-
2007 m.rugsëjo 25 d.
Nr. 14 (1338)
Eleonora Dagienë
Kad prasidëjo mokslo metai, jauèia-me ir mes – leidyklos
„Technika“ dar-buotojos, – ne tik atgijo rûmai, girdëtismagus
ðurmulys koridoriuose, bet irdaþniau varstomos mûsø leidyklos
du-rys. Studentai vis klausinëja: „O kur ga-lima bûtø nusipirkti
knygø?“. Ið kartoaiðku, kad tai pirmakursiai, – jie dar ne-þino,
kad Architektûros rûmuose, Tra-kø g. 1/26, yra VGTU knygynas
„Tech-nika“, prekiaujantis studijoms reikalin-gais leidiniais
maþiausiomis kainomis.
Sumanëme surengti VGTU knygømugæ ne tik tam, kad supaþindintu-me
universiteto bendruomenæ su nau-jausiais savo iðleistais
leidiniais, su-teiktume studentams galimybæ ásigytireikalingø knygø
Saulëtekio rûmuo-se, bet ir pamatytume savo skaityto-jus, autorius.
Abejingø nebuvo. Galtodël, kad mugë vyko Saulëtekio rû-mø
Centriniame korpuse, netoli 03auditorijos – didþiausioje ir
judriau-sioje universiteto rûmø fojë.
Susidomëjimas muge buvo labai
didelis. Pirmàjà mugës dienà, dar ne-spëjæ iðdëlioti knygø, jau
sulaukëmepraðymø daugelá ið jø rezervuoti. Su-pratome, kad visiems,
norintiems ási-gyti knygø, jø neuþteks. Uþsiraðëme,kokiø leidiniø
reikëtø iðspausdinti pa-pildomai.
Kadangi tai pirmasis toks renginys,tiesiog gaudëme visas
pastabas, ko-mentarus, pasiûlymus ir pageidavi-mus. Norime
pasidþiaugti, kad rengi-nys neliko nepastebëtas, studijø
leidi-niais domëjosi ir studentai, ir dësty-
Doc. Irmantas Gedzevièius
Mechanikos fakulteto Medþiagoty-ros ir suvirinimo katedros
darbuotojaikartu su trylika partneriø ið keturiø Eu-ropos ðaliø:
Vokietijos, Estijos, Latvi-jos bei Lietuvos baigia vykdyti
Leonar-do da Vinèi bandomàjáprojektà „Europinio ly-gio suvirinimo
specia-listø rengimas“. Projek-to sutrumpinimas „EU-ROWELD“,
(projektopradþia: 2005 m. spalio1 dienà, planuojamaprojektà baigti
ðiø me-tø lapkrièio 30 dienà).
Projekto koordinatorius – Klai-pëdos universitetas. Projekto
tikslas:sukurti keturias vieningas europinio
Leonardo da Vinèi projektasEUROWELD
„…Lietuvoje pirmà kartà Leonardo da Vinèi bandomøjø projektø
metu kursai vyko pasitelkus nuotolinio mokymo technologi jas.
Klau-
sytojai kursus Vilniuje klausësi nuotolinio mokymo salëje,
esanèioje
Architektûros fakulteto rûmuose, Trakø gatvëje. Vaizdas ir
garsas tie-
siogiai buvo perduodami ir á Klaipëdos universitetà, kur buvo
susirin-
kusi kita dalis klausytojø…“
Mechanikos fakulteto Medþiagotyros ir suvirinimo katedros
docentasOlegas Èernaðëjus po diplomø áteikimo.
lygio suvirinimo specialistø programas(Europos suvirinimo
inþinieriaus, Eu-ropos suvirinimo technologo, Europossuvirinimo
specialisto bei Europos su-virinimo meistro) Baltijos ðalims.
Pro-jekto metu parengta mokymo bei mo-kymosi medþiaga estø, latviø,
lietuviøir rusø kalbomis. Ðverine (Vokietija)
parengti dëstytojai ir mokymosi meist-rai.
Du VGTU Medþiagotyros ir suvi-rinimo katedros dëstytojai –
Irmantas
Gedzevièius ir Olegas Èernaðëjus –staþavosi Šverine ir Rostoko
suvirini-mo institute, kur susipaþino su nau-jausiomis lazerinio
suvirinimo techno-logijomis. Projekto metu buvo atrink-ti bandomøjø
kursø klausytojai, kuriebuvo mokomi Estijoje (Taline), Latvi-joje
(Rygoje) ir Lietuvoje (Vilniuje irKlaipëdoje). Reikia pastebëti,
kad Lie-tuvoje pirmà kartà Leonardo da Vinèibandomøjø projektø metu
kursai vy-ko pasitelkus nuotolinio mokymotechnologijas. Klausytojai
kursus Vil-niuje klausësi nuotolinio mokymo sa-lëje, esanèioje
Architektûros fakulte-to rûmuose, Trakø gatvëje. Vaizdas irgarsas
tiesiogiai buvo perduodami ir áKlaipëdos universitetà, kur buvo
susi-rinkusi kita dalis klausytojø.
Pasibaigus kursams, klausytojai Vo-kietijoje laikë egzaminà, po
kurio jiemsbuvo áteikti du visame pasaulyje pri-paþástami diplomai
– tai Tarptautinissuvirinimo inþinieriaus (InternationalWelding
Engineer) ir Europos suviri-nimo inþinieriaus (European
WeldingEngineer) diplomai. Medþiagotyros irsuvirinimo katedros
dëstytojai – doc.Olegas Èernaðëjus ir doc. IrmantasGedzevièius,
sëkmingai iðlaikæ egzami-nus, gavo ðiuos diplomus. Plaèiau
apieprojektà galite skaityti tinklalapyjewww.ku.lt/leo.
Europinio lygio suvi-rinimo specialistø ren-gimà numatoma tæsti
irprojektui pasibaigus.Sukurta medþiaga busnuolat atnaujinama,bus
rengiami seminaraiapie suvirinimo techno-logijø inovacijas.
Pro-
jekto partneriai taipogi planuoja sukur-ti Europos neardomosios
suvirinimokontrolës specialisto mokymo medþia-gà bei gauti teisæ jà
sertifikuoti.
VGTU lankësi sveèiai ið Fatihuniversiteto (Turkija). Vieðëjo
Tur-kø kalbos ir literatûros departamen-to vadovas, prof. Cihan
Okuyucu.Taip pat lankësi Vilniaus pedagogi-nio universiteto Turkø
kalbos ir kul-tûros centro prezidentas, doc. dr.Ismet Biner, turkø
kalbos dëstyto-jas Ishak Akay.
Kartu su VGTU rektoriumi, prof.Romualdu Ginevièiumi bei
Humani-tarinio instituto Kalbø mokymo cen-
BENDRADARBIAVIMO PLËTRASU FATIH UNIVERSITETU
tro direktore Vanda Ginevièiene bu-vo aptartos tolimesnës
bendradarbia-vimo galimybës dël SOCRATES irERASMUS programø bei
turkø kal-bos kursø
VGTU tarp aukðtøjø Lietuvosmokyklø pirmauja pagal ERASMUSir
SOCRATES programø ágyvendi-nimà. Šiuo metu VGTU mokosi apie30 ið
Turkijos atvykusiø studentø, o6 mokosi nuolat.
Inþinerijos inf.
tojai. Tikimës, kad tokio pobûdþiomugæ rengsime kiekvieno
semestropradþioje. Leidiniø parengsime dau-giau ir ávairesniø.
Manome, kad bûtøsmagu suteikti galimybæ aukðtesniøjøkursø
studentams parduoti savo se-nas ir jau nebereikalingas knygas ar-ba
jas iðsikeisti.
Tai tik keli áspûdþiai ið pirmosiosVGTU knygø mugës, kuri
visiems bu-vo labai naudinga. Dëkojame tiems,kurie apsilankë mugëje
ir iðsakë savonuomonæ. Tikimës susitikti kitoje –didesnëje knygø
mugëje, kuri vyks va-sario mënesá Saulëtekio rûmø Cen-triniame
korpuse.
VGTU knygø mugë
I laipsnio (2,5 MGL)
L.D.K. Gedimino1. Editai Kemzûraitei, FMF, TM-5/22. Aleksui
Mirinavièiui, FMF, TM-4/23. Viaèeslavui Kiptilovui, ELF,
EA-06/2
II laipsnio (2,25 MGL)
L. S. Gucevièiaus4. Sabinai Grincevièiûtei ARF, A-06/1
K. Antanavièiaus5. Robertui Volvaèiovui, STF, NTV-4/16. Ievai
Trabutytei, VVF, VV-06/67. Lenai Golubovskajai, VVF, FVu-48.
Ringailei Lydþiûtei, STF, NTV-06/1
V. A. Graièiûno9. Renatui Zubenui, TIF, TV-5/110. Þilvinui
Steibliui, STF, NTV-4/111. Igoriui Michailovui, TIF, TVu-612.
Renatai Gedvygaitei, TIF, TV-06/113. Anastasijai Kosmakovai, TIF,
TVu-6
D. Maciulevièiaus14. Andrejui Bugajevui, FMF, TM-5/215. Artûrui
Linkel, MEF, BM-0516. Rokui Matuliui, FMF, II-05/5
17. Nikitai Udovenko, FMF, II-06/5
K. Semenavièiaus18. Tomui Kuzmai, MEF, SI-519. Anatolijui
Škodinui, ELF, ISK-5
S. Kairio20. Andrejui Èibièikui, STF, S-5/421. Giedrei
Levickaitei, APF, VT-05/122. Justinui Lapei, STF, S-06/2
S. Grinkevièiaus23. Viktorui Skrickiui, TIF, TTI-4/224. Jurgitai
Skuèaitei, TIF, TI-06/6
P. Vileišio25. Benui Širvinskui, STF, S-5/326. Dariui Jurguèiui,
STF, S-06/527. Linai Kuþmarskytei, APF, AAT-528. Rimtautui
Dališanskiui, STF, S-06/1
A. Gustaièio29. Laurynui Maèiuliui, AGAI, AM-06
S. Dirmanto30. Viktorui Nareiko APF, GK-5
V. Kulakausko31. Linai Bubulytei, VVF, VV-05/132. Mantvydui
Ambraziejui, ELF, TET-4/1
I laipsnio (2,5 MGL)
L.D.K. Gedimino33. Evelinai Trutnevytei, APF, EPm-634. Jelenai
Škamat, MEF, SIm-635. Agnei Matuliauskaitei, STF, NTVm-6
II laipsnio (2,25 MGL)
A. Èyro36. Ingai Rudzinskaitei, STF, SEVm-6
K. Antanavièiaus37. Jûratei Mackevièiûtei, STF, NTVm-638. Jonui
Andruškai, MEF, PEVm-639. Vilmai Vëtaitei, STF, NTVm-6
V. A. Graièiûno40. Jurgitai Peèiulytei, STF, NTVm-6
D. Maciulevièiaus41. Karoliui Kairaièiui, FMF, DGTm-642. Mantui
Tamoniui, FMF, DGTm-643. Renatai Joèienei, FMF, IKGm-06
K. Semenavièiaus44. Jolitai Siniauskaitei, MEF, SIm-6
P. Vileišio45. Rasai Vainalavièiûtei, APF, ASm-06
V. Kulakausko46. Pauliui Kudriavcevui, TIF, TVOm-06
Studijø direkcija
MAGISTRANTÛROS STUDIJOS
VARDINËS STIPENDIJOS 2007–2008 m. m.
RUDENS SEMESTRUI
PAGRINDINËS STUDIJOS
Gin
taro
U
rban
aviè
iau
s n
uo
tr.
Knygø mugë sulaukë itin daug dalyviø: dalis knygø buvo
rezervuota jau pirmàjà dienà.
Alekso Jauniaus nuotr.
-
Inþinerija / 2007 m. rugsëjo 25 d., Nr. 142
Romano provokacija –dar neatsivertus teksto
Kaip ir teigia pats romano „Arka-da“ autorius, romano tikslas –
kûry-binë provokacija. Provokacija prasi-deda dar neatsivertus
romano teks-to: ant ketvirtojo knygos virðelio esan-ti Tomo
Kaèerausko disertacijos va-dovo ir globëjo, prof. habil. dr.
Arvy-do Ðliogerio anotacija intriguoja irtikrai gerokai nustebina
prie áprasti-niø, banaliø knygø pagyrimø ir rekla-miniø recenzijø
pripratusá skaitytojà –„verèiau, Tomai, raðytum
filosofiniustekstus, o ne tokius niekus, kaip ro-manai.“
Kità provokacijà iðduoda pats„Arkados“ autorius – „pasiteisinsiu
–romane gausu nuorodø, neiðbaigtøminèiø ar net neatitikimø, esu
tikras,kad kûrybos dalininkas – ir skaityto-jas, taigi romanas –
mano kûrybinëprovokacija…“
Pagrindinë skaitymo instrukcija –skaitytojø kûrybiðkumas
Tokia autoriaus nuostata, reko-menduojama „Arkados“ skaitymo
in-strukcija tarsi suteikia skaitytojamspuikià galimybæ – bûti ðios
origina-lios ir intelektualios romano patirtiesbendrasavininkiais.
Romanas apimaskirtingus kultûrinës egzistencijos lai-kotarpius,
skirtingus literatûriniuscharakterius, beieðkanèius savo tikro-jo
„að“ kûryboje, meilës pojûèiuose,erotikoje, þmoniø tarpusavio
santy-kiuose. Literatûriniai veikëjai „Arka-doje“ gali persikûnyti,
gyventi ir iðgy-venti pojûèius skirtinguose kultûri-niuose
laikotarpiuose, taèiau, atrodo,kad visada ið kartos á kartà, ið
am-þiaus á amþiø yra perduodamas taspats þmoniø artumo poreikis.
Arbakiekvienam, kûrybiðkam skaitytojuiturbût kitaip atsiverianti
arkados me-tafora.
Edita Juèiûtë
Vasarà Gedimino klube pristatytasHumanitarinio instituto
Filosofijos irpolitologijos katedros vedëjo doc. dr.Tomo Kaèerausko
literatûrinis debiu-tas – romanas „Arkada“. Techniškojouniversiteto
kontekste ðis groþinës li-teratûros kûrinystapo netikëtu atra-dimu,
o knygospristatymas tàva-kar sulaukë itindaug dalyviø
beisusidomëjimo netik ið VGTU, bet ir kitø universitetø.
Romano pristatymo vakare daly-vavo ir debiutantà sveikino
VGTUpirmasis prorektorius prof. habil. dr.Edmundas Kazimieras
Zavadskas,Humanitarinio instituto direktoriusprof. habil. dr.
Povilas Tamoðauskas,VU literatûrologë, prof. habil. dr. Vik-torija
Daujotytë, Kultûros, filosofijosir meno instituto atstovas, dr.
NaglisKardelis, literatûros kritikas Valenti-nas Sventickas,
fotografas Arturas Va-liauga. Citatas ið romano „Arkada“skaitë
skaitovë Irena Plauðinaitytë, sa-vosios kûrybos dainas dainavo
VGTU
Filosofijos ir politologijos katedrosdëstytojas, doc. dr.
Mindaugas Brie-dis.
Þmoniø susitikimai,vykstantys pagal arkosprincipà
Kaip knygos pristatymo vakare mi-nëjo Viktorija Daujotytë,
Vilniaus Ge-dimino technikos universitetui yra gar-bë, kad Tomas
yra bûtent ðios mokslobendruomenës narys, gaila, kad ði gar-bë
neteko Vilniaus universitetui. „Ið
karto matyti, kadTomas nevengiaprovokacijos, tokiekûriniai kaip
„Ar-kada“ yra naujamûsø literatûroje,mes dar nesam
turtingi „ið màstymo“ atsiradusiø jung-èiø,“ – teigiamai vertino
romanà da-bartinës lietuviø literatûros konteksteprof. Viktorija
Daujotytë, – „Tomo ro-manas turi gilià filosofinæ potekstæ,graþià
metaforà, graþø jos judëjimà.“O bene graþiausiai profesorë
paaiðki-no ir paèios arkados prasmæ – „þmo-niø susitikimai vyksta
pagal arkos prin-cipà, kai susitinka, susijungia dvi dva-sios
linijos…“ Þymioji kritikë prisipa-þino, kad jau deðimtmetá stebi
TomoKaèerausko kûrybiná gyvenimà ir ási-minë já kaip
studentiðkosios kûryboskonkurso nugalëtojà.
Folkloro ambasadoriai Lenkijoje: nebûtina vaþiuoti toli, kad
bûtø gerai…
Intelektualiosios prozos kûrëjø gretose irVGTU atstovas
Knygos pristatymo vakare sutiko dalyvauti ir literatûrologai –
prof. ViktorijaDaujotytë ir Valentinas Sventickas.
„Verèiau, Tomai, raðytum filosofi-nius tekstus, o ne tokius
niekus, kaipromanai.“
Prof. Arvydas Ðliogeris
VILNIAUS GEDIMINO
TECHNIKOS
UNIVERSITETAS
� praneða, kad 2007 m. rugsëjo 28 d.13 val. VGTU Senato posëdþiø
salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) vyks atvirasStatybos fakulteto
tarybos ir habilitaci-jos procedûros komisijos posëdis, ku-riame
bus nagrinëjamas doc. dr. Romu-aldo Vadlûgos, teikianèio mokslo
dar-bø apþvalgà „GELÞBETONINIØ ÞIEDI-NIO SKERSPJÛVIO INÞINERINIØ
STA-TINIØ ILGALAIKËS SAUGOS PROG-NOZAVIMAS”, praðymas atlikti
habilita-cijos procedûrà.Habilitacijos procedûros komisijossudëtis:
prof. habil. dr. Audronis Kazi-mieras Kvedaras – pirmininkas
(Vil-niaus Gedimino technikos universitetas,technologijos mokslai,
statybos inþine-rija 02T); prof. habil. dr. Rimgaudas Ab-raitis
(Kauno technologijos universite-tas, technologijos mokslai,
medþiagø in-þinerija 08T); prof. habil. dr. Jonas Ba-reišis (Kauno
technologijos universite-tas, technologijos mokslai,
mechanikosinþinerija 09T); prof. habil. dr. Gintau-tas Dzemyda
(Matematikos ir informa-tikos institutas, technologijos
mokslai,informatikos inþinerija 07T); prof. habil.dr. Gintaris
Kaklauskas (Vilniaus Ge-dimino technikos universitetas,
techno-logijos mokslai, statybos inþinerija 02T);prof. habil. dr.
Romualdas Maèiulaitis(Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas,
technologijos mokslai, statybosinþinerija 02T); prof. habil. dr.
Edmun-das Kazimieras Zavadskas (VilniausGedimino technikos
universitetas, tech-nologijos mokslai, statybos inþinerija02T).
Habilitacijai teikiamà mokslo darbø ap-þvalgà galima perþiûrëti
Vilniaus Gedimi-no technikos universiteto bibliotekoje.
Sicilija Meidutë
Silezijos universitetas (Lenkijoje)VGTU tautiniø ðokiø ansamblá
„Vin-gis“ neseniai buvo pakvietæs á XXtarptautiná studentiðkø
folkloriniø an-sambliø festivalá Katovicuose. VGTU„Vingis“ ne tik
gavo tris apdovanoji-mus, tapo vienais ið festivalio favori-tø, bet
ir atsiveþë labai graþiø áspû-dþiø, patirties ir naujø idëjø.
„Pirmi metaisusidurëme su to-kiu atveju, kai dir-ba ir „Vingio“
pir-makursiai, todëlne visi vingieèiaigalëjo iðvaþiuoti á
festivalá, kai kuriestudentai turëjo imti laisvadieniustam, kad
galëtø dalyvauti ðiame fol-kloriniø ansambliø festivalyje,“ –
pa-sakojo „Vingio“ vadovë Rimutë Za-leckaitë. Á festivalá
Katovicuose iðva-þiavo 12 ðokëjø porø bei muzikantai,buvo
koncertuojama net penkiose vie-tose Silezijos apylinkëse.
Vingieèiai netik koncertavo, bet ir dalyvavo festi-valio
organizatoriø rengtuose vakarë-
liuose, ekskursijose po Krokuvos se-namiestá, ðventoves, aplankë
þymiasiasVelièkø druskø kasyklas.
Kolektyvas pelnë diplomà uþ labaiaukðtà meniná lygá. Diplomais
taip patbuvo ávertinti dviejø jo nariø pasirody-mai: Augustinas
Ruibys apdovanotasuþ virtuoziðkà muzikos kûriniø atliki-mà
skrabalais, o Antanas Jonuðas – uþaukðtà muzikiná kapelos parengimà
beinuostabø muzikavimà birbyne.
Lenkijoje vykusiame festivalyje da-lyvavo kolektyvai
iðMalaizijos, Lenki-jos, Lietuvos, Ma-kedonijos, Italijos,Ispanijos
ir Rumu-ni jos. Festivalio
programà stebëjo ir vertino festivaliokomisija, sudaryta ið
CIOFF eksper-tø. „Vingis“ parodë originalià progra-mà ir iðsikovojo
ne tik komisijos na-riø, bet ir þiûrovø simpatijas. „VGTUstudentais
galima didþiuotis, jie pui-kiai pristatë mûsø universitetà ir
Lie-tuvà festivalyje,“ – vingieèiais dþiau-gësi Rimutë
Zaleckaitë.
Ið Katovicø parsiveþta ir nauja idë-ja – organizuoti aukðtøjø
mokyklø stu- dentø menø forumà, apjungiantá tiek
teatro, tiek ðokio ir dainø projektus.Tokios idëjos gimimui
pasitarnavo pui-ki Lenkijoje vykusio renginio organi-zacija, ðiltas
festivalio dalyviø tarpu-savio bendravimas ir bendradarbiavi-mas.
Pasak „Vingio“ vadovës, kartaisnebûtina vaþiuoti toli, kad bûtø
gerai.
Milda Þekonytë,„Vingio“ ðokëja
Kaip ir kiekvienais metais „Vin-gis“, apsikrovæs didþiausiais
lagami-nais, subildëjo á autobusà ir iðrûko átarptautiná studentø
festivalá Lenki-joje. Nors kelionë buvo netolima, ta-èiau tikrai
ásimintina. Aplankëmedaug miestø miesteliø, ðokome teat-
„VGTU studentais galima didþiuo-tis, jie puikiai pristatë mûsø
universi-tetà ir Lietuvà festivalyje.“
re, lauko estradoje, sporto arenoje,vieðbutyje, prekybos centre,
scenojeprie viduramþiø pilies ir net baþny-èios ðventoriuje.
Malonu, kad buvo-me ávertinti kaip labai aukðtà meninálygá turintis
kolektyvas bei sulaukëmedaugelio þiûrovø simpatijø.
Visgi ádomiausios kelionës akimir-kos bûdavo tos, kuriø nematë
jokieþiûrovai, kai ðokëjai jau nulipdavo nuoscenos ir gráþdavo á
bendrabutá. Mes,kaip studentai, nepratæ prie didelësprabangos,
gyvenome iðties gerai. Galtik sumuðtiniai kiek pabodo, kuriø
su-laukdavome pusryèiams bei vakarie-nei.
Bet jau pietumis tai mus palepin-davo... Gal todël vienas
vingietis (var-dø neminësim) net bandë pirðtis val-gyklos
darbuotojai, kuri, deja, taip ir
nesuþinojo, kad tai buvo kitø sugal-vota uþduotis uþ pralaimëtà
þaidimàkortomis.
Ir, þinoma, kokia gi kelionë benaujø paþinèiø. Susidraugavome
suRumunijos, Malaizijos bei kitø vals-tybiø kolektyvais. Be
„Vingio“ nepra-sidëdavo nei vienas vakaras diskote-koje. O kà jau
kalbëti apie tarptauti-nes futbolo, tinklinio ar krepðinio
var-þybas (aiðku, galima nuspëti, kuriojesporto ðakoje lietuviai
sublizgëjo la-biausiai).
Kiekvienas paklaustas vingietis tur-bût galëtø papasakoti vis kà
nors nau-ja ið ðios kelionës. Taèiau visi vienin-gai nusprendë, kad
nesvarbu, kur nu-vyktum, svarbiausia gera nuotaika, ku-rià mes
iðsaugojom visos kelionës me-tu ir stengëmës pasidalinti su
kitais.
Vingieèiai pelnë didþiausias þiûri ir þiûrovø simpatijas.
Vingieèiai – folkloro amabasadoriai festivalyje Katovicuose.
„Vin
gio
“ n
uo
tr.
Ale
kso
Jau
nia
us
nu
otr
.
-
3Inþinerija / 2007 m. rugsëjo 25 d., Nr. 14
Rûta, pirmiausiai paklausiu Jûsø
apie pirmakursius, su kokiomis proble-
momis susidûrë ðiemetiniai pirmakur-
siai, ar visi pirmakursiø rûpesèiai yra
tradiciniai, kaip ir kiekvienais metais,
ar atsirado tik ðiems mokslo metams bû-
dingø problemø…?
Visi pirmakursiø rûpesèiai ir ðiaismetais buvo tradiciniai. Bet
gerai pa-ruoðtas ir ávykdytas „Pirmakursio in-tegravimo á
universiteto bendruome-næ“ projektas padëjo iðspræsti beveikvisus
rûpesèius, kurie galëjo iðkilti pir-momis dienomis
universitete.
Kaip praëjo vasarinës „fux’ø“ sto-
vyklos Aukðtadvaryje? Ar studentai gau-
siai jose dalyvavo, kokia jø reikðmë, tra-
dici jos ir t. t.?
Stovyklos praëjo ðauniai! Dalyvautinorëjo labai daug
pirmakursiø, betstovyklose sudaly-vavo tik virð 250studentø. Tai
tkrainëra labai didelisskaièius, bet dþiau-giamës, kad visidalyviai
buvo labaiaktyvûs ir smalsûs,kupini naujø idëjø. „Fux’ø“
stovyklos-tai puiki proga daugiau suþinoti svar-bios akademinës ir
socialinës infor-macijos. Susipaþinti su bûsimais kur-siokais ir
grupiokais, bei vyresniaisstudentais- kuratoriais. Po tokiø
sto-vyklø nebëra baisu ateiti rugsëjo 1-àjà á universitetà.
„Fux’ø“ stovyklos – tai „Pirmakur-sio integravimo á universiteto
bendruo-menæ“ labai svarbi projekto dalis. Sun-kiai dirbome jau nuo
geguþës mënesio.
Darbas vyko tam tikrais etapais.Vyko kuratoriø atranka, kurioje
daly-vavo visi norintys studentai, pirmeny-bæ teikëme studentams,
kurie neda-lyvauja SA veikloje (tai vienas ið bû-dø, kuriuo mes
átraukiam daugiaunaujø þmoniø á savo veiklà). Taip patvyko leidinio
„Kuratoriaus vadovas“paruošimas. „Kuratoriaus vadove“ su-rinkta
svarbiausia akademinë ir socia-linë informacija, kurios bet
kuriuometu gali pirmakursis paklausti savokuratoriaus.
Kuratoriø mokymai vyko Aukðtad-varyje. Jø metu kuratoriai
ásisavinosvarbiausià informacijà, kurià turës
pateikti pirmakur-siui. „Fux’ø“ sto-vyklø vadovai bu-vo mokomi,
kaipelgtis ekstrema-liausiose situacijo-se, kurios gali nu-tikti
stovykloje.
Ðiø metø stovykla praëjo áspûdingai,visi stovyklautojai turëjo
tiek áspûdþiø,kad stovyklos mokymø aptarimas sudalyviais truko net
5 valandas!
Pirmakursiø stovyklose pirmakur-siams buvo suteikiama
svarbiausia in-formacija apie VGTU. Stovykla – taipirmas „Fux ‘o“
þingsnelis á mûsø uni-
versiteto bendruomenæ. Neformalio-je aplinkoje gali dràsiai
paklausti vy-resnio studento apie dëstytojus, pa-skaitas,
universiteto struktûrà, sesijà,laisvalaiká ir kt.
Kuratoriø susitikimo metu rugpjû-èio 31 dienà aptarta rugsëjo
1-osiossusitikimo darbotvarkë, pakartota vi-sa akademinë ir
socialinë informaci-ja, kuratoriai laikë egzaminà, aptarëjo
rezultatus. Viso ðio projekto reikð-më tikrai yra labai didelë! Juk
mumsvisiems yra svarbu, kad nauji studen-tai jaustøsi gerai mûsø
universitete.
Dabar Lietuvos aukðtosiose mokyk-
lose labai aktuali studentø apgyvendini-
mo problema. Ar ji taip pat aktuali ir
VGTU studentams? Su kokiais barje-
rais susiduria studentai, norëdami gau-
ti bendrabutá?
Pagrindinis barjeras – tai bendra-buèiø vietø trûkumas. Yra daug
no-rinèiø gyventi bendrabuèiuose, bet vie-tø visiems nëra. Deja, ir
ðiemet daugpirmakursiø buvo nusivylæ, nes nega-vo vietos
bendrabutyje.
Kuo studentai patenkinti, kuo dþiau-
giasi ir kokiais socialiniais dalykais yra
labiausiai nepatenkinti? Kokios proble-
mos gali bûti realiai sprendþiamos, o
kokioms teks pritaikyti teiginá „jei ne-
gali pakeisti kitø, keisk save…“ ?
Jei kalbame apie pirmakursius, taitikrai þinau, kad jie yra
patenkintinauju studentiðku gyvenimu, ðauniaiskuratoriais. O
vyresni studentai dþiau-giasi naktine VGTU skaitykla,
atnau-jinamomis auditorijomis, ypaè Aplin-kos inþinerijos fakulteto
studentaidþiaugiasi, kad nebesnigs þiemà 07 au-ditorijoje.
Studentai nepatenkinti valgykløkainomis, bendrabuèiø vietø
trûkumu,bendrabuèiø bûkle. Ypaè skaudi pro-blema yra studentø su
negalia integ-racija mûsø universitete. Jis dar nërapritaikytas
studentams su negalia. At-likti tyrimai parodë, kad VGTU bûtøpats
populiariausias tarp neágaliøjø,bet nëra pritaikytø nei auditorijø,
nei
keltuvø ir kitø svarbiø árenginiø, pa-dedanèiø neágaliesiems.
KonkretûsLietuvoje gerai þinomi sëkmës atvejaitampa socialiniu –
edukaciniu stimulukeistis ne tik studentams, bet ir orga-nizacinei
kultûrai: plëtoti atvirumà,lankstumà, tolerancijà
kitoniðkumui,ávairovei. Taip neágalieji ne tik reali-zuoja savo
profesinæ karjerà, bet irtampa tam tikru institucijos
atvirumoþenklu. Neágalûs studentai ugdo ir dës-tytojø
kooperatyvumà, lankstumà. Tei-giama, kad dëstytojas keièia sau
ápras-tas dëstymo formas, jas labiau priarti-na prie neágalaus
studento poreikiø.Ádomi respondentø pastaba, kad su ne-ágaliaisiais
susidûræ dëstytojai yra at-viresni, linkæ labiau keisti savo
iðanks-tines nuostatas ir elgsenà, nei bendrau-dami su dirbanèiais
ar turinèiais vaikøstudentais. Administracija ir dëstyto-jai yra
priversti ieðkoti individualiø stu-dijø formø, tokie iððûkiai turi
taptinaujo, individualizuoto poþiûrio á stu-dijø organizavimà ir
studijø progra-mø rengimo metodikos tobulinimàprieþastimi. Todël
net ir neturint daugneágaliøjø studentø reikia kelti klausi-mà apie
tai, ar neágaliøjø integravi-mas á studijas netaptø paèios
organi-zacijos, dëstytojø bei studentø sociali-nio jautrumo ir
naujø kooperacijos ge-bëjimø ugdymo sàlyga.
Socialinës veiklos komitetas ir vi-sa VGTU SA niekad rankø
nenuleisir nepritaikys ðioms problemoms „jeinegali pakeisti kitø,
keisk save…“ .Turime nelikti abejingais ir veikti! Jukmums visiems
yra svarbios visos išvar-dintos problemos.
Kokias socialinës paramos akci jas
ðiemet vykdys VGTU SA socialiniø rei-
kalø komitetas?
Ðiemet daug socialiniø akcijø stu-dentai turëtø pamatyti mûsø
univer-sitete. Bendradarbiaujant su Darbuo-tojø saugos ir sveikatos
skyriaus ve-dëju F. Katinu parengsime anketas,skirtas studentams ir
VGTU darbuo-tojams, ið kuriø tikimës gauti daugsvarbios
informacijos, kuri padësspræsti problemas su maitinimo ko-kybe mûsø
valgyklose. Gal net stu-dentai galës pasiûlyti valgykloms sa-vo
firminá „studentiðkà“ patiekalà.
Bandysime atkreipti dëmesá dël ne-ágaliøjø studentø sàlygø. Taip
pat pra-ðysime visø fakultetø pateikti duome-nis apie bendrabuèiø
skyrimø konkur-
sus ar jie atitinka 2006 metø Rekto-riaus 415 ásakymo keliamus
reikalavi-mus. Artëjant kalëdoms turëtø visauniversiteto
bendruomenë sudalyvautikeliose organizuojamose gerumo ak-cijose.
Daug veiklos planø neiðpasa-kosiu, tiesiog stebëkite ir sekite
in-formacijà. O pamatæ ir sudalyvaukite.
Lietuvoje jau priprantama prie so-
cialiniø stipendijø. Ar jos populiarios
VGTU, ar studentai daþnai kreipiasi dël
to á Studentø atstovybæ?
Daþnai kreipiasi dël stipendijø, betjas skiria fakultetai, o ne
atstovybë.Fakultetiniø atstovybiø nariai gali pa-dëti jas
skirstyti. Dþiaugiamës, kad to-kios stipendijos yra. Juk mums ir
yrasvarbiausia, kad studentui bûtø geragyventi.
Ko palinkëtumëte studentams ir ko-
kiais klausimais pakviestumëte kreiptis
á Jûsø vadovaujamà komitetà?
Studentams linkiu sëkmingø nau-jø mokslo metø, linkiu daug
mokytis,gauti stipendijas, bûti aktyviais, ne-abejingais, juk tik
nuo mûsø visø irpriklauso, kaip atrodys tas studentið-kas
rytojus.
Á Socialinës veiklos komitetà gali-te kreiptis visais
klausimais, nebûti-nai socialinës srities. Svarbu, kad bû-tø
klausimø. O jei turite kokiø pro-blemø, nusiskundimø, pastabø ar
pa-siûlymø – visad kreipkitës, stengsimëspatarti ir padëti, kaip
tik galësime.
Jei norite prisijungti prie komite-to veiklos – taip pat
kreipkitës, kuodaugiau naujø idëjø ir minèiø, tuodaugiau bus
nuveiktø darbø.
Ðiais metais sukûrëme logotipà,kuris atspindi pirmakursiø
integraci-jà á universiteto bendruomenæ, jo sim-bolinë reikðmë
tokia:Þalios rankytës – tai VGTU SA.Baltos rankytës – tai
pirmakursiai.Mëlynos rankytës – tai VGTU.
Kiekviena kelionë yramalonumasDar begyvendami vasaros
áspûdþiais, nutarëme pasiklausti, kokiomis pra-mogomis ir kokiais
kelionës áspûdþiais ðià vasarà gyveno VGTU studentaikeliauninkai.
Martynas Pasiliauskas pakalbino Vilijà Kauðinytæ –VilniausGedimino
technikos universiteto turistø klubo „Turistas“ pirmininkæ.
go, stojamës ant slidþiø. Kai pirmà kar-tà ðliuoþiau á þiemos
þygá, tai taip patpirmà kartà ir ant slidþiø atsistojau. Ið
pradþiø galvojaukaip èia dabar þie-mà ir dar ant snie-go reikës
miegotipalapinëje, taèiauviskas buvo super!Labai gerø emoci-jø
parsiveþi ið þygiøbei varþybø, tuopaèiu ir pabëgi nuo
miesto triukðmo, maðinø ir dûmø.– Ar „Turistas“ dalyvauja
sportinio
turizmo varþybose ir kaip sekasi?
Varþybø sezonas prasideda vasaráir baigiasi gruodá. Jo metu
ávyksta de-vynios varþybos, kurias organizuoja-me tiek mes, tiek
kiti klubai. Nuo pra-eitø metø jose pradëjo lydëti sëkmë.Anksèiau
bûdavo, kad vos viena mû-siðkë komanda patekdavo tarp nuga-lëtojø,
o dar seniau apie prizines vie-tas iš vis nesvajodavome, o šiemet
–
visos trys komandos pirmajam treje-tuke arba arti jo.
– Á uþsiená keliaujate?
Vasarà daugiausiai vaþiuojame ákalnus. Ðiemet buvome Altajuje,
taippat turime vienà vaikinukà, kuris nuo-lat dalyvauja dviraèiø
þygyje aplinkBaltijà. Bûna, studentai grupelëmisorganizuoja kokias
keliones. Vëliauparveþa nuotraukø, pasakoja áspû-dþius. Vieni buvo
nukeliavæ net ikiEtiopijos!
Prie VGTU studentø bendruomenës ðiemet prisijungë dar 3000
pirmakursiø. Apie naujø na-riø integracijà, problemas, dþiaugsmus
ir naujausius SA projektus „Inþinerijos“ redaktorëkalbëjosi su VGTU
SA Socialinës veiklos komiteto pirmininke Rûta Blagnyte.
„...Pirmakursiai patenkinti naujustudentišku gyvenimu, šauniais
kura-toriais, o vyresnieji studentai dþiau-giasi naktine VGTU
skaitykla, atnau-jinamomis auditori jomis...“
Pirmakursiø stovyklos Aukðtadvaryje – naujø nariø integracija á
VGTU.
– Kodël pasirinkai bûtent turizmà?
Ið tikrøjø tai ilga istorija: kai ásto-jau á universitetà,
galvojau lankytichorà ar ðokius,nes seniau vaikð-èiojau á
muzikosmokyklà, betdraugë nusitempëpas turistus. Iðpradþiø
galvojaunu kà tie turistai,ten tik þygiai irdaugiau niekoádomaus,
bet pasirodo klydau, nes pa-maèiau, kad tai ne vien pasisëdëji-mai
prie lauþo, þygiai, o kaþkas dau-giau. Man labai patinka sportas,
ku-riuo uþsiiminëja turistai – kalnø ke-lioniø technika,
alpinizmas, ir, papras-èiausiai, þmonës èia labai labai ðiltibei
draugiðki.
– Kokiomis turizmo ðakomis uþsii-
minëjate?
Visokiomis! Daugiausiai þygiuoja-me pësèiomis. Þiemà, jei bûna
snie-
„...Ðiemet buvome Altajuje, taip patturime vienà vaikinukà,
kuris nuolat da-lyvauja dviraèiø þygyje aplink Baltijà.Bûna,
studentai grupelëmis organizuo-ja kokias keliones. Vëliau parveþa
nuo-traukø, pasakoja áspûdþius. Vieni buvonukeliavæ net iki
Etiopijos...“
– Pati áspûdingiausia kelionë?
Net negaliu pasakyti... Kiekvienakelionë duoda kaþkà tokio...
„Parsi-veþi“ vis kitokius pamatytus vaizdus,kitokias patirtas
emocijas, bûni vis suskirtingais þmonëmis. Kiekviena ke-lionë yra
malonumas, kiekvienas va-karas prie lauþo... Na, neþinau...
Tie-siog gamtoje bûni – tai ir yra malonu-mas, o iðskirti paèios
áspûdingiausioskelionës negaliu, nes kiekvienas kam-pelis yra
savaip graþus.
– Ir pabaigai optimistinis palinkëji-
mas mûsø skaitytojams:
Gyvenimas yra skirtas ne tam, kadsëdëtum vienoje vietoje. Ið
tikrøjø rei-kia kuo daugiau pamatyti, nes kiek-vienas pamatytas
vaizdas, kiekvienapatirta akimirka, kiekvienas patirtasáspûdis,
kiekvienas sutiktas þmogusduoda kaþkà naujo. Tu kaþkà iðmoks-ti bei
supranti. Taigi norëèiau palin-këti, kad jûsø gyvenime bûtø kuo
dau-giau tokio paþinimo.
VG
TU
SA
nu
otr
.
Áspûdþius ið Altajaus ðiemet parsiveþë VGTU turistø klubo
nariai.
VG
TU
tu
rist
ø k
lub
o n
uo
tr.
Socialinës akcijos – studentø sëkmei
-
Inþinerija / 2007 m. rugsëjo 25 d., Nr. 144
VGTU BENDRUOMENËS ÐVENTË
Redakcija:
vyr. redaktorë Edita Juèiûtë
dizainerë Asta Rudminaitë
maketuotoja Birutë Bilotienë
teksto rinkëja Nijolë Strumilienë
Redakcijos adresas:
Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.
tel. 274 49 37, v. 9937
el. paðtas: [email protected]. lt
SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.
Spausdino UAB „Baltijos kopija“
Asta Verbickienë
Tà ankstyvo rudens ðeðtadienio ry-tà dangus nieko gero neþadëjo:
visurbuvo apsiniaukæ, kartkartëmis pliûp-telëdavo lietus. Taèiau á
AukðtadvarioVGTU praktikø bazæ prie Skrebëseþero po truputá rinkosi
þmonës – èiaturëjo vykti jau tradicine tapusi tre-èioji VGTU
bendruomenës ðventë.
Stebuklingai prasisklaidþius debe-sims ir net nuðvitus saulei,
visø veiduo-se nuðvito ðypsenos – ðventë prasidëjo.Praeitos
bendruomenës ðventës nuga-lëtojai – Aplinkos inþinerijos
fakulte-tas – iðkilmingai iðkëlë ðventës vëliavà.Ir iðkart
prasidëjo sportinës rungtys. Vi-si bendruomenës nariai – kas vieni,
kassu šeimomis – noriai dalyvavo visosesportinëse rungtyse, neliko
pamirðti irvaikai – jiems taip pat buvo surengtosvaikø rungtys.
Prasidëjus pietums dan-guje pasirodë AGAI lëktuvai, ið
kuriøpasipylë saldainiø lietus. Visø nuotai-ka dar pagerëjo, nors
dangø kartkar-tëmis uþtraukdavo juodi debesys beiprapliupdavo
lietus, kai prasidëjoVGTU fakultetø bei padaliniø meni-niai
prisistatymai. Po jø apdovanoti lai-mëtojai, profesionalus ðokiø
matytojaspakvietë á aikðtæ iðmokti linijiniø ðokiø,graikiðkojo
„Sirtakio“ þingsneliø. OVGTU ansamblis „Radasta“ linksmi-no graþia
lietuviðka daina.
VGTU rektoriui pakvietus bendrosvakarienës, visi susirinko prie
stalo –nebebuvo nei laimëjusiø, nei pralai-mëjusiø – buvo viena
bendruomenësu ðiltomis ðypsenomis veiduose. Josneblëso net
fejerverkams nuðvietusdangø – tai buvo tarsi pakvietimas ákitø metø
VGTU bendruomenësðventæ Aukðtadvaryje.
Povilas Tamošauskas,
VGTU Humanitarinio instituto
direktorius,
Kûno kultûros katedros vedëjas
Ankstesnëse bendruomenës ðven-tëse sportinë programa buvo
vykdo-ma dviem etapais.
Pirmame etape organizuodavomeatrankines varþybas (krepšinio,
tinkli-nio ir futbolo) Saulëtekio VGTUsporto bazëje, o antrame
etape Aukð-tadvaryje vykdavo finalai. Taip pat bu-
Rasa Vaiðkûnaitë,
AIF mokslo prodekanë
Smagu, kad jau á tradicine tapusiàVGTU bendruomenës ðventæ
gausiaisusirinkusiø darbuotojø neiðgàsdinonei ankstyvà ðeðtadienio
rytà apniukæsdangus, nei krapnojantis rudeninis lie-tus. Ypaè
dþiaugiuosi gausiu bei šven-tiškai nusiteikusiu savojo
Aplinkosinþinerijos fakulteto darbuotojø daly-vavimu. Pastarieji
ánirtingai kovësi vi-sose sportinëse rungtyse bei dainomis,
Tomas Kaèerauskas,
Filosofijos ir politologijos katedra
Humanitarinis institutas
Tai pastebëjimai þmogaus, dalyva-vusio pirmà kartà ir beveik
neprisidë-jusio prie VGTU bendruomenës ðven-tës Aukðtadvaryje
organizavimo. Ki-taip tariant, pateiksiu þvilgsná ið ða-lies, nors
esu neabejingas bendruome-niðkumo dvasiai.
Net jei nebûtø jokiø linksmybiø,pabûti kalvose eþerø apsuptyje –
di-delë ðventë. Gamta èia pati rengiaspektaklius, ypaè rugsëjo
vidurio ðeð-tadiená, kuris dalyviams negailëjo neilietaus, nei
saulës. Labai daþnai vis-kà – ir vasaros saulæ, ir rudens lietø
–turëjome kartu, ðliedamiesi arèiau vai-ðiø stalo palapinëje arba
repetuoda-mi ðokius aikðtelëje. Taèiau aká dþiu-gino ne tik gamtos
spektakliai. Spor-tinës varþybos, ðokiø pamokos, kon-certai,
padaliniø prisistatymai, bent dufurðetai, maudynës – visa tai
neleidonuobodþiauti në akimirkai. Padalinio(kalbu apie tai, kà
maèiau – Humani-
VGTU BENDRUOMENËS ÐVENTËLietui lyjant ir saulei ðvieèiant...
Sigutë Urbonavièienë,
Bibliotekos direktorës pavaduotoja
kultûrai ir ryšiams su visuomene
Kadangi bendruomenës ðventëjedvejus metus ið eilës „bibliobobos“
or-ganizavo „bufetà“, susirinkæs org. ko-mitetas nutarë, kad reiktø
sugalvotikaþkà naujo. Bediskutuojant kilo idë-ja pasikviesti
kariûnus su visa laukovirtuve, o paèiom apsirengti kareivið-kai.
Kareiviðkos virtuvës gauti nepa-vyko, bet koðë buvo tikra – jà
mumsiðvirë J.Þemaièio karo akademijos vir-tuvës virëjai. Arbatà
katile ant lauþovirëme paèios. Ávaizdá taip pat susi-kûrëme ið savo
resursø.
Bibliotekos darbuotojoms ðiø me-tø ðventë patiko todël, kad
didesnisdëmesys buvo skirtas ne sportiniamspasiekimams, o
pabendravimui ir ben-dram pabuvimui. Didelá áspûdá palikoðokiø
pamokos, puikios vaiðës, links-ma ir draugiðka atmosfera.
Tikriau-siai ðventë bûtø uþsitæsusi dar ilgiau,bet Lietuvos
krepðininkai þaidë lemia-mas rungtynes.
„Gedimino vardo lauko ðtabo ba-taliono bibliobobø kuopa“
nuoðirdþiaidëkoja ðventës organizatoriams – Lai-mutei Bernotienei,
Povilui Tamoðaus-kui ir visam Humanitarinio institutokolektyvui uþ
puikià ðventæ ir linkimejà rengti pavasará, kai saulë ðiltesnë
irdienos ilgesnës.
Eligijus Toloèka,
MF prodekanas
Rugsëjo 15 d. vyko VGTU ben-druomenës ðventë Aukðtadvario
prak-tikø bazëje. Ðiais metais suvaþiavogausus bûrys VGTU
darbuotojø, dau-gelis ið jø atvyko su savo ðeimomis –visiems uþteko
ir vietos, ir galimybiøiðbandyti savo jëgas ávairiose rungty-se.
Ðventës organizatoriai pasistengë,jog rudeniðkas oras neiðgàsdintø
da-lyviø, o prieðingai – suteiktø papildo-mo þavesio visiems
vykusiems rengi-niams.
Mechanikos fakultetui atstovavæðventës dalyviai aktyviai
dalyvavo ávai-riose rungtyse – ypatingø laimëjimønepasiekëme,
taèiau smagiai ir turi-ningai praleidome rudeniðkai nenu-spëjamà,
taèiau smagià ðeðtadieniodienà. Po ðventës pabendravus su jo-je
dalyvavusiais Mechanikos fakulte-to darbuotojais paaiðkëjo, jog
visi jievienareikðmiðkai teigiamai vertina tokábendruomenæ
konsoliduojantá rengi-ná ir þadëjo ateityje jame bûtinai ak-tyviai
dalyvauti.
Jauèiame, jog tokia ðventë yra rei-
tarinio instituto) vaiðiø stalas tebuvorepeticija prieð
Rektoriaus gausø sta-là, o varþybos – prieš individualias me-nines
(ir nemenines) akcijas. Tiems,kas nebuvo šventëje, suþadinsiu
smal-sumà: po ðventës visà savaitæ netilokalbos apie ðias akcijas
ir jø prasmæ.Manau, kad smulkûs netolygumai(pvz., kai kurie akcijø
dalyviai, suvok-dami savo ypatingà misijà, nedrásoteptis rankø
pjaustydami agurkus, oaukðèiausias bendruomenës korpusastarësi dël
pasilinksminimø „antro grei-èio“ alternatyvioje vietoje) tapo
nau-dingu iðbandymu puoselëjant ben-druomeniðkumo dvasià.
kalinga universiteto bendruomenei,kadangi leidþia paþinti
kolegas ir ne-formaliame bendravime bei suteikiagalimybæ uþmegzti
ryðius su darbuo-tojais, su kuriais nesieja jokie darbi-niai
santykiai.
Tikimës, kad ði ðventë turës ilgasir graþias tradicijas
ateityje, o ðventësorganizatoriai ir dalyviai nestokos en-tuziazmo
ir iðmonës.
ðûksniais, raginimais, baltomis vë-duoklëmis aktyviai palaikë
saviðkius.
Sveikinu pirmàjà vietà iškovojusiàfakulteto futbolo, antràjà
vietà uþ-ëmusià krepðinio bei treèiàjà ir ket-virtàjà vietas
laimëjusias tinklinio ko-mandas. Amazoniø turnyre nepralen-kiama
buvo Automobiliø keliø moks-lo laboratorijos dokt. F.
Tuminienë.Manau, kad tokia universiteto ben-druomenës ðventë buvo,
yra ir iðliksprasmingø mokslo metø pradþios ak-centu kiekvienais
metais.
vo vykdoma kompleksinë varþybø re-zultatø áskaita, buvo
iðaiðkinamas ge-riausiai pasirengæs fakultetas ar kitasvarþybose
dalyvavæs padalinys. Tai perilgai uþtrukdavo. Ðiais metais
kom-pleksinës áskaitos atsisakëme, buvokovojama dël dekanø ásteigtø
prizø at-skirose rungtyse. Tai leido sutrumpintisportinës programos
laikà ir paliko-me daugiau laiko meninei daliai ir pa-bendravimui.
Toks pasirinktas kelias,mano galva, yra labiau priimtinas
ben-druomenës ðventëms.
Ale
kso
Jau
nia
us
nu
otr
.
