CZ/09/LLP-LdV/TOI/134009

Aplinkosauginis švietimas naudojant kompiuterinius mokymus NaturNet Plus

Turizmas ir turizmo infrastruktūra numatytuose regionuose

VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“

2011

• NaturNet Plus yra daugiašalis projektas finansuojamas Europos komisijos pagal Mokymosi visą gyvenimą programą. NaturNet Plus projektas perduos iš ankstesnių projektų ir iniciatyvų, tokių kaip NaturNet Redime projektas regionams ir įmonėms, sukauptą patirtį.

Pagrindinis dėmesys skiriamas darnaus turizmo regionuose rengimui, ypač jautriose teritorijose, nacionaliniuose parkuose ir pajūrio zonose.

Šiauliai

• Šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs Rytų Žemaičių aukštumos šlaituose, Mūšos, Dubysos, Ventos ir Nevėžio upių baseinų vandenskyroje. Miesto peizažą pagyvina nedidelės kalvos, ežerai, tvenkiniai ir parkai.  Šiauliuose yra apie 40 kultūros paminklų.

Penki dažniausiai lankomi objektai Šiauliuose

1. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra

Aušros alėja 3, Šiauliai

2. Saulės laikrodžio aikštė

Ežero g. – St. Šalkauskio g.

3.Ch. Frenkelio vilaVilniaus g. 74, Šiauliai

4. Dviračių muziejusVilniaus g. 139, Šiauliai

5. Kryžių kalnas

Informavimo sistema • Internetinėje svetainėje http://tic.siauliai.lt/ visa informacija yra

prieinama lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų ir latvių kalbomis.

• Turistai ir miesto svečiai gali rasti nuolat atnaujinamą informaciją apie:  apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas; miesto viešojo transporto kainas; tarpmiestinių autobusų ir traukinių tvarkaraščius; automobilių nuomos paslaugas; mieste esančius lankytinus objektus; lankytinų objektų aprašymus ir jų istoriją; muziejus; galerijas; bažnyčias; dviračių maršrutus turistams; organizuojamas keliones, gido paskaugas Šiaulių apskrityje; ekoturizmą; šventes, koncertus; pramogas; teikiamas paslaugas; žemėlapius; straipsnius, leidinius; svarbias nuorodas ir kontaktus.

Rėmimas

2007 – 2016 m. Strateginiame Šiaulių miesto plėtros plane numatytas tikslas „Skatinti turizmo sektoriaus plėtrą Šiaulių mieste“. Iškeltam tikslui pasiekti numatyti uždaviniai:

• turizmo infrastruktūros plėtra;• skatinti turizmo plėtrą;• didinti informacijos sklaidą vietinėje ir tarptautinėje turizmo rinkoje.

Savivaldybė siekdama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir numatytus uždavinius naudojasi ES fondų skiriamu finansavimu.

Rinkodara

• Leidinių leidyba

• Dalyvavimas tarptautinėse turizmo parodose

• Darbas su žiniasklaida

Turistai

2010 m. bendras Centro lankytojų skaičius - 20119, lyginant su 2009 m. statistiniais duomenimis, lankytojų skaičius išaugo 25 procentais. 2010 m. daugiausia užsienio turistų atvyko iš:• Latvija (1220 turistų)• Vokietija (673 turistai)• Prancūzija (405 turistai)• Rusija ( 324 turistai)• Lenkija (310 turistų)

SSGG analizė STIPRYBĖS

• Gausūs rekreaciniai ištekliai (ežerai, upės, miškai, pajūris).• Gausūs gamtiniai gydomieji ištekliai.• Mažai urbanizuotas kaimo kraštovaizdis.• Gausūs kultūros ir istorijos ištekliai (etninė kultūra, architektūra, muziejai,

senamiesčiai).• Du turistiniai objektai įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.• Svetingi gyventojai.• Santykiškai naujas turistinis regionas. • Palyginti su Vakarų Europa santykiškai mažesnės turizmo paslaugų kainos

(maitinimo, vidaus transporto).• Pakankamai tankus kelių tinklas.• Suformuota šalies turizmo teisinė bazė.• Istoriniai ir kultūriniai bei etniniai ryšiai tarp Lietuvos ir kitų šalių (Lenkijos,

Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Izraelio, JAV).• Patogi geografinė padėtis šalia didelės turizmo rinkos – Vokietija,

Skandinavijos šalys, Suomija, Lenkija, Rusija.• Yra du ES prioritetiniai transporto koridoriai (Rytai–Vakarai, Šiaurė–Pietūs).

SILPNYBĖS

• Nepakankamai formuojamas Lietuvos kaip valstybės įvaizdis.• Rytų rinkos turistams sunku įvažiuoti dėl vizų.• Žemos kokybės keleivinio geležinkelių transporto paslaugos.• Neišplėtotas vidaus vandenų transportas bei mažųjų uostų ir prieplaukų

infrastruktūra.• Valstybės institucijos nepakankamai skiria dėmesio turizmo plėtotei.• Neįdiegta nacionalinė turizmo informacijos sistema. • Nepakankama laisvalaikio praleidimo ir pramogų įvairovė. • Nepakankamai išplėtota konferencijų turizmo infrastruktūra.• Turizmo paslaugų teikėjai nepakankamai dėmesio skiria aptarnavimo

kokybei, svetingumui.• Maža dėmesio vietinio turizmo planavimui ir rinkodarai. • Neplėtojamas neturistinio sezono turizmas.• Nepakankamai išplėtota fizinė infrastruktūra.• Vakarų šalių turistams sunku pasiekti Lietuvą jūros ir sausumos keliais

(ypač nepatenkinama Lenkijos kelių būklė ir saugumas keliaujant jais).• Nėra Europos vėžių geležinkelio Pietų Šiaurės kryptimi  

GALIMYBĖS

• Plėsti tarpregioninės svarbos turistinius kelius.• Parengta nacionalinė turizmo informacijos sistema. Jos įdiegimas

padidins informacijos sklaidos galimybę.• Specialiųjų turizmo produktų poreikis, išplečiantis veiklos sritis

(konferencijų, kruizinis, kaimo turizmas, ekologinis turizmas, aktyvusis poilsis, kultūrinis pažintinis turizmas).

• Gerinti investicinę aplinką (patrauklumą).• Užtikrinti palankų turizmo plėtotei pasienio tarnybų darbą.• Plėsti kurortinį turizmą.• Galima pasinaudojimo ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinant

įvairių turizmo paslaugų, infrastruktūros, marketingo projektus. 

GRĖSMĖS

• Nepakankamas finansavimas turizmo sektoriaus plėtotei skatinti.

• Nesugebėjimas sukurti Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio.

• Neracionalus investicijų į turizmą panaudojimas.• Artimų turizmo rinkų konkurencija Lietuvos turizmui.• Nesugebėjimas pasinaudoti ES struktūrinių fondų ir kitų

užsienio paramos fondų lėšomis.• Didėjanti jaunimo migracija į kitus užsienio regionus dėl

nedarbo ir šalies ekonominio nuosmukio.

Šiaulių apskritis

• Šiaulių apskritis yra išsidėsčiusi šiaurės Lietuvoje ir apima Šiaulių miestą ir Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio bei Šiaulių rajonus. Šialių apskrityje gyvena maždaug 370 tūkstančių gyventojų. Bendras apskrities plotas sudaro 8540 km. Pagal teritorijos plotą tai yra antra pagal dydį apskritis Lietuvoje.

Lankytinos vietos Šiaulių apskrityje

1. Kurtuvėnų regioninis parkas (Šiaulių rajonas)

2. Kleboniškių kaimas (Radviliškio rajonas)

3. Pakruojo dvaras (Pakruojo rajonas)

4. Botanikos sodas (Akmenės rajonas)

5. Žagarė (Joniškio rajonas)

Akmenė

• Informacija apie turizmą regione yra ribota. Turizmo informacijos centras yra uždarytas, žemėlapiai ir lankstinukai nereguliariai platinami turizmo paslaugų tiekėjų.

• Turizmui skirtą informaciją rajono savivaldybės puslapyje rasti yra gana sudėtinga rasti, kadangi turizmo informacija yra patalpinta yik lietuvių kalba. Anglų kalba pateikiama tik bendra informacija apie Akmenės rajoną

• Įgyvendinant užsibrėžtus uždavinius Akmenės rajono savivaldybė įgyvendina įvairius projektus, pasinaudodama ES fondų skiriama parama. Vienas tokių įgyvendinamų projektų – tai „Paragių dvaro tvarkyba ir jo pritaikymas turizmo reikmėms“.

• Vienas iš svarbiausių įgyvendinamų projektų akmenės rajone – tai „Turizmo informacijos sistemos įdiegimas Akmenės rajone“. Projekto metu planuojama įdiegti informacinę sistemą (nurodomieji kelio ženklai, informaciniai stendai prie lankomų objektų, turizmo informacijos stendai su rajono bei atskirų miestų žemėlapiais, lankomomis vietomis, bei kita turistui reikalinga informacija) apimančią visą Akmenės rajoną.

Joniškis • Informacija apie turizmą Joniškio rajone yra skelbiama Joniškio

rajono savivaldybės internetinėje svetainėje www.joniskis.lt, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centre ir Žiemgalos regiono turizmo internetinėje svetainėje www.ziemgaletourism.lv

• Pateikiama informacija yra skirta ne tik esamiems tačiau ir potencialiems regiono lankytojams. Informacija apie Joniškio rajoną yra pteikiama knygose ir lankstinukuose apie Žiemgalos regioną

• Vienas svarbiausių veiksnių trukdančių turizmo plėtrą Joniškio rajone – mažai turistams teikiamų paslaugų (kaimo turizmo, kelionių, ekskursijų ir kt. paslaugų), prasta daugelio kultūros paveldo objektų fizinė būklė.

• Joniškio rajonas yra pristatomas tarptautinėse turizmo parodose Vilniuje ir Rygoje. Turistų lankomose internetinėse svetainėse pateikiamos turizmo galimybės rajone, skatinami tradiciniai amaitai, pažintinis ir kaimo turizmas

SSGG analizė STIPRYBĖS

• Patogi regiono geografinė padėtis plėtoti atvykstamąjį turizmą;• Nėra ujokių garantijų, kad turistų skaičius ateityje augs, tačiau atvykstantieji yra linkę

praleisti daugiau laiko šiame regione. Tai rodo, kad šio rajono patrauklumas ateityje turi potencialo augti.

SILPNYBĖS• Silpnai išvystytas turizmo sektorius – nėra suformuota tinkama turizmo infrastruktūra,

turistams ir rajono svečiams trūksta tinkamo lygio teikiamų paslaugų.

GALIMYBĖS• Rajono įvaizdis ir padėtis padėtų pritraukti daugiau turztų ir potencialių gyventojų; • Miesto ir regiono infrastruktūros, turizmo poreikiams tenkinti, plėtra: automobilių,

autobusų, dviračių stovėjimo aikštelių, informacinių stendų ir ženklų įrengimas. • Aktyvus dalyvavymas visiškai išnaudojant palankias galimybes plėtoti regioną,

pritraukti ir įsisavinti 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų paramą.

GRĖSMĖS• Nesugebėjimas tinkamai ir tikslingai įsisavinti valstybės ir ES paramos. Per mažas

viešojo ir privataus kapitalo iniciatyvumas.  

Kelmė

• Informacijos apie turizmo galimybes kelmės rajone galima rasti Kelmės rajono savivaldybės puslapyje (www.kelme.lt), Kelmės turizmo ir verslo informacijos centre (www.kelmevic.lt), Tytuvėnų turizmo informacijos centre (www.tytuvenai.eu), Kražių  turizmo informacijos centre (www.kraziai.lt).

• Informacija užsienio kalbomis turistai gali rasti tik Kelmės rajono savivaldybės tinklalapyje. Kituose tinklalapiuse, kurie teikia informaciją apie turizmo galimybes Kelmės rajone, informacija pateikiama tik lietuvių kalba.

• Kelmės rajone yra daug turistams įdomių objektų. Yra suteikiamos geros sąlygos plėtoti gamtinį turizmą regioniniuose parkuose.  Vienas iš Kelmės savivaldybės prioritetų yra gerai išvystyta turizmo infrastruktūra. Siekiant įgyvendinti šį tikslą numatyti uždaviniai, kurie turėtų būti įgyvendinti iki 2013 m.:

• pagerinti Kelmės rajono turizmą; • išsaugoti kultūros paveldo objektus, pritaikant

juos visuomenės tikslams;• skleisti informaciją ir sukurti patrauklų vietos vaizdą.

Pakruojis

• Informacija apie regiono turizma yra ribota. Pakruojo Rekreacijos ir turizmo centro internetinėje svetainėje informacija yra prieinama tik iš Pakruojo rajono savivaldybės puslapio. Informacija svetainėje yra pateikiama tik lietuvių kalba, todėl jis skirtas tik lietuviams.

• Savivaldybė planuoja aktyviai investuoti į turizmo infrastruktūros plėtrą, vietos verslininkams suteikiant geresnes darbo sąlygas ir pritraukiant į rajoną aktyvius turistų srautas.

SSGG analizė STPRYBĖS

• Didelis patrauklių kultūros paveldo objektų skaičius, 6 valstybiniai draustiniai; • Didelis rekreacinių ir gamtinių išteklių potencialas;• Stiprus turistinis įvaizdis – Pakruojis – humoro, alaus ir varnų sostinė.

SILPNYBĖS• Kultūrinis ir gamtinis turizmo potencialas nėra pilnai išnaudotas; • Neišvystyta turizmo infrastruktūra.

GALIMYBĖS• Rekreacinių zonų pritaikymas aktyviam poilsiui;• Galimybė vystyti pažintinį turizmą;• Turistų aptarnavimo sferos sukūrimas, naujų darbo vietų steigimas;• Turizmo infrastruktūros plėtra skatins turistų srautų didėjimą Pakruojo rajone• galimybes.

GRĖSMĖS• Lėtas turizmo ir verslo sektorių vystymasis dėl finansavimo ir investicijų trūkumo.

Radviliškis

• Informacijos pasiekiamumas apie turizmą regione yra ribotas. Turizmo informacijos centras yra atidarytas, bet rasti informaciją internete yra labai sunku net ir lietuvių kalba. Nėra jokio informacijos tinklo. Informacija apie turizmo objektus gali rasti tik vartydamas visos Lietuvos turizmo objektų aprašymus

• Radviliškio rajono savivaldybė turi potencialą pritraukti daugiau turistų, ypač per kultūrinį turizmą, tačiau trūksta šioje srityje  dirbančių žmonių ir finansinės paramos. Svarbu, kad aktyviai bendradarbiautų tiek turizmo plėtros, tiek viešojo ir privataus (verslo) sektoriai. Pagrindiniai prioritetai yra sukurti vieningai turizmo plėtrai: vieno informacijos tinklo sukūrimas, pritraukiant privataus kapitalo, visuomenės investicijas į turizmo infrastruktūros plėtra.

SSGG analizė STIPRYBĖS

• Rajono savivaldybėje gausu kultūros paveldo objektų (dvarų ir kitų nekilnojamo kultūros paveldo.

• statinių, archeologinio paveldo, medinės architektūros paveldo ir kt.), kurie į rajono savivaldybę.

• pritraukia nemažai turistų.

SILPNYBĖS• Rajone neveikia jokios turizmo informacijos sistema.

GALIMYBĖS• Išsaugoti kultūros paveldo objektus, pritaikyti juos turistams, vykdyti aktyvią

turizmo rinkodarą.

GRĖSMĖS• Jei nebus užtektinai dėmesio skiriama kultūros paveldo objektams tvarkyti,

vertybės gali sunykti.