Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Š IESAwww.vpu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 1 (2411) 2012 SausisProf. B. Bitino sukaktis.2

3

4-5

6

7

8

Magistro darbų konkurso laimėtojai

GMF delegacija aplinkosaugos forume.Prof. A. Pakerio paskaita LF studentam.

Studentų mainai.

Pokalbis su dviratininke, pasaulio uni-versiados čempione Aušrine Trebaite.

LEU „Galerijoje 2003“ eksponuojama G. P. Janonio paroda.

Alma mater kronika

8 Sausio 5 d. Gamtos mokslų fa-kultetas drauge su Lietuvos biologijos mokytojų asociacija organizavo semi-narą „Atsakingo ir aplinkai draugiško gyvenimo būdo link“.

8 Filologijos fakultetas kar-tu su Lituanistikos fakultetu laimėjo projektą pagal Nacionalinės studijų programos priemonės „Studijų tarp-tautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas“ veiklą „Lituanistikos (Baltistikos) centrų užsienyje stiprini-mas, jų veiklos bei bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo ir studijų instituci-jomis skatinimas“. Projekto pavadini-mas - „Lituanistikos (Baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra“.

8 Gruodžio 23 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo apdovano-ti Švietimo raidos scenarijų konkurso laimėtojai. Ministerijos inicijuoto kon-kurso tikslas – sukurti patrauklią, pritai-komą Lietuvos švietimo ateities raidos viziją, kurioje būtų nustatytos aktua-lios švietimo raidos kryptys. Konkursas skatino visuomenę įsitraukti į švietimo politikos formavimą, projektuoti savo krašto švietimo raidą, strategiškai mąstyti apie Lietuvos švietimo dabar-tį ir ateitį. Geriausiais Švietimo raidos scenarijų konkurso projektais pripažin-ti: Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto mokslininkų grupės scenarijus „Atsakingai ir kūry-biškai besimokanti visuomenė“,UAB „Civitta“ scenarijus „Lietuvai“, pro-gramos „Renkuosi mokyti!“ mokytojų grupės scenarijus „Kuriame mokyklą vaikams“, Giedriaus Kazakevičiaus scenarijus „Kaip teisingai investuoti 6 mlrd. litų?“, dr. Žygimanto Grakausko scenarijus „Lietuva – sumani šalis“,VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos instituto sce-narijus „Švietimas: link individualaus, laisvo, privataus“, Lietuvos suaugu-siųjų švietimo asociacijos scenarijus „Suaugusiųjų švietimo raidos scenari-jus“, dr. Bronislovo Burgio scenarijus „Šviesioji Lietuva“. Scenarijų autoriai savo darbuose akcentuoja sąmoningos, atsakingos, kūrybingos asmenybės ug-dymą, prasmingo mokymosi skatinimą. Pabrėžia, kaip svarbu ugdyti mokinį, suprantantį prasmingo mokymosi svar-bą, turintį savo gyvenimo tikslą ir kt. Pateiktuose scenarijuose buvo verti-na, kaip atskleistas švietimo sistemos kontekstas, švietimo būklę lemiantys veiksniai, numatytos kaitos vizijos ir jų įgyvendinimo galimybės. Geriausias scenarijų idėjas ketinama panaudoti būsimoje Valstybinėje švietimo strate-gijoje, kuri bus teikiama tvirtinti Lietu-vos Respublikos Seimui. Švietimo raidos scenarijų konkursui pateiktus scenari-jus galima rasti ministerijos interneto svetainėje: http://www.smm.lt/stra-tegija/iss.htm

ŠMM ir „Šviesa” info.

> Odeta Statkevičiūtė - matematikos magistrantūros studijų programos antrojo kurso mokslo pirmūnė.

2011 m. gruodžio 12 – oji – naujojo uni-versiteto Senato rinkimų diena. Mokslininkų susirinkimui pateikti fakultetų pasiūlytų kandidatų sąrašai. Iš jų pagal naująjį Sta-tutą turėjo būti suformuotas LEU Senatas. Balsavimas praėjo operatyviai ir sklandžiai.

Prieš balsavimo procedūrą universi-teto rektorius akademikas Algirdas gaižu-tis padėkojo buvusiam VPU Senatui bei jo pirmininkui prof. Gediminui Gaigalui, prof. Audroniui Vilkui, Senato komisijoms už produktyvų darbą. Naujojo Senato misija – studijų ir akademiniai reikalai. Jo sudėtyje – reiklūs žmonės sau ir kitiems,- vylėsi uni-versiteto vadovas.

Gruodžio 19 – ąją pirmajame posėdyje įteikti universiteto Padėkos raštai buvu-siems VPU senatoriams. Išrinktas LEU Se-nato pirmininkas. Juo tapo prof. Audronius Vilkas. Pavaduotoja - prof. Vilija Salienė.

Koks naujojo Senato išskirtinumas?

Į „Šviesos“ redaktoriaus klausimus Se-nato pirmininkas atsako, jog Konstituciniam Teismui paskelbus išvadas dėl Mokslo ir stu-dijų įstatymo, dalis funkcijų, numatytų uni-versiteto Tarybai, turėtų būti deleguojamos Senatui. Tačiau, kol nėra pakeistas įstaty-mas, tol funkcijos nėra apibrėžtos.

Kaip elgiasi Senatas?

Pastarajame posėdyje patvirtintas re-glamentas, kuriame įrašytos nuostatos, kad Senatas vadovaujasi mokslo ir studijų įsta-tymu, kiek jis neprieštarauja Konstitucijai. Todėl, kai skaičiuojami finansai, kai reikės tvirtinti universiteto biudžetą, tos nuosta-tos bus naudingos.

Kaip sutvarkyta Senato struktūra?

Sudarytos trys komisijos. Studijų, moks-lo ir finansų bei struktūros. Pastaroji komi-sija nauja. Ji užtikrins Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatas.

Lietuvos edukologiojos universiteto senatas

Prof. habil.dr. Algirdas Gaižutisdoc.dr. Bronislovas Šalkusprof.habil.dr. Jonas Rimantas Stonisprof.dr. Remigijus Noreikaprof.dr. Audronius Vilkasprof.habil.dr. Algirdas Raslanasprof.dr. Sniegina Poteliūnienėprof.dr. Eugenijus Jovaišaprof.dr. Aivas Ragauskasdoc. dr. Robertas Jurgaitisprof.dr. Juozas Skirius

prof.habil.dr. Giedrė Kvieskienėprof.dr. Irena Zaleskienėprof.dr. Vilija Salienėprof. dr. Sigutė Radzevičienėprof.dr. Reda Pabarčienėdoc. dr. Vytas Navickasprof.habil.dr. Antanas Buračasdoc.dr. Liutauras Degėsysdoc.dr. Alfonsas Rimeikaprof.dr. Rimantas Vaišnorasprof.habil.dr. Gediminas Gaigalasdoc.dr. Edmundas Mazėtisdoc.dr.Vytautas Bernotasprof.habil.dr. Romanas Januškevičiusdoc.dr. Tomas Petkusprof.dr. Ona Monkevičienėprof.habil.dr.Rimantas Želvysdoc.dr. Dalia Nasvytienėprof.habil.dr. Marija Barkauskaitėprof.dr. Gintautas Kundrotasdoc.dr. Linas Selmistraitisdoc.dr. Rasa MatonienėAurelija Šataitė, SMF II k.Tomas Petryla, SMF I k.(magistr.)Ingrida Miškinytė, GMF, IV k.Simona Artimavičiūtė, UMF, IV k.Tomas Tarasevičius, SSF, II k.Šarūnas Vitkus, IF, IV k.Irma Umbrasaitė, SMF, II k.

Išrinktas naujasis LEU senatas

> Rinkimų fragmentai. Renkamas naujas Lietuvos edukologijos universiteto senatas. Tomo Razmaus nuotr. > Prof.dr. Rimantas Vaišnoras. Pasirinkimas.

2 2012 SausisMokslas

LEU edukologai surengė B. Bitino akademijos sueigą moksli-ninkui pagerbti. Išklausyta profe-soriaus paskaita. Apžvelgti jo bei išugdytų jaunųjų tyrėjų darbai.

Spausdinami puslapiai iš „Pe-dagogikos“ žurnalo interviu su prof B. Bitinu.

Gręžiantis į edukologijos aruodus, akivaizdu, kad Jūsų žvilgsnis su-stodavo prie ugdymo dalykų, ypač aktualių tuo laikotarpiu. Sunku įsivaizduoti Lietuvos pedagogikos plėtrą be ugdymo tyrimų, grindžia-mų statistiniais metodais. Kaip jie buvo sutikti to laiko pedagogikos mokslininkų, jei ir dabar pasigirs-ta balsų apie statistinių metodų netinkamumą ugdymo proceso analizei?

Matematiką mėgau nuo pat vaikystės, pedagoginę veiklą pra-dėjau, kaip sakiau, matematikos mokytoju. Tačiau suvokiau, kad dirbdamas švietimo skyriuje ne-pajėgsiu studijuoti matematiką, todėl įsigijau filologo specialybę. Tačiau pradėjęs mokslinį darbą pajutau, kad matematinės statis-tikos metodai yra vienintelis bū-das analizuoti masinę informaciją, ir tai paskatino studijuoti universi-tete matematiką, o po to gilintis į jos galimybes pedagoginių tyrimų tobulinimui. Jau susipažindamas su šiomis galimybėmis radau ati-tikmenį tarp mano studijuotų ma-tematinių modelių ir pedagoginės

bei psichologinės diagnostikos. Deja, pedagoginių reiškinių mate-matinio modeliavimo idėjas kon-sultantas suniekino: „Jūsų mode-liai labai negražūs, matematikams pakanka savų gražių modelių“. Kitaip sakant, edukologai dar ne-turi jų mokslinius poreikius ten-kinančio matematinio aparato, ir tai yra pagrindinė skeptiško požiū-rio į matematinių metodų taikymą priežastis.

Šiuo metu galima skirti kelias edukologijos mokslininkų grupes pagal jų požiūrį į matematinės statistikos metodų taikymą ugdy-mo tyrimuose. Gausiausią grupę sudaro mokslininkai, kurie šiuos metodus vertina kaip mokslinės veiklos įrankį, siekdami įprasminti gautus statistinės analizės rezul-tatus. Juos galima vadinti klasi-kiniais matematinės statistikos metodų vartotojais. Kitą grupę pavadinčiau tariamais statistinių metodų vartotojais.

Keičiantis studijų pobūdžiui, susi-daro vis didesnė būtinybė taikyti kiekybinius ir kokybinius ugdymo proceso tyrimus ne tik magistro baigiamuosiuose darbuose ar dak-taro disertacijose, bet ir grindžiant švietimo politikos strategijas ar įrodymais grįsti kasdienę pedago-ginę praktiką. Prie ugdymo tyrimų Jūs periodiškai grįžtate naujomis knygomis. Norėtųsi paklausti, ar dar ruošiatės toliau plėtoti šias problemas, kokią matote edukolo-ginių tyrimų ateitį?

Produktyvių edukologinių ty-rimų perspektyvas susiečiau su žmogaus individualaus vystimosi mechanizmų, visų pirma genetinių ir psichofiziologinių, atskleidimu. Nesiryžčiau prognozuoti, tačiau, pavyzdžiui, gana aišku, kad svar-biausias ugdymui išmokimo me-chanizmas yra milijardų neuronų sąsajų pagrindu susidarantys vaizdiniai ir jų ryšiai su žodžiais. Smegenų veiklos modeliavimas kol kas pradinėje stadijoje, ta-čiau kada nors edukologija galės pretenduoti į „tikslaus“ mokslo statusą, panaudodama genetikos,

nanotechnologijos pasiekimus ir sekdama medicinos, meteoro-logijos, kriminalistikos bei kitų tikslumo siekiančių mokslo kryp-čių pavyzdžiu. O kol kas reikia tenkintis tuo, ką šiuolaikiniais edukologiniais tyrimais įmanoma sužinoti – kodėl ir kaip pedago-gai, pasikliaudami savo intuicija, pasiekia gerų ugdymo rezultatų. Šitokio mokslinio pažinimo meno mokiau tyrėjus ir, kiek jėgos leis, esu nusiteikęs mokyti.

Paradoksaliausia ugdymo proce-so dalis – auklėjimas, kai, Jūsų žodžiais sakant, visi nori būti išau-klėti, bet niekas nenori būti auklė-jamas. Todėl dar 1984 m. išleista „Auklėjimo proceso struktūra“ buvo didelė pagalba visos šalies pedagogikos mokslininkams, įga-linusi juos atlikti kokybiškesnius disertacinius tyrimus auklėjimo srityje. Praėjus dvidešimčiai metų, pasirodė „Hodegetika: auklėjimo teorija ir technologija“, atliepian-ti šiuolaikinę ugdymo paradigmą. Tačiau akivaizdu, kad auklėjimas ir toliau lieka opiausia ugdymo dalis, daugelyje pasaulio šalių iškylanti įvairaus amžiaus, ypač jaunų žmo-nių negatyviais, kartais šiurpiais poelgiais, kad auklėjimas šeimo-je ir mokykloje stokoja teorinių pamatų, pagrįstų ugdymo strate-gijų... Norėtųsi išgirsti, kaip Jūs vertinate susidariusią auklėjimo teorijos ir praktikos situaciją Lie-tuvoje ir pasaulyje, kokias ateities perspektyvas prognozuojate?

Sutinku su teiginiu, kad au-klėjimas ir toliau lieka opiausia ugdymo dalis. Tačiau reikėtų skirti auklėjimo kaip mokslinio tyrimo objekto ir auklėjimo praktikos aspektus. Auklėjimo praktikos nesėkmes nagrinėja ne tik įvairių mokslo krypčių mokslininkai, bet ir daugelio visuomenės grandžių atstovai, vienokiu ar kitokiu as-pektu atsakingi už šias nesėkmes. Prieš tris šimtus metų žymusis an-glų mintytojas Dž. Lokas yra nuro-

dęs vieną iš esminių priežasčių: “ Kol vaikas mažas, iš jo reikalauk, kai paauga – su juo draugauk; deja tėvai daro priešingai“.

Žinome, kad Vakaruose vyra-vo tendencija auklėjimo funkciją pavesti šeimai ir religinei ben-druomenei, mokyklinio auklėjimo reiškinys buvo pripažintas tik maždaug prieš 30 metų (ir iki šiol dar neįsitvirtino). Teorija reikalin-ga tik profesionaliai vykdomam mokykliniam auklėjimui, todėl ga-lima teigti, jog Lietuvos edukolo-gijoje auklėjimo fenomenas pil-niau atskleistas negu tai padaryta edukologinėje literatūroje anglų kalba. Deja, pats auklėjimo termi-nas Lietuvoje išstumtas iš oficialių švietimo dokumentų, jo (ir net ug-dymo termino) nėra Europos švie-timo informacijos tinklo Eurydice paskelbtame daugiakalbiame Europos švietimo sistemų tezaure (TESE)), kuriame įdėta ir termini-ja lietuvių kalba. Kita vertus, pats auklėjimo reiškinys pripažįstamas, tačiau kartu su terminu atsisako-ma sąvoką atskleidžiančių teo-rinių teiginių („kartu su nešvariu vandeniu išpilamas ir išmaudytas vaikas“).

Klasikinė pedagogika teigė, jog auklėjimo paskirtis – pasiekti, kad tai, kas brangu, kas yra ver-tybė visuomenei, būtų brangu ir kiekvienam jos nariui. Čia ir kyla klausimas, į kurį pedagogai dar neturi išsamaus atsakymo – kurias vertybes turėtume siūlyti vaikams ir jaunimui. Europos Sąjungos švietimą nusakančiuose dokumen-tuose vertybėmis (values) vadi-nama tai, ką mes buvome įpratę vadinti asmenybės savybėmis arba charakterio bruožais. Problema ta, kad žmogų apibūdina šimtai (kai kurių tyrėjų nuomone – net tūkstančiai) asmenybės savybių, interpretuojamų kaip auklėjimo tikslai. Jei šios savybės būtų tarp savęs nepriklausomos, kiekvienai jų fugdyti tektų taikyti savitas auklėjimo priemones. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis mokykli-nio auklėjimo procesas būtų ne-realus ir taptų nevaldomas. Au-klėjimas yra sistema, o kiekviena sistema yra hierarchiška, tai yra egzistuoja aukščiausioji siste¬mos

pakopa ir subordinuotos žemes-niosios. Vadinasi, jaunajai kartai diegia¬mą vertybių sistemą lemia aukščiausioji vertybė – ta, kuri nu-sako žmogaus gyvenimo prasmę. Tad mokyklinio auklėjimo paskirtis – padėti mokiniui apsispręsti ren-kantis aukščiausiąją vertybę.

Pastaruoju metu ugdymo speci-alistus rengiančių mokslininkų aistras kaitina aukštųjų mokyklų jungimas vardan studijų kokybės gerinimo. Nuomonių yra įvairių. Kokias stipriąsias ir silpnąsias da-bartinio pedagogų rengimo puses Jūs matote? Kokie pedagogų ren-gimo pozityvūs pokyčiai ir grėsmės gali laukti aukštųjų mokyklų sujun-gimo atveju?

Norėčiau atsakyti į konkretes-nį klausimą – kokią įtaką mokytojų rengimui padarytų LEU prijungi-mas prie Vilniaus universiteto. Toks konkretinimas pagrįstas, nes yra šalies universitetų jungimosi sėkmės indikatorius: jei LEU pri-jungimas prie VU neįvyktų, nieki-niu taptų visas vyriausybinės ko-misijos pasiūlytas projektas. Mat šiuo atveju esmė yra ne universi-tetų organizacinis susijungimas, o atsakomybės už mokytojų rengimo kokybę problema ir jos sprendi-mas vadovaujantis kitokiais negu priimtieji LEU profesinio rengimo principais. Kalba eina ne apie edukologijos, meno, kūno kultū-ros ir pan. krypties specialybes, o apie akademinių dalykų mokytojų rengimą bakalauro lygmeniu, kurį LEU studentai įgyja per trejus studijų metus, o VU studentai to paties lygio (bakalauro) studijoms skiria ilgesnį laiką. Kol šios pro-gramos yra skirtinguose universi-tetuose, jų dubliavimas niekam ypatingai neužkliūva, tačiau bet kuris jų perkėlimo ar integravimo viename universitete variantas vienu ar kitu atžvilgiu būtų nepri-imtinas. Matyt, Švietimo ministe-rija, kurioje už mokytojų rengimą ir universitetų jungimąsi atsakingi skirtingi pareigūnai ir padaliniai, turėtų sudaryti nešališką komisiją šiai problemai spręsti.

Žvilgsnis į ugdymo verpetus: prof. Bronislovo Bitino sukaktį minint

LEU Ugdymo pagrindų kate-dros dėstytojai yra pagrindinių šios srities vadovėlių autoriai – Šviesaus atminimo Vida Plentaitė ir Elena Marcelionienė, sukūrusios savitą gimtosios kalbos metodinę mokyklą. Irena Aušrelė Čepienė, J. Basanavičiaus premijos laure-atė, apdovanota už tautos kultū-ros programų puoselėjimą moky-klose ir rengiant pradinių klasių mokytojus.

Mokyklinių vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, metodinių rekomenda-cijų mokytojams autorės yra doc. Rita Makarskaitė Petkevičienė, Violeta Varnagirienė – pasaulio pa-žinimo specialistės; Vaiva Schoroš-kienė rengia naują „Vaivorykštės” vadovėlį, kuriame teikia integruo-to mokymo idėjas.

Jos vadovėlis pernai pripa-žintas kaip naujausia inovatyvi priemonė pirmai klasei. Pokalbyje apie pastarųjų metų pradinio ug-dymo studijų situaciją dalyvauja katedros vedėja doc dr. Aušra Žemgulienė, doc dr.Rita Makars-kaitė Petkevičienė ir doc. dr. Vaiva Schoroškienė.

Grėsmės metai

Pradinio ugdymo specialybės studijos universitete nemaža lai-ko buvo specialiai ribojamos. Tai lėmė 2004 m. Švietimo ir mokslo ministerijos pateikta Mokytojų rengimo koncepcija. Tada buvo pasakyta, kad pradinio ir ikimo-kyklinio ugdymo pedagogus ren-gia tik neuniversitetinės studijų programos. Dėl to buvo ribojamas priėmimas į bendrą vaikystės stu-dijų bei pradinio ugdymo progra-mą, pavadintą edukologijos šaka. Leista priimti 18 valstybinio fi-nansavimo studentų, bei keletą mokančiųjų. Tuo tarpu kolegijoms būdavo skiriama per šimtas valsty-binių vietų.

Lūžio metai

2005 m.buvo suorganizuotos tarptautinės visų programų sa-vianalizės ekspertizes. Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir kt. valsty-bių edukologai palaikė poziciją, kad pradinių klasių mokytojas yra specifinis ugdytojas, geriausiai iš-manantis tam tikrą vaikų amžiaus

tarpsnį. Ir tokiam specialistui rei-kia universitetinio išsilavinimo. Be to 2009 ir vėlesni tarptautiniai tyrimai įrodė, jog kuo aukštesnė mokytojo kvalifikacija, tuo aukš-tesni ir mokinių pasiekimai bei žinių lygis.

Kai atsirado krepšelių sistema ir buvo atšaukta ankstesnė Moky-tojų rengimo koncepcija, nors es-minė pradinukų mažėjimo tenden-cija išliko, stojančiųjų į pradinį ugdymą skaičiai ir kokybė išaugo. Šiais mokslo metais jų jau buvo priimta per 40.

Nors pradinio ugdymo studijas rinktis motyvacija buvusi palanki visą laiką, tačiau teigiamą vai-dmenį suvaidino ir motyvacinio testo įvedimas. Dabar jau ryškiai pastebima, jog į universitetą at-eina daugelis pašaukimo vedamų, apsisprendusių būti mokytojais.

Tyrimo metai

Pašnekovės sako, jog anks-čiau, net įsigalėjus neigiamai opi-nijai, kad universitetą baigusieji vangiai renkasi pedagogų profesi-jas, Tyrimais, apklausomis, anke-

tomis siekta išsiaiškinti, ką galvo-ja visuomenė apie universitetines ugdymo studijas. Rezultatai paro-dė, kad dauguma tėvų įsitikinę, jog pradinių klasių mokytojas turi turėti universitetinį išsilavinimą. Studentų noras dirbti mokykloje, baigus universitetą, buvo 74,5 proc.

Tyrėjos sako, jog šis pasirinki-mas sietinas su tam tikro amžiaus tarpsniu – čia ateina studentai, kuriems patinka darbas su vaikais. Todėl juos daugiau vilioja ne daly-kas, bet didaktikos.

Entuziazmo metai

Pasak doc. dr. Ritos Makarskai-tės Petkevičienės, tokia optimis-tinė būklė skatina ir studentiją. Daugelis pradinį ugdymą pasirin-ko kaip pirmąjį tikslą. Tai liudija

visiškai kitokį požiūrį. Didžiulis motyvacijos variklis – praktika mo-kykloje nuo pirmojo kurso. Itin sė-kminga studentų integruota kraš-to pažinimo praktika. Pamėgtos kelionės po valstybės saugomas teritorijas, muziejus. Daugelis veiklų rengiamos įžymiose Lietu-vos vietose. Jungiamos istorinės, geografijos, etnologijos, paveldo išsaugojimo, kultūros žinios Tokios kelionės, sambūriai skatina pra-dinio ugdymo profesijos patrau-klumą. Doc dr.Vaiva Schoroškienė džiaugiasi, kad esti daug studen-tų, kurie nuo mažens svajojo būti vaikų ugdytojais.

Tai jų stiprybė, užkrečian-ti ir kitus.Tokie čia pirmiausia pajaučiami, pamatomi ir visada palaikomi.

Parengė Juozas Skomskis

Pradinio ugdymo renesansas

> Doc dr.Rita Makarskaitė Petkevičienė, doc. dr. Vaiva Schoroškienė, doc dr. Aušra Žemgulienė

> Prof. B. Bitinas

32012 SausisBendruomenė

Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacijos kartu su Lie-tuvos vadybos draugija 2011 m. organizavo magistro darbų, para-šytų vadybos tema, konkursą. Jo tikslas - skatinti jaunuosius moks-lininkus drąsiau ir kvalifikuočiau gilintis į vadybos problematiką, ruošti juos mokslo tiriamajam dar-bui, jį plačiau ir efektyviau diegti į vadybos praktiką.

Trečiosios vietos laureatais pripažinti R. Sinkevičienė (Vadovė

– prof. habil. dr. M. Barkauskaitė, Lietuvos edukologijos universite-tas), R. Venclovė (Vadovė - doc. D. Survutaitė, Lietuvos eduko-logijos universitetas). Atminimo prizas paskirtas J. Mikalauskienei (Vadovė – prof. habil. dr. M. Bar-kauskaitė, Lietuvos edukologijos universitetas).

Lietuvos mokslo ir techni-kos draugijų asociacijos kartu su Lietuvos vadybos draugija 2011 gruodžio 15 d. pagerbė visus lau-

reatus, įteikė jiems ne tik diplo-mus, bet ir vertingus daiktinius prizus. Pasidžiaugta darbuose at-skleistų nagrinėjamų klausimų są-sajomis su šiuolaikinėmis vadybos tendencijomis.

Pabrėžta, kad visi darbai anali-tinio pobūdžio, kūrybiški, įdomūs, juose juntamas profesinės srities pažinimo brandumas.

Parengė doc. dr. Dalia Survutaitė

Vadybos magistro darbų konkurso laureatai

> Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacijos, Lietuvos vadybos draugijos nariai, organizuoto konkurso laureatai, jų moksliniai vadovai, artimieji.

Doc. Loreta UdrienėLietuvių kalbos ir literatūros di-daktikos katedra

Docendo discimus (mokydami mokomės)

Tai svarbiausias dėstytojų ir jų ugdomų studentų siekis ir mokymo(si) variklis. Abipusis ben-dradarbiavimas užsimezga jau pir-maisiais studentų mokymo(si) me-tais prie Lietuvių tautosakos kurso neišsemiamo šaltinio bei rengiant, drąsinat ir išlydint juos į pirmąją savarankišką žygį – stebimąją pe-dagoginę praktiką. Atsižvelgiant į studentų įgyjamą pedagoginę pa-

tirtį, skiriamos vis atsakingesnės pedagoginės praktikos užduotys (mokytojo asistento, mokytojo veiklos) ir sudaromos sąlygos vi-sapusiškai joms rengtis (Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos bei vaikų literatūros kursai ir semina-rai). Šiame nuosaikiame studentų rengimo(si) būsimajai mokytojo lituanisto profesijai procese ypa-tingas dėmesys skiriamas pedago-ginėms sangrąžoms, sanglaudoms ir kūrybinių impulsų paskatoms.

Discipulus est prioris posterior dies (Praėjusi diena moko rytojaus dieną)

Mūsų katedros dėstytojai reng-dami metodines ir mokymo(si) priemones savo dalykine ir didak-tine patirtimi dalijasi ne tik su studentais, bet ir Lietuvos ben-drojo lavinimo mokyklų mokyto-jais ir moksleiviais, studentais, iš užsienio atvykusiais į Lietuvą stu-dijuoti. Lietuvių kalbos didaktikai yra skirti prof. V. Salienės, doc. Z. Nauckūnaitės, lietuvių kalbos – kaip užsienio kalbos – mokymui(si) dėst. V. Leonavičienės, vaikų lite-ratūrai – doc. L. Udrienės, komiš-kojo teksto skaitymo didaktikai – lekt. N. Toleikytės metodinės priemonės. Prof. Vilija Salienė,

doc. Loreta Žvironaitė-Udrienė, dėst. Vilija Janušauskienė yra lietuvių kalbos ir literatūros mo-kymo priemonių (vadovėlių, žiny-nų, pratybų sąsiuvinių, skaitinių), skirtų V-XII klasių moksleiviams, autorės. Dėstytoja Vilma Leonavi-čienė rengia lietuvių kalbos kursus pagal ERASMUS programą Lietu-voje studijuojantiems užsienio studentams.

Disce, sed a doctis (mokykis, bet iš mokytų)

2010 rugsėjo mėn. buvo su-rengta tarptautinė konferencija „Gimtosios kalbos ir literatūros di-

daktika: realybė ir kaitos perspek-tyvos“, kurioje dalyvavo svečiai iš Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Rusi-jos, Moldovos, Kazachijos ir Lietu-vos aukštųjų mokyklų. Konferenci-joje atskleistos gimtosios kalbos ir literatūros mokymo(si) problemos ir pasidalyta jų sprendimų ieško-jimų moksline patirtimi. Bendra-darbiavimas tęsiasi, tikimasi reng-ti didaktikos konferenciją 2012 metais. Be nuolatinių didaktinių tyrimų, mūsų katedra keletą metų bendradarbiavo su Lietuvos kur-čiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centru ir parengė lietuvių gestų kalbos tyrėjų studijų grupę.

Mokslo mokyti(s) šaknis sodinant, vaisius brandinant

Žydronė KolevinskienėLietuvių ir lyginamosios literatūros katedra

Tarptautinėje mokslinėje kon-ferencijoje aptarti pagrindiniai globalizacijos iššūkiai naciona-linei savimonei, tautos vertybių tradicijoms naujausioje išeivių literatūroje.

Dabar sąvokos - egzilis, emi-gracija, išeivija - pradeda parasti aktualumą, nes daugelio pastarojo meto kūrėjų gyvenimo ir kūrybos erdvė nesiriboja konkrečia vietove ar šalimi. Todėl tokią keliaujančių-jų kuriamą kultūrą ir literatūrą ty-rinėtojai siūlo vadinti tranzitine, migracine, transnacionaline.

Prof. Vytautas Martinkus kal-bėjo apie tautinės savimonės virs-mą XX a. pabaigos – XXI a. pradžios lietuvių ir išeivijos literatūroje”, doc. Gitana Vanagaitė - apie tau-tinių vertybių konstruktus Ame-rikoje gimusių autobiografijose”, prof. Vanda Juknaitė - apie tau-tines vertybes kosmopolito aki-mis”. Konferenciją užbaigė svečio iš Didžiosios Britanijos, Londono universiteto prof. Galin Tihanov paskaita, skirta egzilio problema-tikai ir literatūrinėms patirtims transnacionalizmo amžiuje.

Moksliniai tyrimai jau ne vie-nerius metus vykdomi trimis pa-

grindinėmis kryptimis: 1) vertybių kaita lietuvių literatūroje (tiriami klasikos ir šiuolaikinės lietuvių literatūros autorių kūriniai, ana-lizuojami metodologiniai literatū-ros tyrimų, literatūros filosofijos klausimai); 2) tautinės tapatybės kaita XX amžiaus lietuvių litera-tūroje (tiriami XX amžiaus lietuvių literatūros kūriniai, analizuojami įvairūs tautinės tapatybės aspek-tai ir integralumas kintančiame šių dienų pasaulyje); 3) Europos kultūrų dialogai lietuvių literatū-roje (tiriamas komparatyvinis Va-karų literatūros matmuo lietuvių literatūros patirtyje). Todėl visa katedros dėstytojų veikla siejasi su šia mokslinio darbo tematika. Pastaraisiais metais mokslo der-lius buvo vainikuotas 5 habilita-cijos procedūromis, kurias atliko Vytautas Martinkus, Vanda Ju-knaitė, Nijolė Kašelionienė, Reda Pabarčienė, Sigutė Radzevičienė. Džiaugiamės neseniai pasaulio šviesą išvydusiais mūsų dėstytojų mokslo darbais ir grožinės litera-tūros kūriniais: Vytauto Martin-kaus, Redos Pabarčienės, Sigutės Radzevičienės monografijomis, Petro Bražėno, Stasio Skrode-nio straipsnių rinkiniais, Vytauto Martinkaus istoriniu romanu „Že-maičio garlėkys“, novelių knyga „Dvylika lieptų“, Vandos Juknaitės pjesių knyga „Alisos gimtadienis“.

Metų pradžioje atvirą paskai-tą apie Ričardą Gavelį fakulteto akademinei bendruomenei skai-tė profesorė Violeta Kelertienė iš Vašingtono universiteto Sietle, JAV. Netrukus klausysime viešin-čių mokslininkų – Šiaurės Karoli-nos centrinio universiteto profe-soriaus W. R. Nowello ir Londono universiteto profesoriaus Galin Tihanov paskaitų.

Lietuvių ir lyginamosios litera-tūros katedra aktyviai propaguoja dėstytojų mokslinius tyrinėjimus. Nacionalinės ir tarptautinės kon-ferencijos – nuolatinė katedros mokslinės veiklos forma, leidžian-ti viešinti naujausius atradimus, apie juos diskutuoti. Lyginamųjų ir vertybinių aspektų ieškojo šįmet surengtos ar netrukus įvyksiančios konferencijos „Fenoskandijos kul-tūrinė sklaida Lietuvoje: istorija, tradicija, dabartis“, „Aksiologinis tapatybės aspektas naujausioje lietuvių išeivijos literatūroje“, „Baltijos regiono tapatybė: lygina-mieji literatūros tyrimai“, „Euro-pos klasika ir lietuvių literatūra“.

Po kelerių metų pertraukos vėl atgaivinus trečiosios pakopos studijas – Lyginamųjų filologijos studijų doktorantūrą, doktorantė Jurgita Ivanauskaitė tyrinės šiuo-laikinio lietuvių ir suomių romano sąsajas.

Katedros dėstytojai palaiko

glaudžius ryšius su mokytojų ir moksleivių bendruomene. Pasta-raisiais metais lankėsi Bijotų Dio-nizo Poškos pagrindinėje mokyklo-je (Šilalės raj.), kur vyko „Lietuvių kalbos savaitės“ mokykloje užbai-gimas. Pranešimus mokytojams ir moksleiviams skaitė Stasys Skro-denis („Apie folklorą ir folkloriz-mą mokykloje“), Virginija Šlekie-nė („Miestas Juditos Vaičiūnaitės kūryboje“), Dainius Vaitiekūnas („Apie naujausiąją lietuvių poezi-ją“), Ginta Čingaitė („Naujausios lietuvių dramaturgijos iššūkiai“), Sigutė Radzevičienė („Lietuvių keliai Skandinavijoje“). Susitikime su moksleiviais ir mokytojais taip pat dalyvavo Lietuvių rašytojų są-jungos premijos laureatas poetas Donatas Petrošius. Renginio metu mokytojams buvo pristatyta S. Skrodenio knyga „Suomija ir Lie-tuva. Istorinių ir kultūrinių ryšių vagos“ ir Kalevi Wiik studija „Eu-ropiečių šaknys“ (iš suomių kal-bos vertė S. Skrodenis). Taip pat buvo aplankyta Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, Druskininkų „Atgimimo“ vidurinė mokykla, Kaltinėnų A. Stulginskio gimna-zija, Kauno Santaros gimnazija, Eržvilko pagrindinė mokykla, Aly-taus miesto mokyklos, skaitytos paskaitos mokytojams Tauragės m. Švietimo centre.

Katedros iniciatyva fakultete

organizuojami susitikimai su poe-tais, rašytojais, literatūros kriti-kais ir kitais įdomiais meno ir kul-tūros žmonėmis. Fakultete viešėjo rašytojai Kazys Saja, Laura Sintija Černiauskaitė, Vidmantė Jasukai-tytė, poetai Marcelijus Martinai-tis, Rimvydas Stankevičius, Jurgita Jasponytė, Antanas Šimkus, Dona-tas Petrošius, poetas, eseistas, fo-tografas Ričardas Šileika, eseistas, literatūrologas Regimantas Tamo-šaitis, poetas, eseistas, literatūros kritikas Liudvikas Jakimavičius, li-teratūrologė Solveiga Daugirdaitė ir kt.

Lietuvių ir lyginamosios litera-tūros katedros dėstytojai aktyviai dalyvauja Vilniaus Rašytojų klubo, Maironio lietuvių literatūros mu-ziejaus renginiuose, knygų prista-tymuose, įvairiose tarptautinėse ir nacionalinėse mokslo konferen-cijose, skaito originalius kursus ERASMUS studentams. Lietuvių ir lyginamosios literatūros kate-dra globoja kuriančius studentus, kūrybinę studentų draugiją „Li-teratų arka“, kasmetinį renginį „Literatūrinis pavasaris“, studen-tų mokslinę konferenciją, LEU LF studentijos laikraštį „Žosmė“.Nuo rugsėjo mėnesio paskaitas fakul-tete apie literatūros ir kino sąsa-jas skaito režisierius Gytis Lukšas.

Tautinių vertybių paieškos

Lietuvių kalbotyros ir komuni-kacijos katedra kartu su Lietuvių kalbos institutu ir Rygos pedagogi-kos ir švietimo vadybos akademi-ja surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Kalba ir jos tyrimo aspektai“.

Pranešimus skaitė visas būrys mūsų katedros dėstytojų: lekt. V. Česnulienė, doc. R. Bakšienė, doc. L. Bučienė, doc. R. Rinkauskienė, doc. D. Vaišnienė, doc. Ž. Marke-vičienė. Doc. J. Girčienė ir doc. V. Kavaliauskas pranešimus skaitė kartu su savo studentėmis E. Ka-teščenkaite ir G. Paliukėnaite.

Konferencijoje dalyvavo Baku

slavų universiteto Filologijos fa-kulteto prodekanas Namigas Ga-farovas. Garbus svečias susitiko su mūsų universiteto rektoriumi aka-demiku A. Gaižučiu ir jam perdavė Baku slavų universiteto rektoriaus kvietimą atvykti į Azerbaidžaną ir pasirašyti universitetų tarpu-savio bendradarbiavimo sutartį. Baku slavų universitetas planuo-ja įsteigti Lietuvių kalbos centrą, svarstytos analogiško azerbaidža-niečių kalbos centro steigimo LEU galimybės.

Lietuvių kalbotyros ir komunikaci-jos katedros inform.

Apie kalbos tyrimus ir bendradar-biavimo perspektyvą

> Svečiai iš Baku slavų universiteto.

4 2012 SausisBe rėmų

Sveiki ,pirmiausiai skubu pasveikinti

su Naujais metais, nes prieš šven-tes to nepadariau. Tikiuosi, kad jie visiems bus sėkmingi, prasmin-gi ir gražūs, juodasis vandens dra-konas bus dosnus gerų pažymių, puikios nuotaikos, įdomių paskai-tų bei jaunyste ir žavesiu pulsuo-jančio akademinio gyvenimo. Šių laikų Salomėja Nėrimi manęs gal

ir nepavadinsi, bet bandžiau įneš-ti šiek tiek lyrikos, prieš prade-dant šnekėti rimčiau.

Na, o dabar – laikas mano mi-nėtiems rimtesniems pokalbiams. Labai nudžiugau, kai viena stu-dentė (beje, jau ne pirmoji) man pasakė, jog išvydusi naują „Švie-sos“ numerį pirmiausia skuba at-siversti puslapius „Be rėmų“. Pa-glostė širdelę tie žodeliai (ar rei-kėtų sakyti – savimeilę). Bet ku-

riuo atveju, galime pakalbėti apie puslapių be rėmų populiarumą ir tai, jog jei esi išskirtinė asmeny-bė, turi neeilinių sugebėjimų ar hobių turėtum tuo pasinaudoti ir apie tai papasakoti čia. Kaip kaž-kada šiuose puslapiuose apie savo kuriamą muziką papasakojusi jau absolventė anglų kabos specialy-bės studentė Gražina, kurios dai-nos sėkmingai puikavosi „Radijo centro“ eteryje. Čia taip pat visa-

da atsiras vietos ir tavo kritiniams rašiniams. Jei kažkas netenkina šalies aukštojo mokslo erdvėje, matai trūkumų mokyklų švietimo politikos klausimais ir nori pasisa-kyti – netylėk, žiniasklaida tam ir sukurta. Lauksiu jūsų laiškų vilija.andruleviciute@vpu.lt

Iki,

Vilija

Vilija Andrulevičiūtė

Kai daugelis studentų ramiai ir negalvodami apie sesiją, egzami-nus ir universitetą valgė mišraines ir silkes tėvų namuose, choro „Ave vita“ dainorėliai muzikos garsais linksmino Šalčininkų ir Nemenči-nės publiką.

Jau antrą Šv. Kalėdų dieną ko-lektyvo nariai sugūžėjo į sostinę iš visų Lietuvos kampelių, kuriuose jaukiai su šeima sutiko gražiausias metų šventes. Čia tradiciškai, kaip prieš visus koncertus kituose šalies miestuose ar miesteliuose jų laukė LEU autobusas (apie jį dar reikėtų pakalbėti atskirai), kuris su dai-ninga kompanija nuriedėjo į Šal-čininkus, kitądien – į Nemenčinę.

Miesteliuose vyko Kalėdiniai kon-certai jų bendruomenėms. Drauge su gerai žinoma soliste Vaida Ge-nyte, vietiniais miestelių kolekty-vais, o antrądien ir su vyrų voka-liniu ansambliu „Quorum“, choras „Ave vita“ Kalėdinėmis giesmėmis bei smagiomis dainomis džiugino pilnas klausytojų sales. Tarp klau-sytojų budresnė akis galėjo pa-stebėti ir kultūros ministą Arūną Gelūną, miestelių merus.

Tačiau koncertų maratonas ko-lektyvui tęsėsi ir trečiądien – pa-skutinį kartą 2011 – aisiais choro dainos nuskambėjo Lietuvos edu-kologijos universitete vykusiame Naujametiniame koncerte. Tokios tad choro „Ave vita“ šventės ir tarpušvenčiai.

Choro „Ave vita“ Kalėdos

> Baigiamasis akordas – daina „Tyli naktis“, atliekama visų koncerto dalyvių. Nuotr. iš ansamblio „Quorum“ archyvo.

Švenčių maratonui prasidėjus, vienoje kūrybingiausių ir kartu pa-slaptingiausių Lietuvos edukologi-jos universiteto auditorijų (pažy-mėta numeriu 241) buvo surengti „Pasakiški pietūs“. Supraskite teisingai, jokių silkių ir kisieliaus ten nebuvo, buvo rodomos dvi pa-sakos visai šeimai – dėstytojams, studentams, jų vaikams. Žiūrovai galėjo išvysti „Mikės Pūkuotu-ko istorijas“ bei Janosch pasaką „Laiškas tigrui“. Na, o šią mielą dovanėlę žiūrovams padovanojo

teatro edukologijos bakalauro stu-dijų IV kurso studentai ir I kurso magistrantai.

Spektakliai buvo kiek neįpras-ti. Tai – vaizduotės teatras, kur naudojama itin mažai butaforijos, visa žiūrovas turi įsivaizduoti: ir meškiuko meškerę, ir tigriuko ke-pamus blynus. Tačiau iš žiūrovų ovacijų buvo galima numanyti, kad vaizduotės jiems pakako, o spektakliukai paliko puikų įspūdį.

„Šviesa“ inf.

> Spektaklio „Laiškas tigrui“ aktorių kolektyvas.

LEU teatralų šventinės dovanėlės

Besiskundžiantiems tarako-nų kaimynyste, patvinstančiais tualetais ar prausyklomis, karts nuo karto lediniu vandeniu nu-garą nuliejančiu dušu, studentų bendrabučių (tame tarpe ir LEU) gyventojams pamažėl žiebiasi šviesa tunelio gale. Kaip teigia Švietimo ir moklslo ministerija - valstybinių aukštųjų ir profesinių mokyklų bendrabučiams renovuoti sudaromos palankios sąlygos. Per porą metų, iki 2015-ųjų, bus ga-lima atnaujinti apie 30 studentų bendrabučių.

Tai numatyta švietimo ir moks-lo ministro Gintaro Steponavičiaus bei aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patvirtintoje Aukštų-jų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kurios tikslas - modernizuoti ben-drabučius, pastatytus pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, pagerinti

studentų bei mokinių gyvenimo sąlygas, taupyti energiją.

Bendrabučiuose planuojama įrengti modernias energiją tau-pančias priemones, pakeisti šildy-mo vamzdynus ir prietaisus. Taip pat bus keičiami langai ir durys, remontuojamos vidaus patalpos, šiltinami, nauja danga dengiami stogai, modernizuojami liftai, at-naujinami balkonai, laiptai, sani-tariniai mazgai, įrengiamos vėdi-nimo sistemos. Numatoma keisti pastatų inžinerines sistemas: nuo-tekų, geriamojo vandens vamzdy-nus ir įrenginius, priešgaisrinės, pastatų apsaugos sistemas, įrengti žaibosaugos, dūmų šalinimo prie-mones, atnaujinti elektros insta-liaciją. Bendrabučiai bus pritaikyti neįgaliesiems, teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime.

Bendrabučių atnaujinimo pro-grama bus finansuojama Sanglau-dos skatinimo veiksmų programos priemonės „JESSICA kontroliuo-

jantysis fondas“ lėšomis. Progra-mos vykdytojai galės gauti lengva-tinį kreditą su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis pa-lūkanomis ir ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui. Planuojama in-vesticijų vertė - apie 45 mln. litų.

Programoje galės dalyvauti visos valstybinės aukštosios moky-klos ir profesinio mokymo įstaigos, pakeitusios teisinį statusą į viešą-sias įstaigas ir turinčios teisę dis-ponuoti turtu. Aukštųjų mokyklų persitvarkymas į viešąsias įstaigas sudaro joms galimybę dalyvauti bendrabučių atnaujinimo progra-moje ir skolintis lengvatinėmis sąlygomis.

Programos įgyvendinimo lai-kotarpis gali būti pratęstas at-sižvelgus į programos vykdytojų finansines galimybes ir programai įgyvendinti skiriamas lėšas.

Švietimo ir mokslo ministerijos, „Šviesa“ inf.

Studentų bendrabučiams – šviesa tunelio gale

2011m. gruodžio 21d. nuo ankstaus ryto antruosius rūmus aplankė Kalėdų senelis ir dvi ža-vios snieguolės. Jie vaikščiojo po kiekvieną katedrą ir sveikino dės-tytojus. Kalėdų senelis su snie-guolėmis ir pilnu maišu dovanėlių pasitiko studentus ir, kol LEU IF SA nariai leido kalėdinę muziką, jis už padainuotą dainą, šokį ar eilėraštuką kiekvienam studentui įteikė po dovanėlę.

Vėliau vyko „Kalėdinis krep-šinis“, kuriame žaidė Studentai prieš Dėstytojus. Septynių taškų persvara laimėjo studentai, ta-čiau gerbiami dėstytojai pasirodė

puikiai – aikštelėje bėgiojo lyg še-šiolikamečiai ir atėmė žiūrovams žadą pademonstravę neįtikėtiną kamuolio valdymo techniką.

Dėstytojams buvo įteiktos padėkos už nuoširdų dalyvavimą draugiškose krepšinio varžybose. Istorijos fakulteto studentų atsto-vybės narys, pagrindinis viso ren-ginio organizatorius Šarūnas Vit-kus pasakojo, kad ,,smagu jausti Kalėdinę dvasią universitete, ir šios draugiškos varžybos tarp stu-dentų ir dėstytojų, yra tarsi mažas stebuklas, kurio studentai laukė jau kelis metus“.

Kalėdų šventės minėjimą už-

baigė LEU IFSA organizuojama “Ka-lėdinė vakaronė“. Jos metu buvo žaidžiamas ,,Protmūšis”, vyko neformalus bendravimas su dės-tytojais, buvo padėkojama dėsty-tojams už tai, kad jie yra visada šalia studentų, už jų norą ben-drauti ir bendradarbiauti. Taip pat atstovybės pirmininkė A. Bakaitė dėkojo ir savo studentų atstovybės nariams, kurie šiais mokslo metais aktyviai dirba studentų atstovybė-je, realizuoja savo mintis, idėjas, šauniai atstovauja studentams. Visi išsiskirstė laimingi ir kupini šventinės nuotaikos.

Kalėdas šventė ir LEU IF!

> Meškiuko ir tigriuko atrasta ryšio priemonė – telefonas.

Šeštasis Vilniaus aplinkosaugos forumas stebino išmone, tačiau nepamiršo ir rimtai aptarti aktu-alių klausimų. Nuo pat ankstyvo ryto šalia savivaldybės veiksmo netrūko. Vilniaus girininkijos at-stovai atvežė ir Europos aikštėje suformavo tikrą eglučių giraitę. Vilniaus mokyklų ir gimnazijų moksleiviai, dalyvavę konkurse „Kalėdų spalvos“, puošė eglutes, kol susirinko forumo svečiai. Spe-ciali komisija atrinko geriausius eglučių puošybos autorius ir apdo-vanos seminaro metu, po to vaikai kviečiami į kino centrą „Salviją“ pažiūrėti kino „Krokodilai“.

Vilniaus aplinkosaugos foru-mas buvo suskirstytas erdvėmis, kuriose vyko: seminaras, stendi-niai pranešimai, aplinkosaugos pasiekimų ir ekologiškų produktų paroda, buvo rodomi gamtosaugi-niai filmai.

Forume sveikinimo žodį tarė Aplinkos ministras Gediminas Kaz-lauskas bei miesto meras Artū-ras Zuokas. Renginį praskaidrino

Lietuvos edukologijos universi-teto studentų ekologinės mados pasirodymas.

Pranešėjai kalbėjo labiausiai rūpimomis auditorijai temomis: visuomenės švietimas ir rūšiavimo būtinybė, ekologiškas transportas Vilniaus mieste, ekologiškas vers-

las, bioįvairovė Vilniaus mieste, žaliosios zonos, gyvūnų ir augalų apsauga.

Tarp pranešėjų – ir LEU dėsty-tojas dr. Kazimieras Baranauskas.

„Šviesa“ inf.

Vilniaus aplinkosaugos forume

> LEU GMF technologijų pedagogikos specialybės III ir IV kurso studentai dalyvavo Vilniaus miesto savi-valdybėje vykusiame aplinkosaugos forume. Studentai forume pristatė avangardinių drabužių kolekciją iš netradicinių medžiagų (antrinių žaliavų).

52012 SausisBe rėmų

Jurgita SubačiūtėSMF ugdymo sociologijos 2 kurso magistrantė

„Nieko nuostabaus, kad kalėjimas panašus į gamyklas, mokyklas, kareivines, ligonines, o jie visi pa-našūs į kalėjimus“. (M. Foucault)

Kalėjimas... Su kuo Jums aso-cijuojasi šis žodis? Ar jis Jums artimas? O gal tolimas? Kiek ka-lėjimų yra Jumyse? Kiekviename mūsų yra begalės kalėjimų... tik mes to nežinom, arba nenorime pripažinti, nes turbūt bijome iš jų išsilaisvinti.

Aš taip pat turiu savo kalėji-mus, ir jų labai daug. Vis bandau

atverti vienas sunkias, metalines duri, o už jų – jau kitos, dar tvir-tesnės, dar sunkesniais, geleži-niais užraktais, už kitų – dar kitos ir taip iki begalybės. Jos vis lau-kia manęs... Laukia ir šiandien ir ryt.. Jos gyvos mano košmaruose, mano kasdienybėje, mano meilė-je ir kentėjime, mano svajonėse, džiaugsme ir mano draugų vei-duose. Tos kalėjimo durys tokios sunkios ir tokios tamsios... Tačiau, šviesa tunelio gale yra. Ji šviečia. Todėl ir vyksta tas pasistūmėjimas ir tikėjimas, kad vieną dieną pra-sispraudus pro sunkias, metalines duris, kitų durų jau nebebus.

Apsilankius LR Seime vykusia-me „Gyvosios bibliotekos“ rengi-nyje, teko bendrauti su iš įkali-nimo įstaigos išėjusiu žmogumi. Prieš eidama į renginį, jau žino-jau, kad mane domins tik Jis. Jis – išėjęs iš kalėjimo. Jis – sugebėjęs ištrūkti iš tų geležinių gniaužtų. Žinoma, kirbėjo mintis: „kaip aš jį atpažinsiu?“. Bet, tai buvo len-gviau negu lengva. Vos tik prasidė-jus renginiui, visi puolė bendrauti su savo pasirinktomis knygomis. Aš stovėjau viena, šiek tiek pasime-tusi. Toje minioje, pamačiau nuo-šalyje stovinčio žmogaus šypseną. Ir jis prie manęs tiesiog priėjo. Aš

paklausiau: „Tu knyga?“. Išgirdusi teigiamą atsakymą, nudžiugau, nes tai buvo ta „knyga“, kurios la-biausiai norėjau.

Mano „knygos“ viršelis atrodė kiek suvargę, pažymėtas randų, tačiau amžiumi, jis mažai kuo sky-rėsi nuo manęs. Beveik tris metus, ši „knyga“ dūlėjo kalėjime. Bet priešingai, nei daugelis manytų, ji jautėsi ten gerai ir netgi džiau-gėsi ten patekusi. Štai kas labiau-siai įsiminė skaitant šios „knygos“ tekstus: „Didžiąją savo gyvenimo dalį aš praleidau gatvėje ir kar-tais, netgi pats to nesuprasdamas ir niekam nepripažindamas - są-moningai troškau į kalėjimą. Bet tas noras praėjo, vos tik ten pate-kau. Man ten trūko pačios laisvės, viso to - kas apima laisvę. Labiau-siai tai alkoholio ir moters. Kadan-gi dar buvau priklausomas ir nuo narkotikų tai iš viso buvo sunku. Tačiau ištvėriau. Kalėjime trūko to užimtumo, ten toks daugiausia nieko neveikimas ir žmogaus nyki-mas. Tai prisigalvodavome visokių dalykų; kartą - virėme naminukę, kartą - slapčia policininkus užpuo-lėm su gesintuvais ir išmaudėm juos šaltame vandenyje.“

Atvertus „knygos“ skyrelį apie žmogiškas vertybes, padedančias

ištverti kalėjime, radau štai ką: „ Žmogiškų vertybių kalėjime iš viso nereikia. Kam jos? Ten nereikia būt žmogumi. O jei tu ten tokiu būsi, tave padarys gyvuliu. Ten ir reikia būti gyvuliu – jėga ir agresy-vumu parodyt savo viršenybę. Tai - padeda išlikti. Ne vieną į ligo-ninę esu pasiuntęs, ne vienam už skriaudas atkeršijęs su kaupu.“

Paskutinis „knygos“ skyrelis vadinosi: „Gyvenimas laisvėje“, štai ką ten perskaičiau: „Pačią pir-mą dieną išėjus iš kalėjimo – pri-sigėriau. Ir šiaip, aš didžiuojuosi, kad ten buvau ir normaliai už save atstovėjau. Ten manęs nepalaužė, gerbė. Svarbiausia būt savo vieto-je, tiek kalėjime, tiek laisvėje“.

Šiai „knygai“ sėkmingai pa-vyko prasibrauti pro sunkius ka-lėjimo užraktus, išsivaduoti iš jo gniaužtų. Gyvenimas laisvėje nelengvas, tačiau jis teikia gali-mybes mokytis, dirbti, tobulėti ir būti ŽMOGUM - kuris niekada dau-giau nežvelgs kalėjimo pusėn.

„Gyvosios bibliotekos“ ren-giniai turėtų būtų organizuojami kuo įvairesnėse vietose, o ypač jaunimo švietimo įstaigose: uni-versitetuose, mokyklose, darže-liuose, bibliotekose, švietimo ir kultūros centruose.

„Gyvoji biblioteka“: sunkiausiai ištrūkstame iš mūsų sielos kalėjimų

Sudarė I kurso Lituanistikos fakul-teto studentai

Negalėjo būti geresnės kalė-dinės dovanos pirmakursiams nei gruodžio 22-ąją įvykusi profeso-riaus Antano Pakerio paskaita. Jį į paskutinį metų užsiėmimą pakvie-tė katedros dėstytojai. Iš fonetikos specialistų jau buvome girdėjusios apie šį gerbiamą žmogų – mūsų vadovėlio autorių, todėl paskaitos laukimas buvo ypatingas. Jau ke-turis mėnesius mokėmės iš jo kny-gos, bet su pačia asmenybe susi-pažinti pavyko tik dabar. Rudeniš-ką žiemos rytą dėstytojas atvyko į A5 auditoriją antruosiuose LEU rūmuose. Turėjome galimybę susi-pažinti su jo savitais, studentams priimtinais (novatoriškais), dėsty-mo metodais, pamatyti, kiek šis gerbiamas žmogus turi patirties. Taip pat kartu su mumis pasiklau-syti buvusio Rektoriaus, kalboty-ros profesoriaus atvyko ir Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos kate-dros vedėja doc. dr. Lina Murinie-nė, doc. dr. Vidas Kavaliauskas bei mūsų fonetikos dėstytojos doc. dr. R. Bakšienė ir lekt. V. Mauricaitė.

Prisipažįstame, kad profesorių įsivaizdavome gerokai kitaip – da-lykišką, rimtą, gal griežtą –kaip tik tokia yra jo knyga, bet vos prasidė-jus paskaitai, nuomonė ėmė keis-tis. Per pirmąsias minutes mes dar nesupratome, apie ką bus paskai-ta, nes buvo kalbama apie termi-nus, logopediją (logopediją ga-lima aiškinti, kaip mokslą, tiriantį kalbos sutrikimus; vaikų, kurie turi kalbos arba tarties trūkumų, gydy-mo ir mokymo ypatybes), tačiau po kelių minučių viskas apsisuko šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampu. Profesorius mus nustebino savo jaunatviškumu – ne tik piešė schematizuotas rentgenogramas kreida lentoje, bet ir naudojo-si naujausiomis kompiuterinėmis technologijomis; humoro jausmu ir asmeniniais išgyvenimais bei nuotykiais. Net auditorijoje sėdė-ję dėstytojai šelmiškai šypsojosi iš profesoriaus pasakojamų istorijų ir pokštų. Labiausiai įsiminė isto-

rija apie jo pirmąjį ir jam pačiam įsimintiniausią darbą. Tai istorija apie tai, kaip iškart po studijų grį-žęs į kaimą, sutiko kaimynystėje gyvenančią mergaitę, kuri dėl dis-lalijos galėjo būti nepriimta į mo-kyklą. Antanas Pakerys nusprendė per ypač trumpą laiką padaryti tai, kas neįmanoma – pašalinti kal-bos defektą. Per paskaitą profe-sorius pripažino, jog pačiam buvo keista, kad tai pavyko. Apie šį dar-bą sakė taip: „Tai yra didžiausias mano pedagoginis laimėjimas. To-kio dėkingumo niekada gyvenime nesu sulaukęs“. Čia profesorius mums, studentėms, pasirodė ne tik kaip puikus pedagogas, bet ir

geraširdis žmogus. Taip pat profesorius papasako-

jo įdomią istoriją apie jo studijų metus. Tuo metu jis, dar būdamas studentas, sužinojo apie Dubrovs-kį, kuris gydo kalbos sutrikimus įtaigos metodu. Šis žmogus stu-dentą ypač sudomino, todėl kartu su bendrakursiais iškeliavo tiesiai į Charkovą rytų Ukrainoje. Ši istori-ja mus įtikino, jog gyvendami XXI amžiuje, mes galime pasiekti itin daug. Ypač tuomet, kai tiki tuo, ką darai.

Paskaitos pabaigoje turėjome galimybę išsakyti savo pastabas, mintis, pasiūlymus dėl vadovėlio. Profesorius Antanas Pakerys nuo-širdžiai kalbėjosi su pirmakursė-mis, kiekvienai norėjusiai pasirašė vadovėlyje, linkėjo mylėti foneti-ką. Studentės ir prof. Antano Pa-kerio kolegos po paskaitos dalinosi įspūdžiais:

• Esu Antano Pakerio mo-kinys – Profesorius man ne tik dėstė fonetikos ir akcentologijos paskaitas, bet ir vadovavo bai-giamajam diplominiam darbui, o vėliau ir mano disertacijai. Kaip

buvęs studentas, prisimenu Profe-sorių visada orų, reiklų, teisingą, kartu labai geranorišką, kolegišką. Jo paskaitos ir pratybos buvo visa-da labai įdomios, aiškios, logiškos, niekada nebuvo pateikiama tik sausa medžiaga – Profesorius visais laikais dirbo moderniškai, naudo-damas įvairius metodus, neveng-damas daug vaizdinių priemonių. Jis bene pirmasis mūsų fakultete paskaitų ir pratybų metu pradėjo taikyti šiuolaikines informacines technologijas. Didelis dėmesys buvo skiriamas studento lingvisti-nio ir kritinio mąstymo ugdymui, kūrybiškumui. Mano kurso visiems studentams Jis buvo neprilygsta-mas autoritetas ir kaip Mokslinin-kas, ir kaip Dėstytojas.

doc. dr. V. Kavaliauskas• Galima būtų išvardyti

labai daug savybių, kuriomis im-ponuoja profesorius. Pirmiausia – erudicija, apsiskaitymu, savo dalyko išmanymu. Toliau – bega-liniu taktu, šiltumu bendraujant, noru pagelbėti ir patarti kolegoms ir studentams. Profesorius padėjo man rengiant „Fonetikos terminų“

knygelę, rašant straipsnius įvairio-mis fonetikos temomis, mokant ir mokantis dirbti su studentais. Profesorius buvo mano kursinių darbų, diplominio, magistro darbo vadovas, doktorantūros komiteto narys. Visuomet prisimenu dalyki-nį bendravimą su juo kaip labai šil-tą, pastabas – skatinančias mąstyti ir diskutuoti. Mokiausi ir mokausi iš profesoriaus iki šiol. Daugelis iš mūsų, dirbančių tarp LEU kalbi-ninkų, esam ir visuomet liksim jo mokiniai...

doc. dr. R. Bakšienė• Profesorius Antanas Pa-

kerys moka sukurti labai jaukią darbo atmosferą, išsilavinęs žmo-gus, kuris sugeba sudominti visus studentus įdomiais pavyzdžiais, išsamia informacija.

Aiva N. I kurso 3 grupė• Profesorius davė išmin-

tingą patarimą, jog egzamine ra-šytume tik tai, ką tikrai žinome, jeigu abejojame, – nerašykime. Taip pat jis parodė susižavėjimą kalbininku Kazimieru Būga.

Vita G. I kurso 3 grupė • Jo šmaikštumas, nuošir-

dus bendravimas su studentėmis man paliko stiprų įspūdį. Naudo-jimasis naujausiomis technologi-jomis rodo profesoriaus novatoriš-kumą. Nors ir sirgo, paaukojo savo laiką. mums.

Justina V. I kurso 3 grupė• Mano nuomonė apie va-

dovėlį: mums, studentams, vado-vėlis yra tvirtas pamatas, kurį tik pradedame statyti savo mokslo srityje. Knyga yra sudaryta taip, kad bet kokia informacija yra ne-sunkiai randama. Žinoma, tai, kas jame yra pateika, pirmakursiui iš pradžių pasirodo gana kietas rie-šutėlis, bet semestro dienoms bė-gant, tas ,,riešutėlis“ vis lengviau yra gliaudomas. Viskas darosi aiš-ku ir suprantama.

Indrė Ž. I kurso 3 grupė• Mano nuomone, ši Anta-

no Pakerio paskaita buvo ne šiaip oficiali, o buvo juntamas artimas ryšys ir bendravimas su klausan-čiais, pagrįstas įdomiais pavyz-džiais. Taigi iš to buvo galima su-sidaryti pirmą įspūdį apie profeso-riaus charakterį.

Daiva J. I kurso 3 grupė• Matyti, jog žmogus labai

myli savo darbą ir net gyvenimą sujungia su juo.

Donata M. I kurso 2 grupė• Ryškiausi prisiminimai iš

paskaitos pabaigos, kuomet pro-fesorius skyrė laiko kiekvienai stu-dentei, pasirašė knygose, palinkė-jo prasmingų studijų ir sėkmės.

Viktorija N. I kurso 2 grupė• Kalbą apie logopediją

(mokslą, tiriantį vaikų kalbos su-trikimus ir jų šalinimą) profesorius iliustravo žymiais pavyzdžiais: pa-pasakojo mums apie graikų orato-rių Demosteną ir jo pastangas nu-galėti mikčiojimo sutrikimą akme-nukų pagalba stovint prieš stipriai ošiančią jūrą. Buvo paminėtas ir genialusis lietuvių kalbininkas K. Būga, kuris įnešė neįkainojamą indėlį lietuvių kalbai sudaryda-mas pagrindus „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“. Jis paskutinėmis savo gyvenimo dienomis kentėjo dėl disgrafijos (rašymo sutrikimo), tačiau rašydamas laišką žmonai, labiausiai buvo susirūpinęs savo žodyno kortelėmis. Prof. Antanas Pakerys mums perteikė mintį, kad nieko nėra neįmanoma (net ir tu-rint akivaizdžių kalbos sutrikimų), – tiesiog reikia siekti tikslo savo paties pastangomis arba padedant specialistui.

Juk žodis yra reikšmingiausias įtaigos ir gydymo būdas. Paskaita prabėgo labai greitai, po jos gerb. profesorius maloniai sutiko pasira-šyti mūsų vadovėliuose ir visiems paliko unikalius palinkėjimus.

Širdingai dėkojame profeso-riui Antanui Pakeriui, jog atsklei-dė, kad ir fonetika gali būti įdomi.

Simona Š. ir Alina T. I kurso 3 grupė

Įdomi prof. Antano Pakerio fonetikos paskaitaStudentų ir dėstytojų įspūdžiai

Mums, sėdintiems universiteto suole tos dienos, kai skaičiavome pagaliukais ar rašaluotų pirštų pa-galba – jau praeityje. Tačiau būsi-miems mūsų ugdytiniams – ne. Tad būsimi pradinukų mokytojai būti-nai turėtų apsvarstyti rodos pa-prastą, tačiau aktualų klausimą.

Štai Jungtinės karalystės švie-timo ekspertai svarsto galimybę uždrausti pradinių klasių moks-leiviams mokykloje naudotis skai-čiuoklėmis. Toks sprendimas gali būti priimtas baiminantis, jog moksleivių matematiniai įgūdžiai vis prastėja. Ekspertai konsta-tuoja, jog leidimas mažamečiams skaičiuoti skaičiuoklėmis silpnina jų gebėjimą mintinai atlikti net pačius nesudėtingiausius matema-tinius veiksmus.

O kaip savo mažuosius moky-sime skaičiuoti mes? Moderniais, nepaliaujamai modernėjančiai visuomenei būdingais, ar archa-jiškais, sudėtingesniais, tačiau la-biau vaikų matematinius įgūdžius ugdančius metodais?

The Telegraph, „Šviesa“ inf.

O kaip mes ugdysime?

6 2012 SausisMainų programos

Nazira Zhussipbekova

Having begun its activity in the school year 2009/2010, the depar-tment has deserved the status of one of the leaders in the system of post-graduate education and scientific personnel training. Lea-ding scientific and skilled teachers work at the department. Among them 12 doctors of sciences, 12 candidates of sciences providing personnel training of a new for-mation on a number of specialties such as psychology, psychology and pedagogy, pre-school training and education, pedagogy and ele-mentary school methods of tea-ching, defectology, physical edu-cation and sports.

From the first days of its acti-vity the faculty of the department has run for an active introduction of the modern innovative tech-niques, progressive methods of training into the educational process.

Teachers of the department take an active participation in standard-legal, scientific-the-oretical, educational-methodi-cal maintenance of the higher professional and post-graduate education. Teachers of the de-partment are the authors of sta-te compulsory standards of edu-cation (SCSE), typical programmes in 7 specialties of Master and 5

specialties of PhD programmes.Research activity of the de-

partment scientists is carried out within the limits of the problem - «Psychological-pedagogical con-ditions of the acmeological appro-ach realization in the process of masters training».

The department supports clo-se relations with scientists from distant and near abroad: Germa-ny, Turkey, Russia, Belarus, Ukrai-ne, etc. The international coope-ration is carried out in the follo-wing areas: scientific training, an exchange of scientific production, participation in the international conferences, seminars, etc.

One of the new forms of work with undergraduates is the orga-nization of their training abroad. The best undergraduate students of all departments have visited leading universities of Lithuania, Bulgaria, Ukraine, Belarus, Russia and other countries. Undergradua-te students get acquainted with the experience of undergradua-

te students’ training in different countries, listen to the lectures of leading scientists, visit the or-ganizations of education etc. The practice of scientific internships outside of the Republic is directed on the expansion of scientific and professional interests of undergra-duate students. Today the depar-tment of psychological and peda-gogical specialties builds its own trajectory of the development and pays the special attention to the problems connected with the education quality improvement in the conditions of credit technolo-gy of training, working out and in-troduction of modern techniques of training and education.

The department focuses on the preparation of specialists and scientific personnel of the new formation capable to work in the conditions of training and edu-cation integration, to provide high level of the educational services possessing creative abilities.

Department of psychological and pedagogical specialtiesWe are at the Faculty of Edu-cation by the Program of Acade-mic Mobility.

We want to thank:The Rector of Lithuanian Uni-

versity of Educational Sciences, academician Algirdas Gaižutis.

The Dean of the Facul-ty of Education, professor Ona Monkevičienė.

The Dean deputies Asta Meš-kauskienė, Jolita Kudinovienė, Sofija Pivoriūnienė and our lo-vely teachers - prof. Rimantas Želvys, Lidija Kutkienė, Kristina Stankevičienė, Prof. Marija Bar-

kauskaitė, Vaiva Schoroškienė, Ieva Kerulienė, Alvyra Galkienė, Daina Miniotaitė, Povilas Sida-ravičius, Audrius Ivanauskas, Emilija Banionytė, Andromeda Zandaravičienė.

Sincerely yours, second-year undergraduate students of the Psychological-pedagogical depar-tment at Abai KazNPU

Nazira ZhussipbekovaDamira SovetkanovaDinara AdamovaSaltanat Berkinbayeva

Abai Kazakh National Pedago-gical University founded in 1928 is the first higher education institute in Kazakhstan. The university de-veloped and practically realized the system of continuous edu-cation. Today KazNPU consists of 10 faculties, 60 departments train personnel in 54 specialties. At the university 25 thousand full-time, correspondence, night-school and distance-learning students recei-ve training. In addition there is a faculty of preparation courses (1.5 thousand attendees). Abai KazNPU has joined Magna Charta Universi-tatum; it means that the partici-pant ranks with the universities

that meet the world requirements in the sphere of education and sci-ence and is reckoned among the most perspective centres for edu-cation and science of the world.

Rector Abai KazNPU, Doctor of pe-dagogical science, professor – Se-rik Zhailauovich Praliyev

Institute for Master and PhD programmes at Abai Kazakh Na-tional Pedagogical University strives for geographical, inter-disciplinary and intersectional mobility. The university actively cooperates with 90 universities from 25 countries of the world. More than 200 students of Master Degree programmes had 10-days-research internship in the uni-versities and centres for science such as Lithuanian University of Educational Sciences (Lithuania, Vilnius), Mykolas Romeris Univer-sity (Lithuania, Vilnius), Moscow State Pedagogical University (The Russian Federation), Pushkin Sta-te University of the Russian Lan-guage (The Russian Federation, Moscow), Institute for Microe-lectronics Technologies and Espe-cially Clear Materials of RAS (The Russian Federation, Moscow), Scientific-research institute “Hy-

per complex system in geometry and physics” (The Russian Federa-tion, Moscow), Dragomanov Natio-nal Pedagogical University (Kiev, Ukraine), Pushkin Brest State Uni-versity (The Republic of Belarus), Institute for Psychology at Russian Academy of Education (The Rus-sian Federation, Moscow), Šiauliai University (Lithuania, Šiauliai).

Every year PhD students have foreign research internships. The-ses for Master Degree are under guidance of professors and associ-ate professors at Abai KazNPU, as for doctoral theses they are under supervision of advisory arbitration consisting of leading scientists, professors of Abai KazNPU and partner universities.

For giving lectures professors from Japan, Great Britain, Turkey, Lithuania, Germany, Russia, Latvia and other countries are invited. Seminars are organized by leading Kazakhstani scientists and practi-tioners. Studies are conducted with the use of innovative tech-niques and interactive methods of teaching.

The main goal of Institute for Master and PhD programmes at Abai Kazakh National Pedagogi-cal University is the creation of effective post-graduate system of training the scientific-pedago-gical persons of the new forma-tion able to solve the problems of social, scientific, and economic improvement and new techniques development.

Institute for Master and PhD programmes

> Director of PhD and Master programmes, Doctor of Economic science, professor Gulmira Nurlikhina

Abai Kazakh National Pedagogical University

My homeland is Kazakhstan - the country in the centre of the Eurasian continent and the coun-try of free people.

Kazakhstan is marvellously beautiful land: there are majes-tic mountains of Zailiyski Alatau, powerful rivers Irtysh, Syrdarya, Amudarya and boundless steppe here…

Kazakhstan is the land whe-re many different nationalities coexist in a peaceful way. In the spaciousness of our Republic there are riches – they are rare beautiful animals, plants and minerals.

Kazakhstan is a wealth of fros-ty mountain peaks, sparkling gla-ciers, softly rustling evergreen fo-rests, huge rocky canyons bridged by colourful rainbows, emerald mountain lakes, wild rivers, po-etic sunrises, unique plants and animals.

Kazakhstan is the birthplace of ancient Eurasian civilizations, the motherland of nomadic people, and an important part of the Gre-at Silk Road (1,400km).

Kazakhstan is the motherland of the great philosopher and foun-der of sufism, Khodja Akhmed Yas-sawi, whose mausoleum and mos-que survived in the ancient town of Turkestan. There are twenty-seven thousand ancient monu-ments throughout the nation: the Saks Burial Mounds (6th-3rd cen-turies B.C.), Golden Man of Issyk, and many others. I do love my Ka-zakhstan so much. And I believe if you come here you will love it too.

The National FlagThe National Flag of the Re-

public of Kazakhstan is a piece of right-angled cloth of a sky-blue colour with a picture of a golden sun with 32 rays in the centre, sit-ting above a soaring steppe eagle. The flagstaff has a vertical line of national ornamentation. The picture of the sun, its rays, eagle and ornament are gold in colour. The width/length ratio of the flag

is 1:2. In the middle of the flag on the blue background there is the image of the sun that is the symbol of the world. Under the sun there is the symbol of freedom – the ea-gle. On the left of the flag there is traditional Kazakh ornament.

The National EmblemThe coat of arms of the Repu-

blic of Kazakhstan was adopted on June 4, 1992. The authors of the emblem are Zhandarbek Melibe-kov and Shota Ualikhanov. About 245 projects and 67 description designs of the future arms took part in the final competition.

The National Emblem of the Republic of Kazakhstan is an ima-ge of shanyrak, the upper dome-like portion of a yurt, against a sky blue background which irra-

diates (in the form of sun rays) uyks (supports) set off by wings of mythical horses. The circle shape of the Emblem is a symbol of life and eternity. The shanyrak symbo-lizes the well-being of family, pea-ce and calm. A design very similar to the Kazakh shangyraq is used in the flag of neighbouring Kyr-gyzstan; it is known as “tunduk” in Kyrgyz. The colour version of the National Emblem of the Repu-blic of Kazakhstan consists of two colours: gold and sky blue. The golden colour corresponds to the light, clear future of the Kazakh-stani people, and the blue sky co-lour is a symbol of the aspiration to peace, goodwill, friendship and unity with all people.

The State Hymn of the Republic of Kazakhstan

Words: Nursultan NazarbaevJumeken Najmedenov

> The department of psychology and pedagogy on the holiday of Nauryz.

> Rector of Lithuanian University of Educational Sciences, academician Algirdas Gaižutis.

Kazakhstan is my homeland

Informacija spausdinama Ugdymo mokslų fakulteto mainų programos studenčių iš

Kazakstano Abai Kazakh Nacionalinio pedagoginio universiteto prašymu.

Cooperation with Abai Kazakh National Pedagogical University

> Prof. Rimantas Želvys with masters degree students of Abai KazNPU during the 10 days intership.

Puslapį rengia LEU sporto centras Vardai ir veidai. Penkiolika metų ant dviračio

72012 SausisSportas

Ramūnė Motiejūnaitė

Šį kartą norėtume papasakoti apie ištęstinių studijų V kurso studentę Aušrinę Trebaitę. Ji LEU geriausių-jų sportininkų dešimtuke užėmė III vietą. Daugkartinė Lietuvos čempi-onė, Europos vicečempionė bei

2011 m. lapkričio 10 – 11 d. Panevėžyje vykusiame Lietuvos dviračių treko čempionate Aušrinė

iškovojo net aštuonis medalius – penkis aukso, du sidabro ir vieną bronzos. 23 – ejų metų Lietuvos rinktinės narė tapo daugiakovės, grupinių, 2 km asmeninių perse-kiojimo, skrečo ir 3 km komandų persekiojimo lenktynių nugalėto-ja. A. Trebaitei atiteko net pen-keri šalies čempionės marškinė-liai. Aušrinė sidabrą pelnė 500 m atskiro starto ir komandų sprinto, o bronzą – asmeninėse sprinto lenktynėse.

Aušrinė Trebaitė gimė ir augo Panevėžyje. Aišku, ir dabar, kuo-met būna Lietuvoje, gyvena savo gimtajame mieste. Vaikystėje svajojusi tapti gydytoja, pradėjo minti pedalus ir dar iki šiol mina. Ji dabar yra būsimoji kūno kultū-ros mokytoja ir trenerė.

Paklausta, kaip ji jautėsi at-sisėdusi pirmą kartą ant dviračio, ji tik atsakė, kad buvo nepatogu. Aišku, priprato prie sėdynės, nes jau dviratį mina apie penkiolika metų.

A. Trebaitė jau penktakursė, bet studentiško gyvenimo iki šiol nespėjo pajausti. „Man studen-tiškos dienos tiesa sakant nieko nereiškia, nes visų pirma aš spor-tininkė ir tik po to studentė, ne-žinau ką reiškia gyventi studentų bendrabutyje ir moktis prieš egza-miną iki 3 val. ryto.”

Kaip ir visų mūsų gyvenime, juokingų ir absurdiškų įvykių įvyksta labai daug, o tada jau būna juokas pro ašaras. Todėl Auš-rinė neįvardijo konkretaus, nes jų daugybė. Tačiau jos draugai visko papasakoja, ir geriausiai atminty-je išlikusi pravardė iš treniruočių laikų – „pienius”.

Draugės atsimena, kuomet stovyklose, kai reikėdavo sver-tis, Aušrinė, kad būtų sunkesnė,

į užantį užsikišdavo kuo sunkesnį puodelį, kad būtų sunkesnė.

Kaip ir kiekvienam sportinin-kui, geriausios akimirkos jų gyve-nime yra laimėjimai ir svajonių medaliai. Taip yra ir Aušrinei, ku-rios kolekcijoje yra įvairios prabos medalių.

Nors A. Trebaitės gyvenime dviračių sportas užima didžiausią dalį, tačiau ji spėja pasidomėti ir futbolu, dailiuoju čiuožimu bei šokiais.

Aušrinė yra aplankiusi daug ša-lių, bet labiausiai jai patiko Kini-ja. Ji skiriasi nuo Europos žmonių bendravimu, pomėgiais, kultūra, viskas ten kitaip. Aplankyti norėtų JAV.

Paklausus, ko norėtų palinkėti sau, Aušrinė pasilinkėjo daugiau užsispyrimo, kantrybės ir laiko. O mes Aušrinei palinkėsime visko ko geriausio.

> Prezidentas Valdas Adamkus ir dviratininkė Aušrinė Trebaitė (Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.)

Agnė Miliškevičiūtė

Kai visi ruošėmės Kalėdoms, gyvenome jos dvasia, LEU sporto aikštelėje vyko įnirtingos kovos. Gruodžio 20 d. pasibaigė tradici-nis vyrų krepšinio turnyras „Kalėdų taurei“ laimėti. Turnyre dėl perei-namosios „Kalėdų taurės“ kovojo 11 komandų: Lengvai“ (SMF I–IV k.+dėstytojas), „Audra“ (SSF I–IV k.+GMF, I k.), „Mafai“(SSF, II – IV k.+FTF, IV k.) „Flopikai“ (SSF, I–III k.+GMF, I–III k.+absolventas) „Olimpia“ (SSF, GMF (GMF I–IV k.) „Ramiu veidu“ (MIF, IV k.+FTF, IV k.) „Diurex“ (SSF, I–III k.+FTF, II–III k.+IF, I k.) LMTA (svečių komanda) „Nežalgiris“ (SSF, III k.) „Meresta“ (SSF, I k.). Dalyvavo 128 žaidėjai (SSF – 70, FTF – 2, MIF – 6, SMF – 13, svečiai – 15, GMF – 22, GMF absolventas – 1, SMF absolventas – 1, SMF dėstytojas – 1.)

Pasibaigus I etapo varžyboms, tradiciškai komandos toliau kovo-jo dvejose grupėse: dėl Mažosios ir Didžiosios taurės.

Mažoji taurė

III vietą iškovojo „Audra“, jie

rezultatu 78:67 įveikė „Flopikų“ komandą. Čempionais tapo GMF ,87:75 nugalėję, LMTA komandą.

„Audros“- „Flopikų“ rungty-nėms teisėjavo A. Vareika ir D. Saržikas. LMTA – GMF rungtynėms teisėjavo E. Justa ir G. Mačiulis.

Nugalėtojų komandoje žaidė Vilius Kadys (komandos kapito-nas), Eimantas Gasiūnas, Mindau-gas Drėgva, Mindaugas Veckas, Justas Telišauskas, Vytautas Pe-leckas, Edgaras Putreika, Artūras Marma, Artūras Vilkas, Dainius Ambrulevičius, Andrius Bolys.

Geriausiais Mažosios taurės komandų žaidėjais buvo išrinkti: Deimantas Gudelis („Flopikai“), Andrius Čybas („Audra“), Dainius Rudvalis (LMTA), Eimantas Gasiū-nas (GMF).

Didžioji taurė

III vietą iškovojo „Meresta“, jie rezultatu 69:66 įveikė „Ramiu veidu“ komandą. Čempionai tapo „Nežalgiris“, 93:65, nugalėję, daugkartinius LEU krepšinio turny-rų laimėtojus, „Lengvai“ koman-dą. „Meresta“ – „Ramiu veidu“ rungtynėms teisėjavo A. Vareika ir

D. Saržikas. „Lengvai“ – „Nežalgi-ris“ rungtynėms teisėjavo G. Vit-kauskas ir G. Zalieckas.

Nugalėtojų komandoje žaidė: Aurėlijus Visockis (komandos kapi-tonas), Marius Sabonis, Vladislavas Budko, Karolis Vilutis, Nikolajus Majevskis, Giedrius Lekandra, Vi-lius Šermokas, Kazimieras Rut-kovskij, Ernestas Leipus, Karolis Bagdonas, Algirdas Palaima, Karo-lis Čižius.

Geriausiais didžiosios tau-rės komandų žaidėjais buvo iš-rinkti: Lukas Babaliauskas („Ra-miu veidu“), Artūras Malichinas („Meresta“), Deividas Keburys („Lengvai“), Algirdas Palaima („Nežalgiris“)

Įdomu:

Totalizatorių laimėjo Artūras Marma (GMF, III k.) Baudų metimo konkursą laimėjo Ernestas Leipus („Nežalgiris“) Tritaškių metimo konkursą laimėjo Eimantas Gasiū-nas (GMF). Apdovanojimų metu šoko Vilniaus pedagoginio univer-siteto sportinės aerobikos rinktinė ir LPD studentės.

Įteikta „Kalėdų taurė“

> Komanda čempionė „Nežalgiris“.

LEU surengta Lietuvos olim-pinės akademijos sesija, kurioje apžvelgtas 2011 metų darbas. LOA prezidento prof. Povilo Karoblio išsamiame pranešime pažymėta ir mūsų universiteto veikla

„Universitetui pavyko per daugelį metų parengti gerų spor-to specialistų, giliai mąstančių ir talentingų asmenybių. Tai liudi-ja sportiniai rezultatai, trenerių darbai. Treneriai sugebėjo savo auklėtinius vesti ne tik sporto, bet ir gyvenimo keliu, sukūrė tre-niravimo aukštojoje mokykloje modelius, kurie buvo tobulinami per pratybas ir varžybas. Univer-siteto rektorius Lietuvos olimpinės akademijos akademikas Algirdas Gaižutis džiaugiasi, kad „...mūsų universiteto herbe aukso raidėmis įrašyti žodžiai „fiat lux – tebūnie šviesa!“. Aš linkiu – tebūnie dau-giau šviesos mūsų visų universite-tų sporte, darbuose, tarpusavio santykiuose, mintyse, svajonėse. Studentų olimpiniai festivaliai, konferencijos, simpoziumai, uni-versiados tegu dar labiau išjudina visas aukštąsias mokyklas, atgai-

vina pamirštas sporto tradicijas, sukviečia į sporto arenas kuo gau-sesnį akademinio jaunimo būrį.

Kalbėdaas apie mokslo sklai-dą, prof. Povilas. Karoblis akcen-tavo žurnalo „Sporto mokslas“ vaidmenį.

„Sporto mokslas“ įtrauktas į Lietuvos mokslo žurnalų katalo-gą, kuris pristato žurnalą visose mokslinėse konferencijose, knygų mugėse, internete. Patekus į šį Lietuvos mokslų katalogą, svar-biausia varomąja jėga tampa di-džiulė konkurencija. . Lietuvos sporto mokslo pozicija – apginti prigimtines sporto vertybes ir bu-driai jas saugoti, baiminantis joms gresiančių pavojų.

Žurnale „Sporto mokslas“ iš-spausdintos ryškiausių Lietuvos sporto asmenybių, šventusių gar-bingus jubiliejus, tarp jų ir LEU profesoriaus Juozo Skernevičiaus gyvenimo biografiją. Tai savotiškos jubiliatų gyvenimo kulminacijos, viršūnės, į kurias pakilti reikėjo didelės dvasinės jėgos, atkaklu-mo, patirties,- kalbėjo LOA prezi-dentas prof. Povilas Karoblis.

Olimpinės akademijos ataskaita

> Prof. Povilas Karoblis > Ramūnė Motiejūnaitė

> Olimpinės sporto akademijos prezidiumas. Tomo Razmaus nuotr.

> Dviratininkė Aušrinė Trebaitė

8 2012 Sausis

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Gyvenimas

Š IESARegistracijos numeris: SL 749

„Šviesos” redakcija. Studentų g. 39,

VPU centriniai rūmai, 511 kab.,tel. 852 736 967,

el.paštas: rvis@vpu.lt

Redaktorius Juozas Skomskis

mob.: 86 98 33 971,el.paštas: juozas.skomskis@vpu.lt

Dizainas: Tomas Razmus

Spausdino UAB „Lodvila”,Sėlių g. 3A, LT-08125

Vilnius, Lietuvawww.lodvila.lt

Tiražas 500 egz.

Doc. Giedrė RiškutėDailės katedros vedėja

Universiteto galerijoje „2003“ atidaryta Vilniaus dailės akade-mijos monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedros vedėjo, tapytojo doc. Gintaro Palemono Janonio tapybos darbų paroda. Svarbu tai, kad galerijoje ekspo-nuojama paroda suartina dvi aukš-tąsias mokyklas ir leidžia artimiau pažinti G. P. Janonio kūrybą.

Tapytojas nuo 1986 m. daly-vauja parodose Lietuvoje ir už-sienyje. Nuo 1990 m. Dailininkų sąjungos narys. Nuo 1998 m. gru-pės Individualistai narys. 1999-2005 m. Vilniaus Tapytojų Sekcijos pirmininkas.

Jo darbų yra įsigiję Lietuvos Dailės Muziejus, Kauno M. K. Čiur-lionio Dailės muziejus,The Jane Voorhees Zimerli Art Museum (Rut-gers, JAV), Vilniaus Žydų muziejus, Vilniaus Savivaldybė, Lietuvos Mi-nistrų Taryba, Alytaus Kraštotyros muziejus, ModernauS meno cenras Vilniuje ir privačios kolekcijos JAV, Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

Nuo 1988 m. sienų tapybos re-tauratorius (2001 m. gautas aukš-čiausias (I) sienų tapybos restau-

ratoriaus kvalifikacinis laipsnis). 1997 m. stažavosi Florencijoje (Italija).

Tapytojo paveikslams būdinga spalvinė ekspresija, įtaigi emoci-jų raiška. Pastozinę tapybą keičia švytintys perregimi spalvų sluoks-niai, suteikdami paveikslams tau-raus paslaptingumo, bei atverian-tys menininko jautrią sielą.

Ryškiomis, skambiomis spal-vomis – geltona, raudona, žalia, oranžinė ir, svarbiausia, mėlyna, kuriami keisti personažai, tolimi, o gal artimi kraštai, sodai, figūros, statulos, kolonos, vaikai, fonta-nai...Visa tai jungiama į savitas kompozicijas, netikėtus vaizdi-nius, kurių personažai žiūrovą su-telkia apmąstymams apie kažką gero ir gražaus.

Dailėtyrininkas Vidas Poškus apie G. P. Janonio kūrybą rašo: „Tradiciškai – iš kultūrinės sąmo-nės/pasąmonės (Viduramžiai- ba-rokas- siurrealizmas) ir Borgeso Išgalvotų būtybių žodyno atkeliavę sutvėrimai sapniškai spalvinguose fonuose...“

Taurus spalvų paslaptingumas

> Parodos atidarymas, LEU rektorius A. Gaižutis, ir darbų autorius G. P. Janonis. Tomo Razmaus nuotr.

Romualdas Saulius

Atsisveikinimo su 2011 – aisiais vakaras universitete. Pirmą kar-tą skambėjo šeimyniniai duetai. Žiemą lijo medalių lietūs. Vakaro temą atnešė „Ave vitos“ choristų grupė su solistais Kastyčiu Barisu ir jo dukra Gintare, sudainavę žve-jų „Stintapūkį“.

„Wunderkindų“ pamaina?..

Žinoma, UMF dėstytojų Sigitos Montvilaitės ir Gražvydės Valeikai-tės duetą nepriskirsi prie populia-rios LTV laidos „W – Lt“ pasekėjų, bet, kai „Šviesos“ ansamblio va-dovė dr. Jolanta Kisielytė Sadaus-kienė už rankos į sceną atsivedė mažąjį Pijų ir šis, mamai akom-panuojant ir pritariant, padainavo visiškai nesuklysdamas, pasijuto-me iš tiesų šou programos daly-viai. Įspūdį sustiprino antrasis so-listas, pavadintas Lietuvos mūzos atstovu, Jokūbas su mamyte doc. Daiva Žitkevičiene. Toliau į duetų pynę įsiterpė jau minėtieji Barysai – Kastytis su Gintare bei judvie-

jų „Amžinoji meilė“ ir „Tikėkime gerumu“; muzikos edukologijos magistrantės Giedrės Kilčiauskie-nės ir Andrejaus Polevikovo „Kai tu toli“; Domanės Padleckaitės ir Artūro Kryžiaus šokis „Rumba“. Duetų fiestą užbaigė solidžių so-lisčių Zitos Grigienės ir Daivos Žitkevičienės pasirodymas, sukė-lęs nemažą vėjelio bangą jausmų vandenyne populiaria daina „Mano sieloj šiandien šventė“.

Už nuopelnus universitetui

Rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, pasveikinęs universiteto bendruomenę, įteikė Atminimo medalius 2011 – ųjų nominantams - profesoriams Bronislovui Bitinui, Povilui Karobliui, Juozui Skerne-vičiui, Antanui Pakeriui Antaninai Grabauskienei, Algirdui Audzijo-niui, Marijai Barkauskaitei, Mane-fai Miškinienei, Algirdui Stanaičiui, doc. Vytautui Lukoševičiui, dr. Jolantai Kisielytei Sadauskienei, Personalo direktorei Teresei Dešu-kienei. Atminimo medalis įteiktas ir rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui.

Laivas nerimo jūroje

> Jokūbas su mamyte doc. Daiva Žitkevičiene.

> Kastytis su dukra Gintare. Tomo Razmaus nuotr.

Arkivyskupo Mečislovo Reinio auditorijoje viešėjo Maskvos tarp-tautinių santykių instituto profe-sorius, istorikas, religijotyrinin-kas, politologas ir publicistas A. Zubovas. Svečias skaitė paskaitą „Europos likimas: Ar ji turi ateitį be krikščionybės“.

Tolerantiškoje, turiningoje paskaitoje profesorius analizavo Europos sandarą, jos kelią į krikš-čionybę, istorinius santykius su islamo pasauliu. Atskirų Europos bei Azijos valstybių požiūrių į žmo-gaus dvasinį gyvenimą aspektus.

Istorikas įtaigiai ir argumentuotai kalbėjo apie krikščionybės įtaką visuomenei, jos likimą pasaulio karų, santvarkų virsmo sąlygomis.

Ar gali gyventi Europa be krikščioniškųjų vertybių - klausė paskaitininkas. Ir atsakė: Ne. Rei-kės grįžti prie pamatinių humaniz-mo, tolerancijos, gėrio pagrindų, kuriuos teigia krikščionybė.

Paskaitoje buvo daug Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos tikinčių-jų. Dėl to profesorius sulaukė la-bai daug klausimų ir disputų.

Paskaita apie krikščionybės likimą

> Prof. A. Zubovas (kairėje) ir Lietuvos stačiatikių patriarchas.

2011 m. gruodžio 28 d. nusto-jo plakti istoriko, filosofo, peda-gogo, politiko, patrioto, puikaus žmogaus širdis – po sunkios ligos mirė Lietuvos edukologijos univer-siteto Visuotinės istorijos katedros docentas humanitarinių mokslų daktaras Edvardas Kriščiūnas.

Nuo 1980 m. E.Kriščiūnas daly-

vavo pogrindžio veikloje - platino tautinę bei katalikišką literatūrą. 1988-1991 m. aktyviai dalyvavo „Jaunosios Lietuvos” ir Lietuvos laisvės lygos rengiamuose mitin-guose bei demonstracijose.

1990 m. E.Kriščiūnas atėjo dirbti į Vilniaus pedagoginį institu-tą (dabar – Lietuvos edukologijos universaitetas) ir pasiliko jame vi-sam gyvenimui.

Atkūrus Lietuvos nepriklauso-mybę, jis nedvejodamas įsijungė į politinę veiklą: 1995-1997 m. buvo Vilniaus miesto tarybos na-rys, dalyvaudavo diskusijose svar-biausiais visuomenės gyvenimo klausimais, internetinėje erdvėje ne kartą pasisakė prieš bandymus menkinti istorinę lietuvių tautos praeitį, kosmopolitines kai kurių politikų, kultūros veikėjų, moksli-ninkų pozicijas.

Docentas Edvardas Kriščiūnas pelnė studentų pagarbą ir dėkin-

gumą, ugdydamas juose meilę tėvynei, tiesai, pagarbą aukštoms moralinėms nuostatoms.

Jis paskelbė apie 50 mokslinių bei mokslo populiarinimo straips-nių lietuvių tautos išsivaduojamo-jo judėjimo ir nepriklausomos Lie-tuvos atstatymo, Lietuvos sovieti-zacijos bei rusifikacijos temomis, parašė keletą mokymo priemonių.

Visas taurus Edvardo Kriščiūno – mokslininko, pedagogo, politiko – gyvenimas iki paskutinio atodū-sio buvo skirtas lietuvių tautos sa-vimonės žadinimui, patriotiniam jaunimo ugdymui.

Tegu Jo paskleista šviesa nu-žymi doros kelius auklėtiniams ir kolegoms, o jam pačiam tegu būna lengva Jo taip mylėtos Tėvy-nės žemė.

Kolegų vardu doc. dr. Vida Kniūraitė

In Memoria. Edvardas Kriščiūnas

Dėl mamos mirties sunkią va-landą nuoširdžiai užjaučia Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos di-

daktikos katedros dėstytoją lekt. dr. Mildą Brėdikytę.

Psichologijos didaktikos ir Vai-kystės studijų katedrų kolegos

> Dr. Jolanta Kisielytė Sadauskienė su Pijumi.