7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 42 (1010) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Pokalbis su Oskaru Korðunovu

3Teatro sezonai Londone

5Roko Dovydëno meno projektas

7Ray Bartkaus paroda „Tapybos pabaiga“

2012 m. lapkrièio 23 d., penktadienis

Mieli skaitytojaiMieli skaitytojaiMieli skaitytojaiMieli skaitytojaiMieli skaitytojai,

Visuose „Lietuvos paðto skyriuose“ jau prasidëjolaikraðèiø ir þurnalø prenumerata 2013 metams.

Nepraleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,kurios paèios ateis á Jûsø namus.

Savaitraðèio kaina kioskuose – 2,50 Lt,o prenumeratoriams – 2 Lt.

Prenumeratos kaina 1 mën. – 8,16 Lt, 3 mën. – 24,48 Lt,6 mën. – 48,96, metams – 81,60 Lt.

„Kino“ þurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 5,61 Lt,pusmeèiui – 11,22 Lt, metams – 22,44 Lt.

Prenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.

Jurgita Ludavièienë

Jubiliejus, kad ir kaip á tai þiûrë-tume. Akivaizdu, kad keramikoskûrëjai á ðià savo sukaktá þiûri rim-tai – ji lapkrièio mënesá paminëtanet keletu ávykiø: tarptautinio jaunø-jø menininkø simpoziumo parodaVDA galerijoje „Akademija“, VDAKeramikos katedros dëstytojø (ke-ramikos, skulptûros ir tapybos) pa-roda Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijoje, o viskà uþbaigë konfe-rencija „Lietuvos meninei kerami-kai – 80: raida, kryptys, perspekty-vos“ ir VDA keramikos katedrosveiklai skirto albumo „+ 1000 °C =“pristatymas VDA „Titanike“. Iðties,konferencijos pavadinimas intri-guojantis ir aktualus: lietuviø me-ninës keramikos raida tarsi visiemsgerai þinoma.

Vis dëlto, jei kas neþino, – trum-pas istorinis ekskursas. Profesio-naliosios lietuviø keramikos pradþiasiejama su Kauno meno mokykla irlietuviø keramikos patriarchu Liud-viku Stroliu, nepaprastai daug nuvei-kusiu ugdant pirmà profesionaliø lie-

tuviø keramikø kartà. TarpukarioKauno meno mokykloje svarbiausiabuvo ne keramikos, kaip meno, sri-ties savimonë, o unikalaus lietu-viðko stiliaus paieðkos. Jos kera-mikoje, kaip ir kitose to meto dailëssrityse, rëmësi liaudies menu, ku-rio atgarsiai labai aiðkiai tebebuvogirdimi ir pokario metais, kai ke-ramika virto savotiðka pramonësðaka.

Penktajame ir ðeðtajame deðimt-meèiuose natûralistiniai vaizdeliaiant indø, ðokëjø figûrëlës, gamin-tos tuo metu ákurtuose Kauno irVilniaus „Dailës“ kombinatuose,„Jiesios“ gamyklos vazelës, puode-liai, lëkðtutës, kavos ir arbatos ser-vizai buvo áprastas dalykas. Taigibuitinës paskirties ir dekoratyvinëskeramikos situacija atrodë visiðkaineblogai. Gerokai sudëtingiau bu-vo su meniniais ir stilistiniais reika-lavimais, kuriø keramikos kûrëjainetobulino iki 7-ojo XX a. deðimt-meèio, atneðusio á tuometinæ eglu-tëmis dekoruotø vazeliø vieðpatijànaujø vëjø.

Septintasis deðimtmetis – savo-

tiðkas ir labai svarbus lûþis lietuviøkeramikoje. Pasikeitus istorinëmsaplinkybëms ir politinëms tenden-cijoms, dailininkams teko noromnenorom formuoti naujà stilistinætendencijà: imta siekti tektoniðku-mo, lakoniðkumo, formos ir dekoroharmonijos. Antroje 7-ojo deðimt-meèio pusëje atsiranda ir dekoraty-vinës, interjerui ar eksterjerui skirtoskeramikos, imama ieðkoti keramikossàsajø su architektûra. Keramikatampa skulptûriðkesnë, tvirtesnë, sa-varankiðkesnë. Ryðkiausi ðio laiko-tarpio kûrëjai – J. Adomonis, ilgusmetus (1976–2000 m.) vadovavæsVDA keramikos katedrai, A. Lièku-të, L. Ðulgaitë. Pamaþu keramika nu-tolo nuo funkcionalumo, virsdamaerdvinëmis kompozicijomis, ku-rioms galioja bendrieji meno kûri-ná lemiantys dësniai. Svarbus tapoasociatyvumas, ryðys su kitomis me-no sritimis; keramika virto nebe uti-litariniø dirbiniø gamybos vieta, osavotiðka magiðka erdve, kur ið ug-nies ir þemës sàlyèio atsiranda tû-

Molio istorija ir ateitisProfesionaliajai lietuviø keramikai ðiais metais sukanka 80

N U K E L T A Á 6 P S L .

Audrius Januðonis. „Ateik èia“. 2002 m.

„Graþuolë ir baidyklë“. 2006-2009 m.

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010)

T e a t r a s

Nacionalinis dramos teatrasnetrukus pakvies á vienàsvarbiausiø sezono ávykiø –Oskaro Korðunovo reþisuotàJustino Marcinkevièiaus„Katedrà“, jau tapusiàchrestomatiniu lietuviø dra-maturgijos tekstu. Premjerosiðvakarëse su reþisieriumikalbasi teatro meno vadovasAudronis Liuga.

Tau visada buvo svarbi kûrybostema. Kodël?

Man apskritai yra ádomiausiaskuriantis þmogus. Tai yra graþiau-sia, kà jis gali daryti. Kûryba yra die-viðkoji ir kartu demoniðkoji þmogaussavybë. Per jà þmogus áprasmina sa-vo bûtá. Bent jau að asmeniðkai perkûrybà áprasminu savo bûtá. Todëlman tai – viena svarbiausiø temø.Kurdamas esi gyvas ir imlus pasau-liui, bet ir degini save. Talentas yrane tik dovana, bet ir kryþius. Per ðiàtemà ðiandien atrandu ir JustinàMarcinkevièiø – jo Laurynas savotalentà neða kaip kryþiø. Anksèiaugalbût ryðkiausiai ði tema atsisklei-dë mano spektaklyje „Kelias á Da-maskà“. Ten parodyta kûrybos kan-èia, kaip að jà suprantu. Kûrybaman yra neatsiejama nuo tikëjimo.Tai – pamatinës temos. Jos ávairiaiatsiskleidþia mano spektakliuose.

Kodël kurianèiam þmogui reikalin-gas tikëjimas?

Neámanoma kurti be tikëjimo.Tikëjimas yra tavo raumuo ir kûry-binë jëga. Taèiau tai sudëtingas klau-simas. Kurdamas gali atsidurti antpamiðimo ribos. Bet po kûrybiniopakilimo momentø ateina metas,kai patiri nekûrybiná iðgyvenimà, sa-votiðkà abstinencijà. Patyræs kûrybi-nio tikëjimo iðgyvenimus, neiðven-giamai susiduri su kankinanèiomisabejonëmis.

Kada susipaþinai su Justino Marcin-kevièiaus kûryba? Koká áspûdá tadaji paliko?

Susipaþinau dar besimokyda-mas. Tai buvo laikai, kai mane do-mino kitokia poezija. Ið lietuviø po-etø man buvo artimesni Geda,

Martinaitis, Bloþë. Buvau jaunas irmane traukë modernesnës litera-tûros formos. Tokie tautos poetaikaip Maironis, Marcinkevièius mantada neimponavo. Kaip tiksliai pa-sakë Tomas Venclova – Marcinkevi-èius buvo visø poetas. O mane la-biau domino individualûs asmeniniaiiðgyvenimai. Galbût buvau per jau-nas suprasti Marcinkevièiaus kûry-bà. Dabar jà kitaip vertinu. Ma-nau, ðiandien ji tampa aktuali irreikalinga, nes teigia pamatinesvertybes, kuriø mums gyvenime la-bai stinga.

pam tamsûs, provincialûs, nepa-tenkinti ir be ambicijø. ÐiandieninëLietuva panaðëja á kraðtà, á kuráMarcinkevièiaus pjesëje sugráþtaLaurynas. Taèiau suvokdami isto-rijos rato neiðvengiamumà ðiandienvël ryþtamës atmerkti akis ir pama-tyti Katedros vizijà kaip kometà, ku-rià anuomet iðvydo Laurynas.

Kà manai apie Marcinkevièiausdraminæ kûrybà turëdamas darbo suShakespeare’o, Moliêêêêêre’o, Ibsenodramaturgija patirties?

Ko gero, ði patirtis man padëjo

Ar „Katedra“ Tau nekelia ne tikdramaturginiø, bet ir teminiø sà-ðaukø su „Hamletu“?

Taip. „Katedroje“ Marcinkevi-èius visø pirma iðkelia þmogø. Neabstraktø herojø, o konkretø þmo-gø. Ir vaizduoja jo aistras, abejo-nes, silpnybes, ydas. Pjesës pradþio-je þibintininkas Motiejus ið uþsienioá Vilniø sugráþusiam Laurynui sa-ko, kad mes esam miræ, kaip ðitasmiestas, ir klausia – kur tas arkan-gelas, kurs já prikels? Á tai Laury-nas atsako – að prikelsiu! Jis prisi-ima ðità milþiniðkà atsakomybæbeveik kaip Hamletas, kuris sako,kad yra gimæs pataisyti iðgverusiàgadynæ. Ir veikia jis panaðiai kaipHamletas – per savo abejones, pra-radimus ir svarstymus ieðko atsaky-mo á esminius þmogaus klausimus.

Kuo Tau ádomus Laurynas?Laurynas iðgyvena sunkià vidinæ

dilemà. Manau, per já Marcinkevi-èius ieðko atsakymø á sau paèiamsvarbius klausimus. Laurynas nëratik idealistas. Jis negali nekurti, okûrybinis veiksmas já verèia darytitam tikrus kompromisus. Kaip sà-þiningas þmogus jis tai labai sun-kiai iðgyvena. Mes visi kurdami tamtikra prasme su tuo susiduriam.

Kokie tai kompromisai?Visuomet menininkas jauèia vie-

nà esminæ dilemà. Kûryba reika-lauja visiðkos laisvës, bet meninin-kas visada susiduria su tam tikraisapribojimais ir nelaisve. Ir su ja me-nininkui tenka taikytis. Skirtingaislaikotarpiais tai pasireiðkia skirtin-gai – vienaip buvo Lauryno laikais,kitaip Marcinkevièiaus gyvenimolaikotarpiu, ir dar kitaip yra dabar.Bet pati nelaisvës esmë nesikeièia.Ir didþiausias iððûkis menininkuiyra taikantis su ja nepadaryti kûry-biniø kompromisø. Jø nepadarënei Laurynas, nei Marcinkevièius.Uþ tai ðiandien mes juos gerbiame.Gráþtant prie hamletiðkos temos„Katedroje“, galiu pasakyti, kadLaurynas, kaip ir Hamletas, nëjotiesiu keliu. Abiejø personaþø koli-zijos yra sudëtingos, juos varþan-èios, iðbandanèios, ir per tai atsi-skleidþia graþiausios þmogiðkos jø

Kûrëjas visuomet lieka vienasPokalbis su Oskaru Korðunovu

„Katedroje“ per istorinæ praeitákalbama apie dabartá. Kuo istorijamums aktuali dabar?

Marcinkevièius per istorinæ pra-eitá tiksliai ávardijo savo laikà. Deja,jo áþvalgos ðiandien mums vëlskausmingai aktualios. LaurynoGucevièiaus laikais Katedra buvosugriauta, Marcinkevièiaus laiku jibuvo atimta, o dabar ji tiesiog uþ-mirðta. Tokia, kokià jà ásivaizdavoGucevièius ir Marcinkevièius. Neo-klacisistinë Katedra, teigianti ðvieti-mo, demokratijos, tvirtos respubli-kos idëjas. Katedra, sukurta þmogui,anot Lauryno. Jungianti ir telkiantiþmones ne tik kaip tikëjimo, bet irkaip kultûros simbolis. Taèiau perKatedros ávaizdá ir jo praradimàmatome, kaip kartojasi mûsø isto-rijos ratas. Atsimenu, kai Sàjûdissugràþino Katedros idëjà. Tada bu-vo daug tikëjimo Tëvynës ateitimi.Dabar matome daug nusivylimo.Mes esame Europoje, taèiau tam-

kitaip pasiþiûrëti á Marcinkevièiøkaip dramaturgà. Ypaè darbas suShakespeare’o pjesëmis. Galiu pa-sakyti, kad Marcinkevièius yra stip-rus dramaturgas, perpratæs pasau-linës dramaturgijos klasikos patirtá.Pavyzdþiui, jo „Katedroje“ nesun-kiai galima áþvelgti ðekspyriðkø dra-miniø kolizijø ir aistrø. Vis dëltoMarcinkevièius buvo labiau suvo-kiamas kaip poetas ir tribûnas, to-dël mûsø visø vaizduotëje liko sta-tiðkas. Að áþiûriu jo pjesëse daugdramaturginës dinamikos. Drama-turgija teatre pasireiðkia per akto-riaus vidiná veiksmà. Marcinkevi-èiaus, kaip turbût jokio kito lietuviødramaturgo, kûryba yra dëkinga to-kiam veiksmui. Galingam vyksmui.Tai man ádomiausias atradimas. Jáir stengiuosi realizuoti savo spek-taklyje. Galbût tai ne visiems buspriimtina, bet, manau, atëjo laikasá Marcinkevièiø paþiûrëti kaip á ádo-mø ir stiprø dramaturgà.

savybës. Man tai yra ádomiausia.

Laurynas nori pastatyti Katedràvisiems, bet galiausiai lieka vienas.Kodël?

Tai yra kiekvieno tikro kûrëjo tra-gedija. Jis visuomet lieka vienas.„Katedros“ áþangoje girdime þibin-tininko Motiejaus monologà, ku-ris apima visas pjesës temas. Mo-tiejus sako, kad niekam nereikiaðviesos, visi glaudþiasi tamsoje –prekybininkai, iþdininkai, teisinin-kai, mësininkai, kaip ir ásimylëjëliaibei sàvadautojai. Þodþiu, didþiojivisuomenës dalis. Bet toliau jis pri-paþásta, kad yra keistuoliø, kurie le-kia á ðviesà ir joje sudega. Jø viene-tai. Idealistinis ásitikinimas, kadkûryba reikalinga visiems, anksèiauar vëliau patiria krachà. Èia áþvelgiuvienà ádomià Marcinkevièiaus pje-sës paralelæ su Andrejaus Tarkov-skio filmu „Andrejus Rubliovas“. Ja-me taip pat rodomas sudëtingasmenininko kelias sugriuvusioje,tamsioje, prieðtaravimø draskomo-je ðalyje. Andrejus Rubliovas ir tikikûrybos misija, ir ja nusivilia, pa-matæs sugriautas cerkves, þmoniøþiaurumà. Pagaliau jis nustoja kur-ti ir duoda tylëjimo áþadà. Filme yraviena scena, kine mane paveikusibene labiausiai. Tylëdamas Rublio-vas stebi, kaip paauglys kuria var-pà. Liejimo technologija yra pa-mirðta. Jaunuolis sako, kad jà þino,nes jam vieninteliam jà perdavæstëvas, nors lieka abejonë, ar tai tie-sa. Taèiau jis tuo tiki ir sukuria var-pà. Toliau viskas parodyta þiauriai,bet labai aiðkiai. Naujo varpo pa-klausyti susirenka minia. Ir varpasið tiesø suskamba. Visi paploja iriðsiskirsto. Lieka tik Rubliovas irvarpà kûræs berniukas. Ðis krenta ápurvà ir verkia. Ilgà laikà tylëjæsRubliovas apglëbia berniukà ir klau-sia – kodël verki? Jis atsako, kadnorëjo, jog ávyktø stebuklas. Ste-buklas tarsi ávyko – varpas suskam-bëjo. Bet jis tikëjosi, kad tas ste-buklas ávyks þmonëse. Pastatomair Katedra, bet ar tai gali sukurtistebuklà þmonëse? Daþniausiai kû-rëjas lieka vienas su savo tikëjimostebuklu. Ir tai yra tragiðkas iðgyve-nimas.

Kronika

Sovietiniø knygø vaikamsiliustracijos

Lapkrièio 22 d. Tarptautinëjejaunimo bibliotekoje Miuncheneatidaroma paroda „Illustrarium:Sovietø Lietuvos vaikø knygø iliust-racijos“, veiksianti iki 2013 m. vasa-rio pabaigos. Joje eksponuojamos1945–1990 m. sukurtos iliustraci-jos ir knygos bei pristatomi ryðkiau-si epochos kûrëjai. Tarptautiniøkultûros programø centras taip tæ-sia 2011 m. tarptautinëje Boloni-jos vaikø knygø mugëje pradëtàprojektà. Sovietiniø laikø knygøiliustracijø parodos idëja siekia dar2005 m., kai ðios idëjos autorë me-nininkë Sigutë Chlebinskaitë sta-

þavosi Miuncheno bibliotekoje.Parodoje Miunchene pristatoma

daugiau nei 100 iliustracijø ir apie80 knygø. Ekspozicija atspindi ben-drà sovietmeèio Lietuvoje leistøknygø vaikams kontekstà ir atsklei-dþia idëjas bei vaizdus, kurie pasi-naudojus iliustruota knyga buvodiegiami vaikams, jø tarnystæ ko-munizmo ideologijos sklaidai bei áta-kà vaikiðkam pasakø, nuotykiø irvaizduotës pasauliui. Parodos ati-daryme laikotarpio kûrybà iðsamiaupristato kuratorës Giedrë Jankevi-èiûtë bei Jolita Liðkevièienë.

Knygø iliustracijø parodà papil-do iðsamus katalogas anglø kalba,kuriame plaèiai nuðvieèiama sovie-tø Lietuvos knygø vaikams iliustra-cija ir jos kûrëjai, pateikiamos tuo-

metines vaikø gyvenimo realijas beinuotaikas atspindinèios fotografi-jos ir plakatai.

Tarptautinë jaunimo bibliotekaMiunchene (Internationale Jugend-bibliothek, www.ijb.de) yra didþiausiapasaulyje vaikø ir jaunimo literatû-ros biblioteka, ákurta 1949 metais. Josfonduose saugoma per 540 000knygø, paraðytø 130 kalbomis, tarpkuriø yra 80 000 istoriniø leidiniø,publikuotø 1574–1950 metais.

Po Antrojo pasaulinio karo Jel-los Lepman (1891–1970) iniciatyvaákurtos bibliotekos idëja buvo su-bombarduotø miestø aplinkoje au-ganèius vaikus ir mamas perkelti ákità realybæ – knygose esantá fanta-zijø pasaulá.

Lietuvà su ðia biblioteka sieja so-

vietmetá menantys laikai: 7-ajamedeðimtmetyje joje staþavosi Lietu-vos iliustravimo „aukso amþiaus“menininkai Algirdas Steponavièius,Bronius Leonavièius, menotyrinin-kë Ingrida Korsakaitë, knygotyri-ninkë Genovaitë Raguotienë. Jaunepriklausomybës metais èia lan-kësi vaikø literatûros specialistaiKæstutis Urba, Aldona Augustai-tienë. Bibliotekoje saugoma ir ið-sami grafikø iliustruotø lietuviðkøknygø kolekcija.

Vieni ryðkiausiø parodos akcen-tø – lietuviø grafikos meistrø Biru-tës Þilytës ir Algirdo Steponavièiausdarbai. 1962 m. A. Steponavièius su-kûrë Kosto Kubilinsko knygos „Var-lë karalienë“ iliustracijas, 1963 m.knyga buvo apdovanota sidabro

medaliu Liaudies ûkio pasiekimøparodoje Maskvoje, 1965 m. ji gavoaukso medalá Tarptautinëje knygøparodoje Leipcige, 1967 m. buvoapdovanota „Aukso obuolio“ pri-zu ir premija Tarptautinëje vaikø kny-gø iliustracijø parodoje Bratislavoje.Èia A. Steponavièius susipaþino suTarptautinës jaunimo bibliotekosMiunchene direktoriumi WalteriuScherfu, pakvietusiu já staþuotis.

Tad lietuviø knygø vaikams iliust-racijø sugráþimas á Miunchenà – taisimboliðkas senos draugystës at-naujinimas, atskleidþiantis turtin-gà Lietuvos knygos meno istorijàspecialistams ir knygø mylëtojamsuþsienyje.

T A R P T A U T I N I Ø K U L T Û R O SP RO G RAMØ CENTRO INF.

T . I V A N A U S K O N U O T R .

Oskaras Korðunovas ir Vytautas Anuþis „Katedros“ repeticijoje

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010) 3 psl.

T e a t r a s

Helmutas Ðabasevièius

Nuo pat XIX a. populiarios ávai-riø trupiø gastrolës ðiuolaikiniameteatro gyvenime ágauna naujas, okartais iðsaugo ir senas formas, su-sieja dinamiðko ðiandieninio teatroproceso praeitá su dabartimi. Palan-kiai sutapus aplinkybëms, lapkrièio5–10 d. teko ið arti stebëti Jevgeni-jaus Vachtangovo teatro ið Mask-vos komercines gastroles Londo-ne, kurios buvo surengtos kaip„Rusø sezonø Vest Ende“ dalis.

Pasinaudoti ðia galimybe skati-no ne tik noras paþiûrëti dabarðiam teatrui sëkmingai vadovaujan-èio reþisieriaus Rimo Tumino reþi-suotà Antono Èechovo „Dëdæ Va-nià“, bet ir jau ilgus metus kankinantissmalsumas atidþiau patyrinëti kitø„sezonø“, jau nugrimzdusiø isto-rijoje, aplinkybes.

1935 m. vasario ir kovo mëne-siais Londono afiðose pirmà kartàdidelëmis raidëmis buvo uþraðytasLietuvos vardas – po sëkmingøgastroliø Monte Karle keturiø sa-vaièiø sezonui Londone buvo an-gaþuota Valstybës teatro Baleto tru-pë. Ðis faktas pakankamai geraiþinomas, taèiau, pasirodo, apie ðiasistorines gastroles vis dar ámano-ma surasti naujø faktø ir detaliø.Teatro „Alhambra“, kuriame ðokoLietuvos artistai, jau seniai nebëra –jis nugriautas 1936-aisiais, o jo vie-toje judrioje Lesterio aikðtëje ne-trukus iðkilo kino teatras „Odeon“,stovintis iki ðiol. Bet Lietuvos bale-to ðokëjø pasirodymai, nors ðian-dien Londono seniai pamirðti,amþininkø buvo atidþiai dokumen-tuoti – visas pluoðtas teatro pro-gramø, skrajuèiø, informaciniø pra-neðimø bei recenzijø iðkarpøsaugomas Viktorijos ir Alberto mu-ziejaus Teatro ir atlikimo meno ar-chyve.

Surasti ðià medþiagà pasisekëieðkant prieð gerà deðimtmetá Lon-dono Kovent Gardene veikusio Te-atro muziejaus – nors jis dël lëðøtrûkumo buvo uþdarytas, visi jofondai pateko á didþiausius taiko-mosios ir dekoratyvinës dailës rin-kinius turintá Viktorijos ir Albertomuziejø, kurio archyvo darbuoto-jai á laimingu atsitiktinumu tesi-kliaunantá laiðkà atsakë: taip, archy-ve saugomas aplankas „Lietuvosbaleto trupë „Alhambros“ teatre1935 metais“, o medþiagà perþiû-rëti galima uþsiregistravus ir susi-tarus dël konkretaus apsilankymolaiko.

Teatro ir atlikëjø meno archyvasásikûræs Blyth Road’e, paèiame po-puliariojo kelioniø vadovo „Lon-donas“ þemëlapio pakraðtyje. Pri-reikë gero pusdienio ten nukaktibei perþiûrëti pagal iðankstiná uþ-sakymà paruoðtà medþiagà. Lietu-vos teatro, muzikos ir kino muziejustaip pat turi ðiø gastroliø dokumen-tø – atskirø baleto artistø (BroniausKelbausko, Marijos Juozapaitytës,Olgos Malëjinaitës) fonduose sau-goma nemaþai spaudos iðkarpø, o

Lietuvos literatûros ir meno archy-ve iðlikusi gastroles Monte Karle irLondone nuðvieèianti korespon-dencija. Taèiau Londono kolekcijanudþiugino iðsamiomis spektakliøprogramomis su detaliais siuþetøapraðymais, spektakliø eiga beikonkreèiø atlikëjø pavardëmis, taippat Lietuvoje neþinomomis iliust-ruotomis publikacijomis, kurios pa-sirodë jau lietuviams iðvykus.

Keliose þurnalø iðkarpose –Aleksandro Glazunovo „Raimon-dos“, anglø kompozitoriaus, Di-dþiosios Britanijos chargé d’affairesprieðkario Lietuvoje ThomasoPrestono baleto „Nykðtukas Gre-nadierius“ kadrai, artimais planaisuþfiksavæ ne tik ðiø lietuviðkai ru-siðkø sezonø neginèijamà þvaigþdæVerà Nemèinovà (pridëta ir þinutëapie tai, jog jos kojos apdraustos35 000 svarø), bet ir lietuviø ðokë-jus – Broniø Kelbauskà, MarijàJuozapaitytæ, Veronikà Adomavi-èiûtæ. Archyve saugoma medþiagaleidþia aiðkiau suvokti gastroliø or-ganizavimo aplinkybes: lietuviø pa-sirodymai Monte Karlo Kazino te-atro salëje buvo surengti pasitelkusasmeninius Veros Nemèinovos irgarsiojo impresarijaus René Blu-mo (1878–1943) ryðius, o Londo-no gastrolës – nebyliojo kino ir te-atro prodiuserio Oswaldo Stollo(1866–1942) nuopelnas: tarp skra-juèiø saugomas ir, kaip ðiandientikriausiai vadintume, jo vadovau-jamos ástaigos spaudos praneðimas,pristatantis bûsimas gastroles, iðvar-dinantis repertuarà ir svarbiausiusatlikëjus. Recenzijø rinkinys patvir-tino nuojautà, jog Valstybës teatrobaleto trupë buvo dekoratyvinis an-turaþas rusø baleto garsenybei Ve-rai Nemèinovai, kuri Londone jaubuvo gastroliavusi su Diagilevo se-zonais ir kurià buvo ásidëmëjæs an-glø baleto artistas, vëliau baletmeis-teris Antonas Dolinas (1904–1983).1938 m. iðleistos ir bibliografine re-tenybe tapusios jo knygos „Balletgo Round“, kurioje jis uþsimenaapie Lietuvos baleto sezonus, kolkas nepavyko pamatyti – jà savorinkiniuose turi ir Britø biblioteka,taèiau èia, neturint originalaus do-kumento, patvirtinanèio gyvenamà-jà vietà, uþsiregistruoti nepavyko.Bet registracija Archyvo skaityklojesuteikë galimybæ gauti iki 2015 me-tø galiojantá ne tik ðio archyvo, betir didþiulës Viktorijos ir Albertomuziejaus Meno bibliotekos skai-tytojo bilietà.

Du lietuviðkai rusiðkus teatro se-zonus – XX a. I pusës ir XXI a.pradþios – besivejanti kelionë buvopaþenklinta laikus, tautas ir kultû-ras susiejanèiomis detalëmis. Vë-lyvas „Ryanair“ skrydis á Stanstedàbaigësi automobilyje, kurio vairuo-tojas, pusamþis Latvijos rusas, jaukeliolika metø su ðeima gyvenaLondone. Buvæs profesionalus fut-bolininkas patyrë traumà, operuo-tas ir konsultuotas buvusio Latvi-jos prezidento Valdþio Zatlerio,taèiau ðiandien prisimena ne tik ka-

muolá, bet ir kelionæ á Panevëþiodramos teatrà ir ið atminties cituo-ja spektaklyje, kurá þiûrëjo su sin-chroniniu vertimu, ásidëmëtà fra-zæ, pagyvenusio herojaus pasakytàjaunai meiluþei: „Að jau esu nie-kas, o jûs dar esate niekas.“

Naujuosius „Rusø teatro sezo-nus“ suorganizavo ukrainieèiø pro-diuserë Oksana Poliðèiuk – tai ant-rasis jos darbas Londone (pernaisezonus sëkmingai pradëjo teatras„Sovremennik“ ið Maskvos). Kar-tu su Rimu Tuminu bei spektaklioscenografu ir kostiumø dailininkuAdomu Jacovskiu prodiuserë gast-rolëms parinko þinomo anglø dra-maturgo Noelio Peirce’o Cowardo(1899–1973) vardu pavadintà teatràÐv. Martyno gatvëje, vos kelios mi-nutës nuo Trafalgaro aikðtës ir Na-cionalinës galerijos. Kiek daugiaunei devynis ðimtus vietø turinèia-me teatre – ðimtametes tradicijasmenanti atmosfera, senoviðka salësu balkonais, loþëmis ir siaurais ko-ridoriais, nuo kuriø sienø þvelgiaXX a. vidurio ir antrosios pusëskino ir teatro garsenybës – Kathe-rine Hepburn, Johnas Gielgudas,Laurence’as Olivier; ðioje scenojeXX a. 5-ajame deðimtmetyje vaidi-no þinomø teatrø „Old Vic“ ir „Sad-lers Wells“ trupës.

Tumino „Dëdë Vania“ sulaukëdidelio dëmesio – paþiûrëti antràjá„Dëdës Vanios“ spektaklá dar pa-vyko vogèiomis atsisëdus, o ðeðtàjá,paskutiná – tik staèiomis ir ið patiesparterio galo.

Tarp spektaklio þiûrovø girdëjo-si ir lietuviø bei rusø kalbos: atro-do, rusø bendruomenë Londonetokia pat didelë kaip ir XX a. pra-dþioje – galø gale Rusijos ir Didþio-sios Britanijos monarchus siejo ar-tima kraujo giminystë, o gretaVestminsterio katedros rymantiskaralius Jurgis V – lyg ið akies trauk-tas pusbrolis, paskutinis Rusijosimperatorius Nikolajus II.

Londono rusus á spektaklius vi-liojo ne tik Antonas Èechovas, betir ið filmø bei televizijos serialø þino-mi J. Vachtangovo teatro aktoriai –Sergejus Makoveckis, VladimirasVdovièenkovas, Jurijus Kraskovas,Jevgenija Kregþde, Marija Berdins-kich, Anna Dubrovskaja, LiudmilaMaksakova. Auklæ Marinà spektak-lyje vaidina Galina Konovalova, gi-musi 1915 m. ir J. Vachtangovo te-atre dirbanti nuo 1938-øjø. Jaididelæ puokðtæ gëliø po spektaklioatsiuntë milijardierius RomanasAbramovièius. Jei neapgavo akys,þiûrovø minioje ðmëkðtelëjo ir ban-ko „Snoras“ akcininkas Vladimi-ras Antonovas.

Viktorijos ir Alberto muziejausarchyvø spintas, uþkonservavusiassenøjø spektakliø iðkarpas, ðian-dien atstoja internetas – per pus-valandá nesunku rasti keliasdeðimtávairiausiø nuomoniø apie „DëdæVanià“, komplimentø reþisieriui Ri-mui Tuminui, kompozitoriui Faus-tui Latënui, dailininkui Adomui Ja-

covskiui. Daugelyje tekstø pastebë-ta netradicinë, bet autentiðka Èe-chovo pjesës traktuotë, ávertintaunikali vaizdo, garso ir judesio dar-na, bûdinga kone visiems ðiø trijømenininkø sukurtiems spektak-liams.

Ir spektaklio metu, ir per kitojeaplinkoje vykusius susitikimus bu-vo justi, kad „Dëdæ Vanià“ sukûrëtrupë, ansamblis, o ne kokiam pro-jektui susibëgusiø skirtingø artistøgrupë; senas teatro tradicijas gali-ma buvo jausti net oriuose aktoriømoterø reveransuose. Minëdamikaip tik Londone vaidintà ðimtàjá„Dëdës Vanios“ spektaklá, aktoriaisakë ðmaikðèias sveikinimo kalbas,o Maksakova savàjà pradëjo citata:„Tylëk, nebent tai, kà nori pasakyti,yra svarbiau nei tyla.“ Ðiuos þodþiuskità dienà teko pamatyti áraðytus Na-cionalinëje galerijoje eksponuoja-mame XVII a. italø dailininko Sal-vatoro Rosos paveiksle „Filosofija“.

Londono meninis gyvenimas ne-aprëpiamas: Nacionalinëje galeri-joje iki ðio mënesio pabaigos darveikia paroda „Sugundyti meno: fo-tografija vakar ir ðiandien“; kai ku-rie jos eksponatai netikëtai ásiterpiaá pastoviàjà XIII–XIX a. ðedevrø eks-pozicijà. Britø muziejuje – didþiulëparoda „Shakespeare’as: reþisuo-jant pasaulá“, o galerijoje „Tate Bri-tain“ – „Prerafaelitai: Viktorijoslaikø avangardas“. Bilietai á paro-das kainuoja keliolika svarø, betlankytojø srautus muziejininkams

Vakar ir ðiandienTeatro sezonai Londone

tenka reguliuoti uþtvaromis ir juos-tomis.

Nors daugybë lietuviø per pas-taruosius keliolika metø buvo „ið-varyti“ ar „iðsivarë“ á Didþiàjà Bri-tanijà, judriose gatvëse lietuviøkalba nuskambëjo tik kartà kità. Visdëlto prieð keliolika metø atsidû-rus prie Viktorijos memorialo prie-ðais Bakingemo rûmus pirmoji nu-girsta lietuviðka frazë buvo „Koroèe,deðrà veþtis apsimokëjo“, o ðá kar-tà lietuvæ savanoræ – inteligentiðkàvidutinio amþiaus ponià – teko su-tikti egzotiðkame anglø architektoJohno Soane’o (1753–1837) name-muziejuje. Ji maloniai papasakojoapie ðio ávairiausiø archeologiniøir meniniø vertybiø prikimðto na-mo savininkà, bet jos galiø neuþte-ko, kad á ðá septyniasdeðimt þmo-niø vienu metu talpinantá muziejøneatstovëjusi pusvalandinës eilësbûtø áleista pavëlavusi studentë.

Nepaisant gausybës nemokamømuziejø, Londonas – ne tik bran-gus; prie jo reikia prisitaikyti, visøpirma ásigijus adapterá, be kurio ne-ámanoma ákrauti telefono ir neðio-jamojo kompiuterio. Belaidis inter-netas, veikiantis daugelyje kaviniøir kai kuriuose muziejuose, vieðbu-tyje, esanèiame arti teatro, taèiaunelabai pagal kiðenæ, bûtø buvæstaip pat mokamas, jeigu ne regist-ratûroje dirbæs latvis, dviem die-nom iðdavæs prisijungimo slapta-þodá vien todël, kad jo draugë –lietuvaitë.

Teatras „Alhambra“

4 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010)

T e a t r a s

Pernai nacionalinës dramaturgijosfestivalyje „Versmë“ pristatytasMindaugo Nastaravièiaus pjesës„Paukðtyno bendrabutis“ eskizas(reþisierius – Valentinas Masalskis,vaidina Klaipëdos jaunimo teatroaktoriai) ðiø metø festivalyje iðaugoá spektaklá, kurá lapkrièio 25 d. busgalima pamatyti Lietuvos nacionali-nio dramos teatro Maþojoje salëje.

Kaip savo pjesæ „Paukðtyno ben-drabutis“ pristatytumëte „Versmës“festivalio þiûrovams?

Mindaugas Nastaravièius: „Paukð-tyno bendrabutis“ – tai pjesë apierutinà ir vienatvæ, apie tai, kaip vie-niða moteris gyvena ir màsto ap-supta kitø, tarsi artimø, panaðiø,taèiau ið tikrøjø visai svetimø, skir-tingo likimo moterø. Raðydamaspjesæ, norëjau kalbëti apie mote-riðkumo nuvertinimà, jo naikinimà,apie vyro poþiûrá á moterá, apie mo-terá, kuri leidþia vyrui á jà þvelgti kaipá silpnà, ribotà, priklausomà nuoaplinkybiø. Ði pjesë yra apie tai, kieknedaug tereikia, kad þmogus pa-mirðtø, kas yra þmogus.

Taip pat rûpëjo parodyti, kadmes visi, nepriklausomai nuo mû-sø tikrovës, gyvenimo sàlygø, ásiti-kinimø, norime kalbëti apie tuospaèius dalykus – artumo ilgesá, kitoþmogaus poreiká, laikinumà. Pjesëspersonaþai taip pat nori kalbëti apiemeilæ, aistrà, pavydà, kerðtà, taèiautai daro sava kalba, kuri vieniemsgalbût sukels ðypsenà, juokà, ki-tiems – gailestá, liûdesá.

Kas paskatino imtis tokios temos?M. N.: Situacija paprasta: prieð

dvejus metus Valentinas Masalskisvadovavo trupei, kurioje buvo vie-nuolika merginø ir vienas vaikinas.Tad reikëjo pjesës, kurioje jie visigalëtø vaidinti. Atëjus á susitikimà,reþisieriaus lûpose jau skambëjoþodis „bendrabutis“. Jis ásivaizda-vo, kad pjesë galëtø bûti apie uþda-rà erdvæ ir skirtingus gyvenimusðioje erdvëje. Ëmiau ásivaizduoti tà„vienuolikos ir vieno“ situacijà, irnetrukus visa tai susiejau su paukð-tynu. Manau, aiðkinti èia nieko ne-reikia. Vienuolika ir vienas...

Bendrabutá ëmëme suvokti kaipmetaforà. Tapo nebesvarbu, kur jisstovi, kokiø tautybiø þmonës jamegyvena. Tiesiog kûrëme uþdarà erd-væ, mëgindami ásivaizduoti, kaip jikeièiasi „pravërus langà“, ásileidusþmogø ið „kito bendrabuèio“, per-sonaþams palengva suvokiant, kadjie ir yra tas bendrabutis. Ið to ir kiloabsurdiðkos, groteskiðkos situacijos,sumiðusios su gyvenimo tikrove –kasdieniðka, áprasta, nuspëjama.

Kaip ði pjesë pakito nuo praëjusiømetø „Versmëje“ matyto varianto?

M. N.: Sakyti, kad pasikeitë vis-kas, nebûtø labai tikslu. Nes per me-tus pakito ne viskas, o viskas keitësideðimt kartø. Perraðinëjau ir pjesëspradþià, ir pabaigà, ir atskiras sce-nas. Tad ðiek tiek pasikeitë ir siuþe-tas. Taip pat daugiau padirbëjau sucharakteriais – manau, dabar jieryðkesni, aiðkiau atpaþástami.

Kuo jums, kaip dramaturgui, svar-bus bendradarbiavimas su reþisie-riumi Valentinu Masalskiu?

M. N.: Man visada patiko tie jaus-mai, kuriuos iðgyvenu þiûrëdamasMasalskio spektaklius. Að neþinau,„gerai“ ar „blogai“ jis vaidina, re-þisuoja, bet þinau, kokios bûsenosiðeisiu po spektaklio. Jo kuriamasteatras yra gyvybës teatras, emoci-jos teatras, ir ryðkiausiai, mano su-pratimu, Masalskio talentas pasi-reiðkia tomis emocijomis varijuojant.Tarkime, sielvartas ir liûdesys. Ar-ba ðlykðtëjimasis ir bjaurëjimasis.Þodþiais nenupasakosi, kokiusskirtumus, kokias erdves kûrybai jissugeba pamatyti tarp vieno ir kito.Todël bûti ðalia Masalskio – didþiu-lë mokykla kiekvienam dramatur-gui, ypaè debiutuojanèiam. Labaisvarbi, naudinga ir produktyvi yrajo nuostata, kad dramaturgas turi

„Paukðtyno bendrabutis“: nuoeskizo iki spektaklioPokalbis su pjesës autoriumi Mindaugu Nastaravièiumi ir reþisieriumi Valentinu Masalskiu

dirbti kartu su reþisieriumi ir akto-riais, stebëti repeticijas, nuolat gal-voti apie tekstà, apie tai, kaip jis skam-ba scenoje, apie teksto ir siuþetologikà, personaþø charakteriø raið-kà ir daugybæ kitø dalykø. Labaidþiaugiuosi turëdamas toká mokyto-jà, o jo poþiûris á darbà, á nuolatináieðkojimà, jo tikëjimas ir pasitikëji-mas ákvepia mokytis ir raðyti toliau.

Valentinas Masalskis: Ir pjesë, irspektaklis smarkiai pasikeitë nuoto varianto, kurá matëte „Versmë-je“ praëjusiais metais. Dabar re-petuojant atsirado ir visai kitokiaspektaklio pradþia. Visada norëjautokios pradþios, bet vis galvojau,kad gal ji bus per sunki, pernelygilga. Ið pradþiø nuskambës moterømonologai – mëginame paþvelgtiið ðalies, lyg brechtiðkai. Todël pir-miausia pristatysime herojes, o ta-

da paþiûrësime, kà ið tø moterø pa-darë gyvenimas.

Visiðkai pasikeitë ir spektaklioestetika. Svarsèiau, kokia ji turëtøbûti norint kalbëti apie moters ið-niekinimà, sunaikinimà, jos vienat-væ, gyvenimà aplinkoje, kur stingapagarbos, kur taip stokojama vyrið-kos ðilumos ir dëmesio. Ðiø moterøapranga buvo tarsi karikatûriðka, irtuomet jø jau negaila, o to rodyti aðvisai nenoriu. Dabar jos aprengtosvienodais rûbais, unifikuotos, tokiospaèios kaip ir visa visuomenë.

Mindaugas Nastaravièius raðodar dvi pjeses, su kuriomis netru-kus pradësime dirbti. Visada jopraðau generuoti konfliktà, nes ak-torystë – ne plepëjimo, o veikimomenas. Galima sakyti, kad susikû-rë savotiðkas kûrybinis sambûris.Dabar jau þinau, kad viena Klaipë-dos jaunimo teatro kryptis busspektakliai be teksto, be literatûri-nës dramaturgijos – tai muzikavi-mas, ritmika, dainavimas, ðokis, okita – ðiuolaikinë, lietuviðka jaunøkûrëjø dramaturgija. Tai ypaè ak-tualu, nes teatras nuslydo á noràvien tik interpretuoti, pradëjo pa-sakoti vien tik tai, kaip supranta-me Shakespeare’à ar Èechovà. Betvisiðkai praradome þiûrovà ir pa-mirðome, kà jam ðiandien norimepasakyti. Kartu praradome ir dra-maturgà, nes neauginame naujossavø dramaturgø kartos.

K A L B Ë J O S I R I M A J Û R A I T Ë I RD A I V A Ð A B A S E V I È I E N Ë

„Paukðtyno bendrabutis“

Kronika

Baigësi „Scanorama“Sekmadiená Vilniuje baigësi

10-asis Europos ðaliø kino forumas„Scanorama“. „Labai noriu sustab-dyti ðià akimirkà, man ypaè brangiàir lauktà daugelá metø“, – kreipda-masi á festivalio uþdaryme dalyvavu-sià Europos kino legendà, aktoræ irreþisieræ Liv Ullmann sakë „Scano-ramos“ vadovë Graþina Arlickaitë.

Kultûros ministras Arûnas Ge-lûnas festivalio organizatoriamsnegailëjo pagyrimø ir padëkø. „Sca-noramos“ festivalyje – aukðèiausiolygio kino filmai. Kaip jaunimaspasakytø, festivalis buvo tobulas.Man labai dþiugu, kad þmonës imaatostogas ir renkasi ne uþsieniokurortus, o rudeniðkà depresijà vai-ko þiûrëdami kokybiðkà kinà“, – sa-kë A. Gelûnas.

Uþdaryme buvo ne tik parodytaLiv Ullmann reþisuota juosta „Ne-iðtikimi“, bet ir paskelbtas festiva-lio konkursinës programos „Nau-jasis Baltijos kinas“ nugalëtojas.Tarptautinis þiuri geriausiu iðrinkoestø reþisieriaus Ivano Pavljutðko-vo filmà „Baltas kvadratas“. Filmerodoma, kaip kaime vaikai þaidþia

slëpynes. Zakarijus bando ásijung-ti á þaidimà. Situacija pasikeièia jamsutikus keistàjá Saðà... „Filmas þiû-rovus veda sunkiu ir paslaptinguvienos draugystës keliu“, – taip„Baltà kvadratà“ apibûdino reþisie-rius I. Pavljutðkovas.

„Naujojo Baltijos kino“ nugalë-tojui áteiktas vertingas apdovanoji-mas – kino kompanijos „Cineve-ra“ 10 tûkstanèiø litø vertës prizasjo bûsimam kino projektui – kinoaparatûros nuomos paslaugos.

Geriausiu konkursinës progra-mos lietuviø trumpametraþiu filmuiðrinktas Oksanos Burajos „Liza,namo!“. Tai pasakojimas apie be-

galiná vaiko norà iðsilaisvinti ið gru-biø tëvø pasaulio. Reþisierei atiteko10 tûkstanèiø litø piniginë bendro-vës TEO LT parama. Pasak þiuri pir-mininko Jano Eriko Holsto, komisi-jà ypaè suþavëjo tai, kad ji ne ið kartosuprato, jog „Liza, namo!“ – do-kumentinis filmas.

Konkursinëje programoje varþë-si penki lietuviø, du latviø, penkiestø ir vienas bendras latviø bei es-tø kûrinys. Specialøjá prizà þiuri sky-rë estø ir latviø darbui „Antropo-vo vila“ (reþ. Kasparas Janèisas,Vladimiras Lesèiovas).

Tarptautiná þiuri sudarë Norve-gijos kino instituto vykdantysis di-

rektorius bei generalinio direkto-riaus pavaduotojas J. E. Holstas,„Scanoramoje“ rodyto filmo „Bejokios gëdos“ reþisierius ið Lenki-jos Filipas Marczewskis ir austrøreþisierius Umutas Dagas, festiva-lyje pristatæs filmà „Kuma“.

Sostinëje pasibaigusi „Scanora-ma“ keliauja po kitus Lietuvosmiestus. Poþiûrius keièiantys filmaiEuropos ðaliø kino forume „Sca-norama“ lapkrièio 15–25 d. Kau-ne, lapkrièio 22–25 d. Klaipëdoje irlapkrièio 24–25 d. Ðiauliuose.

P A G A L R E N G Ë J Ø I N F.

Premjeros

Teatro „Lëlë“ scenoje –„Nepaþástamosios laiðkas“

Lapkrièio 29 d. 18.30 min. Vil-niaus teatre „Lëlë“ vienintelá kartàbus pristatoma VðÁ „Meno ekspan-sija“ organizuoto projekto – para-frazës balsui ir fortepijonui „Nepa-þástamosios laiðkas“ spektaklis austrøliteratûros klasiko Stefano Zweigo(1881–1942) novelës motyvais.

Parafrazë balsui ir fortepijonui„Nepaþástamosios laiðkas“ – dràsi ir

novatoriðka Zweigo novelës inter-pretacija, nepretenduojanti á spek-taklio statusà. Tai eksperimentinisteatrinis vyksmas, savitas meninis –laboratorinis bandymas. Kûrybinëkomanda sàmoningai siekia nuvai-nikuoti autoriaus aukðtinamà mei-lës groþá, akcentuodama groþio sà-vokos reliatyvumà, keldama esminiusþmogaus atsakomybës, jausmø an-gaþavimo, meilës ir savimeilës dife-rencijavimo klausimus.

Idëjos autorë, reþisierë ir akto-rë, VðÁ „Meno ekspansija“ projek-tø prodiuserë Eglë Tulevièiûtë, jauanksèiau Lietuvos visuomenei sëk-mingai pristaèiusi scenines kompo-zicijas „Sudeginti negalima pasigai-lëti. Joanos Arkietës manifestas“(G.B. Shaw pjesës „Ðventoji Joa-na“ bei G. Verdi operos „Þanad’Ark“ motyvais) ir „Post Scriptum“(M. Delibeso romano „Penkios va-landos su Mariju“ motyvais). Muzikàsukûrë ir fortepijonu atlieka kom-pozitorë bei pianistë Lukrecija Pet-kutë. Scenografijos autorius Kris-tijonas Siparis.

Bilietø kaina – 20 Lt. Bilietai pla-tinami www.bilietai.lt ir teatro „Lë-lë“ kasoje.

R E N G Ë J Ø I N F.

Liv Ullmann „Scanoramoje“ N U O T R A U K A I Ð „ SC A N O R A M O S “ A R C H Y V O

N U O T R A U K A I Ð K L A I P Ë D O S J A U N I M O T E A T R O A R C H Y V O

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010) 5 psl.

M e n o p r o j e k t a s

P L Ë V I A K O J I S P L Ë V I A K O J I S P L Ë V I A K O J I S P L Ë V I A K O J I S P L Ë V I A K O J I S VSVSVSVSVS L O U H A N L O U H A N L O U H A N L O U H A N L O U H A N

Vaza skiriasi nuo plokðèio paveikslo – norëdamas apþiûrëti turi jà pajudinti ar apeiti ratu, atsiranda laikas,tuo pieðinys ant vazos primena animacijà. Sudëdamas daugybæ pradëtø ir nebaigtø istorijø, pagrindinius,ðalutinius veikëjus, paaiðkinimus raðtu ir dialogus, kiekvienà kartà gaunu vis kità istorijà.

Kas: vienas laikraðèio puslapis, skiriamas meno projektui. Koks: vaizdinis, tekstinis, fotografi-

nis, kokybiðkas, konceptualus. Kam: ieðkantiems alternatyvø, kritiðkiems, dràsiems.

Kur: „7 meno dienos“ – interneto portalas ir laikraðtis.

Raðykite: 7md@takas.lt, temos lauke didþiosiomis raidëmis PROJEKTAS.

6 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010)

D a i l ë

riniai savitos prasmës pripildyti ob-jektai. Asociatyvumas, savitas lyrizmasþenklina svarbiausius 8-ojo deðimt-meèio A. Ðaltenienës, G. Ðvaþienës,G. Keturakienës kûrinius. Devinta-sis deðimtmetis, atsiradus koncep-tualiai keramikai, sujungë anksèiauatskiras „taikomosios“ ir „dekora-tyvinës“ dailës sàvokas. Nustotaskirstyti keramikà pagal formaliuskriterijus, svarbiausias tapo idëjinislygmuo, atspindintis kûrëjo pasau-lëvaizdá ir savità jo poþiûrá á gyveni-mà. Parodoms, o ne buièiai skirtakeramika virto atskiru þanru; inte-lektualûs kûrëjai – Rytas Jakimavi-èius, Dalia Lauèkaitë-Jakimavièienë,Nora Blaþevièiûtë, Jovita Lauruðai-të – ëmë formuoti keramikos, kaipasociatyvaus, taktiliðko, turtingomeno, sampratà. Keramika iðtrû-ko ið „taikomosios dekoratyvinësdailës“ uþtvaro, gerokai per ankð-to, ir iðplaukë á plaèiuosius vandenis.XX a. pabaigoje – XXI a. pradþiojejau niekas keramikos nebesieja vientik su glazûruota ir dekoruota vazaar arbatinuku; lietuviø kûrëjai ge-ba parodyti daugybæ molio veidø irdaugybæ konceptualaus màstymopavyzdþiø. Viena ið ankstyviausiøðio laikotarpio menininkø – grupë„Ð. V.“, susikûrusi 1989 m.: Svajo-në ir Paulius Stanikai bei Ona Gri-gaitë. Tuo metu ðiø autoriø pasi-rinktas kelias atrodë labai radikalus.Jø instaliacijose keramika buvo kaipiðraiðkos priemonë siekiant sukur-ti paveikø erdviná kûriná, daþniai pa-sakojantá apie groþá ir ðleikðtulá,Erosà ir mirtá. Keramika pasirodëtinkama klasikos ir avangardo cita-toms, „aukðtojo meno“ ir kièo sam-plaikai.

XXI a. keramikai jau nebereikiapateisinti savo egzistencijos; molis,ðamotas, glazûros – tiesiog medþia-

apibendrintas ir monumentaliasformas ið molio kuria Izraelyje gy-venanti autorë Vita Katavièiûtë. Taimenininkai, kuriems molis, ðamo-tas ar porcelianas – ir ákvëpimo ðal-tinis, ir medþiaga meno kûriniui arutilitariam daiktui atsirasti, ir gali-mybë prisiliesti prie, ko gero, dvie-jø paèiø archajiðkiausiø pradø – þe-mës ir ugnies, sukurti naujà istorijà,kokios dar nebuvo. Molio istorijà,pasakojanèià ne tik apie unikalø au-toriaus poþiûrá á pasaulá, bet ir apiemiklius pirðtus, gebanèius lipdyti irglazûruoti, apie daugybæ valandø,praleistø eksperimentuojant, apieatradimo dþiaugsmus ir nusivyli-mus. Molio istorijos – labai iðkal-bingos.

Apie visa tai kaip tik ir pasakojaVDA keramikos katedrai skirtas al-bumas „+1000 °C =“. Tûkstanèiolaipsniø temperatûra – kaip tik ta,kurioje ir dega keramikos darbai.Taigi knyga „karðta“ keletu atþvil-giø: „þioruojantis“ jos virðelis at-spindi leidinio naujumà – „karðtanaujiena“ – ir jos aktualumà. Ðisdvikalbis, lietuviø ir anglø kalbomisiðleistas leidinys pristato profesio-naliosios keramikos istorijà ir Ke-ramikos katedroje ðiuo metu vyks-tanèius procesus. Ir vaizdþiai juosiliustruoja per pastaruosius deðimtmetø sukurtø kursiniø, bakalauroir magistro darbø fotografijomis.Leidinys reprezentacinis ir infor-macinis, prapleèiantis keramikos ri-bas ir pademonstruojantis, jog ðimeno sritis gali bûti ir instaliacinë,ir dekoratyvi, ir skulptûriðka. At-rodo, ribø nebëra. Ar yra? Apie taikaip tik ir kalbëjo lapkrièio 16 d.vykusios konferencijos dalyviai; vie-nas jø, meno licenciatas Rokas Do-vydënas, ðiuo metu galintis bûti ávar-dintas vienu ádomiausiø lietuviø

Molio istorija ir ateitisA T K E L T A I Ð 1 P S L .

keramikø, taip pavadino savo pra-neðimà. Kas tos keramikos ribos,ar jos egzistuoja ir jei taip, tai kur?

Anot R. Dovydëno, „ribos daþ-niausiai atsiranda dël mûsø paèiøsuvokimo“. Menininkas vaizdþiaiiliustruoja keramikos ribas, pasitelk-damas du britø autorius. Pirmasisyra Anthony Gormley, jo projektà„Laukas“ sudarë 180 000 moliniøfigûrëliø, kurias pagamino Kinijosvalstieèiai. Ar tai keramika? Ir taip,ir ne. Pirmiausia tai – didþiulá áspû-dá darantis meno kûrinys, á kurápaþvelgæs negalvoji nei apie medþia-gà, nei apie technologijas. Kerami-ka èia – priemonë, o ne tikslas. Ki-ta, prieðingoje pusëje esanti riba, –Grayssono Perry puodai; sava-mokslis autorius þiedþia puodus beivazas, paversdamas jas turinio per-teikëjomis. „Pottery is the new vi-deo“ – skelbia uþraðas ant vienosjo vazos. Taèiau ðiø dviejø kraðtuti-numø vidury galëtø lokalizuotis darviena sritis – keramikos dizainas,kurio Lietuvoje beveik nëra.

Todël Estijos dailës universitetoprofesoriaus Urmo Puhkano pa-skaita, uþbaigusi konferencijà, pa-sirodë it gaivus, ðmaikðtus, ákvepian-tis, o drauge pamokantis þvilgsnis ákeramikà kaip á bûdà netradiciðkaimàstyti ir naujø galimybiø labora-torijà. Keramikos ateitis – ne vientik tradicinë skulptûrinë keramika;ne tik erdviniai objektai be paskir-ties; tai bûdas moliu papasakoti is-torijas ir suderinti formà su funk-cija. Tai – mûsø kasdienybës dalis,galinti ágyti daugybæ pavidalø: nuoRoko Dovydëno plëviakojø iki por-celianinio arbatos puodelio. Tiekmenininkams, tiek vartotojams irþiûrovams svarbu galvoje iðnaikintikliudanèias suvokimo ribas.

gos ir komponentai, pasiþymintyssava aiðkiai iðreikðta specifika ir rei-kalaujantys didelio amato iðmany-mo, taèiau jie savaime nebelemiakûrinio pobûdþio. Kitaip tariant,molis – tai þodþiai, ið kuriø galimasudëlioti, kà tik nori: apsakymà,protokolà ar eilëraðtá. Ir daþnaiðiais þodþiais prabylama labai drà-siai. Keramikai dabar gali didþiuo-tis ne tik jau minëtais menininkais,bet ir, pavyzdþiui, ádomiu postmo-dernaus màstymo autoriumi – Aud-rium Januðoniu. Tai vienas koncep-tualiausiø ir ironiðkiausiø Lietuvoskeramikø, kurio skulptûrinës kom-pozicijos originalios, ðmaikðèios irpaslaptingos. Be abejonës, ðiuolai-kinë keramika turi daugiau veidø,vardø ir kûriniø, pasakojanèiø sa-vas istorijas. Tai ir grieþti, dizaine-

riðkos prigimties, geometrizuotiobjektai / indai, kuriuos kuria Rû-ta Ðipalytë, jos keraminës instalia-cijos ar interpretacijos miesto tema;ir nepavargstanèio eksperimentato-riaus, glazûrø „magistro“ SauliausJankausko, ðiuo metu vadovaujan-èio Keramikos katedrai, kûriniai„iðrupûþëjusiais“, porëtais, nely-giais raupuotais pavirðiais, atsklei-dþiantys begalinæ faktûrø ir glazû-rø ávairovæ ir visuomet – idëjos irformos vientisumà. Rûta Pakarkly-të, jau deðimt metø labai sëkmin-gai kurianti Norvegijoje, dirba ap-linkos apsaugos, vartotojiðkumokritikos temomis ir ið atliekas pri-menanèiø objektø replikø kon-struoja savitas átaigias kompozici-jas. Archajiðkas, dvelkianèiasprimityvia þemës ir ugnies magija,

Povilas Abeèiûnas. „Tikras groþis“. 2009 m.

Laima Kreivytë

Ðiemetinë „Documenta“ ir kitosdidþiosios parodos akivaizdþiai pa-demonstravo, kad be dialogo su is-torija ðiuolaikinis menas tëra ási-vaizduojamos galûnës protezas.Nepaisant pasirodþiusios kritikoskuratorës deklaruojamam intuity-vizmui, dauguma recenzentø pri-paþino istorinius ir kultûrinius kon-tekstus (per)kurianèiø darbø vertæ,ypaè ðalia eksponuojant tikrus mu-ziejinius artefaktus – pradedantnuo tûkstantmeèius skaièiuojanèiømoterø figûrëliø, baigiant Lee Mi-ler fotografijomis ið Hitlerio mie-gamojo. Ðiuolaikinis menas bandonulipti nuo ðizofreniðkos dabartiesadatos smaigalio, kai visa istorijasusitraukia iki vienintelës akimir-kos. Frederico Jamesono apraðy-tas postmodernizmas su uþsikirtu-

Apropriacijø apropriacijosRoko Dovydëno paroda „Plëviakojis vs Luohanas: begalybë epizodø“ galerijoje „Lietuvos aidas“

sia amþinos dabarties plokðtele jausenokai yra ne gelbëjimosi ratas,bet akmuo po kaklu. Dël pasauláapraizgiusiø stebëjimo technologi-

jø susitraukus erdvei (pasitelkæ„Google“ galite pasidairyti po Aust-ralijoje gyvenanèios bendramoks-lës kiemà), laikas tapo svarbiausiu

meniniø tyrimø objektu. Ne tik truk-më, bet ir jos skaièiavimai, subjek-tyvus suvokimas, istorinës ir kultû-rinës nuorodos.

Toks kontekstas palankus aptartiRoko Dovydëno darbus, nes savi-to santykio su istorija paieðkos yravienas svarbiausiø jo kûrybos bruo-þø. Kitas svarbus aspektas – gebë-jimas jungti skirtingas medijas ar-ba pakeisti jø prigimtá: formø kalbàiðversti á laike besitæsiantá pasako-jimà. Treèias, susijæs su pirmuoju,bet jam netapatus bruoþas yra ap-ropriacijos strategijos naudoji-mas. Galima prisiminti kad ir Èiur-lionio bangà su inicialais ant vazos,ðalia kurios stovëjo kita vaza suLochneso eþero pabaisa. Bet darátaigiau ðie bruoþai atsiskleidþia„Lietuvos aido“ galerijoje veikian-èioje Roko Dovydëno parodoje„Plëviakojis vs Luohanas: begalybëepizodø“.

Kokie tai herojai? Ogi Dovydë-

N U K E L T A Á 7 P S L .

Ekspozicijos fragmentas A U T O R Ë S N U O T R A U K O S

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010) 7 psl.

D a i l ë

Monika Krikðtopaitytë

Apie menininkà ið Niujorko ir joatvykimà, bûsimà parodà publika-cijø ávairiausiuose leidiniuose (gal-bût iðskyrus kultûros) bûta daug.Neátikimai daug, todël ir nesitiki,kad itin natûraliai jos ten atsirado.Nors kai taip trûksta naujø ekranoveikëjø, reaguojama á viskà... Taèiauinformacijos skaitytojas gavo ne-daug, nes visi pokalbiai ar praneði-mai atrodo tarsi numauti nuo topaties kurpalio. Skiriasi tik kalbin-tojø pavardës. Á Amerikà iðvykoprieð 22 metus, su tarybiniu pasu,kiðenëje turëdamas nedaug dole-riø, tada daug dirbo, susisiekë su„New York Times“ meniniu redak-toriumi, taip prasidëjo jo, kaipiliustratoriaus, karjera, kad Niujor-kas ávairus miestas, kuris já stimu-liuoja ir praturtina. Tada daugelisþurnalistø paklausia apie penkias-deðimties litø kupiûrà, kurià paiðësu Giedriumi Jonaièiu, o Bartkusatsako, kad pieðë rûsyje, kai aplinkvaþinëjo tankai ir nebuvo aiðku, arpinigas, kaip ir pati valstybë, gyvuos.Ir taip daug daug kartø. Ar tokioþymaus (anot anonso) menininkodaugiau nëra ko paklausti? Kaipbuvo nustatytas tas þymumas? Armûsø þurnalistai tokie tingûs? „Val-go“ tai, kas jiems paduota? Norskai matai TV diktorius tokiu pat en-tuziazmu trykðtanèius ir dvaro tvarteatradus kaukolæ, ir praneðant apieNacionaliniø premijø áteikimus, galiir toliau ramiai konstatuoti, kadLietuvoje mëginama interpretuotitik politika ir krepðinis.

Po oksimoroniðkai skambanèiouþdaro atidarymo geltonajai spau-dai buvo kur kas smagiau – patiek-ta daug vaizdø ir ávaizdþiø: graþiømoterø, nusipelniusiø vyrø ir kul-tûros veikëjø ðou, – nebereikëjomàstyti, kaip suraityti tà patá klau-simà ið, matyt, visiems bendro lape-lio su svarbiausiais faktais. Teliko

Iliuzijø meistrasRay Bartkaus paroda „Tapybos pabaiga“ kaip vieðøjø ryðiø projektas

drëbtelt skambiø antraðèiø: „Paro-dà Vilniuje atidaræs Ray Bartkusárodë, kad menas gali sudomintimases – nuotraukø galerijoje kvies-tiniai sveèiai ir iðskirtiniai paveiks-lai“ (Delfi.lt, 2012 m. lapkrièio 8 d.18:36). Jogaila Morkûnas prie pa-veikslo, Juozas Statkevièius su me-nininku ir t.t. Ar kas nors kur nors(raðtu) kalbëjo apie menà? Kiekman þinoma, nelabai. Kam tai rû-pi? Ar yra prasmës man tai daryt?Neþinau. Turbût bet koks bandy-mas ásiterpti á ðià reklaminæ kam-panijà nuskambës kaip ðiurkðtusakibrokðtas (juk taip preciziðkai vis-kas padaryta), greièiausiai net bû-siu átarta provincialiu netolerantið-kumu ir pavydu. Bet vis dëlto, jeikam nors bûtø ádomu, kà galvojabent vienas meno kritikas, pasinau-dosiu proga.

Jei vienas ið kûriniø – „Graþuolëir baidyklë“ (nors „Beauty and thebeast“ bûèiau vertusi „Graþuolë irpabaisa“), kur dvi sterilios graþuo-lës pasiekë savo perlinæ apatijà, –nors kiek komentuoja vieðumosimperatyvà iki iðtuðtëjimo kurti sa-væs regimybæ, galbût parodos turi-nys su jos triukðminga preliudija(anotacija buvo tikras botagas la-vintoms argumentuoti smegenims)turi sveikos átampos. Tikiuosi, kadtai ne tik mano pramanas.

Parodoje buvo pademonstruotadaug meistriðkumo, bet pasigedauminèiø riðlumo. Labai daug bûtojokartinio: daugybæ kartø eksploatuo-ta tapybos mirtis, lyg ir uþuomina áJosepho Kosutho këdæ („Durys“),spekuliatyvios kalbos apie senàjàtapybà, kièo estetika, neaiðku kamskirti nepadorûs gestai, fragmen-tacija ir vienatvë. Daug nuorodø ádailës istorijà, bet nëra apèiuopia-mo turinio. Galbût „spaudimà“,kuriame mygiama, kad menininkas„þymus“, o darbai „beprecedenti-niai“, vertëjo iðkeisti á talentingomeno kritiko gebëjimus, kad sugro-muliuotø visa tai, kas dabar tvyrokaip didelis ir neaiðkus objektas?

Nes konceptualizuoti tarsi yra kà.Pavyzdþiui, tai, kad visi darbai pri-bloðkia tuðtuma. Lyg Larso vonTriero „Melancholijoje“ – viskas re-klamiðkai „iðlaiþyta“, racionalizuo-ta, dirbtina ir ðalta. Po kiekvienosdetalës kontrole, manau, slypi ne-artikuliuota mirties baimë. Plati au-ditorija, ko gero, pasitenkino efek-tais ir kraðtutiniu suvokimu, kad „aðtaip nesugebëèiau“. Taèiau menosferos lygmenyje reikëtø ieðkotiidëjos, poveikio – kas ið viso to ið-plaukia.

Nes Bartkaus kûriniai nëra stip-rûs vaizdai – patys nekalba. Nëratapybiðkai jaudinantys, kaip, pa-

vyzdþiui, Velasquezo. Taèiau jie yralabai keisti savo hiperrealumu. To-kiu realumu, kuris paverèia aplinkàblyðkoka. O dar tas iðdidinimas...Mastelio pakeitimas psichikai pa-deda pripaþinti, kad tai netikrasvaizdas, kaip kad nespalvota rep-rodukcija padeda aiðkiau apsibrëþ-ti, kad tikrasis reginys labai skiriasinuo kopijos. Kitaip tariant, meni-ninkas rodo savo pranaðumà, kadjis gali bûti realesnis uþ tikrovæ, tikjam dar kartà tenka atsidusti, kadtai „tik paveikslas“. Percituosiu„Dailëje ir iliuzijoje“ Ernsto Gomb-richo cituojamà Lucienà Freudà:„Kuriant dailës darbà niekada ne-ateina visiðkos laimës akimirka. Kû-rybiná aktà lydi viltis jà patirti, ta-èiau artëjant darbo pabaigai ji vissilpsta. Bûtent tuomet dailininkassuvokia tapàs tik paveikslà. Iki toljis vis dar drásta tikëtis, kad atvaiz-das ims ir atgis.“ Èia vël tapymà arpieðimà „lyg gyvà“ galima suvoktikaip derybas su mirtimi ar maru-mu. Galiausiai mirties tema akivaiz-dþiausia R. Bartkaus kûrinyje „Pu-siausvyra“ (2012), kur jis „paguldo“save nuogà ant baltos drobulës, okûno padëtis ir aliuminio konstruk-cija átikina, kad tai, ko gero, morgosituacija. Vaizdas lengvai iðsiverèiaá tekstà: „Að esu mirtingas“ arba„Að mirsiu“.

Tai gana manieringas autopor-tretas. Pirmiausiai dël rakursø –matome jø du – virðugalvá ir padus(su kûno perspektyva). Autopor-treto istorijoje vaizduoti save mirð-tantá ar mirusá – ne naujiena. Ypaèdaug menininkø yra paskolinæ sa-vo bruoþus pamëlusiai Holofernogalvai, Caravaggio itin mëgo tokiusvaidmenis. Todël galbût verèiau kal-bëti ne apie tapybos mirtá, o apiemirtá tapyboje ir apskritai mene.

Mano supratimu, menininkasnuolat daro tà paèià klaidà – vismëgina akcentuoti savo meistriðku-mà. Jo árodinëti tarsi nebereikia.Manau, reiktø mesti jëgas á prie-ðingà pusæ – ieðkoti ko nors uþtechnikos.

Man labiausiai ásiminë 2007 m.pieðiniø serija ið ankstesniø paro-dø pavadinti „Atsitikimai“ („Acci-dents“), kur Bartkus savo magiðkafotografine ranka perpieðia mais-to dëmes. Tuomet á jo kraðtutiná ra-cionalumà ásliuogia atsitiktinumas,klaida, kurios taip aiðkiai trûksta ðio-je parodoje. O tas vieðøjø ryðiø klyks-mas Niujorke gal bûtø ir per tylus,bet Lietuvos pelkëje rëþë ausá.

Paroda veikia iki gruodþio 1 d.

VDA ekspozicijø salës „Titanikas“

(Maironio g. 3, Vilnius).

Dirba antradiená–ðeðtadiená 12–18 val.

Ekspozicijos fragmentas J . L A P I E N I O N U O T R .

no sukurtos ir pasisavintos bûty-bës. Pasak autoriaus, Luohanas –nuðvitæs vienuolis, o Plëviakojis –Lietuvos pelkiø veikëjas. Gal koks(nenu)teisiamas politikas, bet ne-bûtina taip sudabartinti. Juo labiaukad Dovydënui rûpi ne ðiandienësdramos (gal ir rûpi, bet ne ðiuosekûriniuose), o mitologinë gërio irblogio kova. Gal net labiau – toskovos neiðvengiamybë ir amþinaspasikartojimas, spirale gráþtant ákonflikto situacijà vis kitoje vietoje.Ðie personaþai, ágavæ rytietiðkø irateiviðkø bruoþø (spëju, kad tarpvazø besimëtanèios maþagalvëskaukolytës árodo dangiðkà pelkiøgyventojø kilmæ), eina nuo vienoindo á kità, ásisuka ir iðsisuka, gàs-dindami vienas kità giltinëmis irgriauèiais. Þiûrëti á juos ádomu,ypaè kai þvilgsnis nefokusuojamasá atskiras vazas, o aprëpiama skir-

tingas istorijas vyniojanti visuma.Rokas Dovydënas kuria kerami-

kà kaip filmà. Keièiasi tik sklaidosbûdas. Vietoj juostos ar skaitme-niniø signalø projekcijos ekranematome daugybæ trumpø siuþetø,kurie sukasi galerijos erdvëje. Netiesiogine prasme – nors kyla min-tis ir apie besisukanèius pjedesta-lus. Vazà Dovydënas suvokia kaipinformacijos ritiná (arba ritæ), ku-rio turiná supranti ne ið karto, o ei-damas aplink. Apþiûrëjimas ávedalaiko dimensijà, animuoja ant vazønutapytus fantastinius personaþus.Taigi mes matome ne plokðtumojekuriamà 3D iliuzijà, o trimatëse for-mose áraðytus polifoninio filmo epi-zodus. Pagal stilistikà ir personaþustai bûtø kaþkas tarp „Þvaigþdþiøkarø“ ir „Nuþudyti Bilà“. Ðtai kasgimsta Biblijai susijungus su bulva-riniu skaitalu ir kinø legendomis.

Bet èia tik iðorë, kuri keramikojedaþnai tampa tiesiog dekoru. O pa-virðiaus dekoravimo bûdø gali bûtikokiø tik nori, taip pat ir siuþetið-

kø. Dabar sovietmeèio tapybà imi-tavusios vazos irgi gali atrodyti kaipkonceptualus praneðimas – bet taibûtø tyrinëtojo primesta interpre-tacija. Dovydënas nedekoruoja, o(re)konceptualizuoja apropriacijà.Paprasèiau tariant – atskleidþia, kadkultûriniø formø ir stiliø vagystës,plagiatai ir kopijos egzistavo visa-da. Menininkas inspiracijø semiasiið keramikos istorijos. Iki atsiran-dant europietiðkam porcelianuiXVI–XVII a. Europos meistraiimitavo kiniðkà keramikà. Kiniðkasporcelianas buvo labai brangus, oeuropietiðki padirbiniai – pigûs(ádomus posûkis, þiûrint ið XXI a.pigiø Made in China dirbiniø per-spektyvos). Taigi Dovydënas imituo-ja ne Mingø dinastijos porcelianà,kuriam charakteringas mëlyno pie-ðinio ir balto fono derinys, o euro-pietiðkas kopijas. Tai irgi keramikostradicija – tik tokia, kuri paprastailieka vadovëliø paraðtëse. Taèiau ið-vilkta á dienos ðviesà pasikeitus kon-tekstui ji tampa ironiðku kultûrinës

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

apropriacijos komentaru. Tai nëratik keliø ðimtmeèiø senumo vagys-tës pakartojimas ir net ne vagiesapiplëðimas. Tai „þemojo“ (kopi-jos) pakylëjimas á „aukðtojo“ (ori-ginalaus rankø darbo) rangà, ne-atsisakant „þemosios“, masinëskultûros atributikos. Ið tiesø gaila,kad „Lietuvos dailës: 10 metø“ pa-rodoje ðalia Mindaugo Navako iðkiniðkø masinës gamybos vazonøsulipdytø kolonø nestovëjo Dovy-dëno kinø keramikos apropriaci-jos. Toks darinys, kaip kultûrø per-klojimø pozityvas ir negatyvas,ðiandienos meniná gestà reprodu-kuotø begalinëje perspektyvoje –kaip du sudëti veidrodþiai. O „Ap-ropriacijø“ skyrelis ágautø didesnákultûriná svorá.

Rokas Dovydënas nëra kerami-kas tradicine prasme. Jis yra sukû-ræs ádomiø fotografijø, animaciniø fil-mø, suorganizavæs parodø. 1999 m.,projekto troleibusuose „Identifika-cija“ metu, jis surengë ekskursijàpo senàjá sovietmeèio Vilniø, pa-

kvietæs troleibuso keleivius pasi-þvalgyti po miestà su gide. Vëliaujo kosminiai (tematikos poþiûriu)uþmojai ádomiai koreliavo su JonoValatkevièiaus tekstais. Kiekvienanauja Dovydëno paroda tampapretekstu ið naujo permàstyti tiekmenines, tiek teorines suvokimoschemas. „Jis sàmoningai iðtrina ri-bà tarp taikomojo, „dekoratyvaus“ir „vaizduojamojo“ menø, „tradi-cinio“ ir „ðiuolaikinio“ meno sam-pratø, tarsi parodydamas, kokiospaslankios yra ðiø ribø konvenci-jos“, – parodos anotacijoje raðoKæstutis Ðapoka. Ðiandienos me-no lauke tai ypaè aktualu.

L A I M A K R E I V Y T Ë

Paroda „Plëviakojis vs Luohanas:

begalybë epizodø“ veikia

iki lapkrièio 24 d.

„Lietuvos aido“ galerija

(Trakø g. 13, Vilnius)

Dirba antradiená–penktadiená 12–18 val.,

ðeðtadiená 12–16 val.

8 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010)

K i n a s

Ðiandien kino teatruose pradeda-mas rodyti portugalø kritiko irreþisieriaus Miguelio Gomeso„Tabu“ – ið tø filmø, apie kuriuosdaug kalbama ir raðoma. Gomesas(g. 1972) studijavo kinà Lisabonojeir dirbo kritiku 1996–2000 metais.Nuo 1999-øjø kuria filmus, trumpometraþo Gomeso filmai pelnë nevieno tarptautinio kino festivalioapdovanojimus. Neáprastos kinokalbos filmas „Tabu“ ðiemet apdo-vanotas Tarptautiniame Berlynokino festivalyje. Berlyne su „Tabu“autoriumi ir kalbëjosi rusø kritikasAntonas Dolinas. Pateikiame þurna-le „Iskusstvo kino“ iðspausdinto jøpokalbio fragmentus.

Ar „Tabu“ papasakotos istorijosðaknys kaip nors susijusios suJumis, Jûsø ðeima ar prisiminimais?

Tik ið dalies. Mûsø ðeimoje buvotetulë, kuri pasitarnavo vienos iðpagrindiniø filmo herojø Pilar por-

Kino juosta – kinematografo esmëMiguelis Gomesas apie „Tabu“

Þivilë Pipinytë

Liv Ullmann vieðnagë Lietuvojegraþiai vainikavo ðiømetæ „Scano-ramà“. Susitikimai su norvegø ak-tore ir reþisiere buvo skirti ne tikkinui, jo gerbëjams ir þiniasklaidai.Aktyvi visuomenës veikëja ir UNI-CEF ambasadorë Ullmann skaitëpaskaità apie þmogaus teises ir lais-ves. Nedidelis, bet svarbus kino fo-rumo akcentas. Taip „Scanorama“tæsia jau anksèiau pradëtà darbà –diegti kitokius standartus. Tas dar-bas akivaizdus ypaè palyginus tamepaèiame multiplekse vykstanèius dudidþiuosius festivalius. „Scanora-mos“ programa konceptuali, inten-syvi, bet neperkrauta, skirstymas áprogramas atitinka filmø esmæ,svarbu ir tai, kad filmø nëra perdaug. Puikiai iðleistas katalogas ið-vengë banalybiø. Be to, „Scanora-mos“ filmø neuþgoþia ávairûs pigûslydintys renginiai ir renginukai,nors susitikimai su filmø autoriaisgalëtø trukti ir ilgiau. Pernelyg iðsi-plëtusi „Kino pavasario“ progra-ma kartais atrodo neadekvaèiai, jukfestivalis skirtas dirbantiems þmo-nëms, o ne ið viso pasaulio á Vilniøsusirinkusiems profesionalams. Darvienas, gal ir ne esminis, bet svarbusskirtumas – „Scanoramos“ perþiû-ras gali susiplanuoti taip, kad ne-bûtø valandiniø „skyliø“ tarp filmø.Tai rodo, kad rengëjai galvoja apiesavo þiûrovø laikà. Tiesa, ne visa-da: „Naujojo Baltijos kino“ taip irnepasiþiûrëjau – visos trys progra-mos rodytos tik po vienà kartà irne paèiu patogiausiu laiku. Manau,pakartoti jas kad ir „Skalvijoje“ bû-tø buvæ naudinga visiems.

Taèiau gero kino buvo su kaupu.

Man didþiausias ðios „Scanora-mos“ áspûdis – Leos Caraxo „Ðven-tieji motorai“ – neátikëtinas, jaudi-nantis ir liûdnas filmas. Pagrindinisjo herojus – ponas Oskaras, kurásuvaidino daugumos Caraxo filmøreþisieriaus alter ego Denis La-vant’as. Filme rodoma viena Oska-ro diena, devyni susitikimai ir siur-realistiðka pertrauka.

Filmo pradþia taip pat siurrea-listiðka. Piþamà vilkintis vyras atsi-bunda savo miegamajame, uþ ku-rio sienos – kino teatras. Vyras, kurásuvaidino pats Caraxas, atidaroduris ir atsiduria kino salëje. Se-noviðkoje, neprimenanèioje nykiømultipleksø. Bet joje susëdæ, regis,tik manekenai. Neatsitiktinai Ca-raxas á filmà nuolat áterpia kino pra-dþios, XIX a. pabaigos, kadrus –nuogo vyro judesio fazes. Dabarkinas jau persikëlë á kasdienybæ, jistapo nuolat, kiekvienà akimirkàvykstanèiu reginiu. Filmo herojusOskaras ir yra jo dalis. Ryte atsisë-dæs á ilgà baltà praðmatnø automobi-lá, kurá vairuoja Kim Novak „Svaigu-lio“ herojës ðukuosenà pasisavinusimáslingoji Selina, Oskaras nuolatpersikûnija á ávairius personaþus. Á

senà rumunæ, kaulijanèià iðmaldosgatvëje, á kaþkokio tûkstantis pir-mojo „Avataro“ modelá – aplipdy-tas jutikliais Oskaras tampa vienosið uodeguotø besimylinèiø kosmo-so pabaisø prototipu, samdomuþudiku, þudanèiu savo antrininkà,rûpestingu, bet negailestingu tëvu(ðioje scenoje Lavant’as vaidinakartu su Caraxo dukrele – NastiaGolubeva Carax), mirðtanèiu seniu,ponu Ðûdu, vagianèiu ið Paryþiauskapiniø graþuolæ Evà Mendes, irgalø gale visas jos áspûdingas for-mas paslepianèiu po rytietiðku hi-dþabu.... Visø tø persikûnijimø fo-nas – Paryþius, filmui vykstant vislabiau grimztantis á nakties tamsà.

Filmas nuolat keièiasi já þiûrint.Ið pradþiø pagalvojau, kad „Ðven-tieji motorai“ – Caraxo árodymas,kad jis gali kurti ávairiø þanrø ir stiliøkinà, tik nemato tam jokios prasmës.Kinas iðsisëmë, todël kiekvienas nau-jas pono Oskaro persikûnijimasneiðvengiamai tampa numanomas,priartëja prie autoparodijos ribos.Taèiau ta nesibaigianti persikûniji-mø seka palaipsniui ima atskleistiir kitas prasmes. Taip, kino salëjesëdi manekenai, bet juk ir gyveni-

mas tapo tik reginiu. Kameros yravisur, bet jos nematomos. Lygiai to-kia pat nematoma, neapèiuopiamair riba tarp kino ir gyvenimo. Vis-kas, kas vyksta, bematant tampa ki-nu. Kinas kiaurai persmelkë tikro-væ. Iðnyko autentiðki gestai, þodþiai,mintys. Apie tai – bene svarbiausiasfilmo dialogas, kai automobilyje pa-sirodo Michelio Piccoli suvaidintaspagyvenæs vyriðkis (prodiuseris,reþisierius ar Dievas?), kuris ban-do paaiðkinti Oskarui, kad ðis iðsi-sëmë, tapo nuspëjamas ir neádo-mus. Ðis jam atkerta, kad kamerospasidarë tokios maþos, kad jø nie-kas nepastebi. Ir tada nuskambafrazë: „Pour la beauté du geste“(„Vardan graþaus gesto“). Matyt,joje ir glûdi filmo esmë. Tame vi-suotiniame reginyje, kuriuo tapogyvenimas, o kino salëje sëdi ma-nekenai, iðnyksta graþaus gestoprasmë ir vertë. Juk senasis kinasatskleidë ir iðkëlë þmogiðkøjø, iðpirmo þvilgsnio nepastebimø ges-tø groþá. Dabar net kapinëse antantkapiø iðkalta tas pats: „Aplan-kykite mano tinklalapá“.

Ekscentriðkas ponas Oskarasdar kartà árodo, kad nebëra vienostapatybës, kiekvienà gali nusiimti aruþsidëti lyg kaukæ ir pabaigoje gráþ-ti á namus, pas þmonà ir vaikus, ku-riuos prieð tai matei tik paslaugiosiosSelinos parûpintuose dokumentuo-se. Nes gráþti ið esmës nebëra kur.Apie tai – ir viena svarbiausiø filmoscenø, kai kadaise buvusioje varto-jimo ir prabangos ðventovëje, par-duotuvëje „Samaritaine“, Oskarassusitinka su kita aktore – buvusiamylimàja. Kylie Minoque herojë ne-trukus suvaidins savo stiuardesëssaviþudybæ, bet iki tol jie abu kartu

prisimins savo meilæ. Prisiminimainostalgiðki, todël ekranà uþlies dai-na. Ji skambës tarp dulkiø, sulauþy-tø manekenø ir terasoje, ið kuriosatsiveria vaizdas á Pont Neuf tiltà...

Caraxas, þinoma, sarkastiðkas.Bet uþ jo ironijos slypi skausmas,nes „Ðventieji motorai“ – tai Cara-xo atsisveikinimas su kinu, kuriambuvo svarbûs graþûs gestai, jo re-quiem kinui ir pernai iðëjusiai Ka-terinai Golubevai, kuriai ir skirtasfilmas.

„Ðventieji motorai“ pasirodë potrylikos metø pertraukos – prieð taipilno metraþo filmà Caraxas sukû-rë 1999-aisiais. Tai buvo „Pola X“,kuriame pagrindinius vaidmeniskûrë Katerina Golubeva, Guillau-me’as Depardieu ir Ðarûnas Bar-tas. Tada atrodë, kad Caraxui kinastapo nebegyva iðnara, kad persona-þai beprasmiðkai blaðkosi ir net re-þisieriui tai nebeádomu. Bet „Ðven-tieji motorai“ – atvirkðèiai: jiepribloðkia neátikëtina átaiga, sklin-danèia kad ir ið beprotiðkos filmopertraukos, kai nuolat judëdamasbaþnyèios viduje Oskaras grojaakordeonu, o jam ið paskos sekabûrys tokiø pat desperatiðkø akor-deonistø. Oskaras – kino dvasia.Finale jis sugráþta á savo svetimusnamus, pas svetimà savo ðeimà, uþkadro skambant dainai „Revivre“.Jos þodþiai nuolat primena apietroðkimà dar kartà iðgyventi tà pa-tá. Ilgas baltas automobilis sugráþtaá garaþà. Prieð uþmigdamas kartusu kitais jis aptaria savo toli graþuneroþines perspektyvas. Caraxas,regis, neabejoja, kad kinas tapo gra-þiø prisiminimø kapinëmis, bet,perfrazuojant Pasoliná, dar apie taineþino.

Ið meilës graþiam gestuiKino kritiko dienoraðèiai

tretui. Ji taip pat nuoðirdþiai tikëjogalinti áneðti ðiek tiek tvarkos á ðáchaotiðkà pasaulá.... Tai ið principoneávykdomas uþdavinys, dabar jisypaè komiðkas. Ji man papasakojoapie tai, kaip kadaise jos kaimynëbuvo senutë, nekentusi savo juo-daodës tarnaitës. Ði pagyvenusi da-ma buvo ásitikinusi, kad tarnaitë ki-ða nosá ne á savo reikalus, uþsiimavudu ir svajoja nuvaryti jà á kapus.Apskritai, ji tokia pat átari septy-niasdeðimtmetë – aðtuoniasde-ðimtmetë senë, kaip ir kita „Tabu“herojë Aurora. Iðgirdæs ðá pasako-jimà, iðkart supratau, kad tai ádo-maus scenarijaus pagrindas. Tie-sa, dar tada pasakiau sau, kadspalvas reikëtø prislopinti, apsieitibe grotesko, padaryti personaþuskuo realistiðkesnius. Visa kita, kasyra filme, – grynas prasimanymas.Pavyzdþiui, anksèiau Afrikoje aðniekad nebuvau, pirmàkart ten nu-vykau filmuoti „Tabu“. Að kaip tik

ir norëjau suprieðinti dvi visiðkai pa-prastas moteris su neátikëtinu ro-mantiðku pasauliu, paþástamumums tik ið literatûros ir kino. Pa-sauliu, kurá galima rasti tik toli nuoLisabonos, pavyzdþiui, Mozambike.

„Tabu“ – tai Friedricho WilhelmoMurnau filmas, skyriø pavadinimustaip pat ið jo pasiskolinote, o Auro-ros vardas juk nukreipia link Mur-nau „Auroros“, tiesa?

Maþa to – bûtent taip ir norëjaupavadinti filmà: „Aurora“. Bûtøbuvæ idealu! Bet mane aplenkë tasrumunas Cristi Puiu, jo „Aurora“pasirodë jau pernai... „Velnias, –pasakiau sau, – teks suktis.“ Todëlpanaudojau paskutinio Murnau fil-mo pavadinimà, kartu Tabu pava-dinæs ir kalnà, kurio papëdëje ru-tuliojasi mano filmo veiksmas. Iðtikrøjø tokio kalno Afrikoje nëra.Taèiau negalëèiau pasakyti, kadstengiausi kopijuoti Murnau. Jis

net ne pats mëgstamiausias manoreþisierius, ne menkiau vertinu irdidþiuosius amerikieèius – tokiuskaip Hawksas ar Minnelli, tuos, ku-rie nesistengë sekti realizmo kano-nais, bet iðradinëjo nuosavà esteti-kà, savas taisykles.

Kas privertë Jus 2011 metais filmuotinespalvotà ir ið dalies nebylø filmà?

Norëjau priartëti prie nebylauskino estetikos, bet apsieiti be pasti-ðo ir neapsimesti, kad gatvëje ikiðiol 3-iasis deðimtmetis. Mane, kaipir Murnau, domino galimybë ka-mera áamþinti kaþkà, kas jau nyks-ta. Nykstanèià „natûrà“. Viena iðmano herojø filme mirðta, o likæsgyvas draugas jos liûdi. Að rodaukolonijinæ visuomenæ, kuri iðnykonepalikusi pëdsakø, lygiai taip patmirë, iðtirpo nebylus kinas. Be to,ir nespalvota juosta tokia pat pra-eities atgyvena, norëjau dar prieðvisai iðnykstant su ja padirbëti. Juk

þinote, kad „Kodak“ paskelbë apiebankrotà ir kad liaujasi gaminti ne-spalvotà juostà. Tai – epochos pa-baiga, man svarbi riba. Juosta – pa-ti kinematografo esmë, ir ji iðnykstavisam laikui. Stengiausi pasinerti átà iðnykimo procesà, uþfiksuoti já.Formaliai pirmoji mano filmo da-lis, atvirkðèiai nei á tolimà praeitánukelta antroji, vyksta mûsø die-nomis, bet að sàmoningai veiksmolaiku pasirinkau paskutinæ 2010metø savaitæ. Tai paskutinës die-nos prieð Portugalijai pajuntantekonominæ krizæ, taigi, net pasa-kodamas apie 2010-øjø gruodá, fil-mavau istoriná kinà.

„Tabu“ Afrika – ne tik nespalvotaspasaulis, tai ir juodøjø bei baltøjøpasaulis. Utopinë visata, kuriojespalvos nesusimaiðo – tai tikraiprarastas rojus.

N U K E L T A Á 9 P S L .

„Ðventieji motorai“

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010) 9 psl.

Iðvertus „Nemo“ ið lotynø kal-bos, bûtø „Niekas“. Taip Odisëjasprisistatë Ciklopui. Nesu Odisëjas,net tas ið garlaiviø kontoros, apiekurá eilëraðtyje raðë Nikolajus Gu-miliovas, bet naujose kompanijosedaþniausiai sakau, kad esu filolo-gas. Tai tas pats kaip ir „Niekas“.Kas dabar susidomës pagyvenusiufilologu? Kas jo klausinës apienaujus filmus, praðys paaiðkinti, ko-dël lietuviø kinas toks blogas, ir ko-dël nepatiko toks nuostabus filmas,kur Ingeborga Dapkûnaitë ir vëlvaidina elitinæ prostitutæ? Niekas.Jei norite ramiai praleisti vakarà sunepaþástamaisiais, á juos ásiþiûrëti, –tai geriausias bûdas.

Belgø reþisieriaus Jaco van Dor-maelio filmo „Ponas Niekas“ (LRTKultûra, 28 d. 22.55) herojus atsi-bunda neágaliu senuku Nemo (Ja-red Leto). Jis – paskutinis mirtin-gasis pasaulyje. Visi jau seniainemirtingi, todël su malonumu ste-bi televizijos ðou, kurio herojus – iðproto besikraustantis senis. Gyve-nimo pabaigoje pas Nemo ateisþurnalistas ir senis papasakos jamnet kelias savo gyvenimo istorijas.

Þmogaus gyvenimas susideda iðto, kà jis pasirinko. Bet prisimin-dami gyvenimà daþnai prisimena-me ne tik tai, kas atsitiko, ávyko, bu-vo, bet ir tai, kas galëjo atsitikti. VanDormaelis suteikia savo herojuigalimybæ viskà iðgyventi iðkart: jisásëdo á traukiná su mama ir liko pe-rone su tëvu, vedë tris moteris irkiekviena jam buvo vienintelë, tu-rëjo namà su baseinu ir buvo bena-mis. Nemo patyrë viskà, pasirinkoviskà. Reþisierius tarsi sako, kad gy-venimas yra neiðsemiamas ir iki ga-lo nepaþintas, net jei já pragyvenai

pats. Bet mes þinome tik tai, kà pa-tyrëme patys. Visa kita yra fikcija.

Þinoma, „Ponas Niekas“ kai kamprimins ir Jeanà Baudrillard’à. Jisteigë, kad su praeitimi mus jungiatik svetimi pasakojimai. Praeitis yraprieinama tik knygø, filmø, pasa-kojimø forma. Istorijà mums jauinterpretavo kaþkas kitas. Todël irpatys pradedame jà interpretuoti.Tas pats atsitinka ir gyvenime. Kuotoliau ávykis, tuo maþiau pasitikimesavo prisiminimais. Faktai lyg ir ne-betenka prasmës, svarbu, ar pasi-elgëme teisingai. Etika, vertinimastampa svarbesni.

Sutinku, kad van Dormaelis ne-atrado nieko naujo: panaðûs ap-màstymai jau skambëjo AlejandroAmenabaro, Michelio Gondry, Ju-lio Medemo filmuose. Baudril-lard’à dabar skaito visi. Bet „PonasNiekas“ gali priversti susimàstytiapie save. Ðiø dienø kinas tam ryþ-tasi vis reèiau.

Neilas La Butas – ið tø reþisieriø,kurie vadinami provokatoriais, kar-tais jam kliûva ir daugiau. Manau,kad po 2008 m. trilerio „Nepagei-daujamas kaimynas“ (LNK, 27 d.22.35) jis sulaukë kaltinimø politi-niu nekorektiðkumu ar net rasiz-mu. Filmo pradþioje jauna pora at-sikrausto á savo svajoniø namusLos Andþelo priemiestyje. Kvarta-las grieþtai saugomas, èia ramu,ðvieèia saulë ir gyvena malonûs kai-mynai. Taèiau nuo pat pirmø aki-mirkø jaunavedþius – baltaodá vyràir juodaodæ þmonà – akylai sekakaimynas – juodaodis policininkas(Samuel L. Jackson). Jam nepatin-ka miðrios santuokos. Paskui pra-sideda nemalonumai. Regis, poli-cininkas pamaþu kraustosi ið proto,

o átampa vis auga. Kaip jauna kul-tûringa pora gali pasiprieðinti po-licininkui?

Filmo supratimui gali pasitar-nauti uþuomina, slypinti originalia-me pavadinime „Lakeview Terrace“:„Lakeview“ – ta vieta, kur 1991 m.baltieji policininkai þiauriai sumu-ðë juodaodá Rodney Kingà. Video-juostoje uþfiksuotos ir per televizi-jà parodytos muðtynës tapo galingørasiniø neramumø pradþia.

Kitoks Los Andþelo policininkas –Davido Ayerio 2008 m. filmo „Nak-ties klajûnai“ (LNK, 28 d. 22.35) he-rojus veteranas Tomas. Anksèiaujis gyveno savo pasaulyje, nesuk-damas galvos, kas uþ jo ribø. Betpo þmonos mirties tà pasaulá uþ-plûsta neviltis ir tuðtuma. Kovotiuþ save ir prieð pasaulá, kurio dali-mi taip ilgai jautësi, Tomà paska-tins kaltinimai þmogþudyste. Tarpfilmo scenarijaus autoriø – vienasgeriausiø ðiø dienø amerikieèiø de-tektyvø raðytojø Jamesas Ellroy’us,o pagrindinius vaidmenis sukûrëKeanu Reevesas, Forestas Whita-keris ir Hugh Laurie, geriau þino-mas kaip daktaras Hausas.

Pernykðèiame Gary McKendryfilme „Profesionalai“ (TV3, 25 d.21.10) vaidina Jasonas Stathamas,Clive’as Owenas ir Robertas De Ni-ro. Pagrindiniai filmo herojai pri-klauso samdomø þudikø elitui. Jielyg tarptautinës þvaigþdës. Vienasið jø suþino, kad arabø ðeicho ákai-tu tapo jo kolega, ir padarys viskà,kad já iðlaisvintø.

Samdomi þudikai vis daþniautampa pagrindiniais filmø perso-naþais. Jei viskas taip ir toliau klos-tysis, jie aplenks net vampyrus, ku-riø populiarumas kine neslûgsta

jau beveik ðimtà metø. Ta proga ga-lime prisiminti, kaip samdomas þu-dikas kine atrodë 1995-aisiais: Walla-ce’o Wolodarsky filme „Ðaltakraujis“(LNK, ðiànakt, 23 d. 00.55) JasonasPriestley vaidina personaþà, kurámafijos bosas nusprendë paaukð-tinti ir paskirti þudiku. Kozmo turisàþinæ ir mylimà merginà, bet pa-raðyti pareiðkimà, kad iðeina ið dar-bo, jis taip pat negali. Situacija ðiektiek primena lietuviø socialdemok-ratø, bet juk visada reikia rinktis,su kuo draugauti ir prieð kà.

Robo Reinerio 1995 m. komedi-ja „Amerikos prezidentas“ (LNK, 25d. 11.45) – tikrai ne apie politikà. Jiapie vieniðà vidutinio amþiaus vyriðká(Michael Douglas), kuris norëtø su-sipaþinti su protinga ir malonia mo-terimi. Ponas Endriu Ðeperdas yranaðlys. Ir kartu JAV prezidentas...

Jei manote, kad tik lietuviai fil-muose ðlovina svieto lygintojus, pa-siþiûrëkite brazilo Joao DanielioTikhomiroffo filmà „Vabalas“ (TV3,25 d. 23.25). Tai biografinis pasa-

Ciklopai ir OdisëjaiKrësle prie televizoriaus

kojimas apie vienà garsiausiø brazi-lø capoeiro meistrø Manuelá Henri-que Pereirà (1895–1924). Jis buvopramintas Vabalu ir kovojo uþ juo-daodþiø teises. Tada Brazilijoje ver-gija jau buvo panaikinta, bet buvævergai vis dar neturëjo jokiø teisiø.Valdþia persekiojo visus neeuropie-tiðkus kultûros elementus, tarp jøir capoeiro, todël Vabalas kartu sukitais organizavo partizanø bûrius.Jie degino turtingas plantacijas,naikino þemës ûkio technikà.

Lietuviø kinà primins du lyriðkiAlgirdo Aramino filmai: 1978 me-tais sukurtas „Pasigailëk mûsø“(LRT, ðiànakt, 23 d. 23.45) nukels áAntrojo pasaulinio karo metø Kau-nà, o 1971 m. „Maþa iðpaþintis“(LRT Kultûra, 26 d. 22.15) pakvieskartu su Benu plaukti á Nidà. Á tà,kurioje dar nëra në uþuominosapie bûsimà popsinæ Lietuvà, josþvaigþdes ir jø pramogas.

Jûsø –

J O N A S Û B I S

Be abejo, tame nemaþai ironijos.Kai pasirodo „Rojumi“ pramintastigras, mes matome, kaip laimingair jauna Aurora iðbëga ið namø, ne-pastebëdama juodaodës tarnaitës,kuri ðluoja grindis. Tai rojus, betne visiems jo gyventojams. Prieðin-gai, tarp tø, kurie gyvena rojuje, irtø, kurie juos aptarnauja, yra kriti-në distancija, vadinasi, rojus bus ne-beilgai. Baltieji atsiduoda debilið-kiems dþiaugsmams – lenktyniauja,maudosi baseine, dulkinasi su sve-timomis ir dar nëðèiomis þmono-mis... Jie nepastebi, kad jø laimë –griaunanti, kad jø ásivaizdavimaiapie romantikà ðiek tiek neadekva-tûs. Tai – ne tikra meilës istorija,bet istorija meilës, apie kurià sva-joja kinematografas. Svajonë apieidealø kolonijiná gyvenimà 7-ajamedeðimtmetyje, kai, beje, ir kolonijøpasaulyje jau beveik neliko. BetPortugalija vis dar buvo pilna iliu-zijø, kad senàjá pasaulá galima ið-saugoti visam laikui. Taèiau juk aki-vaizdu, kad tas pasaulis supuvo,jeigu jis þlugo ir iðnyko.

Ir greitos pabaigos þenklas – me-

lancholiðkas krokodilas Dandis.Taip, èia nesunku áþvelgti grotes-

kà, bet jei mano filmas ið dalies yrair ðarþas, tai tik draugiðkas. Filmovisatoje visi jausmai, kuriuos jauèiapersonaþai, visiðkai nuoðirdûs. Ðiuoðvelnumu iðnykstantiems daiktams,ðia graudþia melancholija gali pasi-dalinti ir þiûrovai, jei tik to pagei-daus. Juk jau filmo forma rodo, kadpagrindinë jo medþiaga – atmintis.Ir individuali, ir kolektyvinë.

Jûs kalbëjote apie senojo kinoreþisierius, kaskart iðradinëjusiustaisykles ið naujo. Bet juk tai ir Jûsøstrategija: filmai „Veidas, kurio tunusipelnei“ ir „Mûsø mylimas rug-pjûèio mënuo“ nepanaðûs ir vienas ákità, ir á „Tabu“. Juos jungia tikskirstymas á dalis. Kokias taisyklesJûs iðradote ðákart?

Kvailesniø taisykliø sugalvoti ne-ámanoma. Pirmiausia að reikalau-ju, kad filmavimo aikðtelëje, net ir

baigus filmuoti, visi gertø „oficialøgërimà“. „Tabu“ atveju tai buvo dþi-nas su toniku. Antra, að pareikala-vau, kad vyriðkoji filmavimo grupësdalis uþsiaugintø ûsus. Visi iki vie-no. Tai ne ritualas, bet privalomadarbo sàlyga: mes filmavome tojeMozambiko dalyje, kur beveik nërabaltøjø, ir kiekvieno reikëjo masuo-tei. O ásivaizduoti baltàjá 7-ojo de-ðimtmeèio Afrikoje be ûsø neáma-noma. Jei kalbësime apie taisykles,kurios susijusios su tuo, kad filmasgimsta jau montaþinëje, jas uþduo-du ne að – jas uþduoda ir jø reika-lauja filmas, o að tik paklûstu. Fil-mas pats tau kaþkà pasiûlo, o tuimi... arba atsisakai.

Kas Jums yra tabu sàvoka? Ar turiteasmeniðkø kûrybiniø tabu?

Negalima paþeisti ástatymø, ku-riuos priima pats filmas. Negali at-sispirti nuo abstrakcijos, juk svar-biausia – noras nufilmuoti kaþkàkonkretaus, aiðkaus. Filmas turi bû-ti organiðkas, gyvas. Ir tai svarbiauuþ viskà.

O kaip tema, siuþetas? Ar turiteaiðkias taisykles?

Stengiuosi filmuoti apie tai, kasádomu man paèiam. Laimë, man

K i n a s

ádomu daug kas. Tai – vienintelisástatymas. O pagrindinë taisyklë –neturëti fiksuotø taisykliø ir nuo-lat keistis paèiam.

„Tabu“ jauèiamos nuorodos á Mano-elá de Oliveirà – portugalø kinoklasikà ir patriarchà...

Jis yra sukûræs filmà, kuris, deja,blogai þinomas uþ Portugalijos ri-bø. Tai „Pasmerktoji meilë“ pagalto paties pavadinimo dar vieno kla-siko – didþiojo XIX a. romantikoCamilo Castelo Branco romanà.Didþioji ðio filmo dalis papasakotaásimylëjëliø laiðkais vienas kitam,kaip ir „Tabu“. Deja, að nesu raðy-tojas, niekad nepasieksiu tokiøaukðtumø. Bet savo filme bûdamasdidelis Oliveiros gerbëjas að atida-viau skolà jam ir kitiems portugaløreþisieriams, kurie dar prieð ásiga-lint ðiuolaikinei box-office hegemo-nijai kûrë filmus sekdami savo sie-los nurodymais ir nëjo á jokiuskompromisus. Oliveiros, João Césa-ro Monteiro ir Pedro Costos filmai –tikrai laisvo kinematografo, nepri-klausanèio nei nuo politikos, neinuo ekonomikos, pavyzdþiai.

P A R E N G Ë

K O R A R O È K I E N Ë

A T K E L T A I Ð 8 P S L .

„Tabu“

„Ponas Niekas“

10 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010)

L a p k r i è i o 2 3 – g r u o d þ i o 2

P a r o d o s

V I LN IUS

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

iki XII. 2 d. — Gintaro Èesonio fotografijø

paroda „Sutikti miestai“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Jonas Rustemas — dailininkas ir

pedagogas“, skirta dailininko 250-osioms

gimimo metinëms

Tarptautinë paroda „Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës valdovø ir didikø portretai ið

Ukrainos muziejø“

Paroda „Petras Rauduvë. Grafika. 1932—

1993 m. kûryba“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

„Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos

paveldo klodai“

Paroda „Secesijos mada“ (ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918–1940 m.“

Paroda „Vytautas Landsbergis — 100 knygø“

Primityviosios tapybos paroda

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

nuo 20 d. — paroda „Lukiðkiø Dievo Motina.

Kad bûtø atvilgytos sudirþusios ðirdys...“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „(Kaip að èia patekau). Tapyba

Lietuvoje“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

iki 30 d. — „Gagarin on the moon“ kuruoja-

ma paroda

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 24 d. — tarptautinë ekslibrio paroda-

konkursas, skirtas Kristijono Donelaièio 300-

osioms gimimo metinëms

Irenos Daukðaitës-Guobienës kûrybos

paroda „Konfigûracijos“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

„Artscape“: JAV. Alyson Shotz paroda

„Intervalas“ ir Ievos Mediodia paroda

„Tuðtumos simuliakrai“

iki 28 d. — Ketvirtadienio perþiûra: Merike

Estna (tapyba)

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Tarptautinio bronzos liedinimo simpoziumo

paroda „Skulptoriai skaito Donelaitá“

Paroda „Kristijono Donelaièio „Metai“ medaliuose“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

„Knygos meno paroda 2012“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

Roko Dovydëno keramikos paroda „Plëviako-

jis vs Luohan“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 27 d. — Romualdo Balinsko tapybos

paroda „Atsiradimai“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Gedimino Antano Spûdþio maþosios grafi-

kos paroda

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Fotoaparatø paroda „Sustabdæ akimirkas...

(fototechnika ið kino kûrëjø asmeniniø rinkiniø)“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 27 d. — konkurso „Jungtys“ paroda

Galerija „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Evos-Fiores Kovacovsky paroda „Þolës namas“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Þinutë ateièiai“

iki 30 d. — paroda „Gyventi sveikai moko

vaikai“

„Uþupio galerija“Uþupio g. 3

nuo 27 d. — juvelyrikos paroda „Nustebink

mane“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Paroda „Islamiðkoji ir modernioji arabø

kaligrafija“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Fotoparoda „Gintaro Kelias Baltija — Kaspija“

Jûratës Buèmytës ir Alberto Krajinsko

tapybos ir grafikos paroda „Muzikiniai

peizaþai. Vilnius–Neringa–Winningen“

iki 29 d. — Vijos Tarabildienës kûrybos

paroda „Tapatybës mozaika“

iki 30 d. — Rolanos Èeèkauskaitës paroda

„Skristi... ar neskristi...?“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Leonardo Gutausko tapybos paroda „Sena-

sis Vilnius“

Vilniaus verslo uostasLvovo g. 25

Kauno bienalës paroda „Dar kartà istorija“

K A U N A S

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Saadia Bahat skulptûrø paroda „Po 69 metø“

iki XII. 2 d. — Japonijos meno paroda „Kelias

á ateitá: naujasis Japonijos menas“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 25 d. — akvarelës bienalës „Baltijos tiltai“

atrankinë-konkursinë paroda „Sàsajos“

Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniømuziejusV. Putvinskio g. 64

Arûno Vaitkûno paroda „Pieðiniai“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Þivilës Bardzilauskaitës-Bergins porceliano

paroda „Atspindys“

Keramikos paroda „Pradþiø pradþia“

Sigitos Grabliauskaitës paroda „Stiklo testas“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Arûno Vaitkûno pieðiniai ir fotografijos

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Agnës Jonkutës tapybos ir fotografijos

paroda „Neregimøjø atvaizdai“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Prano Domðaièio tapybos ekspozicija

Èeslovo Januðo (1907—1993) paroda „Prie

Baltijos ir prie Atlanto“

Paroda „Prano Domðaièio gëlës“

Vytauto Kaðubos kûrybos ekspozicija „Þmo-

gaus misterija“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 25 d. — ðiuolaikinio meno projektas

„Prestiþas: ðiø dienø fantasmagorija“

nuo 30 d. — Lietuvos ir Ukrainos paroda

„Nesamo buvimas“

Kristinos Sereikaitës paroda „Esu. Bûsiu“

Mildos Gailiûtës tapybos paroda „Iðtrinta

erdvë“

Rolando Marèiaus ir Ryèio Martinionio

tapybos paroda „Atodangos“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki 28 d. — Akvilës Zaviðaitës tapyba

Fotografijos galerijaTomo g. 7

Mindaugo Aþuðilio fotografijø paroda

„Happiness in Lithuania“

Ð IAUL IA I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Vidmanto Zarëkos paroda „Potekstës“

Lauros Guokës paroda „Sunaikinta visata“

Martos Ivanovos paroda „Kûnas — mûðio

laukas“

Projekto „Jaunojo tapytojo prizas 2012“

laureatø paroda

Emilës Pociûtës fotografijø paroda „Balta“

Ðiauliø universiteto dailës galerijaVilniaus g. 141

Voldemaro Barakausko paroda ,,Viskas gerai...“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

iki 25 d. — Laimutës-Onos Gudaitienës

tekstilës darbø paroda

Paroda „Aukðtaitijos dailë 2012 / Perpetuum

mobile“

Fotografijos galerijaVasario 16-osios g. 11

iki XII. 2 d. — Indrës, Liudos, Algirdo

Jonuðiø fotoakcija „Mûsø“

S p e k t a k l i a i

V I LN IUS

Nacionalinis operos ir baletoteatras23 d. 18.30 — M. Theodorakio „GRAIKAS

ZORBA“. Dir. — M. Staðkus

24 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — J. Geniuðas

25 d. 12 val. — K. Chaèaturiano

„ÈIPOLINAS“. Dir. — A. Ðulèys

28 d. 18.30 — L.A. Minkaus „BAJADERË“.

Dir. — M. Staðkus

29 d. 18.30 — J.F. Halévy „ÞYDË“.

Dir. — M. Staðkus

30 d. 18.30 — P. Èaikovskio „SPRAGTUKAS“.

Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

29, 30 d. 18.30 — PREMJERA! Just. Marcin-

kevièiaus „KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

Dekoracijø dirbtuvës

23 d. 20 val. — G. Labanauskaitës „RAU-

DONI BATRAIÐÈIAI“. Reþ. — Y. Ross

Studija

23 d. 19 val. — T. Kavtaradzës „NAMISËDA“

Reþ. — G. Tuminaitë

Vilniaus maþasis teatras23 d. 19 val. — PREMJERA! „LËLËS, TYLIOS

MANO SESËS“. Reþ. — L. Kiejzik

24 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

25 d. 15 val. — „P.S. (BLUSA ÐACHRAJKA)“.

Reþ. — E. Lawrenczukas

25 d. 18 val. — „AKTORIUS TÀ...AKTORIUS

TÀ...“. Reþ. — C. Morawski

27 d. 18.30 — „SELAVY!“ N. Narmontaitës

muzikinis spektaklis

28 d. 20 val. — disko vakaras teatro fojë

„BOOGIE NIGHTS“. Dalyvauja G. Latvënaitë,

A. Ðataitë, J. Bareikis, K. Gluðajevas, G. Tumi-

naitë, P. Ignatavièius, R. Balsevièiûtë

29 d. 18.30 — B. Clarko „PALAUKIT, KIENO

ÈIA GYVENIMAS?“ Reþ. — J. Vaitkus

OKT/Vilniaus miesto teatras22, 23 d. 19 val. OKT studijoje — F. Kafkos

„NUOSPRENDIS — METAMORFOZË“.

Reþ. — P. Ignatavièius

30 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —

„SHOPPING AND FUCKING“.

Reþ. — O. Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras23 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP,

TAI ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis

24 d. 12 val. — H. Verburg „PINGVINAI IR

KIAUÐINIS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë (Salë 99)

24 d. 18 val. — O. Bogajevo „SLAPTOJI

DVIRATININKØ DRAUGIJA“. Reþ. — A. Latënas

25 d. 12 val. — „RONJA PLËÐIKO DUKTË“

(pagal A. Lindgren apysakà).

Reþ. — D. Jokubauskaitë

25 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“

(pagal K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

27 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

28 d. 18 val. — M. Normano „LABANAKT,

MAMA“. Reþ. — A. Latënas, G. Storpirðtis

(Salë 99)

29 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

30 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

Rusø dramos teatras23 d. 18 val. — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA

MEILË“ (pagal P. Sanajevo apysakà „Palai-

dokite mane uþ grindjuostës“). Reþ. —

A. Jankevièius

24 d. 12 val. — J. Ðvarco „PELENË“.

Reþ. — J. Tomoðevskis (Sankt Peterburgo

valstybinë vaikø ir jaunimo filharmonija)

25 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „COLIUKË“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

25 d. 18 val. — G. Sibleyras „VËJAS TUOPØ

VIRÐÛNËSE“. Reþ. — A. Ðèiuckis

27 d. 18 val. — A. Krogerus „IÐ MEILËS

MAN“. Reþ. — A. Dilytë

29 d. 18 val. — I. Vyrypajevo „ILIUZIJOS“.

Reþ. — O. Kovrikovas

30 d. 18 val. — N. Gogolio „LOÐËJAI“.

Reþ. — M. Byèkovas (Rusija)

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

24 d. 12 val. — „DAKTARAS DOLITLIS“

(pagal H. Loftingà). Reþ. — R. Drieþis

25 d. 12 val. — PREMJERA! „BATUOTAS

KATINAS“ (Ch. Perrault pasakos motyvais).

Reþ. — A. Mikutis

29 d. 18.30 — PREMJERA! „NEPAÞÁSTA-

MOSIOS LAIÐKAS“. Reþ. — E. Tulevièiûtë

30 d. 18.30 — „GELEÞIS IR SIDABRAS“

(pagal V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. —

R. Kazlas

Maþoji salë

23 d. 18.30 — V.V. Landsbergio „VILIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

24 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „COLIUKË“

(H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). Reþ. ir

dail. — R. Drieþis

25 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“.

Inscen. aut., reþ. ir dail. — A. Mikutis

Menø spaustuvë24 d. 15val., 29 d. 19 val. Studijoje II —

PREMJERA! „LIETUVA BRANGI“. Choreogr. —

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki XII. 1 d. — Ray Bartkaus paroda „Tapy-

bos pabaiga“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki XII. 1 d. — Vitaliaus Èepkausko personali-

në paroda „Raðtas“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

„7md“ rekomenduoja

Dailë

Galerija „AV17“ (Auðros Vartø g. 17, Vilnius) pirmiausiai lankytinadël savo klaidaus senovinës architektûros iðplanavimo. Rûsiai ir á pilvoertmes panaðios gaubtos lubos – jau savita patirtis. Ðiuo metu èia veikiakonkurso „Jungtys“ paroda, kur pristatomi maþo formato objektai. Nevienas jø ðmaikðtus, ásitraukiantis ne tik á formos, bet ir aktualiø diskursøstruktûrines analizes. Paroda veikia iki lapkrièio 27 d.

Dar viena ypaè patraukli savo topografija ir atmosfera projektø erdvë –„Malonioji g. 6“ Þvëryne. Ji nei miestietiðka, nei kaimo. Tarsi uþ laiko.Labai tinka tyrinëti tokiø áprastø augalø kaip þolë savybes ir tikrovës /vaizduotës ribas. Èia ðveicarø menininkës Evos-Fiores Kovacovsky paro-da „Þolës name“ veikia iki gruodþio 8 d. Projektø erdvë (Malonioji g. 6,Vilnius) atvira ðeðtadieniais 14–16 val. arba atskiru susitarimu tel. 8 60410605.

Teatras

Nacionaliniame dramos teatre 29, 30 d. Oskaro Korðunovo premjera –„Katedra“. Spektaklis pastatytas pagal Justino Marcinkevièiaus to patiespavadinimo pjesæ. Pagrindiná architekto Lauryno vaidmená atliks MariusRepðys. Su ðiuo aktoriumi reþisierius jau sëkmingai dirbo „Iðvaryme“.Beje, 30 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje – paskutinë galimybë iðvystikità ðio reþisieriaus darbà – „Shopping and fucking“.

Muzika

Lapkrièio 24 d. 19 val. Nacionalinës filharmonijos scenoje su Lietuvoskameriniu orkestru (meno vadovas Sergejus Krylovas) muzikuos lûpi-nës armonikëlës virtuozas ið Italijos Gianluca Littera, visame pasaulyjegarsus tiek klasikos, tiek dþiazo muzikos atlikëjas. Lietuvos kameriniamorkestrui ðá koncertà diriguos Georgijus Èièinadzë.

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

A. Vilkaitytë („Menø spaustuvës“ jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

24 d. 19 val. Kiðeninëje salëje —

C. Grauþinio „VISKAS ARBA NIEKO“.

Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

25 d. 19 val. Juodojoje salëje — „SALA-

MANDROS SAPNAS (PAVEIKSLAS)“. Aut. —

L. Juodkaitë, V. Masalskis

25 d. 15 val. Kiðeninëje salëje — „KAM-

PAVORIS“. Kûrëjos S. Mikalauskaitë,

I. Paèësaitë (teatras „Dansema“)

27 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJE-

RA! „TIKSINTI BOMBA“. Reþ. — G. Varnas

(teatras „Utopia“)

30 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJE-

RA! „NËRA LAIKO“ (Naujojo cirko trupë

„Antigravitacija“)

Vilniaus kamerinis teatrasKonstitucijos pr. 23

30 d. 18.30 — „POGRINDþIO KOMEDIJA“

(pagal Ch. Boitchevo pjesæ). Reþ. –R. Boravskis

K A U N A S

Kauno dramos teatras23 d. 18 val. Maþojoje scenoje — D. Danis

„PASKUTINË DIURANØ DAINA“. Reþ. —

A. Jankevièius

24 d. 15 val. Didþiojoje scenoje — PREMJERA!

A. Ðkëmos „BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

24 d. 19 val. Rûtos salëje — D. Danis

„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius

25 d. 12 val. Maþojoje scenoje — „PUPI PIPA

PIPI“. Reþ. — E. Mikulionytë (trupë „Degam“

25 d. 15 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

D. Danis „GELBËKIME MEILÆ“.

Reþ. — A. Jankevièius

25 d. 18 val. Maþojoje scenoje — „TETOS“.

Reþ. — J. Javaitis (trupë „Degam“)

25 d. 19 val. Didþiojoje scenoje — Keturakio

„AMERIKA PIRTYJE“. Reþ. — V. Lencevièius

28 d. 18 val. Tavernos salëje — T. Guerra

„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

29 d. 18 val. Maþojoje scenoje — I. Hagerup

„STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

Kauno muzikinis teatras23 d. 18 val. — C. Coleman „MIELOJI

ÈARITI“. Dir. — J. Geniuðas

24 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

25 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNO-

SPARNIS“. Dir. — J. Geniuðas

27 d. 18 val. — valstybinio dainø ir ðokiø

ansamblio „Lietuva“ koncertas

30 d. 18 val. — PREMJERA! „ZYGFRYDO

VERNERIO KABARETAS“. Reþ. — K. Jakðtas,

dir. — J. Janulevièius, dail. — V. Galeckaitë,

choreogr. — D. Bervingis, G. Visockis,

chormeist. — R. Tilvikas, R. Vaitkevièiûtë

Kauno maþasis teatras24 d. 18 val. — B. Srbljanoviè „BELGRADO

TRILOGIJA“ („SU NAUJAISIAIS METAIS,

ANA!“). Reþ. — D. Rabaðauskas

28 d. 19 val. — A. Slapovskio „NUO RAUDO-

NOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — D. Rabaðauskas

29 d. 19 val. — G. Burke’o „GAGARINO

GATVË“. Reþ. — V. Balsys

30 d. 19 val. — M. Fratti „SESUO“.

Reþ. — A. Þukauskas

Kauno kamerinis teatras23 d. 18 val. — K. Kostenkos „HITLERIS IR

HITLERIS“. Reþ. — S. Rubinovas

24 d. 18 val. — D. Zelèiûtës „KÛNO VARTAI“.

Reþ. — A. Dilytë

25 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

30 d. 18 val. — A. Volodino „PENKI

VAKARAI“. Reþ. — A. Pociûnas

Ðokio teatras „Aura“23 d. 19 val. BLC verslo lyderiø centre —

„AR AÐ ESU TAS, KAS AÐ ESU?“ Choreogr. —

B. Letukaitë

24 d. 19 val. Kultûros ir sporto centre

„Girstutis“ — „DAINOS, KURIAS DAI-

NAVAU“. Choreogr. — T. McLorg;

„IÐ(NE)PLAUTAS DANGUS“. Choreogr. —

B. Letukaitë

Kauno lëliø teatras24 d. 12 val. — „PRINCESËS GIMTADIENIS“.

Reþ. — A. Stankevièius

25 d. 12 val. — „ÐEIMYNËLË IÐ DIDÞIOSIOS

GIRIOS“. Reþ. — O. Þiugþda

25 d. 14 val. — „ÞIRAFA SU KOJINËMIS“.

Reþ. — G. Radvilavièiûtë

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras23 d. 18.30 — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“

24 d. 18.30 — PREMJERA! „SVEIKAS, ÈARLI!“

25 d. 13 val. — A. Kuèinsko „BULVINË

PASAKA“

29, 30, XII. 1 d. 18.30 — V. Ganelino,

S. Gedos „VELNIO NUOTAKA“

Ð IAUL IA I

Ðiauliø dramos teatrasPanevëþio teatro „Menas“ spektakliai

23 d. 18 val. — PREMJERA! W. Weinbergerio

„SEX GURU“. Reþ. — S. Uþdavinys („Domino

teatras“)

24 d. 18 val. — E.M. Remarque’o „TRYS

DRAUGAI“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

25 d. 12 val. — V. Ludwigo „BELA, BOSAS

IR BULIS“. Reþ. — A. Gluskinas

25 d. 18 val. — M. Lado „LABAI PAPRASTA

ISTORIJA“. Reþ. — G. Padegimas

27 d. 18 val. — „URVINIS ÞMOGUS“.

Vaidina D. Kazlauskas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras25 d. 17 val. — R. Vaivaro „BIÈAI“.

Reþ. — R. Vaivaras

27 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVIEJI

DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

28 d. 18 val. — M. Zalytës „MARGARITA“.

Reþ. — A. Këleris

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija24 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — Lietuvos kamerinis

orkestras. Solistai Dþ. Bidva (smuikas),

G. Littera (lûpinë armonikëlë, Italija). Dir. —

G. Èièinadzë (Gruzija). Programoje P. Vasko,

V. Tausky, G. Holsto, G. Jacobo kûriniai

25 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — teatralizuotas koncer-

tas „Muzika Troliui“ (pagal V. Palèinskaitës

knygà). Dalyvauja aktoriai M. Þiemelytë,

M. Cegelskas, pianistës N. Valuntonytë,

M. Darþinkevièiûtë, multiinstrumentininkas

S. Petreikis

25 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

menø projektas „Dailës ir muzikos kûrëjø

vizijos“. Treèia programa „Groþio formulës

beieðkant“: V. ir R. Dichavièiai. XVIII—XX a.

muzika. Ansamblis „Musica humana“.

Solistas ir dirigentas A. Vizgirda. Solistai

R. Vaicekauskaitë (sopranas), M. Zimkus

(tenoras), R. Beinaris (obojus), B. Vaitkus

(klavesinas, fortepijonas)

25 d. 16 val. Panevëþio dailës galerijoje —

Èiurlionio kvartetas. Solistas M. Levickis

(akordeonas)

28 d. 18 val. Telðiø Þemaitës dramos

teatre — Valstybinis Vilniaus kvartetas.

Solistas L. Mikalauskas (bosas)

28 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — R. Butvila (smuikas),

Z. Plavinas (fortepijonas, Izraelis)

30 d. 18 val. Kauno valstybinëje filharmo-

nijoje, XII. 1 d. 19 val. Vilniuje, Filharmo-

nijos Didþiojoje salëje, — Lietuvos nacio-

nalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis

choras. Dir. — J. Domarkas. Solistai L. Kova-

lenko (smuikas, Rusija), A. Krikðèiûnaitë

(sopranas), L. Norvaiðas (bosas)

V I LN IUS

Kongresø rûmai23 d. 19 val. — P. Vyðniauskas (saksofonas),

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — R. Ðumila

24 d. 18 val. — kamerinis koncertas „Skam-

bantys vëjai“. Lietuvos valstybinio simfoninio

orkestro mediniø ir variniø puèiamøjø grupës

28, 30, XII. 2 d. 19 val.; XII. 1 d. 14 val. —

P. Èaikovskio „Oneginas“. Reþ. — D. Ibel-

hauptaitë. Dir. — G. Rinkevièius

Muzikos ir teatro akademija24, 25 d. 10 val. — respublikinis pianistø-

koncertmeisteriø konkursas

25 d. 18 val. — pianistø-koncertmeisteriø

konkurso laureatø koncertas

26 d. 10 val. Kongresø rûmø Kamerinëje

salëje — styginiø instrumentø atlikëjø konkur-

sas, skirtas P. Juodiðiui; 18 val. — laureatø

koncertas

27 d. 16 val. — chorinës muzikos vakaras.

Dalyvauja LMTA merginø choras (vad. —

T. Ðumskas, A. Gilys), LMTA miðrus choras

(vad. — D. Puiðys, G. Venislovas, J. Kalcas).

Diriguoja LMTA Choro dirigavimo katedros

studentai

28 d. 18 val. — LMTA simfoninis orkestras.

Dir. — M. Barkauskas

29 d. 18 val. — XII Lietuvos kompozitoriø

akmerinës muzikos atlikimo konkurso ansambliai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas28 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

J. Rudoko knygos „Lietuvos istorijos legenda:

akademikas Juozas Jurginis“pristatymas

29 d. 15 val. Lietuvos nacionalinëje

filharmonijoje — neágaliøjø þmoniø dienos

paminëjimo ðventë „Esame drauge“

Ðv. Kotrynos baþnyèia23 d. 19 val. — Vilniaus miesto savivaldybës

choras „Jauna muzika“. Dir. — V. Augustinas.

Reþisierius ir skaitovas V. Kubilius

27 d. 19 val. — „Baroque Contempo“

koncertas

Piano. lt koncertø salë23 d. 19 val. — grupës „Akvarium“ muzikan-

tø projektas „Welcome to the Club“

25 d. 19 val. — ið ciklo „5 vakarai su

Vladimiru Tarasovu“. Dalyvauja P. Geniuðas

(fortepijonas), E. Kanevièius (kontrabosas),

V. Tarasovas (perkusija)

26 d. 19 val. — D. Kirilauskas (fortepijonas)

29 d. 19 val. — armëniðko duduko atlikëjas

Argiðtis (Sankt Peterburgas, Armënija),

klaviðininkë J. Lazareva (Tadþikistanas)

K A U N A S

Kauno menininkø namai23 d. 18 val. — „Free Tallinn trio“ (Estija) ir

L. Mockûnas (saksofonas)

V a k a r a i

V I LN IUS

Raðytojø klubas26 d. 17.30 — „Donelaièio skaitymai“. Skaito

literatûrologai, literatûros kritikai V. Areðka,

E. Baliutytë, P. Braþënas, M. Burokas,

Þ. Kolevinskienë, D. Mitaitë, K. Nastopka,

E. Vaitkevièiûtë

27 d. 16 val. Lietuvos akløjø bibliotekoje —

vakaras, skirtas raðytojo A. Þukausko 100-

osioms gimimo metinëms.

28 d. 18 val. — A. Valionio autorinis vakaras

su nauja eilëraðèiø knyga „Apytiksliai trys“.

Dalyvauja A. Valionis (balsas), V. Tarasovas

(muðamieji), E. Kanevièius (kontrabosas).

Mokytojø namai27 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo

„Pasidainavimai su Veronika“. Dalyvauja

folkloro ansamblis „Grieþikai“

28 d. 18 val. Svetainëje — Dainuojamosios

poezijos ir literatûros vakaras „Á Lietuvà —

kaip á save“. Dalyvauja dainø autorë ir atlikëja

A. Simanonytë ir aktorë V. Kochanskytë

GROÞ INË L I TERATÛRA . L I TERATÛROS MOKSLAS

Auksinis gyvenimo bilietas : ákvepiantis romanas / Brendon Burchard ; [ið anglø kalbos vertë

Vaiva Leðinskaitë]. – Vilnius : Eugrimas, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 259, [3] p. –

Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-437-129-5

Eisiu tëviðkës pievom rasotom : [prisiminimai ir eilëraðèiai] / Stanislava Þiaukienë. – Kaunas :

Naujasis lankas, 2012 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 191, [1] p. : iliustr., faks., portr. –

Tiraþas 400 egz. – ISBN 978-9955-03-742-2

Kas liko uþ kadro : autobiografinis ðiupinys / Eva Tombak, Viktor Tombak. – Vilnius : E.

Tombak : V. Tombak, 2011 (Vilnius : Spauda). – 280 p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas 3000

egz. – ISBN 978-609-408-197-2

Literatûros ðaltiniai : vadovëlis 10 klasei / Kæstutis Urba. – Patais. leid. – Kaunas : Ðviesa,

2012. – 2 kn.

Kn. 2. – 2012 (Vilnius : BALTO print). – 270, [2] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas 1500 egz. –

ISBN 978-5-430-05754-1 : [35 Lt 25 ct]

Mesijo vadovas : tobulëjanèios sielos atmintinë : [aforistiniø minèiø rinkinys] / Richard Bach ;

ið anglø kalbos vertë Jovita Liutkutë. – Kaunas : Trigrama, [2012] (Vilnius : BALTO print). –

[214] p. – Tiraþas [3000] egz. – ISBN 978-9955-477-17-4 (ár.)

Nuodytojo duktë : romanas / Sara Poole ; ið anglø kalbos vertë Ugnius Keturakis. – Vilnius :

Alma littera, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 397, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-

609-01-0699-0 (ár.) : [28 Lt 19 ct]

Pasakoju gyvenimà : eilëraðèiai / Angelë Marija Jonuðkienë ; [iliustracijos Sandros Preidytës,

Genios Vaièikauskienës, Skaistës Kulnickaitës]. – Kupiðkis [i.e. Panevëþys : Viskas reklamai],

2012. – 142, [4] p. : iliustr., portr. – Tiraþas [100] egz. – ISBN 978-609-95174-1-4

Prancûziðkas ðilkas : [romanas] / Sandra Brown ; ið anglø kalbos vertë Dþilda Jansonaitë. –

Vilnius : Alma littera, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 458, [2] p. – Tiraþas 3800 egz. –

ISBN 978-609-01-0692-1 (ár.) : [31 Lt 72 ct]

Tu priklausai man : romanas / Mary Higgins Clark ; ið anglø kalbos vertë Irena Kupèinskienë. –

Vilnius : Alma littera, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 314, [3] p. – Tiraþas 2500 egz. –

ISBN 978-609-01-0698-3 (ár.) : [24 Lt 65 ct]

GROÞINË L I TERATÛRA VA IKAMS

Erebas : romanas / Ursula Poznanski ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas. – Vilnius :

Alma littera, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 420, [3] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-

609-01-0697-6 (ár.) : [28 Lt 19 ct]

Pasakos apie Lietuvos istorijà / Dalia Dilytë ; knygos dailininkë Agnë Nananai. – Vilnius :

Metodika, 2012. – 47, [1] p. : iliustr. – Tiraþas [1200] egz. – ISBN 978-609-444-087-8 (ár.)

Vilkà kojos gelbsti : [romanas] / Lisi Harrison ; ið anglø kalbos vertë Auðra Kaziukonienë. –

Vilnius : Alma littera, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 243, [2] p. : iliustr. – Ciklo “Monstrø

vidurinë” 3-ioji knyga. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01-0564-1 (ár.) : [19 Lt 77 ct]

K R A Ð T O T Y R A

Kvieèia Radviliðkio kraðtas = Radviliðkis land welcomes you / [tekstà parengë Graþina

Dunauskienë ; vertëja Irena Stalèinskaja]. – Vilnius : Jandrija, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). –

98, [1] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas [3000] egz. – ISBN 978-9955-

431-45-9 (ár.) : [10 Lt]

GEOGRAF I JA

Þemë : geografijos vadovëlis 9 klasei / Rytas Ðalna, Edvardas Baleiðis, Rièardas Baubinas,

Vidmantas Daugirdas. – [Patais. ir papild. laida]. – Vilnius : Briedis, [2012]- . – Virð. aut.

nenurodyti

D. 1 / [þemëlapius sudarë Arûnas Latiðenka, Mindaugas Baltruðaitis]. – [2012] (Vilnius :

BALTO print). – 127, [1] p. : iliustr., þml. – Tiraþas [5000] egz. – ISBN 978-9955-26-

382-1 (ár.)

I STORI JA

Napoleono ir Didþiosios armijos istorija 1812 metais / Philippe-Paul de Ségur ; [ið prancûzø

kalbos vertë Leonas Tamoðiûnas]. – Vilnius : Eugrimas, [2012]- . – (Ár.)

T. 1. – [2012] (Vilnius : Standartø sp.). – 265, [2] p. – Tiraþas [800] egz. – ISBN 978-

609-437-127-1

Slabados kaimo istorija ir tradicijos = Èñòîðèÿ è òðàäèöèè ñåëà Ñëîáîäà = Dzieje i

tradycje wsi Sùoboda [Vilniaus rajonas / rengë Zbignev Glazko ; á lietuviø kalbà vertë Tomað

Boþerocki, á rusø kalbà vertë Regina Sakovskaja]. – [Kaunas] : Lututë, 2012. – 203, [1] p. :

iliustr., faks., portr. + 3 sulankst. þml. lap. + 4 planø lap. + 1 vaizdo diskas (DVD). – Nugar.

antr.: Slabada. – Gretut. tekstas liet., lenk., rus. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-9955-37-

138-0 (ár.)

Vilnius: sites de la mémoire Juive / [Irina Guzenberg ; version franšaise Muriel Chochois,

Dalija Epstein]. – Vilnius : Musée Juif Gaon de Vilna, [2012] (Vilnius : Standartø sp.). – 87,

[1] p. : iliustr., faks., portr., þml. – Aut. nurodyta p. 4. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-

9955-767-15-2

12 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 23 d. | Nr. 42 (1010)

L a p k r i è i o 2 3 – 2 9

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

007 operacija Skyfall ****Paskutinë Bondo misija þlugo, M16 uþpuolama, jai kyla pavojus ið

iðorës ir vidaus, M turi reorganizuoti agentûrà, o agentui 007 reikës susi-doroti su visais pavojais, net nesvarbu, kokià kainà uþ tai sumokant. SamoMendeso („Amerikietiðkos groþybës“) reþisuotas naujausias filmas apieDþeimsà Bondà dar kartà patvirtina, kad tikri vyrai liko tik kine, visi kitidalyvauja rinkimuose. Bondas ir vël yra Danielis Craigas, M – Judi Dench,pagrindinis „blogietis“ – Javieras Bardemas, nauja graþuolë – BéreñiceMarlohe, taip pat vaidina Ralphas Fiennesas, Naomie Harris, Benas Whis-haw, Albertas Finney. Ir vël retorinis klausimas: kodël lietuviðki filmø pa-vadinimai tokie beviltiðki? (JAV, 2012) (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Apgaulinga aistra ***Fondø magnatas Robertas Mileris (Richard Gere) – charizmatiðkas afe-

ristas ir genialus meiluþis. Jis jau priprato bûti laukiamas þmonos ir meilu-þës, kurios kartais, deja, kelia didelius skandalus. Mileris daro pinigus tie-siog ið oro. Taèiau toks verslas netrunka ilgai. Pajutæs, kad padai svyla, vyrasnori kuo greièiau parduoti já dideliam bankui. Bet nenumatyti ávykiai ir kvai-los klaidos pastûmëja já veikti desperatiðkai... Nicholaso Jareckio filme taippat vaidina Susan Sarandon, Timas Rothas, Laetitia Casta, Brit Marling,Williamas Friedkinas (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Grësmingas ***Detektyvø, kuriø pagrindas – realûs ávykiai, autorius Elisonas (Ethan

Hawke) kartu su ðeima persikelia á maþà miestelá ir apsigyvena senamename. Visi jo ankstesni gyventojai buvo nuþudyti. Raðytojas randa 8 mmkino juostas, kurios padës áminti nusikaltimà. Bet nieko nebûna veltui.Name pradeda dëtis siaubingi dalykai, ir raðytojo ðeimai iðkyla pavojus.Scotto Derricksono filmas pirmiausia, þinoma, skirtas kruvinø siaubømëgëjams (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Septyni psichopatai ***Nevykëlis raðytojas neteko ákvëpimo ir niekaip negali susidoroti su

nauju scenarijumi. Aplinkybës ir ekscentriðki draugeliai já átraukia á ðunsvagystæ. Bet pavogtas ðuo – ne ðiaip sau keturkojis, o svarbiausio miestogangsterio numylëtinis. Gangsteriui uþteks tik pajudinti maþàjá pirðtelá,kad niekðai bûtø surasti ir nubausti. „Reikalø Briugëje“ reþisieriaus Mar-tino McDonagho filme pagrindinius vaidmenis sukûrë Colinas Farellas,Woody Harrelsonas, Abbie Cornish, Christopheris Walkenas, Olga Ku-rylenko, Samas Rockwellas (D. Britanija, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Tabu ****Pagyvenusi Aurora kartu su savo juodaode tarnaite yra Pilar kaimy-

nës. Vieniða Pilar gyvenimà skyrë tam, kad kitiems darytø tik gera. Uþtatji ir tampa Auroros pasakojimø klausytoja. Po jos mirties Pilar surandaAuroros laiðkà, raðytà senam meiluþiui. Pilar nusprendþia surasti laiðkoadresatà. Beprotiðka Auroros meilës istorija, vykusi 7-àjá deðimtmetáPortugalijos kolonijoje Afrikoje, – antrosios filmo dalies tema. Filmàkûrë portugalø kino kritikas ir reþisierius Migelis Gomesas, todël pasa-kojimas ne toks paprastas, kaip gali pasirodyti ið pirmo þvilgsnio. Pavadi-nimas susijæs su W.F. Murnau „Tabu“, filmas kurtas nespalvotoje juosto-je, antroji filmo dalis stilizuota a la nebylus mëgëjiðkas filmas, reþisieriusanalizuoja, kaip kinta nuo kino neatsiejamas melodramos þanras, kaipkinas paverèia atmintá ir prisiminimus savo pagrindine medþiaga, svarstoapie kino prigimtá, jà analizuoja vaizdais, garsais... Trumpai tariant, Go-mesas skatina ir þiûrovus prisijungti prie ðiø klausimø aptarimo þiûrintfilmà, gal todël jis atsidûrë tarp dabar madingiausiø kûrëjø. Bet ðiemetBerlinalëje uþ novatoriðkumà apdovanotas filmas gali suþavëti ne tikkino snobus (Portugalija, Vokietija, Brazilija, Prancûzija, 2012). (Vilnius)

Kino repertuaras

V I LN IUS

Forum Cinemas Vingis23—26, 28 d. — Debesø þemëlapis (Vokieti-

ja, JAV, Singapûras, Honkongas) — 11.20,

14.50, 18.20, 21.20; 27 d. — 11.20, 14.50,

18.20; 29 d. — 11.20, 14.50, 18.20, 22.30

23—26, 28, 29 d. — Frankenvynis (3D, JAV) —

11, 13.20, 15.40, 18, 20.30; 27 d. — 11, 13.20,

15.40, 18 val.

XII. 1 d. — W.A. Mozarto „Tito gailestingu-

mas“. Tiesioginë premjeros transliacija ið

Niujorko Metropolitano operos — 19.55

27 d. — „Geriausios 2012 m. Kanø liûtø

reklamos“ — 22 val.; 28, 29 d. — 19, 21.30

23—26, 28 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

11.45, 14.20, 17.15, 18.20, 20, 22 val.; 27 d. —

11.45, 14.20, 17.15, 18.20, 20 val.; 29 d. —

11.45, 14.20, 17.15, 18.20, 20, 22.45

23—26, 28 d. — Apgaulinga aistra (JAV) —

11.30, 14, 16.30, 19, 21.30; 27 d. — 11.30,

14, 16.30, 19 val.; 29 d. — 11.30, 14, 16.30,

19, 21.30, 22.45

23—26, 28, 29 d. — 007 operacija Skyfall

(JAV) — 12, 15.20, 18.40, 21.45; 27 d. —

12, 15.20, 18.40

23—26, 28 d. — Septyni psichopatai

(D. Britanija) — 14, 16.30, 19, 21.30; 27 d. —

14, 16.30, 19 val.; 29 d. — 14, 16.30, 19,

21.30, 23.59

23—26, 28 d. — 30 ðirdies dûþiø (JAV) — 13,

16.20, 19.20, 21.45; 27 d. — 13, 16.20, 19.20;

29 d. — 13, 16.20, 19.20, 21.45, 23.35

23 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 13.35,

15.40; 24, 25, 29 d. — 11.20, 13.35, 15.40,

17.50; 26—28 d. —13.35, 15.40, 17.50

23—29 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2 (3D,

Belgija) — 11, 13.15, 16 val.

24, 25, 29 d. — Ledynmetis 4: þemynø

atsiradimas (JAV) — 11.40

24—26, 28 d. — Kazino apiplëðimas (JAV) —

20.15; 29 d. — 20.15, 22.15

23—27 d. — Pragaras rojuje (JAV, Ispanija) —

13.45, 18.45; 28, 29 d. — 13.45

23—26 d. — Pabandom ið naujo (JAV) — 16.30,

21.15; 27—29 d. — 16.30

23—29 d. — Karaliðka dràsa (JAV) — 13.30

26 d. — Á Romà su meile (Ispanija, Italija,

JAV) — 16.10

23—25, 28 d. — Grësmingas (JAV) — 18.30;

29 d. — 23.45

23—26, 28, 29 d. — Laukiniai (JAV) — 21 val.

Forum Cinemas Akropolis23—26, 28 d. — Debesø þemëlapis (Vokieti-

ja, JAV, Singapûras, Honkongas) — 14, 17.45,

21.15; 27 d. — 14, 17.45; 29 d. — 14, 17.45,

22.30

23—26, 28, 29 d. — Frankenvynis (3D, JAV) —

11.30, 13.15, 15.45, 18.15, 20.30; 27 d. —

11.30, 13.15, 15.45, 18.15

28 d. — Dþiunglës (Rusija) — 19 val.

27 d. — „Geriausios 2012 m. Kanø liûtø

reklamos“ — 22 val.; 28, 29 d. — 19.30, 22 val.

23—26, 28 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis

(JAV) — 11, 13.45, 16.30, 18, 19.15, 20.45,

21.50; 27 d. — 11, 13.45, 16.30, 18, 19.15;

29 d. — 11, 13.45, 16.30, 18, 19.15, 23.30

23 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 12.30,

14.45, 16.45, 19 val.; 24, 25, 29 d. — 10.30,

12.30, 14.45, 16.45, 19; 28 d. — 12.30,

14.45, 16.45

23—29 d. — Septyni psichopatai (D. Britanija) —

13.30, 16, 18.30, 21 val.

23—28 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) —

11.15, 14.15, 17.15, 20.15; 29 d. — 11.15,

14.15, 17.15, 20.15, 23.15

23—29 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2 (3D,

Belgija) — 10.15, 12.45, 15.30

23—26 d. — Pragaras rojuje (JAV) — 12, 17,

21.40; 27—29 d. — 12, 17 val.

23—27 d. — Pagrobimas 2. Neiðvengiamas

kerðtas (JAV) — 15, 19.45; 28, 29 d. — 15 val.

23—26 , 28, 29 d. — Grësmingas (JAV) — 21.30

23—29 d. — Asteriksas ir Obeliksas Jos Dideny-

bës tarnyboje (3D, Prancûzija) — 10.45

„Skalvijos“ kino centras23 d. — Meilë yra viskas, ko reikia (Danija) —

18.50; 26 d. — 21 val.; 27 d. — 20.20; 29 d. —

16.50

23 d. — Tabu (Portugalija, Brazilija, Prancû-

zija, Vokietija) — 21 val.; 24 d. — 20.50;

25 d. — 17.50; 26 d. — 19 val.; 27 d. —

15.50; 28 d. — 20.50; 29 d. — 19 val.

24 d. — Kelyje (Prancûzija, D. Britanija, JAV,

Brazilija) — 14.30, 25 d. — 20 val., 28 d. —

17 val., 29 d. — 21 val.

24 d. — Igruðki (dok. f., reþ. L. Luþytë) — 19.30

25 d. — Tëvas (dok. f., reþ. M. Sargsyan) —

16.30

26 d. — Seansas senjorams. Pavogtas groþis

(D. Britanija, Prancûzija, Italija) — 14.30

25 d. — animacijos programa „Geri draugai“ —

13 val.

24 d. — Lotë ir Mënulio akmens paslaptis

(animacija, Latvija, Estija) — 13 val.

23 d. — Yves Saint Laurent. Beprotiðka meilë

(dok. f., Prancûzija) — 17 val.

24 d. — Gainsbourg‘as. Didvyriðkas gyveni-

mas (Prancûzija, JAV) — 17 val.

25 d. — Raudona kaip dangus (Italija) — 14.30

26 d. — Joana (Lenkija) — 17 val.

27 d. — Dokumentinio kazachø kino dienø

atidarymas — 18 val.

28 d. — Specialûs seansai. Ledo vaikai (dok. f.,

reþ. J. Lingys) — 19.30

Pasaka23 d. — Pusbroliai (Ispanija) — 17.15; 24,

25, 29 d. — 17 val.; 25 d. — 19 val.

23 d. — 360 laipsniø: meilës ir nuodëmiø

ratu (Austrija, Prancûzija, Brazilija, JAV) —

19.15; 24, 29 d. — 19 val.

23 d. — Kazino apiplëðimas (JAV) — 21.30;

24 d. — 21.30; 25 d. — 21.15; 26, 28 d. —

21 val.

23 d. — Jos (Prancûzija, Lenkija, Vokietija) —

17 val.; 24, 28 d. — 18 val.; 26 d. — 18.30;

29 d. — 16 val.

23 d. — Laiko kilpa (JAV) — 21.15; 29 d. — 21.30

23 d. — Pokalbiai rimtomis temomis (reþ.

G. Beinoriûtë) — 17.30; 24 d. — 15.30;

25 d. — 18.30

23 d. — Sviestas (JAV) — 19 val.; 24 d. — 22 val.;

25 d. — 16.30; 26 d. — 19.30; 29 d. — 15 val.

23 d. — Grësmingas (JAV) — 20.45; 24 d. —

19.30; 25 d. — 20.15; 29 d. — 21.15

24, 25 d. — Madagaskaras 3 (JAV) — 15 val.

24, 25 d. — Paranormanas (JAV) — 16 val.

24, 25, 28, 29 d. — Kelyje (JAV, D. Britani-

ja, Prancûzija, Brazilija) — 20.30

24 d. — Velniø salos karalius (Norvegija) — 17.30

25 d. — Afteris (Ispanija) — 18val.

25 d. — Savaitgalis su Pasaka. Sveèias —

teatras „Þalia varna“ — 14 val.

26 d. — Atostogos prie jûros (Prancûzija) —

20.30; 29 d. — 18 val.

26 d. — Tylus ðauksmas (reþ. V. Tinteris) —

18.15; 29 d. — 21 val.

27 d. — „Kanø liûtai“ — 22 val.

28 d. — Kovotoja (Danija) — 18.30

28 d. — Kino vakarai su Izolda. Sveèias —

K. Sabolius — 19 val.

29 d. — Að tai pat (Ispanija) — 15.30

29 d. — Animacijos dirbtuvës — 18 val.

Ozo kino salë23 d. — Pelenë (Rusija) —16 val.

23, 28 d. — Tuðtybiø mugë (JAV,

D. Britanija) — 18 val.

24 d. — 7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe

(D. Britanija, JAV) — 16 val.; 27 d. — 18 val.

24 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë (reþ.

A. Puipa) — 18 val.; 27 d. — 16 val.

21 d. — Kelionë á vandenyno gelmes. Sugráþi-

mas (Austrija, D. Britanija, Vokietija) — 16 val.

28 d. — Pasimatymas (Rusija) — 16 val.

29 d. — Maskva, Belgija (Belgija) — 16 val.

29 d. — Að aptarnavau Anglijos karaliø

(Èekija) — 18 val.

K A U N A S

Forum Cinemas23, 24, 29 d. — Debesø þemëlapis (Vokietija,

JAV, Singapûras, Honkongas) — 13.30,

17.15, 20.45, 22.15; 27 d. — 13.30, 17.15;

27 d. — 13.30, 17.15; 25, 26, 28 d. — 13.30,

17.15, 20.45

23—27, 28, 29 d. — Frankenvynis (3D, JAV) —

11, 13.15, 15.30, 17.45, 20 val.; 28 d. — 11,

13.15

27 d. — Kûdikiai (Prancûzija) — 17 val.

XII. 1 d. — W.A. Mozarto „Tito gailestingumas“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko

Metropolitano operos — 19.55

23—25 d. — „Scanorama 2012“

27 d. — „Geriausios 2012 m. Kanø liûtø

reklamos“ — 22 val.; 28 d. — 19, 21.30

23, 24, 29 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis

(JAV) — 11.30, 14, 16.30, 18.15, 21, 23.45;

27 d. — 11.30, 14, 16.30, 18.15; 25, 26,

28 d. — 11.30, 14, 16.30, 18.15, 21 val.

23, 24 d. — 30 ðirdies dûþiø (JAV) — 17, 21.30,

23.30; 25 d. — 17, 21.30, 26—29 d. —19.15,

21.45

23—25 d. — Apgaulinga aistra (JAV) — 19.15,

21.45; 26—29 d. — 11.45, 14.15, 16.45, 19.30,

22 val.

23—29 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) —

12, 15, 18, 21.15

23—25 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 10.45,

12.45; 26, 29 d. —12.45, 14.45, 17 val.

23—27, 29 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2

(3D, Belgija) — 10.15, 13, 15.45; 28 d. — 10.15

23—25 d. — Septyni psichopatai (D. Britanija) —

14.45, 19, 21.30; 26—29 d. — 14.45

23, 24, 29 d. — Pragaras rojuje (JAV, Ispani-

ja) — 23.59

23—29 d. — Asteriksas ir Obeliksas Jos Dideny-

bës tarnyboje (3D, Prancûzija) — 10.30

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas23—29 d. — Debesø þemëlapis (Vokietija,

JAV, Singapûras, Honkongas) — 10.30, 14,

17.30, 21 val.

23, 24, 26—29 d. — Frankenvynis (3D, JAV) —

10.15, 13, 15.30, 18 val.; 25 d. — 10.15,

13, 15.30

27 d. — „Geriausios 2012 m. Kanø liûtø

reklamos“ — 22 val.

23—25 d. — „Scanorama 2012“

23—28 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

11.45, 14.30, 17.15, 18.45, 20.15, 21.30;

29 d. — 11.45, 14.30, 17.15, 18.45, 20.15,

21.30, 23 val.

23—29 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) —

11, 14.15, 17.45, 21.15

23—29 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2 (3D,

Belgija) — 10.45, 13.15, 16 val.

23 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 16.15;

24, 25 d. — 11.30, 13.45, 16.15; 29 d. — 11.30

26—28 d. — Pagrobimas 2. Neiðvengiamas

kerðtas (JAV) — 18.15, 29 d. — 18.15,

23.15

26—29 d. — Meilë yra viskas, ko reikia (JAV) —

20.30

23, 24, 26, 28 d. — Apgaulinga aistra

(JAV) — 20.45; 29 d. — 20.45, 23.30

„Tabu“