Nr. 17 (282) 2008 m. rugsëjo 6 d. Kaina 2,90 Lt ... pdf/2008/282.pdf · Juk Vieðpaties diena arti visoms tautoms. Kaip tu darei, ... to, kai Babilonas siaubë Judà, griovë ir

Að ir mano artimo skausmas

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

„TIKËJIMO ÞODIS“DVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedotema –dþiaugsmas

Nr. 17 (282) 2008 m. rugsëjo 6 d. Kaina 2,90 Lt

R.T. Kendal

Disciplina –kelias ádþiaugsmà .......................5 p.

Nukelta á 2 p.

Michael Zigarelli

Susigràþinti gyvenimodþiaugsmà .......................5 p.

Harald Börner

Augustinas irPelagijus..........................10 p.

Earl Palmer

Dþiaugsmas –sveikosdvasios poþymis .......8 p.

Mark Greene

Áþeidimo kultûra.........11 p.

Jëzus – mûsø mokytojasGABRIELIUS LUKOÐIUS Jëzus kalbëjo átikëjusiems Já

þydams: „Jei jûs pasiliekatemano þodyje, ið tiesø esatemano mokiniai; ir jûs paþin-

site tiesà, ir tiesa padarys jus laisvus“.Jie Jam atsakë: „Mes esame Abraomopalikuonys ir niekada niekam never-gavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite lais-vi’?“ Jëzus jiems tarë: „Ið tiesø, ið tie-sø sakau jums: kiekvienas, kas daronuodëmæ, yra nuodëmës vergas. Betvergas nepasilieka namuose amþinai,o Sûnus pasilieka amþinai. Jei tad Sû-nus jus iðlaisvins, ið tiesø bûsite laisvi.Að þinau, kad jûs Abraomo palikuo-nys. Bet jûs norite mane nuþudyti,nes mano þodþiui nëra jumyse vietos.Að kalbu, kà esu matæs pas savo Të-và. O jûs darote, kà matëte pas savotëvà“. Jie atsiliepë: „Mûsø tëvas Ab-raomas!“ Jëzus jiems tarë: „Jei jûs bû-tumëte Abraomo vaikai, darytumëteAbraomo darbus. Bet dabar jûs noritenuþudyti mane – þmogø, kuris kalbë-jo jums tiesà, girdëtà ið Dievo. ÐitaipAbraomas nedarë! Jûs darote savo të-vo darbus“. Jie atsakë: „Mes nesamepavainikiai ir turime vienà Tëvà –

Uþ tavo broliui Jokû-bui padarytà smur-tà bûsi sunaikintas

amþiams. Tada, kai svetimiejiplëðë Jokûbo turtus, verþësi promiesto vartus, metë burtà dëlJeruzalës, tu stovëjai su jais irbuvai kaip vienas ið jø! Tau ne-derëjo gërëtis tavo brolio nelai-me, dþiaugtis Judo vaikø sunai-kinimu ir iðdidþiai kalbëti jøsielvarto dienà. Tau nederëjo áei-ti pro mano tautos vartus ir gë-rëtis jø kentëjimu bei tiesti ran-kas á jø turtà jø þuvimo dienà.Tau nederëjo stovëti kryþkelëseir naikinti pabëgëlius bei iðduotituos, kurie iðtrûko priespaudosmetu! Juk Vieðpaties diena artivisoms tautoms. Kaip tu darei,taip tau darys – tavo atlygis gráðtau paèiam (Abd 1,10-15).

Tai iðtrauka ið trumpiau-sios Senojo Testamento knygos– Abdijo pranaðystës. Apie pra-naðà Abdijà neþinome nieko, tik

Að ir mano artimo skausmasMINDAUGAS SAKALAUSKAS

Nukelta á 3 p.

jo vardà, kuris reiðkia Vieðpatiestarnas. Manoma, kad ðis tekstasbuvo uþraðytas VI a. pr. Kr., poto, kai Babilonas siaubë Judà,griovë ir degino Jeruzalæ, jojestovinèià ðventyklà, o Edomokraðtas prie to prisidëjo. Ðtaipsalmininkas skundþiasi Die-vui dël Edomo ir dël Babilono:Vieðpatie, atsimink Jeruzalësdienà prieð Edomo þmones. Jiesakë: „Griaukite, griaukite jàiki pamatø!“ O Babilone, tunaikintojau, laimingas bus, kastau uþ mums padarytà skriaudàatmokës! (Ps 137, 7-8). Abdijopranaðystëje skelbiamas sunai-kinimo nuosprendis Edomokraðtui dël to, kad ðis savo brolioJokûbo nelaimës dienà ne tik,kad jam nepadëjo, bet ir dar la-biau pagilino jo þaizdà, plëðda-mas kraðtà, þudydamas þmo-nes, stodamas Judo prieðø pu-sën. Edomas yra vadinamas Jo-kûbo broliu dël to, kad Edomo

kraðtas buvo Jokûbo brolio Eza-vo palikuoniø kraðtas. Ezavasbuvo pramintas Edomu (Rau-donuoju) po to, kai savo broliopraðë raudonojo viralo alkiuinumarinti: Kartà Jokûbas iðsi-virë viralà, o Ezavas parëjo iðlauko nuvargæs. Ezavas tarë Jo-kûbui: „Duok man savo raudo-nojo viralo, nes að esu nuvar-gæs!“ Todël já praminë Edomu(Pr 25, 29-30).

Ðioje pranaðystëje akivaiz-dþiai pabrëþiamas netinkamasbrolio santykis á brolá, kai ðis pa-tiria skausmà. Èia Vieðpats aið-kiai iðreiðkia savo valià, jog bro-liui dera atjausti brolá, kartuverkti su verkianèiu artimu. Pri-siimti dalelæ kito skausmo ir da-lintis aðaromis nëra taip pa-prasta, tad pakalbëkime ðia te-ma, kad pasimokytumëme jaut-riau ásiklausyti á kitø þmoniø ai-manas, neskubëtume bûti visa-þiniais ekspertais, iðkart suge-

banèiais kenèianèiajam paaið-kinti jo kanèios prieþastis, betverèiau pasistengtume nors kiekálásti á prislëgtojo „kailá“.

Kas mano brolis?Kai kalbame apie meilës sko-

là, kurià mokëti nëra lengva, no-rëtøsi, kad skolingi meilæ bûtumekuo maþesniam ratui þmoniø –tik patiems artimiausiems, gera-noriðkiausiems mûsø atþvilgiu,labiausiai mums patinkantiems.Nesàmoningai siekiame ribos,uþ kurios jau nereikëtø mylëtinieko. Todël kyla ir tokie klausi-mai: „O kas gi mano artimas?“

Nuo

tr. i

ð ki

no fi

lmo

„Jëz

us ið

Naz

aret

o“.

Rhonda Wheeler Stock

Kokiu keliu jie turëtøeiti?..........................................9 p.

Nr. 17 (282) 2008 m. rugsëjo 6 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Dievà“. Jëzus kalbëjo jiems toliau: „JeiDievas bûtø jûsø Tëvas, jûs mylëtu-mëte mane, nes Að ið Dievo iðëjau irèia atëjau. Að ne pats nuo savæs at-ëjau, bet Jis mane siuntë. Kodël gi ne-suprantate, kà jums sakau? Todël,kad negalite mano þodþiø klausyti. Jû-sø tëvas – velnias, ir jûs norite vykdytisavo tëvo troðkimus. Jis nuo pat pra-dþios buvo þmogþudys ir nesilaikë tie-sos, nes jame nëra tiesos. Kalbëdamasmelà, jis kalba, kas jam sava, nes jismelagis ir melo tëvas. O kadangi Aðkalbu tiesà, jûs netikite manimi. Kasið jûsø apkaltins mane nuodëme? Jei-gu tad tiesà sakau, kodël netikite ma-nimi? Kas ið Dievo yra, tas Dievo þo-dþiø klauso. Jûs neklausote todël, kadnesate ið Dievo“. Tuomet þydai atsi-liepë: „Argi mes ne teisingai sakome,kad Tu samarietis ir Tavyje demo-nas?“ Jëzus jiems atsakë: „Nëra ma-nyje demono. Að gerbiu savo Tëvà, ojûs negerbiate manæs. Að neieðkau sauðlovës: yra, kas ieðko ir teisia. Ið tiesø,ið tiesø sakau jums: kas laikysis manoþodþio, nematys mirties per amþius“.Þydai Jam pasakë: „Dabar mes þino-me, kad Tu demono apsëstas! Juk mi-rë Abraomas ir pranaðai, o Tu sakai:‘Kas laikysis mano þodþio, tas nera-gaus mirties per amþius’. Argi Tu di-desnis uþ mûsø tëvà Abraomà, kurismirë? Pranaðai irgi mirë. Kuo Tu de-diesi?“ Jëzus atsakë: „Jei Að save ðlo-vinèiau, mano ðlovë bûtø niekai. Maneðlovina mano Tëvas, apie kurá jûs sa-kote: ‘Jis yra mûsø Dievas’. Ir jûs Jonepaþástate, o Að Já paþástu. Jei saky-èiau, kad Jo nepaþástu, bûèiau tokskaip jûs – melagis. Bet Að Já paþástu irlaikausi Jo þodþio. Jûsø tëvas Abrao-mas dþiûgavo, kad matysiàs manàjàdienà; jis jà iðvydo ir dþiaugësi“. Tadaþydai Jam sakë: „Dar neturi në pen-kiasdeðimt metø ir esi matæs Abrao-mà?!“ Jëzus jiems tarë: „Ið tiesø, iðtiesø sakau jums: pirmiau, negu buvoAbraomas, Að Esu!“ Tada jie griebësiakmenø, norëdami mesti á Já, bet Jëzuspasislëpë ir, praeidamas pro juos, iðëjoið ðventyklos ir nuëjo tolyn (Jn 8, 31-59).

Ðios evangelijos pagal Jonàeilutës gali rimtai iðgàsdinti jasskaitantá tikintá þmogø. Jëzuskalba Já átikëjusiems þydams irpavadina juos velnio vaikais.Kaip taip gali bûti? Negi turëtu-me manyti, kad apaðtalas Jonas,vadindamas tuos þmones átikë-jusiais, turëjo omeny kà nors ki-ta? Daugelis Ðventojo Raðto tyri-nëtojø svarsto, ar tie þmonës iðtiesø nuoðirdþiai átikëjo Jëzø.Pats apaðtalas Jonas tiesiogiaiapie tai nieko nesako.

Greièiausiai jie ið tiesø átikë-jo, taèiau tai nereiðkia, jog tà pa-èià akimirkà pasikeitë jø poþiû-ris á save ir supanèià aplinkà. Iðdaugelio nuoðirdþiø krikðèioniøteko girdëti, jog tà dienà, kai ið-paþino Kristø savo Vieðpaèiu,jie beveik nieko nesuprato. Tekomatyti ir tai, kaip átikëjæ þmonëspasipiktindavo kuria nors Kris-

taus mokymo dalimi ir atitolda-vo nuo tikëjimo. Todël konflik-tas, iðkilæs tarp Jëzaus ir átikëju-siø Já þydø, neturëtø mûsø labaistebinti. Geriau atidþiai ásiskai-tyti á Jono uþraðytà liudijimà irpamatyti, ko jis mus moko ðian-dien.

Kristaus mokiniaiJei jûs pasiliekate mano þodyje, ið

tiesø esate mano mokiniai.Pasirodo, galima patikëti

Kristumi, bet taip ir netapti tikruJo mokiniu. Taèiau jeigu mes va-dinamës tikintieji arba krikðèio-nys, o ið tiesø nesame Kristausmokiniai, mûsø krikðèionybë –tik iðorinis pavidalas, forma beturinio. Pagalvokime, kaip daþ-nai susimàstome apie tai, kadJëzus Kristus yra vienintelis mû-sø gyvenimo mokytojas. Ar vi-suomet, sakydami, jog esame ti-kintys, turime omeny, kad seka-me Kristumi? Kartais ima atro-dyti, jog tikintysis, krikðèionis irKristaus mokinys – tai apie skirtin-gus dalykus kalbantys þodþiai.Jeigu bûdami krikðèionys savæspaklaustume, kas yra mûsø gy-venimo mokytojas, ar visuometið karto iðkiltø atsakymas – Jë-zus Kristus? Taèiau jeigu meslaikome save krikðèionimis irnesuprantame, kad átikëjæ tapo-me Kristaus mokiniai, o Jis yramûsø mokytojas, mûsø krikð-èionybæ ámanoma palyginti ne-bent su rytine ðalna, kuri auðtantnubalina pievas, bet pakilussaulei akimirksniu iðgaruoja.

Kokiu bûdu tampame tik-rais Kristaus mokiniais? Bûda-mi dëmesingi tam, kà Jis sako.Negali vadinti þmogaus savomokytoju, jeigu nesi dëmesin-gas jo pamokymams ir nieko iðjo neiðmoksti. Ar Jëzaus þodþiusmes skaitome kaip vieninteliomûsø mokytojo? Ar supranta-me, kad jeigu dëmesingai klau-sysime mokytojo þodþiø ir màs-tysime apie juos, iðmoksime to,ko niekuomet nemokëjome, irmûsø krikðèionybë taps dar tik-resnë? O gal kaip átikëjæ þydaiimsime piktintis ir árodinëti, kadir taip esame pakankamai tikrikrikðèionys ir jau uþtektinai vis-ko iðmokæ?

Atsimenu, kaip norëdamasgeriau iðmokti naudotis kom-piuteriu, skaièiau tam skirtasknygas ir praktikavau tai, kà bu-vau perskaitæs. Skaièiau jas sukonkreèiu lûkesèiu – ágyti rei-kiamø þiniø ir patirties. Ar taipskaitau Ðventàjá Raðtà? Ar ið tie-sø nuoðirdþiai noriu mokytis iðKristaus? Ar tikiu, kad Jis yratikrai geras mokytojas, kuris su-gebës mane iðmokyti mylëti Die-và ir þmones? Ar man ádomuásiklausyti á savo mokytojo þo-dþius? Ar suvokiu, kuo Jis ski-riasi nuo visø kitø mokytojø?

Vergystë ir laisvëJûs paþinsite tiesà, ir tiesa jus ið-

laisvins.Turbût vienas baisiausiø

dalykø mums, þmonëms, yrapamatyti savo nelaisvæ. Jëzumipatikëjæ þydai pasipiktino apieiðlaisvinimà kalbanèiais Jo þo-dþiais. Jie yra Abraomo palikuo-nys, Dievo tauta, ir tai jiems ga-rantuoja vidinæ laisvæ. Kaip Jë-zus gali sakyti, kad jie taps lais-vi? Vieðpats matë jø vergystænuodëmei ir bandë juos vesti átikrà Dievo vaikø laisvæ, betkaip tai padaryti, kai vergai yratvirtai ásitikinæ, kad jie jau laisvi?

Daugelis þmoniø ðaukiasiKristaus, norëdami iðsivaduotinuo vieno ar kito þalingo ápro-èio, rasti pagalbà sunkioje gyve-nimo situacijoje. Taèiau daþ-niausiai turi praeiti nemaþai lai-ko, kad jau bûdami krikðèionysmes pradëtume suvokti, kaip gi-liai buvome nuodëmës paverg-ti. Þalingi áproèiai bei sunkios si-tuacijos – tai tik maþi tikrosiosvergystës þenklai. Baisiausi ver-gystës poþymiai – bandymaiárodyti, kad nebûdami tikraisKristaus mokiniais galime bûtilaisvi. Tenka girdëti þmones sa-kant: „Nesu nei girtuoklis, neinarkomanas, sàþiningai dirbu,tad kodël turëèiau ieðkoti Gelbë-tojo ar Iðlaisvintojo?“ Pati min-tis, jog þmogus gali laimingaigyventi nepaþindami Dievo,yra gilios vergystës poþymis.Kol nesuprantame, kad esameblogio pavergtos þmonijos dalis,tol net neturime galimybës rastitikràjà laisvæ.

Kristus atëjo ne tam, kad su-teiktø laisvæ nuo atskirø þalingøáproèiø ar padëtø tiems, kurie ne-gali normaliai gyventi esanèiojevisuomenëje. Visa þmonija susavo gërio bei blogio samprato-mis yra sugedusi. Ði mintis ðian-dien daugeliui þmoniø sukeliapasipiktinimà, kaip anuomet Jë-zaus þodþiai apie kelià á laisvæpapiktino Jo klausytojus.

Jëzus moko mus ið vaisiøpaþinti medþius. Pasiþiûrëkimeá þmonijos istorijà bei dabartá irpamatysime blogà medá. Nesi-baigianèios tarpusavio rietenos,savæs aukðtinimas, kitø niekini-mas, vis daugiau sàlygø apibrë-þianèios sutartys, vis tvirtesnësðarvuotos durys, geresnës ap-saugos tarnybos, tobulesnës an-tivirusinës programos, maþesniðeimyninio gyvenimo ásipareigo-jimai, lytinës orientacijos pasirin-kimo laisvë, vaikø iðnaudoji-mas, begalë abortø, ávairiausiospriklausomybës nuo kvaiðalø irdaugybë panaðiø dalykø. Þiûrë-dami á visas iðvardintas ir neið-vardintas þmoniø blogybes, pa-prastai pradedame rûðiuoti á tai,kà darome mes, ir kà daro jie,aiðkiai nepasakydami sau, kad

visi esame to paties medþio ða-kos. Tarsi tie, kurie elgiasi blogai,bûtø kitos kilmës, ne ið tø paèiøprotëviø kilæ þmonës, o mes sa-vo jëgomis galëtume tapti tobuli.Savyje aptinkame norà tapti ge-riems, taèiau sugebëjimo – ne.Nes jeigu sugebëtume, negi visøþmonijos blogybiø nemaþëtø?Taèiau, prieðingai, aptinkame,kad jos tampa vis akivaizdes-nës.

Dievas ásikûnijo ir tapoþmogumi, kad ið esmës pakeis-tø þmonijos medá. Jëzus yra nau-jasis medis, kuriame kiekvienasþmogus gali atrasti naujà pra-dþià. Jis yra Dievo siøstas Gelbë-tojas. Tik tikint Jëzumi ir ið Jo mo-kantis ámanoma bûti gero me-dþio dalimi. Jo klausiusiems þy-dams Vieðpats tai pasakë tokiaisþodþiais: Jei tad Sûnus jus iðlaisvins,ið tiesø bûsite laisvi.

Kam mes atsiveriame?Að kalbu, kà esu matæs pas savo

Tëvà. O jûs darote, kà matëte pas sa-vo tëvà.

Dievo siøstas þmogus tiemsþmonëms kalbëjo ið Dievo girdë-tà tiesà, o jie negalëjo jos priimti,nors manësi esà Dievo tautosdalis. Kodël taip atsitiko? Pasi-rodo, net Dievo ávaizdis jø sà-monëje buvo suformuotas pik-tojo. Jie pakliuvo á velnio pin-kles. Dievo duotà malonæ gimtiJo tautoje jie ëmë suvokti kaip sa-vaime suprantamà nuosavybæ.Þmonëms labai lengva pasidi-dþiuoti Vieðpaties suteikta ma-lone ir apkursti Dievo sakomaitiesai. Arba, prieðingai, bijant ga-limo pasipûtimo atsisakyti Die-vo malonës ir paprasèiausiai janetikëti.

Galima panaðiai, kaip átikë-jusiems þydams, uþsispyrustvirtinti, jog esi Dievo vaikas ir vi-siðkai prasilenkti su tiesa. Taèiauneiðeina mestis á kità kraðtutinu-mà ir tikint Jëzumi paniekinti Die-vo malonæ ir nuostabø paþadà:Visiems, kurie Já priëmë, Jis davë galiàtapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jovardà, kurie ne ið kraujo, ne ið kûnonorø ir ne ið vyro norø, bet ið Dievo gi-mæ. Sekant Kristumi nelieka kitopasirinkimo, kaip tik nuolankiair dëkinga ðirdimi priimti neuþ-tarnautà dovanà – patikëdamasJëzumi tu gimei ið Dievo.

Tampa aiðku, jog labai svar-bu, su kokia vidine nuostatames sakome vienà ar kità Ðven-tojo Raðto tiesà. Vienu atveju taigali bûti velniðkas iðdidumas,kitu – nuoðirdus atvirumas Die-vui. Kam pasiduodame, tam irpriklausome.

Ðiandien Kristaus pasakytamintis – „Jûsø tëvas – velnias“– skamba beveik kaip áþeidi-mas. Panaðiai jà suprato ir anieþmonës. Taèiau ðie Vieðpatiesþodþiai neturëtø áþeisti. Manau,kiekvienam tikinèiajam teko pa-tirti, kaip prote susiformavæ su-pratimai vertë prieðintis Jëzaussakomoms tiesoms. Gyvenameðiame pasaulyje ir kiekvienas

turime ávairiausiø neteisingøsupratimø, trukdanèiø patikëtitiesa. Tai neteisingos, blogos idë-jos, kurias priimame kaip geras.Pavyzdþiui, daugybë reklamoseskambanèiø teiginiø. Jie kasdiensmelkiasi á mûsø sielas ir for-muoja mumyse vartotojiðkusásitikinimus, dël to Vieðpatiesþodþiai „Palaiminèiau duoti ne-gu imti“ gali tapti pasipiktinimoprieþastimi. Dar vienas pavyz-dys – religinis iðdidumas, kurájau trumpai aptarëme truputáanksèiau. Ðiandien daugelisþmoniø gal kiek kitais þodþiaispasakytø, jog jie yra krikðèionys,atlieka visas reikiamas apeigasir jø nedomina „iðlaisvinanti tie-sa“. Velniðkos mintys þymiai ar-èiau mûsø, negu norëtøsi. Visaspasaulis yra piktojo (1 Jn 5,19). Nuovelniðkos átakos neiðsivaduosi-me niekaip kitaip, kaip tik dëme-singai ásiklausydami á Kristausþodþius.

Amþinojo gyvenimopaþadasKas laikysis mano þodþio, tas ne-

ragaus mirties per amþius.Ði Jëzaus pasakyta mintis

sukëlë audrà klausytojø sielose:kas Jis toks, kad drásta taip kal-bëti? Negi Jis didesnis uþ protë-vius ir pranaðus? O ðiais laikaistokia mintis ar sujaudina, ar pa-þadina prieðiðkumà arba viltá?Mano manymu, ðiandien dau-gelá þmoniø ðie Kristaus þodþiaimaþai jaudina tik todël, kad yrapriimami kaip religinio mito da-lis.

O jeigu rimtai, kaip su tuomirties neragavimu? Ir kà reið-kia „paragauti mirties“? Juk jaudu tûkstanèiai metø, kai krikð-èionys mirðta.

Taèiau besilaikantys Jëzausþodþiø mirðta kitaip negu ðiopasaulio þmonës. Man teko gir-dëti liudijimà apie vieno þy-maus pamokslininko mirtá. Tosdienos rytà jis, jau senyvas þmo-gus, pasakë savo ðeimos na-riams: „Ðiandien laimingiausiamano diena, netrukus að susi-tiksiu su savo Vieðpaèiu“.

Þmonës ragauja mirties dargyvendami ðiame pasaulyje.Depresija, baimë, neviltis mumssuteikia galimybæ pajusti mirtiesskoná. Taèiau pats baisiausiasdalykas yra antroji mirtis, apiekurià skaitome Apreiðkime Jo-nui: Mirtis ir pragaras buvo ámestiá ugnies eþerà. Tai yra antroji mirtis.Kas tik nebuvo rastas áraðytas gyve-nimo knygoje, buvo ámestas á ugnieseþerà (Apr 20, 14-15).

Jeigu esame ne tik formalûskrikðèionys, bet Jo þodþiams dë-mesingi tikri Kristaus mokiniai,visi Dievo paþadai, randamiÐventajame Raðte mums tamparealûs. Kiekviena, net sunkiau-sia, situacija su Kristumi tampanuotykiu. Atsiveria tiesos durysir mes pradedame suvokti, kaipviskas yra ið tikrøjø. Bet kokiatamsa ir net pati mirtis nebeten-ka mums galios.

Jëzus – mûsø mokytojas

Nr. 17 (282) 2008 m. rugsëjo 6 d. Dvasia ir þodis 3

Atkelta ið 1 p.

„Ar iki septyniø kartø turiu at-leisti savo broliui?“ Taèiau Vieð-pats kiekvienà kartà tà ribà nu-kelia iki begalybës, pabrëþda-mas, kad „meilë niekada nesi-baigia“ (1Kor 13, 8). Nëra aplin-kybiø, dël kuriø bus pateisintaneapykanta, nëra þmogaus, ku-rio skausmui ramia sàþine ga-lësiu likti abejingas. Vieðpats Jë-zus moko mylëti net piktavaliusþmones, kurie bloga daro ne kamkitam, o mums: O Að jums sa-kau: mylëkite savo prieðus, lai-minkite jus keikianèius, dary-kite gera tiems, kurie nekenèiajûsø, ir melskitës uþ savoskriaudëjus ir persekiotojus, kadbûtumëte vaikai savo Tëvo, ku-ris danguje (Mt 5, 44-45). Jeiprieðà iðtiktø nelaimë, atrodytø,galëtume pagrástai dþiûgauti –„Gavo, ko nusipelnë!“ – taèiaunet ir tokiu atveju Vieðpats áspë-ja dël to nesidþiaugti: Nesi-dþiauk, kai tavo prieðas krin-ta; nedþiûgauk savo ðirdyje, kaijis suklumpa, kad Vieðpats pa-matæs nenukreiptø nuo jo sa-vo rûstybës, nes tai Jam nepa-tinka (Pat 24,17-18). Edomas irJokûbas skyrësi savo vertybëmisir pasirinkimais, taèiau, nepai-sant to, Dievui jie buvo broliai irJam svarbus santykis tarp jø pa-likuoniø.

Dievui yra brangus kiekvie-nas þmogus, net ir stipriai klys-tantis. Jis kiekvienu rûpinasi, uþkiekvienà paaukojo savo Sûnø,neklasifikuoja, neiðskiria antrarû-ðiø ir neleidþia to daryti ir mums.Prisako artimu laikyti kiekvienà,kurá sutinkame savo gyvenimokely, ir kuriam reikia mûsø dë-mesio: ar tai bûtø mûsø ðeimosnariai, ar tikëjimo namiðkiai, arnepaþástamasis gatvëje, net ir vi-sø paniekintas valkata.

Visgi galbût galëtume pasa-kyti, jog ne kiekvienà þmogø rei-këtø laikyti sau artimu, bet kiek-vienam artimu bûti, nes bûtenttaip Jëzus pakeièia fariziejausklausimà („Kas gi mano arti-mas?“): „O kas tau atrodo buvæsartimas?“ Kaip tampama arti-mu? Pakeliant kità jo silpnume.Kaip yra pasakæs Origenas, –„Ið prigimties visi esame artimivieni kitiems; bet meilës darbaisartimas tampa tas, kuris gali da-ryti gera tam, kuris neágali“.

Nemanau, kad atsitiktinaisusiduriame su þmonëmis, sle-giamais ávairiausiø naðtø irskausmø. Tai proga tarnautivieni kitiems, padëti sunkumuo-se: iðklausyti, uþtarti, pastiprinti.

Skausmo pakankaPavirðutiniðkai þvelgiant á

þmoniø gyvenimus, gali pasiro-

dyti, jog skausmo juose beveik irnëra, taèiau toks áspûdis tikraiklaidingas. Puoðnûs rûbai, ðyp-sena baþnyèioje dar ne viskà pa-sako. Kartais viliamës, jog mus,tikinèiuosius, aplenks gyvenimovëtros, ir nepagalvojame, kad josgali siausti kitø gyvenime. Ta-èiau Dievo þodis tokius lûkes-èius iðsklaido: Daug bëdø pati-ria teisusis... (Ps 34,19); Þemëjekartais teisusis gauna, kà ne-dorëlis yra nusipelnæs <...> Vi-sas jo (þmogaus) gyvenimaspilnas vargo, sielvarto ir kan-èiø; net naktá jis neturi poilsio<...> Kiek ilgai þmogus begy-ventø, tegu nepamirðta, kadtamsiø dienø bus daugybë (Ekl8,14; 2, 23;11, 8). Ðios eilutës at-skleidþia niûrià þemiðko gyve-nimo realybæ. Ir iðties Vieðpatsniekada neþadëjo, kad nepatirsi-me negandø. Jis paþadëjo musjose guosti, stiprinti ir padëti jasiðtverti. Tik amþinybëje Jis nu-ðluostys visas mûsø aðaras, o þe-mëje jas liesime. Ne visada tasverksmas yra girdimas, kartaisnet neátarsi, kad jo esama, – jisnebylus, taèiau ne maþiauskausmingas.

Ar þinodamas, kad kaþkamskauda, kaþkaip reaguoju á tai?Ar iðdrásèiau paþvelgti kitoskausmui á akis ir su juo susita-patinti, iðgyventi, kaip jis iðgyve-na? Tai nelengvi klausimai. Ta-èiau juos nuoðirdþiai keldami,manau, iðdrástume atsakyti„taip“. Iðgyvenant sunkias aki-mirkas, svarbu, kad kaþkamnuoðirdþiai rûpëtum, neliktu-mei nepastebëtas savo duobëjearba bûtumei apipiltas teisuo-liðkø patarimø gausa. Á artimonelaimæ galima sureaguoti taip,kaip Edomas ar Jobo draugai,kurie dar labiau apkartino pri-slëgtøjø sielas, taèiau galima at-eiti ir su paguodos aliejumi, pa-dràsinimo tvarsèiais. Kaip el-giamës mes?

Að taip ir galvojau...Atëjus bëdai á brolio gyveni-

mà, kyla pagundymas suskai-èiuoti visas jo „kaltes“ ir „iðsi-aiðkinti“ kodël brolis taip kenèia.Mes linkæ paaiðkinimo nesëk-mei ieðkoti nuodëmëje, kaip ma-në ir Vieðpaties mokiniai: Rabi,kas nusidëjo, – jis pats ar jo të-vai, – kad gimë aklas? (Jn 9, 2).Taip, nuodëmë neretai bûna mû-sø nelaimiø prieþastimi, taèiautikrai ne visada. Ir tai patvirtinapaties Jëzaus atsakymas moki-niams: Nei jis nusidëjo, nei jotëvai...

Tad nuodëme bandydamipaaiðkinti nesëkmæ, labai daþ-nai apsigausime, kaip apsigavo

ir Jobo draugai. Ir ið viso, armums reikia pirmiausia ieðkotiatsakymo á klausimà „Kodël?“,kai kenèia artimas? Ar laikas tei-suoliðkai moralizuoti, „protin-gai“ linksëti galva: „Að taip irgalvojau... „Ar að nesakiau...“?Patys jausdamiesi labai teisûs,brolá paliekame vienà „pelnytaisusimokëti“ uþ gyvenimo klai-das. Bet net jeigu ir jo kaltës uþ-traukë jam skausmà, ar dël togalime ramiai nusigræþti? Ar ge-rai elgiamës, jei patyliukais ir uþakiø, nors ir labai rimta veido ið-raiðka dëstome, jog visa, kas nu-tiko – dësninga? Ar tai nëra sub-tili, rafinuota piktdþiuga – matman taip nenutiko, að þinau,kaip dera gyventi. Kai pranaðasAbdijas kalba apie skriaudþia-mà Jokûbà, ðis yra nusipelnæs to– teisëtai Dievo baudþiamas uþsavo bedievystæ. Taèiau net ir to-kiom aplinkybëm Dievas nepa-teisina Edomo skriaudos Jokû-bui. Prieðingai, jam priekaiðtau-ja, kad ðis dþiaugiasi brolio þlu-gimu: Tau nederëjo gërëtis ta-vo brolio nelaime, dþiaugtis Ju-do vaikø sunaikinimu ir iðdi-dþiai kalbëti jø sielvarto dienà(Abd 1,12). Ði nuostata – nesi-dþiaugti kito, net ir prieðo,skausmu – aiðkiai iðsakyta irPatarliø knygoje: <...> kasdþiaugiasi nelaimës metu, ne-iðvengs bausmës. <...> Nesi-dþiauk, kai tavo prieðas krin-ta; nedþiûgauk savo ðirdyje, kaijis suklumpa, kad Vieðpats pa-matæs nenukreiptø nuo jo sa-vo rûstybës, nes tai Jam nepa-tinka (Pat 17, 5; 24,17-18). Kaipmatome, tas dþiûgavimas nebû-tinai gali bûti matomas, ámano-ma tyliai dþiaugtis savo ðirdyje.Manau, kad tokia teisuoliðka,skubi iðvadas daryti pozicija yraviena ið netinkamo dþiaugsmoformø, kuri nepatinka Dievui.Jos ðaknis – iðdidumas, nuosa-vas teisumas, be to, ir kenèian-èiam nuo to nepalengvëja. Die-vas nesuteikë mums ágaliojimøávertinti vienas kito gyvenimo,tai turëtume daryti su savuoju.Taèiau net ir savo gyvenimà ne-lengva ávertinti, suvokti, kodël

patiriame viena ar kita, o kà jaukalbëti apie kità þmogø, kurionei ðirdies, nei gyvenimo slaptu-mos negabûs matyti. Yra perdaug neþinomøjø, kad galëtumeteisingai iðspræsti lygtá. Todël netneverta pradëti. Geriau bûti gai-lestingam, þiûrëti, kaip galëtumesuðvelninti kanèià, ir pasitikëti,kad dël galimø kliaudø savo gy-venime brolis pats iðsiaiðkins suVieðpaèiu, Vieðpats atras bûdø,kaip pasakyti tai, kas dera. Kal-bu apie nuostatà, su kuria turë-tume pasitikti þmogø jo skaus-me, taèiau nenoriu pasakyti, kadgyvenime nebus atvejø, kuometreikës ir á nuodëmæ parodyti, irpatarimà duoti, bet nuoðirdþiaiiðgyvenant dël artimo, o ne pri-kaiðiojant jam tai.

„Að noriu gailestingumo,o ne aukos...“Tai pranaðo Ozëjo lûpomis

iðtarti Dievo þodþiai, kuriais Jë-zus du kartus Mato evangelijojesubarë fariziejus, kai ðie piktino-si, kad Jis bendrauja su nusidë-jëliais, o Jo mokiniai sabato die-nà skabo varpas (Mt 9,13; 12,7).Fariziejai baisëjosi, kad vadinan-tis save ðventuoju nevengia vi-suomenës padugniø draugijos irnepaiso sabato priesakø, taèiaubëda ta, kad jø nejaudino tø pa-dugniø vargas, kurá Jëzus geraimatë ir atëjo jø iðgelbëti. PagalÁstatymo raidæ fariziejai atrodëteisiai – paaukojo klusnumo au-kà tradicijai, taèiau ðirdys likosuþvarbusios, kurèios tø þmoniøskausmui. Jëzus pasigedo juosegailestingumo, kuris Jo akysereikðmingesnis nei bejausmisástatymiðkumas.

Gailestingumas girdi skaus-mo dejones, kartu iðgyvena, ieð-ko bûdø, kaip tai iðgydyti. Gailes-tingumui artimo sielvartas kal-ba garsiau nei jo nuodëmës. Kaipas Jëzø fariziejai atvedë kaltàmoterá, Jis jos pasigailëjo; kai kal-ta samarietë atëjo semtis van-dens, Jis jos pasigailëjo. KaiVieðpats iðvydo viengimio sû-naus laidotuviø procesijoje ei-nanèià gilaus sielvarto prislëgtànaðlæ, Jis jos pasigailëjo ir prikëlë

sûnø ið numirusiø. Èia dera jaucituoto Baþnyèios tëvo Origenopamàstymai:

„Ði meilë artimu laiko kiek-vienà þmogø. Juk dël to Iðgany-tojas supeikë þmogø, maniusá,jog teisioji siela gali nesilaikytigiminystës ástatymø tos atþvil-giu, kuri áklimpusi á neteisybes,ir dël tos prieþasties sudëjo paly-ginimà, pasakojantá, kaip vie-nas þmogus pakliuvo á plëðikørankas, kai keliavo ið Jeruzalës áJerichà. Jis kaltina kunigà bei le-vità, kurie pamatæ pusgyvá pra-ëjo pro ðalá, taèiau pritaria sama-rieèiui, kuris parodë gailestingu-mà, ir paties klaususiojo atsaky-mu tvirtina (samarietá) buvus(anam þmogui) artimà ir sako:Eik ir tu taip daryk“.

O mes – ar einame, ar daro-me taip, ar mokomës tiesiog pa-sigailëti nekeldami jokiø sàlygøkenèianèiajam vien dël to, kadjam skauda? Ar skiriame laikoir dëmesio, kad iðklausytume,pasidomëtume kaip sekasi, pa-skambintume, paraðytume,pasiûlytume pagalbà, prisimin-tume savo maldose, vël ir vëluþtartume prieð Dievà? Apaðta-las Paulius ragina verkti su ver-kianèiais (Rom 12,15), pasi-stengt ásijausti á kito skausmà,susitapatinti su jo neðama naðtair dalintis jos svoriu, nors galbûtkaip tik tomis akimirkomis taipnorëtøsi netrikdomai dþiaugtissavo sëkme. Þinoma, juoktis irdþiûgauti maloniau negu verk-ti, negu pergyventi kaþkà skaus-mingo, ypaè kai skausmas nëratavo asmeninis, taèiau tam, sukuriuo kenti, tavo parama – ne-ákainojama palaima. Be to, juk irpaèiam ne visada bus giedra, at-eis ir sutemø laikai. Kas gi tuo-met padës jas praskaidrint? Kaiptu darei, taip tau darys – tavoatlygis gráð tau paèiam, – skel-bia Vieðpats Edomui (Abd 1,15).Kadangi Edomas neparodë gai-lestingumo savo broliui, tai irpaèiam nebuvo lemta jo patirti.Pasigailëdami kitø, galime viltisjog ir mûsø bus pasigailëta. Opasigailëjimo tikrai prireiks. Jeikaþkam ðalia mûsø kenèiant, ið-liekame kurti ir nebylûs, gali bûtitaip, jog kai patys ðauksime, ne-bûsime iðgirsti.

Skausmas – në vieno nelau-kiamas praeivis, kuris, deja, ne-paklausæs ima ir nelauktai ásliû-kina tai á vienus, tai á kitus na-mus. Sunku paaiðkint kodël, ta-èiau gal tai ir nëra bûtina? Kurkas svarbiau, kad nepaliktumetø namø vienø su ðiuo „praei-viu“, bet bûtume ðalia – supras-dami, padràsindami, palaikyda-mi. Kad neturëtume piktos tei-suoliðkos akies, bet plaèià gailes-tingà ðirdá, nes esame paðauktivienas kità kantriai broliðkai pa-kelti. Juk kiek daug tai reiðkiaprislëgtajam!

Að ir mano artimo skausmasAð ir mano artimo skausmas

Nr. 17 (282) 2008 m. rugsëjo 6 d.4 Naujienos

Krikðèioniø mokykla„Tikëjimo þodis“, pa-

vasará atðventusi 15- os metø su-kaktá, ðiemet pasitiko jau 16-tàrugsëjo pirmosios ðventæ. Rengi-nys vyko Vilniaus baþnyèios di-dþiojoje salëje, á kurià 11 val. su-guþëjo gëliø puokðtëmis neðinimokiniai su tëveliais, mokytojai.

Ðventæ sveikinimu pradëjomokyklos direktorë Jûratë Ber-notienë, pasidþiaugdama, jogtiek daug moksleiviø pradedanaujus mokslo metus, ir drà-sindama tëvelius, kad krikðèio-niðka mokykla – tai gera inves-ticija á vaikø ateitá. Ji minëjo,kad tiek kaip direktorë, matantimokytojø darbà, tiek kaip as-meniðkai kiekvienai ðeimai ge-ro linkintis þmogus, yra uþtik-rinta, kad sprendimas vestivaikus á krikðèioniðkà mokyk-là – geras pasirinkimas.

Po to mokyklos direktorëpalinkëjimo þodá tarti pakvietëmokyklos steigëjà, pastoriøGiedriø Saulytá. PastoriausGiedriaus sveikinimo ir palin-këjimo þodis rëmësi iðtrauka iðLaiðko kolosieèiams: „Ir kà tikdarytumëte, darykite ið ðirdies,kaip Vieðpaèiui, o ne þmo-nëms, þinodami, kad ið Vieð-paties gausite palikimà kaipatlyginimà, – nes jûs tarnaujateVieðpaèiui Kristui“(Kol 3, 23-24). Pastorius ragino ir moks-leivius, ir mokytojus stengtisviskà daryti taip, kad tai patik-tø Vieðpaèiui, vis pagalvoti,kaip konkreèioje mano situaci-joje elgtøsi Jëzus, nepamirðti,jog ir mokydamiesi, ir moky-dami esame Dievo akyse. Savopadràsinimo þodá pastoriusGiedrius baigë malda, praðyda-mas Dievo pagalbos visai mo-kyklos bendruomenei naujaismokslo metais.

Ant ekrano scenoje pervaizdo projektoriø buvo paro-dyta nuotraukø ið mokyklos

Rugsëjo 1-oji Krikðèioniø mokykloje Tikëjimo þodisVALDAS BAÈKULIS

kasdienybës su pamokanèiomispatarlëmis ir prieþodþiais, kaipantai: „Kalk geleþá, kol karðta,paskui neáveiksi, mokyk vaikà,kol maþas, paskui nepriveiksi“.Taip pat ir paðmaikðtavimø, pa-vyzdþiui: „Jei tai rangosi – taibiologija; jei tai smirdi – tai che-mija; jei tai neveikia – tai fizika;o jei jûs negalite to suprasti – taimatematika“.

Tuomet direktorë Jûratë antsalës pakylos vienà po kitoskvietë mokyklos klases su jøauklëtojomis. Ðiemet jø yra de-vynios, taip pat ir prieðmokyk-linio ugdymo grupë. Mokiniaiauklëtojoms ir mokytojoms tei-kë puokðtes gëliø, o patys irgigavo ið auklëtojø atminimo do-vanø.

Rugsëjo pirmosios ðventætradiciðkai baigë mokytojø (ðákartà kartu su mokiniais) paro-dytas nuotaikingas vaidinimassu muzikiniais intarpais – keliøpamokanèiø pasakø ir animaci-niø filmø inscenizacija, kurià re-þisavo mokytojø kolektyvas. Pa-grindinë spektaklio mintis ir pa-raginimas – gyventi ne pagal be-sikeièianèius norus, o vadovau-tis pareiga daryti gera.

Ðiais metais Krikðèioniømokykloje „Tikëjimo þodis“ mo-kysis 107 mokiniai, dirbs 24 mo-kytojai, pamokos vyks viena pa-maina.

Ðventiniai susirinkimai „Tikëjimo þodþio” 20-meèiui paminëti vyks:Ðventiniai susirinkimai „Tikëjimo þodþio” 20-meèiui paminëti vyks:Ðventiniai susirinkimai „Tikëjimo þodþio” 20-meèiui paminëti vyks:Ðventiniai susirinkimai „Tikëjimo þodþio” 20-meèiui paminëti vyks:Ðventiniai susirinkimai „Tikëjimo þodþio” 20-meèiui paminëti vyks:Rugsëjo 21 d. 10 val. – Ðiauliø baþnyèioje „Tiesos þodis“Rugsëjo 21 d. 10 val. – Ðiauliø baþnyèioje „Tiesos þodis“Rugsëjo 21 d. 10 val. – Ðiauliø baþnyèioje „Tiesos þodis“Rugsëjo 21 d. 10 val. – Ðiauliø baþnyèioje „Tiesos þodis“Rugsëjo 21 d. 10 val. – Ðiauliø baþnyèioje „Tiesos þodis“Rugsëjo 28 d. 10 val. – Kauno baþnyèioje „Tikëjimo þodis“Rugsëjo 28 d. 10 val. – Kauno baþnyèioje „Tikëjimo þodis“Rugsëjo 28 d. 10 val. – Kauno baþnyèioje „Tikëjimo þodis“Rugsëjo 28 d. 10 val. – Kauno baþnyèioje „Tikëjimo þodis“Rugsëjo 28 d. 10 val. – Kauno baþnyèioje „Tikëjimo þodis“Spalio 5 d. 10 val. – Vilniaus baþnyèioje „Tikëjimo þodis“Spalio 5 d. 10 val. – Vilniaus baþnyèioje „Tikëjimo þodis“Spalio 5 d. 10 val. – Vilniaus baþnyèioje „Tikëjimo þodis“Spalio 5 d. 10 val. – Vilniaus baþnyèioje „Tikëjimo þodis“Spalio 5 d. 10 val. – Vilniaus baþnyèioje „Tikëjimo þodis“

Nuotraukos Artûro Karoso

TTTTTikëjimo þodþiui – 20 metø!ikëjimo þodþiui – 20 metø!ikëjimo þodþiui – 20 metø!ikëjimo þodþiui – 20 metø!ikëjimo þodþiui – 20 metø!

��

�� !�� "�#��$�� $��$��$��"��%�&'�� (�)��!�� * �� +��)�� *��(,��( ��-��*��,��+��*��."

�� )��* �� (�)�� $� *��)�+��+��(��$��(��$%��)�� *�� (��

��"�/�!�� *��,��)�� *��,��*��(��"� /�� +��,��*��*��+�� ,��(�*��"�0��*�� )�� *��$��*��"

#�� (,�� (�)��$"�1�(�� )�,�� )�� *��2�� "� /�� *�� *�� *�� (��*��

� "� 3)�� *�� *��!�� *�� *�� $�3�� "� /�� )�� *�� )��*� �� ( ��"

#�� 4� /��*��*��+*��)�� *��(��*��*��,�!��"

�� /��*� ��

�� +�(��-��*��56��*��

�� *��"��7��+�+�� $�� 888" ��9� ��"��*�� *�� *�(-��!��+��(,��-��*��(�� *�� :� �,��"��!�� "�1��(�� )�� *��+� )��*� �� *�� *�� %&0��*��.��& ��(,�� .��&;��( �-�� -��.��&1,��

�� )�� *�� .��& ��*�� *�� ."� ;��+��<�=�(��*��(,��-"

��$�� "�>�*�� )�� *��*��!�� $��)�� )�� *��*�� !�� *�� )�� *�� %�<?�)�� @?��A?�*�� B?�� * �� "��)�� )�� *��) ��"� )�� "

�� C�� )��

�� *�� *�� )�� *�� )��)��"�D�� !�� %�)�� (�� !��)�� *�� @:E� �� *��(��*��"/��*�� *�3�� +��)�� *��*$�*��$"�7�� )�� +"

3� *��!�� (��"�7��*�� *��"

�� !��"

��

��

#�� $��%�� "

D �� ( �� F��,(��<�� !��-"�/ �� ( �� F�� BG��"�H��<=I=��$��( �� 5��J�� F��( �� (��$��(-"

/�� *� ��(,��!��5��!�� "�D��5�� B:�� +��(��+�� +�(��$"

�� ( �� (��-��5��(��$��*�� 5��(�� 5��"

&#��*�� 4K��2�� -�"�/��+�*��$��,�(��F�� %�&�� "�'��(��(�� )�L��<��@�A?"

�� $��!�� +�� ,(��"�'�+)��+��5��$�� %�& �*��,(�� 4�� *�� *��!�� +*��$�� MK

#��)�� (�� *��*�� *��(�� *�� 5�� (,��"��* ��)�� (�� +�*��)��* �"�/�!�� 2��&��(��K�2��*�� ( �� "� D��*�+)��+��5��$�� )��F� ��(��*�� 3��$� )��+��*��+"�/$��$��*��F*�� %&�� (��$K"H ��)�� 5��$��*��(,�� -�3��"�/��( �� "

��*�� 3��$��(�� )�� "� �� (�� 5��L� ��(��)��)��!��(��?"

#��*�+)� �+��+��F��$��( �� )��* �"

�� #��,(��<

�� @�� (��3�� *�� $�� )�� )�� *�� "�N��*��(��)��*�� &��(�� *��(��K"�#��)��)��F��!�� *��"�"�� !��-��*��

�� (��*��("

#�� $��$4�#��$��4�0�� (,��+��)�,��+��(�� *�� "� D�� )� ��0��-"�1�(��#�� $�� )�� O*��(� ��(�� L�(��<<��@P?"

>��(��<@�� @�� )��+��$�� L�� 2��*�"��"?��"��)�� *�� -��F��+�� $��!�� )�� )�� *�� )�� *��M

<�� @�� ,�(��F�� )��$��(��*�� *�� -��)��*� "

�� ,��"

� � ��

��

��

� ��

��(��Q��(��H� ��/��"�#�� ;�� *��)�� *��,��5��+�3��$��)��$��*��(��"��3��)��%�-��(��LD��:<��<@?"�#��-�� %�.��(��(��L0��:��<@?��D� �� !�� *��)�� *��L;��<@��<@?"�R)�� (,��3��)��!��)�,*� ��"3�� *�� *�� )�� *�� 2�� )��"

!� �� *��!��

�� !�� (�� !�� *�� "�#�� ,��!�� (��*��)�� *�� "

/�� *� ��)�� * �(�� *�� )�� *�� )��"D�� ,� ��)��

��!� �� -��(-��)�� *��$"�7��*��,�� $� ��)�� *�� "

"��#��/��!�� )�� *�

�� $�� "�C��*��%�&C�� *��*�� -.��)�� *��)�� "�/��!��-��56��*�� *�&�)�� *�� .��&�� +*��*��(,�� )�� *��.�LS��O"�7��/*��0��1*��23��D�� D��%�H�89�� <==<�� ""� <AA�<AB?"�� *��$��*��( �� ,��*��5��)��*�� *��)��*$�� $�(��$�� $"� 7��*��(��(�� * ��)�� *��$��"

�#��D�� (��

)�� )�� *�� * ��"�/ ��(,��-��*� �� * �� )�� *�� " �� +�L��*�+��$?�� $��(��(�� *��*��)��-��$��"��(�� +�+��$�� +�� "��$�� *��,��2�� (,��*��(��"""�3��*��)�� $� � �� *�)�� *��*�� )�� *�"

3��* �$��)�� *��$��)��2��* ��)�� *��$"�/�� )��$� �� *��)�� *��)��,�� *�"

/�!�� *�� (�� )�� *�� "�H�� )�� (��,��+�)�� (��*��!�� (��)�� *��"�'�� *�� *�� @G�BG��)�� )�� +�� $�� *��"0��*�� *�� *��(��*��(��*�� *��"�/�� (�� $��)�� *��,�+�2��$"

$��#�� %��&D��*��K��(��

��)�� *��) ��+�� )�� )��"/�� +��5��+��$��(�� *��,�$%��*�� *��,� ��"�#�)� ��*��4�'��(,��$�(,��$�� *�� )��)�� (�� *��(�� "/�� *��*��(,��,��*��)��

��)��)��)��(��(�� )�� "

C�� *�(��)�� "�#�� "�#�� &��(��$��.��(��&� �� (�� .�� L��(�� *�� (,�� ( ��?� (�� *��*�� "�0��)�,*� �� 2��*��!�� ,�� M

#�� $�� *�� *��-��,��*��(,�� (�� +��"�/�� 2��,�� )( ��"�0��*�� *��*��$��+��$��(��(�� *��(�� $�� $�2��!�� "

#��4�7�� *��*��*��%�� )�-��( ��T��(��*�� )��-��$��56��*�� (�� "�/��*��3�� !��!�� "�� )�� !�� )�� *��"� �� )�� *��*�� *�� "

#$��* ��(��*��-��)�� *��$4�/��(�� *� � ��!�� ,��"�;�� !�� $��2��(,��( ��)��*�� "�#�� *��(��,�"�D��)� ��(�� ( �� )��+��$��"��* ��)��2�� *�� *��

��(,��( �(,�� *��$"��* ��&D��$��( ��.�� 2�� (��)��*�� (,��"��* ��(��2��*��*��*�� )��(��,�+��(��(�� *��,��*��(-4

D�� +��$��,��)�� !�� -��(,�� 5��$��"�D��* �� (��,��)�� *��$��5��$�� *��(��3�� "

��3��

�)�� *� ��*�� "7�� )�� *��$�� +��"�/�!�� )�� *��(��*��"�� "�7��*�� )�� *��(�� 3�� *��"�3��(�)��%�&3)�,�*� �� )�� *��*��3��$��*�� (�� ."�� *�� *�)�� *�� *��$�� "

D��;�!��J��%�&3��5��L��*��(��1�(�� (��"��"?*�� )�� *�� )�� *�� !�� "3)�� *�� *��$"�3)�� *�� ."

1��(��3��)�� *� ��*�� "��)��!�� Q,��)��*�3�� *,��*�� +��)�� *��$"�/�!�� !��*��*� �� $�� )�� *��$��$��(��*$"�'��)�� *�� +� � ��!��$�*��$�2�� $�� $��+(��$�� 3�� *� �� !��,��"

�� !��!��

4��5��"

��

&�� # ��'��'�� '��(��

��

��,(�� )�� *��(��"�H�� -��(��$��$�� F�� *�� )�� *�� "

#��(��5��*�� *� ��F��+��*+"��,(�� (��"�� *��(��+�3��$��,��*��"

)��

��"�� "�Q��&��K��( ��3��*$�� *��(��*��)�� $��"�D�*��!�� *��)��(��(�� 2� )�� (�UF� ) ��-� �� "

0��*��2��*�� *��!�� *��"�/��*��"D� �� L<#��<@��A<?"��( ��*��$��( ��L<��:��<B?��3��+��+��$"

/�!�� (��$��$��( �-�� )� �� (�� "��!�� !� ��+��(�� )�� *�� 2�� ) ��,��*� ��$�� "

C��,(��!��)��)��&��K"

/��,��)��)��%6��7"""8"�'��(��(�� L��<��<�A?"�#$�(�� 4�7��2��)��*��+��+�� *�� (�� "3�� C��(�� 1"

Q ��,� �� (�� F��*��"�/��*�� !�� (,�� *�� ,(�� $��$%�9�� )��)��L��<��B?"��,(�� F��(�� $��(-�� !�� $��+"� �,�� *�� $F��$� ��+�� $F3�� "�,�� *�� )�� $�)�� *��$"

*��'�� -��

� ��(��$��+��)�� *��$�F��+��$��(��!�� 4�� )��*�� *��)��*��,��(��%

�� Q �� (��$�� $�$�3��$�� )��(��F��3�� /� ��Q,� ��"H��(��)��*��(,�� *��!� �%� &C�� / ��3��F�� *� ��*�� *�� $�/ �� +��K"�/��,��*��)�,��+��(��$"

�� #��

�� $"��*�� !� ��,�� L<� D�� :�� V?"� �� F+(� *�� (��-�(��$�2�� *�� *�� "

��3�� F�,��(,� ��F��(��(�� "��,�� F� ��(,��-��+��L<#��<G��<A?"�#�� )��%��(��LD��AI��V?"

�� !�"�� #��$ ��%�� &��'��(,�� )��(�� 3��"�H��,��5�� *��(,��*��$��-��,�� *�(� ��3�� F�$��(��$��)��2�� *�( ��L*�(�?��+��"

'� �� (�� #�� $ &�� +��$��(�)��,��*�� -��(�� +�� +��)�� 3��"F#��(��!�� (�� %��5�� 3��$"�/��*��(��"

D�� *��!� ��*�� %�3�� (�� 4�/��(��(��$�� $��-�"�1��,��(��)� �� )��L��)� ��F�� ?��

��( ��3�� !�� +��"��,�� )��%��"��,�� )� �� (��$��( 2��+��)$"

)� ��$��( �� (,��(,��(�� )�� *�� "��,(��*��(�� *��-��!�$�+��+� � ��(�� )�� *��$�� (��"

��,(�F�� F&/*��&��:�1�(��F��%�6�� "�+��(�� (��:�� ;�� "/��"�6�� )��<�� )��< �� "

/��$��,��*�� $"�'��(,��(,� ��( ��F�� $��$�F��*� �� "�'��*��(�� +��"

*� �� $"�#��&/*��&��:<�1�(��F��"�3��(��*��,��(��$�� "�/�� "��(��,��!�� (��"

�,�� )� ��2��(��$��)��*�� 3��(,��F�+�� -�"��

�� $��$��*$��"��"��3�� $��,��(��$��!�� )�� *�� 3�� "

+� ��"��3��+�� $�+�(��*��(��$��$�� )�� ,��(-��7�� F��(�� L<�#��<G��<�<@?"�#�� *�( ��"� /�� (�F��"�/�!�� (��$�� "

��3�� (�� * ��,��,�� (��$"�#��4�D�� (�� )�� *��,��$��)�� *��$"� ��,�� (��$��+��+�)�,�� )�� *�� ,��3��$"�/��*��(�� 3�� "

,� ��$�� -��#��*��)�� *��*��(�� *��*��(��"�/��"�/��(�� )�� *��!�� "

�� (,� ��* ��(�(��L0��P��<A?��!�� (��,��F��)�� )�� *�� "

'��(,�� *�� (�� +��(��"Q ��+��F(�� "�C��3�� +��$�F��(�� +��*��"�1,��*��-M

��"�! #$%��&'��!()*++,� -.%��./��%0��.1�� 23�4��0��

4��5��"

��

5 � $6��7��$

+%�,� �%��-+��./��012�+��*$��,��+��

�� (��)�� *�� "�� )�� *�� *�� )��( ��"

� ��,�� *�� ( ��)�� *��"�� )��$� ��,�� *��+��+��

�)� �+��)�� *��$"�� "�# �� (�� "�D�� $��)�� *��,�+��$��"�/�� )�� "

0��MH�� (,��

�)�� *��*��(�� -�"� �� *��56�� ,�� )�� *�� "� H�� *��+��(�� (�� *��"� �� ,��*�� (,�� *�� $��+��+"/��*�� -�� $�� *��(��*��"

� ��

��N��!��( ��+�� 5��(��*��6 ��"�#��$��5�� ,��1�� (�� *��$��(��*��!� � �"

#��$��$�N��!��(��D�� (��-�� *��&��!� �� )� �� K"

�� )�� N��!��"�3�(�� N��!��)��)��5�*��(�� ( ��6 �� (��*��(��"� �� ( � �� 6 ��"

N��!�� (��*��$��!��)�� *�� "

3� ��# ��)�� *��

�� (��(-�� $��4�3)�� *��/�� ,��)��$��(��)�� *��( "�3��6 �� "3)�� *�� ,�� #�� (��*��"

#$��!�� *��(��)�� *��$�*�� )�,��-��)��H� ��/��"

3��)��$�� (��)�� *��$"� 3)�� *�� (��2�� )�� "

�� (��*��( �� (�� ( ��!��"�/�!�� * �� (��)�� *��$%�+�� (�� "7"""8�/��(��)��4�� (��=��(��(��(��"�7"""8�0��(��"�7"""8�4��(��(��(��)"�0��(��(��L(,��*�� )�,*� ��2��*�"��"?>�4��(�� ?�L��<P��@G�@B"�AA?"

�� &�)�� *��$K� �)��)� �&��(K��

(��-��*��(��$">�,��)�� *�� *�� *��!�$��+"��,�� )�� *�� 5��"�/��$��*��*�� (��-��,��+��L��*��M?��*��"�7�� (� ��!�� "

D��+��0��/��,��&��(��J�� K�� (*-��*��3)��(�� -�� !� �� *�� )��+��-�0�� "#�� )�� (�* ��*�� %�&O��(�� 4K��$��%�&>��(��*��*�� *��!�� 4�D�� MK

/��)�� (�� *�� )�� *��(��"

0��*��*��(�� +��$�� *$�3)��$"�3� *�� 5�� *��(��$��$��3��+�+�D��+�� *�� *��*��*�� (��*��( �� *��"

3)�� *�� )��*��+��(��(�� $�� "

��)�� *��(�)��$"3)�� *�� #�� *��+"��*�� 2��(��*�"

C��*�� )�� *�� "�C��)� &��(K�� $�� )�� *�� "3)�� *��-�� "�D��!�� +��)�� *�� "�D��3)��$��$� ��*��(�� +�� *��(�� "

H�� ( �� -�+�O�� $�� )� *��( �� "� � �� )��)�� *��(�2�*�� )��*�� "�/ ��!� �� *��(-��)��(��*��(��,��!� ��#�� )�� *��*��"

3)�� *��)��(��*$"�D�(��*$�� *��*��"

�� #�C�� *��#"�Q"�> ��

��)��)��)� �&�)�� *��K"�3� *�� !��*��&#��K�� )�� )�� *��(��$��*��(,�� "

��*��-��D�� $�+�� $�H��( �$%�&>�� -�� 3)�� *�� 2�� +�)�� "�7�� (��)�� "�C�� *�� )�� D��W3��X�� (�� *�� 5��%��*��* �$��$�$�� $�� *��+��(��*�(��K"

N��$�)��$� �� 6 ��%

&C�� *��*��2��* �)�� )��* ��"�/,��!��*�� ,��)��*� ��),�� (��$��+�� *��(��)��* ��( ��D��"�Y"""Z�1��$ ) ��$�+�� ($*��& ��$K� �� )��!�$&6 �� $K"K

��*��(,�� $�� *�� (��%�&/�-��*��+�� +��!� ��*�� )��*�� )�� D��(�� "�>��*�� $� ��3)�� *��,��!��U� ) ��-��( ��$��)��*��+�� *��*��K"

'�� D�� 3)�� *��$%�&L3)�� *��$?��+�� *�� !��"�Q � * �� (��*� �� )�� $�� $��*�� )��"�/��)��)��"#�)�� *�� *�� +� )�� 0 ��U� ��)�� * ��U�(��*�� "�/�� *��"�1��(�� %��*��D��*�� *��)� ��+)��K"

4�� #"�Q"�> ��)�� *��

�� *��*�� ,�� 3�� (��+�(��*+"�> �� )��)��(�(��-��-"

@"�#��A��"�3)�� *��&��)��3��K�L'"�#"N��?�� (��,�$�� "

B"�#�� )��"3)�� *��$�� *��U�)�� *�� $�� $"�3)�� *��*�� +�� *+��(��-"��$�� !��(�)��!��,(��%� &>�� )�� )�� *�� +�� (�� )��*�3��K"

C"�#��"�/��(,��,�� 3�� "�3)�� *��3��)�� 3��"�H� ��/��)�� *�� *�� 3�� "�� )�� *�� ,��L��<:��<<�<I?"

D"�#��"�� *�� (��*� ��)�� *�� *��(,��$�� ,� �� *�(��*��*� ��*��)��"

�"� ;"�;"�/�� &C��K�J�� *��Q��'��)��*�� -��(��$�� ( ��(�-�"�� (��$��$�� *��( ��*�� )� ��"�� ( ��*�� )��(�� (��*��"�/��( ��*�� )�� *�� *$��*��(��*��*��"

�� *�� )�� *��"��)��,��3�� *�� $��*��* �� *� ��)�� *�� &�)�� *��* ��( �K�L'"#"�N��?"/�� (,��( ��,��*��(��"

�� 7�!��8�3.0��

��6��

��

�� %�� ,�,

��

/��( ��(��(��$��($�� Q��"�� $��$��*��(��( ��$��"��(�� 3�� *��$��!��+��)�� *��$"�/�!�� Q��,��"�3��)��$�$��*��+��(��*��*��!��(��(��(��(��*��+��*��"�� "�H��$"�� (�� *�+��)��)� ��2��*��(,��"

��( ��Q��*��2��(�)��!�� ( �� *�� !�� "��)�� *��(�� 3��*��"

/�!�� (,�� *-��)��* ��Q��(,�� 3�� "��!�� (��%�� 1�(��)��+��$�(�)��!�$"�Q��(��,�� )��( �� -��(�� "

!��,5#��$��$�)��

*��+�� +��+��*�� (�� !��,��2��)�� *�� ( ��

*�� )��-��56��-��5��-�*��-M��*�� #�� *�� )��*��-"�3��*��$�� !�$�*��(-�� !�$��)��$��$"�/��*��)�� *��( ��$�2��5$��$��$��*��"

/�!�� 3��+�&�� *��,�$K��%�&D�� (�� -��."��C��$��+��"�1�(�� )�� *��-�� (�� 3�� "�D��Q�� +��3��56$�0��56$�� (��H�*$��O��$�� $�0��$"��!�� "�� (��*�*��(,�� ( �� LD��@@��P?"

3��)��)��)�� 3�� ( �� "� (��7�� (��3��+�� *��"�#��( �� 0�� *��)�� (�� *��,� �� ( ��O*��*��!��"� /�� $��$��-��!�� *�� *��+��(��>��O ��(�� $"

H��*��&��*��*��.�� )� *��,�"�/�� 3�� C��+��+�� (�� "

6��#��#��/��*��

��)��(�)��!�� 5�� "#�� !� �4�#�� 3�� 4�#��*��3��$4

#��*�� +��+�� $�*��"3� *�� (�� *-��)�� $�+��$��*�� "�'�� $�+�,�+��(�� #�� "

1��H�� *��*��+�� *�� *��&� ��$��!��*��$."�D�� *��<@��<V�� *��(,��(�� %�&�� !� ��(��*��)� �� "�C�� )�� *��*��."

3��#��)��*�� #��!�� (�� !�� *��,� ��H��!��"��$��$�� 3�� )��$��!��"�� !��(��)��)��"��*��*��(�� !�� *��(,��"�/$��$�H�� %��*�� * �� )�� *��3��(��* �� "

6��7��)��Q � *-��!��(��

)�� *� ��( ��

��(�)��!�$"� ��P��<B��(�� )�� *��*��)� �� ( �� $��+�(�)��!�$4��*��( ��+��2�&�� ."�3��(�� *��)�� %��+(�)��!�$��-��$�� *� �� "�/��"

0�� * ��,�� (�)��!��!�� *��"��+�� (�)��!�$�+��+��( ��!��"�&��*��K��2��"�� ,�,��(�)��!�� ,��"

1��H��*�� *��+�(�)��!�$��( "�� (�)��!��(��%��+�� *� -��2�+�56��$��!��2�+��$��"�"�/��*��(�)��!��*�� *��(��+"� /��H�� *��$��+��+�� (,�� *��(�� 3��$� �� *�"� �� *�� (��(�)��!�� &��!��$K��2�� "

O��+�(�)��!�$��*��(��( ��!�� *�� "�1�)��!��2�� 3�� ) ��"�/�� *��$��&3��.��&�� *��."�'��(�)��!��(��(�� "

8�' ��3��(��

� � ��* � ��!�� 5�� 5� ��"�/�� (,��*��"��+�(�)��!�$�� *��!�� )�� )��"

�� (�)��&+��$��-."� ��!�� ( ��%�&H�*��*�� K��(��&/��(�)��!��K"�/�!�� * �� 5� ��

�� 5� ��*��"

/�� *�� 3��#��$��$�� *��"�H�� * �� "�D�* �� *�� "

!��'�� #��*��

!��$�*��$��* �� +�(�)��!�$��(��)��5� ��2)��)� �� )��*��$��$�3�� 2��(*�� 3��4

#�� *��"�H��(�)��!�� *��"�/�!�� "�&3��( �� /�� 7��*��( ��(��)�� (��*��.��2�� 3��#��"

!��'#��R)� *�� $��!��

��$�*��+�� )� ��"�0�� * ��+�� (�� *��$"

#�� * �� (�� "�/��*��(,��*��Q��%�� (�� $�+��$"�#�� *��!��,��"�/��Q��*��(,�$��$�+"�� (�)��!�� !�� *�� *��+��"

1��*��Q��"�7�� #��$��!� �"Q�� )� *�� "��,� ��)��(�)��!�� 3�� "�#��!��Q��,��"��,�� !�� $��+��+��$�� "�D�� *�� !��"

��"�! #��&�()*+++� �34. 9�.:.%��.1

�� !&�2��!�3.0��!

��;��'��$�;��

6�� #�,��56��%�� ,��%�,��#��5

Nr. 17 (282) 2008 m. rugsëjo 6 d.10 Teologija

Nusikelkime á tuossenosios Baþny-èios laikus, kai ið

tikrøjø ji buvo visai nesena, –ëjo tik 400-uosius metus: krikð-èioniø tikëjimas visame Vi-durþemio jûros rajone buvo netik kad þinomas, bet ir imperato-riaus paskelbtas Romos imperi-jos valstybine religija. Krikðèio-niø bendruomeniø buvo dauge-lyje vietoviø, taigi ir Romoje. Jautada ten iðryðkëjo viena proble-ma, kuri iki ðiø dienø tebëra ak-tuali kiekvienai Baþnyèiai irkiekvienai vietos bendruomenei:„vidutinybës“ ir „pusiaukrikðèionio“ fenomenas. Kai ku-rie ið jø, atrodo, yra tos nuomo-nës, kad krikðtas jau garantuojàsiðganymà ir nuodëmës pagun-dai vis vien galás pasiprieðintitik elitas. Esant tokiam suvoki-mui, praktinis daugumos Baþ-nyèios nariø gyvenimas yra la-bai þemo moralinio lygio.

Bent jau toká áspûdá susida-ro kaþkoks Pelagijus, kilæs iðBritanijos arba Airijos, apie 390m. po Kr. apsistojæs Romoje irleidþiantis ten asketo gyvenimà.Jaunasis asketas pasiprieðinadoroviniam aplinkiniø nuos-mukiui: savo gyvenimu jis uo-liai demonstruoja grieþtus mo-ralinius reikalavimus, kuriuoslabai sumaniai skelbia þodþiu irraðtu. Savo atkaklumu tarp tamtikrø Romos aukðèiausiojosluoksnio þmoniø jis ágyja pri-paþinimà. NekompromisinëPelagijaus krikðèionybë siekiaaukðto moralinio idealo. Ji ape-liuoja á þmogaus valià ir iðkeliajo gebëjimà ðá sieká perkelti ápraktikà. Jeigu krikðèionis apgal-voja Dievo jam duotas galimy-bes, argumentuoja Pelagijus, irjeigu tuo pat metu orientuojasi áiðkilias biblines asmenybes –visø prieðakyje yra Jëzaus Kris-taus pavyzdys – tada konkreèio-je gyvenimo situacijoje jis gali pa-siekti tobulà teisumà, uþ kurábus atlyginta danguje. Kaip tikto juk ir reikalauja Evangelija?„Taigi bûkite tokie tobuli, kaipjûsø dangiðkasis Tëvas yra to-bulas“ (Mt 5, 48).

Prieðingame Vidurþemiojûros krante, Ðiaurës Afrikoje,Hipono miestelyje, esanèiamenetoli Kartaginos, vyskupas,vardu Augustinas, tuolaik einasavo tarnystæ. Maþdaug 40-me-tis, jis prisimena audringà savobiografijà. Kas ðiandien iðgirstaAugustino vardà, prieð akis jamatsiveria neáprasto BaþnyèiosTëvo paveikslas, – ir tai supran-tama. Jo teologiniai darbai darjam gyvam tebesant sulaukëmilþiniðko pripaþinimo ir veikë

Augustinas ir PelagijusHARALD BÖRNER

Vakarø baþnytiná màstymà irgyvenimà iki pat Naujøjø am-þiø. Kaip ir visø didþiøjø mo-kytojø, jo teologija susiformavone sëdint dramblio kaulo bokðte,prieðingai, – ji uþaugo ir subren-do gyvenimo patirties ir prakti-niø kasdienybës reikalavimødirvoje.

Gimë Augustinas 354 m.po Kr. Tagastos mieste, Numi-dijoje, pagonio miesto tarnautojoir krikðèionës ðeimoje. Norsjaunystëje ir susipaþinæs sukrikðèioniðku tikëjimu, jis vis tiksu panieka jo atsisako ir persike-lia á Kartaginà mokytis retori-kos. Seksualinis palaidumastampa jo studentiðko gyvenimodalimi, greit jis ima tenkintis ne-registruota santuoka ir 372 m.susilaukia sûnaus.

Cicerono „Hortenzijus“jam paþadina filosofinës iðmin-ties troðkulá. Pradþioje jis tampaskepticizmo ðalininku, vëliaunuo jo nusigræþia ir prisigretinaprie manichëjø. Pastarøjø mo-kymas skelbia kovà tarp ðviesosir tamsos, gërio ir blogio. Þmo-gus yra tokio dualizmo neteisëtosusimaiðymo produktas ir su-sidûrimo vieta. Gyvendamasasketiðkai þmogus, kaip teigiamanichëjai, gali aktyviai prisi-dëti prie iðganymo ir kopti áðviesos pasaulá. Sudëtingø ása-kymø, kuriø galutinis tikslas –ðviesos iðlaisvinimas, gali lai-kytis tik „iðrinktieji“, pragyve-nantys ið „klausytojø“.

Devynerius metus Augusti-nas lieka ðios grupës Kartagino-je „klausytoju“ ir kandidatu á na-rius, kol pagaliau palieka jà irtrumpai apsistojæs Romoje, ap-sigyvena Milane (384 m.). Èiajis klausosi vyskupo Ambrozi-jaus kalbø ir, ið iðorës jau pasi-traukæs nuo manichëjø, susi-paþásta su átikinanèiu ðio dualis-tinio mokymo paneigimu.

Tikrasis Augustino atsiver-timas, vëliau jo paties apraðytas„Iðpaþinimuose“, netapo racio-nalaus susidûrimo su kitaismokymais objektu. Þinoma, to-kiø svarstymø bûta, ir jie tæsësiir vëliau. Jo atsivertimà daug la-biau paskatino asmeninio kaltu-mo gelmës staigus suvokimas:jau seniai savo gyvenimo bûdàðis þmogus laikë klaidingu, ta-èiau ketinimà pasikeisti visatidëdavo. Jo paties valia, perkurià Augustinas norëjo iðsi-laisvinti ið nuodëmës panèiø,ið esmës já vis labiau ir labiauprie jos riðo; taigi noras buvo áka-lintas. Ir ðtai po ilgos vidinës ko-vos bûsimasis Baþnyèios Tëvaspatiria iðsilaisvinimà, kad atsi-duotø Dievo valiai. Paskutinis

dalykas, sukrëtæs já iki paèiøsielos gelmiø, yra eilutës iðLaiðko romieèiams: „Kaip die-nà, elkimës padoriai, saugoda-miesi apsirijimo, girtavimo, pa-laidumo, neskaistumo, nesantai-kos ir pavyduliavimo. Apsivil-kite Vieðpaèiu Jëzumi Kristumiir nelepinkite savo kûno, neten-kinkite jo geiduliø“ (13,13–14).Atsiþvelgdamas á tai jis atsisakoretorikos mokytojo pareigø.

387 m. Augustinas su savosûnumi ir draugu leidþiasiAmbrozijaus pakrikðtijami irper Romà iðkeliauja atgal á Ðiau-rës Afrikà. Ið pradþiø jis gyve-na atsiskyræs, taèiau vëliau, di-deliam jo paties nustebimui, 391m. Hipono vyskupo Valerijauspakvieèiamas kunigauti. Kiekpaabejojæs sutinka. Gyvas dva-sinis augimas tæsiasi. Ðio augi-mo poþymiai – iðimtinai teolo-ginë orientacija ir praktinë veik-la Baþnyèioje. 395 m. Valerijuskonsekruoja já vyskupu, o po jomirties Augustinas tampa Hi-pono vyskupu.

Augustino teologinës veik-los pirmà etapà apima polemi-ka su manicheizmu, kuris stip-riai veikia Baþnyèià, ir kova sudonatizmu, siekusiu „grynos“Baþnyèios. Beje, amþiams bë-gant abu klaidamoksliai – norsir ávairiais apdarais apsisiautæ,bet savo esme iðlikæ tokie pat –kaskart priartëdavo prie VakarøBaþnyèios. Vienas jø dëstë apieiðganymà, kitas – apie Baþny-èià.

Neturëdami laiko detaliaupanagrinëti ðiø mokymø, nori-me atkreipti dëmesá á paskutináAugustino kûrybos etapà. Vadi-namajame „Pelagijaus ginèe“jis tampa dvasinio mokymo,nukreipto prieð Pelagijø ir jo ða-lininkus, vadovu.

Jeigu kalbësime apie tikslus,pradþioje Augustinas ir Pelagi-jus ið paþiûros neatrodo nutolævienas nuo kito: abu siekia au-tentiðkos krikðèionybës, – tai pa-rodo ir pavyzdinis jø gyvenimostilius. Vis dëlto abiejø pozicijosið esmës skiriasi, todël vëliauátampa tarp jø vis didëja. Api-bendrinant bûtø galima taip nu-sakyti tà skirtumà: Pelagijus yraasketas, kad bûtø krikðèionis, oAugustinas yra asketas, nes jiskrikðèionis! Konflikto ðerdis –predestinacijos (lot. praedestina-tio – paskirtis, nulëmimas, lem-tis) ir laisvos valios klausimas.

Jaunojo Pelagijaus ir jo ðali-ninkø raðtai pasiþymi tokiomisidëjomis:

• malonë, kurià Dievas do-vanoja per Kristø, ypaè aiðkiaimatoma Jëzuje, á kurá lygiuotis

turi Jo sekëjai;• Adomo nuodëmë yra jo

asmeninë kaltë, galëjusi turëtineigiamø padariniø visai þmo-nijai kaip nepaklusnumo pavyz-dys. Laisva kiekvieno valia liekanepaveikta. „Gimtoji nuodë-më“, kaip pirminë, visiemskrintanti kaltë, atmetama. Pa-naðûs teiginiai, Pelagijaus nuo-mone, yra tik kai kuriø þmoniøiðsisukinëjimas, nes jie „negalá“pasiprieðinti nuodëmei. Toksiðsisukinëjimas neleistinas ir re-formos bûtinos;

• þmogus apdovanotaslaisva valia, kuri leidþia jam: at-skirti gërá nuo blogio ir pasirink-ti gërá, Dievo ásakymus su Dievopagalba vykdyti be jokiø iðlygø.„Iðsilaisvink nuo visø suvarþy-mø ir pagundø, kurios uþkrau-namos tau ið iðorës, – pasakytøPelagijaus ðalininkas, – skatinkgërá savyje ir gerais darbais leiskjam iðsiskleisti“;

• todël gyventi nenuside-dant galima: turime to norëti iresame atsakingi uþ ðio siekioágyvendinimà.

Pelagijieèiø norui neduotijokios dingsties nusidëti Augus-tinas visiðkai pritaria. Bet jø pa-þiûrø jis negali priimti be prieð-taravimø. Ðventojo Raðto studi-jos ir asmeninë gyvenimo istori-ja jam parodë, kad þmogaus va-lia nëra laisva priimti bet kokásprendimà:

• Adomo nuodëmë nëravien jo asmeninë kaltë, – ji turibendrà poveiká visai kûrinijai.Gimtoji nuodëmë yra tikrovë irkaip neigiamas „uþtaisas“ vei-kia kiekvienà þmogø, – tai jis irparodo konkreèiais klaidingaisveiksmais, uþ kuriuos yra atsa-kingas;

• vengti nuodëmës ið þmo-gaus reikalaujama, taèiau þe-mëje nenusidëti neámanoma.Tikroji problema yra ne tai, kasþmogø veikia ið iðorës, bet tai,kas glûdi jo viduje (Mt 15,19;plg. Rom 7)!

• nei þmogaus noras, nei jo

pastangos ar sugebëjimai nëralemiamas gyvenimo kelio fakto-rius, o vien tik beribë Dievo ma-lonë.

Kuo daugiau Augustinasapie tai màsto, tuo esmingesnisjo argumentacijoje tampa pasku-tinysis ið paminëtø dalykø: ma-lonë laisvai ir be jokiø iðanksti-niø sàlygø ar þmogaus prisidë-jimo dovanojama Dievo. Þmo-gaus iðgelbëjimas yra grynasDievo darbas. Jei taip nebûtø,kaipgi kitaip Dievas galëtø bûtisuverenus ir visagalis? Kitavertus, ar Dievas galëtø bûtiþmogaus teisëjas, jeigu patsþmogus neturëtø jokios atsako-mybës, taigi ir jokios laisvos va-lios? Ðis prieðtaravimas Augus-tinui nëra neþinomas. Malonësir valios santykis atsiduria dë-mesio centre. Augustinas atkerta:þmogaus valia tikriausiai yralaisva apsispræsti dël vieno arkito þingsnio, bet ji neturi iðga-nymo laisvës. Bûdama nukreip-ta á save, þmogaus valia linkstaá blogá, maiðtauja prieð Dievà.Valia turi bûti paruoðta patiesDievo tam, kad norëtø gërio, ið-ganymo. Taigi esama tam tikrospaveiktos laisvës – per Dievàágytos tikros laisvës norëti gërio.Autonomiðkos þmogaus lais-vës vis dëlto nesama.

Èia iðryðkëja predestinaci-jos problema: iðrinkimas yragrynai Dievo malonës aktas irnepriklauso nuo þmogaus pa-stangø. Dievas þmogø iðrenkane todël, kad þmogus tiki, bettam, kad tikëtø.

Ið to iðplaukia kiti klausi-mai: jeigu þmogus netiki, ar jisyra ir neiðrinktas? Jeigu jis nëraDievo iðrinktas, tai kokia jo as-meninë atsakomybë? Kaip jisgalëtø atsakyti teisme uþ tai, kasnepriklauso jo atsakomybei?

Ar neiðrinkimas reiðkia, kadDievas aktyviai atmeta ir am-þiams praþudo? O gal jis reið-kia, kad Dievas tik leidþia ávyktitam, kà kiekvienas bûdamas„Adomo ðeðëlyje“ ir prasikals-damas uþsitarnavo – amþinàatskyrimà nuo Dievo?

Augustinas pats apsvarstëpredestinacijos doktrinos pada-rinius ir, ne taip kaip daugelisvëlesniøjø teologø, jiems pritarë.Èia iðkyla aikðtën didysis klau-simas kodël iðrenkamas ar neið-renkamas? – klausimas, kurisþinomas jau Pauliui ir á kuráLaiðko romieèiams 9, 20 jis duo-da tik daliná atsakymà: „Ak,þmogau! Kas gi, tiesà sakant, tutoks esi, kad drásti prieðtarautiDievui?!“ Tai, kas èia skambalyg rezignuojantis likimo rezul-tatas, ið tiesø yra þmogaus nuð-èiuvimas Dievo visagalybës irsuverenumo akivaizdoje. Ta-èiau tai nëra rezignuojantis tylë-jimas, o dëkingas þavëjimasisDievu. Nes: argi Dievas Kristuje

Nukelta á 12 p.

Nr. 17 (282) 2008 m. rugsëjo 6 d. Komentarai 11

Britanijos þiniasklaida tei-gia, jog labiau þinoma, prieð kàkovoja krikðèionys, o ne kà jieskelbia ir palaiko. Kodël ðiuo de-klaruojamos religinës toleranci-jos laikmeèiu esame tokie pikti?

Popieþius Europoje skaitëpaskaità, po kurios vëliau buvoþudomos Etiopijos vienuolës.Raðytoja, paraðiusi novelæ, pri-versta slapstytis. Mokytoja leidomokiniams duoti þaisliniammeðkiukui populiarø vardà, irSudano vadovai paskelbë jaimirties nuosprendá. Milano fut-bolininkai dëvëjo marðkinëliussu raudonu kryþiumi þaisdamiprieð Turkijos komandà, ir Tur-kijos teisininkai apkaltino juostamplieriø bei kryþiuoèiø simbo-likos naudojimu. Ámonë rengë lo-terijà – vienas ið prizø buvoðampano butelis. Uþ tai ði ámonëjoje dirbanèiø musulmonø buvopatraukta á teismà.

Nors visi ðie þmonës buvoáþeisti, jø atsakas daugeliui pa-sirodë kur kas aðtresnis uþ rea-lius ar menamus áþeidimus. Arbuvo ðiose situacijose parodytasavitvarda? Ar buvo ið áþeistøjøpusës bandoma suprasti kitøþmoniø kultûriná pagrindà? Arbuvo suvokta, kad ir kiti turi ta-patybæ, tradicijas ir savo Dievà,kurá gal bût myli?

Ið tiesø, argi ne daugelis iðmûsø (Vakarø europieèiø) da-bar jauèia, kad politika, kurianuolaidþiaujama garsiai reiðkia-miems musulmonø maþumosjausmams, pasmerkta þlugti?Viena vertus, krikðèionys pasi-rengæ sutikti, kad kryþius patssavaime yra áþeidimas, nesvar-bu, kur jis vaizduojamas. Kitavertus, musulmonø bendruo-menë rengiasi statyti didþiausiàEuropoje meèetæ su minaretu beipusmënuliu ant jo netoli olimpi-nio kaimelio. Bet ar bûtø leistaSaudo Arabijoje statyti baþnyèià,nors telefono bûdelës dydþio? Irkaip nesudëtinga imti konfron-tuoti dël „paþeistø teisiø“, uþuotpradëjus dialogà, kuriuo bûtøsiekiama tarpusavio pagarbos irbendrystës, suvokiami kultûrosskirtumai.

Kaip gyventi ðioje nuo áþei-dimø ákaitusioje atmosferoje, ku-rioje taikomi dvigubi standartai?Ásiþeisti patiems? Tai gundantimintis. Áþeistieji susilaukia sim-patijø, politikø uþtarimo – kodëlðito nepabandþius?

Áþeidimas – dalykas, dël ku-rio sudëtinga ginèytis. Galimatikrinti, ar buvo paþeistos teisës,galima ieðkoti prieþasèiø, argu-mentais atremti argumentus. Betjei kas sako esàs áþeistas, beliekasutikti – jis tikrai ásiþeidë. Pana-

Áþeidimo kultûraMARK GREENE

ðiai kaip ásisenëjæs pyktis – jisseniai atrodo nepagrástas, taèiaunuoskauda tebëra.

Galite áþeisti ir savo ben-druomenæ. Monika Ali, kûrinio„Brick Lane“ („Plytø skersgat-vis“), kuris neseniai buvo ekra-nizuotas, autorë, miðrios angløbei azijietiðkos kilmës moteris,buvo pasmerkta Londono rajo-no Brick Lane bendruomenësvadovø. Esà savo kûrinyje ji pa-teikë iðkreiptà ðios bendruome-nës vaizdà. Nesvarbu, kad taibuvo tik novelë, nesvarbu, kadnovelëje buvo pateiktas neápras-tas poþiûris, bendruomenës va-dovai buvo áþeisti ir uþdraudëfilmuoti Brick Lane rajone.

Ali pastebëjo, kad ðiuo me-tu visiðkai priimtina yra áþeistigrupes, atstovaujanèias daugu-mai. Pavyzdþiui, visai „norma-lu“ filmu „Traukiniø þymëji-mas“ áþeisti vidutiniosios kla-sës baltuosius Edinburgo pilie-èius. Arba áþeisti krikðèionis, ku-rie atsakydami á þiniasklaidospiktþodþiavimà, nusiuntë BBCdaugiau nei 50 000 protesto laið-kø prieð Jerry Springer miuziklàOpera, niekinantá krikðèionið-kas vertybes. BBC ginèà laimëjo.Taèiau negerai áþeisti maþumas.Pavyzdþiui, Gurpreet KaurBhatti pjesë „Behzti“, kurioje yraseksualinës prievartos scenøgurdvaroje (sikhø ðventykloje),áþeidë sikhus ir buvo sustabdyta.

Neturëtume leistis ábaugina-mi svetimø aistrø, kartais virs-tanèiø realiu smurtu. Turime ið-mokti nugalëti baimæ, vengtiemocijø ir gyventi ne vien rem-damiesi malone, bet ir tiesa.

Kalbant apie baimæ, galimepastebëti, kad daugelis fobijø su-sijusios su islamu. Ponia Gib-bons leido pliuðiná meðkukà pa-vadinti Mahometo vardu, ir bu-vo ákalinta (tiesa, vëliau paleis-ta). Ðis ákalinimas tik sustiprinaislamo, kaip represinës, smurtin-gos religijos ávaizdá. Dar blogiau,tai verèia paprastus pilieèius nemusulmonus bûti labai atsar-gius, kai kalbama apie islamà. Otaip pat verèia daugelá musul-monø atsargiai kritikuoti ekstre-mizmà, kad nepakenktø savoreligijos reputacijai ar nebûtø pa-laikyti bendruomenës iðdavi-kais. Baimë po truputá áslenka ákomentarus, debatus ir net á kas-dienius pokalbius mokyklø tar-puvartëse ar darbo vietose.

Baimë lengvai gali ávarytipleiðtà tarp musulmonø ir kitøbendruomeniø. Kaip vystytidraugystæ, jei bendravimo erdvëprimena minø laukà? Taèiaubûdami krikðèionimis negalimeleisti, kad baimë statytø barjerus

tarp mûsø ir mûsø kaimynømusulmonø.

Nepaisant to, kad ir kokiebûtø ðioje srityje priimami globa-lûs sprendimai, tëra vienas ke-lias, neðantis gyvybæ kasdieniambendravimui. Sugebëjimas ra-miai kalbëti apie islamà, Maho-metà, Koranà (ir kitus ginèytinusdalykus). Daryti tai savo darbovietose. Ramiai klausti kolegosar bendramokslio musulmono:„Kà manai apie meðkiukà, pa-vadintà Mahometu?“ Ir pa-klausti juos, kodël jie branginasavo tikëjimà.

Taip pat ateina laikas pasi-dalinti su musulmonais tuo, kuotikime, ir savo dëkingumu Jëzuiuþ Jo meilæ bei mirtá ant kryþiaus,uþ Jo Þodá bei vedanèià, stipri-nanèià Dvasià. Kalbëti, jog tiki-mës, kad sudanieèiai reaguotø ámokytojos (pavadinusios með-kiukà Mahometu) poelgá pana-ðiai, kaip Kristus reagavo á savoáþeidëjus bei kankintojus: „Tëve,atleisk jai, ji neþinojo kà daro“.

Baimës ir nepasitikëjimo at-mosferoje nepakanka vien drà-sos. Dràsa visiðkai nenugalësbaimës. Tik tobula Dievo meilëpaðalina baimæ (1 Jn 4, 18). Esa-me paðaukti mylëti kitokiusþmones, kurie gyvena ðalia mû-sø, ne todël, kad bûtume labaidràsûs, bet todël, kad Kristausmeilë liejasi per mus.

Krikðèionims svarbu neási-audrinti patiems. Neseniai kaikurie krikðèionys ragino boiko-tuoti filmà „Auksinis kompa-sas“.

Jie kaltino filmo prodiuse-rius, kurie vylësi, jog „tëvai kartusu vaikais eis paþiûrëti ðio filmoprieð Kalëdas, filmas visiemspatiks ir vaikai uþsinorës Kalë-doms knygø (kuriø pagrindusukurtas filmas)“. Tik kaþin artoks raginimas veiksmingas.Kodël filmo prodiuseriai negalisiekti, kad þmonës þiûrëtø filmàir pirktø knygas? Ar tai reiðkia,

kad jie visi ðitaip propaguoja ate-izmà? O jei ir taip? Pullmanasniekad neslëpë savo ateistiniøpaþiûrø, net jei dauguma tëvø irnorëtø, kad ðios paþiûros nebûtøpropaguojamos.

Mokiniai skaito ir aptariaPullmano knygas visoje Britani-joje. Geriausia, kà galëtø padarytitëvai (vaikams, susidomëju-siems ðiomis knygomis), – pa-aiðkinti, jog Kristus ið tiesø gyve-na jø ðirdyse, bei atskleisti jiemsskirtumus tarp Pullmano vaiz-duojamo dievo ir Dievo, JëzausKristaus Tëvo. Paraginti vaikuskalbëti bûtent apie tai, kai jie ap-tarinëja Pullmano idëjas su mo-kytojais ar klasës draugais. Ta-èiau siûlymà boikotuoti filmàgalima vertinti prieðtaringai. Þi-noma, negalime paneigti, kadPullmano idëjos pavojingos, ta-èiau jos þymiai pavojingesnësnetikintiems Kristumi nei tikin-tiems Juo.

Paulius, þvelgdamas á Atë-nus, pilnus stabø, „netvërë pyk-èiu“, bet neragino jø boikotuotiar naikinti. „Jis aiðkinosi sinago-goje su þydais ir pamaldþiai-siais (graikais), o aikðtëje kasdiensu tais, kurie ten bûdavo“ (Apd17, 17). Paulius pasirinko tokiàstrategijà: dalyvauti formaliuosedebatuose ir neformaliuose po-kalbiuose. Galbût mes ne visi pa-kankamai apdovanoti, kad ga-lëtume dalyvauti formaliuosedebatuose, bet tiesiog pasikalbëtipajëgus kiekvienas ið mûsø.

Teigiamai vertintina Pul-lmano poþiûryje yra tai, kad jopaskatos visiðkai atviros. Kurkas pavojingesnis ateizmas, be-siskverbiàs á ðiandieninæ visuo-menæ ir bandantis áteigti, kadDievo tiesiog nëra, o ne Pullmanopoþiûris, kuriuo jis „kovoja“prieð Dievà bei stengiasi Já su-menkinti.

O kaip pasielgtø Jëzus?Ádomu tai, kad Naujajame

Testamente Jëzus ir Jo mokiniaipatys tapdavo papiktinimu. Jiepareikðdavo gana emocinguskaltinimus, pavyzdþiui, pava-dindami fariziejus „pabalintaisantkapiais“ ir „gyvaèiø iðpero-mis“, bet tai nebuvo savigyna,áþeidinëjimai ar „poza“. Piktin-davosi vyriausiasis kunigas, fa-riziejai, auksakalys ið Efezo. Jë-zus netgi savotiðkai „smurta-vo“ rimbu iðvydamas ið ðven-tyklos pinigø keitëjus. Kita ver-tus, Jis visada buvo kupinasmeilës, gailesèio vargðams.

Jëzus ragina mylëti ne viensavo kaimynus, bet ir prieðus –tuos, kurie riboja mûsø laisvægarbinti ar iðpaþinti tikëjimà. Tu-rime vengti tokio elgesio, kurismenkina malonæ ir kilnumà –Evangelijos esmæ.

Arkivyskupas Johnas Senta-mu nacionalinës televizijos ete-ryje perkirto savo ðuns antkaklá– taip pasielgdamas jis ne tikdramatizavo svarstomà proble-mà, t.y. stengësi pabrëþti Zim-babvës prezidento Mugabës pa-niekà savo valdomai ðaliai. Ar-kivyskupas norëjo áspëti, jog dik-tatûros problema pavojinga vi-sur, kur tik ji pasireiðkia. Pana-ðiai ir Gandþio naudojamospriemonës atkreipdavo dëmesáá problemas, nors jis nenaudo-davo smurto. Tokiais simboli-niais þenklai siekiama patrauktivisuomenës dëmesá, ir tai dabaritin paplitæ visoje þiniasklaidoje.

Taèiau baþnyèia nëra pa-ðaukta iðradingumu aplenkti te-levizijos þvaigþdes ar reklamoskûrëjus. Baþnyèia turëtø bûti ið-radinga, norëdama atkreiptiþmoniø dëmesá á Dievo tiesà irmeilæ. Kad þmonës suprastø, jogne kultûros nesuderinamumasjuos áþeidþia, o pas juos beldþia-si Evangelija. Tiesa, Evangelijataip pat gali áþeisti, sukelti pyktáir pasiprieðinimà – tai nuolat vy-ko istorijos eigoje. Rizikinga bûtitarp Evangelijos skelbëjø.

Mes galime iðreikðti savovalià balsuodami, raðydamilaiðkus, pasiraðydami peticijas,skambindami á radijo laidas ardalyvaudami solidarumo mar-ðuose. Bet prieð darydami tai, pa-klauskime savæs: „Kaip Vieð-pats elgtøsi mano vietoje?“„Kaip mums atskleisti, UÞ kà, one PRIEÐ kà yra Jëzus?“

Melskimës, kad meilë ið-stumtø baimæ. Stenkimës, kadnebûtø priimami ástatymai, ku-rie riboja krikðèioniø laisvæ gar-binti ar kalbëti, ir kad nebûtø ri-bojama në vieno asmens þo-dþio bei tikëjimo laisvë. Ieðkoki-me bûdø, kaip su musulmonais,indusais sikhais ar ateistais uþ-megzti tokius santykius, kuriepadëtø jiems paþinti Kristausmeilæ.

Pradëkime nuo arbatos.Parengë Dalia Januðaitienë

pagal www.licc.org.uk

Nr. 17 (282) 2008 m. rugsëjo 6 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Krikðèionybës istorija“ -Deimantas Karvelis

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Kristausmokymo pagrindai“,„Evangelija ir kultûra“,„Paþintis“, „Paskutinispuslapis“ - Valdas Baèkulis; „Priedas“, „Ðeima“ - ÞanetaLazauskaitë;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio 15 sekmadieniais 10 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Stoties 10 (2 a.) sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës 32 (2 a.) sekmadieniais 10 val.

treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—UAB „Regina“ (Vilniaus 100, 1 a.)

sekmadieniais 10 val.ZARASUOSE—Ðiauliø 32/61 sekmadieniais 12

val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—Ramybës 1-14, sekmadieniais 15val.

KUPIÐKYJE—Krantinës 10-12, sekmadieniais 15 val.MOLËTUOSE—Vilniaus 53 (áëjimas ið kiemo pusës)

sekmadieniais 10 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25(3a.) sekmadieniais

12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Þemutinë 35b-28 sekmadieniais

10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—Kultûros rûmai (Vytauto pr. 79) sekmadieniais

10 val., treèiadieniais 18.30 val.JONAVOJE—Vasario 16-osios g. 1 (1a.) sekmadieniais

10 val., antradieniais 18.30 val.ALYTUJE—ATÁ, 4 a. (Naujoji 17) sekmadieniais 10 val.,

treèiadieniais 18.30 val.

MARIJAMPOLËJE—Vytauto 32 treèiadieniais 18 val.,sekmadieniais 10 val.

KËDAINIUOSE—Birutës 14 sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—V. Krëvës 5 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Kultûros centro maþojoje salëje (3

a.) ðeðtadieniais 10 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 3A sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 10 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø 83 sekmadieniais

10 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës 20 sekmadieniais

11 val.

© „Ganytojas“. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 814 egz. Uþsakymas PRO002107. Spausdino AB „Spauda“, Laisvës pr. 60, 05120 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëEdita DidenkienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Romas Tuominis.

AKMENËJE—Laiþuvos 3-10 antradieniais 20 val.PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais

11 val.JURBARKE—Gedimino 15A-36 sekmadieniais 15 val.TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 19 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.ÞAGARËJE—Draugystës g. 1 sekmadieniais 16 val.

UÞSIENYJELONDONE—Beckton Community Centre, East Ham

Manor Way, Beckton E6 5NG sekmadieniais 11val. (vietos laiku).

Atkelta ið 10 p.

nepadarë visko, kad tik iðgelbë-tø þmonijà?

Trumpa mûsø kelionë áankstyvàjá V amþiø artëja priepabaigos: pelagianizmas Karta-ginos sinodo (418 m.) ir turbûtnet Efezo Susirinkimo (431 m.)buvo pasmerktas. Taèiau Azijojepasilikta prie senojo þmogauslaisvës mokymo, o ir Vakaruo-se ginèai netilo: ar Augustinopredestinacijos mokymas nenei-gia Dievo noro ávykdyti visuoti-ná iðganymà? Juk paraðyta:„Dievas trokðta, kad visi þmo-nës bûtø iðganyti ir pasiektøtiesos paþinimà“ (1 Tim 2, 4). Popelagianizmo atmetimo uþsi-plieskë ginèai dël semipelagia-nizmo. Ðis klaidingas mokymasvëliau irgi buvo pasmerktas.Kaip kontrapriemonë buvo pa-

imtas sutrumpintas augustiniz-mas, todël liko neaiðkumø, ku-rie vëliau sàlygojo semipelagia-nizmo minèiø prasiskverbimà áBaþnyèià.

Kas galbût linkæs suabejoti,ar ankstyvøjø laikø svarstymaiapskritai gali bûti vaisingi at-einanèioms kartoms, tepaþvel-gia á vienà pavyzdá: Augustinoantipelagianistinis malonës mo-kymas jaunajam Martinui Lut-heriui tapo svarbiu kelrodþiu,atvedusiu já á paþinimà, paþini-mà, kuris davë pradþià Refor-macijai. O ði, kaip þinoma, pa-keitë visà Europà.

Be kita ko, teologinë diskusi-ja malonës ir laisvës santykioklausimu tebesitæsia iki ðiol...

Pasitikslinimui ir tolesniamapmàstymui:

kûdikystë ir mamos nuovargis; kasdienë rutina ir visuomenës atstûmimas; daugiavaikiø motinø patirtis; vaikø ligos ar net netektis; skausmas nesulaukiant vaikelio ar jo ásivaikinimas; paauglystës iððûkiai; mamos noras realizuoti save, kaip asmenybæ, – karjera; vieniðos mamos dilema; mamos-tëèio santykiai, formuojantys atmosferà ðeimoje; tëèio þvilgsnis á motinystæ.

Straipsniai paraðyti ávairiu stiliumi (meninës miniatiûros,pasakojimai, laiðkai, iðtraukos ið dienoraðèiø, interviu)– t. y. suprantama kiekvienam kalba – ið ðirdies á ðirdá.

Tai unikali knyga, skirta padràsinti, paguosti, sustiprintimamas, auginanèias vaikus. Jà sudaro 30 lietuviøkrikðèioniø moterø (ir 2 vyrø) straipsniai, kuriuosekalbama apie pasirinkimà gimdyti ar ne, paèiai augintivaikus ir kiek jø auginti. Knyga palieèia ávairiusmotinystës aspektus:PAX ET BONUM

FESTIVALIO KONCERTAS

Rugsëjo 18 d. 18.30 val.Vilniaus baþnyèioje„Tikëjimo þodis“ vykskoncertasbendruomenei.

Dalyvauja: M. Krupoves,V. Rakauskaitë, J.Leitaitë, V. Labutis irgrupë, BaþnyèiosTikëjimo þodis choras„Maranata“, Bernardinøbaþnyèios grupë„Ichtus“.

• ar ámanoma gyventi ne-nusidedant?

Þr. Rom 3,9–20; 5,12–21;7,15–25; Hbr 4,15; Kol 3, 5–15; 1Jn 1,8–2, 2; 3, 2;

• kokie pavojai iðkyla, kaivienpusiðkai akcentuojama: a)þmogaus atsakomybë, b) Dievomalonë.

Þr.: a) Jn 15,1–10; Rom 6,13;1 Kor 1, 30; Gal 2, 20, b) Rom12,1–21; Gal 5,13–26; 1 Tes 4, 7;

• kaip ágyti tikrumo, kadmûsø, kaip krikðèioniø, màsty-mas ir gyvenimas remiasi neklaidingu pagrindu?

• kuo patrauklus reikalavi-mas „bûti autentiðku krikðèio-niu“? Kaip patikrinti toká reika-lavimà?

Ðaltinis: „Prizmë“ (1998/1);http://www.prizme.lt

Augustinas ir Pelagijus

Documents

Nr. 17 (282) 2008 m. rugsëjo 6 d. Kaina 2,90 Lt ... pdf/2008/282.pdf · Juk Vieðpaties diena arti visoms tautoms. Kaip tu darei, ... to, kai Babilonas siaubë Judà, griovë ir