Artëjant Partizanø pagerbi-mo, kariuomenës ir visuome-nës vienybës dienai sukirbabuvusiø tremtiniø, Laisvës ko-vø dalyviø ir partizanø ðirdys.Jie neabejingi Lietuvos ateièiai.Kol dar yra gyvi, jie nori maty-ti graþesnæ Tëvynæ, perteiktijaunajai kartai savo iðgyveni-mus, dainas, dainuotas bunke-riuose, tremtyje. Todël mums,LPKTB Plungës filialui ir cho-ro vadovei, kilo idëja pabandy-ti pirmà kartà Plungëje rajonomokykloms suorganizuoti pat-riotinës dainos konkursà. Sau-lëtà balandþio 26-osios popie-tæ visi rinkomës á Plungës kul-tûros centrà, kur vyko ðventi-nis rajono mokyklø konkursas.

„Ið piliakalniø tylos, ið dre-buliø maldos, ið vieniðo paukð-èio giesmës ateina tavo vardas.Dar netapæs þodþiu, dar nesu-teptas. Lietuva... Rugiø ir rû-tø þeme! Vëlei mokyk mus, at-kurtusius ir praregëjusius, su-dëti tavo vardà. Drauge iðtar-ti. Drauge bûti jame kaip kan-èioj ir sàþinëj, kaip suprastojtiesoj. Jø prisikëlimo stebuk-le“, – ðiais þodþiais renginá pra-dëjo Plungës buvusiø tremti-niø choro „Tëvynës ilgesys“narë ir renginio vedëja StasëDanutë Uktverienë.

Ðventiná renginá pradëjoPlungës „Saulës“ gimnazijosmiðrus choras, vadovaujamasmokytojos Elenos Klimienës,atlikæs „Kur giria þaliuoja“ irlietuviø liaudies dainà „Pempelpempel“. Juos keitë Plungësvyskupo Motiejaus Valan-èiaus pradinës mokyklos mo-kinukai. Patys maþiausieji da-lyviai á scenà atëjo skanduoda-mi ir sudainavo dainà „Mes

Patriotinës dainos skambëjo Plungëje

Lietuvos kareivëliai“, juos ruo-ðë mokytojos Dainora Gedvi-lienë ir Virgina Beniuðienë. Ovyresnieji pradinukai padaina-vo liaudies dainà „Vienlangëjgrytelëj“. Juos paruoðë moky-toja Vida Taurinskienë. Maþø-jø daina apie motinà, kuri ne-besulaukia savo sûnø, ne vie-nam klausanèiajam iðspaudëaðarà. Daug aplodismentø su-laukë solistai: Plungës specia-liosios mokyklos septintokëVilmantë Ðikðniutë, atlikusidainas „Gimtoji kalba“ ir „Lie-tuvos vaikai“, jà paruoðë mo-kytoja Jurgita Arlauskienë;gimnazistas Marius Mickus,atlikæs savo kûrybos dainà„Plungë mano miestas“. Su-jaudino Ievos Narkutës daina„Raudoni vakarai“, kurià atli-ko Plungës akademiko A. Ju-cio pagrindinës mokyklos að-tuntokë Aneta Pjankovaitë,jos mokytoja Dalia Mickienë.Solistus keitë Plungës rajonoAlsëdþiø gimnazijos merginøtrio, kurios dainavo lietuviøliaudies dainà „Ant aukðtø kal-neliø“, tos paèios mokyklosvyrø ansamblis, atlikæs RokoRadzevièiaus dainà „Paskuti-në kulka“. Ðiø abiejø kolekty-vø vadovas Martynas Miliaus-kas. Nors pagrindiniai koncer-to dalyviai buvo mokiniai, ne-norëjo likti nuoðaly ir buvætremtiniai. Plungës kultûroscentro buvusiø tremtiniø ir po-litiniø kaliniø miðrus choras„Tëvynës ilgesys“, vadovauja-mas Agnietës Lizdenytës, atli-ko dvi partizanø dainas. O fina-linæ dainà dainavo visi renginiodalyviai. Scenoje sustojo net ke-turios kartos, daugiau nei ðimtasdainininkø. Jie sugiedojo Vinco

Kudirkos „Tautiðkà giesmæ“.Po finalinës giesmës pir-

moji tarë þodá choro vadovëAgnietë Lizdenytë. Ji padëko-jo mokytojams ir mokiniams.Jos þodþiais tariant, visi kolek-tyvai pasirodë puikiai ir bûtøsunku kaþkà iðskirti.

LPKTB Plungës skyriauspirmininkë savo padëkà pra-dëjo dr. M. Lukðienës þodþiais:„Savam kraðtui, savai þemeireikia meilës, mylëti galima tikgerai paþástant praeitá. Nepa-þástant praeities, negalima su-kurti tvirtos ir graþios ateities“.Pasidþiaugë mokiniais, kurieauga tikri patriotai ir ateityjekurs graþià savo kraðto istori-jà. Dëkojo mokytojams, kurieruoðë vaikus, ásijungë á bendràkûrybiná darbà, kurie supaþin-dina jaunimà su savo kraðto is-torija, puoselëja tautines tra-dicijas. Tarë nuoðirdø aèiû ka-talikiðkosios mokyklos direk-torei Vidai Turskytei, kuri pri-tarë ðios ðventës idëjai. Dëko-jo Agnietei Lizdenytei, kuri la-bai daug laiko skyrë padedantorganizuoti renginá.

Visi kolektyvai buvo apdo-vanoti padëkomis, EuroposParlamento nario GabrieliausLandsbergio suvenyrais,LPKTB dovanomis, Ðauliø sà-jungos saldþiais prizais.

Ðauliø kuopos vadas PranasGenys po renginio pasidþiau-gë, kad auga graþi pamaina,kad dainorëliai nuo pat pradi-nës mokyklos jau yra tikri savokraðto patriotai. Taèiau visi pasi-gedome rajono valdþios atstovø.

Tai tik pradþia, belieka pa-tikëti, kad tokie renginiaiPlungëje taps tradiciniais.

Aniceta GRIKÐIENË

Kaip ir kasmet, Kauno águ-los karininkø ramovëje buvæLaisvës kovø dalyviai, tremti-niai ir politiniai kaliniai, jø ar-timieji bei miesto visuomenëpaminëjo Motinos dienà. Mi-nëjimà – koncertà organizavoLietuvos moterø lygos Kaunoskyrius, Tëvynës sàjungos-Lie-tuvos krikðèioniø demokratøpartijos (TS-LKD) Centroskyrius ir Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungosKauno filialas.

„Ne pirmà kartà renkamëspaminëti tø Motinø, kurios li-ko Sibiro platybëse, ir paminëtitø, kurios liko èia, kolchozuo-se, dirbti. Jos nulenkë galvàprieð sovietinæ tvarkà, bet ne-nulenkë galvos prieð dvasià...

Graþiausi þodþiai Mamoms

Jos – tyliosios rezistenës. Taijos dëjo meilæ Lietuvai á maþøvaikø ðirdis, kai buvome ten,toli nuo tëvynës. Aèiû Joms irvisoms Mamoms,“ – nuoðir-dþius sveikinimo þodþius sakëðio renginio iniciatorë ir globë-ja LR Seimo narë Vincë Vaide-vutë Margevièienë ir negráþusiø-jø ið tremties ir lageriø atminimàpakvietë pagerbti tylos minute.

Graþius þodþius apie savomamà ir moèiutæ tarë TS-LKD Centro pirmininkë Gin-tarë Skaistë: „Esu dëkinga uþviskà, kà man davë ir iðauklëjoMama ir Moèiutë. Kai ðian-dien esu dviejø vaikø mama,suprantu, kokia begalinë yramamos meilë“.

(keliama á 6 psl.)

Moterø ansamblis „Versmës“

Svaiginantis þaluma ir þie-dais, taip ilgai lauktas pagaliauá mûsø kraðtus atëjo pavasaris.

Su gera nuotaika balandþio26-osios rytà mes, LPKTS Uk-mergës filialo valdybos nariai,kartu su miela pirmininke Al-dona Kalesnikiene, skubëjomeá Lentvario buvusiø politiniøkaliniø ir tremtiniø choro „Vil-tis“ 20 metø jubiliejø.

1995 metø pavasará ðiokraðto tremtinius bei politi-nius kalinius, gráþusius á gimti-næ, paskatino susiburti á choràmeilë dainai, dvasinis artumas.Kolektyvà subûrë pirmojiLPKTS Lentvario skyriauspirmininkë Ona Danilevièie-në. Bëgant metams kolektyvasaugo. Ðiuo metu choras vienija28 narius, ið kuriø tik 10 buvu-siø tremtiniø. Chorui vadovavoprofesionalûs meno vadovai.Nuo 2007 metø – muzikantas beidainininkas Jevgenij Barkovskij.

Dvideðimt metø choras

Lentvario choro „Viltis“ jubiliejus„Viltis“ dainuoja patriotinesdainas, primindamas Lietuvosvalstybës istorinius puslapius,ugdydamas meilæ Tëvynei,gimtajam kraðtui, pagarbà lie-tuviðkam þodþiui.

Jubiliejaus ðventë prasidë-jo ðv. Miðiomis Vieðpaties Ap-reiðkimo Ðvè. Mergelei Mari-jai baþnyèioje. Po pamaldø bu-vome pakviesti á parapijos na-mus, kur vyko ðventinis Lent-vario buvusiø politiniø kaliniøir tremtiniø choro „Viltis“koncertas. Choro atliekamasdainas keitë liaudiðkø ðokiø gru-pës „Lendvarë“ pasirodymas.

O jaunojo choro vadovouþdainuotà Ûdrio arijà ið ope-ros „Pilënai“ palydëjo susirin-kusiøjø ovacijos.

Lentvario parapijos klebo-nas G. Petronis pakvietë visuspasivaiðinti arbata ir naminiaisskanëstais.

TamaraREINGARDTIENË

* *

Nr. 17(1135)

2015 m. geguþës 8 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2015 m. geguþës 8 d.Nr. 17 (1135) Tremtinys

Autorës pateikia publika-cijà lyg ir diskusijos forma, betpavadinimu ir uþraðu po nuo-trauka „Didybë: po VytautoDidþiojo kojomis – keturiø tau-tø kariai“ daro drastiðkà api-bendrinimà, sureikðminda-mos ir iðskirdamos diskusijo-je menininko Vytenio Jako ka-tegoriðkà nuomonæ, pasireið-kianèià ávairiausiai, bet neigia-mai paminklui ir jo vietai:„1990 metais per klaidà pas-tatëme ne tà paminklà (...)Kas yra laisvë Laisvës alëjo-je? Jei mes þeminame kitus,negalime bûti laisvi. (...) Aðvis prisimenu dainos þodþius,kad Kaunas – Lietuvos ðirdis,o paèioje miesto ðirdyje, Lais-vës alëjoje, stovi karo simbo-lis.“ Tiesa, jis teigia nekvestio-nuojantis paèios Vytauto as-menybës, tik samprotauja, kadðio paminklo vieta – muzieju-je. Kokiame – nenurodo. Tobetrûko, kad dar ir kvestio-nuotø Vytautà Didájá.

Ðiuo að nesiveliu á diskusi-jà. Tokias diskusijas vedþiaupaminklo atkûrimo eigoje1988–1989 metais perpildyto-je „Þinijos“ draugijos salëje.Esu vienas ið paminklo atkûri-mo organizatoriø.

Priminsiu atkûrimo eigà,kad nereikëtø kai kuriems ieð-kantiems teisybës lyg aklai uþ-riðtomis akimis tamsiame kam-baryje ieðkotø juodo katino,kurio ten nëra.

„Aukuras“1988 metø geguþës vienà

pavakará Kauno politechnikosinstituto (dabar KTU) Ra-dioelektronikos fakulteto salë-je gausiai susirinko neabejin-gieji tautos paveldui, jo iðsau-gojimui, taip pat – ekologijai.Atvyko ðviesaus atminimo pre-legentai: profesorius ÈeslovasKudaba, tuo metu jau ákurtoLietuvos kultûros fondo pirmi-ninkas, ir didþiulis ðiø reikaløentuziastas Saulius Gricius. Jiesupaþindino su Kultûros fon-do tikslais, atkreipdami dëme-sá, kad tai – ne politinë organi-zacija. È. Kudaba daug dëme-sio skyrë vietovardþiø identifi-kavimui ir iðsaugojimui. Nykokaimai. Reikëjo stengtis, kadtie pavadinimai iðliktø laukamsir miðkams, kuriuose jie buvo.

Prisimenu vieno dalyvioklausimà: ar Kaunas ne nuoþodþio „kaunas“, darydamasaliuzijà á tuo metu populiariosðansonjë þodþius: „Ten, kurvyrai kaunas, stovi miestasKaunas“. È. Kudaba atsakë,kad ne.

Svarstëme gaires, kurias

Ar pamatuotai iðsigàsta Vytauto Didþiojopaminklo Laisvës alëjoje?

Atsakas á Agnës Smolienës, Vaidos Milkovos publikacijà „Vytauto paminklas –propagandos árankis“ (Kauno diena“, 2015, Nr. 88)

laikëme svarbiomis. Buvo pa-brëþta, kad Vytauto Didþiojovardas yra Lietuvos paveldas,kad barbariðkai sunaikintas jopaminklas Kaune, Panemunë-je, kad neteisingai atimtas jovardas ið Kauno universiteto.Atkreipiau dëmesá, kad Kris-taus Prisikëlimo baþnyèia ne-teisëtai paversta gamykla, nesji statyta kaip paminklas uþ vi-sos tautos aukas, kurios buvoiðreiðkiamos plytø kainomis.Jas pirko ir mano tëvas. Mûsøásismaginimà viena visuomeni-niø mokslø katedros dëstyto-ja bandë atvësinti tardama:„Jûs paklauskite valdþios, kàjums leis daryti, o tada daryki-te“. Tada artëjo vietinës val-dþios rinkimai, todël nelikauskolingas: „Mes nerinksimtokios valdþios, kuri neleisdaryti darbø, reikalingø Të-vynës labui“. Ir vël iðgirdaugiesmæ: „Praneðëjas sakë,kad èia nepolitinë organiza-cija, o jûs uþsiimate politika,norite versti valdþià“. „Nevaldþià versti norime, o áti-kinti jà, kad leistø daryti dar-bus, numatytus Kultûros fon-do gairëse,“ – atsakiau.

Po karðto pokalbio nutartaákurti „Aukuro“ klubà. Iðrink-ta valdyba: docentai – Gedimi-nas Kostkevièius, pirmininkas,Leonas Kiauleikis, Paulius Þi-vatkauskas, Antanas Karoblis(Lietuvos NepriklausomybësAtkûrimo Akto signataras) irðiø eiluèiø autorius.

Atkurta „Aukuro“ surinkto-mis lëðomis ir pajëgomis

Valdyba pradëjo darbà tuojpo susirinkimo. Sutarëme, kadVytauto Didþiojo paminklas –prioritetinis darbas, kurá pasi-skirstëme. G. Kostkevièiusuþtikrino, kad jis kuruos ir ko-ordinuos visas darbo dalis.Reikëjo susitikti su meninin-kais, istorikais, miesto vadovy-be, rasti lëðø. Vëliau suþinojo-me, kad paminklas ne kur norspaslëptas, o visiðkai sunaikin-tas. Ir brëþiniø neradome. Te-ko atkurti ið nuotraukø. Nuta-rëme, kad atkûrimo darbasmums pakeliamas. KristausPrisikëlimo baþnyèios ir Vy-tauto Didþiojo universiteto at-kûrimà nutarëme propaguotiir laukti reakcijos. Vëliau ákur-tas Sàjûdis ir ðiuos klausimussëkmingai perkëlëme á jo Kau-no grupës gaires.

Dël lëðø nutarëme kreiptisá visuomenæ. Iðleidome ávai-raus nominalo atvirukø su pa-minklo atvaizdu. Kaunieèiai irnet kitø vietoviø gyventojai no-riai aukojo ásigydami juos. Tad

mes 1990 metais atkûrëmeraudonojo okupanto sunai-kintà paminklà ir pastatëmetoká, kokio norëjo tauta.

Paminklo vietaNegalëjome paminklo pas-

tatyti toje paèioje vietoje, nesten dar ðeimininkavo Raudo-noji (tada pavadinta sovietø)armija, sunaikinusi paminklà.Buvo padarytas maketas, kil-nojamas á ávairias vietas: Lais-vës alëjos ir Vytauto prospek-to sandûroje, kur kaþkada sto-vëjo Stalino figûra, prie 2-osiosvidurinës mokyklos (dabarMaironio gimnazija), kur sto-vëjo Lenino uþsakymus vyk-dæs budelis F. Dzerþinskis, Þa-liakalnyje, ant Parodos kalno,prie bibliotekos, ir atokiaunuo jos bei dabartinëje vieto-je – Laisvës alëjoje. Þmonësraðë atsiliepimus. Juos spaus-dino „Kauno diena“. Dabarti-nës vietos oponentai reiðkënuomonæ, kad ji þemina Vy-tauto Didþiojo atminimà: prie-ðais buvo vieðasis tualetas, uþnugaros – Komunistø partijosmiesto komitetas. Parenkantðià vietà prisimintas ir skulpto-riaus Vlado Grybo noras. Ðiuometu – vietoj tualeto pastaty-ta linksmybiø ástaiga, o komi-teto – në padujø nebeliko.

Netinka paminklas në vie-nam muziejui, nebent VladoGrybo memorialiniam, tad te-stovi ten, kur panoro tauta.

Interpretacija prisimenantVytautà Didájá

Keturiø tautø kariai – ne poVytauto Didþiojo kojomis, betiðkëlæ já kaip savo karvedá, po-litikà, diplomatà, valdovà. Jisne uþkariavo, o gynë Smolens-ko þemæ, Maskovijà, Kijevà,Lenkijà, tarësi dël amþinos tai-kos su Vokietija, jam noriai tar-navo totoriai. Jis – meilës tarpkaimynø simbolis. Nekurkimenebûtø istorijø. Vytautas Di-dysis – taikos simbolis ne tikLietuvai, bet ir pasauliui.

Povilas VARANAUSKAS,Lietuvos Nepriklausomybës

Atkûrimo Akto signataras

Balandþio 25-àjà ávyko Lie-tuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos (LPKTS) Jona-vos filialo ataskaitinë rinkimi-në konferencija. Jos metu ap-þvelgti filialo praëjusiø metøveiklos rezultatai, iðrinkta nau-ja vadovybë, rikiuosianti bûsi-mus darbus. Oficialiàjà dalá pa-pildë prasmingas koncertas.

Jonavos kraðto muziejujesurengta konferencija tradicið-kai prasidëjo Lietuvos himnu.Susirinkusieji pakviesti tylosminute pagerbti visus negráþu-sius ir atgulusius amþinojo áða-lo þemëje, gráþusius á Tëvynæ, ta-èiau jau iðëjusius á Amþinybæ trem-tinius, politinius kalinius, kovoto-jus uþ Lietuvos laisvæ.

Prieð prasidedant oficialia-jai daliai, buvusiø politiniø ka-liniø ir tremtiniø choras „Vil-tis“, vadovaujamas VioletosMichelkevièienës, dainavotremtiniø dainas „Lietuva“,„Kas Tëvynei nusilenks“,„Tremtinio rauda“ ir kt.

Prie dainø darniai prigludopanaðios tematikos poezijosposmai, skaitomi filialo vado-vës Veronikos Gabuþienës. Jøleitmotyvu galëtø bûti LiudosPuniðkienës eilutë: „Mums vi-sada likai ðventa, Tëvyne!“

Konferencijos dalyvius pa-sveikino Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniø demokra-tø Jonavos skyriaus pirmininkasJustas Dieninis ir ðio skyriausnarys Gintas Jasiulionis, kuriotëvai taip pat buvo tremtiniai irdainavo „Vilties“ chore.

V. Gabuþienë ataskaitinia-me praneðime informavo apie2014 metais filialo nuveiktusdarbus. Apþvelgta ne tik kas-dienë filialo veikla, bet ir pla-tesnei visuomenei reikðmingidalykai, problemos.

Praëjusiø metø pabaigojefiliale buvo 429 nariai, taèiaudidelë jø dalis laiku nesumokanario mokesèio. Sàraðas nuo-lat tikslinamas. Pirmininkë ap-gailestavo, kad organizacijosnariø gretos kasdien retëja, nes„kanèios Sibiro platybëse ne-praëjo be pëdsako kiekvienamjas patyrusiam“.

Ið paminëtø darbø – atnau-jinta Komisijos laisvës kovomsáamþinti sudëtis. Taèiau pri-þiûrëti paminklus ir jø aplinkàápareigotos seniûnijos ne visosvykdo ápareigojimus.

Balandþio mënesá Kraðtomuziejaus rûpesèiu rajonevyksta viktorinos mokslei-viams „Kà þinai apie gimtàjákraðtà“. LPKTS Jonavos filia-lui atstovaujanti V. Gabuþienëjø metu pateikia klausimus iðLaisvës kovø istorijos mûsøkraðte. Geriausiai atsakiu-siems dovanoja po istorijos

LPKTS Jonavos filialokonferencijoje

þurnalo „Laisvës kovø archyvas“numerá, kuriame raðoma apie ra-jone veikusius partizanus.

Jonavos parapijos namuo-se ávyko susitikimas su Kaunoapskrities skautais. Jaunimàdomino Laisvës kovos Jona-vos rajone. Jie pareiðkë noràpraþygiuoti rajone veikusiøpartizanø takais.

V. Gabuþienë konferenci-joje apgailestavo, kad Ðvietimoir mokslo ministerija iki ðiolneápareigojo mokyklø privalo-mai dëstyti Pasiprieðinimo ko-vø istorijà. Kol kas tai paliktamokytojø nuoþiûrai. Vis dëltoreikia tikëtis, kad pedagogai su-domins moksleivius ðia tema, irjø sulauksime tautai reikðmin-goms dienoms skirtuose ðventi-niuose renginiuose.

Filialo vadovë paragino,kad jonavieèiai daugiau prenu-meruotø ir skaitytø savaitrað-tá „Tremtinys“. Leidinys, pasakV. Gabuþienës, yra tikrai ádo-mus ir pateikia LPKTS nariamsdaug naudingos informacijos.

Filialo nariai prieð didþià-sias ðventes aplanko visus vie-niðus ir pasiligojusius likimobrolius ir seseris, stengiasi pra-skaidrinti jiems nuotaikà, ne-pamirðta vieni kitø ir dþiugiais,ir skaudþiais momentais.

Filialas taip pat neliko abejin-gas ir parëmë Ukrainos vaikus.

Pirmininkë pripaþino, kadaktyviausi filialo nariai yra cho-ro „Viltis“, pernai atðventusio25-metá, dalyviai. Reikëtø ilgaivardyti jø veiklà ir nuopelnus.Ypaè ji dëkojo tiems, kurie ne-patyrë tremtinio ar politiniokalinio dalios, taèiau pamilo jødainas ir dalyvauja chore. Ir ki-tus mylinèius dainà jonavieèiusV. Gabuþienë kvietë prisi-jungti prie ðio kolektyvo.

Ji padëkojo nuoðirdþiai dir-busiems filialo tarybos na-riams, neatsisakiusiems ir to-liau bûti renkamiems á ðias pa-reigas, taip pat dël sveikatosproblemø negalinèioms toliautæsti darbø Onai Vyðniauskie-nei, Irenai Ðemetulskienei irMarijai Vaitiekûnienei.

„Mûsø darbai nesibaigia suðia diena. Jie yra tæstiniai, to-dël noriu visø papraðyti – bû-kime vieningi, jautrûs, padëki-me vienas kitam kuo galime.Perteikime savo skaudþià isto-rinæ patirtá jaunesniems, gal jiesusidomës mûsø veikla ir pa-keis mus“, – baigdama sakëJonavos filialo pirmininkë.

Iðrinkus naujàjà filialo tary-bà, jos pirmininke, kartu ir fi-lialo vadove, perrinkta ilgusmetus ðias pareigas ëjusi V.Ga-buþienë. Tiesa, ji prasitarë, kadjau ruoðia sau pamainà.

Vera SEMIONOVA

333332015 m. geguþës 8 d. Nr. 17 (1135)TremtinysÁvykiai, komentarai

Baigiantis balandþiui galë-jome teigti, kad politinë situa-cija ðalyje palyginti rami – jauuþsimirðo savivaldybiø rinki-mø aistros, neseniai pasibaigëir Tëvynës sàjungos-Lietuvoskrikðèioniø demokratø parti-jos pirmininko rinkimai, kuriøeiga ir rezultatai, tiesà sakant,maþiausiai turëjo rûpëti nepri-klausantiems partijai. Tarp-tautinës padëties fone, aptem-dytame Rusijos agresyvumokaimyniø atþvilgiu, irgi pasiju-tome ðiek tiek saugiau – á Bal-tijos valstybes NATO ir JAVvis atsiunèia papildomø pajëgø,rengiami bendri kariniai ma-nevrai ir pan.

Bet... ramybë ilgai tæstis ne-gali, kai politinëje arenojeþongliruoja Darbo partija ir jossavininkas Viktoras Uspas-kichas. Ðá kartà finansiniai afe-ristai ëmësi versti ministrà. Irne bet koká, o... savo! Kitaipnei keistu ðio darbieèiø vadøþingsnio nepavadinsi – juk nie-kas ið valstybës vadovø në kar-to nepareiðkë pastabø dël ðvie-timo ir mokslo ministro Dai-niaus Pavalkio darbo, jokiøpriekaiðtø jam neturi ir Minist-ras pirmininkas. Kodël staigaprireikë atðaukti savo paèiødeleguotà ministrà? Atsaky-mai galëtø bûti keli: arba Dar-bo partija gavo ásakymà sukel-ti triukðmà ir juo pridengti ko-ká nors svarbø uþkulisináveiksmà (galbût gresiantá ðni-

Politikos þonglieriai – ko jie siekia?pø skandalà?), arba turi tikslàsukelti suirutæ ðvietimo irmokslo srityje – juk èia pat abi-tûros egzaminai, o kilus suiru-tei atsirastø daugybë nepaten-kintø jaunø þmoniø, kuriemsbûtø sugadinta ateitis, todëlatsirastø dirva manipuliaci-joms – provokatoriai ragintøneiti tarnauti á kariuomenæ,nes, girdi, neverta aukotis dëlðalies, kurioje þlugdoma jaunøþmoniø ateitis. (Kas galëtøpaneigti, kad Darbo partijanevykdo uþsakymo trukdytistiprinti Lietuvos kariuome-næ, didinant savanoriø skai-èiø ir imant tarnauti ðaukti-nius?) Be to, Lietuvoje pakan-ka nihilistiðkai nuteiktø þmo-niø, kurie bet kokius valsty-bës gyvenimo ávykius vadina„durniø laivu“ ir ið esmës nei-gia valstybës, kaip institucijos,bûtinybæ.

Dar vienà prieþastá ávardi-jo valstybës vadovë Dalia Gry-bauskaitë. Pasak Prezidentës,ðvietimo ir mokslo ministrasD.Pavalkis nepasidavë spaudi-mui tapti Darbo partijos nariøádarbinimo „uabu“, nesutikovykdyti neskaidriø uþsakymø,vykdant vieðuosius pirkimus.D. Grybauskaitë pastebëjo,kad yra prasèiau dirbanèiø mi-nisterijø, kurioms vadovaujadarbieèiø deleguoti ministrai,taèiau jos Uspaskichui neuþ-kliûna. D. Pavalkis – per daugsavarankiðkas, ir tai nepatiko

Darbo partijos vadams, manoPrezidentë.

Buvæs TS-LKD partijospirmininkas Andrius Kubiliustaip ávertino situacijà: „Nesukoks nors ministro D. Paval-kio ðalininkas. Gal net labiauprieðingai. Taèiau esu didelispagarbos Vyriausybei, kaipsvarbiai konstitucinei institu-cijai, ðalininkas. Lygiai taip irministrams – galima ir reikiakritikuoti jø veiklà, bet negali-ma su jais elgtis kaip su ele-mentarios pagarbos nevertaispastumdëliais. Darbo partijospastangos atsikratyti ministruD. Pavalkiu tuo ir ðiurpina, kadbandoma ðantaþu ir grasini-mais árodyti, jog Lietuvos Re-publikos Vyriausybës minist-ras gali bûti traktuojamas kaippastumdëlis, kaip piemuo, ku-riam ponas gali grubiai nurody-ti, kada jis turi dingti ið trobos.Bet koks pavalkis, kuriam par-tija pasiûlë tapti ministru, poto, kai tapo ministru ir prisie-kë, jau yra nebe pavalkis, betministras Pavalkis, ágijæs kons-tituciná ministro statusà, kurisreiðkia ne tik tai, kad ministrasprisiekë gerbti Konstitucijà,bet ir tai, kad su juo ir jo sta-tusu taip pat turi bûti elgiama-si pagarbiai. Po to, kai partijosdëka kaþkas tapo ministru, jistapo atsakingu Prezidentei irpremjerui, o ne vien tik parti-jai. Bet kuri partija, eidama ákoalicijà, turi prisiimti atsako-

mybæ, gerbti konstituciná mi-nistro, premjero ir Preziden-tës statusà. O tai reiðkia, kadpartija negali vienà rytà pabu-dusi paprasèiausiai pasakyti:ministre, dink, nes tu esi mûsøpastumdëlis.

Ministro tiek skyrimas, tiekir atleidimas yra toks pat atsa-kingas reikalas, o jeigu kas norstokios atsakomybës nesu-pranta arba dar nëra uþaugæsiki tokios atsakomybës, taiatsakingai besielgiantiemsnëra bûtina paklusti neatsa-kingø maþvaikiø ambicijoms.Kartais á vaikëzo kaprizingaskonvulsijas geriausia tiesiognekreipti dëmesio. Konstitu-cija ið visø reikalauja atsakin-go elgesio: ne tik ið ministro,bet ir ið Gapðio ar Uspas-kicho, nors (ið pastarøjø) ti-këtis to ir naivu.“

Darbo partijos savininkasV. Uspaskichas aiðkino, kadatðaukimo prieþastis – minist-ras nevykdo patijos progra-mos, juo „nepatenkinti moky-tojai, mokiniai, studentai,profsàjungos“, taèiau kodël,neávardijo. Tiesa, vëliauV.Gapðys pateikë iðsamesná„kaltinimø“ sàraðà – esà mi-nistras nesirûpino, kad moky-tojams bûtø pakeltos algos,kad jie galëtø iðeiti anksèiau ápensijà ir t. t. Taèiau tokius„kaltinimus“ lengva paneigti –iðvardyti dalykai visiðkai ne-priklauso nuo ðvietimo ir

mokslo ministro, tai greièiaufinansø ir socialinës srities ins-titucijø kompetencija.

Reikalo esmæ, manyèiau,nusako tai, kà Darbo partijaketina skirti á D. Pavalkio vie-tà – ogi Vydà Gedvilà. Matyt,darbieèiai supranta, kad tokiaikandidatûrai Prezidentë grei-èiausiai nepritars, todël ir siû-lo þmogø, kurio sugebëjimaibûti ðvietimo ir mokslo minist-ru, ðvelniai tariant, abejotini.Tad prielaida, kad Darbo par-tija tikisi sukelti suirutæ prieðpat baigiamuosius abitûros eg-zaminus, atrodo visiðkai pa-grástai.

Gal ne visai á temà, bet pa-baigai norisi atkreipti dëmesá ápaskutiná politinio perbëgëlio(kai kas tokius þmones vadina„iðverstø apatiniø politikais“ –iðvertus apatinius á kità pusæ jieðvaresni netampa), pretenden-to á Darbo partijos pirminin-kus Valentino Mazuronio pa-sisakymà TV laidoje: „Að ma-nau, kad Darbo partijos ko-manda ir að su ta komanda po2016 metø Seimo rinkimø bû-sime stipriausia politine jëgaLietuvoje“. Ar tai nereiðkia,kad Kremliaus planuose – ne-tiesiogiai vykdomos proputi-niðkos politikos vairà perduo-ti ne kokiam nors Tomaðevs-kio ar Pakso klanui, bet darbie-èiams? Turëtume kur kas di-desná rinkëjø palaikymà turin-èià proputiniðkà partijà!

Vos tik internetinëse þiniøsvetainëse pasirodë politikønuomonës dël slaptøjø KGBbendradarbiø, prisipaþinusiøLietuvos specialiosioms tarny-boms apie bendradarbiavimà,vieðinimo, nors juos dar 1999-aisiais ástatymu valstybë ásipa-reigojo saugoti, pasidarë smal-su, kaip ðá faktà vertins vadina-mieji komentatoriai, kuriøpriklausomybe Putino apmo-kamø propagandininkø ratuineámanoma abejoti. Ir kà gi,niekada nemaniau, kad tekskada nors ginti buvusius ka-gëbistus.

Taèiau tai daryti bûtina, nesjie – buvæ. Prisipaþinæs kagë-bistas – jau ne kagëbistas, o ðtaidaugybës komentarø, vienin-gai uþgriuvusiø vieðinimui ne-pritarianèius oponentus, auto-riai tikrai verti pavieðinimo.Tokiu vieningumu pasiþymi tikLatviø gatvës komentatoriai,pajutæ puikià progà susidorotisu „buvusiais“, kuriems iðsiðie-

Prisipaþinæs kagëbistas – jau ne kagëbistas, bet tokiems tikrikagëbistai niekada nedovanos

pæ jau dabar gali sakyti: „Pasmus buvusiø nebûna“.

Ar neuþtenka AleksandroLitvinenkos pavyzdþio, kasbûna su „buvusiais“, kai jiepareina á teisingumo pusæ?Kirba átarimas, kad iðkelti to-kià mintá – pavieðinti jau prisi-paþinusius bedradarbiavimusu KGB mûsø ðalies pilieèius –galëjo tik patys kagëbistai, o ðiàydingà „idëjà“ neapdairiai pa-sigavo mûsø politikai.

Juk tokio veiksmo pasek-mës bûtø praþûtingos dël pa-prastos prieþasties – taip bûtøuþkirstas kelias bet kokio sava-noriðko prisipaþinimo per-spektyvai: net kriminaliniai nu-sikaltëliai suabejotø, ar vertaiðduoti sëbrus ir talkinti teisë-saugai, jeigu po to tave atiduostiems sëbrams...

Teisus Arvydas Anuðaus-kas, teigdamas, kad politikailabai pavirðutiniðkai paþvelgëá reikalo esmæ: „Geriausia, aið-ku, bûtø, kad politikai bent jau

þinotø, apie kà kalba. (...) Su-pratau, kad dalis manë, jog bu-vo kalbama apie neprisipaþi-nusiø KGB dokumentus, apiekaþkokias kitas bylas, kiti ma-në kalbantys apie prisipaþinu-sius asmenis.

Að esu uþ maksimalø KGBdokumentø vieðinimà, taèiautai – ne KGB dokumentai, oValstybës saugumo departa-mento sudarytos bylos. Tai jauvalstybës saugumo interesas.Jei mes vieðiname VSD bylas,tai þiûrëkime, ar jø nelaukiaRusijos federalinë saugumotarnyba. Turime suvokti, kadvieðinimas, kaip politinissprendimas, apims mûsø insti-tucijos sudarytus dokumen-tus. Manau, kad politikai nesu-vokia to skirtumo“.

Puikiai suprantama patrio-tiðkai nusiteikusiø mûsø pilie-èiø negatyvi nuostata kagëbis-tø atþvilgiu, nepaisant to, kadjie prisipaþino bendradarbia-væ, taèiau negalima ignoruoti

fakto, kad prisipaþinimas bu-vo ne ðiaip „atëjau, pasisa-kiau“, o perëjimas á pusæ, ko-vojanèià su KGB ir jo palikimuLietuvoje, todël dabar tokiøþmoniø pavieðinimas bûtø ið-davystë ne tik jø, bet ir prieðsovietø valdþià kovojusiø pat-riotø atþvilgiu.

Taèiau pavieðinimas bûtøpati graþiausia dovana ne tikneprisipaþinusiems kagëbis-tams, bet ir posovietinës Ru-sijos specialiøjø tarnybø dar-buotojams, dirbantiems Lie-tuvoje.

Laimë, vienu tokiu Lietu-voje sumaþëjo – pirmadiená(geguþës 4-àjà) pasirodë pra-neðimas, kad Lietuvos saugu-mo tarnybos sulaikë etatináRusijos federalinio saugumotarnybos specialistà. Tokio as-mens sulaikymas mûsø terito-rijoje gerokai nustebino – juksuèiuptas ne koks nors uþver-buotas mûsø ðalies pilietis ardiplomato pareigybëmis apsi-

draudæs Rusijos pilietis, betetatinis prieð mûsø valstybæ dir-banèiø uþsienio specialiøjø tar-nybø darbuotojas! Negi neuþ-tenka uþverbuotø mûsø ðaliespilieèiø?

Neþinia, kaip yra ið tikrøjø,bet kaþkodël atrodo, kad dar-bas, kurá darë ðnipai, buvotoks svarbus ir neatidëlioti-nas, kad jam vadovauti tiesio-giai buvo atsiøstas ðis Rusijosspecialistas. Koks tai darbas,galime tik spëlioti (na, mûsøspecialiosios tarnybos þino irjoms spëlioti tikrai nereikia),taèiau ið vieðos informacijossuþinome, kad sugauto rusøþvalgo siekiai buvo itin dideli –prieiti prie valstybës paslap-èiø, kurios þinomos tik valsty-bës vadovams ir daryti jiemsátakà priimant sprendimus.

Nesmagios naujienos Rusi-jos karinës grësmës akivaizdo-je, oi, nesmagios.

GintarasMARKEVIÈIUS

44444 2015 m. geguþës 8 d.Nr. 17 (1135) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Padëka

Gerbiamas Jonai ÈEPONI,Jûsø Jubiliejiniai metai lie-

ka visiems mums gyvenimo kel-rodþiu á iðtikimybæ Dievui irTëvynei.

90-meèio proga sveikatos,laimës ir ilgiausiø metø Jumslinki –LPKTS Panevëþio filialas,

LPKTS valdyba

Garbingo 90-ojo jubiliejausproga sveikiname ilgametá Lie-tuvos laisvës kovos sàjûdþioPrezidiumo pirmininkà dim.

plk. Jonà ÈEPONÁ.Telydi neblëstanti energija, sveikata, Aukðèiausiojo pa-

laima.Vyèio apygardos bendraþygiai,

LLKS ðtabas

Graþaus 90-ojo jubiliejaus proga nuoðir-dþiai sveikiname Kazimierà BUTKUVIE-NÆ, buvusià politinæ kalinæ, Laisvës kovø da-lyvæ, ilgametæ LPKTS Radviliðkio filialo ta-rybos naræ, LR Prezidentës apdovanotà Vy-èio Kryþiaus ordino Riterio kryþiumi.

Gyvenkite su ðypsena, negæstanèia vilti-mi ir stiprybe.

LPKTS Radviliðkio filialas

Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga nuoðir-dþiai sveikiname buvusià Komijos lageriøpolitinæ kalinæ Valerijà ARLAUSKAITÆ-PETRAUSKIENÆ.Linkime, kad Jus lydëtø puiki sveikata, gra-

þiausi prabëgusiø dienø prisiminimai, daugdþiugiø ir laimingø dienø.Nors pabalo plaukai,

Lyg þolë nuo ðalnos,Bet ilgai dar ðirdis bus jauna.Lai gyvenimas laimës dar daug dovanos,Lai ðviesi kiekviena bus diena!

LPKTS Kauno filialas

Jubiliejinio 90-ojo gimtadienio progasveikiname buvusá politiná kaliná Jonà GIR-ÈÁ ir linkime metams bëgant iðlaikyti ne-senstanèià, kupinà vilties, ðilumos bei mei-lës ðirdá. Sveikatos, stiprybës ir ðvè. Merge-lës Marijos globos.

LPKTS Rokiðkio filialas

Mieli bendraþygiai,dëkoju uþ palaikymà ir iðreikðtà stiprø pasitikëjimà nuo-

ðirdþiam atsinaujinimui. Aèiû uþ jûsø patarimus, pastabasbei pamokas, kurias teko iðmokti ðiø, kiekvienam ið mûsøsvarbiø rinkimø metu. Jûsø iðreikðtas pasitikëjimas áparei-goja dirbti, kad mûsø bendruomenë taptø atviresnë ir ge-bëtø ne tik susigràþinti pasitikëjimà tø, kurie nuo mûsø nu-sisuko, bet ir tø, kurie ðiandien ima ieðkoti politinës ben-druomenës, kuria galëtø pasitikëti.

Vertinu Irenos Degutienës pasiûlytas idëjas, iðmintá irpatirtá, todël dþiaugiuosi, kad ji priëmë kvietimà dirbti drau-ge ir bûti mano pirmàja pavaduotoja. Kartu vienydami irtelkdami tapsime stipria, atvira ir laiminèia bendruomene.

Kviesdamas bendram darbui linkiu tikëjimo mûsø ben-druomene ir Lietuva!

Nuoðirdþiai –Gabrielius LANDSBERGIS

Dël Lietuvai padidëjusio pa-vojaus ið agresyvëjanèios kaimy-nës vis aktualesnis tampa jauni-mo tautinis, patriotinis ugdy-mas, nes tik patriotiðkai nusitei-kæs jaunuolis eis savanoriu á Lie-tuvos kariuomenæ, iðkilus pavo-jui nedvejodamas gins valstybæir mûsø sunkiai iðkovotà laisvæ.

Kazlø Rûdos Kazio Gri-niaus gimnazija puoselëja gi-lias tautinio, patriotinio ugdy-mo tradicijas. 2002 metaisgimnazijos istorijos mokytojosmetodininkës Birûta Bujaus-kienë ir Vaida Juðkienë, prita-riant savivaldybës Ðvietimoskyriui, deðimtose klasëseginkluoto pasiprieðinimo te-mai pradëjo skirti aðtuoniolikapamokø (pusës pilietiniam ug-dymui skirtø pamokø sàskai-ta) vietoj vienos, numatytos pa-gal programà. Ta tema jos or-ganizuodavo átaigias konferen-cijas, kuriose dalyvaudavo netik vietos, bet ir Vilniaus bei ki-tø miestø buvæ politiniai kali-niai ir tremtiniai. Jose moks-leiviai skaitydavo praneðimuspartizaninio karo tema. Moks-leiviai ne kartà vaidino mëgë-jiðkuose spektakliuose trem-ties prie Laptevø jûros ir gink-luoto pasiprieðinimo temomis.

Istorinës atminties takais

2006 metø lapkrièio 21 dienàgimnazijos istorijos mokytojametodininkë Birûta Bujauskie-në vyresniøjø klasiø mokslei-viams pravedë pamokà parti-zaninio karo tema. Joje dalyva-vo Prezidentas Valdas Adam-kus ir puikiai ávertino pamokà.

Ðiuo metu Kazlø RûdosKazio Griniaus gimnazija vyk-do tautinio ir patriotinio ugdy-mo projektà „Istorinës atmin-ties takais“, kuriam daug laiko,pastangø, pedagogo talentoskiria direktoriaus pavaduoto-ja ugdymui, istorijos mokyto-ja metodininkë Vaida Juðkie-në ir vyresnioji istorijos moky-toja Neringa Matusevièienë.

Balandþio 10 dienà gimna-zijos aktø salëje ávyko popietë„Istorinës atminties takais“.Popietei buvo rûpestingai pa-siruoðta: vyresniøjø klasiømoksleiviai, projekto vykdy-mo savanoriai, entuziastai iðanksto lankë buvusius politi-nius kalinius, tremtinius, juosmaloniai kalbino, pateikë ið anks-to paruoðtø klausimø apie tremtáarba kalinimà: suþinojo tremties irgráþimo datas, tremties vietoves, ið-gyvenimus baisioje kelionëje átremtá ir tremtyje, kalbëjosi apiepatirtus paþeminimus, alinantá dar-

bà, gyvenimà pusba-dþiu, santykius su vietosgyventojais, suluoðintàvaikystæ, nepilnameèiødarbà, varganas moky-mosi sàlygos, paþemini-mà gráþus á Lietuvà, pa-linkëjimus dabartiniamjaunimui.

Pamalonintitokio nuoðirdausmoksleiviø dëmesio,rimto domëjimosiskaudþia mûsø tautospatirtimi Sibiro gol-gotoje buvæ tremti-

niai ir politiniai kaliniai noriairinkosi á gimnazijos aktø salæ.Renginá jautriai, nuotaikingaivedë Vaida Juðkienë ir dvi vy-resniøjø klasiø moksleivës. Joskalbino brangius sveèius. Tar-si atsivërë jø skaudi, prislopin-ta atmintis – jie prisiminëskaudþius tremties iðgyveni-mus, patirtus vargus, paþemi-nimà, skriaudà, badà, poliari-ná speigà. Sveèiai linkëjo þydin-èiai moksleiviø jaunystei nepa-tirti nieko panaðaus, augti do-rais Lietuvos pilieèiais, kurtisavo laimæ Lietuvoje, turëtigausesnes ðeimas.

Viena buvusi tremtinë pa-rodë brangiausià relikvijà –tremtyje iðsaugotà Trispalvæ.Saugumo sumetimais ji buvoiðardyta trimis juostomis, o èia,Lietuvoje, jos vël buvo susiû-tos ir Kazlø Rûdos parapijosbaþnyèioje vëliava buvo pa-ðventinta. Jautriai, darniai nu-skambëjo buvusiø tremtiniø irmoksleiviø kartu dainuojama„Jei ne auksinës vasaros...“ irkitos tremties dainos. Sveèiainusifotografavo kartu sumoksleiviais, buvo apdovanoti su-venyrais, gimnazijos keramikosbûrelio dirbiniais, gëlëmis.

Algimantas LELEÐIUS

Balandþio 15 dienà Kaunoágulos karininkø ramovës ma-þojoje salëje duris atvërë isto-rijos tyrinëtojo ir dizainerioGiedriaus Paulausko instalia-cija „Nëra istorijos be unifor-mos: Pokario partizanø apran-gos rekonstrukcija“. Jà áKaunà pakvietë nauja kau-nieèiø iniciatyva „Graþinki-me Kaunà“ ir jos vadovas TS-LKD PKTF narys DainiusLanauskas.

Giedrius Paulauskas – vie-nas ið ádomiausiø jaunosioskartos Lietuvos drabuþiø kû-rëjø. Pokario partizanø uni-forminio ðvarko atkûrimas –unikalus jo projektas, kuris su-jungë istorinius tyrinëjimus,praktinæ medþiagotyrà bei dra-buþiø dizainà. Autorius dirboKauno Vytauto Didþiojo karomuziejaus ir privaèiø kolekci-

Nëra istorijos be uniformosninkø fonduose, bendravo sumums gerai paþástamais istori-kais, Pasiprieðinimo kovø re-konstruktoriais Dariumi Juo-dþiu ir Ramûnu Skvirecku, ið-nagrinëjo autentiðkà istorinæmedþiagà.

Instaliacijos „Nëra istorijosbe uniformos: Pokario parti-zanø aprangos rekonstrukci-ja“ atidaryme savo darbà iðsa-miai pristatë Giedrius Pau-lauskas, kuris pabrëþë tautosLaisvës kovø atminimo saugo-jimo svarbà. Lietuvos laisvëskovos sàjûdþio (LLKS) ðtabovirðininkas, dimisijos majorasVytautas Balsys pasidþiaugëgraþia iniciatyva ir susirinku-siesiems papasakojo apie savopartizanavimo metus.

Pirmà toká renginá Kaunepristatanèios iniciatyvos „Gra-þinkime Kaunà“ veiklos tiks-

las – moderniomis priemonë-mis ákvëpti þmones kurti gro-þá, skatinti pilietiðkumà.

„Tik istorijà primenanèiøvyrø ir moterø dëka mes galë-sime kurti ir graþinti Kaunà, vi-sà Lietuvà. Esame ásitikinæ,kad mûsø visuomenë sugebëskurti groþá aplink save tada, kaibûsime graþûs savo vidumi iridëjomis“, – sakë iniciatyvosautorius Dainius Lanauskas.

Instaliacija „Nëra istorijosbe uniformos: Pokario parti-zanø aprangos rekonstrukci-ja“ Kauno águlos karininkø ra-movës maþojoje salëje veiks ikigeguþës 14 dienos, o su dizai-neriu bei jo atkurta uniformavisi galësime susipaþinti rugp-jûèio 1 dienà sàskrydyje „SuLietuva ðirdy“ árengtame par-tizanø bunkeryje.

„Tremtinio“ inf.

555552015 m. geguþës 8 d. Nr. 17 (1135)Tremtinys

Geguþës 7-àjà, kaip ir kas-met, minëjome Spaudos atga-vimo, kalbos ir knygos dienà.Ta proga verta prisiminti pasi-ðventëlius pogrindþio spaudosdarbininkus, kuriø vardai kas-kart tolsta, o daugelio taip ir li-ko neþinomi. Ðiandien gal jaune vienam keistoka, kad pir-mojo lietuviðko þurnalo, va-dinto laikraðèiu, pasirodymas1883 metais ir pogrindþiospauda sovietmeèiu þadinotautà ir atvedë jà á Atgimimà.Pasiaukojanèiø knygneðiø dë-ka pogrindþio spauda pasiek-davo skaitytojà, todël jà visiimdavo á rankas kaip ðventeny-bæ. „Gazeta... negirdëtas daik-tas“, – suðuko Þemaitë, kaiPovilas Viðinskis atveþë „Auð-rà“. „Didþiausià padarë áspû-dá ir aiðkiai pastûmëjo mane,kaip ir mano draugus, á naujàjádarbo kelià“, – liudijo kalbinin-kas Jonas Jablonskis.

Ðiandien nuo ávairiausio tu-rinio knygø lûþta knygynø len-tynos, daugybë laikraðèiø irþurnalø, kuriuose mirgëte mir-ga kalbos klaidø, o parduotu-viø ar ávairiø firmø pavadini-mus ne kiekvienas gali perskai-tyti, nes lietuviðkus kaskart vislabiau uþgoþia angliðki. Grei-tëjantys gyvenimo tempai ver-èia skubëti, nesigræþiojant ápraeitá, taèiau svarbiausia –perkainojamos vertybës. Vis-kas keièiasi: kas buvo svarbumûsø proseneliams ir sene-liams, ðiandien tarytum nebe-aktualu. Taèiau kiekvienamskeptikui drástu pakartoti dr.Jono Basanavièiaus redaguo-tos „Auðros“ pirmojo numerio„Priekalbos“ epigrafà: „Þmo-nës, nusidavimø (istorijos) ne-paþástantieji, vis yra vaikai“.Jeigu akimirkai stabtelëtume iratidþiai ásiklausytume á tautosPatriarcho „Priekalbos“ þo-dþius, suvoktume, kad, pra-slinkus gerokai daugiau nei100 metø, jis ir ðiandien krei-piasi á mus:

Nelaisvëje laisvas þodis„Laimingesnio dël Lietuvos

ateinant belûkuriuodami, turi-me ir mes patys rûpintis apiesavo dabarnykðèius reikalus:kà mokslinyèios nedaro, taimes patys atlikti turime. Kû-niðko maisto nestokodami,pirmiausiai turime rûpintisapie dvasiðkà ðviesà. (...) Uþ-mirðome kuomi mes senovëjebuvome, ir tik retoj dainoj arpasakoje randi paminklà mina-votà ið praeities mûsø... Likodar kalba mûsø garbinga... (...)Jei koþnas geras ir patogus sû-nus guodoja tëvus ir tëvø tëvus,tai ir mes, lietuviai, ðios gady-nës turime sekti pavyzdá gerøsûnø senovës Lietuvos; todëlpirmu pirmiausia turime pa-þinti jøjø senoviðkà gyvenimà,bûdà, ir tikybà, jøjø darbus irrûpesèius. (...) Mes netrokð-tam dël savæs kitokio pelno arnaudos, vienat, kad mûsø þo-dþiai pultø ant graþios dirvos iratneðtø ðimteriopà dvasiðkànaudà Lietuvai.

Kaip auðrai auðtant nykstaant þemës tamsybë, o kad taippraðvistø ir Lietuvos dvasia!“

Ðiame leidinyje kûrybinákelià pradëjo Atgimimo dai-nius kunigas Jonas Maèiulis-Maironis ir lietuviø bendrinëskalbos tëvas Jonas Jablonskis,èia buvo spausdinami A. Viena-þindþio, P. Vaièaièio, J. Maèio-Këkðto ir kitø poetø eilëraðèiai.

„Auðra“ subrandino VincoKudirkos ir daugelio kitø lietu-viø tautinæ savimonæ, reikala-vo lietuviø tautai lygiø teisiø sukitomis tautomis. Aktyvusauðrininkas Jonas Ðliûpas su-formulavo Lietuvos valstybin-gumo idëjà. Lietuviðka peri-odinë spauda atvërë lietuviøkultûrai naujus akiraèius.

Lietuva atkûrë iðsvajotàjàlaisvæ ir po sëkmingo gyvavimojà skausmingai prarado: paty-rusi ne vienà sunkmetá kantriaikentëjo ir sovietiniuosegniauþtuose. Taèiau pritildytatauta vël prabilo laisvu þodþiu

kaip kadaise, bûdama cari-nëje priespaudoje.

1972 metø kovo 19 dienàpasirodë pirmasis „LietuvosKatalikø Baþnyèios Kroni-kos“ (toliau – „LKB Kroni-ka“) numeris. Netrukus ðisleidinys tapo svarbiausiu Lie-tuvos religiniø ir pilietiniøteisiø sàjûdþio ðaukliu. Taibuvo pirmasis reguliarus po-grindþio leidinys, prabëgusdvideðimèiai metø po partiza-nø ir jø spaudos likvidavimo.

Kunigas Pranas Raèiû-nas MIC, suvokdamas, kadir caro vyriausybës, 1864metais uþdraudusios lietuvið-kà spaudà lotyniðkais raðme-nimis, ir sovietinio okupantosiekiai panaðûs, nusprendë at-gaivinti senàjà „Auðrà“.

1975 metais, praslinkusdaugiau nei devyniems deðimt-meèiams, Alytaus rajone Sim-no parapijos klebonijoje gimëantroji „Auðra“, kuri buvo tar-si „LKB Kronikos“ sesutë, nesabu leidinius reikëdavo paruoð-ti tuo paèiu metu, abiejø po-grindþio leidiniø redaktoriusbuvo kunigas Sigitas Tamkevi-èius, tuo metu Simno Ðvè. Mer-gelës Marijos Ëmimo á Dangøbaþnyèios vikaras; nemaþaibuvo tø paèiø bendradarbiø,leidëjø, platintojø.

Bendras leidiniø pavadini-mas tarsi paaiðkina idëjiná gi-miningumà: juk abi „Auðros“turëjo bendrà tikslà – prieðintistautinei priespaudai, kurià lë-më carinë, vëliau sovietinë im-perinë politika, abiem atvejaisbuvo vykdoma rusifikacija.

Sovietmeèiu slaptai labaimaþu tiraþu leidþiama „Auð-ra“ buvo spausdinama raðomà-ja maðinële ant labai plono po-pieriaus, todël pasiekdavo ne-daug skaitytojø. Taèiau ji pa-tekdavo á lietuviðkas „Ameri-kos balso“, „Laisvosios Euro-pos“, Vatikano radijo laidas.Buvo du pagrindiniai keliai,kuriais „Auðra“ ir „LKB Kro-

nika“ pasiekda-vo Vakarus: taiMaskvos disi-dentai, jà per-duodantys tamtikriems asme-nims ið uþsienio,ir á Lietuvà at-vykstantys tu-ristai, sutinkan-tys paimti ir nu-gabenti á JAV.

Kai Lazdijørajono Gerda-ðiø parapijosklebonui Lion-ginui Kunevi-èiui pateko á ran-kas pirmasis po-grindþio „Auð-ros“ numeris,jis, ne maþiau

susijaudinæs kaip kaþkada Vin-cas Kudirka, skaitë pratarmæ„Pirmieji „Auðros“ spinduliai“:

„Beveik po ðimto metø vëlið naujo pasirodo „Auðra“.Lietuvos istorija tarsi pasikar-toja – carinë okupacija pasikei-të á tarybinæ. Ið naujo iðkilæspavojus lietuviø tautos egzis-tencijai. Pavojuje atsidûrë ypa-tingai dvasinës vertybës: tikë-jimas, dora, kalba, literatûra irvisa lietuviðkoji kultûra. (...)

Ðiandien stengiamasi nuty-lëti didvyriðka Lietuvos praei-tis. Nenuostabu, kad mûsømokyklose taip maþai vietosskiriama senovës Lietuvos is-torijai, taip skurdþiai leidþiamaistorinë literatûra ir ta pati cen-zoriø yra negailestingai þaloja-ma, o prieð karà iðleisti Lietu-vos istorijos vadovëliai rûpes-tingai naikinami. Klastojant is-torinius faktus, norima apjuo-dinti Lietuvos praeitá. (...)

Maþai kas tinkamai rûpina-si ir Lietuvos ateitimi, ypaè josdvasinës kultûros vertybëmis.Tautos dëmesys ir jëgos nu-kreipiamos tik á medþiaginëskultûros këlimà – á gamyklas,planus, sportà, o dvasinës kul-tûros dirvonai uþleidþiami. Ið-tiþusià, materialinëmis gërybë-mis besisotinanèià ir girtuok-liaujanèià tautà nesunku nu-tautinti ir sunaikinti.

Mûsø tautà reikia pabudin-ti ið to dvasinio miego. Mairo-nio þodþiais tariant, reikia nau-jo Vaidevuèio... Ðito uþdavinioir imasi ið naujo atgaivinta„Auðra“ („Pirmieji „Auðros“spinduliai“, „Auðra“, 1975,spalis, Nr. 1 (40), p. 6).

Kunigas Lionginas Kunevi-èius, susiþavëjæs naujuoju lei-diniu, nenujautë, kad netrukusjam paèiam reikës rûpintis„Auðros“ leidyba. Tai nulëmëtoks ávykis: pradëjus leisti„Auðrà“, sovietinë valdþia pa-reikalavo kunigà Sigità Tamke-vièiø iðkelti ið Simno. Matyda-mas, kad vienam bus sunku su-sidoroti su dviejø pogrindþioleidiniø redagavimu, jis kreipë-

si á kunigà Lionginà Kunevièiø,praðydamas, kad ðis perimtø„Auðros“ redagavimà. Kuni-gas Lionginas Kunevièius, norsir þinodamas, kad yra apraiz-gytas KGB voratinklio, nedve-jodamas sutiko. Tais tamsiaisdvasinës priespaudos metais jissuprato, kad antroji, kaip ir pir-moji, „Auðra“ skelbia laisvësprieðauðrá.

Tikëtina, kad 1977 metø va-sario 16 dienà pasirodæs „Auð-ros“ 5 (45) numeris jau reda-guotas kunigo Liongino Kune-vièiaus. Jame buvo straipsniøávairiomis temomis: apie tauti-nio atgimimo vadovà „Kàmums ðiandien byloja tautospatriarchas“, gvildenamos tuometu aktualios temos „Lietu-viø padëtis Baltarusijos TSR“,„Tarybø Sàjungos „broliðku-mas“ ir „laisvë“ bei kitomis.

Kunigui Lionginui Kunevi-èiui vienam aprëpti „Auðros“leidybà buvo neámanoma: rei-këjo talkininkø, kurie atgaben-tø straipsniø ir iðveþtø pareng-tà leidiná. Straipsniø gaudavoávairiausiø, jie buvo raðyti slap-tai, skubotai, kartais sunkiaiáskaitomi, ypaè pavardës, var-dai, vietovardþiai, autoriai ne-þinomi (niekas pavardëmis ne-pasiraðinëdavo). Dabar, pra-slinkus 40 metø nuo pirmojoðio leidinio pasirodymo, yra þi-nomi ir keletas iðtikimø pagal-bininkø: Kazimieras Ambra-sas, sesuo Ona Dranginytë,Ona Virginija Kavaliauskaitë –sesuo Bernadeta, VidmantasStriokas. Savo straipsniø yrapateikæ Kazimieras Kryþevi-èius, Antanas Patackas, Algir-das Patackas, Edvardas Ðiugþ-da. Þinant L. Kunevièiaus lite-ratûrinius gabumus, tikëtina,kad ne vienas straipsnis „Auð-roje“ paraðytas ir jo ranka, þi-noma, konspiraciniais sumeti-mais pasiraðytas slapyvardþiu.Konspiratyvumas turëjo ir nei-giamø bruoþø – daug bendra-darbiø ir liko neþinomi 20-ojoamþiaus knygneðiai.

(keliama á 8 psl.)

Keli pogrindþio „Auðros“ numeriai

Taip parengtos fotojuostos su „Auðros“ numeriais pasiekusios Vakarus gráþ-davo á Lietuvà

66666 2015 m. geguþës 8 d.Nr. 17 (1135) Tremtinys

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos paðto“,„Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà, pa-skambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetuwww.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos in-deksas 0117. Kaina: 1 mën. – 2,36 Eur (8,16 Lt),

3 mën. – 7,09 Eur (24,48 Lt).

(atkelta ið 1 psl.)LPKTS Kauno filialo pir-

mininkas Juozas Savickas ra-gino nepamirðti savo mamø,jas mylëti ir joms tai pasakyti.

Renginio vedëjas Gedimi-nas Reutas pasidalijo mintimisapie savo ðeimà, raðytojas Sta-nislovas Abromavièius paruo-ðë praneðimà „Lietuvos mote-rø skausmas“. „Ir vieno vaikoþûtis Motinai yra per didelisskausmas. Taèiau mûsø istori-ja pateikia baisià statistikà,kiek daug gali trapi moteris ið-tverti, kai netektys uþgriûna

Graþiausi þodþiai Mamomstarsi kruða ið dangaus... Galmano pasakojimai bus girdëti,bet kaip kitaip pagerbti tas Mo-tinas didvyres?“ – retoriðkaiklausë raðytojas. Jis pateikëkeletà pavyzdþiø apie tai, koksneiðmatuojamas turëjo bûtipartizanø Motinø, tremèiø Mo-tinø, paèiø Motinø partizaniø irpokario Motinø skausmas.

Apibendrinimo þodá tarëLML Kauno skyriaus pirmi-ninkë Meilutë Asanavièienë. Jiuþ nuoðirdø darbà dëkojo sa-vo lygos moterims, renginioorganizatorëms, áteikdama

joms gëliø. Po praneðimø kon-certavo Muzikinio teatro so-listas Juozas Januðaitis, estra-dos solistë Rûta Morozovaitë,Aleksoto bendruomenës mo-terø ansamblis „Versmës“, va-dovaujamas Aurelijos Barei-ðienës, pianinu skambino Mu-zikos mokyklos moksleivë Ug-në Brilinkevièiûtë, smuikugrieþë Aldona Baltrûnienë.Pabaigoje sveikinimo þodá ta-rë LR Seimo narys Rytas Kup-èinskas.Audronë KAMINSKIENËAutorës nuotr.

Deðimt kilometrø á va-karus nuo Anykðèiø drie-kiasi Dabuþiø miðkas. Neitin didelë, bet garsi par-tizanø prieglauda. Pir-maisiais antrosios sovieti-nës okupacijos metaispartizanai rikiuotëje sudaina á parapijos baþnyèiàdar eidavo á Geguþinespamaldas vietiniø komu-nistuojanèiø pykèiui.

1945 metø vasarà, bir-þelá, partizanai surengëpasalà skelbtam mitingui,turëjusiam vykti Dabuþiøpradinës mokyklos patal-pose, netoli Vyðniakalniovienkiemio. Nakties prie-blandoje partizanai uþë-më pozicijas, pasiruoðë „pa-sveikinti“ mitingo organizato-rius, atvykstanèius ið Kavars-ko valsèiaus, apie aðtuoniø ki-lometrø atstumu nuo Dabu-þiø. Sunkveþimiai, tuo labiaulengvos maðinos, buvo pra-banga – mitingo vadovai suginkluota apsauga vaþiavo ark-liais. Vaþiuojant jiems per De-veniø kaimà, iðdavikas perspë-jo apie surengtà pasalà. Karei-viai pasiuntë þmogø á Kavars-kà pakviesti paramos, o patys,matyt, ne visai tikëdami iðda-viko þinia, tæsë kelionæ.

Uþvirë mûðis. Ið Kavarskonetruko atvaþiuoti garnizonokareiviai su sunkiaisiais kul-kosvaidþiais. Partizanams poánirtingo mûðio, vykusio ne vie-nà valandà, teko trauktis. Ko-kie buvo prieðo nuostoliai – ne-þinoma, nes sovietai slëpë sa-vo nuostolius. Mûðyje þuvotrys partizanai – Jonas Binkis,Jonas Bajorûnas ir Jonas Sluè-ka (Antano Sluèkos, ákûrusioAlgimanto partizanø apygar-dà, brolis). Tokia jaunø vyrø,labiau uþ gyvenimà mylëjusiøTëvynæ, þûties istorija.

Daug kovø ávyko uþ ðian-dieninæ Lietuvà. Po 70 metønuo minëto mûðio kovos aidasvël uþgauna savo tautos istori-jà branginanèiø þmoniø ðirdis.

2013 metø rugpjûèio 31dienà ties partizanø þûties vie-ta, prie Vyðniakalnio vienkie-

Atmatos

mio, ties vieðkeliu Kavarskas–Dabuþiai–Troðkûnai, susirin-ko bûrys þmoniø. AtkurtosAlgimanto partizanø apygar-dos vado, paminklo statytojoJono Kadþionio iniciatyva irrûpesèiu trijø paminkliniø kry-þiø paðventinti atvyko monsin-joras Alfonsas Svarinskas, Lie-tuvos laisvës kovos sàjûdþiopirmininkas Jonas Èeponis.Graþi buvo diena. Giedra irsmagu ðirdyje, kad dar trijøLaisvës kovotojø vardai pri-mins jaunimui ir visiems, kaipreikia mylëti gimtinæ.

Auðo 2015-øjø balandþio11-osios rytas. Pravaþiuojan-tiesiems vieðkeliu atsivërë ðiur-pus vaizdas. Iðvartyti pamink-liniai kryþiai, sudauþytos vazosgëlëms, iðtrypta þemë. Piktosrankos, juodos ðirdys vis darsaugo neapykantà savo þemëspraeièiai, þuvusiøjø atmini-mui. Èia ir mums priekaiðtas,kad dar klesti tarp mûsø anø,1945-øjø, iðdavikø ainiai. Arbe dëmës lieka ir mûsø val-dþios vyrai, valstybës ástaty-mais saugantys sovietinesskulptûras, o saviems saugotijø neuþtenka. Dar piktinasi,kad á metalo lauþà nori iðveþtisovietinius reliktus.

Ar suras paminklø niekin-tojus policijos tyrëjai – spëlio-jame. Ar nubaus surastuosiusmûsø teisëjai – abejojame. Perdaug teisësauga palieka teisin-

gumo saugojimo abejoniø, kadpasitikëtume ja. Tai mûsø vals-tybës gëda ir visø, pasiilgusiøteisingumo, galvos skausmas.

Tikëkime. Policija suras.Tik bausmë ar bus atitinkantinusikaltimà, ar teisëjas su ðyp-senële ávertins kaip jaunatvið-ko chuliganizmo iðraiðkà. Tikèia ne chuliganizmas, o ið anks-to ruoðtas nusikaltimas.

Prie kiekvieno paminklonepastatysi sargybos, bet ðisávykis – áspëjimas mums vi-siems, kad ir po 25 nepriklau-somybës metø dar gyvas ko-munistinis uþkratas, dar yrapasiruoðusiøjø parduoti, ið-duoti ir naikinti krauju iðkovo-tà Laisvæ. Nevalia apsiribotipirðtuku pagrasinant ir paba-rant. Paminklø niekintojus pri-valome bausti visu grieþtumu,neieðkant spragø ástatyme,lengvinanèiø aplinkybiø, kaipdabar dar elgiasi Temidës sar-gai. Pavyzdys – partizano An-tano Kraujelio byla.

Ið tokiø visuomenës atma-tø ir formuojami „þalieji þmo-geliukai“. Ar á tokias prieðø ap-raiðkas kreipia dëmesá mûsøsaugumo tarnybos, ar leisimekartotis Ukrainos scenarijuiLietuvoje? Nepamirðkime tëvøir protëviø iðminties: „Ir maþaskupstas didelá veþimà verèia“.

Algirdas BLAÞYS,LPKTS Panevëþio

apskrities koordinatorius

Paminklai trims þuvusiems partizanams prie Vyðniakalnio. 2013metø rugpjûèio 31 diena

Geguþës 17 d. (sekmadie-ná) kvieèiame á dviraèiø þygá„Golgotos keliu 2015“ poObeliø kraðto laisvës kovø irtremties áamþinimo vietas.

Minint partizanø pagerbi-mo, kariuomenës ir visuome-nës vienybës dienà nuo 2012metø rokiðkënai organizuojatradiciniu tapusá dviraèiø þygá„Golgotos keliu“. Ðio dviraèiøþygio metu visuomenë, ypaèjaunimas, turi galimybæ susipa-þinti su turtinga Rokiðkiokraðto Laisvës kovø istorija,susitikti su gyvaisiais istorijosliudininkais, turiningai praleis-ti laisvalaiká. Dviraèiø þygá re-mia Kultûros taryba. Þygio pa-vadinimas „Golgotos keliu“kilo ið to paties pavadinimoðviesaus atminimo politiniokalinio Konstantino Jasinevi-èiaus atsiminimø knygos „Gol-gotos keliu“. Ðià knygà jau poautoriaus mirties iðleido joduktë gydytoja, LPKTS Ro-kiðkio filialo pirmininkë Jûra-të Èypienë.

Malonu, kad ðis þygis pri-traukia gausybæ dalyviø. 2014metais á dviraèiø þygá „Golgo-tos keliu“, kuris vyko Juodu-pës kryptimi, aktyviai ásitrau-kë Juodupës gimnazijos ben-druomenë, taip pat Juodupësðauliai. Jame dalyvavo per 80dalyviø.

Ðiais metais keliausimeObeliø kryptimi. Þygio pra-dþia – 11 val. prie Nepriklau-somybës paminklo Rokiðkiomiesto centrinëje aikðtëje, þy-gio pabaiga – 14.30 val. prieLaisvës kovø istorijos muzie-jaus Obeliuose.

Á dviraèiø þygio organizato-riø: Rokiðkio kraðto muzie-jaus, LPKTS, Juozo Tumo-

„Golgotos keliu 2015“Vaiþganto gimnazijos, Rokið-kio rajono ðauliø, kvietimà at-siliepë Obeliø bendruomenë,seniûnija, gimnazija, Obeliøvaikø globos namai, RokiðkioJurgio Kairio skautø draugovë.

Susitikimuose su Obeliøbendruomenës atstovais buvoiðsakytas pageidavimas, kadbûsimo dviraèiø þygio dalyviaigalëtø susipaþinti ne tik su Obe-liø laisvës kovø vietomis, bet irpamatyti atsinaujinusá Obeliømiestelá, jo centrinæ aikðtæ, ku-rioje ir vyks iðkilmingas dvira-tininkø kolonos sutikimas.Vëliau vyksime á Obeliø ðilà.Ðioje vietoje prieð 70 metø,1945-øjø liepos 13-àjà, ávykogarsusis Obeliø ðilo mûðis.Laisvës kovø istorijos muzie-jaus Obeliuose vedëjas And-rius Druèkus papasakos apieObeliø kraðto laisvës kovas.

Laisvës kovø istorijosmuziejuje Obeliuose vyks þy-gio aptarimas, meninë progra-ma, jaunimas prie kareiviðkoskoðës pabendraus su istorijosliudininkais.

Rokiðkio kraðto muzieji-ninkai, kviesdami prisidëtiprie ðio renginio, Rokiðkio ra-jono mokymo ástaigose organi-zuoja susitikimus su mokykløbendruomenëmis. Maloniainustebino susitikimas JuozoTumo-Vaiþganto gimnazijos„Romuvos“ padalinyje. Dau-gelis á susitikimà su þygio orga-nizatoriais atëjusiø gimnazistøjau tradiciðkai dalyvavo nuopat pirmojo dar 2012 metaissurengto dviraèiø þygio.

Kvieèiame visus norinèiusdalyvauti.

Valius KAZLAUSKAS,Rokiðkio kraðto

muziejaus istorikas

LPKTS knygynëlyje (Laisvës al. 39, Kaune) galite ásigytikompaktinæ plokðtelæ su Jono Ohmano ir Vinco Sruoginio do-kumentiniu filmu „Nematomas frontas“.

Skelbimai

Geguþës 13 d. (treèiadiená) 17 val. Lietuvos mokslø akade-mijos Didþiojoje posëdþiø salëje ávyks Lietuvos Sàjûdþio Vil-niaus skyriaus susirinkimas ir Lietuvos Nepriklausomybës 25metø jubiliejaus minëjimas. Registracija nuo 16 val.

LPKTS salëje (Laisvës al. 39, Kaune) veikia buvusio trem-tinio, architekto, menininko Vaclovo Sakalausko dailës darbøparoda. Maloniai kvieèiame apsilankyti.

777772015 m. geguþës 8 d. Nr. 17 (1135)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com, tremtinys@zebra.lt

Tremtinys Kaina 0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2260 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

(2 litai)

Geguþës 15 d. (penktadiená) Ðakiø r. Lekëèiø seniûnijojeávyks Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vieny-bës dienos paminëjimo ðventë „Sakalai parskrido“, skirta þur-nalisto, pasiprieðinimo okupaciniams reþimams veikëjo, þuvu-sio Rûdðilio girioje prie Lekëèiø, Julijono Bûtëno 100-osiomsgimimo metinëms ir Valkø mûðio 70-meèiui paminëti.

10 val. ðv. Miðias uþ þuvusius partizanus aukos Panevëþiovyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

12 val. Aistës Smilgevièiûtës ir grupës „Skylë“ akustinis kon-certas „Broliai“.

13 val. Suvalkijos 4-osios rinktinës ðauliø ir Ðakiø rajonomoksleiviø þygis á Valkø kalvas.

14.30 val. þuvusiø partizanø kapø lankymas ir pagerbimasStalioriø kapinëse (Lukðiø sen.).

16 val. Valkø mûðio 70-meèio paminëjimas Valkø kalvose.

Kvieèiame á Kalniðkës mûðio 70-øjø metiniø minëjimà.Geguþës 15 d. (penktadiená) Kalniðkës mûðio vietoje:12 val. jaunimo stovykla „Mokausi ginti Tëvynæ“ su Lietu-

vos kariuomenës savanoriø pajëgø Dainavos apygardos 1-àjarinktine.

Geguþës 16 d. (ðeðtadiená)Lazdijø Nepriklausomybës aikðtëje:11 val. dviratininkø iðlydëtuvës á Kalniðkës mûðio vietà (re-

gistracija nuo 10.30 val.),12 val. bëgimo dalyviø startas (registracija nuo 11.30 val.).Simno miestelyje:12 val. ðv. Miðios Simno Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á

Dangø baþnyèioje,13 val. þuvusiø partizanø pagerbimas Simno kapinëse.Kalniðkës mûðio vietoje:13 val. bëgimo dalyviø ir dviratininkø sutikimas,13.30 val. jaunøjø ðauliø priesaika ir Sausumo pajëgø orkestro

koncertas,14 val. iðkilmingas 70-øjø mûðio metiniø minëjimas,16.30 val. kareiviðka koðë.

Skelbimai

Meèislovas Lukoðevièius1935–2015

Gimë Tauragës aps. Kaltinënø valsè. Versme-liø k. ûkininkø ðeimoje. Uþ ryðius su partizanaistëvas buvo areðtuotas ir iðveþtas á Komijos lagerius.1951 m. mamà su sûnumis iðveþë á Irkutsko sr.Bratsko r. Dolgyj Luko kolûká. 1957 m. Meèislo-vas gráþo á Lietuvà, apsigyveno pas gimines Akme-nës r. Sukûrë ðeimà. 1964 m. persikëlë á gimtàjá ra-jonà. Dirbo Ðilalës MSV. Uþaugino du sûnus irdukterá. Palaidotas Ðilalës r. Kaltinënø parapijos kapinëse.

Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, dukterá, sûnus, brolá, jø ðeimas,gimines ir artimuosius.

LPKTS Ðilalës filialas

Aldona Janina Maskolaitytë-Kleinienë1931–2015

1946 m. buvo areðtuota ir kalinta Raseiniø ka-lëjime, iðveþta á Komijos Intos, paskui – á Abezëslagerá. 1954 m. gráþo á Lietuvà. 1989 m. kartu subendraminèiais Jurbarke ákûrë „Tremtinio“ klu-bà ir subûrë buvusiø politiniø kaliniø ir tremtiniøchorà „Versmë“. Nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris Aldonà ir Vir-ginijà, sûnø Remigijø ir artimuosius.

LPKTS Jurbarko filialas

Justinas Klumbys1934–2015

Gimë Tauragës aps. Ðilalës valsè. Sëdëjimø k. ûkininkø ðeimoje.Tëvas buvo miræs. Motinà ir septynis vaikus 1951 m. iðtrëmë á Kras-nojarsko kr. Nazarovo r. Á Lietuvà ðeima gráþo 1956 m. Jonas sukûrëðeimà su Birute Zita Gertmonaite. Uþaugino dvi dukteris ir sûnø.

Palaidotas senosiose Ðilalës parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris, sûnø, vaikaièius, gimines ir ar-

timuosius.LPKTS Ðilalës filialas

Anelë Liuþinaitë-Bagdonienë1925–2015

Gimë Këdainiø r. Lepðinës k. ûkininkø ðeimo-je. Mokësi Këdainiø gimnazijoje. 1948 m. su ðei-ma iðtremta á Krasnojarsko kr. Daursko r. Malað-kos gyv. Dirbo miðko darbus. Á Lietuvà gráþo1959 m., dirbo ir gyveno Këdainiuose. Uþauginodukterá ir sûnø. Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá ir artimuosius.

LPKTS Këdainiø filialas

Jonas Cibas1928–2015

Gimë Baltarusijoje, Globovsko r. Ðarabajaus k.Vëliau su ðeima persikëlë á Utenos r. Beliakëlio k.Broliui þuvus partizanø gretose, ðeima slapstësi.Jonà su seserimi surado Utenos gimnazijoje.1948 m. buvo iðtremtas á Krasnojarsko kr. Ude-renskio r. Rasdolinsko k. Tremtyje sukûrë ðeimàsu bendro likimo drauge Janina. Ten sulaukë sûnøAlgimanto ir Romo. Á Lietuvà gráþo po 10 m. Ap-sigyveno Anykðèiø r. Aþuoþeriø k., sulaukë dar

dviejø sûnø – Gintaro ir Þilvino. Buvo aktyvus LPKTS Anykðèiø fi-lialo narys.

Palaidotas Anykðèiø r. Piesliø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnus, jø ðeimas, seseris ir brolá.

LPKTS Anykðèiø filialas

UþjauèiameDël ilgameèio Lietuvos

politiniø kaliniø sàjungosRaseiniø skyriaus pirmi-ninko, politinio kalinioViktoro Endriukaièio mir-ties nuoðirdþiai uþjauèia-me artimuosius.

Lietuvos politiniøkaliniø sàjunga

Geguþës 8 d. (penktadie-ná) 15 val. Vytauto Didþiojokaro muziejuje atidaroma sta-cionari paroda „Ðventasis ka-rys. Ðv. Jurgis dailës kûriniuo-se Lietuvoje“. Prieð parodosatidarymà 13 val. Kauno Ðv.Jurgio baþnyèioje bus aukoja-mos ðv. Miðios muziejinin-kams ir parodos sveèiams.

Parodos globëjas Vilniausarkivyskupas metropolitasGintaras Gruðas, Kauno arki-vyskupas metropolitas SigitasTamkevièius.

Paroda veiks iki rugsëjo 14dienos.

Geguþës 23 d. (ðeðtadiená)Panevëþio r. Berèiûnuose ren-giamas Krasnojarsko kr. Par-tizansko r. buvusiø tremtiniøsusitikimas. 11 val. ðv. MiðiosBerèiûnø baþnyèioje. Po pa-maldø – ðventinë popietë. Ma-loniai kvieèiame dalyvauti.

Teirautis tel. 8 682 52 418Dalës.

Geguþës 22 d. (penktadie-ná) 9 val. MarijampolësÐv. Mykolo Arkangelo bazili-koje bus aukojamos ðv. Miðiosuþ 1948 m. tremtinius, iðveþ-tus ið Marijampolës apskritiesGiþø, Ðunskø, Antanavo, Pil-viðkiø, Sasnavos, Kazlø Rû-dos, Àþuolø Bûdos, ViðakioRûdos, Igliaukos ir kitø kaimøbei miesteliø, maklakovieèius,igarkieèius, gráþusius ir liku-sius ilsëtis Ðiaurës Sibiro þe-mëje.

Geguþës 24 d. (sekmadie-ná) 10 val. Alovës baþnyèiojebus aukojamos ðv. Miðios uþVarèios miðke Kregþdës bun-keryje þuvusius partizanus. Popamaldø vaþiuosime á Varèià,kur buvusio bunkerio vietojebus paðventintas atminimokryþius.

Teirautis tel. (8 5)275 7546, 8 676 14 042 Vy-tauto Maèionio.

Geguþës 23 d. (ðeðtadiená) Ðilalëje ávyks Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungos XII jaunesniosios kartos sàskry-dis bei Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vie-nybës dienos ðventë

10.30 val. – dalyviø registracija Atminimo aikðtëje (J. Ba-sanavièiaus g. 1, Ðilalë).

11 val. – ðv. Miðios Atminimo aikðtëje, prie paminklo þu-vusiems partizanams atminti. Po pamaldø pagerbsime politi-nius kalinius, tremtinius ir Laisvës kovø dalyvius, padësime gëliøant partizanø kapø.

12 val. – iðkilminga dalyviø ir Didþiosios kunigaikðtienës Bi-rutës ulonø bataliono Sausumos pajëgø orkestro eisena á Ðila-lës miesto puðynà.

13 val. – rikiuotë, ðventës atidarymas, sveikinimo kalbos.13.30 val. – Didþiosios kunigaikðtienës Birutës ulonø ba-

taliono Sausumos pajëgø orkestro koncertas.14 val. – Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio mecha-

nizuotojo pëstininkø bataliono programa.14.15 val. – vaiðinsimës kareiviðka koðe ir arbata.14.30 val. – sporto varþybos (baudø metimas, virvës trau-

kimas, kariðka estafetë, parko tinklinis, galiûnø rungtis, smi-ginis); karinës technikos ir ginkluotës paroda, dalyviø pavëþë-jimas ðarvuoèiu M113; knygos „Atgijæ paminkluose“ pristaty-mas (parengë Teresë Ûksienë, iðleido LPKTS Ðilalës filialas);Lietuvos kariuomenës strateginës komunikacijos departamentoatstovø paskaita apie informacinës erdvës iððûkius Lietuvoje.

16 val. – meno mëgëjø pasirodymas.17 val. – sporto varþybø nugalëtojø apdovanojimai.17.30 val. – ðventës uþdarymas.Sporto varþybø dalyvius praðome registruotis iki geguþës

15 d. el. paðtu: silalessm@gmail.com.Visais rûpimais klausimais skambinti Loretai Kalnikaitei

tel. 8 698 74 182.

88888 2015 m. geguþës 8 d.Nr. 17 (1135) Tremtinys

(atkelta ið 5 psl.)Naujoje „Auðroje“ pirmà

kartà plaèiau atskleista parti-zanø kovos tema. Straipsnyje„Partizanø kovos Lietuvoje“(1978, Nr. 11) pateiktos tezësapie partizaninio judëjimoreikðmæ. Labai plaèiai „Auðro-je“ buvo raðoma ir apie dvasi-ná genocidà: sovietinës val-dþios kova su religiniais prie-tarais, tikinèiøjø persekioji-mas, dvasininkø terorizavi-mas, tautiðkumo naikinimasper ðvietimà, kultûrà, mokslà.Visi „Auðros“ straipsniai, vaiz-duojantys Lietuvos praeitá, –tai kova su sovietinës istoriog-rafijos falsifikacijomis, patei-kiamas platesnis poþiûris á Lie-tuvos istorijà.

Atgimimo Sàjûdis Lietuvo-je daug kà pakeitë. „Auðros“,ëjusios be pertraukos trylikametø, leidyba nutrûko, kaip irkitø pogrindþio leidiniø. Ilga-metis „Auðros“ redaktoriusLionginas Kunevièius apie ðálaikà prasitarë: „Pasijutau kaipbëgikas, baigæs maratono dis-

Nelaisvëje laisvas þodistancijà. Vienà vakarà uþsi-dangstæs langus verkiau...“ Galtai buvo dþiaugsmo aðaros? Jukvisà laikà buvo persekiojamasKGB, taèiau në karto á jø na-gus nepakliuvo. Kunigas Lion-ginas Kunevièius mokëjo iðlai-kyti paslaptá, nes kas yra „Auð-ros“ redaktorius, neþinojo neikurjeriai, kurie atneðdavo ir ið-gabendavo raðinius, nei giminës,nei artimieji. Net pasikeitus is-torinëms aplinkybëms dar ket-verius metus slëpë ðá savo darbà.

1992 metais Vytauto Di-dþiojo universitete Kaune buvopaminëta „LKB Kronikos“ dvi-deðimties metø sukaktis. Vysku-pas Sigitas Tamkevièius, buvæsðio leidinio ilgametis redakto-rius, prisimindamas tà laikà pri-statë tuo metu ëjusá ir kità po-grindiná leidiná „Auðra“, kurá re-dagavo Lionginas Kunevièius.Kone porà deðimtmeèiø kunigoLiongino Kunevièiaus kruopð-èiai saugota paslaptis buvo taipnetikëtai atskleista girdint dau-gybei þmoniø, o svarbiausia –paèiam „Auðros“ redaktoriui.

Prasmingi istoriko R. Vëb-ros þodþiai, pasakyti apie J.Ba-sanavièiaus „Auðrà“, minintleidimo 100 metø sukaktá, la-bai tinka ir Liongino Kunevi-èiaus redaguotai „Auðrai“:„Laiminga tauta, kuri ir nelais-vëje bûdama turi laisvø sûnø“.Lietuviø tauta yra viena ið tølaimingøjø, nes gûdþiausiais ca-rinës ir sovietinës okupacijosmetais turëjo pasiðventusiø sû-nø ir dukterø, kurie laisvu þo-dþiu jà këlë ir budino.

Elvyra BILIÛTË-ALEKNAVIÈIENË

Balandþio 28 dienà LPKTSKauno filialo nariai susirinkoPetraðiûnø kapinëse prie„Tautos kanèios“ memorialo.

Tà dienà visi atsineðë kibi-rëlius, ðepeèius, skudurus –vyko kasmetinë pavasarinëtalka – pasiruoðimas Moti-nos dienai. Visi talkininkaidirbo iðsijuosæ. Netrukusmemorialo kryþiai subaltavo,kaip pavasará praþydusiosobelys, naujumu sublizgo po-stamentai.

Graþu ir simboliðka, kadðioje talkoje jungiasi gamtos

Talka „Tautos kanèios“memoriale

nubudimas ir krikðèioniðkatradicija – prisiminti negráþu-sias ir sugráþusias ið Sibiro pla-tybiø mamas, seses, moèiutes.

Kità dienà po talkos visiKauno filialo nariai ir kaunie-èiai susirinko á Kauno karinin-kø ramovës rûmus, kur vykoiðkilmingas Motinos dienosminëjimas ir koncertas.

JûratëANTULEVIÈIENË,

LPKTS Kauno filialovaldybos pirmininko

pavaduotojaJono Sakelio nuotrauka

LPKTS Ðiauliø filialo buvætremtiniai kiekvienais metaisprieð Motinos dienà organi-zuoja talkà Ðiauliø miesto Gin-kûnø kapiniø tremtiniø sekto-riuje. Nurenkame ið po þiemossusikaupusias ðiukðles, pasta-tome vëjo iðvartytas gëles, þva-kides. Miesto vadovø rûpesèiuá kapines atveþama juodþemio.Yra kapø, kuriø artimøjø jaunëra, todël priþiûrime bendro-

Talka Ðiauliø Ginkûnø kapinëse

mis pastangomis. Nors mûsøjëgos vis maþëja, taèiau sten-giamës, ir tà atveþtà þemelæ ki-birëliais, kaip skruzdëlytës, ið-neðiojome ant kapeliø, iðlygi-nome. Vasarà nupjausime þo-læ, rudená nugrëbsime lapus.

Motinos dienà daug buvu-siø tremtiniø, jø vaikaièiø atei-na nusilenkti savo Mamoms,iðkentëjusioms Lietuvos skaus-mà ir dabar besiilsinèioms ðven-

toje Tëviðkës þemelëje.Ginkûnø kapiniø tremtiniø

sektoriø daþnai aplanko uþ-sienieèiai, pravaþiuojanèiosekskursijos, todël stengia-mës, kad jos bûtø priþiûrëtosir tvarkingos.

ValerijaJOKUBAUSKIENË,

LPKTS Ðiauliø filialopirmininkë

E. Manovo nuotrauka

Kunigas Lionginas Kunevièius

Pakruojo rajono tremtiniø vieðnagë Vilniuje

Balandþio 25-osios rytas nu-ðvito visomis pavasario spalvo-mis. Nurimo kasdien siautæsðiaurës vëjas. Pasirodë linksmaiðvieèianti saulutë. Ði diena buvotarsi Dievo siunèiama dovana ákelionæ iðsiruoðusiems senjo-rams – Pakruojo filialo buvu-siems tremtiniams ir politiniamskaliniams bei jø ðeimø nariams.

50 vietø AB „Pakruojo au-totransportas“ autobusas(vairuotojas Romas Rumbaus-kas) pilnutëlis iðriedëjo á Vilniø.Ði iðvyka organizuota pagal pro-jektà „Lietuvos istorijos pëdsa-kais“, ið dalies finansuotà ið So-cialinës apsaugos ir darbo minis-terijos programos „Remti vy-resnio amþiaus þmoniø veiklà“.

Pakeliui gërëjomës atgims-tanèia gamta, besiskleidþianèiaisberþø lapeliais, þaliuojanèiais ja-vø laukais, gimtosios ðalies klo-

niais bei kalneliais. Didëjant me-tø naðtai, vis reèiau iðvykstameið savo namø, ypaè tie, kuriemslikimas lëmë likti vieniðiems ar-ba kuriø vaikai bei vaikaièiai uþ-darbiauja uþsienyje ar gyvena di-dþiuosiuose ðalies miestuose.

Vilnius visø pirma mûsø akisnudþiugino þydinèiu sakurø so-du. Nepabëgiojome po já – tikpasigërëjome lëtai vaþiuodamiautobusu. To mums pakako.Prie Valdovø rûmø mus pasi-tiko ðiø rûmø darbuotojas Egi-dijus Oþalas, buvæs pakruojie-tis. Kadangi mûsø buvo pen-kiasdeðimt, pasidalijome á dvigrupes, turëjome du ekskursi-jos vadovus: Egidijø Oþalà irDonatà Jokûbaitá. Abu – Lie-tuvos istorijos þinovai, Tëvy-nës patriotai. Pora valandøValdovø rûmuose praskriejonepastebimai.

Po ekskursijos dalis pasu-kome á Bernardinø sodà, kitisëdome á autobusà ir pasuko-me á Antakalná. Ten pagerbë-me Sausio 13-osios didvyriøatminimà, aplankëme mylimøraðytojø, menininkø ir kitø áþy-miø mûsø ðalies veikëjø amþi-nojo poilsio vietà.

Vakare pasukome á Operosir baleto teatro rûmus ir gërë-jomës G. F. Hendelio oratori-ja „Aleksandro puota“, JuozoStatkevièiaus sukurtais kostiu-mais, suknelëmis.

Dëkojame LPKTS valdy-bai, ypaè valdybos pirmininkëspavaduotojai O. A. Tamoðai-tienei, kad galëjome prasmingaipraleisti laikà, pagilinti þinias.

Zita VËÞIENË,LPKTS Pakruojo filialo

pirmininkëAutorës nuotrauka

Sausio 13-osios aukas pagerbëme Antakalnio kapinëse