LSMU ir LSMU LigoninėS kaUno kLinikų SavaitraštiS. 2013 M. Lapkričio 15 d. iSSn 1648-620xNr. 38 (1988)

dr. thomas Larzonas stebi operaciją atliekamą prof. rimanto Benečio.

Lapkričio 8 d. kaimo turizmo sodyboje „karpynė“ vyko 42-asis Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (Lvga) suvažiavimas, kuriame dalyvavo 305 dalyviai.

L. Domeikos nuotr.

42-asis LVGa suVažiaVimas

Suvažiavimo metu vyko veteri-narijos farmacijos ir kitų įmonių

paroda, iškilmingai paminėtas Lvga 90-metis, išklausytos Lvga prezi-dento metinė Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos veiklos, Lvga revizijos komisijos ir Lvga Etikos ko-misijos ataskaitos. vyko diskusijos, vMvt pateikė aktualią informaciją. Suvažiavimo pirmininku išrinktas vFa prezidentas, Lvga valdybos narys Jurūnas Jonas Jablonskas, sekreto-re – raseinių vMvt darbuotoja rita kumpikevičienė. Suvažiavime dalyvavo ir Lvga 90-mečio proga pasveikino daug garbių svečių: LrS kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius pauža (įteikė komiteto padė-kos raštus v. Bižokui, J. Jablonskui ir S. Laurusevičiui), LrS nariai kazimie-ras Starkevičius ir Edmundas Jonyla, Ministro pirmininko algirdo Butkevi-čiaus sveikinimą perskaitė visuome-ninis konsultantas darius remeika,

sveikino žemės ūkio viceministras rytis šatkauskas (įteikė ministerijos padėkos raštus aktyviausiems Lvga nariams), vMvt direktorius dr. Jonas Milius, oiE rytų Europos regiono vadovas prof. kazimieras Lukauskas (perdavė oiE ir pasaulio veterinarijos asociacijos vadovų sveikinimus), LSMU va kancleris prof. Henrikas Žilinskas, Žemės ūkio rūmų vicepir-mininkas Sigitas dimaitis, Latvijos veterinarijos asociacijos prezidentė Mara viduža ir Baiba reinika, buvęs Lenkijos veterinarijos gydytojų rūmų prezidentas dr. Bartoszas Winiecki ir Bialystoko vaivadijos veterina-rijos gydytojų rūmų prezidentas andrzejus Czerniawski. taip pat su-važiavime dalyvavo augustavo vete-rinarijos tarnybos vadovas Marianas pirsztukis, Marianas Waszkiewiczas, LSMU prorektorius veterinarijai prof. antanas Sederevičius, prof. albina aniulienė, nMvrvi direktorius dr. gediminas pridotkas, vĮ „pieno tyri-

mai“ direktorius dr. Saulius Savickis, vMvt centrinės ir regioninių tarnybų vadovai ir kt.šventinį pranešimą, skirtą asociaci-jos 90-mečiui, skaitė Lvga preziden-tas prof. vidmantas Bižokas. Lvga prezidentas asociacijos garbės narių diplomus įteikė buvusiems Lvga prezidentams prof. v. paulikui ir doc. p. Mačiulskiui.Lvga padėkos raštai buvo įteikti

ir Lvga nariams, tarp jų – vMvt direktoriui dr. J. Miliui bei oiE rytų Europos regiono vadovui prof. k. Lu-kauskui.vMvt direktorius J. Milius tarnybos pirmojo laipsnio žinybiniu garbės ženklu apdovanojo Lvga prezidentą v. Bižoką. vMvt padėkos raštais buvo apdovanoti aktyviausi Lvga nariai.Suvažiavimo dalyviai išklausė Lvga prezidento v. Bižoko metinę Lvga

ataskaitą bei revizijos komisijos pir-mininko H. Medvecko ir Etikos komi-sijos nario a. pockevičiaus ataskaitas.vMvt direktorius J. Milius ir kiti tarnybos atstovai pateikė aktualią informaciją apie dabartinę gyvūnų užkrečiamųjų ligų padėtį Lietuvoje ir pasaulyje.po suvažiavimo vyko šventinis va-karas.

LVGA inf.

kauno klinikomis, širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje taikomais gydymo metodais. Sve-čias planuoja artimoje ateityje kai kuriuos gydymo metodus pritaikyti savo vadovaujamoje klinikoje.

Garsus anGiochirurGas domisi kauniečių metodikomisširdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje lankėsi vie-nas iš garsiausių pasaulyje kraujagyslių chirurgų dr. thomas Lar-zonas iš Erebru (Örebro) universtitetinės ligoninės (švedija). dr. t. Larzonas yra žinomas kaip naujausių ir pažangiausių metodų, gydant sudėtingiausias aortos patologijas, kūrėjas. garbaus sve-čio vadovaujamas angiochirurgijos skyrius yra vienas iš didžiau-sių centrų, kuriuose gydomos sudėtingiausios aortos patologijos ir kitos kraujagyslių ligos. Jo skyriuje atliekamos visos aortos endovaskulinio gydymo procedūros ir atvirosios operacijos. nuo 2012 m. dr. t. Larzono skyriuje visos aortos gydymo procedūros atliekamos tik intervenciniu endovaskuliniu būdu.

Loreta Giedraitienė

Į širdies, krūtinės ir kraujagyslių chi-rurgijos kliniką dr. t. Larzonas atvyko stebėti prof. rimanto Benečio atlie-kamų visos aortos disekacijos (arba a tipo) operacijų, naudojant šaldyto dramblio straublio (Frozen elephant trunk) techniką. garsusis kraujagys-lių chirurgas atviras naujovėms. dr. t. Larzonas į kauno klinikas atvyko stebėti prof. r. Benečio operacijų apie šį metodą sužinojęs iš epizo-diškai pas jį besimokančio naujausių aortos aneurizmų ir disekacijų gydy-mo metodų gyd. vaido vysocko.vizito metu dr. t. Larzonas susitiko su LSMU prorektore mokslui prof. habil. dr. vaiva Lesauskaite, LSMU ligoninės kauno klinikų generaliniu direktoriumi prof. renaldu Jurkevi-

čiumi, širdies, krūtinės ir kraujagys-lių chirurgijos klinikos vadovu prof. rimantu Benečiu. Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės.dr. t. Larzonas širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje pristatė endovaskulinių tyrimų or-ganizavimo patirtį Erebru (Örebro) universitetinėje ligoninėje. a tipo disekacijų chirurginio gydymo, taikant šaldyto dramblio straublio techniką, kauno klinikų patirtį pri-statė širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje dirbantis gydy-tojas v. vysockas. pažymėtina, kad pradėjus taikyti šį metodą, rezultatai gerėjo, mirtingumas, remiantis preli-minariais apskaičiavimais, sumažėjo du kartus.antrąją vizito dieną dr. t. Larzonas stebėjo klinikos operacinėse dvi vie-

nu metu vykstančias itin sudėtingas operacijas, kurias atliko prof. r. Be-netis kartu su visa širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos chirurgų komanda.dr. t. Larzonas buvo sužavėtas

Svečiui pri sta tytas a tipo disekacijų

chirurginis gydymas, taikant šaldyto

dramblio straublio techniką.

V. Laskausko nuotr.

informacija2 avevita/2013 m. lapkričio 15 d., nr. 38

Pritarta doktorantūros studijų saVianaLizės išVadomsrektoratas, išklausęs Mokslo centro vadovės prof. ingridos Ulozienės infor-maciją apie 2010–2013 metų doktorantūros studijų savianalizę, nutarė pritar-ti doktorantūros studijų savianalizės išvadoms.išklausęs Mokslo centro vadovės prof. i. Ulozienės informaciją apie Lie-tuvos nacionalinės UnESCo komisijos iš Lietuvos mokslo ir jį kuruojančių institucijų sudarytos atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos ir tyrimų darbo grupės kreipimąsi ir atsižvelgdamas į Europos komisijos kvietimą remti atvirąją prieigą, rektoratas nutarė patvirtinti LSMU atvirosios prieigos mandatą ir paskelbti registre roarMap. rektoratas išklausė prof. Edgaro Stankevičiaus pranešimą apie viešinimo projektus.prof. vaiva Lesauskaitė pristatė rengiamos institucinio vertinimo savianali-zės santraukos Mokslo veiklos dalies projektą.

AVE VITA inf.

rektorato Posėdyje. 2013 m. LaPkričio 4 d.

Egzaminas organizuotas stotelių principu. Siekiant di-džiausio objektyvumo, užduotys visiems studentams

yra vienodos, vienoje stotelėje visus studentus vertina vienas ir tas pats dėstytojas. apgalvota logistika nulėmė, kad studentai neturėjo galimybių susitikti su draugais, kurie pirmieji apsilankė stotelėse ir jau atlikę užduotis palikdavo egzamino vietą.Studentams egzaminas truko apie 2 val. Buvo parengta 12 stotelių, kuriose per 7–10 minučių jie turėjo parodyti teorines žinias, praktinius įgūdžius ant muliažo, bendrauti su paciente, kuriai reikia paaiškinti apie jos ligą, ligos eigą, gydymo galimybes, komplikacijas. pacientę puikiai vaidino savanorės rezidentės. dr. S. Barilienė pažymi, kad oSkE egzamino struktūra ver-tinga ne tik dėl objektyvumo, bet ir dėl puikios galimybės įvertinti studento pasirengimą bendrauti su pacientu, orientaciją klinikinėje situacijoje, praktinius gebėjimus. pastebėtas ir svarbiausias trūkumas – patalpų tokio pobū-džio egzaminui organizuoti stoka.tik išlaikę egzaminą, dar nežinodami įvertinimo, studentai užpildė anonimines anketas, kuriose pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais apie egzaminą. 76,7 proc. studentų teigė, kad egzaminas patiko, 8,3 proc. – kad nepatiko, 15 proc. stu-dentų į klausimą neatsakė. 25 proc. studentų egzaminą įvardijo kaip sunkų, 36,7 proc. – vidutiniškai sunkų, lengvu egzamino nepavadino nė vienas studentas.dr. S. Barilienė sako, kad akušerijos ir ginekologijos mo-dulio organizatoriai pirmiausia buvo patenkinti studentų įvertinimu. pirmą kartą laikydami tokio pobūdžio egzaminą jaunieji kolegos pasirodė išties labai gerai: neišlaikiusių egzamino nebuvo, 2 studentai įvertinti dešimtuku, 25 – de-vynetu, 23 – aštuonetu, 8 – septynetu ir 2 – šešetu. opti-mistiškai nuteikia studentų noras oSkE egzamino struktūrą perkelti ir į kitas klinikas. 66,7 proc. laikiusiųjų norėtų kitų modulių tokio egzamino, 8,3 proc. – nenorėtų, o 23,3 proc.

Lsmu akušerijos ir GinekoLoGijos moduLio – jau nauja eGzaminų tVarkanuo birželio mėnesio prasidėjo pasirengimas objektyviam struktūrizuotam klinikiniam akuše-rijos ir ginekologijos modulio egzaminui (oSkE). per tikrai labai trumpą laiką buvo atliktas di-džiulis parengiamasis darbas, ir spalio 24 dieną MF v kurso 60 studentų laikė akušerijos ir gi-nekologijos modulio egzaminą. apie egzamino eigą ir privalumus, kaip jį vertina dėstytojai ir studentai kalbėjomės su modulio koordinatore lektore dr. Sonata Bariliene.

dar neturi nuomonės. panašu, kad bendras dėstytojų ir studentų siekis tobulėti leistų dar labiau artėti prie aukš-čiausius reitingus pasaulyje turinčių universitetų.

Kalbėjosi Loreta Giedraitienė

teorinių žinių stotelėje.

Bendravimas su paciente.

praktinių įgūdžių patikrinimas ant muliažo.

Loreta Giedraitienė

LSMU Ma visuomenės sveikatos fa-kulteto dekanė, Sveikatos vadybos katedros vedėja, Lietuvos visuome-nės sveikatos asociacijos prezidentė prof. ramunė kalėdienė pažymi, kad asociacija ėmė akty viau veikti bei gilintis į visuomenės sveikatos aktu-alijas Lietuvoje. pasaulyje šiuo metu pabrėžiama vaikų ir jaunimo sveikata, mitybos klausimus pasaulio sveikatos organizacija bei Jungtinių tautų orga-nizacija laiko vienais iš pagrindinių šiuolaikinių iššūkių pasaulyje. Lap-kričio 8 d. minima Europos sveikos mitybos diena, kuri Lr vyriausybės yra skelbiama kaip atmintina diena. Suderinus šitas visuomenės sveikatos problemas, nuspręsta organizuoti konferenciją vaikų ir jaunimo mitybos klausimams nagrinėti.konferencijos programa sudaryta taip, kad specialistai gautų atsakymus į pagrindinius jiems rūpimus klausi-mus: vaikų mitybos reglamentavimo principus, epidemiologinių tyrimus, sužinotų apie praktines sveikos mity-bos organizavimo aktualijas.konferencijos pranešimus skaitė visiems žinomi lektoriai, puikūs spe-cialistai. prof. apolinaras Zaborskis pateikė pranešimą „ką byloja epi-demiologinių tyrimų duomenys apie vaikų mitybą?“, doc. Eglė vaitkaitienė nagrinėjo temą „šių dienų maistas – ligai ar sveikatai? ką turėtume žinoti augindami vaikus?“, doc. aurelijus

Vaikų ir jaunimo mitybos aktuaLijosLietuvos visuomenės sveikatos asociacija kartu su LSMU visuo-menės sveikatos fakultetu bei Savivaldybių visuomenės svei-katos biurų asociacija surengė mokslinę-praktinę konferenciją „vaikų ir jaunimo mitybos aktualijos“. kartu vyko ir Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos viii suvažiavimas.

veryga aptarė valgymo sutrikimus: anoreksiją, bulimiją. Labai įdomų pranešimą apie vaikų maitinimo or-ganizavimo aktualijas kauno rajono švietimo įstaigose pateikė kauno rajo-no savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra narbutienė. vaikų mitybos re-glamentavimo principus pateikė Svei-katos apsaugos ministerijos visuome-nės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriau-sioji specialistė ieva gudanavičienė, o vaikų mitybos gerinimo galimybes aptarė visuomenės sveikatos instituto doktorantė reda Mocevičienė.dalyvavo per 200 specialistų iš įvairių Lietuvos įstaigų, organizacijų. prof. r. kalėdienė sako, kad svarstyti klausimai buvo įdomūs ir aktualūs ne tik visuomenės sveikatos specia-listams, bet ir kitų sričių atstovams. Lektoriai sulaukė gausybės klausimų. Lietuvos visuomenės sveikatos aso-ciacija ir ateityje planuoja aktyviai bendradarbiauti su LSMU visuomenės sveikatos srities specialistų rengimo bei tobulinimo srityje, taip pat vyk-dant mokslinius tyrimus, nagrinėjant pagrindines Lietuvos visuomenės sveikatos problemas ir ieškant jų sprendimo būdų.neeiliniame Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos viii suvažiavime numatyti veiklos planai, išrinkta nau-ja taryba, priimtas naujas narys. šiuo metu asociacija jungia jau 18 įvairių organizacijų.

Lapkričio 6 d. įvyko ataskaiti-nė-rinkiminė LSMU Studentų atstovybės konferencija. Joje pristatyta Studentų atsto-vybės 2012–2013 m. veiklos ataskaita.

Laima Zakaraitė

renginio metu taip pat buvo renka-mas naujasis LSMU Sa prezidentas. šiemet prezidente išrinkta Medicinos fakulteto trečiakursė izabelė girčytė. Sveikiname su šiomis atsakingomis pareigomis ir kviečiame trumpai pasidalyti įspūdžiais. kokia naujosios Sa prezidentės vizija? „Mano prioritetas nr. 1 yra studijų kokybė, prioritetas nr. 2 – sukurti kuo bendruomeniškesnę ir draugiš-kesnę aplinką studentui. Manau, kad šie punktai yra stipriai susiję, nes kuo daugiau mes, patys studentai,

naujoji Lsmu sa Prezidentė stiPrins bendrystę

bendrausime, tuo geriau visi žinosi-me, kas vyksta Universitete, pasida-lysime patirtimi, kaip sprendžiamos problemos. kiekvieno fakulteto problemos gali būti skirtingos. Ma-nau, daugeliu atvejų analizė padėtų pastebėti, kad tinkamas sprendimas

gali būti anapus šių skirtumų ir tikti visiems. Žinoma, bendruomenišku-mo vien kalbomis tikrai nesustiprin-sime, ketiname daugiau kartu dirbti, organizuoti bendrus renginius ir šventes. akademinės problemos, be abejo, yra atskira ir rimta tema.“

LSMU Sa prezidentė izabelė girčytė. Asmeninė nuotr.

Lapkričio 21–22 d. kauno technologijos universitetas (ktU) kviečia į tarptau-tinę konferenciją Local Hubs in Global Networks. tik dalis vietos rinkų atitinka verslininkų poreikius – dauguma jų tikisi pa-siekti tarptautines rinkas. kaip vietos verslo centrai turėtų veikti, norėdami įsitraukti į pasaulinius tinklus? kas leidžia garantuoti atspirties taško sėkmę bei augimą pasaulinėje erdvėje? tai tik keletas pagrindinių klausimų, į ku-riuos atsakymų gali tikėtis visi registruoti konferencijos dalyviai.pirmoji renginio diena, prekonferencija, tema Strengthening business perfor-mance management in economic networks vyks kauno technologijos univer-siteto (ktU) auloje a. Mickevičiaus g. 37antrąją dieną konferencija persikels į Žalgirio areną, karaliaus Mindaugo pr. 50. daugiau informacijos, programa ir registracija: http://www.ktu.lt/lhubs2013/Home.php

dėmesio: renGinys Visiems, kurie domisi kLasteriais ir įmonių kūrimu

informacija 3avevita/2013 m. lapkričio 15 d., nr. 38

„džiugu, kad akušerinės pagalbos ir anesteziologijos srityje LSMUL kk neatsilieka nuo

švedijos kolegų.“

poprojekto dalyviai su kolege dorothea Joost po operacijos su HipEC procedūra.

anestezioLoGų stažuotė skonės uniVersiteto LiGoninėje LundeLSMUL kk anesteziologijos klinikos akušerijos ir ginekologijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai, vadovaujami skyriaus vadovo doc. k. rimaičio, parengė projektą pagal Europos komisijos Leonardo da vinci mobilumo programą „optimali anesteziologinė ir intensyvioji terapija onkoginekologi-joje“ nr. LLp-Ldv-pLM-2013-Lt-0935 ir laimėjo finansavimą 8 gydy-tojams po dvi savaites stažuotis Skonės universiteto ligoninėje Lunde (švedija).

Vaidas Krikščiūnas, Kęstutis Rimaitis

pirmasis vizitas įvyko spalio 6–19 d. – dalyvavo gyd. anesteziolo-

gai-reanimatologai gražina keraitienė, vaidas krikščiūnas, asta Zavackienė ir doc. kęstutis rimaitis. Stažuotės tikslas – susipažinti su švedijos ko-legų patirtimi ir klinikine praktika teikiant pagalbą onkologinių gineko-loginių operacijų metu, susipažinti su profesiniais iššūkiais ir jų sprendimo būdais, atliekant robotines išplėsti-nes laparoskopines operacijas. Skonės universiteto ligoninėje tai-komi patys moderniausi gydymo ir diag nostikos metodai, todėl buvo labai įdomu išklausyti paskaitų apie anestezijos atlikimo ypatumus ir intensyviosios terapijos principus bei stebėti hiperterminės intraperitoninės chemoterapijos (HIPEC) procedūrą, išplėstines onkologines operacijas, elektrinių impulsų (elektropulsinės terapijos) (IRE – irreversible electro-poration) procedūras, kurių metu

atrankiai (selektyviai) sunaikinamos vėžinės ląstelės – šis gydymo būdas švedijoje pradėtas taikyti tik šiemet. Be abejo, nepamiršta ir akušerinė anesteziologija. projekto dalyviai apžiūrėjo gimdymo skyrių, susipaži-no su pagalbos organizavimo tvarka, stebėjo gimdymo skausmo malši-nimo procedūras, cezario pjūvio operacijas. džiugu, kad akušerinės pagalbos ir anesteziologijos srityje LSMUL kk neatsilieka nuo švedijos kolegų – pagal pSo duomenis, Skan-dinavijos šalių rezultatai jau kelis dešimtmečius yra geriausi pasaulyje. projekto dalyviai viešnagės metu surengė ir konferenciją, kurios metu buvo vaizdingai pristatyta Lietuva, kaunas, LSMU, LSMUL kk anesteziologijos klinika, akušerijos

ir ginekologijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus darbo rezultatai bei pats projektas. ši konferencija vyko vėlyvą popietę, bet joje dalyvavo dauguma Lundo ligoninės anesteziologų. Jie, pasibai-gus pranešimams, projekto dalyvius apipylė gausiais klausimais. kviesti-nių svečių teisėmis dalyvauta ir gy-dytojų rezidentų seminare, skirtame akušerijos ir ginekologijos klinikinės praktikos intensyviosios terapijos problemoms. Seminaro metu vyko išsami klinikinių atvejų analizė ir aktyvi tarptautinė diskusija.visos viešnagės metu jautėme

didžiulį lietuvių kilmės Lundo uni-versitetinės ligoninės gydytojo anes-teziologo-reanimatologo Svajūno Stat-kevičiaus dėmesį ir rūpestį. Esame labai dėkingi šiam islandijos pilietybę turinčiam puikiam žmogui ir kolegai, daug prisidėjusiam organizuojant mūsų delegacijos priėmimą švedijoje ir sudarant projekto programą. Laisvalaikio metu žavėjomės skan-dinaviška tvarka ir architektūra, harmoningu, gyvu, bet niekur nesku-bančiu studentiško Lundo miestelio gyvenimu. Mokymosi visą gyvenimą programos teikiamos galimybės lei-do išvysti daug naujovių, pasisemti

5 p.

Džiuljeta Kulvietienė

Konferenciją pasveikino ir sėkmin-go darbo, konstruktyvių diskusijų

ir vertingų sprendimų linkėjo kau-no miesto savivaldybės sveikatos skyriaus vedėjas donatas Senikas ir LSMU Ma profilaktinės medicinos katedros profesorė irena Misevičienė bei vdU Socialinių mokslų fakulteto prodekanė doc. violeta ivanauskienė.d. Senikas pabrėžė sveikatos ir socialinių paslaugų sektorių bendra-darbiavimo aktualumą ugdant bei saugant fizinę ir dvasinę visuomenės sveikatą.„tarpsektorinis bendradarbiavimas yra gana mažai naudojamas pir-minės sveikatos priežiūros resur-sas“, – sakė prof. L. Jaruševičienė, pristatydama projektą „tabesori“ ir kalbėdama apie bendradarbiavimo A. Vaitkevičiaus nuotraukos

sVeikatos ir sociaLinio sektorių bendradarbiaVimasLietuvos mokslo taryba ir LSMU bei vdU organizavo konferenciją „tarpsektorinis bendradarbiavimas pirminėje sveikatos priežiūro-je sprendžiant socialinės rizikos šeimų problemas“. konferencija surengta įgyvendinant „tabesori“ projektą „tarpsektorinis ben-dradarbiavimas sprendžiant sveikatos problemas socialinės rizi-kos šeimose“. projekto vadovė – prof. Lina Jaruševičienė (LSMU Ma šeimos medicinos klinika) pasidžiaugė, kad į konferenciją atvyko apie 200 klausytojų.

tarp sveikatos ir socialinio sektorių stiprinimo galimybes.LSMU Ma šeimos medicinos klinika2012–2013 m. vykdo „tabesori“ pro-jektą, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba. projekto partneris – vdU Socia-linės gerovės institutas. projekto metu buvo taikomi įvairūs tyrimo metodai: dokumentų analizė, grupės, vinječių tyrimai ir anoniminės apklausos.prof. L. Jaruševičienė kėlė klausimus: ko reikia sėkmingam bendradarbia-vimui, ar sėkmingam komandiniam darbui užtenka tik komandos narių sinergijos? aptardama formalaus bendradarbiavimo pagrindo, organi-zacinių prielaidų komandinei veiklai svarbą pranešėja nurodė, kad šiuo metu mažiau kaip trečdalis šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugyto-jų teigia turintys pakankamai laiko kokybiškai atlikti procedūras.

žinių bei idėjų, kurios darys teigiamą įtaką darbo kokybei bei pacienčių gydymo rezultatams.

informacija4 avevita/2013 m. lapkričio 15 d., nr. 38

7 p. gydytojos v. ivanauskienė ir r. Jakuškienė.

tarPtautinė konferencija ryGoje

prof. gyorgy’as Bartfai, doc. ilze viberga, doc. Birutė Žilaitienė, gyd. Lina čiap-linskienė, dr. rikas HW Lunsenas, dr. dita Baumane-auza. Asmeninė nuotr.

Latvijoje, rygoje, bendradarbiaujant su Europos kontraceptologi-jos ir reprodukcinės sveikatos draugija (angl. European Society of Contraception and Reproductive Health, ESC), įvyko tarptau-tinė konferencija „šiuolaikinis požiūris į moters reprodukcinę sveikatą“.

Lina Čiaplinskienė, doktorantė

Konferenciją organizavo Latvijos psichosomatinių ligų ir repro-

dukcinės sveikatos plėtros fondas (angl. Latvian Psychosomatic and Reproductive Health Development Foundation). Svarbiausia konferen-cijos tema – aktualūs socialiniai ir medicininiai šiuolaikinės kontracep-cijos aspektai. konferencijos lektoriai buvo žinomi Latvijoje ginekologijos specialistai ir kviestiniai lektoriai iš vengrijos, Segedo universiteto, olan-dijos, amsterdamo universiteto, ir Lietuvos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. šio fondo prezidentė dr.

rengimo, tiek dėl laiko stokos. vienas iš renginio tikslų ir buvo pateikti naujausią informaciją apie šiuolaiki-nės kontracepcijos metodų svarbą, riziką ir nekontraceptinę naudą. didelio susidomėjimo sulaukė kvies-tinės lektorės iš mūsų universiteto doc. Birutės Žilaitienės pranešimas apie hiperandrogenizmo diferencinę diagnostiką ir gydymo galimybes. docentė ne tik pateikė išsamią hiper-androgenizmo problemos analizę, bet ir pristatė kartu su doktorante Lina čiaplinskiene Lietuvoje surinktus duomenis apie didelės grupės Lie-tuvos moterų androgenizaciją. prof. gyorgy’as Bartfai iš vengrijos pateikė svarbios informacijos apie ilgai vei-kiančios hormoninės kontracepcijos vartojimą, remiantis pasaulio sveika-tos organizacijos medicininio tinka-mumo kriterijais. dr. rikas HW Lunse-nas iš olandijos, pasaulyje žinomas seksualinės medicinos specialistas, kalbėjo apie seksualinės sveikatos problemas, pateikė įdomius kliniki-nių tyrimų, atliekamų amsterdamo universitete, seksologijos ir psicho-somatinės akušerijos-ginekologijos skyriuje, duomenis.Jauki ir šilta rygos senamiesčio atmosfera buvo jaučiama ir konfe-rencijos metu. Malonu vėl susitikti su seniai pažįstamais kolegomis iš Latvijos, vengrijos, olandijos. džiau-gėmės galimybe pasidalyti savo patyrimu su kolegomis, palyginti, kokios svarbiausios moters repro-dukcinės sveikatos problemos ir kaip jos sprendžiamos Latvijoje. disku-sijas ir pokalbius galėjome pratęsti vakarienės metu, po kurios svečiai atsisveikino nekantriai laukdami naujų susitikimų.

dita Baumane-auza pradėjo konfe-renciją pasveikindama dalyvius, susi-rinkusius į rygoje esantį konferencijų centrą World Trade Center. Latvijos lektoriai – dr. dita Baumane-auza, doc. ilze viberga, doc. Sandra gintere savo pranešimuose diskutavo apie svarbius šiuolaikinės kontracepcijos pasirinkimo aspektus. Įdomu paste-bėti, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje specialistai kasdieniniame darbe su-siduria su tomis pačiomis problemo-mis – neigiamu visuomenės požiūriu į kontracepciją, per mažu specialistų dėmesiu moterų konsultavimui kon-tracepcijos ir seksualinės sveikatos klausimais tiek dėl specialaus pasi-

Vilma Ivanauskienė

dr. rasa tamelienė vadovavo sesijai „Laboratorinė medicina neonato-logijoje ir pediatrijoje‘“. gydytojos pristatė du stendinius pranešimus: „Labai mažo gimimo svorio neiš-nešiotų naujagimių išeičių pokyčiai LSMUL kk“ (gyd. r. Jakuškienė) ir „neišnešiotų naujagimių osteopenija: atvejo pristatymas“ (gyd. v. ivanaus-kienė). Suvažiavimo metu skaityti praneši-mai apie neonatologijos naujoves (proteomikos ir metabolomikos pritaikymas neonatologijai), gilintasi

į kvėpavimo sutrikimo sindromo gydymą naujos kartos surfaktantu, azoto oksido naudojimą neišne-šiotiems naujagimiams gydyti, nekrozinio enterokolito priežasčių aiškinimąsi, daug kalbėta apie ne-išnešiotų naujagimių maitinimą bei mitybos papildus, bronchopulmoni-nės displazijos profilaktiką, aukšto dažnio neinvazyvią ventiliaciją, hipotermijos terapijos naujoves. devintojo tarptautinio suvažiavimo diagnostikos ir gydymo naujienas panaudosime kasdieniame savo darbe bei perteiksime kartu dirban-tiems kolegoms.

neonatoLoGijos simPoziumas kaLjaryje

kaljario vaizdas. R. Tamelienės nuotraukos

Spalio 23–26 dienomis LSMUL kk neonatologijos klinikos vadovė dr. rasa tamelienė ir nritS gydytojos rita Jakuškienė ir vilma ivanauskienė dalyvavo 9-ajame tarptautiniame neonatologijos suvažiavime italijoje, kaljaryje, Sardinijos saloje.

visada smagu, kai Universitete šluoji prizines vietas pasaulinio lygio konkursuose ar konferencijose. Esi visada pastebimas ben-drakursių ir dėstytojų. tačiau apie pirmakursių laimėjimus, ką jie darė mokykloje, mažai kas žino. šiek tiek pasidomėję, suradome Medicinos fakulteto pirmakursę agnę gudaitę, kuri dalyvavo Jau-nųjų mokslininkų konkurse bei laimėjo pirmąją vietą Lietuvoje. Mergina pasidalijo įspūdžiais apie šį konkursą.

agnė gudaitė. Asmeninė nuotr.

medicinos fakuLteto Pirmakursė – nacionaLiniame konkurse

konkursas vyko prahoje. konkurse galėjo dalyvauti moksleiviai, parengę darbus įvairiomis temomis, nuo bio-logijos iki inžinerijos. Lietuvoje įveikiau visus tris etapus ir laimėjau pirmąją vietą. po laimė-jimo Lietuvoje buvo specialiai man paskirti dėstytojai iš vilniaus univer-siteto, kurie koordinavo mano dar-bą. atvykus į konferenciją, reikėjo stenduose priklijuoti savo plakatus, kuriuos padarėme Lietuvoje. komi-sijos narių buvo 12, tačiau ne visi turėjo prie kiekvieno iš mūsų prieiti. pasak dalyvių, jeigu aplanko dau-giau teisėjų, vadinasi, tavo darbu tikrai susidomėjo. per kelias dienas mane aplankė 9 teisėjai. daugelis iš jų klausė, ką aš daryčiau, jeigu lai-mėčiau konkursą, kur investuočiau pinigus. Buvo daug labai gerų darbų, tačiau širdyje tikėjausi – galbūt bent kažką laimėsiu. per visas dienas taip pat aplankė ir kiti žmonės, kuriems tikrai buvo įdomu ir kurie klausėsi mano pasakojimų apie darbą. iš tiesų nesitikėjau, kad bus tiek daug komisijos narių bei kitų žmonių, kuriems mano darbas patiks ir bus įdomus.

Gytė Malciūtė

Papasakok, kur tu dalyvavai.praeitais metais, mokydamasi dvy-liktoje klasėje, dalyvavau Europos Sąjungos Jaunųjų mokslininkų kon-kurse Lietuvoje. iš 5 darbų išrinko 3, kurių autoriai vėliau važiavo į prahą. tarp tų trijų laimingųjų patekau ir aš.

Kokia tavo darbo tema?temos pavadinimas buvo „ar kelio sąnario degeneracija priklauso nuo girnelės formos“.

Papasakok daugiau apie konkursą. Kokie etapai vyko Lietuvoje? Iš ko-kių šalių moksleiviai dar dalyvavo Prahoje?Lietuvoje vyko trys etapai. Sėkmingai įveikus 3-iąjį etapą – esi siunčia-mas į nacionalinį konkursą. šį kartą

informacija 5avevita/2013 m. lapkričio 15 d., nr. 38

7 p.

3 p.

sVeikatos ir sociaLinio sektorių bendradarbiaVimasdaugiau kaip pusė jų mano, kad at-lieka kitų komandos narių funkcijas. tik pusė tyrimo dalyvių nurodė, kad organizacijoje susirinkimai koman-dos nariams – šeimos gydytojams ir slaugytojams – organizuojami kartu, tik pavienėse įstaigose numatytas laikas bei sudarytos sąlygos rengti tarpdisciplininių komandų susirin-kimus.Bendruomenės slaugytojo vaidmenį, sprendžiant socialinės rizikos šei-mų problemas, nagrinėjo LSMU Ma šeimos medicinos klinikos asistentė aušrinė kontrimienė.„Slaugytojų darbo apimtis ir funkci-jos daugelyje tirtų kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos priežiū-ros centrų yra neaiškios. duomenų analizė parodė, kad reikia tikslesnio oficialaus slaugytojų funkcijų ir dar-bo pareigybių apibrėžtumo, – sakė a. kontrimienė. – tyrimo rezultatai parodė, kad reikia stiprinti komandi-nį darbą pirminėje sveikatos priežiū-roje siekiant aktyvesnio slaugytojų įsitraukimo. šiuo metu bendruome-nės slaugytojų atliekamų funkcijų spektre vyrauja procedūrų ir admi-nistracinės funkcijos, pacientų atran-ka bei „laukiamojo eismo“ reguliavi-mas, pradinis paciento parengimas konsultacijai, tačiau slaugytojo veikla bendruomenėje neretai suvokiama tik kaip papildoma funkcija.“doc. Jorūnė rimkienė ir dr. Laura varžinskienė (vdU) aptarė sveikatos ir socialinio sektorių bendradarbiavi-mo stiprinimo patirtį.

kalbėdamos apie socialinės rizikos šeimas, lektorės pabrėžė, kad rei-kia „padėti šeimai gyventi, o ne nuspręsti už šeimą, ką ji gyvenime turėtų veikti“. natūralu, žmonėms paprastai nereikia patarimų, jiems reikia pagalbos – apie tai liudija ir „žuvies bei meškerės“ samprata.„projekto vykdymo metu paste-bėtas labai didelis skirtumas tarp kaimo ir miesto socialinės rizikos šeimų. kaip parodė rezultatai, mieste greitai plinta narkotikų var-tojimas, kaime – alkoholio, mieste daugėja prostitucijos atvejų“, – sakė lektorės iš vdU Socialinio dar-bo katedros.Siekiant stiprinti bendradarbiavimą tarp sveikatos ir socialinio sekto-rių – analizuoti užsienio šalyse tai-komi gerosios patirties pavyzdžiai. išanalizavus užsienio kolegų patirtį, nuspręsta atsižvelgti į „atviro dia-logo“ (ad) metodą. ad metodas – 25 m. plačiai taikomas komandinio darbo metodas Skandinavijos šalių pirminės sveikatos priežiūros įstai-gose, ligoninėse, psichikos sveika-tos centruose.antrojoje konferencijos dalyje vyko gerosios bendradarbiavimo patirties kauno mieste ir rajone aptarimas bei diskusijos. kalbėjo kauno rajono savivaldybės gydytojas romualdas Žekas, vdU Socialinių mokslų fakul-teto prodekanė doc. v. ivanauskie-nė, kauno socialinių paslaugų cen-tro paramos šeimai tarnybos vedėja raimonda Zinkevičienė ir šios tarny-bos vyr. socialinė darbuotoja Birutė

Mikulėnaitė, UaB „Saulės medicinos centras“ direktorė, šeimos gydytoja audronė Urbonienė ir šio centro administratorė, bendruomenės slaugytoja giedrė Martinkevičienė, kauno r. socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja vilma rudzins-kienė, šilainių poliklinikos socialinė darbuotoja Manta kidulaitytė, dai-navos poliklinikos psichologė asta Blandė.diskutuodami apie praktinius žings-nius į sėkmingesnį bendradarbiavi-

mą, konferencijos dalyviai pabrėžė bendradarbiavimo tvarkos tarp pirminės sveikatos priežiūros ir so-cialines paslaugas teikiančių įstaigų reglamentavimo poreikį, geresnės informacijos sklaidos apie bendruo-menėje egzistuojančius pagalbos išteklius svarbą. kauno miesto savi-valdybės sveikatos skyriaus vedėjas d. Senikas pasiūlė savivaldybėje surengti pirminės sveikatos priežiū-ros ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovų pasitarimą, kuriame

būtų ieškoma galimybių praktiškai įdiegti projekto vykdytojų pasiūlytas rekomendacijas. „Socialinė sritis ir sveikata – neatsie-jami, – po konferencijos sakė prof. L. Jaruševičienė. – tačiau komandinio darbo principų turi mokytis ne tik skirtinguose sektoriuose dirbantys specialistai. pirminės sveikatos priežiūros komandai taip pat reikia mokytis veiksmingiau bendradar-biauti, kaip, beje, ir kitoms sveikatos priežiūros komandoms.“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijaA. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasTel. 407433, 327217, viet. tel. 1527, 1417.Faksas 407433. El. p.: avevita@lsmuni.lt Išeina kiekvieną penktadienį http://lsmuni.lt/lt/struktura/neakademiniai-padaliniai/leidybos-namai/leidiniai/

Redakcinės kolegijos pirmininkas:Edgaras STANKEVIČIUS, Leidybos namų direktorius

Redakcinė kolegija:Algimantas TAMELIS, Medicinos fakulteto dekanasAntanas SEDEREVIČIUS, LSMU prorektorius veterinarijaiDaiva ZAGURSKIENĖ, Slaugos koordinavimo tarn. vad. pav.Ingrida ULOZIENĖ, Mokslo centro vadovė

Spausdino UAB „Arx reklama“,Savanorių pr. 363A, KaunasEl. paštas: info@arxreklama.ltTiražas – 1000 egz.

Leidinys skirtas LSMU ir LSMU ligoninės Kauno klinikų darbuotojams, studentams

Redakcija:Laima ZAKARAITĖ, vyriausioji redaktorėviet. tel.: 1464, mob. tel. (8 652) 90747

Irena BUBNYTĖ, redaktorė Nijolė DRAGŪNIENĖ, operatorėAida JAKIMAVIČIENĖ, korektorėJelena BABACHINA, maketuotoja

Daiva PENTIOKINIENĖ, Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtraiVytenis SIMENAS, Studentų atstovybės prezidentas

Korespondentai (viet. tel. 1417):Loreta GIEDRAITIENĖDžiuljeta KULVIETIENĖ, Jolanta JONIKIENĖLina PANKRATJEVAITĖ, Gytė MALCIŪTĖ

redakcija: rėmėjas:

Dr. Arūnas šileika,prof. Vida Juozaitienė

LSMU veterinarijos akademijoje, lapkričio 8 d. šurmuliavo šios Alma mater buvę auklėtiniai.Lietuvos zootechnikų sąjunga pagal projektą „gyvulininkystės specialistų vaidmuo kaimo jaunimo užimtumo aktyvinime panaudojant ES šalių patirtį“ surengė konkursą „pažan-giausias gyvulininkystės ūkis 2013“. tradiciškai šis konkursas organi-zuojamas nuo 2008 m. šiais metais konkursas buvo organizuojamas kiek kitaip, t. y. buvo vertinamas ūkio inovatyvumas, inovacijų sklaida, konkurso šūkis – inovacija gyvuli-

konkursas „PažanGiausias GyVuLininkystės ūkis 2013“

ninkystėje. pagrindiniai konkurso tikslai – skatinti pažangiai ūkininkau-jančius taikyti moksliniais tyrimais pagrįstas gyvulių auginimo technolo-gijas, didinti gyvulių produktyvumą; tobulinti pažangiai ūkininkaujančių profesinį pasirengimą, kelti jų pres-tižą, užtikrinti ūkininkavimo tęstinu-mą ir plėtrą, informuoti visuomenę apie pažangaus ūkininkavimo priva-lumus.konkurse dalyvavo per 70 ūkių, iš kurių atrinkti ir nugalėtojais pripa-žinti 12 ūkių. Lietuvos zootechnikų sąjungai (LZS) ūkių įvertinimą padėjo atlikti sąjungos nariai, valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM ir UaB „gyvulių

produktyvumo kontrolė“ specialistai.nepaisant to, kad konkursas buvo organizuotas kiek kitaip negu anks-tesniais metais, šiais metais išskirti-nai buvo vertinama inovacijų sklaida gyvulininkystės ūkiuose, taip pat tra-diciškai buvo vertintas ūkio gyvulių produktyvumas, ūkyje įdiegtų pašarų gamybos, šėrimo, melžimo bei kitos technologijos, aplinkos švara, sody-bos tvarkingumas, buitinių atliekų, mėšlo, srutų laikymo, komposto duobių, naftos produktų talpyklų, technikos laikymo tvarkingumas, sodybos, gyvenamosios aplinkos tvarkymas, augalijos įvairovė, bendro naudojimo teritorijų – kelių, pakelių, parkų, gojelių, pamiškių, vandens

J. Jonikienės nuotr.

telkinių pakrančių priežiūra.„pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2013 – inovacija gyvulininkystėje“ konkurso nugalėtojai:vilius rudinskas, varnakampio k., Būdviečio sen., Lazdijų r. sav., danu-tė Jakumienė, prialgavos k., Skuodo

r. sav., danielius gražys, šiupienių k., Molėtų r. sav., algimantas kliu-činskas, Užlieknių k., šilutės r. sav., virginija Macijauskienė, šyšgirių k., šilutės r. sav., audrius Banionis, Mar-gininkų k., kauno r. sav.

informacija6 avevita/2013 m. lapkričio 15 d., nr. 38

tarPtautinė erGoteraPijos diena

Spalio 28-ąją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Studentų mokslinės draugijos Ergoterapijos būrelio nariai kvietė LSMU akademinę bendruomenę ir svečius į tarptautinės ergote-rapijos dienos minėjimą.

minėjo tarPtautinę erGoteraPijos dieną

Lina Pankratjevaitė

Renginį muzikos kūriniu atidarė LSMU ergoterapijos programos

antrojo kurso studentė veronika Zenkevičiūtė. po jos į sceną žengė svečiai iš kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro – jie publikai dova-nojo šokį „valsas“. tarptautinės ergoterapijos dienos minėjime sveikinimo žodį tarė Slau-gos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė. profesorė džiaugėsi studentų aktyvumu, jų organizuotu profesinės šventės minėjimu mūsų Universitete. renginio dalyvius taip pat sveikino ir Lietuvos ergoterapi-jos draugijos atstovai. LSMU SMd Ergoterapijos būrelio veiklą pristatė jo mokslinė vadovė dr. Jolita ra-polienė. Ji renginio dalyviams lin-kėjo įveikti visas kliūtis ir baimes: „Linkiu, kad jūsų gyvenime nebūtų kliūčių, kurių jūs negalėtumėte peršokti, nebūtų iššūkių, kurių jūs negalėtumėte įveikti, ir nebūtų baimės, kurios jūs negalėtumėte nugalėti, nors kartais tai atrodytų neįmanoma.“tarptautinės ergoterapijos dienos minėjimo šventės dalyviai negai-lėjo plojimų ergoterapijos pirmojo kurso studentei Jovaidei Jurėnaitei, atlikusiai Sauliaus Mykolaičio kūrinį „Matrica“, vilijampolės socialinės globos namų „apuolė“ kolektyvui, atlikusiam ne vieną muzikinį kūrinį, grožėjosi kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro taikomosios šokio grupės šokiais „Svajonė“ ir „Sūkury“.tarptautinės ergoterapijos dienos mi-nėjime netrūko staigmenų: renginio

pabaigoje LSMU SMd Ergoterapijos būrelio nariai atliko pačių sukurtą dainą Universiteto dėstytojams. dėstytojai taip pat neliko skolingi – visus renginio dalyvius nustebino didžiuliu gardžiu tortu.

šios organizacijos 19-oji konferen-cija sutraukė apie 300 dalyvių iš 25 šalių. šių metu konferencijos tema „pilietiškumas: ergoterapijos įnašo tyrinėjimas“ (Citizenship: exploring the contribution of Occupational Therapy). tarp 120-ties dalyvių stu-dentų buvo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto, Fizinės medicinos ir rea-bilitacijos pirmakursė magistrantė – Lina gedmintaitė. L. gedmintaitė pasakojo, kad kon-ferencijoje buvo kalbama apie pi-lietiškumo sąsajas su visuomenės

skatindami VeikLą, skatiname ir PiLietiškumąEnotHE santrumpa reiškia Europos ergoterapijos aukštųjų mo-kyklų tinklą (angl. European Network of Occupational Therapy in Higher Education).

iniciatyvomis ir veiklumu. aktyvus pilietiškumas persipina su munici-palinėmis, politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis visuo-menės sritimis. toks piliečio įsiparei-gojimas regimas per patirtis, kurios priklauso nuo darbo, kasdienių veiklų, veiklos su kitais ir prie įnašo į kolektyvą ir visuomenės gerovę. apri-bodami tokias, regis, įprastas veiklas, apribojame ir žmogaus pilietiškumo lygį ir galimybes. anot konferencijos pranešėjų, svarbus tarpdisciplinišku-mo vaidmuo. pilietiškumas taip pat susijęs su bendruomenės dalyvavimu

ir bendromis veiklomis. kaip su šio-mis problemomis susiję ergoterapijos specialistai? „šioje srityje ergote-rapeutai gali sukurti intervencijas ir tikslus, padedančius įgyvendinti teises ir galimybes tiek per asmenis, tiek per bendruomenes“, komentavo L. gedmintaitė. dalyviai buvo supa-žindinti su Europos Sąjungos 2020 m. tikslais bei aptartas ergoterapijos vaidmuo, taip pat ergoterapijos stu-dijų kokybės gerinimo galimybės, specialistai diskutavo apie kūrybiškų metodų taikymą, kultūrinę įvairovę studijose. taip pat aptartos ergote-rapijos studentų kompetencijos, jų patikrinimas egzaminų metu ir kt. planuojama ateityje sukurti sistemą, kuri leistų studentams atlikti moksli-nius darbus kitose šalyse arba kartu su kita šalimi.paskutinę konferencijos dieną vyko EnotHE generalinė asamblėja, kurios metu prezidentė anne Lawson-porter supažindino narius su finansine, veiklos ataskaita ir EnotHE nuostatų pakeitimais.

AVE VITA inf.

informacija 7avevita/2013 m. lapkričio 15 d., nr. 38

„memorandumas“, moksLininkų akimiskonferencijoje „Žmogaus kamieninių ląstelių tyrimai, terapinio pritaikymo galimybės bei šios gydymo technologijos etiniai ir teisiniai aspektai Europos Sąjungoje“, vykusioje spalio 10–11 d., bendru sutarimu buvo priimtas „Memorandumas“. šį reikšmingą dokumentą, LSMU Mokslo centro vadovės prof. ingridos Ulo-zienės paskatinti, pakomentuoti paprašėme vieną pagrindinių konferencijos organizatorių LSMU prorektorę mokslui prof. habil. dr. vaivą Lesauskaitę ir LSMU Ma Histologijos ir embriologijos ka-tedros vedėją, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorių klubo prezidentę prof. habil. dr. angeliją valančiūtę.

„pažvelgiau pro mikroskopą, staiga supratau – koks mažas skirtumas tarp to, ką matau, ir mano dukte-rų. pagalvojau, kad mes negalime naikinti embrionų mokslinių tyrimų tikslams. turi būti kitas būdas.“šis žvilgsnis pro mikroskopą dr. S. Yamanaka paskatino imtis kitų ty-rinėjimų, už kuriuos jam buvo skirta 2012 metų nobelio premija.„Į konferenciją susirinko įvairių sričių specialistai, iškilūs savo sričių žinovai, galintys pažvelgti į problemą iš įvairių pusių. tai ir paskatino priimti „Memo-randumą“, – sakė prof. v. Lesauskai-tė. – Lektoriai buvo maloniai nustebin-ti, kad konferencijoje dalyvavo daug studentų. konferencijos temos ne tik įdomios, bet ir vertingos jaunimui, nes skatina susimąstyti apie daugelį dalykų – mokslinių tyrimų galimybes, pagarbą individui ir gyvybei.“

LSMU MA Histologijos ir embriologi-jos katedros vedėja, LSMU Profesorių klubo prezidentė prof. Angelija Valančiūtė:„pažanga pasiekta tiriant embrio-nines kamienines ląsteles, bet gydomasis jų poveikis nėra įrody-tas, – sakė prof. a. valančiūtė. – „Memorandumą“ reikėjo priimti ir reglamentuoti konferencijoje aptar-tus klausimus – žvelgiant į ateitį, jei šioje srityje bus kokia nors mokslo pažanga. dabartiniu metu net ge-riausiuose pasaulio mokslo centruo-se, kur dirbama su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis, nes tai leidžia tų šalių įstatymai (Jav, Jk ir kai kuriose kitose šalyse) – nėra įro-dytas gydomasis šių ląstelių efektas. tačiau žinoma daugiau nei 70 įvairių patologijų, kai gydomasis poveikis pasiektas naudojant suaugusio orga-nizmo kamienines ląsteles.“prof. a. valančiūtė pasakojo, kad naudojant suaugusiojo kamienines (vadinamąsias daugiagales, multipo-tencines) ląsteles geriausių rezultatų pasiekiama persodinus kaulų čiul-pus, gydant kraujo vėžį. tai jau tarsi ir žino visuomenė, tik reikėtų dar kartą pabrėžti, kad tam naudojamos tik suaugusio organizmo kamieninės

ląstelės – jokiu būdu ne embriono. „konferencijoje dalyvavę mokslininkai apžvelgė, kaip šia linkme dirbama pasaulyje. iš embrioninių ląstelių buvo labai daug tikimasi. darbai buvo itin gerai finansuojami, šioje srityje dirbo daug mokslininkų. negaunant norimų teigiamų rezultatų, natūralu, kad finansavimas mažėja. didėja finansavimas darbams, siejamiems su suaugusio organizmo kamieninėmis ląstelėmis, – pasakojo prof. a. valan-čiūtė. – „Memorandumo“ tikslas ir yra atkreipti į tai dėmesį. konferencija buvo susijusi su Lietuvos pirminin-kavimu ES, konferencijos globėjas – Lietuvos respublikos Ministras pirmi-ninkas. pavyko sulaukti aukšto lygio mokslininkų ekspertų dėmesio, tarp jų – Liono ląstelių terapijos instituto direktorius prof. Colinas Mcguckinas (prancūzija).“„visuomenė dažnai girdi, kad vyksta mėginimai gydyti embrioninėmis ka-mieninėmis ląstelėmis, bet rezultatų mokslo literatūroje – niekas nepub-likuoja. kodėl? – klausė ir paaiškino profesorė. – Žinomi pavieniai atvejai, kai po gydymo embrioninėmis ka-mieninėmis ląstelėmis ligoniui atsi-rado dauginių auglių. šiuo klausimu neskelbiama nei gera, nei bloga prak-tika. todėl sunku tikėti, kad teigiamų rezultatų pasiektų pavieniai gydytojai ar ligoninės, o didieji amerikos ir Jungtinės karalystės specialiai tuo už-siimantys puikiai finansuojami auto-ritetingi centrai – neturi ką pasakyti. Labai geros, žinomos ir autoritetingos laboratorijos, turinčios didelę patirtį, negarsėja šios srities pažanga. Joms nepavyksta įrodyti, kad embrioninės kamieninės ląstelės turi gydomąjį poveikį. Žmonės moka didžiulius pinigus abejotiniems laimėjimams ir gydymui, kuris nevyksta.“„Memorandumu“ buvo atkreiptas dėmesys ir į etines bei moralines problemas. Juk tam, kad gautum embrionines kamienines ląsteles, reikia nužudyti embrioną. Embrionas jau yra gyvybė – augantis žmogus. Jis jau turi visą genetinę informaciją. Lietuvoje veikia įstatymas, drau-džiantis atlikti tyrimus su embrioni-

nėmis kamieninėmis ląstelėmis ir jas importuoti. kai kuriose kitose šalyse tai visai nėra reglamentuojama įstatymais. tačiau kategoriškai dar niekas nesiryžta pasakyti „ne“, nes, o gal… gal kada nors…„Embrionines kamienines ląsteles galima gauti ir teisėtu būdu, nenusi-žengiant etikai ir moralei. Europoje daug dirbama, kad embrionines kamienines ląsteles galima būtų gauti iš virkštelės. virkšteles galima užšaldyti ir tikėtis, kad vieną dieną mokslas įrodys tai, kas dar neįrody-ta. natūralu, kad ten, kur pažanga nepasiekiama, tam ir finansavimas neskiriamas. Finansavimas šiuo metu skiriamas darbams su suaugu-sio organizmo kamieninėmis ląstelė-mis“, – pasakojo prof. a. valančiūtė.„kol kas nėra jokių įrodymų, kad emb rioninės kamieninės ląstelės kažkuo vertingesnės už suaugusio organizmo kamienines ląsteles. atvirkščiai: dėl suaugusio organizmo kamieninių ląstelių jau išgelbėta daug gyvybių. Embrioninių kamieninių ląstelių gydomojo poveikio – dar nie-kas neįrodė, – sakė profesorė. – kaip žinome, praėjusių metų fiziologijos ir medicinos nobelio premija buvo skir-ta mokslininkams Shinya Yamanaka ir serui Johnui B. gurdonui, kurie įrodė, kad suaugusio organizmo kamieninės ląstelės gali būti perprogramuotos ir virsti daugiagalėmis (pliuripotencinė-mis), t. y. įgyti savybių, kurios bū-dingos embrioninėms kamieninėms ląstelėms. visa, ką gero mokslas ir medicina šiuo metu yra pasiekę ka-mieninių ląstelių naudojimo gydymo tikslais srityje, yra pasiekta naudojant suaugusio organizmo kamienines ląsteles. konferencijoje apie tai buvo daug kalbėta.“„Memorandumu“ siekta atkreipti politikų dėmesį, nagrinėjami teisiniai aspektai, pateikiama mokslo padėtis šiuo metu.„tikimės, kad konferencijoje priimtas „Memorandumas“ padės sukoncen-truoti ir pateikti teisingą informaci-ją“, – sakė prof. a. valančiūtė.„Memorandumo“ anglišką versiją galima rasti tinklalapyje: http://lsmuni.lt/media/dynamic/files/3169/memorandumas.pdf. Lietuvišką ver-siją publikuosime artimiausiuose AVE VITA numeriuose.

Džiuljeta Kulvietienė

LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitėkonferencijoje „Žmogaus kamieninių ląstelių tyrimai, terapinio pritaikymo galimybės bei šios gydymo technolo-gijos etiniai ir teisiniai aspektai Euro-pos Sąjungoje“ kompleksiškai pažiū-rėta į aktualią problemą – moksliniai kamieninių ląstelių tyrimai, klinikinis jų panaudojimas, etiniai ir teisiniai aspektai. diskutuojant įvairių sričių mokslininkams ir teisininkams bei etikos specialistams buvo suformu-luoti pagrindiniai „Memorandumo“ teiginiai. Jie svarbūs tuo, kad remiasi ir ES teisės aktais, ir nūdiena.„konferencija buvo įdomi, apžvelg-tos naujovės, pateikta koncentruota informacija. apibendrinant regene-racinės medicinos padėtį, galima teigti – laukto proveržio, kad tai būtų visų ligų gydymo metodas, dar nėra. kol kas lieka įrodymais pagrįstas hemopoezinių kamieninių ląstelių persodinimas, anksčiau vadintas kaulų čiulpų persodinimu. tai jau visuotinai priimta sritis, kur šis gy-dymas yra efektyvus. atliekami klini-kiniai tyrimai, bet rezultatai dar nėra tokie geri, kokių tikimasi. atliekami amžinės tinklainės degeneracijos gydymo tyrimai, bet tai – dar kliniki-nių tyrimų stadija, – komentavo prof. v. Lesauskaitė. – kita labai svarbi kryptis – moksliniai tyrimai. dabar didžiausios viltys siejamos ir di-džiausia dalis mokslinių tyrimų atlie-kama tiriant suaugusiųjų autologines kamienines ląsteles. pradedami tyri-mai su indukuotomis daugiagalėmis

(pliuripotencinėmis) ląstelėmis, už kurių sukūrimą ir tyrimus buvo su-teikta 2012 m. nobelio premija.“„regeneracinės medicinos srities embrioninių kamieninių ląstelių ty-rimai nebeteikia didelių vilčių – tuo labiau, kad tai susiję su etikos klau-simais, su gyvybės nužudymu. Buvo įrodyta, kad tokie tyrimai neturi pers-pektyvos dėl šių ląstelių savitumų, embrioninių ląstelių gebos ir galėjimo poliferuoti bei sudaryti piktybinius navikus, – sakė prof. v. Lesauskaitė. – kita problema – jų ir organizmo ne-suderinamumas, analogiška – organo ar audinio persodinimas, jei nėra imunologinio suderinamumo su kitu organizmu. Labai įdomus pranešimas prof. M. Condicas iš Jutos univer-siteto – buvo atskleista, kiek reikia turėti embrioninių kamieninių ląste-lių linijų, kad būtų įmanoma atlikti persodinimą. pagrindinė kryptis – au-tologinės kamieninės ląstelės ir indu-kuotos daugiagalės (pliuripotencinės) kamieninės ląstelės.“prof. v. Lesauskaitė pasakojo, kaip Jav profesorius d. prentice’as analizavo regeneracinės medicinos perspekty-vas ir, kalbėdamas apie indukuotų daugiagalių (pliuripotencinių) ka-mieninių ląstelių sukūrimą, citavo 2007 m. gruodžio 11 d. „the new York times“ straipsnį. Jame pateikta įdomi informacija apie dr. S. Yamanaka, gavusį nobelio premiją už šių ląstelių tyrimą. tai mokslininkas, anuomet tyręs žmogaus embriono ląsteles. Jį draugas pakvietė į vaisingumo kliniką ir pro mikroskopą parodė joje laiko-mus embrionus. tai pakeitė dr. S. Ya-manaka mokslinę karjerą.

konkursas „PažanGiausias GyVuLininkystės ūkis 2013“taip pat nugalėtojais tapo Juozas Bekampis, kulokų k., Marijampolės r. sav., Juozas Jankauskas, Eičiūnų k., kauno r. sav., donatas vaitelis, Žos-tautų k., pernaravos sen., kėdainių r. sav., ričardas Skiparis, pakalniškių k., kauno r., sav., UaB „Lietuvos žirgynas“ filiale „nemuno žirgynas“, šilgalių k., pagiegių sav., valdemaras Sadaunykas, kaušėnų k., plungės r. sav.LSMU veterinarijos akademijos, LSMU gyvulininkystės instituto, Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai, specialistai iš Lietu-vos žemės ūkio konsultavimo tar-nybos, Žemės ūkio rūmų, ūkiuose vykdė bandymus, o gautus tyrimų rezultatus pristatydavo kitiems

ūkininkams organizuotose lauko dienose. Buvo tiriamos trys sritys: šėrimas, zoohigienos normos ir gyvulių elg-sena. Bandymų metu buvo tiriama gyvulių produktyvumas, jų sveikata panaudojus tam tikrus pašarų prie-dus. taip pat panaudojus tam tikras bakterijas buvo bandoma neutrali-zuoti iš fermų sklindantį nemalonų kvapą. pavyzdžiui, atliekant tyrimą su kumeliukais, jie leidosi treni-ruojami, švelnėjo jų charakteris, pagerėjo jų adaptaciniai, sportiniai, bendravimo su žmonėmis įgūdžiai, o prie kontrolinės grupės kumeliukų nepavyko priartėti arčiau kaip per ištiestos rankos atstumą.konkursas „pažangiausias gyvulinin-kystės ūkis 2013“ neapsiribojo ien tik

ūkių atranka. LZS nusprendė apdova-noti ir įmonę, kuri įdarbino daugiau-sia zootechnikų. apsvarsčius kelias dešimtis įvairių bendrovių, atrinkta įmonių grupė KG Group, kurioje dirba per 80 zootechnikų, gyvulininkystės technologų, nuolat besirūpinanti jų kvalifikacijos kėlimu. Įmonių grupė KG Group siekia išlaikyti veiklų inte-graciją, gamybines lyderio pozicijas ir vartotojų pasitikėjimą tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose.renginyje buvo apdovanoti ir respub likinio konkurso „geriausi melžėjai 2013“ nugalėtojai: alina Butkevičienė, kretingos r., J. But-kevičiaus ūkis, Lina Snegiriovienė, pagėgių r., ŽŪB „Bajėnai“, rūta dauk-ševičienė, Utenos r., r. daukševičie-nės ūkis.

5 p. 4 p.

mf Pirmakursė – nacionaLiniame konkurseBuvau labai patenkinta ir gavau dau-giau nei tikėjausi. vertinimo komisija skaitė visų dalyvių plakatus ir užda-vinėjo klausimus bei prašė pasakyti, apie ką yra darbas. taigi reikėjo būti pasirengus atsakyti į klausimus.konkurse dalyvavo beveik visos Eu-ropos šalys, taip pat buvo mokslei-vių iš kanados, pietų korėjos, Jungti-nių amerikos valstijų, kinijos.

Kaip tu suradai šį konkursą?dvyliktoje klasėje jaudinausi dėl baigiamųjų egzaminų. Svarsčiau, kur man dalyvauti, kad stodama į aukštą-ją mokyklą turėčiau papildomų balų. apie tai kalbėjau su drauge. Ji pasa-kė, kad Lietuvoje vyksta konkursas – jei jį laimėsiu, gali pridėti papildomų balų stojant. nusprendžiau pabandyti.

Kokie buvo tavo darbo rezultatai?Labai įdomūs ir stebinantys. ana-tominė girnelės forma turi įtakos kelio sąnario kremzlės degeneracijos dydžiui. girnelės regionas yra daž-niausia vieta, kurioje nustatomos didžiausios sąnario kremzlės dege-neracijos. Sąnario kremzlės sudilimai dažniausiai būna girnelės srityje. taip pat šie rezultatai įrodo, kad sąnario kremzlės sudilimai ir fizinis aktyvu-mas priklauso nuo girnelės tipo.

Ką veiki laisvalaikiu?11 metų lankiau muzikos mokyklą, grojau fortepijonu, vėliau pasirinkau ir antrą instrumentą – gitarą. Lankau lauko tenisą. Mėgstu skaityti knygas, keliauti, domėtis mokslo naujovėmis, rašyti mokslo darbus, straipsnius.

Ačiū už malonų pokalbį!

informacija8 avevita/2013 m. lapkričio 15 d., nr. 38

■ vyresniojo radiologijos technologo 1,0 et. darbo krūviu onkologijos ir he-matologijos klinikos Spindulinės terapijos skyriuje.

kvalifikaciniai reikalavimai vyresniajam radiologijos technologui – slaugos ar biomedicininės diagnostikos (medicininės laboratorinės diagnostikos) spe-cialisto studijų baigimo diplomas, radiologijos technologo kvalifikacija ir ne mažesnis kaip 3 metų medicininio darbo stažas.prašymą, gyvenimo aprašymą, turimą specialybę ir kvalifikaciją patvirtinan-čių dokumentų kopijas, rekomendacijas pateikti kauno klinikų Žmogiškųjų išteklių tarnybai per 10 dienų nuo paskelbimo datos.

Skelbimą 2013 m. lapkričio 8 d. savaitraščio „Ave vita“ 37 numeryje dėl „Vyresniojo radiologijos technologo 1,0 et. darbo krūviu Radiologijos klinikos Spindulinės terapijos skyriuje“ laikyti negaliojančiu.

Prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, generalinis direktorius

ADMInIStRAcIJA SKeLbIA KonKURSą eItI šIAS PAReIGAS:

Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam vyrui, vaikų slaugytoją Almą Remeikienę ir jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia

Vaikų konsultacinės poliklinikos kolektyvas

Gruodžio 20 d. 10 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos dr. S. Jankausko auditorijoje (tilžės g. 18, Lt-47181, kaunas) viešajame Zootechnikos mokslo krypties tarybos posėdyje bus ginama Aurimo brazaus-ko daktaro disertacija „Lietuvos pieninių galvijų populiacijos karvių pieno elektrinio laidumo fenotipinis ir genetinis kintamumas ir ryšys su produktyvumu ir karvių sveikumu“ (žemės ūkio mokslai, zootechnika – 03a).Mokslinė vadovė – prof. dr. Vida Juozaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, zootechnika – 03a)Zootechnikos mokslo krypties taryba:pirmininkas – prof. habil. dr. Romas Gružauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, že-mės ūkio mokslai, zootechnika – 03a)nariai:Prof. dr. Zenonas Dabkevičius (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras, žemės ūkio mokslai, agronomija – 01a)Dr. Agila Daukšienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, zootechnika – 03a)Prof. dr. Algimantas Paulauskas (vytauto didžiojo universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01B)Doc. dr. Gintarė Zaborskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, zootechnika – 03a)oponentai:Dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, zootechnika – 03a)Doc. dr. Antanas Šarkinas (kauno technologijos universiteto Maisto institutas, technologijos mokslai, chemijos inžineri-ja – 05t)Su disertacija galima susipažinti LSMU veterinarijos akademijos bibliotekoje (tilžės g. 18, Lt-47181 kaunas)

Mokslo centras

2013 m. gruodžio 20 d. 14 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akių ligų klinikos prof. p. avižonio auditorijoje (Eivenių g. 2, Lt-50009 kaunas) viešajame Medicinos mokslo krypties tarybos posėdyje bus ginama Daivos Stanislovaitie-nės daktaro disertacija „Klinikinių veiksnių, oksidacinio streso žymens n-karboksi(metil)lizino ir SCARB1 geno polimorfiz-mo sąsajos su amžine geltonosios dėmės degeneracija ir išemine širdies liga“ (biomedicinos mokslai, medicina – 06B)Mokslinė vadovė – doc. dr. Dalia Žaliūnienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)konsultantė – prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medi-cina – 06B)Medicinos mokslo krypties taryba:pirmininkas – prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)nariai:Prof. dr. Ingrida Janulevičienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)Prof. habil. dr. Alvydas Paunksnis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)Prof. dr. Pranas Šerpytis (vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)Prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė (vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)oponentai:Prof. dr. Laima Ivanovienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01B)Prof. dr. Germanas Marinskis (vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)Su disertacija galima susipažinti LSMU Bibliotekoje (Eivenių g. 6, Lt-50162 kaunas)

Mokslo centras

Gruodžio 20 d. 14 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos dr. S. Jankausko auditorijoje (tilžės g. 18, Lt-47181 kaunas) viešajame veterinarijos mokslo krypties tarybos posėdyje bus ginama Inos Pamparienės daktaro disertacija „termografijos taikymas gyvūnų ligų ankstyvajai diagnostikai ir prevencijai“ (žemės ūkio mokslai, veterinarija – 02a)Mokslinė vadovė – prof. dr. Judita Žymantienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, veterinarija – 02a)veterinarijos mokslo krypties taryba:pirmininkas – prof. dr. Antanas Sederevičius (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, veterinarija – 02a)nariai:Prof. habil. dr. Arūnas Lukoševičius (kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektronikos inžinerija – 01t)Dr. Mykolas Mauricas (valstybinis mokslinių tyrimų institutas inovatyvios medicinos centras, biomedicinos mokslai, biologija – 01B)Doc. dr. Arūnas Stankevičius (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, veterinarija – 02a)Prof. dr. Vytuolis Žilaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, veterina-rija – 02a)oponentai:Prof. dr. Albina Aniulienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, veteri-narija – 02a)Prof. habil. dr. Aniolas Sruoga (vytauto didžiojo universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01B)Su disertacija galima susipažinti LSMU veterinarijos akademijos bibliotekoje (tilžės g. 18, Lt-47181 kaunas)

Mokslo centras

Gruodžio 19 d. 11 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ortodontijos klinikos auditorijoje (J. Lukšo-daumanto g. 6, kaunas) viešajame odontologijos mokslo krypties tarybos posėdyje bus ginama Jaunės Razmienės daktaro disertacija „Lietuvos ikimokyklines įstaigas lankančių 4-6 metų amžiaus vaikų burnos higienos būklė, dantų pažeidžiamumas ėduo-nimi, jo ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi“ (biomedicinos mokslai, odontologija – 07B)Mokslinė vadovė – doc. dr. Eglė Aida Bendoraitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, odontologija – 07B)konsultantė – prof. dr. Simona Milčiuvienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, odontologi-ja – 07B)odontologijos mokslo krypties taryba:pirmininkas – prof. dr. Antanas Šidlauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, odontologi-jos – 07B)nariai:Prof. dr. Gintaras Juodžbalys (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, odontologijos – 07B)Prof. habil. dr. Ričardas Kubilius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, odontologijos – 07B)Dr. Laura Linkevičienė (vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, odontologijos – 07B)Prof. dr. Vytautė Pečiulienė (vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, odontologijos – 07B)oponentai:Prof. dr. Vita Mačiulskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, odontologijos – 07B)Doc. dr. Tomas Linkevičius (vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, odontologijos – 07B)Su disertacija galima susipažinti LSMU Bibliotekoje (Eivenių g. 6, Lt-50162 kaunas)

Mokslo centras

daktaro disertacijos Gynimas

konkursas Lsmu medicinos ir Veterinarijos akademijų doktorantų atLiekamiems moksLiniams tyrimams remtiLietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mokslo fondo valdyba, va-dovaudamasi LSMU Mokslo fondo nuostatais, skelbia konkursą Medicinos akademijos doktorantų Universiteto prioritetinėse mokslo kryptyse ir šakose atliekamiems moksliniams tyrimams remti (Medicinos akademijos doktoran-tams planuojama suma iki 10 tūkst. Lt/projektui, veterinarijos akademijos doktorantams – iki 5 tūkst. Lt/projektui).konkursui pateikiami šie dokumentai:■ doktoranto paraiška (paraiškos formą rasite Mokslo fondo tinklalapyje http://lsmuni.lt/lt/veikla/moksline-veikla/lsmu-mokslo-fondas/) ir paraiškoje nurodyti priedai.pasirašytas dokumentas (1 egzempliorius) ir šio dokumento skaitmeninė versija el. paštu ryte.giedrikaite@lsmuni.lt iki 2013 m. gruodžio 6 d. patei-kiami Mokslo fondo sekretorei rytei giedrikaitei (M. Jankaus g. 2, trečiasis aukštas, 50 kab.). telefonas pasiteirauti: 327206, vietinis tel. 5525.Svarstomos atitinkančios nustatytus reikalavimus ir iki nurodyto termino pateiktos paraiškos.

LSMU Mokslo fondo valdyba

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mokslo fondo valdyba, vado-vaudamasi LSMU Mokslo fondo premijų skyrimo produktyviausiems LSMU mokslininkams bei tyrėjams tvarka (http://lsmuni.lt/lt/veikla/moksline-vei-kla/lsmu-mokslo-fondas/), skelbia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir veterinarijos akademijų produktyviausio jaunojo metų moksli-ninko (turinčio mokslo laipsnį ir esančio iki 40 m. amžiaus) ir produktyviau-sio metų doktoranto konkursus Mokslo fondo premijoms gauti.premijavimo kriterijai:■ mokslinės veiklos produktyvumas. prioritetas teikiamas mokslininkams, dirbantiems prioritetinėse mokslo kryptyse, per praėjusius dvejus metus paskelbusiems publikacijų leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto pagrindinių leidinių sąrašą ir / ar paskelbusiems monografijas, vykdžiusiems tarptautinius mokslo projektus;■ atliktų mokslinių tyrimų reikšmingumas. Mokslo publikacijų reikšmingu-mas nustatomas pagal žurnalų, įtrauktų į Mokslinės informacijos instituto pagrindinių leidinių sąrašą, svorio koeficientus;■ mokslo darbų aktualumas, perspektyvumas ir praktinio taikymo galimybės.konkursui pateikiami šie dokumentai:■ prašymas;■ mokslinės veiklos aprašymas pildomas laisva forma;■ pastarųjų 2 metų (doktorantams – doktorantūros studijų laikotarpio) mokslo publikacijų sąrašas, patvirtintas LSMU Bibliotekos ir informacijos centro bibliografijos skyriaus atsakingo darbuotojo, ir straipsnių kopijos;■ LSMU fakultetų / institutų tarybų arba padalinio vadovo rekomendacija.pasirašytas dokumentas (1 egzempliorius) ir šio dokumento, išskyrus straipsnių kopijas, skaitmeninė versija el. paštu ryte.giedrikaite@lsmuni.lt iki 2013 m. gruodžio 6 d. pateikiami Mokslo fondo sekretorei rytei giedri-kaitei (M. Jankaus g. 2, trečiasis aukštas, 50 kab.). telefonas pasiteirauti: 327206, vietinis tel. 5525.Svarstomos atitinkančios nustatytus reikalavimus ir iki nurodyto termino pateiktos paraiškos. doktorantas ar mokslininkas premiją toje pačioje kate-gorijoje gali gauti 1 kartą per 2 metus.

LSMU Mokslo fondo valdyba

konkursai medicinos ir Veterinarijos akademijų moksLininkams „jaunasis moksLininkas 2013“, „doktorantas 2013“