NAUJOSIOS APAŠTALŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMAS … · Suteikti sielovadinę pagalbą ir rūpintis nuoširdžia bendryste, kurioje kiekvienas patirtų Dievo meilę bei džiaugsmą, galėdamas

NAUJOSIOS APAŠTALŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMAS

KLAUSIMUOSE IR ATSAKYMUOSE

NAUJOSIOS APAŠTALŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMAS

KLAUSIMUOSE IR ATSAKYMUOSE

© 2014 Tarptautinė Naujoji apaštalų bažnyčia, Ciurichas / ŠveicarijaVisos teisės saugomos

Maketavimas: meninis apipavidalinimas | iliustracijos Jennifer Lennermann, EsenasSpausdinimas ir tolesnis apdorojimas: Friedrich Pustet, Rėgensburgas

Leidykla: Friedrich Bischoff GmbH, Frankfurtas prie MainoUžsakymo nr. 221 011ISBN: 978-3-943980-29-5I-asis leidimas 2015

PriedasNaujosios apaštalų bažnyčios vizija ir misija

Naujosios apaštalų bažnyčios vizija ir misija

Vizija

Bažnyčia, kurioje žmonės gerai jaučiasi ir – pripildyti Šventosios Dvasios bei meilės Dievui – orientuoja savo gyvenimą pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją bei ruošiasi jo sugrįžimui ir amžinajam gyvenimui

Misija

Eiti pas visus žmones tam, kad mokytų juos Jėzaus Kristaus Evangelijos ir krikštytų vandeniu bei Šventąja Dvasia

Suteikti sielovadinę pagalbą ir rūpintis nuoširdžia bendryste, kurioje kiekvienas patirtų Dievo meilę bei džiaugsmą, galėdamas tarnauti jam ir savo artimajam

Priedas

Priedas

Pratarmė

2012 metais buvo išleistas „Naujosios apaštalų bažny-čios katekizmas“ (NABK) vokiečių, anglų, prancūzų, portugalų, rusų ir ispanų kalbomis. Dabar ši knyga jau nemokamai prieinama internete išvardintomis kalbo-mis ir yra išversta į daugelį kitų kalbų.

„Naujosios apaštalų bažnyčios katekizmas klausimuo-se ir atsakymuose“ yra metodine-didaktine forma redaguotas leidinys, palengvinantis NABK turinio supratimą. Tokiu būdu tikėjimo mokymas gali būti tinkamai perteikiamas bažny-tiniuose užsiėmimuose visame pasaulyje. Pasitelkus 750 klausimų bei atsakymų, skaitytojas imamas už rankos ir suprantamai vedamas nuo vieno teiginio prie kito.

„Naujosios apaštalų bažnyčios katekizmo klausimuose ir atsakymuose“ turinys ati-tinka NABK teiginius. Savo struktūra šis leidinys taip pat yra labai arti NABK. Abi knygos viena kitą papildo ir gali būti naudojamos paraleliai.

Kadangi daugelis panaudotų Biblijos citatų atspausdintos jų nesutrumpinant, ši knyga yra vientisa. Tokiu būdu skaitytojas, kuris neturi Biblijos po ranka, mato prieš akis svarbiausias Biblijos vietas atitinkamiems mokymo teiginiams. Be to, pateikia-mi tam tikrų sąvokų paaiškinimai. Todėl mokymas atsiveria ir skaitytojui, kuris ne-turi išankstinių teologinių žinių.

Kaip ir NABK, šis katekizmo leidinys yra kvietimas visiems Naujosios apaštalų baž-nyčios krikščioniams, intensyviai gilintis į savo tikėjimo esmę. Ši knyga taip pat kviečia visus besidominčius, susipažinti su Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo mokymu.

Tegul šis darbas pasitarnauja palaimintam naudojimuisi!

Jean-Luc Schneider

Ciurichas, 2014 kovas

Priedas

Priedas

Turinys

1 Dievo apreiškimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11

2 Tikėjimo išpažinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

3 Dievo Trejybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29

4 Nuo išganymo priklausomas žmogus. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85

5 Dievo įsakymai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 103

6 Jėzaus Kristaus bažnyčia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125

7 Tarnystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 139

8 Sakramentai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 157

9 Gyvenimas po mirties . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 175

10 Mokymas apie ateities dalykus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 183

11 Iš krikščionybės istorijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 195

12 Pamaldos, palaiminimo veiksmai ir sielovada . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 207

13 Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionis ir jo tikėjimo gyvenimas . . . 237

Priedas

Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo išpažinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 249

Dešimt Dievo įsakymų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 251

Tėve mūsų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 252

Temų rodyklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 253

Biblijos ištraukų rodyklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 273

DIEVO APREIŠKIMAI

Dievas istorijoje

Dievas gamtoje

Tikėjimas

Tikėjimo turinys

Šventasis Raštas

12

Dievo apreiškimai

1Kur glūdi tikėjimo į Dievą ištakos?

Tikėjimo ištakos glūdi pačiame Dieve. Jis leidžia žmonėms jį atpažinti: jis „ap-sireiškia“.

Taigi žinojimą, kad Dievas yra, žmo-nėms suteikė pats Dievas. Dievas nesi-slepia, o leidžia žmonėms jį atpažinti, kad jie kalbėtų apie Dievą ir į jį tikėtų.

„Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems [žmonėms] aišku, nes Dievas jiems tai leido suprasti. Jo neregimosios ypatybės – jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie nepateisinami“.Romiečiams 1,19.20

2Kaip apsireiškia Dievas?

Dievas apsireiškia įvairiais būdais gam-toje ir istorijoje.

3Kaip Dievas apsireiškia gamtoje?

Dievas apsireiškia gamtoje kaip Kūrėjas: visatos, žmonijos, gyvūnijos ir augmeni-jos egzistencijoje.

„Tu laistai kalnus iš savo aukštos buveinės; žemė kupina tavo palaimos. Tu želdai žolę galvijams ir augalus žmonių reikalams, kad augintų maisto iš žemės“.Psalmynas 104,13.14

13

Dievo apreiškimai

4Kaip Dievas apsireiškia istorijoje?

Dievas apsireiškia žmonijos istorijoje. Pavyzdžiui, jis išvedė Izraelio tautą iš Egipto nelaisvės ir suteikė jai dešimt įsa-kymų. Didžiausias Dievo apsireiškimas istorijoje buvo tai, kad Dievas tapo žmo-gumi Jėzuje Kristuje ir veikė žemėje. Jis gyveno prieš 2000 metų. Jėzuje Kristuje Dievas apsireiškė kaip Išganytojas.

Išganytojas: žiūrėti 66, 108-109 klausimus

„Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų“.

Galatams 4,4

5Kokiu pavidalu atpažįstamas Dievas?

Dievas yra dvasinė būtybė. Jis atpažįsta-mas kaip Dievasn Tėvas, Kūrėjas ir kūrinio išlaikytojas

(plg. Pradžios 1; Pradžios 8,21.22),n Sūnus, Išganytojas ir nešantis išgany-

mą (plg. 1. Jono 5,20),n Šventoji Dvasia, guodėja, vedanti į

tiesos pilnatvę (plg. Jono 16,13).

6Kur yra įamžinti Dievo apreiškimai?

Dievo apreiškimai yra įamžinti Šventa-jame Rašte.

Sąvoką „Dievo apreiškimai“ suprantame keleriopai:nDievas leidžia jį atpažinti. Jis duoda žinią

apie savo egzistavimą (Dievo „apsireiški-mas“).

nDievas apreiškia žmogui savo valią.nDievas sutinka žmogų su meile, ypatin-

gai per savo žodį ir sakramentus.

14

Dievo apreiškimai

7Ar Dievas apreiškia ateitį?

Taip, Dievas apreiškia ateitį: jis pažadėjo, kad Jėzus Kristus sugrįš (plg. Jono 14,3). Tiems, kurie jo sugrįžimo dieną bus pa-keisti ir paimti (plg. 1. Tesalonikiečiams 4,13-18), Dievas apsireikš ypatingu būdu – jie matys jį tokį, koks jis yra (plg. 1. Jono 3,1.2).

„Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino. Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra“.1. Jono 3,1.2

8Ar galima dar kitaip atpažinti die-viškąjį veikimą?

Taip, Šventosios Dvasios veikimas per apaštalų tarnystę leidžia atpažinti ir įžvelgti Dievo veiksmus žmonijos išga-nymui. Apie tai rašoma Biblijoje ir at-skleidžiama Šventosios Dvasios dėka.

9Kaip turėtų elgtis žmogus Dievo apreiškimų atžvilgiu?

Žmogus turi tikėti į Dievą ir jo apreiš-kimus. Tik tikėjimo dėka žmogus gali suvokti dieviškuosius apreiškimus. Jei jis tiki, dieviškieji dalykai jam yra vertingi ir nulemiantys jo gyvenimą.

Tam, kuris netiki Dievu kaip Kūrėju, visata nėra Dievo kūrinys, kurioje būtų atpažįstamas Kūrėjas, o tik atsitiktinių gamtos procesų rezultatas.

10Koks yra suvokimas apie tikėjimą, kaip atsakymą į Dievo apreiškimus?

Tikėjimas yra būtina sąlyga, kad priartė-tume prie Dievo. Bet tikėjimas nėra tai, ką žmogus pats galėtų įtakoti. Tikėjimas yra Dievo malonės suteikimas, taigi, do-vana. Žmogus turėtų trokšti šios dova-nos ir ją priimti. Tikėjimas veda link to, kad žmogus atpažįsta Dievą, juo pasitiki ir orientuoja savo gyvenimą pagal Dievo valią.

Tikėjimas: žiūrėti 239 ir sekančius klausimus

„Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“.Žydams 11,1

„Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir kad jo ieškantiems atsilygi-na“. Žydams 11,6

15

Dievo apreiškimai

11 Kaip žmogus prieina prie tikėjimo?

Tikėjimą dovanoja Šventoji Dvasia ir jį stiprina. Tai vyksta ir pamokslaujant Evangeliją Šventojo Rašto pagrindu.

„Taigi tikėjimas iš klausymo, klausy-mas – kai skelbiamas Kristaus žodis“. Romiečiams 10,17

12 Kas yra Šventasis Raštas?

Šventasis Raštas – Biblija – yra raštų rin-kinys apie Dievo veikimą, pranašystes bei įsakymus. Jis susideda iš Senojo Tes-tamento ir Naujojo Testamento. Šven-tasis Raštas liudija apie Dievo apreiški-mus, tačiau tai nėra išsamus ir vientisas visų Dievo darbų aprašas. Dievas pasi-rūpino, kad būtų išsaugota tai, kas svar-bu žmogaus išganymui.

„Biblija“ yra kildinama iš lotynų kalbos žodžio „biblia“ ir reiškia „knygą, rankraš-čių ritinius“.

13 Kas yra Šventojo Rašto autorius?

Šventojo Rašto autorius yra Dievas. Žmonės, kuriuos Šventoji Dvasia įkvėpė (inspiravo), užrašė tai, ką Dievas apreiš-kė. Formos ir išraiškos būdų atžvilgiu biblijinės knygos yra įtakotos tuometi-nių autorių ir jų vaizduotės, bei to laiko patyrimų.

„Inspiracija“ reiškia: „įkvėpimas“. Die-viškoji inspiracija reiškia, kad Šventoji Dvasia žmogų kažkam įkvepia arba jam kažką perteikia.

14 Ar biblijinių knygų tekstai buvo patikimai perduoti?

Taip, Dievas pasirūpino, kad biblijinių knygų tekstai amžių bėgyje išliktų nesu-klastoti.

15 Kaip susidarė biblijinių knygų rinkinys?

Biblijinių raštų rinkinys buvo sudarytas amžių bėgyje. Jis atsirado ne tik žmogiš-kųjų minčių dėka, bet pirmiausia dieviš-kosios valios dėka.

Senojo Testamento krikščioniškasis kanonas paremtas judaizmo hebrajiškuoju kanonu, kurio raštai manoma atsirado 1000 metų laikotarpyje.

Naujojo Testamento kanonas suside-da iš Evangelijų, apaštalų raštų, laiškų ir vienos pranašų knygos, apreiškimų Jonui knygos. Pirmykštėje bažnyčioje didelį susidomėjimą pirmiausia kėlė apaštalo Pauliaus laiškai. Vėliau Evan-gelijos – seniausia iš jų Evangelija pagal Morkų – ir kiti raštai. Naujojo Testa-mento raštai atsirado maždaug 70-ies metų laikotarpyje.

Kad būtų išsaugoti ir toliau perduoti šie pirmykščiai krikščioniškojo tikėjimo liudijimai, jie buvo sudėti į vieną rinki-nį, kuris skirtinguose sinoduose buvo patvirtintas kaip „kanonas“.

16

Dievo apreiškimai

„Kanonu“ vadinamas raštų rinkinys, kuris yra esminis religijos mokymui. Krikš-čioniškajam tikėjimui tai yra Senojo ir Naujojo Testamento raštai.

Sąvoka „sinodas“ yra kildinama iš graikų kalbos žodžio „synodos“ ir reiškia „susirinkimą“. Sinodą suprantame kaip bažnyčios komiteto susirinkimą, kuris turi įgaliojimą, priimti atsakingus sprendi-mus.

16 Kokia yra Šventojo Rašto struktūra ir turinys?

Šventasis Raštas yra suskirstytas į dvi pagrindines dalis: Senąjį Testamentą, kuris apima laiką iki Kristaus gimimo, ir Naująjį Testamentą, kuris prasideda nuo Kristaus gimimo.

17

Dievo apreiškimai

17 Kas užrašyta Senajame Testamente?

Senajame Testamente užrašyti vaizdingi pasakojimai apie pasaulio sukūrimą ir pirmuosius žmones, o taip pat tekstai apie Izraelio tautos kilmę bei istoriją. Senajame Testamente dar galime rasti Dievo šlovinimus, perspėjimus ir paža-dus žmogui.

18 Kas užrašyta Naujajame Testamente?

Naujasis Testamentas keturiose Evan-gelijose ir apaštalų raštuose pasakoja apie Jėzų Kristų, jo apaštalus ir pirmą-sias krikščioniškas bendruomenes. Taip pat jame užrašyti apaštalų laiškai, kurie buvo skirti bendruomenėms arba atski-riems asmenims. Apreiškimų Jonui kny-goje, pranašiškoje Naujojo Testamento knygoje, pasakojama apie Jėzaus Kris-taus sugrįžimą ir kitus ateities įvykius.

19 Koks yra Senojo Testamento knygų suskirstymas, skaičius ir eilės tvarka?

Senasis Testamentas susideda iš 17 isto-rinių knygų, penkių išminties knygų ir 17 pranašų knygų.

17 istorinių knygų:n Mozės penkiaknygė (Pradžios,

Išėjimo, Kunigų, Skaičių, Pakartoto Įstatymo)

n Jozuės knyga

n Teisėjų knygan Rutos knygan Dvi Samuelio knygosn Dvi Karalių knygosn Dvi Kronikų knygosn Ezdro knygan Nehemijo knyga n Esteros knyga

Penkios išminties knygos:n Jobo knygan PsalmynasnPatarlių knyganKoheleto knyganGiesmių giesmės knyga

17 pranašų knygų:nIzaijo nJeremijonRaudųn EzekielionDanielionOzėjon JoelionAmoson Abdijo n Jonosn MichėjonNahumon Habakukon Sofonijon Agėjon ZacharijonMalachijo

20 Kurios biblijinės knygos priskiriamos prie apokrifų?

14 apokrifų knygų:n Juditos knygan Išminties knyga

18

Dievo apreiškimai

n Tobito knygan Siracido knygan Barucho knyga n Dvi Makabėjų knygosn Pridėtiniai skyriai Esteros knygojen Pridėtiniai skyriai Danielio knygojen Istorija apie Zuzaną ir Danielįn Apie Belį BabilonenApie Drakoną BabilonenAzarijo maldan Тrijų vyrų giesmė krosnyjen Manaso malda

Sąvoka „apokrifai“ yra kildinama iš graikų kalbos žodžio „apokryphos“, kas reiškia „paslėpta, tamsu“. Apokrifai („paslėpti raštai“) yra biblijinės knygos, kurios yra ne visuose Biblijų leidimuose. Jos yra sai-tas tarp Senojo bei Naujojo Testamentų ir jose užrašyti tikėjimo teiginiai, svarbūs Senojo Testamento suvokimui.

21Kaip apokrifai vertinami Naujojoje apaštalų bažnyčioje?

Naujojoje apaštalų bažnyčioje apokrifai vertinami lygiai taip pat, kaip ir Senojo Testamento raštai.

22Koks yra Naujojo Testamento knygų suskirstymas, skaičius ir eilės tvarka?

Naujasis Testamentas susideda iš penkių istorinių knygų, 21 išminties knygos ir vienos pranašų knygos.

Penkios istorinės knygos:n Evangelija pagal Matą

n Evangelija pagal Morkųn Evangelija pagal Lukąn Evangelija pagal Jonąn Apaštalų darbų knyga

21 mokymo knyga:n Laiškas romiečiamsn Du laiškai korintiečiamsn Laiškas galatams n Laiškas efeziečiams n Laiškas filipiečiamsn Laiškas kolosiečiamsn Du laiškai tesalonikiečiamsn Du laiškai Timotiejuin Laiškas Tituin Laiškas Filemonuin Du Petro laiškain Trys Jono laiškain Laiškas žydamsn Jokūbo laiškasn Judo laiškas

Pranašų knyga:n Apreiškimo Jonui knyga (apokalipsė)

23Kokią reikšmę Naujajai apaštalų bažnyčiai turi Šventasis Raštas?

Šventasis Raštas yra Naujosios apaštalų bažnyčios mokymo pagrindas. Šventojo Rašto sakiniai yra atspirties taškas pa-maldų pamokslui.

24Kas yra kviečiami aiškinti Šventąjį Raštą?

Teisingas ir gilus Šventojo Rašto suvoki-mas atsiveria tik veikiant Šventajai Dva-siai. Jėzaus apaštalų užduočiai priklauso

19

Dievo apreiškimai

Šventojo Rašto aiškinimas, mokymo bei tikėjimo praktikavimo tikslais.

„Tegul žmonės laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo slėpinių tvarkytojais“.

1. Korintiečiams 4,1

25Kaip suprantame išsireiškimą: „Jėzus Kristus yra Šventojo Rašto centras“?

Šventojo Rašto dėmesio centre yra Jėzus Kristus. Tai išreiškiama posakiu: „Jėzus Kristus yra Šventojo Rašto centras.“ Todėl ir Senasis Testamentas turi būti

aiškinamas pradedant nuo jo. Senajame Testamente pranašaujamas Mesijo atė-jimas ir tam ruošiamasi. Naujasis Tes-tamentas pasakoja apie Jėzaus veikimą dabartyje ir ateityje.

Mesijas: žiūrėti 112 klausimą

26Kokią reikšmę tikinčiajam turi Šventasis Raštas?

Šventasis Raštas tikinčiojo gyvenime turi didelę reikšmę: jis guodžia ir moko, nurodo kelią ir perspėja, bei skatina pa-žinimą ir tikėjimą.

20

Dievo apreiškimai

TIKĖJIMO IŠPAŽINIMAS

27Kokios savybės prisideda prie to, kad gilinimasis į Bibliją stiprintų tikėjimą?

Dievobaimingumas ir nuoširdus teisin-go Šventojo Rašto suvokimo prašymas maldoje yra pagrindas tam, kad gilini-masis į Bibliją stiprintų tikėjimą.

28Koks yra krikščioniškojo tikėjimo pagrindas ir turinys?

Krikščionys tiki į vieną Dievą – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Tikėjimas į Dievo Trejybę tapo žmogui prieinamas dėka Jėzaus Kristaus.

Sūnus, Jėzus Kristus, kalbėjo apie savo dangiškąjį Tėvą, į kurį žmonės turi tikėti. Dievas Tėvas daug kartų paliudi-jo, kad Jėzus Kristus yra jo Sūnus (plg. Luko 3,22; 9,35).

Galiausiai Jėzus Kristus pažadėjo, kad Šventoji Dvasia ateis kaip Guodėja ir pa-galba.

„Krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“.

Mato 28,19

„O Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ Jono 14,26

Apie krikščioniškojo tikėjimo pagrindus: žiūrėti taip pat 34 ir 35 klausimus

TIKĖJIMO IŠPAŽINIMAS

Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo išpažinimas

Konfesija

Apaštalikiškas

Tėvas, Sūnus, Šventoji Dvasia

Tikėjimo išpažinimas

22

29Kas yra tikėjimo išpažinimas?

Tikėjimo išpažinimas yra esminio tikė-jimo mokymo turinio santrauka. Tikė-jimo išpažinime išreiškiama tai, ką išpa-žįsta religinės bendruomenės nariai.

Viena religinė bendruomenė nuo ki-tos skiriasi savo tikėjimo išpažinimu.

30Ar egzistuoja biblijiniai tikėjimo išpažinimai?

Taip, jau Senajame Testamente randame tekstų, kurie išreiškia bendrą tikėjimo išpažinimą. Tokiame tikėjimo išpažini-me yra parašyta: „… Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats“ (Pakartoto Įstatymo 6,4). Šį išpažinimą su antrašte

„Klausykis, Izraeli!“ drauge ištarė visi iz-raeliečiai. Jie taip išreiškė savo tikėjimą į vieną Dievą tuo laikotarpiu, kai aplin-kinės tautos garbino skirtingus Dievus.

Naujajame Testamente yra tekstų, kurie formalizuotai išreiškia teiginį, jog Dievas dovanoja išganymą Jėzuje Kris-tuje.

Naujojo Testamento tikėjimo išpaži-nimo pavyzdžiai:n „Viešpats Jėzus“ (Romiečiams 10,9);n „Maranata“ (1. Korintiečiams 16,22)

= „Mūsų Viešpats ateina!“n„Viešpats tikrai prisikėlė“ (Luko

24,34)

„Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priim-tas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą“.Romiečiams 10,9.10


23

31Kaip atsirado pirmieji krikščionių tikėjimo išpažinimai?

Pirmieji krikščionių tikėjimo išpažini-mai vadinami „senosios bažnyčios tikė-jimo išpažinimais“. Jie atsirado tarp an-trojo ir ketvirtojo amžiaus po Kristaus. Tuo laiku buvo suformuluoti mokymai apie Dievo Trejybę ir Jėzaus Kristaus esybę, taigi, apie jo būdą.

Jie buvo būtini, nes jau vyko ginčai dėl tikėjimo turinio. Pavyzdžiui, egzistavo nuomonė, kad Jėzus Kristus nemirė ant kryžiaus ir kad jis iš tiesų neprisikėlė. Ti-kėjimo išpažinimai padėjo atsiriboti nuo tokių klaidinančių mokymų.

32Kokie teiginiai tapo krikščionių tikėjimo išpažinimais?

Lemiantis veiksnys, ar tam tikras teigi-nys apie Dievo būdą ir veikimą įtraukia-mas į tikėjimo išpažinimą, buvo to tei-ginio atitikimas Kristaus bei jo apaštalų mokymui.

33Kokie yra svarbiausi senosios bažnyčios tikėjimo išpažinimai?

Du svarbiausi senosios bažnyčios tikė-jimo išpažinimai yra apaštalų tikėjimo išpažinimas („Apostolicum“) ir Nikė-jos-Konstantinopolio tikėjimo išpažini-mas.

Apaštalų tikėjimo išpažinimo esmi-niai teiginiai buvo sudaryti antrajame amžiuje, o ketvirtajame truputį papil-dyti. Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas yra konsiliumo Nikėjoje (325 metais po Kr.) ir Konstantinopoly-je (381 metais po Kr.) rezultatas. Šiame tikėjimo išpažinime pirmiausia buvo įtvirtintas Dievo Trejybės išpažinimas.

Konsiliumas yra aukštųjų dvasininkų susirinkimas, jie susirenka aptarti svarbių, su tikėjimu susijusių klausimų.

34Kaip skamba apaštalų tikėjimo išpažinimas?

Tikiu į Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją; ir į Jėzų Kristų, viena-tinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris pra-sidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Pontijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, nu-miręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo de-šinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu į Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę [katalikų] bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gy-venimą. Amen.

Sąvoka „katalikų“ yra kildinama iš graikų kalbos žodžio „katholikós“ ir reiškia „visa apimantis“, „visuotinis“. Abiejuose senosios bažnyčios tikėjimo išpažinimuo-se sąvoka „katalikų“ apibūdina ne vieną bažnyčią kaip instituciją, o visą apiman-čią Kristaus bažnyčią.


24

35Kaip skamba Nikėjos-Konstantino-polio tikėjimo išpažinimas?

Tikiu į vieną Dievą, visagalį Tėvą, dan-gaus ir žemės, regimosios ir neregimo-sios visatos Kūrėją. Tikiu į vieną Vieš-patį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogu-mi. Valdant Pontijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankin-tas ir palaidotas. Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių. Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gy-vųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius. Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Tikiu vieną, šventą, visuotinę [katalikų], apaštalinę bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuo-dėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų pri-sikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.

36Kokią reikšmę Naujajai apaštalų bažnyčiai turi senosios bažnyčios tikėjimo išpažinimai?

Naujosios apaštalų bažnyčios mokymas remiasi Šventuoju Raštu. Senosios baž-nyčios tikėjimo išpažinimai apima esmi-nius teiginius, kurie liudijami Šventaja-me Rašte.

Naujoji apaštalų bažnyčia išpažįsta abiejuose senosios bažnyčios tikėjimo išpažinimuose suformuluotą tikėjimą į Dievo Trejybę, į Jėzų Kristų kaip tikrą Dievą ir tikrą žmogų, į jo gimimą iš mergelės Marijos, į Šventosios Dvasios atsiuntimą, į bažnyčią, į sakramentus, į Kristaus sugrįžimo laukimą ir į prisikė-limą iš mirusiųjų.

Nepaisant skirtumų tarp atskirų kon-fesijų, šie tikėjimo išpažinimai apima tam tikrus elementus, kurie apjungia krikščionis tarpusavyje.

„Konfesija“ (pažodžiui: „išpažinimas“) reiškia „tikėjimo išpažinimą, priklausomumą bažnyčiai“. Taip pat sąvoka „konfesijos“ apibūdina skirtingas krikščionių tikėjimo bendruomenes.

37Kaip skamba Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo išpažinimas?

„Aš tikiu Dievą Tėvą, visagalį dangaus ir žemės Sutvėrėją.

Aš tikiu Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, mūsų Viešpatį, pradėtą Šventosios Dvasios, pagimdytą mergelės Marijos, kentėjusį prie Pontijaus Piloto, nukry-


25

žiuotą, mirusį, palaidotą, nužengusį į mirusiųjų karalystę, trečiąją dieną pri-sikėlusį iš mirusiųjų, nužengusį į dangų, sėdintį visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš kur jis vėl ateis.

Aš tikiu Šventąją Dvasią, vienintelę, šventąją ir visuotinę apaštalų bažnyčią, šventųjų bendrystę, nuodėmių atleidi-mą, prisikėlimą iš mirusiųjų ir amžinąjį gyvenimą.

Aš tikiu, kad Viešpats Jėzus vadovau-ja savo bažnyčiai ir tam jis siuntė savo apaštalus, ir siųs juos iki savo sugrįžimo su pavedimu, kad jie mokytų, jo vardu atleistų nuodėmes ir krikštytų vandeniu bei Šventąja Dvasia.

Aš tikiu, kad Dievo išrinktieji tarnystei yra paskirti tik apaštalų, ir kad iš apašta-lų tarnystės išeina įgaliojimas, palaimi-nimas ir pašventinimas.

Aš tikiu, kad Šventas vandens Krikštas yra pirmas žingsnis link žmogaus atgi-mimo iš Šventosios Dvasios ir kad krikš-tijamasis per tai priimamas į bendrystę tų, kurie tiki Jėzumi Kristumi ir išpažįsta jį kaip jų Viešpatį.

Aš tikiu, kad Šventoji Vakarienė buvo pa-ties Viešpaties įvesta atminti kartą atneš-tai ir pilnai galiojančiai Kristaus aukai, jo kančioms ir mirčiai. Garbingas Šventosios Vakarienės priėmimas laiduoja mums bendrystę su Kristumi Jėzumi, mūsų Vieš-pačiu. Ji švenčiama su nerauginta duona ir vynu; viena ir kita palaimina bei suteikia apaštalo įgaliotas tarnybos brolis.

Aš tikiu, kad vandeniu pakrikštytieji, norėdami tapti Dievo vaikais ir įvykdyti pirmuonims būtinas sąlygas, per apaštalą turi priimti Šventosios Dvasios dovaną.

Aš tikiu, kad Viešpats Jėzus sugrįš taip, kaip nužengė dangun, o pirmuonys iš mirusiųjų ir gyvųjų, kurie laukė jo at-ėjimo ir buvo ruošiami, bus jo paimti; kad po vestuvių danguje jis su jais sugrįš į žemę, kad įkurtų savo taikos karalystę ir kad jie kartu su juo valdytų kaip kara-liškoji kunigystė. Po taikos karalystės jis surengs paskutinįjį teismą. Tada Dievas sukurs naują dangų ir naują žemę, ir gy-vens su savo tauta.

Aš tikiu, kad esu įsipareigojęs paklusti pasaulietinei valdžiai tiek, kiek tai ne-prieštarauja dieviškiems įstatymams.“

38Kaip buvo sudarytas Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo išpaži-nimas?

Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo išpažinimas yra rezultatas, kurį apaštalai pasiekė analizuodami Šventąjį Raštą ir senosios bažnyčios išpažinimus.

Šiandieninė jo forma turinio ir kalbos atžvilgiu buvo sudaryta pagal tikėjimo mokymo vystymąsi ir pažinimo gilini-mą.

Sudarant tikėjimo išpažinimą, buvo aiškiai suvokiama: Dievo meilę, malo-nę ir visagalybę neįmanoma išsamiai apibūdinti. Tai yra daug didingiau, nei žmogus gali nusakyti. Todėl tikėjimo išpažinimas nenubrėžia ribos, kuri ki-tiems krikščioniams paneigtų dalyvavi-mą išganyme.

. Išganymas: žiūrėti 243 ir sekančius klausimus


26

39Kokią reikšmę turi Naujosios apaš-talų bažnyčios tikėjimo išpažini-mas?

Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo išpažinimas dešimtyje straipsnių išreiš-kia Naujosios apaštalų bažnyčios tikė-

jimo mokymą. Taip pat jo užduotis yra formuoti Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionių tikėjimo nuostatą.

Be to, Naujosios apaštalų bažnyčios ti-kėjimo išpažinimas supažindina kitus žmones su esminiu Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo turiniu.


27

40Kokia Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo išpažinimo struktūra?

Trys pirmieji tikėjimo straipsniai atitin-ka apaštalų tikėjimo išpažinimą; jie kal-ba apie Dievo Trejybę. Toliau einantys 4 ir 5 straipsniai aprašo apaštalų veiklą, 5 straipsnis dar ir kitų tarnystės nešėjų veiklą. 6, 7 ir 8 straipsniai aiškina tris sakramentus. 9 straipsnis apima ateities viltį (eschatologiją). 10 straipsnis susijęs su pasaulietinės valdžios tema.

Sąvoka „eschatologija“ reiškia „mokymą apie paskutiniuosius įvykius“. Tai gali būti susiję ir su atskiro žmogaus ateitimi („in-dividuali eschatologija“), ir su išganymo istorijos užbaigimu („universali eschato-logija“).

41Kas teigiama pirmajame tikėjimo straipsnyje?

Pirmasis tikėjimo straipsnis yra apie Dievą Tėvą kaip Kūrėją.

Dievas, Tėvas: žiūrėti 37 ir 67 bei sekančius klausimus

42Kas teigiama antrajame tikėjimo straipsnyje?

Antrasis tikėjimo straipsnis kalba apie Jėzų Kristų, apie krikščioniškojo tikėji-mo esmę ir turinį.

Jėzus Kristus: žiūrėti 37 ir 93 bei sekančius klausimus

43Kas teigiama trečiajame tikėjimo straipsnyje?

Trečiasis tikėjimo straipsnis išpažįsta ti-kėjimą Šventąja Dvasia, būtent trečiąjį dievybės asmenį, o taip pat tikėjimą baž-nyčia, šventųjų bendryste ir išganymu.

Šventoji Dvasia: žiūrėti 37 ir 197 bei sekančius klausimus

„Šventųjų bendrystei“ siaurąja prasme priklauso visi tikintieji, kurie yra atgimę iš vandens ir Dvasios, Jėzaus Kristaus apašta-lų buvo ruošiami Viešpaties dienai ir buvo paimti kaip jo nuotaka. Kas priklauso šiai bendrystei, paaiškės tik Kristaus sugrįžimo dieną. Plačiąja prasme „šventųjų bendrys-tei“ priklauso visi, kurie priklauso Kristaus bažnyčiai. Taigi, čia minimi visi tie, kurie jau šiandien priima išganymą iš Jėzaus Kristaus. „Šventųjų bendrystė“ tobulai atsiskleis naujajame kūrinyje.


28

44Kas teigiama ketvirtajame tikėjimo straipsnyje?

Ketvirtajame tikėjimo straipsnyje tei-giama, kad Jėzus Kristus vadovauja savo bažnyčiai ir jo vadovavimas pasireiškia per apaštalų pasiuntimą.

Apaštalai: žiūrėti 37, 421, 453 ir sekančius klausimus

45Kas teigiama penktajame tikėjimo straipsnyje?

Penktasis tikėjimo straipsnis yra apie dvasinę tarnystę.

Tarnystė: žiūrėti 37 ir 411 bei sekančius klausimus

46Kas teigiama šeštajame tikėjimo straipsnyje?

Šeštasis tikėjimo straipsnis yra apie Šventąjį vandens Krikštą.

Krikštas vandeniu: 37 ir 481 bei sekančius klausimus

47Kas teigiama septintajame tikėjimo straipsnyje?

Septintasis tikėjimo straipsnis yra apie Šventąją Vakarienę.

Šventoji Vakarienė: žiūrėti 37 ir 494 bei sekančius klausimus

48Kas teigiama aštuntajame tikėjimo straipsnyje?

Aštuntojo tikėjimo straipsnio tema yra Šventasis Paženklinimas.

Šventasis Paženklinimas: žiūrėti 37 ir 515 bei sekančius klausimus

49Kas teigiama devintajame tikėjimo straipsnyje?

Devintasis tikėjimo straipsnis kalba apie Kristaus sugrįžimą ir po to sekančius įvykius.

Mokymas apie ateities dalykus, Kristaus sugrįžimas: žiūrėti 37 ir 549 bei sekančius klausimus

50Kas teigiama dešimtajame tikėjimo straipsnyje?

Dešimtojo tikėjimo straipsnio turinys yra apie Kristaus santykį su valstybe.

Naujoji apaštalų bažnyčia kaip visuomenės dalis: žiūrėti 37 ir 745 bei sekančius klausimus

DIEVO TREJYBĖ

Jėzaus Kristaus pasiaukojanti mirtis

Dievas, vienas

Regimasis ir neregimasis kūrinys

Evangelija

Dievas, TėvasDievas, Sūnus

Žmogus, Dievo atvaizdas

Dievas, Šventoji Dvasia

Meilė

Prisikėlimas

Dievo Trejybė

30

51Kas yra Dievo Trejybė?

Dievas yra dvasinė, tobula, visiškai ne-priklausoma būtybė. Jis yra amžinas, be pradžios ir pabaigos. Dievas vienas yra ir Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia.

Kai kalbama apie „Tėvą, Sūnų ir Šven-tąją Dvasią“, tai galvoje turima ne trys dievai, o trys asmenys, kurie yra vienas Dievas.

Dievo Trejybė: žiūrėti 61 ir sekančius klausimus, 198 klausimą

52Kokius žinome Dievo būdo bruožus?

Žmonės negali išsamiai apibūdinti Dievo. Tačiau mes žinome Dievo būdo bruožus: jis yra vienas (vienintelis), šventas, visagalis, amžinas, mylintis, maloningas, teisus, tobulas.

53Ką reiškia: „Dievas yra vienas“?

Yra tik vienas Dievas. Tikėjimas vienu Dievu yra pagrindinis Senojo ir Nau-jojo Testamento išpažinimas ir tuo pačiu krikščionių tikėjimo pagrindas.

Mokymas, kuris teigia, jog yra tik vienas vienintelis Dievas, vadinamas „monoteiz-mu“. Monoteistinės religijos yra, pavyzdžiui, krikščionybė, judaizmas, islamas.

„Taip kalba Viešpats, Izraelio Karalius ir Atpirkėjas, Galybių Viešpats: Aš esu pirmas, aš – paskutinis, kito dievo, be manęs, nėra“. Izaijo 44,6

„Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats …“ Morkaus 12,29

54Ką reiškia: „Dievas yra šventas“?

Šventumas priklauso Dievo būdui, jo esybei ir veikimui. Šventumas apima didingumą, neliečiamumą, atitrūkimą nuo kasdienybės. Dievo žodis ir valia taip pat yra šventi.

Dievo šventumas pašventina vietą, kurioje jis apsireiškia.

„Šventas, šventas, šventas yra Galybių Viešpats! Visa žemė pilna jo šlovės!“ Izaijo 6,3

55Ką reiškia: „Dievas yra visagalis“?

Dievas viską gali, jam nėra nieko neį-manomo: Dievo valios ir veikimo niekas negali apriboti.

Tai, kad Dievas yra visagalis, aiškiai matosi jo kūrinyje. Vien tik per jo žodį buvo viskas sukurta. Viską, kas egzistuo-ja, ką mes – žmonės – galime ir nega-lime matyti, jis sukūrė iš nieko. Iš savo visagalybės jis leis atsirasti ir naujajam kūriniui.

Dievo Trejybė

31

Dievo visagalybei priklauso ir jo visa-žinystė bei buvimas visur tuo pat metu.

Naujasis kūrinys: žiūrėti 581 klausimą

„Jėzus atsakė: „Kas neįmanoma žmonėms, tai galima Dievui“.

Luko 18, 27

„Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sukurti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima“.

Žydams 11,3

56Ką reiškia: „Dievas yra amžinas“?

Dievas yra be pradžios ir pabaigos. Jam neegzistuoja laiko ribos. Dievas yra lai-ko Kūrėjas ir jo Viešpats.

„Pirma negu kalnai užgimė ir žemę bei pasaulį pagimdei, tu esi tas, kuris yra Dievas nuo amžių per amžius“. Psalmynas 90,2

Dievo Trejybė

32

57Ką reiškia: „Dievas yra mylintis“?

Dievas dar Senojoje Sandoroje atsisklei-dė kaip mylintis, išrinkdamas Izraelio tautą ir išlaisvindamas ją iš Egipto ne-laisvės. Visai žmonijai jis apsireiškė kaip mylintis, kai savo Sūnų atsiuntė visų žmonių išganymui.

Apaštalas Jonas rašė: „Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.“(1. Jono 4,16).

„Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikima meile“. Jeremijo 31,3

„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“.

Jono 3,16

58Ką reiškia: „Dievas yra maloningas“?

Dievas atsigręžia į žmogų su gailestingu-mu, malone, kantrybe ir gėriu (plg. Psal-mynas 103,8). Kad Dievas yra malonin-gas, pirmiausia atsiskleidžia per tai, jog jis priima nuodėmės supančiotą žmogų ir atleidžia jam. Tai įrodo ir faktas, kad Dievas tapo žmogumi Jėzuje Kristuje.

Niekas negali užsitarnauti Dievo ma-lonės, ji yra dovanojama.

59Ką reiškia: „Dievas yra teisus“?

Viskas, ką daro Dievas, yra teisinga, jis nedaro klaidų. „Ištikimas Dievas, be ap-gaulės, teisus ir patikimas“ (Pakartoto Įstatymo 32,4). Galima pasitikėti Dievo teisumu ir patikimumu: „Tasai, kuris jus šaukia, yra ištikimas; jis ir įvykdys“ (1. Tesalonikiečiams 5,24).

Dievo teisumo išraiška taip pat yra ir dėsningumas, pavyzdžiui, žmogus pjau-na tai, ką pasėjo (plg. Galatams 6,7), ir atpildas už nuodėmę yra mirtis (plg. Ro-miečiams 6,23).

Virš visko yra Dievo malonė. Ji taip pat yra dalis jo teisumo. Nusidėjėlis, ku-ris nusipelnė bausmės, per Jėzų Kristų gali gauti malonę: tuomet Dievas jam nebeskaičiuoja nuodėmės ar aplaidumo.

„Tiesa yra tavo žodžio šerdis, – kiekvienas tavo teisus sprendimus tveria amžinai“.

Psalmynas 119,160

„Visagali Viešpatie Dieve, tavo nuospren-džiai tikri ir teisingi“.Apreiškimo Jonui 16,7

„[Jie] nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo“.

Romiečiams 3,24

60Ką reiškia: „Dievas yra tobulas“?

Dievo darbai yra geri, jo keliai teisingi. Jis veikia ne dėl kažkokios būtinybės ar prievartos, o tik dėl savo tobulos valios. Dievas yra visiškai laisvas savo sprendi-muose.

Dievo Trejybė

33

Dievo tobulumui priklauso tiesa. Pas Dievą nėra jokio melo, jokios apgaulės, jokio netikrumo ir jokio skirtumo tarp „norėti“ ir „daryti“.

Dievo tobulumą žmogus gali pažinti Jėzuje Kristuje, nes vienintelis žemėje be nuodėmės savo žodžiuose ir veiksmuo-se, be klaidų, būtent tobulas, ir buvo Jė-zus Kristus.

„Šis Dievas – jo kelias yra tobulas, – Viešpaties žodis išgrynintas ugnimi. Jis yra skydas visiems, ieškantiems pas jį pastogės“.

Psalmynas 18,31

61Ką reiškia: „Dievas yra trijuose asmenyse?“

„Dievas trijuose asmenyse“ reiškia, kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra vienas Dievas. Taigi, tai yra ne trys dievai, bet vienas Dievas trijuose asmenyse.

62Kodėl krikščionys tiki, kad Dievas yra trijuose asmenyse?

Apie Dievą trijuose asmenyse (Trejybę) yra nuorodų Senajame ir Naujajame Tes-tamentuose. Dėl šių biblijinių liudijimų krikščionys tiki Dievu trijuose asmenyse.

63Kokių nuorodų apie Dievą trijuose asmenyse yra Senajame Testamente?

Pirmoji nuoroda apie Dievą trijuose as-menyse yra Pradžios knygoje 1,26: „Pa-darykime žmogų pagal mūsų paveikslą

ir panašumą.“ Daugiskaita „padaryki-me“ rodo Dievo veikimą keliuose asme-nyse.

Dievas pasirodė Abraomui prie Mamrės trijų vyrų pavidale (plg. Pra-džios 18). Tai suprantama kaip nuoroda į Dievą trijuose asmenyse.

Lygiai taip pat yra su tris kart palaimi-nimu („Aaronietiškas palaiminimas“), kurį Aaronas ištarė Izraelio tautai (Skai-čių 6,24-26).

„Viešpats telaimina ir tesaugo tave! Teleidžia Viešpats šviesti tau savo veidą ir tebūna tau maloningas! Tepažvelgia Viešpats į tave maloniai ir tesuteikia ramybę!“

Skaičių 6,24- 26

64Kokių nuorodų apie Dievą trijuose asmenyse yra Naujajame Testamente?

Kai Jėzus, Dievo Sūnus, buvo pakrikšty-tas Jordane, prasivėrė dangus ir Šventoji Dvasia tarsi balandis nusileido ant jo. Tėvas paliudijo iš dangaus: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ (Morkaus 1,10.11). Taigi, Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia buvo kartu.

Trys dieviški asmenys buvo paminėti ir pavedime krikštyti, kurį Jėzus sky-rė savo apaštalams: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mato 28,18.19).

Taip pat ir palaiminimo formulė 2. Korintiečiams 13,13 nurodo Dievą trijuose asmenyse: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo [Tėvo] meilė ir

Dievo Trejybė

34

Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais!“

65Kada buvo suformuotas mokymas apie Dievo Trejybę?

Dievo Trejybė egzistuoja per amžius. Mokymas apie Dievo Trejybę buvo sufor-muotas Nikėjos (325 po Kr.) ir Konstanti-nopolio (381 po Kr.) susirinkimuose.

Mokymas apie Dievo Trejybę priklau-so prie pagrindinių krikščioniško tikėji-mo teiginių.

Susirinkimas: žiūrėti paaiškinimus 33 klausimui

66Koks yra Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios tarpusavio santykis?

Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra trijų dieviškų asmenų vardai. Nors jie tarpu-savyje ir skiriasi, vis tiek yra vienas ir tas pats Dievas.

Krikščioniškoje tradicijoje kiekvie-nam iš trijų dieviškų asmenų priskiria-ma po vieną esminį punktą:

Dievas, Tėvas, yra dangaus ir žemės Kūrėjas.

Dievas, Sūnus, yra Išganytojas, kuris tapo žmogumi ir paaukojo savo gyvybę visos žmonijos išganymui.

Dievo Trejybė

35

Dievas, Šventoji Dvasia, yra naujoji Kūrėja: ji rūpinasi, kad Dievo išganymas butų prieinamas žmonėms ir kad nauja-sis kūrinys būtų užbaigtas.

Naujasis kūrinys: žiūrėti 528 ir sekančius klausimus

67Ką reiškia sąvoka „Tėvas“, jei ji naudojama Dievo kontekste?

Jei sąvoka „Tėvas“ naudojama Dievo kontekste, tuomet susijungia sukūrimo, autoriteto ir rūpinimosi aspektai. Dievas yra Kūrėjas ir savo kūrinio saugotojas. Todėl kiekvienas žmogus gali vadinti Dievą, savo Kūrėją, „Tėvu“.

Žiūrėti taip pat Dievo vaikas: paaiškinimai 530 klausimui

68Ką žinome apie Dievą kaip Kūrėją?

„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1,1), matomą – būtent materialų kūrinį – ir nematomą. Viskas atsirado iš Dievo kuriančio veikimo.

Dievas viską sukūrė iš nieko ir be jo-kio pavyzdžio: „Dievas […] iš nebūties pašaukia būti daiktus“ (Romiečiams 4,17). Taip pat daiktus ir gyvas būtybes padarė iš savo sukurtos materijos (plg. Pradžios 2,7.8.19) bei įkvėpė joms savo dėsnius. Jam paklūsta visa, kas sukurta.

„Tuomet Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į nosį gy-vybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe. Viešpats Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs. Taigi Viešpats Dievas padarė iš žemės visus laukinius gyvulius bei visus padangių paukščius ir atvedė juos pas žmogų parodyti, kaip jis juos pavadins. Kokiu vardu žmogus pavadins kiekvieną gyvą būtybę, toks turės būti jos vardas“.

Pradžios 2,7.8.19

69Ką liudija kūrinys apie Dievą?

Kūrinys ir jo dėsniai liudija apie Dievo išmintį, kurios masto žmogus negali įsi-vaizduoti. Susižavėjusio psalmisto šūks-niai : „Dangūs apsakinėja Dievo garbę, dangaus skliautas skelbia jo rankų dar-bą“ (Psalmynas 19,2).

70Per kokį laikotarpį Dievas sukūrė pasaulį?

Dievas sukūrė pasaulį per šešias „kū-rimo dienas”. „Kūrimo dienomis“ lai-komas laikotarpis, kurio trukmė nėra aiškiai apibrėžta. Viena „diena“ Dievo kūrinyje nelygu vienai dienai pagal mūsų laiko skaičiavimą.

Pradžios knygoje 2, 2 yra parašyta: „Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, jis ilsėjosi septintą dieną nuo visų darbų, kuriuos buvo atlikęs.“

Dievo Trejybė

36

„… viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena“.

2. Petro 3, iš 8

„Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena, – tarsi vakarykštė diena, jau praėjusi“.

Psalmynas 90,4

71Ką teigia Biblija apie Dievo kūrinį?

Biblija teigia, kad iš Dievo žodžio atsira-do dangus ir žemė, šviesa, žemės pavida-las, saulė, mėnulis ir žvaigždės, augalai ir gyvūnai, o taip pat ir žmogus. Viskas buvo labai gera (plg. Pradžios 1,31).

72Ar Dievo kūrinys yra tik tai, ką žmogaus sąmonė gali suvokti?

Ne, egzistuoja ir neregimas Dievo kū-rinys. Jo paslaptys – kaip ir pats Die-vas – nepasiduoda žmogiškiems tyri-nėjimams. Tačiau Šventajame Rašte yra nuorodų apie sritis, procesus, būsenas ir būtį už materialaus kūrinio ribų.

73Kas priklauso neregimajam kūriniui?

Neregimajam kūriniui priklauso kara-lystė, kurios soste sėdi Dievas, angelai, nemirtingos žmonių sielos, o taip pat mirusiųjų karalystė.

Mirusiųjų karalystė: žiūrėti 537 ir sekančius klausimus

74Ar velnias priklauso prie neregimojo kūrinio?

Pradžioje velnias buvo vienas iš angelų. Kaip toks jis priklausė neregimajam kū-riniui. Šis angelas maištavo prieš Dievą ir dėl nepaklusnumo, pavydo bei melo buvo išmestas iš dangaus ir Dievo ben-drystės kartu su savo palydovais.

Piktasis: žiūrėti 217 ir sekančius klausimus

„Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet nubloškė juos į tamsias pragaro bedugnes“.

2. Petro 2,4

„Taip pat ir tuos angelus, kurie neišlai-kė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, jis laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui“.

Judo 6

75Kas yra angelai?

Angelai yra Dievo sukurtos dvasinės bū-tybės. Jie priklauso neregimajam pasau-liui. Retais atvejais Dievo valios dėka jie gali tapti regimais žmonėms.

76Kokia yra angelų užduotis?

Angelų užduotis yra garbinti Dievą, vykdyti jo užduotis ir tokiu būdu jam tarnauti.

Dievo meilė žmonėms atsiskleidžia tame tarpe ir per tai, jog jis leidžia an-

Dievo Trejybė

37

gelams tarnauti žmogui. Kad vaikai turi ypatingą angelų apsaugą, galima spręsti pagal Matą 18,10.

„Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių angelų. […] Juk aš, būdamas su jumis, to nedariau savo nuosprendžiu, bet vykdžiau Dievo valią. Šlovinkite jį kasdien ir visados!“ Tobito 12,15.18

„Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“.Mato 18,10

77Ar reikia garbinti angelus?

Ne, nes angelai visada veikia pagal Die-vo valią: todėl ne jiems skiriama padėka ar garbinimas, o tik Dievui.

Angelai yra „tik tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą“. Žydams 1,14

78Kodėl reikia gilintis į neregimąjį kūrinį?

Žmogus yra dvasios, sielos ir kūno vie-netas (plg. 1. Tesalonikiečiams 5,23). Kūnas yra mirtingas, taigi, priklauso re-gimajam Dievo kūriniui. Siela ir dvasia yra nemirtingos, taigi, priklauso neregi-majam Dievo kūriniui. Kadangi siela ir dvasia po mirties toliau egzistuoja, yra svarbu gilintis į neregimąjį kūrinį.

Nuostata, kurią žmogus žemėje priims Dievo atžvilgiu, turės įtakos jo būčiai anapus. Šis pažinimas gali įtakoti apsis-prendimą, atsispirti velnio bandymams ir gyventi Dievui patinkantį gyvenimą.

Dievo Trejybė

38

Neregimojo kūrinio reikšmę mūsų gyvenime aiškina apaštalas Paulius: „O lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę. Mes gi nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimie-ji dalykai laikini, o neregimieji amžini“ (2. Korintiečiams 4,17.18). Tokiu būdu gilinimasis į neregimąjį kūrinį padeda geriau įsivaizduoti, kas mūsų laukia.

79Kaip reikia gilintis į neregimąjį kūrinį?

Į neregimąjį kūrinį reikia gilintis atsigrę-žiant į Dievą ir jį garbinant.

Tačiau gilinimasis į neregimąjį kūrinį mekromantijos ar mirusiųjų apklausos (spiritizmo) forma prieštarauja Dievo valiai (plg. Pakartoto Įstatymo 18,10 ir kt.; 1. Samuelio 28).

„Spiritizmu“ (lotyniškai „spiritus“ = „dva-sia“) vadinami dvasių užkalbėjimai, ypač mirusiųjų dvasių.

„… tenebūna rasta … nė vieno, kuris … užsiima būrimu, ar yra žynys, ar burtininkas, ar raganius, ar kerėtojas, ar kuris tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis, ar kuris teiraujasi mirusiųjų. Juk kas tik tokius dalykus daro, tas yra pasibjaurėti-nas Viešpačiui“. Pakartoto Įstatymo 18,10-12

80Kokią vietą kūrinyje užima žmogus?

Žmogus priklauso ir regimajam, ir nere-gimajam kūriniui, nes jis turi materialią būtį (kūną) ir nematerialią būtį (sielą bei dvasią).

Dievas iš visų sukurtų būtybių žmogui suteikė išskirtinę vietą ir žmogų atvedė į artimą ryšį su pačiu savimi: „Tuomet Dievas tarė: ‚Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuo-čius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!‘ Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą su-kūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos“ (Pra-džios 1,26.27).

Sąvoka „materialus“ kildinama iš lotyniš-ko žodžio „materija“, kuri reiškia „medžia-gą, turinį“. „Materialiu“ įvardinama tai, kas regima, kūniškai apčiuopiama. Tai, kas „nematerialu“, žmogui yra neregima, neapčiuopiama, dvasiška.

81Ką reiškia būti Dievo atvaizdu?

Dievas viską padarė savo žodžiu ir į žmogų kreipėsi vardu. Taigi, Dievas kal-ba žmogui (tu gali valgyti…) ir jį myli. Žmogus gali atsakyti į Dievo kreipimąsi ir jo meilę.

Kadangi Dievas kalba žmogui, juo rūpinasi ir dovanoja jam dalį dieviškų būdo bruožų –meilę, išmintį, nemirtin-gumą –, žmogus yra Dievo atvaizdas.

Dievas yra nepriklausomas, taigi, vi-siškai laisvas. Ir savo atvaizdui – žmogui

Dievo Trejybė

39

– jis suteikė galimybę laisvai apsispręsti. Su šia laisve žmogui uždedama tuo pa-čiu atsakomybė už savo veiksmus (Pra-džios 2,16.17).

„Ir įsakė žmogui Viešpats Dievas, tarda-mas: ‚Nuo visų sodo medžių tau leista valgyti, bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo užvalgysi, turėsi mirti“.Pradžios 2,16.17

82Ar vyras ir moteris yra lygiaverčiai Dievo atvaizdai?

Taip, vyras ir moteris yra lygiaverčiai Dievo atvaizdai. Todėl abu yra pagal savo būdą vienodi.

83Ar „atvaizdas“ reiškia, kad Dievas ir žmogus turi tą patį būdą ir tą patį pavidalą?

Ne. Kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą, nereiškia, jog iš žmogaus kaip as-mens būtų galima spręsti apie Dievo būdą ir pavidalą.

84Koks yra žmogaus santykis su savo Kūrėju?

Žmogus savo būtimi yra priklausomas nuo Dievo.

Žmogui yra suteikta galimybė, at-pažinti Dievą, savo Kūrėją, jį mylėti ir šlovinti. Tokiu būdu žmogus lygiuojasi į

Dievą nepriklausomai nuo to, ar jis į jį tiki, ar ne.

85Kokį pavedimą turi žmogus regimajame kūrinyje?

Dievas priskyrė žmogui jo gyvenimo erdvę ir davė pavedimą, “valdyti” žemę, būtent formuoti ir saugoti ją (plg. Pra-džios 1,26.28; Psalmynas 8,7).

„Dievas juos palaimino, tardamas: ‚Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žu-vims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams“.Pradžios 1,28

86Kaip turi elgtis kūrinyje žmogus, būdamas Dievo atvaizdu?

Kūrinyje žmogus yra atsakingas prieš Dievą, Kūrėją. Jis gali laisvai, tačiau ne savavališkai tuo kūriniu naudotis. Kaip Dievo atvaizdas, jis turi elgtis su visa gyvybe ir aplinka taip, kaip tai pritinka dieviškajam būdui: išmintingai, su gėriu ir meile.

87Ar pirmieji žmonės galėjo elgtis be apribojimų, taip, kaip jie nori?

Ne, Dievas kaip Kūrėjas, Viešpats ir įsta-tymų Kūrėjas Adomui ir Ievai Edeno sode įsakė, nevalgyti vaisių nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio. Tuo jis tikrino, kaip žmogus elgsis su apsisprendimo

Dievo Trejybė

40

laisve, kuri jam buvo suteikta kaip Dievo atvaizdui. Tuo pačiu jis perspėjo dėl pa-sekmių, jei šis sulaužytų šį įsakymą.

Dievo atvaizdas: žiūrėti 81 klausimą

88Kokiu būdu buvo padaryta pirmoji (prigimtinė) nuodėmė?

Įtakojami piktojo, kuris atšliaužė kaip gyvatė, pirmieji žmonės puolė į pagun-

dą. Jie sulaužė Dievo įsakymą. Tokiu būdu žmogus tapo nusidėjėliu.

89Kas yra susiję su pirmąja (prigimtine) nuodėme?

Su pirmąja (prigimtine) nuodėme yra su-sijęs atskyrimas nuo Dievo, dvasinė mir-tis. Dabar žmogus turi gyventi žemėje rūpesčių kupiną gyvenimą, kuris baigiasi kūniška mirtimi (plg. Pradžios 3,16-19).

Dievo Trejybė

41

Nuo pirmosios (prigimtinės) nuo-dėmės žmogus tapo nuodėmingas, tai reiškia, jis yra įklimpęs į nuodėmę, to-dėl nepajėgia gyventi be nuodėmės.

Dvasinė mirtis: žiūrėti 532 klausimą

„Tebūna už tai pasmerkta žemė, – triūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas ... juk tu dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“Pradžios 3,17.19

90Ar žmogus turi likti dvasinėje mirtyje?

Atskyrimo nuo Dievo būsenos žmogus negali pats panaikinti. Bet kaip nusidė-jėlis žmogus nepaliekamas be Dievo pa-guodos ir palaikymo. Dievas nepalieka jo dvasinėje mirtyje: Dievas tapo žmo-gumi Jėzuje Kristuje, kurio pasiaukojan-ti mirtis ir prisikėlimas sukūrė žmogui galimybę, būti išgelbėtam nuo dvasinės mirties.

Pirmąją nuorodą į Kristaus auką žmo-gus išgirsta, kai Dievas kalba gyvatei:

„Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo palikuonių ir jos pali-kuonių; jis kirs tau per galvą, o tu kirsi jam į kulną“ (Pradžios 3,15).

91Ką reiškia tai, jog Dievas sukūrė žmogų kaip dvasios, sielos ir kūno vienetą?

Dvasia, siela ir kūnas yra tarpusavyje susiję, jie persiskverbę ir vienas kitą įtakojantys.

Kūnas tampa matomas gimdymo veiksmu; jis turi dalį tėvų būdo ir pavi-

dalo. Siela tiesiogiai sukurta Dievo; taigi, Dievas veikia dabartyje ir yra kiekvieno žmogaus Kūrėjas.

Per sielą ir dvasią, kurios Biblijoje nėra aiškiai viena nuo kitos atskirtos, žmogus įgalinamas turėti dalį dvasinia-me pasaulyje, atpažinti Dievą ir turėti sąryšį su juo.

„Siela“ ir „dvasia“: nemirtinga siela negali būti painiojama su žmogaus psichika, kuri dažnai šnekamojoje kalboje vadi-nama „siela“. Protas taip pat skiriasi nuo „dvasios“.

92Kas įvyksta po kūniškos žmogaus mirties?

Žmogaus kūnas yra mirtingas, siela ir dvasia – nemirtingos. Po kūniškos mir-ties žmogus gyvena toliau kaip sielos ir dvasios vienetas. Tai, kas sudaro jo as-menybę, nesibaigia mirtimi. Jo asme-nybė tuomet save išreiškia per sielą ir dvasią.

Mirusiųjų prisikėlimo dieną siela ir dvasia bus suvienytos prisikėlimo kūnu.

Tolesnis gyvenimas po kūniškos mirties: žiūrėti 531 ir sekančius klausimus

93Kas yra Dievas, Sūnus?

Dievas, Sūnus, yra antrasis Dievo Trejy-bės asmuo. Tarp Dievo, Tėvo, ir Dievo, Sūnaus, nėra jokių pakopų, net jei sąvo-kos „tėvas“ ir „sūnus“ galėtų tai signali-zuoti. Tėvas ir Sūnus yra lygiai toks pat tikras Dievas, vienos prigimties.

Dievo Trejybė

42

94Kas yra Jėzus Kristus?

Jėzuje Kristuje Dievas, Sūnus, tapo žmo-gumi ir tuo pat metu liko Dievu. Jis gimė Betliejuje iš mergelės Marijos.

Jėzus Kristus, Dievas ir žmogus: žiūrėti 103 ir sekančius klausimus

„Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovy-do miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.Toje apylinkėje nakvojo laukuose pie-menys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: ‚Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose.‘ Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: ‚Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ Luko 2,1-14

95Kokios nuorodos apie Jėzaus gimimą yra Senajame Testamente?

Senajame Testamente tarpe kitų ran-dame pranašo Izaijo pranašystę: „Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu“ (Izaijo 7,14).

Pranašas Michėjas išpranašavo Jėzaus gimimo vietą: „O tu, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs man kils tas, kuris valdys Izraelį; jo kil-mė siekia senų senovę, seniai praėjusius laikus“ (Michėjo 5,1).

Izaijas aprašė Jėzų vardu, kuris pabrė-žia jo išskirtinumą: „Nes kūdikis mums gimė! Sūnus duotas mums! Jis bus mums valdovas. Jo vardas bus „Nuosta-busis Patarėjas, Galingasis Dievas, Am-žinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis““ (Izaijo 9,5).

Emanuelis („Dievas su mumis“): žiūrėti 115 klausimą

„… Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui“ Galatams 4,4

žiūrėti taip pat 4 klausimą

96Kas paruošė kelią Jėzui?

Jėzui kelią paruošė Jonas Krikštytojas. Šis Dievo išpranašautas Jėzaus pirm-takas (plg. Malachijo 3,1) pamokslavo apie atgailą ir paskelbė apie Jėzų Kristų, Išganytoją: „Aš jus krikštiju vandeniu, kad atsiverstumėte, bet po manęs ateis galingesnis už mane, – aš nevertas jam

Dievo Trejybė

43

nė kurpių nuauti. Jisai krikštys jus Šven-tąja Dvasia ir ugnimi“ (Mato 3,11).

Jonas Krikštytojas buvo pirmasis, apie kurį rašoma Biblijoje, jog jis aiškiai įvar-dijo Jėzų kaip Dievo Sūnų ir apie jį skel-bė tautai.

„Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą“. Jono 1,6-8

„Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“ Jono 1,34

97Kaip Jonas Krikštytojas apibūdina Jėzų Kristų?

Kai Jėzus atėjo pas Joną, šis tarė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!” Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. Išvydęs ateinan-tį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ Iš-girdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų (plg. Jono 1,29.36.37).

98Ką čia reiškia „Dievo Avinėlis“?

Sąvoka „Avinėlis“ turi pristatyti Jėzų Kristų kaip Atpirkėją ir nukreipti į Izaijo 53,7: „Nors ir buvo žiauriai kankinamas, bet pakluso, – burnos nepravėrė. Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti, kaip tyli avis kerpama, taip jis nepratarė žodžio“.

Ėriukams, kaip aukojamiems gyvūnams, Senajame Testamente teikiama pirme-nybė nuo senų laikų. Paskersto „Dievo Avinėlio“ vaizdinys yra nuoroda į Jėzaus Kristaus pasiaukojančią mirtį.

99Ką reiškia pasiaukojanti Jėzaus mirtis mums?

Savo pasiaukojančia mirtimi Dievo Sū-nus nutiesė kelią, kad nusidėjėliai būtų išgelbėti nuo dvasinės mirties ir galėtų pasiekti amžinąjį gyvenimą: „O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes“ (1.Jono 4,9.10).

Dvasinė mirtis: žiūrėti 89 ir 532 klausimus

100Ką reiškia: Jėzus Kristus yra Dievo „viengimis Sūnus“?

Dievo „viengimis Sūnus“ reiškia, kad Jė-zus Kristus, Dievo Sūnus, yra vienintelis ir amžinas.

Dievo Sūnus yra ne tokia būtybė kaip žmogus; jo taip pat negalima palygin-ti su angelais, kurie turi pradžią: jis yra be pradžios ir pabaigos, jis yra Dievas ir todėl savo prigimtimi toks pat kaip Tė-vas ir Šventoji Dvasia. Tokiu būdu jis jau visąlaik – dar prieš visą kūriniją – buvo bendrystėje su Tėvu ir Šventąja Dvasia (preegzistencija).

Dievo Trejybė

44

Sąvoka „preegzistencija“ yra kildinama iš lotyniškų žodžių „prae“ ir „existentia“, kurie reiškia „prieš“ ir „būtis“. Preegzisten-cija Jėzaus Kristaus atžvilgiu reiškia, kad Dievo Sūnus egzistuoja jau per amžius, t. y. jis egzistavo dar prieš kūriniją ir prieš tapsmą žmogumi.

101Kaip suprasti tai, kad Dievo Sūnus įvardijamas kaip “Žodis” (“Logos”)?

Dievas viską sukūrė savo Žodžiu („Die-vas tarė“, Pradžios 1,3) ir prasmingai su-tvarkė. Tokiu būdu Žodis yra tai, iš ko viskas kildinama.

Sąvoka „Žodis“ (= graikiškai „Logos“) 1-ame Jono Evangelijos skyriuje prilygi-nama Dievo Sūnui. Per tai nurodoma, kad Dievas Sūnus taip pat yra Kūrėjas, kaip ir Dievas Tėvas, bei Dievas Šventoji Dvasia.

„Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsi-rado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“. Jono 1,1–3.14

102Ką reiškia: „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų …“?

Jono 1,14 teigiama, kad Dievo Sūnus („Žodis“) tapo „kūnu“, taigi, tikru žmo-gumi. Jis gimė Betliejuje, augo Nazarete

ir mokėsi dailidės amato. Jis mirė Jeru-zalėje: ant Golgotos kalno buvo nukry-žiuotas.

103Ar Jėzus Kristus kaip žmogus buvo toks pat kaip ir kiti žmonės?

Taip, Jėzus Kristus savo žmogiška pri-gimtimi buvo toks pat kaip ir kiti žmo-nės. Būdamas žmogumi jis turėjo kūną ir atitinkamus poreikius. Jis kentė alkį būdamas dykumoje; jis kentė troškulį, kai atėjo prie Jokūbo šulinio. Jis džiaugė-si vestuvėmis Kanaane su laimingaisiais. Jis kentėjo su liūdinčiaisiais ir verkė, kai mirė jo draugas Lozorius. Taip pat jis verkė, stovėdamas priešais Jeruzalę, kai žmonės neatpažino jo kaip Dievo Sūnaus. Jis kentė skausmus nuo karių kirčių.

Tačiau jis skyrėsi nuo žmogaus tuo, kad atėjo į pasaulį be nuodėmės ir nieka-da nedarė nuodėmių. Jis buvo paklusnus Dievui Tėvui iki mirties ant kryžiaus.

104Ar Jėzus žemėje buvo tik žmogus?

Ne, jis žemėje buvo tiek žmogus, tiek Dievo Sūnus, taigi, tikras Dievas.

Jėzus Kristus yra tikras žmogus ir ti-kras Dievas: jis turi dvejopą prigimtį – žmogišką ir dievišką.

Dievo Trejybė

45

105Kokios vietos Šventajame Rašte liudija, kad Jėzus Kristus visada yra ir tikras Dievas?

Tik kaip tikras Dievas Jėzus Kristus ga-lėjo pasakyti: „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jono 10,30) ir tuo išreikšti savo būdo panašumą su Tėvu.

Krikštijant Jėzų prie Jordano pasigir-do balsas iš dangaus: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mato 3,17). Taip pat ir Dievas Tėvas, išpažindamas Jėzų, pabrėžė jo dievišku-mą: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ (Mato 17,5). Jėzaus žodžiai „kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą“ (Jono 14,9) taip pat liudija, kad jis yra Dievas.

106Kokie poelgiai rodo, kad Jėzus Kristus yra tikras Dievas?

Stebuklai, kuriuos jis padarė, rodo, kad Jėzus Kristus yra tikras Dievas. Jam pa-kluso gamta, nes jis sutramdė audrą ir ėjo Genezareto ežero vandeniu. Jis įrodė esąs Viešpačiu virš gyvenimo ir mirties, išgydydamas ligonius ir prikeldamas mirusiuosius.

Padaugindamas duoną bei žuvis ir pa-maitindamas tūkstančius žmonių, taip pat vandenį paversdamas vynu, jis savo poelgiais peržengė žmogiškųjų galimy-bių ribas. Jis buvo Viešpats virš nuodė-mės, jis atleisdavo nuodėmes.

Jėzaus stebuklai: žiūrėti 140 ir sekančius klausimus

Dievo Trejybė

46

Dievas „apsireiškė kūne“. 1. Timotiejui 3,16

„Šitas (Jėzus Kristus) yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas“. 1. Jono 5,20

107Ką reiškia vardas „Jėzus“?

„Jėzaus“ vardas reiškia: „Viešpats gelbė-ja“.

Kai angelas Gabrielius pranešė apie būsimą Jėzaus gimimą, iškarto davė vaikui ir vardą: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzu-mi“ (Luko 1,31). Taip pat ir Juozui buvo pasakyta: „[…] kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuo-dėmių“ (Mato 1,21).

Taigi, jau pats vardas parodo, kad Jė-zus yra išpranašautas Gelbėtojas ir At-pirkėjas.

108Iš ko atpažįstame, kad Jėzus Kristus yra Atpirkėjas?

Per savo poelgius Jėzus Kristus apsireiš-kė kaip Dievo siųstas Atpirkėjas (= Išga-nytojas):

„Aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skel-biama geroji naujiena“ (Mato 11,5). Kad Jėzus Kristus yra Atpirkėjas, pirmiausia matosi tame, jog jis skelbė Dievo valią ir atidavė savo gyvybę žmonių išganymui, taigi, jų išlaisvinimui iš nuodėmių bei kaltės.

109Ar išganymas įmanomas tik per Jėzų Kristų?

Taip, išganymas įmanomas tik per Jėzų Kristų. Tik jame žmonėms yra prieina-mas išganymas.

„Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“. Apaštalų darbų 4,12

110Kaip suprantame Jėzaus „titulus“?

„Titulais“ vadinami Dievo Sūnaus var-dai ir pavadinimai, kuriais Šventajame Rašte įvardinami įvairūs jo unikalumo bruožai.

Tam tikru „titulu“ įvardijamas žmogus iš kilmingos giminės, kuris užima ypatingai aukštą poziciją, pvz. karalius ar impera-torius.

111Ką reiškia titulas „Kristus“?

„Kristus“ kildinamas iš graikų kalbos („Christos“) ir išvertus reiškia „patep-tasis“.

Senojo Testamento laikais karaliai bū-davo patepami aliejumi (plg. Psalmynas 20,7); šis veiksmas reiškė paskyrimą jų šventai tarnystei. Jėzus vadinamas “pa-teptuoju”, kadangi jis yra Viešpats virš visko, sutaiko žmogų su Dievu ir skelbia Dievo valią.

Dievo Trejybė

47

Titulas „Kristus“ yra taip tampriai su-sijęs su Jėzumi, kad net tapo jo asmeni-niu vardu: Jėzus Kristus.

112Ką reiškia titulas „Mesijas“?

„Mesijas“ kildinamas iš hebrajų kalbos ir išvertus taip pat reiškia “pateptasis”. Kad Jėzus iš Nazareto yra Kristus, Izra-elio lauktas Mesijas, Naujajame Testa-mente aiškiai įvardijama.

113Ką reiškia titulas „Viešpats“?

Senajame Testamente titulas „Viešpats“ dažniausiai pasitaiko tada, kai kalbama apie Dievą. Naujajame Testamente šis ti-tulas susijęs ir su Jėzumi Kristumi. Pava-dinimas “Viešpats” pažymi dievišką Jė-zaus Kristaus autoritetą, tai yra daugiau nei pagarbus kreipimasis.

Kai Jėzus pavadinamas „Viešpačiu“, norima išreikšti, kad Jėzus yra Dievas.

114Ką reiškia titulas „Žmogaus Sūnus“?

Jei naudojamas pavadinimas „Žmogaus Sūnus“, galvoje turimas ne žmogaus sū-nus, o dangiška būtybė, kuri valdo ir tei-sia žmones.

Jėzaus laikais pamaldžiame žydų rate buvo laukiama „Žmogaus Sūnaus“, ku-riam iš Dievo būtų patikėtas pasaulio valdymas. Pagal Jono 3, 13 Jėzus leidžia

save atpažinti kaip Žmogaus Sūnų, kuris nusileido iš dangaus. Kaip toks jis turi įgaliojimą atleisti nuodėmes ir išganyti (plg. Mato 9,6).

„Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“. Luko 19,10

115Ar yra dar kitų Jėzaus titulų?

Taip, Šventasis Raštas mini ir kitus Jė-zaus titulus: „Emanuelis“, „Dievo Tar-nas“, „Dovydo Sūnus“.

Žydiškas vardas „Emanuelis“ reiškia „Dievas su mumis“. Jėzui Kristui pri-klauso titulas „Emanuelis”, kadangi Die-vas per jį yra tarp žmonių ir siūlo savo pagalbą.

Pavadinimas „Dievo tarnas“ Šventaja-me Rašte pažymi iškilius asmenis, kurie tarnauja Dievui. Kai Jėzus vadinamas „Dievo Tarnu”, tai nurodo jo tarnavimą ir kančią dėl žmonių.

„Dovydo Sūnumi“ Naujajame Testa-mente vadinamas Jėzus Kristus. Mato Evangelijos pradžioje yra parašyta: „Jė-zaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abrao-mo sūnaus, kilmės knyga” (Mato 1,1). Tai reiškia, kad Jėzuje Kristuje yra iš-pildyti pažadai, kurie buvo duoti Dovy-dui (plg. 2. Samuelio 7; Apaštalų darbų 13,32-37).

Dievo Trejybė

48

116Kokiu būdu Jėzus Kristus įvykdė dieviškąjį pavedimą?

Jėzus Kristus veikė kaip karalius, kunigas ir pranašas.

Galvodami apie karalių, jį siejame su valdžia ir vadovavimu. Senojo Tes-tamento laikais kunigo užduotis buvo, skelbti žmogaus susitaikymą su Dievu. Pranašas skelbia dieviškąją valią ir iš-pranašauja ateities įvykius. Visa tai Jėzus tobulai įgyvendino.

117Ką reiškia: „Jėzus Kristus –karalius“?

Įžengiant Jėzui į Jeruzalę, jis buvo pri-pažįstamas kaip taikos ir teisingumo karalius. Taip pat ir prieš Pilotą, Romos pasaulietinės valdžios atstovą, Jėzus pri-pažino, jog yra tiesos karalius ir liudy-tojas.

Tačiau Jėzaus buvimas karaliumi sie-jamas ne su žemiška valdžia ir jo galia atsiskleidžia ne išoriškai. Kad jis yra ka-ralius atsiskleidžia per įgaliojimą, pagal kurį jis veikė, ir per jėgą, kuria jis rodė ženklus ir stebuklus.

Jėzaus Kristaus karališka garbė pabrė-žiama ir Apreiškime Jonui: Jėzus Kristus yra „žemės karalių Valdovas“ (Apreiški-mai Jonui 1,5).

„Tuomet Pilotas jį paklausė: ‚Vadinasi, Tu esi karalius?‘ Jėzus atsakė: ‚Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. Jono 18,37

Reikšmingi karaliai Izraelio tautos istorijoje:n Karalius Sauliusn Karalius Dovydasn Karalius Saliamonasn Karalius Ezekijas

Dievo Trejybė

49

118Ką reiškia: „Jėzus Kristus – kunigas“?

Senojo Testamento laikais svarbiau-sia kunigų užduotis buvo, atnešti auką Dievui ir tokiu būdu Dievui maloningai pritarti. Jėzus Kristus yra kunigas, esan-tis virš visų kunigų, jis yra tikrasis aukš-čiausias kunigas. Jis paaukojo savo gy-venimą be nuodėmės, kad žmonės būtų išgelbėti nuo dvasinės mirties ir pasiektų amžinąjį gyvenimą.

Senojo Testamento laikais aukštieji kunigai turėjo užduotį, žmonių nuo-dėmes perduoti Dievui. Tam jie vieną kartą metuose – susitaikymo dieną – užtariamai žengdavo į švenčiausią šven-tyklos patalpą (šventovę). Jėzui Kristui nereikėjo susitaikyti su Dievu, kaip Se-

nosios Sandoros vyriausiems kunigams: jis pats yra sutaikytojas ir atleidžiantis nuodėmes.

Jėzaus pasiaukojanti mirtis: žiūrėti 98, 177 ir sekančius klausimus

Reikšmingi Senojo Testamento kunigai:n Melchizedekasn Aaronasn Elisn Zadokas

119Ką reiškia: „Jėzus Kristus – pranašas“?

Dievas pažadėjo Mozei: „Išugdysiu jiems pranašą, kaip tave, iš jų giminių ir įdėsiu savo žodžius į pranašo lūpas. Jis pasakys jiems visa, ką aš jam būsiu

Dievo Trejybė

50

įsakęs“ (Pakartoto Įstatymo 18,18). Šiuo pranašu laikomas Jėzus Kristus.

Kaip pranašas Jėzus Kristus skelbia Dievo valią. Jis nurodo gyvenimo kelią ir apreiškia ateitį. Atsisveikinimo kal-bose jis išpranašauja Šventąją Dvasią. Apreiškimo Jonui knygoje jis atskleidžia išganymo istorijos eigą iki naujojo kūri-nio.

Jo teiginiai galioja amžinai: „Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis“ (Morkaus 13,31).

„Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos“.

Mato 24,21.22

„Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.

Luko 21,25-28

Reikšmingi pranašai Izraelio tautos istorijoje:n Mozėn Samuelisn Elijasn Elišan Jeremijasn Izaijasn Jonas Krikštytojas

120Kur rašoma apie Jėzaus Kristaus asmenį ir jo veikimą?

Naujajame Testamente, keturiose Evan-gelijose pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną rašoma apie Jėzaus Kristaus gyvenimą bei veikimą. Evangelistai (Evangelijų autoriai) netroško aprašyti Jėzaus gyvenimo istori-jos; daug labiau jiems rūpėjo liudyti tikėji-mą, kad Jėzus iš Nazareto yra Mesijas.

Mesijas: žiūrėti 112 klausimą

121Kaip Dievo Sūnus įsikūnijoį žmogaus būtį?

Dievo Sūnus kaip žmogus gimė iš mer-gelės Marijos Betliejuje. Jo gimimas pa-sakojamas Evangelijose pagal Matą ir Luką. Jėzus gimė tais laikais, kai karalius Erodas valdė Judėją, o imperatorius Au-gustas – Romą.

Jėzus iš tiesų gyveno; taigi, jis yra pa-saulio istorijos asmenybė, o ne būtybė iš poezijos ar pasakų pasaulio.

122Kas vyko prieš Jėzaus gimimą?

Angelas Gabrielius pranešė žinią mer-gelei Marijai: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo na-muose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“ (Luko 1,31-33).

Dievo Trejybė

51

Taip pat angelas Marijai paaiškino, kad ji taps nėščia per Šventąją Dvasią: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Luko 1,35).

123Kas buvo Jėzaus tėvai?

Marija buvo biologinė Jėzaus mama. Juozapas priėmė Jėzų kaip savo sūnų. Todėl Juozapas minimas Jėzaus genealo-gijos medyje.

„Ir Jėzus … buvo laikomas sūnumi Juozapo, sūnaus Helio“.Luko 3,23

124Ką žinome apie Jėzaus gimimą?

Imperatorius Augustas įsakė surašyti gy-ventojus. Tam kiekvienas turėjo sugrįžti į „savo“ miestą, t. y. į savo šeimos kilmės vietą. Todėl Juozapas, būdamas Dovy-do palikuonis, keliavo kartu su Marija į „Dovydo miestą“, būtent į Betliejų. Ten jie negavo nakvynės. Marija pagimdė savo Sūnų tvarte, jį paguldė ėdžiose: „Ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Luko 2,7).

Iš šio įvykio aiškiai matome, kad Die-vas tapo žmogumi apgailėtinose sąlygose.

125Kas vyko Jėzaus gimimo laikotarpiu?

Pasirodė angelai ir paskelbė džiugią ži-nią piemenims, kurie laukuose prie Be-tliejaus ganė bandą: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Luko 2,11; taip pat Michėjo 5,1).

Mato Evangelija skelbia, kad ir žvaigždė nurodė Jėzaus gimimą. Išmin-čiai (magai) iš „Rytų šalies“ sekė paskui žvaigždę ir atėjo į Jeruzalę pagarbinti „naujojo Karaliaus“: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mato 2,2). Juos karalius Erodas pa-siuntė į Betliejų. „Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdi-kis“ (Mato 2,9).

Šie įvykiai nurodo Dievo Sūnaus gi-mimo unikalumą.

„Magais“ buvo vadinami Rytų išminčiai, kurių domėjimosi sritis buvo astrologija ir sapnai.

126Kas įvyksta po Kristaus gimimo?

Karalius Erodas tikėjo, kad Betliejuje gimė Karalius, kuris vieną dieną nuvers jį nuo sosto, todėl siekė atimti šiam vai-kui gyvybę. Jis įsakė nužudyti Betliejuje visus dviejų metų ir jaunesnius berniu-kus (plg. Mato 2,16-18).

Dievo Trejybė

52

127Kaip Dievas apsaugojo vaikelį Jėzų?

Dievas sapne paskatino Juozapą, Ma-rijos vyrą, kartu su ja ir vaiku bėgti į Egiptą (plg. Mato 2,13.14). Po karaliaus Erodo mirties jie vėl sugrįžo į Nazaretą Galilėjoje.

128Kas yra žinoma apie Jėzaus vaikystę?

Luko 2,52 rašoma, kad Jėzus augo iš-mintimi, metais ir malone Dievo bei žmonių akyse. Luko 2,41-49 teigiama, jog dvylikametis Jėzus kalbėjosi su Raš-to aiškintojais, kurie „stebėjosi jo išma-nymu ir atsakymais“.

„O Jėzus augo išmintimi, metais ir malo-ne Dievo ir žmonių akyse“. Luko 2,52

129Kas vyko prieš Jėzaus mokymąsi?

Jėzus leidosi krikštijamas Jono Krikšty-tojo prie Jordano upės. Tuojau po Jono krikšto Šventoji Dvasia matomu pavida-lu nusileido ant Jėzaus. Balsu iš dangaus Dievas Tėvas, paliudijo: „Tu mano myli-masis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ (Luko 3,22). Šiuo įvykiu buvo paskelbta, kad Jėzus yra Dievo Sūnus.

130Kodėl Jėzus leido Jonui jį krikštyti?

Jėzus buvo be nuodėmės. Tačiau jis vis tiek leido Jonui Krikštytojui pakrikštyti jį Jordane vardan atgailos. Šis krikšto veiksmas – atgailos išraiška – aiškiai pa-rodo, kad jis nusižemino ir leido atlikti jam tai, kas galioja nusidėjėliams.

„Bet Jėzus jam [Jonui] atsakė: ‚Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“. Mato 3,15

131Kas įvyko po Jėzaus krikšto?

Šventoji Dvasia nuvedė Jėzų į dykumą, „kad ten jis būtų velnio gundomas“ (Mato 4,1). Jėzus ten pasiliko 40-čiai dienų ir vel-nias jį daugybę kartų gundė. Jėzus atsilaikė išbandymams ir atstūmė velnią. Po to prie Jėzaus prisiartino angelai ir jam tarnavo (plg. Mato 4,11).

132Kokią reikšmę turi Jėzaus gundymai?

Atsilaikydamas gundymams, Jėzus, dar prieš savo viešos veiklos pradžią, įrodė pergalę prieš velnią.

Pirmasis žmogus Adomas neatsispyrė velnio gundymams. Adomas tapo nusi-dėjėliu, o kartu su juo ir visi žmonės. Jė-zus priešingai – išliko be nuodėmės. Tuo jis sudarė sąlygą, kad visi nusidėjėliai vėl galėtų atrasti Dievą.

Prigimtinė nuodėmė: žiūrėti 482 klausimą

Dievo Trejybė

53

Dievo Trejybė

54

133Kokio amžiaus būdamas Jėzus pradėjo mokyti?

Jėzus pradėjo mokyti Galilėjoje būda-mas maždaug 30 metų amžiaus (plg. Luko 3,23).

134Kas yra Jėzaus mokymo esmė?

Jėzaus mokymo esmė yra pamoks-lavimas apie Dievo karalystę: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Morkaus 1,15).

135Ką reiškia „Dievo karalystė“?

„Dievo karalystė“ nėra valstybės terito-rija ar politinė valdymo sritis. „Dievo karalystė“ reiškia, kad Dievas yra tarp žmonių dabartyje ir ten viešpatauja.

Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus asme-nyje „Dievo karalystė“ priartėjo prie žmonių (plg. Luko 17,21). Jėzus Kristus yra Valdovas, jis kuria teisingumą, dova-noja malonę, atsigręžia į vargšus ir tuos, kuriems reikia pagalbos, jis neša išgany-mą.

„Dievo karalystė“ turi ir būsimąją reikšmę – ji prasidės „Avinėlio vestuvė-mis“ ir tęsis amžinai naujajame kūrinyje (plg. Apreiškimo Jonui 21,1-3).

Avinėlio vestuvės: žiūrėti 566 ir sekančius klausimus

Taikos karalystė: žiūrėti 575 ir sekančius klausimus

Naujasis kūrinys: žiūrėti 581 klausimą

„Teateinie tavo karalystė“: žiūrėti 635 klausimą

Mato Evangelijoje „Dievo karalystei“ lygiaverčiai naudojama sąvoka „Dangaus karalystė“.

„Dievo karalystė“ yra Dievo buvimo ir viešpatavimo žmonių tarpe įvardijimas. Ją buvo galima patirti Jėzaus laikais. Ir šiandien „Dievo karalystė“ yra mūsų tarpe, ją galima pajausti Kristaus bažnyčioje, kurioje veikia Jėzus Kristus – būtent per žodį ir sakramentus. Iš kitos pusės laukiama būsimos „Dievo karalystės“. Ji įsigalės nuo „Avinėlio vestuvių“, tęsis taikos karalystėje ir naujajame kūrinyje.

136Ką reiškia „atgailauti“?

„Atgailauti“ reiškia nusigręžti nuo blo-gio ir atsigręžti į Dievą. Kas atgailauja, tas yra pasiruošęs keisti savo požiūrį ir vykdyti Dievo valią.

137Ką reiškia „Evangelija“?

„Evangelija“ reiškia „džiugi Žinia“, „ge-roji Naujiena“. Tai yra žinia apie malo-nę, meilę ir susitaikymą, kurią Dievas mums dovanoja per Jėzų Kristų.

138Kokia yra Jėzaus pozicija Mozės įstatymo atžvilgiu?

Mozės įstatymas Izraelio tautai buvo

Dievo Trejybė

55

aukščiausias įsipareigojimas. Jo laiky-masis buvo būtina sąlyga teisingam žmogaus santykiui su Dievu. Jėzus aiš-kiai parodė, kad jis yra didesnis autori-tetas už Mozę ir jis yra Viešpats virš įsta-tymo. Jis apibendrino įstatymą viename įsakyme, mylėti Dievą ir artimąjį kaip save patį (plg. Mato 22,37-40).

„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti“.Mato 5,17

„Jėzus jam atsakė: ‚Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu‘ (Pakartoto Įstatymo 6,5). Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: ‚Mylėk savo artimą kaip save patį‘ (Kuni-gų 19,18). Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“. Mato 22,37-40

139Koks buvo vienas pirmųjų Jėzaus poelgių jo mokymo pradžioje?

Jėzus pakvietė mokinius (plg. Morkaus 1,16 ir sekančius sakinius). Iš jų paskyrė dvylika, „kuriuos vadino apaštalais, kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio“ (plg. Morkaus 3,14).

Jėzaus mokiniai yra tie žmonės, kurie žodžiais ir darbais laikosi Evangelijos.

140Kokius stebuklus darė Jėzus?

Stebuklai, kuriuos darė Dievo Sūnus, yra įvairūs: sergančiųjų išgydymai, piktųjų

dvasių išvarymai, mirusiųjų prikėlimai, gamtos stebuklai, pamaitinimo stebu-klai, dovanų stebuklai.

141Kodėl Jėzus darė stebuklus?

Jėzus darė stebuklus, kad parodytų, jog jame Dievas kaip visagalis ir mylintis su gailesčiu atsigręžia į kenčiantį žmogų. Stebuklai apreiškia Dievo Sūnaus šlovę ir jo dieviškąjį įgaliojimą.

142Apie kokius ligonių išgydymus pasakojama Evangelijose?

Evangelijos pasakoja, kad Jėzus išgydė aklus, paralyžiuotus, kurčius ir raupsuo-tus žmones. Šie išgydymai nurodo Jė-zaus Kristaus dievišką būdą, kuris veikė taip, kaip Dievas apie save pasakojo Iz-raeliui : „Esu jus gydantis Viešpats“ (Iš-ėjimo 15,26). Išgydymo stebuklai visada tampriai susiję su juos patiriančių žmo-nių tikėjimu (plg. pvz. Luko 18,35-43).

143Kas pasakojama apie Jėzaus piktųjų dvasių išvarymą?

Evangelijose pasakojama, kad Jėzus iš-varė demonus – kurie pagal anų laikų suvokimą buvo ligų priežastimi – ir to-kiu būdu išgydė žmones. Netgi demonai pripažino Jėzų Kristų kaip Viešpatį (plg. Morkaus 3,11).

Dievo Trejybė

56

„Demonais“ Naujajame Testamente va-dinami piktos, Dievui priešiškos dvasios, kurios antikos laikų suvokimu siekdavo užvaldyti žmogų ir sukeldavo ligas.

144Apie kokius mirusiųjų prikėlimus pasakojama Evangelijose?

Evangelijos pasakoja apie tris atvejus, kai Jėzus pakviečia gyvenimui mirusius žmones: Jairo dukrą (plg. Mato 9,18-26), jaunuolį iš Najino (plg. Luko 7,12-15) ir Lozorių, Marijos bei Mortos brolį (plg. Jono 11,1-44).

Prikėlimai iš mirusiųjų aiškiai parodo, kad Jėzus Kristus yra Viešpats virš mir-ties. Tuo pačiu jie suteikia viltį, kad vie-ną dieną mirusieji prisikels amžinajam gyvenimui.

145Apie kokius gamtos stebuklus pasakojama Evangelijose?

Jėzus suvaldė vėją ir marias, jie jam „pa-kluso“ (plg. Mato 8,27): siautė audra ir kai jis jai įsakė liautis, vėjas nurimo; van-duo nebebangavo. Tame matėsi Jėzaus galia gamtos reiškiniams.

Jėzaus gamtos jėgų valdymas pabrė-žia, kad Dievo Sūnus yra Kūrėjas, kaip ir Dievas Tėvas (plg. Jono 1,1-3).

146 Apie kokius pamaitinimo stebuklus pasakojama Evangelijose?

Visose Evangelijose pasakojama apie stebuklą, kai Jėzus pamaitino penkis tūkstančius žmonių su penkiais kepa-liukais duonos bei dviem žuvimis (plg. pvz. Morkaus 6,30-44). Mato ir Morkaus Evangelijose pasakojama apie keturių tūkstančių pasotinimą (plg. Mato 15,32-39 ir Morkaus 8,1-9).

Stebuklai primena, kad Izraelio tautos kelionės per dykumą metu Dievas rūpi-nosi maistu (mana). Be to, šie įvykiai yra nuoroda į Šventąją Vakarienę.

147Apie kokius dovanų stebuklus pasakojama Evangelijose?

Jėzus taip pat darė stebuklus, žmonėms suteikiančius žemiškų gėrybių gausą. Pavyzdžiu tokiam dovanų stebuklui gali būti Petro žvejybos laimikis. Jis visą naktį dirbo kartu su kitais žvejais, ta-čiau nieko nepagavo. Klausydami Jėzaus žodžio, jie vėl užmetė tinklus ir pagavo gausybę žuvų, kad net tinklai trūkinėjo ir valtis kone skendo (plg. Luko 5,1-11).

Vestuvių metu Kanoje Jėzus vandenį pavertė vynu (plg. Jono 2,1-11). Tai taip pat dovanos stebuklas ir Jėzaus Kristaus dieviškumo ženklas.

Dievo Trejybė

57

148Kaip Jėzus mokė žmones?

Jėzus pamokslavo žmonėms. Jo žino-miausias pamokslas yra „kalno pamoks-las“, kuris perteikiamas Mato Evange-lijoje. „Kalno pamokslo“ pradžioje yra „palaiminimai“.

Palaiminimai:„Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.Palaiminti alkstantys ir trokštantys teis-umo: jie bus pasotinti.Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė.Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia.“ Mato 5,3-11

149Kaip suprantame Jėzaus „palaiminimus“?

Mato Evangelijoje yra užrašyti „palai-minimai“ iš kalno pamokslo. Tuo Jėzus parodo, kaip galima dalyvauti „dangaus karalystėje“, kuri per jį tapo dabartimi. Žmones jis vadina „palaimintais“ (lai-mingais), jei jie gyvena taip, kaip ten sakoma.

Dangaus karalystė: žiūrėti 135 klausimą, paaiškinimai 135 klausimui

150Kaip Jėzus aiškino Evangeliją, kad ji būtų suprantama?

Jėzus dažnai savo pamoksluose kalbėjo palyginimais, taigi, vaizdingais pasakoji-mais. Šios istorijos buvo paimamos iš jo klausytojų kasdienybės, kad šie gerai jas suprastų. Palyginimais Jėzus iliustravo esminį Evangelijos turinį.

Daugiau nei 40 palyginimų yra per-teikta pirmose trijose Evangelijose.

„Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta: ‚Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus“. Mato 13,34.35

151Kokie esminiai Evangelijos teiginiai iliustruojami palyginimais?

Jėzus palyginimais iliustruodavo esmi-nius teiginius apie Dievo karalystę, apie artimo meilės įsakymą, apie žmogaus požiūrį ir apie Žmogaus Sūnaus atėjimą.

Dievo karalystė: žiūrėti paaiškinimą 135 klausimui

Žmogaus Sūnus: žiūrėti 114 klausimą

152Kaip Jėzus aiškino Dievo karalystės pradžią ir augimą?

Jėzus tai aiškino palyginimu apie garsty-čios grūdelį. Tuo jis parodė kuklią Dievo karalystės pradžią ir jos augimą.

Dievo Trejybė

58

„Su dangaus karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu; net padangių sparnuočiai atskrenda ir su-sisuka lizdus jo šakose.“ Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.Mato 13,31-33

153Kaip Jėzus aiškino, kad su Dievo karalyste siūloma kai kas labai vertingo?

Palyginime apie brangų perlą parodo-mas žmogus, kuris Jėzuje Kristuje at-pažįsta paslėptą turtą, jį priima, o visa, ką turi, palieka. Jėzus kitoje vietoje tai pabrėžia kvietimu: „Jūs pirmiausia ieš-kokite Dievo karalystės …“ (Mato 6,33).

Dievo Trejybė

59

„Su dangaus karalyste yra kaip su dir-voje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą. Su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“.Mato 13,44-46

„Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“.Mato 6,33

154Kaip Jėzus aiškino apie meilę, kuri viešpatauja Dievo karalystėje?

Palyginimu apie paklydusią avį Jėzus parodė, kad Dievas rūpinasi visais žmo-nėmis, taip pat ir tais, kurie atrodo pra-žuvę. Palyginime apie sūnų paklydėlį parodoma Dievo meilė nusidėjėliui.

„Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: ‚Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‚Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!‘ Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti“.Luko 15,3-7

155Koks palyginimas kviečia artimojo meilei?

Kilniausias įsakymas yra mylėti Dievą ir artimąjį. Pasakojimu apie gailestingąjį samarietį Jėzus iliustravo, kas yra arti-masis ir kad artimojo meilė reiškia, ne-užmerkti akis prieš kitų bėdas, o padėti.

Dvigubas meilės įsakymas: žiūrėti 282 ir sekančius klausimus

Dievo Trejybė

60

„Jėzus prabilo: vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samari-etis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‚Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu“.

Luko 10,30-35

156Kokie palyginimai susiję su žmogaus požiūriu?

Palyginimas apie fariziejų ir muitininką paaiškina: ne tas, kuris giriasi, ką jis gali, ką jis turi ir kuo jis yra, bus išteisintas, o tik tas, kuris nuolankiai ateina pas Dievą ir ieško jo malonės.

Palyginimas apie nedorąjį tarną kvie-čia tuos, kurie yra priėmę Dievo malonę, elgtis su kitais taip pat maloningai. Tam, kuris atpažįsta Dievo meilės mastą, susi-taikymas su artimuoju yra poreikis.

„Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: ‚Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: ‚Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju.‘ O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‚Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!‘ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.Luko 18,9-14

„Tuomet priėjo Petras ir paklausė: ‚Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?‘ Jėzus jam atsakė: ‚Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų.‘ Todėl su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų. Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta. Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: ‚Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu.‘ Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‚Atiduok skolą!‘ Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‚Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu.‘

Dievo Trejybė

61

Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą. Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę. Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‚Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai. Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!‘ Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą. Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui“.Mato 18,21-35

157Ką apreiškė Jėzus palyginimuose apie Žmogaus Sūnaus atėjimą?

Palyginimuose apie Žmogaus Sūnaus atėjimą Jėzus Kristus kalbėjo apie savo sugrįžimą.

Mato 24,37-39 išvedama paralelė tarp laiko prieš Jėzaus sugrįžimą ir Nojaus dienų; norima išreikšti: Kristaus sugrįži-mas bus staigus ir netikėtas.

Šią žinią perteikia ir palyginimas apie protingas bei paikas mergaites (plg. Mato 25,1-13). Iš to mokomės budėti ir būti pasiruošę Viešpaties sugrįžimui.

„Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko ne-numanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus“.Mato 24,37-39

Dievo Trejybė

62

„Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir pen-kios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingo-sios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: ‚Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!‘ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: ‚Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta.‘ Protingosios atsakė: ‚Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite.‘ Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‚Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!‘ O jis atsakė: ‚Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!‘ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“. Mato 25,1-13

158Kokiais vaizdingais posakiais save apibūdino Jėzus ir ką jie reiškia?

Jono Evangelijoje randame Jėzaus pa-sisakymus, kurie vadinami „vaizdingais posakiais“. Juose Jėzus atskleidžia savo būdą. Septyni ryškūs Jėzaus posakiai prasideda žodžiais „Aš esu“. Juose jis save vaizdingai vadina „gyvybės duo-na“ (Jono 6,35), „pasaulio šviesa“ (Jono 8,12), „vartais“ išsigelbėjimui (Jono 10,9), „geruoju ganytoju“ (Jono 10,11), „vynmedžiu“ (Jono 15,5). Jėzus Kris-tus save dar įvardija kaip „prisikėlimą“ (Jono 11,25) ir kaip „kelią“, „tiesą“ bei „gyvenimą“ (Jono 14,6).

Visa tai reiškia: vien tik Jėzus atveria kelią pas Dievą Tėvą ir yra išganymo priežastis.

159Kurie mokiniai buvo ypač artimi Jėzui?

Dvylika apaštalų buvo ypač artimi Jėzui, su jais jis turėjo ypatingo pasitikėjimo santykį:n Kai kiti Jėzaus mokiniai jo nebesu-

prato ir juo nebesekė, apaštalai liko su juo ir išpažino jį esant Kristumi (plg. Jono 6,66-69).

n Tik apaštalai buvo su juo, kai jis šventė Šventąją Vakarienę (plg. Luko 22,14 ir sekantys sakiniai).

n Jėzus apaštalams davė pavyzdį apie nuolankų tarnavimą, nuplaudamas jiems kojas (plg. Jono 13,4 ir sekantys klausimai).

n Jis kreipėsi į apaštalus atsisveikini-mo kalbose prieš mirtį, kurios yra perteiktos Jono Evangelijoje 13-16, ir pažadėjo jiems Šventąją Dvasią.

n Apaštalams jis davė pažadą sugrįžti (plg. Jono 14,3).

n Apaštalams jis vėl pasirodė po prisi-kėlimo (plg. Apaštalų darbų 1,2.3).

n Prieš žengimą dangun jis apaštalams įsakė : „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikš-tydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mato 28,19.20).

Dievo Trejybė

63

„Po savo kančios jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo karalystę“. Apaštalų darbų 1,3

„Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“.Jono 13,4.5.15

160Kuo prasidėjo Jėzaus Kristaus kančios laikas?

Jėzaus kančios laikas prasidėjo nuo jo įžengimo į Jeruzalę: „Prisiartinęs prie Jeruzalės ..., Jėzus pasiuntė du savo mo-kinius, tardamas: eikite į kaimą, kurį matote, ir, vos įžengę į jį, rasite pririš-tą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. Jeigu kas nors paklaustų: ‚Ką čia darote?‘, at-sakykite: ‚Jo reikia Viešpačiui.‘ ... Jie at-veda asilaitį pas Jėzų, apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo. Dau-gybė žmonių tiesė ant kelio savo drabu-žius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose. Priekyje ir iš paskos einantys

Dievo Trejybė

64

šaukė: ‚Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!‘“ (Morkaus 11,1-9). –Nepaisant džiugesio, Jėzus Kristus žino-jo, kad tautos nuotaika greit pasikeis ir jis turės eiti kryžiaus kelią.

Kristaus kančios laikas dažnai įvardijamas žodžiu „passion“, kildinamu iš lotyniško žodžio „passio“, kuris reiškia „kančią“.

„Asilaitis“: taip vadinamas jaunas asilas.

„Didžiai džiūgauk, Ziono dukra, garsiai krykštauk, dukra Jeruzale! Štai tavo ka-ralius pas tave ateina, – jis išaukštintas ir pergalingas, nuolankus ir joja ant asilo – ant asiliuko, asilės jauniklio“.

Zecharijo 9,9

161Kokie įvykiai sekė po Jėzausįžengimo į Jeruzalę?

Jėzus išvalė šventyklą, išvarydamas pre-kiautojus ir pinigų keitėjus. Tuo jis aiš-kiai parodė, kad šventykla, Dievo namai, yra šventi ir ne vieta prekybai.

Betanijoje Jėzus buvo pateptas bran-giu nardo aliejumi. Tai įvyko po jo žo-džių, susijusių su būsima mirtimi, nes mirusieji anuomet būdavo patepami brangiu aliejumi (plg. Morkaus 14,8).

Jėzus turėjo daug priešų fariziejų ir sadukėjų tarpe, kuriems priklausė vy-riausieji kunigai. Jie norėjo jį nužudyti. Todėl jo padėtis vis labiau darėsi grės-minga.

Dievo Trejybė

65

Nardo aliejus: nardas yra Himalajų regione (pvz. Indijoje, Butane, Nepale) augantis augalas. Iš jo šaknų būdavo išgaunamos skaniai kvepiančios sultys, kurias įmaišydavo į patepimo aliejų. Nar-das jau Antikos laikais buvo eksportuoja-mas į Viduržemio jūros regioną. Kadangi jis būdavo atvežamas iš toli, buvo labai brangus.

Fariziejai ir sadukėjai buvo žymiausių judaizmo religinių grupių atstovai Jėzaus veikimo laikais.

Fariziejai bandė griežtai laikytis Mozės įstatymo taisyklių, kad darbais nusipelny-tų prieš Dievą. Evangelijose šis pamaldu-mo būdas dažnai kritikuojamas, kadangi jis gali vesti prie savęs pateisinimo ir veidmainystės. Iš fariziejų išsivystė šių laikų judaizmas.

Sadukėjai nepripažino tikėjimo angelais arba mirusiųjų prisikėlimo. Jiems pir-miausia priklausė pasiturintys visuome-nės sluoksniai ir Jeruzalės šventyklos kunigai. Po šventyklos sunaikinimo, sadukėjų kryptis persiėmė žydų religiją.

Šalia fariziejų ir sadukėjų buvo trečia svarbi antikinio judaizmo grupė – esėjai.

162Kas išdavė Jėzų Kristų?

Vienas iš dvylikos apaštalų – Judas Iska-rijotas – prieš žydų Velykas (neraugintos duonos šventę) nuėjo pas Jėzaus priešus. „Tuomet … Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus ir tarė: ‚Ką man duosite, jeigu jį išduosiu jums?‘“ (Mato 26,14.15). Šie jam pasiūlė 30 sidabrinių. Tai buvo suma, kuri paprastai būdavo mokama už vergą. Taip išsipildė pra-našo Zecharijo žodžiai (plg. Zecharijo 11,12.13) – Viešpats buvo prilygintas vergui (plg. Išėjimo 21,32).

„Tuomet jiems tariau: ‚Jei tai atrodo jums teisinga, išmokėkite man algą, bet jeigu ne, tai tiek to.‘ Jie atsvėrė man algos trisdešimt sidabrinių šekelių. Bet Viešpats man tarė: ‚Įmesk tai į iždą, – šią šaunią kainą, kuria jie mane įvertino.‘ Paėmęs trisdešimt sidabrinių šekelių, įmečiau juos į iždą Viešpaties Namuose“.Zecharijo 11,12.13

163Kaip Jėzus įsteigė Šventąją Vakarienę?

Per žydų Velykas Jėzus buvo kartu su dvylika apaštalų ir šventė neraugintos duonos dieną. Judas Iskarijotas taip pat buvo kartu, kuris prieš tai lankėsi pas Jė-zaus priešus, kad jį išduotų.

Kai jie kartu sėdėjo prie stalo, Viešpats įsteigė Šventąją Vakarienę: „Vakarie-niaujant Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, tardamas: ‚Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas.‘ Paskui, paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą ir davė jiems, tardamas: ‚Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleis-ti‘“ (Mato 26,26-28).

Vakarieniaujant Jėzus davė ženklą savo išdavikui, Judui Iskarijotui. Po to šis paliko bendrystę. Jis išėjo, “buvo nak-tis” (Jono 13,30).

Šventoji Vakarienė: žiūrėti 494 ir sekančius klausimus

Dievo Trejybė

66

164Kas vyko Getsemanės sode?

Po vakarienės Jėzus kartu su vienuoli-ka likusių apaštalų nuėjo į Getsemanės sodą. Dievo Sūnaus žmogiška prigim-tis atsiskleidė iš jo baimės prieš būsimą mirtį ant kryžiaus. Jis nuolankiai par-klupo ir meldėsi: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“ (Luko 22,42). Tai-gi, Jėzus pilnai atsidavė savo Tėvo valiai – jis buvo pasiruošęs atnešti auką. Pasi-rodė angelas iš dangaus ir jį sustiprino (plg. Luko 22,43). Tačiau apaštalai mie-gojo. Netrukus po to Jėzus buvo suimtas.

165Kaip vyko Jėzaus suėmimas?

Kai Jėzus prašė apaštalų budėti su juo, atėjo didelis būrys ginkluotųjų, kuriuos siuntė vyriausieji kunigai. Judas Iska-rijotas atvedė juos pas Jėzų ir išdavė jį savo bučiniu: „Kurį pabučiuosiu, tai tas! Suimkite jį!“ (Mato 26,48).

„Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: ‚Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi? Budėkite ir melskitės, kad nepatektumė-te į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“. Mato 26, 40.41

166Kaip elgėsi apaštalai?

Simonas Petras išsitraukė kalaviją, kad apsaugotų Jėzų, ir vyriausiojo kunigo tarnui nukirto ausį (plg. Jono 18,10). Tačiau Jėzus jį sudraudė ir pagydė tarną.

Jėzus nepasinaudojo savo dieviška ga-lia ir leidosi suimamas. Po to apaštalai jį paliko ir pabėgo.

Kai Simonas Petras tą naktį buvo įvar-dytas Jėzaus mokiniu, šis tai neigė. Jis išsigynė Viešpaties tris kartus.

„Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: ‚Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu.‘ Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: ‚Aš nežinau, ką tu sakai.‘ Einantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: ‚Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu.‘ Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: ‚Aš nepažįstu to žmogaus!‘ Po valandėlės prisiartino ten stovėjusieji ir sakė Petrui: ‚Tikrai tu vienas iš jų, nes ir tavo tarmė tave išduoda.‘ Tuo-met jis ėmė prisiekinėti ir dievagotis: ‚Aš nepažįstu to žmogaus!‘ Ir tuojau pragydo gaidys. Tada Petras prisiminė Jėzaus žodžius: ‚Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi.‘ Jis išėjo laukan ir graudžiai pravirko“.Mato 26,69-75

Dievo Trejybė

67

167Ar Jėzus vėliau priekaištavo apaštalams dėl jų elgesio?

Ne, Jėzus žinojo savo apaštalų žmogiš-kas silpnybes, tačiau jiems dėl jų neprie-kaištavo. Po prisikėlimo jis sutiko apaš-talus, linkėdamas jiems ramybės.

168Kas vyko po Jėzaus suėmimo?

Teismo taryba, vyriausieji kunigai ir Rašto aiškintojai nuteisė Jėzų myriop dėl piktžodžiavimo. Piktžodžiavimą jie įžvelgė tame, kad jis išpažino save Dievo Sūnumi.

Dievo Trejybė

68

169Kaip pasielgė Judas Iskarijotas po Jėzaus nuteisimo?

Po to, kai Jėzus buvo nuteistas myriop, Judas Iskarijotas gailėjosi dėl išdavystės ir grąžino 30 sidabrinių vyriausiems kunigams. Šie nenorėjo turėti su juo daugiau nieko bendro. Tada jis nusviedė pinigus šventykloje, išbėgo ir pasikorė (plg. Mato 27,1-5).

170Kaip Jėzui sekėsi pas Pilotą ir Erodą?

Po to, kai Jėzus prieš teismo tarybą – aukščiausią valdžią Judėjoje – buvo nu-teistas, jį apklausė romiečių valdytojas Pontijus Pilotas. Tai buvo jo atsakomy-bėje, nes žydai anuomet buvo romiečių valdžioje.

Pilotas laikė Jėzų nekaltu ir nukreipė jį Erodui (vadinamam Antipu), žydų kara-liui. Kadangi romiečiams buvo uždrausta įvykdyti mirties bausmę žydams, Erodas vėl nusiuntė Jėzų pas Pilotą. Šis liepė Jėzų nuplakdinti. Tauta reikalavo Jėzaus nu-kryžiavimo ir kaltino jį apsiskelbus „žydų karaliumi“, aukštesniu už Romos impe-ratorių. Už tai grėsė mirties bausmė (plg. Jono 19,12).

Pilotas manė žinantis būdą, kaip Jėzui dovanoti laisvę: kadangi Velykų šventės proga vienam nuteistajam buvo galima suteikti malonę, tauta turėjo nuspręsti, Jėzų ar nusikaltėlį Barabą paleisti. Pa-kurstyta aukštųjų kunigų ir seniūnų, tauta pasirinko Barabą. Kad išreikštų, jog nėra atsakingas už toliau vyksiančius

veiksmus, Pilotas „nusimazgojo rankas“ tautos akivaizdoje ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo …“ (Mato 27,24). Jis dar kartą liepė nuplakdinti Jėzų ir per-davė kareiviams jį nukryžiuoti.

Erodo I-ojo valdymo laikotarpiu gimsta Jėzus. Kai Jėzus buvo vesdinamas Poncijaus Piloto, Galilėjoje valdė Erodas Antipas, Erodo I-ojo sūnus.

Nuplakdinimas buvo kūniška bausmė ir kankinimo metodas Antikos laikais, kankintojai plakdavo žmones plaktuvais, strypais ar nendrių kotais.

Evangelijose pasakojama apie Jėzaus nuplakdinimą, Apaštalų darbų knygoje -apie nuplakdinimus, kuriuos turėjo iškęsti apaštalai.

171Kaip laikėsi Jėzus kančioje?

Jėzus ramiai išgyveno visus kankinimus, pažeminimus ir piktžodžiavimus. Net kai jam buvo uždėtas erškėčių vainikas siekiant pasityčioti, jis tai iškentė gar-bingai.

172Kur baigėsi Jėzaus kančios kelias?

Jėzus ant Golgotos kalno buvo prikaltas prie kryžiaus. Kartu su juo buvo nukry-žiuoti du nusikaltėliai. Jėzaus kryžius stovėjo viduryje. Čia išsipildė pranašystė iš Izaijo 53,12: Viešpats buvo priskirtas prie nusidėjėlių, taigi, ir elgtasi su juo kaip su nusidėjėliu. Sunkios Jėzaus kan-čios baigėsi žiaurioje kovoje su mirtimi, kol po keleto valandų galiausiai jis mirė.

Dievo Trejybė

69

Nukryžiavimas Antikos laikais buvo įprastas mirties nuosprendžio vykdymo būdas, kai nuteistasis turėdavo mirti ilga ir nepakeliama kančia. Tam jį ant vertikalaus kuolo – su arba be skersinių – pririšdavo arba prikaldavo.

173Kas yra kaltas dėl Jėzaus mirties?

Dėl romiečių valdytojo dalyvavimo šia-me įvykyje Jėzaus nuteisimas ir pasmer-kimas myriop yra ne tik žydų tautos rei-kalas: pagonys prie to taip pat prisidėjo.

Visų laikų visi žmonės yra nusidėjėliai ir prisiima kaltę už tai. Jėzus mirė dėl visų žmonių nuodėmių. Todėl galiausiai visi žmonės yra kalti dėl Jėzaus mirties.

174Kokie buvo paskutiniai Jėzaus žodžiai ant kryžiaus?

Jėzaus paskutiniai žodžiai, kurie Evan-gelijose įvairiai perteikiami, tradiciškai pateikiami tokia tvarka:

„Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą!“ (Luko 23,34).

Jėzus užstojo visus, kurie prisidėjo prie jo nukryžiavimo ir kuriems jo veikimo mastas buvo nesuvokiamas. Čia Jėzus įgyvendino priešo meilės įstatymą uni-kaliu būdu (plg. Mato 5,44.45.48).

„Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“ (Luko 23,43).

Jėzus atsigręžė į atgailaujantį nusikaltėlį, kuris prašė jo malonės ir išpažino jį kaip Išganytoją. „Rojus“ čia suvokiamas kaip

pamaldžiųjų ir teisiųjų buveinė anapus.

„Moterie, štai tavo sūnus!“ – „Štai tavo motina!“ (Jono 19,26.27). Jėzus patikėjo savo motiną Mariją apaštalui Jonui. Čia atsiskleidžia Kristaus rūpestis ir meilė, kuris nepaisant savo bėdų rūpinasi savo artimuoju.

Marija krikščioniškoje tradicijoje inter-pretuojama kaip bažnyčios simbolis. O ši yra apaštalų tarnystės globoje, repre-zentuojama apaštalo Jono.

„Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ (Morkaus 15,34).

Šiais žodžiais iš 22 psalmės pamaldūs žydai kreipdavosi į Dievą mirties aki-vaizdoje. Tuo jie iš vienos pusės skųsda-vosi jaučiantys Dievo atitolimą, iš kitos pusės jie išpažindavo tikėjimą į Dievo galią bei malonę. Taip pat ir Jėzus pa-naudojo šį posakį, įprastą žmonėms mirties akivaizdoje.

„Trokštu“ (Jono 19,28).

Jėzus kovodamas su mirtimi ištroško ir norėjo atsigerti.

Kitas žodis iš psalmių 69,22 taip pat su-sietas: „Į mano maistą jie deda nuodų, troškuliui numalšinti man jie duoda acto“. Tai aiškinama tuo, kad Jėzus „kan-čios taurę“ turėjo išgerti iki dugno, taigi, turėjo kentėti iki pabaigos.

„Atlikta!“ (Jono 19,30).

Kai šie žodžiai buvo ištarti, buvo praė-ję devynios valandos, tai reiškia buvo ankstyva popietė. Jėzus atnešė auką visų žmonių išganymui.

„Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dva-sią!“ (Luko 23,46).

Dievo Trejybė

70

Iš šių žodžių matosi, kad Jėzus Kristus net mirties akivaizdoje visiškai pasitiki savo Tėvu.

175Kokie įvykiai lydėjo Viešpaties mirtį ant kryžiaus?

Kai Jėzus mirė ant kryžiaus, sudrebė-jo žemė ir sutrūkinėjo uolos. Uždanga šventykloje, kuri atitverdavo švenčiausią patalpą („Švenčiausioji“), pasidalino į dvi dalis. Tuo parodoma, kad dėka Jė-zaus Kristaus mirties Senosios Sandoros aukos tampa nebereikalingos.

Kai romiečių valdytojas ir jo kareiviai, kurie saugojo Jėzų ant kryžiaus, pajau-

tė, kad žemė sudrebėjo, sušuko: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“ (Mato 27,54). Net pagonys išpažino, kad Jėzus yra Die-vo Sūnus.

Senoji Sandora / Naujoji Sandora: Die-vas ant Sinajaus kalno sudarė sandorą su Izraelio tauta, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuoniais. Senosios Sandoros ženklas buvo apipjaustymas. Senajai Sandorai priklauso ir Mozės Įstatymas, kuriame iš-reiškiama Dievo valia. Su Jėzaus pasiau-kojančia mirtimi buvo įsteigta Naujoji Sandora. Ši Naujoji Sandora skirta nebe vien tik žydams, o visiems žmonėms. Per vandens Krikštą tampama Naujosios Sandoros dalimi.

Dievo Trejybė

71

176Kaip buvo pasielgta su Jėzaus kūnu?

Juozapas iš Arimatėjos, kuris priklausė teismo tarybai, Piloto paprašė Jėzaus kūno, nes jis norėjo jį palaidoti. Kartu su Nikodemu, kuris kartą nakčia ėjo pas Viešpatį ir klausėsi jo mokymo (plg. Jono 3,1.2), atnešė kūną į nenaudotą kapą uoloje. Ant kapo buvo užritintas akmuo. Aukštieji kunigai liepė saugoti kapą karo sargybai, kad Jėzaus mokiniai nepavogtų kūno.

„Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai ir kalbėjo: ‚Valdove, mes atsiminėme, jog tasai suvedžiotojas dar tebegyvendamas yra pasakęs: po trijų dienų aš prisikelsiu.‘ Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais atėję mokiniai neišvogtų jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‚Jis prisikėlė iš numirusių.‘ Ta pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją.Pilotas jiems atsakė: ‚Štai jums sargyba – eikite ir saugokite, kaip išmanote.‘ Tada jie nuėję paženklino antspaudu akmenį ir pastatė sargybą“. Mato 27,62-66

177Dėl ko Jėzus turėjo kentėti ir mirti?

Dievas Sūnus tapo žmogumi Jėzuje ir atėjo į pasaulį, kad galėtų prisiimti žmo-nių nuodėmes. Jis atnešė auką laisva valia dieviškoje meilėje, kad išgelbėtų žmones nuo mirties. Nuodėmės galia didelė, tačiau dar didesnė dieviškosios meilės galia, kuri pasireiškia per tai, jog

Jėzus Kristus atidavė savo gyvybę. Išgelbėjimas nuo dvasinės mirties /

išganymas: žiūrėti 89-90, 108-109, 215- 216 klausimus

„Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“.Jono 15,13

178Kokią reikšmę turi Jėzaus kančia ir mirtis žmonėms?

Jėzaus pasiaukojanti mirtis yra naujojo žmogaus ir Dievo santykio pagrindas. Nuodėmingas žmogus gali vėl atrasti Dievą.

179Ar Senajame Testamente yra nuorodų į Jėzaus Kristaus kančią ir pasiaukojančią mirtį?

Taip, Izaijo 53,3-5 aprašomas Dievo tar-nas, kuris bus pažemintas ir turės ken-tėti. Ten parašyta: „Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vy-ras, apsipratęs su negalia. […] Tačiau jis mūsų negalias prisiėmė, mūsų skausmus sau užsikrovė. […] Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, mes buvome išgydyti jo žaizdomis.“ Tokios yra nuorodos į Jė-zaus Kristaus kančios kelią bei pasiauko-jančią mirtį.

Dievo Trejybė

72

180Ar pats Jėzus užsiminė apie savo kančią ir mirtį?

Taip, Jėzus daug kartų užsiminė apie savo kančią ir mirtį bei apie prisikėlimą.

Po to, kai Petras Jėzui pasakė: „Tu esi Dievo Kristus!“, Jėzus užsiminė apie jo laukiančią kančią ir mirtį: „Reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikeltų“ (Luko 9,22).

Panašiai Jėzus išsireiškė atsimainymo kalno įvykių kontekste:

„Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“ (Morkaus 9,31).

Prieš įžengdamas į Jeruzalę jis tarė apaštalams: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto aiškintojams. Jie pasmerks jį mirti, atiduos pagoniams tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels“ (Mato 20,18.19).

Jėzus Rašto aiškintojams ir fariziejams kalbėjo apie tai, jog jis po trijų dienų prisikels. Tam jis priminė istoriją apie pranašą Joną:

„Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje“ (Mato 12,40).

181Ką apaštalų laiškai pasakoja apie Jėzaus pasiaukojančią mirtį?

2. Korintiečiams 5,19 apie Jėzaus aukos ant kryžiaus reikšmę rašoma: „Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį.“ 1. Jono 3,16 yra parašyta: „Mes iš to pažinome meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę.“

Diskusijoje apie klaidingus mokymus, kurie neigė Jėzaus Kristaus buvimą žmo-gumi ir jo prisikėlimą, apaštalas Paulius aiškiai pasakė: „Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją die-ną, kaip skelbė Raštai“ (1. Korintiečiams 15,3.4).

182Ką reiškia kryžius?

Kristaus kryžius yra ženklas, kad Die-vas susitaiko su nuodėmingu žmogumi. Mirtis ant kryžiaus Antikos laikais buvo pralaimėjimo išraiška: paniekinto ir nuo visuomenės atskirto žmogaus negarbin-ga pabaiga. Tačiau Jėzui tariamas pralai-mėjimas yra pergalė: per mirtį ant kry-žiaus jis padarė su niekuo nesulyginamą išganymo darbą.

„Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einan-tiems į išganymą, jis yra Dievo galybė“.1. Korintiečiams 1,18

Dievo Trejybė

73

183Kas įvyko po to, kai Jėzus mirė?

Po to, kai Jėzus mirė, jis nužengė į mirusiųjų karalystę. 1. Petro 3,18-20 sakoma, kad Dievo Sūnus po mirties ant kryžiaus pamokslavo tiems, kurie Nojaus laikais nepakluso Dievui. Tai jis darė, kad galėtų pasiūlyti jiems išganymą: „Todėl ir buvo paskelbta Evangelija net mirusiems, kad jie, nors ir nuteisti kūne kaip žmonės, gyventų dvasia kaip Dievas“ (1. Petro 4,6).

Kaip Dievo Sūnus žemėje atsigręžė į nuodėminguosius, taip jis dabar tai darė mirusiųjų atžvilgiu. Po to, kai jis atnešė auką, išganymas tapo įmanomas ir mi-rusiesiems.

„Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu nu-marintas, o Dvasia atgaivintas. Nužengęs žemyn, jis tąja Dvasia skelbė kalėjime esančioms dvasioms, kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, ku-ria nedaugelis, tai yra aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu“.1. Petro 3,18-20

184Kokios galios dėka Jėzus Kristus prisikėlė?

Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra Dievo Trejybės darbas:n Iš vienos pusės čia apsireiškia Dievo,

Tėvo, galia – jis prikėlė Jėzų iš miru-siųjų: „Mūsų protėvių Dievas prikėlė

Jėzų, kurį jūs nužudėte pakabindami ant medžio“ (Apaštalų darbų 5,30).

n Iš kitos pusės išsipildė Dievo, Sūnaus, žodžiai: „Aš turiu galią ją [savo gyvybę] atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti“ (Jono 10,18).

nGaliausiai paliudijamas Dievo, Šventosios Dvasios, veikimas apaštalo Pauliaus laiške romiečiams: „Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dva-sia, gyvenančia jumyse“ (Romiečiams 8,11).Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš miru-

siųjų rodo Dievo galią mirties atžvilgiu.

185Ar yra Kristaus prisikėlimo liudininkų?

Jėzus Kristus prisikėlė ir nėra nė vieno šio įvykio liudininko. Tačiau Šventajame Rašte Dievo Sūnaus prisikėlimas liudija-mas daug kartų. Vienas iš tokių liudiji-mų yra tuščias kapas. Kiti įrodymai yra daugybė Prisikėlusiojo pasirodymų per 40 dienų nuo jo prisikėlimo iki žengimo dangun: tai yra konkrečiai įvardinti as-menys, kuriems jis pasirodė ir kurie jį atpažino.

Jėzaus Kristaus prisikėlimas nėra jo pasekėjų įsivaizdavimas, o tikras įvykis. Jis iš tiesų įvyko.

Dievo Trejybė

74

„Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai. Vėliau jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiolei, o kai kurie yra užmigę. Po to jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams“.1. Korintiečiams 15,3-7

186Kokią reikšmę Kristaus prisikėlimas turi žmonėms?

Jėzus Kristus prisikėlė. Per tai tikinty-sis turi pagrįstą viltį prisikelti ir gyventi amžinai: „Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusių-jų pirmgimis. Kaip per žmogų atsirado mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų pri-sikėlimas. Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti“ (1. Korintie-čiams 15,20-22).

Tikėjimas Jėzaus Kristaus prisikėlimu yra būtinas, nes jo prisikėlimas rodo, kad Jėzus Kristus yra pasaulio Išganyto-jas (plg. 1. Korintiečiams 15,14).

Išganytojas: žiūrėti 108 klausimą, taip pat 110 ir sekančius klausimus

187Apie kokius Prisikėlusiojo pasi-rodymus pasakojama Naujajame Testamente?

Prisikėlęs Jėzus keletą kartų pasirodė savo mokiniams ir mokinėms. Keletas pavyzdžių:

Marija Magdalietė ir kitos moterys buvo pirmosios Prisikėlusiojo liudinin-kės.

„Ir štai priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, puolusios žemėn, apkabino jo kojas“ (Mato 28,9).

Prisikėlusysis lydėjo mokinius, ei-nančius į Emauso kaimą, nors šie jo pradžioje neatpažino. Jis aiškino jiems Raštą ir galiausiai laužė su jais duoną, iš ko jie jį ir atpažino (plg. Luko 24,13-35).

Jo prisikėlimo dienos vakare Jėzus įžengė į savo mokinių tarpą. Kaip Pri-sikėlusysis ir Viešpats virš mirties jis suteikė apaštalams įgaliojimą, padaryti žmonėms prieinamą nuodėmių atleidi-mą: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atlei-site nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jono 20,19-23).

Kitą kartą Viešpats pasirodė keliems mokiniams prie Tiberiados ežero ir apaštalui Petrui suteikė įgaliojimą, „Kristaus avinėlius ir aveles“ – taigi, vi-sus bendruomenės narius – „ganyti“, t. y. jais rūpintis (Petro tarnavimas; plg. Jono 21,15-17).

Prisikėlęs Viešpats pasirodė savo apaštalams, pateikdamas „jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasde-šimt dienų jiems rodydamasis ir aiškin-damas apie Dievo karalystę“ (Apaštalų darbų 1,3).

Dievo Trejybė

75

Apaštalas Paulius 1. Korintiečiams 15,6 kalba apie tai, kad prisikėlusį Jėzų vienu metu matė daugiau nei penki šim-tai brolių.

Nuodėmių atleidimas, veiksmų pagal įgaliojimą pavyzdžiai: paaiškinimai 415 klausimui, 644 ir sekančius klausimus

Petro tarnavimas: žiūrėti 457 klausimą ir paaiškinimus 457 klausimui

„O Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų ir pamatė du angelus baltais drabužiais, sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje – ten, kur būta Jėzaus kūno. Jie paklausė ją: ‚Moterie, ko verki?‘ Ji atsakė: ‚Kad paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur jį padėjo.‘ Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus. O jis tarė jai: ‚Moterie, ko verki? Ko ieškai?‘ Jinai, manydama, jog tai sodi-ninkas, atsakė: ‚Gerbiamasis! Jei tamsta jį išnešei, pasakyk man, kur padėjai. Aš jį pasiimsiu.‘ Jėzus jai sako: ‚Marija!‘ Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: ‚Rabuni!‘, tai reiškia: ‚Mokytojau!“Jono 20,11-16

188Kaip elgėsi aukštieji kunigai po Jėzaus Kristaus prisikėlimo?

Aukštieji kunigai sužinojo apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Jie papirko karei-vius pinigais ir pasakė: „Sakykite, kad jums bemiegant, jo mokiniai atėję naktį jį išvogė“ (Mato 28,13).

189Kas yra Kristaus prisikėlimo kūnas?

Prisikėlimo kūnas nepriklauso baigtumui ar mirtingumui; jis nėra susietas su erdve ar laiku. Kristaus prisikėlimo kūnas nėra kūnas, kuris serga, sensta ir kažkada miršta. Tai pašlovintas kūnas.

Šiame pašlovintame kūne Jėzus Kris-tus įžengė į savo mokinių tarpą. Jis ėjo pro uždarytas duris, laužė su mokiniais duoną, rodė po nukryžiavimo likusias stigmas ir kartu su jais valgė. Tuo jis aiškiai parodė, kad jis ne kaip „dvasia“, o kaip Jėzus Kristus kūniškoje būsenoje buvo kartu su jais.

„Prisikėlimas“ nereiškia grįžimo į že-miškąją būtį.

Prisikėlimas: žiūrėti 535, 559 klausimus

„Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai …, esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje“.Jono 20,19

„Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas“.

Luko 24,39.40

Dievo Trejybė

76

190Kas įvyko Jėzaus Kristaus žengimo į dangų dieną?

40 dienų po prisikėlimo Jėzus įžengė į dangų. Yra šio įvykio liudininkų: po to, kai jis pakalbėjo su savo apaštalais ir juos palaimino, pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių. Jiems bežiūrint, du angelai atsirado prie jų ir prabilo: „Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų“ (Apaštalų darbų 1,11).

„Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį. Vėl palieku pasaulį ir grįžtu pas Tėvą“.

Jono 16,28

191Kur nukeliavo Jėzus Kristus, įžen-gęs į dangų?

Jėzus Kristus grįžo pas Tėvą. Jis „atsisė-do Dievo dešinėje“ (Morkaus 16,19).

192Ką reiškia: „Jėzus Kristus sėdi Dievo dešinėje“?

Kas senovėje stovėdavo ar sėdėdavo valdovo dešinėje, turėjo dalį jo valdžios ir autoriteto. Vaizdinys, kad Jėzus Kristus sėdi Dievo dešinėje, nurodo, jog jis turi dalį Dievo Tėvo valdžios ir šlovės.

Šia šlove Jėzus Kristus ateityje da-linsis su savaisiais. Taip meldėsi Jėzus Aukščiausiojo Kunigo maldoje: „Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su

manim ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę“ (Jono 17,24). Šis prašymas išsipildys, kai Jėzus Kristus pasiims sa-vuosius iš mirusiųjų ir gyvųjų tarpo pas save ir jie bus kartu su juo visiems lai-kams.

Žengimas dangun: žiūrėti 559 ir sekančius klausimus

„Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. O pats Viešpats, nuskambėjus paliepi-mui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti oran, debesysna pasitikti Viešpaties ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu“.1. Tesalonikiečiams 4,15-17

193Ar Jėzus Kristus ir po žengimo į dangų yra žemėje?

Taip, per Šventąją Dvasią, kuri yra tre-čiasis dievybės asmuo ir dabartyje veikia bažnyčioje, Jėzus Kristus ir po žengimo dangun yra žemėje. Taip Jėzus Kristus vykdo savo pažadą: „Ir štai aš esu su ju-mis per visas dienas iki pasaulio pabai-gos“ (Mato 28,20).

Šventoji Dvasia: žiūrėti 197 ir sekančius klausimus

Dievo Trejybė

77

194Ką Jėzus turėjo galvoje sakydamas: „Aš sugrįšiu“?

Jėzus savo mokiniams tarė: „Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jono 14,3). Jėzus Kristus sugrįš – šį kartą kaip jaunikis.

Sugrįžęs kaip jaunikis jis pasiims iš mirusiųjų ir gyvųjų tuos, kurie priėmė Šventosios Dvasios dovaną ir kaip nuo-taka bendruomenė ruošėsi šiam įvykiui. Jėzaus Kristaus sugrįžimas yra arti.

Ateities viltis: žiūrėti 549 ir sekančius klausimus

195Kaip dar vadinamas Jėzaus Kristaus sugrįžimas?

Jėzaus Kristaus sugrįžimo įvykis vadinamas „Viešpaties diena“, „Kristaus diena“, „mūsų Viešpaties ateitis“, „Kristaus šlovės apsireiškimas“, „pasirodymas“, „Viešpaties sugrįžimas“, „Kristaus sugrįžimas“.

Šis įvykis nebus paskutinysis teismas, o Kristaus nuotakos paėmimas į Avinė-lio vestuves.

„Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duo-kime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi“.Apreiškimo Jonui 19,7

196Kokias nuorodas apie Kristaus sugrįžimą randame Naujajame Testamente?

Naujajame Testamente Kristaus sugrįžimo pažadas ypatingai patvirtinamas apaštalų laiškuose. Savo pirmąjį laišką Korinto bendruomenei apaštalas baigia pasveikinimu: „Maranata“ – tai reiškia: „Mūsų Viešpats ateina!“ (plg. 1. Korintiečiams 16,22).

Apaštalas Jokūbas ragino būti kan-triais iki Viešpaties atėjimo, „nes Vieš-paties atėjimas arti“ (Jokūbo 5,8). Laiške žydams taip pat perspėjama dėl kantry-bės: „Nes dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks“ (Žy-dams 10,37).

Antrasis Petro laiškas (plg. 2. Petro 3,9) pasisako prieš visus tuos, kurie nei-gia, kad Jėzus Kristus sugrįš. Taip pat laiške paneigiama ir galimybė, kad užsi-tęs pažado dėl jo sugrįžimo išpildymas.

197Kas yra Šventoji Dvasia?

Šventoji Dvasia yra tikras Dievas. Ji yra Dievo trečiasis asmuo, į ją meldžiamasi kaip į Viešpatį ir į Dievą greta Tėvo ir Sūnaus. Šventoji Dvasia kyla iš Dievo, Tėvo ir Sūnaus. Šventoji Dvasia gyvena amžinai bendrystėje su jais ir veikia uni-versaliai, kaip ir jie.

„Universalus“: dieviškieji asmenys veikia ne vienoje vietoje ir neribotai, o visada ir visur, ten, kur jie nori, šiapus ir anapus.

Dievo Trejybė

78

198Kaip Šventoji Dvasia atsiskleidžia kaip dieviškasis asmuo?

Šventoji Dvasia atsiskleidžia kaip Dievo Trejybės asmuo – kaip Dievas, Sūnus – siųsdama žmones, turinčius skelbti Evangeliją. Apaštalų darbų 13,4 rašoma: „Šventosios Dvasios siunčiami, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą.“

Kančioje ji yra šalia tų, kurie išpa-žįsta Viešpatį: „Nesirūpinkite, … kaip ginsitės ar ką atsakinėsite, nes Šventoji Dvasia tą pačią valandą jus pamokys, ką kalbėti“ (Luko 12,11.12).

Šventoji Dvasia moko Dievo pasiųs-tuosius: „Dievas mums tai apreiškė per

Dvasią, nes Dvasia visa pažįsta, net Die-vo gelmes“ (1. Korintiečiams 2,10).

Trejybė: žiūrėti 51, 61 ir sekančius klausimus

199Kaip dar vadinama Šventoji Dvasia?

Šventoji Dvasia dar vadinama „Dievo Dvasia“, „Viešpaties Dvasia“, „Tiesos Dvasia“, „Kristaus [Jėzaus] Dvasia“, „Sū-naus Dvasia“ ir „Šlovės Dvasia“. Jėzus kalbėjo apie Šventąją Dvasią kaip apie Guodėją ir dieviškąją Globėją.

Dievo Trejybė

79

200Ką reiškia: „Šventoji Dvasia yra Guodėja ir Globėja“?

Jėzus Kristus yra Guodėjas, Globėjas ir savųjų užtarėjas. Atsisveikinimo kalbo-se prieš suėmimą ir nukryžiavimą jis pažadėjo Šventąją Dvasią kaip tolimes-nę Guodėją ir Globėją: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius“ (Jono 14,16). Šventoji Dvasia lydi tikinčiuosius, ji pa-deda jiems visose gyvenimo situacijose.

201Ką reiškia: „Šventoji Dvasia yra Tiesos Dvasia“?

Šventoji Dvasia aiškiai parodo, kas pa-tinka Dievui ir kas prieštarauja Dievo valiai. Kaip Tiesos Dvasia paženklina tiesą ir melą. Šventoji Dvasia rūpinasi, kad žinia apie Kristaus pasiaukojančią mirtį, prisikėlimą ir sugrįžimą būtų iš-saugota ir skleidžiama visais laikais.

„Kai ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – jis toliau liudys apie mane“.Jono 15,26

Dievo Trejybė

80

202Ką reiškia: „Šventoji Dvasia yra jėga iš aukštybių“?

Pavadinimas „jėga iš aukštybių“ rodo, kad Šventosios Dvasios veikimas apima galingą Dievo įsikišimą. Kaip „jėga iš aukštybių“ (Luko 24,49) Šventoji Dvasia sujaudina bei pripildo žmogų, ir stiprina jo pastangas, gyventi Dievui patinkantį gyvenimą ir ruoštis Kristaus sugrįžimui.

203Kaip atpažįstame, kad veikia Šventoji Dvasia?

Šventosios Dvasios veikimas aiškiai matomas tame, kad Dievas Jėzuje Kristuje tapo žmogumi: Šventoji Dvasia nužengė ant Marijos (plg. Luko 1,35) ir ji tapo nėščia.

Kad veikia Šventoji Dvasia, galima atpažinti tame, jog ji dovanoja žmogui dieviškosios tiesos įžvalgą (apreiškimus ir atpažinimus). Apie tai Jėzus sakė: „O […] – Šventoji Dvasia, kurią mano var-du Tėvas atsiųs, – ji išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jono 14,26). Taip mes šiandien patiria-me Šventosios Dvasios veikimą per pa-mokslą, pirmiausia budėjime dėl Jėzaus Kristaus sugrįžimo.

Apaštalai vykdo jos užduotis, nes jie yra pripildyti Šventosios Dvasios. „Tai pasakęs, jis [Jėzus] kvėpė į juos ir tarė: imkite Šventąją Dvasią!“ (Jono 20,22).

204Kas yra Šventosios Dvasios dovana?

Reikia atskirti Šventąją Dvasią kaip dievybės asmenį ir Šventąją Dvasią kaip Dievo dovaną.

Šventoji Dvasia kaip Dievo dovana yra dovana ir jėga iš Dievo Trejybės. Tikintysis, kuris šią dovaną priima, tuo pačiu yra pripildomas Dievo meilės.

Pakrikštytasis, kuris priima Šventąją Dvasią kaip Dievo dovaną, įgauna Die-vo vaikystę.

Šventoji Dvasia: žiūrėti 198 ir sekančius klausimus

Dievo vaikas: žiūrėti paaiškinimą 530 klausimui

Šventasis Paženklinimas: žiūrėti 515 ir sekančius klausimus

205Kaip gaunama Šventosios Dvasios dovana?

Šventosios Dvasios dovaną Dievas su-teikia per apaštalo rankų uždėjimą ir maldą. Tai gerai iliustruoja įvykis Sama-rijoje.

„Apaštalai Jeruzalėje, išgirdę, jog Sama-rija priėmė Dievo žodį, nusiuntė tenai Petrą ir Joną. Šie atvyko ir ėmė melstis už samariečius, kad jie gautų Šventąją Dvasią. Mat ji dar nebuvo nė vienam jų nužengusi, ir jie tebuvo pakrikštyti Jėzaus vardu. Tuomet apaštalai dėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią“.Apaštalų darbų 8,14-17

Dievo Trejybė

81

206Ar Šventoji Dvasia minima Senajame Testamente?

Taip, kai Senajame Testamente skaitome apie „Dievo Dvasią“, ji ir yra Šventoji Dvasia. Tačiau ji dar nepristatoma kaip dieviškas asmuo.

207 Ar Šventoji Dvasia veikė Senojo Testamento laikais?

Taip, Šventajame Rašte Šventosios Dva-sios veikimas daug kartų liudijamas Se-nojo Testamento laikais. Šventoji Dvasia skatino žmones, būti Dievo valios įran-kiais. Pavyzdžiui, ji veikė Senojo Testa-mento pranašuose ir kalbėjo per juos. Šventosios Dvasios dėka buvo duoti pa-žadai apie Mesijo atėjimą.

208Ar Šventoji Dvasia Senojo Testamento laikais buvo suteikiama kaip dovana?

Ne, Šventoji Dvasia Senojo Testamento laikais pripildydavo žmogų tik laikinai. Priimti Šventąją Dvasią kaip sakramen-tinę dovaną tapo įmanoma tik po Jėzaus Kristaus pasiaukojančios mirties.

Šventoji Dvasia kaip sakramentinė dovana: žiūrėti 428, 440, 523 ir sekančius klausimus

209Kada išsipildė pažadas dėl Šventosios Dvasios išliejimo?

50-ąją dieną po Velykų, per Sekmines, Šventoji Dvasia buvo išlieta ant Jėzaus mokinių, susirinkusių Jeruzalėje.

210Kaip vyko Šventosios Dvasios išliejimas?

Biblijoje rašoma: „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apaštalų darbų 2,1-4).

Šventoji Dvasia pripildė apaštalus ir visus, kurie buvo pas juos, apgaubdama jėga iš aukštybių (plg. Luko 24,49).

211Ar Šventoji Dvasia veikė po pirmųjų apaštalų laikotarpio?

Taip, Šventoji Dvasia veikia iki šių laikų. Per ją mes patiriame Dievo buvimą da-bartyje.

Pats Viešpats atskleidė Šventosios Dvasios veikimą ateityje: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. […] bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti“ (Jono 16,13).

Dievo Trejybė

82

212Kur šiandien veikia Šventoji Dvasia?

Ten, kur tikima į Jėzų Kristų, kur jis išpažįstamas kaip Viešpats ir kur gyvenama pagal jo valią, veikia Šventoji Dvasia.

213Ar Šventoji Dvasia veikia sakramentuose?

Taip, visi trys dieviškieji asmenys veikia sakramentuose. Visada, kada veikia Dievo Trejybė, Šventoji Dvasia dalyvauja kaip dieviškas asmuo.

Sakramentai aukojami Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Per tai sakramentai turi išganančią galią.

Sakramentai: žiūrėti 472 ir sekančius klausimus

214Koks ryšys yra tarp Šventosios Dvasios veikimo ir apaštalų tarnystės?

Jėzus Kristus atsiuntė apaštalus. Per juos jis siūlo žmonėms išganymą. Jie vykdo savo tarnystę Šventosios Dvasios jėga. Tai veikia sakramentų aukojime, nuodėmių atleidimo skelbime,

Dievo Trejybė

83

Evangelijos skelbime ir taip pat Kristaus sugrįžimo laukime. Taip vyksta Kristaus nuotakos ruošimas Jėzaus Kristaus sugrįžimui.

Kristaus nuotaka (nuotaka bendruomenė): žiūrėti 387, 555, 561 ir sekančius klausimus

NUO IŠGANYMO PRIKLAUSOMAS

ŽMOGUS

Atpirkimas

Palaima

Nuodėmė

Kaltė

Jėzus, tarpininkas

Išganymas

Piktasis

Nuo išganymo priklausomas žmogus

86

215Kodėl žmonėms reikalingas išganymas (atpirkimas)?

Dėl prigimtinės nuodėmės kiekvienas žmogus yra nuodėmingas. Į nuodėmę jį pastūmėjo piktasis. Joks žmogus negali gyventi be nuodėmės, kiekvienas yra jos supančiotas. Dievas trokšta išlaisvinti žmogų iš šios būsenos, t. y. išganyti.

Prigimtinė nuodėmė ir pasekmės: žiūrėti 88 ir sekančius klausimus

216Ką reiškia „išganymas“?

„Išganymo“ pirminė reikšmė buvo susijusi su virvių ir pančių atrišimu. Išganymas Jėzaus aukos kontekste reiškia, kad nuodėmės supančiotas žmogus išlaisvinamas nuo piktojo pančių.

217Iš kur atsirado piktasis?

Iš kur atsirado piktasis, protu negalime nei suvokti, nei paaiškinti.

218Kas yra piktasis?

Piktasis yra ardomoji, Dievui priešiška jėga.

219Kaip atsiskleidžia piktasis?

Piktasis atsiskleidžia įvairiais būdais – pavyzdžiui, naikinimu, melu, pavydu, godumu. Tai galiausiai veda į mirtį.

220Ar piktasis turi asmens pavidalą?

Taip, piktasis turi asmens pavidalą ir yra vadinamas „velniu“ arba „šėtonu“ (plg. Mato 4,1; Morkaus 1,13). Kaip Jėzaus priešas įvardijamas ir „antikristas“.

221Kaip atsirado piktasis šalia žmogaus?

Dievas suteikė žmonėms galimybę pasirinkti, klusniai ar neklusniai elgtis jo atžvilgiu. Kai žmogus nusisuko nuo Dievo ir pasirinko būti neklusniu Dievo atžvilgiu, šalia atsirado piktasis. Taigi, piktasis nėra sukurtas Dievo, jis tik leido jam egzistuoti, nes neriboja žmogaus sprendimų.

222Ar piktasis egzistuos amžinai?

Ne, piktasis neegzistuos amžinai. Piktojo galią pradėjo griauti Jėzus Kristus. 1. Jono laiške 3,8 apie tai sakoma: „Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų.“


87

Po taikos karalystės piktajam bus suteikta paskutinė galimybė, stoti prieš Dievą. Po to jis taps pilnai neveiksnus. Naujajame kūrinyje nebebus vietos piktajam.


223Kas pasakojama apie pirmąją (prigimtinę) nuodėmę Šventajame Rašte?

Dievas uždraudė Adomui ir Ievai valgyti vaisius nuo gero ir pikto pažinimo medžio, kuris augo Edeno

sodo viduryje. Dievas taip pat atkreipė dėmesį į pasekmes, jei būtų sulaužytas įsakymas: „Bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo užvalgysi, turėsi mirti“ (Pradžios 2,17). Velnias įtakojo žmogų ir sukėlė abejones Dievo žodžiu: „Jūs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir jūs būsite kaip Dievas, kuris žino, kas gera ir kas pikta“ (Pradžios 3,4.5). Adomas ir Ieva pasidavė nuodėmės pagundai. Jie pasipriešino Dievui, sulaužė įsakymą ir paragavo medžio vaisiaus. Šis nepaklusnumas Dievo atžvilgiu yra vadinamas „pirmąja (prigimtine) nuodėme“.


88

224Kokias pasekmes žmogui turėjo pirmoji (prigimtinė) nuodėmė?

Pirmoji (prigimtinė) nuodėmė pakeitė žmogaus gyvenimą taip, kad žmogus nebegalėjo to atitaisyti. Žmogus bijojo Dievo ir slėpėsi nuo jo. Taip pat ir žmonių tarpusavio santykiams buvo padaryta žala, kaip ir žmogaus santykiui su kūrinija.

Nuo to laiko žmogaus gyvenimas yra pilnas rūpesčių ir yra apribotas: „Tu dulkė esi ir į dulkę sugrįši“ (Pradžios 3,19).

Kita pirmosios (prigimtinės) nuo-dėmės pasekmė buvo žmogaus atskyri-mas nuo Dievo: Dievas išvarė žmogų iš Edeno sodo (plg. Pradžios 3,23.24).

„Todėl Viešpats Dievas išsiuntė jį iš Edeno sodo dirbti žemės, iš kurios jis buvo paimtas. Išvaręs žmogų, jis pastatė į rytus nuo Edeno sodo kerubus ir liepsna švytruojantį kalaviją – kelio prie gyvybės medžio saugoti“ .Pradžios 3,23.24

225Koks Dievo santykis su į nuodėmę puolusiu žmogumi?

Dievo meilė žmogui išliko ir po pirmosios (prigimtinės) nuodėmės. Nepaisant nepaklusnumo, Dievas priėmė savuosius: rūpindamasis Dievas aprengia Adomą ir Ievą drabužiais iš kailio (plg. Pradžios 3,21).

Dievo meilė į nuodėmę puolusiam žmogui tobulai pasireiškia Jėzaus Kristaus pasiuntimu, kuris nugali nuodėmę. „Taigi, kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, taip vieno teisus darbas visiems laimėjo nuteisinimą, kad gyventų.

Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs“ (Romiečiams 5,18.19).

226Koks buvo žmonijos tolimesnis vystymasis po pirmosios (prigimtinės) nuodėmės?

Po pirmosios (prigimtinės) nuodėmės žmonijos nuodėmės augo bauginančiu mastu: pirmiausia, nepaisydamas Dievo perspėjimo, Kainas nužudė savo brolį Abelį (plg. Pradžios 4,6-8).

Bėgant laikui žmonės vis labiau nusidėdavo. Dievas nutarė juos nubausti ir atsiuntė jiems tvaną. Tik Nojus atrado Dievo malonę. Pagal Dievo įsakymą Nojus pastatė arką, kurioje jis su savo šeima rado išsigelbėjimą (plg. Pradžios 6,5-7.17.18).

Net po bausmės žmonės liko nepaklusnūs Dievo atžvilgiu. Biblija pasakoja, pavyzdžiui, apie Babelio bokšto statybą. Dievas privedė statytojus prie žlugimo dėl jų puikybės ir šlovės troškimo: jis padarė taip, kad jie vienas kito nebesuprato (plg. Pradžios 11,1-8).


89

„Kainas tarė savo broliui Abeliui: ‚Išeikime į lauką!‘ Pasiekus lauką, Kainas pakilo prieš savo brolį ir jį užmušė“. Pradžios 4,8

227Ar prigimtinė nuodėmė turi pasekmių visiems žmonėms?

Taip, nuo prigimtinės nuodėmės žmonės tapo pavaldūs nuodėmei. Nuodėmė veda į atskyrimą nuo Dievo, tai reiškia į dvasinę mirtį: „Todėl kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5,12). Žmoguje išlieka polinkis į nuodėmę (lot. concupiscentia); savo jėgomis žmogus negali sugrįžti į padėtį be nuodėmės.

Dvasinė mirtis: žiūrėti 89 ir sekančius klausimus

Polinkis į nuodėmę (lot. concupis-centia): dėl pirmosios (prigimtinės) nuodėmės žmogui atsirado polinkis į nuodėmę. Tai lotyniškai vadinama „konkupiscencija“. Iš to atsiranda nuodėmingos mintys ir veiksmai. Nors nuodėmės atleidžiamos, polinkis į nuodėmę išlieka.

228Ar prigimtinė nuodėmė turi pasekmių kūrinijai?

Taip, dėl žmogaus prigimtinės nuodėmės atsiranda toli siekiantys padariniai kūrinijai: pasmerkiama dirbama žemė:

„Kadangi tu [...] valgei nuo medžio, apie kurį buvau tau įsakęs: ‚Nuo jo nevalgysi!‘ – tebūna už tai pasmerkta žemė, – triūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas. Erškėčius ir usnis tau ji želdins, maitinsies laukų augalais“ (plg. Pradžios 3,17.18). Iš prigimties tobulai kūrinijai padaroma žala. Taip pat ir kūrinija turi būti išvaduota nuo prakeiksmo.

„Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikan-kina“. Romiečiams 8,20-22


90

229Kas yra nuodėmė?

Nuodėmė yra visa tai, kas prieštarauja Dievo valiai ir Dievo būdui , taigi, visi žodžiai, veiksmai ir mintys, kurios yra prieš Dievo valią ir būdą. Nuodėmė taip pat yra sąmoningai nedaryti gero (plg. Jokūbo 4,17). Su kiekviena nuodėme žmogus užsitraukia kaltę prieš Dievą.

230Kuo skiriasi nuodėmė nuo kaltės?

Nuodėmė yra absoliuti, ji negali būti santykinė. Ji atskiria nuo Dievo.

Tačiau iš to galima daryti prielaidą, kad Dievas per nuodėmę užsitrauktą kaltę vertina skirtingai, pagal savo tei-sumą ir gailestingumą.

Kaltės masto paaiškinimas: yra skir-tumas kaltės vertinime, pavyzdžiui, ar kažkas vagia iš alkio, ar dėl prabangos poreikio patenkinimo. Abiem atvejais yra ta pati nuodėmė, būtent septintojo Dievo įsakymo nevykdymas. Tačiau kaltė dėl šios nuodėmės, kurią žmogus užsitraukia, bus skirtinga.– Dievas savo visagalybe visada teisingai įvertina, kiek žmogus dėl nuodėmės užsitraukia kaltės. Tam tikros įtakos ir situacijos, su kuriomis žmogus susiduria, vaidins tam tikrą rolę, pavyzdžiui, visuomenės struktūra, ekstremalios situacijos, pato-loginiai polinkiai.

231Kaip panaikinti atskyrimą nuo Dievo?

Priartėjimui prie Dievo reikia nuodėmių atleidimo.

Nuodėmių atleidimas: žiūrėti 652 klausimą

232Kas nusprendžia, ar tai yra nuodėmė?

Dievas nusprendžia, kas yra nuodėmė. Pats žmogus jokiu būdu negali to apspręsti.

233Kaip galime atpažinti, kas yra nuodėmė?

Kas yra nuodėmė, būtent neatitikimas Die-vo valios, sužinome iš Šventojo Rašto:n nevykdymas dešimties Dievo

įsakymų (plg. Išėjimo 20,20),n įžadų sulaužymas, kurie buvo duoti

Dievo atžvilgiu (plg. Pakartoto Įstatymo 23,22),

n atsisakymas tikėjimo į Kristų (plg. Jono 16,9),

n godumas, pavydas ir panašiai.

Tai aiškiai parodoma pamokslu iš Šventosios Dvasios.


91

234Kokiomis dovanomis Dievas padeda nuodėmingam žmogui?

Dievas žmogui dovanojo sąžinę, protą ir tikėjimą. Jei žmogus naudojasi šiomis dovanomis, tai yra teisingas atsakas į Dievo prielankumą jam.

235Kaip reikėtų naudotis sąžine, protu ir tikėjimu?

Sąžinė, protas ir tikėjimas turi būti nukreipti į Jėzų Kristų.

236Kam tarnauja sąžinė?

Sąžinė gali padėti priimti sprendimus, kurie atitinka Dievo valią. Sąžinėje pasveriama, kas yra gera ir kas bloga. Be to, jei sąžinė remiasi protu ir tikėjimu, ji leidžia žmogui suvokti, ar jis savo elgesiu užsitraukė kaltę prieš Dievą bei savo artimąjį.

237Kam tarnauja protas?

Protas gali žmogų vesti prie elgesio, kuris patinka Dievui. Protas atsiskleidžia per žmogaus gebėjimą, atsakyti dėl savo elgesio prieš Dievą ir artimąjį. Protas taip pat reikalingas Evangelijos suvokimui ir tikėjimo išpažinimui.

238Ar žmogiškajam protui yra nubrėžtos ribos?

Taip. Žmogiškajam protui dėl jo ribo-tumo neįmanoma suvokti Dievo esy-bės begalybėje. Dievo esybė ir veikimas peržengia žmogiškąjį protą (plg. Filipie-čiams 4,7). Todėl protu negalima ma-tuoti visų dalykų.

„Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“.Filipiečiams 4,7

239Kas yra tikėjimas?

Tikėjimas apima pasitikėjimą, paklusnumą ir ištikimybę Dievo atžvilgiu. Iš to žmogus laimi Dievo gailestingumą ir pagalbą. Laiške žydams 11,1 sakoma: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome.“

240Koks žmogaus kelias į tikėjimą?

Tikėjimo pradžioje visada yra Dievas, kuris apsireiškia per žodį ir darbus. Tikėjimas yra Dievo dovana. Tikras tikėjimas paremtas išrinkimu per Dievo malonę.

Tuo pačiu tikėjimas yra užduotis žmo-gui. Ar žmogus pasieks tikėjimą ir kaip giliai, priklauso būtent nuo žmogaus as-meninių pastangų: žmogus turi norėti tikėti. Todėl melsti tikėjimo yra būtina.


92

„Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“ Morkaus 9,24

241 Kokia yra tikinčiojo užduotis?

Žmogus yra kviečiamas priimti Dievo žodį, juo pasitikėti ir pagal jį elgtis. Jėzus Kristus skatina: „Tikite Dievą – tikėkite

ir mane!“ (Jono 14,1). Jis siekia, kad „kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3,16). Netikėjimą jis pabrėžė su visomis pasekmėmis: „Jeigu jūs netikėsite, kad aš esu, – jūs numirsite savo nuodėmėse“ (Jono 8,24).

„Taigi tikėjimas iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis“ Romiečiams 10,17


93

242Kuo padeda tikėjimas?

Tikėjimas į Jėzų Kristų yra būtina sąlyga išganymui:n kad Dievas susitaikytų su nusidėjėliu,n kad žmogus galėtų tapti Dievo vaiku

(plg. Jono 1,12),n kad žmogus galėtų patekti į amžinąją

bendrystę su Dievu.

„Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui“.Žydams 11,6

243Kas yra „išganymo istorija“?

Šventajame Rašte sąvoka „išganymas“ naudojama „išgelbėjimo“, „išsaugojimo“ ir „atpirkimo“ prasme. Kaip „išganymo istoriją“ suvokiame Dievo darbus, kurie žmogų veda į išganymą.

244Kas yra „išganymo planas“?

Įvykiai nuo pirmosios (prigimtinės) nuodėmės iki naujojo kūrinio vadinami Dievo „išganymo planu“. Nors mes, žmonės, pilnai nežinome Dievo išganymo plano; tačiau iš išganymo istorijos eigos galime atpažinti Dievo ketinimus, kaip jis trokšta padėti žmogui.

245Kaip vystysis išganymo istorija?

Išganymo būdas ir mastas išganymo istorijos skirtingais tarpsniais buvo skirtingas. Virš visko yra Dievo troškimas išgelbėti, kuris galioja visiems žmonėms visais laikais.

246Į ką buvo nukreipta išganymo viltis Senojo Testamento laikais?

Išganymo viltis Senojo Testamento laikais buvo nukreipta į išgelbėjimą nuo žemiškų kančių ir nelaisvės. Tačiau palaipsniui Izraelio išganymo viltis vis aiškiau peraugo į Mesijo laukimą.

247Kuo paremtas išganymas?

Jėzus Kristus yra amžinojo išganymo priežastis: „Ir, pasidaręs tobulas, visiems, kurie jo klauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi“ (Žydams 5,9). Jis yra vienintelis Tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus (plg. 1. Timotiejui 2,5). Apaštalų darbų knygoje 4,12 liudijama: „Ir nėra niekame kitame [kaip Jėzus Kristus] išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.“

Jėzus Kristus yra Dievo siųstas Išgany-tojas, Atpirkėjas, kuris nugalėjo nuo-dėmę. Jame žmogus randa išganymą dėl kaltės, kurią iššaukia nuodėmė: auka, kurią Jėzus atnešė ant kryžiaus, įgalina


94

išsilaisvinimą iš nuodėmės ir panaikina atskyrimą nuo Dievo.

„Tarpininkas“: Jėzus Kristus iš vienos pusės yra „Tarpininkas“ tarp Dievo ir žmogaus. Tai reiškia, kad jis atstovauja žmones prieš Dievą ir Dievą prieš žmones. Jis yra žmonių Užtarėjas prieš Dievą ir supažindina žmones su dieviškąja valia. Iš kitos pusės jis kaip „Tarpininkas“ yra išganymo kelias; jis sugrąžina į bendrystę su Dievu.

„Vienas yra Dievas ir vienas Dievo žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus“.1. Timotiejui 2,5.6

248Kas gali pasiekti išganymą?

Išganymas per Jėzų Kristų yra siūlomas visiems žmonėms, ir gyviems, ir mirusiems.

249Kuriame dieviškojo išganymo plano laikotarpyje gyvename mes?

Šiandien mes gyvename dieviškojo išganymo plano laikotarpyje, kuriame yra renkama nuotaka bendruomenė ir ji ruošiama Kristaus sugrįžimui. Tuo tikslu apaštalai skelbia išganymą, pamokslaudami Dievo žodį ir aukodami sakramentus.

Nuotaka bendruomenė: žiūrėti 455, 557, 561 ir sekančius klausimus

250Kaip šiandien galima pasiekti išganymą?

Niekas negali pasiekti išganymo savo jėgomis. Išganymą žmogus pasiekia, tikėdamas į Jėzų Kristų ir prisileisdamas tai, ką Jėzus Kristus yra suteikęs žmonių išganymui: sakramentus ir Dievo žodį.


251Kokį išganymą patirs nuotaka bendruomenė Kristaus sugrįžimo dieną?

Nuotaka bendruomenė Kristaus sugrįžimo dieną per vestuves danguje pateks į amžinąją bendrystę su Dievu.

252Kada bus išpildytas Dievo išganymo planas?

Pagal Šventąjį Raštą Dievo išganymo planas bus išpildytas su naujuoju kūriniu.

253Kuo paremtas išrinkimas per Dievą?

Išrinkimas visada paremtas Dievo valia. Dievo sprendimo niekas negali įtakoti.


95

254Kodėl Dievas išrenka?

Dievas pakviečia pavienius asmenis ar grupes iš žmonijos, kad per juos įgyvendintų tam tikrus tikslus. Tuo jiems suteikiama tam tikra atsakomybė.

255Ar yra išrinkimo pavyzdžių Senajame Testamente?

Taip, dar pasaulio kūrimo laikais galima įžvelgti dieviškąjį išrinkimą: Dievas iš visos savo kūrinijos išsirinko žmogų ir davė jam užduotį, būti žemės šeimininku.

Daug kitų išrinkimo pavyzdžių galima rasti Senajame Testamente:n Nojus buvo išrinktas statyti arką.n Abraomas, Izaokas ir Jokūbas buvo

išrinkti, kad per juo visos žemės giminės būtų palaimintos.

n Mozė buvo išrinktas, išvesti Izraelio tautą iš Egipto vergijos, o Jozuė buvo išrinktas, ją atvesti į pažadėtąją žemę.

n Taip pat ir Izraelio tauta buvo išrinkta: „Nes tu esi Viešpačiui, savo Dievui, pašvęsta tauta. Viešpats, tavo Dievas, išsirinko iš visų žemės tautų tave būti jo branginama tauta. Ne dėl to, kad būtumėte buvę gausesni už bet kokią kitą tautą, Viešpats pamilo jus ir išsirinko, juk jūs buvote skaičiumi mažiausi iš visų tautų“ (plg. Pakartoto Įstatymo 7,6-8).

256Ar yra išrinkimo pavyzdžių Naujajame Testamente?

Jėzus iš būrio išsirinko savo mokinius apaštalus ir pasiuntė juos į pasaulį su pavedimu, mokyti ir krikštyti. Tokiu būdu išrinkimas Dievo tautai nebėra apribotas vien Izraeliu, o liečia visus, ir žydus, ir pagonis, kurie tiki į Jėzų Kristų. Taip Naujosios Sandoros tautą išrenka Dievas (plg. 1. Petro 2,9).

Petras buvo išrinktas ypatingai tarnystei bažnyčioje – Petro tarnystei.

Petro tarnystė: žiūrėti paaiškinimus 457 klausimui

„Pagonimis“ Senojo Testamento laikais buvo vadinamos visos ne izraelietės tautos, taigi, žmonės, kurie tarnavo ne Abraomo Dievui, o kitiems dievams. Taip pat ir Naujojo Testamento laikais ne žydai vadinami “pagonimis”, nesvarbu, ar jie krikštyti, ar ne.

257Ar yra kokie reikalavimai, kad būtum išrinktas Dievo?

Ne, nėra jokių reikalavimų, kad būtum išrinktas Dievo, nes tai paremta Dievo laisva valia. Išrinkimo neįmanoma suvokti žmogišku protu.


96

258Ką reiškia išrinkimas Evangelijos požiūriu?

Evangelijos požiūriu išrinkimas yra Dievo meilės dovana. Žmogus turi pasirinkimo laisvę, priimti šią dovaną ar jos atsisakyti.

Dievo išrinkimas nereiškia, kad jau nuo pat pradžių buvo nustatyta, kaip žmogus elgsis.

259Į kur veda išrinkimo priėmimas?

Dievas išrenka žmogų paties žmogaus išganymo labui, bet taip pat ir dėl kitų išganymo. Jei Dievas išrenka, su tuo yra susijusios užduotys ir atsakomybė. Priimti išrinkimą tikėjime reiškia nuosekliai sekti paskui Jėzų Kristų, išganymo priežastį, taigi, orientuoti savo gyvenimą pagal Evangeliją. Tai pritraukia dieviškąją palaimą.

Išrinkimas turės poveikį ir ateityje: kai Jėzus Kristus įkurs taikos karalystę, karališkoji kunigystė skelbs visiems žmonėms džiugią žinią apie išganymą Kristuje. Tam išrinkti bus tie, kurie turės dalį pirmajame prisikėlime.

Išganymas: žiūrėti 243 ir sekančius klausimus

Karališkoji kunigystė: žiūrėti 577 klausimą

Pirmasis prisikėlimas: žiūrėti 574, 575 klausimus

260Kas yra palaima?

Palaima yra Dievo prielankumas, kurio niekas negali užsitarnauti. Būti palaimintam reiškia, priimti iš Dievo gėrį. Palaima savyje turi dieviškąją jėgą ir yra užtikrinimas, jog Dievas dovanos pagalbą ir lydėjimą. Palaimos priešingybė yra prakeikimas.

261Kaip gaunama palaima ir kaip ji atsiskleidžia?

Dievas dažnai perduoda savo palaimą per žmones, kuriuos tam ir įpareigoja. Niekas negali savęs palaiminti. Palaima atsiskleidžia, kai ji priimama tikėjime. Ar ji veiks ilgesnį laiką, priklauso taip pat ir nuo palaimintojo nuostatos bei pasikeitimo.

Palaima yra Dievo dovana, kuri vis gali būti atnaujinama. Palaima per palaimintąjį gali išsiplėsti iki ateities kartų.

262Kaip Dievo palaima atsiskleidžia kūrinijoje?

Dievas laimino savo kūriniją ir visoms gyvybės formoms suteikė dauginimosi įstatymą. Jis patikėjo kūriniją žmogui ir laimino jį kartu su tuo susijusioms užduotims.

Nors šios Dievo palaimos poveikis buvo apribotas nuodėmės prakeiki-mo, tačiau nebuvo panaikintas. Dievas atnaujino tai po tvano. Ką ši palaima


97

apima, aiškiai matoma Dievo pažade: „Ligi tik žemė tvers, sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis nesiliaus“ (Pradžios 8,22).

Apie šią palaimą kūrinijoje liudi-ja Naujasis Testamentas: „Jeigu žemė sugeria dažną lietų ir iš jos prasikala želmenys, naudingi tiems, kurie ją dir-ba, tai ji susilaukia Dievo palaimos“ (Žy-dams 6,7). Ši palaima yra į gerą visiems žmonėms.

„Jis juk leidžia savo saulei tekėti blo-giesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“.Mato 5,45

263Kaip patiriama palaima Senojoje Sandoroje?

Apeliacija į palaimą yra Sandoros sudėtinė dalis, kurią Dievas sudarė su Izraelio tauta. Senojoje Sandoroje Dievo palaima pirmiausia atsiskleidė žemiška gerove. Pavyzdžiui, palaima buvo laikoma pergalė kovoje su priešais, ilgas gyvenimas, turtas, palikuonių gausa, žemės derlingumas.

Abraomas buvo Dievo palaimintasis: „Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu; išaukštinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaiminimas. Laiminsiu


98

tave laiminančius ir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“ (Pradžios 12,2.3). Šis palaiminimas siekė toliau nei asmeninė gerovė; tai įgalino Abraomą, būti palaima kitiems.

Senoji Sandora: žiūrėti paaiškinimą 175 klausimui

264Kas būdavo izraeliečiams, jei jie priimdavo Dievo palaimą arba jos atsisakydavo?

Dievo palaima izraeliečiams priklausė nuo to, ar jie tarnaudavo tik Dievui ir laikydavosi jo įsakymų, ar ne. Jei tauta Dievo atžvilgiu elgdavosi nepaklusniai, jos laukdavo prakeikimas. Apsisprendi-mas šiuo atžvilgiu buvo tautos rankose: „Štai! Šiandien padedu prieš jus palai-minimą ir prakeikimą. Palaiminimą, jei paklusite Viešpaties, jūsų Dievo, įsaky-mams, kuriuos šiandien jums duodu, ir prakeikimą, jei nepaklusite Viešpaties, jūsų Dievo, įsakymams“ (Pakartoto Įs-tatymo 11,26-28).

265Iš ko išeina palaima Naujojoje Sandoroje?

Dieviškoji palaima Naujojoje Sandoroje išeina iš Jėzaus Kristaus.

Naujoji Sandora: žiūrėti paaiškinimą 175 klausimui

266Kaip laimino Jėzus?

Jėzus laimino per savo žodį, stebuklus, pokyčius. Vaikus laimindavo uždėdamas rankas ant jų, nuodėmingiems atleisdavo. Didžiausia palaima yra jo nenuodėmingos gyvybės atidavimas aukai dėl visų žmonių sutaikymo.

Jėzaus pasiaukojanti mirtis: žiūrėti 90, 99, 177 ir sekančius klausimus

267 Kame yra Jėzaus Kristaus palaimos esmė?

Dievo palaimos, kuri dėka Jėzaus Kristaus tapo prieinama, esmė yra dvasinė. Apie tai rašoma laiške Efeziečiams 1,3: „Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje.“

268Ką apima ši dvasinė palaima?

Ši dvasinė palaima apima tame tarpen išrinkimą prieš pasaulio sukūrimą

(plg. Efeziečiams 1,4),n atpirkimą ir nuodėmių atleidimą

(plg. Efeziečiams 1,7),n Dievo valios įžvalgą (plg. Efeziečiams

1,9),n būsimos šlovės paveldėjimą (plg.

Efeziečiams 1,11),n dieviškosios tiesos atpažinimą Evan-

gelijoje (plg. Efeziečiams 1,13),n paženklinimą Šventosios Dvasios

dovanomis (plg. Efeziečiams 1,13).


99

269Kaip galima pasiekti palaimą ir kaip su ja elgtis

Daugelis dieviškų palaiminimų tikintiesiems prieinami pamaldose. Taip pat ir aukos atneša palaimą – tokia yra pagrindinė krikščionio patirtis.

Žmogus yra kviečiamas, melsti Dievo palaimos ir elgtis taip, kad būtų vertas šios palaimos.

Tikintysis įrodo dėkingumą už Dievo palaimą dievobaimingu ir paklusniu tikėjimo gyvenimu.

Auka ir palaima: žiūrėti 738 klausimą

270Kame glūdi palaimos pilnatvė?

Palaimos pilnatvė yra amžinai turėti dalį Dievo šlovėje.

271Ar Senojoje Sandoroje Dievas davė savo tautai Įstatymą?

Taip, Dievas per Mozę Izraelio tautai davė Įstatymą. Jis užrašytas penkiose Mozės knygose ir vadinamos „Mozės Įstatymu“. Jo turinio esmė yra apibend-rinta dešimtyje Dievo įsakymų. Įsaky-mas mylėti Dievą ir artimąjį taip pat yra Mozės Įstatymo dalis.

272Kam pasitarnauja Mozės Įstatymas?

Mozės Įstatymas veda į Dievui patinkantį elgesį. Tai Dievo duota gyvenimo pagalba, ji rodo kelią į gėrį ir padeda vengti blogio.

„Marusis, jis tau pasakė, kas yra gera ir ko iš tavęs Viešpats reikalauja: tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolan-kiai eiti su savo Dievu“.Michėjo 6,8

273Kaip Mozės Įstatymas buvo vertinamas Senojo Testamento laikais?

Senojo Testamento laikais Mozės Įstatymas Izraelio tautai galiojo kaip aukščiausia ir įpareigojanti tvarka. Jis buvo suvokiamas kaip kelias į išganymą. Buvo manoma, kad žmogus, laikydamasis šio Įstatymo, yra malonus Dievui ir jo priimamas.

274Kaip Mozės Įstatymas vertinamas Evangelijos požiūriu?

Mozės Įstatymas Evangelijos požiūriu nėra kelias į išganymą. Tačiau jis nurodo kelią, kuris veda link išganymo: Jėzus Kristus.

Niekas negali pilnai laikytis Įstatymo. Todėl neįmanoma vien tik savo pastangomis pasiekti išganymo. Žmogus


100

turi įžvelgti: „Aš esu nusidėjėlis ir man reikia nuodėmių atleidimo.“ Nuodėmių atleidimas yra būtina sąlyga tikėjimui į Jėzų Kristų.

Išganymas, pasiekti išganymą: žiūrėti 243, 248 ir sekančius klausimus

275Koks yra Evangelijos turinys?

Evangelijos turinys yra Dievo veikimas Jėzuje Kristuje dėl žmonių išganymo. Evangelija apima viską, ko mokė Jėzus ir kas yra susiję su jo asmeniu, nuo jo gimimo iki mirties ant kryžiaus, jo prisikėlimo ir sugrįžimo. Evangelijoje tampa aišku, kad Jėzus Kristus yra vienintelis kelias į išganymą.

276Kaip dar vadinama Evangelija?

Evangelija dar vadinama „žodžiu apie kryžių“ (1. Korintiečiams 1,18) ir „su-taikinimo žinia“ (2. Korintiečiams 5,19).

277Kokiame santykyje yra Įstatymas ir Evangelija?

Ir Įstatymas, ir Evangelija rodo Dievo valią, padėti nusidėjėliui pasiekti išganymą.

Įstatymas pirmiausia nurodo įsaky-mus ir draudimus, kad žmogų vestų prie Dievui patinkančio elgesio. Vienintelis žmogus, kuris tobulai, be nusižengimų

vykdė Įstatymą, yra Jėzus Kristus: „Ne-manykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstaty-mo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti“ (Mato 5,17).

Tai, kas galioja visada ir yra būtina iš Mozės Įstatymo, Jėzus Kristus apibend-rino Dievo ir artimojo meilės įsakyme: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdi-mi, visa siela ir visu protu. […] Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22,37.39).

Po prisikėlimo jis paaiškino moki-niams, kad per jį išsipildė viskas, kas už-rašyta Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse (plg. Luko 24,44).

Iš to seka: Kristus yra Įstatymo išpil-dymas ir tuo pačiu Įstatymo tikslas. Se-nosios Sandoros įsivaizdavimas, jog Įs-tatymas yra kelias į išganymą, per Kristų buvo užbaigtas. Jėzus nutiesė naują ke-lią, malonės kelią.

„Juk įstatymo tikslas – Kristus, atėjęs nuteisinti kiekvieno, kas tiki"Romiečiams 10,4

278Kokios esminės sąlygos pasiekti malonę siūlomos Evangelijoje?

Pirmiausia žmogus turi atpažinti, jog yra nusidėjėlis. Tada jis turi ugdyti tikėjimą, kad per Jėzų Kristų nusidėjėlio susitaikymas su Dievu tapo įmanomas ir kad nusidėjėlis tikėjimo į Kristų dėka gali pasiekti teisumą, kuris galioja prieš Dievą: „Kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, taip vieno teisus darbas visiems laimėjo nuteisinimą, kad gyventų“ (Romiečiams 5,18).


101

Teisumas prieš Dievą / išteisinimas: būti teisiam prieš Dievą, būtent pasiekti išteisinimą, reiškia: tikintysis yra malonus Dievui. Dievas priima nusidėjėlį, jis dovanoja malonę ir atleidimą.

279Kokiame santykyje yra geri žmogaus darbai ir jo išganymas?

Išganymo negalima užsitarnauti gerais darbais, jis ateina tik iš Kristaus malonės. Tam yra būtinas tikėjimas į Kristų.

Geri darbai yra gyvojo tikėjimo išraiška. Tokiu būdu žmogus iš tikėjimo turi stengtis pasikeisti šventume ir tai turi matytis jo darbuose.

„Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ...“ Žmogaus atsaky-mas į tai turi būti toks, „jog ... teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovės apsireiškimo. Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams“.Titui 2,11-14

102

DIEVO ĮSAKYMAI

Dešimt Dievo įsakymų

Dievo meilėAuksinė taisyklė

Artimojo meilė

Dievo valia

Dievo įsakymai

104

280Kam pasitarnauja Dievo įsakymai?

Dievas davė žmonėms įsakymus. Juose jis skelbia savo valią dėl žmonių gero-vės. Įsakymuose išreiškiama, kokie turi būti žmogaus santykiai su Dievu. Be to, įsakymai yra gerų santykių tarp žmonių pagrindas.

281Su kokia nuostata žmogus turi laikytis Dievo įsakymų?

Tas, kas tikėjime atpažįsta Dievą kaip vi-sagalį, visažinantį ir mylintį, klausia apie jo valią ir stengiasi orientuoti savo mąs-tymą bei elgesį pagal Dievo valią, taigi, pagal jo įsakymus.

Atpažinimas, kad Dievas davė žmo-nėms įsakymus iš meilės, leidžia jų lai-kytis ne iš baimės būti nubaustiems, o iš meilės Dievui.

282Koks yra didžiausias įsakymas?

Į klausimą apie „didžiausią įsakymą Įstatyme“ Jėzus atsakė dviem citatomis iš Mozės Įstatymo: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsaky-mas. Antrasis – panašus į jį: mylėk savo artimą kaip save patį. Šitais dviem įsaky-mais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“ (Mato 22,36-40). Įsakymas mylėti Dievą ir artimąjį dar vadinamas „dvigubu mei-lės įsakymu“.

Artimojo meilė: žiūrėti taip pat 155 klausimą

283Kuo paremta žmogaus meilė Dievui?

Žmogaus meilė Dievui paremta Dievo meile žmogui. Žmogus trokšta atsakyti į šią meilę: „Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo“ (1. Jono 4,19).

284Kokiam tikslui kviečia Dievo meilės įsakymas ir ko reikalauja?

Meilė Dievui turi formuoti žmogaus esybę ir nulemti jo elgesį.

Mylėti Dievą yra įsakymas, kuris lie-čia visą žmogaus esybę ir reikalauja pil-no atsidavimo:

„Tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ (Morkaus 12,30). Tai reiškia nepadalintą atsidavimą Dievui.

285Kaip skamba artimojo meilės įsakymas?

„Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Morkaus 12,31; plg. Kunigų 19,18).

Dievo įsakymai

105

286Kokiam tikslui kviečia artimojo meilės įsakymas?

Šis įsakymas skatina visus žmones sutik-ti su meile. Egoizmui jis nustato aiškias ribas.

Palyginimu apie gailestingąjį samarie-tį (plg. Luko 10,25-37) Jėzus iliustravo, kad artimojo meilė reiškia, būti gailes-tingu ir atitinkamai elgtis.

Kad Jėzus į tai žiūrėjo nuosekliai, ma-tosi iš jo reikalavimo mylėti net savo priešą.

„Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‚Mylėk savo artimą’ (Kunigų 19,18) ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo perse-kiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“.Mato 5,43-45

287Kas yra „artimasis“?

Gailestingojo samariečio pavyzdys pa-rodo: artimasis iš vienos pusės yra tas, kuriam reikia pagalbos. Iš kitos pusės artimasis yra tas, kuris padeda. Taigi, ar-timasis gali būti kiekvienas žmogus, su kuriuo turime vienus ar kitus santykius.

288Ar Jėzus sakė dar daugiau apie artimojo meilę?

Be palyginimo apie gailestingąjį sama-rietį, Jėzus apibendrino artimojo meilės esmę „auksinėje taisyklėje“.

„Auksinės taisyklės“ sąvoka 17 amžiuje buvo suformuota Europoje, pasiremiant teiginiu iš Mato 7,12. Šiandien „auksinė taisyklė“ yra ir už krikščionybės ribų plačiai paplitęs žmonių tarpusavio gyve-nimo principas.

Dievo įsakymai

106

289Ką sako „auksinė taisyklė“?

„Auksine taisykle“ vadinami Viešpaties žodžiai iš kalno pamokslo: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai yra Įstaty-mas ir Pranašai“ (Mato 7,12).

290Kaip artimojo meilė turi atsispindėti bendruomenėje?

Tai, ko Jėzus mokė savo apaštalus, ga-lioja ir bendruomenei: „Aš jums duodu

naują įsakymą, kad jūs vienas kitą my-lėtumėte, kaip aš jus mylėjau […]. Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13,34.35). Taigi, šis reikalavimas jo mokiniams peržengia „auksinės taisyklės“ ribas.

Artimojo meilės įsakymas, pagelbėti aplinkiniams ir sunkiomis situacijomis jiems padėti, ypatingai turi atsiskleisti bendruomenėje: „Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6,10).

Visi, kurie priklauso bendruomenei, turi užduotį, sutikti kiekvieną su nuošir-džiu gailestingumu, draugiškumu, nuo-lankumu, švelnumu ir kantrybe.

Dievo įsakymai

107

291Kokią įtaką turi „tarpusavio meilė“ bendruomenėje?

„Tarpusavio meilė“ įgalina priimti brolį ar seserį tokiais, kokie jie yra (plg. Ro-miečiams 15,7), ir apsaugo nuo nesu-sitaikymo, nuteisimo ar nuvertinančio požiūrio. Ji yra ta jėga, kuri stiprina sanglaudą bendruomenėje. Užjautimas ir tarpusavio supratimas pažadina bei skatina pasiruošimą padėti.

Iš „Himno meilei“: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesiel-gia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“.1. Korintiečiams 13,4-7

292Kaip skamba dešimt Dievo įsakymų?

Pirmasis įsakymas: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.“

Antrasis įsakymas: „Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Vieš-pats nepaliks nenubausto to, kuris nau-doja piktam jo vardą.“

Trečiasis įsakymas: „Švęsk sekmadienį.“

Ketvirtasis įsakymas: „Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.“

Penktasis įsakymas: „Nežudysi”.

Šeštasis įsakymas: „Nesvetimausi.“

Septintasis įsakymas: „Nevogsi.“

Aštuntasis įsakymas: „Neliudysi mela-gingai prieš savo artimą.“

Devintasis įsakymas: „Negeisi savo arti-mo namų.“

Dešimtasis įsakymas: „Negeisi savo arti-mo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo ar-timui.“

Pavadinimas ,,Dešimt Dievo įsakymų“ arba „Dekalogas“ yra kilęs iš biblijinės formuluotės ,,Dešimt žodžių“ („deka logoi“) Išėjimo 34,28 ir Pakartoto Įstatymo 10,4 knygose. Biblija nustato įsakymų skaičių 10, tačiau jų nenumeruoja. Naujosios apaštalų bažnyčios naudojamas skaičiavimo būdas yra paimtas iš ketvirtojo amžiaus po Kristaus.

293Kam buvo duoti Dešimt Dievo įsakymų?

Dievas davė dešimt įsakymų Izraelio tautai per Mozę ant Sinajaus kalno (plg. Išėjimo 19,20). Jie buvo užrašyti ant akmeninių lentelių.

Dievo įsakymai

108

294Kokią reikšmę Dešimt Dievo įsakymų turėjo Izraelio tautai?

Dešimt Dievo įsakymų sureguliavo izra-eliečių elgesį Dievo atžvilgiu, o taip pat ir tarpusavyje. Dešimties Dievo įsaky-mų skelbimas priklauso Sandorai, kurią Dievas sudarė su Izraelio tauta. Įsakymų laikymasis buvo privalomas ir buvo lai-minamas Dievo. Net vaikai Izraelio tau-toje mokėsi įsakymus mintinai.

Iki šių laikų Dešimt Dievo įsakymų judaizme išlaikė didelę reikšmę.

„Jis paskelbė jums savo Sandorą, kurios įsakė laikytis, – tai yra Dešimt žodžių, – ir parašė juos ant dviejų akmeninių lentelių“.Pakartoto Įstatymo 4,13

295Ar Jėzus ir apaštalai pasisakė apie Dešimtį Dievo įsakymų?

Taip, Jėzus patvirtino Dešimt Dievo įsa-kymų. Kai kuriuos jis net sustiprino, su-teikdamas jiems naują, gilesnę reikšmę ir praplėsdamas jų pirminę apimtį.

Galiausiai jo apaštalai aiškiai parodė, kad nesilaikymas vieno vienintelio įsa-kymo reiškia nusižengimą visam įstaty-mui: „Mat kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų“ (Jokūbo 2,10).

„Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta (Išėjimo 20,13; 21,12): ‚Nežu-dyk’; o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme“.Mato 5,21.22

„Jūs esate girdėję, jog buvo pasaky-ta: ‚Nesvetimauk.’ O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“. Mato 5,27.28

296Kam galioja Dešimt Dievo įsakymų?

Dešimtyje įsakymų Dievas kreipiasi į visus žmones. Kiekvienas atskirai neša atsakomybę prieš Dievą už savo elgesį ir gyvenimo būdą.

297Koks santykis yra tarp Dešimties Dievo įsakymų ir valstybinių įstatymų?

Dievo įsakymai yra virš valstybinių įsta-tymų. Lemiamą reikšmę, ar nusižengia-ma Dievo įsakymams, turi vien tik Die-vo, o ne įstatymų leidėjo valia.

298Ką reiškia nusižengti Dievo įsakymams?

Kiekvienas nusižengimas Dievo įsaky-mui yra nuodėmė. Nuodėmė užtraukia žmogui kaltę prieš Dievą. Iš nuodėmės

Dievo įsakymai

109

išaugusi kaltė gali būti skirtingo masto. Tik vienas Dievas nusprendžia, kokio dydžio yra kaltė. Pavieniais atvejais gali būti, kad iš nuodėmės neatsiras kaltė prieš Dievą.

Santykis tarp nuodėmės ir kaltės: žiūrėti 230 klausimą ir paaiškinimą 230 klausimui

299Kaip reikia laikytis viso įstatymo?

Tobulai mylėti Dievą ir artimąjį reikštų viso įstatymo laikymąsi (plg. Romie-čiams 13,8.10). Tai buvo įmanoma tik Jėzui Kristui.

Įstatymas: žiūrėti 138, 271 ir sekančius klausimus

300Kaip skamba pirmasis įsakymas?

„Aš esu Viešpats, tavo Dievas. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.“

301Ką reiškia pirmasis įsakymas?

Pirmasis įsakymas reiškia, kad Dievas yra Viešpats virš visko. Tik jam, visų da-lykų Kūrėjui, skiriama visa garbė ir šlo-vė. Jo valiai reikia paklusti.

302Kokią reikšmę pirmasis įsakymas turi Senajame Testamente?

Kaimyninėse Izraelio šalyse vyravo po-liteizmas. Su pirmuoju įsakymu Dievas aiškiai parodė, kad jis yra vienintelis Dievas. Todėl tik jam priklauso garbė; tik jam reikia tarnauti. „Klausykis, Iz-raeli! Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats. Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgo-mis“ (Pakartoto Įstatymo 6,4.5).

Monoteizmas: žiūrėti paaiškinimus 53 klausimui

„Politeizmo“ sąvoka yra kilusi iš graikiško žodžio „poly“ ir „theos“, kas reiškia „daug“ ir „Dievas“, naudojama apibūdinant daug dievų, taigi, garbinimą keleto dievybių. – Pats karalius Saliamonas, būdamas senas, nusigręžė nuo gyvojo Dievo ir aukojo Moabo ir Aramo stabams (plg. 1. Karalių 11,7.8).

303Ką sako kitų dievų garbinimo draudimo įsakymas?

Bet koks garbinimas ir šlovinimas to, ką žmonės be Dievo, Kūrėjo, mato kaip dievybę, yra nuodėmė. Prie to priklauso gyvybės formų, gamtos reiškinių, daik-tų, tikrų ar išgalvotų dvasinių būtybių garbinimas.

Pirmajam įsakymui nusižengiama, pavyzdžiui, kai skulptūros, gyvūnų figū-ros, akmenys, amuletai, o taip pat dan-gaus kūnai, kalnai, medžiai, ugnis, audra ir t.t. laikomi dievais.

Dievo įsakymai

110

Taip pat ir pagaminimas bei garbini-mas aukso veršio Senojo Testamento laikais buvo nusižengimas šiam Dievo įsakymui: „Visi žmonės nusiėmė auksi-nius auskarus, kabojusius ausyse, ir at-nešė juos Aaronui.

Jis, paėmęs jiems iš rankų auksą, su-liejo į veršio panašumą, paskum raižy-mo įrankiu padarė iš jo lietinį veršį. Tada jie sušuko: „Izraeli, šis yra tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!“ (plg. Išėjimo 32,3.4).

304Kaip vertinamas draudimas, dirbinti paveikslus ir juos garbinti?

Išėjimo knygoje 20,4.5 yra draudimas, dirbinti paveikslus apie Dievo dalykus: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio pa-veikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi!“

Draudimą dirbinti paveikslus ir juos garbinti, reikia vertinti turint galvoje tai, kad buvo paveikslų ir skulptūrų, kurie buvo garbinami ir šlovinami kaip die-vybė.

305Ar mums yra draudžiama, piešti paveikslus ar fotografuoti?

Ne, nėra draudžiama gaminti paveiks-lus, skulptūras, fotografijas ar filmus. Jų tik negalima garbinti ir šlovinti.

306Ką reiškia pirmasis įsakymas Naujajame Testamente?

Pirmasis įsakymas teigia, kad yra tik vienas Dievas. Jis yra Dievas trijuose as-menyse: Tėvas, Sūnus, Šventoji Dvasia. Naujajame Testamente pirmasis įsaky-mas siejamas ne tik su Dievu Tėvu, bet ir su Jėzumi Kristumi bei Šventąja Dvasia.

Trejybė: žiūrėti 61 ir sekančius klausimus

307Ką šiandien mums reiškia pirmasis įsakymas?

Pirmasis įsakymas skatina mus iš meilės garbinti Dievą. Dievo garbinimas vyks-ta šlovinimu, paklusnumu ir dievobai-mingumu. Dievobaimingumas išauga iš meilės Dievui. Tai nėra baimės išraiška, tai nuolankumas, meilė ir pasitikėjimas Dievu.

Dievą reikia priimti tokį, koks jis pa-sirodė pasauliui: kaip Jėzų Kristų (plg. Jono 14,9).

Nusižengiama įsakymui, kai galia, garbė, pinigai, idealai arba pats asmuo prilyginami Dievui, kuriam viskas turi paklusti. Taip pat nesilaikoma pirmo-jo įsakymo, jei Dievas įsivaizduojamas pagal savo suformuotą norą ar pažiūras. Lygiai taip pat nusižengiama įsakymui, jei skulptūrose, medžiuose, gamtos reiškiniuose ir t.t. įžvelgiama dievybė. Veiksmai, kurie prieštarauja pirmajam įsakymui, yra satanizmas, aiškiaregystė, magija, raganavimas, dvasių kvietimas ar mekromantija.

Dievo įsakymai

111

„Magijos“ sąvoka yra kilusi iš graikų kalbos ir išvertus reiškia: „raganavimas“, „apgaulė“. Magijai priklauso pasirodymai, kurie per tam tikrus veiksmus (ritualus) ir / arba žodžius (užkalbėjimus) siekia įtakoti arba valdyti žmones, gyvūnus, taip pat įvykius ir dalykus. Dažnai magija yra kontekste su blogiu.

Aiškiaregiai yra žmonės, kurie įsitikinę, jog gali matyti ateitį arba ją išpranašauti. Jie pranašauja remdamiesi paslaptingais ženklais, kuriuos atitinkamai aiškina. Senosios Sandoros laikais aiškiaregystė buvo įprasta praktika karališkuose rūmuose, tačiau Izraelio tautoje ji buvo griežtai draudžiama.

Mekromantija yra ypatinga aiškiaregystės forma: bandoma užmegzti kontaktą su mirusiaisiais, siekiant apklausti juos apie būsimus dalykus; plg. 1. Samuelio 28,3.

„Juk Viešpaties vardą skelbiu: duokite garbę mūsų Dievui!“. Pakartoto Įstatymo 32,3

308Kaip skamba antrasis įsakymas?

„Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo vardo, nes Viešpats nepaliks ne-nubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.“

309

Ką reiškia antrasis įsakymas?

Antrasis įsakymas perspėja, kad viską, kas susiję su Dievu ir jo vardu, yra šven-ta.

310Kokią reikšmę antrasis įsakymas turi Senajame Testamente?

Kai Dievas pasirodė Mozei degančiame krūme, ištarė savo vardą: „Aš esu, kuris esu.“ Čia šis vardas yra ne tik skiriamasis požymis, bet jis nusako ir vardo nešio-tojo esybę. Tuo Dievas praneša, kad jo esybė yra nekintanti ir amžina. Kiekvie-nas žmogus Dievą išgyvena skirtingai, tačiau Dievas išlieka nekintantis.

Dievo esybė ir didybė jokiu būdu negali būti liečiama. Žydai iš pagarbios baimės visai netaria šio vardo „Aš esu, kuris esu“ (žydiškai: „Jahwe“). Jie nori išvengti bet kokio – net ir netyčinio – piktnaudžiavimo Dievo vardu.

„Dievas Mozei tarė: Aš esu, kuris esu. Ir jis tęsė: Tu taip kalbėsi izraeliečiams: »Aš Esu«, atsiuntė mane pas jus“.Išėjimo 3,14

311Kokią reikšmę antrasis įsakymas turi Naujajame Testamente?

Žmonės apie Dievą turi kalbėti su meile, pagarbia baime ir pilnai suvokdami savo atsakomybę.

Kai Jėzus mokė melstis, ragino kreip-tis į Dievą „Tėve, kuris esi danguje“ (plg. Mato 6,9).

Kai Jėzus Kristus maldoje išreiškė: „Aš pagarsinau tavo vardą“ (Jono 17,26), pa-aiškino tuo, kokia yra Dievo esybė – bū-tent meilė (plg. 1. Jono 4,16).

Dievo įsakymai

112

312Ką šiandien mums reiškia antrasis įsakymas?

Viską, kas susiję su Dievu ir jo vardu, mes turime laikyti šventais. Tai galioja mūsų mintims, kalbėjimui ir gyvenimo būdui.

Kaip krikščionys esame ypatingai įsipareigoję Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo atžvilgiu. Kaip Dievo vaikai, ne-šiojantys Tėvo ir Sūnaus vardą, gavome didelę atsakomybę, laikyti Dievo vardą šventu.

313Kaip piktnaudžiaujama Dievo vardu?

Labai kvailas piktnaudžiavimas Dievo vardu yra piktžodžiavimas, kai Dievas tyčia išjuokiamas arba keikiamas. Taip pat tas, kuris Dievo vardu prakeikia arba prisiekdamas Dievu meluoja, piktnau-džiauja Dievo vardu. Net lengvabūdiškas naudojimas „Dievo“, „Jėzaus Kristaus“ arba „Šventosios Dvasios“ vardų laisva-laikio pokalbiams arba anekdotams yra nusižengimas antrajam įsakymui.

Istorijos eigoje žmonės daugybę kartų piktnaudžiavo Dievo vardu: kad praturtėtų, kad kariautų (pvz. kryžiaus žygiai), kad diskriminuotų, kankintų ar žudytų kitus žmones – visa tai Dievo vardu.

314Kokias pasekmes turi nusižengimas antrajam įsakymui?

Antrasis įsakymas yra vienintelis įsaky-mas, kuris kalba apie gresiančią baus-mę, jei bus jo nesilaikoma. Kokia tai bus bausmė, Biblija neįvardija. Laikytis šio įsakymo mus pirmiausia turėtų moty-vuoti meilė Dievui ir pagarbi baimė, o ne bausmės bijojimas.

315Ar prisiekimas Dievo vardu yra antrojo įsakymo nesilaikymas?

Jėzus kalno pamoksle uždraudė tokį prisiekinėjimą. Reikia suprasti, kad tai galioja lengvabūdiškiems prisiekinėji-mams kasdieniniame gyvenime, bet ne priesaikai teisme.

Kas tardamas nustatytą priesaikos for-mą kviečia liudininku Dievą („Te padeda man Dievas!“), kad įsipareigotų sakyti tiesą prieš Dievą, viešai išpažįsta savo ti-kėjimą visagaliu, visažinančiu Dievu.

316Kaip skamba trečiasis įsakymas?

„Švęsk sekmadienį.“

317Ką reiškia trečiasis įsakymas?

Trečiuoju įsakymu raginama išskirti vieną savaitės dieną iš kitų Dievo

Dievo įsakymai

113

pagarbinimui ir gilinimuisi į jo žodį. Krikščioniams tai yra sekmadienis – diena, kurią prisikėlė Jėzus Kristus.

318Kokią reikšmę trečiasis įsakymas turi Senajame Testamente?

Dievas ilsėjosi septintąją dieną po pasaulio sukūrimo ir pašventino ją. Poilsio diena yra nedarbo diena, skirta padėkoti Dievui už jo kūriniją ir jį pašlovinti.

Dievas dar prieš įstatymą ant Sinajaus įvardijo šabą kaip dieną, kuri turi būti laikoma šventa. Izraelio tautai keliaujant per dykumą Mozė paskelbė: „Šitoks yra Viešpaties įsakymas: ‚Rytoj yra iškilmin-ga poilsio diena, šventas Viešpaties ša-bas‘“ (Išėjimo 16,23).

Šabo dieną Izraelio tauta turėjo pail-sėti nuo darbų ir netrukdomai atsiduo-ti Dievui. Šabas buvo skirtas pašlovinti Kūrėją ir atminti Izraelio išlaisvinimą iš Egipto vergovės. Palaima buvo žadama tam, kuris šabo dieną laikė pagarboje ir vengė asmeninių reikalų bei „tuščių šne-kų“ (plg. Izaijo 58,13.14).

Dievo įsakymai

114

319Kokią reikšmę trečiasis įsakymas turi Naujajame Testamente?

Izraeliečiams švęsti šabą – septintąją dieną žydiškame kalendoriuje –priklau-sė prie įstatymo. Jėzus šabo dieną ėjo į sinagogą ir gydė ligonius, kas pagal izra-eliečių suvokimą buvo laikoma darbu ir tokiu būdu prieštaravo įsakymui. Todėl Jėzus, Viešpats, dėl šabo aiškiai parodė, kad daryti gera žmogui yra vertinama aukščiau, nei vien tik formalus trečiojo įsakymo vykdymas.

„Sinagogos“ yra pastatai, į kuriuos pamaldoms rinkdavosi žydų bendruo-menės nuo Babilono nelaisvės laikų. Tai buvo žodžio pamaldos, kurios susidėda-vo iš maldos, skaitymo iš šventų raštų bei jų interpretavimo.

„Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui“.Morkaus 2,27

320Kodėl krikščionys laiko sekmadienį „šventine diena“?

Krikščionys laiko sekmadienį „šventine diena“, kadangi Jėzus Kristus sekmadie-nį prisikėlė iš mirusiųjų. Todėl krikš-čioniams sekmadienio šventimas yra ir Jėzaus Kristaus prisikėlimo išpažinimas.

Viena nuoroda į sekmadienio, kaip krikščionių šventinės dienos, reikšmę randama Apaštalų darbų knygoje 20,7: „Pirmą savaitės dieną, mums susirinkus laužyti duonos, Paulius ėmė juos mo-kyti…“ Čia taip pat, kaip ir 1. Korintie-

čiams 16,2, išskiriama pirmoji savaitės diena – sekmadienis.

321Kaip mes švenčiame sekmadienį?

Sekmadienis turi būti ramybės diena ir sielos šventė. Mes švenčiame sekma-dienį pirmiausia per tai, kad pamaldose garbiname Dievą, atgailaudami prii-mame nuodėmių atleidimą ir pagarbiai priimame Kristaus kūną bei kraują per Šventosios Vakarienės sakramentą. Se-kmadienio šventimas reiškia taip pat, jog pamaldų poveikis yra pagilinamas ir išsaugomas.

Kas negali ateiti į pamaldas, sekma-dienį švenčia maldoje, ieškodamas są-ryšio su Dievu bei bendruomene. Tai

Dievo įsakymai

115

galioja, pavyzdžiui, tam tikrų profesijų atstovams, o taip pat sergantiems, neįga-liems ar senyviems žmonėms.

Įsakymas švęsti sekmadienį skatina tikinčiuosius pasitikrinti, kiek jų veiklos yra suderinamos su Viešpačiui paskirta diena.

322Kaip skamba ketvirtasis įsakymas?

„Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.“

323Ką reiškia ketvirtasis įsakymas?

Ketvirtasis įsakymas orientuojasi į bet kokio amžiaus žmones ir reikalauja skir-

ti tėvui bei motinai atitinkamą dėmesį bei pagarbą. Tai yra vienintelis įsaky-mas, kuris žada atlygį.

324Kokią reikšmę ketvirtasis įsakymas turi Senajame Testamente?

Ketvirtasis įsakymas, kaip ir visas Mozės Įstatymas, yra susijęs su izraeliečių ke-liavimu per dykumą. Senesniems klano nariams reikėjo padėti sunkioje kelionė-je ir tokiu būdu parodyti pagarbą. „Ilgo gyvenimo“ pažadas apibendrino gerovę žemiškajame gyvenime.

Izraelyje šis įsakymas buvo supran-tamas kaip nurodymas suaugusiems, rūpintis savo pasenusiais tėvais ir juos slaugyti ligos atveju.

Mozės Įstatymas: žiūrėti 272 ir sekančius klausimus

Dievo įsakymai

116

325Kokią reikšmę ketvirtasis įsakymas turi Naujajame Testamente?

Apie dvylikametį Jėzų pasakojama, kad jis savo mamai Marijai ir jos vyrui Juo-zapui buvo klusnus: „Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus“ (Luko 2,51). Jėzaus prielanku-mas savo motinai aiškiai atsiskleidžia, kai jis savo mirties valandą ją perduo-da apaštalo Jono priežiūrai (plg. Jono 19,27).

Apaštalo Pauliaus laiškuose vaikai pa-brėžtinai raginami paklusti savo tėvams.

326Ką šiandien mums reiškia ketvirtasis įsakymas?

Vaikams, nepriklausomai nuo amžiaus ir užduočių, priklauso gerbti savo tėvus. Konkretus įsakymo įgyvendinimas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, soci-alinės aplinkos ar visuomenės bendravi-mo formų.

Vaiko klusnumo pareiga yra apribota apaštalo Petro nuorodoje: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apaštalų darbų 5,29).

Sąvoka „socialinė aplinka“ reiškia žmogaus gyvenimo sąlygas, kurioms priklauso kilmė, šeima ir giminystės ryšiai, pajamos bei turtas, išsilavinimas, profesija, religinė priklausomybė ir kitos gyvenimo aplinkybės.

327Kaip suprasti „ilgo gyvenimo“ pažadą?

Kai vaikai gerbia savo tėvus iš meilės ir dėkingumo, taigi, juos vertina, yra jiems klusnūs ir jais rūpinasi, tai Dievas juos laimina.

Senojo Testamento laikų žmonių įsi-vaizdavimu „ilgas gyvenimas“ buvo Dievo palaimos išraiška. Naujojoje San-doroje Dievo palaima daugiausiai sieja-ma su dvasinėmis gėrybėmis.

Dievo įsakymai

117

Dvasinės gėrybės ateina iš Dievo ir „pra-turtina“ tikintįjį. Prie dvasinių gėrybių priklauso meilė, kantrybė, džiaugsmas iš Šventosios Dvasios, Evangelijos tiesos atpažinimas, Dievo vaikystė, nuodėmių atleidimas, sakramentai, viltis, kad Viešpaties pažadai išsipildys ir mes turėsime dalį juose.

Dvasinė palaima: žiūrėti 268 klausimą

328Ar iš ketvirtojo įsakymo kyla kokių nors pareigų tėvams?

Taip, tėvai neša didelę atsakomybę už savo gyvenimo vedimą bei auklėjamąjį darbą ir Dievui patinkančiu elgesiu turi pasirūpinti, kad vaikams nebūtų apsun-kintas vertybių formavimas. Jei tėvai šių pareigų nevykdo, negali tikėtis klusnu-mo iš savo vaikų.

Ketvirtuoju įsakymu jokiu būdu nega-lima pateisinti klusnumo tėvams parei-gos, jei tėvai ar vaikai tuo prisidengtų, laužydami kitus Dievo įsakymus.

329Kaip skamba penktasis įsakymas?

„Nežudysi.“

330Ką reiškia penktasis įsakymas?

Gyvybė yra duota Dievo. Tik jis vienin-telis yra Viešpats virš gyvenimo ir mir-ties. Niekam negalima atimti žmogaus gyvybės.

331Kokią reikšmę penktasis įsakymas turi Senajame Testamente?

Šio įsakymo pažodinis vertimas iš he-brajiško teksto reiškia: „Tu negali žu-dyti.“ Todėl penktasis įsakymas draudė neteisėtą žmonių žudymą. Jis pabrėž-tinai negaliojo karo tarnybai ir mirties bausmei.

332Kokią reikšmę penktasis įsakymas turi Naujajame Testamente?

Jėzus neapribojo šio įsakymo laikymosi paraidžiui. Esminis dalykas jam buvo žmogaus vidinė nuostata, požiūris.

Todėl jis sakė: „Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta: ‚Nežudyk‘, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo bro-lio, turi atsakyti teisme“ (Mato 5,21.22). 1. Jono 3,15 tai papildo: „Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys.“

333Ką šiandien mums reiškia penktasis įsakymas?

Žmogaus gyvenimo pradžia ir pabaiga yra vien tik Dievo rankose. Tik jis yra Viešpats virš gyvenimo ir mirties.

Net jei šiandien žemėje yra daug prie-vartos ir daug žmonių nevertina kito gyvy-bės, šis įsakymas lieka galioti nepakeistas. Jis apima – šalia draudimo atimti žmogaus gyvybę – tuo pačiu ir užduotį, gerbti žmo-gaus gyvybę, ją apsaugoti ir išsaugoti.

Dievo įsakymai

118

Bet koks penktojo įsakymo pažei-dimas yra nuodėmė. Iš to kylanti kaltė Dievo atžvilgiu gali būti skirtinga.

334Ar abortas yra penktojo įsakymo pažeidimas?

Taip. Negimusią gyvybę reikia gerbti ir saugoti, nes daroma prielaida, jog nuo gyvybės pradėjimo akimirkos ji yra Die-vo duota žmogiška gyvybė.

335Ar savižudybė priklauso prie penktojo įsakymo?

Taip, nes atimama Dievo duota gyvybė.

336Ar žudymas dėl savigynos yra penktojo įsakymo pažeidimas?

Taip, net ir žudymas dėl savigynos pa-žeidžia penktąjį įsakymą.

337Kas galioja žudymams kare?

Žudymas kare yra penktojo įsakymo pa-žeidimas.

Kaltė prieš Dievą: žiūrėti 230 klausimą

338Ar eutanazija yra penktojo įsakymo pažeidimas?

Kas atlieka aktyvią eutanaziją – tai reiškia, daro veiksmus, kurie mirštantįjį veda į mirtį –, pažeidžia penktąjį įsakymą.

Pasyvi eutanazija – būtent gyvenimą prailginančių priemonių naudojimo nu-traukimas –, vertinant pagal griežtas są-lygas, nepažeidžia penktojo įsakymo. Ar atsisakyti gyvenimą prailginančių prie-monių, pirmiausia priklauso nuo paties paciento. Jei tokia valia neišreiškiama, šis sprendimas priimamas gydytojų ir artimųjų susitarimu, atsakingai įverti-nant mirusiojo interesus.

Dievo įsakymai

119

339Kaip vertinama mirties bausmė penktojo įsakymo požiūriu?

Nė vienam žmogui negalima atimti kito žmogaus gyvybės. Tokiu būdu mirties bausmės įvykdymas yra dieviškosios tvarkos sutrikdymas. Naujoji apaštalų bažnyčia mirties bausmės nelaiko tin-kama atgrasymo priemone ir apsauga visuomenei.

340Ar penktasis įsakymas galioja taip pat ir gyvūnų žudymui?

Ne, gyvūnų žudymas nepriklauso prie penktojo įsakymo. Dievas aiškiai išreiš-kia, kad gyvūnai turi tarnauti žmogaus maistui (plg. Pradžios 9,3). Tačiau ir gyvūnų gyvybė turi būti atitinkamoje pagarboje; tai kyla iš žmogaus atsako-mybės saugoti kūriniją.

341Kaip skamba šeštasis įsakymas?

„Nesvetimausi.“

342Ką reiškia šeštasis įsakymas?

Santuoka yra Dievo trokštama viso gyvenimo bendrystė tarp vyro ir moters. To pagrindas yra abiejų pusių laisvas apsisprendimas. Ji išreiškiama viešu ištikimybės įžadu.

Svetimauja tas, kuris būdamas susituokęs turi lytinių santykių su kitu partneriu, ne sutuoktiniu. Taip pat svetimauja tas, kuris nesusituokęs turi lytinių santykių su susituokusiu asmeniu.

343Kokią reikšmę šeštasis įsakymas turi Senajame Testamente?

Jau Senojo Testamento laikais santuo-ka buvo suvokiama kaip sąjunga, kurią saugo Dievas ir ją laimina per maldą. Anuomet svetimavimas buvo baudžia-mas mirties bausme.

„Pasimelskime ir maldaukime savo Viešpatį, kad būtų mums gailestingas ir mus apsaugotų“. Ji tad atsikėlė, ir jiedu ėmė melstis, maldaudami, kad būtų apsaugoti“. Tobito 8,4.5

344Kokią reikšmę šeštasis įsakymas turi Naujajame Testamente?

Jėzus Kristus aiškiai pasisako už vieną santuoką (monogamiją). Ji yra trokštama Dievo, tikintiems krikščioniams tinkama santuokinė vyro ir moters bendro gyvenimo forma.

Jėzus šeštąjį įsakymą aiškino pirmine prasme, kalno pamoksle jis sakė: „Kie-kvienas, kuris geidulingai žvelgia į mo-terį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mato 5,28). Tai reiškia, kad nepaisant išoriškai nepriekaištingo gyvenimo būdo, įmano-ma „svetimauti širdyje“, taigi, mintyse.

Dievo įsakymai

120

„Viena santuoka“ arba „monogamija“ reiškia, kad vyras yra vedęs vieną moterį ir moteris yra ištekėjusi už vieno vyro. – Senajame Testamente daug kartų pasa-kojama apie „daug santuokų“ („poligami-ja“), kai vyras yra vedęs daug moterų.

345Ką Naujasis Testamentas sako apie skyrybas?

Naujajame Testamente skyrybos verti-namos kaip šeštojo įsakymo pažeidimas: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus tene-perskiria“ (Morkaus 10,9). Vienintelė iš-imtis, kai skyrybos leidžiamos, yra par-tnerio svetimavimas (plg. Mato 19,9).

Naujojo Testamento teiginiai apie skyrybas pasitarnavo pirmiausia tam, kad pagerintų moters situaciją, kuri Antikos laikais turėjo labai ribotas teises. Moterį reikėjo apsaugoti nuo jos sutuoktinio savivaliavimo.

346Ką šiandien mums reiškia šeštasis įsakymas?

Santuoka yra neperskiriama (plg. Mato 19,6; Morkaus 10,9). Dėl to yra būtina santuoką saugoti ir skatinti.

Iš šio įsakymo taip pat kyla tai, jog sutuoktiniai turi būti ištikimai atsidavę vienas kitam. Prie šio įsakymo įsiparei-gojimų priklauso sutuoktinių rimtos pastangos, eiti kartu gyvenimo keliu dievobaimingume ir meilėje.

347Koks Naujosios apaštalų bažnyčios požiūris į išsiskyrusiuosius?

Išsiskyrusieji ir besiskiriantys turi vietą bendruomenėje, jais besąlygiškai rūpinasi jų sielovadininkai. Išsiskyrusiesiems ir besiskiriantiems nedraudžiama priimti sakramentų.

Dievo įsakymai

121

Išsiskyrusiesiems, kurie vėl ketina tuoktis, yra suteikiamas vestuvių palaiminimas, jei jie to pageidauja. Tuo sudaroma galimybė naujai pradžiai.

Reikia atkreipti dėmesį, kad Jėzus žmones mokė ne griežtomis bausmėmis, o su meile ir malone (plg. Jono 8,2-11).

348Kaip skamba septintasis įsakymas?

„Nevogsi.“

349Ką reiškia septintasis įsakymas?

Yra uždrausta, kėsintis į artimojo turtą. Negalima neteisėtai pasisavinti artimojo nuosavybės ar daryti jai žalą.

350Kokią reikšmę septintasis įsakymas turi Senajame Testamente?

Anuomet įsakymas nevogti buvo susijęs su žmonių grobimu. Buvo svarbu apsaugoti laisvą žmogų nuo pagrobimo, pardavimo ar laikymo nelaisvėje. Turtinius nusikaltimus buvo galima atlyginti materialine kompensacija (atsimokėti), o žmonių grobimas Izraelyje buvo baudžiamas mirtimi: „Kas pagrobia žmogų, – nesvarbu ar jį būtų pardavęs, ar dar tebelaiko, – bus nubaustas mirtimi“ (Išėjimo 21,16).

Taip pat ir už svetimos nuosavybės vagystę buvo skiriama bausmė; Mozės Įstatymas reikalavo atlyginti žalą „Jei kas pavogtų jautį bei avį ir papjautų ar parduotų, vagis turės atiduoti penkis

jaučius už vieną jautį ir keturias avis už vieną avį“ (Išėjimo 21,37).

351Kokią reikšmę septintasis įsakymas turi Naujajame Testamente?

Jėzus vagystę laikė nuodėme. Vagystės ištakos glūdi žmogaus požiūryje. „Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmog-žudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, šmeiž-tai. Šitie dalykai suteršia žmogų“ (Mato 15,19.20).

352Ką šiandien mums reiškia septintasis įsakymas?

Iš tiesų vagystė įvyksta tada, kai pasisavinama kito materialinė ar protinė nuosavybė. Tačiau ir apgavystė, lupikavimas, padėties išnaudojimas, grobstymas, mokesčių vengimas, korupcija ir patikėtų pinigų švaistymas traktuojami kaip septintojo įsakymo pažeidimai.

Septintasis įsakymas reikalauja neat-imti artimojo garbės ir gero vardo bei neliesti jo, kaip žmogaus, orumo.

Lupikautojas išnaudoja kitą, kai už savo prekę ar paslaugą reikalauja per didelės, nepamatuotos kainos. Grobstymu laiko-mas veiksmas, kai kažkas pasikėsina į kito turtą, kuris buvo patikėtas jam. Sąvoka „korupcija“ iš vienos pusės reiškia, kad pasinaudojama galiomis (dažniausiai pinigais), kad būtų pasiekta tai, kas nepriklauso (kyšininkavimas). Iš kitos pusės korupcija laikoma ir tai, kai kažkas ima kyšį.

Dievo įsakymai

122

353Kaip skamba aštuntasis įsakymas?

„Neliudysi melagingai prieš savo arti-mą.“

354Ką reiškia aštuntasis įsakymas?

„Melagingas liudijimas“ yra neteisingas teiginys, liečiantis kitą žmogų. Kiekvienas „melagingas liudijimas“ yra melas. Įsakymo esmė yra reikalavimas, kalbėti tiesą atitinkančius dalykus ir teisingai veikti.

355Kokią reikšmę aštuntasis įsakymas turi Senajame Testamente?

Aštuntasis įsakymas pradžioje buvo susijęs su neteisingu liudijimu teisme. Ir neteisingas kaltinimas, ir neteisingi liudininkų parodymai galėjo būti „me-lagingas liudijimas“ įsakymo prasme. Jei teisme paaiškėdavo, kad liudininkas neteisingai liudijo, jam būdavo primeta-ma bausmė, kuri būtų skiriama kaltina-majam, kaltinamo nuosprendžio atveju (plg. Pakartoto Įstatymo 19,18.19).

356Kokią reikšmę aštuntasis įsakymas turi Naujajame Testamente?

Jėzus Kristus daug kartų minėjo aštun-tąjį įsakymą. Jis parodė, kad šio įsakymo

pažeidimas yra neteisingo požiūrio iš-raiška ir suteršia žmogų (plg. pvz. Mato 15,18-20).

357Ką šiandien mums reiškia aštuntasis įsakymas?

Žvelgiant plačiau nei pirmykštė jo reikšmė, aštuntasis įsakymas šiandien reiškia bet kokio melagingo kalbėjimo ar veiksmo draudimą. Taigi, net ir nekaltas melas, pusė tiesos, teiginiai, kurie siekia užmaskuoti tikruosius dalykus, o taip pat ir šmeižtas, pažeidžia aštuntąjį įsakymą. Taip pat pasigyrimai ir reikalo „išpūtimas“, dviveidiškumas ir veidmainystė, gandų skleidimas, piktas kalbėjimas už akių ir meilikavimas, yra melavimas.

Kiekvienas yra įpareigojamas, rūpin-tis savo nuoširdumu ir teisumu. Taip pat ir elgesys visuomenėje ar profesiniame gyvenime turi orientuotis į aštuntąjį įsa-kymą.

Tvirtinimai apie kitą žmogų, kurie yra neteisingi ir jam kenkia, pažeidžia jo garbę ar įžeidžia, yra vadinami „šmeižtu“ arba „piktu kalbėjimu už akių“.

358Kokios užduotys krikščioniams kyla iš aštuntojo įsakymo?

Krikščionys yra kviečiami „teisingai liu-dyti“, tai reiškia tikėti Evangelija, ją skelb-ti ir vesti atitinkamą gyvenimo būdą.

Dievo įsakymai

123

359Kaip skamba devintasis ir dešimtasis įsakymai?

„Negeisi savo artimo namų. Negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jau-čio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.“

360Kodėl devintasis ir dešimtasis įsakymai dažnai sutraukiami į vieną?

Paskutiniai du įsakymai iš dešimties savo turiniu yra glaudžiai susiję. Dažnai jie skaičiuojami kaip vienas įsakymas.

Šie du įsakymai egzistuoja Biblijoje skirtingose formuluotėse. Išėjimo knygo-je 20,17 pirmiausia minimi artimojo na-mai, Pakartoto Įstatymo 5,21 – moteris.

361Kokią reikšmę turi devintasis ir dešimtasis įsakymai?

Devintojo ir dešimtojo įsakymų esmė yra teiginys: „Negeisk.“ Tuo nėra draudžiamos visos žmogiškų poreikių formos, o tik nuodėmingas artimojo sutuoktinio ar jo turto geidimas.

Jei geismas orientuojamas į tai, kas ki-tam yra miela ir brangu, arba yra jo nuo-savybė, tai tampa nuodėmingu geiduliu. Tada tai turi ardomąjį poveikį. Geismas gali išaugti iki godumo ir kyla dažniau-siai iš pavydo.

362Kokią reikšmę devintasis ir dešimtasis įsakymai turi Senajame Testamente?

Nuo pat pradžių šėtonas bando žmones vesti į nuodėmę, žadindamas juose geismą ir draudžiamų dalykų troškimą.

Senajame Testamente vaizduojamas pavyzdys apie ekstremalias artimojo žmonos geidimo pasekmes, kai karalius Dovydas iš geismo ryžtasi apgavystei, svetimavimui ir žmogžudystei (plg. 2. Samuelio 11).

363Kokią reikšmę devintasis ir dešimtasis įsakymai turi Naujajame Testamente?

Jei nuodėmingas troškimas nesuvaldomas, toliau seka veiksmai. Pasekmės aprašomos Jokūbo 1,15: „Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.“

Galatams 5,19-25 parodoma, kad nuodėmingas geismas veda į nuodėmin-gus veiksmus. Tai vadinama „kūno dar-bais“. Geismui Biblijoje priešpastatoma sąvoką „skaistybė“. Skaistybė atsisklei-džia per susivaldymą ir atsisakymą.

„Kūno darbai gerai žinomi – tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavi-mas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susis-kaldymai, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.

Dievo įsakymai

124

Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais. Jei gyve-name Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią“ (Galatams 5,19).

364Ką šiandien mums reiškia devintasis ir dešimtasis įsakymai?

Devintasis ir dešimtasis įsakymai iškelia žmogui užduotį, rūpintis savo širdies ty-rumu. Jie turi apginti nuo pagundų nuo-dėmingiems veiksmams.

„Kaip klusnūs vaikai, daugiau nepasiduo-kite ankstesnėms savo neišmaningumo laikų aistroms. Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu“.1. Petro 1,14.15

JĖZAUS KRISTAUS BAŽNYČIA

BažnyčiaViešpaties išganymo kūrinys

Apaštalai

Krikščionys

Misija

Nuotaka bendruomenė

Apaštalikiškumas

Jėzaus Kristaus bažnyčia

126

365Ką reiškia „bažnyčia“ bendrąja prasme?

„Bažnyčios“ sąvoka bendrąja prasme turi tris skirtingas reikšmes. Iš vienos pusės šia sąvoka įvardijami krikščioniški Dievo namai, kurioje tikintieji susirenka į pamaldas. Kita reikšme „bažnyčia“ api-būdina bendruomenę tam tikroje vie-tovėje. Be to, „bažnyčia“ dar suvokiama kaip krikščioniška bendruomenė (deno-minacija), pavyzdžiui, Naujoji apaštalų bažnyčia arba katalikų bažnyčia.

„Denominacija“ - iš lotyniško žodžio „denominatio“ („ženklas“, „žymėjimas“), yra nekritiškas religinės bendruomenės terminas.

366Ką reiškia „bažnyčia“ tikėjimo atžvilgiu?

Tikėjimo atžvilgiu „bažnyčia“ pirmoje eilėje nėra Dievo namai, ji yra instituci-ja, kurios užduotis yra skelbti žmonėms išganymą Kristuje. Žmonės, kurie pri-klauso bažnyčiai, yra kviečiami amžina-jai bendrystei su Dievu.

Dar plačiau „bažnyčia“ reiškia, kad jau dabar esama bendrystėje su Dievu trijuo-se asmenyse, jis per žodį ir sakramentus atsigręžia į tikintįjį, kuris jį šlovina ir gar-bina. Bažnyčioje tikintieji yra bendrystėje vieni su kitais. Bažnytinio gyvenimo es-minis punktas yra pamaldos.


127

367Ar bažnyčia yra būtina?

Taip, bažnyčia yra būtina krikščioniui, nes tik joje girdime Dievo žodį, priima-me sakramentus ir patiriame bendrystę su Dievu, bei vieni su kitais. Visos šios sudėtinės dalys yra būtinos, norint pa-siekti išganymą. Be bažnyčios žmogui tai yra neįmanoma.

Išganymas: žiūrėti 243, 248 ir sekančius klausimus

368Kas įsteigė bažnyčią?

Jėzus Kristus įsteigė bažnyčią. Jis paliko ne tik mokymą, bet įkūrė įstaigą išgany-mo skelbimui, būtent bažnyčią. Taigi, jos kilmė yra Dievo Sūnuje, kuris atėjo į žemę ir veikė kaip žmogus tarp žmo-nių: jis kvietė žmones būti jo mokiniais ir sekti paskui jį, pamokslavo, darė ste-

buklus, atleido nuodėmes, pažadėjo ir atsiuntė Šventąją Dvasią.

Jėzaus Kristaus asmuo ir jo darbai yra pagrindas, dėl ko egzistuoja bažnyčia.

369Kas yra Jėzaus Kristaus bažnyčios „galva“?

Jėzus Kristus yra savo bažnyčios „galva“.

370Kokios yra Jėzaus Kristaus bažnyčios užduotys?

Jėzaus Kristaus bažnyčia turi dvi užduo-tis: pirmoji užduotis yra atverti žmo-nėms kelią į išganymą ir amžinąją ben-drystę su Dievu. Antroji – kad žmonės joje galėtų šlovinti ir garbinti Dievą.


128

371Ar skiriasi Jėzaus Kristaus bažnyčia nuo Naujosios apaštalų bažnyčios?

Taip, jos skiriasi. Naujojoje apaštalų bažnyčioje ir kitose krikščioniškose bažnyčiose Jėzaus Kristaus bažnyčia ap-sireiškia skirtingais būdais ir skirtinga apimtimi.

Taip pat žiūrėti 386 klausimą

372Kokiais veiksmais Jėzus Kristus įsteigė bažnyčią?

Jėzus Kristus bažnyčią įsteigė atlikdamas reikšmingus veiksmus: jisn surinko mokinius ir mokines aplink

save (plg. Morkaus 1,16 ir sekantys sakiniai),

n pamokslavo apie Dievo karalystę (plg. Morkaus 1,14.15),

n išsirinko apaštalus (plg. Luko 6,12-16),

n paskyrė Petro tarnystę (plg. Mato 16,18),

n pirmąjį kartą šventė Šventąją Vakarie-nę (plg. Mato 26,20-29),

nDidįjį Penktadienį atnešė savo auką (plg. Mato 27,50),

n per Velykas prisikėlė iš mirusiųjų (plg. Mato 28,1 ir sekantys sakiniai),

n apaštalams suteikė pavedimą, skelbti Evangeliją ir krikštyti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu (plg. Mato 28,19.20),

n per Sekmines atsiuntė Šventąją Dvasią (plg. Apaštalų darbų 2,1 ir sekantys sakiniai).

373Ar Senajame Testamente yra nuorodų į Jėzaus Kristaus bažnyčią?

Taip, Senajame Testamente yra nuorodų į Jėzaus Kristaus bažnyčią, pavyzdžiui:n Arka: joje Nojus su šeima rado išsi-

gelbėjimą nuo tvano. Arka pasitarna-vo Nojaus ir jo šeimos išgelbėjimui. Taip ir Kristaus bažnyčia tarnauja nusidėjėlių išgelbėjimui (plg. 1. Petro 3,20.21).

n Dešimt Dievo įsakymų, kuriuos gavo Mozė ant Sinajaus kalno: juose iš-reiškiama dieviška valia. Ji per Mozę, per Dievo tarną, buvo paskelbta susirinkusiai Izraelio tautai. Kristaus bažnyčioje dieviškoji valia skelbiama per Evangelijos pamokslavimą susi-rinkusiesiems, būtent bendruomenei.

374Kaip Naujajame Testamente aprašoma Jėzaus Kristaus bažnyčia?

Naujajame Testamente Jėzaus Kristaus bažnyčios esmė aprašoma skirtingais palyginimais ir pavyzdžiais. „Kristaus kūnas“ yra vienas iš svarbiausių palygi-nimų bažnyčiai; jame bažnyčia yra lygi-nama su kūnu : „Juk kaip viename kūne turime daug narių ir visi nariai atlieka ne tą patį uždavinį, taip ir mes daugelis esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai“ (Romiečiams 12,4.5).


129

375Ką reiškia palyginimas apie Kristaus kūną?

Palyginimu apie Kristaus kūną galvo-je turimi visi tie, kurie priklauso Jėzui Kristui, nes jie yra pakrikštyti, tiki į jį ir išpažįsta kaip savo Viešpatį. Kaip visi kūno nariai priklauso vienam organiz-mui, taip ir pakrikštytieji priklauso Jė-zaus Kristaus bažnyčiai.

376Kokių paralelių yra tarp bažnyčios ir Jėzaus Kristaus asmens?

Jėzus Kristus yra dvejopos prigimties. Tai atsispindi taip pat ir bažnyčioje.

Kai kalbama apie dvejopą Jėzaus pri-gimtį, galvoje turima tai, jog Jėzus Kris-tus tuo pat metu yra ir tikras Dievas, ir tikras žmogus. Tai matoma pavyzdžiuo-se iš jo gyvenimo: kai jis sugrąžino į gy-venimą mirusįjį Lozorių, tai jis padarė kaip tikras Dievas (plg. Jono 11,43-47). Kaip tikras žmogus jis kentė, pavyzdžiui, alkį ir troškulį, lygiai taip, kaip ir kiti žmonės (plg. Jono 4,7).

Dieviškoji Jėzaus prigimtis buvo ne-matoma, žmogiška prigimtis - matoma.

Taip yra ir su bažnyčia: ji turi nema-tomą ir matomą pusę. Abi pusės, kaip ir abi Jėzaus Kristaus prigimtys, yra neda-lomos.

Dvejopa Kristaus prigimtis: žiūrėti 103 ir sekančius klausimus

377Kaip patiriame nematomąją Jėzaus Kristaus bažnyčios pusę?

Nematomąją bažnyčios pusę patiriame išganančiame poveikyje. Jis žmogui yra nematomas ir gali būti suvokiamas tik tikėjimu.

Išganančio poveikio pavyzdžiai:n kai Dievas atleidžia nuodėmes,n kai per Krikštą nuplaunama prigimti-

nė nuodėmė,n kai Dievas dovanoja Šventosios Dva-

sios dovaną,n kai Šventosios Vakarienės metu išski-

riamas Kristaus kūnas ir kraujas,n kai mirusiesiems aukojami sakra-

mentai,n kai atliekami palaiminimo veiksmai

(konfirmacija, ordinacija ir t.t.),n kai Dievas veikia per pamokslaujan-

čio žmogaus žodžius,n kai laiminama bendruomenė.

378Kaip patiriame matomąją Jėzaus Kristaus bažnyčios pusę?

Matomąją bažnyčios pusę patiriame tada, kai bažnyčioje veikia žmonės. Tai yra juntama – pavyzdžiui,n kai žmonės išpažįsta Jėzų Kristų,n kai švenčiamos pamaldos,n kai Krikštui šventinamas vanduo ir

atliekami Krikšto veiksmai,n kai tarnybos broliai išskiria duoną

ir vyną Šventajai Vakarienei bei ją suteikia,

n kai apaštalai uždeda rankas ir atlieka Šventąjį Paženklinimą,

n kai pamokslaujama,


130

n kai meldžiamasi,n kai praktikuojama artimojo meilė.

379Ar nematomoji Jėzaus Kristaus bažnyčios pusė yra tobula?

Taip; nematomoji Jėzaus Kristaus baž-nyčios pusė yra tobula. Tai atitinka die-viškąją Jėzaus Kristaus prigimtį. Jėzaus Kristaus bažnyčios dydis, apimtis ir to-bulumas žmogui yra neįsivaizduojami ir net tikinčiajam nelabai apčiuopiami.

380Ar matomoji Jėzaus Kristaus bažnyčios pusė yra tobula?

Ne; matomoji Jėzaus Kristaus bažnyčios

pusė yra netobula. Nes joje veikiantys žmonės ne visada rodo meilę, gailestin-gumą, teisingumą ir Jėzaus gerumą.

Bažnyčioje veikia nuodėmingi žmo-nės, kurie daro klaidas. Todėl bažnyčioje atsiranda ir nesusipratimų, klaidingų kelių bei nukrypimų, kurie žmonijai yra būdingi.

Šioje vietoje matomoji bažnyčios pusė iš esmės skiriasi nuo Jėzaus žmogiško-sios prigimties. Priešingai nei matomoji bažnyčios pusė, kuri turi trūkumų, Jėzus Kristus žmogiškąja savo prigimtimi yra tobulas ir be nuodėmės.

381Kokius požymius turi Jėzaus Kristaus bažnyčia?

Kristaus bažnyčia – ir matomoji, ir ne-


131

matomoji jos pusė – turi šiuos keturis požymius: ji yra vienatinė, šventa, visuo-tinė ir apaštalikiška. Šie bažnyčios požy-miai vadinami „notae ecclesiae“.

382Ką reiškia: „Jėzaus Kristaus bažnyčia yra vienatinė“?

Bažnyčia yra vienatinė, nes yra tik vie-nas Dievas. Bažnyčia liudija vienatinį Dievą, Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, kurie veikia joje. Jėzus įvardijo tarpu-savio vienybę ir meilę kaip skiriamą-jį ženklą tų, kurie jam priklauso ir juo seka. Taip bažnyčioje atsikleidžia Dievo būdas: „Dievas yra meilė, ir kas pasilie-ka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame“ (1. Jono 4,16).

Trejybė: žiūrėti 61 ir sekančius klausimus

383Ką reiškia: „Jėzaus Kristaus bažnyčia yra šventa“?

Bažnyčia yra šventa, nes Dievo Trejybė yra šventa. Ji veikia Kristaus bažnyčioje per žodį ir sakramentus.

384Ką reiškia: „Jėzaus Kristaus bažnyčia yra visuotinė“?

Bažnyčia yra visuotinė, nes Dievas yra čia dėl visų žmonių, dėl gyvųjų ir miru-siųjų. Evangelijos skelbimui nėra jokių ribų.

385Ką reiškia: „Jėzaus Kristaus bažnyčia yra apaštalikiška“?

Bažnyčia yra apaštalikiška, nes joje skelbiamas apaštalų mokymas ir veikia apaštalų tarnystė.

386Kur įgyvendinami keturi Jėzaus Kristaus bažnyčios požymiai?

Keturi Jėzaus Kristaus bažnyčios po-žymiai – vienatinumas, šventumas, vi-suotinumas ir apaštalikiškumas – įgy-vendinami skirtingose krikščioniškose bažnytinėse bendruomenėse skirtingais būdais ir skirtingu santykiu.

Aiškiausiai šie Jėzaus Kristaus bažny-čios požymiai atsiskleidžia ten, kur vei-kia apaštalai: jie aukoja tris sakramentus gyviesiems ir mirusiesiems bei skelbia Dievo žodį, pabrėždami greitą Kristaus sugrįžimą. Čia yra paruoštas Viešpaties išganymo kūrinys.

Sąvoka „Viešpaties išganymo kūrinys“ paprastai suprantama kaip Jėzaus išgelbėjimo planas, kuris jau yra sukurtas. Jei ši sąvoka naudojama šiame kontekste, tai galvoje turima bažnyčios dalis, kurioje veikia apaštalai ir skelbiama apie tą išganymo dovaną, kuri yra susijusi su pirmagimių – Kristaus nuotakos – ruošimu.


132

387Kokios užduotys vykdomos Viešpaties išganymo kūrinyje?

Viešpaties išganymo kūrinyje Jėzus Kristus per apaštalus renka ir ruošia visus savo sugrįžimui. Šiandien šias už-duotis vykdo apaštalai, veikiantys Nau-jojoje apaštalų bažnyčioje.

Nuotakos bendruomenės ruošimas: žiūrėti 214, 402, 562 ir sekančius klausimus

388Nuo kada pradėjo veikti Jėzaus Kristaus bažnyčia?

Jėzaus Kristaus bažnyčia pradėjo veikti per Sekmines, kai buvo išlieta Šventoji Dvasia. Apaštalas Petras pamokslavo ir apie 3000 žmonių įtikėjo. Jie leidosi krikštijami ir kartu su apaštalais suda-rė pirmąją krikščionišką bendruomenę. Tai įvyko Jeruzalėje.

389Kuo išsiskyrė pirmieji krikščionys?

Pirmieji krikščionys „ištvermingai lai-kėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų“ (Apaštalų darbų 2,42). Tai turi lemiamą reikšmę Jėzaus Kristaus bažnyčiai.

390Kur sužinome esminius dalykus apie pirmųjų bendruomenių vystymąsi?

Apie pirmųjų bendruomenių vystymąsi randame įžvalgų Naujajame Testamen-te: Apaštalų darbų knygoje ir apaštalų laiškuose.

391Kaip vystėsi Jėzaus Kristaus bažnyčia?

Per Sekmines, kai buvo išlieta Šventoji Dvasia, pradėjo vystytis Jėzaus Kristaus bažnyčia: joje veikė apaštalai ir kitos tar-nystės. Buvo skelbiama Evangelija, buvo aukojami sakramentai.

Romos imperijoje visur susikūrė ben-druomenės, tarp žydų ir pagonių pradė-jo plisti krikščionybė.

Romos imperija pirmųjų krikščionių laikais buvo pasaulinė galia. Ji apėmė visą Viduržemio jūros regioną kartu su Artimaisiais Rytais. Evangelijos skelbimui Romos imperija buvo palanki savo gera kelių infrastruktūra ir viena kalba – graikų ir vėliau lotynų.

392Kur apaštalai toliau skelbė Evangeliją?

Vykdydami pasiuntimo užduotį, kurią jiems patikėjo Jėzus Kristus – mokyti ir krikštyti visas tautas –, apaštalai veikė skirtingose srityse. Apaštalai Petras ir Jokūbas daugiausiai skelbė Evangeliją žydų tarpe, apaštalai Paulius ir Barna-


133

bas keliavo į pagoniškas Viduržemio jūros šalis. Evangelija buvo skleidžiama iki Azijos ir Afrikos. Atsirado bendruo-menės Egipte, Turkijoje, Graikijoje, Ita-lijoje, Libijoje, Makedonijoje, Sirijoje ir Kipre.

Pasiuntimo pavedimas: žiūrėti 159, 434, 486 klausimus

393Kaip vykdavo misionierių darbas?

Tarnaudami Kristui apaštalai prisiimda-vo rūpesčius, išbandymus ir kančias. 2. Korintiečiams 11, 25-28 apaštalas Pau-lius aprašė savo patyrimus: „Tris kartus gavau lazdų, vienąkart buvau apsvaidy-tas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau atviroje jūroje. Dažnai būdavau kelionė-se, upių pavojuose, pavojuose nuo plė-šikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pa-vojuose nuo pagonių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių. Man teko daug triūsti ir vargti, dažnai budėti nak-timis, badauti ir trokšti, dažnai pasnin-kauti, dažnai kęsti šaltį ir nuogumą. Be kita ko, kasdien esu žmonių apgultas, rūpinuosi visomis bendrijomis.“

Dėl persekiojimo daugybė tikinčiųjų bėgo iš Jeruzalės (plg. Apaštalų darbų 8,1; 11,19). Taip pat ir jų naujoje aplin-koje jie supažindindavo žmones su krikščioniškuoju tikėjimu bei skelbdavo Viešpaties žodį, kaip pavyzdžiui, Pilypas Samarijos sostinėje.

Žodis „Misija“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „pasiuntimą“, „pavedimą“. Ši sąvoka naudojama tuomet, kai nekrikščionys palenkiami į krikščioniško tikėjimo, Evangelijos pusę.

394Kas pasakojama apie pirmųjų apaštalų pabaigą?

Šventajame rašte yra tik keletas užuomi-nų. Iš nebiblijinių tekstų sužinome, kad daug apaštalų mirė kankinio mirtimi. Iš visų apaštalų ilgiausiai gyveno ir dirbo Jonas.

Po Jeruzalės sunaikinimo (70-ais me-tais po Kr.) jis buvo apsistojęs Mažojoje Azijoje ir daugiausiai veikė Efezo ben-druomenėje.

„Kankinys“ yra kilęs iš graikiško žodžio „martys“, kuris reiškia „liudytoją“. „Kankiniais“ („kraujo liudytojais“) vadinami žmonės, kurie kenčia dėl savo tikėjimo arba net turi iškęsti smurtinę mirtį. Pavyzdžiui, diakonas Steponas, kuris buvo užmėtytas akmenimis, nes išpažino Jėzų Kristų. Apie jo užmėtymą akmenimis pasakojama Apaštalų darbų knygos 7 skyriuje.

395Kas vyko po pirmųjų apaštalų mirties?

Po pirmųjų apaštalų mirties tarnystė, kuriai Jėzus perdavė sakramentų auko-jimą, nuodėmių atleidimą ir Evangelijos skelbimą, buvo nebevykdoma. Todėl


134

Šventosios Dvasios dovana nebebuvo aukojama. Iš apaštalų tarnystės nebe-buvo jokių tolimesnių veiksmų. Tačiau Evangelija buvo skleidžiama ir toliau. Tikintys žmonės toliau skelbė Evangeliją ir krikščioniškąsias vertybes.

396Kaip sekėsi pirmųjų krikščioniškų bendruomenių nariams?

Pirmųjų krikščioniškų bendruomenių nariai pagoniškose šalyse buvo perse-kiojami kaip bedieviai, nes jie negarbino dievų, kuriais jose buvo tikima. Krikš-čionys buvo kaltinami ir dėl prasto der-liaus, žemės drebėjimų ar potvynių – tai buvo pretekstas juos persekioti. Romėnų imperatorius bandė išnaikinti krikščio-nybę; pirmuosius krikščionių persekio-jimus Romoje vykdė imperatorius Nero-nas 64-ais metais po Kr.

397Ar Jėzaus Kristaus bažnyčia toliau augo?

Taip, po pirmųjų apaštalų mirties, nepai-sant krikščionių persekiojimo, bažnyčia augo. Žmonėms, kurie tikėjo Jėzumi Kristumi ir išpažino jį kaip savo Vieš-patį, buvo suteikiamas Šventojo Krikšto sakramentas. Taip jie tapdavo Kristaus kūno dalimi. Tokiu būdu Jėzaus Kristaus bažnyčia išplito po visą žemę.

Kristaus kūnas: žiūrėti 374 ir 375 klausimus

398Kaip vystėsi krikščioniškas mokymas?

Kristaus greito sugrįžimo laukimas pamoksluose vis labiau traukėsi į antrą planą. Tačiau tikėjimas Dievo Sūnaus gyvenimu ir jo darbais, jo mirtimi ir prisikėlimu išliko gyvas.

Šventosios Dvasios įkvėpimu buvo įtvirtinti ankstyvosios bažnyčios išpa-žinimai. Bažnytiniuose susirinkimuose (konsiliumuose) buvo suformuluotas mokymas apie Dievo Trejybę ir apie dvejopą Jėzaus Kristaus prigimtį, bei pa-skelbtas esminiu mokymu krikščioniš-kajam tikėjimui.

Dievo Trejybė: žiūrėti 61 ir sekančius klausimus

Ankstyvosios bažnyčios išpažinimai: žiūrėti 33 ir sekančius klausimus

Konsiliumas: žiūrėti paaiškinimus 33 klausimui

399Kada Kristaus bažnyčia vėl turėjo apaštalus?

Po to, kai mirė pirmųjų apaštalų laikme-čio apaštalai, nebebuvo apaštalų tar-nystėje veikiančių apaštalų. Tačiau pati apaštalų tarnystė egzistavo toliau. 1832 metais Dievas vėl naujai skyrė apaštalus tarnystei.


135

400Kaip vyko naujas apaštalų skyrimas tarnystei?

Skirtingų konfesijų tikintieji Anglijoje, Škotijoje ir Vokietijoje meldėsi bei vylėsi, kad Šventoji Dvasia, kaip ir pirmųjų apaštalų laikais, veiks sustiprintai. Su tuo buvo susijusi viltis, kad Dievas vėl atsiųs apaštalus.

Galiausiai 1832 metais tikintis vyras Džonas Beitas Kardeilas Londone buvo pašauktas apaštalų tarnystei iš Šventosios Dvasios ir Henris Drumondas jį įvardijo kaip apaštalą. Per 1832-ųjų Kalėdas Džonas Beitas Kardeilas atliko pirmąjį apaštalo veiksmą tarnystėje - ordinacijos veiksmą.

Konfesija: žiūrėti paaiškinimus 36 klausimui

401Ką tai reiškė Kristaus bažnyčiai?

Su nauju apaštalų skyrimu Kristaus bažnyčioje vėl atsirado apaštalų tarnystės nešėjų. Tarnystė, kuri turi įgaliojimą sakramentų aukojimui, kuri užtikrintai tiki netolimu Kristaus sugrįžimu ir tam tarnauja nuotakos bendruomenės ruošimas šiam įvykiui, vėl turėjo apaštalus, kaip ir Kristaus bažnyčios steigimosi fazėje: vėl buvo aukojama Šventosios Dvasios dovana. Nuodėmių atleidimą ir vėl skelbė apaštalai. Taip pat ir ordinacijos vyko toliau.

402Kokias užduotis Jėzaus Kristaus bažnyčioje turi apaštalai?

Jėzus Kristus vadovauja savo bažnyčiai. Tam jis pasitelkia apaštalus. Apaštalų tarnystė yra pirmykštė bažnyčios tar-nystė. Tai yra vienintelė tarnystė, kurią įsteigė pats Jėzus. Svarbiausios apaštalų užduotys yra pamokslauti Evangeliją visame pasaulyje, skelbti nuodėmių at-leidimą, aukoti sakramentus gyviesiems ir mirusiesiems, ordinuoti tarnybos bro-lius. Tokiu būdu per apaštalų veikimą renkama nuotaka bendruomenė ir ruo-šiamasi Kristaus sugrįžimui.

Apaštalatas: žiūrėti 413, 424, 433, 453 ir sekančius klausimus

403Kur veikia dabartiniai apaštalai?

Šiandien apaštalai veikia Naujojoje apaštalų bažnyčioje. Tačiau apaštalų tarnystė nėra skirta vien tik Naujajai apaštalų bažnyčiai, o visai Jėzaus Kristaus bažnyčiai. Apaštalų tarnystė turi pavedimą, įsilieti į visas bažnyčios dalis.

Apaštalai siunčiami į visas tautas, jie vykdo šią užduotį, steigdami bendruo-menes visame pasaulyje ir atvesdami tikinčiuosius pas Jėzų Kristų.


136

404Kas Jėzaus Kristaus bažnyčioje suteikia sakramentus?

Sakramentų suteikimas – Šventasis vandens Krikštas, Šventoji Vakarienė, Šventasis Paženklinimas – yra patikėtas apaštalų tarnystei. Apaštalai suteikia sakramentus ir mirusiesiems.

Šventąjį Paženklinimą aukoja tik apaštalai.

Naujojoje apaštalų bažnyčioje Šventą-ją Vakarienę ir Šventąjį vandens Krikštą apaštalų pavedimu suteikia ir kitos ku-nigiškos tarnystės.

Šventasis vandens Krikštas yra patikė-tas visai bažnyčiai: visur, kur krikštijama vandeniu Dievo, Tėvo, Sūnaus ir Šven-tosios Dvasios vardu, į Jėzaus Kristaus bažnyčią įtraukiami tikintys žmonės.

Sakramentai: žiūrėti 472 klausimą Šventasis Paženklinimas: žiūrėti 440

klausimą

405Kas bus su bažnyčia Kristaus sugrįžimo dieną?

Kristaus sugrįžimo dieną viena bažnyčios dalis, nuotaka bendruomenė (pirmagimiai), bus paimta. Ji kartu su Jėzumi Kristumi išgyvens „vestuves“ danguje (plg. Apreiškimo Jonui 19,6.7).

Kita bažnyčios dalis dar liks žemėje ir turės praeiti visus kentėjimus, kurie užklups žemėje likusius krikščionis (plg. Apreiškimo Jonui 12).

Nuotaka bendruomenė, vestuvės danguje: žiūrėti 214, 251, 402, 562 ir sekančius klausimus

„Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi“.Apreiškimo Jonui 19,6.7

„Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, puolė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką. Ir įnirto slibinas prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugo Jėzaus liudijimą“.Apreiškimo Jonui 12,13.17

406Ar visi pakrikštytieji priklauso Jėzaus Kristaus bažnyčiai?

Jėzaus Kristaus bažnyčiai priklauso žmonės, kurie tiki į Jėzų Kristų ir Dievo Sūnų išpažįsta kaip savo Viešpatį. Jie yra pakrikštyti Dievo Trejybės – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – vardu.

Tačiau ne visi pakrikštytieji tuo tiki ir išpažįsta. Todėl ne visi pakrikštytieji pri-klauso Kristaus bažnyčiai.

407Kodėl egzistuoja skirtingos bažnytinės bendruomenės?

Bažnytinių bendruomenių įvairovė (denominacija) yra paremta skirtingu Evangelijos aiškinimu bei kultūriniais, socialiniais ir istoriniais skirtumais.

Denominacija: žiūrėti paaiškinimus 365 klausimui


137

Viskas, kas formuoja žmogų, plačiąja prasme gali būti įvardinama kaip „kultūra“. Kultūriškai žmonės ir tautos formuojami skirtingai: per jų gyveni-mo būdą, istoriją, patirtis, religinę bei politinę kilmę, papročius, vertybinį suvokimą bei įsitikinimus ir t. t.

Žodis „socialus“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „socius“ ir reiškia „bendras, sujungtas, esantis sąjungoje“. Jis nau-dojamas norint išreikšti, kad kažkas yra orientuotas į savo artimąjį, į bendrystę ir rūpinasi kitais.

408Kur galima patirti Jėzaus Kristaus bažnyčią?

Kristaus bažnyčia yra patiriama ten, kur ji yra vienatinė, šventa, visuotinė ir apaštalikiška – tik galimai skirtingu santykiu.

Aiškiausiai Jėzaus Kristaus bažnyčia atsiskleidžia ten, kur yra apaštalų tarnystė, trijų sakramentų aukojimas gyviesiems ir mirusiesiems bei teisingas žodžio skelbimas. Ten yra Viešpaties išganymo kūrinys, kuriame ruošiama Kristaus nuotaka vestuvėms danguje.

Bažnyčios požymiai (vienatinė, šventa, visuotinė, apaštalikiška): žiūrėti 381 ir sekančius klausimus

Viešpaties išganymo kūrinys: žiūrėti 386 ir 387 klausimus


138

409Ką galima pasakyti apie Jėzaus Kristaus bažnyčios ateitį?

Kristaus sugrįžimo dieną viena bažny-čios dalis – nuotaka bendruomenė – bus paimta. Kita bažnyčios dalis liks žemėje ir turės praeiti antikrikščioniškus ken-tėjimus. Taikos karalystėje bažnyčia at-siskleis per karališkąją kunigystę, supa-žindindama su Evangelija žmones, kurie kada nors gyveno. Naujame kūrinyje Dievas bus amžinai šlovinamas ir garbi-namas.


Karališkoji kunigystė: žiūrėti 574, 577 klausimus Naujasis kūrinys: žiūrėti 581 klausimą

410Kas jungia atskiras bažnytines bendruomenes tarpusavyje?

Jungiamieji atskirų bažnytinių bendruomenių elementai yra Krikštas Dievo, Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, Jėzaus Kristaus išpažinimas ir tikėjimas į Dievo Trejybę.

Per pakrikštytuosius, kurie gyvena pagal savo tikėjimą ir išpažįsta Kristų kaip savo Viešpatį, bažnyčia patiriama kaip tikėjimo, vilties ir meilės bendrystė.

TARNYSTĖ

Apaštalų veikla Petras

Vyriausiasis apaštalas

TarnautiTarnystės nešėjai

Uolos tarnystė

OrdinacijaApaštalatas

Pirmagimiai

Tarnystė

140

411Kas yra „tarnystė“?

Bendrąja prasme „tarnystė“ suvokiama kaip funkcija arba oficiali pozicija, su kuria yra susijusios konkrečios užduotys ir atsakomybė. Platesne prasme nešantysis tarnystę bendruomenės viduje turi autoritetą, jai vadovauti ir priimti atitinkamus sprendimus.

412Kas yra dvasinė tarnystė?

Dvasinė tarnystė yra ordinacijos (tarnystės paskyrimo) metu priimtas įgaliojimas, palaiminimas ir pašventinimas, tarnauti Kristaus bažnyčiai. Dvasinė tarnystė praktikuojama Šventosios Dvasios įgaliojimu.

Įgaliojimas: žiūrėti paaiškinimą 415 klausimui

Palaiminimas ir pašventinimas: žiūrėti 416 ir 417 klausimus

Ordinacija: žiūrėti 462 ir sekančius klausimus

413Kokia yra dvasinės tarnystės kilmė?

Dvasinė tarnystė yra kilusi iš to, jog Dievas Tėvas atsiuntė Jėzų Kristų. Taigi, Jėzus Kristus yra Dievo pasiųstasis. Kaip toks jis yra įgaliotas, palaimintas ir pašventintas žmonių išganymui. Apaštalai yra Jėzaus Kristaus pasiųstieji.

Dvasinė tarnystė visada yra susijusi su Jėzumi Kristumi ir su jo pasiųstais

apaštalais. Taigi, tarnystė ir apaštalatas yra susiję tarpusavyje: ten, kur veikia apaštalų tarnystė, yra dvasinė tarnystė.

Sąvoka „apaštalatas“ pirmiausia naudo-jama tada, kai apaštalų tarnystės nešėjus norima įvardinti bendrai („apaštalatas“ = Jėzaus apaštalai). Kunigiškos tarnystės nešėjai bei diakonai veikia „apaštalato“ pavedimu ir vykdo sielovados, žodžio skelbimo ir sakramentų suteikimo užduotis.

414Ar Senajame Testamente jau randamos užuominos į dvasinę tarnystę?

Jau Senajame Testamente galima rasti užuominų į dvasinę tarnystę, remiantis karalių, kunigų ir pranašų darbais: karalius valdo, kunigas perteikia Dievo palaimą, o pranašas skelbia dieviškąją valią. Šios tarnystės yra užuominos į dvasinę tarnystę.

Jėzuje Kristuje atrandame viską, ką apėmė Senojo Testamento tarnystė – jis vienu metu yra karalius, kunigas ir pranašas.

415Kaip suprantame „įgaliojimą“ dvasinei tarnystei?

Jėzaus Kristaus pavedimu apaštalas perduoda dvasinę tarnystę. Tokiu būdu tas, kuris priima tarnystę, turį dalį apaštalo įgaliojimo. Apaštalo pavedimu jis turi pasinaudoti šiuo įgaliojimu.

Tarnystė

141

Tarnystės nešėjas veikia apaštalo vardu ir atstovauja jį tarnystei nustatytose ribose. Būtent apaštalas ir siunčia tarnystės nešėjus. Pasiųstasis yra atsakingas ir įsipareigojęs siuntėjui.

Įgaliojimo vykdymo pavyzdžiai:

Kai apaštalas skelbia nuodėmių atleidimą, jis veikia Jėzaus Kristaus įgaliojimu (žiūrėti 424 klausimą). Todėl apaštalas skelbia nuodėmių atleidimą to-kiais žodžiais: „Skelbiu jums džiugią žinią: mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, gyvojo Dievo Sūnaus vardu jums yra atleistos nuodėmės.“

Kai kunigiškos tarnystės nešėjas skelbia nuodėmių atleidimą, jis atstovauja apaštalą. Todėl kunigiškos tarnystės nešėjas skelbia nuodėmių atleidimą tokiais žodžiais: „Mano siuntėjo apaštalo pavedimu, skelbiu jums džiugią žinią: mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, gyvojo Dievo Sūnaus vardu jums yra atleistos nuodėmės.“

416Kaip suprantame „palaiminimą“ dvasinei tarnystei?

Per ordinaciją pažadinami, sustiprinami, padidinami tarnystę priimančiojo gabumai ir paskiriami tarnauti Viešpačiui. Palaiminimo dėka suteikiamos papildomos jėgos.

417Kaip suprantame „pašventinimą“ dvasinei tarnystei?

Ordinacijos metu tarnystės nešėjas gauna dalį Dievo šventumo – tarnystė yra šventa, o tarnystės nešėjas lieka nuodėmingu žmogumi. Tarnystės nešėjas gali atlikti šventus veiksmus Šventosios Dvasios įgaliojimu ir tarnauti Dievui bei bendruomenei.

418Kaip suprantame „patarnavimą“ Jėzaus Kristaus bažnyčioje?

Kiekvienas pakrikštytasis yra kviečiamas tarnauti Viešpačiui aktyvia artimojo meile ir tikėjimo išpažinimu (plg. Jono 12,26).

Jei Jėzaus Kristaus bažnyčioje tikintiesiems priskiriamos tam tikros užduotys ir veiklos sritys, kurios prisideda prie tikinčiųjų gerovės ir Evangelijos skelbimo, tai mes tai suprantame kaip „patarnavimą“. Tokie patarnavimai atliekami visur, kur pakrikštytieji išpažįsta savo tikėjimą į Jėzų Kristų žodžiais ir darbais.

419Kuo skiriasi patarnavimai Jėzaus Kristaus bažnyčioje nuo dvasinės tarnystės?

Patarnavimai nuo dvasinės tarnystės skiriasi tuo, kad juos galima atlikti be ordinacijos.

Tarnystė

142

420Ar Naujojoje apaštalų bažnyčioje patarnavimai atliekami be ordinacijos?

Taip, Naujojoje apaštalų bažnyčioje patarnavimai gali būti atliekami be ordinacijos. Prie to priskiriami bažnytiniai pavedimai, kaip pavyzdžiui, vaikų bei jaunuolių religinis mokymas ir muzikinės pamaldų dalies atlikimas.

421Kokią tarnystę įsteigė Jėzus Kristus?

Jėzus Kristus tiesiogiai savo bažnyčiai suteikė tik vieną tarnystę, būtent apaštalų tarnystę. Jis įgaliojo, palaimino, pašventino apaštalus ir apginklavo juos Šventąja Dvasia:

„Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jono 20,21-23). Apaštalams jis patikėjo sakramentų valdymą. Tokiu būdu jo auka tapo prieinama žmonėms (plg. Mato 28,19.20).

Tarnystė

143

Apaštalų įgaliojimas „valdyti sakramen-tus“ reiškia, kad apaštalai Jėzaus Kristaus pavedimu gali suteikti sakramentus. Net jei ne visi sakramentai suteikiami pačių apaštalų, sakramentai vistiek yra susieti su apaštalų tarnyste (žiūrėti 424 klausimą).

422Kada bažnyčioje pradėjo veikti apaštalų tarnystė?

Apaštalų tarnystė bažnyčioje pradėjo veikti per Sekmines. Tačiau pačią tarnystę dar prieš Sekmines Jėzus Kristus suteikė apaštalams.

„Ir jis paskyrė dvylika, kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio ir jie turėtų galią išvarinėti demo-nus. Paskyrė dvylika …“ Morkaus 3,14-16

423Ką reiškia žodis „apaštalas“?

Žodis „apaštalas“ reiškia „pasiųstasis“ ir yra kildinamas iš graikiško žodžio „apóstolos“. Apaštalai yra Jėzaus pasiųstieji. Savo pasiuntimą Jėzus Kristus tiesiogiai susiejo su apaštalų pasiuntimu: „Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“ (Jono 20,21).

424Kokį pavedimą apaštalams davė Jėzus Kristus?

Apaštalai yra siųsti Jėzaus Kristaus, kad skelbtų apie jo atneštą auką žmonėms ir iš to kylantį išganymą.

Po prisikėlimo Jėzus įgaliojo apaštalus, skelbti nuodėmių atleidimą. Jo pavedimu jie turi suteikti sakramentus, pamokslauti Evangeliją bei ruošti tikinčiuosius jo sugrįžimui.

425Pagal kokį įgaliojimą veikia apaštalų tarnystės nešėjai?

Apaštalai yra Jėzaus Kristaus pasiųstieji. Jie veikia jo vardu. Jis įgaliojo apaštalus vykdyti užduotis, kurios kyla iš jo tarnystės – karaliaus, kunigo ir pranašo: jie turi praktikuoti valdymą pagal Kristų, suteikti dieviškuosius palaiminimus, skelbti Kristaus Evangeliją.

Autoritetas, kurį turi apaštalų tarnystė, ateina tik iš Jėzaus Kristaus. Apaštalų tarnystė yra visiškai priklausoma nuo jo.

426Kokių apaštalų tarnystės apibūdinimų yra Naujajame Testamente?

Apaštalų tarnystė apibūdinama kaip „Naujosios Sandoros tarnystė“, „Dvasios tarnystė“, „Teisumo tarnystė“, „Sutaikinimo tarnystė“, „Žodžio tarnystė“.

Tarnystė

144

427Ką reiškia: „Naujosios Sandoros tarnystė“?

Su šiuo apibūdinimu, kuris randamas 2. Korintiečiams 3,6, atsiribojama nuo Senosios Sandoros, kurioje galiojo Mozės Įstatymas, apsiribojęs vien Izraelio tauta. Naujojoje Sandoroje esmė yra žinia apie Dievo malonę, Evangelija, kurią skelbia apaštalų tarnystės nešėjai. Be to, Naujosios Sandoros tarnystė galioja visoms tautoms.

428Ką reiškia: „Dvasios tarnystė“?

„Dvasios tarnystė“ yra „tarnystė, suteikianti Dvasią“ (2. Korintiečiams 3,8). Aukojant Šventosios Dvasios dovaną, pakrikštytajam vandeniu suteikiama Dievo vaikystė ir pirmagimio statusas.

„Pirmagimių“, ar kitaip „pirmienų“, sąvoka sutinkama Apreiškimo Jonui knygoje 14,4. Taip įvardijami tie, kuriuos Jėzus Kristus savo sugrįžimo dieną pasi-ims pas save. Jie yra identiški „nuotakai bendruomenei“, žiūrėti 562 klausimą ir sekančius.

429Ką reiškia: „Teisumo tarnystė“?

Apaštalų tarnystė nurodo, kad žmogus yra nuodėmingas ir jam reikia Dievo malonės. Tikėjimas Jėzumi Kristumi ir jo aukos priėmimas veda į teisumą, kuris galioja prieš Dievą. Taigi, apaštalų

tarnystė yra „tarnystė, vedanti į teisumą“ (plg. 2. Korintiečiams 3,9).

430Ką reiškia: „Sutaikinimo tarnystė“?

Apaštalų tarnystė, kuri „patikėjo mums sutaikinimo žinią“ (2. Korintiečiams 5,18.19), primena mums apie atgailą ir tikinčiajam suteikia galimybę, dalyvauti nuodėmių atleidime ir Šventosios Vakarienės šventime turėti dalį Kristaus aukoje.

„Sutaikinimas“ galiausiai turi tikslą, atstatyti netrukdomą žmogaus ir Dievo santykį bei žmonių tarpusavio santykius.

431Ką reiškia: „Žodžio tarnystė“?

Jono 1,1-14 Dievo Sūnus įvardijamas kaip „Žodis“ (Logos). Per šį „Žodį“ viskas buvo sukurta.

Šiame „Žodyje“ apaštalų tarnystė turi dalį, nes Viešpats (Logos) suteikė jai pavedimą mokyti. Šia prasme suvokiamas ir sakinys Apaštalų darbų 6,4: „O patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnybai.“

Logos: žiūrėti 101 klausimą

432Kaip dar vadinami apaštalai?

Apaštalai dar vadinamin „Pasiuntiniai Kristaus vietoj“:

teiginys „taigi Kristaus vietoj einame

Tarnystė

145

pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu maldaujame […]“ (2. Korintiečiams 5,20) išreiškia, kad Jėzus Kristus veikia savo bažnyčioje per apaštalus.

n „Dievo slėpinių tvarkytojais“: „tvarkytojai“ (1. Korintiečiams 4,1) yra atsakingi už „namus“, būtent už bendruomenę. Joje apaštalai rūpinasi, kad žodžio skelbimas atitiktų Evangeliją ir sakramentai būtų suteikiami Jėzaus Kristaus Dvasioje. Apaštalai ordinuoja tarnus ir rūpinasi tvarka bendruomenėje.

433Kokia dar yra svarbi apaštalų tarnystės paskirtis?

Kita svarbi apaštalų tarnystės paskirtis yra ruošti tikinčiuosius Kristaus sugrįžimui (plg. 2. Korintiečiams 11,2).

434Kas pasiuntė apaštalus?

Pats Jėzus Kristus pasiuntė apaštalus. Jis išrinko iš savo mokinių tarpo dvylika vyrų, kuriuos paskyrė apaštalais (plg. Morkaus 3,13-19). Jiems galiojo Jėzaus žodžiai:n „Kas jus priima, tas mane priima. O

kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs“ (Mato 10,40).

n „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu

jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mato 28,19.20).

435 Kokie buvo pirmųjų dvylikos apaštalų vardai?

Pirmųjų apaštalų vardai buvo: Simonas, pavadintas Petru, Andriejus, Jokūbas, Jonas, Pilypas, Baltramiejus, Tomas, Matas, Jokūbas, Tadas, Simonas Kananietis, Judas Iskarijotas (plg. Mato 10,2-4). Šie apaštalai vadinami tais „Dvylika“, net ir po Judo Iskarijoto išdavystės.

436Ar be jų dar buvo kitų apaštalų bažnyčios ištakose?

Taip, be šių dvylikos apaštalų Naujasis Testamentas dar mini: Motiejų (plg. Apaštalų darbų 1,15-26), Barnabą (plg. Apaštalų darbų 13,1-4; 14,4.14), Paulių (plg. 1. Korintiečiams 9,1-16;

2. Korintiečiams 11) ir Jokūbą, Viešpaties brolį (plg. Galatams 1,19; 2,9). Taip pat Silvanas ir Timotiejus buvo vadinami apaštalais (plg. 1. Tesalonikiečiams 1,1; 2,7), bei Andronikas ir Junijas (plg. Romiečiams 16,7).

Pažymėtina, kad tik Motiejui buvo keliama sąlyga dėl pašaukimo į apaštalus, būti Jėzaus veikimo liudytoju (Apaštalų darbų 1,21.22).

Tarnystė

146

437Ar vienam iš apaštalų buvo suteikta išskirtinė pozicija?

Taip, likusių apaštalų akivaizdoje Jėzus Kristus perdavė Simonui Petrui ypatingą įgaliojimą: Simonas buvo įvardintas kaip „uola“ (Petras) ir jam suteiktas „raktų įgaliojimas“. Jam Viešpats taip pat patikėjo rūpintis jo „avinėliais ir avelėmis“, taigi, bendruomene (plg. Jono 21,15-17). Jam Viešpats taip pat skyrė žodžius: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink brolius!“ (Luko 22,31.32).

„Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pas-tatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“.Mato 16,18

438Kuo pasižymėjo apaštalo Petro išskirtinumas po Viešpaties žengimo dangun?

Apaštalo Petro išskirtinumas po Viešpaties žengimo dangun pasižymėjo tuo, kadn jo paliepimu apaštalų rate buvo

pakeistas Judas Iskarijotas (plg.

Tarnystė

147

Apaštalų darbų 1,15-26),n jis kalbėjo pamokslą per Sekmines

(plg. Apaštalų darbų 2,14),n jam Viešpats apreiškė, kad ir

pagoniams yra skiriamas išganymas Kristuje (plg. Apaštalų darbų 10).

439Kuri Naujojo Testamento knyga detaliausiai aprašo apaštalų darbus?

Detaliausiai apaštalų darbus aprašo Lukas Apaštalų darbų knygoje. Apaštalų darbų knygoje 11,1-18 ir 15,1-29 yra rašoma apie apaštalų vadovaujamus susirinkimus, kuriuose buvo nustatyta, kad ir tikintys pagonys gali priklausyti Kristaus bendruomenei. Taigi, apaštalai kartu priėmė sprendimus, kurie turėjo toli siekiantį poveikį krikščioniškai bendruomenei.

Tarnystė

148

440Kas pagal Naująjį Testamentą aukojo Šventosios Dvasios dovaną?

Iš Apaštalų darbų 8,15-18 seka, kad Šventosios Dvasios dovanos aukojimas yra susietas su apaštalų tarnyste: Pilypas pamokslavo Samarijoje ir krikštijo tikinčiuosius vandeniu. Tai išgirdę, apaštalai ten nusiuntė Petrą ir Joną. Šie „ėmė melstis už samariečius, kad jie gautų Šventąją Dvasią. Mat ji dar nebuvo nė vienam jų nužengusi, ir jie tebuvo pakrikštyti Jėzaus vardu. Tuomet apaštalai dėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią“.

Tai pabrėžiama Apaštalų darbų 19,6: „Paskui Paulius jiems uždėjo rankas, ir ant jų nužengė Šventoji Dvasia.“

441Kokios dar buvo svarbios apaštalų užduotys?

Svarbi apaštalų užduotis buvo skelbti, jog Jėzus Kristus veikė jų tarpe, mirė ir prisikėlė iš mirusiųjų (plg. Apaštalų darbų 13,26-41; 17,1-4). Jie kovojo su klaidingais mokymais, kuriuose tai buvo neigiama (plg. 1. Korintiečiams 15,3-8; 1. Jono 4,1-6).

442Kokie lūkesčiai jau anuomet buvo apaštalų skelbiamo mokymo centre?

Apaštalai laukė Kristaus sugrįžimo savo gyvenimo laikotarpiu ir ruošė tam tikinčiuosius (plg. 1. Tesalonikiečiams

4,14-18). Iš to matome, kad apaštalų tarnystės esmė glūdi Kristaus sugrįžimo skelbime ir bendruomenės ruošime.

443Kokia pirmoji tarnystė buvo išskirta iš apaštalų tarnystės?

Nuo Sekminių apaštalai pradėjo vykdyti jiems skirtą pavedimą ir pamokslauti Evangeliją. Jau netrukus paaiškėjo, kad jiems reikia pagalbininkų: septyni vyrai buvo tam paskirti. Jie buvo palaiminti tarnavimui, apaštalams meldžiantis ir uždėjus ant jų rankas. Šie septyni vyrai vadinami pirmaisiais diakonais.

„Juos pristatė apaštalams, o šie melsda-miesi uždėjo ant jų rankas“ Apaštalų darbų 6,6

444Kas seka iš tokių apaštalų veiksmų?

Iš tokių apaštalų veiksmų seka, kad apaštalų rankų uždėjimas ir malda yra būtini ordinacijai.

445Ar iš apaštalų tarnystės buvo išskirtos dar ir kitos tarnystės?

Taip. Apaštalai ir kiti tikintieji steigė naujas bendruomenes, kurioms buvo būtina tarnų sielovadinė priežiūra. Tam apaštalai skyrė bendruomenių

Tarnystė

149

vadovus, kurie buvo vadinami „vyskupais“ arba „vyresniaisiais“. Jau krikščioniškų bendruomenių pradžioje veikė ir pranašai, evangelistai, ganytojai, mokytojai (plg. Efeziečiams 4,11).

446Kaip po pirmųjų apaštalų mirties buvo rūpinamasi bendruomenių sielovada?

Po pirmųjų apaštalų mirties atsirado įvairių užduočių bei pavadinimų tarnystės. Jos rūpinosi bendruomenės narių sielovada.

Patarnavimai: žiūrėti 418 ir sekančius klausimus

447Ar po pirmųjų apaštalų mirties nebebuvo apaštalų tarnystės?

Anaiptol, nors apaštalai mirė, apaštalų tarnystė išliko. Ją Jėzus Kristus juk įsteigė savo bažnyčiai. Net tuo laiku, kai žemėje nebebuvo šios tarnystės nešėjų, jo įsteigta tarnystė egzistavo.

Apaštalai turi likti Kristaus liudytojai iki pasaulio pabaigos (plg. Mato 28, 19.20). Kad šis visa apimantis pavedimas būtų įvykdytas iki jo sugrįžimo, Jėzus Kristus ir šiandien siunčia apaštalus.

Tarnystė

150

„Pasaulio pabaiga“: graikiškame tekste Mato 28,20 užrašyta sąvoka „Äon“, kuria įvardinamas amžius, ilgas laiko tarpas arba „pasaulio pabaiga“. Apaštalų dar-buose 1,8 kalbama apie „žemės pabaigą“ geografiniu požiūriu.

448Kiek laiko buvo nutrūkęs apaštalų veikimas?

Pagal nebiblijinius duomenis iš pirmųjų apaštalų paskutinis mirė Jonas besibaigiant pirmajam amžiui. Taigi, apaštalų veikimas buvo nutrūkęs iki 19 amžiaus.

Apaštalų tarnystės atkūrimas: žiūrėti 400, 603 klausimus

449Kodėl buvo nutrūkęs apaštalų veikimas?

Apaštalų veikimas buvo nutrūkęs dėl Dievo valios; žmogui tai liks paslaptis.

Tačiau laikas be apaštalų buvo lydimas Šventosios Dvasios veikimo ir buvo pasirūpinta Evangelijos saugojimu bei skleidimu.

450Kada vėl pradėjo veikti apaštalų tarnystė?

Dievo valia į apaštalų tarnystę vėl pradėti skirti asmenys, kai atėjo laikas, galutinai surinkti ir paruošti nuotaką bendruomenę Kristaus sugrįžimui. Nuo

1832 vėl atsirado apaštalų tarnystės nešėjų.

Taigi, apaštalai veikė Kristaus bažnyčios pradžioje ir veikia nuotakos bendruomenės paruošimo laike prieš Kristaus sugrįžimą.

Nuotaka bendruomenė: žiūrėti 562 ir sekančius klausimus

Išsireiškimas, jog į apaštalų tarnystę „skiriami asmenys“, reiškia, kad atsi-rado apaštalų tarnystės nešėjų. Jie yra pašaukti šiai tarnystei ir praktikuoja ją Jėzaus Kristaus Dvasioje.

451Ar yra dvasinio įgaliojimo skirtumas tarp apaštalų tarnystės pradžioje ir Dievo išganymo kūrinio pabaigoje?

Ne, pagal dvasinį įgaliojimą nėra jokio skirtumo nei pavedime, nei veikime; juk apaštalų tarnystę savo bažnyčiai Jėzus Kristus yra įsteigęs vienąkart.

Dievo išganymo kūrinys / Viešpaties išganymo kūrinys: žiūrėti paaiškinimus 386 klausimui

452Kokie tarnystės lygmenys ir kokios tarnystės yra Naujojoje apaštalų bažnyčioje?

Naujojoje apaštalų bažnyčioje yra trys tarnystės lygmenys su skirtingais dvasiniais įgaliojimais: apaštalų, kunigiškos tarnystės ir diakonų.

Tarnystė

151

n Apaštalo tarnystės lygmeniui priklauso: vyriausiasis apaštalas, krašto apaštalas ir apaštalas.

n Kunigiškos tarnystės lygmeniui priklauso: vyskupas, krašto vyresnysis, krašto evangelistas, ganytojas, bendruomenės evangelistas ir kunigas.

n Diakono tarnystės lygmeniui priklauso: diakonas ir jaunesnysis diakonas. Įgaliojimas: žiūrėti 412, 415 klausimus

ir paaiškinimą 415 klausimui

453Kokias užduotis turi apaštalatas?

Jėzus Kristus davė apaštalams pavedimą „atrišti ir surišti“ (Mato 18,18), taigi, kažką leisti arba uždrausti. Per tai įtvirtinamas mokymas ir tvarka bendruomenėje.

Pagal Jėzaus pavyzdį apaštalai yra tarnai (plg. Jono 13,15). Jie nėra bendruomenės tikėjimo viešpačiai, o tik jų džiaugsmo talkininkai (plg. 2. Korintiečiams 1,24) ir turi būti pavyzdžiu bendruomenei Kristaus sekime (plg. 1. Korintiečiams 11,1).

454Kuo paremtas apaštalų tarnystės autoritetas?

Apaštalų tarnystės autoritetas paremtas Jėzaus Kristaus pašaukimu ir įgaliojimais, kuriuos Viešpats suteikė šiai tarnystei. Tarnystės reikšmė akivaizdžiai

matoma Jėzaus aukščiausiojo kunigo maldoje: „Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa“ (Jono 17,18.19).

455Į ką orientuojasi apaštalų veikla?

Apaštalų veikla orientuojasi į Viešpaties išganymo kūrinio plėtimą ir vedimą į užbaigimą. Tam svarbu suteikti sakramentus pagal Jėzaus Kristaus valią. Apaštalai kreipia dėmesį į tai, kad Evangelija būtų pamokslaujama neiškraipytai ir kad bendruomenėje būtų tvarka, patinkanti Dievui. Apaštalai turi ruošti nuotaką bendruomenę Viešpaties sugrįžimui per Evangelijos pamokslavimą, per nuodėmių atleidimo skelbimą, per Krikštą vandeniu ir Šventąja Dvasia, o taip pat ir per Šventąją Vakarienę. Viešpaties išganymo kūrinys: žiūrėti paaiškinimus 386 klausimui

456Ar apaštalų tarnystė yra suteikta visai Kristaus bažnyčiai?

Taip, apaštalų tarnystė yra suteikta visai Kristaus bažnyčiai. Ji turi užduotį, siūlyti visiems žmonėms išganymą Jėzuje Kristuje. Apaštalas Paulius aprašo savo kaip apaštalo užduotį tokiais žodžiais: „Taip mums liepė Viešpats: ‚Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagoniams, kad gelbėtum juos iki pat žemės pakraščių‘“ (Apaštalų darbų 13,47).

Tarnystė

152

Išganymas įmanomas tik per Dievo Sūnų. Apaštalai skelbs išganymą per žodį ir sakramentus iki Kristaus sugrįžimo.

457Kuo paremta vyriausiojo apaštalo tarnystė?

Vyriausiojo apaštalo tarnystės pamatas yra pavedimas, kurį Jėzus suteikė įsteigdamas Petro tarnystę. Jėzus sakė Simonui Petrui : „Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu

savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mato 16,18.19).

„Petro tarnystė“ yra esminė tarnystė, kurią Jėzus Kristus pavedė apaštalui Petrui. Petro tarnystei priklauso rūpinimasis priklausančiaisiais Kristaus bažnyčiai taip, kaip Petrui siūlė prisikėlęs Jėzus: „Ganyk mano avinėlius! Ganyk mano aveles!“ Taip pat Petro tarnystei priklauso „raktų įgaliojimas“, žiūrėti 459 klausimą.

Tarnystė

153

458Kodėl vyriausiojo apaštalo tarnystė vadinama „uolos tarnyste“?

Jėzus apaštalą Simoną vadino „uola“, ant kurios jis pastatys bažnyčią. Tuo Dievo Sūnus sukūrė neatskiriamą ryšį tarp Petro tarnystės – „uolos tarnystės“ – ir Kristaus bažnyčios. Šiandien vyriausiasis apaštalas vykdo „uolos tarnystę“.

„Petras“ yra lotyniška graikiško žodžio forma „petros“ = „uola“. Uola yra tvirtu-mo, nekintamumo, pastovumo simbolis, kurį Viešpats Jėzus naudojo ir kalno pamoksle (plg. Mato 7,24.25).

459Kokias užduotis turi vyriausiasis apaštalas?

Vyriausiasis apaštalas išlaiko vienybę tarp apaštalų. Jis stiprina apaštalus (plg. Luko 22,32) ir „gano“ Kristaus kaimenę (plg. Jono 21,15-17): jis rūpinasi, kad Evangelija būtų skelbiama neiškraipytai. Iš Šventosios Dvasios jis atskleidžia pažinimą ir sąsajas su bažnyčios mokymu bei yra atsakingas už vieningą mokymo skleidimą.

Be to, jis nustato bažnyčios tvarką.Visos šios užduotys sudaro vyriausiojo

apaštalo „raktų įgaliojimą“.Vyriausiasis apaštalas ordinuoja

apaštalus. Kartu su jais jis vadovauja bažnyčiai.

„Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena!“ Jono 17,20.21

„Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“ Mato 16,19

460Kokias užduotis turi krašto apaštalas?

Krašto apaštalas – be užduočių, kurias turi kiekvienas apaštalas – neša atsakomybę už tam tikros darbo srities („krašto apaštalo srities“) sielovadinę priežiūrą ir bendruomenių aprūpinimo užtikrinimą. Be to, jis yra atsakingas už tarnystės nešėjų dvasinį aprūpinimą.

„Dvasinis aprūpinimas“ tarnys-tei reiškia, jog kažkam suteikiamos tarnystės dovanos ir Dievo palaimi-nimas, kad praktikuotų diakono ar kunigo tarnystę apimančius įgaliojimus savo siuntėjo dvasioje. Be to, dvasinis aprūpinimas reiškia, kad tarnystės nešėjas yra instruktuojamas bei sustipri-namas jo užduotyse.

461Kas pašaukia dvasinei tarnystei?

Išrinkimas dvasinei tarnystei vyksta ne žmogaus valia, o yra paremtas dieviškąja valia. Apaštalo užduotis yra atpažinti dieviškąją valią ir atitinkamai elgtis.

Tarnystė

154

462Kaip mes suprantame „ordinaciją“?

„Ordinaciją“ mes suprantame kaip paskyrimą į dvasinę tarnystę. Tai nėra sakramentas, tai palaiminimo veiksmas.

Sakramentas: žiūrėti 472 ir sekančius klausimus

Palaiminimo veiksmas: žiūrėti 660 ir sekančius klausimus

463Kaip vyksta ordinacija?

Ordinaciją Dievo Trejybės vardu atlieka apaštalas su rankų uždėjimu ir malda. Tarnystės nešėjas gali vykdyti savo užduotis tik glaudžiame sąryšyje su apaštalų tarnyste.

464Kas įvyksta ordinacijos metu?

Ordinacijos metu suteikiamas dieviškasis palaiminimas. Pašauktasis priima pašventinimą savo tarnystei. Iš apaštalų tarnystės perduodamos atitinkamos tarnystės dovanos ir su ja susiję įgaliojimai, ar tai būtų diakono, ar kunigo, ar apaštalo tarnystė. Tarnai gauna pavedimą, vykdyti tarnystę nustatytuose rėmuose.

Pašventinimas: žiūrėti 417 klausimą

465Kokios pareigos perimamos ordinacijos metu?

Ordinuojamasis apaštalo akivaizdoje duoda ištikimybės, sekimo paskui Kristų ir tikėjimo paklusnumo įžadus Dievui.

466Kaip turi būti vykdoma dvasinė tarnystė?

Kas neša dvasinę tarnystę, turi atitinkamai vesti savo gyvenimą ir turėti atitinkamus dvasinius gebėjimus. Čia svarbus susipažinimas su mokymu, tvirtumas tikėjime, pasiuntimo reikšmės suvokimas, pajėgumas, tylos įžado laikymasis, sąžiningumas, pasiaukojimas ir nuolankumas. Tarnas visuose dalykuose turi orientuotis į Jėzaus pavyzdį.

Kad gautos dovanos galėtų skleistis bendruomenės labui, tarnystės nešėjas

Tarnystė

155

turi įgyvendinti tai, kas jam ordinacijos metu per palaiminimą ir pašventinimą buvo patikėta.

Pašauktasis dvasinei tarnystei suvokia, kad jis yra tarnas ir įrankis Dievo rankoje.

467Kada baigiasi tarnystės pavedimas?

Pavedimas praktikuoti tarnystę paprastai baigiasi su išėjimu į poilsį; pati tarnystė tarnui lieka visam laikui. Jei tarnystės atsisakoma arba nuo jos atleidžiama, ji prarandama.

468Kokia yra visų tarnystės nešėjų užduotis?

Kiekvienas tarnas turi užduotį, skelbti Kristaus Evangeliją ir už ją stovėti. Jis rūpinasi sielovados prasme jam patikėtais bendruomenės nariais ir skatina jų tikėjimą. Kaip sielovadininkas jis dalyvauja jų asmeniniuose reikaluose ir lydi juos kasdienio gyvenimo sunkumuose.

Sielovada: žiūrėti 688 ir sekančius klausimus

469Kokios yra kunigiškos tarnystės užduotys?

Kunigiškai tarnystei yra pavesta ir įgaliota, suteikti Šventąjį vandens Krikštą, skelbti nuodėmių atleidimą ir

išskirti bei suteikti Šventąją Vakarienę. Be to, jų užduočiai priklauso vesti pamaldas, palaiminimus ir laidotuvių apeigas, o taip pat sielovados prasme rūpintis bendruomenės nariais. Vandens Krikštas: žiūrėti 404, 481 ir sekančius klausimus

Nuodėmių atleidimas: žiūrėti 507, 629, 644 ir sekančius klausimus


Palaiminimo veiksmai: žiūrėti 660 ir sekančius klausimus

Laidotuvių apeigos: žiūrėti 685 ir sekančius klausimus

470Kokia yra diakono užduotis?

Diakonas padeda bendruomenėje įvairiais būdais. Diakonų užduotis taip pat yra, padėti kunigams sielovadiniame darbe. Diakonai gali prisidėti prie žodžio skelbimo pamaldose.

471Kas yra pavedimas?

Pavedimas yra nurodytos užduoties perdavimas. Pavedimas gali būti apribotas laiko ir vietos atžvilgiu.

Pavedimą, susietą su dvasine tarnyste, suprantame kaip paskyrimą būti bendruomenės vadovu, krašto vadovu, krašto apaštalo padėjėju, vyriausiojo apaštalo padėjėju. Toks pavedimas neprilygsta ordinacijai. Jis yra nesusietas su tarnystės laiku ir gali baigtis anksčiau;

Tarnystė

156

pavedimas vėliausiai baigiasi su tarno išėjimu į poilsį.

Pavedimai, nepriklausantys nuo dvasinės tarnystės, yra skiriami ir seserims, ir broliams, kad jie atliktų įvairias užduotis bendruomenėse bei kraštuose.

SAKRAMENTAI

Šventasis vandens Krikštas

Šventosios Dvasios dovana

Kristaus kūnas ir kraujas

Šventoji Vakarienė

Šventasis Paženklinimas

Prigimtinė nuodėmėDievo vaikas

Sakramentai

158

472Kas yra sakramentai?

Sakramentai yra pagrindinis Dievo ma-lonės perteikimas. Šiais šventais veiks-mais – kurie atliekami per žmogų žmo-gui – Dievas dovanoja išganymą.


Malonės perteikimas: sąvoka „pertei-kimas“ šiame kontekste naudojama ne „informacijos“ perteikimo prasme, o „dovanos“ prasme.

473Kokia yra sakramentų paskirtis?

Sakramentai skirti tam, kad žmogus gautų išganymą: Per sakramentus žmo-gus priimamas į bendrystę su Dievu ir joje pasilieka.

Trijų sakramentų – Šventojo vandens Krikšto, Šventojo Paženklinimo ir Šven-tosios Vakarienės – priėmimas atveria galimybę, Kristaus sugrįžimo dieną būti suvienytais su Viešpačiu.

Kristaus sugrįžimas: žiūrėti 550 ir sekančius klausimus

474Kas sudaro sakramentą?

Sakramentas turi keturis elementus: ženklą, turinį, aukotoją, tikėjimą.

475Kas yra „ženklas“ sakramente?

„Ženklas“ yra matomas elementas sa-kramente. Šventajame Krikšte tai yra vanduo. Šventojoje Vakarienėje duona ir vynas yra tas „ženklas“. Šventajame Pa-ženklinime „ženklas“ yra apaštalo rankų uždėjimas.

476Kas yra „turinys“ sakramente?

„Turinys“ yra išganymą perteikiantis poveikis. Šventajame Krikšte „turinys“ yra prigimtinės nuodėmės nuplovimas ir pakrikštytojo patekimas į Dievo artu-mą. Šventojoje Vakarienėje tai yra Jėzaus kūno ir kraujo priėmimas. Šventajame Paženklinime tai yra Šventosios Dvasios dovanos priėmimas.

477Kas yra „aukotojas“ sakramente?

„Aukotojas“ yra tas, kuris suteikia sa-kramentą. Apaštalai aukoja visus tris sakramentus, kunigiškos tarnystės ne-šėjai apaštalo pavedimu aukoja Šventąjį Krikštą ir Šventąją Vakarienę.

Sakramentai

159

478Kokią reikšmę turi „tikėjimas“ sakramente?

Sakramento priėmimas veda žmogų į iš-ganymą tik tada, jei jis tiki sakramento poveikiu.

479Kokius sakramentus įsteigė Jėzus Kristus?

Jėzus Kristus įsteigė tris sakramentus: Šventąjį vandens Krikštą, Šventąjį Pa-ženklinimą ir Šventąją Vakarienę.

„Mat yra trys liudytojai: Dvasia, vanduo ir kraujas, ir šie trys sutaria“.1. Jono 5,7.8

Šventasis vandens Krikštas: žiūrėti 481 ir sekančius klausimus



480Kam Jėzus patikėjo sakramentų valdymą?

Sakramentų valdymą Jėzus Kristus pati-kėjo apaštalams.

481Kas įvyksta per Šventąjį vandens Krikštą?

Per Šventąjį vandens Krikštą iš esmės pakeičiamas žmogaus santykis su Dievu. Kadangi nuplaunama prigimtinė nuo-dėmė, krikštijamasis išvedamas iš ati-tolimo nuo Dievo būsenos: jis patenka į Dievo artumą. Jis tampa krikščioniu.

Per tikėjimą ir Kristaus išpažinimą pakrikštytasis priklauso Kristaus baž-nyčiai.

482Ką reiškia „prigimtinė nuodėmė“?

„Prigimtinė nuodėmė“ (pirmoji nuodė-mė) reiškia dėl kaltės susidariusią bū-seną, kurioje žmogus yra atskirtas nuo Dievo (atitolimas nuo Dievo). Nuo pir-mosios nuodėmės visus žmones slegia nuodėmė (plg. Pradžios 3,20; Psalmy-nas 51,7; Romiečiams 5,12.18.19): taigi, kiekvienas žmogus yra nusidėjėlis, dar prieš jo gebėjimą veikti ar galvoti.

Prigimtinė nuodėmė: žiūrėti 88 ir sekančius klausimus

483Ką reiškia vanduo Šventojo vandens Krikšto veiksme?

Vanduo yra būtina sąlyga gyvybei ir va-lymo priemonė. Vanduo Krikšto metu yra išorinis ženklas vidiniam žmogaus išvalymui.

Sakramentai

160

484Ar Senajame Testamente yra nuorodų į Šventąjį vandens Krikštą?

Taip, Nojaus išsigelbėjimas arkoje, kuri buvo ant vandens, yra nuoroda į van-dens Krikštą. Taip pat Naamano panėri-mas septynis kartus Jordano upėje (plg. 2. Karalių 5,1-14) gali būti laikomas prigimtinės nuodėmės nuplovimo per Krikštą simboliu.

„… kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, kuria nedaugelis, tai yra aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu. Ir jus dabar gelbsti tų dalykų vaizdinys – Krikštas…“ 1. Petro 3,20.21

485Ar Jėzus taip pat turėjo krikštytis?

Nebuvo būtina Jėzui Kristui krikštytis, kadangi jis buvo be nuodėmės. Tačiau jis leidosi krikštijamas Jono Krikštytojo. Per tai jis susilygino su nusidėjėliais. Jis parodė, kokiu keliu galima pasiekti ištei-sinimą prieš Dievą (plg. Mato 3,15).

Jono krikštas buvo atgailos krikš-tas. Jis yra nuoroda į Šventojo vandens Krikšto sakramentą, kuris atliekamas Dievo Trejybės vardu.

Teisumas prieš Dievą: žiūrėti paaiškinimą 278 klausimui

Atgaila: žiūrėti 136, 651 klausimus

486Ką Jėzus sakė savo apaštalams apie Krikštą?

Po prisikėlimo Jėzus davė apaštalams misijos įsakymą: „Tad eikite ir padary-kite mano mokiniais visų tautų žmo-nes, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mato 28,19). Taigi, Krikštas priklauso prie apaštalų užduočių.

Naujajame Testamente „Krikštas“ dažnai suvokiamas dvigubai: vandens Krikštas ir Krikštas Šventąja Dvasia (plg. Apaštalų darbų 8,14 ir sekantys sakiniai). Šventasis vandens Krikštas ir Šventasis Dvasios Krikštas yra glaudžiai susiję tarpusavyje.

Misijos įsakymas: žiūrėti 159, 434 klausimus

„Jis paklausė: ‚Ar, tapę tikinčiaisiais, gavote Šventąją Dvasią?‘ Jie atsakė: ‚Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia.‘ Jis klausė toliau: ‚Tai kokį Krikštą jūs esate priėmę?‘ Jie atsakė: ‚Jono krikštą.‘ Tada Paulius paaiškino: ‚Jonas krikštijo atsivertimo krikštu, ragindamas žmones tikėti tą, kuris ateis po jo, būtent Jėzų.‘ Tai sužinoję, jie buvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardan. Paskui Paulius jiems uždėjo rankas, ir ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Jie ėmė kalbėti kalbomis ir pranašauti“. Apaštalų darbų 19,2-6

487Kas gali priimti Šventąjį vandens Krikštą?

Kiekvienas žmogus gali priimti Šventąjį vandens Krikštą. Būtina sąlyga yra tikėti į Jėzų Kristų ir jo Evangeliją.

Sakramentai

161

488Kaip suteikiamas Šventasis vandens Krikštas?

Krikštui naudojamas vanduo ir krikšti-jama Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.

Vanduo Krikštui pašventinamas Die-vo Trejybės vardu. Po to krikštijantis vandeniu paženklina tris kart kryžiumi krikštijamojo kaktą ir taria žodžius: „Aš krikštiju tave vardan Dievo Tėvo, Sū-naus ir Šventosios Dvasios.“

Jei Krikštas („apeigos“) atliekamas su vandeniu ir Dievo Tėvo, Sūnaus bei Šventosios Dvasios vardu, jis galioja ir pradeda savo poveikį.

Sąvoka „apeigos“ yra kilusi iš lotynų kalbos ir reiškia „pagal formą“, „atitinkan-tis apeigas“.

489Kodėl vaikai gali būti krikštijami?

Jėzaus teiginys: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė“ (Morkaus 10,14) rodo, kad ir vaikams turi būti prieinami Dievo palaiminimai. Prie to priklauso ir sakramentai.

Naujajame Testamente yra liudijama, kad buvo krikštijami visi namiškiai: „Kartu su visais savaisiais priėmė Krikš-tą ... su visais namiškiais džiūgavo įtikė-jęs Dievą“ (Apaštalų darbų 16,33.34, pa-lyginimui taip pat 16,15). Prie namiškių priklausė ir vaikai. Iš to išsivystė krikš-čioniška tradicija, krikštyti vaikus.

Krikšto metu globėjai už vaiką prisi-ima tikėjimo į Jėzų Kristų išpažinimą ir atsakomybę, auklėti Evangelijos Dvasio-je.

Sakramentai

162

„Tuo tarpu sinagogos vyresnysis Krispas su visais savo namais įtikėjo Viešpatį. Ir daugelis korintiečių klausydamiesi priėmė tikėjimą ir pasikrikštijo“.Apaštalų darbų 18,8

490Kokį poveikį turi Šventasis vandens Krikštas?

Šventasis vandens Krikštas reiškia ati-tolimo nuo Dievo pabaigą ir gyvenimo Kristuje pradžią. Jis suteikia jėgų, kovoti prieš nuodėmę.

Trejybės vardu atliktas Krikštas ap-jungia krikščionis tarpusavyje. Naujojo-je apaštalų bažnyčioje krikštytas žmogus įgauna teisę, kas kartą priimti Šventąją Vakarienę.


Naujoji Sandora: žiūrėti paaiškinimus 175 klausimui

Sąvoka „Trejybė“ (iš lotyniško „trinitas“: „Trejybė“) susieta su dieviškąja Trejybe. Būti pakrikštytam Trejybės vardu reiškia būti pakrikštytam Dievo Trejybės vardu. Krikštijamasis krikštijamas su taip vadinama „Trejybės formule“, taigi, Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.

491Kokiame sąryšyje yra Šventasis vandens Krikštas ir Šventasis Paženklinimas?

Šventasis vandens Krikštas ir Šventasis Paženklinimas yra du skirtingi sakra-

mentai. Jie yra glaudžiai susiję: priėmus abu šiuos sakramentus įvyksta atgimi-mas iš vandens ir iš Dvasios. Šventasis Krikštas turi įvykti pirmiau nei Šventa-sis Paženklinimas.

Atgimimas iš vandens ir Dvasios: žiūrėti 528 ir sekančius klausimus

492Kas gali atlikti Šventąjį vandens Krikštą?

Įsakymą atlikti Krikšto veiksmą apašta-lams davė prisikėlęs Dievo Sūnus (plg. Mato 28,18-20). Naujojoje apaštalų bažnyčioje apaštalai perdavė vandens Krikšto įgaliojimą kunigiškai tarnystei.

493Ar galioja kitoje bažnytinėje bendruomenėje atliktas Krikštas?

Taip, vandens Krikšto aukojimas yra įmanomas ir turintis poveikį visose Kristaus bažnyčiose. Vandens Krikštas yra pirmasis žingsnis kelyje į visišką išganymą. Visur, kur krikštijama van-deniu Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, Krikštas galioja. Tokiu būdu vandens Krikštas yra patikėtas visai bažnyčiai. To priežastis yra Dievo išganymo valia.

Kristaus bažnyčia: žiūrėti 365 ir sekančius klausimus

Išganymas: žiūrėti 89-90, 108-109, 215- 216 klausimus

Sakramentai

163

494Kokia yra „Šventosios Vakarienės“ sąvokos kilmė?

„Šventosios Vakarienės“ sąvoka nuro-do situaciją, kurios metu Jėzus Kristus įsteigė šį sakramentą: nukryžiavimo iš-vakarėse jis šventė neraugintos duonos vakarienę bendrystėje su savo apaštalais.

Pirmąja neraugintos duonos vakariene Dievo nurodymu izraeliečiai laikė vakarą prieš išėjimą iš Egipto. Būdavo skerdžiami ir ruošiami nekalti avinėliai. Prie jų izra-eliečiai valgė neraugintą duoną. Dievas siūlė kasmet švęsti neraugintos duonos vakarienę kaip išlaisvinimo iš Egipto atmi-nimą (neraugintos duonos šventė).

495Kokie pavadinimai naudojami Šventajai vakarienei?

Šventoji Vakarienė taip pat vadinama „Eucharistija“ („padėka“), „Viešpaties Vakariene“ arba „duonos laužymu“.

496Ar yra ryšis tarp neraugintos duonos vakarienės ir Šventosios Vakarienės?

Taip, ryšys yra: pagal pirmų trijų Evan-gelijų pasakojimus, Jėzus įsteigė Šventąją Vakarienę per neraugintos duonos vaka-rienę kartu su apaštalais. Kaip ir nerau-gintos duonos vakarienė, taip ir Šven-toji Vakarienė yra atminimo vakarienė. Neraugintos duonos vakarienės metu prisimenamas izraeliečių išlaisvinimas iš Egipto valdžios ir nelaisvės. Šventoji

Sakramentai

164

Vakarienė pažymi išlaisvinimą plačiąja prasme – žmonių išlaisvinimą iš nuodė-mės valdžios.

497Ar yra dar kiti liudijimai apie Šventąją Vakarienę Naujajame Testamente?

Taip, 1. Korintiečiams 11,23-26 randa-mas dar vienas liudijimas apie Šventąją Vakarienę: „Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbė-jęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: ‚Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui.‘ Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: ‚Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujy-je. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui.‘ Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skel-biate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.“

Šiais žodžiais yra paremtas tekstas, kalbamas Šventosios Vakarienės išsky-rimo metu.

„Išskyrimas“ yra duonos ir vyno išėmimas iš kasdienio vartojimo, susijęs su pašventinimu. (Žiūrėti „konsekracijos“ paaiškinimą 503 klausime)

498Ką reiškia duonos ir vyno elementai?

Duonos ir vyno elementai yra būtini Šventosios Vakarienės šventimui. Duo-na kaip ir vynas reiškia žmogiškąjį mais-

tą. Izraelyje vynas yra taip pat ir džiaugs-mo bei būsimo išganymo simbolis.

„Simbolis“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „vaizdinį pateikimą“, bet taip pat ir „orientyrą“ arba „ženklą“.

499Ką Šventoji Vakarienė primena tikinčiajam?

Šventoji Vakarienė yra atminimo va-karienė: jos metu prisimenama Jėzaus Kristaus mirtis kaip vieną kartą atnešta ir amžiams galiojanti auka. Jėzus Kristus pavedė apaštalams švęsti Šventąją Va-karienę su žodžiais „Tai darykite mano atminimui …“ (Luko 22,19).

500Ką išpažįsta tie, kurie dalyvauja Šventojoje Vakarienėje?

Kas dalyvauja Šventojoje Vakarienėje, išpažįsta tikėjimą Jėzaus Kristaus mir-timi, prisikėlimu ir sugrįžimu. Kas pa-stoviai dalyvauja Šventojoje Vakarienėje Naujojoje apaštalų bažnyčioje, tuo pačiu išpažįsta tikėjimą šiandien veikiančiais Jėzaus apaštalais.

Todėl Šventoji Vakarienė yra ir atmi-nimo vakarienė.

Sakramentai

165

Sakramentai

166

501Kokiu būdu Šventoji Vakarienė yra bendrystės vakarienė?

Šventosios Vakarienės metu Jėzus Kris-tus pirmiausia turėjo bendrystę su apaš-talais ir po to su tikinčiaisiais. Šventojoje Vakarienėje tikintieji turi tarpusavio bendrystę.

502Ar yra ryšys tarp Šventosios Vakarienės ir būsimų „vestuvių“ danguje?

Taip, Šventoji Vakarienė nurodo bū-simas „vestuves“ danguje. Tokiu būdu Šventoji Vakarienė turi pabaigos laiko pobūdį.

Jėzus, įsteigdamas Šventąją Vakarienę, apaštalų rate sakė: „Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė“ (Luko 22,18).

Iki nuotakos bendruomenės ir Jėzaus Kristaus suvienijimo, bendruomenė patiria vidinę bendrystę su Viešpačiu Šventosios Vakarienės metu.

Vestuvės danguje: žiūrėti 251, 562 ir sekančius klausimus

503Kas vyksta ostijos išskyrimo metu?

Išskyrimo metu (konsekracija) Jėzaus Kristaus kūnas ir kraujas yra dabartyje.

Duona ir vynas išskyrimo metu ne-pakeičia savo substancijos, tai reiškia, duona ir vynas netransformuojami. La-biau Jėzaus kūno ir kraujo substancija

prisideda prie duonos ir vyno pavidalo. Šis reiškinys vadinamas „konsubstanci-acija“.

Šventosios Vakarienės metu duona ir vynas nėra Jėzaus kūno ir kraujo pavyz-džiai ar simboliai, Jėzaus Kristaus kūnas ir kraujas po išskyrimo iš tiesų yra da-bartyje.

Simbolis: žiūrėti paaiškinimus 498 klausimui

„Konsekracija“ yra kilusi iš lotyniško žodžio „consecrare“, kuris reiškia „įšventinti“, „pašventinti“. Ši sąvoka „pašventinimo“ prasme naudojama duonos ir vyno išskyrimui per Šventąją Vakarienę.

„Substancija“ yra kilusi iš lotyniško žodžio „substantia“, kuris reiškia „pavidalą“, „prigimtį“, „medžiagą“. Šia sąvoka apibūdinama, iš ko sudarytas daiktas.

504Ar Jėzaus Kristaus auka yra Šventosios Vakarienės metu?

Taip, Jėzaus Kristaus auka yra Švento-sios Vakarienės metu. Tačiau ši auka nepakartojama, ji atnešta „vieną kartą visiems laikams“ (Žydams 10,10.14).

505Kodėl Šventoji Vakarienė švenčiama kiekvienų pamaldų metu?

Skirtingai nei Šventojo vandens Krikšto ir Šventojo Paženklinimo sakramentai,

Sakramentai

167

Šventoji Vakarienė švenčiama kiekvienų pamaldų metu, kadangi ji išlaiko žmogų bendrystėje su Jėzumi Kristumi. Tokiu būdu mes priimame Jėzaus būdą.

506Kiek laiko išskirtoje ostijoje išlieka Kristaus kūnas ir kraujas?

Kristaus kūnas ir kraujas išlieka išskir-toje ostijoje tol, kol ji pasiekia jai skirtą gavėją.

507 Kokiame santykyje yra nuodėmių atleidimas ir Šventoji Vakarienė?

Nuodėmių atleidimas ir Šventoji Vaka-rienė yra glaudžiai susiję tarpusavyje, nes abiejų pagrindas yra Jėzaus Kristaus auka.

Nuodėmių atleidimas nevyksta tuo pat metu kaip Šventosios Vakarienės sakramentas. Nuodėmių atleidimas yra būtinas, norint garbingai švęsti Šventąją Vakarienę, tai reiškia, reikia būti išvaly-tam nuo nuodėmių.

508Kam Jėzus Kristus patikėjo Šventąją Vakarienę?

Jėzus Kristus įsteigė Šventąją Vakarienę apaštalų rate ir jiems ją patikėjo. Ten, kur veikia apaštalai arba jų įgalioti kuni-giškos tarnystės nešėjai, yra visi reikiami Šventosios Vakarienės aspektai.

509Kaip skamba Šventosios Vakarienės išskyrimo žodžiai?

Šventosios Vakarienės išskyrimui (kon-sekracijai) yra kalbamas nustatytas teks-tas, kuris remiasi 1. Korintiečiams 11,23 bei Mato 26,26 ir sekančiais sakiniais:

„Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šven-tosios Dvasios aš išskiriu duoną ir vyną Šventajai Vakarienei ir uždedu ant to kartą aukotą, amžinai galiojan-čią Jėzaus Kristaus auką. Nes Viešpats ėmė duoną ir vyną, dėkojo ir kalbėjo: ‚Tai yra mano kūnas, kuris už jus duo-damas. Tai yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris pralietas už daugelį nuodėmėms atleisti. Valgykite ir ger-kite! Tai darykite mano atminimui. Kada tik valgote šitą duoną ir geriate šitą vyną, jūs skelbiate Viešpaties mir-tį, kol jis ateis.’ Amen!“

510Kaip vyksta Šventosios Vakarienės šventimas pamaldose?

Pirmiausia išskiriamos ostijos. Tai įvyksta tada, kai įgaliotas tarnas ištiesia rankas virš atidarytų Šventosios Vaka-rienės indų ir taria išskyrimo žodžius.

Tada tarnai ir bendruomenė priima Jėzaus Kristaus kūną ir kraują, ostijos su vyno lašais formoje. Ostija teikiama su žodžiais: „Jėzaus kūnas ir kraujas tau duodami.“

Sakramentai

168

511Kokia sąlyga yra būtina, kad būtume verti švęsti Šventąją Vakarienę?

Be prieš tai įvykusio nuodėmių atlei-dimo, dar yra būtinas tikėjimas Jėzumi Kristumi ir jo auka, norint būti vertais švęsti Šventąją Vakarienę.

Nuodėmių atleidimas: žiūrėti 415, 507, 629, 644 ir sekančius klausimus

512Kokį poveikį turi Šventoji Vakarienė?

Šventoji Vakarienė kuria vidinę bendrys-tę su Jėzumi Kristumi. Ji perteikia Dievo Sūnaus būdą ir jėgą. Šventosios Vaka-rienės šventimas pasitarnauja tikinčiųjų tarpusavio bendrystei, nes jie kartu to-bulėja Jėzaus Kristaus būde. Tokiu būdu Šventoji Vakarienė yra svarbi priemonė, ruošiantis Kristaus sugrįžimui.

„Jei viena duona, tai ir mes daugelis esa-me vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona“.1. Korintiečiams 10,17

513Kas turi teisę dalyvauti Šventojoje Vakarienėje?

Naujojoje apaštalų bažnyčioje pakrikš-tyti, paženklinti Šventąja Dvasia ir į ben-druomenę priimti tikintieji turi teisę pa-stoviai dalyvauti Šventojoje Vakarienėje.

Atitinkama forma (apeigomis) pa-krikštyti krikščionys gali kaip svečiai gauti prieigą prie Šventosios Vakarienės.

Šventasis vandens Krikštas: žiūrėti 404, 481 ir sekančius klausimus

Apeigos: žiūrėti paaiškinimus 488 klausimui

Šventasis Paženklinimas: žiūrėti 404, 515 ir sekančius klausimus

Priėmimas: žiūrėti 662, 669 klausimus

Sakramentai

169

514Kokią reikšmę turi kitų bažnyčių Šventosios Vakarienės šventimas?

Kitų bažnyčių Šventosios Vakarienės šventime yra svarbiausi Šventosios Va-karienės elementai. Ir ten su dėkingumu bei tikėjimu prisimenama Jėzaus Kris-taus mirtis bei prisikėlimas.

Tačiau Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionys turi suvokti, kad ilgesnį lai-ką dalyvaudami kitų bažnyčių Šventojo-je Vakarienėje, išpažįsta ir jų mokymą.

515Kas yra Šventasis Paženklinimas?

Šventasis Paženklinimas yra sakramen-tas, kurio metu tikintysis per apaštalo rankų uždėjimą ir maldą priima Šven-tosios Dvasios dovaną. Jis tampa Dievo vaiku ir yra pakviečiamas pirmagimys-tei.

Pirmagimystė: žiūrėti 428, 530 klausimus

Dievo vaikas: žiūrėti paaiškinimus 530 klausimui

Sakramentai

170

516Ką Naujojo Testamento laiškuose reiškia formuluotė „paženklinti“?

„Paženklinti“ Naujojo Testamento laiš-kuose reiškia perteikti Šventosios Dva-sios dovaną: „Juk Dievas mus ir jus su-tvirtino ir patepė Kristui; jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą“ (2. Korintiečiams 1,21.22).

„[Kristuje] ir jūs, išgirdę tiesos žodį – išgelbėjimo Evangeliją – ir įtikėję juo, esate paženklinti pažadėtąja Šventąja Dvasia“ (Efeziečiams 1,13).

„Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirki-mo dienai“ (Efeziečiams 4,30).

517Ar Šventoji Dvasia veikė ir Senojo Testamento laikais?

Taip, Šventoji Dvasia kaip Dievo Trejy-bės asmuo veikia kaip ir Tėvas bei Sūnus per amžius. Senojoje Sandoroje ji užval-dė atskirus žmones, kuriuos Dievas nu-matė tam tikroms užduotims.

Senoji Sandora ir Naujoji Sandora: žiūrėti 175 klausimą

„Samuelis, paėmęs ragą aliejaus, patepė jį [Dovydą] brolių akivaizdoje. Nuo tos dienos Viešapties Dvasia galingai užvaldė Dovydą“.1. Samuelio 16,13

„Nevaryk manęs nuo savo artumo, nenu-imk nuo manęs savo Dvasios Šventosios“.Psalmynas 51,13

518Ar Senajame Testamente yra nuorodų apie Šventosios Dvasios išliejimą Naujojoje Sandoroje?

Taip, Senajame Testamente yra daug nuorodų (pvz. Ezekielio 36,27) apie tai, jog Dievo Dvasia bus išlieta virš daugy-bės žmonių. Svarbią nuorodą randame Joelio 3,1.2:

„Tada išliesiu savo Dvasią ant visos žmonijos, – jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus, jūsų seni žmonės sapnus sa-pnuos, o jūsų jauni žmonės turės regė-jimus. Net ant vergų – vyrų ir moterų – tomis dienomis išliesiu savo dvasią“ (taip pat žiūrėti Apaštalų darbų 2,15 ir sekančius sakinius).

519Ar Jėzus pažadėjo Šventosios Dvasios išliejimą?

Taip, Jėzus apaštalams daug kartų žadė-jo, atsiųsti Šventąją Dvasią, pavyzdžiui:

„Kai ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – jis toliau liudys apie mane“ (Jono 15,26).

520Kada išsipildė Šventosios Dvasios išliejimo pažadas?

Per Sekmines Jeruzalėje išsipildė šis pa-žadas, kai Šventoji Dvasia buvo išlieta ant apaštalų ir mokinių.

Sakramentai

171

„Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti“.Apaštalų darbų 2,1-4

521Kada įvyko Jėzaus patepimas Šventąja Dvasia?

Po Jėzaus Krikšto Šventoji Dvasia nusi-leido ant jo. Jonas Krikštytojas paliudijo:

„Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusi-leidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo“ (Jono 1,32). Šis įvykis gali būti įvar-dijamas kaip patepimas.

„Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs“.Jono 6,27

Jėzaus Krikštas: žiūrėti 129 ir sekančius klausimus

522Ką reiškia Jėzaus Krikštas ir po to patepimas Šventąja Dvasia?

Jėzaus Krikštas, atliktas Jono Krikštyto-jo, ir Šventosios Dvasios nusileidimas ant jo yra nuoroda į Šventojo vandens Krikšto ir Šventojo Paženklinimo sakra-mentus.

Jėzaus patepimas Šventąja Dvasia pa-brėžia jį kaip Mesiją. Tai yra nuoroda į Šventojo Paženklinimo sakramentą. Tuo remiasi ir Apaštalų darbų knyga 10,37.38: „Jūs žinote, kas yra įvykę vi-soje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos, po Jono skelbtojo Krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe.“

Jau Senojoje Sandoroje žmonės per patepimą aliejumi būdavo įšventinami tam tikroms užduotims. Tokį patepimą teikdavo pranašams, karaliams ir kunigams. Žūrėti taip pat „Mesijas“ (= „pateptasis“), 111 ir 112 klausimai.

523Kodėl vandens Krikštas yra būtina sąlyga, gauti Šventosios Dvasios dovaną?

Apaštalas Petras atsakė į klausimą Se-kminių pamokslo klausytojams, kaip jie turėtų elgtis: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną“ (Apaštalų darbų 2,38).

524Ką pasakoja Apaštalų darbų knyga apie Šventąjį Paženklinimą?

Svarbią nuorodą apie Paženklinimą suteikia Apaštalų darbų knyga 8,14 ir toliau sekantys sakiniai: „Apaštalai Jeruzalėje, išgirdę, jog Samarija priėmė Dievo žodį, nusiuntė tenai Petrą ir Joną. Šie atvyko ir ėmė melstis už samariečius,

Sakramentai

172

kad jie gautų Šventąją Dvasią. Mat ji dar nebuvo nė vienam jų nužengusi, ir jie tebuvo pakrikštyti Jėzaus vardu. Tuomet apaštalai dėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią.“

Pagal šį Rašto liudijimą Šventasis pa-ženklinimas yra susietas su apaštalų tar-nyste. Tai patvirtina ir Apaštalų darbų knyga 8,18: Simonas, kuris vertėsi žy-niavimu, taip pat įtikėjo ir pasikrikštijo (plg. Apaštalų darbų 8,9.11 ir sekantys sakiniai), „apaštalai dėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią“.

Šis įvykis leidžia atpažinti, kad Šven-tojo vandens Krikšto ir Šventojo Pažen-klinimo sakramentai yra aiškiai atskirti vienas nuo kito. Panašius teiginius ran-dame ir Apaštalų darbų knygoje 19,1-6. Efeze mokiniams per Joną Krikštytoją buvo suteiktas tik atsivertimo krikštas. Kai jie įtikėjo Jėzų, pirmiausia buvo pa-krikštyti Viešpaties Jėzaus vardu. Po to per apaštalus jie gavo Šventosios Dvasios dovaną: „Paskui Paulius jiems uždėjo rankas, ir ant jų nužengė Šven-toji Dvasia.“

Atsivertimo krikštas: žiūrėti 485 klausimą

525Kaip suteikiamas Šventojo Paženklinimo sakramentas?

Šventojo Paženklinimo sakramentas suteikiamas per apaštalus, perteikiant krikštijamajam Šventosios Dvasios do-vaną Dievo, Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tam jie uždeda rankas ant krikštijamojo galvos ir meldžiasi.

526Kokios sąlygos yra būtinos priimant Šventąjį Paženklinimą?

Šventajam Paženklinimui yra būtina, kad jį priimantis žmogus tikėtų Die-vo Trejybe ir Jėzaus Kristaus pasiųstais apaštalais. Prieš tai jis turi atitinkama forma būti pakrikštytas vandeniu. Jis

Sakramentai

173

turi išpažinti savo tikėjimą ir duoti įža-dą, sekti Kristumi.

„Atitinkantis formą“ (apeigas): žiūrėti paaiškinimus 488 klausimui

527Kas gali priimti Šventąjį Paženklinimą?

Šventąjį Paženklinimą gali priimti kie-kvienas žmogus, kuris įvykdo atitinka-mas sąlygas. Šis sakramentas aukojamas tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vaikų paženklinimo metu tikėjimą išpažįsta tėvai arba įgaliotieji jų religiniam auklė-jimui. Jie turi duoti įžadą, auklėti vaikus Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjime.

528Kaip suprantame pasakymą „atgimimas iš vandens ir Dvasios“?

Abu sakramentai – Šventojo vandens Krikšto ir Šventojo Paženklinimo – kar-tu sudaro „atgimimą iš vandens ir Dva-sios“. Per juos Dievas kuria „naująjį kū-rinį“ – gyvybę iš Dievo.

„Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę“.Jono 3,5

„Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena – praėjo, štai atsirado nauja“.2. Korintiečiams 5,17

529Koks yra ryšys tarp Šventojo Paženklinimo ir atgimimo iš vandens bei Dvasios?

Šventasis Paženklinimas yra sudedamo-ji atgimimo iš vandens ir Dvasios dalis. Juo yra užbaigiama tai, ką Dievas pra-dėjo su vandens Krikštu. Žmogaus at-sinaujinimas vyksta per Dievą, Šventąją Dvasią, kuri atsiskleidžia kaip naujoji Kūrėja.

Šventasis vandens Krikštas: žiūrėti 404, 481 ir sekančius klausimus

530Kokį poveikį turi Šventasis Paženklinimas?

Šventojo Paženklinimo metu žmogus amžiams pripildomas Šventąja Dvasia. Dievas dovanoja jam dalį savo būde; tuo žmogui dovanojama Dievo jėga, Dievo gyvenimas ir Dievo meilė: „Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Romiečiams 5,5).

Paženklintasis yra Dievo nuosavybė; Dievo Dvasia amžinai apsigyvena jame (plg. Romiečiams 8,9).

Žmogus nuo šiol yra Dievo vaikas, jis yra pašauktas būti pirmagimiu: taigi, atgimimas turi dabartinį poveikį Dievo įvaikystėje ir būsimąjį poveikį pirmagimystėje.

Kaip Dievo vaikas, tikintysis yra Dievo įpėdinis ir Kristaus bendraįpėdinis. „Vaiko dvasia“, kuri Šventojo Paženklinimo dėka veikia

Sakramentai

174

žmoguje, pasitikinčiai kreipiasi į Dievą „mielas Tėve“.

Jei paženklintasis suteikia Šventajai Dvasiai erdvės skleistis, vystosi dieviškosios dorybės. Jos vaizdingai vadinamos „Šventosios Dvasios vaisiais“ (plg. Galatams 5,22). Pirmagimystė: žiūrėti 428 klausimą

„Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“. Galatams 5,22.23

„… gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ Ir pati Dva-sia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai“.Romiečiams 8,15-17

Sąvoka „Dievo vaikas“ turi skirtingus aspektus:n Kiekvienas žmogus yra Dievo vaikas,

nes jis yra Dievo sukurtas ir todėl gali Visagalį vadinti „Teve“.

n Senojo Testamento laikais Dievas rūpinosi Izraelio tauta kaip Tėvas. Todėl Izraelis vadinamas „pirmagimiu sūnumi“ (plg. Išėjimo 4,22.23). Taigi, Izraelis yra vaiko santykyje su Dievu. Kai Jėzus kalno pamoksle kalbėjo žydams, taip pat vadino Dievą jų „Tėvu danguje“.

n Mums – krikščioniams – yra duota malda „Tėve mūsų“, ir mes su pasitikėjimu kreipiamės šioje maldoje į Dievą „Tėve mūsų“.

n Su „Dievo įvaikyste“ siejama kiekviena situacija, pažymėta visų sakramentų priėmimu, tikėjimu ir gyvenimo orientavimu į Kristaus sugrįžimą. Dievo įvaikystė įgaunama per atgimimą iš vandens ir Dvasios. Atgimusiajam kaip „Dievo vaikui“ yra pažadėta, tapti Aukščiausiojo įpėdiniu.

GYVENIMAS PO MIRTIES

Anapusinis pasaulis

Mirusysis

Mirusiųjų prisikėlimas

Išganymas po kūniškos mirties

Dvasinė mirtis

Gyventi toliau

Gyvenimas po mirties

176

531Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Taip, žmogus yra tiek kūniška, tiek dva-sinė būtybė; jis yra kūno, sielos ir dva-sios visuma.

Žmogaus kūnas yra mirtingas, jis pri-klauso praeičiai. Jis buvo paimtas iš že-mės ir į žemę sugrįš (plg. Pradžios 3,19). Tačiau siela bei dvasia gyvena toliau ir

po kūniškos mirties, taigi, jos yra nemir-tingos. Žmogaus asmenybė – esminiai dalykai, kurie jam būdingi, kuriuos jis patyrė, jautė, tikėjo ir galvojo – išlieka ir po kūniškos mirties.

„Juk Dievas sukūrė žmogų, kad būtų nemarus, padarė jį savo amžinybės paveikslu“.Išminties 2,23


177

532Kas yra mirtis?

Yra išskiriama kūniška žmogaus mir-tis ir dvasinė žmogaus mirtis. Kūniška mirtis reiškia žemiškojo gyvenimo pa-baigą. Kai ji įvyksta, siela ir dvasia pa-lieka kūną. Dvasinė mirtis yra žmogaus atskyrimas nuo Dievo. Ji yra nuodėmės pasekmė.

Kai Biblija kalba apie „antrąją mirtį“ (plg. Apreiškimo Jonui 20,6; 21,8), gal-voje turimas atskyrimas nuo Dievo, ku-ris įvyks po paskutiniojo teismo.

Paskutinysis teismas: žiūrėti 579 ir sekančius klausimus

„Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo malonės dovana – amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“.

Romiečiams 6,23

533Kas dar Biblijoje suprantama kaip „mirtis“?

Biblijoje „mirtimi“ įvardijama ir Dievui priešiška galia, kuri grasina kūniškai ir dvasinei gyvybei bei nori ją sunaikinti. Todėl Apreiškime Jonui mirtis vaizdin-gai aprašoma kaip asmuo: „Ir aš regė-jau: štai pasirodė palšas žirgas, o jo raitelio vardas buvo mirtis, ir paskui jį sekė mirusiųjų pasaulis“ (Apreiškimo Jonui 6,8).

534Kas turi valdžią virš mirties?

Dievo Trejybė yra Viešpats virš gyveni-mo ir mirties. Jėzus Kristus savo prisikė-limu nugalėjo mirtį. Tuo jis atvėrė kelią žmogui į amžinąjį gyvenimą: „… Kristui Jėzui, kuris sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evan-gelija“ (2. Timotiejui 1,10).

535Kokią reikšmę turi Jėzaus Kristaus prisikėlimas?

Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra pagrin-das mirusiųjų prisikėlimui. Kadangi jis prisikėlė, mirusieji taip pat prisikels, „kai kurie amžinajam gyvenimui, kiti gėdai ir amžinajai negarbei“ (Danielio 12,2).

„Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau ne-gendantys, ir mes būsime pakeisti“.1. Korintiečiams 15,51.52


178

536Ar Šventajame Rašte yra nuorodų į gyvenimą po mirties?

Gyvenimas po kūniškos mirties mini-mas jau Senajame Testamente, o Nauja-jame Testamente jis liudijamas daugybę kartų. Pavyzdžiui, 1. Petro 3,19.20 rašo-ma: „Nužengęs žemyn, jis [Jėzus Kris-tus] tąja Dvasia skelbė kalėjime esan-čioms dvasioms, kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, kuria ne-daugelis, tai yra aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu.“

537Kur atsiduria žmonės po kūniškos mirties?

Žmogaus, kuris mirė, siela ir dvasia pa-tenka į mirusiųjų karalystę. Tai mes va-diname „anapusiniu pasauliu“.

538Kaip mes suvokiame „anapusinį pasaulį“?

Sąvoka „anapusinis pasaulis“ apskritai yra susijusi su visomis sritimis, proce-sais ir būsenomis, kurios yra už mate-rialaus pasaulio ribų. Siauresne prasme tai yra mirusiųjų pasaulis (hebrajiškai: „scheol“, graikiškai: „hades“).

539Ar egzistuoja mirusiųjų reinkarnacija?

Ne, įsivaizdavimai, jog žemiškas gyve-nimas gali pasikartoti (reinkarnacija) žmogaus, gyvūno ar augalo pavidaluo-se, prieštarauja biblijiniams teiginiams ir tokiu būdu Evangelijos turiniui. Yra „žmonėms skirta, vieną kartą mirti“ (Žydams 9,27).

Sąvoka „reinkarnacija“ įvardina su krikščionišku mokymu nesuderinamą žmogaus pakartoto žemiškojo gyvenimo skirtinguose pavidaluose įsivaizdavimą.

540Ar galime užmegzti ryšį su mirusiaisiais?

Prisimindami mirusiuosius ir melsda-miesi už juos, mes užmezgame ryšį su jais.

Užmegzti ryšį su mirusiaisiais mekro-mantijos ar spiritizmo pagalba, yra už-drausta Dievo ir tokiu būdu yra nuo-dėmė: „… tenebūna rasta tarp jūsų nė vieno, kuris … tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis … kuris teiraujasi mirusiųjų. Juk kas tik tokius dalykus daro, tas yra pasibjaurėtinas Viešpačiui“ (Pakartoto Įstatymo 18,10-12).


179

541Kokia yra sielos būsena anapus?

Sielos būsena anapusiniame pasaulyje yra Dievo artumo arba atitolimo nuo Dievo išraiška. Žmogaus siela dėl kūniš-kos mirties nepatiria jokių pasikeitimų. Tikėjimas ar netikėjimas, susitaikymas ar nesusitaikymas, meilė ar neapykanta formuoja žmogų ne tik šiame pasaulyje, bet ir anapus.

Apie šią būseną užsimenama ir Jėzaus palyginime apie turtuolį ir vargšą Lozo-rių (plg. Luko 16,19-31), kai kalbama apie saugią vietą ir apie kančių vietą. Numirę žmonės suvokia savo būseną. Tie, kurie kenčia, tikisi pagalbos.

542Kas yra tie, kurie „mirė Kristuje“?

1. Tesalonikiečiams 4,16 skaitome apie mirusiuosius, „kurie mirė Kristuje“. Tai yra mirusieji, kurie atgimė iš vandens ir Dvasios bei ruošėsi Kristaus sugrįžimui. Jie priklauso Viešpaties bendruomenei ir yra teisumo prieš Dievą būsenoje, kuri pasiekiama per malonę ir tikėjimą.

Atgimimas iš vandens ir Dvasios: žiūrėti 528 ir sekančius klausimus

„Betgi teisiųjų sielos yra Dievo rankoje, ir kančia jų nepalies. Kvailų žmonių akimis atrodė, kad jie mirė, – jų išėjimas buvo laikomas nelaime, jų kelionė iš mūsų gyvenimo – visiška žūtimi, tačiau jie yra ramybėje“.Išminties 3,1-3


180

543Ar sielos būseną anapus įmanoma pakeisti?

Taip, nuo Kristaus aukos sielos būseną anapus įmanoma pakeisti į gerąją pusę.

Jėzus Kristus po mirties nužengė į mirusiųjų karalystę ir ten pamokslavo. Evangelijos pamokslas suteikia galimybę keistis tiems, kurie jį priima su tikėjimu.

Taigi, išganymas gali būti pasiektas net ir po kūniškos žmogaus mirties.

Išganymas: žiūrėti 243 ir sekančius klausimus, 546 klausimą

544Kokiu būdu įmanoma pakeisti sielą anapus?

Sielos anapus, kurios niekada negirdėjo apie Evangeliją, nepatyrė nuodėmių at-leidimo ir nepriėmė jokių sakramentų, yra atitolimo nuo Dievo būsenoje. Ši būsena gali būti įveikta tik per tikėjimą į Jėzų Kristų bei jo auką, o taip pat per sakramentų priėmimą.

545Kokią pagalbą mirusiesiems galima rasti Šventajame rašte?

2. Makabėjų 12 pasakojama apie tuos, kurie tarnavo dievukams ir pralaimėjo kovą. Maldoje buvo prašoma pagalbos dėl jų nuodėmingos sielos būsenos. Buvo renkami pinigai, už kuriuos turėjo būti perkamas atpirkimo aukai skirtas gyvulys.

Biblijinis atspirties taškas sakramentų aukojime mirusiesiems yra 1. Korintie-čiams 15,29: Korinte buvo krikštijami gyvieji už mirusiuosius. Šią praktiką perėmė naujųjų laikų apaštalai. Taip iš-sivystė šiandien įprastos pamaldos mi-rusiesiems.

546Ar galime būti pagalba mirusiojo išganymui?

Taip, mes galime užtarti neatpirktas sielas ir Viešpaties prašyti, kad joms padėtų. Taip pat galime melstis, kad sielos įtikėtų į Jėzų Kristų bei būtų atviros ir pasiruošę priimti išganymą, kurį Dievas trokšta joms suteikti.

Kadangi mirusieji ir gyvieji Kristuje sudaro bendrystę, jie veikia tiek anapus, tiek šiapus, taigi, užtaria neatpirktuo-sius.

Tačiau pats išganymas įvyksta tik per Jėzų Kristų.

Atpirkimas: žiūrėti 215 ir sekančius klausimus

Išganymas: žiūrėti 243, 248 ir sekančius klausimus

Sąvoka „šiapus“ apskritai yra susijusi su visomis sritimis, procesais ir būsenomis, kurios yra materialaus pasaulio ribose.


181

547Kame glūdi išganymo skelbimas mirusiajam?

Jėzus Kristus yra Viešpats virš mirusiųjų ir gyvųjų. Dievo valia yra ta, kad jis nori padėti visiems žmonėms (plg. 1. Timo-tiejui 2,4-6). Tai vyksta per pamokslą, sakramentus ir nuodėmių atleidimą. Tam yra būtinas tikėjimas Jėzumi Kris-tumi. Tai galioja mirusiesiems ir gyvie-siems vienodai.

Kad ir mirusiesiems turi būti skelbiama Evangelija, sakoma 1. Petro 4,6:

„Todėl ir buvo paskelbta Evangelija net mirusiems, kad jie, nors ir nuteisti kūne kaip žmonės, gyventų dvasia kaip Dievas.“

„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“.Jono 3,16

548Kaip ir per ką vyksta išganymo skelbimas mirusiajam?

Šventojo vandens Krikšto, Šventojo Paženklinimo ir Šventosios Vakarienės aukojimas mirusiajam vyksta apaštalams atliekant atitinkamus matomus veiksmus gyvajam. Šiuo atžvilgiu išganomasis poveikis yra ne gyvojo, o mirusiojo labui.

Kaip Jėzus Kristus atnešė auką žemė-je, taip ir išganymo skelbimas vyksta že-mėje per apaštalus.




182

MOKYMAS APIE ATEITIES DALYKUS

MOKYMAS APIE ATEITIES DALYKUS

Tikėjimo tikslas

Taikos karalystė

Paskutinysis teismas

Naujasis kūrinys

Kristaus sugrįžimo pažadas

Pirmasis prisikėlimas

Mokymas apie ateities dalykus

184

549Iš kur mes žinome apie ateities įvykius?

Mokymas apie įvykius, kurie vyks ateity-je (eschatologija), turi pagrindą Šventa-jame Rašte. Daugelis nuorodų į būsimą išganymo istoriją yra išlikę Evangelijose ir apaštalų laiškuose. Pagrindiniai teigi-niai randami Apreiškime Jonui, kuriame vaizdingu būdu pasakojami ateities da-lykai.

Eschatologija: žiūrėti paaiškinimą 40 klausimui

550Koks būsimas įvykis yra Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionių tikėjimo tikslas?

Jėzus Kristus sugrįš – tai yra esminis Evangelijos teiginys. Nuo jo žengimo dangun apaštalai skelbia apie Viešpa-ties sugrįžimą. Šio įvykio metu būti jo paimtiems yra Naujosios apaštalų baž-nyčios krikščionių tikėjimo tikslas.

551Kas pažadėjo Jėzaus Kristaus sugrįžimą?

Pats Jėzus Kristus pažadėjo savo apašta-lams: „Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtu-mėte ten, kur ir aš“ (Jono 14,3).


185

Šis Jėzaus pažadas buvo patvirtintas angelų, kai jis žengė į dangų: „Tasai Jė-zus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų“ (Apaštalų darbų 1,11).

552Kas žino Kristaus sugrįžimo laiką?

Kokią dieną ir kokią valandą Jėzus Kris-tus sugrįš, nežino nei žmonės, nei ange-lai, o tik Dievo Trejybė.

553Kokią išvadą galima daryti iš fakto, kad joks žmogus nežino Kristaus sugrįžimo laiko?

Kadangi joks žmogus nežino Kristaus sugrįžimo laiko, tikintysis yra raginamas būti pasiruošusiu šiam įvykiui kiekvieną dieną. Dievo Sūnus tai apibendrina ra-ginimu: „Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (Mato 24,42). Kad kiekvieną valandą tikėjime reikia budėti ir jo laukti, Jėzus aiškino ir palyginimais.

Palyginimai Kristaus sugrįžimui: žiūrėti 157 klausimą


186

„Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos... Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: ‚Štai jaunikis! Išeikite pa-sitikti!‘ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingo-sioms: ‚Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta‘... Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės... Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.Mato 24,43-51; 25,1-30

554Kaip pirmieji apaštalai elgėsi Kristaus sugrįžimo pažado atžvilgiu?

Kristaus sugrįžimo pažadas vaidino svarbią rolę pirmųjų apaštalų žodžio skelbime. Šis pažadas priklausė prie es-minio jų tikėjimo turinio, kaip ir Jėzaus pasiaukojanti mirtis bei prisikėlimas. Jie buvo įsitikinę, kad Jėzus sugrįš jų gyve-nimo laikotarpiu:

„Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti“ (1. Korintiečiams 15,51).

Apaštalas Paulius kreipėsi į Korinto bendruomenę pirmųjų krikščionių mal-dos kreipiniu:

„Maranata!“, kas reiškia: „mūsų Vieš-pats ateina!“ arba: „mūsų Viešpatie, at-eik!“ (plg. 1. Korintiečiams 16,22).

Kvietimas, visada būti pasiruošusiems Kristaus sugrįžimui, išreiškiamas ir Ap-reiškime Jonui Viešpaties žodžiais: „At-

eisiu netrukus!“ (Apreiškimo Jonui 3,11; 22,7.12.20).

555Ką reiškia Kristaus sugrįžimo pažadas mums?

Kad Jėzus Kristus sugrįš ir pasiims pas save savo nuotaką bendruomenę, yra viena iš esminių Evangelijos tiesų (plg. Jono 14,3).


556Kodėl mes tikime, kad Kristaus sugrįžimas yra arti?

Kad apaštalų tarnystė vėl pradėjo veik-ti, yra ženklas, kad Kristaus sugrįžimas yra arti. Lūkestis, kad šis Viešpaties pa-žadas išsipildys, ir šiandien yra Naujo-sios apaštalų bažnyčios tikėjimo centre, lygiai kaip ir kiekvieno tikinčiojo viltis, asmeniškai patirti Kristaus sugrįžimą ir paėmimą pas jį.

Pakeitimas ir paėmimas: žiūrėti 559 ir sekančius klausimus

557Kaip vyksta pasiruošimas Kristaus sugrįžimui?

Apaštalai ruošia tikinčiuosius Kristaus sugrįžimui per žodį ir sakramentus. Jie sąmoningai orientuoja savo gyvenimą į tai.


187

558Kaip Kristaus sugrįžimas apibūdinamas apaštalo Pauliaus laiškuose?

1. Tesalonikiečiams 4,15-17 sakoma: „Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atė-jimo, nepralenksime užmigusiųjų. O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkan-gelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti oran, debesysna pasitikti Viešpaties ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu.“

1. Korintiečiams 15,51.52 yra para-šyta: „Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi bū-sime pakeisti, – staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimi-tas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti.“

Filipiečiams 3,20.21 randame teiginį: „Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų var-gingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia.“

559Kas vyks Kristaus sugrįžimo metu?

Apibendrinant šiuos apaštalo Pauliaus teiginius galima daryti išvadas:

Viešpaties sugrįžimo metu pirmiausia negendančiai prisikels mirusieji, ku-rie mirė Kristuje. Gyvieji, kurie ruošėsi Kristaus sugrįžimui, bus pakeisti, jie ne-patirs kūniškos mirties.

Mirusieji ir gyvieji įgaus garbingą kūną. Šis kūnas bus panašus į Kristaus prisikėlimo kūną. Visi kartu jie bus pa-imti pas Jėzų Kristų ir pateks į amžinąją bendrystę su Dievo Trejybe.

Šie įvykiai priklauso prie pirmojo pri-sikėlimo, apie kurį kalbama Apreiškimo Jonui 20,5.6.

Prisikėlimas: žiūrėti 574 ir sekančius klausimus

Kristaus prisikėlimo kūnas: žiūrėti 189 klausimą

„Negendantis“ reiškia „amžinas, nesugadinamas“. Kitaip nei mūsų dabartinis kūnas, prisikėlimo kūnas nesuirs.

560Kuo paremta tikinčiojo viltis, nepatirti kūniškos mirties?

Tikinčiojo viltis, nepatirti kūniškos mirties, yra paremta apaštalo Pauliaus teiginiu: „Todėl mes dūsaujame, trokš-dami ant viršaus apsivilkti savo buveine iš dangaus [...], norėdami ne nusirengti, bet verčiau apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta.

Dievas mus tam ruošia, suteikdamas Dvasią kaip laidą“ (2. Korintiečiams 5,2.4.5).

Apaštalas, sakydamas „buveinė“, gal-voje turi garbingą kūną, kurį įgaus ne tik tie, kurie prisikels iš mirusiųjų, bet ir tie, kurie Kristaus sugrįžimo dieną bus pakeisti. „Apsirengti“ reiškia įgauti nau-ją kūną, nepatyrus mirties. „Nusirengti“ čia išreiškia „mirti“.


188

561Kaip vyks paėmimas Kristaus sugrįžimo metu?

Kristaus sugrįžimo metu paėmimas pir-miausia pažadėtas tiems, kurie yra atgi-mę iš vandens bei Dvasios ir tiki į Jėzų Kristų bei juo seka. Šie tikintieji taip pat vadinami „nuotaka bendruomene“ arba „berniuku“ (Apreiškimo Jonui 12,5).

Ar Dievas kitiems suteiks malonę ir paims juos pas save, neskirta spręsti žmogui, tai priklauso nuo Dievo apsis-prendimo.

Atgimimas iš vandens ir Dvasios: žiūrėti 528 klausimą

„Paėmimas“ čia reiškia, kad Kristaus sugrįžimo dieną žmonės tiesiai pateks į betarpišką bendrystę su Dievu.

562Kas priklauso "nuotakai bendruomenei"?

Jėzus Kristus davė savo apaštalams pa-vedimą, ruošti Kristaus bažnyčią są-jungai su juo. Apaštalas Paulius apie tai rašo: „Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu. Mat aš jus sužiedavau su vienu vyru, su Kristumi, ir turiu pas jį nuvesti jus kaip skaisčią mergelę“ (2. Korintie-čiams 11,2). „Skaisti mergelė“ simboliš-kai reiškia „nuotaką“ (Apreiškimo Jonui 19,7). Kas jai priklausys ir bus suvieny-tas su Jėzumi Kristumi, pasirodys tik per Kristaus sugrįžimą.

563Ar yra koks skiriamasis požymis tų, kurie priklauso nuotakai bendruomenei?

Taip – išskiriantis požymis yra tai, kad jie kasdieną laukia Kristaus sugrįžimo ir nuolat meldžiasi: „Viešpatie, ateik!“ (plg. Apreiškimo Jonui 22,17.20).

564Ar Biblijoje minimi kiti nuotakos bendruomenės požymiai?

Taip, kiti nuotakos bendruomenės po-žymiai minimi Apreiškimo Jonui 14,1-5. Čia nuotakos bendruomenės būriui api-būdinti naudojamas simbolinis skaičius „šimtas keturiasdešimt keturi tūkstan-čiai“. Skaičiaus „144 000“ nereikia su-vokti pažodžiui, tai perkeltinė reikšmė. Šis skaičius yra išvestas iš Izraelio dvyli-kos giminių. Jos aprašomos tokiu pavyz-džiu: „Štai Avinėlis, bestovįs ant Siono kalno, o su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai palydovų, turinčių jo ir jo Tėvo vardus, įrašytus savo kaktose […], jie lydi Avinėlį, kur tik jis eina. Jie yra atpirkti iš žmonijos, pirmienos Die-vui ir Avinėliui. Jų lūpose nerasta melo: jie be dėmės.“

565Ką reiškia simboliai Apreiškimo Jonui 14,1-5?

Priskyrimas prie „Avinėlio“ ir Tėvo var-dų reiškia, kad tie šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai yra Dievo nuosavybė.


189

„Be dėmės“, „lūpose nerasta melo“ ir „lydi Avinėlį“ reiškia, kad gyvenimas vedamas pagal Evangeliją ir žodžiais, ir darbais.

Sąvoka „pirmienos“ apibūdina tuos, kuriuos sugrįžęs Kristus pasiims pas save: tai yra tie, kurie pirmiausia bus iš-ganyti.

„Avinėliu“ vadinamas Jėzus Kristus: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pa-saulio nuodėmę!“(Jono 1,29).

Apreiškimo Jonui 5,12 išreiškia, kad užmuštas Avinėlis bus laimėtojas. Tai reiškia, kad pažemintas ir nukryžiuotas Dievo Sūnus tuo pat metu triumfuos ir švęs pergalę.


„Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, imti valdžią ir turtus, ir išmintį, ir galybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių“. Apreiškimo Jonui 5,12

566Kada vyks „Avinėlio vestuvės“?

„Avinėlio vestuvės“, taigi, nuotakos ben-druomenės ir jaunikio Jėzaus Kristaus suvienijimas vyks, kai jis sugrįš ir savo nuotaką bendruomenę pakeis bei pasi-ims pas save.

567Kas įvyks per „Avinėlio vestuves“?

Nuotaka bendruomenė galės dalintis Kristaus šlove ir betarpiška bei neišar-doma bendryste su Dievu.


„Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi. Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe; o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai“. Ir sako man: „Rašyk: ‚Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį‘“.Apreiškimo Jonui 19,6-9

568Kas įvyks žemėje po Kristaus sugrįžimo?

Po Kristaus sugrįžimo prasidės laikas, kuriame žmonės ir kūrinija kentės, nes susidurs su šėtono galia. Šis laikas įvar-dijamas kaip „didžiojo suspaudimo“ laikas. Didysis suspaudimas: žiūrėti 405, 409 ir sekančius klausimus

569Ar „didžiojo suspaudimo“ laikotarpiu bus apsauga?

Taip, „didžiojo suspaudimo“ laikotarpiu dvasinė apsauga bus tiems, kurie pri-klauso Jėzaus Kristaus bažnyčiai, bet dar nebuvo paimti Jėzaus Kristaus.

Apreiškime Jonui jie vaizduojami mo-ters pavidale, kuri yra apsisiautusi saule ir yra pagimdžiusi berniuką. Jie ir toliau patiria dieviškąjį lydėjimą ir dvasinį ap-rūpinimą, kad išlaikytų tikėjimą (plg. Apreiškimo Jonui 12,6).


190

„Didžiojo suspaudimo“ laikotarpiu bus žudomi žmonės, kurie išpažįsta Kristų. Taigi, šie tvirti išpažintojai bus kankiniai (liudijantys krauju).

570Kas įvyks su kankiniais iš „didžiojo suspaudimo“ laikotarpio?

Žmonės, kurie „didžiojo suspaudimo“ laikotarpiu išpažins Kristų ir dėl to bus nužudyti, dalyvaus pirmajame prisikėli-me, kaip ir nuotaka bendruomenė.

Pirmasis prisikėlimas: žiūrėti 574 ir sekančius klausimus

571Kas įvyks po „Avinėlio vestuvių“ ir po „didžiojo suspaudimo“?

Po „Avinėlio vestuvių“ Jėzus Kristus su nuotaka bendruomene sugrįš į žemę ir užbaigs „didžiojo suspaudimo“ laikotar-pį.

572Kas po „didžiojo suspaudimo“ laikotarpio įvyks su šėtonu?

Šėtonas ir jo palydovai, Dievui priešiš-kos jėgos, pagal Apreiškimo Jonui 20,1-3 bus „surišti“ ir „įmesti į bedugnę“. Taigi, iš jų bus atimtos visos galios. Tokiu būdu šėtonas nebegalės nieko suvedžioti.

573Kas įvyks, kai šėtonas bus surištas ir iš jo bus atimta galia?

Kai šėtonas bus surištas ir iš Dievui prie-šiškų jėgų bus atimtos visos jėgos, įvyks kankinių iš „didžiojo suspaudimo“ lai-kotarpio prisikėlimas. Tokiu būdu kan-kiniai dalyvaus pirmajame prisikėlime.

574Kokius įvykius apima pirmasis prisikėlimas?

Pirmojo prisikėlimo metu prisikels „mirę Kristuje“ ir bus paimti kartu su gyvaisiais, kurie priklauso nuotakai bendruomenei.

Po „vestuvių danguje“ prisikels kankiniai iš „didžiojo suspaudimo“ laikotarpio ir priklausys karališkajai kunigystei.

Abu šie įvykiai įvardijami kaip „pirmasis prisikėlimas“: „Palaimintas ir šventas, kas turi dalį pirmajame prisikėlime! Šitiems antroji mirtis neturi galios; jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir viešpataus su juo tūkstantį metų“ (Apreiškimo Jonui 20,6).

Paėmimas / pakeitimas: žiūrėti 559 ir sekančius klausimus

Didysis suspaudimas: žiūrėti 569 ir sekančius klausimus


191

575Kas vyks pasibaigus pirmajam prisikėlimui?

Pasibaigus pirmajam prisikėlimui Kris-tus įkurs žemėje taikos karalystę ir vieš-pataus „tūkstantį metų“. Šie „tūkstantis metų“ yra ilgo, tačiau riboto laiko sim-bolis.

576Ar žmonės šiuo laikotarpiu dar nusidės?

Taip. Nors iš šėtono bus atimta valdžia ir jis negalės nieko suvedžioti, vis tiek žmonės išliks nuodėmingi ir mirtingi, nes polinkis į nuodėmę nebus panai-kintas. Išimtis bus tik tie, kurie dalyvavo pirmajame prisikėlime.

Polinkis į nuodėmę: žiūrėti 227 klausimą ir paaiškinimą

Pirmasis prisikėlimas: žiūrėti 574 klausimą

577Kas vyks žemėje taikos karalystės laikotarpiu?

Kristaus taikos karalystės laikotarpiu Jėzus Kristus kartu su karališkąja kunigyste netrukdomai skelbs Evangeliją. Evangelija bus priartinta visiems žemėje gyvenantiems žmonėms ir taip pat visoms sieloms mirusiųjų srityse. Taikos karalystės pabaigoje visų

laikų visi žmonės bus supažindinti su Jėzaus Kristaus Evangelija.

Karališkoji kunigystė: žiūrėti 259, 409 ir 574 klausimus

578Kas vyks taikos karalystės pabaigoje?

Taikos karalystės pabaigoje šėtonas bus išleistas; jis turės galimybę paskutinį kartą suvedžioti žmones. Po Kristaus pergalės jis bus „įmestas į ugninės sieros ežerą“ (plg. Apreiškimo Jonui 20,7-10). Piktasis taps neveiksmingas amžiams.

579Kas įvyks, kai piktasis amžiams praras savo galią?

Kai piktasis amžiams praras savo ga-lią, įvyks mirusiųjų prikėlimas teismui. Tada Jėzus Kristus teis visus žmones, ku-rie kada nors gyveno. Paskutiniojo teis-mo išimtinai nepatirs tik tie, kurie bus dalyvavę pirmajame prisikėlime.

„Paskutinysis teismas“ yra galutinis teismas žmonių, kurie nedalyvavo pirma-jame prisikėlime. Šis teismas aprašytas Apreiškimo Jonui 20,11–15.

„Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygo-se, pagal jų darbus“.Apreiškimo Jonui 20,12


192

580Kas atsitiks su tais, kurie bus teisiami paskutiniajame teisme?

Tie, kuriems paskutiniajame teisme bus suteikta malonė, taps – kartu su tais,

kurie dalyvavo pirmajame prisikėlime – naujojo Dievo kūrinio gyventojais. Jie visi galės turėti amžinąją bendrystę su Dievu. Kiti, atitolę nuo Dievo, liks varge.


193

581Kas Biblijoje sakoma apie Dievo naująjį kūrinį?

Dievas po paskutiniojo teismo įkurs naująjį kūrinį vietoj senojo: „Jis [Dievas] apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais“ (Apreiškimo Jonui 21,3). Tokiu būdu išsipildys lūkestis, kuris išreikštas 2. Petro 3,13:

„Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.“ Ši Dievo karalystė bus amžina; tada Dievas bus viskas visame kame (plg. 1. Korintiečiams 15,28).

194

IŠ KRIKŠČIONYBĖS ISTORIJOS

Bendruomenės

Katalikų-apaštalinė bažnyčia

Naujoji apaštalų bažnyčia

Reformacija

Evangelija žydams ir pagoniams

Apaštalų tarnystės atkūrimas

Iš krikščionybės istorijos

196

582Kaip atsirado pirmosios krikščionių bendruomenės?

Per Sekmines Jeruzalėje atsirado pirmosios krikščioniškos bendruomenės (plg. Apaštalų darbų 2,37 ir sekantys sakiniai), kurioms priklausė tik žydų tikintieji. Dėl persekiojimų daug tikinčiųjų bėgo iš Jeruzalės (plg. Apaštalų darbų 8,1; 11,19). Jie skelbdavo Evangeliją naujose vietovėse, kur taip pat atrasdavo tikėjimą. Taip kūrėsi krikščioniškos bendruomenės kitose vietovėse.

583Kaip Evangelija pasiekė pagonis?

Pradžioje apaštalai manė, kad Evangelija turi būti skelbiama tik žydams. Tačiau apsireikšdamas Dievas paaiškino apaštalui Petrui, kad Evangelija yra skirta ir pagoniams (plg. Apaštalų darbų 10 ir 11).

Per apaštalų susirinkimą Jeruzalėje buvo sprendžiami klausimai, susiję su misionierių darbu pagoniams ir Mozės Įstatymo prasme pakrikštytiems pagoniams (plg. Apaštalų darbų 15,1-29). Sprendimai prisidėjo prie to, kad galiausiai krikščioniškos bendruomenės buvo išlaisvintos nuo daugelio žydų tikėjimo tradicijų.

Pagonys: žiūrėti paaiškinimą 256 klausimui


Per „apsireiškimą“ Dievas ypatingais atvejais parodo žmonėms, kuriuos jis tam tikslui pasirinko, savo valią. Toks apsireiškimas dar vadinamas „vizija“ arba „regėjimu“.

584Kuris apaštalas daugiausiai skelbė Evangeliją pagoniams?

Ypatingai apaštalas Paulius skelbė Evangeliją pagoniams. Tam jis keliavo, iš dalies kartu su apaštalu Barnabu, į šiandieninę Turkiją, Graikiją, Kiprą ir galiausiai į Italiją.

585Kur atsirado pavadinimas „krikščionis“?

Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti Jėzaus mokinius „krikščionimis“ (plg. Apaštalų darbų 11,26).

586Kiek laiko veikė apaštalai?

Pirmiausia apaštalai veikė iki pirmojo amžiaus po Kristaus pabaigos. Jonas buvo paskutinis pirmykštės bažnyčios apaštalas. Po to prasidėjo laikotarpis, kuriame apaštalų tarnystė nors ir egzistavo, tačiau į ją nebuvo skiriami asmenys. Tik XIX amžiuje vėl pradėti skirti asmenys į apaštalų tarnystę.


197

Asmenų skyrimas į apaštalų tarnystę: žiūrėti 450 klausimą ir paaiškinimą

Apaštalų tarnystės išlikimas: žiūrėti 447 ir sekančius klausimus

587Kame atsiskleidė Šventosios Dvasios veikimas po pirmųjų apaštalų mirties?

Šventoji Dvasia pasirūpino, kad atsirastų būtinas Senojo ir Naujojo Testamentų raštų rinkinys (kanonas).

Dėka Šventosios Dvasios veikimo bažnyčių susirinkimuose (konsiliumuose), galėjo būti suformuluotas svarbus krikščioniško mokymo pagrindas. Pavyzdžiui, mokymas, kad Dievas yra trijuose asmenyse, kad Jėzus Kristus yra tikras žmogus ir tikras Dievas, o taip pat atpažinimas, kokią esminę reikšmę žmogaus išganymui ir atpirkimui turi Jėzaus auka bei prisikėlimas.

Dėl Šventosios Dvasios poveikio per visus amžius galėjo plisti krikščioniškas tikėjimas.

Biblija, kanonas: žiūrėti 12 ir sekančius klausimus

Konsiliumas: žiūrėti paaiškinimus 33 klausimui

Dievas trijuose asmenyse: žiūrėti 61 ir sekančius klausimus

Dvejopa Jėzaus Kristaus prigimtis: žiūrėti 103 ir sekančius klausimus

588Kaip tuo laiku vyko išganymo skelbimas?

Išganymas pirmiausia buvo skelbiamas Evangelijos pamokslavimu ir Šventojo vandens Krikšto suteikimu.


589Kaip vystėsi krikščionybė nuo II-ojo amžiaus?

Tai, kas prasidėjo su diakono Stepono užmėtymu akmenimis, išaugo į persekiojimų bangą: daug krikščionių žuvo dėl tikėjimo. Taip jie tapo kankiniais.

Nepaisant persekiojimų ir daugybės pasipriešinimų, krikščioniškas tikėjimas plito visoje Romos imperijoje.

Kankiniai: žiūrėti paaiškinimus 394 klausimui

590Kas perdavė palikuoniams pirmųjų apaštalų žodžio skelbimą?

Pirmųjų apaštalų žodžio skelbimą perdavė ir toliau tęsė „apaštališkieji tėvai“. Bažnyčios mokymas turėjo didelę įtaką. Prie to prisidėjo Klemensas Romietis (mirė 100-ais metais), Ignacijus iš Antiochijos (mirė 115-ais metais), Polikarpas, Smirnos vyskupas, (gimė 69-ais, mirė 155-ais metais), ir Papijas iš Hierapolio (gimė 70-ais, mirė 130/140-ais metais). Tai buvo jų rūpestis, ginti


198

krikščionišką tikėjimą nuo pagonių ir žydų, bei saugoti krikščioniško tikėjimo pagrindą.

Bažnyčią formuojanti asmenybė buvo Atanazijus Didysis (295 – 373), kurio įtaka 325 metais buvo suformuluotas Nikėjos tikėjimo išpažinimas.

591Kas buvo „apaštališkieji tėvai“?

„Bažnyčios tėvai" buvo eruditai, kurie pagal „apaštališkuosius tėvus“ formulavo pagrindines krikščioniškąsias tiesas. Prie jų priklausė Ambrozijus iš Milano (339 – 397), Jeronimas (347 – 420) ir Augustinas iš Hipo (354 – 430).

592Kada krikščionybė tapo valstybine religija Romos imperijoje?

Po sunkaus persekiojimų laikotarpio Romos imperatorius Konstantinas Didysis 313 metais paskelbė tikėjimo laisvę krikščioniams.

381 metais imperatorius Teodosijus pakėlė krikščionybę iki Romos imperijos valstybinės religijos statuso.

„Tikėjimo laisvė“ reiškia tai, kad žmonės gali laisvai pasirinkti, išpažinti ir praktiku-oti tam tikrą religiją ar pasaulėžiūrą.

593Kaip vyko krikščionybės vystymasis iki viduramžių?

Tautų kraustymosi laikotarpiu (IV/V amžius) krikščionybė sustiprėjo Europoje ir Azijoje.

Krikščionybės skleidime reikšmingą rolę vaidino vienuolystė, kuri nuo III-ojo amžiaus pirmiausia atsirado Egipte. Pagrindinė vienuolių užduotis buvo gyventi skurdų gyvenimą pagal Kristaus

Ambrozijus iš Milano Jeronimas Augustinas iš Hipo


199

pavyzdį ir toliau skleisti krikščioniškąjį tikėjimą. Viduramžiais vienuoliai ir vienuolės buvo pasiekę išskirtinių rezultatų mokslo srityje ir buvo įsitraukę į žemės ūkio bei socialines sritis.

Krikščionybė vis labiau ir labiau įtakojo žmonių gyvenimą, o taip pat kultūrą, politiką bei visuomenę Europoje.

1054 metais įvyko vakarų (Romos-katalikų) ir rytų bažnyčios (ortodoksų) skilimas.

Vienuolystė yra gyvenimo forma, kuria bandoma, atsiskyrus nuo pasaulietinių dalykų, pilnai pašvęsti savo gyvenimą re-ligijai. “Vienuolystei” priklauso tiek vyrai, tiek moterys (vienuolės).

594Su kuo vis labiau turėjo konkuruoti krikščionys nuo VII-ojo amžiaus?

Nuo VII-ojo amžiaus Azijos, Afrikos ir taip pat Europos dalyse krikščionys turėjo konkuruoti su naująja religija – islamu. Daug sričių prarado krikščioniškas tikėjimas, pavyzdžiui, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką.

Įsiplieskė kovos, pavyzdžiui, kryžiaus žygių metu. Jos vyko tarp 1095 ir 1270 metų Rytuose, su tikslu dėl krikščionybės užimti Jeruzalę ir Šventąją Žemę.

Islamas yra jauniausia iš didžiųjų pasau-lio religijų. Ji buvo sukurta Mahometo VII-ame amžiuje po Kristaus. Islamas moko tikėjimo vienu Dievu, tačiau ne trijuose asmenyse. Jėzus pas juos laiko-mas pranašu. Islamo šventasis raštas yra koranas.

Kryžiaus žygiai: Palestina su Jeruzale buvo islamo valdžioje. Tarp XI ir XIII amžių popiežiai kvietė šias sritis vėl pa-daryti krikščioniškas. Kariuomenės žygiai buvo vadinami „kryžiaus žygiais“ ir kariai – „kryžiuočiais“, kadangi tai vyko Kristaus kryžiaus vardu ir jo garbei.

595Kodėl buvo susirūpinta bažnyčios reformavimu?

Viduramžiais bažnyčios viduje vyko vis didesnis pasaulietinimas – tikėjimas ir mokymas vis labiau prarado vertę. Tai įvyko dėl trūkstamo orientavimosi į Evangeliją.

Todėl buvo susirūpinta bažnyčios reformavimu. Iš vienos pusės vienuolynai stengėsi reformuoti bažnyčią, iš kitos pusės supasaulietintą bažnyčią nuosekliai kritikavo tokie vyrai, kaip prancūzas Petrus Valdes (1140, mirė prieš 1218), anglų teologas Džonas Viklifas (1330 – 1384) ir Prahos universiteto rektorius Janas Husas (1369 – 1415). Jų inicijuoti ir lydimi judėjimai apėmė tolimas Europos sritis ir atvedė prie reformacijos.


200

Martinas Liuteris Ulrichas Cvinglis Jonas Kalvinas

596 Kas yra reformacija?

Reformacija (iš lotynų k. „reformatio“: pertvarka, atsinaujinimas) yra religinis atsinaujinimo judėjimas Europoje, kuris paremtas siekiu atsigręžti į Evangeliją.

Ji yra glaudžiai susijusi su vokiečių vienuoliu Martinu Liuteriu (1483 – 1546). Jo įsitikinimu vienintelis pagrindas mokymui turėtų būti biblijinis Jėzaus Kristaus liudijimas. Liuteris išvertė Bibliją iš hebrajų ir graikų kalbų į vokiečių kalbą ir taip ją padarė prieinamą tautai.

Nepriklausomai nuo to, 1534 metais Anglijoje atsirado anglikonų valstybinė bažnyčia.

597Kas yra reikšmingiausi reformatoriai?Be Martino Liuterio iš Vitenbergo, buvo reformatorius Ulrichas Cvinglis (1484 – 1531), kuris veikė Ciuriche, ir Jonas Kalvinas (1509 – 1564), kuris Ženevoje

inicijavo nepriklausomą reformos judėjimą.

598Kaip reagavo Romos-katalikų bažnyčia į reformaciją?

Kaip atsakas į reformaciją Trento susirinkime (nuo 1545) buvo inicijuotas bažnyčios atnaujinimas ir paruoštas pagrindas kontrreformacijai. Tai vedė prie pontifikato stiprėjimo.

„Kontrreformacija“ yra Romos-katalikų bažnyčios judėjimas, nukreiptas prieš reformaciją.

599Kokias pasekmes turėjo protestantizmo ir katalikybės nesutarimai?

Nesutarimai tarp protestantų ir katalikų Europoje privedė prie trisdešimtmečio karo (1618 – 1648), kurio rezultatas buvo valstybės įtakos sustiprinimas bažnyčios


201

atžvilgiu. Valdovas nuspręsdavo savo pavaldinių priklausomybę religijai.

„Protestantais“ vadinami reformacijos pasekėjai.

600Kokia buvo krikščionybės padėtis XVIII-ojo amžiaus Europoje?

XVIII-ame amžiuje krikščioniškas tikėjimas dažnai siejosi su mąstymu, kuris žmogišką protą laikė vieninteliu atskaitos tašku („Šviečiamasis amžius“). Kaip atsakas į tai vis stiprėjo pietizmas – judėjimas reformacinės bažnyčios viduje. Pietistai užsiima intensyviomis Biblijos studijomis ir yra socialiai bei misionieriškai angažuoti.

Misionieriškai, misija: žiūrėti paaiškinimą 393 klausimui

601Kokia buvo krikščionybės padėtis XIX-ame amžiuje?

XIX-ame amžiuje buvo bandoma vėl palenkti į Evangelijos pusę žmones, kurie dėl skurdo ir nežinojimo buvo susvetimėję krikščioniško tikėjimo atžvilgiu (vidinė misija). Buvo įkurta „misionierių“ organizacija: ji rūpinosi krikščionybės skleidimu neeuropietiškose šalyse, pirmiausia Afrikoje.

602Kokie svarbūs postūmiai vyko XIX-ojo amžiaus krikščionybėje?

Didelę reikšmę – pirmiausia protestantizme Anglijoje bei JAV – turėjo taip vadinami „atgimimo judėjimai“: krikščionių tikintieji kvietė nuo „krikščionybės iš įpročio“ grįžti prie gyvojo krikščioniško tikėjimo. Šis kvietimas, gilintis į Evangeliją, susipynė su viltimi, kad Kristus sugrįš.

Tai yra istorinis pagrindas, ant kurio Dievas ruošė dirvą apaštalų veikimo atkūrimui.

603Kaip XIX-ame amžiuje vėl buvo atkurta apaštalų tarnystė?

Tarp 1826 ir 1829 metų tikintys vyrai susirinko konferencijoje Albury kaime (Pietų Anglijoje), kartu gilintis į Apreiškimą Jonui. Ši konferencija vyko bankininko Henrio Drumondo (1786 – 1860) kvietimu, glaudžiai bendradarbiaujant su Edvardu Irvingu (1792 – 1834), nacionalinės škotų bažnyčios dvasininku. Konferencijos dalyviai norėjo aiškumo dėl biblijinių teiginių apie Šventosios Dvasios veikimą ir Kristaus sugrįžimą.

Taip pat ir Škotijoje skirtingų konfesijų tikintieji laukė stipresnio Šventosios Dvasios veikimo. To pasekoje 1830 metais atsirado daug dėmesio sulaukę ligonių gydymai, „kalbėjimai kalbomis“ (kalbėjimai nežinomomis kalbomis) ir pranašavimai.


202

1832-ųjų rudenį Londone Džonas Beitas Kardeilas (1802 – 1877) iš Šventosios Dvasios buvo pašauktas apaštalų tarnystei ir Henris Drumondas jį įvardijo apaštalu.

Nuo 1833-ųjų rugsėjo buvo pašaukti dar vienuolika apaštalų – ypatingai per pranašą Oliverį Tapliną (1800 – 1862).

604Kaip atsirado katalikų-apaštalinė bažnyčia?

1835 metais apaštalai vieneriems metams sugrįžo į Albury kaimą, kad tęstų bendrus intensyvius pasitarimus. Jie paruošė „Didįjį Testimoniumą“ (1837), išpažinimo dokumentą, kuris buvo pristatytas visiems krikščionybės dvasiniams ir pasaulietiniams vadovams.

Šiame liudijime apaštalai ragino krikščionis, burtis prie jų ir ruoštis Kristaus sugrįžimui. Taigi, nebuvo siekiama įkurti naują bažnyčią, o skirtingas esamas bažnyčias pavesti apaštalų valdymui.

Tačiau dauguma krikščionių kvietimo nepriėmė. Maža dalis krikščionių, kurie dovanojo apaštalams savo tikėjimą, susijungė į naują bažnyčią, būtent į katalikų – apaštalinę bažnyčią.

605Kada vyko pirmieji Paženklinimai Šventąja Dvasia?

Pirmieji Paženklinimai Šventąja Dvasia, kurie ankščiau buvo vadinami „apaštalų rankų uždėjimu“, vyko 1847 metais Anglijoje, Kanadoje ir Vokietijoje.

606Kas įvyko, kai keletas apaštalų mirė?

1855 metais mirė trys apaštalai. Pranašai Edvardas Oliveris Taplinas ir Heinrichas Geyeris (1818 – 1896) įvardijo apaštalų tarnystės pasekėjus. Tačiau šių paskyrimų nepripažino


203

likusieji apaštalai. Daugiau nebebuvo ordinuojami apaštalai.

Šis požiūris įtakojo tai, kad po paskutiniojo apaštalo Francis V. Vodhouso 1901 metais katalikų – apaštalinėje bažnyčioje nebeliko apaštalų. Daugiau nebebuvo ordinuojami jokie tarnai.

607Kaip atsirado Naujoji apaštalų bažnyčia?

1862-ųjų spalio 10 dieną Karaliaučiuje kunigas Rudolfas Rosochackis (1815 – 1894), tenykštės katalikų – apaštalinės bendruomenės vadovas, pranašo Geyerio buvo įvardintas apaštalu. Katalikų – apaštalinės bažnyčios apaštalai nepripažino šio paskyrimo.

Pranašas Heinrichas Geyeris ir katalikų – apaštalinės bendruomenės vadovas Hamburge Friedrichas Vilhelmas Švarcas (1815 – 1895) buvo įsitikinę, kad šis pašaukimas yra Šventosios Dvasios darbas.

1863-ųjų sausio 4 dieną Hamburgo bendruomenė pripažino šį apaštalų

pašaukimą ir buvo atskirta nuo katalikų – apaštalinės bažnyčios.

1863-ųjų sausį nustatyta Naujosios apaštalų bažnyčios pradžia.

Net kai apaštalas Rosochackis netrukus po to pasitraukė iš tarnystės, Geyeris, Švarcas ir Hamburgo bendruomenė tvirtai laikėsi minties, kad tai buvo dieviškasis pašaukimas.

608Kas vyko vėliau?

Kunigas Karlas Vilhelmas Louis Preusas (1827 – 1878) ir truputį vėliau Friedrichas Vilhelmas Švarcas buvo pašaukti į apaštalus. Apaštalas Preusas veikė Šiaurės Vokietijoje, o apaštalo Švarco darbo sritis buvo Nyderlandai.

Tolimesni pašaukimai į apaštalus vyko netrukus. Naujai susikūrusi bendrystė pasivadino „bendrąja krikščioniška apaštalų misija“.

1872 metais Frydrichas Vilhelmas Menkhofas (1826 – 1895) buvo pašauktas į apaštalus Vestfalijos ir Reinlando sričiai.

Karlas Vilhelmas Louis Preusas

Friedrichas Vilhelmas Švarcas

Frydrichas Vilhelmas Menkhofas


204

1884 metais apaštalas Menkhofas įsteigė Vokietijoje bažnyčios žurnalą „Šauklys“. To įtakotas apaštalas Švarcas panaikino liturginius drabužius ir daug katalikų – apaštalinės bažnyčios perimtos liturgijos elementų pirmiausia savo darbo srityje.

1885 metais šiuos pakeitimus perėmė ir kitos bendruomenės.

„Liturgija“ vadinama nustatyta pamaldų eigos tvarka.

609Kaip kilo pavadinimas „Naujoji apaštalų bažnyčia“?

Netrukus, atsiskyrimui nuo katalikų – apaštalinių bendruomenių, po 1863 metų susikūrusios bendruomenės oficialiuose susirašinėjimuose pasivadino „naujosiomis apaštalų bendruomenėmis“. 1907 metais oficialiu pavadinimu tapo „Naujoji apaštalų bendruomenė“ ir maždaug 1930 metais – „Naujoji apaštalų bažnyčia“.

610Kiek laiko veikė pranašų tarnystė?

XIX amžiaus pabaigoje apaštalų tarnystė vis labiau išsiskyrė kaip centrinė tarnystė, kuri turi pilnus įgaliojimus. Tuo pat metu pranašų tarnystės reikšmė mažėjo. Nuo 1920 metų pabaigos bendruomenėse nebeveikia pranašai.

611Kas buvo pirmasis vyriausiasis apaštalas?

1881 metais į apaštalus buvo pašauktas Friedrichas Krebsas (1832 – 1905) iš Braunšveigo (Vokietija). Po apaštalų Švarco ir Menkhofo mirties jis perėmė vadovavimo funkciją bažnyčioje. Jis labai rūpinosi vienybe apaštalų tarpe. Nuo 1897 metų susiformavo vyriausiojo apaštalo tarnystė. Friedrichas Krebsas buvo pirmasis vyriausiasis apaštalas šiandienine prasme.

612Kas toliau buvo vyriausiojo apaštalo tarnystės nešėjais?

n Hermanas Nihausas (1848 – 1932, vyriausiasis apaštalas nuo 1905 iki 1930),

n Johanas Gotfriedas Bišofas (1871 – 1960, vyriausiasis apaštalas nuo 1930 iki 1960),

n Valteris Šmitas (1891 – 1981, vyriausiasis apaštalas nuo 1960 iki 1975),

n Ernstas Štrekeizenas (1905 – 1978, vyriausiasis apaštalas nuo 1975 iki 1978),

n Heincas Urvyleris (1925 – 1994, vyriausiasis apaštalas nuo 1978 iki 1988),

n Richardas Fėras (1939 – 2013, vyriausiasis apaštalas nuo 1988 iki 2005),


205

Hermanas Nihausas Johanas Gotfriedas

Ernstas Štrekeizenas

Vilhelmas Leberis

Heincas Urvyleris

Jean-Luc Schneideris

Valteris Šmitas

Richardas Fėras

Friedrichas Krebsas

n Vilhelmas Leberis (gimęs 1947, vyriausiasis apaštalas nuo 2005 iki 2013),

n Jean-Luc Schneideris (gimęs 1959, vyriausiasis apaštalas nuo 2013).

206

PAMALDOS, PALAIMINIMO VEIKSMAI

IR SIELOVADA

BendrystėPamokslas

Tėve mūsų

Bažnytinės pamokosKonfirmacija

Nuodėmių atleidimas

Mirusiųjų palydėjimas

Pamaldos, palaiminimo veiksmai ir sielovada

208

613Kas yra pamaldos?

Pamaldos yra Dievo veikimas žmogui. Tuo pačiu tai yra žmogaus veikimas Dievui.

Į pamaldas žmonės susirenka, kad kartu pagarbintų Dievą, jį pašlovintų ir jam padėkotų. Taip pat jie renkasi tam, kad klausytųsi Dievo žodžio ir priimtų sakramentus.

Tokiu būdu pamaldos yra Dievo ir žmogaus susitikimas. Pamaldose ben-druomenė jaučia Dievo Trejybės buvi-mą šalia ir patiria, kad Dievas jai tarnau-ja meilėje.

614 Kokios pamaldos buvo Senojo Testamento laikais?

Senojo Testamento laikais pamaldos daugiausia susidėdavo iš aukojimo ap-eigų, kurių metu kunigai Dievui atneš-davo dovanų. Be to jie turėjo pavedimą, tautai perduoti Dievo palaiminimą (plg. Skaičių 6,22-27).

Apie karaliaus Dovydo laikus pasa-kojama, kad pamaldose patarnaudavo giesmininkai bei muzikantai ir psalmė-mis šlovindavo Dievą (plg. 1. Kronikų 25,6).

Babilono nelaisvės laikais – 597 pr. Kr. iki 539 pr. Kr. – tikintys žydai rinkdavosi tam tikslui pastatytuose namuose (sina-gogose), kad galėtų kartu melstis, skai-tyti šventus raštus ir juos nagrinėti. Čia glūdi vėlesnės krikščioniškų pamaldų formos šaknys.

615Kokius elementus turėjo pamaldos pirmosiose krikščioniškose bendruomenėse?

Kaip detaliai vyko pamaldos pirmosiose krikščioniškose bendruomenėse, nėra aprašyta. Jose buvo Evangelijos skelbi-mas, bendruomenės išpažinimai, ben-dros maldos, giesmės ir Šventoji Vaka-rienė.

616Kaip toliau vystėsi krikščioniškos pamaldos?

Krikščioniškos pamaldos šimtmečiais buvo liturginio pobūdžio. Tai reiškia, pamaldos daugiausia buvo paremtos ritualais, būtent nustatytais žodžiais ir giesmėmis.

Tai pasikeitė po reformacijos daugely-je bažnytinių bendruomenių. Centrinę vietą užėmė pamokslas. Prie laisvo kal-bėjimo pamokslo tradicijos prisijungė ir Naujosios apaštalų bažnyčios pamaldos.

Pamokslas, žodžio skelbimas: žiūrėti 623 ir sekančius klausimus

Reformacija: žiūrėti 595 ir sekančius klausimus

617Ar Dievas yra pamaldose?

Taip, pamaldų pradžioje Dievas kvie-čiamas žodžiais „Vardan Dievo, Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Šis kvie-timas vadinamas „Įžangine Trejybės formule“. Tokiu būdu pamaldų daly-


209

viams aiškiai parodoma, kad Dievas yra čia, kaip žadėjo Dievo Sūnus (plg. Mato 18,20).

618Kas yra esminiai pamaldų elementai?

Apie pirmuosius krikščionis Jeruzalėje liudijama: „Jie ištvermingai laikėsi apaš-talų mokslo ir bendravimo, duonos lau-žymo ir maldų“ (Apaštalų darbų 2,42). Iš to seka esminiai pamaldų elementai: apaštalų mokymas, bendrystė, duonos laužymas ir malda.

619Kas yra „apaštalų mokymas“?

„Apaštalų mokymas“ reiškia tai, kad apaštalai skelbia Jėzaus Kristaus moky-mą, būtent Evangeliją apie Dievo Sūnaus mirtį, prisikėlimą ir sugrįžimą. Šį moky-mą pamaldose skelbia ir apaštalų įgalioti tarnai.

620Kaip mes suprantame „duonos laužymą“?

„Duonos laužymas“ yra Šventosios Va-karienės šventimas. Tai yra centrinis įvykis pamaldose, kuris švenčiamas dė-kingume už Jėzaus auką.



210

621Ką reiškia „bendrystė“ pamaldose?

„Bendrystė“ pamaldose reiškia, kad pa-tiriamas Jėzaus Kristaus žodžių išsipil-dymas:

„Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mato 18,20).

„Bendrystė“ pamaldose dar reiškia, kad tikintieji kartu garbina Dievą, jį šlo-vina ir jam dėkoja. Tokiu būdu jie turi ir tarpusavio bendrystę.

622Kokią rolę pamaldose vaidina „malda“?

Malda yra neišvengiama pamaldų sude-damoji dalis.

Pamaldose bendruomenė apsijungia pamaldų vedančiojo kalbamoje maldo-

je. Joje išreiškiamas Dievo pagarbini-mas, padėka, užtarimas ir prašymas.

Prieš nuodėmių atleidimą kartu kal-bama malda „Tėve mūsų“. Po Šventosios Vakarienės priėmimo tikintysis tylioje maldoje dėkoja Dievui.

623Kaip mes suprantame „žodžio skelbimą“ (pamokslą)?

Pamaldose skelbiamas Dievo žodis. Tar-nai išreiškia mintis, kurias juose pažadi-na Šventoji Dvasia. Tai vadinama „žo-džio skelbimu“ arba „pamokslu“.

Pamokslas Naujosios apaštalų bažny-čios pamaldose nėra paruoštas tekstas. Jo pagrindas yra žodis iš Biblijos, kurį tarnystės nešėjas išplėtoja laisvu kalbė-jimu.


211

624Ką gali pamokslas?

Kadangi pamokslas yra sužadinamas Dievo, klausytojai patiria, kad ištartas žodis yra „gyvas“:n atsakoma į gyvenimo ir tikėjimo

klausimus,n stiprinamas tikėjimas,n suteikiama paguoda,n suteikiamas pasitikėjimas,n suteikiama pagalba apsisprendimui

bei perspėjimai.

Žodis nuo altoriaus suteikia orientyrą, gyventi pagal Dievo valią.

Pamokslas pagal Jėzaus žodžius yra sielos „maistas“: „Žmogus gyvas ne vie-na duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mato 4,4).

625Kas yra pašauktas skelbti žodį pamaldose?

Apaštalai ir jų įgalioti tarnai yra pašaukti skelbti Dievo žodį pamaldose.

626 Koks yra pamokslo pagrindinis turinys ir tikslas?

Pagrindinis pamokslo turinys yra Jėzaus Kristaus Evangelija, džiugi žinia apie tai, kad Jėzus atnešė auką, prisikėlė ir kad jis sugrįš.

Šventoji Dvasia kalba per tarną. Taip pažadinamas ir sustiprinamas tikėjimas. Žodžio skelbimas visada turi tikslą, pa-

ruošti bendruomenę Jėzaus Kristaus sugrįžimui (plg. 2. Korintiečiams 11,2).

627Ar įmanomos klaidos žodžio skelbime ir pamokslo klausyme?

Kiekvienas žmogus, kuris skelbia Dievo žodį, yra nuodėmingas; jis turi trūkumų ir daro klaidas. Tačiau tarnystė, kurią jis neša, yra duota Dievo ir todėl yra šven-ta. Kai netobulas žmogus skelbia Dievo žodį, gali būti klaidų. Tačiau Dievas vis tiek įdeda galią į žmogaus ištartą žodį.

Ir klausytojas yra nuodėmingas; jis turi trūkumų ir daro klaidas. Todėl įmanomas klaidingas suvokimas to, kas buvo išgirsta. Tačiau jei jis priima žodį su tikėjimu, galės priimti į sielą dieviš-kąsias jėgas, kurios glūdi pamoksle, ne-paisant žmogiškų netobulumų ir klaidų.

628Kokias užduotis turi pamokslo klausytojai?

Prieš pamokslą klausytojai turi melstis, kad Viešpats per žodį juos sustiprintų ir suteiktų ramybę. Jie turi priimti žodį su tikėjimu ir įgyvendinti jį kasdienybėje – mintimis, kalbėjimu, darbais. Taigi, jie yra kviečiami, vesti savo gyvenimą Kris-taus sekime.


212

629Kaip ruošiamas nuodėmių atleidimas ir Šventosios Vakarienės šventimas?

Pamaldų vedančiojo atitinkamais žo-džiais klausytojai ruošiami nuodėmių atleidimui ir Šventosios Vakarienės šventimui. Tiesioginiam pasiruošimui pasitarnauja bendrai giedama atgailos giesmė. Joje bendruomenė išreiškia, kad pripažįsta savo nuodėmingumą ir kad jai reikalinga pagalba.

630Kokia malda pamaldose kalbama nustatyta formuluote?

Malda, kurios išmokė Jėzus, yra „Tėve mūsų“. Tai yra vienintelė malda, kuria pamaldose tikintieji kartu meldžiasi nu-statyta formuluote.

Tai yra penkių prašymų apibendrini-mas (plg. Luko 11,2-4), o išplėstiniame apibendrinime perteikti septyni prašy-mai (plg. Mato 6,9-13).

631Kokia formuluote meldžiamasi „Tėve mūsų“ pamaldose?

Pamaldose „Tėve mūsų“ meldžiamasi pagal formuluotę iš Mato Evangelijos:„Tėve mūsų, kuris esi danguje!Teesie šventas tavo vardas.Teateinie tavo karalystė.Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.

Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.Nes tavo yra karalystė, ir galybė, ir šlovė per amžius.Amen.“

632Ką reiškia kreipimasis „Tėve mūsų“?

Kreipimasis „Tėve mūsų“ rodo, kad ši malda yra bendrystės malda. Jei žmonės į Dievą kreipiasi „Tėve“, išreiškia tai, jog jis juos sukūrė, kad yra jų Viešpats ir jais rūpinasi. Jie gali Dievui be baimės, su meile, pasitikinčiai sakyti „Tėve“.

Dievo vaikas: žiūrėti paaiškinimą 530 klausimui


213

633Ką reiškia: „… kuris esi danguje“?

Žodžiai „kuris esi danguje“ pabrėžia, kad Dievas yra didingesnis ir viršesnis už visa, kas žemiška. Tačiau visur jis yra žmogaus artume.

634Ką reiškia: „Teesie šventas tavo vardas“?

Tai yra pirmasis prašymas maldoje „Tėve mūsų“. Dievas yra šventas. Tikintieji lai-ko jo vardą šventu, atiduodami jam visą garbę ir stengdamiesi, gyventi pagal jo

valią. Šis prašymas tuo pačiu primena antrąjį įsakymą.

635Ką reiškia: „Teateinie tavo karalystė“?

Dievo karalystė per Kristų atėjo pas žmones. Prašymu „teateinie tavo kara-lystė“ meldžiama, kad Kristaus būdas vis labiau ir labiau būtų juntamas bendruo-menėje. Be to, šiais žodžiais prašoma, kad apsireikštų būsima Dievo karalystė: ji prasidės Kristui sugrįžus pasiimti savo nuotakos bendruomenės.


214

636Ką reiškia: „Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“?

Danguje, srityje, kur Dievas sėdi soste, jo valia viešpatauja neribotai. Prašymas yra nukreiptas į tai, kad ir žemėje viskas vyktų pagal Dievo valią. Šiais žodžiais ti-kintieji taip pat prašo, kad jiems pavyktų vykdyti Dievo valią.

637Ką reiškia: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“?

Tuo prašoma viso to, ko žmogui rei-kia gyvenimui. Prašoma ir kad Dievas išsaugotų kūriniją. Perkeltine prasme meldžiama, kad Dievas suteiktų žodį kaip „maistą“ nemirtingai sielai.

638Ką reiškia: „Atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“?

Visi žmonės dėl savo nuodėmių užsi-traukia kaltę. Su šiais žodžiais tikintieji pripažįsta prieš Dievą savo nuodėmin-gumą ir prašo atleidimo. Kadangi Die-vas yra maloningas ir atleidžia, jis tikisi, kad ir mes atleisime tiems, kurie mums padarė skriaudą. Todėl mums bus atleis-ta tik tuomet, jei mes būsime taikūs ir pasiruošę atleisti.

„Tuomet priėjo Petras ir paklausė: ‚Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?‘ Jėzus jam atsakė: ‚Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų‘“ Mato 18,21.22

639Ką reiškia: „Neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto“?

Tikintieji prašo, kad Dievas jiems padė-tų visomis jėgomis atsilaikyti nuodėmei. Tuo pačiu išreiškiamas prašymas, kad Dievas apsaugotų nuo sunkių tikėjimo išbandymų.

640Ką reiškia: „Gelbėk mus nuo pikto“?

Šis prašymas išreiškia troškimą, kad Dievas išlaisvintų nuo piktojo galios. Galiausiai čia galvoje turimas siekis, kad Dievas suteiktų visišką išganymą, išlais-vindamas nuo piktojo visiems laikams. Dievo Sūnuje turime „atpirkimą …, bū-tent nuodėmių atleidimą“ (Kolosiečiams 1,14).

Piktasis: žiūrėti 217 ir sekančius klausimus


215

641Ką reiškia: „Tavo yra karalystė, ir galybė, ir šlovė per amžius“?

Šie žodžiai yra Dievo pagarbinimas („doksologija“). Tuo pašlovinamas Visa-galis ir suteikiama jam priklausanti gar-bė. Žvilgsnis nukreipiamas į jo išganymo plano užbaigimą, kai atpirktieji galės pa-tirti Dievo šlovę amžiams.

Išganymo planas: žiūrėti 243 ir sekančius klausimus

642Ką reiškia: „Amen“?

Šis žodis yra kilęs iš hebrajų kalbos ir reiškia: „tebūnie taip!“ Tuo baigiasi mal-da „Tėve mūsų“ ir taip dar kartą patvir-tinama visa, kas buvo pasakyta Dievui.

643Kada skelbiamas nuodėmių atleidimas per pamaldas?

Nuodėmių atleidimas skelbiamas tuojau po bendros maldos „Tėve mūsų“.

644Kokiais žodžiais skelbiamas nuodėmių atleidimas?

Apaštalai skelbia nuodėmių atleidimą, tiesiogiai nurodydami į Jėzų Kristų: „Skelbiu jums džiugią žinią: mūsų Vieš-paties Jėzaus Kristaus, gyvojo Dievo Sū-

naus vardu jums yra atleistos nuodėmės. Prisikėlusiojo ramybė tebūnie su jumis! Amen.“

Kunigiškos tarnystės nešėjai skelbia nuodėmių atleidimą nurodydami apaš-talų tarnystę: „Mano siuntėjo apaštalo pavedimu, skelbiu jums džiugią žinią: mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, gyvojo Dievo Sūnaus vardu jums yra atleistos nuodėmės. Prisikėlusiojo ramybė tebū-nie su jumis! Amen.“

Kunigiškos tarnystės nešėjai: žiūrėti 415, 508, 661 klausimus

645Ar nuodėmių atleidimas yra sakramentas?

Ne, nuodėmių atleidimas („išteisini-mas“, „išrišimas“) nėra sakramentas. Tačiau tai yra būtina sąlyga, kad būtum vertas priimti sakramentą.

646Kokia yra būtina sąlyga, kad nuodėmės būtų atleistos?

Nuodėmės gali būti atleistos, kadangi Dievas – Dievas kaip meilė – atsiun-tė savo Sūnų į žemę. Šis per savo mirtį ant kryžiaus atnešė amžinai galiojančią auką nuodėmių atleidimui. Laisva valia atiduodamas savo gyvybę, Jėzus Kristus pakirto šėtono galią ir nugalėjo jį bei jo darbus. Nuo to laiko atsirado galimybė, išlaisvinti žmones iš nuodėmių (plg. Mato 26,28).


216

Jėzus paaukojo savo gyvybę dėl mūsų, kad mums būtų atleistos nuodėmės ir nereikėtų likti nuodėmės valdžioje.

„Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasau-lio nuodėmę!“Jono 1,29

„Mus sutaikino su Dievu jo Sūnaus mirtis …“

Romiečiams 5,10

647Kas atleidžia nuodėmes?

Dievas trijuose asmenyse yra tas, kuris atleidžia nuodėmes. Žmogus savo jėgo-mis nėra pajėgus, atleisti nuodėmes ir išsilaisvinti iš nuodėmių. „Palaimintas vyras, kuriam Viešpats nuodėmės neį-skaito!“ (Romiečiams 4,8).

648Ar nuodėmių atleidimo skelbimas yra būtinas?

Taip, nuodėmių atleidimą būtina skelb-ti. Apaštalai skelbia nuodėmių atleidimą Jėzaus pavedimu, atitinkamai pagal jo žodžius: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – su-laikytos“ (Jono 20,23). Taigi, jie padaro Jėzaus auką prieinamą tikinčiajam. Ku-nigiškos tarnystės nešėjai yra įgalioti apaštalų daryti tą patį.

649Ką žmogus turi padaryti, kad jam būtų atleistos nuodėmės?

Kad būtų atleistos nuodėmės, būtina:n Žmogus turi tikėti Jėzumi Kristumi

kaip Išganytoju (plg. Jono 8,24).n Reikalingas tikėjimas, kad nuodėmių

atleidimas skelbiamas per apaštalus.n Reikalinga ir įžvalga, jog nusidėjus ir

užsitraukus kaltę būtina malonė.n Širdyje turi būti troškimas susitaikyti

su Dievu.n Nusidėjėlis turi gailėtis dėl savo nuo-

dėmių ir prieš Dievą maldoje „Tėve mūsų“ išpažinti: „Atleisk mums mūsų kaltes …“

n Turi būti rimtas ketinimas, įveikti silpnybes ir klaidas.

n Nusidėjėlis turi norėti susitaikyti su tuo, kuris savo veiksmais jam prasi-kalto.

„Dėl to aš jums sakiau, kad jūs numir-site savo nuodėmėse. Tikrai! Jeigu jūs netikėsite, kad aš esu, – jūs numirsite savo nuodėmėse“.Jono 8,24

650Kas yra būtina atpažinimui, jog nusidėjau?

Atpažinimui, jog nusidėjau, yra būtinas savo silpnybių ir klaidų suvokimas. Tai reikalauja save stebėti.

Šis atpažinimas veda į atgailą ir gailėjimąsi.


217

651Ką reiškia atgaila ir gailėjimasis?

Atgaila reiškia įžvalgą, kad buvo neteisingai pasielgta, kad gailimasi ir rimtai ketinama įveikti klaidas bei silpnybes.

Gailėjimasis yra atsiprašymo jausmas dėl neteisingo poelgio, nesvarbu, ar dėl veiksmo, ar dėl neveikimo. Nuoširdus gailėjimasis pasireiškia ir per troškimą, susitaikyti su artimuoju bei kiek įmano-ma ištaisyti padarytą žalą.

652Kokį poveikį turi nuodėmių atleidimas?

Nuodėmių atleidimas nuplauna nuodėmes ir panaikina kaltę prieš Dievą.

Tikintieji, kuriems nuodėmės buvo atleistos, apdovanojami Jėzaus Kristaus ramybe su žodžiais: „Prisikėlusiojo ra-mybė tebūnie su jumis!“ Jei ši ramybė priimama į širdį su tikėjimu, pranyksta baimė dėl nuodėmės pasekmių.

Nepriklausomai nuo nuodėmių atlei-dimo, žmogus turi prisiimti pasekmes ir atsakomybes, iškilusias dėl jo nuodė-mingo elgesio: ir materialias, ir teisines.

653Ar yra nuodėmių, kurios negali būti atleidžiamos?

Taip, piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai yra nuodėmė, kuriai nėra atleidimo. Apie tai Dievo Sūnus sakė: „Bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam

amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“ (Morkaus 3,29).

654Kas piktžodžiauja Šventajai Dvasiai?

Piktžodžiauja Šventajai Dvasiai tas, ku-ris dėl priešiškų ar žeminančių motyvų sąmoningai ir nepelnytai Šventąją Dva-sią vadina šėtoniška ir gundančia.

655Kas pamaldose suteikia sakramentus?

Šventojo vandens Krikšto ir Šventosios Vakarienės sakramentus suteikia apaš-talai arba apaštalų pavedimu kunigiškos tarnystės nešėjai. Šventojo Paženklini-mo sakramentą suteikia apaštalai.

656Kaip dažnai suteikiami sakramentai?

Šventasis vandens Krikštas ir Šventasis Paženklinimas žmogui suteikiami tik vieną kartą. Šventoji Vakarienė suteikia-ma pakartotinai.


218

657Ar Šventoji Vakarienė švenčiama kiekvienose pamaldose?

Šventoji Vakarienė paprastai švenčiama kiekvienose pamaldose.

Ypatingomis progomis (pvz. vestuvių, mirties) pravedamos „žodžio pamaldos“ – būtent pamaldos be Šventosios Vaka-rienės (vestuvių pamaldos, laidotuvių pamaldos).

658Ar vaikai taip pat priima sakramentus?

Taip, vaikai taip pat gali priimti visus tris sakramentus. Jei galimybės leidžia, vaikai kartu su bendruomene dalyvauja Šventojoje Vakarienėje.

Vaikai priima Šventojo vandens Krikšto, Šventojo Paženklinimo ir Šventosios Vakarienės sakramentus atitinkamai pagal Jėzaus žodžius: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite“ (Morkaus 10,14).

Vaikų Krikštas: žiūrėti 489 klausimą

659Ar sakramentai suteikiami ir mirusiesiems?

Taip, sekmadienio ar kitų bažnytinių švenčių pamaldose vyriausiasis apaštalas, krašto apaštalai ar jų įgalioti apaštalai po Šventosios Vakarienės su bendruomene suteikia šį sakramentą ir mirusiesiems. Du tarnai priima Kristaus kūną ir kraują vietoj mirusiųjų.

Tris kartus per metus – kiekvieną pir-mą kovo, liepos ir lapkričio sekmadie-nį – švenčiamos pamaldos, kurių metu vyriausiasis apaštalas, krašto apaštalai ar jų įgalioti apaštalai suteikia mirusie-siems visus tris sakramentus. Taip pat ir šie veiksmai vietoj mirusiųjų atliekami dviem tarnams.

Sakramentų suteikimas vietoj mirusiųjų gyviesiems atliekamas remiantis1. Korintiečiams 15,29: „Ką tikisi laimėti tie, kurie krikštijasi vietoj mirusiųjų? Jei iš viso mirusieji nebus prikelti, tai kam gi jie krikštijasi už juos?“

Pagalba mirusiesiems: žiūrėti 545 klausimą

660Kas yra „palaiminimo veiksmai“?

Dievas lydi žmogų savo palaima įvairio-se gyvenimo situacijose. „Palaiminimo veiksmus“ mes suprantame kaip tuos bažnytinius veiksmus, kurie atliekami tam tikromis progomis. Palaiminimo veiksmai nėra sakramentai.


661Kas vyksta palaiminimo veiksmo metu?

Palaiminimo veiksmo metu Dievas atsigręžia į žmogų, kuris nuoširdžiai prašo palaiminimo. Per apaštalus ir kunigiškos tarnystės nešėjus Dievas laimina prašantįjį ir siūlo jam pagalbą, malonę bei gailestingumą.


219

Taip pat ir bažnyčios pastato ar ben-druomenės susirinkimo vietos įšventi-nimas plačiąja prasme yra palaiminimo veiksmas.

662Kokie palaiminimo veiksmai atliekami pamaldose?

Pamaldose atliekami tokie palaimini-mo veiksmai: konfirmacija, priėmimas į Naująją apaštalų bažnyčią, sužadėtuvių palaiminimas, vestuvių palaiminimas ir vestuvių jubiliejų palaiminimai. Ordi-nacijos ir kiti su dvasine tarnyste susiję veiksmai taip pat atliekami pamaldose.

663Kas yra konfirmacija?

Konfirmacija (lotyniškai „confirmatio“: „sutvirtinimas, patvirtinimas“) yra toks palaiminimo veiksmas, kai jaunieji krikščionys perima įsipareigojimus, kuriuos vietoj jų buvo prisiėmę globėjai Šventojo vandens Krikšto ir Šventojo Paženklinimo metu.

Konfirmantai įsipareigoja būti ištikimais Dievui ir viešai prieš bendruomenę išpažįsta Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimą.

Nuo konfirmacijos jie, kaip brandūs krikščionys, neša atsakomybę prieš Dievą už savo tikėjimo gyvenimą.

Globėjai, atsakomybė Krikštui: žiūrėti 489 klausimą

Globėjai, atsakomybė Šventajam Paženklinimui: žiūrėti 527 klausimą

664Kas yra būtina konfirmacijai?

Pirmoji sąlyga konfirmacijai yra Šventasis vandens Krikštas ir Šventasis Paženklinimas. Kitos sąlygos yra reguliarus pamaldų ir konfirmantų užsiėmimų lankymas.

Konfirmantai turi žinoti Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo pagrindus bei tikėjimo straipsnius ir būti pasiruošę vesti savo gyvenimą pagal Evangeliją.

665Kaip vyksta konfirmacijos palaiminimo veiksmas?

Konfirmacija vyksta pamaldų metu. Pirmiausia konfirmantai prieš altorių atsako į klausimą, ar jie nori eiti jų ateities gyvenimo keliu kaip Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionys ištikimybėje Dievui, ištardami žodį „Taip“. Po šio išpažinimo prieš Dievą ir bendruomenę jaunieji krikščionys duoda konfirmacijos įžadą. Juo jie viešai pasižada, priimti Jėzų Kristų kaip savo Viešpatį ir atitinkamai gyventi.

Tuoj po to – po pamaldų vedančiojo maldos – konfirmantai priima palaimi-nimą. Jis atliekamas rankų uždėjimu.

666Ką įtakoja konfirmacijos palaiminimas?

Palaiminimas sustiprina konfirmanto pastangas, laikytis konfirmacijos įžado ir žodžiais bei darbais išpažinti Jėzų Kristų.


220

667Kaip skamba konfirmacijos įžadas?

Konfirmacijos įžadas skamba taip: „Aš atsisakau šėtono ir visų jo darbų, ir visko, kas susiję su juo, ir atsiduodu tau, Dieve, trijuose asmenyse, – Dievui Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai – su tikėjimu, paklusnumu ir rimtais ketinimais: būti tau ištikimas iki pabaigos. Amen.“

Tuo išreiškiama, kad konfirmantas turi tvirtą troškimą, vengti visokio blo-gio, Dievui priešiškų dalykų ir nuose-kliai eiti Evangelijos keliu. Jis išpažįsta tikėjimą Dievu trijuose asmenyse ir pri-žada vesti visą savo gyvenimą tikėjime ir paklusnume Dievo atžvilgiu.

668Kaip suprantame „priėmimo“ palaiminimo veiksmą?

„Priėmimas“ yra toks veiksmas pamal-dose, kurio metu kitų denominacijų krikščionys priimami į Naująją apaštalų bažnyčią.

Denominacija: žiūrėti 365 klausimą

669Kas vyksta priėmimo metu?

Krikščionių priėmimo metu jie viešai išpažįsta Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimą. Po maldos jie Dievo trijuo-se asmenyse vardu priimami į Naująją apaštalų bažnyčią.

Priimtieji turi teisę pastoviai dalyvauti Šventosios Vakarienės šventime. Jiems

tampa prieinami visi kiti bažnyčios palaiminimo veiksmai.

670Kas yra sužadėtuvių palaiminimas?

Sužadėtuvių palaiminimas yra palai-minimas, kuris aukojamas porai susi-žadėjus. Sužadėtuvės yra rimtas pasi-žadėjimas tuoktis. Sužadėtuvių pora palaiminimo metu prieš Dievą ir ben-druomenę išreiškia troškimą, ruoštis santuokai Dievui patinkančiu būdu. Tam jie priima palaiminimą.

671Kas yra vestuvių palaiminimas?

Vestuvių palaiminimas yra palaiminimas, kuris aukojamas po santuokos sudarymo.


221

Sutuoktinių klausiama, ar jie trokšta abipusėje ištikimybėje visose situaci-jose palaikyti vienas kitą ir meilėje eiti kartu gyvenimo keliu. Jie abu tai pasiža-da prieš Dievą ir bendruomenę žodžiu „Taip“. Po to jie priima Dievo Trejybės palaiminimą. Palaiminimas turi jiems padėti laikytis įžado, kartu vesti har-moningą gyvenimą ir su Dievo pagalba spręsti sunkias situacijas.

672Kokiems vestuvių jubiliejams suteikiamas palaiminimas?

Sutuoktinių pageidavimu palaiminimai suteikiami tokiems vestuvių jubiliejams:n sidabrinėms vestuvėms (po 25 metų)n rubininėms vestuvėms (po 40 metų)n auksinėms vestuvėms (po 50 metų)n deimantinėms vestuvėms (po 60

metų)n geležinėms vestuvėms (po 65 metų)n malonės vestuvėms (po 70 metų)

n brangakmenių karūnos vestuvėms (po 75 metų).

Santuokai naujai suteikiama Dievo pa-laima ir sutuoktiniams užtikrinamas to-lesnis Dievo rūpestis bei lydėjimas.

673Kas vyksta bažnyčios pastato įšventinimo metu?

Pirmųjų pamaldų proga bažnyčios pastatui suteikiama paskirtis. Įšventinimo maldoje Dievo Trejybės vardu šventinama Šventosios Dvasios apsireiškimo vieta, būtent vieta, kurioje skelbiamas Dievo žodis ir aukojami sakramentai.

Įšventinta bažnyčia yra Dievo gar-binimo erdvė ir taip pat prieglobsčio vieta išganymo ieškantiems žmonėms. Pamaldose siūloma dieviškoji malonė ir paguoda, tikėjimo stiprinimas ir sielos ramybė.


222

674Kas įvyksta, kai bažnyčios pastatui atšaukiamas įšventinimas?

Jei įšventinta bažnyčia nebenaudojama pamaldoms, jai atšaukiamas įšventini-mas: paskutinėse pamaldose atšaukiama bažnyčios pastato įšventinimo metu su-teikta šventos dieviškojo veikimo vietos paskirtis. Po įšventinimo atšaukimo bu-vusi bažnyčia vėl tampa paprastu pastatu, kuris gali būti naudojamas kitais tikslais.

675Kada pamaldose suteikiami sakramentai ir atliekami palaiminimo veiksmai?

Pamaldose sakramentai suteikiami po nuodėmių atleidimo bei po jų sekančios maldos.

Palaiminimo veiksmai vyksta po Šventosios Vakarienės. Kadangi kon-firmacija tiesiogiai susijusi su Šventojo vandens Krikšto ir Šventojo Paženkli-nimo sakramentais, ji pravedama prieš Šventosios Vakarienės šventimą. Priė-mimas taip pat vyksta prieš Šventąją Va-karienę, nes jis suteikia teisę dalyvauti Šventojoje Vakarienėje.

676Kada pamaldose vyksta ordinacijos, įgaliojimai, tarnystės patvirtinimai ir išleidimai į poilsį?

Ordinacijos – paskyrimas dvasinei tarnystei –, bendruomenės arba krašto

vadovo įgaliojimai, tarnystės nešėjų patvirtinimai bei jų išleidimas į poilsį vyksta po sakramentų suteikimo. Taigi, jie vyksta po Šventosios Vakarienės šventimo.

Ordinacija: žiūrėti 462 ir sekančius klausimus

677Kaip vyksta ordinacija?

Ordinaciją išimtinai atlieka tik apaštalai. Ordinuojamasis po apaštalo kreipimosi yra paklausiamas, ar yra pasiruošęs priimti tarnystę. Prie to dar paklausiama, ar jis nori ištikimai ir paklusniai tarnauti Dievui, atstovėti Jėzaus Kristaus Evangeliją ir vykdyti tarnystę pagal Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo išpažinimą. Taip pat jis klausiamas, ar yra pasiruošęs vykdyti tarnystę Jėzaus Kristaus dvasioje, tikinčiųjų meilėje ir tikėjimo paklusnume.

Visa tai jis pasižada prieš Dievą, kuris jį kviečia tarnystei, ir prieš bendruome-nę žodžiu „Taip“. Klūpėdamas jis priima tarnystę per apaštalo rankų uždėjimą ir maldą.

678Kokia yra muzikos užduotis pamaldose?

Muzikos dėka pamaldose pašlovinamas ir pagarbinamas Dievas (plg. Psalmynas 150). Taigi, ji turi patarnavimo funkciją.

Tokiu būdu ji gali giliai jaudinti, nu-teikia bendruomenę žodžio skelbimui


223

ir pabrėžia Dievo žodį. Bendruomenės ir choro giedojimu arba instrumentine muzika išreiškiama, arba perteikiama drąsa, jėga ir pasitikėjimas.

Muzika gali paguosti liūdesyje ar kančioje.

Muzika ir malda prieš pamaldas pasitarnauja vidiniam pamaldų lankytojų susikaupimui ir paruošia žodžio skelbimui. Bendruomenės giesmė visus dalyvius aktyviai įtraukia į pamaldų įvykius.

Prieš Šventosios Vakarienės šventimą bendruomenė gali giesme liudyti atgailą. Šventosios Vakarienės metu giedama giesme išreiškiama meilė ir dėkingumas Dievo atžvilgiu.

679Kaip užbaigiamos pamaldos?

Pamaldų pabaigoje visiems dalyviams suteikiamas Dievo Trejybės palaimini-mas. Įžanginė Trejybės formulė ir pa-baigos palaiminimas sudaro pamaldų įvykių aprėminimą. Per tai tampa aišku, jog viskas, kas vyksta pamaldose, išeina iš Dievo Trejybės.

Trejybė: žiūrėti paaiškinimus 490 klausimui

680Kaip skamba pabaigos palaiminimas?

Pabaigos palaiminimas bendruomenei skelbiamas žodžiais iš 2. Korintiečiams 13,13:

„Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Die-vo meilė ir Šventosios Dvasios bendrys-tė tebūna su jumis visais!“


224

681Koks yra tikinčiųjų motyvas, reguliariai lankyti pamaldas?

Tikintieji trokšta garbinti Dievą ben-drystėje. Jie žino, kad pamaldose tikė-jimas užtvirtinamas pamokslu ir stipri-nama viltis, jog Kristus netrukus sugrįš. Šiam įvykiui jie ruošiasi kiekvienų pa-maldų metu. Ir toliau jie trokšta patirti nuodėmių atleidimą ir priimti Šventąją Vakarienę. Be to, jie yra laiminami pa-maldose.

682Kokios yra pasekmės, jei pamaldos praleidžiamos?

Tas, kuris lengvabūdiškai praleidžia pamaldas, netenka palaiminimo, malonės ir jėgų, kurios glūdi Dievo žodyje ir Šventojoje Vakarienėje.

Jei dažnai be priverstinės priežasties būnama toli nuo pamaldų, gali būti, kad tikėjimas sumažės ir pradings poreikis Dievo žodžiui.

Yra nuodėmė, sąmoningai neigti pa-maldas ir malonę, arba tai nuvertinti.


225

683Ar yra palaiminimo veiksmų, kurie vyksta ne pamaldose?

Taip, priešgimdyminis palaiminimas visada vykdomas už pamaldų ribų. Jis paprastai vyksta šeimos rate.

684Kas yra priešgimdyminis palaiminimas?

Priešgimdyminis palaiminimas yra pirmasis matomas Dievo veiksmas dar negimusiam žmogui. Palaiminimas pasitarnauja negimusiojo sielos labui. Palaiminimo veiksmas vykdomas būsimajai motinai. Priešgimdyminiu palaiminimu Dievas stiprina motiną, kad ji rūpintųsi savo vaiko priešgimdyminiu vystymusi pagal tikėjimą.

Su priešgimdyminiu palaiminimu yra susijusi Dievo parama nėštumo ir vaiko gimimo laikotarpiu. Tačiau tai nereiškia, kad nėštumas bus neproblematiškas ar tikrai gims sveikas vaikas.

685Kas yra bažnytinės laidotuvių apeigos?

Bažnytinės laidotuvių apeigos yra pamaldos, skirtos artimųjų paguodai ir sustiprinimui. Paguoda glūdi viltyje, kad Kristus sugrįš, kad Kristuje mirusieji prisikels ir bus suvienyti su jais (plg. 1. Tesalonikiečiams 4,13-18).

Laidotuvių pamaldose skelbiamas žo-dis galioja ir mirusiojo nemirtingai sie-lai, kuriai siūloma Dievo malonė.

Laidotuvių pamaldoms susirinkusi liūdinti bendruomenė apglėbia arti-muosius, kad jiems pareikštų užuojautą ir perteiktų saugumo jausmą. Tuo taip pat paskutinį kartą atiduodama pagarbą mirusiajam.

686Kas vyksta bažnytinių laidotuvių apeigų metu?

Laidotuvių apeigų metu atitinkamu būdu pagerbiamas mirusiojo gyveni-mas. Mirusiojo siela ir dvasia perduoda-ma Išganytojo Jėzaus Kristaus meilei su laiminančiu prašymu, kad jis ją saugotų iki prisikėlimo amžinajam gyvenimui. Negyvas, praeinantis kūnas atiduoda-mas savo paskirčiai.

„Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk tu dulkė esi ir į dulkę sugrįši“ Pradžios 3,19

687Ar palaidojimas turi įtakos prisikėlimui iš mirusiųjų?

Ar ir kokiu būdu bus palaidotas miru-siojo kūnas, neturi reikšmės prisikėli-mui iš mirusiųjų.


226

688Ką reiškia sielovada?

Ką reiškia sielovada, galima atpažinti iš Jėzaus elgesio: jis atsigręždavo į nusi-dėjėlius be jokių nuostatų ir leido jiems pajausti meilę. Jis išklausydavo, padėda-vo, paguosdavo, patardavo, perspėdavo, sustiprindavo, melsdavosi, mokydavo.

689Kaip bažnyčios tarnai vykdo sielovadines užduotis?

Tarnystės nešėjų sielovada turi tikslą, pagelbėti tikintiesiems ir ruošti juos

Kristaus sugrįžimui. Sielovadininkai lydi tikėjimo brolius ir seseris įvairiomis gyvenimo situacijomis. Į tai įeina ir malda už juos.

Kiekvienam Naujosios apaštalų baž-nyčios krikščioniui siūloma asmeninė sielovada. Pirmiausia ji vyksta kunigiš-kos tarnystės nešėjų (sielovadininkų) apsilankymų metu. Tačiau sielovadinius apsilankymus gali atlikti ir diakonai.


227

690Kokia yra sielovadinio apsilankymo užduotis?

Sielovadinio apsilankymo metu pirmame plane yra stengimasis, pagilinti meilę Dievui ir jo kūrinijai, skatinti tikėjimo gyvenimą ir plėsti Dievo išganančio veikimo pažinimą. Pirmiausia tai vyksta per apsikeitimą mintimis tikėjimo klausimų atžvilgiu. Sielovadiniam apsilankymui priklauso bendra malda.

Ligos atveju Naujosios apaštalų baž-nyčios krikščionis patiria palaikymą apsilankymų metu, ar tai būtų namuo-se, ar tai būtų ligoninėje. Tarnas stiprina tikėjimą, guodžia, meldžiasi ir, jei įma-noma, švenčia su mirusiuoju Šventąją Vakarienę.

Asmeninio sielovadinio rūpinimosi pavyzdys yra Jėzaus Kristaus darbas, jis pakartotinai darė apsilankymus, pavyz-džiui, pas Mariją, Mortą ir Lozorių arba pas muitininką Zachiejų: „Jėzus tarė: į šiuos namus šiandien atėjo išganymas“ (Luko 19,9).

691Ar sielovadoje susiduriama su išpažintimi?

Taip, su išpažintimi susiduriama. Tai yra nuodėmių išpažinimas, kaltės pripažinimas prieš bažnyčios tarną.

Nors nuodėmių atleidimui nereikia išpažinties, tačiau egzistuoja išpažinties galimybė, jei ir po nuodėmių atleidimo slegia kaltė ir neatrandama vidinė ramy-bė. Išpažintis atliekama prieš apaštalą. Jei skubiu atveju greitai nepasiekiamas apaštalas, išimtinai gali kiekvienas ku-nigiškos tarnystės nešėjas išklausyti iš-pažintį ir apaštalo įgaliojimu bei Jėzaus Kristaus vardu skelbti atleidimą.

692Ar sielovada yra tik tarnų užduotis?

Sielovada plačiąja prasme yra visos bendruomenės užduotis. Ji susijusi ir su praktine gyvenimo pagalba.

Galioja Jėzaus žodžiai: „Nes aš bu-vau išalkęs, ir jūs mane pavalgydino-te, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte,


228

buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligo-nis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane. […] Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mato 25,35.36.40).

693Kaip vyksta vaikų sielovada?

Vaikų sielovada yra pirmiausia tėvų užduotis. Jie turi perduoti savo vaikams Evangelijos vertybes. Tam juos reikia nukreipti Dievo ir artimojo meilei, bei būti jiems pavyzdžiu maldos gyvenime ir aukojimo ištikimybėje.

Tarnai ir mokytojais paskirti broliai bei seserys padeda tėvams nešti tą at-sakomybę, kad vaikai galėtų augti kaip įsitikinę ir atsakingi Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionys.

694Koks yra bažnytinių pamokų tikslas?

Bažnytinių pamokų metu paaugliai supažindinami su tikėjimo turiniu ir mokomi gyventi prieš Dievą atsakingą gyvenimą. Šis tikslas yra paimtas iš Jėzaus Kristaus Evangelijos. Be to, skatinamas bendrystės ir tarpusavio bendrumo jausmas paauglių tarpe.

Mokymo pasiūla yra pritaikyta pagal vaikų amžių ir išsivystymo lygį.

695Kokia yra ankstyvosiossekmadieninės mokyklos užduotis?

Ankstyvoji sekmadieninė mokykla turi tikslą, mokyti vaikus apie Dievą ir jo darbus, atitinkamai pagal jų suvokimą. Tokiu būdu jau ir priešmokykliniams vaikams gali būti išvystytas pasitikintis ryšys su Dievu. Ankstyvojoje sekma-dieninėje mokykloje žinių perteikimas nėra pirmoje vietoje. Daug labiau svarbu saugumas ir tikėjimo džiaugsmas vaikų širdyse.

696Kokia yra sekmadieninės mokyklos užduotis?

Su mokyklos lankymo arba su moky-klinio amžiaus pradžia vaikai lanko se-kmadieninę mokyklą. Sekmadieninės mokyklos užduotis yra:n pažadinti ir stiprinti džiaugsmą Die-

vo vaikų bendryste bei pamaldomis,


229

n atitinkamai pagal amžių skelbti vaikams Dievo veikimą, remiantis biblijinėmis istorijomis,

n stiprinti tikėjimą dieviškaisiais paža-dais,

n aiškinti vaikams apie pamaldų eigą, sakramentų reikšmę, palaiminimo veiksmus bei bažnytine šventes.

697Koks yra vaikų pamaldų turinys ir tikslas?

Papildomai prie sekmadieninės mokyklos kartas nuo karto vyksta pamaldos vaikams mažesniu ar didesniu formatu. Kunigiškos tarnystės nešėjai skelbia Dievo žodį pagal vaikų suvokimo lygį. Taip tarnai padeda vaikams suvokti Dievą ir jo veikimą. Ką vaikai gali suprasti iš savo patirties, tai tampa tikėjimo pagrindu jų gyvenimo kelyje.

Vaikų pamaldose įsigilinama į vaikų poreikius. Jie jaučiasi suprasti, saugūs ir mylimi. Jiems tai yra ypatingas paty-rimas, švęsti pamaldas ir Šventąją Vaka-rienę savo rate.

698Kokia yra bažnyčios religinio mokymo užduotis?

Religinio mokymo metu vaikai mokosi pasakodami savo išgyvenimus, kuriuose žmonės patiria Dievą: išganymo istorija nagrinėjama, susiejant ją su vaikų tikėjimo gyvenimu. Gilinamas tikėjimo turinys, skatinamos įžvalgos ir aiškinamos dieviškojo išganymo plano sąsajos. Tokiu būdu vaikams perduodamos vertybės, kurios yra amžinos.

Religinio mokymo tikslas yra, sudary-ti mokiniams sąlygas, ateityje drąsiai ir laisvai išpažinti savo tikėjimą.

Išganymo planas, išganymo istorija: žiūrėti 243 ir sekančius klausimus

699Kokia yra konfirmantų pamokų užduotis?

Konfirmantų pamokose paaugliai ruošiami bendruomenės akivaizdoje duoti ištikimybės įžadą Dievui jų konfirmacijos metu ir kaip brandūs


230

krikščionys perimti atsakomybę už jų tikėjimo gyvenimą. Konfirmantų pamokų turinio esmė yra gilinimasis į tikėjimo išpažinimą, į maldą „Tėve mūsų“ ir į dešimt Dievo įsakymų.

700Kaip vyksta jaunuolių sielovada?

Jaunuoliais rūpinamasi ir jie yra lydimi atitinkamai pagal jų amžių. Jaunimo va-dovai yra jų privačių pokalbių kontakti-niai asmenys įvairiomis gyvenimo situ-acijomis ir įvairiais tikėjimo klausimais.

701Kokia yra jaunimo sielovados užduotis?

Sielovadinis rūpinimasis jaunimu padeda jaunimui vystytis atsakingomis ir tikėjime tvirtomis asmenybėmis. Jaunuoliai turi įsitvirtinti krikščioniško tikėjimo vertybėse ir jomis žavėtis. Taip jie atranda esminius pagrindus jų gyvenimo keliui. Jie padrąsinami praktikuoti tikėjimą ir jį išpažinti bei atstovauti jų aplinkoje. Be to, skatinamas jų pasiruošimas, prisidėti prie bendruomenės gyvenimo.

Svarbi jaunimo sielovados užduotis yra jaunimo tarpusavio bendrystės puo-selėjimas.

Jaunimui yra skirtos specialios pa-maldos. Paprastai jos vyksta krašto ly-gmenyje, o jaunimo dienos – regionų lygmenyje.


231

702Kaip vyksta sielovada mirtinai sergantiesiems arba mirštantiems?

Mirtinai sergantiems ir mirštantiems reikia ypatingo palaikymo.

Taip pat ir tikintys žmonės bijo numirti bei turi mirties baimę. Ši baimė negali būti traktuojama kaip nepakankamo tikėjimo ženklas. Šiame sunkiame kelyje, kuriuo eina mirštantysis, sielovadininkas turi jam padėti jo baimėse ir sunkumuose.

Reikia padėti išlaikyti gyvenimo kartu su Dievu viltį ir toje viltyje glūdinčią paguodą.

Prie rūpinimosi mirštančiuoju, sielovadininkui priklauso skelbti jam nuodėmių atleidimą, Prisikėlusiojo ramybę ir kartu su juo švęsti Šventąją Vakarienę. Viešpaties kūno ir kraujo priėmimas garantuoja gyvenimo bendrystę su Dievo Sūnumi. Tokiu būdu mirštantysis sustiprinamas ir paguodžiamas paskutinėje jo gyvenimo atkarpoje.


232

Taip pat ir pasitikėjimas, kad pasimatys su jau iškeliavusiais anapus, padeda mirštančiajam atsisveikinimo fazėje.


Gyvenimas po mirties: žiūrėti 531 klausimą

703Kaip vyksta sielovada mirštančiojo artimiesiems?

Sielovadinis rūpinimasis mirštančiojo artimaisiais taip yra būtinas. Toje fazėje, kai jie suvokia prarandantys

savo mylimą žmogų, jie turi būti tikri, kad nebus palikti vieni. Ypač sustiprina bendros maldos.

Užtikrintumas, kad kažkada vėl pasi-matys, padeda pakelti sunkų išsiskyri-mą. Be to, artimiesiems padeda tai, jog jiems įvardijama, ką jie gali padaryti dėl mirštančiojo.

704Kaip galima padėti gedintiesiems?

Gedulą reikia išgyventi. Svarbu aplankyti gedinčiuosius, pareikšti jiems užuojautą ir melstis kartu su jais. Gedintieji turi


233

jausti tikrą užuojautą. Nepaisant visų įmanomų baimių, reikia pas juos eiti. „Nesišalink nuo verkiančių, bet liūdėk su liūdinčiais“ (Siracido 7,34).

Įveikti liūdesį padeda suvokimas, kad ir Jėzus Kristus kentėjo bei mirė. Jo pri-sikėlimu paremtas ir mirusiųjų prikėli-mas; jis turi dalį Kristaus pergalėje prieš mirtį (plg. Romiečiams 14,7-9).

705Kam reikalinga parama gedintiesiems?

Parama gedintiesiems reikalinga jų padrąsinimui, kalbėti apie praradimą ir išreikšti savo jausmus. Liūdesys, baimė, pyktis, sielojimasis ir kaltės jausmas turi būti išreikšti bei besąlygiškai išsakyti sielovadininkui.

Gedintiesiems padedama, jei kartu prisimenami pozityvūs, laimingi išgy-venimai, patirti su mirusiuoju jam dar gyvam esant.

Paguodžiantis sielovadinis rūpinima-sis gedinčiaisiais, kol jie įveiks liūdesį dėl mylimo žmogaus mirties, gali tęstis savaitėmis ir mėnesiais, kartais netgi metais.

706Kokios šventės yra švenčiamos Naujojoje apaštalų bažnyčioje?

Naujojoje apaštalų bažnyčioje švenčiamos: Kalėdos, Verbų sekmadienis, Didysis penktadienis, Velykos, Žengimas į dangų, Sekminės ir Derliaus padėka.

707Kokia Kalėdų reikšmė?

Per Kalėdų šventę prisimename Jėzaus Kristaus gimimą, šventę, kuri nurodo esminį išganymo istorijos įvykį. Dievo Sūnaus pirmojo atėjimo prisiminimas stiprina mūsų tikėjimą, kad jis netrukus sugrįš.

Išganymo istorija: žiūrėti 243 ir sekančius klausimus

708Kokia Verbų sekmadienio reikšmė?

Verbų sekmadienį prisimenamas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, žydų neraugintos duonos šventės proga.

Neraugintos duonos šventė: žiūrėti paaiškinimą 496 klausimui

709Kokia Didžiojo penktadienio reikšmė?

Didįjį penktadienį prisimenamas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir jo pasiauko-janti mirtis. Per šią auką Dievo Sūnus nugalėjo šėtono ir nuodėmės galią.

„… Jėzus tarė: ‚Atlikta!‘ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią“.Jono 19,30


234

710Kokia Velykų reikšmė?

Ši šventė paremta faktu, jog Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų.

Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš miru-siųjų įvyko pirmąją savaitės dieną – se-kmadienį. Vėliau Velykų šventei buvo nustatytas atitinkamas sekmadienis me-tuose.

Savo prisikėlimu Jėzus Kristus parodė, kad įveikė mirties galią. Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš mirusiųjų yra tikėjimo mirusiųjų prikėlimu pagrindas ir tuo paremta amžinojo gyvenimo viltis.

Kristaus prisikėlimas: žiūrėti 184, 535 klausimus

Mirusiųjų prikėlimas: žiūrėti 92, 186, 535, 579 klausimus

711Kokia Žengimo į dangų reikšmė?

Žengimo dangun dieną prisimenama, kad Jėzus Kristus keturiasdešimt dienų po Velykų iš apaštalų tarpo iškeliavo į dangų. Jėzus „jiems bežiūrint, pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių“. Du angelai apaštalams pažadėjo: „Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų“ (Apaštalų darbų 1,3-11).

712Kokia Sekminių reikšmė?

Sekminės – penkiasdešimt dienų po Jėzaus prisikėlimo – yra atminimas dienos, kai buvo išlieta Šventoji Dvasia. Sekminės įvardijamos taip pat, kaip „Kristaus bažnyčios gimtadienis“. Apaštalas Petras po Šventosios Dvasios išliejimo laikė pamokslą, kurio centre buvo nukryžiuotas, prisikėlęs ir į dangų nužengęs Kristus.

Sekminės, be to, yra džiaugsmo šventė, kad Šventoji Dvasia yra ir veikia bažny-čioje.

Sekminės: žiūrėti 209, 422, 520, 582 klausimus


235

713Kokia Derliaus padėkos reikšmė?

Derliaus padėka yra šventė, kurios metu Dievui dėkojama kaip Kūrėjui.

Vieną sekmadienį metuose – Der-liaus padėkos sekmadienį – laikomos pamaldos, kuriose centrinę vietą užima padėka Dievui už viską, ką jis dovanoja žmogui.

Iš dėkingumo tikintieji atneša ypa-tingą auką: „Kas aukoja padėkos atnašą, mane pagerbia, ir tam, kuris taiso savo kelią, aš parodysiu Dievo išganymą“ (Psalmynas 50,23).

714Kaip vyksta pamaldos bažnytinių švenčių metu?

Bažnytinių švenčių metu pamaldos švenčiamos iš esmės kaip pamaldos su Šventąja Vakariene.

Istorinio įvykio tema atskleidžiama skaitiniu iš Biblijos ir nušviečiama jo reikšmė žmogaus išganymui.


236

NAUJOSIOS APAŠTALŲ BAŽNYČIOS

KRIKŠČIONIS IR JO TIKĖJIMO

GYVENIMAS

NAUJOSIOS APAŠTALŲ BAŽNYČIOS

KRIKŠČIONIS IR JO TIKĖJIMO

GYVENIMAS

MaldaPagarba ir tolerancija

Pagarbinimas

Užtarimas

Auka ir pasiruošimas aukoti

Padėka

Valstybė ir visuomenė

Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionis ir jo tikėjimo gyvenimas

238

715Kaip mes suprantame maldą?

Malda yra galimybė, kurią Dievas suteikė žmonėms su juo susisiekti. Maldoje tikintysis jaučia: Dievas yra čia, Dievas išklauso, Dievas atsako. Taip tikintis žmogus nuolankume nusilenkia prieš Dievo didybę ir meilę. Šventoji Dvasia suteikia impulsą teisingai maldai.

716Ar malda būtina?

Malda kartais įvardijama kaip „sielos kvėpavimas“. Šis palyginimas aiškiai parodo maldos būtinumą tikėjimui.

Tikėjimas be maldos nėra gyvas tikėjimas. Malda be tikėjimo nėra teisinga malda.


239

717Kokias nuorodas į maldą pateikia Senasis Testamentas?

Senajame Testamente randame daug Dievo pagarbinimo liudijimų. Pavyzdžiui, minima Mozės giesmė: „Juk Viešpaties vardą skelbiu: duokite garbę mūsų Dievui! Tai Uola! Jo darbai tobuli, visi jo keliai iš tikrųjų teisingi. Ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir patikimas!“ (Pakartoto Įstatymo 32,3.4).

Pagrindinė psalmių paskirtis yra dėkoti Dievui maldose, jį garbinti ir šlovinti. Taip ir maldos, kuriose meldžiama Dievo pagalbos bei palaikymo, randamos daugelyje Senojo Testamento vietų.

718Kokius nurodymus maldai davė Jėzus?

Kalno pamoksle Jėzus davė svarbius nurodymus, kaip reikia melstis (plg. Mato 6,5-8): malda neturi būti pasirodymas kitų akivaizdoje ir neturi būti daugžodžiavimas. Į Dievą galima kreiptis „Tėve“. Malda turi ateiti iš širdies.

Savo sugrįžimo perspektyvoje Jėzus perspėjo: „Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Luko 21,36).

719Ką pasakoja Biblija apie Jėzaus maldos gyvenimą?

Evangelijos liudija, kad Jėzus dažnai pasitraukdavo į šalį, kad galėtų pasimelsti. Luko Evangelijoje pasakojama, kad Jėzus ypatingai melsdavosi prieš lemiamus įvykius:n prieš nusileidžiant ant jo Šventajai

Dvasiai (plg. Luko 3,21.22),n prieš jam išrenkant dvylika apaštalų

(plg. Luko 6,12),n prieš Tėvui paskelbiant apie jį šio ir

ano pasaulio liudininkams (plg. Luko 9,28-36),

n prieš prasidedant jo kančioms (plg. Luko 22,41-46),

n prieš mirtį ant kryžiaus (plg. Luko 23,46).

Būtina pastebėti, kad Jėzus dėkodavo dar prieš jo maldos išklausymą (plg. Jono 11,41.42).

720Kas yra „Aukščiausiojo Kunigo malda“?

Jono 17 yra užrašyta „Aukščiausiojo Kunigo malda“. Tai yra didžioji malda, kurią Jėzus kalbėjo prieš savo kančios kelią. Jis meldėsi už apaštalus ir už būsimą bendruomenę, taigi, ir už mus: „Ne tik už juos [apaštalus] aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena“ (Jono 17,20.21).


240

721Ką žinome apie pirmųjų krikščionių maldą?

Pirmieji krikščionys meldėsi bendrystėje: „Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei jo broliais“ (Apaštalų darbų 1,14).

Pasakojama apie intensyvias maldas esminių įvykių kontekste, pavyzdžiui, Mato išrinkimo į apaštalus arba pirmųjų septynių diakonų paskyrimo metu.

Apaštalus pavojingose situacijose taip pat lydėdavo bendruomenės maldos (plg. Apaštalų darbų 12,1-12).

Diakonai: žiūrėti 470 klausimą

„O patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnybai“

Apaštalų darbų 6,4

722Kaip mes turime melstis?

Malda nėra pririšta prie jokios išorinės formos. Tačiau maldos intensyvumas gali būti skatinamas, pavyzdžiui, akių užmerkimu, rankų sunėrimu arba atsiklaupimu. Tokiu būdu besimeldžiantysis pasitraukia į šalį nuo kasdienių reikalų, susikaupia viduje ir nuolankume nusilenkia Dievui.

Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionys pradeda ir užbaigia dieną malda. Taip pat jie meldžiasi prieš valgį. Taip pat dienos eigoje jie kartkartėmis kreipiasi į Dievą, kad pajaustų jo artumą ir ieškotų jo pagalbos.

Šeimose tėvai meldžiasi kartu su savo vaikais ir taip įveda juos į asmeninį maldos gyvenimą.

723Koks yra maldos turinys?

Maldos turinys sudarytas iš pagarbinimo, padėkos, prašymo ir užtarimo.

724Kaip vyksta pagarbinimas?

Dievo didybės suvokimas skatina jį garbinti : „Ateikime, pagarbinkime ir pulkime kniūbsčia, klaupkimės prieš Viešpatį, mūsų Kūrėją“ (Psalmynas 95,6).

725Ką apima dėkingumas maldoje?

Dėkingumas maldoje apima viską, kas kyla iš Dievo gerumo: žodis, malonė ir sakramentai, o taip pat tokios žemiškos dovanos, kaip maistas, drabužis, pastogė.

726Kokius prašymus atnešame Dievui?

Prašymuose Dievui atnešami visi rūpesčiai. Tai susiję su apsauga tikėjime, angelų apsauga arba pagalba kasdienybėje. Svarbiausias prašymas yra nukreiptas į kuo greitesnį Kristaus


241

sugrįžimą ir troškimą, malonėje būti paimtais pas jį.

727Kodėl mes užtariame?

Užtarimas yra artimojo meilės išraiška. Jis neapsiriboja vien tik savo šeima ar bendruomene; daug labiau jis apima visus tuos, kuriems reikia Dievo pagalbos šiapus ar anapus.

728Kokį poveikį turi malda?

Malda stiprina tikėjimą, pasitikėjimą Dievu ir suteikia žinojimą, kad esame saugūs Dieve. Besimeldžiantysis po maldos yra užtikrintas, kad visi jo prašymai dabar yra Dievo rankoje: „Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk juo, ir jis padės“ (Psalmynas 37,5).

729Kas yra „pasiaukojimas“?

Bendrąja prasme „pasiaukojimas“ suvokiamas kaip vidinis žmogaus pasirengimas, pasitelkti savo jėgas bei gabumus kitų labui ir dėl to nustumti į šalį savo asmeninius interesus.

730Kaip bendrąja prasme suprantame „auką“?

Įprastam kalbos vartojime „auka“ yra dovana, atnešama Dievui. Taip pat suprantami ir žmogaus darbai, kuriuos jis atlieka kitų labui. Taip pat ir piniginės priemonės, kurios aukojamos religiniams tikslams, religinėje kalboje vadinamos „auka“.

731Kaip suprantame mūsų „auką“?

Mūsų „auką“ mes suprantame kaip savo gabumų ir galimybių, laiko ir jėgų panaudojimą Dievo tarnystei bei jo kūrinijai.

Net jei dėl Dievo kūrinijos kažko atsisakome, tai taip pat yra auka.

Išreikšti Dievui dėkingumą ir meilę konkrečiomis dovanomis (aukomis), nesvarbu ar piniginėmis priemonėmis, ar darbu, tikinčiajam yra vidinis poreikis. Pagal Malachiją.3,10 į Viešpaties namus reikia atnešti „dešimtinę“ nuo visų pajamų. „Dešimtinė“ gali būti aukojimo orientyru tikėjimo broliams ir seserims.


242

Galiausiai auka yra viskas, ką tikintysis iš meilės Dievui daro, ar ko atsisako.

„Atneškite visą dešimtinę į sandėlį, kad būtų maisto mano namuose, ir taip mane išmėginkite, – kalbėjo galybių Viešpats. Aš tikrai atidarysiu jums dangaus langus ir pilte apipilsiu jus visokeriopa palaima“.Malachijo 3,10

732Kokią reikšmę auka turi Senojoje Sandoroje?

Aukos Senojoje Sandoroje turi išskirtinę reikšmę. Auka išreiškiamas dėkingumas, išvengiama dieviškos bausmės arba susitaikoma.

Aukos būdavo atnešamos įvairiomis formomis. Mozės Įstatymas detaliai nustatė, kokia turi būti auka (plg. Kunigų 1-7).

Senoji Sandora: žiūrėti paaiškinimą 175 klausimui


733Kokią reikšmę auka turi Naujojoje Sandoroje?

Senojo Testamento laikmečio aukojimas, kuris turėjo žmogų sutaikinti su Dievu, dėl Kristaus aukos prarado prasmę (plg. Žydams 8-10). Naujojo Testamento prasme auka yra gyvenimas pagal Evangeliją. Taigi, apaštalas Paulius

kvietė krikščionis, „aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką“ (Romiečiams 12,1).

Naujoji Sandora: žiūrėti paaiškinimus 175 klausimui

„O kur jos atleistos, ten nebereikia aukos už nuodėmes“.

Žydams 10,18

734Kas yra pasiaukojimo pavyzdys?

Jėzus Kristus yra pasiaukojimo pavyzdys. Jis iš meilės žmonėms atidavė save kaip dovaną ir auką.

Jei jokia kita auka ir negali būti lyginama su Viešpaties auka, tačiau jo pasiaukojimas yra pavyzdys, jis kviečia sekti paskui.

„Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai, ir gyvenkite meile, nes ir Kristus pamilo jus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką …“ Efeziečiams 5,1.2

735Kokia yra pasiaukojimo priežastis?

Krikščioniškąja prasme auka negali būti priverstinė pareiga, taip pat negalima už ją tikėtis atlygio. Pasiaukojimas labiau kyla iš tikėjimo, dėkingumo ir meilės Dievo atžvilgiu.


243

736Kaip pasiaukojimas atsiskleidžia bendruomenės gyvenime?

Pasiaukojimas bendruomenės gyvenime: daug brolių ir seserų neatlygintinai aukoja didelę dalį jų laisvalaikio, jėgų ir gabumų bendruomenės tarnavimui. Daug jų prisideda prie bažnyčios muzikavimo ir mokymų. Išskyrus keletą išimčių, tarnai veikia taip pat neatlygintinai.

737Kas yra „dvasinė auka“?

„Dvasinė auka“ yra tuomet, kai asmeninė valia pastatoma po Dievo valia ir elgiamasi taip, kaip nori Dievas.

738Koks ryšys yra tarp aukojimo ir palaimos?

Iš esmės žmogus gali aukoti tik todėl, kad Dievas jį jau prieš tai palaimino. Todėl aukojimas yra dėkingumo už dovanas išraiška.

Kiekvieno aukojimo atveju svarbiausia yra požiūris. Jei auka atnešama laisva valia iš dėkingumo ir meilės, ji laiminama. Tai galima patirti ir žemiškuose dalykuose, pavyzdžiui, sėkmingai gyvenant. Tačiau palaima pirmiausia yra dvasinė: ji suvokiama kaip Kristaus nuopelnu skiriamas dieviškasis išganymas (plg. Efeziečiams 1,3-7).

„Kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus. Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją. O Dievas gali jus apipilti tūleriopomis malonėmis, kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo“.2. Korintiečiams 9,6-8

739Kas yra santuoka?

Santuoka yra gyvenimo bendrystė tarp vyro ir moters, kurią Dievas laimina. Ji sudaro pagrindą šeimai. Santuoka paremta viešu ištikimybės įžadu, kurį abu sutuoktiniai duoda laisva valia. Sėkmingai santuokai yra būtina abipusė meilė ir ištikimybė.


244

Daugpatystė (poligaminė santuoka) neatitinka krikščioniško mokymo ir tradicijos.

740Ką galima rasti apie santuoką kūrimo istorijoje?

„Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją“ (Pradžios 1,27.28). – Abu – ir vyras, ir moteris – yra sukurti pagal Dievo paveikslą. Abu yra laiminami Dievo skirtingai, tačiau lygiaverčiai.

Žmogus yra sukurtas bendrystei; būdami santuokos partneriais, vyras ir moteris gali padėti vienas kitam. „Viešpats Dievas tarė: negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“ (Pradžios 2,18).

Santuokos sudarymu vyras ir moteris sujungiami į vieną kūną, kuris yra visam gyvenimui: „Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie tampa vienu kūnu“ (Pradžios 2,24).

741 Kokią reikšmę turi santuokos palaiminimas?

Santuokos palaiminimas gali turėti poveikį įvairialypiu būdu: jis sustiprina jėgas ilgalaikei meilei ir ištikimybei; jis skatina pasiruošimą tarnauti, padėti ir suprasti; jis prisideda prie to, kad būtų

atleistos klaidos ir būtų susitaikyta. Tačiau suteiktas palaiminimas gali veikti tik tuomet, jei sutuoktiniai atitinkamai elgiasi.

Palaiminimo veiksmai, vestuvių palaiminimas: žiūrėti 660 ir sekančius klausimus, 671 klausimą

742Kokią reikšmę santuokos pastovumui turi krikščioniškas tikėjimas?

Yra pageidautina, kad sutuoktiniai sutartų tikėjimo klausimais. Tačiau abiejų sutuoktinių buvimas krikščionimis negarantuoja harmoningo santuokinio gyvenimo.

Ypač jei sutuoktinis priklauso kitai kultūrai, religijai ar konfesijai, prieš santuoką turėtų būti išsiaiškinami visi bendro gyvenimo klausimai.

743Kokią reikšmę santuokoje turi lytinis gyvenimas?

Jei pirmoje vietoje yra abipusis supratimas ir meilė, lytinis gyvenimas kaip svarbus jungiamasis ryšys gali sutvirtinti santuokinę bendrystę ir prisidėti prie abiejų sutuoktinių gerovės.

Lytinis gyvenimas santuokoje turi būti paremtas pagarba ir empatija.


245

744Koks Naujosios apaštalų bažnyčios požiūris į šeimos planavimą?

Šeimos planavimas yra sutuoktinių reikalas. Tačiau bažnyčia neigiamai vertina kontracepcijos metodus ir priemones, kurie turi esminį poveikį jau apvaisintų kiaušialąsčių žūčiai. Dirbtiniam apvaisinimui iš esmės pritariama; tačiau atmetamos visos priemonės, kuriomis sunaikinama gyvybė, remiantis žmogiška atranka.

745Koks Naujosios apaštalų bažnyčios požiūris į pareigų vykdymą profesiniame gyvenime ir visuomenėje?

Orientyrą, kaip vykdyti pareigas profesiniame gyvenime ir visuomenėje, suteikia dešimt Dievo įsakymų.

Krikščionio pareiga yra prisidėti prie visuomenės gerovės. Tai yra kiekvieno atsakomybė.

„Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą...“Romiečiams 13, 7

746Kaip Naujoji apaštalų bažnyčia prisiima atsakomybę visuomenėje?

Savo galimybių ir pavedimo ribose Naujoji apaštalų bažnyčia padeda prisidėdama prie žmonių gerovės. Naujoji apaštalų bažnyčia pasisako už

taiką pasaulyje, kviečia susitaikymui ir primena, kad reikia atleisti. Ji neigiamai vertina bet kokią smurto formą.

747Ar Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionys dalyvauja visuomeniniame gyvenime?

Taip, Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionys dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Tačiau bažnyčia nedaro jokios įtakos politiniam gyvenimui ir jos narių dalyvavime jame.

Naujoji apaštalų bažnyčia skatina savo narius pagarbiai ir tolerantiškai elgtis su visais žmonėmis, nepriklausomai nuo jų socialinės kilmės, amžiaus, kalbos ir kitų skirtumų.

748Kokia yra Naujosios apaštalų bažnyčios nuostata valstybės atžvilgiu?

Naujoji apaštalų bažnyčia siekia atviro ir konstruktyvaus santykio su valdžia ir institucijomis. Partiniu požiūriu ji yra neutrali. Ji veikia pagal atitinkamos šalies įstatymus, atsižvelgiant į Romiečiams 13,1: „Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos.“ Daroma prielaida, kad ir valstybės valdžia vadovaujasi dieviškaisiais įsakymais.

Bažnyčia vykdo įsipareigojimus, kurie kyla iš atitinkamos šalies įstatymų bei nuostatų. Ji taip pat tikisi, kad jos


246

pozicija bus gerbiama ir pripažįstama. Santykis su pasaulietine valdžia: žiūrėti 10 tikėjimo straipsnį

749Koks yra Naujosios apaštalų bažnyčios santykis kitų bažnyčių, religinių bendruomenių bei religijų atžvilgiu?

Naujoji apaštalų bažnyčia ir jos nariai gerbia kitų žmonių religinius įsitikinimus ir nekalba žeminančiai apie kitatikius, kitas religijas ar religines bendruomenes. Jie rūpinasi gerais, draugiškais santykiais, paremtais abipuse pagarba. Bet kokią religinio fanatizmo formą bažnyčia atmeta.

Dialoge su kitomis krikščioniškomis bažnyčiomis – nepaisant skirtingų mokymo pozicijų – pabrėžiami krikščioniško tikėjimo bendrumai.

750Kokie yra socialiniai Naujosios apaštalų bažnyčios įsipareigojimai?

Naujoji apaštalų bažnyčia yra įsipareigojusi Evangelijai. Ji mato savo užduotį „artimojo meilės praktikavime“, kuris pasitarnauja žmonėms nepriklausomai nuo jokių nusistatymų. Socialiniai įsipareigojimai vykdomi dėka neatlygintinų padėjėjų iš bendruomenių, o taip pat ir materialinės paramos dėka.

Bažnyčia savo galimybių ribose planuoja, skatina ir remia ne pelno siekiančius ir labdaringus projektus, paslaugas, o taip pat paramos akcijas visame pasaulyje, bendradarbiaujant su paramos organizacijomis.


247

248

Priedas

249

Pirmasis tikėjimo straipsnis:Aš tikiu Dievą Tėvą, visagalį dangaus ir žemės Sutvėrėją.

Antrasis tikėjimo straipsnis:Aš tikiu Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, mūsų Viešpatį, pradėtą Šventosios Dvasios, pagimdytą mergelės Marijos, kentėjusį prie Pontijaus Piloto, nukryžiuotą, mirusį, palaidotą, nužengusį į mirusiųjų karalystę, trečiąją dieną prisikėlusį iš mirusiųjų, nužengusį į dangų, sėdintį visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš kur jis vėl ateis.

Trečiasis tikėjimo straipsnis:Aš tikiu Šventąją Dvasią, vienintelę, šventąją ir visuotinę apaštalų bažnyčią, šventųjų bendrystę, nuodėmių atleidimą, prisikėlimą iš mirusiųjų ir amžinąjį gyvenimą.

Ketvirtasis tikėjimo straipsnis:Aš tikiu, kad Viešpats Jėzus vadovauja savo bažnyčiai ir tam jis siuntė savo apaštalus, ir siųs juos iki savo sugrįžimo su pavedimu, kad jie mokytų, jo vardu atleistų nuodėmes ir krikštytų vandeniu bei Šventąja Dvasia.

Penktasis tikėjimo straipsnis:Aš tikiu, kad Dievo išrinktieji tarnystei yra paskirti tik apaštalų, ir kad iš apaštalų tarnystės išeina įgaliojimas, palaiminimas ir pašventinimas.

Šeštasis tikėjimo straipsnis:Aš tikiu, kad Šventas vandens Krikštas yra pirmas žingsnis link žmogaus atgimimo iš Šventosios Dvasios ir kad krikštijamasis per tai priimamas į bendrystę tų, kurie tiki Jėzumi Kristumi ir išpažįsta jį kaip jų Viešpatį.

Septintasis tikėjimo straipsnis:Aš tikiu, kad Šventoji Vakarienė buvo paties Viešpaties įvesta atminti kartą atneštai ir pilnai galiojančiai Kristaus aukai, jo kančioms ir mirčiai. Garbingas Šventosios Vakarienės priėmimas laiduoja mums bendrystę su Kristumi Jėzumi, mūsų Viešpačiu. Ji švenčiama su nerauginta duona ir vynu; viena ir kita palaimina bei suteikia apaštalo įgaliotas tarnybos brolis.

Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimo išpažinimas

Priedas

250

Aštuntasis tikėjimo straipsnis:Aš tikiu, kad vandeniu pakrikštytieji, norėdami tapti Dievo vaikais ir įvykdyti pirmuonims būtinas sąlygas, per apaštalą turi priimti Šventosios Dvasios dovaną.

Devintasis tikėjimo straipsnis:Aš tikiu, kad Viešpats Jėzus sugrįš taip, kaip nužengė dangun, o pirmuonys iš mirusiųjų ir gyvųjų, kurie laukė jo atėjimo ir buvo ruošiami, bus jo paimti; kad po vestuvių danguje jis su jais sugrįš į žemę, kad įkurtų savo taikos karalystę ir kad jie kartu su juo valdytų kaip karališkoji kunigystė. Po taikos karalystės jis surengs paskutinįjį teismą. Tada Dievas sukurs naują dangų ir naują žemę, ir gyvens su savo tauta.

Dešimtasis tikėjimo straipsnis:Aš tikiu, kad esu įsipareigojęs paklusti pasaulietinei valdžiai tiek, kiek tai neprieštarauja dieviškiems įstatymams.

Priedas

251

Pirmasis įsakymasAš esu Viešpats, tavo Dievas. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.

Antrasis įsakymasNenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.

Trečiasis įsakymasŠvęsk sekmadienį.

Ketvirtasis įsakymasGerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.

Penktasis įsakymasNežudysi.

Šeštasis įsakymasNesvetimausi.

Septintasis įsakymasNevogsi.

Aštuntasis įsakymasNeliudysi melagingai prieš savo artimą.

Devintasis ir dešimtasis įsakymaiNegeisi savo artimo namų.Negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.

Dešimt Dievo įsakymų(plg. Išėjimo 20,2-17; Pakartoto Įstatymo 5,6-21)

Priedas

252

„Tėve mūsų, kuris esi danguje!

Teesie šventas tavo vardas.

Teateinie tavo karalystė.

Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.

Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.

Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.

Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Nes tavo yra karalystė, ir galybė,

ir šlovė per amžius. Amen.“

Tėve mūsų(pagal Mato 6,9-13)

Temų rodyklė

253

Abraomas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 255, 263Aistra. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 160Aiškiaregystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 307 Amen . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 642Amžinasis gyvenimas / nemirtingumas . . . . 37, 186, 531, 534-536Anapus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 197, 537, 538, 541, 543-546, 702, 727Angelas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73-77, 94, 100, 107, 122, 125, 131, 164, 187, 190, 551, 552, 711Angelų apsauga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76, 726Antikrikščionis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 220Apaštalas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24, 37, 38, 44, 139, 159,162-167, 187, 190, 203, 205, 210, 214, 249, 256, 295, 372, 386, 387, 391, 392, 394, 399, 401- 404, 413, 415, 421, 423-425, 432, 434, 439, 442, 444, 447, 450, 453, 455, 477, 480, 486, 492, 494, 508, 548, 554, 557, 603, 604, 606, 648 Apaštalas – arčiau Jėzaus Kristaus. . . . . . . 159, 508 Apaštalas – įgaliojimas / pašaukimas . . . 187, 401, 415, 421, 424, 425, 434, 451, 454,

464, 492 Apaštalas – pasiuntimas . . . . . . . . . . . . . . 44, 159, 392, 422, 423, 425, 434, 447, 486 Apaštalas – pirmieji apaštalai . . . . . . . . . . 435, 436, 586 Apaštalas – pirmieji dvylika . . . . . . . . . . . 435 Apaštalas – pirmųjų apaštalų mirtis . . . . 394, 395 Apaštalas – užduotys . . . . . . . . . . . . . . . . . . 387, 421, 424, 425, 430, 432, 433, 439, 440, 441, 453, 455, 461, 480, 486, 492, 524, 557, 619, 655Apaštalatas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 413, 453, 455Apaštališkas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33, 34, 40Apaštališkumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 381, 385, 386, 408Apaštalų mokymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 389, 618, 619Apaštalų protėviai ir bažnyčios protėviai . . . 590, 591Apaštalų rankų uždėjimas . . . . . . . . . . . . . . . 605Apaštalų susirinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 583Apaštalų tarnystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8, 37, 174, 214, 385, 395, 399-404, 408, 413, 421, 422, 425-431, 433, 440, 447,

Temų rodyklė

Klausimo numeris

Temų rodyklė

254

Klausimo numeris

448, 450, 451, 454, 456, 464, 556, 586, 603, 610 Apaštalų tarnystė – apibrėžimas . . . . . . . . 426-432 Apaštalų tarnystė – be nešančiųjų tarnystę 447-449 Apaštalų tarnystė – išlikimas . . . . . . . . . . . 447, 586 Apaštalų tarnystė – Kristaus bažnyčia . . . 378, 385, 386, 399, 401-403, 408, 456, 562 Apaštalų tarnystė – naujas apaštalų paskyrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 400, 448, 450, 586, 603Apeigos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 488, 513, 526Apgavystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 352, 362Aplinka, socialinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 326Apokrifai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20, 21Apvaisinimas, dirbtinis . . . . . . . . . . . . . . . . . 744Arka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 183, 226, 255, 373, 484, 536Artimojo meilė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 138, 155, 271, 277, 285-291, 299, 378, 727, 746, 750, 361Atgaila . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96, 130, 134, 136, 430, 650, 651Atgailos krikštas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96, 130, 485Atgimimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 491, 528-530, 542, 561Atgimimo judėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 602Atminimo Vakarienė . . . . . . . . .. . . . . . . . . . 37, 496, 499Atpirkėjas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4, 5, 66, 98, 107-109, 247, 413, 546, 649, 686Atsisakymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 166Atsparumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 389, 458Auka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 269, 614, 713, 729-731, 735-738 Auka – „dešimtinė“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . 731 Auka – Senoji ir Naujoji Sandora . . . . . . 732, 733Auksinė taisyklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 288-290Aukso veršis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 303Aukštieji kunigai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118, 161, 165, 166, 168-170, 176, 188Avinėlio vestuvės / vestuvės danguje . . . . . . 37, 135, 195, 251, 405, 408, 502, 566, 567, 571, 574

Bažnyčia – reformacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . 595-598Bažnyčia – Vakarų ir Rytų bažnyčia . . . . . . . 593Bažnyčios mokymas, bažnyčios protėviai . . 590, 591 Bažnyčios pastatas – įšventinimas . . . . . . 661, 673 Bažnyčios pastatas – įšventinimo atšaukimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 674Bendrystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 366, 367, 501, 502, 618, 621, 680Bendrystė su Dievu, amžinoji . . . . . . . . . . . . 242, 251, 366, 370, 559, 567, 580

Temų rodyklė

255

Bendruomenė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18, 290, 291, 365-367, 373, 388, 390, 403, 432, 554, 582, 583, 613Bendruomenės evangelistas . . . . . . . . . . . . . 452 Bendruomenė – sielovada . . . . . . . . . . . . . 442, 445, 446, 453, 460, 468, 469, 626, 692, 736Bendruomenės vadovas . . . . . . . . . . . . . . . . . 445, 471Betliejaus žvaigždė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125Biblija / Šventasis Raštas . . . . . . . . . . . . . . . . . 6, 12-16, 19, 20, 22-27, 71, 72, 96, 115Biblijos draudimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 304, 305

Dangus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34, 35, 37, 64, 190, 191, 457, 581, 633Daugpatystė (poligamija) . . . . . . . . . . . . . . . 344Dekalogas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 292Demonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 143Denominacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 365, 407, 410, 668, 749Derliaus padėka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 706, 713Dešimtas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 731Dešimt įsakymų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 292-296, 745 Taip pat žiūrėti „įsakymas“ (nuo pirmo iki dešimto) Dėkingumas, padėkos auka . . . . . . . . . . . . . . 269, 713, 738Diakonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 394, 421, 443, 452, 470, 689Didysis penktadienis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 372, 706, 709Didysis suspaudimas – didžiojo liūdesio . . . 568-574Dievai, kiti, žiūrėti „stabai, stabmeldystė“ Dievas – amžinas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51, 52, 56 Dievas – Kūrėjas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3, 5, 9, 34, 37, 41, 55, 56, 66-69, 84, 86, 87, 91, 101, 145, 301, 303, 318, 713 Dievas – maloningas . . . . . . . . . . . . . . . . . 52, 58 Dievas – meilė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57, 154, 225, 258, 283, 382, 530Dievas, Sūnus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5, 28, 37, 51, 64, 66, 93, 94, 100-102, 105, 106, 113, 121, 129, 135, 141, 175, 177, 198 Dievas – šventas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52, 54Dievas, Šventoji Dvasia . . . . . . . . . . . . . . . . . 5, 28, 37, 51, 64, 66, 100, 101, 197, 198 Dievas – teisusis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52, 59, 230Dievas, Tėvas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5, 28, 37, 41, 51, 64, 66, 67, 93, 101, 105, 129, 145, 413 Dievas – tobulas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52, 60 Dievas – vienatinis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51-53, 61, 66 Dievas – visagalis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34, 35, 37, 52, 55, 141, 281, 315, 530, 641

Klausimo numeris

Temų rodyklė

256

Klausimo numeris

Dievo apreiškimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1-12, 203Dievo apsireiškimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6Dievo atvaizdas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81-83, 86, 87, 740Dievo Avinėlis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97, 98, 564-566, 646Dievobaimingumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27, 269, 307Dievo išganymo planas . . . . . . . . . . . . . . . . . 244, 249, 252, 641Dievo karalystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73, 134, 135, 149, 151-154, 372, 581, 635Dievo malonė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58, 59, 135, 137, 156, 240, 277-279, 427, 429, 542, 580, 682, 726Dievo namai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 365, 366, 673, 674Dievo nuosavybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 279, 530, 565Dievo pagarbinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 301-303, 307, 321, 366, 370, 409, 622, 673, 717, 723, 724Dievo pavidalas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5, 6, 51-61, 83, 86, 238, 310, 311, 382Dievo šlovinimas (doksologija) . . . . . . . . . . 641Dievo teisumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59, 117, 230Dievo vaikystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 204, 428, 515, 530Dievo vardai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 309-312 Dievo vardai – piktnaudžiavimas . . . . . . . 308, 309, 313Dievo vardas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 308-313 Dievo vardas – piktnaudžiavimas . . . . . . 292, 313, 314Dievo visagalybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38, 55, 184Dievo visažinybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55, 230Dievo žodis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54, 71, 241, 250, 386, 613, 623,626, 627Doksologija (Dievo šlovinimas) . . . . . . . . . . 641Dovanos stebuklas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 140, 147Duona ir vynas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 378, 475, 497, 498, 503, 509Duonos laužymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 389, 495, 497, 620Dvasia, žmogiška . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91, 92Dvasinis aprūpinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 460Dvasios krikštas, taip pat žiūrėti „Paženklinimas,Šventas“ . 486Dvasios vaisius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 363, 530 Dvejopa Jėzaus Kristaus prigimtis, mokymas apie dvigubą prigimtį . . . . . . . . . 104-106, 164, 376, 398Dvigubas meilės įsakymas . . . . . . . . . . . . . . . 138, 155, 277, 282

Edenas, žiūrėti: „Edeno sodas“Edeno sodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68, 87, 223, 224Emanuelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 95, 115

Temų rodyklė

257

Eschatologija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 40, 49, 549 (mokymas apie ateities įvykius taip pat: 550 iki 581)Eucharistija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 495Evangelija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15, 120, 137, 150, 151, 214, 237, 258,259, 274-277, 358, 427, 455, 459, 543, 547, 550, 555, 583, 588, 619, 626 Evangelija – toliau skleisti, skelbti . . . . . 183, 198, 358, 372, 392, 395, 425, 443, 455, 459, 468, 547, 577, 582-584, 588, 601, 619,

626, 677Evangelistas – Evangelija . . . . . . . . . . . . . . . 120Evangelistas – pirmosios bendruomenės . . 445

Gamtos stebuklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 140, 145Ganytojas, gerasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158Ganytojas – tarnystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 445, 452Gedinčiųjų lankymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 704, 705Geismas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 359, 361-364Getsemanė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 164Gėrybės, dvasinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 327Gyvenimas po mirties / tolimesnis gyvenimas po kūniškos mirties, taip pat žiūrėti „mirusieji“ ir „mirusieji – išganymas, išganymo skelbimas, pagalba mirusiesiems“. . . . . . . 531, 536, 537, 541Gyvūnų žudymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 340Godumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 219, 361Grobstymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 352Gundymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78, 88, 131, 132, 223, 364, 639

Islamas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53, 594Išganymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8, 30, 35, 38, 57, 66, 109, 158, 183, 242,

243, 245-247, 250, 251, 259, 274, 275, 277, 366-368, 370, 377, 424, 456, 472, 473, 476, 543, 546-548, 565, 588Išganymas, išganyti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66, 108, 109, 174, 182, 183, 214-216,

243, 268, 279, 413, 493, 496, 546, 587, 640Išganymo istorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40, 119, 243-245, 549, 707Išganymo skelbimas, taip pat žiūrėti „mirusieji – išganymas, išganymo skelbimas, pagalba mirusiems“ 588Išganytojas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 108, 125, 174, 186, 247, 558

Klausimo numeris

Temų rodyklė

258

Klausimo numeris

Išdavystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 162, 163, 165, 169Išleidimas į poilsį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 467, 471, 676Išmintis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69, 86, 128Išpažinimas, atsimainymas . . . . . . . . . . . . . . 105, 180Išpažinimas, išpažinti, taip pat žiūrėti: „Tikėjimo išpažinimas“. . 53, 315, 320, 410, 418, 481, 489, 500, 615, 629, 665, 669, 691Išpažinimo dokumentas / Testimoniumas . . 604Išpažintis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 691Išrinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 253-259, 268Išrišimas / Išteisinimas, žiūrėti: „Nuodėmių atleidimas“ . . . . . . . . 645Išskyrimas (Šventosios Vakarienės) . . . . . . . 497, 503, 509, 510Išteisinimas / išrišimas, žiūrėti „nuodėmių atleidimas“ . . . . . . . . . 645Izraelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4, 17, 30, 57, 95, 138, 175, 255, 256, 263, 264, 294, 373, 427, 530Įgaliojimas, taip pat žiūrėti „Jėzus Kristus – įgaliojimas“ ir „apaštalas – įgaliojimas / pašaukimas“. 15, 37, 452, 460, 469Įkvėpimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13Įsakymas • pirmasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 300-307

• pirmasis – atvaizdo draudimas . . . . . . 304, 305 • antrasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 308-315 • trečiasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 316-321 • ketvirtasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 322-328 • ketvirtasis – tėvų pareigos . . . . . . . . . . . 328 • penktasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 329-340 • penktasis – vidinė nuostata . . . . . . . . . . 332 • penktasis – gyvybės apsauga . . . . . . . . . 333, 744 • penktasis – savižudybė . . . . . . . . . . . . . . 335 • šeštasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 341-347 • šeštasis – skyrybos . . . . . . . . . . . . . . . . . 345, 347 • septintasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 348-352 • aštuntasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 353-358 • devintasis ir dešimtasis . . . . . . . . . . . . . . 359-364Įstatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 277, 297Įstatymas, Mozės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 161, 138, 271-274, 277, 282, 295, 299, 324, 350, 583, 732Įšventinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 497, 503, 661, 673, 674

Temų rodyklė

259

Įšventinimo atšaukimas . . . . . . . . . . . . . . . . 674Įžadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 233, 665-667, 671, 699Įžadas, įžado formulė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 315Įžengimas į Jeruzalę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 117, 160, 161, 708Jaunimo vadovai, jaunimo sielovada . . . . . 700, 701Jėzaus kančios . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 160, 171, 172, 174, 177-180Jėzaus Kristaus bažnyčia . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 43, 44, 135, 365-410, 418, 450, 456- 458, 481, 493, 562, 569, 712 Jėzaus Kristaus bažnyčia – apaštališkumas 37, 381, 385, 386, 408 Jėzaus Kristaus bažnyčia – galva . . . . . . . 369 Jėzaus Kristaus bažnyčia – išsaugojimas . 569 Jėzaus Kristaus bažnyčia – įkūrimas, įsteigimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 368, 372 Jėzaus Kristaus bažnyčia, matoma . . . . . . 378, 380 Jėzaus Kristaus bažnyčia, nematoma . . . . 377, 379 Jėzaus Kristaus bažnyčia – nuorodos į Kristaus bažnyčią . . . . . . . . . . . . . . . . . 373 Jėzaus Kristaus bažnyčia – požymiai (notae ecclesiae) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 381, 386, 408 Jėzaus Kristaus bažnyčia – šventumas . . . 37, 381, 383, 386, 408 Jėzaus Kristaus bažnyčia – užduotys . . . . 370, 387 Jėzaus Kristaus bažnyčia – vienybė . . . . . . 37, 381, 382, 386, 408 Jėzaus Kristaus bažnyčia – vystymasis . . . 390-392, 395-397, 593 Jėzaus Kristaus bažnyčia – visuotinumas . 37, 381, 384, 386, 408Jėzaus kūnas ir kraujas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 321, 377, 476, 503, 506, 509, 510, 659, 702Jėzaus laidojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 176Jėzaus maldos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 164, 192, 454, 718-720 Jėzaus mokiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97, 139, 159, 187, 189, 209, 256, 368, 372, 434Jėzaus mokymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 134, 148, 619Jėzaus mokomoji veikla . . . . . . . . . . . . . . . . . 133, 134, 139Jėzaus nuteisimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 168, 169, 173Jėzaus palyginimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158Jėzaus palyginimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 150-157, 286, 288, 541, 553Jėzaus stebuklai, žiūrėti „Jėzus – stebuklas“Jėzaus suėmimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 165, 166Jėzaus titulai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 110-115 Jėzus – Dievo tarnas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115, 179 Jėzus – Dovydo Sūnus . . . . . . . . . . . . . . . . . 115 Jėzus – gimimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16, 95, 107, 121, 122, 124-126, 170, 275, 707

Klausimo numeris

Temų rodyklė

260

Klausimo numeris Jėzus – Krikštas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105, 129-131, 485, 521, 522 Jėzus – mirusiųjų karalystėje . . . . . . . . . . . 34, 37, 183, 536 Jėzus – nuorodos apie jo mirtį ir prisikėlimą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 180 Jėzus – pateptasis, patepimas . . . . . . . . . . . 111, 112, 521, 522 Jėzus – pergalė prieš nuodėmę. . . . . . . . . . 182, 247, 565, 578, 704 Jėzus – stebuklas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106, 117, 140-147, 266, 368 Jėzus – vaikystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 127, 128, 325 Jėzus – žodžiai ant kryžiaus . . . . . . . . . . . . 174Jėzus Kristus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4, 7, 25, 28, 34-37, 42, 59, 60, 64, 90, 94, 100, 103-106, 108, 109, 111, 112, 135, 184, 186, 190, 192, 194, 247, 275, 368, 376, 479, 550, 571, 577, 579 Jėzus Kristus – Dievas ir Žmogus . . . . . . 94, 102-106 Jėzus Kristus – Dievo dešinėje . . . . . . . . . 34, 37, 191, 192 Jėzus Kristus – Gerasis Ganytojas . . . . . . 158 Jėzus Kristus – gyvenimo bendrystė su Jėzumi Kristumi . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 473, 505, 702 Jėzus Kristus – įgaliojimas . . . . . . . . . . . . . 114, 117, 141 Jėzus Kristus – Jaunikis . . . . . . . . . . . . . . . . 194, 566 Jėzus Kristus – Karalius . . . . . . . . . . . . . . . 116, 117, 414, 575 Jėzus Kristus – karalius, kunigas ir pranašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 116, 414 Jėzus Kristus – Kunigas, Aukščiausiasis Kunigas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 116, 118, 414 Jėzus Kristus – Kūrėjas . . . . . . . . . . . . . . . . 101, 145 Jėzus Kristus – Nugalėtojas . . . . . . . . . . . . 132, 225, 247, 534, 565, 646 Jėzus Kristus – paklusnumas . . . . . . . . . . 103, 164, 225 Jėzus Kristus – Pranašas . . . . . . . . . . . . . . 116, 119, 414 Jėzus Kristus – sugrįžimas, žiūrėti „Viešpaties sugrįžimas, Kristaus sugrįžimas“ Jėzus Kristus – Tarpininkas . . . . . . . . . . . . 247Jonas Krikštytojas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96, 97, 119, 129, 130, 485, 521Judas Iskarijotas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 162, 163, 165, 169

Kalėdos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 706, 707Kalno pamokslas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 148, 149, 289, 315, 344, 530, 718Kaltė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 229, 230, 236, 298, 333, 337, 631, 638, 652Kaltė dėl Jėzaus mirties . . . . . . . . . . . . . . . . . . 173Kankiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 394, 569, 570, 573, 574, 589

Temų rodyklė

261

Kanonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15, 587Kantrybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 196, 290, 327, 363Karališkoji kunigystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 259, 409, 574, 577Karo tarnyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 331Katalikų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34, 35, 593, 598Katalikų– apaštalinė bažnyčia . . . . . . . . . . . . 604, 606, 607, 609Klaidingi mokymai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31, 181, 441Kojų plovimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 159Konfesija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36, 400, 603Konfirmacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 160, 171, 172, 174, 177-180Konfirmacijos įžadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 665-667Konkupiscencija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 227, 576Konsekracija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 497, 503, 509, 510Konsubstanciacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 503Kontrreformacijai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 598Korupcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 352 Krašto apaštalas, krašto apaštalo padėjėjas . 452, 460, 471, 659Krašto evangelistas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 452Krašto vadovas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 471Krašto vyresnysis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 452Krikščionių persekiojimas . . . . . . . . . . . . . . . 394, 396, 397, 582, 589Krikščionybė – vystymasis . . . . . . . . . . . . . . 391, 589-594, 601, 602Krikščionys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28, 36, 62, 312, 320, 358, 405, 406, 410, 481, 490, 513, 585, 604Krikščionys – pirmieji krikščionys . . . . . . . 389, 396, 582, 583, 585, 589, 615, 721Krikšto įsakymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64, 434Kritaus auka, taip pat žiūrėti „nukryžiavimas“ . . . . . . . 37, 66, 90, 98, 99, 174, 175, 177-179, 181-183, 216, 247, 266, 372, 421, 424, 504, 543, 544, 548, 646, 648, 709Kristaus kūnas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 374, 375, 397Kristaus nuotaka / nuotaka bendruomenė . . 194, 195, 214, 249, 251, 387, 401, 402, 405, 408, 409, 428, 450, 455, 555, 561- 567, 570, 571, 574, 635Kristaus nuotakos paėmimas . . . . . . . . . . . . 195, 635Kristaus prisikėlimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 90, 184-189, 320, 441, 534, 535, 710Kristaus prisikėlimas – liudininkai, liudijimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 185, 187-189Kristaus prisikėlimo liudininkai, žiūrėti „Kristaus prisikėlimas – liudininkai, liudijimai"Kristaus sekimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 259, 368, 382, 453, 465, 561, 628, 734

Klausimo numeris

Temų rodyklė

262

Klausimo numeris

Kristaus sugrįžimas – laikas . . . . . . . . . . . . . . 552-554, 556Kristus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111Kryžiaus žygiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 313, 594Kryžius, kryžiaus ženklas . . . . . . . . . . . . . . . . 103, 172, 174, 181, 182, 276, 488Kultūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 407, 593Kunigas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 116, 118, 414, 452, 469, 655, 661Kūrimo diena . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70Kūrinija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5, 17, 55, 68-72, 78, 80, 85, 86, 224, 228, 262Kūrinija – išsaugojimas, atsakomybė . . . . . 85, 86, 262, 340Kūrinija, nematoma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72-80

Laidotuvės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 469, 657, 685, 686Ligonių išgydymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 142, 603Liturgija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 608Logos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101, 431Lupikavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 352

Magas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125Magija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 307Malda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27, 164, 192, 240, 321, 622, 690, 693, 703, 715, 716, 718, 722 Malda, Aukščiausiojo Kunigo . . . . . . . . . 192, 454, 720 Malda – padėka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 725 Malda – pagarbinimas . . . . . . . . . . . . . . . . 724 Malda – pirmieji krikščionys . . . . . . . . . . 389, 615, 618, 721 Malda – poveikis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 728 Malda – prašymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 726 Malda – Senasis Testamentas . . . . . . . . . . 717Malda, taip pat žiūrėti „Dvigubas meilės įsakymas“, „Dešimt įsakymų“Malda – „Tėve mūsų“, žiūrėti „Tėve mūsų“ Malda – turinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 717, 718, 722-727 Malda – užtarimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 546, 622, 723, 727Malonės paskelbimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 472Maranata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30, 196, 554Marija (Jėzaus motina) . . . . . . . . . . . . . . . . . 34-37, 94, 95, 107, 121-124, 127, 174Materialus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80Meilė Dievui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81, 281, 283, 284, 299, 302, 307, 314, 690, 693, 731, 735

Temų rodyklė

263

Meilė iš Dievo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57, 76, 81, 99, 154, 156, 204, 225, 258, 281, 283, 530, 646, 680Meilė priešui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 174Mekromantija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79, 540Melagingas liudijimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 355Melas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74, 201, 219, 354, 357Mesijas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25, 112, 120, 207, 246, 522Mirštančiojo lydėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 702Mirties bausmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 331, 339Mirtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59, 81, 219, 223, 227, 363, 531-534, 702, 703 Mirtis, dvasinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89, 90, 99, 118, 227, 532 Mirtis, kūniška . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89, 92, 531, 532, 536, 537, 541, 543, 559, 560, 686Mirusieji . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 183, 377, 537, 540-548, 577, 659, 704 Mirusieji – išganymas, išganymo skelbimas, pagalba mirusiesiems . . . . . . 183, 543-548, 659, 588Mirusiųjų apklausa / mekromantija . . . . . . . 79, 307, 540Mirusiųjų karalystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34, 37, 73, 183, 537, 538, 543Mirusiųjų prisikėlimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34-37, 92, 186, 535, 558-560, 574, 579, 685-687, 710Misija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 393, 486, 582, 583Misijinė veikla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 392, 393, 403, 434, 447, 584, 600, 601Mokesčių slėpimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 352Monogamija (viena santuoka) . . . . . . . . . . . 344Monoteizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53, 302Mozė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 255, 271, 293, 310, 373Muzika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 614, 678

Namų bendrystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 489Nardo aliejus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 161Naujasis Kūrėjas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66, 529Naujasis kūrinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 55, 135, 222, 252, 580, 581Naujasis Testamentas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12, 15, 16, 18, 22, 25, 30Naujoji kūrinija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66, 528Naujoji Sandora, žiūrėti „Sandora, Senoji ir Naujoji Sandora“Naujosios apaštalų bažnyčios, Naujoji apaštalų bažnyčia . . . . . . . . . . . . 23, 36-40, 371, 387, 403, 404, 420, 452, 492, 500, 607-609, 746-750Nematerialus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80Nemirtingas, nemirtingumas . . . . . . . . . . . . 73, 78, 81, 91, 92, 531, 685Nepaklusnumas Dievo atžvilgiu . . . . . . . . . 74, 221, 223, 225, 226, 264

Klausimo numeris

Temų rodyklė

264

Klausimo numeris

Nepažeidžiamumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 559Nerauginta duona – neraugintos duonos šventė, neraugintos duonos vakarienė . . 162, 163, 170, 494, 496, 708Neteisingumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 357Netikėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 241, 541Nėštumo nutraukimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 334Nojus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 226, 255, 373, 484, 536Notae ecclesiae, žiūrėti „Kristaus bažnyčia – požymiai“Nukryžiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 170, 172, 174, 175, 709Nuodėmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89, 97, 132, 177, 181, 216, 225-227, 229-233, 241, 247, 262, 298, 303, 333, 351, 362, 363, 490, 507, 532, 653 Nuodėmė – polinkis į nuodėmę (konkupiscencija) . . . . . . . . . . . . . . . . . 629Nuodėmingumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 717, 718, 722-727Nuodėmių atleidimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34, 35, 37, 58, 106, 114, 118, 163, 187, 214, 225, 231, 266, 268, 274, 377, 401, 402, 415, 421, 430, 455, 507, 511, 629, 644-649, 652 Nuodėmių atleidimas – būtinos sąlygos . 649 Nuodėmių atleidimas – poveikis . . . . . . . . 652 Nuodėmių atleidimas – skelbimas . . . . . . 424, 643, 644, 648Nuolankumas, nuolankus . . . . . . . . . . . . . . . 156, 159, 164, 272, 290, 307, 466, 715, 722Nuosavybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 349, 350, 352Nuplakdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 170Nusidėjėlis, nusidėti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59, 88-90, 99, 132, 173, 215, 225, 242, 277, 278, 373, 429, 482, 576

Ostija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 503, 506, 510

Pabaigos palaiminimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 679, 680Paėmimas, paimti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 194, 556, 558-561, 566, 574Pagalba mirštančiajam . . . . . . . . . . . . . . . . . . 338Pagonys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 173, 175, 256, 391, 438, 439, 583, 584, 590Pakeitimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7, 554, 558-560, 566Pakrikštytasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 204, 375, 406, 410, 418, 476, 481, 513, 525

Palaima . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 63, 259-267, 269, 270, 327, 416, 660-

Temų rodyklė

265

662, 666, 679, 738 Palaima, dvasinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 267, 268Palaiminimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 148, 149Palaiminimo veiksmai . . . . . . . . . . . . . . . . . 660-663, 669-671, 676, 683, 684Pamaitinimo stebuklas . . . . . . . . . . . . . . . . . 140, 146Pamaldos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 269, 321, 366, 378, 613-623, 625, 681, 682 Pamaldos – be Šventosios Vakarienės . . 657 Pamaldos – kvietimas. . . . . . . . . . . . . . . . 617 Pamaldos – mirusiesiems . . . . . . . . . . . . 545, 659 Pamaldos – muzika. . . . . . . . . . . . . . . . . . 614, 678 Pamaldos – palaiminimo veiksmai . . . . . 675 Pamaldos – pirmosiose krikščioniškose bendruomenėse . . . . . . . . . . . . . . . . . . 615, 616, 618 Pamaldos – sakramentų suteikimas . . . . 659, 675 Pamaldos – Senajame Testamente . . . . . 614Pamaldos vaikams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 697Pamokos, bažnytinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 694-696, 698, 699Pamokslas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11, 23, 148, 203, 233, 241, 377, 378, 455, 616, 623, 625-627 Pamokslas – klausytojų užduotis . . . . . . 628 Pamokslas – poveikis . . . . . . . . . . . . . . . . 543, 547, 624, 626, 681Pasaulio pabaiga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 447Pasiaukojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 466, 729, 735, 736 Pasiaukojimas – Jėzaus pavyzdys . . . . . . 734Pasiuntimo įsakymas / pavedimas . . . . . . . . 37, 159, 256, 392, 403, 421, 434, 447, 486Paskutinysis teismas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 532, 579-581Pateisinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 225, 278Patepimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 521, 522 Pavedimas, bažnytinis . . . . . . . . . . . . . . . . 420, 471, 676Pavydas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74, 219, 233, 361, 363Paženklinimas, šventasis . . . . . . . . . . . . . . . 48, 204, 205, 268, 404, 440, 473, 479, 486, 491, 515, 516, 522, 524, 525, 529, 530, 605, 658 Paženklinimas, šventasis – apaštalo rankų uždėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 205, 378, 475, 515, 524, 525, 548, 605, 655 Paženklinimas, šventasis – būtinos sąlygos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 523, 526, 527 Paženklinimas, šventasis – poveikis . . . . 476, 530 Paženklinimas, šventasis – suteikimas . 205, 440, 525, 548, 655, 656

Klausimo numeris

Temų rodyklė

266

Klausimo numeris

Pažinimo medis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81, 87, 223Petras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 147, 166, 180, 187, 388, 435, 437, 438, 523, 583Petro tarnystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 187, 256, 372, 437, 457-459Pietizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 600Piktasis – piktasis arba blogis . . . . . . . . . . . 88, 136, 215-222, 578, 579, 631, 640Piktžodžiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 168, 313Piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai . . . . . . . 653Pilotas „nusimazgoja rankas“ . . . . . . . . . . . . 170Pirmagimiai, pirmagimio teisė . . . . . . . . . . 37, 405, 428, 515, 530, 564, 565Pirmasis prisikėlimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 259, 559, 570, 573-576, 579, 580Poligamija (daugpatystė). . . . . . . . . . . . . . . . 344Polinkis į nuodėmę (konkupiscencija) . . . . 227, 576Politeizmas (daug dievų) . . . . . . . . . . . . . . . . 302Požiūris . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 136, 151, 156, 332, 351, 356, 358, 738Pragaras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74, 437, 457, 533Prakeikimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 228, 260, 262, 264Pranašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 95, 116, 119, 207, 414, 610Preegzistencija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100Priesaika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 315Piešgimdyminis palaiminimas . . . . . . . . . . 683, 684Priėmimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 662, 668, 669Prigimtinė nuodėmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88, 89, 215, 223-228, 244, 377, 476, 481,

482, 484Prikėlimas iš mirusiųjų . . . . . . . . . . . . . . . . . 140, 144Prisikėlimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 189Priskyrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 565Protas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81, 234-238Protestantai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 599, 602Psichika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91Prisikėlimo kūnas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92, 189, 559

Raganavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 307Raktų įgaliojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 437, 457, 459Ramybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 167, 363, 691, 746 Ramybė – ramybės pažadas . . . . . . . . . . 644, 652, 702Ramybės Kunigaikštis, Taikos Karalius . . . 95, 117Rankų uždėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 205, 444, 463, 475, 515, 605, 665, 677Rašto vidurys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25Reformacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 595-599, 616Reinkarnacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 539Religijos, kitos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 594, 749

Temų rodyklė

267

Religinis mokymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 698Romos imperija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 391, 589, 592

Sakramentas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6, 36, 40, 135, 213, 214, 249, 250, 367, 401, 402, 472-480, 491, 525, 527, 528 Sakramentas – mirusieji . . . . . . . . . . . . . . 377, 544, 545, 547, 548, 659 Sakramentas – suteikimas . . . . . . . . . . . . 401, 402, 404, 424, 434, 455, 477, 525, 548, 655, 656 Sakramentas – tikėjimas . . . . . . . . . . . . . . 478 Sakramentas – turinys. . . . . . . . . . . . . . . . 476 Sakramentas – vaikai . . . . . . . . . . . . . . . . 489, 658 Sakramentas – ženklas . . . . . . . . . . . . . . . 475, 483, 498Samarietis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 155, 286-288Sandora – Senoji Sandora, Naujoji Sandora 57, 163, 175, 256, 263, 265, 271, 277, 294, 327, 427, 497, 509, 517, 732, 733Santuoka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 342-344, 346, 739-743 Santuoka – šeimos planavimas . . . . . . . . 744Satanizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 307Savižudybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 335Sąžinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 234-236Sekmadieninė mokykla . . . . . . . . . . . . . . . . . 696, 697Sekmadienis – šventinė diena . . . . . . . . . . . 317, 320, 321Sekminės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 209, 210, 372, 388, 391, 422, 443, 520, 582, 706, 712Senasis Testamentas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15-17, 19, 25, 30Senoji Sandora, žiūrėti „Sandora, Senoji ir Naujoji sandora“Sidabriniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 162, 169Siela . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73, 78, 80, 91, 92, 531, 532, 537, 541, 543, 544, 546Sielovada . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 688-690, 692 Sielovada – ligoniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 690 Sielovada – lydėjimas mirties ir laidotuvių atveju . . . . . . . . . . . . . . . . . 702-705 Sielovada – vaikai ir jaunuoliai . . . . . . . 693, 700, 701Simbolis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 498, 503, 564, 575Sinagoga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 319, 614Sinodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15Skyrybos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 345, 347 Skyrybos, išsiskyrusieji . . . . . . . . . . . . . . . . 345, 347Slėpinių tvarkytojai - apie Dievo paslaptis . . . 24, 432Socialus, socialinė aplinka . . . . . . . . . . . . . . . 326, 407, 750

Klausimo numeris

Temų rodyklė

268

Klausimo numeris

Spiritizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79Stabai, stabmeldystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 300, 302, 303, 307, 363, 396, 545, 592Substancija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 503Susirinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33, 65, 398, 587, 598Susitaikymas su Dievu . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99, 116, 118, 137, 181, 182, 242, 266, 276, 278, 426, 430, 646Susitaikymas žmonių tarpe . . . . . . . . . . . . . . 156, 430, 651, 746Sužadėtuvės, sužadėtuvių palaiminimas . . . 662, 670Svetimavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 342-345

Šabas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 318, 319Šeima . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 722, 727, 739, 744Šėtonas, žiūrėti „velnias“Šiapus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 197, 546, 719Šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai . . 564, 565Šlovė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35, 101, 141, 192, 195, 199, 268, 270, 567, 631, 641Šmeižtas, piktas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 357Šventasis Raštas, žiūrėti „Biblija“ Šventasis Raštas – aiškinimas . . . . . . . . . 24, 25, 38, 407Šventimas, pašventinimas . . . . . . . . . . . . . . . 321, 412, 417, 464, 466Šventinė diena . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 292, 316, 318, 320, 321, 659, 696, 706 Šventinė diena, bažnytinė . . . . . . . . . . . . . 706, 714 Šventinė diena – derliaus padėka . . . . . . . 713Šventykla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118, 175Šventyklos valymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 161Šventoji Dvasia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5, 13, 28, 37, 43, 51, 64, 66, 101, 122, 129, 193, 197-204, 206, 207, 209-213, 388, 400, 449, 486, 517-522, 524, 530, 587, 712 Šventoji Dvasia – dovana . . . . . . . . . . . . . 204, 205, 208, 210, 268, 401, 428, 440, 476, 515, 523-525, 530 Šventoji Dvasia – Guodėja . . . . . . . . . . . . 5, 28, 199, 200, 519 Šventoji Dvasia – išliejimas . . . . . . . . . . . 209, 210, 388, 518-520, 712 Šventoji Dvasia – Naujoji Kūrėja . . . . . . . 66, 529 Šventoji Dvasia – poveikis . . . . . . . . . . . . 203, 207, 211-214, 587, 603 Šventoji Dvasia – Šventosios Dvasios vaisius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 363, 530 Šventoji Dvasia – tiesa . . . . . . . . . . . . . . . 199, 201, 211, 519 Šventoji Dvasia – vardai . . . . . . . . . . . . . . 199Šventojo Rašto aiškinimas . . . . . . . . . . . . . . 24, 38

Temų rodyklė

269

Šventosios Dvasios išliejimas . . . . . . . . . . . . 209, 210, 388, 518-520, 712Šventosios Vakarienės šventimas – kita . . . 514Šventumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54, 381, 383, 386, 408, 417Šventųjų bendrystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34, 37, 43Šviesybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 110

Taikos karalystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 135, 222, 259, 409, 575, 577, 578Tarnavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 418-420, 471Tarnystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 45, 385, 395, 399-402, 411, 412, 421, 422, 443, 445, 464, 467, 627 Tarnystė – įgaliojimas . . . . . . . . . . . . . . . . 412, 413, 415, 425 Tarnystė – ordinacija . . . . . . . . . . . . . . . . . 400-402, 412, 415-417, 443, 444, 461- 465, 661, 662, 676, 677 Tarnystė – palaiminimas . . . . . . . . . . . . . . 412, 416 Tarnystė – pašventinimas . . . . . . . . . . . . . 412, 417 Tarnystė – tarnystės patvirtinimas . . . . . . 676Tarnystė, dvasinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45, 412-417, 419, 460-466, 471, 662, 676 Tarnystė, dvasinė – tarnystės lygmenys . . 452 Tarnystės nešėjai, diakonas – užduotys . . 470 Tarnystės nešėjai – išleidimas į poilsį . . . 467 Tarnystės nešėjai, kunigas – užduotys . . . 469, 477, 492, 644, 648, 689, 690 Tarnystės nešėjai – tarnystės panaikinimas 467 Tarnystės nešėjai – tarnystės sugrąžinimas 467 Tarnystės nešėjai – užduotys . . . . . . . . . . . 468Tarnystės pavedimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 467Tarpusavio meilė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 290, 291Teisėtumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59, 68, 69Teismas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 315, 355, 579, 580Teisumas prieš Dievą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 278, 429, 485, 542Testimoniumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 604Tėvai, globėjai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 322-328, 527, 663, 693, 722 Tėvai, globėjai – pavedimas, atsakomybė 328, 489, 527, 663Tėve mūsų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 530, 630-642, 649Tėve-mūsų-malda, žiūrėti „Tėve mūsų“Tiesa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60, 117, 199, 201, 203, 354Tikėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10, 11, 26, 142, 234, 235, 239-241, 716Tikėjimas į Dievą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1, 9-11, 28, 53, 186, 240-242, 250, 274, 278, 279Tikėjimo bendrystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29, 36Tikėjimo išpažinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29-40, 677, 699 Tikėjimo išpažinimas – apaštališkas . . . . 33, 34, 40

Klausimo numeris

Temų rodyklė

270

Klausimo numeris

Tikėjimo išpažinimas, Naujosios apaštalų bažnyčios . . . . . . . . . . . . . . . 36-50 Tikėjimo išpažinimas – Nikėjos – Konstantinopolio . . . . . . . . . . . . . . . . 33, 35, 65, 590Tikėjimo laisvė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 592Tikėjimo paklusnumas . . . . . . . . . . . . . . . . . 269, 465, 677Tikėjimo straipsniai, žiūrėti „Tikėjimo išpažinimas, Naujosios apaštalų bažnyčios“Tikėjimo tikslas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 550, 553-560, 563Tolesnis gyvenimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92, 531, 536Tradicija, tradicinis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66, 174, 292, 489, 583, 616, 739Trejybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5, 28, 31, 33, 36, 51, 61-66, 93, 184, 204, 213, 306, 383, 406, 410, 517, 587, 667Trejybė, trejybės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62, 197, 198, 490, 617, 679Turėti dalį išganyme . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38, 327

Uolos tarnystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 437, 457, 458Užsiėmimai, bažnytiniai . . . . . . . . . . . . . . . 736Užtarimas, žiūrėti „Malda – užtarimas“

Vadovas – bendruomenės, krašto . . . . . . . . 471, 676Vagystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 348-352Vaikai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76, 266, 294, 325-328, 420, 489, 527, 658, 693, 695-698, 722Vaikų Krikštas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 489, 658Vaikų Šventasis Paženklinimas . . . . . . . . . . 527, 658Vaikų žudymas Betliejuje . . . . . . . . . . . . . . . 126Vakarienė, Šventoji . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 47, 146, 159, 372, 377, 404, 455, 469, 473, 475, 477, 479, 490, 494, 496-505, 507, 508, 656, 681, 682 Vakarienė, Šventoji – apibrėžimas . . . . . 495 Vakarienė, Šventoji – bendrystės Vakarienė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 501, 512 Vakarienė, Šventoji – būtinos sąlygos . . . 511 Vakarienė, Šventoji – elementai . . . . . . . . 498 Vakarienė, Šventoji – išpažinimo Vakarienė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 500 Vakarienė, Šventoji – išskyrimas . . . . . . . 378, 497, 503, 509, 510 Vakarienė, Šventoji – įsteigimas . . . . . . . 159, 163, 494, 508 Vakarienė, Šventoji – mirusieji. . . . . . . . . 659

Temų rodyklė

271

Vakarienė, Šventoji – nuodėmių atleidimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 507, 511 Vakarienė, Šventoji – pabaigos laiko Vakarienė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 502 Vakarienė, Šventoji – poveikis . . . . . . . . . 512 Vakarienė, Šventoji – sergantieji, mirštantieji . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 690, 702 Vakarienė, Šventoji – suteikimas . . . . . . . 510, 655 Vakarienė, Šventoji – šventimas. . . . . . . . 505, 510, 620, 629, 657, 714 Vakarienė, Šventoji – teisė dalyvauti . . . 490, 513, 669, 675 Vakarienė, Šventoji – vaikai . . . . . . . . . . . 658, 697 Vakarienė, Šventoji – vestuvių Vakarienė 502Valdžia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 40, 748Valstybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50, 297, 599, 748Vandens Krikštas, šventas . . . . . . . . . . . . . . . 35, 37, 46, 175, 377, 378, 397, 404, 473, 475, 476, 477, 479, 481, 483-493, 522-524, 528, 529, 548, 588, 658Veidmainystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 161, 357Velykos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 317, 372, 706, 710, 711Velnias / šėtonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74, 78, 131, 132, 220, 222, 223, 362, 437, 568, 572, 573, 576, 578, 646, 709Verbų sekmadienis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 160, 706, 708Vestuvės – vestuvių / santuokos palaiminimas 347, 657, 662, 671, 741Vestuvių jubiliejai – vestuvių jubiliejų palaiminimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 661, 662, 672Vienuolystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 593, 595Viešpaties diena / Kristaus diena . . . . . . . . . 195, 552, 553Viešpaties išganymo kūrinys . . . . . . . . . . . . 386, 387, 408, 451, 455Viešpaties sugrįžimas / Kristaus sugrįžimas 7, 18, 34-37, 49, 157, 194, 195, 201, 202, 214, 249, 251, 275, 386, 401, 402, 405, 409, 424, 428, 433, 442, 447, 450, 455, 456, 473, 512, 530, 542, 550-553, 556-563, 565, 568, 604, 619, 635, 681, 685, 689, 726 Viešpaties sugrįžimas – pažadas . . . . . . . 159, 196, 203, 214, 551, 554, 555, 718Viešpats . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30, 37, 106, 107, 111, 113, 135, 143, 144,

187, 292, 300, 301, 330, 534, 547Visuomenė, visuomeninis gyvenimas . . . . 357, 593, 745-750Vizija / (sapnas) regėjimas . . . . . . . . . . . . . . 583Vyriausiasis apaštalas, vyriausiojo apaštalo tarnystė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 452, 457-459, 611, 612Vyskupas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 445, 452

Klausimo numeris

272

Klausimo numeris

Žengimas į dangų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 190, 191, 193, 550, 551, 706, 711Žmogaus asmenybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92, 531Žmogaus atsinaujinimas . . . . . . . . . . . . . . . . 37, 529Žmogaus garbė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 352Žmogaus Sūnus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 114, 151, 157, 180Žmogus – kūno, sielos ir dvasios vienetas . . 78, 91, 531Žmogus – laikinumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 228, 531Žodžio skelbimas, taip pat žiūrėti „pamokslas“ . . . . . . . . . . . 408, 431, 432, 623, 625Žudyti dėl savigynos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 336Žudyti kare . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 337

Biblijos ištraukų rodyklė

273

Pradžios 1 . . . . . . . . . . . . . . 51,1 . . . . . . . . . . . . 681,3 . . . . . . . . . . . . 1011,26 . . . . . . . . . . . 631,26.27 . . . . . . . . 801,26.28 . . . . . . . . 851,27.28 . . . . . . . . 7401,31 . . . . . . . . . . . 712,2 . . . . . . . . . . . . 702,7.8.19 . . . . . . . . 682,16.17 . . . . . . . . . 812,17 . . . . . . . . . . . 2232,18 . . . . . . . . . . . 7402,24 . . . . . . . . . . . 7403,4.5 . . . . . . . . . . . 2233,15 . . . . . . . . . . . 903,16-19 . . . . . . . . 893,17.18 . . . . . . . . . 2283,19 . . . . . . . . . . . 224; 531; 6863,20 . . . . . . . . . . . 4823,21 . . . . . . . . . . . 2253,23.24 . . . . . . . . 2244,6-8 . . . . . . . . . . 2264,8 . . . . . . . . . . . . 2266,5-7.17.18 . . . . . 2268,21.22 . . . . . . . . 58,22 . . . . . . . . . . . 2629,3 . . . . . . . . . . . . 34011,1-8 . . . . . . . . . 22612,2.3 . . . . . . . . . 26318 . . . . . . . . . . . . . 63


Biblijos vieta Klausimo-Nr. Biblijos vieta Klausimo-Nr.

Išėjimo3,14 . . . . . . . . . . . 3104,22.23 . . . . . . . . 53015,26 . . . . . . . . . . 14216,23 . . . . . . . . . . 31819.20 . . . . . . . . . . 29320,4.5 . . . . . . . . . 30420,17 . . . . . . . . . . 36020,20 . . . . . . . . . . 23321,16 . . . . . . . . . . 35021,32 . . . . . . . . . . 16221,37 . . . . . . . . . . 35032,3.4 . . . . . . . . . 30334,28 . . . . . . . . . . 292

Kunigų

1-7 . . . . . . . . . . . . 73219,18 . . . . . . . . . . 285

Skaičių6,22-27 . . . . . . . . 6146,24-26 . . . . . . . . 63

Pakartoto Įstatymo 4,13 . . . . . . . . . . . 2945,21 . . . . . . . . . . . 3606,4 . . . . . . . . . . . . 306,4.5 . . . . . . . . . . 3027,6-8 . . . . . . . . . . 25510,4 . . . . . . . . . . . 29211,26-28 . . . . . . . 26418,10 . . . . . . . . . . 79; 54018,18 . . . . . . . . . . 11919,18.19 . . . . . . . 35523,22 . . . . . . . . . . 23332,3 . . . . . . . . . . . 307


274


32,3.4 . . . . . . . . . 71732,4 . . . . . . . . . . . 59

1. Samuelio 16,13 . . . . . . . . . . 51728 . . . . . . . . . . . . . 7928,3 . . . . . . . . . . . 307

2. Samuelio 7 . . . . . . . . . . . . . . 11511 . . . . . . . . . . . . . 362

1. Karalių 11,7.8 . . . . . . . . . 302

2. Karalių 5,1-14 . . . . . . . . . 484

1. Kronikų 25,6 . . . . . . . . . . . 614

Psalmynas8,7 . . . . . . . . . . . . 8518,31 . . . . . . . . . . 6019,2 . . . . . . . . . . . 6920,7 . . . . . . . . . . . 11122 . . . . . . . . . . . . . 17437,5 . . . . . . . . . . . 72850,23 . . . . . . . . . . 71351,7 . . . . . . . . . . . 48251,13 . . . . . . . . . . 51769,22 . . . . . . . . . . 17490,2 . . . . . . . . . . . 5690,4 . . . . . . . . . . . 7095,6 . . . . . . . . . . . 724103,8 . . . . . . . . . . 58104,13.14 . . . . . . 3119,160 . . . . . . . . 59150 . . . . . . . . . . . . 678

Izaijo6,3 . . . . . . . . . . . . 54

7,14 . . . . . . . . . . . 959,5 . . . . . . . . . . . . 9544,6 . . . . . . . . . . . 5353,3-5 . . . . . . . . . 17953,7 . . . . . . . . . . . 9853,12 . . . . . . . . . . 17258,13.14 . . . . . . . 318

Jeremijo31,3 . . . . . . . . . . . 57

Ezekielio 36,27 . . . . . . . . . . 518

Danielio12,2 . . . . . . . . . . . 535

Joelio 3,1.2 . . . . . . . . . . . 518

Michėjo 5,1 . . . . . . . . . . . . 95; 1256,8 . . . . . . . . . . . . 272

Zecharijo 9,9 . . . . . . . . . . . . 16011,12.13 . . . . . . . 162

Malachijo 3,1 . . . . . . . . . . . . 963,10 . . . . . . . . . . . 731

Išminties2,23 . . . . . . . . . . . 5313,1-3 . . . . . . . . . . 542

Tobito 8,5.6 . . . . . . . . . . . 34312,15.18 . . . . . . . 76

Siracido 7,38 . . . . . . . . . . . 704


275

2. Makabėjų

12 . . . . . . . . . . . . . 545

Mato 1,1 . . . . . . . . . . . . 1151,21 . . . . . . . . . . . 1072,2 . . . . . . . . . . . . 1252,9 . . . . . . . . . . . . 1252,13.14 . . . . . . . . 1272,16-18 . . . . . . . . 1263,11 . . . . . . . . . . . 963,15 . . . . . . . . . . . 130; 4853,17 . . . . . . . . . . . 1054,1 . . . . . . . . . . . . 131; 2204,4 . . . . . . . . . . . . 6244,11 . . . . . . . . . . . 1315,3-11 . . . . . . . . . 1485,17 . . . . . . . . . . . 138; 2775,21.22 . . . . . . . . 295; 3325,27.28 . . . . . . . . 295 5,28 . . . . . . . . . . . 3445,43-45 . . . . . . . . 2865,44.45.48 . . . . . . 1745,45 b . . . . . . . . . . 2626,5-8 . . . . . . . . . . . 7186,9 . . . . . . . . . . . . 3116,9-13 . . . . . . . . . . 6306,33 . . . . . . . . . . . 1537,12 . . . . . . . . . . . 288; 2897,24.25 . . . . . . . . . 4588,27 . . . . . . . . . . . 1459,18-26 . . . . . . . . 1449,6 . . . . . . . . . . . . 11410,2-4 . . . . . . . . . . 43510,40 . . . . . . . . . . 43411,5 . . . . . . . . . . . 10812,40 . . . . . . . . . . 18013,31-33 . . . . . . . 15213,34.35 . . . . . . . 15013,44-46 . . . . . . . 15315,18-20 . . . . . . . 356

15,19.20 . . . . . . . 35115,32-39 . . . . . . . 14616,18 . . . . . . . . . . 372; 43716,18.19 . . . . . . . 45716,19 . . . . . . . . . . 45917,5 . . . . . . . . . . . 10518,10 . . . . . . . . . . 7618,18 . . . . . . . . . . 45318,20 . . . . . . . . . . 617; 62118,21.22 . . . . . . . 63818,21-35 . . . . . . . 15619,6 . . . . . . . . . . . 34619,9 . . . . . . . . . . . 34520,18.19 . . . . . . . 18022,36-40 . . . . . . . 28222,37.39 . . . . . . . 27722,37-40 . . . . . . . 13824,21.22 . . . . . . . 11924,37-39 . . . . . . . 15724,42 . . . . . . . . . . 55324,43-51 . . . . . . . 55325,1-13 . . . . . . . . 157; 55325,14-30 . . . . . . . . 55325,35.36.40 . . . . 69226,14.15 . . . . . . . 16226,20-29 . . . . . . . 37226,26 . . . . . . . . . . 50926,26-28 . . . . . . . 16326,28 . . . . . . . . . . 64626,40.41 . . . . . . . 16526,48 . . . . . . . . . . 16526,69-75 . . . . . . . 16627,1-5 . . . . . . . . . 16927,24 . . . . . . . . . . 17027,50 . . . . . . . . . . 37227,54 . . . . . . . . . . 17527,62-66 . . . . . . . 17628,1 . . . . . . . . . . . 37228,9 . . . . . . . . . . . 18728,13 . . . . . . . . . . 18828,18.19 . . . . . . . 6428,18-20 . . . . . . . . 492



276


28,19 . . . . . . . . . . 28; 48628,19.20 . . . . . . . 159; 372; 421; 434; 44728,20 . . . . . . . . . . 193

Morkaus 1,10.11 . . . . . . . . 641,13 . . . . . . . . . . . 2201,14.15 . . . . . . . . 3721,15 . . . . . . . . . . . 134 1,16 . . . . . . . . . . . 139; 3722,27 . . . . . . . . . . . 3193,11 . . . . . . . . . . . 1433,13-19 . . . . . . . . 4343,14 . . . . . . . . . . . 1393,14-16 . . . . . . . . 4223,29 . . . . . . . . . . . 6536,30-44 . . . . . . . . 1468,1-9 . . . . . . . . . . 1469,24 . . . . . . . . . . . 2409,31 . . . . . . . . . . . 18010,9 . . . . . . . . . . . 345; 34610,14 . . . . . . . . . . 489; 65811,1-9 . . . . . . . . . 16012,29 . . . . . . . . . . 5312,30 . . . . . . . . . . 28412,31 . . . . . . . . . . 285 13,31 . . . . . . . . . . 11914,8 . . . . . . . . . . . 16115,34 . . . . . . . . . . 17416,19 . . . . . . . . . . 191 Luko 1,31 . . . . . . . . . . . 1071,31-33 . . . . . . . . 1221,35 . . . . . . . . . . . 122; 2032,1-14 . . . . . . . . . 942,7 . . . . . . . . . . . . 1242,11 . . . . . . . . . . . 1252,41-49 . . . . . . . . 1282,51 . . . . . . . . . . . 3252,52 . . . . . . . . . . . 128

3,21.22 . . . . . . . . 7193,22 . . . . . . . . . . . 28; 1293,23 . . . . . . . . . . . 123; 1335,1-11 . . . . . . . . . 1476,12 . . . . . . . . . . . 7196,12-16 . . . . . . . . 3727,12-15 . . . . . . . . 1449,22 . . . . . . . . . . . 1809,28-36 . . . . . . . . 7199,35 . . . . . . . . . . . 2810,25-37 . . . . . . . 28610,30-35 . . . . . . . 15511,2-4 . . . . . . . . . 63012,11.12 . . . . . . . 19815,3-7 . . . . . . . . . 15416,19-31 . . . . . . . 54117,21 . . . . . . . . . . 13518,9-14 . . . . . . . . 15618,27 . . . . . . . . . . 5518,35-43 . . . . . . . 14219,9 . . . . . . . . . . . 69019,10 . . . . . . . . . . 11421,25-28 . . . . . . . 11921,36 . . . . . . . . . . 71822,14 . . . . . . . . . . 15922,18 . . . . . . . . . . 50222,19 . . . . . . . . . . 49922,31.32 . . . . . . . 43722,32 . . . . . . . . . . 45922,41-46 . . . . . . . 71922,42 . . . . . . . . . . 16422,43 . . . . . . . . . . 16423,34 . . . . . . . . . . 17423,43 . . . . . . . . . . 17423,46 . . . . . . . . . . 174; 71924,13-35 . . . . . . . 18724,34 . . . . . . . . . . 3024,39.40 . . . . . . . 18924,44 . . . . . . . . . . 27724,49 . . . . . . . . . . 202; 210


277

Jono 1,1-3 . . . . . . . . . . 1451,1-3.14 . . . . . . . 1011,1-14 . . . . . . . . . 4311,12 . . . . . . . . . . . 2421,14 . . . . . . . . . . . 1021,6-8 . . . . . . . . . . 961,29 . . . . . . . . . . . 565; 6461,29.36.37 . . . . . . 971,32 . . . . . . . . . . . 5211,34 . . . . . . . . . . . 962,1-11 . . . . . . . . . 1473,1.2 . . . . . . . . . . 1763,5 . . . . . . . . . . . . 5283,13 . . . . . . . . . . . 1143,16 . . . . . . . . . . . 57; 241; 5474,7 . . . . . . . . . . . . 3766,27 . . . . . . . . . . . 5216,35 . . . . . . . . . . . 1586,66-69 . . . . . . . . 1598,2-11 . . . . . . . . . . 3478,12 . . . . . . . . . . . 1588,24 . . . . . . . . . . . 241; 64910,9 . . . . . . . . . . . 15810,11 . . . . . . . . . . 15810,18 . . . . . . . . . . 18410,30 . . . . . . . . . . 10511,1-44 . . . . . . . . 14411,25 . . . . . . . . . . 15811,41.42 . . . . . . . 71911,43-47 . . . . . . . 37612,26 . . . . . . . . . . 41813,4 . .. . . . . . . . . . 15913,15 . . . . . . . . . . 45313-16 . . . . . . . . . . 15913,30 . . . . . . . . . . 163 13,34.35 . . . . . . . 29014,1 . . . . . . . . . . . 24114,3 . . . . . . . . . . . 7; 159; 194; 551; 555 14,6 . . . . . . . . . . . 15814,9 . . . . . . . . . . . 105; 307

14,16 . . . . . . . . . . 20014,26 . . . . . . . . . . 28; 20315,5 . . . . . . . . . . . 15815,13 . . . . . . . . . . 17715,26 . . . . . . . . . . 201; 51916,9 . . . . . . . . . . . 23316,13 . . . . . . . . . . 5; 21116,28 . . . . . . . . . . 19017 . . . . . . . . . . . . . 72017,18.19 . . . . . . . 45417,20.21 . . . . . . . 459; 72017,24 . . . . . . . . . . 19217,26 . . . . . . . . . . 31118,10 . . . . . . . . . . 16618,37 . . . . . . . . . . 11719,12 . . . . . . . . . . 17019,26.27 . . . . . . . 17419,27 . . . . . . . . . . 32519,28 . . . . . . . . . . 17419,30 . . . . . . . . . . 174; 70920,11-16 . . . . . . . 18720,19 . . . . . . . . . . 18920,19-23 . . . . . . . 18720,21 . . . . . . . . . . 42320,21-23 . . . . . . . 42120,22 . . . . . . . . . . 20320,23 . . . . . . . . . . 64821,15-17 . . . . . . . 187; 437; 459

Apaštalų darbų 1,2.3 . . . . . . . . . . 1591,3 . . . . . . . . . . . . 1871,3-11 . . . . . . . . . 7111,8 . . . . . . . . . . . . 4471,11 . . . . . . . . . . . 190; 551 1,14 . . . . . . . . . . . 7211,15-26 . . . . . . . . 436; 4381,21.22 . . . . . . . . 4362,1 . . . . . . . . . . . . 3722,1-4 . . . . . . . . . . 210; 5202,14 . . . . . . . . . . . 438



278


2,15 . .. . . . . . . . . . 5182,37 . .. . . . . . . . . . 5822,38 . . . . . . . . . . 5232,42 . . . . . . . . . . . 389; 6184,12 . . . . . . . . . . . 109; 2475,29 . . . . . . . . . . . 3265,30 . . . . . . . . . . . 1846,4 . . . . . . . . . . . . 431; 7216,6 . . . . . . . . . . . . 4437 . . . . . . . . . . . . . . 3948,1 . . . . . . . . . . . . 393; 5828,9.11 . .. . . . . . . . 5248,14 . . . . . . . . . . . 486; 5248,14-17 . . . . . . . . 2058,15-18 . . . . . . . . 4408,18 . . . . . . . . . . . 52410 . . . . . . . . . . . . . 438; 58310,37.38 . . . . . . . 52211 . . . . . . . . . . . . . 58311,1-18 . . . . . . . . 43911,19 . . . . . . . . . . 393; 58211,26 . . . . . . . . . . 58512,1-12 . . . . . . . . 72113,1-4 . . . . . . . . . 43613,4 . . . . . . . . . . . 19813,26-41 . . . . . . . 44113,32-37 . . . . . . . . 11513,47 . . . . . . . . . . 45614,4.14 . . . . . . . . 43615,1-29 . . . . . . . . 439; 58316,15 . . . . . . . . . . 48916,33.34 . . . . . . . 48917,1-4 . . . . . . . . . 44118,8 . . . . . . . . . . . 489 19,1-6 . . . . . . . . . 52419,2-6 . . . . . . . . . . 48619,6 . . . . . . . . . . . 44020,7 . . . . . . . . . . . 320

Romiečiams1,19.20 . . . . . . . . 1

3,24 . . . . . . . . . . . 594,8 . . . . . . . . . . . . 6474,17 . . . . . . . . . . . 685,5 . . . . . . . . . . . . 5305,10a . . . . . . . . . . 6465,12 . . . . . . . . . . . 2275,12.18.19 . . . . . 4825,18 . . . . . . . . . . . 2785,18.19 . . . . . . . . 2256,23 . . . . . . . . . . . 59; 5328,9 . . . . . . . . . . . . 5308,11 . . . . . . . . . . . 1848,15-17 . . . . . . . . 5308,20-22 . . . . . . . . 22810,4 . . . . . . . . . . . 27710,9.10 . . . . . . . . 3010,17 . . . . . . . . . . 11; 24112,1 . . . . . . . . . . . 73312,4.5 . . . . . . . . . 37413,1 . . . . . . . . . . . 74813,7 . . . . . . . . . . . 74513,8.10 . . . . . . . . 29914,7-9 . . . . . . . . . 70415,7 . . . . . . . . . . . 29116,7 . . . . . . . . . . . 436

1. Korintiečiams 1,18 . . . . . . . . . . . 182; 2762,10 . . . . . . . . . . . 1984,1 . . . . . . . . . . . . 24; 4329,1-16 . . . . . . . . . 43610,17 . . . . . . . . . . 51211,1 . . . . . . . . . . . 45311,23 . . . . . . . . . . 50911,23-26 . . . . . . . 49713,4-7 . . . . . . . . . 29115,3.4 . . . . . . . . . 18115,3-7 . . . . . . . . . 18515,3-8 . . . . . . . . . 44115,6 . . . . . . . . . . . 18715,14 . . . . . . . . . . 186


279

15,20-22 . . . . . . . 18615,28 . . . . . . . . . . 58115,29 . . . . . . . . . . 545; 659 15,51 . . . . . . . . . . 55415,51.52 . . . . . . . 535; 55816,2 . . . . . . . . . . . 32016,22 . . . . . . . . . . 30; 196; 554

2. Korintiečiams 1,21.22 . . . . . . . . 5161,24 . . . . . . . . . . . 4533,6 . . . . . . . . . . . . 4273,8 . . . . . . . . . . . . 4283,9 . . . . . . . . . . . . 4294,17.18 . . . . . . . . 785,2.4.5 . . . . . . . . . 5605,17 . . . . . . . . . . . 5285,18.19 . . . . . . . . 4305,19 . . . . . . . . . . . 181; 2765,20 . . . . . . . . . . . 4329,6-8 . . . . . . . . . . 73811 . . . . . . . . . . . . . 43611,2 . . . . . . . . . . . 433; 562; 62611,25-28 . . . . . . . 39313,13 . . . . . . . . . . 64; 680

Galatams 1,19 . . . . . . . . . . . 4362,9 . . . . . . . . . . . . 4364,4 . . . . . . . . . . . . 4; 955,19 . . . . . . . . . . . 3635,22.23 . . . . . . . . 5306,7 . . . . . . . . . . . . 596,10 . . . . . . . . . . . 290 Efeziečiams 1,3 . . . . . . . . . . . . 2671,3-7 . . . . . . . . . . 7381,4.7.9.11 . . . . . . 2681,13 . . . . . . . . . . . 268; 5164,11 . . . . . . . . . . . 445

4,30 . . . . . . . . . . . 5165,1.2 . . . . . . . . . . 734

Filipiečiams 3,20.21 . . . . . . . . 5584,7 . . . . . . . . . . . . 238

Kolosiečiams 1,14 . . . . . . . . . . . 640

1. Tesalonikiečiams 1,1 . . . . . . . . . . . . 4362,7 . . . . . . . . . . . . 4364,13-18 . . . . . . . . 7; 6854,14-18 . . . . . . . . 4424,15-17 . . . . . . . . 192; 5584,16 . . . . . . . . . . . 5425,23 . . . . . . . . . . . 785,24 . . . . . . . . . . . 59

1. Timotiejui 2,4-6 . . . . . . . . . . 5472,5.6 . . . . . . . . . . 2473,16 . . . . . . . . . . . 106

2. Timotiejui 1,10 . . . . . . . . . . . 534

Titui2,11-14 . . . . . . . . 279

1. Petro 1,14.15 . . . . . . . . 3642,9 . . . . . . . . . . . . 2563,18-20 . . . . . . . . 1833,19.20 . . . . . . . . 5363,20.21 . . . . . . . . 373; 4844,6 . . . . . . . . . . . . 183; 547

2. Petro 2,4 . . . . . . . . . . . . 743, iš 8 . . . . . . . . . . . 70



280


3,9 . . . . . . . . . . . . 1963,13 . . . . . . . . . . . 581

1. Jono 3,1.2 . . . . . . . . . . 73,8 . . . . . . . . . . . . 2223,15 . . . . . . . . . . . 3323,16 . . . . . . . . . . . 1814,1-6 . . . . . . . . . . 4414,9.10 . . . . . . . . . 994,16 . . . . . . . . . . . 57; 311; 3824,19 . . . . . . . . . . . 2835,7.8 . . . . . . . . . . 4795,20 . . . . . . . . . . . 5; 106

Žydams 1,14 . . . . . . . . . . 775,9 . . . . . . . . . . . . 2476,7 . . . . . . . . . . . . 2628-10 . . . . . . . . . . . 7339,27 . . . . . . . . . . . 53910,10.14 . . . . . . . 50410,18 . . . . . . . . . . 73310,37 . . . . . . . . . . 19611,1 . . . . . . . . . . . 10; 23911,3 . . . . . . . . . . . 5511,6 . . . . . . . . . . . 10; 242

Jokūbo 1,15 . . . . . . . . . . . 3632,10 . . . . . . . . . . . 2954,17 . . . . . . . . . . . 2295,8 . . . . . . . . . . . . 196

Judo 6 . . . . . . . . . . . . . . 74

Apreiškimo Jonui 1,5 . . . . . . . . . . . . 1173,11 . . . . . . . . . . . 5545,12 . . . . . . . . . . . 5656,8 . . . . . . . . . . . . 53312 . . . . . . . . . . . . 40512,5 . . . . . . . . . . . 56112,6 . . . . . . . . . . . 56912,13.17 . . . . . . . 40514,1-5 . . . . . . . . . 564; 56514,4 . . . . . . . . . . . 42816,7 . . . . . . . . . . . 5919,6.7 . . . . . . . . . 40519,6-9 . . . . . . . . . 56719,7 . . . . . . . . . . . 195; 56220,1-3 . . . . . . . . . . 57220,5.6 . . . . . . . . . 55920,6 . . . . . . . . . . . 532; 57420,7-10 . . . . . . . . 57820,11–15 . . . . . . 57921,1-3 . . . . . . . . . 13521,3 . . . . . . . . . . . 58121,8 . . . . . . . . . . . 53222,7.12.20 . . . . . 55422,17.20 . . . . . . . 563

281

282

© Alaska-Tom / fotolia.com (179 psl.); © asab974 / fotolia.com (97 psl.); © Banana Republic / fotolia.com (58–59 psl.); Hermann Bethke / Šiaurės Reino-Vestfalijos Naujoji apaštalų bažnyčia (114, 154, 210, 231 psl. apačioje dešinėje); Armin Brinkmann / Šiaurės Reino-Vestfalijos Nau-joji apaštalų bažnyčia (142 psl. apačioje); © Brocreative / fotolia.com (92 psl.); © by-studio / fotolia.com (64 psl.); © charlietuna1 / fotolia.com (238 psl.); © Dmitry Naumov / fotolia.com (22 psl.); © Dušan Zidar / fotolia.com (192, 193 psl.); © f11photo / fotolia.com (70 psl.); Marcel Felde / Heseno / Reino krašto-Pfalco / Saro Naujoji apaštalų bažnyčia (45, 165, 221 psl. dešinėje, 224 psl. apačioje dešinėje, 227 psl. dešinėje); © foto_abstract / iStock.com (105 psl. kairėje); © foto-aldente / fotolia.com (146-147 psl.); © Georgios Kollidas / fotolia.com (200 psl.); © gm-nicholas / iStock.com (83 psl.); © Iakov Kalinin / fotolia.com (234, 235 psl.); Brazilijos Naujoji apaštalų bažnyčia (89 psl.); © ILYA AKINSHIN / fotolia.com (34 psl.); © janaka Dharmasena / fotolia.com (31 psl.); © Jenny Sturm / fotolia.com (232 psl.); © Jeka84 / fotolia.com (48, 49 psl.); © jorisvo / fotolia.com (198 psl. viduryje ir dešinėje); © juannovakosky / fotolia.com (87 psl.); © justinkendra / fotolia.com (19 psl.); Horst-Dieter Kämpfer/ Berlyno-Brandenburgo Naujoji apaštalų bažnyčia (230 psl.); © kentauros / fotolia.com (53 psl.); © kmiragaya / fotolia.com (37 psl.); Jessica Krämer / Heseno / Reino krašto-Pfalco / Saro Naujoji apaštalų bažnyčia (138 psl. viduryje, 149, 161 psl. kairėje, 168, 212, 213, 220, 229 psl. dešinėje, 241 psl.); © Kzenon / fotolia.com (115 psl.); © laumao / fotolia.com (152 psl.); © LVDESIGN / fotolia.com (16 psl.); © mma23 / fotolia.com (106 psl.); © muro / fotolia.com (105 psl. dešinėje); © MyWorld / fotolia.com (78-79 psl.); NAB-karitas e.V. (246, 247 psl.); Šiaurės Reino-Vestfalijos NAB centrinis archyvas (202, 203, 205 psl. (vyriausieji apaštalai Krebs, Niehaus ir Bischoff)); Šiaurės Vokietijos Naujoji apaštalų bažnyčia (224 psl. apačioje kairėje); Kanados Naujoji apaštalų bažnyčia (228 psl.); Andreas Otto / Šiaurės Reino-Vestfalijos Naujoji apaštalų bažnyčia (163, 209 psl.); © Patryk Kosmider / fotolia.com (12-13 psl.); © Phase4Photography / fotolia.com (118 psl.); © Rafael Ben-Ari / fo-tolia.com (120 psl.); Susanne Raible (138 psl. viršuje ir apačioje); Björn Renz / Šiaurės Vokie-tijos Naujoji apaštalų bažnyčia (126-127, 224 psl. viršuje dešinėje, 229 psl. kairėje); © Robert Kneschke / fotolia.com (116 psl.); Frank Rößler / Saksonijos-Anhalto Naujoji apaštalų bažnyčia (161 psl. dešinėje); Daniel Rudolph / Berlyno-Brandenburgo Naujoji apaštalų bažnyčia (142 psl. viršuje, 169 psl.); Daniel Rudolph / Švedijos Naujoji apaštalų bažnyčia (172 psl.); Oliver Rütten / Naujoji apaštalų bažnyčia (227 psl. kairėje); Oliver Rütten / Šiaurės Reino-Vestfalijos Naujoji apaštalų bažnyčia (130, 137, 224 psl. viršuje kairėje); Joachim Schäfer – Ekumeninis šventųjų leksikonas (www.heiligenlexikon.de) (198 psl. kairėje); Frank Schuldt / Šiaurės Reino-Vestfalijos Naujoji apaštalų bažnyčia (26-27, 113, 181, 221 psl. kairėje, 223, 226, 231 psl. viršuje kairėje, viršuje dešinėje ir apačioje kairėje, 243 psl.); Karlheinz Schumacher (67 psl.); © Sergey Nivens / fotolia.com (63 psl.); © Sunitha Pilli / iStock.com (61 psl.); © Sunny studio / fotolia.com (40 psl.); © Tom-Hanisch / fotolia.com (176 psl.); © Friedrich Bischoff GmbH leidykla, Frankfurtas prie Maino (7, 205 psl. (vyriausieji apaštalai Schmidt, Streckeisen, Urwyler, Fehr, Leber ir Schneider)); © zhu difeng / fotolia.com (184, 185 psl.)

Nuotraukų autorystės

Priedas

283

Documents

NAUJOSIOS APAŠTALŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMAS … · Suteikti sielovadinę pagalbą ir rūpintis nuoširdžia bendryste, kurioje kiekvienas patirtų Dievo meilę bei džiaugsmą, galėdamas