Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo …„MOBI-KIDS“ (siekiama įvertinti galimą ryšį tarp komunikacinių įrenginių naudojimo bei kitų aplinkos rizikos veiksnių ir

Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo metodinės rekomendacijos

Užsakovas: Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Vilnius 2012

2

Bendrosios nuostatos Metodinės rekomendacijos parengtos vadovaujantis

Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, Europos Sąjungos direktyvomis ir sprendimais, Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentais, tarptautiniais Lietuvos susitarimais, Lietuvos higienos normomis ir kitais normatyviniais dokumentais, kuriems turi neprieštarauti.

Rekomendacijos skirtos visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, kitoms elektromagnetinių laukų (EML) valdymą organizuojančioms ir prižiūrinčioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir ūkio subjektams.

3

Metodines rekomendacijas sudaro: � Elektromagnetinių laukų (EML) samprata ir EML

spinduliuotės charakteristikos; � EML spinduliuojančiųjų technologijų vystimosi istorija; � Gyvenamojoje aplinkoje ir būste naudojamų EML šaltinių

apžvalga; � Užsienio šalyse naudojamų EML valdymo priemonių,

įvertinant metodus, apimančius natūrinius matavimus ir modeliavimą, apžvalga;

� EML valdymo teisinių ir sveikatos ar saugos stiprinimo priemonių efektyvaus taikymo įgyvendinimas užsienio šalyse ir Lietuvoje;

� EML taršos stebėsenos pagrindai ir schemos.

4

EML samprata ir EML spinduliuotės charakteristikos Elektromagnetinis laukas yra ypatinga materijos forma – tai

fizinis laukas, sukurtas judančių elektrinių krūvių, susidedantis iš susijusių ir besikeičiančių elektrinio ir magnetinio laukų.

Kintamasis elektrinis laukas gretimose erdvės srityse sužadina

kintamąjį magnetinį lauką, o pastarasis savo ruožtu – kintamąjį elektrinį lauką ir t.t. Toks abiejų laukų kitimas sukuria elektromagnetinius laukus (EML).

Elektromagnetinė spinduliuotė charakterizuojama elektrinio

lauko stipriu E (V/m), magnetinio lauko stipriu H (A/m) bei elektromagnetinių bangų galios srautu (energijos srauto tankis) P (W/m2).

5

Gyvenamojoje aplinkoje ir būste naudojami EML šaltiniai

6

Gyvenamojoje aplinkoje ir būste naudojami EML šaltiniai

Elektromagnetinių laukų šaltiniai gali būti tiek natūralūs, tiek sukurti

žmogaus veiklos. Tai žemės atmosferos elektrinis ir žemės magnetinis laukai, atmosferos

iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidžiamas elektromagnetinis spinduliavimas.

Žmogaus veiklos sukurtus elektromagnetinių laukų šaltinius galima skirstyti

į tris grupes: � Pirmoji grupė – tai buityje susidarantys elektromagnetiniai laukai; � Antroji grupė – tai įvairių dažnių ne radiotechninės paskirties EML

šaltiniai pramonės įmonėse, medicinos ir mokslo įstaigose naudojami diagnostikos, gydymo ir fizioterapijos prietaisai, elektriniai laukai susidarantys aukštos įtampos (330 kV ir daugiau) elektros perdavimo linijų aplinkoje;

� Trečioji grupė – radiotechninės paskirties šaltiniai arba radijo siųstuvai.

7

Elektromagnetinio lauko poveikio biologiniams audiniams lygmenys � 1) silpnas energetinis poveikis; � 2) vidutinis energetinis poveikis. Toks poveikis gali sukelti

pokyčius termodinaminėje gyvųjų organizmų sistemoje tada, kai poveikis yra ilgalaikis arba atsiranda lokaliniai „karštieji“ taškai;

� 3) stiprus energetinis poveikis. Šis lygmuo apima jau kiekybinę efekto priklausomybę nuo dozės.

� Žymiausi pokyčiai organizme stebimi, kai elektromagnetinio lauko sąveikos su audiniu pasekmė yra šiluminiai efektai.

� Didėjant EML intensyvumui ir švitinimo laikui, kyla kūno temperatūra, didėja širdies susitraukimų ir kvėpavimo judesių dažnis.

8

Elektromagnetinių laukų energijos sugertiems priklausomybė nuo spinduliuotės dažnio

� Žemo dažnio elektromagnetinių laukų energijos sugertis biologiniais objektais paprastai yra labai silpna.

� Žmogaus kūno gebėjimas absorbuoti EMB energiją priklauso nuo tų bangų dažnio. Galima išskirti šiuos dažnių diapazonus:

� 100 kHz – 20 MHz: didėjant dažniui sugertis liemens srityje mažėja, kaklas ir kojos didėjant dažniui sugeria vis didesnę dalį energijos;

� 20 MHz – 300 MHz: santykinai stipriai sugeria visas kūnas, tačiau jei kokia nors kūno dalis atitinka rezonanso sąlygą, sugertis dar stipriau padidėja;

� 300 MHz – keli GHz: stipri lokalinė (tam tikrose srityse) sugertis; � > 10 GHz: energijos sugertis vyksta daugiausia kūno paviršiuje.

9

Komisijos finansuojami nauji (nuo 2010 m.) mokslinių tyrimų projektai Nuo 2010 m. Komisija finansuoja galimo elektromagnetinių laukų

poveikio sveikatai mokslinių tyrimų projektus, visų pirma pagal ES mokslinių tyrimų bendrąją programą.

� „MOBI-KIDS“ (siekiama įvertinti galimą ryšį tarp komunikacinių įrenginių naudojimo bei kitų aplinkos rizikos veiksnių ir smegenų navikų jauniems asmenims).

� „SEAWIND“ (siekiama išplėsti mokslinį pagrindą, įvertinti galimą neigiamą elektromagnetinio lauko pavojų sveikatai kasdieniame gyvenime).

� „ARIMMORA“ (siekiama remiantis epidemiologiniais įrodymais rasti ryšį tarp labai žemo dažnio magnetinių laukų poveikio ir vaikų sergamumo leukemija).

10

Buityje rekomenduojami būdai elektriniams ir magnetiniam laukams

elektrinio ir magnetinio lauko poveikiui mažinti Elektrinio lauko poveikio mažinimo

priemonės Magnetinio lauko poveikio

mažinimo priemonės Sprendimai vidaus aplinkoje: 1) sumažinti elektrinių įrenginių kiekį; 2) pakeisti metalines lovos dalis į

medines; 3) patraukti lovą nuo sienos bent 0,3 m; 4) prieš einant miegoti išjungti visus

elektros įrenginius, kurie gali veikti miegamojo zoną;

5) įrengti automatinę elektros įrenginių valdymo sistemą

Sprendimai vidaus aplinkoje: 1) prieš einant miegoti išjungti visus

elektros įrenginius, kurie gali veikti miegamojo zoną;

2) identifikuoti magnetinius laukus ir juos koreguoti;

3) miegoti kuo toliau nuo įžeminimo vietų

Sprendimai lauko aplinkoje 1) sodinti medžius tarp namų ir elektros

įtampos laidų; 2) statant pastatus rekomenduotina naudoti

konduktyviąsias medžiagas (pvz., betoną)

Sprendimai lauko aplinkoje 1) rekomenduotina naudoti aktyviosios saugos

priemones (sukuriant el. lauką, kuris apsaugotų gyvenamuosius plotus)

11

EML valdymo techninėmis priemonėmis apžvalga Organizacinės priemonės

Inžinerinės kolektyvinės techninės priemonės

Inžinerinės kolektyvinės individualiosios priemonės

-Racionalus teritorijos planavimas -Poveikio trukmės ribojimas

-Antenų ir spinduliavimo sektorių blokavimas -Difrakcinių ekranų naudojimas -Radijo bangų šaltinių ekranavimas -Langų ir sienų ekranavimas -Sugeriamųjų medžiagų naudojimas -Teritorijos apželdinimas

-Apsauginiai drabužiai -Akiniai ir kt.

12

Pagrindiniai ES veiksmai elektromagnetinių laukų srityje yra

grindžiami 1999 m. liepos 12 d. priimtoje ES Tarybos „Rekomendacijoje (1999/519/EB) dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz- 300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo“.

Šioje Rekomendacijoje yra nustatytos ribinės vertės, tai yra

pagrindiniai apribojimai, kurie taikomi elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniams, pvz., TV ir radijo stotims. Rekomendacijoje priimti apribojimai ir kontroliniai lygiai yra paremti Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (International Commision on Non-ionising Radiation Protection, (ICNIRP)) gairėmis.

ES veiksmai elektromagnetinių laukų valdymo srityje

13

EML poveikio sveikatai valdymo praktika užsienyje ir Lietuvoje

Italija. Italijos vyriausybė patvirtino žymiai griežtesnes ribines vertes. 20 V·m-1 elektrinio lauko stiprio ir 1 W·m-2 EML energijos srauto tankio ribinės vertės numatytos 3–300 MHz dažnių diapazone.

Vokietija. Elektromagnetinės spinduliuotės ribinės vertės atitinka Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) rekomendacijas.

Suomija. priimtas ES Tarybos rekomenduotos bazinių stočių spinduliavimo srauto energijos tankio normos (GSM-900 - 4,5 W·m-2, GSM-1800 – 9 W·m-2, UMTS/WCDMA – 10 W·m-2), o kontroliuojamose teritorijose numatytos nuo 22,5 iki 50 W·m-2.

Švedija. Priimtos rekomendacijos dėl elektromagnetinės spinduliuotės. Lenkija. Galioja mažesni lygiai nei numatyti Rekomendacijose. 300 MHz–

300 GHz dažnių diapazone numatyta ribinė vertė elektros lauko stipriui 7 V·m-1 ir 0,1 W·m-2 – energijos srauto tankiui.

Lietuvoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio vertė 300 MHz-300 GHz dažnių juostoje yra 10 μW·cm-2 (0,1 W·m-2), o ES rekomendacijose – 1000 μW·cm-2 (10 W·m-2).

Savitosios energijos absorbavimo rodiklis Lietuvoje kol kas nėra taikomas kaip ir Kipre, Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje. Tikslinga artimiausiu metu numatyti būdus ir priemones, nustatančias konkrečius veiksmus SAR įgyvendinimui.

14

Lentelė. Elektromagnetinių laukų ekspozicijos ribinės vertės gyvenamojoje aplinkoje ES šalyse narėse ir kai kuriose pramoninėse ne ES šalyse (situacija 2010 m. spalio mėn.) (Comparison of international policies on electromagnetic fields (power frequency and radiofrequency fields 2011))

Šalis 50 Hz (ELF) 900 MHz (GSM) 1800 MHz (GSM) 2100 MHz (UMTS)

El. lauko stipris ( V/m)

Magn. srauto tankis, (μT)



En.srauto tankis



En.srauto tankis



En.srauto tankis

Rekomendacija 1999/519/EC (*)

5000 100 41 0,14 4.5 58 0,20 9 61 0,20 10

Belgija - 10 21 - - 29 - - 31 - -

Bulgarija - - - - 0,1 - - 0,1 - - 0,1

Danija - - - - - - - - - - -

Suomija [5000] [100] 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Prancūzija 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Graikija 5000 100 32 0,11 2,7 45 0,15 5,4 47 0,16 6

Italija - 3 6 0,02 0,1 6 0,02 0,1 6 0,02 0,1

Latvija - - - - - - - - - - -

Lietuva 500 - - - 0,1 - - 0,1 - - 0,1

Liuksemburgas 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,2 9 61 0,20 10

Malta [5000] [100] 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Olandija - - - - - - - - - - -

Lenkija 1000 75 7 - 0,1 7 - 0,1 7 - 0,1

Slovėnija 500 10 13 0,04 0,45 18 0,06 0,9 19 0,06 1

Ispanija - - 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Švedija - - [41] [0,14] [4,5] [58] [0,20] [9] [61] [0,20] [10]

Jungtinė Karalystė - - [41] [0,14] [4,5] [58] [0,20] [9] [61] [0,20] [10]

Australija 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Rusija 500 10 - - 0,1 - - 0,1 - - 0,1

Šveicarija - 1 4 - - 6 - - 6 - -

JAV - - - - 6 - - 10 - - 10

(*) Austrija, Kipras, Čekija, Estija, Vokietija, Vengrija, Portugalija, Rumunija, Slovakija

15

Lentelė. Elektromagnetinių laukų ekspozicijos ribinės vertės darbo vietose ES šalyse narėse ir parinktose pramoninėse ne ES šalyse (situacija 2010 m. spalio mėn.) (Comparison of international policies on electromagnetic fields (power frequency and radiofrequency fields 2011)

Šalis 50 Hz (ELF) 900 MHz (GSM) 1800 MHz (GSM) 2100 MHz (UMTS0





En.srauto tankis



En.srauto tankis



En.srauto tankis

Direktyva 2004/40/EC (*)

10000 500 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Austrija [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Belgija - - - - - - - - - - -

Bulgarija 5000 - - - 10 - - 10 - - 10

Danija [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Estija - - - - 6 - - 12 - - 14

Suomija - - 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Prancūzija [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Vokietija [21320] [1358] [92] [0,31] [22,5] [130] [0,43] [45] [137] [0,46] [50]

Vengrija [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Airija - - - - - - - - - - -

Italija 10000 500 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Lietuva 10000 500 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Liuksemburgas 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,2 10

Malta [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Olandija - - - - - - - - - - -

Lenkija 10000 251 20 0,07 - 20 0,07 - 20 0,07 -

Švedija - - 60 - 10 60 - 10 60 - 10

Jungt. Karalystė [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Australija 10000 500 92 0,31 22,5 130 0,43 45 137 0,46 50

Rusija - 100 - - 10 - - 10 - - 10

JAV [25000] [1000] - - 30 - - 50 - - 50

(*) Kipras, Čekija, Rumunija, Slovakija, Lietuva, Latvija, Šveicarija

16


Olandijos nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto apžvalgoje trumpai vertinamas kiekvienoje šalyje EML spinduliuotės ribojimas.

Įvertinta, kad Lietuvoje 50 Hz dažnio elektriniams laukams gyvenamosios patalpose ribinė vertė sudaro 10 % Rekomendacijoje nustatytos vertės dydžio, o gyvenamojoje aplinkoje – 20 %.

Higienos normoje 10 MHz iki 300 GHz dažnių ribose yra nustatytos energijos srauto tankio ribinės vertės. Esant 900 MHz dažniui, minėta vertė sudaro 2 % Rekomendacijoje nurodyto lygio.

17

EML poveikio sveikatai valdymo praktika užsienyje ir Lietuvoje Taip pat kaip Lietuvoje, iki 100 kartų griežtesnės elektromagnetinės spinduliuotės

energijos srauto tankio ribinės vertės, negu pateiktos Rekomendacijose, numatytos „jautriosiose zonose“ – Italijoje, Lenkijoje bei Bulgarijoje.

Atskiros valstybės narės gali taikyti ir griežtesnius apribojimus, nei numatyta

Rekomendacijoje. Lietuvoje, 2004 m. Direktyvoje 2004/40/EC nustatytos poveikio ribinės ir

veikimo vertės, perkelta į teisės aktus , tačiau atidėtas taikymas dėl naujos direktyvos projekto rengimo pagal 2012/11/ES Direktyvą dėl termino atidėjimo.

Ribinės vertės nėra nustatytos 0–10 kHz dažnio diapazone. Tikslinga Lietuvai

naudotis Europos Komisijos rekomendacijomis, tačiau išlaikant šiuo metu Lietuvoje galiojančias ribines vertes, kol ES šalys narės nepriėmė vienos pozicijos.

Verta paminėti, kad jau įgyvendintas Ataskaitos (57 psl.) siūlymas „kad HN 80:2011

„Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ 1.2, 2.2 punktai ir V skyrius galioja iki 2012 m. balandžio 29 d. Todėl pritariant siūlymui tikslinga atidėti direktyvos 2004/40/EB taikymą iki 2013 m. spalio 31 d., o HN 80:2011 auksčiau nurodytų punktų ir skyriaus galiojimą pratęsti iki 2013 m. spalio 31 d.“

18

EML poveikio sveikatai valdymas

2011 m. birželio14 d. Europos Tarybai teiktas pasiūlymas dėl ES direktyvos 2004/40 pakeitimo: „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams”.

2011 m. gegužės 31 d. PSO IARC (International Agency for Research on

Cancer) informaciniame biuletenyje Nr. 208, remdamiesi 31 mokslininko iš 14 šalių tyrimais, paskelbė informaciją, kad radijo dažnio elektromagnetiniai laukai gali padidinti riziką susirgti smegenų vėžiu (glioma). Informacijoje teigiama, kad egzistuoja ryšys tarp mobiliojo telefono naudojimo ir tam tikros vėžio rūšies atsiradimo, tačiau tiesioginio ryšio nebuvo nustatyta.

19

EML poveikio sveikatai valdymas

Pasiūlyme išlieka Direktyvoje 2004/40/EB buvusios svarbiausios nuostatos ir principai, tačiau yra ir Direktyvos pakeitimų:

� pateiktos aiškesnės sąvokų apibrėžtys; � pakeista ribinių verčių sistema esant 0–100 kHz dažniams; � palengvintas rodiklių matavimas ir apskaičiavimas; � palengvintas darbo vertinimas ir numatytos paprastesnės ir

veiksmingesnės rizikos vertinimo gairės; � ribotas, tačiau tinkamas lankstumas, siūlant kontroliuojamą ribotų

pramonei taikomų nukrypti leidžiančių nuostatų sistemą; � pateiktas medicininės priežiūros pagrindimas; � ypatingas dėmesys skirtas konkretiems medicinos srities ir

susijusios veiklos naudojant magnetinį rezonansą atvejams ir kt.

20


Lietuvoje veikia keletas struktūrinių organizacijų, kurios vienu ar kitu aspektu atsakingos už nejonizuojančiosios spinduliuotės įrenginių ir jų skleidžiamos spinduliuotės darbo ir gyvenamojoje aplinkoje sklaidą.

� Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba; � Valstybinė ne maisto produktų inspekcija; � Valstybinė darbo inspekcija; � Socialinė apsaugos ir darbo ministerija; � Sveikatos apsaugos ministerija; � Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) iki

2012 metų liepos mėn. 1 d.; � Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir

visuomenės sveikatos centrai.

21

EML valdymą reglamentuojančių norminių dokumentų, sveikatos stiprinimo ar saugos priemonių efektyvaus taikymo įgyvendinimas

Europos Sąjungoje elektromagnetinės spinduliuotės poveikį reglamentuoja šie teisės aktai:

� Europos Tarybos 1999 m. liepos 12 d. Rekomendacija

1999/519/EC dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 iki 300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo (OJ 1999 L 199, p. 59);

� Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/40/EC dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų apsaugant darbuotojus nuo rizikos, kylančios dėl fizikinių veiksnių (elektromagnetinis laukas)

� Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2006/25/EB dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų apsaugant darbuotojus nuo rizikos, kylančios dėl fizikinių veiksnių (optinė/lazerinė radiacija)

22


Lietuvos Respublikoje radiotechninių objektų ir elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiančių šaltinių įrengimas ir jų naudojimo reglamentavimo dokumentai:

� Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas � Elektroninių ryšių įstatymas � Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo įstatymas � Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas � Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas � Nutarimas „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“

23


� HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir

gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz radijo dažnių juostoje“

� Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašas

� Elektrostatinio lauko stiprio leidžiamų lygių nustatymo darbo vietose taisyklės

� Elektromagnetinio lauko stiprio matavimo radijo stebėsenos stotyse taisyklės (9 kHz-40 GHz)

� HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“

� HN 110:2001 „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai“

24


� HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

� HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

� HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“

� HN 18:2007 „Viešojo naudojimo kompiuterinių tinklų prieigos taškai: sveikatos saugos reikalavimai“

� TN 01:1998 „Displėjai. Didžiausi leidžiami spinduliuojamo elektromagnetinio lauko lygiai“

� HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“

25


Lietuvoje nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymui, higienos normų, nuostatų įgyvendinimui priimtos organizacinės bei techninės priemonės:

� įsipareigojusios, atsakingos institucijos turi atlikti atitinkamas rizikos

įvertinimo procedūras prieš licencijų išdavimą naujiems, sukeliantiems elektromagnetinius laukus įrenginiams (rizikos įvertinimas turi būti orientuotas į prevenciją);

� turi būti įdiegtos sistemos, skirtos visapusiškam ir nepertraukiamam visų, galinčių neigiamai veikti aplinką EML šaltinių stebėjimui;

� taikomi griežti saugumo standartai elektros sistemoms, įrenginiams gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, pvz.: didelės įtampos energijos tiekimo linijos ir kitos elektros instaliacijos turi būti planuojamos saugiu atstumu nuo gyvenamųjų namų, turi būti aiškus naujų įrenginių žymėjimas, kuriuo būtų informuojama apie mikrobangų arba elektromagnetinių laukų egzistavimą, taip pat apie EML šaltinio siunčiamą spinduliuotės galią bei galimą riziką sveikatai

26

Elektromagnetinių laukų matavimas

Natūriniai elektromagnetinių laukų matavimai gali būti atliekami dėl skirtingų priežasčių:

� radiotechninio objekto matavimai, norint įvertinti jo

skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę. � elektromagnetinių laukų matavimai atliekami visuomenės,

valdžios ar tiekėjų užsakymu. � palyginamieji elektromagnetinių laukų matavimai. � moksliniai elektromagnetinių laukų tyrimai.

Atliekant natūrinius elektromagnetinių laukų matavimus svarbiausia tinkamai numatyti matavimo vietas.

27

Elektromagnetinių laukų matavimo schema

28

Elektromagnetinių laukų įvertinimas

Natūrinių elektromagnetinių laukų matavimo rezultatas priklauso nuo atstumo iki radiotechninio šaltinio.

Tolstant nuo EML šaltinio elektromagnetinį lauką apibūdina zonos: Artimoji zona (elektrinio lauko stipris ir magnetinio lauko stipris

matuojami atskirai). Šioje zonoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio matavimai būtų netikslūs, nes gauti rezultatai neatspindėtų realios padėties.

Frenelio zona yra elipsoidas jungiantis dvi antenas.

29

Matuojant elektrinį lauką prietaisą reikėtų laikyti patogioje pozicijoje savo kūno atžvilgiu, maždaug juosmens aukštyje. Patalpoje esantys kiti asmenys turėtų būtų už prietaiso ir už matuojančiojo nugaros. Atliekant matavimus rekomenduojama:

� atsistoti patalpos centre. Matuojant visomis kryptimis nustatomos didžiausios EML spinduliuotės kryptys (arba kokia kryptimi / iš kur EML patenka į patalpą);

� judėdami didžiausio intensyvumo kryptimi, nustatysime didžiausio EML spinduliavimo šaltinio vietą;

� vietose, kuriose žmonės praleidžia daugiausia laiko, EML reikia matuoti visomis kryptimis. Miegamosiose patalpose matuojant EML reikia įvertinti visus galimus EML šaltinius miego (nakties) metu.

Matuojant magnetinį lauką rekomenduojama matuokliu įvertinti vietas patalpoje, kur žmonės praleidžia daugiausia laiko. Nustatant pasirinkto objekto didžiausią magnetinį lauką, prietaisą orientuoti lėtai įvairiomis galimomis kryptimis.

Buitinių prietaisų EML matavimas

30

EML matuoklio padėtis matavimo metu

31

Elektromagnetinių laukų modeliavimas

Elektromagnetinių laukų modeliavimas – tai objekto, skleidžiančio elektromagnetinius laukus, kuriuos nepatogu arba neįmanoma tyrinėti normaliomis sąlygomis, tyrimas naudojantis jų sklidimo modeliais.

� Tinkamai sukurtas modelis padeda ne tik valdyti elektromagnetinius

objekto laukus, bet ir numatyti valdymo (t. y. poveikio kitam objektui ar aplinkai) tiesiogines ir netiesiogines pasekmes.

� Modeliavimas būtinas tiek esamiems objektams, tiek naujai projektuojamiems.

� Modeliuojant galima numatyti sąlygas, kurioms esant elektromagnetinis laukas yra reikiamo dydžio, bet dar neviršija leidžiamų normų.

32

Antenos A spinduliuojamojo srauto radimas taške B įvertinant vietovės reljefą: L – tiesioginio kelio nuo A iki B atstumo projekcija; dh – aukščių skirtumas tarp taško B ir antenos; θ – kampas; h1– antenos fazinio centro aukštis virš žemės paviršiaus; P1 ir P2 – elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis nagrinėjamuosiuose taškuose; hr – reljefo pokytis; R – atstumas nuo antenos fazinio centro A iki stebimo taško B

33

Elektromagnetinių laukų įvertinimas

Modeliuojant būtina įvertinti siųstuvo galią, dažnį, siųstuvo ar imtuvo aukštį bei teritorijos atvirumą, reljefą, pastatų aukštį, atstumą tarp pastatų, kampą signalo sklidimo krypties atžvilgiu, signalo difrakcijos nuo pastatų stogų ir atspindžių įtaką, darbo bangos ilgį, antenos kryptingumą ir kitus parametrus

Universalios programinės įrangos, skirtos elektromagnetinių laukų analizei,

modeliavimui ir projektavimui: FIDELITY, REMS, XFDTD, SEMCAD, emGine Environment (TM), Concerto, „CST“ MWS, Cellular Expert (CE), MSC Cell Tool v2, Satimo.

34

Elektromagnetinių laukų modeliavimo programų palyginimas Programos pavadinimas

2D 3D Galimybė naudoti 3D GIS

Antenų modelių pasirinkimo galimybė

Aplinkos parametrų pasirinkimas: medžiai, namai, keliai ir t.t.

Galimybė įvertinti kitų radiotechninių objektų skleidžiamą spinduliuotę

Geometrinių modelių braižymas

FIDELITY + + +

REMS + + + +

XFDTD + +

SEMCAD + + +

emGine Environment (TM)

+ + + +

Concerto + + +

„CST“ MWS + + +

Cellular Expert (CE)

+ + + + +

MSC Cell Tool v2 + + + +

Satimo + + + + + + +

35

EML įvertinimo modeliuojant pavyzdžiai

36

FIDELITY programos modeliavimo pavyzdžiai: a) elektrinio lauko pasiskirstymas apie mobiliojo ryšio bazines stotis; b) elektrinio lauko pasiskirstymas apie pastatus

a) b)

37

EML taršos stebėsenos pagrindai, schemos ir algoritmai

38


Vykdant EML taršos monitoringą, būtina įvertinti techninius objekto duomenis:

� skleidžiamo signalo radijo dažnį bei radijo dažnių juostos plotį, � siųstuvo galią, � didžiausią efektyviąją spinduliuotės galią, � signalo perdavimo linijos nuostolius, � antenų skaičių, jų tipus, stiprinimo koeficientus, aukščius virš žemės

paviršiaus, azimutus ir palenkimo vertikalioje plokštumoje kampus.

39

EML taršos stebėsenos pagrindai, schemos ir algoritmai Matavimo vietos, kuriuose gali būti vykdomas EML taršos

monitoringas:

� 1,5 ± 0,2 m aukštyje virš žemės paviršiaus, nuo 00 azimuto kas 100 ne mažesniu atstumu, kaip nurodyta 5 lentelėje;

� artimiausio gyvenamojo ar visuomeninės paskirties pastato viršutiniojo eksploatuojamo aukšto langų centro lygyje ir 1,5 ± 0,2 m aukštyje virš šio pastato stogo;

� viršutiniojo eksploatuojamo aukšto langų centro lygyje ir 1,5 ± 0,2 m aukštyje virš pastato stogo;

� pastato, ant kurio įrengtas radiotechninis objektas, arčiausiai esančių langų centro lygyje ir radiotechninio objekto lygyje (kai objektas projektuojamas ant pastato sienos).

Ilgalaikiams elektromagnetinių laukų stebėjimams taip pat yra

naudojamos elektromagnetinių laukų matavimo stotelės.

40

Elektromagnetinių laukų matavimo stotelės


41

NVSPL matavimo 2010 m. ir naujausių 2011 m. duomenų apibendrinimas � Atlikti 2010 m matavimai parodė, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto

tankio reikšmės žemės paviršiuje 50–300 m atstumu nuo bazinės stoties yra labai mažos ir kinta nuo <0,1 μW/cm2 iki 1,9 μW/cm2 − tai yra nuo 100 iki 5 kartų mažesnės reikšmės, nei leidžiama Lietuvos higienos normoje HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 (Žin., 2011, Nr. 29-1374, Nr. 39-1896).

� Mobiliojo ryšio bazinių stočių sukurtas elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio vidurkio lygis praktiškai visose matavimo vietose siekė 0,1–0,4 μW/cm2, t.y. jis yra iki 100 kartų buvo mažesnis už mūsų šalyje leidžiamą lygį.

� NVSPL naujausiais duomenimis, 2011 m. buvo atlikta 1610 judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankio matavimų, kurių metu nebuvo nustatyta elektromagnetinės spinduliuotės leidžiamų verčių viršijimo gyvenamojoje aplinkoje.

� Galima teigti, kad mobiliojo ryšio operatoriai laikosi griežtų HN 80:2011 reikalavimų, nes visų 2011 m. tirtų judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė neviršijo energijos srauto tankio ribinių verčių.

42

Išvados ir pasiūlymai � Savitosios energijos absorbavimo rodiklis Lietuvoje kol kas nėra

taikomas kaip ir Kipre, Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje. Tikslinga artimiausiu metu numatyti būdus ir priemones, numatančias konkrečius veiksmus SAR įgyvendinimui.

� Ribinės vertės nėra nustatytos 0–10 kHz dažnio diapazone. Tikslinga Lietuvai naudotis Europos Komisijos rekomendacijomis, tačiau išlaikant šiuo metu Lietuvoje galiojančias ribines vertes, kol ES šalys narės nepriėmė vienos pozicijos.

� Lietuvoje veikia keletas struktūrinių organizacijų, kurios vienu ar kitu aspektu atsakingos už nejonizuojančiosios spinduliuotės įrenginių ir jų skleidžiamos spinduliuotės darbo ir gyvenamojoje aplinkoje sklaidą.

� Turi būti įdiegtos sistemos (matavimo stotelės) , skirtos visapusiškam ir nepertraukiamam visų, galinčių neigiamai veikti aplinką EML šaltinių stebėjimui.

� Ypač matavimo stotelės svarbios prie didžiausių Lietuvoje radiotechninių objektų: Kauno radijo stoties Sitkūnuose, Vilniaus televizijos bokšto, Kauno radijo ir televizijos stoties Juragiuose, Klaipėdos radijo ir televizijos stoties Giruliuose, Šiaulių radijo ir televizijos stoties Bubiuose.

Documents

Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo …„MOBI-KIDS“ (siekiama įvertinti galimą ryšį tarp komunikacinių įrenginių naudojimo bei kitų aplinkos rizikos veiksnių ir