Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Šarūnė Barsevičienė
MOKYTOJŲ IR MOKYKLOSE DIRBANČIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS
SPECIALISTŲ BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Darbo vadovė
Prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
KAUNAS, 2013
2
Turinys
SANTRAUKA ................................................................................................................................................... 3
SUMMARY ....................................................................................................................................................... 4
DARBE NAUDOJAMŲ SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS ................................................................................. 5
LENTELIŲ SĄRAŠAS ..................................................................................................................................... 6
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ................................................................................................................................... 7
ĮVADAS ............................................................................................................................................................. 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................................... 10
1.1. Sveikatos priežiūra mokykloje .............................................................................................................. 10
1.2. Teisinis sveikatos priežiūros mokykloje reglamentavimas ................................................................... 13
1.3. Moksleivių sveikatos problemos ........................................................................................................... 15
1.4. Sveikatą stiprinanti mokykla ................................................................................................................. 16
1.5. Sveikatos ugdymas mokykloje .............................................................................................................. 18
1.6. Mokyklos bendruomenės požiūris į sveikatos priežiūrą mokykloje ..................................................... 24
2. METODIKA ................................................................................................................................................ 26
3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................................ 27
3.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos ............................................................................................. 27
3.2. Mokytojų požiūris į sveikatos priežiūrą mokykloje .............................................................................. 28
3.3. Mokytojų požiūris į sveikatos specialisto poreikį ................................................................................. 37
3.4. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į vedamas pamokas ....................................... 40
3.5. Visuomenės sveikatos specialisto darbo vertinimas ............................................................................. 43
3.6. Bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos specialistu svarbos vertinimas ........................................ 51
IŠVADOS ........................................................................................................................................................ 53
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................................................... 54
LITERATŪRA ................................................................................................................................................. 56
PRIEDAS (ANKETA) ..................................................................................................................................... 60
3
Santrauka
Visuomenės sveikatos vadyba
MOKYTOJŲ IR MOKYKLOSE DIRBANČIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS
SPECIALISTŲ BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS
Šarūnė Barsevičienė
Mokslinė vadovė Prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra,
Kaunas; 2013 m.
Darbo tikslas: Ištirti Klaipėdos miesto mokytojų nuomonę apie bendradarbiavimą su mokyklose
dirbančiais visuomenės sveikatos specialistais. Uždaviniai: 1. Įvertinti mokytojų nuomonę apie
visuomenės sveikatos specialisto poreikį mokykloje; 2. Ištirti mokytojų nuomonę apie sveikatos
mokymo integravimą į mokymo programas; 3. Nustatyti, kaip mokytojai vertina mokyklos
visuomenės sveikatos specialisto darbą.
Metodika. Momentinis tyrimas atliktas Klaipėdos mieste 2012 m. spalio – gruodžio mėnesiais.
Išdalinta 300 anketų, atsakyta į 278 (atsako dažnis 92,6 proc.). Anoniminę anketą sudaro 23
klausimai, kurių keli išskirstyti į daugiau dalių. Klausimai yra apie tai, kaip mokytojai vertina
sveikatos priežiūrą mokykloje, ką galvoja apie sveikatos mokymo integravimą į mokymo
programas ir kaip vertina sveikatos specialisto darbą mokykloje. Statistinė analizė atlikta naudojant
SPSS.19 programinį paketą.
Rezultatai: 92,4 proc. apklausoje dalyvavusių Klaipėdos miesto mokytojų sutinka su tuo, kad
sveikatos priežiūra mokykloje yra svarbi arba labai svarbi, bei 93,4 proc. jų sutinka su tuo, kad
mokykloje dirbantis sveikatos specialistas yra reikalingas. Dažnai arba kartais sveikatos klausimus į
savo pamokas integruoja 90 proc. mokytojų. Dažniausiai sveikatos klausimus į savo pamokas
integruoja 0-5 metų stažą turintys mokytojai (66,7 proc.) ir 16-25 metų stažą turintys mokytojai
(59,7 proc.). Rečiausiai sveikatos klausimus į savo pamokas integruoja menų mokytojai (33 proc.),
kalbų ir gamtos mokslų mokytojai (po 14 proc.) bei tiksliųjų mokslų mokytojai (11 proc.). 88,5
proc. visų mokytojų sutinka, kad sveikatos klausimai būtų integruoti į mokymo programas.
Dauguma apklausoje dalyvavusiųjų mokytojų gerai vertina mokyklos visuomenės sveikatos
specialisto darbą (90,3 proc. mano, kad specialistas gerai teikia pirmąją pagalbą, 87,1 proc. mano,
kad gerai teikia pagalbą mokiniams, ugdant sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžius, 81,3
proc. mano, kad gerai vykdoma profilaktinių sveikatos patikrinimų priežiūra, 79,5 proc. mano, kad
gerai vykdomas informacijos apie sveikatą skleidimas, ir pan.). 94,6 proc. sutinka su tuo, kad jų
bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialistu yra svarbus ar labai svarbus.
Bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos specialistu labai svarbiu dažniausiai laiko mokytojai,
kurių darbo stažas 0-5 m. (77,8 proc.), lyginant su ilgesnį darbo stažą turinčiais mokytojais (6-15 m.
– 20 proc., 16-25 m. – 48,1 proc., 26 metus ir ilgiau dirbančiais mokytojais – 45,8 proc.).
Išvados: 1. Dauguma mokytojų (92,4 proc.) mano, kad sveikatos priežiūra mokykloje yra svarbi
arba labai svarbi, ir 93,4 proc. jų sutinka, kad mokyklose reikalingi sveikatos specialistai. 2. 90
proc. mokytojų dažnai ar kartais integruoja sveikatos klausimus į savo pamokas ir 88,5 proc. jų
sutinka, kad sveikatos klausimai būtų integruoti į mokymo programas. 3. 94,6 proc. mokytojų
sutinka, kad bendradarbiavimas su sveikatos specialistu yra svarbus arba labai svarbus.
Raktiniai žodžiai: visuomenės sveikatos specialistas, mokykla, mokytojai.
4
Summary
Public Health Management
POSSIBILITIES OF COOPERATION BETWEEN TEACHERS AND PUBLIC HEALTH
SPECIALISTS AT SCHOOL
Šarūnė Barsevičienė
Supervisor: Skirmantė Sauliūnė, Prof. Dr. Department of Health Management, Faculty of Public
health, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas; 2013.
Aim of the study: To survey the opinion of Klaipėda‘s teachers about cooperation with school
public health specialists. Objectives: 1. To evaluate teachers opinion about the need of the public
health specialist at school. 2. To evaluate teachers opinion about integrated health education. 3. To
estimate how teachers value public health specialists activity at school.
Methods: Questionnaire survey of teachers was conducted in the general schools of Klaipėda. 300
questionnaires were distributed. 278 respondents filled in and returned questionnaires (response rate
– 92.6 %). There are 23 questions on a questionnaire about teachers’ opinion on health care needs in
school, integrated health education, functions of health care specialist at school. The quantitative
survey data was processed through a specialized data management and statistical analysis package
SPSS - 19.0.
Results: 92.4 % of teachers, who participated in the survey, agree, that health care at school is
important or very important, and 93.4 % of them agree, that health care specialist at school is
needful. Health topics during their lessons occasionally or often discuss 90 % of teachers, who
participated in the survey. Chiefly health topics during their lessons discuss teachers having 0-5
years experience (66.7 %) and teachers having 16-25 years experience (59.7 %). Health topics
during their lessons rarely discuss art teachers (33 %), language and natural sciences teachers (14
%), exact sciences teachers (11 %). 88.5 % respondents agree with integrated health education. The
majority of teachers, who participated in the survey, think, that school health care specialist is good
at his activities (90.3 % think, he is good at first aid, 87.1 % - at training healthy lifestyle, 81.3 % -
at coordinating preventive health checks, 79.5 % - at spreading information about health). 94.6 %
agree, that cooperating with school health care specialist is important or very important. Teachers
having 0-5 years experience more often think, that cooperating is very important (77.8 %) in
comparison with teachers having 6-15 year experience (20 %), teachers having 16-25 years
experience (48.1 %), and teachers with 26 and more years of experience (45.8 %).
Conclusions: 1. The majority (92.4 %) of teachers think, that health care at school is important or
very important, and 93.4 % of them agree, that health care specialist at school is needful. 2. Health
topics during their lessons occasionally or often discuss 90 % of teachers, who participated in the
survey. 3. 94.6 % of teachers agree, that cooperating with school health care specialist is important
or very important.
Key words: public health specialist, school, teachers.
5
Darbe naudojamų sutrumpinimų sąrašas
2
- Chi kvadrato kriterijus;
lls – laisvės laipsnių skaičius;
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija;
P - pasikliovimo lygmuo;
HBSC - Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (Health Behaviour in School-aged
Children);
z - zet kriterijus.
6
Lentelių sąrašas
1 lentelė. Biomedicininis ir holistinis požiūris į sveikatos specialisto veiklą mokykloje ................. 10
2 lentelė.Sveikatos programos turinio integravimo į ugdymo procesą būdai.................................... 21
3 lentelė. Mokinių sveikatą įtakojantys veiksniai .............................................................................. 32
4 lentelė. Programos, kuriose dalyvavo mokiniai per paskutinius 12 mėnesių ................................ 34
5 lentelė. Sveikatos pamokos pagal mokyklos tipą ir pagal klases ................................................... 36
6 lentelė. Konsultacijų su sveikatos specialistu temos ...................................................................... 45
7 lentelė. Mokytojų nuomonė apie visuomenės sveikatos specialisto vykdomą veiklą .................... 47
7
Paveikslų sąrašas
1 pav. Sveikatą stiprinančios mokyklos Lietuvoje. ........................................................................... 18
2 pav. Respondentų skirstinys pagal mokyklos, kurioje dirba, pobūdį. ............................................ 27
3 pav. Mokytojų skirstinys pagal darbo stažą.................................................................................... 27
4 pav. Mokytojų skirstinys pagal dėstomą dalyką. ........................................................................... 28
5 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos priežiūros svarbą mokykloje, pagal jų darbo stažą. ....... 29
6 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos priežiūros svarbą mokykloje, pagal jų dėstomą dalyką . 30
7 pav. Kiek, mokytojų nuomone, skiriama sveikatinimo veiklai mokykloje .................................... 33
8 pav. Mokytojų, paruoštų vesti sveikatos pamokas pasiskirstymas. ................................................ 35
9 pav. Mokytojų nuomonė apie visuomenės sveikatos specialisto poreikį pagal mokytojų stažą. ... 37
10 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos specialisto poreikį mokykloje, pagal jų dėstomą dalyką.
37
11 pav. Mokytojų žinios apie sveikatos specialisto funkcijas, pagal darbo stažą. ............................ 38
12 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos specialisto atliekamų funkcijų svarbą. .......................... 39
13 pav. Sveikatos mokymo integravimas pagal stažą. ...................................................................... 40
14 pav. Sveikatos ugdymo klausimų integravimas pagal dėstomą dalyką. ....................................... 41
15 pav. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į mokymo programas pagal stažą. .... 42
16 pav. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į mokymo programas pagal jų dėstomą
dalyką. 42
17 pav. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į mokymo programas pagal tai, kaip jie
integruoja juos į savo vedamas pamokas. .......................................................................................... 43
18 pav. Konsultacija su visuomenės sveikatos specialistu per paskutinius 12 mėnesių. .................. 44
19 pav. Visuomenės sveikatos specialisto konsultacijų prieinamumas. ............................................ 46
20 pav. Mokytojų nuomonė apie priežastis, trukdančias visuomenės sveikatos specialistams
vykdyti jų funkcijas. .......................................................................................................................... 50
21 pav. Mokytojų nuomonė apie bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos specialistu svarbą. .. 51
22 pav. Mokytojų nuomonė apie bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos specialistu svarbą. .. 52
8
Įvadas
Poreikis sveikai gyventi turėtų būti formuojamas nuo pat gimimo, ir pirmiausia už tai yra
atsakinga šeima, bet didelis vaidmuo tenka ir vaikų ugdymo institucijoms – ikimokyklinėms
įstaigoms ir mokykloms [1]. PSO programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ numatyta, kad 95
proc. vaikų turi būti ugdomi sveikatą stiprinančioje mokykloje. Į mokinių sveikatos stiprinimą turi
būti įtraukiami mokyklos pedagogai, tėvai, sveikatos priežiūros specialistai, kitas personalas bei
visa mokyklos bendruomenė [2]. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras bei švietimo ir mokslo
ministras 2000 m. patvirtino „Vaikų ir mokinių sveikatos apsaugos politikos strategines gaires”, kur
mokyklos medicinos darbuotojui - slaugytojui - deleguojamas naujas vaidmuo, o jo teikiamos
paslaugos grindžiamos pirminės sveikatos priežiūros holistine filosofija, kuomet pirmenybė
teikiama vaikų, mokinių sveikatos saugojimui, stiprinimui ir ligų profilaktikai [3]. Atsirado poreikis
visuomenės sveikatos specialistui bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, dirbti
komandoje [4]. Šiuolaikinė visuomenės sveikatos priežiūra reikalauja įtraukti įvairių sričių
specialistus ir bendruomenės narius - organizuojant sveikatos priežiūrą mokykloje, reikia suprasti,
kad sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokykloje, turi dirbti ne tik su vaikais, bet ir su
tėvais, ir su mokytojais. Labai svarbu taikyti komandinį darbo principą ir priemones,
skatinančias mokyklos bendruomenę (tėvus, mokytojus) įsitraukti į sveikatos stiprinimo veiklą.
Turi būti taikomi nauji mokymo metodai (pvz., probleminis mokymas, situacijų modeliavimas
ir pan.), kurių tikslas – socialinių įgūdžių, atsparumo ugdymas [5]. Bet mokyklos bendruomenė
ne visada supranta visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijas ir bendradarbiavimo
svarbą. 2009 metais Jurbarke ir Jurbarko rajone atliktame tyrime paaiškėjo, kad tik šiek tiek
visuomenės sveikatos specialisto funkcijas žino 55,3 proc. miesto ir 65,3 proc. kaimo mokytojų. 9,0
proc. mokytojų nežino specialisto funkcijų [6]. 2007 metais Klaipėdos rajone atlikto tyrimo
duomenimis 84,5 proc. mokytojų nurodė, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai
mokykloje labai reikalingi. Svarbiausi sveikatos priežiūros mokyklose uždaviniai, išvardinti
mokytojų, buvo: sveikos gyvensenos propagavimas (97,3 proc.), psichoaktyvių medžiagų vartojimo
prevencija (96,7 proc.), pirmosios pagalbos suteikimas (96,7), profilaktinių pasitikrinimų ir skiepų
kontrolė (96,2), lytiškumo ugdymas (95 proc.). Mokytojų požiūriu (82,2 proc.), sveikatinimo
veiklai mokyklose skiriama daug dėmesio, o mokyklos visuomenės priežiūros specialistės turi
tinkamas darbo sąlygas (62,8 proc.). 72,5 proc. mokytojų nurodė, kad bendradarbiauja su mokyklos
visuomenės sveikatos priežiūros specialiste [7]. Kad sveikatos ugdymas mokyklose būtų efektyvus,
pedagogams reikia ne tik žinių apie sveikatos saugojimo bei stiprinimo būdus, bet ir įgūdžių, kaip ją
9
ugdyti, išmanyti, kokia metodika tinkama skirtingoms amžiaus grupėms, atskiriems klausimams
gvildenti, o svarbiausia, kad patys pedagogai, siekdami ugdyti moksleivių teigiamą požiūrį į
sveikatos saugojimą ir stiprinimą, laikytųsi sveikos gyvensenos principų, saugotų savo sveikatą,
būtų pavyzdžiu mokiniams, gyvenime ir savo darbe vadovautųsi holistine sveikatos samprata,
stengtųsi giliai integruoti sveikatos ugdymą į visą ugdymo procesą (formalųjį ir neformalųjį),
gebėtų padėti ugdytiniams suprasti sveikatos ir sveikos gyvensenos esmę, pasitelkę įvairius ugdymo
bei ugdymosi metodus, aktyviai juos įtrauktų į mokymąsi apie sveikatą [8]. Šioje vietoje ir atsiranda
mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo būtinybė.
Tyrimo tikslas: Ištirti Klaipėdos miesto mokytojų nuomonę apie bendradarbiavimą su
mokyklose dirbančiais visuomenės sveikatos specialistais.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti mokytojų nuomonę apie visuomenės sveikatos specialisto poreikį
mokykloje.
2. Ištirti mokytojų nuomonę apie sveikatos mokymo integravimą į mokymo
programas.
3. Nustatyti, kaip mokytojai vertina mokyklos visuomenės sveikatos specialisto
darbą.
Tyrimo objektas: Mokytojų požiūris į sveikatos priežiūrą mokykloje.
10
1.Literatūros apžvalga
1.1. Sveikatos priežiūra mokykloje
Vyraujant biomedicininiam požiūriui į sveikatą, mokyklose vykdoma sveikatos priežiūra
irgi apsiribodavo fizinės sveikatos saugojimu ir stiprinimu, t.y. akcentuojamas fizinės sveikatos
stiprinimas kūno kultūros pamokose bei mokyklinė higiena [9]. Toks, nusistovėjęs, modelis vyravo
iki 2000 m., kuomet Lietuvos sveikatos apsaugos ministras bei švietimo ir mokslo ministras
patvirtino „Vaikų ir mokinių sveikatos apsaugos politikos strategines gaires”, kur numatyta, kad
mokyklos medicinos darbuotojo teikiamos paslaugos grindžiamos pirminės sveikatos priežiūros
holistine filosofija (biomedicininio ir holistinio požiūrių palyginimas 1 lentelėje), kuomet
pirmenybė teikiama vaikų, mokinių sveikatos saugojimui, stiprinimui ir ligų profilaktikai [3].
Šiose gairėse nurodomos ir pagrindinės veiklos sritys:
kompleksinių sveikatinimo programų bei veiklos planų rengimo inicijavimas;
profesionalios metodinės bei konsultacinės pagalbos pedagogams, vaikams, jų tėvams bei
kitiems asmenims, susijusiems su sveikatos ugdymu ir stiprinimu, teikimas;
vaikų ir mokinių sveikatos rodiklių stebėjimas ir jų analizė;
pirminės ligų profilaktikos, susijusios su ankstyvu ligų rizikos veiksnių išaiškinimu,
vykdymas [3].
1 lentelė. Biomedicininis ir holistinis požiūris į sveikatos specialisto veiklą mokykloje [10].
Sveikatos specialisto vaidmuo
mokykloje
Biomedicininis požiūris Holistinis požiūris
Sveikatos samprata Sveikata yra organizmo būklė be
psichinių ir fiziologinių
funkcinių sutrikimų, kurie gali
būti nustatyti objektyviais
moksliniais metodais.
Sveikata - asmens ir visuomenės
fizinė, dvasinė ir socialinė
gerovė.
Dėmesio centras Mokinių ligos. Mokinių sveikata.
Praktikos orientacija Pagalba ir asistavimas mokyklos
gydytojui, jo nurodymų
vykdymas.
Darbas daugiaprofesinėse
komandose ir savarankiškas
slaugos įgyvendinimas ugdymo
institucijoje.
Pagrindinės funkcijos Profilaktinės medicinos
uždavinių vykdymas: pagalba
gydytojų priėmimuose,
organizuojant mokinių,
dispanserizuotų su lėtinėmis
ligomis, medicinines apžiūras;
skiepijimų vykdymas; sanitarinio
Mokinių sveikatos stiprinimas ir
ugdymas: sveikatos mokymo
poreikio analizė ir sveikatos
ugdymo įgyvendinimas, sveikos
gyvensenos skatinimas; ligų
prevencija; mokinio elgesio,
fizinės, psichinės ir socialinės
11
švietimo vykdymas; mokyklos
higienos kontrolė; mokytojų,
mokinių ir jų tėvų
konsultavimas.
būklės stebėjimas; žalingų
įpročių prevencija; traumų
prevencija; imunoprofilaktika;
skubios pagalbos teikimas;
bendradarbiavimas su sveikatos
apsaugos bei socialinės apsaugos
darbuotojais ir mokyklos
bendruomene.
Atsakomybė Laiku atlikti nurodytas užduotis,
orientuotas į mokinių ligų
nustatymą ir profilaktiką.
Įgyvendinti priemones, nuo
kurių priklauso mokinių
sveikata.
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme nustatyta, kad sveikatos priežiūrą mokykloje turi
vykdyti aukštąjį išsimokslinimą įgiję visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Atitinkamai,
sveikatos priežiūrai mokykloje nebepriskirtos funkcijos, kurios anksčiau užimdavo didžiausią darbo
dalį. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis mokykloje, neturi atlikti kasmetinio
mokinių sveikatos tikrinimo ar juos vakcinuoti [5]. Atsižvelgiant į šių dienų visuomenės poreikius,
sveikatos specialisto veikla mokykloje tapo daug platesnė, apimanti ne tik pirmosios pagalbos
teikimą, bet ir sveikatinimo programų įgyvendinimą. Jis dirba pagal teisės aktus,
reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą bei stiprinimą. Visuomenės sveikatos
priežiūros specialistas turi žinoti ir suprasti:
visuminę (holistinę) sveikatos sampratą;
visuomenės sveikatos priežiūros sistemos, kaip sudedamosios Lietuvos nacionalinės
sveikatos sistemos dalies, struktūrą, funkcijas;
mokyklos bendruomenės dalyvavimo, siekiant išsaugoti ir stiprinti mokinių sveikatą,
reikšmę, jos įtraukimo į šią veiklą galimybes, būdus;
Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos
priežiūrą, sveikatos saugą bei stiprinimą, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos
Sąjungos strateginio planavimo dokumentus vaikų ir paauglių sveikatos bei vystymosi
klausimais;
vaikų sveikatos stiprinimo principus ir metodus;
vaikų užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų epidemiologijos principus, epidemiologinės
priežiūros pagrindines priemones, specifinius šių ligų profilaktikos principus ir metodus;
biostatistikos pagrindus;
vaikų sveikatos rodiklius;
veiksnius, darančius įtaką vaikų sveikatai;
vaikų teises ir socialines garantijas;
12
asmens sveikatos informacijos konfidencialumo reikalavimus;
vaiko organizmo vystymosi anatominius, fiziologinius, psichologinius ypatumus, fizinės ir
socialinės aplinkos veiksnių poveikį vaiko organizmo vystymuisi;
mokinių ugdymo proceso organizavimo ypatumus ir dienos režimą;
vaikų sveikos mitybos principus ir taisykles;
mokinių ugdymo aplinkos atitikties visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų
reikalavimams pagrindinius vertinimo principus;
bendravimo su mokyklų bendruomene būdus ir pagrindines priemones.
Specialistas turi mokėti ir gebėti:
analizuoti bei vertinti mokyklos bendruomenės sveikatai įtaką darančius veiksnius;
paaiškinti mokiniams, tėvams bei mokytojams sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo būdus
bei išmokyti juos taikyti praktiškai;
laiku pastebėti mokinių sveikatos problemas, nustatyti jų svarbą ir prioritetus, prireikus
nukreipti juos į sveikatos priežiūros įstaigas;
pasirinkti tinkamus sveikatos stiprinimo metodus ir juos taikyti;
mokėti vertinti ugdymo aplinką, mokinių mitybą, ugdymo procesą pagal teisės aktus,
reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą bei stiprinimą;
atpažinti gyvybei pavojingas būkles, suteikti pirmąją pagalbą;
savarankiškai ir pasitelkdamas mokyklos bendruomenę bei kitų institucijų specialistus,
suinteresuotus asmenis rengti sveikatinimo veiklos programas (projektus);
bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, dirbti komandoje;
vykdyti tiriamąjį darbą;
planuoti ir vertinti savo veiklą, tvarkyti veiklos dokumentus, rengti ataskaitas bei
rekomendacijas;
pristatyti savo veiklą ir jos rezultatus;
naudotis informacinėmis technologijomis [4].
Sveikatos priežiūros darbuotojo profesija laiko raidoje kito ne tik Lietuvoje. Nebepakako
aptikti fizinius sveikatos pokyčius – būtina spręsti sveikatos problemas, kurių pagrindas -
bendravimas. Į bendravimo problemų sprendimus įtraukiami tėvai, mokytojai ir/ arba kiti
specialistai. Specialistė, žinodama mokinių sveikatos problemas, gali būti viena pagrindinių
sveikatos problemų sprendėjų. Tai svarbu bendradarbiaujant su mokytojais, mokiniais bei jų tėvais
[11]. Užsienio šalyse taip pat nuo biomedicininio modelio buvo pereita prie holistinio, tik kiekviena
13
šalis renkasi tokį sveikatos priežiūros mokykloje modelį, koks labiausiai priimtinas pagal tos šalies
papročius ir galimybes. Pavyzdžiui Danijoje praktikuojami pokalbiai su moksleiviais (asmeniniai
arba grupėmis), ir, atlikus HBSC tyrimus paaiškėjo, kad tie pokalbiai davė savo rezultatus:
moksleiviai sveikatos klausimus aptarinėjo su tėvais ir draugais, grįždavo ir papildomoms
konsultacijoms su sveikatos specialistais [12]. Švedijoje veikia mokyklų sveikatos apsaugos
tarnyba, kuri siekia, kad būtų palaikoma mokinių (nuo 6-7 iki 19 metų) fizinė ir psichinė sveikata,
bei įdiegiami sveikatos įgūdžiai. Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, sveikatos specialistė mokykloje yra
pagrindinis asmuo, kuris veda mokinių sveikatos apskaitos dokumentus, kol jie mokosi mokykloje
[13]. Tuo tarpu, Jungtinėse Valstijose šalia holistinio, nepamirštamas ir biomedicininis modelis –
šalia mokyklos bendruomenės slaugytojos, kuri yra atsakinga už mokyklos bendruomenės
sveikatinimo veiklą [14], daugelyje valstijų mokyklų pastatuose yra įsikūrę ir mokyklų sveikatos
centrai (School-Based Health Centers), kuriuose dirba ir šeimos gydytojai, ir bendruomenės
slaugytojos, psichinės sveikatos specialistai (44-iose valstijose apie 2000 centrų (2010 m.)) [15].
1.2. Teisinis sveikatos priežiūros mokykloje reglamentavimas
Vienas iš svarbiausių dokumentų yra Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymas,
kuriame tiesiogiai neminima apie mokykloje vykdomą sveikatos priežiūrą, bet ją vykdantys
sveikatos specialistai turi šiuo įstatymu vadovautis [16].
Taip pat svarbus Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame
numatoma, kad savivaldybės vykdo vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos priežiūrą, koordinuoja
visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių bendrojo lavinimo mokyklose, veiklą,
organizuoja ir koordinuoja sveikatinimo priemones [17].
Vaiko teisę į sveikatą apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymo 8 straipsnis - Vaiko teisė būti sveikam.
Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) vaikų ir jų motinų (tėvų) sveikatos priežiūra;
14
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu ( informacija, švietimu ir kt.);
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis [18]. Už
visas šias priemones atsakingas ir mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsnis apibrėžia sveikatos priežiūrą
mokykloje:
1. Sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą.
2. Sveikatos priežiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Jis
atlieka pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, teikia sveikatinimo veiklos metodinę konsultacinę
pagalbą mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), vykdo kitą veiklą Sveikatos
apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
3. Sveikatos priežiūros specialistus mokykloms rengia aukštosios mokyklos Švietimo ir
mokslo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei pagal patvirtintas
programas. Šių specialistų profesinio tobulinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Statistinė informacija apie mokinių sveikatą, sveikatos rizikos bei mokymosi veiksnius
naudojama auditui bei stebėsenai [19].
Taip pat netiesiogiai, bet visuomenės sveikatos specialisto veiklą mokykloje įtakoja ir
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas [20]. Jame
apibrėžiama, kokie veiksniai turi būti stebimi, bei kaip ir kam tą surinktą informaciją pateikti.
Taip pat yra du ministro įsakymai, kurie konkrečiai apibrėžia visuomenės sveikatos
specialisto, dirbančio mokykloje, funkcijas ir kompetencijas: 2005 metais išėjęs LR Sveikatos
apsaugos ministro ir LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl sveikatos priežiūros mokykloje
tvarkos aprašo patvirtinimo” [21], ir 2007 metais išleistas LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas
,,Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje,
kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo” [4], ir higienos norma HN21:2005, kurioje
numatoma kaip turi būti vykdomas mokinių sveikatos ugdymas: formalioji sveikatos ugdymo
15
programa integruojama į kitų mokymo dalykų programas; sveikatos ugdymas gali būti vykdomas
specialiose sveikatos ar sveikos gyvensenos pamokose, kuris organizuojamas kaip pasirenkamas
kursas; formalusis sveikatos ugdymas įtvirtinamas įgyvendinant neformaliąją sveikatos ugdymo
programą ir tikslines, sveikatą remiančias, trumpalaikes ar ilgalaikes sveikatos mokymo ir
stiprinimo programas [22].
1.3. Moksleivių sveikatos problemos
Jauni žmonės ypač imlūs naujovėms, kurios gali tiek teigiamai, tiek ir neigiamai paveikti
jų sveikatą. Todėl svarbu nustatyti Lietuvos moksleivių gyvensenos pokyčių dėsningumus, į kuriuos
turėtų būti atsižvelgta planuojant sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programas. Lietuvos
moksleivių gyvensenos pokyčiai vertinami dalyvaujant tarptautiniuose moksleivių sveikatos ir
gyvensenos tyrimuose. Tarptautinį moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą (Health Behaviour in
School-aged Children – HBSC) koordinuoja Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos biuras
[23]. Mokykloje praleistas laikotarpis yra labai svarbus formuojantis gyvensenai, požiūriui į
gyvenimo vertybes ir sveikatą. Tačiau mokykla gali būti ir sveikatos rizikos veiksnys [24].
Mokyklos aplinkos veiksniai yra susiję su rizikinga elgsena. Tarp moksleivių vyrauja fizinio
aktyvumo stoka, sveikatos problemos, dažniausiai tai žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio ir kitų
psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, ypač būdingas tarp paauglių.
2005 metais atlikus mokyklos sveikatos priežiūros specialistų (tuo metu mokyklos seselių)
apklausą paaiškėjo, kad jos susiduria su tokiomis moksleivių sveikatos problemomis: ydinga
laikysena, skoliozė, regėjimo sutrikimai. Toje pačioje apklausoje paaiškėjo, kad daugiau kaip du
trečdaliai mokyklos seselių pastebi, kad moksleivių sveikata ne gerėja, bet blogėja, o specialistai
negali gerai dirbti savo darbo, nes jiems trūksta įrangos, o svarbiausia, nėra tinkamo
bendradarbiavimo su moksleivių tėvais ir mokytojais [25].
2012 m. Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklose 95 proc. mokinių profilaktiškai
pasitikrino sveikatą. Iš pasitikrinusiųjų sveikatą mokinių, visiškai sveiki mokiniai tesudarė 11 proc.
Išanalizavus 2012 m. Klaipėdos mokinių sergamumą tam tikromis ligomis, galima išskirti
didesnę mokinių dalį, kuri turi regos sutrikimų (62,6 proc. mokinių), jungiamojo audinio ir skeleto
– raumenų sistemos (22,5 proc. mokinių) ir kraujotakos sistemos (15,5 proc. mokinių) sutrikimų.
16
Pastebima, kad nuo 2010 m. iki 2012 m. vis didesnė mokinių dalis turėjo regėjimo sutrikimų
(atitinkamai nuo 55,3 proc. iki 62,6 proc.).
Tarp ir skeleto-raumenų sistemos ligų, dominuoja skoliozė, kifozė ir lordozė. Daugiausia
skeleto-raumenų sistemos sutrikimų diagnozuota 9–12 klasių grupės mokiniams.
15,5 proc. mokinių turėjo kraujotakos sistemos sutrikimų. Daugiausia kraujotakos sistemos
sutrikimų buvo diagnozuota 9–12 klasių grupės mokiniams (Klaipėdos miesto visuomenės
sveikatos biuro, kasmetinio moksleivių profilaktinio sveikatos patikrinimo duomenų, analizė).
2008 ir 2010 metais buvo atlikti Klaipėdos rajono moksleivių sveikatos tyrimai (Anketos
sudarytos remiantis HBSC tyrimo anketomis). Šiais tyrimais nustatyta, kad Klaipėdos rajono
moksleivių sveikata linkusi gerėti (lyginant 2008 ir 2010metus). Po nedaug, bet sumažėjo žalingų
įpročių paplitimas (rūkymo 4,8 proc., alkoholio vartojimo 2,3 proc.). Moksleivių saugumo jausmas
mokykloje stiprėja (nuo 2008 metų padidėjo 4,8 proc.), patyčių ir smurto taip pat sumažėjo, bet
problema tebeišlieka aktuali. Didžioji dalis mokinių teigiamai vertina savo sveikatą. 76,2 proc.
mokinių nurodė manantys, jog jų sveikata yra gera arba labai gera (2008 m. – 73,5 proc.). Trečdalis
proc. daugiau negu mergaitės [26].
Dar viena moksleivių sveikatos problema yra per didelis krūvis ir režimo nesilaikymas.
Mokiniai, kurių nuomone mokymosi krūvis yra per didelis, savo sveikatą vertino blogiau, sirgo
dažniau. Dienos režimo rekomendacijų dažniau laikosi tie vaikai, kurių mokymosi krūvis atitinka
jų galimybes palyginus su tais, kuriems krūvis per didelis [27].
Todėl svarbu įgyvendinti, įvairias prevencines ir kitas priemones, kurios užtikrintų tėvams,
kad jų vaikas lanko saugią ir sveiką mokyklą [28].
1.4. Sveikatą stiprinanti mokykla
Sveikatą stiprinanti mokykla yra tokia mokykla, kurioje įgyvendinamas tam tikrą struktūrą
ir sistemą turintis visų mokinių ir mokytojų bei kito personalo sveikatos, gerovės ir socialinio
kapitalo plėtojimo planas. Sveikatą stiprinančios mokyklos pateikia įrodymus apie mokyklų
bendruomenių sveikatos ir gerovės pagerėjimą [29].
PSO dokumente „Sveikata –21 amžiuje“ pasakyta, kad ,,Iki 2015 metų, 95 proc. vaikų turi
turėti galimybę mokytis sveikatą stiprinančioje mokykloje“ [2]. Sveikatą stiprinanti mokykla (SSM)
– mokykla, kurios bendruomenė siekia kurti palankią sveikatai stiprinti aplinką ir stiprinti mokyklos
17
bendruomenės narių fizinę, protinę bei dvasinę sveikatą. Sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos
vertinimo praktiniame vadove (2009), yra išskiriami šie sveikatą stiprinančios mokyklos kriterijai:
Sveikatos stiprinimo procesų plėtojimas;
Sveikatos stiprinimo procesų kokybės tobulinimas;
Sveikatos stiprinimo procesų kokybės kūrimas ir puoselėjimas;
Sveikatos stiprinimo veiklų organizavimas;
Sveikatos stiprinimo procesų ir rezultatų įvertinimas;
Gerų mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykių kūrimas ir puoselėjimas;
Galimybių dalyvauti sveikatą stiprinančioje veikloje sudarymas;
Saugios, sveikos, higienos reikalavimus atitinkančios ugdymo aplinkos kūrimas;
Mokykloje vykstančių procesų stiprinant bendruomenės narių sveikatą užtikrinimas;
Išteklių sveikatos stiprinimui ir sveikatos ugdymui sutelkimas;
Sveikatos ugdymo kokybės užtikrinimas;
Sveikatą stiprinančios mokyklos patirties vietos bendruomenei skleidimas [30].
Pagrindinis sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas - stiprinti mokinių sveikatą, gilinti
sveikatos žinias ir įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis kurti
integruotą visaapimančią sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą vaikų ugdymo institucijose.
Sveikatos stiprinimo idėja remiasi:
vertybėmis ir požiūriais, kurie grindžiami darbo organizavimu mokykloje bei
personalo veikla;
glaudžiais ryšiais su mokinių tėvais;
savivaldybės, visuomenės ir mokyklos bendradarbiavimu;
palankia politine ir įstatymine situacija [31].
18
1 pav. Sveikatą stiprinančios mokyklos Lietuvoje (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
duomenimis).
Nuo 1991 m. Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos pastangomis buvo
pradėtas kurti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Projekto darbe dalyvauja 40 Europos šalių.
Sveikų mokyklų tikslas ir yra gerinti moksleivių, personalo sveikatą, gilinti žinias apie sveikatą ir
kurti sveikos mokyklos bei vaiko paveikslą [32]. Sveikatą stiprinančių mokyklų Lietuvoje kasmet
vis daugėja (2012 metais jų buvo 322 – 1pav.).
1.5. Sveikatos ugdymas mokykloje
Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą, Lietuvos švietimo sistema apima:
1) formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir
aukštojo mokslo studijas);
19
2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei
suaugusiųjų švietimą);
3) savišvietą;
4) pagalbą mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir
specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje);
5) pagalbą mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei kitą
pagalbą) [19].
Neformalusis vaikų švietimas
1. Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos
poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.
2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos,
laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
3. Muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas formaliojo
švietimo programas ar jų modulius, yra priskiriamos tokiam pat mokyklų tipui kaip ir vykdančios
formaliojo švietimo programas. Muzikos, dailės, meno krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys
asmenys, jei tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu
turi būti baigę atitinkamą švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.
4. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar
švietimo teikėjo nustatyta tvarka.
5. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo
programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba
aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita
ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis [19].
Lietuvos mokyklose sveikata ugdoma vadovaujantis Universaliąja (integruota) sveikatos
ugdymo programa, pagal kurią kiekvieno dalyko mokytojas savo pamokose ir kitoje veikloje
padeda susiformuoti sveikos gyvensenos nuostatas ir elgesį, įgalinantį elgtis sveikai. Be to yra
vykdomos ir Valstybinės (tikslinės) programos, kuriomis siekiama stiprinti vaikų ir paauglių
sveikatą. Šios programos gali būti sėkmingai įvykdytos tik bendradarbiaujant įvairioms žinyboms.
20
Lietuvos mokyklose dirba daug pedagogų, kurie puikiai išmano savo dėstomą dalyką, bet, įvairių
autorių duomenimis, tik apie 50 proc. pedagogų mano, kad atlieka svarbų vaidmenį stiprinant
moksleivių sveikatą [1]. Sveikatos ugdymas, kaip viena iš sudėtinių ugdymo dalių, įtrauktas į
ugdymo turinį. Programos įgyvendinimas apima ne tik mokymą, bet ir visą ugdymo procesą ir
vyksta trimis kryptimis:
formaliosios sveikatos ugdymo programos įgyvendinimas,
neformalusis sveikatos ugdymas,
bei palaikant ryšius su moksleivių tėvais ir visuomene.
Formaliojo sveikatos ugdymo uždavinys yra suteikti moksleiviams sveikatos žinių per
formalias pamokas. Mokytojo uždavinys, ugdant sveikatos įpročius, yra sudaryti sveikatos ugdymo
planą, numatant atskirus sveikatos užsiėmimus (pamokas) bei kai kurių temų integravimą į kitas
disciplinas [33]. Pasaulinė sveikatos organizacija, išanalizavusi Europos šalių sveikatos ugdymo
programas, rekomenduoja tokius formaliojo sveikatos mokymo komponentus:
1. Asmens sveikatos priežiūra, apimanti asmens higieną ir dantų priežiūrą. Poilsis
ir aktyvumas, darbas ir laisvalaikis.
2. Asmens ir žmonių santykiai, apimantys ir lytiškumo ugdymą. Nagrinėjami ir
protinės (psichinės) bei emocinės sveikatos aspektai, kurie integruoti į kitas
temas.
3. Tinkamas maitinimasis, sveikas maistas. Augimas ir vystymasis.
4. Vaistų vartojimas ir piktnaudžiavimas jais bei narkotikais.
5. Aplinka ir sveikata, vis labiau įtraukiant aktualią informaciją apie branduolinę
energiją ir problemas, susijusias su atmosferos dujų balansu.
6. Saugus elgesys ir nelaimingų atvejų prevencija (ir AIDS problemos).
7. Vartotojo ugdymas.
8. Visuomenės sveikatos priežiūra ir jos pritaikymas.
9. Šeimos gyvenimas.
10. Ligų prevencija ir kontrolė [34].
Neformalus sveikos gyvensenos ugdymas yra itin svarbus siekiant išugdyti žmones, kurie
propaguotų sveiką gyvenseną, kadangi ne pamokų metu gauta informacija yra geriau priimama.
Žinių įgyjama ne tik mokykloje – ypatingą reikšmę asmenybės vystymuisi turi savišvieta, žinių
21
įgijimas savarankiškai (bendraujant su kitais žmonėmis, perskaičius spaudoje, pamačius per
televizorių, stebint įvairius reiškinius) [35].
Mokyklose sveikatos ugdymo programa dažniausiai realizuojama jos turinį integruojant į
mokomuosius dalykus. Pasirinkus tokį įgyvendinimo modelį gerai yra tai, kad daugumos dalykų
mokytojai yra atsakingi už programos vykdymą, o mokiniai bet kurios pamokos metu gali gauti
atsakymus į jiems iškylančius klausimu [36]. Bet yra atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad net 86,2
proc. tyrimuose dalyvavusių mokytojų nurodė, kad nėra susipažinę su sveikatos ugdymo programa.
Pirma dabartinės programos versija buvo patvirtinta 1992, antra versija išspausdinta kartus su
Bendrosiomis programomis 1994, 2000 metais ji buvo išleista atskiru leidiniu. taigi, kiekvienas
mokytojas turėtų Sveikatos ugdymo programą realizuoti, tačiau tik. 13.8 proc. nurodė, kad yra su ja
susipažinę [9]. Dar problema yra tame, kad atskiros temos integruojamos į tokius mokomuosius
dalykus, kaip biologija, kūno kultūra, etika ir kt., tačiau mokyklos dar dažnai netinkamai
koordinuoja, kaip įgyvendinamas sveikatos ugdymas, t. y. tas pačias temas gvildena ir etikos, ir
biologijos, ir užsienio kalbų bei dailės mokytojai, o dalis labai aktualių, bet mokytojams kažkodėl
„slidžių“ temų lieka neaptartos, neatskleistos (2 lentelė) [9].
2 lentelė. Sveikatos programos turinio integravimo į ugdymo procesą būdai [36].
Būdas Privalumai Trūkumai
Sveikatos ugdymo programa
integruojama į visus mokomuosius
dalykus
• Integravime dalyvauja
visi pedagogai (vaikų
darželis, mokykla).
• Pedagogai įsigilinę į
ugdytinių problemas ir
gali atsakyti į rūpimus
(vaikams iškylančius)
klausimus operatyviai, t.
y. tuomet, kai vaikai
paklausia.
• Sunku kontroliuoti kaip
įgyvendinamas sveikatos
ugdymo programos
turinys, todėl dažniai
pasitaiko, kad tomis
pačiomis temomis kalba
keli mokytojai, o kai
kurios temos lieka visai
nenagrinėtos/neanalizuoto
s.
• Pedagogams dažnai
trūksta spec. žinių
sveikatos saugojimo ir
stiprinimo klausimais.
• Dažnai pedagogai
nelaiko sveikatos ugdymo
prioritetiniu dalyku.
• Pedagogams nelieka
laiko kalbėti sveikatos
22
saugojimo ir stiprinimo
klausimais.
Kai sveikatos ugdymo programa
integruojama į vieną ar kelis
mokomuosius dalykus
• Tam tikra grupė
pedagogų įsipareigoja ir
jaučia atsakomybę už
sveikatos ugdymo
programos įgyvendinimo
realizavimą mokykloje.
• Sveikatos ugdymas
vyksta spiralės principu
(nuosekliai).
• Įgyvendinama programa
pilnai, analizuojamos
visos temos.
• Galima planuoti
užsiėmimus, priklausomai
nuo ugdytinių poreikių
• Nedalyvauja visi
pedagogai (kitų dalykų
mokytojai). Pasitaiko
atvejų, kad net
susipriešina, nes ne jam
skiriamos papildomo
ugdymo valandos.
• Vaikas, pateikęs
pedagogui klausimą,
susijusį su sveikatos
saugojimu ir stiprinimu ne
visuomet gali gauti
atsakymą, nes kartais, net
žinodami atsakymą
mokytojai pasako, kad šis
tą klausimą pateiktų
sveikatos ugdymo
specialistui, dėl to dalis
vaikų ilgainiui
nebepateikia klausimų
mokytojams, nes nėra
įsitikinę, kad gaus
atsakymą.
• Sunku pasiekti kokybės,
nes dalyko mokytojas
pirmenybę teikia savo
dalykui.
• Pedagogui kartais
pritrūksta laiko išstudijuot
programą ir pasiruošti
Integruota kaip atskirų programų
sudėtinė dalis (pvz. Gyvenimo įgūdžių
programa)
• Programos
įgyvendinimui yra
atskiras mokytojas
specialistas.
• Šios programos
įgyvendinimui skirta vieta
pamokų tvarkaraštyje.
• Procesas vyksta
nuosekliai
• Dažniausiai kiti toje
pačioje ugdymo
institucijoje dirbantys
pedagogai atsiriboja nuo
sveikatos ugdymo
proceso.
• Gali dėl to padidėti
pamokų skaičius.
• Gali nebūti
bendradarbiavimo su kitų
dalykų mokytojais
23
2012 metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos Respublikos Švietimo ministras patvirtino Sveikatos
ugdymo bendrąją programą, kuri turi būti įgyvendinama nuo šių (2012-2013 metų), arba nuo kitų
(2013-2014 metų) mokslo metų. Joje numatoma, kad:
Planuodama Programos įgyvendinimą, mokykla išsiaiškina mokyklos bendruomenės su
sveikata susijusius poreikius ir Mokyklos ugdymo plane, kituose veiklos planavimo dokumentuose
nusistato prioritetines sveikatos ugdymo(si) kryptis, siektinus rezultatus, įgyvendinimo būdus.
Siekdama užtikrinti Programos kaip visumos įgyvendinimą mokyklos bendruomenė (ypač kūno
kultūros, etikos, psichologijos, biologijos, technologijų mokytojai) nuolatos derina Programos
įgyvendinimą.
Visos mokyklos įgyvendinamos su sveikata susijusios iniciatyvos, neformaliojo švietimo
programos, prevencinės programos ir kitos veiklos turi derėti ir neprieštarauti Programos
nuostatoms.
Sveikatos ugdymo programa įgyvendinama:
pradiniame ugdyme sveikatos ugdymas integruojamas į kitų dalykų turinį ir neformalųjį
švietimą.
pagrindiniame ir viduriniame ugdyme sveikatos ugdymas integruojamas į visus
mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą, taip pat kiekvienoje ugdymo pakopoje: 5–8,
9–10 ir 11–12 klasėse sveikatos ugdymui bent vienais mokslo metais skiriami programos
visumą apimantys specialūs užsiėmimai, kurie gali būti organizuojami privalomų ar(ir)
pasirenkamų pamokų forma arba(ir) pažintinių dienų metu [37].
Programoje taip pat numatytos tam tikros sveikatos ugdymo aplinkos sąlygos:
Sveikatos ugdymui(si) ypač svarbios mokyklos sudaromos fizinės aplinkos sąlygos: poilsiui,
aktyviai fizinei veiklai, žaidimams pertraukų metu, maitinimuisi pagal sveikos mitybos
principus, rūpinimasis darbo vietų ergonomika, patalpų vėdinimu, apšvietimu ir panašiai.
Svarbu, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys jaustųsi saugus, nebijotų būti
nuoširdus, dalytis savo patirtimi, emocijomis ir jausmais, nebijotų būti atstumtas ar
pajuoktas dėl savo išvaizdos ar kad yra kitoks nei daugelis, kad mokytojų, mokytojo ir
mokinio, mokinių tarpusavio santykiai būtų geranoriški, draugiški ir pagarbūs
(besišypsantys budėtojai, direktorius ir panašiai).
Svarbi sėkmingo sveikatos ugdymo(si) sąlyga – mokyklos ir šeimos bendravimas ir
bendradarbiavimas. Sveikatos ugdymo programą būtina pristatyti tėvams, periodiškai aptarti
jos įgyvendinimo galimybes ir mokinių pasiektą pažangą.
24
Sveikatos ugdymas per pamokas turėtų būti tęsiamas ir plėtojamas neformaliuoju švietimu
(įvairia mokinių veikla mokykloje ir už jos ribų) [37].
Užsienio šalyse, remiantis mokslinių tyrimų išvadomis, irgi sukurtos, ir veikia sveikatos
ugdymo ir mokymo programos. Jose didelis dėmesys skiriamas vaikų sveikatos ugdymui
mokykloje [38]. Sveikatos mokymo programos užsienio šalyse:
JAV sėkmingai įgyvendinama „Pažink savo kūną“ (Know Your Body) [39];
Suomijoje vykdoma „Šiaurės Karelijos jaunimo projektas“ (North Karelia Youth
Project) [40];
Norvegijoje – „Oslo jaunimo studija“ (Oslo Youth Study) [41];
Australai įgyvendina „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa Australijoje“ (Life Style
Education Programme in Australia) [42];
Lenkijoje rūkymo prevencijos programa [43];
Filipinuose yra programa „Sveikas mokyklai“ (Fit for school) [44];
Ir kitos.
Netgi tokiose šalyse kaip Kolumbija, Indija, Šri Lanka, Nepalas, Mongolija sukurtos
sveikatos mokymo programos. Sveikatos ugdymo programų įgyvendinimas užsienyje davė
pastebimus rezultatus: pagerėjo žinios apie sveikatą ir rūpinimąsi ja, pagerėjo mitybos įgūdžiai [45].
1.6. Mokyklos bendruomenės požiūris į sveikatos priežiūrą mokykloje
Mokytojai visas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto atliekamas funkcijas laiko
svarbiomis, bet nėra pakankamai su jomis susipažinę. Dauguma pažymėjo, kad geriausiai
vykdomos specialistų funkcijos yra: profilaktinių sveikatos tikrinimų priežiūra, pirmosios
medicinos pagalbos teikimas, bendravimas su kitomis institucijomis, sveikos gyvensenos ir asmens
higienos įgūdžių ugdymas [6].
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomone, svarbiausios problemos,
trukdančios įgyvendinti jiems iškeltus uždavinius, yra: per didelis aptarnaujamų mokyklų skaičius,
nepakankama darbo laiko trukmė mokykloje, skurdi materialinė bazė, nepakankamai efektyvi
specialistų tobulinimo sistema, materialinio skatinimo bei darbo koordinavimo iš savivaldybių
sveikatos priežiūros institucijų trūkumas, sudėtingas bendravimas su pedagogais dirbant keliose
mokyklose, taip pat sveikatos specialistės nejaučia, kad jų darbu domėtųsi mokyklos valdžia. Daug
25
specialisčių jaučiasi nepilnai aprūpintos priemonėmis, kurios padėtų užtikrinti efektyvią pirmąją
pagalbą, todėl jaučia įtampą [6; 46].
Mokyklos vadovų nuomone, mokykloms yra reikalingi ir medicinos kabinetai ir
visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Šiuo metu mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos
priežiūros specialistai nepatenkina vadovų lūkesčių. Vadovų nuomone specialistai nepakankamai
rengia ir įgyvendina mokyklos sveikatos projektus, vykdo rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo
prevenciją, atlieka kūno kultūros pamokų medicininę kontrolę, veda sveikos gyvensenos ir
lytiškumo ugdymo pamokas (užsiėmimus), mokykloje propaguoja sveiką gyvenseną ir skatina
rūpintis sveikata [47].
Mokyklų vadovų nuomone gaunamos lėšos sveikos gyvensenos programoms rengti yra per mažos,
taip pat vadovai mano, kad tėvų skiriamas dėmesys sveikatos ugdymui, yra per mažas [36].
Kai kurių mokyklų bendruomenės sveikatos stiprinimo veiklą mokykloje supranta kaip
ligų profilaktiką, o ne sveikos gyvensenos ugdymą. Todėl ir bendradarbiavimas su visuomenės
sveikatos specialistu mokykloje yra gana fragmentiškas [48].
26
2. Metodika
Tiriamoji populiacija – visi Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai
(1975). Populiacijai atspindėti atrinkta reprezentatyvi imtis – 300 mokytojų. Imtis atrinkta tikrosios
atsitiktinės atrankos būdu. Pagal senąją tvarką, mokyklos turėjo numerius, o ne pavadinimus. Pagal
tuos numerius buvo sudarytas visų Klaipėdos miesto mokytojų sąrašas (mokyklų mokytojų sąrašai
yra skelbiami internetiniuose mokyklų puslapiuose). Tada nuo 5 nr. skaičiuotas kas šeštas
mokytojas. Anketos buvo išdalytos mokyklų direktorių pavaduotojoms, o jos jas išdalino
mokytojams. Tyrime dalyvavo 28 mokyklų mokytojai. Didžiąją jų dalį sudarė moterys (93 proc.),
todėl atsakymai nebuvo analizuoti pagal lytį. Taip pat atskirai neišskirti vidurinių mokyklų
mokytojai, nes jie sudarė mažą dalį (2,9 proc.) – jie, analizuojant duomenis, pridėti prie pagrindinių
mokyklų, nes jos artimiausios savo struktūra.
Tyrimo eiga
Momentinis tyrimas atliktas Klaipėdos mieste 2012 m. spalio – gruodžio mėnesiais.
Išdalinta 300 anketų, atsakyta į 278 – atsako dažnis 92,6 proc. Anoniminę anketą sudaro 23
klausimai, kurių keli išskirstyti į daugiau dalių. Klausimynas sudarytas atsižvelgiant į darbo
uždavinius, todėl klausimai yra apie tai, kaip mokytojai vertina sveikatos priežiūrą mokykloje, ką
galvoja apie sveikatos mokymo integravimą į mokymo programas, ir kaip vertina sveikatos
specialisto darbą mokykloje. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS.19 programinį paketą.
Atsakymų nepriklausomumo hipotezės tikrintos naudojant Pearson‘o
testą ir z kriterijų. Rodiklių
skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
27
3. Tyrimo Rezultatai
3.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos
Tyrime dalyvavo 278 Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, kurių 7
proc. sudarė vyrai, o 93 proc. – moterys.
Respondentai pagal mokyklos, kurioje dirba, pobūdį pasiskirstė sekančiai: didžioji dalis
dirba pagrindinėse/vidurinėse mokyklose (55 proc.), 23 proc. dirba progimnazijose, likusieji –
pradinėse arba gimnazijose (2 pav.).
2 pav. Respondentų skirstinys pagal mokyklos, kurioje dirba, pobūdį.
Pagal darbo stažą mokytojai buvo pasiskirstę sekančiai: didžioji dalis mokytojų dirba jau
daugiau kaip 26 metus (52 proc.); 27 proc. dirba 16-25 metus; kiti – 0-15 metų (3 pav.).
3 pav. Mokytojų skirstinys pagal darbo stažą.
13%
55%
23%
9%
Mokykla, kurioje dirbate
pradinė
pagrindinė
progimnazija
gimnazija
10%
11%
27% 52%
Stažas
0-5 metai
6-15 metų
16-25 metai
26 metai ir daugiau
28
Pagal dėstomus dalykus respondentai pasiskirstę sekančiai: 23 proc. – kalbų; 19,8 proc. –
pradinio mokymo; 15,8 proc. – gamtos mokslų; 12,6 proc. – tiksliųjų mokslų; 7,9 proc. – kūno
kultūros; likusius 20,9 proc. sudaro istorijos, politologijos, menų, technologijų, etikos, tikybos ir
kitų dalykų mokytojai (4 pav.).
4 pav. Mokytojų skirstinys pagal dėstomą dalyką.
3.2. Mokytojų požiūris į sveikatos priežiūrą mokykloje
Į klausimą, ar svarbi sveikatos priežiūra mokykloje, dauguma mokytojų atsakė, kad tai yra
svarbu arba labai svarbu. Taip mano 100 proc. 0-5 metus dirbančiųjų mokytojų, 90 proc. 6-15 metų,
85,7 proc. 16-25 metų ir 95,1 proc. 26 ir daugiau metų stažą turinčių mokytojų. Statistiškai
reikšmingai skiriasi atsakymo “nelabai svarbu” pasiskirstymas tarp mokytojų su skirtingu darbo
15,8
12,6
23
7,9
19,8
3,6 3,2
5,8 4,3 4
0
5
10
15
20
25
30
pro
cen
tai
dėstomas dalykas
Jūsų dėstomas dalykas
Jūsų dėstomas dalykas
29
stažu – 0-5 metus darbo stažą turinčių mokytojų nei vienas neteigia, o 14,3 proc. 16-25 metus
dirbančių mokytojų (z= 2.2; p<0.05 ), ir 4.9 proc. 26 metus ir daugiau dirbančių mokytojų teigia (z
= 3; p<0,05 ), kad sveikatos priežiūra mokykloje nelabai svarbi (5 pav.).
2
= 24,825; lls. = 8; p<0,05
5 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos priežiūros svarbą mokykloje, pagal jų darbo stažą.
Į tą patį klausimą atsakymai pagal dėstomą dalyką pasiskirstę sekančiai:
kad sveikatos priežiūra nėra labai svarbi paminėjo tik trijų dalykų mokytojai: pradinio mokymo,
kalbų ir kūno kultūros (atitinkamai 20 proc., 9,4 proc., 18,2 proc.). Visų kitų dalykų mokytojų
nuomonė buvo, kad tai yra svarbu, arba labai svarbu (6 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
80
0-5 metai 6-15 metų 16-25 metai 26 ir < metų
0
10 14,3
4,9
22,2
30
50,6
41
77,8
60
35,1
54,2
pro
cen
tai
stažas
nelabai svarbu
svarbu
labai svarbu
30
2
= 60,690; lls. = 18; p<0,05
6 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos priežiūros svarbą mokykloje, pagal jų dėstomą dalyką .
Klausiant apie mokinių sveikatą veikiančius veiksnius, mokytojų nuomonės pasiskirstė
sekančiai:
kad moksleivių sveikatą veikia didelis mokymosi krūvis, dažniausiai galvoja gimnazijų
mokytojai (100 proc.), ir tai yra statistiškai reikšmingai dažniau, nei pradinių klasių mokytojai -
65,7 proc. ( z = 7.2; p<0,05), pagrindinių/vidurinių mokyklų – 76,6 proc. ( z = 5,5; p<0,05), ar
progimnazijų mokytojai – 90,8 (z = 3,2; p<0,05) (3 lentelė).
Netinkama mityba moksleivių sveikatą veikia visų tipų mokyklų mokytojų nuomone.
Statistiškai patikimi skirtumai nustatyti tik lyginant pradinių mokyklų mokytojų nuomonę (77,2
proc.) su pagrindinių/vidurinių mokyklų ir progimnazijų– 100 proc. (z = 5,4; p<0,05), bei gimnazijų
– 95,8 proc. (z = 3,9; p<0,05) mokytojų nuomone (3 lentelė).
0
0
9,4
18,2
20
0
0
0
0
0
27,3
57,1
42,2
27,3
36,4
60
66,7
81,2
0
27,3
72,7
42,9
48,4
54,5
43,6
40
33,3
18,8
100
72,7
0 20 40 60 80 100 120
gamtos mokslai
tikslieji mokslai
kalbos
kūno kultūra
pradinis mokymas
istorija, politologija
menai
technologijos
etika, tikyba
kita
procentai
dė
sto
mas
dal
ykas
labai svarbu
svarbu
nelabai svarbu
31
Netinkamos patalpos daro įtaką apie 50 proc. pagrindinių mokyklų, progimnazijų ir
gimnazijų mokinių. Tik pradinės mokyklos išsiskyrė su atsakymais – ten tik 8,6 proc. mokytojų
mano, kad mokinių sveikatą veikia netinkamos patalpos. Skirtumas statistiškai patikimas (z = 3,9;
p<0,05) (3 lentelė).
Tokia pati situacija ir su blogu šildymu – pradinėse mokyklose jis beveik nedaro įtakos
(8,6 proc.), o mokinių sveikatą jis veikia 48,7 proc. pagrindinių/vidurinių mokyklų (z = 6,9;
p<0,05), 52,4 proc. progimnazijų (z = 7,6; p<0,05) ir 37,5 proc. gimnazijų (z = 5,1; p<0,05) (3
lentelė).
Blogas apšvietimas nedaro įtakos pradinėse mokyklose. Tarp kitų tipų mokyklų statistiškai
reikšmingų skirtumų nerasta. Nepritaikyti mokykliniai baldai taip pat neturi įtakos pradinėse
mokyklose, bet daro įtaką pagrindinėse/vidurinėse mokyklose (59,1 proc.; z = 3,1; p<0,05) ir
progimnazijose (67,7 proc.; z = 4,5; p<0,05), labiau nei gimnazijose (37,5 proc.). Taip pat
statistiškai reikšmingi skirtumai atrasti lyginant progimnazijų ir gimnazijų mokytojų nuomonę apie
sporto salės inventoriaus trūkumo daromą įtaką mokinių sveikatai. Kad tai turi įtakos teigia 67,7
proc. progimnazijų mokytojų, ir 50 proc. gimnazijose dirbančių mokytojų (z = 2,6; p<0,05) (3
lentelė).
Logiška, kad žalingi įpročiai dar nespėję išplisti tarp pradinių klasių mokinių, todėl tik 8,6
proc. pradinių mokyklų mokytojų teigia, kad tai daro įtaką jų moksleivių sveikatai. Statistiškai
patikimi skirtumai rasti su pagrindinių/vidurinių mokyklų rezultatais (64,9 proc.; z = 10; p<0,05),
su progimnazijų (70,8 proc.; z = 11,6; p<0,05), ir su gimnazijų rezultatais (50 proc.; z = 7,2;
p<0,05). Taip pat reikšmingas skirtumas ir tarp progimnazijos bei gimnazijos (z = 3; p<0,05) (3
lentelė).
Blogi tarpusavio santykiai būdingi visų tipų mokykloms (išskyrus pradines), bet labiau
veikia gimnazistus (75 proc.), nei progimnazijose besimokančius moksleivius - 60 proc. ( z = 2,3;
p<0,05). Taip pat visus (išskyrus pradinių mokyklų mokinius) veikia blogi santykiai su tėvais ir
mokytojais (3 lentelė).
17.1 proc. pradinių mokyklų mokytojų mano, kad mokinius veikia netinkama sveikatos
priežiūra. Tai yra statistiškai patikimai mažiau nei 50,7 proc. taip manančių pagrindinių/vidurinių
mokyklų mokytojų (z = 7,3; p<0,05), 44,6 proc. progimnazijų (z = 8,8; p<0,05), ir 37,5 proc.
gimnazijų mokytojų (z = 5,1; p<0,05) (3 lentelė).
32
3. lentelė. Mokinių sveikatą veikiantys veiksniai (duomenys procentais).
Veiksnys Pradinė
mokykla
Pagrindinė/
vidurinė
mokykla
Progimnazija Gimnazija Statistinis
patikimumas
1. Didelis
mokymosi krūvis
65,7 76,6 90,8 100 2=38,416;
lls=9;
p<0,05.
2. Netinkama
mityba
77,2 100 100 95,8 2=53,342;
lls=9;
p<0,05.
3. Netinkamos
mokymo patalpos
8,6 55,2 53,8 50 2=29,090;
lls=9;
p<0,05.
4. Blogas šildymas 8,6 48,7 52,4 37,5 2=36,802;
lls=9;
p<0,05.
5. Blogas
apšvietimas
0 52,6 61,6 62,5 2=50,935;
lls=9;
p<0,05.
6. Nepritaikyti
mokykliniai baldai
ar jų trūkumas
0 59,1 67,7 37,5 2=63,404;
lls=9;
p<0,05.
7. Sporto salės,
aikštelės ar
sportinio
inventoriaus
trūkumas
0 63 67,7 50 2=33,675;
lls=9;
p<0,05.
8. Žalingų įpročių
išplitimas
8,6 64,9 70,8 50 2=129,846;
lls=9;
p<0,05.
9. Sveikos
gyvensenos
įgūdžių stoka
0 76,6 80 87,5 2=94,539;
lls=9;
p<0,05.
10. Blogi mokinių
tarpusavio
santykiai
0 64,9 60 75 2=65,798;
lls=9;
p<0,05.
11. Blogi santykiai
su tėvais ir
mokytojais
0 50,7 58,5 62,5 2=72,023;
lls=9;
p<0,05.
12. Netinkamai
organizuota
sveikatos priežiūra
17,1 50,7 44,6 37,5 2=33,822;
lls=9;
p<0,05.
33
Į klausimą, kiek dėmesio skiriama sveikatai jūsų mokykloje, mokytojai atsakė vieningai.
Nepriklausomai nuo mokyklos, kurioje dirba tipo, mokytojai atsakė, kad sveikatinimo veiklai jų
mokykloje dėmesio skiriama pakankamai daug. Taip atsakė 77,1 proc. pradinių mokyklų mokytojų,
70,1 proc. pagrindinių/vidurinių mokyklų mokytojų, 84,6 proc. progimnazijų mokytojų ir 62,5 proc.
gimnazijų mokytojų. Statistiškai patikimų skirtumų nėra tik tarp progimnazijų ir gimnazijų
mokytojų atsakymų variantų „mažai“ ir „labai daug“ (7 pav.).
2=12,206; lls = 6; p<0,05
7 pav. Kiek dėmesio, mokytojų nuomone, skiriama sveikatinimo veiklai mokykloje.
Jokioje su sveikata susijusioje programoje nedalyvavo tik 12,3 proc. pagrindinių mokyklų
moksleivių.
Pradinių mokyklų mokiniai nedalyvavo šiose programose: narkotikų prevencijos,
„Nerūkanti klasė“, lytinio švietimo, alkoholio prevencijos, traumų prevencijos. Bet jie aktyviau nei
kitų tipų mokyklos dalyvavo su mityba susijusiose programose (91,4 proc.) – lyginant su
pagrindinėmis/vidurinėmis mokyklomis (46,8 proc.; z = 4,6; p<0,05), dantų ėduonies (74,3 proc.) –
lyginant su pagrindinėmis/vidurinėmis mokyklomis (33,1 proc.; z = 2,9; p<0,05). Tarp visų tipų
mokyklų populiarios su mityba susijusios programos, narkotikų prevencijos programos, lytinio
švietimo, žalingų įpročių prevencijos programos. Statistiškai nesiskiria tik progimnazijų ir
gimnazijų moksleivių aktyvumas, dalyvaujant visose programose (skaičiuojant z kriterijų visur p
reikšmė buvo > 0,05) (4 lentelė).
0
18,2 10,8
25
77,1 70,1
84,6
62,5
22,9
11,7 4,6
12,5
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
pro
cen
tai
mokyklos tipas
mažai
pakankamai daug
labai daug
34
4 lentelė. Programos, kuriose dalyvavo mokiniai per paskutinius 12 mėnesių (duomenys
procentais).
Programa Pradinė Pagrindinė
/vidurinė
Progimnazija Gimnazija Statistinis
patikimumas
„Sveika
mokykla“
8,6 27,3 23,1 12,5 p>0,05, todėl
statistiškai
patikimų
skirtumų nėra
Mitybos 91,4 46,8 43,1 25 2= 31,911;
lls = 3; p<0,05
Narkotikų
prevencijos
0 64,3 32,3 37,5 2= 56,061;
lls = 3; p<0,05
Dantų
ėduonies
profilaktiko
s
74,3 33,1 18,5 25 2= 33,142;
lls = 3; p<0,05
„Nerūkanti
klasė“
0 35,1 13,8 25 2= 24,413;
lls = 3; p<0,05
Patyčių ir
smurto
prevencijos
8,6 79,9 61,5 100 2= 79,765;
lls = 3; p<0,05
Lytinio
švietimo
0 50,6 26,2 50 2= 37,040;
lls = 3; p<0,05
Fizinio
aktyvumo
skatinimo
60 29,2 35,4 37,5 2= 11,899;
lls = 3; p<0,05
Alkoholio
prevencijos
0 48,7 32,3 37,5 2= 29,898;
lls = 3; p<0,05
Traumų
prevencijos
0 11,7 4,6 12,5 p >0,05, todėl
statistiškai
patikimų
skirtumų nėra
Kitame 0 0 4,6 0 2= 9,938; lls
= 3; p<0,05
Nedalyvavo
jokiame
0 12,3 0 0 2= 10,177;
lls = 3; p<0,05
Pradinėse mokyklose nėra mokytojų, kurie būtų specialiai paruošti sveikatos pamokoms
vesti (100 proc.). Kad jų mokykloje nėra mokytojų specialiai pasiruošusių vesti sveikatos pamokas,
daugiausiai atsakė progimnazijų mokytojų (išskyrus pradines mokyklas) 38,5 proc. – t.y. daugiau
nei su pagrindinių/vidurinių mokyklų (35 proc.; z = 4,3; p<0,05), ir su gimnazijų mokytojų (12,5
35
proc.; z = 9,6; p<0,05). Vieną mokytoją sveikatos pamokoms vesti turi 37,5 proc. gimnazijų, o tai
daugiau nei 19,5 proc. pagrindinių/vidurinių mokyklų (z = 3; p<0,05). Tarp mokyklų, kurios turi po
kelis mokytojus, pasiruošusius vesti sveikatos pamokas, statistiškai patikimų skirtumų nerasta (8
pav.).
2=12,206; lls = 6; p<0,05
8 pav. Mokytojų, paruoštų vesti sveikatos pamokas skirstinys.
Pradinių mokyklų mokytojai 100 proc. tvirtina, kad jų mokyklose sveikatos pamokos
nevedamos. Bet pradinėse klasėse, kurios yra pagrindinėse/vidurinėse mokyklose sveikatos
pamokos moksleiviams vedamos 11,7 proc., o progimnazijose 13,8 proc. (patikimo skirtumo nėra).
Daugiau 5-10 klasių moksleivių gauna sveikatos pamokų pagrindinėse/vidurinėse mokyklose (11,7
proc.), nei progimnazijose (4,6 proc.; z = 4; p<0,05). Sveikatos pamokos visai nevedamos 51,3
proc. pagrindinių/vidurinių mokyklų ir 50,8 proc. progimnazijų (z = 6,8; p<0,05). Nežino, ar jų
mokyklose vedamos sveikatos pamokos, nepriklausomai nuo mokyklos tipo, apie 35 proc.
mokytojų (5 lentelė).
0
39,6 38,5
25
100
35,1
38,5
12,5
0
19,5
4,6
37,5
0 5,8
18,5 25
0
20
40
60
80
100
120
pro
cen
tai
mokyklos tipas
nežinau
nėra
yra vienas
yra keli
36
5 lentelė. Sveikatos pamokos pagal mokyklos tipą ir pagal klases (duomenys procentais)
Pagrindinė/vidurinė Progimnazija Gimnazija Statistinis patikimumas
1-4 klasės 11,7 13,8 0 2=8,916;
lls = 3;
p<0,05
5-10 klasės 11,7 4,6 0 2=24,722;
lls = 3;
p<0,05
11-12 klasė 0 0 16,4 2=2,442;
lls = 3;
p<0,05
Nežinau 33,1 35,4 37,5 2=58,392;
lls = 3;
p<0,05
Nevedamos 51,3 50,8 0 2=17,298;
lls = 3;
p<0,05
Apibendrinant šio skyriaus rezultatus, galima sakyti, kad daugumai mokytojų sveikatos
priežiūra mokykloje atrodo svarbi, o jai daugelyje mokyklų skiriama pakankamai daug dėmesio (tai
matyti ir Vilniaus apskrityje, kur 2011 m. atlikto tyrimo [49] duomenimis, tik 3,2 proc. mokyklų
bendruomenių nedalyvauja sveikatos ugdymo veikloje). Pradinėse mokyklose esminės problemos
yra tik dvi – didelis krūvis ir netinkama mityba. Visi kiti mokyklų tipai susiduria jau su kur kas
daugiau problemų – jau minėtuoju krūviu (krūvį, kaip labiausiai veikiantį moksleivių sveikatą
veiksnį (83,5 proc.), savo 2006 m. atliktame tyrime mini ir V. Juškelienė, S. Ustilaitė, R.
Poškuvienė, J. Kalibatas) [50], netinkama mityba, taip pat materialinės bazės trūkumu, žalingais
įpročiais, socialiniais veiksniais (jau minėto tyrimo Vilniuje metu išsiaiškinta, kad labai svarbūs
veiksniai yra nepakankamas šeimos rūpinimasis sveikata (86,6 proc.), emocinis (71,2 proc.) ir
fizinis (53,1 proc.) smurtas). Atsižvelgiant į aktualias problemas, mokiniai dalyvauja ir skirtingose
sveikatinimo programose – pradinukai sveikos mitybos, dantų ėduonies profilaktikos ir fizinio
aktyvumo skatinimo, vyresni jau susijusiose su žalingų įpročių prevencija. Sveikatos pamokos yra
ta sritis, apie kurią daug mokytojų nežino – daug kas nežino, ar jų mokykloje yra mokytojų
pasiruošusių vesti sveikatos pamokas, taip pat neaišku, ar tokios pamokos vedamos.
37
3.3. Mokytojų požiūris į sveikatos specialisto poreikį
Visuomenės sveikatos specialistai dirba visose, apklaustųjų mokytojų mokyklose. Didžioji
dauguma mokytojų mano, kad visuomenės sveikatos specialistas mokykloje reikalingas. Taip mano
100 proc. dirbančiųjų 0-5 metus, 90 proc. – 6-15 metų, 87 proc. – 16-25 metus ir 95,8 proc.
dirbančiųjų 26 ir daugiau metų (9 pav.).
2=27,614; lls = 8; p<0,05
9 pav. Mokytojų nuomonė apie visuomenės sveikatos specialisto poreikį pagal mokytojų stažą.
Tik 4,7 proc. kalbų mokytojų ir 5,5 proc. pradinių klasių mokytojų mano, kad sveikatos
specialistas mokykloje nereikalingas. 14,1 proc. kalbų mokytojų ir 18,2 proc. kūno kultūros
mokytojų neturi nuomonės šiuo klausimu. 81,2 proc. kalbų mokytojų, 81,8 proc. kūno kultūros
mokytojų ir 94,5 proc. pradinių klasių mokytojų ir 100 proc. visų kitų mokytojų mano, kad
sveikatos specialistas mokykloje reikalingas (10 pav.).
2=39,692; lls = 18; p<0,05
10 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos specialisto poreikį mokykloje, pagal jų dėstomą dalyką.
0
50
100
0-5 metai 6-15 metų16-25 metai26 ir < metų
100 90 87 95,8
pro
cen
tai
stažas
Reikalingas
nereikalingas
neturiu nuomonės
0
20
40
60
80
100100 100
81,2 81,8 94,5 100 100 100 100 100
0 0
14,1 18,2
0 0 0 0 0 0
pro
cen
tai
dėstomas dalykas
Reikalingas
Nereikalingas
Neturi nuomonės
38
Sveikatos specialisto funkcijų visai nežino tik 4,2 proc. 26 ir daugiau metų dirbančių
mokytojų. Šiek tiek žino 11,1 proc. 0-5 metų stažą turinčių mokytojų, 36,4 proc. 16-25 metų stažą
turinčių mokytojų (z = 4; p<0,05), ir 27,1 proc. 26 ir daugiau metų stažą turinčių mokytojų (z = 6,8;
p<0,05). Daugiau žinančių visuomenės sveikatos specialisto funkcijas mokytojų yra dirbančiųjų 16-
25 metus tarpe (63,6 proc.), nei 0-5 metus stažą turinčių mokytojų (55,6 proc.; z = 3,8; p<0,05), ar
26 metus ir daugiau stažą turinčių mokytojų tarpe (54,2 proc.; z = 8,2 ; p<0,05). Funkcijas gerai
žino 33,3 proc. 0-5 metų stažą, 10 proc. 6-15 metų stažą ir 14,6 proc. 26 ir daugiau metų stažą
turintys mokytojai (11 pav.).
2=44,661; lls = 12; p<0,05
11 pav. Mokytojų žinios apie sveikatos specialisto funkcijas, pagal darbo stažą.
Mokytojai visas visuomenės sveikatos specialisto funkcijas laiko svarbiomis (nuo 70,2
proc. – bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, iki 98,9 proc. – pirmosios pagalbos
suteikimas). Tik 20,1 proc. mano, kad sveikatinimo veiklos metodinių rekomendacijų tekimas
pedagogams ir tėvams, 23,4 proc., kad mokinių maitinimo organizavimo priežiūra, 24,1 proc., kad
dalyvavimas darbo grupėse sprendžiant mokinių psichologines ir socializacijos problemas, 18,8
proc., kad ugdymo proceso higieninė priežiūra, pamokų tvarkaraščių bei mokinių krūvio įvertinimas
nėra svarbu. Neturi nuomonės visais klausimais tik apie 1-2 proc. mokytojų, išskyrus 4 proc. neturi
nuomonės dėl ugdymo proceso higieninės priežiūros, pamokų tvarkaraščių bei mokinių krūvio
įvertinimo ir 15,8 proc. – dėl bendradarbiavimo su kitomis institucijomis (12 pav.).
11,1
50
36,4 27,1
55,6
40
63,6 54,2
33,3
10 0
14,6
0
20
40
60
80
0-5 metai 6-15 metų 16-25 metai 26 ir < metų
pro
cen
tai
stažas
Nežino
Šiek tiek žino
Žino
Gerai žino
39
12 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos specialisto atliekamų funkcijų svarbą.
Nėra daug mokytojų, kurie gerai žino visuomenės sveikatos specialisto funkcijas, dauguma
žino, arba žino tik šiek tiek (2009 metais Jurbarke ir Jurbarko rajone atliktame tyrime paaiškėjo, kad
tik šiek tiek visuomenės sveikatos specialisto funkcijas žino 55,3 proc. miesto ir 65,3 proc. kaimo
mokytojų) [6], ir mano, kad jos visos yra svarbios. Dauguma mokytojų sutinka su tuo, kad
visuomenės sveikatos specialistas mokykloje yra reikalingas (tai patvirtina ir 2007 metais
Klaipėdos rajone atliktas tyrimas, kurio metu išaiškėjo, kad 84,5 proc. mokytojų mano, kad
visuomenės sveikatos specialistas mokykloje, yra reikalingas) [7].
0 50 100
Pagalba mokiniams , ugdant sveikos gyvensenos ir…
Informacijos teikimas ir sklaida (mokyklos renginiuose,…
Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija, pasiūlymų…
Dalyvavimas darbo grupėse, sprendžiant mokinių…
Sveikatinimo veiklos metodinių konsultacijų…
Mokyklos sveikatinimo projektų rengimas ir…
Mokyklos aplinkos atitikties higienos ir saugos…
Profilaktinių sveikatos tikrinimų priežiūra, mokinių…
Pagalba kūno kultūros mokytojams, komplektuojant…
Ugdymo proceso higieninė priežiūra, pamokų…
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vykdymas
Mokinių maitinimo organizavimo priežiūra
Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių (padidėjęs…
Gydytojų rekomendacijų dėl mokinių sveikatos teikimas…
Pirmosios medicinos pagalbos suteikimas traumų,…
Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis…
97,9
94,2
93,5
73,7
77,7
92,4
79,3
86
92,3
77,2
85,2
74,4
82,7
85,9
98,9
70,2
2,1
4,7
5,4
24,1
20,1
6,5
17,7
11,5
5,4
18,8
12,6
23,4
15,1
11,9
1,1
14
procentai
visu
om
en
ės
sve
ikat
os
spe
cial
isto
fu
nkc
ijos
Neturiu nuomonėsNesvarbuSvarbu
40
3.4. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į vedamas
pamokas
Sveikatos ugdymo klausimų į savo vedamas pamokas visai neintegruoja tik 11,1 proc. 0-5
metų stažą turintys pedagogų, ir 10 proc. 6-15 metų stažą turinčių mokytojų.
Sveikatos ugdymo klausimus į savo vedamas pamokas dažnai integruoja mokytojai,
dirbantys 0-5 metus (66,7 proc.) ir dirbantys 16-25 metus (59,7 proc.; z = 3 ; p<0,05), kartais tai
daro mokytojai, turintys 6-15 metų darbo stažą (70 proc.), o turintys 26 metų ir didesnį stažą tai
daro kartais (45,1 proc.), arba dažnai (44,4 proc.) (13 pav.).
2=56,404; lls = 12; p<0,05
13 pav. Sveikatos mokymo integravimas pagal darbo stažą.
Visiškai sveikatos ugdymo klausimų neintegruoja tik 6,8 proc. gamtos mokslų ir 4,7 proc.
kalbų mokytojų.
Sveikatos ugdymo klausimus į savo vedamas pamokas dažnai integruoja etikos/tikybos
mokytojai (100 proc.), pradinių klasių mokytojai (69,1 proc.), kūno kultūros mokytojai (54,5 proc.),
gamtos mokslų mokytojai (45,5 proc.), istorijos ir politologijos mokytojai (40 proc.), taip pat ir kitų
dalykų mokytojai (81,8 proc.).
Kartais sveikatos ugdymo klausimus į savo pamokas įtraukia menų mokytojai (66,7 proc.),
istorijos ir politologijos mokytojai (60 proc.), tiksliųjų mokslų mokytojai (57,1 proc.), kalbų
11,1 10 0 0
11,1
10
3,9 10,4
11,1
70
36,4
45,1
66,7
10
59,7 44,4
0
20
40
60
80
100
120
0-5 metai 6-15 metų 16-25 metai 26 metai ir <
pro
cen
tai
stažas
Dažnai
Kartais
Retai
Niekada
41
mokytojai (56,2 proc.), kūno kultūros it technologijų mokytojai (45,5 proc. ir 43,8 proc.), gamtos
mokslų ir pradinių klasių mokytojai (34,1 proc. ir 30,9 proc.) (14 pav.).
2=79,217; lls = 27; p<0,05
14 pav. Sveikatos ugdymo klausimų integravimas pagal dėstomą dalyką.
Didžioji dalis respondentų visiškai sutinka, kad sveikatos ugdymo klausimai būtų
integruoti į mokymo programas. Su tuo sutinka daugiau 0-5 metus dirbančių mokytojų (77,8 proc.),
nei 16-25 metus dirbančių mokytojų (63,6 proc.; z = 2,9 p<0,05), ar 26 metus ir ilgiau dirbančių
mokytojų (60,4 proc.; z = 7,9 ; p<0,05).
Iš dalies su tuo sutinka 11,1 proc. 0-5 metų stažą turinčių, 22,1 proc. 16-25 metų stažą
turinčių(z = 2,6; p<0,05), ir 31,2 proc. 26 metų ir daugiau stažą turinčių mokytojų (z = 7,8 ;
p<0,05). Nesutinka su sveikatos klausimų integravimu į mokymo programas tik 11,5 proc. visų
respondentų (15 pav.).
6,8
0
4,7
0
0
0
0
0
0
0
13,6
11,4
14,1
0
0
0
33,3
0
0
18,2
34,1
57,1
56,2
45,5
30,9
60
66,7
43,8
0
0
45,5
31,4
25
54,5
69,1
40
0
56,2
100
81,8
0 20 40 60 80 100 120
Gamtos mokslai
Tikslieji mokslai
Kalbos
Kūno kultūra
Pradinis mokymas
Istorija, politologija
Menai
Technologijos
Etika, tikyba
Kita
procentai
dė
sto
mas
dal
ykas
Niekada
Retai
Kartais
Dažnai
42
2=34,872; lls = 8; p<0,05
15 pav. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į mokymo programas pagal stažą.
Kūno kultūros mokytojai labiau nei kiti nesutinka, kad sveikatos mokymas būtų
integruojamas į mokymo programas 45,5 proc. Taip pat su tuo nesutinka 25 proc. technologijų
mokytojų, 16,4 proc. pradinių klasių mokytojų, ir 14,1 proc. kalbų mokytojų, p<0,05.
Visiškai su sveikatos klausimų integravimu į mokymo programas sutinka
istorijos/politologijos, etikos/tikybos ir kitų dalykų mokytojai (po 100 proc.), taip pat gamtos
mokslų – 79,5 proc., technologijų – 75 proc., menų – 66,7 proc., pradinių klasių – 63,6 proc.,
tiksliųjų mokslų – 57,1 proc., kūno kultūros – 40,1 proc., kalbų mokytojai – 39,1 proc. p<0,05 (16
pav.).
2=87,738; lls = 18; p<0,05
16 pav. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į mokymo programas pagal jų dėstomą
dalyką.
0
20
40
60
80
100
0-5 metai6-15 metų
16-25 metai26 metai ir <
11,1 20 14,3
8,3
11,1 20 22,1
31,2
77,8 60 63,6 60,4
pro
cen
tai
stažas
Sutinku
Iš dalies sutinku
Nesutinku
0%
50%
100%
0 0 14,1
45,5 16,4
0 0 25
0 0 20,5
42,9 46,9
13,6
20
0 33,3
0
0 0
79,5 57,1
39,1 40,9 63,6
100 66,7 75
100 100
pro
cen
tai
dėstomas dalykas
Sutinku
Iš dalies sutinku
Nesutinku
43
Mokytojai, kurie ir taip dažnai integruoja sveikatos klausimus į savo vedamas pamokas,
sutinka, kad jie būtų integruoti į mokymo programas (84 proc.), sutinka ir 42,7 proc. tų, kurie
integruoja kartais. Tie kurie neintegruoja, arba, integruoja retai, sutinka po 50 proc. Iš dalies sutinka
50 proc. niekada neintegruojančių ir 25 proc. retai integruojančių. Kartais integruojantys iš dalies
sutinka 47,9 proc.
Bendrai nesutinka 11,5 proc., iš dalies sutinka 25,5 proc., ir sutinka 62,9 proc. respondentų,
p<0,05 (17 pav.).
2=69,297; lls = 6; p<0,05
17 pav. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į mokymo programas pagal tai, kaip jie
integruoja juos į savo vedamas pamokas.
Apibendrinant šį skyrių, galima teigti, kad sveikatos klausimus į savo vedamas pamokas
kartais ar dažnai integruoja nemaža dalis mokytojų (dažniau nei kiti tai daro jauni mokytojai,
etikos/tikybos, kūno kultūros, gamtos mokslų ir pradinių klasių mokytojai). Didžioji dalis pedagogų
sutinka ar iš dalies sutinka, kad sveikatos klausimai būtų integruojami į mokymo programas
(sutinka net 50 proc. niekada savo noru neintegruojančių sveikatos klausimų į savo pamokas
mokytojų). Išsiskiria tik kūno kultūros mokytojų požiūris – net 45,5 proc. jų nesutinka su tokiu
integravimu.
3.5 Visuomenės sveikatos specialisto darbo vertinimas
Kūno kultūros, pradinių klasių, menų, technologijų, etikos ir tikybos, kitų dalykų
mokytojams per paskutinius 12 mėnesių teko konsultuotis ar bendradarbiauti su visuomenės
sveikatos specialistu (po 100 proc.), taip pat 72,7 proc. gamtos mokslų, 91,4 proc. tiksliųjų mokslų,
67,2 proc. kalbų ir 66,7 proc. istorijos, politologijos mokytojų, p<0,05.
0
25
9,4 11,5
50
25
47,9
4,6
50 50 42,7
84
0
20
40
60
80
100
Niekadaneintegruoju
Retai integruoju Kartais integruoju Dažnai integruoju
pro
cen
tai
sveikatos klausimų integravimas savo pamokose
Nesutinku
Iš daliessutinku
44
Per paskutinius 12 mėnesių neteko bendradarbiauti ar konsultuotis su visuomenės
sveikatos specialistu tik 27,3 proc. gamtos mokslų, 8,6 proc. tiksliųjų mokslų, 32,8 proc. kalbų, ir
33,3 proc. istorijos, politologijos mokytojų, p<0,05 (18 pav.).
2=49,328; lls = 9; p<0,05
18 pav. Konsultacija su visuomenės sveikatos specialistu per paskutinius 12 mėnesių.
Dažniausiai per paskutinius 12 mėnesių mokytojai su visuomenės sveikatos specialistu
konsultavosi dėl mokinių sveikatos klausimų (viso 65,1 proc.). Nuo bendro procento patikimai
skiriasi tik menų mokytojų rezultatas (33,3 proc.; z = 4,3; p<0,05) ir etikos/tikybos mokytojų (25
proc.; z = 4,2; p<0,05). Šių dalykų mokytojai labiau domėjosi metodine medžiaga (menų mokytojai
– 66,7 proc.; z = 4; p<0,05), ar savo sveikata (etikos/tikybos mokytojai – 50 proc.; z = 3,8; p<0,05).
Dar mokytojai konsultavosi dėl savo sveikatos (32,4 proc.), tarėsi dėl renginio organizavimo (32
proc.), rinko informaciją apie profilaktinius sveikatos patikrinimus (29,9 proc.), p<0,05 (6 lentelė).
0102030405060708090
100
72,7 91,4
67,2
100 100
66,7
100 100 100 100
27,3 8,6
32,8
0 0
33,3
0 0 0 0
Teko Neteko
45
6 lentelė. Konsultacijų su sveikatos specialistu temos (žvaigždutėmis pažymėtų langelių reikšmės
po lentele).
1. 2=49,313; lls = 9; p<0,05
2. 2=31,411; lls = 9; p<0,05
3. 2=50,383; lls = 9; p<0,05
4. 2=53,294; lls = 9; p<0,05
5. 2=22,953; lls = 9; p<0,05
6. 2=30,415; lls = 9; p<0,05
7. 2=20,989; lls = 9; p<0,05
8. 2=68,488; lls = 18; p<0,05
Dėl
mokin
io
svei
kat
os
pro
ble
mų
Dėl
ren
gin
io
org
aniz
avim
o
Dėl
met
odin
ės
med
žiag
os
Dėl
info
rmac
ijos
apie
pro
fila
kti
niu
s
svei
kat
os
pat
ikri
nim
us
Dėl
ugdym
o
apli
nkos
ger
inim
o
Dėl
sav
o
svei
kat
os
Dėl
kit
ų
pri
ežas
čių
Net
eko
Gamtos
mokslai
65,9 43,2 25 15,9 34,1 22,7 0 13
,6
Tikslieji
mokslai
88,6 37,1 5,7 54,3 8,6 11,4 0 0
Kalbos 50 10,9 10,9 12,5 10,9 39,1 0 32
,8
Kūno kultūra 100 40,9 13,6 27,3 27,3 27,3 13,6 0
Pradinis
mokymas
54,5 41,8 0 50,9 10,9 52,7 5,5 0
Istorija,
politologija
100 10 30 60 40 10 0 0
Menai 33,3 33,3 66,7 0 0 0 0 33
,3
Technologijos 75 18,8 0 0 18,8 25 0 0
Etika, tikyba 25 25 25 25 25 50 0 0
Kita 81,8 72,7 45,5 54,5 36,4 45,5 0 0
Viso 65,1 32 14,4 29,9 18,3 32,4 2,2 10
,8
1
2
3
4
5
6
7
8
Visuomenės sveikatos specialisto konsultacija neprieinama tik 4,6 proc. progimnazijų
mokytojų. Visi 4,6 proc. sakiusiųjų, kad konsultacija neprieinama, nurodė, kad taip yra dėl to, kad
specialistą sunku rasti jo darbo vietoje (2=9,938; lls = 3; p<0,05) (19 pav.).
Kad konsultacija prieinama retai, dažniau nurodė pagrindinių/vidurinių mokyklų mokytojai
(21,4 proc.) nei progimnazijų mokytojai 10,8 proc.( z = 5,2; p<0,05). 19,8 proc.
pagrindinių/vidurinių mokyklų mokytojų ir 10 proc. progimnazijų mokytojų neprieinamumo
priežastimi nurodė tai, kad specialistai retai būna mokykloje (2=14,505; lls = 3; p<0,05) (19 pav.).
Iš viso visuomenės sveikatos specialisto konsultacija dažnai arba visada prieinama 84,5
proc. visų respondentų.
2=13,210; lls = 3; p<0,05
19 pav. Visuomenės sveikatos specialisto konsultacijų prieinamumas.
Didžioji dalis respondentų mano, kad visuomenės sveikatos specialistai mokyklose savo
funkcijas vykdo. Geriausiai vykdo pirmosios pagalbos teikimą – taip teigia 90,3 proc. respondentų
(nors 4,6 proc. progimnazijų mokytojų mano, kad tai nevykdoma visai (z = 3,2; p<0,05), o 7,8 proc.
pagrindinių/vidurinių mokyklų mokytojų mano, kad tai vykdoma mažai (z = 4; p<0,05) (7 lentelė).
87,1 proc. teigia, kad teikiama pagalba mokiniams, ugdant sveikos gyvensenos ir asmens
higienos įgūdžius, 81,3 proc. - kad gerai vykdoma profilaktinių sveikatos patikrinimų priežiūra,
4,6
21,4
10,8
100
78,6 84,6
100
0
20
40
60
80
100
120
pro
cen
tai
mokyklos tipas
Neprieinama
Retai prieinama
Dažnai arba visada prieinama
47
mokinių sveikatos būklės rodiklių ir sergamumo analizavimas, 79,5 proc. - kad gerai vykdoma
informacijos apie sveikatą teikimas ir sklaida, 65,1 proc. - pagalba kūno kultūros mokytojams,
komplektuojant fizinio ugdymo grupes, kūno kultūros pamokų kontrolė, 60,4 proc. mano, kad gerai
vykdomas mokyklos aplinkos atitikties higienos ir saugos reikalavimams vertinimas (7 lentelė).
60,4 proc. mano, kad gerai vykdoma užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė (šiuo
klausimu neturi nuomonės net 85,7 proc. pradinių mokyklų mokytojų (z = 5,3; p<0,05), 60 proc.
mano, kad gerai vykdoma gydytojų rekomendacijų dėl mokinių sveikatos teikimas klasės auklėtojui
( pedagogams) ir šių rekomendacijų įgyvendinimo priežiūra (neturi nuomonės šiuo klausimu net
57,1 proc. pradinių mokyklų mokytojų(z = 4; p<0,05)) (7 lentelė).
58,6 proc. respondentų mano, kad gerai vykdomas mokyklos sveikatos projektų rengimas
ir įgyvendinimas, 58,3 proc. mano, kad gerai vykdoma traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktika
(pradinėse mokyklose mokytojai šiuo klausimu neturi nuomonės 57,1 proc. (z = 5; p<0,05)) (7
lentelė).
57,9 proc. respondentų teigia, kad gerai vykdomas sveikatinimo veiklos metodinių
konsultacijų pedagogams, mokiniams ir jų tėvams teikimas, metodinės medžiagos kaupimas ( šiuo
klausimu neturi nuomonės net 67,5 proc. pradinių mokyklų mokytojų (z = 5,5; p<0,05)), likusios
veiklos, respondentų nuomone, gerai vykdomos apie 50 proc. (7 lentelė).
7 lentelė. Mokytojų nuomonė apie visuomenės sveikatos specialisto vykdomą veiklą (duomenys
pateikti procentais).
Nevykdo/
Mažai vykdo
Vykdo Neturiu
nuomonės
Statistinis patikimumas
Pagalba mokiniams, ugdant
sveikos gyvensenos ir asmens
higienos įgūdžius
7,2
87,1
5,8
2=50,149;
lls = 9;
p<0,05
Informacijos teikimas ir sklaida
(mokyklos renginiuose,
stenduose, viktorinose ir pan.)
sveikatos išsaugojimo,
stiprinimo, žalingų įpročių
prevencijos klausimais
17,3
79,5
3,2
2=52,269;
lls = 9;
p<0,05
Traumų ir nelaimingų atsitikimų
prevencija, pasiūlymų dėl
reikalingų priemonių teikimas
31 58,3 10,8
2=66,428;
lls = 12;
p<0,05
Dalyvavimas darbo grupėse,
48
sprendžiant mokinių
psichologines, adaptacijos ir
socialines problemas
27,3
47,5
25,2
2=55,202;
lls = 12;
p<0,05
Sveikatinimo veiklos metodinių
konsultacijų pedagogams,
mokiniams ir jų tėvams teikimas
, metodinės medžiagos
kaupimas
22,6
57,9
19,4
2=95,807;
lls = 12;
p<0,05
Mokyklos sveikatos projektų
rengimas ir įgyvendinimas
24,4
58,6
16,9
2=60,462;
lls = 12;
p<0,05
Mokyklos aplinkos atitikties
higienos ir saugos
reikalavimams vertinimas
13,6
60,4
25,9
2=127,695;
lls = 12;
p<0,05
Profilaktinių sveikatos tikrinimų
priežiūra, mokinių sveikatos
būklės rodiklių ir sergamumo
analizavimas
6,9
81,3
11,9
2=48,305;
lls = 12;
p<0,05
Pagalba kūno kultūros
mokytojams, komplektuojant
fizinio ugdymo grupes, kūno
kultūros pamokų kontrolė
10,1
65,1
24,8
2=44,069;
lls = 9;
p<0,05
Ugdymo proceso higieninė
priežiūra, pamokų tvarkaraščių
bei mokinių ugdymo krūvio
įvertinimas
17,6
49,7
32,7
2=87,383;
lls = 12;
p<0,05
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos
ir kontrolės vykdymas
11,8
60,4
27,7
2=88,424;
lls = 12;
p<0,05
Mokinių maitinimo
organizavimo priežiūra
11,5
52,9
35,6
2=91,027;
lls = 12;
p<0,05
Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos
veiksnių (padidėjęs arterinis
kraujospūdis, rūkymas,
antsvoris, mažas fizinis
aktyvumas) nustatymas ir
koregavimas
23,3
50,7
25,9
2=41,558;
lls = 12;
p<0,05
49
Gydytojų rekomendacijų dėl
mokinių sveikatos teikimas
klasės auklėtojui ( pedagogams)
ir šių rekomendacijų
įgyvendinimo priežiūra
18,4
60
21,6
2=48,514;
lls = 12;
p<0,05
Pirmosios medicinos pagalbos
suteikimas traumų, nelaimingų
atsitikimų ir apsinuodijimų
atvejais
5,4
90,3
4,3
2=54,257;
lls = 12;
p<0,05
Bendradarbiavimas su kitomis
institucijomis (visuomenės
sveikatos centru,
poliklinika/ambulatorija,
socialine pedagogine tarnyba,
vaikų teisių apsaugos tarnyba ir
kt.)
2,2
50,7
47,1
2=83,472;
lls = 9;
p<0,05
Labiau sutinka, nei nesutinka, kad visuomenės sveikatos specialistui vykdyti savo
funkcijas trukdo: nepakankama materialinė bazė sveikatos priežiūros veiklai (60,4 proc.;
2=42,489; lls = 12; p<0,05); visuomenės sveikatos specialistų materialinio skatinimo trūkumas
(58,6 proc.; 2=39,587; lls = 12; p<0,05); tai, kad sveikatos mokymas ir ligų profilaktika nėra
prioritetiniai dalykai mokykloje (56,5 proc.; 2=55,137; lls = 12; p<0,05 ); visuomenės sveikatos
specialistų iniciatyvumo trūkumas (52,6 proc.; 2=57,065; lls = 12; p<0,05); nepakankama
visuomenės sveikatos specialisto darbo trukmė (40,7 proc.; 2=42,489; lls = 12; p<0,05); šio darbo
kontrolės iš savivaldybių ir sveikatos priežiūros institucijų trūkumas (38,5 proc.; 2=46,692; lls =
12; p<0,05) (20 pav.).
Labiau nesutinka, nei sutinka, kad visuomenės sveikatos specialistui vykdyti savo
funkcijas trukdo: nepakankama visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacija (57,9 proc.;
2=57,174; lls = 12; p<0,05); tai, kad šio darbo neskatina mokyklos vadovybė (41,7 proc.;
2=41,661; lls = 12; p<0,05); komandinio darbo mokykloje nepraktikavimas (40,3 proc.;
2=68,668;
lls = 12; p<0,05) (20 pav.).
50
20 pav. Mokytojų nuomonė apie priežastis, trukdančias visuomenės sveikatos specialistams
vykdyti jų funkcijas.
Beveik visiems mokytojams per paskutinius 12 mėnesių teko konsultuotis ar
bendradarbiauti su mokyklos visuomenės sveikatos specialistu. Dažniausiai tai būdavo
konsultacijos mokinių sveikatos klausimais arba informacijos apie profilaktinius sveikatos
tikrinimus rinkimas. Kadangi visose mokyklose be išimties dirba visuomenės sveikatos specialistai,
tai mokytojai nurodė, kad konsultacija su specialistu jiems yra prieinama visada arba dažnai. Tik
21,4 proc. pagrindinių/vidurinių mokyklų mokytojų nurodė, kad specialisto konsultacija jiems
neprieinama, o to priežastimi nurodė retą buvimą mokykloje.
38,5
17,7
29,1
38,9
56,5
52,6
58,6
40,7
60,4
29,9
57,9
41,7
40,3
34,9
29,9
7,6
31,7
11,9
31,7
24,8
30,2
20,9
8,6
17,6
33,8
27,7
27,7
0 20 40 60 80 100 120
Trūksta šio darbo koordinavimo ir kontrolės išsavivaldybių ir sveikatos priežiūros institucijų
Nepakankama visuomenės sveikatos specialistųkvalifikacija
Šio darbo neskatina mokyklos vadovybė
Mokykloje nepraktikuojamas komandinis darbas,įtraukiant į sveikatos priežiūros veiklą mokyklos
administraciją, pedagogus ir kt. specialistus
Sveikatos mokymas ir ligų profilaktika nėraprioritetiniai dalykai mokykloje
Trūksta mokyklos visuomenės sveikatos specialistųiniciatyvumo
Trūksta mokyklos visuomenės sveikatos specialistųmaterialinio skatinimo
Nepakankama visuomenės sveikatos specialisto darbolaiko trukmė
Nepakankama materialinė bazė sveikatos priežiūrosveiklai
Sutinki/iš dalies sutinku Nesutinku Neturiu nuomonės
51
Dauguma respondentų mano, kad sveikatos specialistui savo funkcijas gerai vykdyti trukdo
nepakankama materialinė bazė, materialinis specialistų neskatinimas, tai, kad sveikatos priežiūra
nėra prioritetinis dalykas mokykloje, ir pačių specialistų iniciatyvos trūkumas.
3.6 Bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos specialistu svarbos
vertinimas
Kad mokytojo ir visuomenės sveikatos specialisto bendradarbiavimas nėra labai svarbu,
pasisakė tik 10 proc. 6-15 metų dirbančių mokytojų, 7,8 proc. 16-25 metus dirbančių mokytojų ir
4,2 proc. 26 metus ir ilgiau dirbančių mokytojų, p<0,05 (21 pav.).
Kad bendradarbiavimas svarbus daugiau mano 6-15 metų dirbantys mokytojai (70 proc.),
nei 26 metus ir ilgiau dirbantys mokytojai (50 proc.; z = 56,1; p<0,05). Bendradarbiavimą labai
svarbiu daugiausia laiko tie mokytojai, kurie turi 0-5 metų stažą (77,8 proc.) - reikšmingas
skirtumas yra tarp jų ir tarp mokytojų, dirbančių 26 metus ir ilgiau (45,8 proc.; z = 5,1; p<0,05) (21
pav.).
2=21,203; lls = 6; p<0,05
21 pav. Mokytojų nuomonė apie bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos specialistu svarbą.
Bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos specialistu svarbiu arba labai svarbiu laiko 100
proc. gamtos mokslų, tiksliųjų mokslų, kūno kultūros, istorijos ir politologijos, menų, technologijų,
etikos ir tikybos, kitų dalykų mokytojų. Taip pat mano 81,2 proc. kalbų mokytojų ir 94,5 proc.
pradinių klasių mokytojų (22 pav.).
0 10 7,8 4,2
22,2
70
44,2 50
77,8
20
48,1 45,8
0
20
40
60
80
100
0-5 metai 6-15 metų 16-25 metai 26 ir < metų
pro
cen
tai
stažas
Nelabai svarbu
Svarbu
Labai svarbu
52
2=58,290; lls = 18; p<0,05
22 pav. Mokytojų nuomonė apie bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos specialistu svarbą.
2007 m. Klaipėdos rajone atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 72,5 proc. mokytojų
bendradarbiauja su mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialiste. O apibendrinant šio
tyrimo duomenis, galima sakyti, kad, nepriklausomai nei nuo stažo, nei nuo dėstomo dalyko, beveik
visi mokytojai sutinka, kad bendradarbiavimas su sveikatos specialistu yra svarbus ar labai svarbus.
0 0
18,8
0 5,5 0 0 0 0 0
50 60
50
31,8
45,5
90
33,3
62,5
25
9,1
50 40
31,2
68,2
49,1
10
66,7
37,5
75
90,9
0
20
40
60
80
100
120
Labai svarbu
Svarbu
nelabai svarbu
53
Išvados
1. Dauguma (92,4 proc.) apklausoje dalyvavusių Klaipėdos miesto mokytojų (nepriklausomai
nei nuo jų darbo stažo, nei nuo dėstomo dalyko) sutinka su tuo, kad sveikatos priežiūra
mokykloje yra svarbi arba labai svarbi, bei 93,4 proc. jų sutinka su tuo, kad mokykloje
dirbantis sveikatos specialistas yra reikalingas.
2. Dažnai arba kartais sveikatos klausimus į savo pamokas integruoja 90 proc. apklausoje
dalyvavusių Klaipėdos miesto mokytojų. 10 proc. tą daro retai arba niekada.
Dažniausiai sveikatos klausimus į savo pamokas integruoja 0-5 metų stažą turintys
mokytojai (66,7 proc.) ir 16-25 metų stažą turintys mokytojai (59,7 proc.). Rečiausiai
sveikatos klausimus į savo pamokas integruoja menų mokytojai (33 proc.), kalbų ir gamtos
mokslų mokytojai (po 14 proc.), bei tiksliųjų mokslų mokytojai (11 proc.).
88,5 proc. visų mokytojų sutinka, kad sveikatos klausimai būtų integruoti į mokymo
programas (su tuo sutinka net 50 proc. mokytojų, kurie niekada neintegruoja sveikatos
klausimų į savo pamokas).
3. Dauguma apklausoje dalyvavusiųjų mokytojų gerai vertina mokyklos visuomenės sveikatos
specialisto darbą (90,3 proc. mano, kad specialistas gerai teikia pirmąją pagalbą, 87,1 proc.
mano, kad gerai teikia pagalbą mokiniams, ugdant sveikos gyvensenos ir asmens higienos
įgūdžius, 81,3 proc. mano, kad gerai vykdoma profilaktinių sveikatos patikrinimų priežiūra,
79,5 proc. mano, kad gerai vykdomas informacijos apie sveikatą skleidimas, ir pan.). 94,6
proc. sutinka su tuo, kad jų bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialistu yra
svarbus ar labai svarbus. Bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos specialistu labai
svarbiu dažniau laiko mokytojai, kurių darbo stažas 0-5 m. (77,8 proc.), lyginant su ilgesnį
darbo stažą turinčiais mokytojais (6-15 m. – 20 proc., 16-25 m. – 48,1 proc., 26 metus ir
ilgiau dirbančiais mokytojais – 45,8 proc.).
54
Praktinės rekomendacijos
Mokyklos lygmuo
1. Skirtingos mokyklos susiduria su skirtingais sveikatą lemiančiais veiksniais, todėl,
planuojant sveikatos stiprinimo veiklą, reikia remtis konkrečios bendruomenės poreikiais
(atlikti tyrimą konkrečios mokyklos problemoms identifikuoti).
2. Sveikatinimo veiklos klausimais organizuoti darbo grupes, kuriose kartu dirbtų mokytojai ir
mokyklų visuomenės sveikatos specialistai.
3. Sveikatos stiprinimo veiklą integruoti į visos mokyklos veiklą.
4. Periodiškai rengti susirinkimus mokytojams ir visuomenės sveikatos specialistams.
Informuoti juos apie mokyklose vykdomą sveikatos priežiūros veiklą.
5. Rengti metodinius leidinius mokyklos bendruomenei, kuriuose būtų nagrinėjamos su vaikų
sveikata susijusios problemos.
6. Įtraukti mokytojus į mokyklos sveikatinimo projektus (programas).
7. Sveikatos specialistams susitarti su mokytojais, kad jei mokiniams iškyla sveikatos
klausimų, kuriais mokytojas dėl kokių nors priežasčių nekalba (nesijaučia turintis
pakankamai kompetencijos ar jaučiasi nesmagiai), kad nenuleistų to negirdomis, bet atsiųstų
ta tema šnekėtis pas sveikatos specialistą. Jei besidominčiųjų daug, galima organizuoti
paskaitą – diskusiją.
8. Mokytojams, integruojant sveikatos klausimus, pasikviesti į savo pamokas mokyklos
visuomenės sveikatos specialistą.
9. Daugiau dėmesio skirti traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijai (ypač pradinėse
mokyklose).
Savivaldybės lygmuo
1. Ugdymo įstaigose plėtoti įvairias sveikatos stiprinimo programas ir projektus. Skelbti
konkursus (piešinių, rašinių, viktorinų sveikatos tema), skatinančius įsitraukti visą mokyklos
bendruomenę.
2. Atnaujinti materialinę mokyklų sveikatos kabinetų bazę (aprūpinti metodine medžiaga,
panaikinti įspūdį, kad tai medicinos kabinetas, nes kol taip yra, tarp mokyklos
bendruomenės tebėra gajus įsitikinimas, kad tame kabinete sėdi bendruomenės slaugytoja,
tik kitaip vadinasi).
55
3. Organizuoti mokytojų mokymus sveikatos edukologijos temomis, kad jiems būtų lengviau
integruoti sveikatos mokymą į savo vedamas pamokas.
Valstybės lygmuo
1. Sumažinti etatui skiriamų mokinių skaičių, kad visuomenės sveikatos specialistas neturėtų
dėl pilno etato dirbti dviejose mokyklose. Taip nukenčia jo darbo kokybė, nepatenkinti
mokytojai, kurie negali jo rasti darbo vietoje.
2. Parengti mokymo programas ir vadovėlius, kuriuose būtų integruotas sveikatos mokymas.
3. Įvesti minimalų privalomą, sveikatos pamokas pasiruošusių vesti, mokytojų skaičių
kiekvienoje mokykloje (pagal moksleivių skaičių).
56
Literatūra
1. Proškuvienė R. Sveikatos ugdymo įvadas. - Vilnius, 2004.
2. Sveikata visiems XXI amžiuje. Pagrindiniai PSO visuomenės Sveikatos priežiūros principai
Europos regione. - Vilnius: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija; 1998.
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro įsakymas Dėl vaikų ir mokinių sveikatos apsaugos politikos strateginių
gairių, Nr. 169/299. Valstybės žinios, 2000, Nr. 27- 738.
4. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl visuomenės sveikatos
priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų
aprašo patvirtinimo, Valstybės žinios, 2007, Nr.: 88 -3492.
5. Mačiūnas E, Mikulskienė R, Mačiūnienė R. Sveikatos priežiūros specialisto, dirbančio
mokykloje, darbo planavimas Metodinės rekomendacijos. - Vilnius, 2006.
6. Lapėnienė J. Sveikatos priežiūros paslaugų poreikis mokykloje ir visuomenės sveikatos
priežiūros specialisto darbo modelio tobulinimas. - Kaunas, 2009.
7. Piazenko O. Sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir kokybės įvertinimas Klaipėdos rajono
mokyklose. – Kaunas, 2007.
8. Adaškevičienė E. Vaikų sveikos gyvensenos ugdymas: vertybių prioritetų problema // Vaikų
sveikatos ugdymas: tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. 1997.
9. Gudžinskienė V, Česnavičienė J, Suboč V. Tyrimo „Sveikos gyvensenos ugdymas
mokyklose“ ataskaita. - Vilnius, 2007.
10. Šiaulių miesto Savivaldybės Tarybos 2002 metų lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 547 Dėl
bendruomenės slaugytojų etatų įsteigimo bendrojo lavinimo mokyklose.
11. Clausson E, Peterson K, Berg A. School nurses„ view of school children„s health and their
attitudes to document it in the school health record- a pilot study. Scand J Caring Sci; 2003;
17: 392- 398.
12. Borup I. and Holstein B. E. Social class variations in schoolchildren‟s self- reported outcome
of the health dialogue with the school health nurse. Scand J Caring Sci; 2004; 18; 343- 350.
13. National Board of Health an Welfare. School Health Service. Stockholm, 1998.
14. New York State Association of School Nurses. Duties of the School Nurse. 2008.
15. Colorado Department of Public Health and Environment. School-BasedHealth Centers, Best
Practices, 2011. Prieiga internete (žiūrėta2012.09.14):
http://www.colorado.gov/cs/Satellite/Best-Practices-V2/BPV/1216461739070.
57
16. Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymas Nr. I- 552. Lietuvos Respublikos Seimas.
Valstybės žinios, 1994, Nr. 63- 1231.
17. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Valstybės žinios, 2002, Nr.
56-2225.
18. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Valstybės žinios, 1996, Nr. 33-807; 1999, Nr.
66-2129; 2001, Nr. 71-2523; 2002, Nr. 95-4090; 2003, Nr. 38-1685; 2006, Nr. 72-2688.
19. LR švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Valstybės žinios, 1991, Nr. 23-593;1998,Nr.67-
1940; 2000, Nr. 40-1116, Nr. 92-2878, 2879, Nr. 102-3214; 2003, Nr. 63-2853.
20. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas, Valstybės
žinios, 2002, Nr.72–3022.
21. 2005 m. gruodžio 30 d LR Sveikatos apsaugos ministro ir LR Švietimo ir mokslo ministro
įsakymas Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo
patvirtinimo”, Valstybės žinios, 2005, Nr. 153-5657.
22. Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai HN21:2005.
Valstybės žinios, 2005, Nr.76-2770.
23. Zaborskis A, Žemaitienė N, Šumskas L, Diržytė A. Moksleivių gyvenimo būdas ir sveikata.
Pasaulinės sveikatos organizacijos 1994 m. tarptautinės moksleivių apklausos rezultatai.
(Health behaviour of Lithuanian schoolchildren in 1994.). - Vilnius, 1996.
24. Burba B. Kauno miesto ir rajono vyresnių klasių mokinių mokymosi krūvis ir jo ryšys su
mokinių nerimastingumo rodikliais. Visuomenės sveikata. – Vilnius: Higienos institutas,
2007, Nr. 2 (37), p. 11–15. – ISSN 1392–2696.
25. Grinienė E, Liutaitė N. School nurses’ contribution to schoolchildren’s future health,
Medicina (Kaunas) 2009; 45(9).
26. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atlikto Klaipėdos rajono mokinių
gyvensenos tyrimo analizė. 2011m. Prieiga internete (žiūrėta2013.04.23):
http://www.visuomenessveikata.lt/files/Klaipedos%20raj_%20mokiniu%20gyvensena,%202
011%20m_(1).pdf
27. Sketerskienė R, Šurkienė G, Žagminas K. Mokinių mokymosi krūvio bei sveikatos ir dienos
režimo sąsajos, Medicina (Kaunas) 2009; 45(5).
28. Lenčiauskienė I, Zaborskis A. Rizikinga paauglių elgsena ir jos sąsajos su mokyklos aplinkos
veiksniais. Visuomenės sveikata. – Vilnius: Higienos institutas, 2007, 3(38), 24–29. – ISSN
1392–2696.
29. 3-iosios Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijos „Geresnė mokykla – sveikesnė
mokykla“ Vilniaus rezoliucijos. - Vilnius, 2009.
58
30. Jociutė A, Sabaliauskienė D. Sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos vertinimo praktinis
vadovas. - Kaunas, 2009.
31. Jociutė A. Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Sveikatą stiprinančių mokyklų
projektas Lietuvoje: veikla, veiksmingumas, plėtros galimybės. - Vilnius, 2002.
32. Rasmussen Vivian Barnekow, Rivett David. The European Network of Health Promoting
Schools – an alliance of health, education and democracy // Health Education, 2000, Vol.
100 Iss: 2, p.61 – 67.
33. Zaborskis A, Makari J. Lietuvos moksleivių gyvensena: raida 1994-1998 metais ir vertinimas
tarptautiniu požiūriu. - Panevėžys, 2001, P. 135.
34. Gudžinskienė V. Mokymas sveikai gyventi: teoriniai ir praktiniai aspektai. Vilnius, 2007.
35. Rajeckas V. Pedagogikos pagrindai. - Vilnius: Parama, 2004, P. 372.
36. Gudžinskienė V, Česnavičienė J. Sveikatos ugdymas bendrojoje ugdymo sistemoje //
Pedagogika. 2002.
37. Lietuvos respublikos Švietimo ir Mokslo Ministro įsakymas „Dėl Sveikatos ugdymo
bendrosios programos patvirtinimo“, Valstybės žinios, 2012-09-08, Nr. 105-5347.
38. Zuozienė I. Kūno kultūros ir sveikos gyvensenos žinių įtaka moksleivių fiziniam aktyvumui:
daktaro disertacija (rankraštis): socialiniai mokslai, edukologija (07S). - Kaunas, 1998.
39. Earnst L. Wynder, Heather J. Walter, & Roger D. Vaughan. Know Your Body School Health
Program. Bulletin of the New York Academy of Medicine. Winter 1993.
40. E Vartiainen, M Paavola, A McAlister, P Puska. Fifteen-year follow-up of smoking
prevention effects in the North Karelia youth project. Am J Public Health. 1998 January;
88(1): 81–85.
41. Elisabeth Kvaavik, Nanna Lien, Grethe S Tell, Knut-Inge Klepp. Int J Behav Nutr Phys Act.
2005; 2: 9. Published online 2005 August 2. doi: 10.1186/1479-5868-2-9
42. Lubans D, Morgan P. Evaluation of an extra-curricular school sport programme promoting
lifestyle and lifetime activity for adolescents. J Sports Sci. 2008 Mar;26(5):519-29.
43. Kanicka M, Poniatowski B, Szpak A, Owoc A. Effect of an anti-tobacco programme of
health education on changes in health behaviours among junior high school adolescents in
Białystok, Poland. Ann Agric Environ Med. 2013 Mar 25;20(1):167-72.
44. Monse B, Benzian H, Naliponguit E, Belizario V, Schratz A, van Palenstein Helderman W.
The Fit for School health outcome study - a longitudinal survey to assess health impacts of
an integrated school health programme in the Philippines. BMC Public Health. 2013.
45. Prasauskienė A. Sveikos gyvensenos ugdymo vaikų darželiuose medicininiai, psichologiniai
ir socialiniai aspektai: disertacija medicinos mokslų daktaro laipsniui įgyti. – Kaunas, 1994.
59
46. Minkevičiūtė I. Moksleivių sveikatos priežiūra ir mityba bendrojo lavinimo ugdymo
įstaigose Lietuvoje. - Kaunas, 2009.
47. Tarvydienė N. Mokyklos vadovų požiūris į visuomenės sveikatos priežiūros specialistų
veiklą. - Kaunas, 2008.
48. Bartninkaitė I. Sveikatos stiprinimo organizavimas Marijampolės bendrojo lavinimo
vidurinėse mokyklose. - Kaunas, 2007.
49. Bulkaitė L. Teisė mokytis sveikoje ir saugioje mokykloje: mokytojų požiūriu. - Vilnius,
2012.
50. Juškelienė V, Ustilaitė S, Proškuvienė R, Kalibatas J ir kt. 11-12 klasių mokinių sveikata ir
jos pokyčiai per 5 metus. - Vilnius. 2006. – 82 p.
60
PRIEDAS (ANKETA)
Gerb.Respondente,
Ši anketa skirta išanalizuoti Klaipėdos miesto mokytojų nuomonę apie sveikatos
priežiūros poreikį mokykloje, visuomenės sveikatos specialisto veiklą joje, bei mokytojų ir
mokyklos visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimą. Ši anketa yra anoniminė ir visi
surinkti duomenys bus naudojami tik mokslo tikslams, todėl tikimės nuoširdžių , tikslių ir teisingų
Jūsų atsakymų. Prašome pažymėti tuos atsakymų variantus, kurie geriausiai atitinka Jūsų nuomonę.
Tyrimą vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos vadybos magistrantė
Šarūnė Barsevičienė.
Iš anksto dėkojame už nuoširdžius atsakymus ir bendradarbiavimą !
1. Jūsų lytis:
Vyras
Moteris
2. Mokykla, kurioje dirbate, yra :
Pradinė
Pagrindinė
Vidurinė
Progimnazija
Gimnazija
3. Jūsų pedagoginio darbo stažas:
0 – 5 metai
6 – 15 metų
16 – 20 metų
26 metai ir daugiau
4. Jūsų dėstomi dalykai:
Gamtos mokslai
Tikslieji mokslai
Kalbos
Kūno kultūra
Pradinis mokymas
Istorija, politologija
61
Dailė, muzika, choreografija
Technologijos
Etika, tikyba
Kita..........................................................(įrašykilte)
5. Ar, Jūsų nuomone , sveikatos priežiūra mokykloje yra svarbi?
Labai svarbi
Svarbi
Nelabai svarbi
Nesvarbi
6. Nurodykite, kaip išvardinti veiksniai Jūsų mokykloje veikia mokinių sveikatą?
(Apibraukite labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį variantą)
Neveikia Mažai
veikia
Veikia Labai
veikia
1. Didelis mokymosi krūvis 1 2 3 4
2. Netinkama mityba 1 2 3 4
3. Netinkamos mokymo patalpos 1 2 3 4
4. Blogas šildymas 1 2 3 4
5. Blogas apšvietimas 1 2 3 4
6. Nepritaikyti mokykliniai baldai ar jų trūkumas 1 2 3 4
7. Sporto salės, aikštelės ar sportinio inventoriaus
trūkumas
1 2 3 4
8. Žalingų įpročių išplitimas 1 2 3 4
9. Sveikos gyvensenos įgūdžių stoka 1 2 3 4
10. Blogi mokinių tarpusavio santykiai 1 2 3 4
11. Blogi santykiai su tėvais ir mokytojais 1 2 3 4
12. Netinkamai organizuota sveikatos priežiūra 1 2 3 4
13.
Kita.........................................................(įrašykite)
1 2 3 4
7. Kiek dėmesio, Jūsų nuomone, skiriama sveikatos stiprinimo veiklai jūsų mokykloje?
Labai daug
Pakankamai daug
Mažai
Visai neskiriama
8. Ar per pastaruosius 12 mėnesių Jūsų mokiniai dalyvavo kokioje nors programoje,
susijusioje su moksleivių sveikatinimu?
„Sveika mokykla“
Mitybos
62
Narkotikų prevencijos
Dantų ėduonies profilaktikos
„Nerūkanti klasė“
Patyčių ir smurto prevencijos
Lytinio švietimo
Fizinio aktyvumo skatinimo
Alkoholio prevencijos
Traumų prevencijos
Nedalyvavo jokiame
Kitame...........................................................................................................(įrašykite)
9. Ar Jūsų mokykloje yra mokytojų, specialiai parengtų vesti sveikatos ugdymo
pamokas?
Yra vienas
Yra keli
Nėra
Nežinau
10. Ar Jūsų mokykloje yra numatytos ir vedamos sveikatos ugdymo pamokos (kaip
pasirenkamas dalykas) nors vienoje iš šių klasių?
1-4 klasėse
5-10 klasėse
11-12 klasėse
Nevedamos
Nežinau
11. Ar Jūs integruojate sveikatos ugdymo klausimus į savo dėstomo dalyko pamokas?
Dažnai
Kartais
Retai
Niekada
12. Ar sutinkate, kad sveikatos mokymas turėtų būti integruotas į mokymo programas?
Sutinku
Nesutinku
Iš dalies sutinku
13. Ar Jūsų mokykloje dirba visuomenės sveikatos specialistas?
Taip
Ne
Nežinau
63
14. Ar, Jūsų nuomone, mokyklai reikalingas visuomenės sveikatos specialistas?
Taip
Ne
Neturiu nuomonės
15. Ar Jums žinomos visuomenės sveikatos specialisto funkcijos?
Gerai žinomos
Žinomos
Šiek tiek žinomos
Nežinomos
16. Ar per pastaruosius 12 mėnesių teko bendradarbiauti ar konsultuotis su mokyklos
visuomenės sveikatos specialistu?
Taip
Ne
17. Jei teko bendradarbiauti ar konsultuotis su mokyklos visuomenės sveikatos specialistu,
tai kodėl?(galima pažymėti kelis variantus)
Dėl mokinio sveikatos problemų
Tarėtės dėl sveikatinimo renginio organizavimo
Ieškojote metodinės medžiagos sveikatinimo klausimais
Rinkote informaciją apie profilaktinius patikrinimus
Konsultavotės dėl ugdymo aplinkos gerinimo
Teiravotės patarimo dėl savo sveikatos
Bendradarbiauti ar konsultuotis neteko
Kita.......................................................................................................(įrašykite)
18. Ar Jums prieinama visuomenės sveikatos specialisto konsultacija?
Visada
Dažnai
Retai
Neprieinama
19. Jei Jums sunkiai prieinama visuomenės sveikatos specialisto konsultacija, tai
kodėl?(galimi keli variantai)
Sunku rasti
Nepasitikiu kompetencija
Retai būna mokykloje
Visuomenės sveikatos specialisto konsultacija lengvai prieinama
Kita.....................................................................................(įrašykite)
20. Kiek Jūsų nuomone svarbūs šie mokyklos visuomenės sveikatos specialisto uždaviniai?
64
(apibraukite labiausiai tinkantį variantą)
Visiškai
nesvarbu
Mažai
svarbu
Svarbu Labai
svarbu
Neturiu
nuomonės
1.Pagalba mokiniams , ugdant sveikos
gyvensenos ir asmens higienos įgūdžius
1 2 3 4 0
2. Informacijos teikimas ir sklaida
(mokyklos renginiuose, stenduose,
viktorinose ir pan.) sveikatos išsaugojimo,
stiprinimo, žalingų įpročių prevencijos
klausimais
1 2 3 4 0
3. Traumų ir nelaimingų atsitikimų
prevencija, pasiūlymų dėl reikalingų
priemonių teikimas
1 2 3 4 0
4. Dalyvavimas darbo grupėse,
sprendžiant mokinių psichologines,
adaptacijos ir socialines problemas
1 2 3 4 0
5. Sveikatinimo veiklos metodinių
konsultacijų pedagogams, mokiniams ir jų
tėvams teikimas , metodinės medžiagos
kaupimas
1 2 3 4 0
6. Mokyklos sveikatinimo projektų
rengimas ir įgyvendinimas
1 2 3 4 0
7. Mokyklos aplinkos atitikties higienos ir
saugos reikalavimams vertinimas
1 2 3 4 0
8. Profilaktinių sveikatos tikrinimų
priežiūra, mokinių sveikatos būklės
rodiklių ir sergamumo analizavimas
1 2 3 4 0
9. Pagalba kūno kultūros mokytojams,
komplektuojant fizinio ugdymo grupes,
kūno kultūros pamokų kontrolė
1 2 3 4 0
10. Ugdymo proceso higieninė priežiūra,
pamokų tvarkaraščių bei mokinių ugdymo
krūvio įvertinimas
1 2 3 4 0
11. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir
kontrolės vykdymas
1 2 3 4 0
12. Mokinių maitinimo organizavimo
priežiūra
1 2 3 4 0
13. Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos
veiksnių (padidėjęs arterinis kraujospūdis,
rūkymas,antsvoris, mažas fizinis
aktyvumas)nustatymas ir koregavimas
1 2 3 4 0
14. Gydytojų rekomendacijų dėl mokinių
sveikatos teikimas klasės auklėtojui (
1 2 3 4 0
65
pedagogams) ir šių rekomendacijų
įgyvendinimo priežiūra
15. Pirmosios medicinos pagalbos
suteikimas traumų, nelaimingų atsitikimų
ir apsinuodijimų atvejais
1 2 3 4 0
16. Bendradarbiavimas su kitomis
institucijomis (visuomenės sveikatos
centru, poliklinika/ambulatorija, socialine
pedagogine tarnyba, vaikų teisių apsaugos
tarnyba ir kt.)
1 2 3 4 0
21. Kaip, Jūsų nuomone, Jūsų mokyklos visuomenės sveikatos specialistas praktikuoja šią
veiklą? (Apibraukite labiausiai tinkantį variantą)
Nevykdo Mažai
vykdo
Vidutiniškai
vykdo
Vykdo
pakankamai
Neturiu
nuomonės
1.Pagalba mokiniams , ugdant
sveikos gyvensenos ir asmens
higienos įgūdžius
1 2 3 4 0
2. Informacijos teikimas ir sklaida
(mokyklos renginiuose, stenduose,
viktorinose ir pan.) sveikatos
išsaugojimo, stiprinimo, žalingų
įpročių prevencijos klausimais
1 2 3 4 0
3. Traumų ir nelaimingų atsitikimų
prevencija, pasiūlymų dėl reikalingų
priemonių teikimas
1 2 3 4 0
4. Dalyvavimas darbo grupėse,
sprendžiant mokinių psichologines,
adaptacijos ir socialines problemas
1 2 3 4 0
5. Sveikatinimo veiklos metodinių
konsultacijų pedagogams,
mokiniams ir jų tėvams teikimas ,
metodinės medžiagos kaupimas
1 2 3 4 0
6. Mokyklos sveikatos projektų
rengimas ir įgyvendinimas
1 2 3 4 0
7. Mokyklos aplinkos atitikties
higienos ir saugos reikalavimams
vertinimas
1 2 3 4 0
8. Profilaktinių sveikatos tikrinimų
priežiūra, mokinių sveikatos būklės
rodiklių ir sergamumo analizavimas
1 2 3 4 0
9. Pagalba kūno kultūros 1 2 3 4 0
66
mokytojams, komplektuojant fizinio
ugdymo grupes, kūno kultūros
pamokų kontrolė
10. Ugdymo proceso higieninė
priežiūra, pamokų tvarkaraščių bei
mokinių ugdymo krūvio įvertinimas
1 2 3 4 0
11. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos
ir kontrolės vykdymas
1 2 3 4 0
12. Mokinių maitinimo
organizavimo priežiūra
1 2 3 4 0
13. Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos
veiksnių (padidėjęs arterinis
kraujospūdis, rūkymas, antsvoris,
mažas fizinis aktyvumas)
nustatymas ir koregavimas
1 2 3 4 0
14. Gydytojų rekomendacijų dėl
mokinių sveikatos teikimas klasės
auklėtojui ( pedagogams) ir šių
rekomendacijų įgyvendinimo
priežiūra
1 2 3 4 0
15. Pirmosios medicinos pagalbos
suteikimas traumų, nelaimingų
atsitikimų ir apsinuodijimų atvejais
1 2 3 4 0
16. Bendradarbiavimas su kitomis
institucijomis (visuomenės
sveikatos centru,
poliklinika/ambulatorija, socialine
pedagogine tarnyba, vaikų teisių
apsaugos tarnyba ir kt.)
1 2 3 4 0
22. Kurie veiksniai, Jūsų nuomone, trukdo pilnai vykdyti visuomenės sveikatos specialistui
jo pareigas mokykloje? (apibraukite labiausiai tinkantį variantą)
Visiškai
sutinku
Sutinku Iš dalies
sutinku
Nesutinku Neturiu
nuomonės
1.Trūksta šio darbo
koordinavimo ir kontrolės iš
savivaldybių ir sveikatos
priežiūros institucijų
4 3 2 1 0
2. Nepakankama visuomenės
sveikatos specialistų
kvalifikacija
4 3 2 1 0
67
3. Šio darbo neskatina
mokyklos vadovybė
4 3 2 1 0
4. Mokykloje nepraktikuojamas
komandinis darbas, įtraukiant į
sveikatos priežiūros veiklą
mokyklos administraciją,
pedagogus ir kt.specialistus.
4 3 2 1 0
5. Sveikatos mokymas ir ligų
profilaktika nėra prioritetiniai
dalykai mokykloje
4 3 2 1 0
6. Trūksta mokyklos
visuomenės sveikatos
specialistų iniciatyvumo
4 3 2 1 0
7. Trūksta mokyklos
visuomenės sveikatos
specialistų materialinio
skatinimo
4 3 2 1 0
8. Nepakankama visuomenės
sveikatos specialisto darbo
laiko
trukmė mokykloje
4 3 2 1 0
9. Nepakankama materialinė
bazė sveikatos priežiūros
veiklai (kabineto įranga,
priemonės, ryšių ir
informacinių technologijų
prieinamumas)
4 3 2 1 0
23. Ar, Jūsų nuomone, stiprinant mokinių sveikatą, mokytojui yra svarbus
bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialistu?
Labai svarbus
Svarbus
Nelabai svarbus
Nesvarbus
LABAI AČIŪ UŽ ATSAKYMUS!
