L I E T U V O S V A N D E N S T I E K Ë J Ø A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

Nr. 192004

LIEPA

UAB „Dzûkijos vandenys“

2

Pastarieji keturi mënesiai nepasiþymë-

jo revoliuciniais valdiðkø institucijø spren-

dimais, kurie palengvintø ar bent kiek

normalizuotø vandentvarkos ûkio darbà.

Matyt, kad anksti patekëjusi rinkimø sau-

lë metë ilgà ðeðëlá, kuris gerokai anks-

èiau turëjo átakos Lietuvoje vykstantiems

procesams nei numatyta rinkimø data.

Nepaisant to, kai kurie mums svarbûs

klausimai nebuvo palikti nuoðalyje. Ap-

linkos ministerija parengë galutinæ Van-

dens tiekimo ir nuotekø tvarkymo ástaty-

mo projekto versijà, kuri buvo derinta su

atitinkamomis institucijomis bei LVTA.

Ádomu pastebëti, jog vandentvarkos

ámonës galutinei versijai pastabø prak-

tiðkai nebeturëjo. Ástatymo projekte átvir-

tinta svarbi nuostata, jog vandentvarkos

ûkyje turës funkcionuoti 10 regioniniø

vandens paslaugø bendroviø, sukurtø

apskrièiø pagrindu. Tai svarbus Aplinkos

ministerijos apsisprendimas, kuri iki tol

laikësi pozicijos, jog upiø baseinø pagrin-

du turi bûti sukurtos 5 vandentvarkos

bendrovës. Linkstama prie to, jog ávardy-

tuose upiø baseinuose veiks atskiros ins-

titucijos, kurios bus atsakingos uþ inves-

ticinæ politikà ágyvendinant ES vandens

direktyvø reikalavimus.

Mûsø þiniomis, Aplinkos ministerijoje

rimtai diskutuojamas klausimas dël at-

skiro departamento, atsakingo uþ komu-

naliná ûká, ásteigimà. Panaðaus sprendimo

laukëmë visà ministerijos vykdomo ûkio

valstybinio reguliavimo laikotarpá. Ne kar-

tà minëti nesusipratimai, kurie atsirasdavo

dël skirtingø ministerijos departamentø

nekoordinuotos veiklos sprendþiant van-

dentvarkai aktualius klausimus. Kaip sako-

ma, geriau vëliau, nei.... Belieka tikëtis, jog

galutinis sprendimas bus priimtas iki atei-

nanèiø rinkimø.

Kai kurie ðilumos tiekëjai ir toliau stebi-

na savo demagoginëmis normatyviniø do-

kumentø interpretacijomis, tuo nepagrás-

tai gàsdindami vartotojus, bei siekia savo

problemas permesti vandens tiekëjams.

Paskutinis pavyzdys – AB “Ðiauliø energi-

ja”, kuri vadovaudamasi Ðilumos tiekimo

ir naudojimo taisykliø 84 ir 94 punktais,

neatitinkanèiais Civilinio kodekso, Ðilumos

ûkio ástatymo ir kitø norminiø teisës aktø

nuostatoms, iðplatino vartotojus gàsdinan-

tá praneðimà. Jame teigiama, jog vartoto-

jams karðto vandens tiekëju pasirinkus AB

“Ðiauliø energijà”, turës padidëti karðto

vandens kaina. Taigi ir toliau absurdiðkai

teigiama, jog ðilumos tiekëjai yra tik van-

dens paðildytojai, o karðtà vandená, jeigu

toks produktas egzistuoja apskritai, turi

tiekti kaþkas kitas. LVTA kà tik parengë ar-

gumentuotà raðtà Nacionalinei vartotojø

teisiø apsaugos tarybai prie Teisingumo

ministerijos su praðymu kreiptis á Ûkio

ministerijà dël Ðilumos tiekimo ir nau-

dojimo taisykliø 84 ir 94 punktø panai-

kinimo.

Balandþio mënesá patvirtinta LVTA

2004 m. veiklos programa ir biudžetas.

Asociacijos gretas papildë du nariai –

UAB “Rokiðkio vandenys” ir Vëþaièiø ko-

munaliniø patarnavimø UAB, taip pat

narë-rëmëja UAB “Cowi Baltic”. Ið aso-

ciacijos dël politinio spaudimo iðstojo

UAB “Lazdijø vanduo”. Geguþës 5 d. ið-

kilmingai paminëta profesinë ðventë,

kurià papuoðë UAB “Vilniaus vandenys”

Rotuðës aikðtëje organizuoti renginiai.

Taryba priëmë svarbø sprendimà perva-

dinti VðÁ “Vandenruoða” á VðÁ “Vandent-

varkos institutà”. Naujas pavadinimas

suteikia naujà statusà, daugiau pareigø,

bet kartu ir galimybiø, kuriomis linkime

pasinaudoti. UAB “Palangos vandenys”

puikiai surengtas sàskrydis Nemirsetoje

ávardijo naujà nugalëtojà – UAB “Prienø

vandenys”. Prieniðkiams kartu atiteko

garbë organizuoti 2005 m sàskrydá. Lin-

kiu gero oro neatostogavusiems ir iki pa-

simatymo rugsëjo mënesá.

A. Abromavièius

3

2 psl.

16 psl.

REKLAMA:

UAB „Grundfos Pumps“ 11 psl.

UAB „Eksparas“ 13 psl.

UAB „Vandens siurbliai“ 14 psl.

VandenTVARKA 16 psl.

PALYGINAMOJI ANALIZËVANDENTVARKOS ÛKYJE

Pastaràjá deðimtmetá labai pakito pasauliovandentvarkos ûkio valdymas – be nuolat didë-janèiø aplinkos bei gamtos iðtekliø saugos, vi-suomenës higienos bei sveikatingumo reikalavi-mø, iðaugo vandens ámoniø efektyvesnës veik-los poreikis. Spaudimas gerinti vandens ámoniøveiklà kyla tiek ið visuomenës, tiek ið politikø,tiek ir ið kitø ðios veiklos dalyviø – reguliuotojø,finansavimo institucijø ir pan. Daþniau jis akcen-tuojamas ðalyse, kuriose vandentvarkos ámoniøvaldyme leista dalyvauti privaèiam sektoriui, ta-èiau pastaruoju metu jis taikomas ir vieðajamsektoriui priklausanèiam vandentvarkos ûkiui.Kyla natûralus poreikis iðsiaiðkinti, ar ámonë dir-ba gerai, ar blogai, ávertinti, kiek blogai ar gerai,nustatyti, kurioje veiklos srityje yra problemø irkà galima pagerinti, kas tai daro geriau ir kaiptai daro. Natûraliosios monopolijos ðakose, ku-rioms priskiriamas ir vandentvarkos ûkis, ðie klau-simai pakankamai nauji, todël jie pradëti rimtainagrinëti tik pastaruosius 15–20 metø.

Lietuvos vandens tiekimo verslas taip pat neiðimtis – gerëjant gyvenimo lygiui, didëja visuo-menës reikalavimai paslaugø kokybei, veiklosefektyvumui, neaplenkiant ir vandens tiekimobei nuotekø tvarkymo paslaugø. Lietuvai tapusbendraeuropinës erdvës dalimi, ðie procesai visintensyvëja. Tikëtina, kad greitai Lietuvos van-dens ámonës susidurs su ávairiø veiklos dalyviøreikalavimais didinti veiklos efektyvumà. Ðiostraipsnio tikslas – plaèiau paþvelgti á palygina-màjà analizæ kaip potencialià ámoniø veiklos ko-kybës gerinimo priemonæ.

Kas yra ir kam reikalinga palyginamojianalizë

Konkurencijos sàlygomis veikianèios veiklosðakos nuolat susiduria su kintanèiomis aplinkossàlygomis. Norint prie jø prisitaikyti, bûtini atitin-kami ir ámoniø veiklos strategijos pokyèiai. Val-dymas be pokyèiø reiðkia stagnacijà, o stagnaci-ja rinkos sàlygomis tolygi þlugimui. Teorijoje toksveiklos sinchronizavimas su kintanèia aplinka va-dinamas strateginiø pokyèiø valdymu. Jis api-brëþiamas kaip organizacinis procesas, suside-dantis ið 4 þingsniø:

1) iðanalizuojama esama padëtis;2) nubrëþiama, kur ámonë nori bûti ateityje;3) tiriama, kokia yra geriausia turima patirtis

sprendþiant ðiuos klausimus;4) siekiant pagerinti veiklà, keièiama ámonës

strategija (misija, tikslai, uþdaviniai, veiksmai).

Ðiuo metu viena populiariausiø ir daþniausiaistrateginiame valdyme naudojamø priemoniøyra palyginamoji analizë (angl. benchmarking).Palyginamosios analizës taikymo pradininke lai-koma korporacija „Rank Xerox“, kuri 1979 m.sëkmingai ja pasinaudojo, norëdama apginti fo-topopieriaus rinkos dalá nuo Japonijos ámoniø ke-liamos grësmës. Taèiau yra nuomoniø, kad paly-ginamoji analizë buvo naudojama jau statantpiramides…

Palyginamoji analizë – tai bûklës identifikavi-mas ir dalijimasis þiniomis bei geriausiais prakti-niais pavyzdþiais. Jos tikslas yra naudojantis pa-þangiais sprendimais pagerinti tam tikrà veiklà,pvz., sumaþinti kaðtus, padidinti efektyvumà, su-kurti saugià darbo aplinkà, pagerinti klientø ap-tarnavimà ar paslaugos kokybæ ir pan. Geriau-sio pavyzdþio suradimas, jo iðanalizavimas ir ágy-vendinimas suteikia galimybæ ámonei ágauti stra-teginá, veiklos ar finansiná pranaðumà.

Paprastai kalbant, palyginamoji analizë – taiprocesas, kurio metu iðsiaiðkinama, kas yra kon-kreèios srities laimëtojas, kas diktuoja standar-tus, kokie tie standartai ir kaip juos iðmatuoti.Kai tik nusprendþiama, kas turi bûti lyginama irkaip tai matuojama, aiðkinamasi, kaip laimëto-jas tapo geriausiu, ir apibrëþiama, kà turëtumepadaryti, kad juo taptumëme.

Reikia pabrëþti, kad palyginamoji analizë yrastrateginio valdymo priemonë, duodanti naudàtik tuo atveju, kai naudojama nuolat kaip ilga-laikë priemonë, integruota á ámonës veiklos pla-navimà ir formuojanti veiklos tobulinimo strate-gijà ar jos dalá. Naudojama tik dël palyginimo,neátraukiant á ðá procesà savininkø ar neágyven-dinant to, kas buvo nustatyta analizës metu,palyginamoji analizë gali bûti bevertë bendràjaprasme.

Palyginamoji analizë yra naudingas valdymoárankis siekiant geresniø ámonës veiklos rodikliø,turintis daug ávairiø realizavimo formø, tikslø,metodø. Palyginamosios analizës teikiamos ga-limybës parodytos 1 paveiksle. Kiekviename diag-ramos langelyje pasirinkus vienà ar kelis pateik-tus variantus, nustatomas palyginamosios anali-zës tikslas, metodas, kontekstas.

Palyginamosios analizës rûðysPraktikoje iðskiriama metrinë ir proceso paly-

ginamoji analizë.Metrinë palyginamoji analizëMetrinë palyginamoji analizëMetrinë palyginamoji analizëMetrinë palyginamoji analizëMetrinë palyginamoji analizë – tai kie-

kybinis konkreèios veiklos sànaudø, produkcijos

ApþvalgaA.Abromavièius

Palyginamoji analizëvandentvarkos ûkyjeD.Janulionis

Kà mano vartotojai apie savoteisesF.Petrauskas

UAB „Kauno vandenys“ pritaikoinformacines technologijasJ.Buðmonas, V.Jurgaitis

UAB „Vilniaus vandenys“2003 m. veiklos rezultataiB.Mieþutavièius

Apsauga nuo hidrauliniø smûgiø -slëgio numetimo voþtuvasUAB „Industek“

„Grundfos“ centrinëje bûstinëje -pamokos þurnalistamsUAB „Grundfos Pumps“

Pradëta Druskininkø nuotekøvalyklos rekonstrukcijaV.Jakimavièius

UAB „Dzûkijos vandenys“ durysvisiems vartotojams atviroskasdienA.Griðkonytë

Magnetinio apdorojimo poveikisgeleþies ðalinimui ið gamtiniovandensJ.Diliûnas, K.Jonaitis,E.Rinkevièienë

Naujienos, ávykiai, faktai

Sàskrydis

Wilo comfort vario vandenstiekimo ir slëgio palaikymostotelës - ðiuolaikinis sprendimas

WILO Lietuva UAB

3 psl.

6 psl.

7 psl.

9 psl.

10 psl.

11 psl.

12 psl.

13 psl.

14 psl.

15 psl.

1 pav. Palyginamosios analizës teikiamos galimybës

4

(paslaugø apimties), kokybës ir ryðiø tarp jø áver-tinimas. Sànaudos, produkcija bei kokybë èiasuprantami plaèiàja prasme:

sànaudos – tai piniginiai (litai, eurai) ir nepi-niginiai (kilovatvalandës, darbo valandos, tonos)iðtekliai, sunaudojami produkcijai gaminti ar pa-slaugai suteikti;

produkcija (paslaugø apimtis) – tai produkcijosar paslaugø apimtis, pagaminta (suteikta) naudo-jant turimus iðteklius (iðgauto vandens kiekis, sure-montuotø tinklø ilgis, naujø ávadø skaièius);

kokybë – skaièiais iðreikðtas veiklos poveikis(laikas, per kurá atsakoma besiteiraujanèiamklientui, nepatenkintøjø paslauga skaièius; lai-kas, per kurá nebuvo teikiama paslauga).

Metrinë palyginamoji analizë padeda nusta-tyti stiprias ir gerintinas ámonës veiklos sritis, ta-èiau ji nepateikia atsakymo, kodël skiriasi lygi-namø ámoniø veikla.

Siekiant iðsiaiðkinti skirtumo tarp atskirø ámo-niø prieþastis, reikia iðsamesnës analizës. Prak-tiðkai tokia analizë atliekama siaurinant anali-zës sritá, atliekant tik „blogiausios“ ar „geriau-sios“ veiklos srities analizæ. Daþniausiai ðiø srièiøanalizei naudojama daugiau veiklos rodikliø beidetalizuojama kita reikalinga informacija. Tokiøprocedûrø visuma vadinama proceso palygi-proceso palygi-proceso palygi-proceso palygi-proceso palygi-namàja analizenamàja analizenamàja analizenamàja analizenamàja analize.

Proceso palyginamoji analizë koncentruoja-ma ties atskiru procesu, bet ne ties visa veikla.Ðios analizës tikslas yra pagerinti tam tikrà ámo-nës veiklà ar operacijà, perimant paþangià kitøámoniø patirtá ðioje sferoje.

Be metrinës ir proceso palyginamosios anali-zës, kartais dar iðskiriama praktinë palygi-praktinë palygi-praktinë palygi-praktinë palygi-praktinë palygi-namoji analizënamoji analizënamoji analizënamoji analizënamoji analizë, taèiau ji nedaug skiriasi nuoproceso palyginamosios analizës. Ði analizë nu-kreipta ne geriausio pavyzdþio paieðkai apskri-tai, bet praktiðkai ágyvendinamo geriausio pa-vyzdþio paieðkai.

Metrinës ir proceso palyginamosios analizës ski-riasi dalyviø skaièiumi ir ágyvendinimo trukme. Met-rinëje palyginamojoje analizëje lyginamø ámoniø skai-èius neribojamas, tuo tarpu proceso palyginamojianalizë atliekama siauresniame rate, paprastai da-lyviø skaièius nevirðija ðeðiø. Norint atlikti metrinæanalizæ, reikalingi maþiausiai dvejø metø duome-nys, tuo tarpu proceso analizei pakanka pusës me-tø veiklos rezultatø duomenø.

Praktikoje daþniausiai ðios abi palyginamosiosanalizës rûðys ágyvendinamos atskirai, nes ne-pakankamai efektyvià ámonës veiklos sritá gali-ma nustatyti ne tik palyginamàja analize, bet irnaudojantis kitomis analizës rûðimis. Palygina-moji analizë daug efektyvesnë, kai metrinë irproceso analizës atliekamos kaip sudedamosiospalyginamosios analizës dalys (þr. 2 pav.). Ðiuoatveju metrinë analizë padeda nustatyti pro-

blemiðkà veiklos sritá, o proceso analizë detali-zuoja jos pagerinimo galimybes.

Vandentvarkos ûkio palyginamosiosanalizës sistemø apþvalga

Palyginamoji analizë vandentvarkos ûkyje në-ra naujiena, nors ji pradëta taikyti palyginti ne-seniai (prieð 20 metø). Anglijos konsultacijø ben-drovë WRc (Water Research Center) 2001 m.atliko pasaulio vandentvarkos ûkyje naudoja-mø palyginamosios analizës sistemø tyrimà. Josataskaitoje teigiama, kad 2001 m. vandentvar-kos ûkyje buvo þinoma apie 160 palyginamosiosanalizës grupiø, kuriose dalyvavo apie 700 ámo-niø ið 110 ðaliø. Metrinæ ir proceso palyginamàjàanalizæ naudojanèiø grupiø santykis buvo apy-tikriai 2:1. Daugiausia jø buvo identifikuota Va-karø Europoje, Ðiaurës Amerikoje ir PietryèiøAzijoje. Didþiausia palyginamosios analizës sistemayra SPBNET. Africa, kurioje dalyvauja 110 ámoniø ið40 Afrikos ðaliø. Maþiausià palyginamosios analizëssistemà sukurë Ðkotijos vandens ûkio komisaras(Water Industry Commissioner for Scotland); jojedalyvavo tik trys vieðosios vandens ámonës (dabarjos sujungtos á vienà ámonæ, kurios veikla lyginamasu Anglijos ir Velso ámonëmis).

WRc vandentvarkos ûkyje iðskyrë penkias pa-grindines lyginamosios analizës grupiø rûðis:

1) atskiras ámones,2) ámoniø konsorciumus,3) nacionalines/tarptautines asociacijas,4) reguliuotojus,5) finansø institucijas.Palyginamoji analizë atskirose ámonëse atlie-

kama ámoniø viduje, t.y. tarp departamentø, pa-daliniø, skyriø ir pan. Priklausomai nuo palygina-mosios analizës tikslø palyginimo etalonu gali bûtigeriausias rezultatas ámonës vidaus struktûroje,panaðiose ámonëse ar net kitos pramonës ðakosámonëse. Ámoniø viduje daþniausiai taikoma pro-ceso palyginamoji analizë. Ámoniø savarankiðkaivykdomos palyginamosios analizës motyvasdaþniausiai bûna susijæs su spaudimu pagerintiveiklos rodiklius, kylanèiu ið akcininkø, reguliuo-tojø, politikø, asociacijø ir kt. ámonës veiklos da-lyviø. Ámoniø sindikatai, tokie kaip Ondeo Servi-ces (buvæ „Liono vandenys“) ar Thames Water,formuoja individualias palyginamosios analizëssistemas, nesusijusias su reguliuotojø ir naciona-liniø asociacijø sistemomis, siekdamos anksèiaunei pastarieji identifikuoti veiklos spragas ir pa-gerinti veiklos rezultatus. Tà skatina korporaci-jø prestiþo këlimas, kuris daþnai labai svarbuskonkursuose dël naujø vandentvarkos ámoniøvaldymo sutarèiø.

Ámonës, savo veikloje susidurianèios su pana-ðiomis problemomis, daþnai susitelkia á konsor-ciumus. Jø nariai dalijasi patirtimi apie geriausiustokiø problemø sprendimo bûdus, o kartu ir kað-tais, reikalingais palyginamosios analizës siste-mai sukurti. Konsorciumuose sklandþiau spren-dþiami duomenø konfidencialumo ir tarpusaviopasitikëjimo klausimai. Jø kûrimàsi paprastai ska-tina treèioji ðalis, pvz., konsultacinës ámonës, siû-lanèios ásigyti palyginamosios analizës programà,ar finansø institucijos, siekianèios uþtikrinti finan-suojamojo veiklos monitoringà ir pan. Vienas þi-nomiausiø palyginamosios analizës konsorciumøyra 6 Skandinavijos miestø – Kopenhagos, Hel-sinkio, Gotengergo, Malmës, Oslo ir Stokholmo– konsorciumas, tarp nariø pradëjæs metrinæ pa-lyginamàjà analizæ 1995 m., o ðiuo metu ágyven-dinantis ir proceso palyginamàjà analizæ.

Vandens tiekëjø asociacijos yra vienos ið akty-

viausiø palyginamosios analizës (daþniausiai metri-nës) grupiø organizatoriø tiek nacionaliniu, tiek irtarptautiniu mastu. Daþniausi asociacijø motyvai:

1. Siekiama padidinti narystës asociacijojenaudà.

2. Siekiama apsidrausti nuo galimo visuome-nës puolimo dël nepakankamai efektyvaus na-riø darbo.

3. Siekiama pakelti bendrà nacionalinio van-dens sektoriaus lygá.

4. Siekiama papildomo asociacijos veiklos fi-nansavimo, teikiant mokamà palyginamosiosanalizës paslaugà.

Dabartiniu metu pati aktyviausia palyginamo-joje analizëje yra Tarptautinë vandens tiekëjøasociacija (International Water Association (IWA)).Jos specializacija – universaliø, t.y. tinkanèiø tiekmetrinei, tiek proceso palyginamajai analizei, ro-dikliø kûrimas. Klasika yra tapæ du ðios asociaci-jos leidiniai, skirti geriausiø sprendimø paieðkai:

VVVVVandens tiekimo paslaugø randens tiekimo paslaugø randens tiekimo paslaugø randens tiekimo paslaugø randens tiekimo paslaugø rodikliaiodikliaiodikliaiodikliaiodikliai(Manual of Best Practice „Performance Indica-tors for Water Supply Servines“),

Nuotekø tvarkymo paslaugø rodik-Nuotekø tvarkymo paslaugø rodik-Nuotekø tvarkymo paslaugø rodik-Nuotekø tvarkymo paslaugø rodik-Nuotekø tvarkymo paslaugø rodik-liailiailiailiailiai (Manual of Best Practice „Performance In-dicators for Wastewater Servines“).

Ðiuose leidiniuose paskelbti palyginamosiosanalizës rodikliai, pateikti rodikliø sistemos su-darymo principai, standartizuoti lyginamosiosanalizës terminai (jie dar vadinami palyginamo-sios analizës kalbos þodynëliu), kurie naudojamibeveik visose þinomose palyginamosios analizëssistemose.

Pastaruoju metu visos IWA pajëgos nukreip-tos á universalios palyginamosios analizës siste-mos kûrimà bei minëtuose leidiniuose paskelbtørodikliø testavimà.

Jungtinëse Amerikos Valstijose keletà metøvandens ámoniø palyginamosios analizës veiklo-je buvo aktyvios dvi organizacijos – Amerikosvandens ámoniø asociacija (AWWA) ir Vandensaplinkos federacija (WEF), 1990 m. iðleidusios dupopuliarius leidinius:

VVVVVandens ámoniø veiklos palyginamojiandens ámoniø veiklos palyginamojiandens ámoniø veiklos palyginamojiandens ámoniø veiklos palyginamojiandens ámoniø veiklos palyginamojianalizë analizë analizë analizë analizë (Performance Benchmarking for Wa-ter Utilities),

Nuotekø valymo operacijø palygi-Nuotekø valymo operacijø palygi-Nuotekø valymo operacijø palygi-Nuotekø valymo operacijø palygi-Nuotekø valymo operacijø palygi-namoji analizënamoji analizënamoji analizënamoji analizënamoji analizë (Benchmarking WastewaterTreatment Plant Operations).

Pastaruoju metu ðios dvi organizacijos yra su-kûrusios palyginamosios analizës interneto var-tus QualServe Benchmarking Clearing-QualServe Benchmarking Clearing-QualServe Benchmarking Clearing-QualServe Benchmarking Clearing-QualServe Benchmarking Clearing-house house house house house (www.qualserve.org), kuriuose teikia-ma pagalba savo nariams veiklos palyginimoklausimais.

Be minëtø organizacijø, egzistuoja daugybëávairø ðaliø nacionaliniø vandens tiekëjø asocia-cijø sukurtø palyginamosios analizës sistemø, to-kiø kaip Norvegijos vandens tiekëjø asociacijos,Danijos vandens ámoniø asociacijos (VIEWIN), Aust-ralijos vandens paslaugø asociacijos, Nacionali-nës vandens ámoniø asociacijos (JAV) ir kt.

Reguliuotojø atliekama palyginamoji analizëdaþniausiai koncentruojasi ties nacionaliniø ámo-niø, uþ kuriø veiklos prieþiûrà jie yra atsakingi,veiklos monitoringu. Reguliuotojø palyginamojivandens ámoniø analizë labai priklauso nuo re-guliuotojams suteiktø galimybiø, kurias apibrë-þia konkreèios valstybës vandentvarkos ûkio re-guliavimo politika. Pvz., Anglijos ir Velso vandenspaslaugø reguliuotojas (Office of Water Servi-ces (OFWAT)) veiklos monitoringo tikslams kas-met ið 27 Anglijos ir Velso ámoniø surenka milþi-niðkus veiklos duomenø kiekius. Argentinoje ir Aust-

2 pav. Palyginamosios analizës struktûra

5

ralijoje kiekviename administraciniame teritorijosvienete veikia po vienà vandens paslaugø regu-liuotojà, kai kurie ið jø reguliuoja tik vienos ámonësveiklà, todël ðiuo atveju veiklos palyginimas yra pro-blemiðkas. Argentinos reguliuotojai ðià problemàiðsprendë susijungdami á reguliuotojø asociacijà –Nacionalinæ Argentinos reguliuotojø asociacijà(AFARAS), kuri vëliau tapo Pietø Amerikos regu-liuotojø asociacijos nare (ADERASA).

2001 m. Prancûzijoje vykusioje reguliuotojøkonferencijoje „Veiklos vertinimas ir vandent-varkos ûkio reguliavimas“ buvo paminëti regu-liuotojai, aktyviai deklaruojantys, kad reguliavi-mo veikloje naudoja palyginamàjà analizæ. Tarptokiø reguliuotojø, kaip OFWAT (Anglija), ETOSS(Argentina) bei IRAR (Portugalija), buvo iðskirta irLietuvos VKEKK (Valstybinë kainø ir energeti-kos kontrolës komisija).

Prie finansø institucijø, skatinanèiø palygina-màjà vandentvarkos ámoniø analizæ ar besinau-dojanèiø analizës rezultatais, priskiriami tarptau-tiniai investicijø bankai ir nacionalinës uþsienioplëtros agentûros. Finansavimo ástaigos organi-zuoja vandens ámoniø palyginamàjà analizæ daþ-niausiai dël ðiø prieþasèiø:

kaip akstinà keistis geriausiais sprendimaissiekiant bendrø tikslø, pvz., pagerinti visuome-nës sveikatà;

kaip informacijà priimant sprendimà, kokiàsritá ar kokià ámonæ tikslinga finansuoti;

kaip pagrindà uþduotims pasirinkti, kuriosáraðomos á paskolø davimo sutartis siekiant, kadefektyviai bûtø panaudojami paskolos pinigai.

Daþniausiai finansavimo institucijos yra akty-viausios besivystanèios ekonomikos ðalyse: Afri-koje, Vidurio ir Rytø Europoje, Azijoje. Didþiau-sios finansø institucijos, dalyvaujanèios vandenssektoriaus palyginamojoje analizëje, yra ðios:

1. Pasaulio bankas (The World Bank). Pasaulyjegerai þinomas jo projektas „Palyginamosios anali-zës pradþiamokslis“ (Benchmarking Start Up Kit).

2. Europos plëtros ir rekonstrukcijos bankas(European Bank for Reconstruction and Deve-lopment). Ði institucija yra sukûrusi palyginamo-sios analizës sistemà, skirtà vandentvarkos ûkiopaskolø finansavimui testuoti.

3. Azijos vystymo bankas (Asian DevelopmentBank). Kartu su Ramiojo vandenyno vandens aso-ciacija yra sukûræs Azijos ir Ramiojo vandenyno re-giono vandens ámoniø palyginamàjà sistemà.

4. Anglijos Vyriausybës tarptautinio vystymodepartamentas, kuris remia minëtos didþiausiosvandentvarkos ámoniø palyginamosios sistemosSPBNET.Africa vystymà.

Reikia pabrëþti, kad finansø institucijø palygi-namosios analizës sistemø skaièius, lyginant suasociacijø, reguliuotojø ar konsorciumø palygi-namosios analizës sistemø skaièiumi vandent-varkos ûkyje, yra santykinai maþas.

Vandentvarkos ûkio veiklos aplinka ávairioseðalyse yra labai ávairi ir skirtingai veikia palygina-mosios analizës sistemø struktûrà bei vandenspaslaugø veiklos procesus. Kita vertus, ávairiosorganizacijos, kurdamos palyginamosios anali-zës sistemas, siekia savø tikslø, todël palygina-mosios analizës teorijos pritaikymas nulemia me-todologijø ávairovæ. Bûtent dël ðiø prieþasèiø ne-ámanoma sukurti universalios palyginamosiosanalizës sistemos, kuri tenkintø visø suintere-suotø organizacijø, kurianèiø palyginamosiosanalizës sistemas, poreikius. Praktikoje egzistuojadaugybë vandentvarkos ûkio palyginamosiosanalizës metodologijø. Populiariausios metrinëspalyginamosios analizës metodologijos yra ðios:

1. Pasaulio banko metodologija, realizuotaminëtame projekte „Palyginamosios analizëspradþiamokslis“ (pastaruoju metu pervadinta áIB-NET (International benchmarking network)).Ði sistema apima santykinai nedaug rodikliø irnemokamai skelbiama internete (http://www.ib-net.org) taip skatinant tarptautiná ben-dradarbiavimà. Nuo 2004 m. ðioje sistemoje da-lyvauja ir Lietuvos reguliuotojas (VKEKK).

2. Tarptautinës vandens tiekëjø asociacijosmetodologija, pateikta minëtuose geriausiøsprendimø paieðkos vadovëliuose.

3. Anglijos ir Velso vandens reguliuotojo(OFWAT) metodologija. Remiantis ðia metodolo-gija OFWAT kasmet birþelio mënesá iðleidþia regu-liuojamø ámoniø metrinës palyginamosios analizësduomenø ataskaità. Ji pradëta taikyti 1990 m. irvieðai skelbiama iki ðiol (http://www.of-wat.gov.uk). Palyginti neseniai OFWAT pradëjoleisti taip pat vieðai skelbiamas metines tarptau-tinio palyginimo ataskaitas, kuriose pagal minëtàmetodologijà palyginama Anglijos ir Nyderlandø,JAV bei Australijos vandentvarkos ámoniø veikla.

Ið proceso palyginamosios analizës metodolo-gijø populiariausios yra Amerikos vandens ámo-niø asociacijos (AWWA) ir Vandens aplinkos fe-deracijos (WEF) metodologijos, paskelbtos mi-nëtuose leidiniuose, bei Jungtinës Karalystës van-dens pramonës tyrimo organizacijos (UKWIR) me-todologija leidinyje „Tarptautinë vandens pra-monës kaðtø ir veiklos palyginamoji analizë“ (In-ternational Benchmarking of Water IndustryCosts and Performance).

Atsiþvelgus á tai, kas iðdëstyta, galima teigti,jog pasaulyje daugëja ðaliø, savo vandentvarkosûkyje ágyvendinanèiø palyginamosios analizës sis-temas. Augantis susidomëjimas tik patvirtina ðiospriemonës teikiamas galimybes. Antra vertus,didëjantis skelbiamø duomenø kiekis apie kitøðaliø vandentvarkos ámoniø veiklà atveria nau-jas veiklos efektyvumo gerinimo galimybes. Në-ra (ir negali bûti) „geriausios“ palyginamosiosanalizës sistemos, kuri tenkintø visø palygina-mosios analizës dalyviø poreikius. Taip yra todël,kad nuo analizës taikymo tikslø priklauso ir ana-lizës metodologija. Ávairius tikslus tenkinanèiosmetodologijos vandent-varkos ûkyje jau turi prak-tinio ágyvendinimo pavyz-dþiø, ið kuriø galima pasi-mokyti ar pradëti palygi-namosios analizës veiklà.

Palyginamoji analizëLietuvos vandentvar-

kojePirmà kartà „palygina-

moji analizë“ oficialiai Lie-tuvoje buvo paminëta1999 m., ágyvendinantPasaulio banko projektà,kurio tikslas buvo suma-þinti Baltijos jûros terðimàir pagerinti vandens tiekimà. Projekto dalimi bu-vo konsorciumo BUBI palyginamoji analizë, ska-tinanti patirties apie geriausius konsorciumo nariøpasiekimus mainus. Konsorciumà sudarë pen-kios Baltijos miestø vandens ámonës – Haapsalu(Estija), Daugpilio (Latvija), Liepojos (Latvija), Ðiauliøir Klaipëdos. Ðiuo metu projektas yra uþbaigtas,o apie konsorciumo veiklà jokiø oficialiø þiniønëra.

2001 m. palyginamosios vandentvarkos ûkioanalizës koncepcija buvo suformuota VKEKK

inicijuotoje naujoje Ðalto vandens tiekimo ir nuo-tekø tvarkymo kainø nustatymo metodikoje(Metodika). Ðioje Metodikoje átvirtintas naujaskainodaros principas, pagal kurá bûtinosios van-dens tiekimo ir nuotekø tvarkymo sànaudos pla-nuojamos atsiþvelgiant á ámoniø veiklos efekty-vumo rodiklius. Taigi buvo padëtas pagrindasVKEKK palyginamosios analizës sistemai.

VKEKK palyginamosios analizës sistema vie-nija beveik visas pagrindines Lietuvos vandensámones (ið viso 46). Sistemos tikslas – nustatytiproblemiðkas vandens ámoniø veiklos sritis ir pa-skatinti jø gerinimà, nepabloginant kitø veiklossrièiø. Vandens sektoriaus reguliavimo konteks-te ði palyginamosios analizës sistema – tai „dirb-tinës“ konkurencijos, reguliavimo teorijoje vadi-namos palyginamàja konkurencija, skatinimasnatûraliosios monopolijos sàlygomis. Pasirinkti ðiàpriemonæ pastûmëjo Anglijos ir Velso vandenspaslaugø reguliuotojo OFWAT sëkminga patir-tis. Bûtent OFWAT metodologija ir buvo pasi-rinkta kaip pagrindas kuriant VKEKK palygina-mosios analizës sistemà.

VKEKK palyginamosios analizës sistema pra-dëta ágyvendinti 2002 metais. 2002–2003 m.vyko jos pagrindø kûrimas, derinimas ir testavi-mas: palyginamøjø rodikliø sàraðo ir klasifikaci-jos derinimas, skaièiavimo duomenø apskaitosdetalizavimas, duomenø rinkimo bei tikrinimoprocedûrø ir priemoniø parinkimas, palyginamo-sios analizës rezultatø apdorojimas ir pritaiky-mas. Ið esmës ðie darbai neuþbaigti iki ðiol, taèiaudabartinë palyginamosios analizës sistemos bûklëjau leidþia taikyti sistemà numatytiems tikslamságyvendinti. Reikia pabrëþti, kad panaðaus po-bûdþio sistemai parengti reikia nemaþai laiko:Tarptautinë vandens tiekëjø asociacija yra pa-skelbusi, kad vien rodikliams sukurti jai reikëjotrejø metø ir dar tiek pat laiko jiems patikrinti.Akivaizdu, kad sistemos tobulinimas, siekiant jàpritaikyti besikeièianèioms aplinkos sàlygoms, yranuolatinis procesas.

VKEKK palyginamosios analizës sistemà gali-ma priskirti metrinëms palyginamosios analizëssistemoms. Sistemoje analizuojamos ðios pagrin-dinës vandens ámoniø veiklos sritys:

1. Ilgalaikio turto racionalus panaudojimas irprieþiûra.

2. Darbo naðumas.3. Darbuotojø sànaudos.4. Elektros energijos sànaudos.5. Netektys ir neapmokëtø paslaugø apimtis.6. Veiklos administravimo sànaudos.Ámoniø veiklos efektyvumas ðiose srityse nu-

statomas palyginus bûdingø santykiniø rodikliørinkinio reikðmes kiekvienoje ið aðtuoniø van-dens paslaugø (vandens gavyba ir gerinimas,

3 pav. Organizacinë VKEKK palyginamosios analizës sistemos struktûra

6

vandens tiekimas, nuotekø ðalinimas, nuotekøpirminis valymas, biologinis valymas, azoto fos-foro ðalinimas bei dumblo tvarkymas). Efekty-vumas ávertinamas ámoniø grupiø viduje. Atsi-þvelgus á metines vandens paslaugø pardavimoapimtis, ið viso iðskirtos 5 ámoniø grupës. Tuo sie-kiama panaikinti dël nevienodo ámoniø dydþioatsirandanèius skirtumus (t.y. eliminuoti mastoekonomijos efektà).

Þengiant kità palygina-mosios analizës ágyvendini-mo þingsná, 2004 m.VKEKK planuoja atliktivandentvarkos ámoniø2003 m. veiklos palygina-màjà analizæ, individualøpalyginamøjø rodikliøreikðmiø derinimà su kiek-viena ið ámoniø (tai naujaprocedûra, skirta tiksles-niam nuo ámoniø veiklosnepriklausanèiø veiksniøávertinimui) ir vieðai (inter-neto puslapyje) paskelbtivisø ámoniø siektinas veik-los efektyvumo uþduotis2005 metams. Taip patplanuojamas susitikimas suvandentvarkos ámoniø akcininkais siekiant, kadaukðèiausi ámoniø valdymo organai teisingai su-prastø jø ámonëms numatytø siektinø uþduoèiøvykdymo apimtá ir reikðmæ.

Tolesnës VKEKK palyginamosios analizës plë-tojimo kryptys (per 2–3 metus):

Tobulinti vandens paslaugø kokybës verti-nimà, atsiþvelgus á naujus vandens paslaugø ko-kybës standarto reikalavimus.

Parengus Vandentvarkos ûkio turto prie-þiûros standartà, á palyginamàjà analizæ átrauktiturto prieþiûros kokybës vertinimà. Tiek paslau-gø kokybës rodikliø, tiek ir turto prieþiûros ro-dikliø monitoringas padës uþtikrinti, kad ámo-

nës, siekdamos joms nustatytø veiklos efekty-vumo uþduoèiø, nepablogintø vandens paslau-gø kokybës ar turto bûklës.

Ámoniø aplinkos (administracinës, geografi-nës, topografinës, vartotojø pasiskirstymo, tur-to bazës ir pan.) veiksniø átakos vertinimui taiky-

4 pav. VKEKK palyginamosios analizës duomenø apimtis ir struktûra

ti statistikos metodus. Papildyti palyginamosios analizës sistemà

motyvavimo priemonëmis. Uþtikrinus galimybæstebëti ámoniø vandens paslaugø ir turto prie-þiûros kokybës rodiklius, ádiegti priemones, ku-rios leistø ámonei pasilikti tam tikrà ekonominænaudà, jei ði virðijo jai nustatytas efektyvumouþduotis, ir prieðingai.

Apibendrinus tai, kas iðdëstyta, galima sufor-muluoti VKEKK palyginamosios analizës siste-mos koncepcijà:

VKEKK, pasitelkusi metrinës palyginamosiosanalizës sistemà, reguliuojamø ámoniø pagrindi-nëse veiklos sferose iðskiria geriausius sprendi-mus. Ámonës, geriausiai þinodamos savo veiklosspecifikà ir aplinkà, palyginusios ðiø sferø veiklosrezultatus su geriausiais sprendimais, numatoveiklos gerinimo galimybes. Jos parengia veiklospagerinimo programà (ar strategijà), pasirink-damos priemones, bûdus ir laikotarpá, per kurátai bus pasiekta. VKEKK stebi veiklos gerinimorezultatus ir priþiûri procesà. Veiklos gerinimouþduotis ir uþduoèiø vykdymo rezultatus pla-nuojama skelbti vieðai.

2004 metø vandens tiekimo ámoniø palygina-mosios analizës eigà, ámoniø veiklos rezultatus beisiektinas uþduotis planuojama nuodugniau paana-lizuoti kitame „Vandentvarkos“ numeryje.

D.Janulionis,D.Janulionis,D.Janulionis,D.Janulionis,D.Janulionis,Valstybinës kainø ir energetikos kontrolëskomisijos Vandens skyriaus vyr. specialistas

2003 m. liepos 3–6 dienomis Visuomenësnuomonës ir rinkos tyrimø centras Nacionalinësvartotojø teisiø apsaugos tarybos uþsakymu at-liko reprezentatyvià Lietuvos gyventojø apklau-sà. Buvo apklausti 18 metø ir vyresni 1009 Lie-tuvos respondentai. Tyrimas vyko 17 miestø ir56 kaimuose.

Paaiðkëjo, kad apie pusæ respondentø permetus buvo ásigijæ nekokybiðkà prekæ ar pasi-naudojo nekokybiðka paslauga; 57% ið jø neþino,kur dël to kreiptis. Daugiau nei ketvirtadaliui (27%)respondentø nepakanka informacijos apie perka-mus medikamentus ar sveikatos prieþiûros prie-mones. Trûksta informacijos apie ne maisto pro-duktus ir paslaugas 35%, apie perkamus maistoproduktus – 36% apklaustøjø. Dauguma gyven-tojø yra patenkinti plataus vartojimo paslaugø ko-kybe, ir ðis rodiklis yra aukðtesnis uþ Europos Sàjun-gos. Ðiuo metu Lietuvoje pirmiausia galvojamaapie aukðtas paslaugø kainas, o kokybë ðiame

KÀ MANO VARTOTOJAI APIE SAVO TEISESkontekste nëra taip jau svarbu.

Tyrimo metu Nacionalinë vartotojø teisiø ap-saugos taryba buvo reitinguodama kartu su ki-tomis institucijomis; duomenys apie pasitikëjimàjomis reguliariai skelbiami „Lietuvos ryte“. Dau-guma respondentø (67%) neturëjo nuomonësðiuo klausimu. Likusiøjø nuomonë buvo palan-kesnë Nacionalinei vartotojø teisiø apsaugos ta-rybai: 19% ja pasitiki, o 13% nepasitiki. Taigi ðiinstitucija priskiriama gerai vertinamoms Lietu-vos institucijoms, nors daugelis ir neturi nuomo-nës apie jà.

Geriausiai Nacionalinæ vartotojø teisiø apsau-gos tarybà þino jaunesnio ir vidutinio amþiausþmonës – 60–65%, turintys aukðtàjá iðsilavinimà–73%, didesniø pajamø (per 500 litø ðeimos na-riui) grupë – 75%, vilnieèiai – 62%. Maþiausiaiapie Nacionalinæ vartotojø teisiø apsaugos tary-bà þino pensininkai – tik 26%, be vidurinio iðsila-vinimo – 22%, kaimo gyventojai – 37%.

2002 m. Europos Sàjungos ðalyse atliktas ty-rimas „Eurobarometer 58“, kuriame buvo ana-lizuojama aðtuoniø plataus vartojimo paslaugøbûklë (gyventojø poþiûris á kainas, paslaugas, ko-kybæ ir t. t.). Tyrimo rezultatai paskelbti „Consu-mers’ Opinions on Servines of General Interest.Eurobarometer 58 – Special Editon. Edited by:the European Commision, December 2002“.

Lietuvoje tyrimas su identiðkomis klausimø for-muluotëmis buvo pakartotas 2003 m. liepà.

Didþioji dalis vartotojø (daugiau nei 80 %) yrapatenkinti teikiamø paslaugø kokybe, ypaè dujø,elektros tiekimu, ryðio paslaugomis. Vartotojai pa-tenkinti ir kitomis paslaugomis (vandens tiekimu,transportu – daugiau kaip 70%). Lyginant su Eu-ropos Sàjunga, pasitenkinimas paslaugø kokybeyra aukðtesnis (iðskyrus fiksuotà telefoniná ryðá – ESpasitenkinimas siekia 90% ir vandens tiekimà –89%). Spëjama, kad toká aukðtà vartotojø pasi-tenkinimà galëjo nulemti kainø kontekstas („pa-

1. Plataus vartojimo paslaugø prieinamumas

2 pav. Kokia Jûsø nuomonë apie kainà uþ ðias paslaugas?

2. Plataus vartojimo paslaugø kainos

1 pav. Kà Jûs manote apie paslaugos prieinamumà?

7

slaugos geros, bet brangios“), t. y. svarbiau yra kaina, o ne kokybë.Dauguma vartotojø yra patenkinti ið tiekëjo gaunama informacija. Ypaè

gerai ávertinti dujø, elektros, vandens tiekëjai, paðto servisas. Daugiausia nepa-tenkintø (25%) fiksuoto ryðio telefono paslaugomis. Europos Sàjungos gyven-

5. pav. Ar teisingos, Jûsø nuomone, standartinës sutarties, kurià esatesudaræs su ðiø paslaugø teikëjais, sàlygos ir atsiskaitymo terminai (jud-rusis, fiksuotas telefono ryðys, elektros, vandens, dujø tiekimas)? Arteisingi, Jûsø nuomone, ðiø paslaugø teikëjo priimami ásipareigojimaiir vartotojui keliamos sàlygos (paðto paslaugos, miesto vieðojo trans-porto paslaugos, tarpmiestinio geleþinkelio transporto paslaugos)?

Ágyvendinusi integruotos pardavimo apskai-tos ir valdymo sistemos projektà, UAB „Kaunovandenys“ imasi naujos dokumentø valdymosistemos (toliau DVS). DVS – tai visø su doku-mentais susijusiø veiksmø automatizavimas pa-naudojant informacines technologijas. Doku-mentu laikoma bet kuria forma bet kokiu bûdu

á organizacijà patenkanti, cirkuliuojanti ir iðei-nanti nestruktûrizuota informacija, kuri gali bû-ti paversta skaitmenine forma ir saugoma kom-piuterinëse laikmenose. DVS turi pakeisti dabaradministracijos ir kanceliarijos naudojamà do-kumentø registrà, taip pat bûtø taikoma kituo-se skyriuose ir tarnybose.

Dokumentø valdymo sistemos poreiká nulemia: bûtinumas padidinti informacijos prieina-

mumà ir integralumà; dokumentø paieðka vyksta greièiau; palaikoma vienintelë einamoji dokumentø

versija; informacija vienodai patogiai pasiekiama bet

UAB „KAUNO VANDENYS“ PRITAIKOINFORMACINES TECHNOLOGIJAS

3 pav. Kokia yra Jums teikiamø paslaugø kokybë?

3. Plataus vartojimo paslaugø kokybë

4. Paslaugø teikëjo informacijos vertinimas

4. pav. Ar Jums aiðki informacija (sàskaitos, sutartys, bilietai, skrajutësir pan.), kurià gaunate ið ðiø pslaugø tiekëjø?

5. Sutarèiø sàlygø, paslaugø teikëjo ásipareigojimai

tojai prastai ávertino paslaugø teikëjø informacijos aiðkumà (iðskyrus fiksuototelefono ryðio paslaugas), teigiamai – informacijà apie dujø (69%), elektros(73%), vandens tiekimà (72%), paðto paslaugas (78%), judrøjá ryðá (79%),geleþinkelius (62%), vieðàjá transportà (68%), fiksuotà telefono ryðá (75%).

Sutarèiø sàlygomis, tiekëjø ásipareigojimais dauguma respondentø yra pa-tenkinti (èia nekalbama apie paslaugø kainas). Ypaè aukðtas sutarèiø su elek-tros, dujø, vandens, judriojo ryðio tiekëjais reitingas (per 80%), taèiau ir kitaistiekëjais daugiau nei pusë gyventojø yra patenkinti. Sutartimis patenkinti irEuropos Sàjungos gyventojai (daugiau nei pusë patenkintø visais tiekëjais),nors jie kiek kritiðkesni paslaugø teikëjø atþvilgiu.

7. Vandens tiekimas – tai treèia pagal prieinamumà paslauga (73 %lengvai prieinama, 13 % sunkiai prieinama, 8 % neprieinama). Kiek pra-stesnë padëtis yra kaime (58 % lengvai prieinama, 12 % sunkiai prieina-ma, 18 % neprieinama), daþniau skundþiasi þemesnio iðsilavinimo, su men-kesnëmis pajamomis gyventojai, kuriø kaime yra daugiau.

Europos Sàjungoje – tai ketvirtoji pagal prieinamumà paslauga (86 %lengvai prieinama, 7 % sunkiai prieinama, 2 % neprieinama). Lietuvosrodikliai ðiuo poþiûriu yra kiek þemesni.

FFFFF.Petrauskas,.Petrauskas,.Petrauskas,.Petrauskas,.Petrauskas,Nacionalinës vartotojø teisiø apsaugos tarybos pirmininkas

6 pav. Kà Jûs manote apie Jums teikiamas paslaugas (vertindami at-siþvelkite, ar personalas yra pasiruoðæs darbui, ar mandagus, ar aptar-navimas greitas, efektyvus ir lankstus prireikus skubios pagalbos)?

6. Klientø aptarnavimo kokybë

7 pav. Vandens tiekimas: bendras pasitenkinimo indeksas

8

kurio bendrovës padalinio darbuotojams; padidëja veiklos efektyvumas; greièiau vyksta dokumentø perþiûra ir tvirtinimas; supaprastëja bendrovës darbo taisykliø ir kitø

vidiniø dokumentø skelbimas. sumaþëja popieriniø dokumentø srautai tarp

padaliniø; sumaþëja dokumentø kopijavimo poreikis; nebereikia kopijø persiøsti padaliniams. pagerëja veiklos procesø kontrolë; DVS leidþia atlikti veiklos procesus pagal

darbo taisyklëse numatytà tvarkà; aiðkiai priskiriama atsakomybë uþ uþduoèiø

atlikimà; atsiranda galimybë aptikti vëluojanèias uþ-

duotis; keièiant veiklos procesus, keièiasi ir siste-

mos konfigûracija. greta pardavimø, finansø apskaitos ir val-

dymo sistemø bei personalo valdymo sistemosDVS tampa logiðka bendrovës informaciniø sis-temø sudëtine dalimi.

UAB „Kauno vandenys“ DVS sistemos ádiegi-mo projektà vykdo kartu su UAB „Ernst & YoungBaltic“ – konsultaciniø paslaugø lydere Lietuvo-je, turinèia didelæ informaciniø sistemø diegimoprojektø valdymo patirtá.

DVS leidþia padidinti veiklos efektyvumà beikontrolæ ir sumaþinti operacines iðlaidas. Pagrin-dinës DVS funkcijø sudëtinës dalys – saugoji-mas, veiksmai – vyksta pagal ðià schemà:

DVS numatyta pritaikyti:DVS numatyta pritaikyti:DVS numatyta pritaikyti:DVS numatyta pritaikyti:DVS numatyta pritaikyti: Raðtvedyboje Ásakymai, pirkimo / pardavimo sutartys, vi-

dinës taisyklës. Tvarkant techninæ dokumentacijà Paraiðkos, techninës sàlygos, projektai, nuo-

traukos, brëþiniai; ryðys su GIS’u. Tvarkant pardavimø dokumentacijà plombavimo aktai, tiekimo / mokëjimo su-

tartys, deklaracijos, sàskaitos, gauti ir siunèiamiraðtai;

ryðys su abonentø apskaitos sistema. Tvarkant teisminæ dokumentacijà Áspëjimai, skolos gràþinimo sutartys, teismo

ir antstoliø sprendimai.Rengdama reikalavimus sistemai, ben-Rengdama reikalavimus sistemai, ben-Rengdama reikalavimus sistemai, ben-Rengdama reikalavimus sistemai, ben-Rengdama reikalavimus sistemai, ben-

drovë turëjo atsiþvelgti á ðiuos esminiusdrovë turëjo atsiþvelgti á ðiuos esminiusdrovë turëjo atsiþvelgti á ðiuos esminiusdrovë turëjo atsiþvelgti á ðiuos esminiusdrovë turëjo atsiþvelgti á ðiuos esminiusaspektus :aspektus :aspektus :aspektus :aspektus :

pirmenybë teikiama veiklos procesams (ver-slui), o ne technologijai;

svarbu nustatyti reikalavimø sistemai priori-tetus ir jø laikytis projekto ágyvendinimo metu;

bendrovës padaliniai ir atskiros funkcijosátraukiamos á sistemingà reikalavimø rengimà irdiegimà jau nuo pirmøjø þingsniø;

naudojama universali modeliavimo kalba, su-prantama visoms diegime dalyvaujanèioms ðalims;

parengiama visa sistemos pasirinkimo doku-mentacija.

Be DVSBe DVSBe DVSBe DVSBe DVS

Gaunami ir sukuriami dokumentai sau-gomi segtuvuose; seni dokumentai perkeliami á archyvà; konkretaus dokumento ar grupës susiju-

siø dokumentø paieðka trunka ilgai ir yrasudëtinga, reikia iðlaikyti kartotekà ir þur-nalus; atitinkamiems darbuotojams perduoda-

mos dokumento kopijos; egzistuoja rizika, jog informacija nepa-

sieks reikiamo asmens.

Be DVSBe DVSBe DVSBe DVSBe DVS

Kanceliarijoje gaunami raðtai registruo-jami þurnaluose; ant dokumento uþraðoma jo gavimo da-

ta, kiti rekvizitai; dokumentai perduodami atsakingiems

darbuotojams pagal nustatytà tvarkà; dokumentas kopijuojamas keliais egzem-

plioriais; egzistuoja rizika, jog dokumentasdings, pateks ne tam asmeniui arba pa-teks nebegaliojanti jo versija.

Be DVSBe DVSBe DVSBe DVSBe DVS

Darbas su dokumentais bûna apraðytasorganizacijos darbo taisyklëse, o vadovaiatsakingi uþ uþduoèiø atlikimo kontrolæ; sudëtinga kontroliuoti, kaip yra laikoma-

si nustatytø darbo su dokumentais taisyk-liø, yra rizika, jog kai kurie veiksmai nebusatlikti.

Su DVSSu DVSSu DVSSu DVSSu DVS

Skaitmenine forma gauti ar paversti áskaitmeninæ formà dokumentai saugomiduomenø bazëje; nenaudojami dokumentai archyvuojami

á magnetines laikmenas; galima greita paieðka pagal dokumento

apraðà ar turiná, grupavimas ir filtravimaspagal nurodytus kriterijus; darbuotojams visada pasiekiama aktuali

dokumento versija.

Su DVSSu DVSSu DVSSu DVSSu DVS

Áeinanèiø / iðeinanèiø dokumentø regist-ras, vidiniø dokumentø registras vedamasautomatiðkai; kiekvienam dokumentui gali bûti nuro-

dyta ir keièiama jo bûsena, kiti atributai; dokumentø iðregistravimas / áregistravi-

mas leidþia rezervuoti dokumentà atski-ram vartotojui; priëjimo teisë prie saugomø dokumentø

suteikiama darbuotojams pagal jø parei-gas ir funkcijas.

Su DVSSu DVSSu DVSSu DVSSu DVS

DVS apraðoma veiklos logika, todël uþ-duotys, susijusios su DVS saugomais doku-mentais, yra automatiðkai paskirstomos at-sakingiems darbuotojams; integruojant DVS su el. paðtu ar intrane-

tu, uþduotys gali bûti paskiriamos ir tiesio-ginio priëjimo prie DVS neturintiems dar-buotojams; bet kuriuo metu galima matyti doku-

mento bûklæ ir atsekti su juo padarytusveiksmus.

Projektas vykdomas tokiu nuoseklumu:Projektas vykdomas tokiu nuoseklumu:Projektas vykdomas tokiu nuoseklumu:Projektas vykdomas tokiu nuoseklumu:Projektas vykdomas tokiu nuoseklumu:

Su naujos DVS sistemos kûrimu glaudþiai siejasi irbendrovëje sëkmingai ágyvendinamas darbo lai-ko ir darbo uþmokesèio apskaitos informacinëssistemos (toliau DLDU) parinkimo projektas.

DLDU ágyvendinimà lemianèios prielai-DLDU ágyvendinimà lemianèios prielai-DLDU ágyvendinimà lemianèios prielai-DLDU ágyvendinimà lemianèios prielai-DLDU ágyvendinimà lemianèios prielai-dos:dos:dos:dos:dos:

su darbo laiko ir darbo uþmokesèio (DLDU)skaièiavimu susijusi informacija, ávedama á skir-tingas sistemas (DOS, FoxPro, MS Excel, Scala),saugoma ávairiuose kituose dokumentuose, by-lose;

dël sudëtingos dokumentø ir ataskaitø tvir-tinimo procedûros, painaus popieriniø dokumen-tø srauto nukenèia informacijos operatyvumas;

dubliuojamos kai kurios DLDU apskaitosfunkcijos;

atlyginimø skaièiavimas vyksta dviejose sis-temose (DOS ir MS Excel);

nepakankamai automatizuotas ataskaitørengimas;

Ádiegus DLDU:Ádiegus DLDU:Ádiegus DLDU:Ádiegus DLDU:Ádiegus DLDU:1) pasiekiama efektyvi apskaita, taip pat efek-

tyvus DU apskaitos darbuotojø darbas, kontrolëir vertinimas;

2) registruojant informacijà iðvengiama dub-liavimo;

3) DU apskaita integruojama á kitas bendro-vëje naudojamas valdymo informacines sistemas;

4) automatizuojama darbo laiko apskaita irintegruojama á darbo uþmokesèio apskaità;

5) uþtikrinamas operatyvus apsikeitimas duo-menimis su nutolusiais vartotojais (tabelininkødarbo vietos skyriuose), pagerëja bendrovës de-partamentø ir skyriø susisiekimas;

6) uþtikrinamas greitas duomenø apdoroji-mas;

7) efektyviau valdomi su DU apskaita susijusiødokumentø srautai.

J.Buðmonas, J.Buðmonas, J.Buðmonas, J.Buðmonas, J.Buðmonas, UAB Kauno vandenys eko-nomikos direktorius

VVVVV.Jurgaitis, .Jurgaitis, .Jurgaitis, .Jurgaitis, .Jurgaitis, UAB Kauno vandenys perso-nalo direktorius

DVS funkcija. SaugojimasDVS funkcija. SaugojimasDVS funkcija. SaugojimasDVS funkcija. SaugojimasDVS funkcija. Saugojimas

DVS funkcija. VDVS funkcija. VDVS funkcija. VDVS funkcija. VDVS funkcija. Veiksmaieiksmaieiksmaieiksmaieiksmai

DVS funkcija. ProcesaiDVS funkcija. ProcesaiDVS funkcija. ProcesaiDVS funkcija. ProcesaiDVS funkcija. Procesai

9

2003 m. buvo gana sëkmingi ir reikðmingiUAB "Vilniaus vandenys". Jau antrus metus iðeilës bendrovës veikla buvo ávertinta konkurso"Metø gaminys" medaliu. Ðá titulà bendrovë ga-vo uþ Vilniaus nuotekø valyklos modernizacijà,kainavusià 70 mln. litø. Po beveik aðtuoneriusmetus trukusiø valyklos modernizavimo darbøvilnieèiai pagrástai gali didþiuotis kaip vieni ma-þiausiai terðianèiø aplinkà ðalyje. Ðiuo metu bio-loginio valymo árenginiuose ið nuotekø iðvalomaiki 98% terðalø, o tai atitinka Europos Sàjungo-je nuotekø valymui taikomus HELCOM konven-cijos kokybës reikalavimus. 2002 m. toks apdo-vanojimas bendrovei suteiktas uþ Antaviliø ge-riamojo vandens kokybës gerinimo árenginius.2003 m. UAB "Vilniaus vandenys" taip pat pri-paþinta sëkmingiausiai dirbusia Lietuvos ámone.Be to, bendrovei áteiktas diplomas "Pasiekimaiaplinkosaugoje 2003 m." uþ efektyvø gamtiniøiðtekliø panaudojimà. Nepriekaiðtingas koman-dinis darbas, darbuotojø susiklausymas ir lëmëðiuos rezultatus.

Svarbiausias bendrovës siekis - teikti kokybið-kas paslaugas. 2003 m. UAB "Vilniaus vandenys"sëkmingai ádiegë aplinkos apsaugos vadybos siste-mà, atitinkanèià LST EN ISO 14001:1996 stan-darto reikalavimus. Ði sistema apima visus ben-drovës veiklos etapus: vandens iðgavimà ir tieki-mà, nuotekø surinkimà ir valymà, medþiagø pir-kimà, sandëliavimà, atliekø surinkimà ir rûðiavi-mà. Jos ádiegimas tapo veiksminga tarðos maþi-nimo priemone siekiant aplinkos apsaugos poli-tikos tikslø. Vilnius pirmasis ið Baltijos valstybiøsostiniø ádiegë ðá standartà. Iðduotas sertifikatasgalioja 3 metus, jei vadybos sistema nuolat ati-tinka ISO 14001:1996 reikalavimus. TadUAB "Vilniaus vandenys" tenka nuolat tobulintiaplinkos apsaugos vadybos sistemà, uþtikrintivartotojams nepriekaiðtingà paslaugø teikimà.Ámonës vidaus auditas atlieka nuolatinæ aplin-kos apsaugos vadybos sistemos kontrolæ. Kitasbendrovës þingsnis - kokybës vadybos sistemos,atitinkanèios ISO 9001:2000 standarto reikala-vimus, ádiegimas.

Pastarøjø metø investicijos davë rezultatø -bendrovë sugebëjo iðlaikyti nekintanèià vandenskainà vartotojams. Be to, praëjusiais metais pir-màsyk po 14 metø sunaudojamo vandens kiekisëmë pamaþu didëti. Analogiðkas vandens tieki-mo pokytis pastebëtas ir "Vilniaus vandenø" ap-tarnaujamuose rajonuose. Pernai vandens tie-kimas padidëjo 1,9%, nuotekø ðalinimas - 3,6%,nuotekø valymas - 3,8%, bendrovë uþdirbo 8,7 mln.Lt. grynojo pelno. UAB "Vilniaus vandenys" abo-nentø tarnyba ir toliau su vartotojais sudaro tie-siogines sutartis, vyksta vandens skaitikliø patik-ra. Per 2003 m. sudaryta 29,6 tûkst. tiesioginiøðalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekø ðalini-mo bei valymo sutarèiø, ið kuriø 23,9 tûkst. sutarèiø- su gyvenamøjø rajonø ûkiø eksploatuojamønamø butø savininkais. Pernai bendrovei pavy-ko gerokai sumaþinti abonentø ásiskolinimà - nuo2002 m. pabaigos iki ataskaitiniø metø pabai-gos jis sumaþëjo 2,2 mln. Lt, arba 10,4%. Daþ-niausiai visi ásiskolinimai bendrovei padengiamigreièiau nei per 2,2 mënesio.

UAB "Vilniaus vandenys" nuolat gerina tie-kiamo vandens kokybæ. Ðiuo metu aðtuoniose

UAB "VILNIAUS VANDENYS" 2003 M.VEIKLOS REZULTATAI

vandentiekio stotyse árengti geleþies ðalinimoárenginiai: Antaviliø, A. Paneriø, Bukèiø, Kirtimø,Nemenèinës ir Sereikiðkiø parko, taip pat N. Vil-nios ir Tupatiðkiø, kur vandens nugeleþinimasvyksta græþiniuose. Visuose árenginiuose pritai-kyta bereagentinë vandens gerinimo technolo-gija. 2004 m. sausio 1 d. duomenimis, 73 % visovartotojams patiekto geriamojo vandens kiekiobuvo apdorota vandens ruoðimo árenginiuose, irjis atitiko labai geros kokybës klasæ pagal Lietu-vos higienos normà HN 24:1998. Vilnieèiams tie-kiamas geriamasis vanduo dezinfekuojamas nat-rio hipochlorito tirpalu. 2003 m. pradëta mo-dernizuoti geleþies ir mangano ðalinimo árengi-niø technologija Tupatiðkiø vandentiekio stoty-je, kuri aptarnauja pietrytinæ Vilniaus miesto dalá.Tupatiðkiø geleþies ir mangano ðalinimo árengi-niai pradës veikti 2004 metais. Numatyta ben-dra investicijø suma - 4,25 mln. litø. Atliktas A.Pa-neriø antrojo këlimo vandentiekio stoties pa-stato vidaus ir iðorës remontas, likviduotas ne-naudojamas vandentiekio bokðtas. Modernizuo-jant vandentiekio stotis, daugiausia 2003 m. in-vestuota á Virðuliðkiø treèiojo këlimo vandentie-kio stotá, kad bûtø uþtikrintas patikimas ir eko-nomiðkas vandens tiekimas. Per 27 eksploataci-jos metus elektros energijos tiekimo bei techno-loginiai árengimai paseno ir neatitiko ðiuolaikiniøreikalavimø, todël 2003 m. stotis rekonstruota,pakeisti siurbliai ir jø valdymo aparatûra, elek-

tros áranga, vidaus vamzdynai ir uþdaromoji ar-matûra, atlikti statybos darbai. Dabar stotis tie-kia 31,8 tûkst. m3/p vandens. Stoties rekonst-rukcija bendrovei kainavo 1,09 mln. Lt.

Reikðmingas 2003 m. ávykis UAB "Vilniaus van-denys" - seniausios ðalyje vandentiekio stoties irgeriamojo vandens laboratorijos modernizavi- Nukelta á 12 psl.

mas, kainavæs 5,5 mln. Lt. 1955 m. ákurta ben-drovës geriamojo vandens laboratorija nuolatvykdë mikrobiologinæ, fizikinæ bei cheminæ ge-riamojo vandens kontrolæ pagal to meto galio-janèius reikalavimus ir standartus. Ásigaliojusnaujoms geriamojo vandens higienos normomsHN 24:1998, HN 24:2003, esamos laboratorijospatalpos bei árengimai nebetenkino, todël 2000 m.buvo pradëta laboratorijos rekonstrukcija: at-naujintas laboratorijos pastatas, ásigyti nauji spe-cialûs baldai, sumontuoti modernûs laboratori-niai prietaisai ir árengimai. Laboratorija atestuo-ta atlikti mikrobiologinius, fizikinius ir cheminiusgeriamojo vandens tyrimus ir turi potencialias

galimybes ruoðtis akreditacijai. Po geriamojo van-dens laboratorijos rekonstrukcijos ir atestacijosnustatomø analièiø skaièius padidëjo nuo 22 iki85 ir visiðkai atitinka Lietuvos geriamojo van-dens higienos normos HN 24:2003 bei ES Tary-bos direktyvos 98/83/EB "Dël þmonëms vartotiskirto vandens kokybës" reikalavimus. Labora-torija tiria Vilniaus, Nemenèinës, Ðalèininkø, Ei-ðiðkiø, Ðvenèioniø, Ðvenèionëliø geriamàjá van-dená. Ypaè didelis dëmesys skirtas toksinëms me-dþiagoms nustatyti geriamajame vandenyje. Ðiuometu metalai pradëti tirti PerkinElmer atomi-niais absorbciniais spektrometrais (liepsnos ir elek-troterminiu) bei AAS su integruota ðaltø garøsrauto injekcine sistema gyvsidabriui nustatyti.Per metus laboratorijoje atliekama daugiau kaip11 tûkst. cheminiø, fizikiniø bei mikrobiologiniøgeriamojo vandens tyrimø. Be to, laboratorijagali teikti paslaugas kitoms vandens tiekimo ben-drovëms. UAB "Vilniaus vandenys" geriamojovandens laboratorija uþtikrina gerà vandenskontrolæ, kuri vilnieèiams garantuoja kokybiðkàvandená.

2003 m. árengtos naujos kompiuterizuotosdarbo vietos: ðeðios bendrovës cechuose ir dvitarnybose. Ádiegta nauja abonentø apskaitosprograminë áranga, kuri vykdys visø mieste esan-èiø butø, privaèiø namø ir ámoniø sunaudojamovandens ir nuotekø apskaità. Pradëtas naujasgeografinës informacinës sistemos ádiegimas, su-kurtos vandentiekio ir nuotekø tinklø duomenøbazës. Parengtas administraciniame pastate nu-matytos árengti tarnybinës stoties techninis pro-jektas, kur bus perkelti finansø apskaitos, abo-nentø apskaitos, archyvavimo ir administraci-nës sistemos, geografinës informacinës sistemos,technologiniø procesø kontrolës ir valdymo sis-

Virðuliðkiø treèiojo këlimo vandentiekiostotis prieð modernizacijà

Virðuliðkiø treèiojo këlimo vandentiekiostotis po modernizacijos

Geriamojo vandens laboratorija

10

Greitas slëgio numetimo voþtuvas.Netikëtus siurblio sustojimus, kai vandens srautas dar tebecirkuliuoja vamzdyne,

paprastai lydi slëgio ðuoliai. Gráþtantis srautas susiduria su uþdarytu siurblio atbuli-niu voþtuvu, tuo bûdu sudarydamas didelio galingumo hidrosmûgio bangà. Rea-guodamas á slëgio pakitimus vamzdyne voþtuvas atsidaro ir numeta aukðto slëgiobangà, taip iðvengdamas hidrosmûgio. Ðis naujoviðkas hidraulinis tiesinio slëgionumetimo voþtuvas buvo sukurtas specialiai spyruoklinio tipo slëgio numetimovoþtuvø problemoms spræsti. Pagrindinë spyruoklinio tipo slëgio numetimo voþ-tuvø problema yra ta, kad lëtai veikdami, slëgá jie numeta pavëluotai. Dël ðiosprieþasties vamzdynuose ávyksta slëgio padidëjimai ir ðiø voþtuvø panaudojimasyra neefektyvus. Greito veikimo slëgio numetimo voþtuvas padeda iðvengti ðiøproblemø.

APRAÐYMASGreito veikimo slëgio numetimo voþtuvas yra skirtas vandentiekio sistemoms

(pagal uþklausimà lietaus ir nuotekø spaudiminëse sitemose). Voþtuvas tuètuojaureaguoja á ekstremalius slëgio padidëjimus (hidraulinius smûgius) ir greitai numetaslëgio bangà apsaugodamas sistemas nuo avarijø pavojaus.

PRIVALUMAI Tiksliai numeta slëgá, todël slëgis sistemoje lieka nepakitæs. Visiðkai atsidaro esant minimaliam slëgio padidëjimui linijoje. Reguliuojamas uþdarymo greitis garantuoja sklandø, be hidraulinio smûgio,

uþdarymà. Paprasta konstrukcija uþtikrina patikimà voþtuvo darbà sudëtingomis

sàlygomis. Greitas, patikimas reagavimas. Hermetiðkas uþdarymas, nëra jokio pratekëjimo. Nepriklausomai nuo voþtuvo ir jo padëties pastovi atidarymo jëga. Paprastas avarinio slëgio nustatymas reguliuojanèiu varþtu. Ilgalaikis tikslaus avarinio slëgio iðsaugojimas. Galimybë montuoti bet kokioje padëtyje. Galimybë prijungti papildomà drenaþo vamzdá. Remontas ir/ar patikrinimas gali bûti atliekami nekeièiant nustatyto slëgio

vamzdyne ir neiðmontuojant voþtuvo.

APSAUGA NUO HIDRAULINIØ SMÛGIØ -SLËGIO NUMETIMO VOÞTUVAS

SPECIFIKACIJAPagaminimas: “Y” formos arba kampinisDiametrai: 2", 3", 4" (50, 80, 100 mm)Pajungimo bûdas: srieginis arba flanðinisSlëgio diapazonas: 0,5 - 16/25 barReguliavimo diapazonas:standartinis valdymo voþtuvas: 0,5 - 16/25 barkiti variantai - pagal uþsakymàNumetimo slëgio (avarinio) nustatymas:rekomenduojama 0,5 - 1,0 bar virð maksimalaus leistino slëgiosistemojeKokybës uþtikrinimas:voþtuvø gamintojas yra sertifikuotas pagal ISO 9001standartà. Voþtuvai yra sertifikuoti kaip tinkami geriamajamvandeniui pagal DVGW ir gali bûti sertifikuoti pagal kituspripaþintus standartus.

VVVVVoþtuvø parinkimo diagramaoþtuvø parinkimo diagramaoþtuvø parinkimo diagramaoþtuvø parinkimo diagramaoþtuvø parinkimo diagrama

reguliavimo voþtuvas

korpusas

þiedassandarinimo

diskassandarinimo

spyruoklë

dangtelisvoþtuvo

vamzdeliskontrolës

diafragma

Rezervuaras á rezervuarà arbaá drenaþà

siurblys

iðtekëjimas - vanduo (m3/h)

Pilnas srautas, esant 1 bar slëgiui virð nustatyto slëgio

Slë

gio

nust

atym

as (

prat

ekëj

imas

)

Slë

gio

sis

tem

oje

(esa

nt p

ilnam

UAB „INDUSTEK“Verkiø g. 29, 6 korp. VilniusTel. +370 5 2700225. Mob. tel. +370 685 62264El.paðtas: info@industek.ltwww.industek.lt

Tipinë panaudojimo schemaTipinë panaudojimo schemaTipinë panaudojimo schemaTipinë panaudojimo schemaTipinë panaudojimo schema

vartotojui

11

Pramoninius ir buitinius siurblius gaminanèiosbendrovës „Grundfos“ centrinë bûstinë virtomokymo centru – balandþio mënesio pabaigojeðioje ámonëje surengtos þurnalistø dienos. Pa-skaitos, spaudos konferencijos ir prezentacijosvyko Danijoje ir Suomijoje ásikûrusiuose „Grun-dfos“ biuruose. Á tradicines keletà metø rengia-

mas þurnalistø dienas rinkosi britai, airiai, olan-dai, suomiai, ðvedai, norvegai, latviai, estai, lie-tuviai. Á seminarà pakviesti specializuotø leidiniø,kuriuose raðoma apie energijà, naujàsias tech-nologijas, ir dienraðèiø þurnalistai.

Pirmasis þurnalistø dienø renginys – pagrindi-

niame „Grundfos“ pastate Danijoje surengtaprezentacija apie planuojamà ámonës plëtrà. Þur-nalistams pristatyti ketinimai atokiuose pasauliokraðtuose statyti naujas siurbliø gamyklas. Apievandens ûká raðantys þurnalistai ne tik klausësipasakojimø apie siurbliø gamintojø vizijas, ban-dymus kurti naujus, dar taupesnius, maþiau elek-

tros energijos naudojanèius árenginius. Jie galëjostebëti, kaip atskiros metalo dalys virsta siur-bliais. Ið vakarø ir vidurio Europos suvaþiavusiemsþurnalistams buvo atvertos Danijoje ir Suomijossostinëje veikianèiø cirkuliaciniø nuotekø siurbliøgamyklø durys. Gamyklø darbuotojai rodë, kaip

ið atskirø detaliø sumontuojami ávairiø rûðiø siur-bliai, kaip jie tikrinami ir pakuojami.

„Ðitos ekskursijos man buvo ádomios ir nau-dingos. Naujos þinios pravers raðant straipsnius.Be to, uþsimezgë naujos paþintys, susipaþinausu siurbliø specialistais“, – áspûdþiais dalijosi latviøþurnalistas Ivarsas Zolnerovièius.

Keletà valandø þiniasklaidos atstovai vaikð-èiojo po Danijoje tris dienas veikusià naujøjø tech-nologijø ir pasiûlymø aplinkosaugai parodà„DanMiljo“. Joje savo stendà buvo árengusi irpramoninius bei buitinius siurblius gaminanti ámo-në „Grundfos“.

Parodoje aká traukë sumontuotos dekoraty-vinës vandentiekio ir nuotekø sistemos. Paga-mintais vamzdþiø modeliais varvëjo purvas,ðniokðtë vanduo. Parodos dalyviai galëjo stebë-ti nuotekø kelià – ið buto á nuotekø valyklà.

Suomijos sostinëje Helsinkyje þurnalistai landþio-jo po atnaujintà, uoloje árengtà nuotekø valyklà,apþiûrëjo sumontuotus didþiulius „Grundfos“ siur-blius, jø valdymo sistemà.

„Tokiø seminarø tikslas – suteikti þurnalistamsþiniø. Tuomet jø straipsniai apie ûká bus profesiona-lesni”, – ásitikinæs „Grundfos Pumps“ prekybos va-dovas Dainius Matusevièius.

UAB „Grundfos Pumps“Smolensko g. 6, Vilnius

Tel. (8-5) 239 54 30, faksas (8-5) 239 54 31el.p.: info_gli@grundfos.com

„GRUNDFOS“ CENTRINËJE BÛSTINËJE – „GRUNDFOS“ CENTRINËJE BÛSTINËJE – „GRUNDFOS“ CENTRINËJE BÛSTINËJE – „GRUNDFOS“ CENTRINËJE BÛSTINËJE – „GRUNDFOS“ CENTRINËJE BÛSTINËJE –PPPPPAMOKOS ÞURNALISTAMOKOS ÞURNALISTAMOKOS ÞURNALISTAMOKOS ÞURNALISTAMOKOS ÞURNALISTAMAMAMAMAMS

12

temos, elektroninio paðto ir interneto paslaugøprogramos. Tai uþtikrins patikimesná paslaugøkompiuteriø ir bendrovëje veikianèiø informaci-niø sistemø darbà bei duomenø apsaugà.

Vykdydama numatytà veiklos ir investicijøprogramà bendrovë 2003 m. tobulino vandensir nuotekø apdorojimo technologijas, gerino van-dens tiekimo ir nuotekø ðalinimo sistemø bûklæ.Bendrovë toliau ágyvendina projektà "Vilniausvandentiekio ir nuotekø surinkimo tinklø plëtrair rekonstrukcija", kurio dalá finansuoja ISPA fon-das. Projektà sudaro trys etapai, bendra jo ver-të - 70,935 mln. eurø (244,92 mln. Lt.). Projektoetapai pagal darbø specifikà suskirstyti á 14 da-liø. 2000 m. spalio mën. ISPA Valdymo komite-tas patvirtino I ir II etapø finansavimà, kuriø ben-dra vertë - 40 mln. eurø. Uþ ðias lëðas numato-ma atnaujinti 102 km vandentiekio ir nuotekøtinklø, rekonstruoti 11 ir pastatyti dvi naujasnuotekø siurblines, suprojektuoti bei árengti cen-tralizuoto vandentiekio ir nuotekø tinklus jø ne-turëjusiuose Vilniaus priemiesèiuose - Gineitið-këse, Tarandëje, Bajoruose, Rieðëje ir Balsiuose.Ðiuo metu ágyvendinamas pirmasis etapas: pasi-raðytos sutartys su rangovais, vykdomi projek-tavimo ir statybos darbai. 2004 m. kovo mën.baigta ágyvendinti viena projekto dalis - "Van-dentiekio vamzdþiø keitimas techniniuose kori-doriuose". Pakeista 7 km vandentiekio vamz-dynø, kuriø diametras - nuo 32 iki 315 mm.Ðiuo metu vyksta vandentiekio ir nuotekø tin-klø plëtros projektavimo darbai Gineitiðkëse, Ta-randëje, Rieðëje, Bajoruose ir Balsiuose. Gineitið-kiø rajono tinklø plëtrai jau rengiami konkursodokumentai, darbai gali prasidëti 2005 m. pa-

UAB "VILNIAUS VANDENYS" 2003 M.VEIKLOS REZULTATAI

Atkelta ið 9 psl.

vasará. Kitø rajonø (Tarandës, Rieðës, Bajorø irBalsiø) projektavimas dar nebaigtas.

Siekdama atvirumo aiðkinantis specifines pro-blemas bei vykdomø priemoniø reikðmæ, UAB"Vilniaus vandenys" jau penktus metus ið eilësrengia atvirø durø dienas. Pagrindinis ðiø rengi-niø tikslas - ne tik informuoti visuomenæ apievandentiekio ir nuotekø ûká, atsirandanèias pro-blemas, bet ir uþtikrinti gráþtamàjá ryðá, t.y. suþi-noti vartotojo nuomonæ. Atvirø durø dienos ta-po tradicija ir susilaukia vis didesnio visuomenës

Pirmieji nuotekø valymo árenginiai Drus-kininkuose buvo pradët i eksploatuot i1959 metais. Tai buvo parke, Kurorto gat-vëje, pastatyti árenginiai, kuriuos sudarësmëlio gaudyklës, dviaukðèiai nusodintu-vai, chloratorinë ir antriniai nusodintuvai.Kartu buvo pradëta naudoti 6,8 km tin-klø ir nuotekø siurblinë Ratnyèëlës ir Ne-muno santakoje. 1979 metais pradëti eks-ploatuoti mechaninio valymo árenginiai,pastatyti Neravø kaime netoli Druskinin-kø: smëlio gaudyklës, pirminiai ir antriniairadial iniai nusodintuvai, chloratorinë irnuotekø persiurbimo stotis. Netrukus bu-vo projektuojami biologinio valymo áren-giniai, taèiau dël lëðø trûkumo jø statybanepradëta.

Siekiant geresnio apvalyto vandens susi-maiðymo Nemuno upës vagoje, 1986 me-tais buvo árengtas giluminis iðleistuvas, pa-didintos dumblo aikðtelës.

Apskritai esami mechaninio valymo áren-giniai dirbo palyginti neblogai. Kadangi jøprojektinis naðumas – 15 tûkst. m3/parà, o

mas „Bio Balance – Dzûkijos statyba-Wa-sertechnik“.

Numatoma pastatyti praktiðkai naujusvandenvalos árenginius, atliekanèius visàbiologiná nuotekø valymà, azoto ir fosforoðalinimà. Geguþës 27 d. buvo oficialiai pra-dëta árenginiø statyba ámontuojant kapsulæá pirmàjà betono sienà su áraðu apie tai.Renginyje dalyvavo garbingi sveèiai: Lietu-vos Respublikos Seimo narys J. Karosas, Lie-tuvos savivaldybiø asociacijos prezidentas,Druskininkø savivaldybës meras R. Malinaus-kas, vicemerë K. Miðkinienë, Aplinkos mi-nisterijos valstybës sekretorius A. Dragûnas,aplinkos projektø valdymo agentûros direk-torius K. Tuminas, Lietuvos vandens tiekëjøasociacijos prezidentas A. Abromavièius irkiti. Tikimës, kad bus pastatyti ðiuolaikiðkivandenvalos árenginiai, atitinkantys visusðiuo metu galiojanèius reikalavimus.

VVVVV.Jak imav iè ius ,. Jak imav iè ius ,. Jak imav iè ius ,. Jak imav iè ius ,. Jak imav iè ius ,UAB “Druskininkø vandentiekis” direktorius

PRADËTA DRUSKININKØ NUOTEKØ VALYKLOSREKONSTRUKCIJA

vandens kiekis ilgainiui maþëjo, nuotekos bu-vo mechaniðkai apvalomos iki tam nustatytøreikalavimø. Mûsø ðaliai rengiantis á ES, turëjo-me taikytis prie naujø reikalavimø, kai bûtinasne tik biologinis nuotëkø apvalymas, bet irfosforo bei azoto ðalinimas.

Susidarius naujoms finansavimo sàlygoms,1998 metais buvo parengta prieðinvesticinëstudija árenginiø finansavimà numatant iðISPA fondø skiriamø lëðø. Uþsitæsë derybos dëlgeresniø finansavimo sàlygø, konkursinës do-kumentacijos rengimas, rangovo parinkimas.Árenginiø naðumas – 5,6 tûkst. m3/parà, ati-tinkantis 26 tûkst. gyventojø ekvivalentà,sàmatinë vertë – 3,181 mln. eurø. Pagalgalutiná finansavimo modelá 65% ðios sumosfinansuojama ið Europos Sàjungos fondø,20% ið Lietuvos Respublikos biudþeto ir 15%ið Europos investicijø banko paskolos.

Likusi skirtø lëðø (5,5 mln. eurø) dalis buspanaudota vandentiekio ir nuotekø tinkløplëtrai, nuotekø siurbliniø rekonstrukcijai.

Árenginiø statybai buvo paskelbtas tarp-tautinis konkursas, kurá laimëjo konsorciu-

dëmesio, ypaè jaunimo. Renginys organizuoja-mas sostinës Rotuðës aikðtëje, jo metu demonst-ruojama naujausia turima technika, aptarnau-janti vandentiekio ir nuotekø sistemas. 2004 m.ekskursijose á svarbiausius vandentiekio ir nuo-tekø objektus dalyvavo apie 1000 þmoniø. No-rintys galëjo apsilankyti Antaviliø vandens geri-nimo árenginiuose ir Vilniaus nuotekø valykloje,

susipaþinti su veikianèiomis technologijomis ir pa-teikti rûpimus klausimus. Objektuose lankësimoksleiviai ið 13 Vilniaus miesto mokyklø.

2003 m. spalio 8 d. Vilniaus "Litexpo" parodørûmuose vykusioje parodoje "Miestas. Nekilno-jamasis turtas. Investicijos 2003" bendrovë pri-statë dar vienà paslaugà vilnieèiams - centrali-zuotai tiekiamo ðalto vandens kokybæ vartoto-jai gali pasitikrinti UAB "Vilniaus vandenys" in-terneto svetainëje www.vv.lt.

B.Mieþutavièius,B.Mieþutavièius,B.Mieþutavièius,B.Mieþutavièius,B.Mieþutavièius,UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis direkorius

UAB „Vilniaus vandenys“ atvirø durø dienosVilniuje

UAB „Vilniaus vandenys“ atvirø durø dienosVilniuje

13

UAB „DZÛKIJOS VANDENYS“ DURYS VISIEMSVARTOTOJAMS ATVIROS KASDIEN

Bendrovës renginius uþbaigë suorganizuotaakcija maþiesiems vandens vartotojams. Jiemsbuvo padovanota daugiau kaip pusketvirtoðimto paþintiniø uþduoèiø ir þaidimø knygeliø“Vandens laðeliø nuotykiai”.

UAB “Dzûkijos vandenys” organizuotose Atvi-rø durø dienose dalyvavo ir miesto valdþiosatstovai. Ið kairës: miesto tarybos narys Juo-zas Skestenis, Alytaus miesto meras VytautasKirkliauskas ir UAB “Dzûkijos vandenys” di-rektorius Rolandas Þakas.

Daugiausiai alytiðkiø dëmesio susilaukë nau-jos bendrovës technikos pristatymas. Nuotrau-koje - ðiemet ásigytas universalus krovininisautomobilis “Mercedes-Benz”, turintis hidrau-linæ ir greiferinæ árangà.

UAB “Dzûkijos vandenys” tæsia tradicijà rengtiAtvirø durø dienas, kuriose dalyvauja nemaþai aly-tiðkiø. Dþiugu, kad ðiemet geguþës 5-àjà antrà kar-tà ðvenèiant oficialiai áteisintà profesinæ Vandent-varkos darbuotojø dienà, Atvirø durø dienø rengi-niai susilaukë itin daug dëmesio. Tiesa, kasmet di-dëjantis dalyviø skaièius ir renginiø populiarumasnestebina – UAB „Dzûkijos vandenys“ pasirengusisutikti visus susidomëjusius ir atsakyti á visus rûpimusklausimus. Bendrovës vadovai pabrëþia, kad tainëra trumpalaikis ryðys su vartotojais: bendrovëstengiasi nuolat bendrauti, tiekti visapusiðkà infor-macijà, spræsti problemas, diskutuoti aktuliais klau-simais. Taigi UAB „Dzûkijos vandenys“ durys visiemsvartotojams atviros kasdien!

Technika tobulëja sparèiau, negugaunama lëðø jai ásigyti

Atvirø durø dienø dalyviai pirmiausia dalyvavo eks-kursijoje po miesto nuotekø valyklà, vëliau apþiûrëjobendrovës turimà technikà. Labiausiai sudomino ðie-met ámonës ásigytas universalus krovininis automobi-lis “Mercedes-Benz” su hidrauline ir greiferine áran-ga. Toks automobilis bendrovei labai naudingas irreikalingas kone kasdien – juo keliami kroviniai,veþamas gruntas. Ypaè jis praverèia avarijø metu:uþsikiðus nuotekø tinklams, galima greitai iðkasti ðach-tà iki 5 metrø gylio. Beje, netrukus ketinama ásigytidar galingesná automobilá – nuotekø vamzdynø va-lymo maðinà, vadinamàjá “vandens meistrà”. Tokiusautomobilius Lietuvoje kol kas turi tik nedaugelisvandentvarkos ámoniø, nes ne visos suranda lëðø.

Naujos taisyklës vandens tiekimoproblemoms iðspræsti

Atvirø durø dienø dalyviai susipaþino ir su ámonësfinansine padëtimi, problemomis. Buvo diskutuoja-ma aktualiais klausimais: apie daugiabuèiuose pra-randamà vandená, vartotojø ásiskolinimus bendro-vei, ketinamas patvirtinti taisykles, kurios turëtøpadëti spræsti vandens tiekimo problemas.

Miesto vandentvarkos ûkiui reikalingosinvesticijos

Nors ir turëdama nemaþai problemø, skolinin-kø, ámonë vartotojams garantuoja kokybiðkas pa-slaugas ir aptarnavimà. Taèiau miesto vandentvar-kos ûká bûtina atnaujinti. Ðiandien bendrovë eks-ploatuoja 144 km ilgio vandentiekio, 120 km ilgiokanalizacijos ir 90 km ilgio lietaus nuotekø tinklus,kurie gerai iðplëtoti, pasiekia svarbiausius miestotaðkus. Daugelis jø, pakloti ne prieð vienà deðimtámetø, yra pasenæ ir neatitinka ðiandieniniø reikala-vimø bei poreikiø. Yra tik viena iðeitis – investicijos ir

reorganizacija, o tam reikalingi atitinkami valdþiossprendimai ir didelës lëðos...

Taèiau bendrovë „nesëdi rankø sudëjusi“: savolëðomis tvarko vamzdynus, atnaujina avaringiau-sias vietas, pradëjo diegti integruotà kokybës va-dybos pagal ISO 9001:2001 ir aplinkos apsaugosvadybos pagal ISO 14001:1999 standartø reikala-vimø sistemà, kuri apima visus bendrovës veiklos

etapus. Bendrovë jau ðiais metais tikisi gauti teigia-mà sertifikacinio audito iðvadà, jog ðios sistemosbuvo sëkmingai ádiegtos.

Alytiðkiai geria ðvarø ir kokybiðkà vandenáUAB „Dzûkijos vandenys“ daro viskà, kad var-

totojams bûtø tiekiamas geros kokybës geriamasisvanduo. Jo kokybë tikrinama visame miesto geria-mojo vandens skirstomajame tinkle ir vandentie-kio stotyse. Miesto tinkle yra 43 mëginiø ëmimovietos. Antai pernai laboratorija beveik 1300 kartøtikrino geriamojo vandens cheminæ ir per 130 kar-tø – mikrobiologinæ tarðà. Vandens skirstomajametinkle tik kartà buvo uþfiksuotas didesnis drumstu-mas. Vandenyje randamas geleþies kiekis 6 kartus,nitratø ir nitritø – 20 kartø maþenis, nei numatyta

higienos normoje; vandenyje yra labai maþai fluo-ro. Ðie ir kiti tyrimai rodo, kad vanduo ðvarus, nëramikrobiologinës ir radiologinës tarðos, o cheminësudëtis atitinka higienos normos reikalavimus. Taigialytiðkiai vartoja ðvarø ir kokybiðkà vandená.

Maþiesiems vartotojams padovanota perpusketvirto ðimto knygeliø

Atvirø durø dienø renginiuose aktyviai dalyvavoir jaunieji alytiðkiai. Pirmàjà Atvirø durø dienà ben-drovëje apsilankë Alytaus Dainavos vidurinës mo-kyklos vienuoliktokai, norëjæ susipaþinti su miestovandens valymo áranga. Renginys baigësi akcijamaþiesiems vandens vartotojams – bendrovës dar-buotojai lankësi Alytaus Senamiesèio, Dzûkijos pra-dinëse mokyklose bei Dainavos vidurinëje mo-kykloje.

Ikimokyklinio ugdymo, pirmøjø ir antrøjø kla-siø moksleiviams bendrovës darbuotojai papa-sakojo apie vandens iðgavimà, jo panaudojimà,iðvalymà bei sugráþimà á gamtà. Maþiesiems var-totojams, kurie susidomëjæ klausësi pasakojimø,atidþiai stebëjo rodomus paveiksliukus, schemasir klausinëjo ávairiausiø dalykø, bendrovës dar-buotojai padovanojo daugiau kaip pusketvirtoðimto Lietuvos vandens tiekëjø asociacijos iðleis-tø paþintiniø uþduoèiø ir þaidimø knygeliø „Van-dens laðeliø nuotykiai“.

A.Griðkonytë,A.Griðkonytë,A.Griðkonytë,A.Griðkonytë,A.Griðkonytë, UAB „Dzûkijos vandenys“ryðiø su visuomene atstovë

14

Geleþies ðalinimo vandeningajame sluoks-nyje metodas Lietuvos vandentiekos praktiko-je pirmà kartà panaudotas 1991 m. Ðios tech-nologijos rentabilumo rodikliai N. Vilnios van-denvietëje yra 2-5 kartus geresni uþ daþniau-siai naudojamø antþeminiø analogiðko naðumogeleþies ðalinimo árenginiø ekonominius rodik-lius [1]. Ieðkoma aktyvesniø aeruojamo van-dens oksidatoriø bei sàlygø, kurios uþtikrintøgreità ir kiekybiðkà geleþies (III) junginiø nusodi-nimà. Tiriant magnetinës aktyvacijos poveikápramoninio vandens skaidrinimui [2], pastebë-ta, kad gamtiná vandená apdorojus nuolatiniumagnetu, sumaþëja skaidrinamo vandens ir ko-agulianto elektrokinetinis potencialas, vanduogreièiau nuskaidrëja: koaguliuojant geleþies (II)sulfato tirpalu ðarminëje terpëje - 1,8-3,3 kar-to, aliuminio sulfato su geleþies junginiø prie-dais - 1,8 karto; magnetiðkai aktyvinant van-dená, skaidrinimo temperatûra sumaþinamanuo 30 iki 20 oC.

Ðiø tyrimø tikslas - padidinti geleþies ðalinimoið poþeminio vandens vandeningajame sluoks-nyje (in situ) efektyvumà apdorojus magneti-niu vandens kondicionieriumi.

Tipiniø vandentiekos technologijø atveju

geleþis ðalinama nusodinant trivalentës ge-leþies hidroksidà. Vandenyje esantys dviva-lentës geleþies jonai oksiduojami atmosferi-niu deguonimi.

Magnetinio apdorojimo poveiká dvivalentës

geleþies jonø oksidacijai atmosferiniu deguo-nimi tyrëme árenginiu, kurio schema pateikta1 paveikslëlyje.

Nemuno (kokybës rodiklius þr. lentelëje), ar-ba modelinis, vanduo (bendra geleþies jonø kon-centracija yra 3,4 g·dm3, gautas á Nemuno van-dená pridëjus Moro druskos tirpalo, magnetið-

kai apdorojamas vienu arba dviem CEPI R 1/2 DPmagnetiniais vandens kondicionieriais (1 pav.,22 ir 23). Kontroliniai bandymai atlikti iden-tiðkomis sàlygomis, tik be magnetinio apdo-rojimo. Po magnetinio apdorojimo (arba bejo) vanduo buvo tiekiamas á reakcijos kame-rà (1 pav., 4), kur eþektoriumi ásotinamasdeguonimi. Ið reakcijos kameros vanduo pa-tenka á nusodinimo talpas (1 pav., 5-8), ku-riose 30 cm gylyje buvo tiriama trivalen-tës bei bendra (dvivalentës ir trivalentës)geleþies koncentracijø kaita. Ið kinetiniø krei-viø (2 ir 3 pav.) matyti, kad po magnetiniovandens apdorojimo dvivalentës geleþies jo-nø oksidacija atmosferos deguonimi vykstageriau (b kreivës) nei magnetiðkai neapdoro-

MAGNETINIO APDOROJIMO POVEIKIS GELEÞIESÐALINIMUI IÐ GAMTINIO VANDENS

2 pav. Geleþies jonø koncentracijos (1a ir 1b -Fe3+; 1a* ir 1b* - bendras Fe3+ ir Fe2+) kaitospriklausomybë nuo laiko

RodiklisRodiklisRodiklisRodiklisRodiklis VVVVVertëertëertëertëertë RodiklisRodiklisRodiklisRodiklisRodiklis VVVVVertëertëertëertëertë

Bendras vandens kietumas mE·dm-3 4,7 S Fe2+, Fe3+ (mg·dm-3) 0,67

Ðarmingumas mg·dm-3 3,3 Permanganatinë oksidacija mgO2·dm-3 3,2

Ca2+ (mg·dm-3) 53 Iðtirpæs deguonis mgO2·dm-3 9,5

Mg2+ (mg·dm-3) 21 pH 6,5

UAB “Vandens siurbliai”, Giruliø g. 24, Ðiauliai.Tel./faks. (8 41) 500 721, 500 720, 540 716, 522 392,mob. tel. (8 687) 37218.El paðtas: info@siurbliai.lt, www.siurbliai.lt.

- SPECIALIZUOTA PREKYBA ÁVAIRIAIS SIURBLIAIS

- PROFESIONALUS IR GREITAS SIURBLIØ REMONTAS

- EL. VARIKLIØ PERVYNIOJIMAS

- VALDYMO IR APSAUGOS PULTØ GAMYBA

tame vandenyje (a kreivës). Didþiausias mag-netinio apdorojimo efektas uþfiksuotas reak-cijos pradþioje (po 3-15 min.). Laikui bëgantgeleþies (III) jonø koncentracija magnetiðkai ap-dorotame vandenyje maþëja ir po ~2-3 parø

praktiðkai tampa lygi magnetiðkai neapdorotovandens geleþies (III) jonø koncentracijai.Fe(OH)3 dribsniai susidarë ir nusëdo geriau mag-netiðkai apdorotame vandenyje nei neapdo-rotame (1b* kreivë, 2 pav.), bet abiem atvejaisðis procesas menkas, matyt dël silpnai rûgðti-nës (pH = 6,5) vandens terpës.

Iðvada: Vandeniui pratekëjus nuolatinio mag-neto principu veikianèiu magnetiniu vandenskondicionieriumi, pagerëja vandenyje esanèiødvivalentës geleþies jonø oksidacija atmosferi-niu deguonimi.

J.DiliûnasJ.DiliûnasJ.DiliûnasJ.DiliûnasJ.Diliûnas (Geologijos ir geografijosinstitutas, Vilnius);

K.JonaitisK.JonaitisK.JonaitisK.JonaitisK.Jonaitis (UAB “Pramoninis vandentiekis”,Kaunas); E.RinkevièienëE.RinkevièienëE.RinkevièienëE.RinkevièienëE.Rinkevièienë (Neorganinës

chemijos katedra, KTU).

1 pav. Magnetinio apdorojimo poveikio geleþies(II) jonø oksidacijai atmosferos deguonimi tyrimøschema: 1, 2 – vandens talpos; 4 – reakcijoskamera; 5–8 – nusodinimo talpos; 9–21 – regu-liavimo ventiliai; 22–23 – MVK R1/2 DP; 24 – peri-staltinis siurblys; 25 – oro eþektorius

3 pav. Geleþies (III) jonø koncentracijos kaitos pri-klausomybë nuo laiko: 2a - magnetiðkai neapdo-rotame modeliniame vandenyje; 2b - paveikusvandená vienu MVK; 2b* - paveikus vandená dviemMVK

VVVVVandens kokybës randens kokybës randens kokybës randens kokybës randens kokybës rodikliaiodikliaiodikliaiodikliaiodikliai

15

1999 m. Kurtuvënø regioniniame parkeávykæs vandentvarkos ámoniø darbuotojø sàskry-dis davë pradþià graþiai tradicijai – kasmet va-saros pradþioje organizuoti toká renginá. Ðiø me-tø birþelio 18–19 dienomis Palangoje (Nemirse-toje) ávyko jau ðeðtasis Lietuvos vandens tiekëjøasociacijos nariø sàskrydis. Programoje buvo nu-matytos privalomosios rungtys: stovyklavietësárengimas, paplûdimio estafetës, kvadratas, Pa-lesto bëgimas ir virvës traukimas. Graþiausiàstovyklavietæ, surinkusi net 60 taðkø, árengëAB „Ðilutës vandenys“. Estafetës rungtyje, ku-rià sudarë lindimas pro kliûtis, ðokinëjimas mai-

N A U J I E N O S, Á V Y K I A I, F A K T A IN A U J I E N O S, Á V Y K I A I, F A K T A IN A U J I E N O S, Á V Y K I A I, F A K T A IN A U J I E N O S, Á V Y K I A I, F A K T A IN A U J I E N O S, Á V Y K I A I, F A K T A ITarybos posëdþiai

2004 04 20 T2004 04 20 T2004 04 20 T2004 04 20 T2004 04 20 Tarararararybos posëdisybos posëdisybos posëdisybos posëdisybos posëdisNaujomis LVTA narëmis priimtos UAB „Rokiðkio vandenys“ ir Vëþaièiø komunaliniø patarnavimø UAB.Nauja LVTA nare-rëmëja priimta UAB „COWI Baltic“.Patvirtinta asociacijos 2004 metø veiklos programa.Patvirtintos asociacijos 2004 metø pajamø ir iðlaidø sàmatos.

Prezidiumo posëdþiai

2004 06 15 Prezidiumo posëdis2004 06 15 Prezidiumo posëdis2004 06 15 Prezidiumo posëdis2004 06 15 Prezidiumo posëdis2004 06 15 Prezidiumo posëdisNutarta apklausos bûdu teikti tarybos nariams tvirtinti VðÁ „Vandenruoða“ ástatus.Patvirtintas reprezentaciniø ir kitø lëðø panaudojimo aktas.Nuspræsta patvirtinti LVTA garbës nario ir daugiau kaip 25 metus vandentvarkos ûkyje iðdirbusio darbuotojo þenkliukø projektus.Pritarta prezidento komandiruotei á IV-àjá IWA vandens kongresà Maroke.Nutarta praðyti advokato L.Vilio kontoros parengti pasiûlymo projektà dël Darbo kodekso straipsniø papildymo, numatant supaprastintàdarbo dienos paskelbimà.

VðÁ “Vandenruoða” seminarai

2004 m. balandþio 29 d. ávyko seminaras “Nuotekø valymo ir dumblo apdorojimo tikslinë paskirtis II”.2004 m. geguþës 20 d. ávyko seminaras “Vandens ruoðimo technologijos miestø vandentiekiuose”.2004 m. geguþës 26-28 d. Palangoje ávyko seminaras “Ámonës finansø valdymas. Naujausi PVM, Pelno mokesèiø ástatymø komentarai“.2004 m. birþelio 10 d. ávyko seminaras „Bendrojo fosforo ir azoto nustatymas: praktinis LAND–58 ir LAND-59 ágyvendinimas“.

Kiti renginiai

2004 m. geguþës 5 d. Vilniuje ávyko iðkilmingas Vandentvarkos darbuotojø dienos minëjimas.2004 m. geguþës 31 d. UAB „Lazdijø vanduo“ pateikë praðymà dël iðstojimo ið Asociacijos.2004 m. geguþës 31 d. – birþelio 4 d. grupë vandentvarkos specialistø lankësi tarptautinëje specializuotoje parodoje-kongrese „Ecwatech-2004“ Maskvoje.2004 m. birþelio 18-19 dienomis Nemirsetoje vyko Lietuvos vandens tiekëjø asociacijos nariø sàskrydis. Pirma vieta ir teisë rengti ateinantásàskrydá atiteko UAB „Prienø vandenys“.

ðuose, bëgimas su plaukmenimis, kamuolio uþka-simas, lankø mëtymas bei kibirø su vandeniuneðimas, nepralekiami buvo UAB „Raseiniø van-denys“ komandos atstovai – Sandra Ðneidery-të, Auðra Martinaitytë, Justas Sauraza, DainiusJasulaitis. Moterø kvadrato nugalëtojomis tapoUAB „Prienø vandenys“ þaidëjos – Karolina Mi-sevièiûtë, Irma Matulionytë, Inga Adomaitytë,Neringa Mozûraitytë, Sigutë Virðilaitë. Greièiau-sias ir iðtvermingiausias Palesto bëgikas buvo Ro-landas Stanèikas ið UAB „Kupiðkio butø ûkis irvandentiekis“. Na, o traukiant virvæ sëkmë ly-dëjo UAB „Joniðkio vandenys“ komandos daly-

vius: Antanà Veikalà, Laimutá Armanavièiø, VaidutáStankø, Ligità Armonavièienæ, Janinà Petraitienæ.Varþybø komisijai susumavus rezultatus, III vietaatiteko UAB „Kupiðkio butø ûkis ir vandentie-kis“, II – UAB „Joniðkio vandenys“, I – UAB „Prie-nø vandenys“. I vietos nugalëtoja, jeigu dar netekorengti sàskrydþio, tampa ateinanèiø metø renginioorganizatore. Taigi naujo sàskrydþio organizavimoestafetë perduota á UAB „Prienø vandenys“ ran-kas. Uþ praëjusià graþià ðventæ Lietuvos vandenstiekëjø asociacija visø dalyviø vardu dëkoja sàskry-dþio ðeimininkams – UAB „Palangos vandenys“ va-dovams ir darbuotojams.

SÀSKRYDIS

J U B I L I E J A I I R S U K A K T Y S

50 metø – ARÛNUI LABRINCUI, UAB “Vandens siurbliai” direktoriui

16 Spaudë UAB „SAPNØ SALA“

Artûras AbromavièiusAlbertas AudickasVytautas KisielisProf. Algirdas MatuzevièiusVaidotas Ramonas ISSN 1392-6950

Adresas: Laisvës pr. 117A, LT-06118 VilniusTel. 8-5 2301391Faks. 8-5 2301380El. paðtas: vanduo@lvta.ltwww.lvta.lt

Redakcinë grupë

Aloyzas StapulionisDr. Vilius ÐulgaRièardas ValskisRimantas Veisas

Kasdien keièiasi ir graþëja Lietuvos mies-tai: kyla modernûs biurø kompleksai, dideli pre-kybos centrai, daugiaaukðèiai gyvenamieji na-mai, kuriems daþnai nepakanka geriamojo van-dens slëgio ið miesto vandentiekio tinklø.

Geras sprendimas iðvengti tokiø problemøtikrai yra – tai vietiniai vandens slëgio didinimoárenginiai – vandens tiekimo ir slëgio palaikymostotelës, kurios vis daþniau naudojamos nau-juose ir renovuojamuose pastatuose. Vokieèiøkompanija WILO AG ðio tipo árenginiø kûrimuiskiria labai daug dëmesio. Ðiuo metu vieni mo-derniausiø slëgio didinimo árenginiø yra Wilo-Comfort Vario stotelës, ypaè tiksliai palaikan-èios slëgá vandentiekio sistemoje – slëgio svyra-vimai nevirðys 1 m ilgio vandens stulpo. Tokiotikslumo nepasiekia jokia kita stotelë. Minëtàtikslumà uþtikrina 2–4 lygiagreèiai sujungti siur-bliai su daþnio keitikliais ir specialus ðiø siurbliøvaldymà kontroliuojantis Vario valdymo blokas.Apskaièiuota, kad tik 20% viso laiko siurbliaidirba maksimaliomis apsukomis, likusá laikà –þemesnëmis. Jei vanduo nenaudojamas, tokiastotelë automatiðkai iðsijungia, o atsinaujinusnaudojimui ásijungia. Gaunama didelë elektrosenergijos ekonomija – 2 kartus sumaþëjus ap-sukø skaièiui, energijos sunaudojama 8 kartusmaþiau. Be to, maþiau dëvisi guoliai, kiti ele-mentai.

Maþesnës variklio apsukos nulemia ir ma-þesná árenginio keliamà triukðmà. Nors WILOstotelës su elektronika valdomais daugiapako-piais MHIE ar MVIE siurbliais ir nevirðija leistinøtriukðmo normø, WILO inþinieriai sukûrë uni-kalø, ypaè tyliai veikiantá siurblá MVISE. Elek-tros variklis ir daþnio keitiklis auðinami vande-niu, nëra iðorinio ventiliatoriaus, todël ðio siur-blio keliamas triukðmas net 20dB(A) maþesnisnei áprasto siurblio. Jo veikimà galima bûtø pa-lyginti su medþiø lapø ðnarëjimu puèiant leng-vam vëjeliui. Minëtos stotelës tiekiamos visiðkaisukomplektuotos, su uþdarymo armatûra ir vi-

sais kitais reikiamais komponentais – tereikiaprijungti vamzdynus ir elektros maitinimà. Eks-ploatuoti tokià stotelæ irgi patogu, nes visi nu-statomi parametrai matyti monitoriuje.

Ne veltui Wilo Comfort Vario stotelës yra neviename reprezentaciniame pastate, pavyzdþiui,naujojoje Vilniaus savivaldybëje, biurø komplekseÐvitrigailos gatvëje ar Helios pramogø centre sena-miestyje, naujuose vieðbuèiuose, Hyper Maximaprekybos centre Gariûnuose.

WILO COMFORT VARIO VANDENS TIEKIMO IRSLËGIO PALAIKYMO STOTELËS – ÐIUOLAIKINIS

SPRENDIMAS

REKLAMALVTA INFORMACINIAME LEIDINYJE

Dël reklamos praðome kreiptis á

LVTA vieðàjà ástaigà „Vandenruoða“

Tel.: 8-5 2301391

Faksas: 8-5 2301380

El. paðtas: vandenruosa@lvta.lt

„Vandentvarkos“ leidinyje taikomitokie reklamos ákainiai:

Uþsakomiesiems straipsniamstaikoma 30 % nuolaida.

Puslapis Ákainiai Lt/cm2

LVTA nariams Kitiems I virðelis 5 7 IV virðelis 4 6 vidinis 3 5

WILO Lietuva UABPaneriø g. 51-210

LT-2006 VilniusTel./faksas +370 (5) 2 136 495

El. paðtas: mail@wilo.ltwww.wilo.lt