Įmonės vadovui: kaip veiksmingiau naudotis intelektinės ... · TEISINGO INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGOS OBJEKTO ... Būdai kaip idėją apsaugoti, priklauso nuo jos pobūdžio

Įmonės vadovui: kaip veiksmingiau naudotisintelektinės nuosavybės teisėmis?

Lietuvos technikos biblioteka

Vytau tas Guobys

Įmonės vadovui: kaip veiksmingiau naudotis intelektinės nuosavybės teisėmis

Lietuvos technikos biblioteka

Vilnius 2016

TURINYS

VERSLO KŪRIMAS IR INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ .................................................... 3

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS STRATEGIJA ................................................................ 4

IN STRATEGIJŲ NAUDOJIMO PAVYZDŽIAI .................................................................. 5Komercinių interesų apsauga .......................................................................................5Konkurentų stebėsena ...................................................................................................5Esamo technikos lygio nustatymas ir naujų inovacijų idėjų paieška ......................6Intelektinės nuosavybės komercinimas ......................................................................7

TEISINGO INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGOS OBJEKTO PASIRINKIMAS ................................................................................................................... 8Nuo idėjos iki naujo produkto sukūrimo ...................................................................8Bendradarbiavimo plėtojimas......................................................................................9Naujo produkto marketingas ................................................................................... 10Verslo tarptautinė plėtra .............................................................................................10Susijungimai ir įsigijimai ............................................................................................11IN vertinimas ...............................................................................................................12

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ PAŽEIDIMAI IR TEISMINIAI GINČAI ..... 13Savo teisių užtikrinimas ..............................................................................................13Kaip išvengti kitiems priklausančių teisių pažeidimo ............................................14Kaip elgtis, jei esate įtariamas pažeidėjas .................................................................14

BAIGIAMASIS KOMENTARAS ........................................................................................ 15

3

VERSLO KŪRIMAS IR INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ

Naujo verslo kūrimas yra procesas, kuris prasideda nuo idėjos ir iki naujo produkto ar technologijos pateikimo rinkai apima dau-

gelį stadijų, įskaitant idėjos išgryninimą, projektavimą, techninį įgyvendinimą ir komercinimą. Viso šio proceso eigoje verslininkai dažniau ar rečiau susiduria su intelektine nuosavybe. Nepriklausomai nuo įmonės veiklos srities, įmonė papras-tai kuria pati ir naudoja iš kitur gautą ar įsigytą intelektinę nuosavybę. Siekiant geriausių verslo rezultatų, svarbu numatyti priemones, kaip apsaugoti, valdyti ir įgyvendinti intelektinę nuosavybę.

Intelektinė nuosavybė (IN) – tai įstatymų numatytos teisės, suteikiamos inte-lektine (kūrybine) veikla sukuriamiems nematerialaus pobūdžio objektams.

Inovatyvioms technologinio profilio įmonėms svarbiausios yra tokios regis-truojamos IN teisės:

• Patentų – saugo techninio pobūdžio išradimus (techninius problemų sprendimus).

• Pramoninio dizaino – apsaugos dalykas yra gaminių dizainas, t. y. jų este-tinis išorinis vaizdas.

• Prekių ženklų – saugo žymenis, kurių paskirtis atskirti tais žymenimis pa-žymėtas vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ir pas-laugų.

Autorių teisės į kūrinius įsigalioja automatiškai vos tik juos sukūrus ir nerei-kalauja jokių formalumų. Ši apsauga gali būti taikoma, pavyzdžiui, kompiuterių programoms, duomenų bazėms, architektūros kūriniams, reklamos gaminiams, techniniams brėžiniams ir t.t. Autorių teisėmis saugomų kūrinių autoriai turi iš-imtinę teisę naudoti savo kūrinį ir suteikti teisę tam tikromis sąlygomis jį naudoti kitiems.

Be to, įmonės, turinčios konfidencialios informacijos, privalo imtis atitinka-mų priemonių specialiais įstatymais neapsaugotos tokios informacijos apsaugai. Konfidencialią informaciją paprastai sudaro:

• Komercinės paslaptys – tai slapta arba konfidenciali informacija, turinti tikrą ar potencialią vertę, kuri nėra žinoma arba laisvai prieinama tretie-siems asmenims.

• Know-how – tai nepatentuotos ar nepatentuojamos praktinės (gamybi-nės patirties) informacijos paketas. Know-how sudaro viešai neprieinama,

Verslo kūrimas ir intelektinė nuosavybė

Vytautas Guobys. Įmonės vadovui: kaip veiksmingiau naudotis intelektinės nuosavybės teisėmis

4

turinti ekonominę vertę identifikuojama informacija, kuri gali būti per-duodama kitiems pagal sutartį.

Dėl intelektinės nuosavybės apsaugos ignoravimo arba nepakankamo verti-nimo įmonė gali patirti ir materialinių nuostolių. IN teisių registracijos svarbos nevertinimas arba nepakankamas įvertinimas sudaro galimybes konkurentams neatlyginamai pasinaudoti sukurtomis inovacijomis, verslo idėjomis ar reputa-cija. Be to, gali būti apsunkinamos ar net prarandamos galimybės sudaryti nau-dingas bendradarbiavimo sutartis, verslo aljansus, gauti reikalingą investavimą, mažėja konkurencingumas, silpnėja derybinės pozicijos sudarant licencines su-tartis ir t.t.

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS STRATEGIJA

Norėdami gauti didžiausią intelektinės nuosavybės sistemos teikia-mą naudą, reikalinga parengti IN strategiją, kuri būtų integruota į

bendrą įmonės veiklos strategiją.Prieš pradedant rengti IN strategiją, išsiaiškinama kokios IN teisės gali padėti

geriau siekti įmonės strateginių tikslų. Tuomet laiku apsaugojus ir veiksmingai panaudojus IN teises, galima turėti daugiau finansinių perspektyvų bei tapti pa-trauklesniais investuotojams ir kitiems partneriams.

Rengiant IN strategiją, dažniausiai nagrinėjami tokie pagrindiniai aspektai:• intelektinėnuosavybė(IN)kaipįmonėsinovacijųnetrukdomonaudojimo

garantija užtikrinant produktų patentinę švarą (angl. – „freedom to ope-rate“), t.y. nepažeidžiant kitiems priklausančių patentų, dizainų ir prekių ženklų registracijų;

• INkaipkonkurenciniopranašumopriemonėarbakaip reakcija į rinkosarba jos segmento išorinius apribojimus;

• INkaipįmonėsbaziniųaktyvųelementasinvestuotojamspritraukti;• IN kaip sprendimų paramos priemonė, struktūrizuojant partnerystės ir

tyrimų programas mokslinio tyrimo organizacijoms, kai numatomas tech-nologijos ir galbūt IN teisių perdavimas pramonei;

• INkaiprinkosvertėsdidinimoveiksnys.

5

IN STRATEGIJŲ NAUDOJIMO PAVYZDŽIAI

KOMERCINIŲ INTERESŲ APSAUGA

Iš IN teisių komercinių interesų apsaugai plačiausiai praktikoje taikomi pa-tentai. Patento savininkas turi išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo lei-dimo gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą gaminį tose šalyse, kur jis galioja (maksimali trukmė iki 20 metų).

Išimtinės IN teisės suteikia garantijas dėl įmonės sukurtų produktų netrukdo-mo naudojimo. Šios garantijos sudaro prielaidas užkirsti kelią įvairiems neteisėto IN naudojimo atvejams, kaip antai:

• saugomųINteisėmisproduktųkopijavimas;• prekybapadirbtaisproduktais;• INvagystėsarbaapgaulingasnaudojimas(pvz.,prekiųženklų);• neteisėtaspatentonaudojimas.

Pasinaudojant monopolinėmis IN teisėmis, apsauginė strategija padeda už-sitikrinti geresnę vietą rinkoje arba leidžia išsiskirti produkto kokybe, žemesne kaina ar eksploatacinėmis savybėmis.

Daugeliu atveju IN teisių turėjimas ir teisminio proceso grėsmė gali priversti potencialų pažeidėją atsisakyti tokių veiksmų, pakeisti savo veiklos kryptį arba užimti konkurenciškai patogesnę padėtį.

Turimų nuosavų IN teisių galią galima sustiprinti įsigyjant licencijas iš kitų ir perkant papildomus patentus, pavyzdžiui, patentų portfeliui formuoti.

KONKURENTŲ STEBĖSENA

Intelektinė nuosavybė (IN), būdama svarbia mokslinių tiriamųjų darbų ir technologinės plėtros produktų ir komercinių interesų apsaugos priemone, gali būti naudingu ir svarbiu informacijos šaltiniu konkurentų veiklai stebėti.

Pavyzdžiui, paskelbtų patentų paraiškų ir naujų patentų aprašymuose ran-dama apie išradimus išsamios informacijos, kuri iki tol niekur nebuvo skelbta. Be to, aprašant esamą technikos lygį nurodomi ir trumpai aprašomi kiti tos pa-čios srities patentai ar techninės informacijos šaltiniai. Patentai taip pat leidžia identifikuoti išradėjus ir patentų savininkus, kurie gali būti įmonės konkurentai.

IN strategijų naudojimo pavyzdžiai


6

Nurodyti patentų klasifikacijos indeksai palengvina kitų patentų paiešką konkre-čioje technikos srityje.

Patentai ir dizainai leidžia stebėti konkurentų vykdomos inovacijų plėtros tendencijas. Patentų ir prekių ženklų paraiškos leidžia suprasti konkurentų mar-ketingo strategijas. Kitaip tariant, IN informacija yra vertinga visais įmonės vei-klos aspektais – tyrimais, plėtra, gamyba, komercinimu ir bendru verslo valdymu.

ESAMO TECHNIKOS LYGIO NUSTATYMAS IR NAUJŲ INOVACIJŲ IDĖJŲ PAIEŠKA

Viena iš svarbiausių patento atliekamų funkcijų yra viešas išradimo turinio atskleidimas. Su paskelbto patento turiniu gali susipažinti visi suinteresuoti as-menys. Tai skatina inovacijų kūrimą ir prisideda prie ekonomikos augimo.

Patentų dokumentai yra techninės, teisinės ir verslo informacijos šaltinis, kuriame pateikiama informacija dažnai nerandama jokiuose kituose šaltinuose. Patentinė informacija apima visą informaciją, kuri skelbiama patento dokumente arba gali būti gauta analizuojant patentus arba jų statistiką (pavyzdžiui, patentų paraiškų skaičių pagal tam tikras kryptis, firmas ir valstybes), ir apima:

• techninę informaciją iš išradimo aprašymo ir brėžinių, jei reikalingi. Ap-rašyme trumpai paaiškinama apie susijusias su išradimu esamas technolo-gijas (žinomas technikos lygis) ir aprašoma, kaip šis išradimas turėtų būti taikomas problemoms spręsti, su kuriomis susiduria žinomos technologijos;

• teisinę informaciją iš išradimo apibrėžties, kuri nustato patento apsaugos ribas, ir patento teisinio statuso duomenų: nurodoma, ar patentas išduo-tas ar ne; jei išduotas, nurodomas regionas ar šalys (pvz., Europos patento atveju), kuriuose patentas išduotas; galioja ar jau negalioja arba yra panai-kintas konkrečioje šalyje;

• su verslu susijusią informaciją iš patento bibliografinių duomenų, iden-tifikuojančių patento savininką, išradėją (-us), paraiškos padavimo datą, kilmės šalį, įskaitant prioritetinės paraiškos numerį ir datą.

Patento ar jo paraiškos pirmajame puslapyje pateikiami bibliografiniai duo-menys apie patento savininką, išradėją (-us), paraiškos padavimo datą, kilmės šalį, įskaitant prioritetinės paraiškos numerį ir datą, paskelbimo datą, patentų klasifikacijos indeksus ir kitus glaustus duomenis, susijusius su techniniu doku-mento turiniu.

7

Patentinė informacija jos vartotojams gali padėti:• išvengtityrimųirtechnologinėsplėtrosdubliavimo;• įverintisukurtųtechniniųsprendimųpatentabilumą;• išvengtikitiemspriklausančiųpatentųpažeidimų;• nustatytisavoarbakitųdominančiųišradimųvertę;• naudotitechninęinformacijąišpatentųparaiškų,pagalkuriaspatentaine-

buvo išduoti, iš patentų tose šalyse, kur jie negalioja arba iš jau negaliojan-čių patentų;

• pagerintiverslosprendimųplanavimą,pavyzdžiui,susijusįsuINteisiųli-cencijavimu, technologine partneryste, susijungimais ir įsigijimais;

• nustatytiinovacijųplėtojimotendencijasdominančiosetechnikossrityse.

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS KOMERCINIMAS

IN teisių, ypač patento, savininkas ne visada, pavyzdžiui, dėl finansinių prie-žasčių, pajėgus tinkamai jomis pasinaudoti.

Tokiais atvejais galima rasti kitų galimybių kaip pasinaudoti turimomis IN teisėmis, pavzdžiui:

• naujos įmonės (startuolio) įsteigimas saugomam IN teisėmis produktuieksploatuoti (gaminti, parduoti);

• bendros įmonės įsteigimasarbabendradarbiavimosutartiespasirašymassu egzistuojančia įmone;

• INteisiųlicencijavimasveikiančiomsįmonėms,kuriospajėgiosjasįgyven-dinti;

• INteisiųperdavimas(pardavimas)kitiems.

Prieš pasirenkant komercinimo kelią, rekomenduojama atsižvelgti į:• INteisiųapimtįirstiprumą(techninįirkomercinį);• rinkossąlygas(išlaidos,paklausa,konkurentaiirt.t.);• įmonėsfinansinįbalansą;• personalopatirtįirkvalifikaciją.

Rekomenduojama IN teisių apsauga ir komercinimu pradėti rūpintis nuo pat pirmųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų.

Po to, kai IN teisės jau apsaugotos, galima pasirašyti technologijų perdavimo sutartis (pardavimo arba licencijavimo), kurti bendrą įmonę ar sudaryti bendra-darbiavimo sutartį su pajėgesne įmone.

IN strategijų naudojimo pavyzdžiai


8

Toks IN komercinimo kelias paprastai efektyviausias tuomet, kai juo eiti apsi-sprendžiama kuo anksčiau, galbūt kartu su inovacijos apsaugos proceso pradžia ir įvertinus IN teisių techninį ir komercinį stiprumą, rinkos sąlygas (išlaidas, po-reikį, konkurentus), įmonės finansines galimybes ir personalo patirtį bei kvalifi- kaciją.

TEISINGO INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGOS OBJEKTO PASIRINKIMAS

Gerosios praktikos pavyzdžiai liudija, kad inovatyvios įmonės savo veiklą sieja su intelektine nuosavybe beveik visuose įmonės gyvavimo etapuose – nuo verslo idėjos vystymo iki produkto sukūrimo ir realizavimo užsienio rinkose arba pelningo verslo perleidimo galingesnei bendrovei, susijungimo su kita įmone ar kitos įmonės prijungimo atveju.

NUO IDĖJOS IKI NAUJO PRODUKTO SUKŪRIMO

Naujo verslo idėja turi būti gerai apsaugota, priešingu atveju kas nors kitas gali ją pasisavinti greičiau nei jos kūrėjas suspės įgyvendinti. Būdai kaip idėją apsaugoti, priklauso nuo jos pobūdžio (verslo tipo) bei idėjos vystymo stadijos.

Pirmiausia įvertinama idėjos (išradimo) viešo atskleidimo rizika, kad ja ne-pasinaudotų kiti arba būtų neprarasta galimybė išradimą užpatentuoti vėliau, kai paaiškės praktinės jo panaudojimo galimybės. Taigi gyvybiškai svarbus naujos idėjos paslapties išlaikymas gali padėti įgyti tam tikrą konkurencinį pranašumą konkurentų atžvilgiu.

Be to, ne visos komerciškai gyvybingos idėjos gali būti užpatentuotos, pavyz-džiui, kompiuterių programos, arba jeigu nusprendžiama, jog patentuoti išradi-mą nėra tikslinga dėl komercinių priežasčių arba dar neaiškios išradimo pers-pektyvos pradinėje techninio įgyvendinimo stadijoje. Tokiu atveju su verslo idėja susijusi informacija turėtų būti saugoma kaip konfidenciali informacija, kurios apsauga užtikrinama pasirašant konfidencialumo sutartis (tarp verslo įkūrėjų, su samdomais trečiaisiais asmenimis, potencialiais investuotojais ir kt.). Produk-to pateikimas rinkai paprastai yra didelis iššūkis. Intelektinė nuosavybė, ypač patentai, vaidina lemiamą vaidmenį lengvinant prieigą prie finansinių donorų

9

(investuotojų) ankstyvojoje stadijoje, kas gali padėti patentuotam produktui grei-čiau pasiekti rinką.

Taigi IN naudojimas turėtų vykti kartu naujo produkto ar technologijos (pa-slaugos) įgyvendinimu. IN teisėmis gali būti apsaugoti skirtingi produkto arba paslaugos aspektai (charakteristikos), pavyzdžiui, techninės charakteristikos gali būti apsaugotos patentais, o produkto (paslaugos) pavadinimai gali būti apsaugo-ti prekių (paslaugų) ženklais.

Gaminių išorės estetinės charakteristikos gali būti apsaugotos pramoniniais dizainais. Dizainų ir autorių teisių vaidmuo yra itin svarbus tekstilės ir aprangos, odos, baldų ir avalynės pramonės sektoriuose.

BENDRADARBIAVIMO PLĖTOJIMAS

Kartais savarankiškas fundamentinių žinių įgijimas, reikalingas aukštosioms technologijoms sukurti, vienai įmonei yra finansiškai nepakeliama našta ir gali būti ženkliai pigesnis pasinaudojus kitų firmų patirtimi. Bendradarbiavimas su kita firma gali būti ypač naudingas tiriant naujas rinkas arba technologijas. Kitais atvejais, pavyzdžiui, kai dvi firmos ketina atlikti tyrimus toje pat technikos srityje, pastangų suvienijimas ir išlaidų pasidalijimas gali gerokai pagerinti veiklos efek-tyvumą. Be to, tai leidžia pasidalyti plėtros rizika ir imtis įgyvendinti projektus, kurie kitais atvejai būtų per daug rizikingi.

Nurodytais atvejais, labai svarbu parengti ir sudaryti su partneriais detalias sutartis dėl sukuriamos bendradarbiaujant IN nuosavybės pasidalijimo ir jos naudojimo (valdymo).

Pirmasis dokumentas, kurį reikia pasirašyti, yra konfidencialumo (neatsklei-dimo) sutartis. Šis dokumentas, kurį būtina pasirašyti prieš pradedant bet kokią bendradarbiavimo veiklą, turi užtikrinti keitimosi informacija slaptumą. Po to, kai suderinamos visos bendradarbiavimo sąlygos, galima pasirašyti ir bendradar-biavimo sutartį, kurioje turi būti numatyti tokie klausimai, susiję su IN:

• kądarytisuturėtomsikibendradarbiavimo,betbendradarbiavimuireika-lingomis IN teisėmis?

• kądarytisunaujomisINteisėmis,gautomisbendrosveiklosmetu(kampriklauso ir kas gali naudoti?)

• kądarytisupapildomaIN,sukuriamaužbendradarbiavimoribų,betsu-tarties galiojimo laikotarpiu?

Teisingo IN apsaugos objekto pasirinkimas


10

NAUJO PRODUKTO MARKETINGAS

Marketingo strategija turėtų nustatyti aiškų ryšį tarp pateikiamų rinkai pro-duktų arba paslaugų ir įmonės, kaip tokių produktų gamintojos arba paslaugų teikėjo. Kitaip tariant, pirkėjai turėtų tik pažvelgę sugebėti atskirti įmonės prekes arba paslaugas nuo konkurento prekių arba paslaugų ir jas sieti su tam tikra lau-kiama kokybe.

Intelektinė nuosavybė atlieka svarbų vaidmenį technologinių inovacijų ko-mercinime ir yra svarbus įrankis kuriant įmonės įvaizdį pirkėjų ar vartotojų są-monėje bei rinkoje. Ypač svarbią vietą užima prekių ženklai ir pramoniniai dizai-nai, kadangi jie įgalina vartotojus identifikuoti produktus ir paslaugas ir atskirti juos nuo panašių produktų ir paslaugų.

Prekių ženklai gali būti labai efektyvus patekimo į naujas rinkas kelias ir, dar daugiau, gali pratęsti komercinės naudos gavimą pasibaigus patento galiojimo terminui. Technologinės inovacijos gali būti įvairiapusiškai apsaugotos patento, pramoninio dizaino ir prekių ženklo deriniu.

Veiksmingas IN teisių panaudojimas, suderinus su kitomis marketingo prie-monėmis (reklama, pardavimo skatinimo priemonės, ir t.t.), yra esminis:

• įmonėsproduktųirpaslaugųlengvamatpažinimuiiratskyrimuinuopana-šių produktų ir paslaugų;

• įmonėsproduktųirpaslaugųreklamaiirvartotojųlojalumoformavimui;• rinkosstrategijosdiversifikamuipagalįvairiastikslinesgrupes;• produktųarbapaslaugųmarketinguiužsieniošalyse.

VERSLO TARPTAUTINĖ PLĖTRA

Prieš pradedant eksporto operacijas, įmonė atlieka svarbius veiksmus, tokius kaip:

• atitinkamoseksportorinkosidentifikavimasirpaklausosnustatymas;• distribucijoskanalųradimas;• preliminarusišlaidųapskaičiavimas;• lėšųgavimas.

Atlikus minėtus žingsnius, mažos ir vidutinės įmonės gali apsispręsti veikti daugiau nei vienoje rinkoje arba licencijuoti IN teises ir know-how užsienyje.

Į IN objektus turi būti atsižvelgiama ir rengiant eksporto strategiją ar pla-nuojant licencijuoti produktus ar paslaugas. Turint omenyje, kad jų veikimas

11

yra teritorinio pobūdžio, reikia iš anksto pasirūpinti IN apsauga pasirinktose šalyse ar regionuose, paduodant tarptautines, Europos ar nacionalines paten-tų paraiškas ir (arba) atitinkamai registruojant prekių ženklus ir pramoninius dizainus.

Įgytos IN teisės (patentai, prekių ženklai ir dizainai) gali atverti naujas eks-porto galimybes, padėti įsitvirtinti įmonei eksporto rinkose ir plėsti galimų pir-kėjų (klientų) ratą.

SUSIJUNGIMAI IR ĮSIGIJIMAI

Susijungimas – sandoris, kuomet sukuriama nauja įmonė, kurią sudaro susi-jungiančios įmonės.

Įsigijimas – sandoris, kuriuo yra įsigyjama įmonė ar jos dalis.Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės svarbą įmonei tiek apimties, tiek ir fi-

nansine prasme, yra svarbu suprasti kaip IN teisės įtraukiamos į susijungimus ir įsigijimus.

Susijungimo ir įsigijimo metu, turi būti įskaityti visi aktyvai – įmonės ištekliai (turtas), naudojami veikloje, įskaitant nematerialiuosius aktyvus, kuriuos žymia dalimi gali sudaryti IN objektai, tokie kaip patentai, prekių ženklai, dizainai, au-torių teisės, gamybinė patirtis ir komercinės paslaptys.

Intelektinės nuosavybės perleidimas, priklausomai nuo turimo jos kiekio, gali sudaryti ženklią dalį didesnio sandorio, tačiau tai neriboja IN teisių perleidimo atskirai paėmus.

Rengiant įsigijimo sutartį, turi būti numatytos nuostatos ir sąlygos, pagal ku-rias atliekamas akcijų pirkimas arba aktyvų pardavimas. Intelektinės nuosavy-bės atveju pardavėjas paprastai pateikia paaiškinimus ir suteikia garantijas dėl parduodamų nematerialiųjų aktyvų naudojimo. Pavyzdžiui, svarbu patikrinti kai kurias sutarties punktų dalis, kaip antai:

• teisiųgaliojimas(patento,dizaino,prekiųženklo,t.t);• pateiktųINteisėmsįgytiparaiškųtinkamumas(apsaugateisingaipasirink-

tose šalyse, prioriteto terminas, prekių ženklų klasių parinkimas, t.t.);• teisiųturėtojas(savininkas);• galiojimopabaigosdata.

Teisingo IN apsaugos objekto pasirinkimas


12

IN VERTINIMAS

Ruošiantis pirkti arba parduoti verslą, įmonių susiliejimo, įsigijimo, kredi-tavimo, technologijų perdavimo, technologijos komercinimo atvejais IN įver-tinimas ir mokėjimas ja pasinaudoti gali padidinti tokių sandorių ekonominę naudą.

Intelektinė nuosavybė daro įmonę daugiau patrauklią potencialiems inves-tuotojams. Tačiau patrauklumui optimizuoti ir teisingiems sprendimams priimti svarbu atlikti IN įvertinimą. Pavyzdžiui, tai naudojama įmonės vertei nustatyti (sandorių, bendrų įmonių, susijungimo ir įsigijimų atvejais). IN sandoriai (par-davimas arba licencijavimas), plėtros plano finansavimas ir t.t. yra dalys įvairių scenarijų, kuriems reikalingas IN įvertinimas.

IN įvertinimas gali taip pat padėti įgyti geresnį supratimą apie bendrąją įmo-nės aktyvų vertę, suteikia priemonę turtui apskaičiuoti ir valdyti, kreditoriams suteikia saugumą ir garantijas arba net galimybę įmonei gauti mokestines len-gvatas.

Prieš įvertinimą, reikalinga peržiūrėti nematerialiuosius aktyvus, kurie gali būti identifikuoti įmonėje. Tokie identifikuojami aktyvai gali būti patentai, prekių ženklai, dizainai, autorių teisės, franšizės, licencijos, duomenų bazės ir t.t.

Identifikavus aktyvus, IN gali būti įvertinama įvairiais metodais, pavyz- džiui:

• išlaidų metodas – tai įmonės, kuriančios panašų objektą, patirtų išlaidų apskaičiavimas, kuris grindžiamas ekonomikos principu, kad pirkėjas už turtą nemokės daugiau, nei kainuotų nusipirkti ar pasigaminti kitą tokio pat naudingumo turtą;

• lyginamasis metodas – atliekamas palyginimas su panašiais IN sandoriais rinkoje, kuomet IN vertė nustatoma lyginant turtą su tokiu pačiu ar pana-šiu žinomos kainos turtu;

• pajamų metodas – atliekamas numatomos ekonominės naudos, sukuria-mos panaudojus IN objektą, įvertinimas (IN vertė nustatoma būsimus pi-nigų srautus išreiškiant esama kapitalo verte);

• netaikyto naudojimosi turtu mokesčio skaičiavimo būdas (angl. – Relief from Royalty Method). Tai nematerialiojo turto vertės skaičiavimo būdas, grindžiamas principu, kad turint nuosavybės teises į nematerialųjį turtą yra sutaupomas naudojimosi turtu mokestis, kuris būtų mokamas, jei tokio turto nuosavybės teisės priklausytų trečiosioms šalims;

13

• perteklinio pelno metodas nustato IN vertę kapitalizuojant papildomą pelną sukuriamą įmonės, turinčios nuosavybę, lyginant su panašiomis įmonėmis, kurios iš turimos nuosavybės naudos neturi.

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ PAŽEIDIMAI IR TEISMINIAI GINČAI

Kai asmuo, nebūdamas IN teisių savininku ir neturėdamas tam leidimo nau-dojasi, pavyzdžiui, patentu, jis pažeidžia IN objekto – patento savininko – teises.

Iš kitos pusės, naujų produktų ir technologijų kūrėjai, kurie projektavimo metu naudojasi iš kitur gauta informacija arba net ir savarankiškai sukuria jiems reikalingus techninius sprendimus, gali netyčia arba dėl nepankamo žinojimo pažeisti kitiems priklausančias IN teises.

Be to, verta žinoti, kad sukurtų produktų apsauga IN teisėmis dar neužtikrina ramaus gyvenimo, kadangi šias teises gali pažeidinėti kiti, todėl būtina pasirūpin-ti šių teisių užtikrinimu.

SAVO TEISIŲ UŽTIKRINIMAS

Teisių užtikrinimas – tai teisiniai veiksmai, kurių imasi IN teisių turėtojas prieš jo IN teisių pažeidėją. Sakoma, kad IN teisių vertė yra tiesiogiai susijusi su jų savininko gebėjimu jas užtikrinti. Teisės, kurių turėtojas nesugeba apginti nuo pažeidėjo, tampa bevertėmis.

Jeigu žinomas įtariamas pažeidėjas, dažniausiai siunčiamas įspėjamasis laiš-kas, kuriame raginama nutraukti pažeidžiančius veiksmus per tam tikrą laiką. Ta-čiau įspėjimas kai kuriais atvejais suteikia laiko pažeidėjui paslėpti ar sunaikinti įrodymus ir taip pakenkti būsimai bylai. Tokiu atveju gali būti tikslinga kreiptis į teismą be išankstinio pažeidėjo perspėjimo, pateikiant prašymą nedelsiant su-stabdyti IN teises pažeidžiančius veiksmus. Jei teismas prašymą patenkina, pri-ima sprendimą dėl laikinųjų draudimo priemonių, kurios galioja labai trumpą laiką (paprastai nuo vienos iki kelių dienų).

Pasibaigus laikinojo draudimo terminui, šalys turi kreiptis į teismą, kuris nu-spręstų, ar draudimą reikia pratęsti.

IN teisių pažeidimai ir teisminiai ginčai


14

Jei vėliau išaiškėja, kad šis draudimas buvo išduotas nepagrįstai, nukentėju-siam asmeniui turi būti išmokama kompensacija.

Teismas turi galią priimti sprendimą dėl pažeidžiančių veiksmų draudimo iki bylos pabaigos (tai gali trukti daugelį mėnesių).

KAIP IŠVENGTI KITIEMS PRIKLAUSANČIŲ TEISIŲ PAŽEIDIMO

Pažeidimų pasekmės pažeidėjui gali būti labai skaudžios, todėl racionaliausia imtis proaktyvių veiksmų, kad būtų išvengta kitų IN teisių savininkų teisių pa-žeidimo. Viena iš veiksmingiausių priemonių konfliktinei situacijai išvengti yra patentinės paieškos, atliekamos produkto patentiniam švarumui nustatyti.

Kaip rekomenduoja gero verslo praktika, paieška produkto patentiniam šva-rumui nustatyti atliekama prieš jį pateikiant rinkai ar eksporto į konkrečią šalį atveju. Daugumoje užsienio šalių ši paieškos rūšis žymima santrumpa FTO (angl. freedom to operate search).

Kadangi sukurtas produktas gali būti saugomas įvariomis IN teisėmis, prieš jį pateikiant rinkai ar eksporto atveju gali būti tikrinama, pavyzdžiui, ar:

• jokskitastospačiosrūšiesproduktasneturitokiopatiesarbaklaidinančiaipanašaus prekių ženklo, kuris pažeistų teises į įmonės prekių ženklą;

• produktasnepažeidžiagaliojančiopatentoarbanaudingojomodelio;• produktasnepažeidžiagaliojančioregistruotoBendrijosdizaino;• nepažeidžiakienonorsautoriųteisių,geografiniųnuorodų.

Jei išaiškėja arba iš anksto žinoma, kad produktas gali pažeisti galiojantį pa-tentą konkrečioje šalyje, gali būti naudinga ne atsisakyti eksporto, o įsigyti licen-ciją.

KAIP ELGTIS, JEI ESATE ĮTARIAMAS PAŽEIDĖJAS

Jūs galite būti apkaltintas kieno nors IN teisių, pavyzdžiui, patento pažeidi-mu net jei to ir nežinojote. Apie įtariamą pažeidimą paprastai sužinosite gavęs įspėjimo laišką. Tuomet prieš imantis konkrečių veiksmų būtina įsitikinti, ar ke-liami įtarimai yra tikrai teisiškai pagrįsti.Jei nustatoma, kad iškeltos pretenzijos dėl IN teisių pažeidimo yra pagrįstos, tuomet, jei įmanoma, reikėtų nedelsiant sustabdyti įtarimą keliančius pažeidžiančius veiksmus. Tuomet bus pašalintas

15

pretekstas IN teisių savininkui iškelti teisminį ieškinį dėl laikinųjų apsaugos prie-monių (draudimo naudotis IN objektu) taikymo.

Lygiagrečiai galima bandyti pakeisti produktą tiek, kad kito IN objekto (pa-tento) pažeidimas būtų pašalintas arba pradėti derybas dėl licencijos iš ieškovo įsigijimo.

Nenustebkite, jei gausite grąsinantį laišką dėl išgalvotų pažeidimų. Pavyz-džiui, gavote grasinimą dėl IN teisių, kurios iš tikrųjų priklauso jums, ir turite nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą. Tokie grasinimai gali būti sąmoningas siekis žlugdyti įmonės verslą, kol bus nagrinėjamos laiške įvardytos pretenzijos.

Į tokius grasinimus reikia atsakyti ir pareikalauti iš juos pateikusio asmens ga-rantijų tokių grasinimų nekartoti perspėjant apie galimą ieškinį patirtiems nuos-toliams kompensuoti.

BAIGIAMASIS KOMENTARAS

Pateikta apžvalga ir pavyzdžiai, kaip įmonės gali naudotis intelekti-nės nuosavybės teisėmis verslo kūrimo ir plėtros procese, sudarant

bendradarbiavimo sutartis, įmonių įsigijimo, susijungimo ir kitais atvejais, pa-rodo, kad, siekiant geriausių verslo rezultatų, numatyti atitinkamas priemones, kaip apsaugoti, valdyti ir įgyvendinti intelektinę nuosavybę ir veiksmingai tomis priemonėmis naudotis, ne visada yra paprasta.

Kartais tenka išgirsti klausiant, ar dalykai, susiję su intelektinės nuosavybės valdymu, nėra kaip nors reglamentuojami metodiškai. Paprastai tokius klausimus užduoda projektavimo ir konstravimo organizacijose iki nepriklausomybės atga-vimo dirbę inžinieriai, kurie prisimena tuomet galiojusius „patentinių tyrimų“ ir „patentinio formuliaro“ standartus.

Šiuo metu aprobuojamas Europos standarto projektas „Intelektinės nuo-savybės vadyba“. Lietuvos standartizacijos departamentas 2015 m. sausio mėn. išleido Europos standartizacijos komiteto (CEN) 2014 m. spalio 27 d. patvirtin-tą laikinam taikymui CEN techninės specifikacijos LST CEN/TS 16555-4:2015 „Inovacijų vadyba. 4 dalis. Intelektinės nuosavybės vadyba“ angliškąją versi-ją. Šį dokumentą, kurio apimtis 33 puslapiai, galima mokamai įsigyti internetu http://www.lsd.lt/index.php?-182177048.

Baigiamasis komentaras


16

Techninės specifikacijos galiojimo laikas apribotas iki trejų metų. Po dvejų metų CEN nariai, tarp jų ir Lietuva, turėtų pateikti savo komentarus, ypač klau-simu, ar ši techninė specifikacija gali būti konvertuojama į Europos standartą.

Techninėje specifikacijoje pateikiamos rekomendacijos, padedančios organi-zacijai (įmonei) identifikuoti, kaupti ir saugoti intelektinę nuosavybę.

Siekiant tinkamai įgyvendinti intelektinės nuosavybės vadybą, techninė spe-cifikacija rekomenduoja:

– parengti intelektinės nuosavybės strategiją kaip neatskiriamą organizacijos verslo strategijos dalį;

– laikyti intelektinės nuosavybės strategiją kaip neatskiriamą inovacijų vady-bos strategijos dalį;

– numatyti potencialios intelektinės nuosavybės apsaugos priemones;– parengti metodus, naudojamus intelektinei nuosavybei naudoti ir valdyti

kaip verslo strategijos užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, kontrolės gali-mybę ir apsaugą;

– įvertinti galimas išlaidas, reikalingas intelektinei nuosavybei įgyti ir palai-kyti, taip pat galimas išlaidas teisių gynimui;

– įvertinti paramos, kurią suteikia įvairių kitų pasaulio šalių valdžios organai intelektinės nuosavybės teisėms įgyti ir skatinimo praktikai, skirtumus;

– parengti know-how (komercinių paslapčių) apsaugos metodus, jeigu įmo-nei tai yra aktualu.

Nesvarbu, ar minėta techninė specifikacija bus perdirbta į standartą, tačiau ji yra geriausias iki šiol žinomas įrankis, leidžiantis sutvarkyti intelektinės nuosavy-bės „ūkį“ tiems, kurie siekia geriausių rezultatų inovacijų vadybos srityje. Be to, „Intelektinės nuosavybės vadybos“ principų įgyvendinimas dar pareikalautų ir švietimo inovacijų apsaugos klausimais tobulinimo.

Dar keli patarimai pradedantiems išradėjams: pradėkite rūpintis išradimo įgyvendinimu dar prieš paduodami patento paraišką, kad sugaišę daug laiko ne-sakytumėte, kad jau turite patentą, ir ką toliau daryti? Taip pat nepaskubėkite džiūgauti, kad savarankiškai pavyko gauti patentą, kadangi yra pavyzdžių, kad savarankiškumo pasekmė – sužlugdyta komerciškai perspektyvi idėja dėl nevy-kusiai parengtos patento paraiškos.

Tais atvejais, kai reikia priimti svarbius ir neretai rizikingus strateginius spren-dimus, susijusius, pavyzdžiui, su išradimų apsauga užsienio šalyse, kurie reikalauja didelių finansinių išteklių įmonės IN teisių pažeidimais ir IN teisių gynimu, patar-tina naudotis IN profesionalų, dažniausiai patentinių patikėtinių, paslaugomis.

Documents

Įmonės vadovui: kaip veiksmingiau naudotis intelektinės ... · TEISINGO INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGOS OBJEKTO ... Būdai kaip idėją apsaugoti, priklauso nuo jos pobūdžio