kaip Druskininkai (sveikatinimo kurortas) ir Vilnius (Lietuvos sostinė), kuriose yra išplėtotos apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir renginių paslaugos. Kiti projektai iš esmės yra skirti vietos gyventojams, be to, investicijos į šiuos objektus yra labai rizikingos, atsižvelgiant į klimato kaitos pokyčius Lietuvoje. Įvertinant riziką, Lietuvoje aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros projektus reikėtų plėtoti dvejomis kryptimis:

• nacionaliniu lygmeniu plėtoti tik tarptautiniu lygmeniu konkurencingų ir klimato kaitos neįtakojamų turizmo objektų įrengimą (uždaros slidinėjimo tarsos). Kadangi pastarieji objektai būtų patrauklūs turistams ir konkurencingi kaimyniniu šalių atžvilgiu; • vietiniu lygmeniu galima palaikyti aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros, kuriai reikalingos minimalios investicijos, plėtrą, nes tokios veilos yra stipriai įtakojamos klimato kaitos. Tuo tikslu prioritetus tikslinga orientuoti į dviračių ir pėsčiųjų trasų panaudojimą žiemos aktyviam poilsiui organizuoti.

Nacionaliniu lygmeniu planuojant investicijas į aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūrą lauke reiktų įvertinti riziką, kad objektas bus nekonkurencingas tarptautiniu mastu dėl Lietuvos reljefo bei klimato ir bus orientuotas tik į Lietuvos ar vietos gyventojų rinką. Uždarų slidinėjimo trasų objektams rizika nepritraukti pakankamo turistų srauto ir gauti nepakankamai pajamų atsiranda dėl to, kad slidinėjimo turistų poreikiai ir pagrindiniai jų kelionės motyvai asocijuojasi su natūralia gamta ir žiemos pojūčiais. Todėl kiekviename aktyvaus žiemos poilsio plėtros projekte turi būti realiai apskaičiuoti turistų srautai, pajamų ir sąnaudų balansas, atsiperkamumas, įvertinta rizika ir t.t. Tačiau iš kitos pusės bendros klimato atšilimo tendencijos ir žiemos aktyvaus poilsio kurortų potencialo mažėjimas sudaro palankesnes sąlygas uždarų slidinėjimo trasų plėtojimui ir jų pretendavimui į „atsilaisvinusią“ šios rinkos dalį.

49

Latvija

• slidinėjimo kurortų kalnų trasų aukštis; • distancinės trasos ir jų skaičius; • kitos su slidinėjimu susijusios pramogos; • įrangos nuoma; • instruktoriaus paslaugos; • keltuvų skaičius; • trasos paruošimui skirti retrekai; • trasos paruošimui skirtos sniego patrankos; • maitinimo paslaugos; • apgyvendinimo paslaugos.

Dažnai žiemos sporto aistruoliui ir verslininkui pavyzdys yra Latvija, nes kaimyninėje šalyje žiemos aktyvaus poilsio infrastruktūra ir paslaugos yra labiau išplėtotos. Tenka pripažinti, kad kaimyninėje šalyje – visai kitos slidinėjimo tradicijos, patirtis žiemos sporto bazės ir trasos. Taip pat pažymėtina, kad Latvijos geografinė padėtis yra palankesnė žiemos klimato požiūriu nei Lietuvos. Nors kaimyninėje šalyje kalneliai ne didesni nei Lietuvoje, Latvijoje veikia daugiau kaip 30 slidinėjimo trasų, prie kiekvienos jų įkurti viešbučiai, kavinės, inventoriaus nuomos punktai, siūlomos įvairios pramogos. Ant palyginti neaukšto kalno įrengtos trasos snieglenčių, slidžių ar rogučių mėgėjams. Trasos nuolat valomos, įrengtos modernios laiko skaičiavimo sistemos, o kai nesninga, sniegas gaminamas sniego patrankomis. Latviai panaudoja trasas ir šiltuoju metų laiku. Vasarą ant jų įrengia griovius, kuriais teka vanduo. Rogutės su ratukais grioviu nugabena žemyn nuo kalno. Pavyzdžiui, Latvijos centre, Vidzemės regione, esantį Madonos rajoną latviai vadina pačia sniegingiausia šalies vieta, nes sniego danga čia laikosi apie 140 dienų per metus ir kartais siekia iki 1 metro storio. Kitoks nei visoje Latvijoje mikroklimatas susiformuoja dėl unikalaus reljefo60. Šiame rajone plyti didžiausias šalies ežeras Lubanas ir stūkso aukščiausios šalies kalvos, kurių lyderė – Gaizinkalnio (Gaidžio kalnas) kalva – virš jūros yra iškilusi net 312 metrų. Kalnų slidinėjimo mėgėjai į Madoną iš visos Latvijos važiuodavo jau sovietmečiu, tačiau šalies verslininkų milijoninės investicijos pastaraisiais metais miškuose esančias

60 Internetinė prieiga: www.meniu.lt

15 pav. Slidinėjimo centrų gausa Latvijoje

50

kalvas pavertė žiemos pramogų centrais, todėl po truputį šį regioną atranda ir užsieniečiai: rusai, vokiečiai, lietuviai. Aktyviausiai Madonoje žiemą pramogauja vietos turistai atvykę iš Rygos, kurie kitaip nei į netoli šalies sostinės veikiančias Siguldos ir Cėsių kalvų slidinėjimo trasas, į esančias Madonoje jie išsiruošia visam savaitgaliui. Todėl nakvynės vietos arčiausiai slidinėjimo centrų užsakytos kelioms savaitėms į priekį, o dauguma trasų apšviestos ir savaitgaliais veikia iki 24-3 valandos nakties. Madonos turizmo informacijos centro atstovų teigimu, rajono teritorijoje yra įrengtos 26 apšviečiamos kalvų slidinėjimo trasos ir veikia 19 keltuvų. Čia yra specialiai snieglentininkams, lygumų slidininkams ir biatlonininkams įrengtų trasų. 39 rajono nakvynės vietos vienu metu gali priimti daugiau kaip 1100 žmonių. Madonos kalvų šeimininkai siūlo išsinuomoti ir lygumų slides, rogutes arba gumines padangas, o į kalvos viršų šiuo „transportu“ užtemps specialiai šioms priemonėms pritaikyti keltuvai. Beveik visi didesni Latvijos slidinėjimo centrai yra įsigiję sniego patrankas ir trasų lyginimo mašinas retrakus. Slidinėjimo inventoriaus komplekto nuomos įkainiai valandai šiame regione svyruoja nuo 3 iki 5 latų (Ls), dienai - 8-9 Ls. Keltuvų paslaugos valandai atsieina 2,50-3 Ls, dienai - 5-6 Ls. Didesniuose slidinėjimo centruose paslaugas siūlo slidinėjimo instruktoriai, kurių darbo valanda atsieina 5 Ls. Madonos miestelyje vyksta orientavimosi slidėmis pasaulio taurės varžybos ir veteranų čempionatai. Įdomu ir tai, kad slidinėjimo centre pavasarį vyksta masinis renginys, kurio metu rengiamas tradicinis karnavalas, kuriame sulaukiama iki 2000 dalyvių. Kaukėmis pasipuošę svečiai į renginio teritoriją įleidžiami nemokamai, o viduje jų laukia ne tik šventiškai papuoštos slidinėjimo trasos, bet ir daug varžybų. Kaimyninėje Latvijoje slidinėjimo trasų pasiūla yra itin didelė, jos pritaikytos skirtingam poilsiautojų skoniui. Daugiausia slidinėjimo trasų yra „Mažkalni“, „Milzkalns“ ir „Riekštukalns“ centruose. Pateiksime keletą Latvijoje vystomų slidinėjimo centrų veiklos pavyzdžių: Žagarkalnio slidinėjimo centas. Įrengtos 5 trasos:

• Žagarkalnio trasa – ilgiausia iš trasų (220-240 m). Ji padalyta į trasą „Žagarkalnis 1“ ir trasą „Žagarkalnis 2“. Tai populiariausia trasa, nes ji ilgiausia ir pasižymi įdomiu savitu reljefu. Trasos viršūnėje yra didelė mašinų stovėjimo aikštelė, kavinė, nuomos punktas ir išorinė kasa. Visos komplekso trasos sujungtos tarpusavyje. Žagarkalnio trasa turi 4 keltuvus.

• Cyrulkalnio trasa (ilgis 180 m). Beveik stačiausia bazėje viršūnė yra pačiame bazės centre, kuriame yra inventoriaus parduotuvė, viena iš kavinių ir vienas nuomos punktas. Trasa tiesiogiai sujungta su snieglenčių parku. Cyrulkalnio trasoje yra 2 keltuvai.

• Snieglenčių parką sudaro trys pagrindinės zonos – „Big air" ir „Borderkross", centrinė parko dalis ir miško parkas. Trasoje yra du keltuvai.

• Mokyklinė trasa (ilgis 200 m), lėkštas nusileidimas su tolygiu reljefu. Trasa puikiai tinka pradedantiesiems ir vaikams. Nuolat budi instruktoriai, kurie ne tik rūpinasi

51

saugumu, bet ir moko pradedančiuosius. Du liftai dalina trasą į dvi vienodo pločio dalis. Mokyklinės trasos papėdė jungiasi su snieglenčių parku, per kurį keltuvais galima patekti į kitas trasas.

• Rogių trasa „Viessman" (ilgis 100 m). Lėkštas nusileidimas, viršūnė sujungta su mokykline trasa. Rogių trasa skirta čiuožti rogutėmis ir panašiu inventoriumi. Slidininkai ir snieglentininkai į šią trasą neleidžiami, joje nėra keltuvų, todėl čiuožinėti rogutėmis saugu.

Slidinėjimo centras „Zviedru cepure" („Švedų kepurė") siūlo šias paslaugas:

• kavinė; • inventoriaus nuoma; • namukai nakvynei; • automobilių stovėjimo aikštelė; • trasa Nr. 1 yra 300 m ilgio; • trasa Nr. 2 – 280 m ilgio; • trasa Nr. 3 – 220 m ilgio; • vaikiškas (mokomasis) kalnas su keltuvu – 50 m ilgio; • didysis keltuvas – galingumas 655 žm./val.; • mažasis keltuvas - galingumas 470 žm./val.; • keltuvas „Doppermayer", galingumas – 1100 žm./val.; • papildomas keltuvas, galingumas - 470 žm./val.

Latvijos slidinėjimo centrai turi ką pasiūlyti ir distancinio slidinėjimo mėgėjams. Šiuo metu šalyje yra apie 10 trasų. Rogutėmis gali pasimėgauti tik Andrekalni lankytojai, nes paslaugą teikia tik šis centras, „Snow-tubing“ trasų – 11 (Baili, Eglukalns, Gaizinkalns, Jekaba Grava, Lemberga hute, Lido kalns, Makiškalns, Mažesers, Reina Trase bei Reku kalns). „Dūjas“, „Mežezers“, „Reina trase“ centrai siūlo čiuožyklų paslaugas, Reina trase – half-pipe‘o61, „Dūjas“ centras – sniego motociklų Kone visuose centruose, teikiančiuose kitokias leidimosi nuo kalnų paslaugas nei kalnų slidinėjimas, ryškėja bendras bruožas. Čiuožyklų, snow-tubing, rogučių ar motociklų paslaugos teikiamos centruose, kurių kalnų aukštis yra nedidelis, iki 40 metrų, arba centras turi 6 – 8 trasas. Daugiausia žiemos aktyvaus sporto pramogų siūlo „Reina trase“. Šis slidinėjimo centras teikia, kalnų bei distancinio slidinėjimo, čiuožyklos, snow-tubing ir half-pipe‘o paslaugas.

61 Slidinėjimas su snieglente iš sniego padaryta rampa

17 pav. Half-pipe‘o trasa

16 pav. Snow-tubing‘ as

52

Baltarusija

Trasų paruošimas yra labai svarbus, nes tai gerina slidinėjimo kokybę. Priežiūrai reikalingos sniego patrankos, gaminančios dirbtinį sniegą bei retrekai62, lyginantys trasas. Beveik visi centrai turi sniego patrankas ir retrekus. Tokių centrų Latvijoje yra 11 iš 40. Įrangos nuomos paslaugas teikia 33 slidinėjimo centrai, 16 – instruktoriaus paslaugas. Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikia 18 žiemos slidinėjimo centrų. Bobslėjus Siguldoje turi senas tradicijas, nes dar XIX a. pab. vietinis dvarininkas Kropotnikas savo dvare pastatė 900 m ilgio bobslėjaus trasą su vienu posūkiu. Dabartinė trasa yra 1420 m ilgio bei 120 m aukščio skirtumo ir su sportiniais bobslėjais galima pasiekti net 125 km/val. greitį. Šią pramogą galima stebėti net ir vasarą – specialios rogės ant ratukų nė kiek nesumažina aštrių pojūčių. Trasa pritaikyta ir ne profesionalams, bet ir turistams. Ne profesionalai gali išvystyti iki 100 km/h greitį. Informacija apie Latvijos žiemos kurortų trasas bei teikiamas paslaugas prieinama internetu. Latviškoje internetinėje svetainėje www.slalom.lv pristatoma 40 slidinėjimo centrų, pateikiami žemėlapiai, trasų nuotraukos, trasų techniniai parametrai (keltuvų skaičius, trasų aukštis, ilgis), teikiamų paslaugų aprašymas.

Baltarusijoje šiuo metu yra tik du slidinėjimo centrai, tačiau atsižvelgiant į reljefą tai nėra stebėtina, nes šalyje plyti lygumos, o aukščiausias Baltarusijos taškas –– Dzeržinskio kalnas (346 m). Centras „Logoysk“ (30 km nuo sostinės Minsko rajono šiaurėje) žiemos sezono metu

62 Sniegą lyginantys traktoriai

Apibendrinimas: Kaimyninėje Latvijoje veikia daugiau kaip 30 slidinėjimo centrų, tuo tarpu Lietuvoje gerai įrengtų analogiškų centrų nėra. Latvijos geografinė padėtis yra geresnė, nes ji labiau nutolusi į šiaurę, todėl žiemos ten ilgesnės ir neigiama temperatūra būna ilgesnį laikotarpį. Latvijoje veikia daugiau kaip 30 slidinėjimo centrų ir prie kiekvienos jų įkurti viešbučiai, kavinės, inventoriaus nuomos punktai, kitos pramogos. Taigi Latvijoje yra sukurti ir siūlomi aktyvaus žiemos poilsio turizmo produktai. Jei Latvijoje slidinėjimas vis dėl to yra verslas, tai Lietuvoje, slidinėjimo versle, daugiausia dalyvauja viešosios įstaigos ir prie finansavimo prisideda savivaldybės ar sporto organizacijos. Lietuvių nenoras investuoti yra susijęs su negreitai atsiperkančiomis investicijomis, nes dėl trumpų žiemų Lietuvoje slidinėjimo verslas nėra pelningas.

53

Lenkija

gali pasiūlyti 6 leidimosi nuo kalno trasas, kurių 4 ypatingai pritaikytos ir snieglentininkams, veikia keltuvai. Trasos buvo atnaujintos 2004 m., todėl yra pakankamai kokybiškos ir atitinkančios europinius slidžių ir snieglenčių mėgėjų aptarnavimo standartus. Centre yra skirtingo sudėtingumo lygio trasų. Vienas iš privalumų-išskirtinumų: „naktinis slidinėjimas“ – apšviesta trasa naktimis traukia kalnų sporto mėgėjus, ieškančius neįprastų įspūdžių. Pagrindinę trasą aptarnauja 4 keltuvai. Centre veikia slidinėjimo mokykla, teikiamos instruktorių paslaugos, nuomojama slidinėjimo įranga. Galimos maitinimo bei apgyvendinimo paslaugos, veikia mašinų nuomos punktas. Greta esančioje aikštelėje įrengti 4 tramplinai. Įrengta snow-tubing trasa63. Šios apylinkės privalumas – vietinis kalvotas kraštovaizdis. Laikotarpis žiemos sporto mėgėjams: nuo gruodžio iki kovo mėnesio. „Silychi“ centre yra 3 trasos, į kurias kelia 4 keltuvai. Trasų aukštis apie 100 metrų, bendras ilgis 2,5 km. Suteikiamos instruktoriaus, įrangos nuomos, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos.

Lenkijos reljefas yra labai įvairus, šalies teritorijoje išsidėstę aukštieji Tatrai paįvairina Lenkijos kraštovaizdį ir visi 11 šalies kalnų priklauso būtent aukštiesiems Tatrams. Aukščiausias Lenkijos kalnas – „Rysy“ (2499 m). Žiemos sezonas čia suvokiamas kitaip nei Baltarusijoje, Latvijoje ar Lietuvoje. Žiemos sezono metu pagrindiniai slidininkų traukos centrai yra išsidėstę pietinėje šalies dalyje. „Skiers‘ Lounge“64 duomenimis, Lenkijoje šiuo metu yra 29 trasos. Jų aukštis svyruoja nuo 389 m („Ustron/ Czantoria“) iki 1964 m („Zakopane“). Visos Lenkijos trasos turi keltuvus. Daugiausia keltuvų (22) yra „Duszniki Zdroj/ zieleniec“. Lenkijos miestai ir miesteliai, esantys pietinėje, kalnuotoje šalies dalyje, žiemą specializuojasi žiemos sporto veiklose dėl savo tinkamo reljefo, todėl pagrindą visų aktyvių žiemos turizmo sričių sudaro leidimasis nuo kalnų slidėmis ar snieglente bei distancinis slidinėjimas. Visi slidinėjimo kurortai teikia maitinimo, apgyvendinimo paslaugas, nuomos ar instruktorių paslaugas. Zakopane – geriausias kurortas Lenkijos pietuose Tatrų įlankoje tarp aukščiausių Lenkijos Rysy kalnų (2.499 m). Šioje vietovėje yra net trys slidinėjimo rajonai. Galima rasti gana gerai paruoštų trasų su skirtingo sudėtingumo šlaitais. Laikotarpis žiemos sporto mėgėjams: nuo lapkričio pabaigos iki kovo/balandžio mėnesių. Jei neužtenka slidinėjimo trasų, yra galimybių rasti kitų smagių žiemos pramogų (čiuožti su rogėmis, padangų kameromis ir pan.), Lenkijos kurortai dažnai siūlo gydomąsias paslaugas.

63 Leidimasis nuo kalno ant pripučiamo rato 64 Prieiga per internetą

http://no.skiinfo.com/destinations/poland_skifacts_altitudes.jsp?orderby=TOTALNO&country=PL&showflag=

54

Lietuviška internetinė svetainė www.sniegozona.lt išskiria 10 Lenkijoje esančių slidinėjimo kurortų: „Bialka Tatrzanka“, „Bukowina Tatrzanska“, „Karpac“, „Krynica“, „Szczawnica“, „Szczyrk“, „Szklarska Poreba“, „Zakopane“, „Zieleniec“, „Wisla“. Svetainėje patalpinta informacija apie trasas, jų sudėtingumą, keltuvus, kainas. Pateikiamos centrų nuotraukos, trasų žemėlapiai, centrų internetinės svetainės. Tarptautiniuose internetiniuose puslapiuose, skirtuose slidininkams, beveik visuose pateikiama informacija apie Lenkijoje esančius žiemos poilsio (slidinėjimo) centrus ir juose teikiamas paslaugas.

55

33.. AAKKTTYYVVAAUUSS ŽŽIIEEMMOOSS PPOOIILLSSIIOO IINNFFRRAASSTTRRUUKKTTŪŪRROOSS PPLLĖĖTTRROOSS GGAALLIIMMYYBBĖĖSS IIRR PPRRIIEEMMOONNĖĖSS IINNTTEENNSSYYVVEESSNNEEII ŽŽIIEEMMOOSS AAKKTTYYVVAAUUSS PPOOIILLSSIIOO VVEEIIKKLLAAII SSKKAATTIINNTTII

33..11.. SSWWOOTT

Stiprybės Silpnybės Lietuva turi rinkos potencialą orientuotis į žiemos aktyvaus poilsio turizmo produktus

Lietuva neturi pagrindinių žiemos turizmo veiklų specifiką ir įvairovę lemiančių faktorių – reljefo (kalnų) ir pastovią sniego dangą užtikrinančio klimato, todėl neturi galimybių plėtoti populiariausių žiemos poilsio veiklų lauke – aukštikalnių slidinėjimo

Valstybės turizmo politikoje akcentuojami Lietuvos turizmo sezoniškumo mažinimo tikslai

Lietuva neturi galimybių pritraukti pagrindinio žiemos poilsio segmento, kurio pagrindiniai ir stabilūs motyvai – saulė, sniegas, kalnai, natūralios žiemos pojūtis, natūrali gamta ir kt.

Veikianti žiemos poilsio infrastruktūra (atviros slidinėjimo trasos) turi vietinės valdžios palaikymą

Lietuvoje esančių slidinėjimo trasų infrastruktūra yra silpnai išvystyta, nesiūlomi turizmo produktai

Aktyvaus žiemos turizmo infrastruktūros plėtros projektus dažniausiai įgyvendina viešasis sektorius, o privatus sektorius net ir mažuose ar vietinės reikšmės projektuose stokoja iniciatyvos

Lietuvoje reljefo galimybės sudaro galimybes plėtoti žiemos aktvaus poilsio veiklas, orientuotas į vidaus rinkos poreikius

Neplėtojama slidinėjimo infrastruktūra kalvotose vietovėse (kraštovaizdžio draustiniuose)

Galimybės Grėsmės Dėl globalinio atšilimo kylančių problemų dengtų slidinėjimo trasų populiarumas ir paklausa turi augti bei pasiteisinti ekonomiškai

Su žiemos poilsio plėtra susiję projektai inicijuojami, neįvertinant darnios plėtros principų ir klimato kaitos procesų

Kai slidinėjimui galimybės ribotos, reikėtų orientuotis ir kreipti investicijas į kitas aktyvias poilsio veiklas, kurios nėra priklausomos nuo klimato (dviračių turizmas, baseinai, čiuožyklos, teniso kortai ir kt.) ir numatyti galimybes pėsčiųjų, dviračių trasų infrastruktūrą panaudoti ir žiemos aktyviam sportui

Intensyvus žiemos turizmo sezono trumpėjimas ir sniego trūkumas

Įrengiama dviračių takų infrastruktūra galėtų būti pritaikyta lyguminėms (distancinėms) slidinėjimo trasoms

Dengtos slidinėjimo trasos netaps tarptautinių turistų pagrindiniu slidinėjimo tikslu

Įvertinant kaimyninių šalių privataus verslo patirtį, plėtoti vietinės reikšmės žiemos turizmo centrus Turizmo paslaugų teikėjai turi galimybes plėtoti žiemos aktyvaus poilsio veiklas, kurioms nereikalinga infrastruktūra

Infrastruktūros ir paslaugų projektai, kuriais plėtojamos žiemos poilsio veiklos lauke, turi atsipirkti mažiau nei per 10 metų, nes vėliau objektai dėl klimato kaitos gali būti nebenaudojami

56

Žiemos sezono metu konkuruoti tarptautinėse rinkose, siūlant Spa, sveikatingumo, sporto, konferencijų, kultūrinių renginių ir kitus, sezoniškumą mažinančius, produktus

57

33..22.. IIššvvaaddooss

1. Remiantis moksline literatūra ir užsienio rinkose vyraujančių žiemos turizmo produktų analize žiemos turizmo sampratą galimabūtų apibrėžti dvejopai: • žiemos turizmas – kai pagrindinis turistinės kelionės tikslas yra pasyvi ar aktyvi

veikla žiemą; • aktyvus žiemos poilsis – viena iš poilsio rūšių žiemos sezono metu gamtoje

(atviroje erdvėje).

2. Remiantis studijos analize, žiemos sezono įtaka turizmui apima ilguoju laikotarpiu lapkritį – balandį, trumpuoju laikotarpiu gruodį – vasarį.

3. Lietuvos turizmo politikoje nacionaliniu lygmeniu aktyvaus žiemos turizmo plėtra yra neperspektyvi dėl šios pagrindinės priežasties – aktyvaus žiemos turizmo mėgėjai visuomet prioritetą teikia sniegui, saulei, kalnams, t.y. atviroms slidinėjimo trasoms aukštikalnėse, todėl Lietuvos turizmo produktai negali būti orientuojami į šią vartotojų grupę.

4. Dėl studijoje išanalizuotų šiltėjančio klimato tendencijų įtakojančių ne tik Lietuvos,

bet ir Europos turizmo sektorių, nacionaliniu lygmeniu prioritetinėmis veiklomis laikyti sezono įtakos mažinimo priemones, tuo tarpu žiemos turizmo infrastruktūros plėtrą orientuoti tik į vietinius turistus (lankytojus) arba geresnes gyventojų laisvalaikio galimybes, pritraukiant privačias investicijas ar vietinius verslus.

5. Žiemos sezono metu reikėtų skatinti klimatinėms Lietuvos sąlygoms nejautrių

turizmo paslaugų plėtrą – pasyvių (SPA, konferencijų, kultūrinių renginių organizavimo ir pan.) ir aktyvių (lyguminį slidinėjimą, čiuožimą ir pan.).

6. Įvertinant globalinius atšilimo veiksnius ir pasaulines prognozes, Lietuvoje

tikslinga skatinti aktyvaus poilsio veiklas, tinkamas mūsų klimatinėmis sąlygomis, žiemos sezono metu:

• kur būtina infrastruktūra (čiuožimas pačiūžomis, ledo ritulys, kerlingas, sniego riedlentės, slidinėjimas dengtose trasose ir pan.);

• nereikalinga speciali infrastruktūra (lygumų slidinėjimas, važiavimas sniego automobiliais, važiavimas ant ledo, važiavimas sniegaeigiais, čiuožimas sniego batais ir pan. ), išskyrus Vakarų Lietuvą, kur dienų su sniego danga yra žymiai mažiau nei kitose Lietuvos dalyse).

7. Žiemos turizmo sezono metu, naudojant užsienio šalių patirtį, sezoniškumo įtaką

mažinti taikant šias priemones: • kuriant ir siūlant 4 sezonų kurortus ir kurortines teritorijas; • organizuojant festivalius ir renginius; • sezoniškumo pasekmes vertinti pozityviai (verslui – poilsis nuo streso ir

įtampos, kurortams ir kitoms turistų gausiai lankomoms teritorijoms – poilsis

58

nuo pernelyg gausaus turistų ir lankytojų srauto, panaudojant žiemos laikotarpį infrastruktūros gerinimui, plėtrai ir pan.).

8. Nacionaliniu mastu stiprinti vietinio verslo galimybes populiarinti aktyvų žiemos

poilsį: • atlikti turizmo tyrimą „Dėl turizmo produktų kokybės ir kelionės motyvų

vertinimo“ žiemos sezono metu atvykstančiųjų ir vietinių turistų poreikiams nustatyti;

• organizuoti mokymus ir didinti gebėjimus pagrįstus tyrimų rezultatais, verslininkams dėl sezoniškumo įtakos mažinimo priemonių galimybių turizmo sektoriuje.

9. Privatus verslas iki šiol neužpildo susidariusios nišos, kurioje jau sparčiai dominuoja

Latvijos verslininkai. Lietuvos verslas turėtų siūlyti aktyvaus žiemos poilsio galimybes skatinančias priemones sukurtuose arba statomuose turistiniuose kompleksuose ar turistinėse traukos vietovese, kurios mažintų sezono neigiamą įtaką ir būtų patrauklūs vietiniams turistams:

• kartu su turizmo paslaugų plėtra remti vaikščiojimo, lyguminio slidinėjimo, pasivažinėjimo dviračiais viešosios infrastruktūros plėtrą,

• esančius apgyvendinimo, poilsio ir sporto kompleksus papildyti rodelio ar slidinėjimo trasomis, kurios suteiktų turistams daugiau galimybių aktyviai praleisti savaitgalį bei pritrauktų vietinius turistus ir lankytojus,

• labiau išnaudoti pėsčiųjų ir dviračių trasų infrastruktūrą aktyviam žiemos poilsiui organizuoti.

10. Kad investicijos į žiemos slidinėjimo trasas ekonomiškai atsipirktų, savivaldybės

turėtų skatinti privatų verslą šalia slidinėjimo trasų investuoti į turizmo paslaugų (apgyvendinimas ir maitinimas) infrastruktūrą bei kitas paslaugas (pavyzdžiui, pirtys, SPA ar pramogos), kurias galima būtų teikti kai nėra tinkamų salygų slidinėti ir ne žiemos sezono metu.

59

33..33.. PPrriieemmoonnėėss iinntteennssyyvveessnneeii žžiieemmooss aakkttyyvvaauuss ppooiillssiioo vveeiikkllaaii sskkaattiinnttii

Uždaviniai Priemonės pavadinimas Atsakingi vykdytojai Vykdymo terminas

1.1. Dengtos slidinėjimo trasos įrengimas

Savivaldybės 2009-2013

1.2. Įrengti ir pritaikyti pėsčiųjų ir dviračių trasas lyguminiam (distanciniam) slidinėjimui

Kurortų ir kurortinių vietovių savivaldybės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2009-2013

1. Plėtoti aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūrą

1.3. Spręsti slidinėjimo trasų įrengimo klausimus kraštovaizdžio draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose ir vietovėse, patraukliose kalnų slidinėjimo turistams

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2009-2010

2.1. Žiemos sezono metu atlikti atvykstamojo turizmo tyrimą „Dėl turizmo produktų kokybės ir kelionės motyvų vertinimo žiemos sezono metu“

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

2010 2. Stiprinti Lietuvos turizmo produktų konkurencingumą

2.2. Stiprinti vietinio verslo gebėjimus išnaudojant žiemos sezono galimybes

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

2009-2013

3.1. Aktyvaus žiemos poilsio produktų pristatymas (dengta slidinėjimo trasa, lyguminės slidinėjimo trasos ir kt.)

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybės

2010-2013 3. Plėtoti turizmo produktų rinkodarą sezoniškumui mažinti

3.2. Alternatyvių žiemos aktyviam poilsiui turizmo produktų pristatymas (Spa, sveikatinimo, konferencijų turizmo produktai, kaimo turizmas, kultūriniai renginiai ir kt.)

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybės

2009-2013

60

LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Brent W. Ritchie, Daryl Adair. Sport Tourism– Interrelationships, Impacts and Issues.

„Channel View Publications“, 2004. ISBN 1873150652, 9781873150658. 302 psl. (Simon Hudson. Winter sport tourism in North America. 4 chapter)

2. Godfrey Baldacchino. Extreme Tourism– Lessons from the World's Cold Water Islands.

„Elsevier“, 2006. ISBN 0080446566, 9780080446561. 291 psl. 3. Marina Novelei. Niche Tourism– Contemporary Issues, Trends and Cases. „Butterworth-

Heinemann“, 2005. ISBN 075066133X, 9780750661331. 288 psl. 4. Valene L. Smith, William R. Eadington. Tourism Alternatives– Potentials and Problems

in the Development of Tourism. „University of Pennsylvania Press“, 1992. ISBN 0812213912, 9780812213911. 274 psl.

5. James Higham. Sport Tourism Destinations– Issues, Opportunities and Analysis.

„Butterworth-Heinemann“, 2005. ISBN 0750659378, 9780750659376. 300 psl. 6. Thomas Hinch, James E. S. Higham. Sport tourism development. „Channel View

Publications“, 2003. ISBN 1873150628, 9781873150627. 254 psl. 7. Colin Michael Hall. Tourism, recreation and climate change. „Channel View

Publications“, 2005. ISBN 1845410033, 9781845410032. 309 psl. 8. Clare A. Gunn, Turgut Var. Tourism Planning– Basics, Concepts, Cases. „Routledge“,

2002. ISBN 0415932696, 9780415932691. 442 psl. 9. Dimitrios Buhalis, Carlos Costa. Tourism Management Dynamics– Trends, Management

and Tools. „Butterworth-Heinemann“, 2005. ISBN 0750663782, 9780750663786. 279 psl. 10. Mike Weed, Chris Bull. Sports Tourism– Participants, Policy and Providers.

„Butterworth-Heinemann“, 2003. ISBN 0750652764, 9780750652766. 241 psl. 11. Joy Standeven, Paul de Knop. Sport tourism. „Human Kinetics“, 1998. ISBN 0873228537,

9780873228534. 367 psl. 12. Tom Baum, Svend Lundtorp. Seasonality in Tourism. „Elsevier“, 2001. ISBN 0080436749,

9780080436746. 194 psl. 13. M.F. Price, C.A. Galbraith. Mountains of Northern Europe– Conservation, Management,

People and Nature. „The Stationery Office“, 2005. ISBN 0114973199, 9780114973193. 420 psl.

61

14. OECD Publishing, Shardul Agrawala, Organisation for Economic Co-operation and

Developmen. Climate Change in the European Alps– Adapting Winter Tourism and Natural Hazards Management. „OECD Publishing“, 2007. ISBN 9264031685, 9789264031685. 127 psl.

15. Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism. „Haworth Press“, 2002. ISBN 0789012766,

9780789012760. 324 psl. 16. GRECEVIČIUS, Petras.; ARMAITIENĖ, Aušrinė.; JUNEVIČIENĖ, Onutė.; et al. Turizmas.

Vadovėlis. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2002, 318 p. ISBN 9955-9366-3-0 Straipsniai, kita informacija internete 17. JONSSON, Erika; SIEVINEN, Mika. Swedes’ Image of Helsinki as a Winter Destination.

Positioning Helsinki Winter Brand in the Swedish Market. Master Thesis, No. 2003:32. Graduate Business School. School of Economics and Commercial Law. Göteborg University. Printed by Elanders Novum. ISSN 1403-851X. [žiūrėta 2008 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą <http://www.handels.gu.se/epc/archive/00003667/01/inlaga_2003_32.pdf>.

18. Global warming poses Threarts to Ski Resorts in the Alps. www.nytimes.com/2006

19. Burki, R; Abegg, B; Elsasser, H. Climate change and tourism in the Alpine regions of Switzerland. 2007. Geografical Institute, University of Zurich.

20. Climate change impacts: winter tourism adaptation strategies. Prancūzijos Alpės. 2006. 21. The effects of Climate change on recreation and tourism on the Prairies. A status report.

International institute for sustainale development. 1997. 22. Probstl, Ulrike.; Unbehaun, Wiebke. Climate Change in Winter Sport – a New Approach

to Transdisciplinary Research and Implementation. Institute of Landscape Development, Recreation and Conservation Planning.

23. Dolnicar, Sara.; Leisch, Friedrich. Winter Tourism Segments in Austria – Identifying

Stable Vacation Styles for Target Marketing Action. 2003. 24. MEK Winter Tourism Strategy 2003-2008. 25. Wisconsin Department of Tourism. Winter 2007-2008 Leisure Marketing Campaign

Summary 26. Brijesh Thapa. Trends and issues in select winter recreation activities: alpine skiing and

snowboarding.

62

27. Daniel Scott, Geoff McBoyle, Brian Mills. Climate change and the skiing industry in southern Ontario (Canada): exploring the importance of snowmaking as a technical adaptation.

28. C. R. de Freitas. Tourism climatology: evaluating environmental information for decision

making and business planning in tge recreation and tourism sector. 2003. 29. K. Tervo. Weather and climate as limiting factors ir winter tourism in polar areas:

changing climate and nature-based tourism in Northern Finland. Knyga A. Matzarakis, C. R. de Freitas. D. Scott. Development in tourism climatology. 2007.

30. Daniel Scott. Climate change and tourism in the mountain regions of North America. 1st

International Conference on Climate Change and Tourism. Djerba, Tunisia, 2003. 31. Climate change and tourism. Proceedings of 1st International Conference on Climate

Change and Tourism. Djerba, Tunisia, 2003. 32. The effects on climate change on recreation and tourism on the Prairies. International

Institute for Sustainable Development. 1997.

63

PPRRIIEEDDAAII 1 lentelė. Slidinėjimo paplitimas pasaulyje

Šalis Kurortai Keltuvai Slidininkų

apsilankymai (mln.) Japonija 460 3,600 75 Prancūzija 390 4,143 56 JAV 503 2,269 57 Austrija 604 3,473 43 Italija 341 2,854 37 Šveicarija 288 1,762 31 Kanada 284 1,375 17 Vokietija 491 1,670 20 Švedija 415 950 12 Norvegija 207 405 8 Čekija 174 1,500 4.8 Ispanija 33 294 4.3 Australija 18 139 2.6 Suomija 117 505 2.0 Lenkija 71 110 2.0 Pietų Korėja 27 70 1.9 Andora 5 115 1.5 Naujoji Zelandija 26 64 1.1 Rusija 104 32 0.9 Čilė 14 84 0.8 Argentina 22 72 0.7 Bulgarija 4 50 0.6 Iranas 20 45 0.5 Graikija 17 40 0.4 Turkija 12 25 0.3 Lebanonas 7 18 0.2 Slovakija 322 * * Slovėnija 55 * * Serbija 19 * * Kinija 100 * * Likęs Pasaulis 900 * * Iš viso 6,000 25,664 380,6

* nežinoma

64

2 lentelė. Bendrieji kintamieji pagal atostogų stilius

Atostogų

stilius 1 Atostogų stilius 2

Atostogų stilius 3

Atostogų stilius 4

Atostogų stilius 5

Atostogų stilius 6

Kintamieji Vienetai/ Lygiai % arba mediana

% arba mediana

% arba mediana

% arba mediana

% arba mediana

% arba mediana

Amžius Metai 39 51 54 54 23 <0.001 Dienos išlaidos vienam žmogui

EUR 74.71 73.76 63.08 66.93 60.32 <0.001

Mėnesio užmokestis EUR 2543.55 2197.7 2459.98 3606.53 2301.4 <0.001 Kelionės trukmė Dienos 7 7 6 5 7 <0.001 Lytis Vyriška 60 51 56 42 82 <0.001

Niekada 2 6 23 10 2 <0.001 Vieną kartą 4 2 9 5 5

Ankstesnės atostogos

Du kartus ir daugiau

94 92 68 85 93

Neabejotinai 29 34 26 25 34 0.005 Tikriausiai 25 23 24 56 38

Tikriausiai ne 15 11 25 13

14

Tikslas pakartotinai apsilankyti

Neabejotinai ne 32 32 25 6 14 Viešbutis 58 62 83 90 33 <0.001

Nakvynė ir pusryčiai (B&B)

10 12 10 5 27

Apartamentai 13 12 5 5 16 Vienvietis kambarys

13 10 1 0 1

Apgyvendinimas

Vienvietis kambarys sodyboje

3 5 1 0 23

Partneris 66 75 85 100 55 <0.001 Šeima 42 22 26 42 36 <0.001

Draugai 48 20 7 5 82 <0.001

Kompanija

Kelionė grupe 6 5 15 5 17 <0.001 Brošiūra 11 7 11 16 2

Skelbimai spaudoje

1 1 12 0 1 <0.001

Kelionių agentūros katalogas

7 3 20 11 11 <0.001

Draugai ir giminės

26 25 28 16 42 0.001

Kelionių agentai

9 9 20 21 11 0.012

Vietiniai/regioniniai turizmo informacijos

centrai

11 6 3 5 5 0.004

Internetas 3 4 0 0 1 0.066

Informacijos šaltiniai

Informacija nereikalinga

41 41 23 47 10 <0.001

65

3 lentelė. Alpių regiono adaptacijos strategijos sąlygotos klimato kaitos65

Šalis Kurorto

pavadini-mas Trasų

skaičius Trasų ilgis

nuo iki

Keltu-vai Distan- cinės

slidinėjimo trasos

Kitos pramogos

Sniego patranka

Sniego traktoriai

Įrangos nuoma

Instruk-torius

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos

Logoysk 6 - - - - - - Baltarusija Silichy 3 - - - - - + + +

Andrekalni 5 150-350 2 Rogutės + + +A Baili -(25-35

m) 60-180 8 1 Snow-tubing + + + + +A/M

Bauskas trase - (65) 320 3 - - - - - - - Briežkalns 3 (30) 120-200 2 - - - - + - + M Cigorinš 5 (50) 200-330 2 1 - - - + - +A/M

Dūjas 1 (28) 170 1 2 Čiuožykla/sniego motociklai

- - + + +A/M

Eglukalns 3(9-39) 100-200 3 1 Snow-tubing + + + + +A Gaizinkalns 3(60) 360 1 - Snow-tubing - - + - +A/M

Golgats 4(70) 280-320 2 - - - - + - +M Jekaba grava 5(35-45) 160-250 4 - Snow-tubing - - + - +M

Jura kalns 1(30) 200 1 - - - - + - +M Kakiškalns 2(20-80) 100-300 2 - - - - + - -

Kamparkalns 2(25-45) 80-250 2 - - + + + + +A/M Karli 2(45) 200-260 3 - - + + - - +A/M

Kauku kalns 5(73) 300-400 3 - - - - + - - Kordes trase 2(30-84) 160-275 2 - - + + + - - Laču kalni 4(35) 165-200 2 - - - - + - +M Lemberga

hūte 4(41) 230 3 - Snow-tubing + + + + +M

Lido kalns 1(50) 200-400 3 1 + Snow-tubing - - + + +A/M Liepinkalns 1(43) 250 1 - - - - + + -

Ligatnes kalns 1(50) 350 2 - - + + + - - Makiškalns 2(33) 165-185 3 - Snow-tubing + - + + +A/M Mežezers 7(70) 200-700 2 1 Čiuožykla

/Snow-tubing - - + + +A/M

Mežkalni 8(46) 120-300 6 - - - - + - A/M Milzkalns 8(45) 160-320 7 - - - - + - M Ozolkalns 4(80) 150-500 3 - ? ? ? + + M

Parsteigumkalns

2(40) 200 2 - - + + + - M

Ramkalni 2(27) 200 2 - - - - + + M Reina trase 6(25-35) 150-300 6 1 Čiuožykla,

snow-tubing Halfpaipas 100

- - + + A/M

Reku kalns 4(60) 230-380 3 ? Snow-tubing - - + + A/M Riekstukalns 8(42-47) 250-320 10 - - - - + - M

Sara kalns 3(25-30) 100-150 1 - - - - - - A/M Sauleskalns 4(64) 100-700 3 - - + + + - A/M

Siguldas trase 2(85) 200-350 2 - - - - + - M Smecersils 4 100-250 5 1 - - - - - - Vina kalns 1 150 1 - - - - - - - Žagarkalns 6(25-35) 100-400 14 1 ? + + + + A/M Žiperkalns 1(54) 300 1 - - + - - - M/A

Latvija

Zviedru cepure

2(45) 220-300 4 - - + + + + M/A

Zakopane 16 (1964-)

20 A/M

Zakopane/ Gubalowka

6 (823 – 1122)

(1 -) km 6 A/M

Zakopane/Polana

Szymoszkowa

2 2 A/M

Jelesnia/ pilko (Korbielow)

13 (708 – 1557)

(4-7) km

11 A/M

Szczyrk/ czyrna – Solisko

11 (600 – 1211)

(2-15) km

13 A/M

Lenkija

Szczyrk/ skrzyczne

(Cos)

4 (555 – 1257)

14 km 5 A/M

65 Probstl, Ulrike; Unbehaun, Wiebke. Climate Change in Winter Sport – a New Approach to Transdisciplinary Research and Implementation. Institute of Landscape Development, Recreation and Conservation Planning.

66

Krynica/ jaworzyna Krynicka

8 8 A/M

Krynica/ azoty-

slotwiny

676 - 864 8

Male Ciche 8 (600 – 850)

4 km 8

Ustrzyki Dolne

gromadzyn

8 6 km 4

Szklarska poreba/ szrenica

7 (933 – 1362)

7

Karpacz/ kopa 5 (820 – 1340)

7

Malastow/ garlice

5 (553 – 813)

1-4 km 5

Szczavnica/ palenica

5 (456-742)

1- km 5

Arlamov 4 (590-680)

1- km 2

Kluszowce/ wdzar (

Czorsztyn)

4 (617-767)

1- km 4

Ustron/ czantoria

4 (389-851)

1- 4 km 5

Wisla/ stozek 4 (600-998)

3

Zawoja/ masorny Gron

4 (709-1045)

1- km 3

Dziwiszow/ lysa Gora

4 (543-708)

3 km 6

Wisla/ soszow 3 (610-886)

1- 2 km 4

Ustrzyki Zdroj/

zieleniec

Bialka Tatrzanska/

kotelnica Bialczanska

600-800 5

Biala Tatrzanska/

bania

600-800 4

Laskowa- Kamionna

500-800 5

Rzeczka 600-800 6 Piwniczna: wierchomla

600-1060 8

Duszniki Zdroj/

zieleniec

850-1025 22

Vilnius Liepkalnis

5 - 3 + - + - + - M

Vilnius Rokantiškės

3 (170) 1 - - - - - + -

Anykščiai Kalita

2 (40) 250 2 - - - - + - M

Birštonas 2 (40) 160-300 1 - - + - - + - Ignalinos

žiemos sporto centras

4 ? 4 + + + + + A/M

Vilkaviškis Vištytis

5 (20-48) 100-400 3 + - - - + + A/M

Molėtai 1(200) - - - - - - - - - Anykščiai

Akmenynų trasa

1(30) 150 1 - - - - - - -

Šakių rajonas Kriukai

1(35) 200 1 - - - - - - -

Lietuva

Vilkaviškis Vigrelis

1 (30) 200 1 - - - - - - -

http://www.skiinfo.com/destinations/poland_skifacts_drops.jsp?orderby=ADROP&country=PL&showflag= informacija Lenkija

67

Kalnų slidinėjimas (angl. alpine skiing)

Lygumų slidinėjimas (angl. cross country skiing)

Čiuožimas su snieglente (angl. snowboard)

68

Ledo ritulys (angl. ice hockey)

Dailusis čiuožimas (angl. figure skating)

69

Čiuožimas pačiūžomis (angl. ice skating)

Žiemos sporto žaidimas, dažniausiai žaidžia moterys, čiuožiant ledu pačiūžomis reikia pataikyti nustumti žiedą į priešininko tinklą (ang. ringette)

70

Čiuožimas su snieglente (ang. snowboarding)

Važiavimas sniego dviračiu (ang. snowbiking)

71

Slidinėjimas, pasikinkius šunis (ang. skijoring with dogs)

Ėjimas sniego batais (ang. snowshoe)

72

Telemarkingas (angl. telemark skiing)

Važiavimas rogėmis (ang. sledding)

73

Bobslėjus (ang. bobsleigh, bobsled or bobsledge)

Važiavimas šunimis įkinkytomis rogėmis (dogsled racing)

74

Buriavimas ar plaukimas ledu (ang. ice boating or ice sailing)

Važiavimas rogėmis (angl. tobogganing)

75

Mėtymasis sniego gniūžtėmis

Sniego senio lipdymas

76

Ledo maudynės (angl. ice swimming)

Poledinė žūklė

77

Biatlonas