Nr. 30(303�744)

2010 m.rugsëjo 16�22 d.

3-7 p.Proza Violeta ÐOBLINSKAITË ALEKSA

Poezija Dainius SOBECKIS

Ádomi istorija ir þanro pinklësAlfredas GUÐÈIUS

Apie akmenukø mëtymàir rinkimà

Donaldas KAJOKAS

Etaþerë

Erika DRUNGYTË

Þiemos verandoje,dainuojant pavasariui

9 p.

Alfas PAKËNAS

Kol Nemunas bus...

Ið Martino PARRO ciklo ,,Paskutinis kurortas�. Menininko paroda eksponuojama Kauno fotografijos galerijoje.

2

Ávykiai . 2010 m. rugsëjo 16�22 d., Nr. 30 (303�744)

AudronëMEÐKAUSKAITË

Europos Sàjungoje gyvenantysdëdës ir tetos labai sujudo sukrutogelbëti griûvantá, klibantá darniosðeimos statusà. Pamanë, kad tie,kurie dabar dar tik su balionëliaisrankose bëginëja, uþaugæ net ne-þinos, kas yra ta ðeima ir su kuo jivalgoma. Tuomet nusprendë, kadreikia apie jà bent lëliø teatre pa-pasakoti ir sektinà pavyzdá paro-dyti. Taip ir buvo sumanytas pro-jektas �Skrajojantis festivalis�, ku-riame galëjo dalyvauti teatrø tru-pës, pasiryþusios dirbti tarptauti-nëje komandoje ir siekti sëkmin-go rezultato. Kauno lëliø teatraspasistengë, ir ðtai � vaikai jau turipremjerà �Ðeimynëlë ið didþiosiosgirios�. Rugsëjis labai tinkamasstartams. Teatro vadovas SigitasKlibavièius prisipaþásta, kad ðákartà aktoriams teko net vasarosatostogø gabaliukà paaukoti. Ir neveltui, nes, visai kà tik repetavæ,

Susipaþinkime � Kaukø ðeimynëlëjie scenoje vis dar straksi ið entu-ziazmo.Raðytoja Daiva Èepauskaitë pa-

vartë knygeles ir pamanë, kad reli-gijotyrininkas Gintaras Beresnevi-èius vienà tokià ðaunià Kaukuèiøðeimynëlæ apraðë taip linksmai,kad vaikai net neátars, kur èia jiemspedagoginiai spàstai paspæsti.Dviejø raðytojo knygø istorijos bu-vo paverstos pjese, paskaninta pui-kiu D. Èepauskaitës humoru ir ste-buklingu teatrinës kalbos jautru-mu. Viskas skaidru ir aiðku � taip,kaip turi bûti paraðyta vaikams. Oypaè daineliø tekstai, kurie ganadaþnai nuklysta á lyrikos lankas irtampa sunkiai �ákandami�, ðá kar-tà spektaklyje visai nesidangstëmuzika.Kai pjesë buvo paraðyta, atëjo

metas reþisieriui Olegui Þiugþdaiið Baltarusijos, kuris ðvenèia jauseptintosios premjeros pasirodymàKauno lëliø teatro scenoje. Ir, at-rodo, tikrai sëkmingà, nes ir pats

reþisierius prisipaþino, kad dirbtibuvo visai nesunku. Diena, praleis-ta su Kaukø ðeimyna, tapo links-mu ir spalvingu spektakliu.�Didþiosios girios pakraðtyje

gyveno Kaukø ðeimyna. Ðeimakaip ðeima: tëtis, mama ir jø vai-kai � Kaukutis ir Kaukutë. Tik ðtaivienà rytà, kuomet vaikams prisi-sapnavo Baltasis Arklys, tëtisKaukas leido jiems daryti viskà,kà tik jie panorës!� Ir nuotykiaiprasidëjo...Pirmiausia tenka tarti pagiriamà-

já þodá reþisieriui uþ puikias pro-jekcijas, kompiuterinæ animacijà,padëjusià sukurti keistà realumo irsàlygiðkumo áspûdá. Vis bëgantys,skubantys miðko vaizdai vertë vai-kus klausti: �O kaip jie tà miðkà pa-darë?� Jis lyg ir tikras, taèiau jamegyvena lëlës (na, bent tiems, kuriejau iðaugo ið absoliuèios iliuzijos).Tokia spektaklio pradþia kartu sunuostabiu orkestru sukûrë keistàerdvumo áspûdá. Miðkas ir muzika

(kompozitorius Bogdanas Ðèepans-kis ið Lenkijos) � daug erdvës kvë-puoti ir jausti. Vëliau spektaklis,bëgdamas nuo vienos mizanscenosiki kitos, sugráþo á jau áprastus lëli-nius �iðmatavimus�. Deja, lëlës to-kios scenografijos fone atrodë ðiektiek retrogradiðkos ir pristigusiosryðkesniø bruoþø. (Spektaklio dai-lininkë � Lesia Luèko ið Ukrainos).Net Maumas ir Ragana, galëjæ vi-sus priblokðti savo �groþiu�, kaþ-kodël liko gana blankûs ir neádo-mûs. Tad aktoriams darbo dël to tikpadaugëjo. Tiesa, miniatiûriniai,ðvelnûs, spindinèiais sparneliaisbezdukai ið alyvø tikrai atrodo ju-velyriðkai dailûs. Gal lyrika yrastiprioji dailininkës pusë?..Miðkuose knibþdëte knibþda

ávairiausiø gyventojø, tokiø ádo-miø, kad raðytojams rankas nieþtivisus juos apraðyti, tad ir spektak-lyje personaþø nepritrûksta. Galnet atvirkðèiai. Aktoriams (o jie tikpenki: Audronë Grëbliauskienë,Laima Rupðytë, Jolita Ross, Remi-gijus Endriukaitis ir Andrius Þiu-rauskas), kad sugebëtø sutilpti sce-noje, tenka persikûnyti net po ke-letà kartø. Pasitaiko, jog tà patá per-sonaþà ávairiose scenose tenka vai-dinti vis kitiems aktoriams. Tadaspektaklis jau realiai ir matomaidarosi panaðus á be galo sudëtingà

mechanizmà. Kaip tokias reinkar-nacijas sugaudo vaikai � taip ir likspaslaptis. Gal aktorius, kurie vai-dina ðalia lëliø, labiau pastebi irseka suaugusieji?Scenos keièiasi gana greitai ir

ritmingai, vis gaivindamos vaikødëmesá naujais personaþais, kolspektaklis vis dëlto ðiek tiek pri-trûksta kvapo. Á centrà áþygiuojaMakropoliø armija, kaþkà marma-liuojanti vaikams sunkiai supran-tama kalba, ir þiûrovø dëmesys pa-sprunka. Vëliau, spektaklio pabai-goje, jie pamato namo gráþtanèiusKaukuèius, per dienà pasimokiu-sius visokiø naudingø dalykø, ta-èiau lyg ir pristinga tø mokslø �uþ-tvirtinimo�. Kaukuèiai dar susëdaprie ryte namuose palikto stalo, ta-èiau aktoriai nuo jø jau nutolsta,lëlës nejudrios paliekamos vienos,ir tekstas tarsi iðtirpsta erdvëje.Vis dëlto spektaklis prilygsta

ðventei. Trumpam savaitgalio ste-buklo ðvystelëjimui, kurá dovano-ja tiesiog puiki aktoriø komanda irjø vaidyba. Net pats teatro vadovasdþiaugiasi, kassyk ið naujo atran-dantis savo aktorius. Mat jie ásigud-rina kiekvienà kartà suþibëti nau-jai. Tik toks ryðkus profesionalu-mas ir gali virsti ðvente.Kauno valstybinio lëliø teatro

archyvo nuotraukos

Ar sunku paraðyti raidæ?AudronëMEÐKAUSKAITË

Þmonëms kuo toliau, tuo sunkiau, o ypaètolstant nuo mokyklinio suolo, sekasi raðyti.Paprasèiausiai tapti �pirmykðèiu þmogumi�,be technikos priemoniø mëginanèiu uþfik-suoti savo mintis popieriuje. Todël kaligra-fijos menas tokioje realybëje tarsi vis labiautampa menu. Anksèiau mes visi tai geriau arblogiau sugebëjome. O dabar ádomu net pa-mëginti. Gal todël ketvirtoji Lietuvos raðtomeno paroda Nacionalinio M. K. Èiurlio-nio dailës muziejaus M. Þilinsko dailës ga-lerijoje sulaukë tiek daug lankytojø, kad netjos organizatoriai stebëjosi. Gal dar rugsëjopirmosios entuziazmas nebuvo iðblësæs...Pirma Lietuvos raðto meno paroda ávyko

1992 m. visai ne Kaune, o Klaipëdoje, ðvie-saus atminimo profesoriaus Algio Kliðevi-èiaus iniciatyva, jo mokiniai dabar tæsia pra-dëtus darbus. Antroji � 1999 m., treèioji �2004 m. taip pat Klaipëdoje, neoficialiai ti-tuluojamoje kaligrafijos sostine. Viena pa-rodos organizatoriø Lidija Kuklienë juoka-vo, kad kaligrafija taip tapatinama su pajû-rio miestu, A. Kliðevièiaus vardu, nes jungia-ma grakðèiosios �K�, kuri labai graþiai dera irprie naujosios parodos dislokacijos vietos �Kauno. Tiesa, ðios parodos buvo eksponuo-tos ir Vilniuje, galerijoje �Arka�, LR Seimogalerijoje, Ðiauliuose, galerijoje �Laiptai�,apkeliavo daugelá kitø Lietuvos miestø.Anksèiau paroda bûdavo sudaroma pasi-

telkus Lietuvos kaligrafijos entuziastus, o ðákartà ji tapo tarptautinë. Joje dalyvauja au-

toriai ið Japonijos, Latvijos, Vokietijos beiIzraelio. Organizatoriai teigia, kad toks pasi-þvalgymas po sveèias ðalis parodai tikrai ið-ëjo á naudà � prasiplëtë darbø stilistika ir raið-kos ávairovë, o labiausiai pakilo meninis pa-rodos lygis. Tiesà sakant, ávairovës gal ne-bûtø pritrûkæ ir be uþsienio menininkø, nesir patys organizatoriai ðiek tiek nuogàstavodël jos eklektiðkumo ir galbût per menkø at-rankos reikalavimø, kuriø veikiausiai bus lai-komasi ateityje. Jie pastebi, kad kaligrafijosmenu besidomintys jauni menininkai linkædaug eksperimentuoti, taèiau ne visada jø ino-vacijos sutampa su atlikimo technikos preci-ziðkumu.�Þvelgiant á Lietuvos raðto istorijà ið tûks-

tantmeèio perspektyvos ryðkëja nuolatinëssàsajos ir sumiðimas su kitø Europos tautøkalba ir raðtu. LDK literatûros paminklai kurtimaþiausiai aðtuoniomis anuo metu vartoto-mis raðto kalbomis.� Bûtent ðia tradicija se-ka kai kurie menininkai, pasirinkæ klasikinæraiðkà, ðalia jø � eksperimentiniai ðiuolaiki-niai mëginimai su tradicijos atspindþiais.�Kiek mums svarbi istorinë sàmonë ir tradici-jø tàsa, sàsajos su amþinomis vertybëmis?� �klausta menininkø, kuriems buvo pasiûlytaatidþiau paþvelgti á Lietuvos raðto kultûri-

nius saitus su Europos ðaliø mentalitetu, me-nu, daile tiek istorijos ðviesoje, tiek nûdie-nos aktualijø poþiûriu. Tiesa, parodoje netaip maþai ir Rytø kaligrafijos filosofijà at-spindinèiø darbø, kuriø prieðakyje � klasiki-nis Takuo Ube kûrinys.�Ðiuolaikinis þmogus vis daþniau palie-

kamas su technologijomis, jø nuveiktu dar-bu, kuris visiðkai neturi þmogiðkos rankosðilumos. O raðtas yra labai asmeniðkas, indi-vidualus ir nepakartojamas, nes tobulai at-kartoja þmogaus judesius. Su juo kiekvienaspalieka savo atspaudà, tarsi paþenklina dar-bà � grafikos ar dizaino�, � pasakojo L. Kuk-lienë.Gal todël spausdintas þodis labai daþ-

nai turi daugiau galios protui, pasitikëji-mui nei ranka paraðytas, kuris, rodos, vedaá klaidþias asmeniðkumø lankas. Lygiaitaip pat iðsidësto iðtarto bei paraðyto þo-dþio svarbos niuansai. �Uþraðyta kalba tam-pa áprasmintu tekstu, ágyjanèiu tiesos sta-tusà�, � teigë organizatoriai. Juo gali rem-tis ir tikëtis aiðkumo.Apëjæ parodà, lankytojai galëjo èia pat

sëstis uþ stalo ir prisidëti prie kaligrafijosmëgëjø gretø, kurios, pasirodo, jau ir taipLietuvoje yra gana gausios. Dailininkas ka-ligrafas, dizaineris, VDA Klaipëdos vizua-liojo dizaino katedros ilgametis dëstyto-jas Mindaugas Petrulis metë iððûká: �Ar tik-rai taip paprasta paraðyti raidæ? Ar tikrai irað taip galiu?� Publika iððûká priëmë ir podailininkës kaligrafës, VDA Klaipëdos vi-zualiojo dizaino katedros lektorës L. Kuk-lienës trumpo darbo priemoniø pristatymopradëjo raityti savo minèiø ir judesiø at-spaudus.

Autorës nuotraukosTakuo UBE.Kristina SAMOÐKAITË.

3

.. 2010 m. rugsëjo 16�22 d.,

Nr. 30 (303�744)

Urtë mëgo ðokoladinius saldainius ir visdar mokëjo laukti laiðkø. Ne tø, elektroniniø,kuriuose praneðama, kad tokià ir tokià dienàrengiamas vertëjø seminaras arba primenama,kad Tamsta, gerbiamasis kolega (e), pamirðo-te susimokëti nario mokestá. Eleresui � kam gidaugiau?Urtë laukdavo paprastø laiðkø � nuo savið-

kiø. Jai patiko þinoti, kad dëdina jau sukiðo áþemæ jurginus ir pasisodino bulves arba kadviskas suvalyta, liko tik batviniai rautini. Jiuþmigdavo rami, þinodama, jog Lygumose vi-si sveiki � net ir Anupro, dëdinos pusbrolio,krikðto motinos sesers berniukas jau iðgijo,nors neturi � kaip ir visi ðiandieniniai kûdi-kiai! � ak jau tu, pone Dieve, jokio imuniteto,þinai, Urtele, kokios dabar tos jaunos mamos� në viena nenori vaiko pati maitinti, þiûri tiká visokius tuos miðinius, lyg vaikai ne vaikaibûtø, o kokie nors verðeliai...Bet visa tai, kuo Urtë skanino prëskà sen-

mergës gyvenimà Vilniuje, po universitetotaip ir uþsilikusi atskirtyje nuo savøjø, tenaiir tûno. Namie. Gal Rafaelë, ilgakojë jaunafeministë, laiptinës kaimynë, auginanti nevaikà, o auksaspalvá retriverá, nepamirð jospaðto dëþutës? Juk paþadëta lauktuviø. Zui-kio pyrago, kitaip tariant. Rafaelei. Ir retrive-riui � bene gaila? Urtë juk turi pinigø. Lai-më, kad turi ir butelá. Du! Vienas paruoðtasdovanø, atiduos Gunilai. Kiek vëliau. Kai pa-aiðkës, jog tikrai pataikë tenai, kur reikia. Okol kas, visa sustirusi nuo ankstyvo rudensryto þvarbos, Urtë sëdi ant suolelio prieðaisVisbio katedrà, þiûri á vandenis, kuriuos naktáperplaukë �Gotlandsline� keltu ir uþkan-dþiauja: lagaminas atidarytas, vienoje Urtësrankoje � rûkytos deðros rinkë, kitoje � á �Lie-tuvos rytà� susuktas �Alitos� brendþio bute-lis. Cigaretei rankos nebër. Gaila.Suprantama, deðrà galima laikinai pasidë-

ti ðalia. Ant suoliuko soèiai vietos. Bet ðve-dai keliasi anksti. Matyt, juos prikelia bjau-rûs, anaiptol ne veisliniai ðvediðki ðunys. Ry-to metà visas Visbis vedþioja ðunis. Nuo ðe-ðiø. Nuo to akimirksnio, kai Urtë prisëdo antsuolelio. Ðunø ðeimininkai á Urtæ nekreipiadëmesio. Bet jø ðunys � oho! Kvepia jiemslietuviðka, kadugiu ir èesnakëliu pagardintadeðrikë!Atsikandusi dar vienà nemenkà kàsná Urtë,

beviltiðkai alkana ir dël to susinerðusi, saugo-dama savo proviantà nuo ðvediðkø kiemterje-rø, ágrûda deðrà á lagaminà, sugraibo kiðenëjecigaretes ir laiminga uþsirûko: brendis jos vi-duriuose jau suðilo.Graþu! Maukiu ið kaklelio kaip Karolinið-

kiø chroniai, � bando bartis pati ant savæs.Nepadeda. Norisi dar vieno gurkðnio.

Net ne gurkðnio, o mauko � Urtë seniai ne-buvo tokia pavargusi, kokia yra èia ir da-bar, Dievø kraðte, prieðais Visbio katedrà

Anyþiøskonioledinukas

su aukso gaidþiu ant pagrindinio kupolo,atsukusi nugarà namui, kurio durys jai kolkas uþdarytos.Ið Vilniaus ji trenkësi autobusu á Rygà,

Rygoje sëdo á keltà, plaukë nejausdama, kadplaukia, nes aplinkui zujo paslaugûs stiuar-dai, siûlantys ir ðá, ir tà, o pavakare iðlipoNyneshamne, tuðèioje lyg maro iðmarintojeprieplaukoje, kur në vieno þmogaus, vien at-viros durys, neiðjungti kompiuteriai ir uþpenkias kronas keleiviø daiktus pasaugan-tys automatai... Vienam ið tokiø �sargø� Urtëámetë á gerklæ monetà ir palikusi savo neðu-lius lûkuriuoti vidurnaktá iðplauksianèio kel-to, patraukë á miestelá: suskaièiavo visas tensurikiuotas cementines antis, þyminèias ak-ligatvius ir pësèiøjø perëjas, uþsiropðtë áaukðtai aukðtai ant kalkakmenio uolø pasili-pusià katedrà, nusileido þemyn, gráþo á prie-plaukà, nes Nyneshamne jau þiebësi þiburiai,ir galiausiai iðvydo èia ðiokià tokià gyvastá:atsivërë langelis, prekiaujantis deðrainiais, okiek vëliau � ir kasa, iðspjovusi Urtei bilietàá naktiná aðtuoniø deniø laivà.Keleiviø laukimo salëje ji pasijuto labai

neblogai: ðalia arkliagalviø, á kelioniniusskaitalus nunirusiø ðvedþiø Lietuvoje ðiaip jaune visai patrauklus Urtës veidas tiesiog ðvie-të: Jëzau, Dëdina, kad þinotumei, kokios tosskandinavø moterys! Dabar að suprantu, koþuvëdamsLietuvoje reikëjo, ko jie ámûsø kran-tà brovësi...Taèiau laive, atsiðvartavusiame ið Nynes-

hamno, nebuvo barø nei stiuardø, panaðiø átuos, kurie zujo aplinkui, vos tik pajudëjus iðRygos, tad nakties, juoba savo ðvytinèio vei-do toje naktyje, Urtë tikrai neturëjo uþ kà pa-girti. Sakote, yra tame kelte barø? Gal. Gal tikUrtë nepataikë: ðvediðkai ji nemokëjo, tad nu-sipirko netikusá bilietà � á bendràjà salæ. Së-domis nepamiegosi. Nepatogu sëdomis. Urteijau seniai gelia sànarius. Tad, nusiþiûrëjusi áðvedus, iðsitiesë ant grindø. Leptopà pasikiðopo galva. Dar nukniauks, neduok Dieve: per-nelyg daug átartinø tipeliø aplinkui... Deja,uþsnûsti nepavyko. Kas nors vis rioglinosi perjà � lyg per slenkstá: skjûz my ir skjûz my! Eikitðikt! Ëjo. Tualetø durys: taukðt taukðt, taukðttaukðt. Iki pat Visbio.Taukðt taukðt, taukðt taukðt! Vël?! Kiek ga-

lima myþt, sutriai?�Alitos� brendþio suðildytà, kone uþsnû-

dusià Urtæ staiga kumðteli moteris. Ne, mote-ris � paskui. Ið pradþiø � durys: taukðt. Tos, uþnugaros. Ið jø ir iðlindo susivëlusi arkliagal-vë: �Hei!� Ne Gunila. Velniai þino kas. BetUrtei nesvarbu. Hei! � ir viskas gerai: yra du-ðas, kuriame lieka kelionës dulkës, pagalvë,ant kurios galima dëti galvà, ir apklotas, kurisðildo puikiau nei �Alitos� brendis. Kariljono,sveikinanèio Visbá, sulaukusá ryto, Urtë jaunegirdi: þinok, Dëdina, miegojau gal dvylika

valandø kaip uþmuðta!Tiktai kità rytà, jau apvaikðèiojusi cemen-

tinius avinëlius (Nyneshamne � baltos antys,o Visbyje � balti avinëliai, mieloji Dëdina!),þyminèius Dievø kraðto sostinës akligatviusir pësèiøjø perëjas, Urtë atsiminë, ko atvaþia-vusi á �Baltic centre� � versti Patriko Ziûskin-do. Ne, jei manote, kad tai garsusis kûrinys�Kvepalai. Vieno þudiko istorija�, apsirinka-te. Urtë turi kità uþsakymà. Kauno kamerinisjai uþsakë �Kontrabosà� � tokià þiauriai ðyzo-và monopjesæ, savitai interpretuojanèià faðiz-mo galimybæ pagaliau vieðai paskelbti � ne,ne �Mein Kampf�, o tik garsiai surikti �Gottmit uns!�, iðkaltà ant esesininkø dirþø sagèiø,kad visi galëtø narsiai rëkti �heil!��Kontrabosà�, beje, gerokai anksèiau iðver-

të amþinatilsá Jurgis Kunèinas, Urtës kolega,ir netgi paskelbë �Metuose�. Dël to kilo ðio-kios tokios sumaiðties: teatro direktorius, pa-siskambinæs Urtei, po dienos atðaukë uþsaky-mà, bet po savaitës ir vël paskambino: teatruireikià kitokio vertimo! Kunèino verstos frazësjoks aktorius nepajëgsiàs vienu atokvëpiu ið-tarti � netgi Aleksandras Rubinovas, bûsima-sis Ziûskindo Kontrabosininkas!Ne visai ramia ðirdimi Urtë sutiko imtis uþ-

sakymo. Bet ëmësi. Specialiai nëjo á Maþvy-dà, kuriame saugomi visi leidiniai, kad nekil-tø pagunda uþmestá aká, koks vis dëlto yraneseniai á smëlynus iðlydëto kolegos tekstas.Buvo vertusi teatrui. Ne vienà kartà. Þinojo,kà reiðkia spazmuojanti diafragma. Iðmanë, kasyra pauzë... Beje, atsiveþë á Visbá ir kasetæ �spektaklio, pastatyto Vokietijoje, áraðà. Betvokieèiø � kitokia frazës apimtis. Kitokia neilietuviø. Todël Urtë Visbyje prakaitavo, ban-dydama kuo tiksliau sudëti kablelius ir tað-kus. Kitaip tariant, leisdama aktoriui ákvëptiir iðkvëpti: �Chromuotas plienas. O anksèiaubuvo naudojamos þarnos. Sol styga, ðtai ta,virðuj, daþniausiai grieþiama solo, jei tik ásten-giama. Baisûs pinigai uþ vienà stygà. Manau,kad uþ visà komplektà ðiandien bûtø koks ðim-tas ðeðiasdeðimt markiø. Kai að pradëjau groti,kainavo keturiasdeðimt. Tos kainos kyla kaipant mieliø.�Staiga Urtei pritrûko þodþio. Keturiolikta-

me puslapyje.Kartais taip nutinka visiems ver-tëjams.Ji pasilypëjo á antràjá �Baltic centre� aukð-

tà. Yra! Ðlapoberskis, kas daugiau tau èia bus?Þodynas toks. Beveik naujas. Nesutrintas, ko-kie paprastai bûna þodynai, kuriais daþnainaudojamasi.Parsineðusi á savo kambarëlá, atsivertë...

Vargsti, plunksnos broli, o gal � sese?Vark!Visi mes keikiame dienas, bet niekur neding-si... Linkiu sveikatos!Jurgis

Urtei iðdþiûvo burna. Lyg apsivalgius any-þiniø saldainiø. Ledinukø. Juos mëgsta maþiðvedukai, taip pat ir dantø protezais jau kauk-ðinèios ðvedës. Anyþiai, sako, patinka netgiðunims. Ðvedø ðunims, kiemterjerams. Reikësnupirkti anyþiø kvapu ádarytà kaulà auksas-palviui Rafaelës retriveriui. Bûtinai. O taikvankai � kà? Tai bent vardas: Rafaelë! Mirkið juoko. Nors juoktis Urtë në neketina. TasJurgio �laiðkas�. Ar laiðkas? Juk jau � po mir-ties. Na, ne visai po mirties, þinoma: Urtë su-pranta, kad Jurgio Visbyje bûta gyvo. Gyvutgyvutëlio. Ir dirbta. Gal net prie to paties Ziûs-kindo. Taèiau þodyno tituliniame puslapyjedatos nëra. Tik tie þodþiai. Raðyti plunksna.Tuðu. Riebiomis, o grakðèiomis raidëmis �kaip Jurgis mëgo. Apaèioje � antspaudas, kàJurgis irgi mëgo. Antspaudo ðriftas, lyginantsu ranka raðytais linkëjimais �maþutëlytës rai-dytës. Times New Roman, kaip ðuns blusos:

Jurgis KUNÈINASMoniuðkos 20�3, LT-2040 Vilnius

Staiga Urtë atsiminë tebeturinti pusiau nu-gertà butelaitá, vis dar susuktà á �Lietuvos ry-tà�. Uþsirakino duris. Pusiau pravërë langà, ið-einantá á Visbio katedrà, á èerpëmis dengtusðvediðkus stogus: þinok,Dëdina, toks jausmas,kad ant kiekvieno ið jø gali gyventi Karlso-nas, tikrai! á uþ stogø mëlynuojanèià jûrà.� Aèiû uþ sveikatà, Jurgi. Imam? S gorlyð-

ka!Kaip senimanøjøKaroliniðkiø ar tavoÞvë-ryno pijokai...Kariljonas katedros bokðte sugrojo dienos

pabaigà. Temo. Turistø � jau në vieno: ko ne-iðgerti? Niekas nestovës po pravertu langu irnesiklausys paslapèiomis, kaip sëdi kambary-je dviese, geria ið kakliuko lietuviðkà degtinæir triauðkina anyþinius saldainius. Tylomis.Gal nebyliai? O gal todël, kad dviese.Po savaitës Urtë baigë vertimà ir iðsiuntë

elektroniniu paðtu Rafaelei: jei nesunku, at-spausdink ir nuveðk á Kauno kameriná, gerai?Gráðiu dar po dviejø savaièiø.Namo, á Lietuvà,Urtës kelias buvo dar bjau-

resnis: kone pusdiená autobusu iki Karsham-no, naktis � kelte, ið Klaipëdos � vël autobu-sas. O dar, kvaiðë, pataikë ne á toká, kuris varomagistrale.Dardëjo ir kratësi panemuniais, vil-kø kraðtu: Vilkiðkiai, Vilkyèiai, Vilkija... Ma-niau, galà gausiu, kol iki Vilniaus parsikasiu,mieloji Dëdina, verèiau jau bûèiau á ðonà pa-sukusi, jus visus aplankiusi...Rytojaus rytà, o jei tiksliau � tai graþiai

apypiete, nes miegojo gal iki dviejø, Urtë pa-skambino á teatrà. Direktoriui.� Na, kaip �Kontraboso� vertimas. Ar tiko?� Jau repetuojam!� Dþiaugiuosi. O kada pasiraðysim sutartá?

Gráþau ið Ðvedijos, reikëtø honoraro...� Uþ kà?� Kaip � uþ kà? Uþ Ziûskindà!� Kad uþ Ziûskindà jau sumokëta!� Tikrai negavau në cento!� Ir negalëjot gauti. Gauna, kas iðverèia.� O kas... iðvertë?�Kaþkokia naujokë. Bet gerai! Tiesiog pui-

kiai! Nebepamenu dabar pavardës. Tik vardà.Rafaelë. Dieviðkas vardas. Sakë, kad jûs Ðve-dijoje, kad neturite dabar laiko, kad rekomen-davote...Urtë padëjo ragelá. Nelaukë sakinio pabai-

gos: juk perspëjo mane Jurgis, kai lupome iðkakliuko, uþsidaræ maþyèiame �Baltic centre�kambarëlyje su vaizdu á jûrà, á dangaus ir jû-ros sandûroje numanomà Lietuvà, kad neveþ-èiau Rafaelei lauktuviø ledinukø. Anyþiø sko-nio. Ir kad neerzinèiau auksinio jos retrive-rio... Perspëjo!

Violeta ÐOBLINSKAITË ALEKSA

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

4

. 2010 m. rugsëjo 16�22 d., Nr. 30 (303�744)KAUKOLAIPTAI

Dainius SOBECKIS

Gimiau butelyje

gimiau butelyjeþvarbø lapkrièio rytàvëjui smëlio smiltistvoskiant á veidà

pajûrio krantu ëjo þvejyssuplyðæ tinklaipietø nebusnei vakarienës

skausmas ásirëþëakyse raukðlëseiðgirdus kûdikioverksmø krioklá

ne tik að gimiau butelyjejame gimsta laivainiekada nepajusiantysðtormo ir ðtilio

að gimiaugimiau butelyjeromo dþino ir viskio

Apmokymai

kaime kuo toliaunuo civilizuoto pasauliobuvo surengtiGyvojo Þodþioapmokymai

dalyvavo nauji veidaivisad Gyvas Energingaskraujo prakaitu trykðtantisdvasinis submokytojas

pirmoji treniruotëlokkaip kaimo ðunys au au au...staukkaip iðalkæs vilkas aû aû aû...ir surykkitamintá

antroji treniruotëkudakuokkaip perekðlë viðtakud kudakðt kud kudakðt...ir proto turëkne kà daugiau

treèioji treniruotëburgzkkaip senas traktoriusark þemækaip nepailstantis instrumentaspaklusk savo vairuotojui

ketvirtoji treniruotëmûkkaip þalmargë karvëmûmûmû...leiskis melþiamakaip karvënesiprieðink melþëjui

penktoji treniruotëkriuksëkkaip þemæ knisanti kiaulëkriu kriu kriu...valgyk jovalà kaip kiaulëkriu kriu kriu...voliokis purvuoseir leiskis skerdþiamasavo ðeimininko

ðeðtoji treniruotëakëkkaip arklas þemæ kirminøark dienà naktáatsiduok artojui

septintoji treniruotëir visada aklai pakluskdievui visagaliuisavo vieðpaèiui

ar supratai mane

dabar ðoká ðulinánuo stogopagarbink mane

Nutinka

taip jau nutinkagyvenime

antaninë obeliskas devintus metusduoda vyðniø

vyðniø lapeliaitinka raugtiagurkus

agurkus malonuvalgyti kai vakarebuvo gerai

gerai sutiktikoká iðsiblaðkiusápoetà

poetà netgigalima pamatytipro langà

langà bûtinauþdaryti esant namie

namie nematyti pabaigostik ugningasskonis

taip jau nutikogyvenime

pardaviau Biblijàpirkau degtinës

Savi

paþástu HadàTartarà ir Eliziejøbei Pragarasnesvetimas visaivisad linksmaiuþsuku að á Dþehenàiðgerti pienonesibaidau Ðeoliolankau drauguspaþástamus ir prieðuskai visa tai pabostalekiu á Valhalàar Helàtaip patnepamirðtami bièiuliaiDijujis DþahanamasNaraka Pragarai

tik vieno negaliusuprastikas tas rojusdangaus karalystë

Slëpinys

kas deðinëjo kas kairëj

nuo pradþiø pradþiosamþiø glûdumosnuo Saulës blyksnio pirmovieta po deðinejau paskirtajoje sëdës stovës gulësir vynà gerssu þmogumijo viengimis sûnus

po kaire tuðèiair neliksjoj duonà merks á dubenáir vyno tauræ kelsá abiejø sveikatàjiskuris þmonëms palikoryðkiausiàbuèkio pëdsakà

Á vienà pusæ

gavau bilietà

ne á Europos futbolo èempionatàne á vëluojantá lëktuvàne á operos premjerà

á tarptautinæ kelto linijàupe þemyntarp graþuoliøkabanèiø vynuogiø kekiøprinokusiø egzotiðkø vaisiø

man patarnavostambiakrûtës mulatësjø prisirpusios krûtyslingavo á taktà

man lenkësi ið deðinësir ið kairësið abiejø kranto pusiøpriklaupdavo ant vieno keliotiesë palmiø ðakasir ðaukë:�garbë praplaukianèiam!�

ið tolo ðvietë vartaispindintys deimantais ir briliantaisjie gryno aukso buvoAldonos ZYKUTËS nuotrauka

Autoriaus asmeninio archyvonuotrauka

5

. 2010 m. rugsëjo 16�22 d., Nr. 30 (303�744) KAUKOLAIPTAI

Alfredas GUÐÈIUS

Skaitytojas Rimanto Marèënoromano �Sosto papëdëje�* pradþio-je suranda lakià Charleso Dicken-so sentencijà: �Nëra prasmës prisi-minti praeitá, jei ji neturi átakos da-barèiai.� O kaip ir kokià átakà dvi-deðimt pirmojo amþiaus dabarèiaigali turëti tryliktasis? Atrodytø, kuosenesni istoriniai laikai, tuo maþiaujie aktualûs naujiesiems. Taèiau se-nieji vilioja savo neþinomybe, pa-slaptingumu, skatina tapti naujø þe-miø / temø pirmeiviais. R. Marèë-nas � profesionalus istorikas, temøsavo romanams galëtø �pasiimti� iðbet kurio amþiaus, bet já labiausiaitraukia tryliktasis, ir romanas �Ka-rûnos spindesio apakinti� buvoapie já. Tuomet kûrësi, formavosiLietuvos valstybë, karûnuotas pir-masis ir vienintelis Lietuvos kara-lius, per tà ðimtmetá ávyko garsûsSaulës, Durbës, Daugavgryvos mû-ðiai su kalavijuoèiais ir kryþiuo-èiais, virë þiaurios lietuviø tarpu-savio kovos dël sosto, dël senojobaltø tikëjimo, dël Þemaitijos iðsau-gojimo. Apie ðá amþiø raðë ir Vy-tautas Alantas romanø dilogijoje�Ðventaragis�, ir Jonas Uþurka ro-mane �Mindaugas � karaliðkasiskraujas�, ir Justinas Marcinkevi-èius draminëje poemoje �Mindau-gas�. R. Marèënas romane �Sostopapëdëje� Mindaugo á pasakojimocentrà nestato, nes jo meninis su-manymas kitoks � pavaizduoti tai,kas dëjosi �sosto papëdëje� nuo1251 m. iki to ðimtmeèio pabaigos.Per maþdaug pusæ amþiaus daugkas nutiko, visko aprëpti neámano-ma, todël autorius atsirenka ávy-kius, veikëjus ir imasi vaizdavimobûdo, artimo psichologinio roma-no þanrui. Keliuose skyriuose pa-sakojimas plëtojamas ir ávykiai ro-domi per kunigaikðèio Gedvydo �Mindaugo seserëno ir garsiojo þe-maièiø karvedþio Vykinto brolë-no � matymo ir jutimo prizmæ.Pasakojimo pradþioje Gedvydas

pasirodo jau po prieðistorës, kuriosskaitytojai neregi, ji pamaþu iðaið-këja ið Gedvydo uþuominø, jo sap-nø, prisiminimø. Retrospektyvinisávykiø apraðymas irgi liudija psi-chologiná kûrinio pobûdá. Kovosesu Mindaugu Gedvydas neteko sa-vo þemiø, brolio Tautvilo (apie1264 m.), jis dabar atsidûrë kuni-gaikðèio, þemaièiø karo vado Al-mino pilyje (Edvardas Gudavièiussavo �Lietuvos istorijoje� jo vardàraðo su g � Algminas) ir gyvena pri-

siminimais. Chronologiðkai tai ga-lëtø bûti 1262 m. Kas ávyko iki tømetø ir kas susijæ suGedvydu,mumsir pasakojama keliuose romano sky-riuose. Gal ádomiausia juose � se-serënø sëkmingos Tverø pilies gy-nybos nuo Mindaugo kariaunosantpuolio apraðymas, jø susitiki-mas su jau pasenusiu ir ligos pa-kirstu þemaièiø karþygiu Vykintu,pastarojo nostalgiðkos mintys, iðkuriø norisi pacituoti ðità: �Juk dau-gybë kovø laimëta ir didþioji þe-maièiø pergalë prie Saulës pasiekta �o mano broliams þemaièiams ir vëlgresia teutonø nelaisvë. Skaudþiau-sia, kad nelaisvës grandines mumskala ne koks svetimo kraujo þmo-gus, o lietuvis � kunigaikðtis Min-daugas. Su kryþiuoèiais susibrolia-væs. Kai prieð metus iðgirdau, kadkeli þemaièiø kunigaikðèiai, senimano bendraþygiai, persimetë áMindaugo pusæ, taip uþgulë krûti-næ, jog maniau, kad pristigæs orouþdusiu.� Vykintas ir jo bendramin-tis, kietasis þemaièiø vadas Trenio-ta, kuris romane taip pat yra epizo-dinis veikëjas, labiausiai pyksta antMindaugo, ant jo þmonos Mortosdël nuolaidþiavimo kryþiuoèiamsir svetimos tikybos priëmimo. Tre-niota, Alminas, jo þmona Ausma,Gedvydas nuvyksta pas Mindaugàá Vilniø ir praðo / reikalauja jo kar-dinaliai pakeisti Lietuvos politikàkryþiuoèiø, Vatikano atþvilgiu. Ðia-me susitikime dalyvauja ir kara-liaus þmonaMorta, ir jø sûnusVaið-vilkas, ir kunigaikðtis Parbus, ir ka-ro vadasDaumantas. Tiek karaliaus,tiek jo pusës, tiek oponentø dësto-mi argumentai ir kontrargumentaitvirti, daug sykiø apmàstyti, betsprendimas tegali bûti vienas, ir játuri priimti karalius, per visà pokal-bá daugiausia tylintis. Atsakymoduoti jis neskuba, praðo palaukti ry-to. Pagaliau � atsakymas neigiamas.Ánirðæs Treniota kaltina ne tiek kara-liø, kiek jo þmonà Mortà, ir gráþtantnamo beveik �atviru tekstu� iðsakosavo grasinimà: �Kada senstantis vy-ras á namus parsiveda moterá, jam ádukras tinkanèià, gero nelauk. Netjeigu tai valdovo pilis, jau ne vyrasbus galva, o moteris. Kol toji vokið-ko tikëjimo iðpaþintoja sëdës Vil-niaus soste greta Mindaugo, Lietu-va neregës laimës. Todël neturimeteisës sudëjæ rankas laukti, kol Min-daugo akys atsivers. To, kunigaikð-ti, dievai mums neatleistø nei ðita-me, nei kitame pasaulyje.� Alminasnedalyvavo �paðalinant� Mortà, nesir jo þmonaAusma yra tokio pat kaipji tikëjimo. Gal dël to Treniota ne-painiojo jo á nusikaltimà. Tokio va-rianto autorius në nesvarsto, nes,remdamasis Ausmos charakteriu, jisplëtoja bene novatoriðkiausià roma-ne idëjà apie visø aisèiø genèiø po-litinæ vienybæ, nepaisant religijø, ti-këjimø skirtumø. Tokios vienybësmodelis � Almino ir svetimtautësAusmos meilë. Didelë romano dalisatiduota tokios idëjos plëtotei, ir ne-veltui, nes sumanymas tikrai ádo-mus � suartinti, leisti vienam kitàpamilti dviem jauniems þmonëms,kuriø tëvai buvo mirtini prieðai irþudikai. (Latgalës Ausmos tëvaskaltas dël Almino broliuko Kæsmi-no mirties, o Almino tëvas � dëlAusmos tëvo). Ðità aisèiø vieny-bës idëjà per susitikimà Vilniujebuvo bandyta áteigti ir Mindaugui,bet gana blankokai.

Romane vaizdingai nupieðtasdar vieno latgalio belaisvio, riterioOjaro likimas. Tai gryna prieðingy-bë Ausmai, nors jiedu ir susieti gi-minystës ryðiais. Ojaras � jau nu-tautintas, sukrikðèionintas aistis, at-sidavusiai tarnaujantis teutonams,bet negalima pasakyti, kad vien uþgardesnio valgio ðaukðtà ar uþ pil-nesná kapðà. Jis jau tvirtai ásitiki-næs vokieèiø ûkio, kultûros, tikëji-mo, kalbos pranaðumu, ir kosmo-politinës jo nuostatos aiðkiai paë-musios virðø prieð tautines. Todël,kai Gedvydas jam priekaiðtauja ��juk jeigu visi latgaliai ims kalbëtitik vokiðkai, kaip tu dabar, jei uþ-mirð gimtàjà kalbà, latgaliø tautosgreitai nebeliks�, jis ramiai atsako:�Gal ir nebeliks, na, ir kokia èia ne-laimë?� Dar vienas aktualiai skam-bantis motyvas pasigirsta ðioje Oja-ro ir jo oponentø þodinëje dviko-voje; kai riteris kritikuoja þemai-èius uþ latgaliø, þemgaliø uþpuldi-nëjimus, plëðikavimus ir kai tuosejo þodþiuose Ausma áþvelgia daláteisybës, autorius leidþia savo ðau-niajai personaþei iðdëstyti Lietuvosistorijos eigoje jau ne kartà patik-rintà argumentà: �Nuo pat vaikys-tës, Ojarai, á tavo ir kitø latgaliø gal-vas buvo grûste grûdamas ðmeiþtasapie þemaièius ir lietuvius. Ið pra-dþiø ir að tuo melu tikëjau. Jeigu tu �iðprusæs didþiûnas � neástengi gal-voti savo galva, kà kalbëti apie pa-prastus latgalius. Ordino pamoks-lininkams ir visokiems raðtinin-kams nuolat laðinant melo nuodus,neapykanta tarp kaimynø sulieps-noja su nauja jëga. Kita vertus, ta-vo þodþiuose yra rûsèios tiesos. Þe-maièiai ir lietuviai ið tikro mums,latgaliams, atneðë daug nelaimiø.O juk taip neseniai latgaliø ir þe-maièiø protai buvo praðviesëjæ.Gaila, kad neilgam. Ar jau nebepri-simeni, kaipmûðyje prie Saulës vie-ningai atgræþëme ginklus prieð Or-dino riterius?�Gaila, kad ið istorijos maþai te-

pasimokoma, kad klaidos kartoja-si. Bet apie tai raðyti, priminti rei-kia. Tikriausiai ðitai ir norëjo pa-brëþti R. Marèënas, knygos pra-dþioje pateikæs Ch. Dickensosentencijà. O tà universalià tiesàR. Marèëno originaliajai veikëjaisuvokti padëjo kitas ádomus perso-naþas, latgaliø riteris Rameka, Sau-lës mûðio metu apsisprendæs perei-ti á lietuviø pusæ. Vëliau jis tapoAusmos auklëtoju, savo elgesiu su-gebëjæs árodyti, jog bendraþmogið-kumo, dvasingumo pagrindu gali-ma suderinti krikðèioniðkàjá ir pa-goniðkàjá tikëjimus. Ir minëtoji idë-ja apie aisèiø vienybæ kilo ið Ra-mekos filosofijos...Ðiø skyriø problematika ádomi,

juose pavaizduotø personaþø cha-rakteriai sudëtingi, ávykiø stebëji-mo rakursas per kunigaikðèio Ged-vydo regëjimo prizmæ perspekty-vus, todël gerokai suklûsti penkta-jame skyriuje uþtikæs ne karalienësMortos mirties ar Gedvydo brolioTautvilo þûties aplinkybiø narsty-mà, ne minëtosios aisèiø vienybësidëjos tolesná plëtojimà, tarkim, re-miantis riterio Ojaro, mokytojo Ra-mekos, Ausmos, paties Almino beijo bendraþygio Gedvydo argumen-tais, veiksmais, o naujà temà, susi-jusià su jûra, su Memelburgo piliesðturmu bei kitomis �vandeninëmis�situacijomis. Naujas ir siuþetas, ku-

riame veikia kiti herojai � milþinasMinvydas, jo romantiðkoji þmone-lë Barvydë, jø iðtikimas draugasGalmantas � o paþástamas tik vie-nas, kunigaikðtis Alminas. Þemai-èiø iðëjimo prie jûros galimybës te-ma � svarbi, jau nagrinëta P. Dirgë-los apysakoje �Ðventosios uostas�,taèiau pavaizduota gana atsainiai,paskaninta nuotykinës literatûrospikantiðkumais. Atsiranda ir jûrøpiratø, ir grobio gaudymo, ir kovø,herojiðkø þûèiø, sentimentaliø gai-dø. Pozityviausia, o gal ir objekty-viausia èia tai, kad parodomas ku-nigaikðèio Almino indëlis kovojedël Lietuvos iðëjimo á jûrà.Romane nëra vieno nuosekliai

plëtojamo konflikto, visus skyriussiejanèio veikëjo (nes perspekty-vusis protagonistas Gedvydas nuo5 skyriaus pradingsta), todël maþ-daug apie vidurá romanas kompo-ziciðkai pasklinda á visas puses.Skaityti tuos �autonomiðkus� sky-rius ar skyrelius ádomu, nes R.Mar-èënas turi daug þiniø apie vaizduo-jamos epochos þmoniø buitá, ûká,prekybà, paproèius. Pavyzdþiui, pi-rato Volfgango gyvenimo kelio ap-raðymà skaitai kaip þavià nuotykiønovelæ. O karvedþio Daumantokerðtas Mindaugui uþ jo þmonosDaugvilës suviliojimà ir pagrobi-mà, mylimosmoters ilgesys, negæs-tantis net karo þygiuose, kuriuoseDaumantas rodo didvyriðkumà, netPskovo ðventoviø prieglobstyje,bandymas prisivilioti sugulovëslietuvës jam pagimdytà sûnø Min-daugà ir ðio nepaklusimas pavaiz-duoti su didele menine átaiga.Romano pabaigos skyrius �Ne-

þinia ir nerimas�, kuriame regimeDaumantà neþinios dël þmonos li-kimo grauþiamà, einantá pas þynápatarimo, ieðkantá nusiraminimo ar-ba þûties Daugavgryvos mûðyje,karaliaus menëje kerðto Mindau-gui valandà ir jau minëtuose epi-zoduose Pskove, stiliaus meistrið-kumo bei konkretaus istorinio lai-ko autentiðko pajautimo poþiûriulaikytinas romano menine virðûne.Taèiau jis kompoziciðkai (ir proble-miðkai) nesusietas su pirmàja roma-no dalimi, jame visai nedera posky-ris �Jaunoji naðlë� (apie Ausmà iriki tol romane në karto nepasiro-dþiusá Almino brolá Narimantà), tik-riausiai per klaidà atsiradæs toje vie-toje... Autorius turëjo labiau pasuk-ti galvà, kokiam þanrui priskirti sa-vo tikrai ádomià istorinæ beletristi-kà � gal noveliø, gal apysakø, o galvaizdø romanui? Bendros teminësdominantës, kad tai esàs kûrinysapie tryliktojo amþiaus Lietuvà,apie Mindaugo epochà, nepakan-ka, tokiu atveju galima bûtø á jákomponuoti net istorinius straips-nius.Meno kûrinio poveikis ir vertë

matuojami turinio ir formos vieny-bës kriterijumi. Jeigu kûrinio pra-dþioje regime personaþà Iksà, ir to-limesnëje siuþeto eigoje stebime, kàjis veikia, kaip baigia savo litera-tûrinæ egzistencijà jame. Tik tikro-vëjemums gali akyse ðmëstelëti ko-kia nors þmogysta ir pranykti, dëlto tikrovës neapkaltinsi. Literatû-roje yra kitaip, kiekvienas persona-þo statusà ágijæs veikëjas jau atsi-neða ir savo meninio egzistavimologikà, kurios nesulauþysi, nenusi-kaltæs meninei tiesai.

*Rimantas MARÈËNAS, Sostopapëdëje. � Vilnius: �Alma littera�,2009.

Ádomi istorija ir þanro pinklëspasklido muzika ðvelniliûliavo migdë supdëir spindinèios mulatësviliotiná suðukoað maudþiaus jø kûnø slëpiniuoskol priplaukëm vartus

ir vartai tyliai atsivërë

pataikiau tiesiaisu trenksmu

AC/DC koncertas

Bilietas

esu bilietasesu tiesus keliasá koncertàkinàrengináreginá

esu bilietasniekas nenueinaá vyksmo vietà kitaipnebent þinojog esu bilietas

esu bilietaskaip ðveicoriusstoviu prie durø

visi kas noritedozës kultûrosateikite pas mane

nes að esubilietas

Dþiazuojantis sûris

vakarinis radijo dþiazaskarvë judina uodegàdþiaugiasiateina melþëjaritmingai kraipydama uþpakalá

melodija dþiaugsmingaiðirdá uþliejariebus pienas tampa pusriebiu

visas tvartas skambanuo dþiazovarðkë lenda á slàstus

dþiazuojantis sûrissu kmynais

Kas tu (n)esi

kopos atstoja dykumà

kas tu esiParnidþio kopoje

kas tu nesiKarakumø dykumoje

piliakalniai atstoja kalnus

kas tu esikad pakiltum á Ðatrijà

kas tu nesikad áveiktum Tatrus

kas tu (n)esi

Griuvësiai

tikëjimotuðèiosbaþnyèios

6

. 2010 m. rugsëjo 16�22 d., Nr. 30 (303�744)KAUKOLAIPTAI

Apie akmenukømëtymà ir rinkimà

Donaldas KAJOKAS

Taèiau dabar að jau nepykstu, dabar visi jie man mieli,ir netgi kai jie juokiasi ið manæs � tada jie man kaþikaip net ypatingai mieli.

Fiodor Dostojevskij, �Juokingo þmogaus sapnas�

Ðià vasarà, tiksliau � tvankià rug-pjûèio ketvirtosios pavakaræ, per TVþiûrëjau senokai filmuotà vienà Po-ezijos pavasario renginá � jauniejipoetai skaitë savo kûrybà. Ir paty-riau nejuèia ásiskverbusá, bet nega-lëèiau sakyti, kad nemalonø jausmà.Daugelio tø jaunuoliø nebuvau neimatæs, nei girdëjæs, taèiau patraukëjø entuziazmas, uþsidegimas, sy-kiais, tiesa, bandomas slëpti po at-sainumo ar jaunatviðkos aroganci-jos kauke. Nemaþa dalis tekstø bu-vo poprasèiai, forma nesuvaldyta,tokius eilëraðèius, iðspausdintuslaikraðtyje ar almanache, tikriausiaipraversèiau, vis dëlto jauno þmo-gaus balsas, jaudinimasis, nervin-ga, o kartais tiesiog ðypsenà kelian-ti laikysena, tam tikri mëgëjiðko, ta-èiau nuoðirdaus artistizmo elemen-tai skaitomus ar dainuojamus eilë-raðèius nuspalvino gana mielø at-spalviø tonais. Panaðiai, matyt, irVladimiro Vysockio specifinis bal-sas bei netramdoma, sakytum, ikidugno gremþte iðgramdyta aistragerokai kilsteldavo jo tekstus, ku-riø atskirai paimta poetinë vertë në-ra itin didelë.Klausiausi jaunøjø skaitymø ir

ûmai suvokiau, kad mano kartos po-etø traukinukas jau nuvaþiavæs. Jau-nimas turi savo lyderius, savo hie-rarchijos sistemà, savo dievukus,kuriø þodþiai, tarkim, man bemaþnieko naujo nepasako, taèiau jiems,þaliems studenèiokams, byloja kurkas daugiau nei Martinaièio, Jony-no, Cieðkaitës ar Marèëno eilërað-èiai. Tiesiog jiems reikia ne gerø ei-lëraðèiø, o tokiø, kurie kalbëtø jiemsir jø balsu. Jø laikysena tartum skel-bë: mes nieko prieð, tegu pasaulyjeegzistuoja visokie homerai, dantës,ðekspyrai, bodlerai, lorkos, achma-tovos, radauskai, strielkûnai, bet ðiuometu, ðiame gyvenimo tarpsnyjemums kur kas labiau imponuojamû-sø bendraamþiø balsai, kurie geraipaþástamomis intonacijomis kalbaapiemûsø problemas, turi mûsø kar-tos humoro jausmà, priklauso to pa-ties intelekto, erudicijos, patirties iriðsilavinimo þmoniø kastai.Tiesà sakant, tasai senokai nufil-

muotas renginëlis man pasirodë ádo-mesnis uþ daugelá panaðiø renginiø,kuriuose dalyvaudavo kur kas bran-desni ir pripaþinti þodþio meistrai.Pastaruosius, manyèiau, labiau tin-ka skaityti vienumoje, jaunuosiusverèiau matyti ir girdëti.Tà pavakaræ gal pirmà kartà gana

aðtriai pajutau tam tikrà ribà, gal netskilimà: mes liekame, jaunieji sma-giai klegëdami keliauja toliau. Ir ta-sai pojûtis buvo netgi dþiugus: yrapoezija tikinèiø, atvirais veidais á jàatsigræþusiø buvimo buvëjø � ðtaikas svarbiausia! Na ir kas, kad ne-maþa jø dalis dar neapsiplunksnavægaidþiukai ir viðtytës, na ir kas, kadjie nejauèia daugelio netgi iðorinëspoetinës formos niuansø, na ir kas,kad kai kurie netrukus ir visai nu-stos raðyti, bet juk bus ir tokiø, kurienenustos, literatûrai, poezijai paskirsvisà gyvenimà, bus iðbandyti ja, galskaudþiai nuvilti, palikti vieniðys-tëje, visiðkoje uþmarðtyje, o gal ið-aukðtinti, apdovanoti. Apdovanotinebûtinai prestiþinëmis premijomis,visuotinu dëmesiu ar valstybës or-dinais, ne. Kaþkuo kitu, daug svar-besniu, esmingesniu, net neþinaukuo. Tada vienà pavakaræ ir jie ási-jungs televizoriø ir ekrane iðvys jauvisai kitø jaunøjø kûrybos vakarà irjaukiai ðyptels lûpø pakraðtëliais: nava, mano kartos traukinukas jau nu-vaþiavæs, perone lûkuriuoja visiðkainauji þmonës...Ir tai jiems, tikiuosi, nebus nema-

lonu. Tiesa, kaþi koks kartëlis gal irsukirbës galugerklyje, bet kur kasdaugiau liks tikro ir ðviesaus suvo-kimo, jog poezijos þibelë neuþgæ-

susi, ji perduodama ið rankø á ran-kas, tàsa egzistuoja. Tu gali bûti jauir nereikalingas, bet jos didenybë Po-ezija reikalinga, ir net labai. Ja tiki-ma, pasitikima, tegu ir kitokia, tegukol kas apvilkta gana varganu dra-buþëliu, uþtat su kokia meile siûtu!Metas akmenismëtyti,metas juos

rinkti. Lai jie kol kas smagiai mëto,o mes ið savo darþeliø surinksimetuos, kuriuos kadaise iðmëtëme.Stengsimës rûpestingai, dorai su-rinkti. Ir jei dar liks jëgø ir nors laðe-lytis talento, ið jø neskubriai ir to-liau ræsime savo statinëlius, tegu irne itin paklausius, nesvarbius, o ypaèsavo hierarchijà irmitologijà kurian-tiems jauniesiems �akmenukø më-tytojams�. Juk, ið tolëliau pasiþiûrë-jus, tasai svarbumas yra juokingas.Niekai jis � ðtai kas.Ir að, dabar dëstantis ðias mintis,

kai kuriems �gyvenimo realistams�turbût pasirodysiu labai juokingas.Tiesà sakant, anot Dostojevskio, aðir pats sau kartais atrodau labai juo-kingas. Bet að nepykstu. Nei ant sa-væs, nei juo labiau ant jø. Prieðingai,tie besijuokiantieji � �jie man kaþikaip net ypatingai mieli�.

Minëtà vakarà gana anksti atsi-guliau ir susapnavau, kad esu vie-nas tø jaunøjø poetø, kurie per TV

skaitë savo kûrybà. Nepamenu, ku-riuo jø buvau, gal netgi viena tømer-ginø, dainavusiø savo tekstus. Tai-gi � buvau kà tik gráþæs ar gráþusi iðskaitymø ir pro ketvirto aukðto lan-gà stebëjau paaugliðkø judesiø vai-kinukà ir mergaitæ. Jau visà mergi-nà. Stambokà, matyt, ðiek tiek ne-laimingà dël to savo tuklumo. Kie-me jiedu vedþiojo pavadëliu pririð-tà katæ. Viskas atrodë labai realu, tiklaikui kaþkas buvo nutikæ, bet sap-ne nesuvokiau kas. Ðtai, dingtelëjo,kam visas gyvenimas prieð akis! Galtie katës vedþiotojai simpatizuojavienas kitam, o gal yra tiktai gerilaiptinës kaimynai. O kiek emoci-niø proverþiø, kiek tikrø ir ið pirðtolauþtø kentëjimø, ásakmiø kûno irproto reikalavimø jø laukia! Pirmo-ji ir paskutinioji meilë, lytinio bren-dimo potvyniai ir atoslûgiai, kom-fortabilaus gyvenimo siekis, amþi-nøjø ir mados padiktuotø konven-cijø identifikavimas, pastangos jasatskirti, gal net vaikiðkai sutaikyti,pirmasis karjeros laiptukas, antrasis...Bet juk ir aukðèiausieji sàmonës ly-giai nuolat siunèia jiems savo sig-nalus, bando prakalbinti, uþmegztiryðá, byloti, taèiau grësmingai artë-jantis �tikrø suaugusiøjø� pasaulisvis ásakmiau blokuoja tuos impul-sus, vis kategoriðkiau priekin iðstu-mia neva bûtinus merkantiliðko irsupercivilizuoto pasaulio �stebuk-lus�. Tai turbût dësninga, taip jausurëdyta � aukðtuosius sàmonëskuþdesius þmogus paprastai aið-kiausiai girdi vaikystëje (to net ne-þinodamas) ir senatvëje (kartais jaunutuokdamas). Aiðku, jeigu senat-væ jis pasitinka dar visiðkai neuþter-ðæs kai kuriø savo kanalø. Jeigu jieuþterðti � net ir drauge su senatvejau niènieko neiðgirsi. Menka pa-slaptis � yra tokiø uþakusiø, pajuo-dusiø, kone suanglëjusiø seniø, priekuriø nenori glaustis netgi jø arti-mieji. Vienas prasèiausiø gyvenimoscenarijø.Taigi pro iðsapnuotà langà stebë-

jau paaugliø porelæ su kate ir manæsvisiðkai neglumino mintys, besisu-kanèios galvoje. Jos buvo anaiptolne jauno, ne kà tik pirmuosius savokûrinëlius skaièiusio, o tartum geràgyvenimo galà nupëdinusio þmo-gaus mintys. Kaþi kokiu vidiniuþvilgsniu jau netgi regëjau, kaip iðvaikiðkos skaidrumos tiedu paaug-liai iðeis á klastingiausiø pinkliø pri-kaiðiotà suaugusiøjø pasaulá. Iðeisbe garantijos, kad, artëdami senat-vës link, neuþsiterð, nepajuos, nesu-anglës. Akimirkà mano galvojeðmëkðtelëjo mintis, kad man, anøakimis þiûrint � seniui ar senei (?!),jie galëtø net pavydëti, nes tai, kasjiems ilgà laikà atrodys perdëtai svar-bu, man jau beveik juokinga. Kaþ-kas man tarsi buvo suteikæs malonæið kadaise iðmëtytø akmenukø sta-tyti bemaþ niekam nereikalingà sta-tiná ar kokià kità struktûrà ir në kieknesirûpinti, kaip að tà naujà darinávadinsiu: romanu, eilëraðèiu, sodonameliu, dar viena dovanota ar pa-vogta diena, buvimu, esimu, galera,cele, laisve, artimo þmogaus ðypse-na ar niekam neápareigojanèiu sma-giu dykinëjimu. Man tarsi buvo su-teikta malonë ramiai ræsti kaþkokiàneaiðkios paskirties konstrukcijà irdar ramiau dþiaugtis, na, tarkim, kadir visiðku tos konstrukcijos nereika-lingumu.O tiedviem, sapne kantriai laikan-

tiems uþ pavadëlio katæ, iki tos ri-bos teks dar ilgokai paëjëti.Ir be jokios garantijos, kad toje

kelionëje nepajuos.Buvo ðiek tiek netgi neramu.Tiktai ar nebûtø dar neramiau,

jeigu jie turëtø panaðià garantijà?Neþinau, ðyptelëjo mano akimis

esybë, kuria ar kuriuo buvau sapne.

P. S. Juokingiausia, jog ið tikrøjøvisi jà turime, tà garantijà.Taèiau minëtame sapne að to ne-

þinojau.Juo labiau neþinau ðiame � o ir

kaip galëèiau?

Aldonos ZYKUTËS nuotrauka

77

. 2010 m. rugsëjo 16�22 d., Nr. 30 (303�744)

Etaþerë

***

Tam tikra literatûros atmaina primena retà ir, beje, gana ádomø moterø porûðá: josiðteka, taèiau savo ðirdyse ir toliau lieka senmergës.Kitas literatûros kraðtutinumas primena senbernius, kurie netgi nevedæ gyvena taip,

tarsi juos slëgtø sunkus ðeimyninis gyvenimas.Tai teisianti literatûra. Savo ego teisinanti.�Lengva teisti, o sunku liudyti�, � perspëjo Algirdas Julius Greimas.Kai liudiji, Þodis prisipildo. Tampa didesnis uþ ego.

***

Poetø kritikos raðiniai, kas be ko, þavi savo laisve, metaforomis, netikëtais ir ðmaikð-èiais viraþais, bet sykiu bûna ir ganëtinai riboti: atrodo, jog recenzuojamai knygaikeliami vien tokie reikalavimai, koká lygá savo kûryboje yra pasiekæ kritiniø raðiniøautoriai.O dar daþniau � galvoja pasiekæ.Tada kartais galima paklausti ir taip: ar norëtum paraðyti knygà, kuria þavëtøsi tavo

psichiatras?cave canem

Þiemos verandoje, dainuojant pavasariuiErika DRUNGYTË

Greitai apsisuko vienas ratas, dabar vir-ðun kyla kitas, donelaitiðkai braðkëdamas irpurvus taðkydamas paðaliais. Baigës vasaroslinksmybës, prasideda rudens darbai. Kultû-ros þmonëms tai tarsi Naujieji metai � nau-jojo sezono pradþia, naujø projektø metas.Jei jau viskas naujai, tai ir knygø derliaussulauksime visai netrukus, kiek vëliau neibulviø ir obuoliø, bet, tikëtina, dar nepradë-jus ðalventi. Paprastai tie knyginiai nutiki-mai sutampa su visuotiniais literatûros ren-giniais � knygø mugëmis ar festivaliais. Po-etams laukiamiausi du sezonai � pavasaris,kai negali neèiulbëti ne tik lakðtingalos, irruduo, kai galima dviem dienoms okupuotiDruskininkus. Pastarasis judesys netrukusprasidës � Poetinis Druskininkø ruduo artë-ja, vyrai galanda kalavijus ir svajoja uþsitar-nauti Jotvingio vardà. Keista, bet moterysðiuo karingu klausimu yra visai apleistos...Pats laikas bûtø pripaþinti, kad lietuviø kal-boje daiktavardþiai gali bûti ne tik vyriðko-sios giminës, tad Jotvingë tikrai neprieðtaraujajokioms normoms. Linkëdama savomylimiau-siems Rudens þmonëms pagaliau atverti durisgeromsmoterø knygoms, pati teturiu progà ap-tarti vasarinio derliaus dviejø muðkietininkø irneatpaþinto Dainiaus kûrinius, kurie galbût ið-sprûdo ið mûsø skaitytojø tinklø, kol tieji më-gavosi tropiniais atostogø malonumais.AlgimantasMikuta �Veranda�: eilërað-

èiai. � �Homo liber�, Vilnius, 2010. Pasku-tiniaisiais metais tyla besidangstàs kaunietispoetas Algimantas Mikuta ið tiesø sugebëjoatitolti nuo ðurmulio, áprasto reikalø ir darbøsrauto, literatûros vakarø ir susiëjimø. Tiesa,knygos ëjo á mus be didesniø pertraukø: �Ðeð-ko ðokis� (2007), �Penkiasdeðimt eilëraðèiø�(2007), �Kompostas� (2009). 2010 m. sulau-këme eilëraðèiø rinkinio, prasidedanèio ei-lutëmis: �Dabar man galima ir padejuoti, /nes ligi ðiol retai tedejavau.� Tikrai, retai te-dejavo, tiesà sakant, nelabai apskritai kas me-na dejuojantá Mikutà � labiau ðmaikðtaujan-tá, avangardiná, meistriðkà, kandø ir svajin-gà. Þodþiu, visoká, tik ne dejuojantá. Naujo-joje knygoje yra atodûsiø, retrospektyviø pa-veikslø, kartëlio. Taèiau nugludintos briau-nos akinamai blyksteli, ir matai graþiai dai-nuojantá eilëraðtá, kuriame jokio banalausádaro ar ðlubèiojanèiø kandþiø. Gal tik tai,jog poetas yra ir dainø autorius, tad kai kurietekstai aiðkiai keliauja pagal melodijos rit-mà. Kartais tai kenkia...�Verandos� autorius tikrai nusipelno pa-

galiau bûti tituluotas miesto poetu. Lietuviø

lyrika, kad ir kà sakytume, graþiai pagoniðka,gamtinë, metafizinë, efemeriðka, meditacinëetc. Taèiau miesto motyvas ir kasdienybës es-kizai, deja, daugiausia pieðiamiVilniuje ir apieVilniø. Visa kita kitø vietoviø poezija miestoneturi. Kitaip yra A. Mikutos poezijoje. So-vietmeèio ar ðiandienos miestas taip ádomiai,spalvingai ir �sultingai� vartosi prieð skaity-tojo akis: �Manæs ið miesto neveja, deja, / èianiekas nebepastebi, ar að ðlubuoju, / ar sëdþiuprie teatro ant suoliuko, / ar parduotuvëje per-ku puselæ duonos�; �Man mieli kioskeliai ap-silupæ, / ir liepaitës, susuktos artrito, / o gra-þiausia tai sraunioji upë, / krentanti þemyn nuolaiptø stotyje kas rytà�; �nes varva pinigai kassumokës uþdrausti / laiptinëje rûkyti pro lan-gà ðaukia vaikas / moèiute gráþk tau skambinaElytë / sakyk tuojau sakyk kad að kieme.�Kita vertus, nemaþai rinkinyje irmaþømies-

teliø, senokai primirðtø vaizdiniø ið apeiginiolietuviø gyvenimo, eilëraðèiø, suræstø pagaltautosakos modelius, þemaièiø tarme. Beje,pastarøjø iki galo neiðlukðtenau, turëjau sa-kyti �pasiduodu�. Bet rimavimo meistriðku-mas ir èia iðlieka. Visiðkai pritariu ValdemaroKukulomintims: �Gali net gluminti poeto pro-fesionalumas: tiek skirtingø intonacijø, ritmø,skirtingø poetinio kalbëjimo registrø vienojevietoje turbût nesutiksime jokio kito ðiandie-ninio poeto kûryboje.� Greta ðio ávairiapusioraiðkos fenomeno turime pridëti ir turinio dau-giabalsumà. Tylûs pasvarstymai apie gyveni-mà, ironiðki posmai socialinëmis ir politinë-

mis temomis, jautrûs prisilietimai prie meilës,istorijos, religijos, etninës kultûros. Pati iðskir-èiau poeto pozicijà religijos tema: �Tada at-ëjo tie, naujieji, orûs, ðaltakraujai, / ir liepëjiems paklot seklyèiose, / o valgymà paduottiktai priklaupus � / ðitiems nebereikëjo ðilu-mos, todël palikæ savo atvaizdus ant sienø /gan greitai patys iðsikraustë ið trobø / á miestømûrus po aidþiais skliautais... / Juose seniejiniekada neapsilanko, / apeina dideliu lankunaujø dievø buveinæ � / tenai be galo ðalta irbedieviðkai ðvaru.� Ir prisiminiau Gintarà Be-resnevièiø...Vytautas Girdzijauskas �Þiemos metafi-

zika�:novelës. � �NaujojiRomuva�,Vilnius,2010. Aktualios, istorinës, kasdieninës, prisi-

minimø, alegorinës... V. Girdzijausko novelës,iðlaikiusios klasikinæ ðio þanro formà, vaizdin-ga ir turtinga kalba pasakoja trumpas istorijas,kurios pralekia prieð skaitytojo akis kaip grei-tasis ekspresas, o atmintyje lieka ne sekundësðvilpesys, bet sumaiðtis, nerimas, jaudulys, klau-simø lavina. Senas vilkas yra geriau nei vietosnerandantis erþiliukas � skaitai ir supranti, kadviskas sudëliota teisingai, pasakojimas sklan-dus, siuþetas aktyvus, jokio tuðèio pilstymo.Net kai kurie nesklandumai ar per sodrios þo-dyno spalvos (ne visada tai � privalumas) ne-nubaido nuo tekstø, nes jie átraukia, sudomina,veikia. Gana slidûs dalykëliai, kai linksniuoja-mi þodþiai valstybë, vyriausybë, baþnyèia, Sà-jûdis, partizanai, ðioje noveliø knygoje yra ap-ðviesti visai kitomis rampomis ir pamatomi ki-tu kampu, ypaè dël detaliø, kurios tokios arti-mos kasdieniams mûsø pasvarstymams, buiti-niams pokalbiams. Tekstai ne nutolæ, bet priar-tëjæ prie realybës, tikro mûsø gyvenimo. Slen-go, prieþodþiø, keiksmaþodþiø ápynimas á vei-këjø dialogus bei polilogus, brutalios ðnekos,kraupoki juokeliai, pesimistinës nuotaikos, at-viros abejonës �ubagø kraðtu� � viskas kuria tàvaizdà, kurá atpaþástame, kurio anksèiau bijo-jome groþiniuose kûriniuose. Ádomu ir tai, kadraðytojas, neprarasdamas tekstoþodingumo, ge-ba sukti veiksmà paðëlusiu greièiu, neleisda-masnë atsikvëpti, bet priversdamas skaityti vie-nu atsikvëpimu.Mûsø visuotinis kûrybos atitvërimas nuo

problemø, kurios domina labiausiai, bet vis-kas baigiasi paskalomis dienraðèiø komen-tatoriø pasisakymuose, sukûrë keistà situa-cijà. Iki ðiol manome, kad kalbëti apie politi-kà ir socialinius skaudulius proza bei poezi-ja yra kaþin kas þeminamo. Todël atsiradoskylë, kurià puikiausiai panaudoja parsida-vusi þiniasklaida, seniai netekusi munduro,

bet susikrovusi gerà kapitalà. V. Girdzijaus-ko novelës tikrai nepraradusios nei kûrybið-kumo, nei garbës ar orumo, nei meninës átai-gos. Nors kalba kaip tik tomis temomis, ku-rias eliminavo taurûs meditacijos meistrai.Kariuomenë, baþnyèia, valdþia, policija irpan. rinkinyje �Þiemos metafizika� atsiran-da labai natûraliai ir intriguojamai, jokio ba-nalumo ar �persûdymo�, o kartu ir labai jauaukðtai sklandantys bûties-nebûties klausi-mai niekur neprapuola. Kà gi, lieka skaitytiir dþiaugtis, kad novelë gyvybinga ir skam-ba naujais tembrais.Dainius �Pavasario daina�. � �Naujoji

Romuva�, Vilnius, 2010. Radau knygà, pa-

liktà ant stalo, kurios autorius man tikrai ne-buvo þinomas, o þanras � neatskleidþiamas.Pradëjau skaityti ir prisiminiau mano myli-mø, prieð karà verstø Rabindranatho Tago-re�s �Gitandþali� tekstø melodijà. Gal dar ko-kie Vydûno aidai, kitø senøjø raðtø atspin-dþiai suðmëþavo. Bet negalëjau suprasti, ko-kiu laiku knyga paraðyta. Vietomis tekstailiejasi jau nebevartojamø, gal tiesiog ið su-primityvintos mûsø kalbos iðstumtø þodþiøupe, kitur ápinama atpaþinimo þenklø, nuro-danèiø tikslià vietà, jos apraðymà, ið kuriopaaiðkëja, kad autorius gyvena ðiandien, t. y.dvylikaaukðèiø namø mieste, Antakalnio ra-jone, gal ties Þolynø gatve... Knyga turi pa-skirtá � �Pogrindiniam darbui�. Kai perskai-èiau ðià nuorodà, pamaniau � vël naujas sà-jûdis, pats laikas. Bet skaitydama neradau jo-kiø atsiðaukimø ir raginimø, vien meditaty-vø kalbëjimà: �Að � nejudanti judëjimo aðis,neregimas regëjimas ðiapus veidø ir pavida-lø. Bereikðmis reikðmiø sûkury, apakæs akimsapsivertus. Prasmegæs á akivarà tarp spurdan-èiø prasmiø, tarp mirganèios mirties, á tarpàtarp akimirkø.� Vis dëlto R. Tagore kalbëjolabai panaðiai... Gal kiek sutrinku perskai-èiusi ðias mintis: �Sutelktas ákvëpimas � ply-ta, kasdienybë � jungiamasis miðinys. Atëjolaikas Iðsipildymo Pilá mûryt, mano broli, nesiðties, sakau tau, vien mûrininkas tëra vertasþmogaus vardo.� Ar èia vël Mûrininkai, ki-taip tariant � masonai? Ið tiesø, ið tiesø sakaujums � juk irgi girdëta, ar ne?Dabar dar negaliu atsakyti á klausimà �

kokia tai knyga? Apie kà ði knyga? Keistastilistika, labiau primenanti senuosius mûsøraðtus nei ðiuolaikinæ kalbà, poetiðkumas,daþni kreipiniai �Dieve mano� ar �mano bro-li�, iðminties skleidimo uþmaèia (�sakaujums�), mëginimas á tûkstanèius klausimø,visada mus uþklumpanèiø, rasti kitaip skam-banèius atsakymus, o kartu ðventas naivu-mas ir gërio bei ðviesos atspindëjimas suju-dina protà bei sielà. Mëginsiu dar kartà, galpavyks rasti raktà...

KAUKOLAIPTAI

8

. 2010 m. rugsëjo 16�22 d., Nr. 30 (303�744)Atgarsiai

Dvyliktasis �Radviliðkio kraðto� numerisElena RomanaCEMNOLONSKIENË

Radviliðkio vieðosios bibliote-kos iniciatyva jau ðeðerius metusgyvuoja kultûros ir istorijos leidi-nys �Radviliðkio kraðtas�.Ðios vasaros þurnalo virðely-

je, sukurtame þinomo dailinin-ko, kraðtieèio Arvydo Kaþdailio,puikuojasi restauruoti Burbiðkiodvaro rûmai, per visas karo ir po-kario audras iðsaugojæ Vytauto

Didþiojo paminklà.Iðskirtinis dëmesys ðiame nume-

ryje skiriamas buvusiam VDU, Pa-baltijo universiteto Vokietijoje irJAV profesoriui, medicinos moks-lø daktarui otorinolaringologuiJuozui Zubkui. Apie jo nuveiktusdarbus ir atminimo áamþinimà pa-sakoja JAV gyvenantis Benius Þe-maitis. Ið Radviliðkio kilusi kau-nietë pedagogë Nijolë Ðidlauskie-në raðo apie lietuviðkos pradþiosmokyklos puoselëtojà Teodorà

Taunytæ-Plungienæ, daug ádomiosmedþiagos apie Baisogalos þemëspoetà Vytautà P. Bloþæ, ðiemetðventusá 80-ies metø jubiliejø, pa-teikia literatûrologë EugenijaVaitkevièiûtë ir raðytojas JonasLinkevièius, pristatoma Lietuvosvardo tûkstantmeèiui paminëtiskirta monografija �Baisogala�.Prisimenami ðiø metø pirmo pus-meèio Radviliðkio rajono kultûrosávykiai, pristatoma ðiandieninëradviliðkënø kûryba.

Knyga apie partizanø motinasMarijaMARCINKEVIÈIENË

Buvæ politiniai kaliniai ir tremti-niai mano, kad mûsø raðytojai permaþai raðo apie pokario kovas. O jeiir paraðo, kartais iðkraipo tikrovæ.Todël visus gerai nuteikë neseniaipasirodþiusi Stanislovo Abromavi-èiaus graþiai iðleista, solidi knyga�PartizanøMotinos�. Jos pristatymasKauno karininkø ramovëje tapodidele ðvente. Tà dienà Ramybësparke (Vytauto prospekte, Kaune)buvo atidengtas auksu spindintisskulptoriaus ið Vilniaus VidmantoGylikio ir jo kolegø architektø JonoAnuðkevièiaus bei Vytenio Izokai-èio paminklas Þuvusiøjø uþ Lietu-vos laisvæ Motinoms. Tai 5,5 metrøaukðèio þalvario monumentas, vaiz-duojantis Motinà su kulkø suvarpy-tais angelo sparnais, erðkëèiø vaini-ku, kai Ji, ið skausmo tapusi Dvasia,pakyla virð pokario miestelio aikð-tës grindinio, ant kurio niekinamassûnus. Ðiuos faktus visi gerai, ikiskausmo þinome, taèiau labiau ak-centuojami paèiø kovotojø, ne jøMotinø likimai.Knygoje 70 pasakojimø apie þu-

vusiø partizanø Motinas. Ávairi jølemtis, taèiau visø sunki ir tragiðka.Kai kurios þuvo, iðprotëjo ar pasku-tines dienas praleido �ubagynuose�,palaidotos benamiø kapinëse. Kapaibe kryþiø...Tarp apraðytøjø yra partizanø po-

etø Dianos Glemþaitës, BroniausLiesio ir Petro Bartkaus motinos.

OnaGlemþienë

Tai kas, kad prabëgo saulëtavaikystë �

Kaip sapnas, kaip laimë, kaipnaktá audra.

Kaip sapnas praeisim ir mes irnegráðim,

Ir nieks mums atgal jau keliøneberas...

TaipKupiðkyje 1943m. raðë gim-nazistë, bûsimojiKaunoVytautoDi-dþiojo universiteto studentë, Lietu-vos partizanëD.Glemþaitë. Likimasjai lëmë trumpà gyvenimà, kuris bu-vo pilnas poezijos, meilës, taip patir neapykantos tëvynës okupantams.Deja, dvideðimt ketveriø metø mo-terá pakirto prieðo klasta. Savybes,dël kuriø ir dabar ja þavimës, Dianaipadëjo iðsiugdyti mokykla, tvirtastikëjimas ir Motina.

... O juk bus dar diena, kai provëliavø plazdantá miðkà

Baltas Vytis pakils ir padangëjaukðtoj suspindës!

Mûsø kraujas giedos pro gimtinësvelënà iðtryðkæs,

Ir ant kapo nykaus ðviesios taurëslelijø þydës...

Mes mokësim numirt ne uþ svetimàmintá ar þodá,

Ne uþ tuos, kurie skriaus,dengdami viskà melo tamsa.

Tik uþ rytà, kuris laisvës saulædidingà parodys �

Mes mokësim numirt giedriu veiduir tvirta dvasia.

(�Mes mokësim numirt�)

1949 m. rugpjûtá raðytuose Dia-nos eilëraðèiuose jauèiasi gëla, tra-giðkos baigties nuojauta. Þuvusiøpartizanø skaièius vis didëjo, bet ji,praradusi visus artimuosius, vis dël-to pasitraukë á miðkà ir kartu su savovyru, partizanu Juozu Bulovu, nu-tarë baigti gyvenimà kovodami. Pa-raðë paskutiná atsisveikinimo laiðkàgiminaitëms áKaunà.O1949m. lap-krièio 14 d. ðeði iðduoti partizanaiþuvo. Tarp jø � jauna talentinga po-etë D. Glemþaitë ir kuopos vadas J.Bulovas... Liko rankraðtinis partiza-ninës lyrikos rinkinys �Penktieji

laisvës kovø metai� (1949) ir kele-tas sàsiuvinukø, uþraðø knygeliø,blanknotëliø su eilëraðèiais. Kûry-ba 1994 m. iðleista atskira knyga�Mes mokësim numirt�. Partizanøkûnai buvo uþkasti Juodupës gyven-vietës prieigose, vieta slëpta, vëliauvykdytos statybos, kapas neþino-mas.Dukrai tapus partizane, Onos

Glemþienës (1898-1993) ir jos vy-ro Mykolo (1900-1974) gyveni-mas buvo skausmingas ir niûrus.1945m. lapkritá areðtuotasM. Glem-þa, Panemunio girininkas, átartas tal-kininkavimu partizanams, nuteistasir iðveþtas á Sibiro lagerius.O.Glem-þienæ kone kiekvienà savaitæ kvie-të saugumas.Á Sibirà, uþ Uralo, 1948 m. gegu-

þës 22-àjà iðveþta irO.Glemþienëbeitrys josmaþameèiai vaikai.M.Glem-þa ið lagerio paleistas 1950 m. Vykoá Irkutskà, kuriame vargo jo ðeima.Deja, ir jis buvo ákinkytas á tremti-nio panèius. Pagaliau 1958 m. O. irM. Glemþos atgavo laisvæ, taèiauLietuvà pasiekë tik 1960 m. balan-dá. Tëviðkëje jiems gyventi neleido,tad prisiglaudë Lebedþiø kaime, Ro-kiðkio rajone, pas naðlæ Indreikienæ.

Po kurio laiko Gineiðiø kaime, neto-li Pandëlio, pavyko nusipirkti tro-belæ. Tik iki paskutiniø dienø jiemsgyvenimas atneðë daugiau skausmonei dþiaugsmo.

Anastazija Bartkienë

Ech neverk, mergele, neliûdëk prievartø,

Að nebeateisiu liepø takeliu...Jau nebekalbësiu tø meiliø þodeliøIr nebekartosiu, kad tave myliu.

Jau gana tos meilës, jau gana tøþodþiø,

Gal kada dar laimë mûsøneaplenks,

O dabar uþ laisvæ ir uþ gimtà sodþiøMano tvirtos rankos prieðui mirtá

rengs.

Ðiø eiliø, tapusiø visø mëgstamadaina, autorius yra partizanas, Pri-skëlimoapygardos vadas, poetas Pet-rasBartkus-Alkupënas (1924-1949).Jis � 1949 m. vasario 16 d. LLKSTarybos posëdyje priimtos Deklara-cijos signataras. 1945 m. þiemà ir1946-øjø pavasará ilgesniam laikuiapsistojo prie Viduklës esanèiameAndþiliø kaime árengtame bunkery-je, èia kûrë eilëraðèius, leido pogrin-diná laikraðtëlá. Kæstuèio apygardo-je visi dainavo Petro eiles �Þuvu-siam draugui�, �Atsisveikinimas�.Auðo graþus 1949-øjø rugpjûèio

13-osios rytas. Kaip prisimena vie-nintelis dar gyvas Viktoras Ðniuo-lis, Petras atsigulë ant þemës ir pasa-kë: �Kaþko neramu, lyg þemë trau-kia...� Greit uþmigo. Apie deðimtàvalandà ryto atëjæs ryðininkas pra-neðë, kad aplink ramu, nei rusø ka-riuomenës, nei stribø nematyti. Vy-rai laukë þadëtø pusryèiø. Deja, jiebuvo iðduoti. Kulkø suvarpytas þu-vo ir P. Bartkus-Þadgaila. Partizanøkûnai iðniekinti Radviliðkio striby-no kieme, vëliau sumesti á Kantanið-kiø kaimo gyventojo ðuliná. Tik1991 m. jø palaikai surasti ir palai-

doti Radviliðkio kapinëse.Bartkai buvo ûkininkai, ásikûræ

Pakapurnio kaime netoli Raseiniø,svajojo apie graþesná vaikø gyveni-mà, norëjo juos leisti á mokslus.Anastazija � ðeimos ramstis � mo-këjo visus ûkio darbus, buvo darbð-ti, iðmintinga, linksma. Negalvojo,kad dël Lietuvos nepriklausomybësteks paaukoti sûnø, kad jis taps vie-nu ið Lietuvos partizaninio judëji-mo vadø.Motina nuolat kartodavo sûnui,

kad bûtø teisingas, neskriaustø sil-pno, uþjaustø ir padëtø ligoniui, vi-sada elgtøsi pagal sàþinæ. Þmoniøatmintyje Petras liko kaip valingas,ryþtingas, protingas vadas, buvo la-bai jautrus þmogus, sielodavosi dëlneapgalvotø veiksmø ir beprasmiøaukø, smerkë girtavimà, reikalavogrieþtai laikytis konspiracijos. Pasa-kojama, kad në karto neðovæs á be-ginklá, nieko prievarta nepaëmæs iðþmogaus ir niekada nëjæs prieð savoásitikinimus. Jis pateisino vienà iðsavo slapyvardþiø � Sàþinë. Motinadidþiavosi savo vaiku...

Marija Liesienë

Kai, Tëviðkei ðaukiant, palikæ namus,Kovon pasiryþom ne vienas,Kautynës ir vargas uþgrûdino musKieèiau, negu patrankø plienas.

Juk laisvës keliu mûsø þingsniuspirmus

Áprasmino kritæ karþygiai,Ir meilë ðalies veda pergalën mus...Aukðèiausias palaimins ðá þygá.

Tad tæskime kovà suglaudæ gretasPrieð smurtà ir ðlykðèià apgaulæ.Be baimës pirmyn, jei ir þûsim

katras, �Kitiems patekës laisvës saulë.

(�Kovos Broliui�)

Marija (1889-1944) ir Bronius(1885-1942) Liesiai buvo mokyto-

jai, dirbo Ramygalos, o vëliau Jur-barko gimnazijose. Jø sûnûs Antanas(g. 1919 m.) ir Bronius (g. 1922 m.)pokaryje tapo partizanais. Abu bu-vo baigæ Jurbarko gimnazijà, stu-dijavo Vytauto Didþiojo universite-te Kaune. Antanas � medicinà, Bro-nius � þurnalistikà.Tëvasbuvoperdauguþsiëmæsmo-

kyklos gyvenimu, tad sûnø auklëji-mu rûpinosi Motina. Ji buvo ne tikgera, bet ir reikli. Santykiai ðeimojegraþûs, vaikai iðmoko vienas kitampagelbëti, uþjausti, gerai mokësi.1941 m. birþelio 14-àjà mokyto-

jai Liesiai, jø ðeðiolikmetë dukrelëDanutë ir tëvelio sesuoStefanija Lie-sytë iðtremti á Sibirà. Tëvà atskyrënuo ðeimos ir iðveþë á Reðioto lagerá(Kansko r., Krasnojarsko kr.).Mote-rys atsidûrë Komijoje, Syktyvdins-ko r. Slabodskyj Reide.Broliai liko Lietuvoje, nes gyve-

no Kaune. Slapstësi. Ryðiai su tëve-liais ir seserimi nutrûko. Neapykan-ta sovietams buvo beribë. Vokieèiøokupacijos metais broliai ástojo áLLA, o 1944 m. buvo iðsiøsti á Vo-kietijà mokytis partizaninio karotaktikos. Ten rado apie 100 lietu-viø. Dauguma jø gráþo á Lietuvà ka-riauti ne tik gavæ reikalingø karo þi-niø, bet ir su ginklais, ryðiø priemo-nëmis, amunicija � tai pravertë par-tizaninëje kovoje.Deja, motinos ir tëvelio likimai

susiklostë tragiðkai. Reðiotuose1942 m. kovo 25 d., net nesulaukæsbylos nagrinëjimo, B. Liesys þuvo.M. Liesienës gyvybë uþgeso trem-tyje 1944 m. vasario 14 d. Tais me-tais mirë ir S. Liesytë.1944 m. pabaigoje broliai Liesiai

partizanavo Këdainiø apskrities Gu-dþiûnø valsèiuje. B. Liesys-NaktisKæstuèio apygardos ðtabe dirbo iki1948-øjø. Tø paèiø metø liepos27 d. paskirtas Prisikëlimo apygar-dos ðtabo virðininku, redagavo apy-gardos laikraðtá �Prisikëlimo ugnis�.Bronius buvo poetas, eilëraðèiusspausdino Ëglio slapyvardþiu. Jis �1949 m. vasario 16-osios partizanøvadø Deklaracijos signataras. Þuvopirmasis ið broliø � 1949 m. rugpjû-èio 13 d. iðduotas Radviliðkio ap-skrityje, Uþpelkiø miðke, kartu suVytautu Ðniuoliu-Svajûnu, PetruBartkumi-Þadgaila ir dar dviem Pri-sikëlimo apygardos partizanais, uþ-pulti èekistø bûrio. Jis tuo metu bu-voLLKSTarybos prezidiumonarys,turëjo partizaniná kapitono karinálaipsná.Þuvusiø partizanø vadø Motinos

M. Liesienës kapas liko Komijoje,iki ðiol neþinomas � kaip ir jos vyroB. Liesio, þuvusio Krasnojarsko la-geryje.B. Liesys-Naktis viename savo

eilëraðtyje raðo:

Mama juk mokino,Kaip tëviðkæ mylët,Jëgø jai negailët...Kaip mirti dël Tëvynës...Èia vieðkeliai pilki,Jos kojom numinti �Èia motinos gimtinë.

(1949 m. geguþë)

Jono IVAÐKEVIÈIAUSnuotrauka

Paminklas Þuvusiøjø uþ Lietuvos laisvæ Motinoms Kaune, Ramybës parke.

9

. 2010 m. rugsëjo 16�22 d., Nr. 30 (303�744) Vyksmas

Alfas PAKËNAS

Rugsëjo 6-àjà, poeto Pauliaus Ðirvio gi-mimo dienà, su aktore Kristina Kazakevi-èiûte vaþiavome per rudenëjanèià Aukðtai-tijà á Dusetas, kuriose vyko poeto 90-ojogimtadienio ðventë. Atrodo, tiek daug me-tø praëjo nuo tos dienos, kai Padustëlyje(Zarasø r.) gimë ðviesiaplaukis berniukas,vëliau tapæs garsiu poetu. Mûsø poezijoslegenda. Taip pat nemaþai metø � jau 31-eri � mus skiria nuo jo iðëjimo Anapus, betkokia gyva ir gaivi jo kûryba, kokie reika-lingi mums jo palikti sielos turtai. Poetobrolis Leonas Ðirvys atsiminimuose raðo,kad Paulius sakydavo: �Jûs mirsit � niekoneliks, o að mirsiu � viskas pasiliks. Ir il-gam.�Patá vidurdiená poeto gimtadienio ðventë

prasidëjo Dusetø parke, ta proga pavadin-tame P. Ðirvio vardu. Erdvioje pavësinëje,skæstanèioje didþiuliø liepø ðeðëlyje, dai-navo Dusetø etnografinio ansamblio mo-terys. Ne viena daina � pagal kraðtieèio P.Ðirvio eilëraðèius. Aktorë K. Kazakevièiû-të skaitë dar niekur nespausdintus poetokûrinius ið rengiamos rinktinës �Tai að, Pau-lius�, rajono literatai deklamavo eilërað-èius, skirtus visø mylimam, iki ðiol prisi-menamam savo kraðto dainiui. Poeto var-du pavadinto parko kûrëjas ir puoselëtojasVytautas Èypas prisiminë, kaip Pauliø, at-vykusá á literatûriná vakarà, sutikdavo të-viðkës þmonës: �Dusetø kultûros namø sa-lë bûdavo sausakimða � þmonës jo eilërað-èiø klausydavo net koridoriuje. Skaitëgraudoku, kiek virpanèiu, bet laisvës pil-nu balsu. Tada jis buvo dar jaunas ir stip-rus. Ir pats bûdavo labai susijaudinæs, kal-bëdavo su savo tëviðkës þmonëmis, saky-davo, kad jauèiasi lyg kitame pasaulyje.Net þvilgëdavo aðaros jo akyse. O vienà-kart iðvaþiuodamas savo jaunystës drauguiNevelskiui pasakë: �Kazimierai, nekirskberþø.� Dusetø kraðte daugybë baltuojan-èiø berþynø. Berþø alëja pradëta sodinti irpaèiame P. Ðirvio parkelyje, èia ið toliautraukia aká skulptoriaus Ipolito Uþkurniomedinë skulptûra, kurioje poetas pavaiz-

duotas lyg berþas. Nes eilëraðtis �Að � ber-þas� tapo tikru ir labai natûraliu jo asme-nybës þenklu.Kad P. Ðirvys neatsiejamas nuo savo ei-

lëraðèiø, o eilëraðèiai � nuo jo, kad poezijabuvo vienintelis jo turtas, parke susibûru-siems dusetiðkiams ir jø sveèiams priminëreþisieriaus ir aktoriaus Jono Buziliauskospektaklis pagal P. Ðirvio eilëraðèius. Jieiðkalbëti, o kartais iðraudoti labai savitai,su ðirviðka gëla, scenoje dûþtant stiklamsir paèiam gyvenimui, nuolatos atverian-èiam randus. Tarsi ið naujo pajutome tuoslobius, kuriuos poetas valdë ir paliko mumskaip neiðnykstanèià brangenybæ. Poetasbus, kol Nemunas bus. Tai dvelkia amþi-nybe.Pasibaigus minëjimui parke, Zarasø vie-

ðosios bibliotekos direktorë Danutë Kara-lienë pakvietë aplankyti Padustëlá � tikrà-jà P. Ðirvio tëviðkæ. Ten tebestovi dviejøgalø aukðtaitiðka gryèia su stikliniu gonku(namas jau perstatytas), ant sienos kabantimemorialinë lenta primena, kad èia 1920m. gimë poetas P. Ðirvys. Sode obuolius

Kol Nemunas bus...

sirpina obelys, o pakraðtyje stovi du didþiu-liai seni klevai, kuriuos, kaip savo auto-biografijoje raðo poetas, buvo pasidalijæssu broliu Leonu.P. Ðirvio atminimas graþiai saugomas ir

Zarasuose. Èia poeto vardu pavadinta gat-vë, veikia P. Ðirvio pagrindinë mokykla, oprieð penkiolika metø, minint poeto 75-àsias gimimo metines, ásteigta P. Ðirvio lite-ratûrinë premija. Pirmasis ðios premijos lau-reatas � gerai þinomas poetas, P. Ðirvio gy-venimo ir kûrybos tyrinëtojas MarcelijusMartinaitis. Vëliau premijà gavo VytautasSkripka, Stasys Jonauskas, Onë Baliukonë,Feliksas Jakubauskas, Rimgaudas Graibus.Ðiø metø laureatà � humoristà Juozà Er-

lickà, kuris jau dabar vadinamas gyvuojuklasiku, tà paèià dienà literatûriniame va-kare �Toks ilgesingas þuvëdrø klyksmas�,vykusiame Zarasø vieðojoje bibliotekoje,paskelbë renginio vedëjas, P. Ðirvio pagrin-dinës mokyklos lituanistas Vasilijus Tru-sovas.

Vasilijaus KUKONENKOSir Alvydo STAUSKO nuotraukos

Pauliaus Ðirvio literatûrinës premijoslaureatas Juozas Erlickas.

Sezonas prasideda!èia á juodojo humoro komedijà pagalRay Bradbury kûrybà �Be galo ðvelniþmogþudystë�. Nepaisant kriminali-nio pavadinimo, tai pasakojimas apiemeilæ su daugybe joje slypinèiø para-doksø, azartiðko þaidimo taisyklëmis,netikëtu humoru ir ðilta gyvenimo ið-mintimi.Dar viena premjera, rugsëjo

24, 25 d., 18 val. � Aleksandro Ru-binovo monospektaklis �Koba�, su-kurtas pagal þymaus rusø raðytojo Ed-vardo Radzinskio apsakymà. Taidraugystës istorija, atskleidþianti Sta-lino paradoksus, tai pasakojimas apiebaimæ, kuri ir sudaro sàlygas tokiemsdiktatoriams egzistuoti. Praëjusá se-zonà þiûrovai galëjo iðvysti spektaklárusø kalba, o dabar jis bus vaidina-mas lietuviðkai.Tarp premjerø, 19, 23 d., 18 val.

þiûrovø vël lauks jau ðeðiolika sezo-nø gyvuojantis teatro senbuvis �Francois Rabelais �Gargantiua ir Pan-tagriuelis�, spektaklis, teigiantis gy-venimo malonumus ir malonumà gy-venti.Bilietai parduodami: teatro kasoje

darbo dienomis 14-18 val., ðeðtadie-niais ir sekmadieniais 11-17 val. In-formacija tel.: 228 226, 8 612 62226.

ilgai glaudæsis tuometiniuose �Girs-tupio� kultûros rûmuose bei klai-dþiojæs po kitas sales, teatras ásikûrënuolatinëse patalpose Kæstuèio gat-vëje, èia tebeveikia iki ðiol. Visi ðieKauno kamerinio teatro istorijai reikð-mingi faktai bus paminëti 2011 m. pa-vasará jiems skirtais spektakliais beirenginiais.Naujàjá sezonàKauno kamerinis te-

atras pasitinka dviejomis premjero-mis. Rugsëjo 16, 17 d., 18 val. kvie-

Praûþus vasaros liûtims ir uraga-nams, Kauno kamerinis teatras rude-ná pasitinka nenuplëðtu stogu bei pra-deda naujàjá � jubiliejiná � sezonà,paþymëtà net trimis solidþiomis su-kaktimis. Ðá sezonà sukanka 35 me-tai nuo Kauno jaunimo muzikinësstudijos ákûrimo (1976 m.), tai ir bu-vo ðiandieninio Kamerinio teatro pra-dþiø pradþia. Prieð 25 metus (1986 m.)teatro studijai suteiktas profesiona-laus teatro statusas, o prieð 20-metá,

Scena ið spektaklio ,,Be galo ðvelni þmogþudystë�. Scena ið spektaklio ,,Koba�.

Scena ið Klaipëdos teatro ,,Rebus� spektakliopagal Pauliaus Ðirvio eiles ,,Velnioniðkai vienas�.

Pauliaus Ðirvio atminimo puoselëtojas,raðytojas Alfas Pakënas ir aktorë

Kristina Kazakevièiûtë.

10

. 2010 m. rugsëjo 16�22 d., Nr. 30 (303�744)Vilniaus langas

PriklausomybëAndrius JAKUÈIÛNAS

Anàdien nosis uþsikimðo pakiliai raðantvieno tokio apsakymo finalà. Kas neþino,pasakysiu, jog kûrinio finalo raðymas �ypatingas veiksmas, kurio metu ypaè nesi-nori kvarðinti galvos buities rûpesèiais, tuolabiau � priverstinai keltis ið këdës, kurio-je ilgai laukæs iðprakaitavai ðioká toká ákvë-pimà, ir keliauti á vaistinæ neatsiejama bui-ties dalimi tapusio ksilometazolino hidroch-lorido tirpalo. (Tikëkite manimi � tai pa-nacëja!) Jausmas, kad vietoj amþinøjø ver-tybiø renkiesi laikinàsias � totalus, visaa-pimàs, taèiau vis tiek tenka kilti ir eiti, pa-likus nebaigtà sakiná. Bent tokia paguoda,kad apsakymo herojui irgi nelabai sekasi,nes oro, deja, reikia labiau negu amþinøjøvertybiø, ir xylometazolini hydrochloridum� ástabusis oro durininkas, plaèiai atlapo-jantis prigleivëjusias ðnerves deguoniui, �ðiame kontekste ágyja kone magiðkø galiø.Kà be jo daryèiau? Kà daryèiau be pojû-èio, kad aptakus, á virðø grakðèiai siaurë-jantis butelëlis su purkðtuku vis labiau ási-paiðo á mano biografijà, apgaubdamas jàvaistø laðeliø debesimi, ir nûn jau darosinet sunku ásivaizduoti, kas að bûèiau, jeimano kiðenës kas dienà neslëgtø ði tauri pri-klausomybës naðta. (Nuolat svaièioju, jogsulaukæs senatvës prisisegsiu tà butelëlytáauksine grandinële ir ðitaip stengsiuosi po-puliarinti nuostatà, kad priklausomybes, jeiir nepajëgi jø mylëti, reikia maþø maþiau-siai gerbti, pasitikëti jomis, joms kelia-klupsèiauti. Tai liudys, jog að vis dar pasi-tikiu pasauliu ir jo teikiamomis gërybëmis,ir, nepaisant senyvo amþiaus, tebesu jau-nas.)Tiesà sakant, labai panaðiai kaip oro sty-

gius mane pasitiko ir atostogø pabaiga �atostogø, per kurias, vëliau sakysiu, �nuo-ðirdþiai stengiausi perprasti tradicinius atos-togø ritualus, nevertindamas jø kultûros po-þiûriu�. Rugpjûèio 26-àjà ðiurkðèiai iðplëðtasið Nidos, kur, siauèiant audrai, neskubriaimeditavau vëjø kauksmo ryðiø kabeliuoseðëtoniðkumà, vis paredaguodamas koká ap-sakymo sakiná, netrukus buvau priverstassëstis prie savo darbastalio kaip �Nemuno�naujienø redaktorius, t. y. tapti laikinas iregzistuoti laike, savaitës ciklais, kuriø kiek-vieno pabaigoje spausdinimo maðinos ið-spjaus mano pastabas apie tai, kam praei-tame straipsnyje manieringai palinkëjauapokalipsës. Domëjimasis kultûramus puo-ðia � inteligentui tai gal tas pats, kas vidu-riniokui �Prada� drabuþiai, taèiau ar galë-èiau nuoðirdþiai, rankà prie ðirdies padë-jæs, pasakyti, kad dël Vilniaus kultûriniogyvenimo palikdamas Nidoje kaukiantá ðë-tonà jauèiau tokià pat rûsèià neiðvengiamy-bæ, kaip nûn pakilæs þygiuoti á vaistinæ ksi-lometazolino hidrochlorido?Jokiu bûdu. Nors kultûra � irgi priklau-

somybë, bet ji nemaudþianti, neákyri. Galiir visà gyvenimà pragyventi nesuvokæs, jogvis tiek, kad ir kà darytum, esi iðplaukæs iðkultûros, jà simbolizuoji ir jà ákûniji viso-mis savo sutrûnysianèiomis làstelëmis. Þi-noma, ðis straipsnis ne apie kokio Dundu-kiðkio urlaganus ar Burþujiðkiø forsus, �anie ir aptarti neiðnyks, � veikiau tai po-kalbis apie du skirtingus poþiûrius á kultû-ros sklaidà ir savo paties vaidmená jame.Ásivaizduokite � vasara, miestas tuðèias

(liaudis mirksta eþeruose arba didesniaja-me baseine palei Klaipëdà), tvanku. Atvi-

rai kalbant, apie literatûrà net nesinori gal-voti � toká pasaulá, koks atsiverèia, saky-kim, Vokieèiø gatvëje, geriau atspindëtøkokakolos skardinë ar bentmineralinio van-dens buteliukas, bet ne poezija. Ir ðtai to-kiame peizaþe � perkûnas ið giedro dan-gaus. Skaitymai. Kaþkur palei Halës turgøar panaðiai. Kaþkieno (na, ne visai kaþkie-no � tie þmonës paþástami) iniciatyva. Kaþ-kieno bute. Tai, þinoma, pribloðkia. Apiepanaðias kultûrines iniciatyvas mieste pas-taruoju metu nieko nebuvau girdëjæs. Esuinformuotas apie senamiestyje privaèiamebute veikiantá teatrëlá, þinau, kad sektantairenkasi taip pat butuose, taèiau vieðø skai-tymø privaèiose erdvëse nebûta turbût nuoimprovizuoto literatûros salono KerryShown Keyso namuose laikø prieð deðimtar dar daugiau metø. Ir kà? Ávyko ir, atro-do, ávyko sëkmingai, nes tas pats ritualasëmë pavyzdingai kas dvi savaites kartotisvis kitame senamiesèio regione, vis kitojeerdvëje. (Ant lieþuvio galo sukasi � �netikë-tose erdvëse�, nors tos erdvës netikëtos galtik tiems, kurie nepaþásta organizatoriø � Ju-liaus Kelero ir Aistës Kisarauskatës. Tai �? butas, ?? butas, �Ðatënø� kiemelis, lei-dyklos �Kitos knygos� kiemas ir t. t.) Ren-ginio formatas � visiðkai laisvas, informa-cinis rëmëjas � Facebook�as. Vyksmo bû-das: du kviestiniai autoriai skaito savo po-ezijà bei vertimus, sveèiai vartoja alkoho-lá, klausosi arba nesiklauso, dëkoja organi-zatoriams, nuperka dar alkoholio. To vyks-mo nekausto gûdus oficialumas, taèiau ne-tvyro ir anarchistinë dvasia, nors LUNImo-kytiniø skaitymuose uþdera gausiai � ne-formalumas jiems mat vertybë. Èia taip patnejusti didelës iðmonës, nëra jausmo, kaduþpildyta kokia tuðèia niða, ir dël to vilnið-kio kultûrininko gyvenimas dabar taptøgiedresnis bei komfortiðkesnis. Bet yra ne-reiklus pasitenkinimas. Paprasti skaitymaipaprastiems þmonëms � sugërovams kas-dienybëje, kolegoms literatûroje ir (kt.)mene. Ko daugiau reikia?Ðiuose skaitymuose per neilgà jø istori-

jà sudalyvavo jau ne vienas autoriø dveje-tas: Vytautas Dekðnys ir Agnë Þagrakaly-të, Dalia Jazukevièiûtë ir Lidija Ðimkutë,paskutinásyk � praëjusià savaitæ �AuðraKa-ziliûnaitë ir Marius Burokas, beje, netru-kus turintis pradþiuginti mus nauja poezi-jos knyga (leidykla �Tyto Alba�). Be abe-jo, tas pasikartojantis literatûrinis ritualas(neapsiverèia lieþuvis sakyti �renginys�) þa-vi, taèiau pasaulyje, kuriame moèiutës ra-gina prieð kà nors darant devynis kartus pa-galvoti, toks neracionalus sumanymas at-rodo beprotiðkas � neatvyks televizija, ne-paraðys laikraðèiai (beje, laikraðèiai vis dël-to paraðys � jau raðo), o ir þiûrovø akysenepakilsi aukðèiau, negu esi pakilæs, nes jie �draugeliai arba draugeliø draugeliai, kurieávertinti organizatoriø rûpestá gali nebentuoliai dalyvaudami vyno suktinyje. Apskri-tai ði Juliaus ir Aistës veikla sëja nerimogrûdà � jei kultûra yra tai, kà kiekvienasþmogus turi pats sau susikurti, iðeina, kadkultûros Lietuvoje nëra ar beveik nëra. Ða-lyje, kurioje visuomet labai uoliai ieðkomakaltøjø, paèiam pajudinti pirðtà net dël sa-vo paties hedonizmo ir, pasakykime bana-liai, idëjos, yra labai netikëta. Þinoma, vi-sa tai pernelyg skambu, kad bûtø tiesa � beto, juk suvokiame tiesos iðvis nesant � ta-èiau mintis, jog tokie neracionalûs, �neága-lûs� (viso meno pasaulio atþvilgiu) kultû-

ros aktai visø pirma deklaruoja ne vyksmosvarbà, o jø kûrëjø priklausomybæ nuo kul-tûros, tiksliau � priklausomybæ nuo kultû-ros ritualø kûrimo, rodosi panaði á teisin-gà. Gali bûti, tai skamba neðvankokai, betkas galëtø paneigti, jog visuomet tai ir tu-rime galvoje, iðsiþiojæ tarti þodá �kultûra�� visais atvejais, visuose kontekstuose?

Kà gi, nûnai laikas perðokti á rûstesniøtaisykliø ir neiðvengiamesniø dësniø pri-spaustà oficialøjá ðiuolaikinio meno pasau-lá. Taigi � ðiek tiek átampos greta laisvø,neformaliø skaitymø. Netolimoje ateityjeÐiuolaikinio meno centre duris þada atver-ti didþiulë retrospektyvinë paroda, kuriojedalyvauti savo pareiga laikytø kone kiek-vienas ðiuolaikinis menininkas, jei, þino-ma, sulauktø privataus skambuèio ið ypa-tingojo kabineto. (Kad ne visi, tikrai ne visiverti jo sulaukia, kitas klausimas, kurio èianenagrinësime � nors bûtø sàþininga.) Ðian-dienà su laimingaisiais autoriais jau susi-siekta, sàraðai nusistovëjæ, drumzliø bei pu-tø irgi tuojau neliks, tik va viena bëda �pasklido gandas, kad ðámet autoriams ne-bus mokami honorarai (negaliu patvirtintiar paneigti informacijos � naudojuosi Fa-cebook�o privaèiais post�ais; galø gale ði-tai ir nesvarbu � kaip pavyzdys tai veiktønet informacijai nepasitvirtinus). Kiek te-

ko girdëti, honorarai, skiriami kai kuriemsparodoje dalyvaujantiems menininkams,yra ypatinga ÐMC privilegija, nûdienà gal-bût niekur kitur Lietuvoje ir neaptinkama(plg. áprastoje galerijoje darbus eksponuo-jantys menininkai turi padengti iðlaidas pa-tys arba uþ juos tai padaro koks fondas),taèiau þinia, kad ðios privilegijos þadamaatsisakyti, vis tiek sukëlë smarkø kai kuriødalyviø ánirðá. Nuskriejo keletas pastabøkultûros ministro, ÐMC direktoriaus atþvil-giu, buvo suabejota, ar iðvis verta toje pa-rodoje dalyvauti, jei nëra honorarø. Tiesa,netrukus tie pasisakymai ið vieðosios erd-vës dingo, taèiau autoriø nuostatos, matyt,liko tokios paèios � uþ darbà turi bûti atly-ginta bet kokiu atveju ir bet kokia kaina.Ðá poþiûrá nesunku interpretuoti dar begë-diðkiau: visa, uþ kà nëra atlyginama, yrapaprasèiausia ðûdmalystë, apskritai hono-raro nemokantis organizatorius yra vagis,siekiantis privaèià autoriaus nuosavybæ (kû-riná) panaudoti savo tikslams. (Nesiimuspræsti, ar átûþæ autoriai patys suvokia, ko-kia iðkalbinga jø laikysena, bet klausimas,kur yra riba, ties kuria kultûros savanorys-të turëtø pereiti á apmokamà tarnystæ, yraneiðvengiamas.) Ðio poþiûrio ðeðëlyje ap-skritai bet kokia saviveikla, bet koks as-meninio entuziazmo dëka gyvuojàs projek-tas � sakykim, toks kaip Juliaus ir Aistësrengiami skaitymai � atrodo neiðdidus irsavaime prastas (str. ðûdmalystë), nors au-toriø noras gauti tam tikrà paramà, be abe-jo, yra visiðkai teisëtas: menininkas pakan-kamai pasitarnauja kultûrai kurdamas me-nà; galbût ið ðalies sunku ásivaizduoti, ta-èiau bûti kûrëju yra didþiulis iðbandymas,todël menininkø pageidavimas, jog visaiskitais atvejais kultûra (jai atstovaujanèiosinstitucijos) rûpintøsi jais ( t. y. rengtø pa-rodas, mokëtø honorarus, skirtø stipendi-jas ir t. t.), yra visiðkai natûralus ir supran-tamas, tik, þinoma, naivokas. Blogiau, kadtai � irgi priklausomybë � priklausomybënuo rezervato direkcijos ir institucijø, sukuriomis toji direkcija palaiko draugiðkusoficialius santykius, malonës. Dar blogiau,kad rezervato direkcija nustato ne tik kri-terijus ir kainà, bet ir rangà, lygá, ateitiesperspektyvas � viskà. Todël kai kurie me-nininkai be ÐMC yra niekas � ir Lietuvoje,ir uþsienyje, ir visur kitur, juo labiau kadir kai kuriø jø talentas galbût egzistuoja tikÐMC tikslø fone � tikslø, sukurtø bûti sil-pniesiems kelrode þvaigþde.Et, pakaks. Ðia proga, uþuot bergþdþiai kà

nors siejæ arba skyræ, galëtume uþeiti á gale-rijà �Akademija�, kurioje nuo pirmadienioveikia Algio Griðkevièiaus paroda �Cirkas�.Joje menininkas pristato naujus reþisûrinësfotografijos eksperimentus. Man regis, tiekpati paroda, tiek jos pavadinimas gan graþiaiásilieja á ðio straipsnio diskursà.Visais atvejais svarbiausia � gerai vai-

dinti.

21 d., antradiená, 17.30 val. Raðytojø klube(K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � treèiasis ciklo �VisiMikalojaus Konstantino Èiurlionio kûriniai for-tepijonui� koncertas �Èiurlionio miestai. Varðu-vos dienoraðèiai�. Varðuvoje 1896-1906 m. sukur-tus M. K. Èiurlionio kûrinius fortepijonui skam-bins ir iðtraukas ið M. K. Èiurlionio laiðkø skaityspianistas Rokas Zubovas.24 d., penktadiená, 17.30 val. poetø Gintaro Bleizgio ir Rimvydo Stankevièiaus

naujø knygø �Jonas Krikðtytojas� ir �Patys paprasèiausi burtaþodþiai� pristatymas.Vakarà ves Lietuvos raðytojø sàjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius, literatû-ros kritikas Valentinas Sventickas, muzikuos dainø autorius ir atlikëjas DomantasRazauskas, eiles skaitys autoriai.Áëjimas nemokamas. Informacija tel.: (85) 2629627, (85) 2617727; rasytojuklu-

bas@aiva.lt.

11

. 2010 m. rugsëjo 16�22 d., Nr. 30 (303�744) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.culture.lt/nemunas �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121� einamoji sàskaita;LT 097300010002230312� biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035� valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: AudronëMeðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945 el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, ErikaDrungytë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas.Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas� Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOSRËMIMO

FONDASKAUNOMIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

91-ojo kûrybiniosezono rugsëjomënesiorepertuaras16 d., ketvirtadiená, 17 d., penktadiená, 18 val. Ilgojoje salëje

(Kæstuèio g. 62) � Antono Èechovo �Palata�. Vienos dalies spektak-lis. Inscenizacijos autorius ir reþisierius Rolandas Kazlas. Spektakliotrukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 50 Lt.17 d., penktadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

�Laimingi�. Dviejø daliø spektaklis pagal Friedricho von Schillerio�Klastà ir meilæ�. Reþisierius Artûras Areima. Spektaklio trukmë �2.30 val. Bilieto kaina � 40 Lt.18 d., ðeðtadiená, 19 val. Parketinëje salëje (Kæstuèio g. 62) �

Gyèio Ivanausko teatro gastrolës: �8 kvadratiniaimetrai�. ReþisieriusG. Ivanauskas, choreografë Brigita Urbietytë. Spektaklio trukmë �1 val. Bilietø kainos � 30, 35 Lt.19 d., sekmadiená, 15 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) � Inge-

rosHagerup �Stiklinë arbatos su citrina�.Vienos dalies komedija. Reþi-sierë Danutë Juronytë. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 25 Lt.19 d., sekmadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

�Moderatoriai�. Dviejø daliø forumas. Reþisierius Andrius Kurie-nius. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietø kainos � 15, 30 Lt.19 d., sekmadiená, 19 val.Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71,

V a.) � Mariuso von Mayenburgo �Bjaurusis�. Skalpelio pjûvis.Reþisierius Vilius Malinauskas. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bi-lietø kainos � 25, 30 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) veikia kasdien 10.30-19 val., tel. 22

40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.lt.

Kauno valstybinis lëliø teatras18 d. ðeðtadiená, 12 val. Maþojoje scenoje �

�Uma-Uma�. Kaip tarp susivëlusiø bûti susiðuka-vusiam, tarp nuobodþiø � ádomiam, ir kaip nuo al-kanø apginti geriausià draugà? Nuo 3 m. Reþisie-rius A. Þiurauskas.19 d., sekmadiená, 12 val. �Uþburtos pilies paslaptis�. Más-

linga istorija apie amþinos meilës stebuklà. Nuo 6 m. ReþisieriusO. Þiugþda.Bilietø kainos � 8, 10 Lt. Bilietai parduodami teatro kasoje (Lais-

vës al. 87A) IV-V 11-17 val., VI-VII 10-14 val., tel. 221691.

17 d., penktadiená, 19 val.Mindaugo Va-liuko �Septyniolika�. Reþisierë Edita Praku-liauskaitë-Milinienë. Bilieto kaina � 30 Lt.19 d., sekmadiená, 18 val. akustinis soli-

nis Nojaus koncertas �Að dar niekada nenorë-jau tiek daug pasakyt...�. Bilieto kaina � 27 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) veikia III-

V 15-19 val., VI 15-18 val., VII valandà prieð spektaklá, tel.: 408470,226090. Bilietus platinaBilietai.lt.

20-ojo tarptautiniomodernaus ðokio festivalisRugsëjo 18 d., ðeðtadiená, 19 val. Menø spaustuvëje (Vilnius) �

ðokioteatro�Aura�(Lietuva), teatro�Manantiales�(Ispanija), teatro�Tran-via� (Ispanija) �Atvirø akiø panoramos�. Premjera (N-18). Spektakliotrukmë � 1 val. Bilietø kainos � nuo 30 Lt.Rugsëjo 22 d., treèiadiená, 20 val. Kauno paveikslø galerijoje �

ðokio teatro �Aura� (Lietuva) ir Ðv. Kristoforo kamerinio orkestro (Lie-tuva) �Dvi premjeros su pertrauka. Lietaus reminiscencijos / Iðplautasdangus�. Spektaklio trukmë � 0.40 val.Rugsëjo 23 d., ketvirtadiená, 19 val. Kauno dramos teatre � ðokio

teatro�Zawirowania� (Lenkija)�Uþregos lauko�(N-14).Spektaklio truk-më � 0.35 val. Karel Vanek (Vokietija) �Laisvës fantomas�. Spektakliotrukmë � 0.50 val. Bilietø kainos � nuo 30 Lt.Rugsëjo 23 d., ketvirtadiená, 22 val.Verslo lyderiø centre (BLC) �

MikoùajMikoùajczyk (Lenkija) �Laukimas� (N-18).Spektaklio trukmë�1.10 val. Bilietø kainos � nuo 30 Lt.Rugsëjo 24 d., penktadiená, 19 val. �Girstuèio� kultûros centre �

Alias / Guilhermo Botelho (Ðveicarija) �Ðoninis lietus�. Premjera (N-18). Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilietø kainos � nuo 30 Lt.Rugsëjo 24 d., penktadiená, 21 val. Kauno valstybiniame dramos

teatre � �Eksperimentinës ðokio trupës� (Brazilija) �Formos� ir �Domi-niq�.Spektakliø trukmë�0.35val. ir 0.25val.Bilietøkainos�nuo30Lt.Rugsëjo 24 d., penktadiená, 23 val. Verslo lyderiø centre (BLC) �

A.lter S.ession (Prancûzija / Japonija) �Netektis� ir �Sluoksniai�. Spek-takliø trukmë � 0.50 val. Bilietø kainos � nuo 30 Lt.Rugsëjo 25 d., ðeðtadiená, 18 val. Verslo lyderiø centre (BLC) �

ProvisionalDanza (Ispanija) �Neatsakingi� (N-18). Spektaklio trukmë�1 val. Bilietø kainos � nuo 30 Lt.Rugsëjo25d., ðeðtadiená, 20val. ir 23.30val.Senajame�Lituanica�

fabrike � ðokio teatro �Aura� (Lietuva), teatro �Manantiales� (Ispanija),teatro �Tranvia� (Ispanija) �Atvirø akiø panoramos�. Premjera (N-18).Spektaklio trukmë � 1 val. Bilietø kainos � nuo 30 Lt.Rugsëjo 25 d., ðeðtadiená, 22 val.M. Þilinsko dailës galerijoje � Il

Posto ir Marco Castelli (Italija)�Iðnara�. Spektaklio trukmë � 0.35 min.Áëjimasnemokamas.Rugsëjo 26 d., sekmadiená, 18 val. Verslo lyderiø centre (BLC) �

Kaselio miesto teatro, Johannes Wieland (Vokietija) �Partrenktas þvë-ris�. Premjera. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilietai platinami Bilietai.lt sistemoje ir renginiø vietose 1 val. prieð

spektaklius.Festivalio abonementusgalima ásigyti tikKaunoðokio teatre�Aura� (M. Daukðos g. 30A) iki rugsëjo 18 d.

17 d., penktadiená, 15 val.Maironio lietu-viø literatûros muziejuje (Rotuðës a. 13) � Dai-vos Povilaitienës, Skaidriaus Kandratavièiaus,Ramûno Jaro, Ramutës Dragenytës, RamuèioKarmalavièiaus kûrybinë popietë su nauja D.Povilaitienës knyga �Eroso signatûra�.

Maironio lietuviø literatûros muziejuje (Rotuðës a.13) ðiuo metuveikia parodos:�Antanui Strazdui � 250�,�Ir plunksna raðalà taðkai� (Henrikui Radauskui � 100),�...poezija ir meilë iðtikimiausios mano gyvenimo palydovës...�

(Kotrynai Grigaitytei � 100),�Raðytojai ateitininkai (1910-1940)�,�Kultûrinë tarpukario spauda � tarp iððûkiø ir tolerancijos�.

16 d., ketvirtadiená, 17 val. Juozo Tumo-Vaiþganto muziejuje(Aleksoto g. 10-4, Kaunas) vyks poeto Pauliaus Ðirvio 90-øjø gimi-mo metiniø minëjimas. Dalyvauja poeto naðlë Birutë Ðirvienë, akto-riai Kristina Kazakevièiûtë, Petras Venslovas, bardas Algis Svidins-kas. Áëjimas su pakvietimais.

18 d., ðeðtadiená, 22 val.Kaunokultûros centre �Tautos namai� (Vy-tauto pr. 79 /Kæstuèio g. 1) � asociacijos�Teatronas� penkiø þmoniø monospek-taklis �Tik viena duota� pagal G. Alek-sos pjesæ.ReþisieriusGildasAleksa, dai-lininkëBartë Liagaitë. Spektaklis nemokamas.19d., sekmadiená, 24 val. asociacijos �Teatronas�monospektaklis

�Lietuviai� pagal to paties pavadinimo G. Grajausko pjesæ. ReþisierëAgnë Juðkënaitë, vaidina Julius Reinikis. Spektaklis nemokamas.

Kauno tautinës kultûros centras

(A. Jakðto 18)16 d., ketvirtadiená, 18 val. vakaronë �Ðokim!�. Veda Vita Bra-

ziulienë, Daugailë Braziulytë.18 d., ðeðtadiená, 16 val. paskaita �Gyvenimo bûdas ir sveikata�.

Lektorius Aleksandras Þarskus.22 d., treèiadiená, 18.30 val. paskaita �Baltai ar aisèiai? Protëviø

kultûros palikimas�, skirta Baltø vienybës dienai. Lektorius Aleksan-dras Þarskus. Informacija tel. 867936715, www.ktkc.lt.

Iki spalio 1 d. Kauno meni-ninkø namuose veikia dailininkoArvydoÞalpioparoda �Koliaþai�,�Mûzø svetainëje� �AldonosZy-kutës fotografijø paroda �Akimir-kos pojûtis�. Áëjimas nemokamas.Informacija tel. 22 31 44,

18 d., ðeðtadiená, 20 val. �Kauno naktys�. Miesto centrinë dalisvisà naktá pulsuos gyvybe: Laisvës alëjoje vyks elektroninësmuzikosðokiai, stiklo gaminiø gamyba, dainuojamosios poezijos pasirody-mai, styginiø instrumentø koncertas, vedø kultûros pristatymas, Vil-niaus gatvës poþeminëje perëjoje bus pristatomos Kauno neatrastosvietos, Rotuðës aikðtëje laukia koncertas, kvarteto ir elektriniø gitarø,fortepijono, violonèelës pasirodymai.

�Pasaulis pagal M. K. Èiurlioná�Skirtas M. K. Èiurlionio 135-osioms gimimo metinëms18 d., ðeðtadiená, 12 val. Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës

muziejaus Èiurlionio galerijoje bus rodomas filmas �Zodiakas�.Mu-ziejuje lankysis filmo reþisierius, Nacionalinës meno ir kultûros pre-mijos laureatas Jonas Vaitkus.22d., treèiadiená, visàdienà,muziejaus ekspozicijø lankymovalan-

domis (11-17 val.) bus ðvenèiama renginiø ciklo svarbiausioji data �menininko gimimo dienos ðventë �PoM.K. Èiurlionio þvaigþde�.Mu-ziejaus lankytojai kvieèiami padovanotiM.K.Èiurlioniui gëlæ, ið jø buskuriamameninë floristinë instaliacijaÈiurlioniogalerijos paveikslø eks-pozicijoje greta menininko portreto.Muziejaus darbuotojai visuomeneisiûlysM.K.Èiurlioniogimtadiená ðvæsti gamtoje�muziejauskiemelyje.Atsineðuspatiesalusbusgalima jaukiai ásikurti ant þolës, vaiðintis arbata,vartyti ir skaitinëtiM.K.Èiurlionio kûrybos parodø katalogus ir knygasbeiklausytismuzikos.16val.prasidedagimtadienioðventëskulminacija.Visi neabejingi M. K. Èiurlionio asmenybei ir kûrybai kvieèiami skrai-dinti linkëjimus M. K. Èiurlioniui. Gimtadienio nuotaikà kurs lankyto-jams dovanojamas ðventinis pyragas.

18 d., ðeðtadiená, 19 val. Premjera. Girstuèio kultûros centre �ðokio spektaklis �Ana Karenina�. Pagal A. Ðnitkës muzikà, L. Tols-tojaus romano motyvais. Choreografë Anþelika Cholina. Scenogra-fas Marijus Jacovskis. Kostiumø ir grimo dailininkas Juozas Statke-vièius. Spektaklio trukmë � 1.50 val. Bilietø kainos � 42-102 Lt.Bilietus platina kultûros centro kasa ir Bilietai.lt.

16 d., ketvirtadiená, 17 val. galerijoje �Aukso pjûvis� (Verslolyderiø centras (BLC), K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53,Kaunas) atidaroma personalinë vilnietës dailininkës SigitosMaslaus-kaitës tapybos paroda �Ðventieji, peizaþai, natiurmortai�. Paroda veiksiki spalio 18 d. Galerijos darbo laikas: I-V 10-18 val.

�Nemuno�PRENUMERATAPASKUTINIAM METØ

KETVIRÈIUI �IKI RUGSËJO 20 d.

Dar galima suspëti á artimiausià paðtàarba prenumeruoti internetu:

www.post.lt ir www.prenumerata.lt.Mielai tà paslaugà padarysime

ir mes, redakcijoje.

Raðykite mums:nemunasredakcija@gmail.comSkambinkite: (8-37) 322244

arba (8-37)322266.

12

. 2010 m. rugsëjo 16�22 d., Nr. 30 (303�744)Spektras

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Kauno karuselë

Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, rugsëjo 21 d., Ki-tokio kino klube bus rodoma dra-ma �Pornografinis ryðys�. Pir-miausia reikëtø perspëti, kad fil-mo pavadinimas gali suklaidintituos, kam þodis �pornografija�reiðkia kinà, kuriame stambiu pla-nu rodomi ne personaþø veidai, ogenitalijos lytinio akto metu. Nie-ko panaðaus ðioje dramoje klaidi-nanèiu pavadinimu në su þiburiuneaptiksite, o nemaþai vietos fil-me uþimanèios sekso scenos buslabai subtilios ir netgi skaisèios.Bendromis Prancûzijos, Ðveicari-

Kitokio kino klube � �Pornografinis ryðys�jos, Belgijos ir Liuksemburgo ki-nematografininkø pastangomissukurtas �Pornografinis ryðys� �tai dviejø vieniðø þmoniø drama.Filmo herojai � tiesiog Ji ir Jis,

moteris ir vyras. Jie susipaþásta pa-gal skelbimà bulvariniame laik-raðtyje, susiraðinëja elektroniniupaðtu, kol galiausiai nusprendþiasusitikti. Taip uþsimezga ðis keis-tokas pornografinis ryðys.Jis vedæs? Iðsiskyræs? O ji? Ko-

kia gyvenimiðka patirtis slypi jospraeityje? Mes nieko neþinomeapie nueità herojø kelià. Kaip irjie apie vienas kità. Ji � pakanka-mai subrendusi ir patyrusi, kad ga-

lëtø atvirai kalbëti apie tai, kàmëgsta ir ko trokðta. Jis � truputádrovus, taèiau moteriai patinka.Jie susitinka maþoje Paryþiaus ka-vinukëje, kad netrukus atsidurtøvieðbuèio kambaryje, kuriame pa-tenkins slapèiausius vienas kitogeismus.Jie susitikinëja kiekvienà sa-

vaitæ. Ta pati kavinë. Tas patsvieðbutis. Ta pati lova. Ar atsirasðiame �pornografiniame ryðyje�vietos jausmams? Meilei? Iðsisky-rimo skausmui? Baimei prarastivienas kità? Ar susitiks herojai ka-da nors ateityje? Paprastø atsaky-mø á panaðius klausimus taip patnesitikëkite.Garsi prancûzø aktorë Nathalie

Baye ir ne maþiau þinomas jos ko-lega ispanas Sergi Lopezas Vene-cijos kino festivalyje buvo apdo-vanoti uþ geriausià vaidybà.

Kai realybë tëra iliuzija,o þmogaus gyvenimas � miraþasGediminas JANKAUSKAS

Penktadienio naktá (0.35 val.,LNK) pasinersime á labai niûrià�Tamsos miesto� atmosferà. Jau-nas australø reþisierius Alexas Pro-yasas gerai iðmano ir myli kino kla-sikà. Jos pamokos ðiame filme aki-vaizdþios. Ypaè ryðki èia vokiðkoekspresionizmo átaka, nors yra ir an-tiutopijos bei �juodojo� kriminali-nio kino elementø. Ið visø ðiøkomponentø nuausta �Tamsosmiesto� atmosfera yra siaubingair kartu hipnotizuojanti. Uþtai re-alybë èia tëra iliuzija, o þmogausgyvenimas � tik miraþas.Ðias tiesas savo kailiu patiria

Dþonas Merdokas, kartà prabudæsnepaþástamame vieðbutyje. Niekonegalintis prisiminti vyras netrukussuþino, kad yra kaltinamas ávykdæskelias þmogþudystes. Norëdamasatkurti savo praeitá ir tikràjà tapa-

tybæ Merdokas susiduria su kitoscivilizacijos atstovais, kurie savovalios pastangomis gali lengvaitransformuoti fizinæ realybæ.Ne maþiau komplikuotoje situ-

acijoje atsidûrë pagrindinis herojusfilme �Maiklo Kleitono sukurtatiesa� (penktadienis, 23.00 val.,LTV2). Prie penktojo deðimtmeèioartëjantis teisininkas Maiklas Klei-tonas (já vaidina George�as Cloo-ney) dirba solidþioje juridinëje kor-poracijoje, ir savo firmoje jis þino-mas kaip �machinatorius�. Vadovaijá charakterizuoja kaip tikrà burti-ninkà, sugebantá nepastebimai ir bejokio triukðmo sutvarkyti kebliusreikalus, visada iðliekant ðeðëlyje.O pats Maiklas save vadina �valy-toju�, nes tik jis vienas þino, kiekpurvo jam tenka iðkuopti, sekantsàþinæ praradusiø valdininkø ir ásta-tymams nusiþengusiø korporacijøpëdomis. Þinoma, anksèiau ar vë-

liau Maiklà turëjo iðvarginti nuo-latiniai kompromisai su savo sàþi-ne. Kartà vyrukas labai aiðkiai su-vokia, kad priëjo kryþkelæ.Visai kitoká G. Clooney pamaty-

sime smagioje broliø Joelio ir Etha-noCoenø komedijoje �O, broli, kurtu?� (0.35 val., TV3) .Nuo ðio filmoaktoriaus karjeroje prasidëjo idiotið-kø personaþø galerija. Ið katorgos pa-bëga trys �trenkti� nuteistieji. Jie su-kaustyti viena grandine ir turi tà pa-tá tikslà � rasti þemëje uþkastà lobá.Pakeliui bëgliai dar suburia paðëlu-sià muzikinæ grupæ ir áveikia beveikvisusHomero apraðytus pavojus, ka-daise pastojusius kelià Odisejui. Tikveiksmas rutuliojasi ne �prieðtvani-niais� laikais, o labai konkreèiu Di-dþiosios depresijosmetu.Nenusako-mo þanro filmà puoðia puikus muzi-kinis takelis.Daug geros muzikos girdësime

ir Kanø festivalyje prizu uþ geriau-

sià reþisûrà apdovanotame filme�Skafandras ir drugelis� (ðeðtadie-nis, 21.00 val., LTV). Emociná kli-matà èia subtiliai kuria pianisto Pau-lo Cantelono atliekamos melodi-jos, Tomo Waitso, Lou Reedo, JoeStummerio dainos, grupës �U2�muzika. Retsykiais nuskamba il-gesingi Federico Fellinio bendra-darbio Nino Rotos melodijø garsai,o filmà pradeda ir vainikuoja kulti-në Charleso Trenet daina �Jûra�.Visos filmo iðraiðkos priemonës

susilieja á svaiginamà himnà gyve-nimui, kuris tuo paèiu metu atrodoir kaip magiðka haliucinacija, neáky-riai priverèianti kiekvienà mûsø pa-sinerti á neiðsipildþiusiø svajoniø,praeities klaidø, intymiausiø prisi-minimø, nerimstanèios sàþinës jûrà.O pasakoja ði jaudinanti drama apieJeanà-Dominique�àBauby, kuris bu-vo populiaraus madø þurnalo �El-le� prancûziðkosios versijos vyriau-siasis redaktorius. Po staiga drioks-telëjusio insulto energingas ir gu-vus keturiasdeðimtmetis donþuanasatsigauna visiðkai paralyþiuotas.Nuo ðiol jis bus ákalintas savo kûnoskafandre ir galës judinti tik kairià-jà aká. Dabar vyriðkiui liko vien pri-siminimai ir skaudi dalia taikstytis

su nauja padëtimi. Medikø paska-tintas jis ryþosi paraðyti savo auto-biografijà. Ir ávykdë ðià uþduotá la-bai originaliu bûdu � mirksëdamasparalyþiaus nepaveikta akimi. Taipgimë unikali knyga � skaudi iðpa-þintis, �dienoraðtis nuo begalinësvienatvës krantø�.Jei labai pavargsite nuo ðiø sle-

gianèiø dramø, praskaidrinti nuotai-kà padës reþisierius Timas Burtonasir jo mylimiausias aktorius bei iðti-kimiausias pagalbininkas JohnnyDeppas. Prieð du deðimtmeèius jie-du sukûrë ekscentriðkà filmà �Ed-vardas Þirkliarankis� (sekmadie-nis, 12.05 val., TV3). Tai graþi irgraudi pasakëlë apie sentimentaløvaikinà, kûrëjo apdovanotà þirklë-mis vietoje pirðtø. Pradþioje Edvar-das Þirkliarankis savo iðvaizda ðo-kiruoja aplinkinius, taèiau greitai jokitoniðkumas tampa akivaizdþiu pri-valumu. Pavyzdþiui, dirbant gëliøsode arba kirpykloje...Gerà nuotaikà garantuoja ir ro-

mantinës komedijos �Undinës�(sekmadienis, 14.15 val., TV3) au-toriai. Dvi dukras auginanti vieni-ða motina Reièel Fleks (jà vaidinadainininkë Cher) po kiekvieno ne-sëkmingo bandymo rasti iðtikimàgyvenimo draugà su mergaitëmis irvisa manta kraustosi vis á kità mies-tà. Nenusimenanti trijulë pakeitëjau aðtuoniolika bûstø, bet Ist Por-te apsistojo ilgam. Mat ponia Fleksèia sutiko batø pardavëjà Lu Land-ská (aktorius Bobas Hoskinsas), ojos vyresnioji dukra Ðarlota, svajo-jusi tapti vienuole ir atgailauti uþvisos ðeimynëlës nuodëmes, taippat ásimylëjo. Meilë kol kas nerûpitik maþylei Keitei, nes ji turi svar-besná tikslà gyvenime � mergaitësvajoja tapti plaukimo èempione.

�Teatro projektai� ðiais metaisjau penktàjá kartà Kaune rengëávairiø menø festivalá �Piliesakordai�. Renginá, kuris pasiþy-mi tendencijomis vis kisti, keliau-ti ið vienos vietos á kità, nes neturiryðkiai nusistovëjusiø formø,orientuojasi á naujienas ir jaunuskûrëjus bei daþniausiai gana pa-slankias kamerines erdves. Vienosdienos festivalis skelbia galintispadëti tiems, kuriems trûksta sëk-mës ieðkant erdviø savo projek-tams, siekiantiems save realizuoti,atrasti bei prisijaukinti pirmuosiusþiûrovus. Rugsëjo 11 d. �Piliesakordai� iðsiskleidë Ryðiø istori-jos muziejuje, renginys buvo netoks iðsibarstæs ir iðsiplëtæs kaipankstesniais metais ir prasidëjo in-vokacija Ðv. Jurgio Kankinio baþ-nyèioje kartu su sakralinës muzi-

kos programa. Ðokis, dailë, muzi-ka ir teatras suvërë labai margà pro-gramà, kuri tæsësi visà dienà, to-dël jokios grûsties, lipimo vieni ki-tiems ant kulnø ar eklektikos nesi-jautë. O saulëtà dienà dailininkairamiai sau tapë paveikslus, muzi-kantai tuo metu jiems ir susirinku-siems klausytojams grojo. Ko ne-buvo galima pasakyti apie vakari-næ programà, uþgoþtà krepðinio sir-

galiø siautëjimo. Þinoma, projek-tø ir menininkø kûriniø lygis labaiskyrësi ir ávairavo, taèiau veikiau-siai tai neiðvengiama ieðkant nau-joviø. Todël ðalia jø organizatoriaiparûpino jau patikrintø ir neabejo-tinø renginiø, kurie projektui atsto-vavo kaip kokybës kortelë. Gal tikþiûrovø vis dëlto buvo maþoka, kadrenginys ágautø judrumo ir dinami-kos, kuri ásuka ir didesná kûrybin-

gumà, o jis iðsklaido keistokà slap-tos alternatyvos iðrinktiesiemsjausmà. �Ðis renginys � grafø Tið-kevièiø pradëtos kultûrinës misijostàsa. Mes taip pat ieðkome naujøtalentingø menininkø, norime su-teikti galimybæ festivalio lankyto-jams susipaþinti su novatoriðkomismeninës saviraiðkos priemonëmis�,� akcentuoja festivalio meno va-dovas aktorius Petras Venslovas.

Dailioji Kauno fotografijos gale-rija rudená pasitinka rudeniðkai. Ða-lin meta roþinius, visà vasarà tiku-sius akinius ir sviedþiamums sunkio-sios tikrovës vaizdø. Pristato dviejøskirtingø ðaliø menininkø parodas,kuriose kalbama viena fotografinekalba. Fotografijø projektas �Tikrasgyvenimas� primena keistus Siamodvynius. Drastiðkasis ir labai nevien-pusiðkai vertinamas fotomenininkasRimaldas Vikðraitis savo fotografijaspristato Kauno architektø sàjungosparodinëje erdvëje, o Kauno fotogra-fijos galerijoje galima apþiûrëti Mar-tino Parro parodà, kurioje skurdasplieskia paèiomis ryðkiausiomis spal-vomis ir lakuotais pavirðiais. Gal to-dël atrodo, jog R. Vikðraitis, þvelg-damas á Lietuvos kaimà, verkia, oM.Parras, gaudydamas paèias kvailiau-sias scenas, � iðmûsø visø juokiasi. Irteisingai daro, nes tose fotografijosemes atrodome tiesiog neátikëtinai.

ParengëAudronë MEÐKAUSKAITË