Nr. 38 - Nemunas · 2014. 11. 19. · damas Œ kaþkokia beletristika: anonimas raðo apie abstraktł kunigà. Manau, turºdamas tikslà sunie-kinti ar sukelti diskusijà. Atvejus,

www.nemunas.net . 2013m. lapkrièio 7�13 d., Nr. 38 (887)

2013 m.lapkrièio 7�13 d.

Nr. 38(887)

Laukiant aðtuonioliktojo �Ið arti� 4 p.�Esfera Ensemble� (Ispanija).


2

* * *

Guli parke ant suolo knyga.Ima lyti, o ji � benamë.Vëjo gûsis atverèia staigajos virðelá, tarytum amen

garsiai tartø, taèiau èia maldos,rodos, niekas nesukalbëjo.Jeigu lyti ilgai nenustos,jeigu siautës beðirdis vëjas,

að iðskleisiu virð knygos skëtá,ir galësim pasikalbëti.

Vladas VAITKEVIÈIUS

Vilmos SEBEIKAITËS iliustracija


3Nemuno svetainë

� Gerbiamas arkivyskupe, Jûs esate Kauno gar-bës pilietis. Ðis statusas iðreiðkia miestieèiø pa-garbà ir pasididþiavimà asmeniu. O kas Jums yraKaunas � kokiø sentimentø jauèiate ðiam miestui,jo bendruomenei? Gal ir konkreèiau galëtumëteiðsakyti, kas dþiugina mûsø mieste ir kokius skau-dulius reiktø kuo greièiau �operuoti�?� Kaunas man labai seniai tapo artimas. Pirmà

kartà èia atvaþiavau 1955 m. vasarà, birþelá. Pame-nu, einu nuo tilto katedros link ir girdþiu per gar-siakalbá giedant Jëzaus Ðirdies litanijà... Ta melo-dija iki ðiol iðliko atminty � visam gyvenimui. Taibuvo mano pirmieji þingsniai Kaune. Paskui � pen-keri metai Kunigø seminarijoje, vëliau � kunigotarnystë toliau nuo Kauno. Artimesnis ryðys su ðiuomiestu vël uþsimezgë nuo 1969 m., kai man buvoatimta teisë eiti kunigo pareigas. Èia, Kaune, nele-galiai vedþiau rekolekcijas, konferencijas ir tuo-met susipaþinau su daugeliu kaunieèiø. O dar arti-miau � nuo 1989 m. vasaros, kai atvykau á semina-rijà. Á Baltijos kelià vaþiavau jau ið èia. Per tà ilgàlaikotarpá áaugau á miestà � jo dþiaugsmai, rûpes-èiai ir bëdos tapo mano dþiaugsmais, rûpesèiais irbëdomis. Daugiausia graþiø þodþiø pasakyèiau apieKauno þmones � paþástu jø daug ir labai gerø. Irtie, kurie man talkina, ir su kuriais susiduriu lanky-damas baþnyèias, parapijas. Jie tarsi uþstoja nege-rumus. Nesu linkæs dejuoti. Èia bûtø galima iðskai-èiuoti, ko trûksta miestui. Taèiau mane labiausiailiûdina gyvenimo pakraðèiø þmonës. Pilkuose jøveiduose ásirëþæ alkoholizmo þenklai. Suvoki, kadkartais net padëti nebegali, nebent melstis, kad ne-þûtø savo bëdose. Bet tai � ne vien Kauno, o visosLietuvos bëda. Norëtøsi matyti daugiau giedrø vei-dø. Liûdesio ar vargo valandà pernelyg krintam ánusiminimà. Gal daug kas sakytø � bepigu jums,Ekscelencija, nes nepatiriate vargo. Esu patyræs. Irvargdamas nebûtinai turi bûti susikrimtæs, nuliû-dæs. Tai � ne iðeitis. Linkiu daugiau giedrumo irvilties, nes be jos eiti per gyvenimà � blogai.� Esate, nors ir ne daþnas, miesto kultûros ren-

giniø sveèias, Jus galima sutikti ir teatre, ir paro-dos atidaryme, ir koncerte. Kokios meno ðakos la-biausiai traukia ir pailsina ðirdá?� Daug kur esu kvieèiamas ir visuomet noriu

atsiliepti bei dalyvauti. Bet mano darbas, tarnystëriboja pasirinkimus. Vakarus daþniau praleidþiune teatre ar koncerte, o prie darbo stalo, kam norsruoðdamasis, raðydamas. Bet matau ir tai, kas vyks-ta mieste. Kaune daugybë renginiø, kultûrinis gy-venimas tikrai turtingas, þmonës turi kur nueiti.Kad ir Paþaislio muzikos festivalio koncertai. Kas-met tûkstanèiai kaunieèiø renkasi á juos. Vadinasi,ieðko atgaivos, o jø ðviesûs veidai rodo, kaip mu-zika juos dþiugina. Man patinka klasika, mëgstuklausytis prof. Petro Bingelio vadovaujamoKauno valstybinio choro, sakralinës muzikos kon-certø. Taèiau, be jokios abejonës, daugiausia lai-ko skiriu knygoms. Tai vienareikðmiðkai pirmojevietoje. Skaitau religinius, teologinius veikalus,bet su liûdesiu turiu konstatuoti, kad aprëpiu tiknedidelæ dalá to, kà norëèiau. Dabar tie veikalaiprieinami, jø daug, tik reikia spëti skaityti. O ka-daise maðinële perraðytus dalijomës...� Buvote ilgametis �Lietuvos Katalikø Baþny-

èios kronikos� redaktorius. Taigi spaudos reika-lai Jums nesvetimi. Kokiø bûtø pastebëjimø apieper kelis deðimtmeèius pasikeitusià Lietuvos spau-dà? Ar iðlaikëme laisvës iðbandymà? Kiek mûsøspaudoje likæ vietos krikðèioniðkoms vertybëms?� Su þurnalistika susipaþinau labai senai,

1972-aisiais, kai iðties buvo labai nelengva rinktiinformacijà. Dabarties þurnalistams norëèiau pa-linkëti atsakomybës! Anuomet mes taip pat sulauk-davome sensacingos informacijos, kompromituo-janèios tuometinius Baþnyèios ar Lietuvos prie-ðus. Bet jeigu kildavo abejoniø dël tokios infor-macijos teisingumo ir nebûdavo galimybës patik-rinti, visi tie popieriai keliaudavo tiesiai á peèiø.Norëjosi bûti objektyviems, neperþengti ribos. Da-bar daug straipsniø apie Baþnyèià, kunigus. Vieniraðo sàþiningai, kiti � nepasitikrinæ ar naudoda-

miesi vienu ðaltiniu. Anksèiau dar norëdavosi pa-aiðkinti � manydavai, gal þmogus suklaidintas arnesupranta situacijos... Kartà papraðiau þurnalistëssusitikti ir apie tai pasikalbëti. Kai vëliau paskai-èiau raðiná, supratau, kad padariau didelæ klaidà.Iðankstinis nusistatymas, nenoras iðsiaiðkinti ir ap-skritai toks negatyvumas kenkia paèiai spaudai,radijui, televizijai, visai þiniasklaidai. O kad ieð-kome sensacijø ir dar jomis mëgaujamës � tai jauvirðûnë... Laisvës iðbandymo spauda neiðlaikë, nesnejauèiant atsakomybës ji veda tik á akligatvá. Ap-skritai ðá reiðkiná, kai þmones dar ir traukia panaðûsskaitalai, lyginèiau su priklausomybe, kad ir alko-holiui. Jo þalà þmogus, ypaè iðsilavinæs, daþnai pui-kiai suvokia, bet trauka prie negatyvo � dar stip-resnë. Þiniasklaida tuo naudojasi ir pataikauja skai-tytojui. Seku tiek internetinæ, tiek raðytinæ spaudà �pagrindinës temos pinigai, turtai, kriminalai, o áðviesius dalykus neatsigræþiama. Jei nëra kraujo,skandalo � neádomu. Vakar stebëjau: Rotuðës aikðtëpilna jaunimo, degina þvakutes ,,Uþ Gyvybæ�. Ta-èiau spaudai tai neádomu. Vertybinio poþiûrio la-bai maþai, jo aptinku krikðèioniðkoje, kultûrinëjear vadinamojoje maþojoje spaudoje. Man asme-niðkai ar á vyskupijà ateina daug laiðkø, kuriuoseapraðomas vienas ar kitas gana skaudus atvejis.Liûdniausia tuomet, kai autorius nepasiraðo � ne-gali jam net atsakyti. Stebiuosi ir spaudoje skaity-damas � kaþkokia beletristika: anonimas raðo apieabstraktø kunigà. Manau, turëdamas tikslà sunie-kinti ar sukelti diskusijà. Atvejus, kai iðties reið-kiasi blogis, nuodëmë, reikia ávardyti, raðyti ob-jektyviai. O mes, vyskupai, kunigai, neturime lai-kytis teisuoliø pozicijos. Mums turi bûti nesveti-ma pasakyti �atsipraðome�.

Nukelta á 4 p.

Ðá kartà mûsø svetainëje ypatingas sveèias � Jo Ekscelencijaarkivyskupas metropolitas Sigitas TAMKEVIÈIUS. Spalio 13 d.,baigdamas Ðiluvoje Marijos ðventæ, arkivyskupas pasisakë lap-krièio 13-àjà melsiàsis uþ savo gyvenimo dovanà, 75-àjá gimta-diená. Taip pat praneðë, kad, kaip reikalauja Katalikø Baþnyèioskanonai, jau yra paraðæs laiðkà Popieþiui su praðymu atleisti iðpareigø dël amþiaus.Arkivyskupas mielai sutiko pabendrauti su mûsø savaitraðèio

skaitytojais, o mes, vieðëdami kurijoje, dar turëjome progà pasi-groþëti tiek architekto Karolio Reisono projektuoto pastato vidu-mi, tiek pro jo langus atsiverianèiu nuostabiu Kauno senamiesèiovaizdu.

GraþiausiaKaune �þmonës

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka


4 Vyksmas

Graþiausia Kaune � þmonësAtkelta ið 3 p.

� O dabar ar dar randate laiko raðyti � galmemuarus, dienoraðtá?� Kartà, rausdamasis archyve tarp iðmesti skirtø

broðiûrø radau paþástama raðysena primargintus sà-siuvinius � vienà, kità... Tai buvo arkivyskupoLiudviko Povilionio kruopðèiai raðytas dienorað-tis. Koks atradimas! Vëliau pasisekë aptikti ir dau-giau sàsiuviniø. Ðio ávykio paskatintas pradëjauraðyti dienoraðtá apie tai, kas vyksta vyskupijoje,tarnaujant, o turëdamas laiko vienà kità prisimini-mà uþraðydavau ið praeities, lagerio ar �Kronikos�leidimo laikotarpio. Savo jubiliejui jau tikiuosi tu-rëti knygà, gimusià ið ðiø dienoraðèiø. Ji vadinsis�Vieðpats mano ðviesa�. Tai Dovydo psalmës þo-dþiai. Tobuliau ar ne taip tobulai Jo ðviesoje klos-tësi visas mano gyvenimas � gana vientisas, nu-lemtas tikëjimo, stengiantis viskà atlikti sàþinin-gai. Neatidëliojau ðio darbo, nes atmintis daug kàiðtrina. Prieð kurá laikà ið �Kronikos� leidimo tarps-nio iðëjo maþa knygelë �Tiesa iðlaisvina�. Dabarviskas sugulë á daugiau kaip tris ðimtus puslapiø.� Pasmalsausiu ir að � ar knygoje galime tikëtis

nelauktø atsivërimø?

� Uþkulisinio gyvenimo nebuvo, koks buvau,toká mane ir matë. Taigi ir sensacijø nereikia tikë-tis. Nebent maþiau þinomas pogrindinis gyveni-mas sovietmeèiu. Taèiau kai kà netikëto, manau,rasite (Ekscelencija juokiasi).� Gal dar kiek pakalbëtumëte apie tai, kokia

ðiuo metu apskritai Katalikø Baþnyèios átaka vi-suomenës brandai? Kartu � ir apie savo nuveiktusdarbus, ir apie tai, ko dar nespëjote.� Ar Baþnyèios átaka didelë, ar ne, vienareikð-

miðkai neatsakysiu, bet ji yra juntama. Pirmiausiames turime paveldà, ir èia jos átaka, ypaè kultûrinë, �didþiulë: tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje.To nepaneigsi. Deðimtmeèiais þmonës mokyti my-lëti, atleisti. Jei nebûtø diegtos ðios vertybës, ðian-dien turëtume neásivaizduojamai skurdesnæ visuo-menæ. Jeigu dabar ji ir nëra tokia stipri, kokia buvotarpukariu (nes vieni þmonës yra arèiau, kiti laiko-si nuoðaliau nuo Baþnyèios ir jiems átaka maþes-në), bet visgi summa summarum � ganëtinai dide-lë. Taèiau Europoje jau ryðkëja tendencija izoliuotiBaþnyèià kaip sovietmeèiu, o tikëjimà paversti pri-vaèiu reikalu. Ðtai, pavyzdþiui, Kaune, o tai pusëakivyskupijos, 50 proc. mokiniø lanko tikybos pa-mokas, taigi moralës pagrindus, tvirtesnius ar sil-pnesnius, visgi gauna. Tiek daug ir tokio sàmonin-go jaunimo anksèiau neturëjom. Gal tik jo nema-tome. Birþelá Kaune vyko Lietuvos jaunimo die-nos � policija neuþregistravo në vieno ávykio. Tailabai ryðkus pavyzdys. Aiðku, sunku prognozuoti

ateitá. Vyskupijos neturi visø reikiamø priemoniø,aukso puodo, kaip kartais mëginama áteigti, stip-rios þiniasklaidos. Taèiau Baþnyèia � labai gyvy-binga, ji remiasi ne tik þmonëmis, bet ir Vieðpaèiu,kuris sugeba veikti bet kokiomis sàlygomis. O ko-kie bus vaisiai � matysime.Negaliu sakyti, kad savo darbus pradëjome vi-

sai nuo nulio, bet beveik... Dþiaugiuosi ðiuo laiko-tarpiu. Kurija, jos atgavimas ir restauracija gali bû-ti kaip simbolis, nors gal iðoriðkai labiau matomitokie darbai kaip Ðiluvos ansamblio sutvarkymas.Visai neturëjom tikybos mokytojø, jø trûko visojLietuvoj. Á klases leidom klierikus. Reikëjo ieðko-ti naujosios evangelizacijos bûdø. Dabar laikai pa-sikeitë � kyla naujø iððûkiø ið Vakarø. Juos reikiasuvokti ir pasirengti atlaikyti. Ðiandienos þmoguisvarbu ne tiek þodþiai, kiek liudijimai tø, kuriegali pasidalyti savo tikëjimo patirtimi.� Pamaþële jau brendame á ramesná ir tamsesná

metø laikà, paþenklintà didþiuoju LAUKIMU. Kopalinkëtumëte mûsø skaitytojams?� Netrukus pradësim laukti Kalëdø. Gamta tarsi

apmirðta, nurimsta, o þmogus ima ilgëtis ðviesos. Irta laukiama ðviesa bus Betliejaus Kûdikis, Jo uþgi-mimas. Labai noriu palinkëti visiems � ir nuoðir-dþiai tikintiems, ir tiems, kurie gal yra kiek toliaunuo Dievo, � savo gyvenime patirti VIEÐPATIESÐVIESÀ. Ji mane palietë labai stipriai, tad norëtø-si, kad nuðviestø ir kiekvieno mûsø tautieèio gy-venimà! Þmogus gali bûti laimingas ne daug turë-damas, bet viduje puoselëdamas ramybæ, dþiaugs-mà ir suvokimà, kad eidamas per gyvenimà galidaryti gera.� Dëkoju uþ pokalbá.Kalbëjosi Graþina Viktorija PETROÐIENË

Laukiantaðtuonioliktojo�Ið arti�

�Esfera Ensemble� (Ispanija).

Prieð ðià savaitæ prasidësiantá tarptautiná ðiuolaikinës muzikosfestivalá �Ið arti� kalbamës su jo organizatore, kompozitore ZitaBRUÞAITE.

� Kokias paslaptis iðduosite, o ko dar neskelbsite, paliksite klausy-tojams?� Iðduosiu paslaptá (ðypsosi) � festivalis pagaliau sulaukë pilname-

tystës, subrendo. Kiekvienais metais klausiu savæs: kokios naujovës,iðskyrus kûriniø premjeras, ásilieja á renginá? Ðiemet toks negirdëtas,iki ðiol nebuvæs yra tik vienas projektas � teatrinë intervencija, gru-pës �Operomanija� parengta kompozitorës Linos Lapelytës opera �Ge-ros dienos!�, kurià parodysime Nacionalinio Kauno dramos teatro Il-gojoje salëje. Kiti festivalio renginiai tradiciðki: simfoninës, kameri-nës muzikos koncertai didþiojoje ir kamerinëje scenose, muzikø susi-tikimai su klausytojais. Plëtosime kompaktiniø plokðteliø gamybosbei pristatymo tradicijà, tæsime ir tarptautinio aljanso �Tiltai� rengi-nius. Priminsiu, pernai vyko projektas su ukrainieèiø kompozitoriaisir stygininkais. Ðiemet planuojami panaðûs Kristupo kvinteto koncer-tai su Marselio (Prancûzija) pûtikais. Atlikëjai drauge atliks lietuviøir prancûzø kompozitoriø kvintetus ir decetus (deðimèiai skirtus kûri-nius) Kaune, Klaipëdoje, paskui visi drauge koncertuos Marselyje.Nesuklysiu sakydama, jog toks prasmingas, nevienadienis projektasbyloja apie ilgalaikius kultûrinius ryðius. Gaminame ðio aljanso plokð-telæ, tik, nespëjæ jos �fiziðkai� pabaigti iki festivalio pradþios, prista-tysime kiek vëliau.� Tuomet plaèiau papasakokite apie tradiciná muzikiná vyksmà,

kurá suplanavote ðiømeèiam festivaliui.� Festivalis vyks áprastu metu, lapkritá, kai turime laiko ilgiau pava- ,,Quintette de Marseille� (Prancûzija).


5Vyksmas

Puèiamøjø kvartetas ið Ispanijos: Saul Canosa Insua, Eva Sartatavièiûtë, Avelino Ferreira Lopez,José Alejandro Valcarcel Moura.

karoti, nusiteikti susitikimams su ádomiais muzi-kais. Savaitæ árëmins simfoniniø kûriniø koncer-tai, kuriø koncepcijos � iðskirtinës. Nors �Ið arti�vadinamas tarptautiniu ðiuolaikinës muzikos fes-tivaliu, labai norime, kad jo klausytojai atrastø sa-vo muzikà, kurios dar neiðgirdo ir nepastebëjo. Pir-masis vakaras �Concerti� iðties turëtø pateisintiklausytojø lûkesèius � nemaèiau panaðios simfo-ninës programos, kuri sutelktø tiek koncertinio þan-ro kûriniø ir tiek koncertuojanèiø solistø. Tai irpianistas Petras Geniuðas, ir lenkø dainininkë Mar-celina Russak su pirmàsyk Lietuvoje atliekamu im-presionistiniu Witoldo Liutoslawskio kûriniu (kaipþinia, ðiemet ðvenèiamas ðio autoriaus ðimtmetis);ir Atis Bankas ið Kanados, atliksiantis naujà Vid-manto Bartulio Koncertà smuikui bei orkestrui, irRimantas Armonas, pirmàsyk Kaune pagrieðiantisAnatolijaus Ðenderovo Koncertà violonèelei. Pas-tarasis kûrinys gavo treèiàjà Geriausiø 2012 m. kû-riniø konkurso premijà (beje, toks pat apdovanoji-mas skirtas pernai mûsø festivalyje nuskambëju-siam V. Bartulio oktetui �Auksiniai angelai�). Ga-lime pasidþiaugti, jog �Ið arti� premjeros Lietuvo-je matomos ir ávertinamos. Pirmojo vakaro pabai-goje klausysimës neoklasicizmo maniera sukurtoJeano Francaix �Keturgubo koncerto� fleitai, obo-jui, klarnetui ir fagotui, dar neatlikto Lietuvoje. Jágroti pakvietëme solistus ið Ispanijos � daug metøten gyvenanèià lietuvæ fleitininkæ Evà Sartatavi-èiûtæ ir jos kolegas pûtikus. Ðios labai graþios mu-zikos pluoðtà rengia Kauno simfoninis orkestraskartu su dirigentu Modestu Barkausku.Baigiamajame koncerte KSO, diriguojamas

Imanto Resnio, pristatys naujà kompaktinæ plokð-telæ. Ðiame albume-trilogijoje lietuviø kompozi-toriø kûrinius atlieka trys Lietuvos simfoniniai or-kestrai: nacionalinis (LNSO), valstybinis (LVSO)ir Kauno (KSO). Retai pasitaiko, kad vienoje plokð-telëje rastø vietos gana ávairi muzika nuo sunkias-voriø opusø iki �lengvo� þanro, nuo dainos iki kon-certo, simfonijos, proginës kantatos. Beje, ir á ðákoncertà pakvietëme solistø: Pranciðkø Naruðá(birbynë) ir dainininkus Liudà Mikalauskà, Auðrà

Gakaitæ, Nedà Malûnavièiûtæ, Kristinà Þaldo-kaitæ, Bertà Timinskaitæ, Ievà Mukauskaitæ,Gaudræ Vaitkutæ.� O kokie kameriniai koncertai suskambës po

jûsø festivalio vëliava?� �Ið arti� visø pirma þinomas kaip kameriniø

koncertø erdvë. Ir ðiemet jø nestigs � be puèia-møjø kvintetø aljanso, norëèiau paminëti ðiuos:Roko Zubovo koncertà � pokalbá su þymiu estøkompozitoriumi ir smuikininku Mihkeliu Kere-nu bei dviejø duetø koncertà: vienoje dalyje dai-nininkë Rita Novikaitë ir pianistë Halina Kochan(Austrija) interpretuos lietuviðkà ir austriðkà mu-zikà, o kitoje � �Esfera Ensemble� ið Ispanijos

atliks ávairiø ðaliø autoriø kûrinius, tarp jø � irlietuviðkà premjerà.Beje, pastarasis duetas atsiveþa garso dizaino

menininkà, tad jø programà ne tik girdësime, betir matysime. Ðiame kameriniame vakare klausysi-mës Lietuvos kompozitoriø sàjungos skelbto dai-nos balsui su pritarimu konkurso nugalëtojø �Jono Tamulionio �Vilniaus miniatiûros� ir An-tano Kuèinsko �Ende des Zyklus�.Ko gero, kameriniu (ir kiek netikëtu) bûtø ga-

lima laikyti projektà �Lietuviðkos muzikos kar-piniai�; jis sietinas ir su ðiemet minimais Tarmiømetais (bet galima �nekabinti� ir jokios antrað-tës). Ðiam sumanymui ágyvendinti pasirinktikompozitoriai, kurie savo muzikoje kûrybiðkaiir ðiuolaikiðkai pasitelkia lietuviø liaudies mu-zikos tradicijas: V. Bartulis, Bronius Kutavièius,Algirdas Klova, Z. Bruþaitë, Giedrius Kuprevi-èius, Jonas Jurkûnas. Ðeði akademinës muzikos kû-rëjai pritaikys pasirinktà liaudies dainà M. K. Èiur-lionio styginiø kvartetui, prie kurio prisidës bal-tø muzikos etnodainininkë Rasa Serra, multi-instrumentininkas Saulius Petreikis, DJ MariusSalynas ir videomenininkas Gintautas Velykis,garsà �uþklosiantis� lietuviðkø raðtø (staltiesës,karpiniai, medþio droþyba) vaizdais. Rengdamiðá muzikiná-filosofiná projektà, daug diskutavo-me apie tapatybës iðsaugojimà kosmopolitinëjeerdvëje, tad neþinau, ar karpiniai iðtirps miestoindustrializacijos kadruose, ar iðliks � tà klausi-mà palieku spræsti menininkui. Ðis projektas ne-vienkartinis � já pristatysime ir V. Kasiulio mu-ziejuje Vilniuje.Edukacinis projektas, skirtas jauniesiems

miesto muzikams, Kauno muzikos mokyklø mo-kiniams, vyks M. ir K. Petrauskø muziejuje. Èiabus daug veiklos: ðiuolaikinës muzikos meistrið-kumo kursai, kur profesionaliam muzikui (vio-lonèelininkui Sauliui Bartuliui ar obojininkuiStasiui Kraujaliui) fortepijonu akompanuosmoksleivis; pianistës Ðviesës Èepliauskaitëspaskaita apie interpretacijà, muzikologës Kris-tinos Mikulièiûtës parengta paroda apie kom-pozitorius Juozà Indrà ir Antanà Belazarà, skir-ta jø 100-osioms gimimo metinëms.Tad tokio laukiame aðtuonioliktojo �Ið arti�...

Kalbëjosi Eugenija ÞAKIENË

Iðtraukos ið L. Lapelytës operos ,,Geros dienos!�.


6 Kûryba

akiø obuoliai prisipildë dangausjo tiek daug

jis visoks: ðvelniai þydrassvajingai ðvelnusir lyg þado netekæs

sustingæs pasiðiauðæs grëslusbei máslingai nuðèiuvæs giluso senelë dangaus erdvëseuþsiëmus kasdien tuo paèiu

poteriaujaDievui meldþiasi tarp debesøkudakuodama ðaukia viðtasbarsto lesalà kaip visadosjai maþa jai ir vëlei maþamergaièiukë tamsoj nesava

ásikibus jos delno dairausi aplinknenumirk senelytniekados nenumirk

man dangaus erdvësepasilikti baugu

danguje ðitaip giedra vaikeliir valkèio nëra ant akiø

vësûs ðeðëliai uþgulë pievàprie ko jai glaustisrudenæ dienàgeltonos pienëso ir purienoskur pasidëjoað jûsø klausiu:ko tyli paukðèiaizylës ir kielëskosmoso egotveria ir novijasielai áteigia

kad kûnas dieviðkasprie ðirdies glaudþiameilæ þadëdamasjos neðykðtëdamastà patá mirksná

pragarmën sviesdamas

Ineza Juzefa JANONË

nuobodis kojas ið lovos keltiir neiðkelti

akis ásmeigus sienon vypsotinuobodis sienosbemintë ji

nuobodis siûlà adaton vertigal prisitaðius reiks pasikartikur pasidëjo virvagalys

dar neákaltas sienon kablysvëlei tie rûpesèiaismegenis gremþia

joti per dangø nebesiverðiubet Rosinantui esu pats sykis

kur ta arklidëir kuinas senas

jau ásigyti plieno ðarvainors ir suraiðiotilaikos tvirtai

prieðø kariuomenë � aviø bandaturiu áveikti dar ðiandien jà

kam man ta laisvëji kaip nelaisvëðnekink neðnekinæs

ji ta pati:amþiais nuliûduslieka savyo ir iðvësus

drebanèiom kinkomjos nepralinksminuglaustaus prie vilnos

kito þmogaustai kas kad svetimasbet gal atjaustaèiau jo vilnaman atðiauriir pasipûtusnenuoðirdi

ji susivëlus bei murzinapasibjaurëjus lieku viena

ilgesys pjaunaskverbias uþgulæspro odos porasá nuogà ðerdáið lauko pienësir ið drabuþiopuðyno kvapoar lietaus laðosëduos ant keliøtau mylimasai

suglaudþiam galvasviens kitam svarbûslyg upë almamo jis nutolinavaizdà ðá ryðkøsu visais pojûèiaisknabæ nuleiduslieku iðblyðkusprakeiktà ilgesáplutom paðersiuant paties stogokojas uþkelsiupragaro debesáant jo uþleisiubet neáveiksiuir neprikelsiu

nuplikus þiurkëjau ir apsenussusiraukðlëjusviskà praraduskà dar turëjodrebanti þiurkëkaip nesava

veizolais spiginaji á manekà jai sakytikaip guosti jànuo jos paspruktiman nevaliadidþiulæ burnà

Autorës asmeninio archyvo nuotrauka


7Kûrybasavo pravërëmane þiaumojapo trupinëládarosi ðaltaoras tirðtëja

verèiau jau eisiusau pasakaugalbût ir þiurkeio kam daugiau

laikas susigûþæs bekûnisgausiai perliejo kûnà

jis akiplëðair juokdarys

kaip beglobis ðeðëlyje tûnoatsiginti nuo jo negalinemeluojantis laikasir meluojantis tau á akis

jis kaip katinas vizgina uodegàtylomis uþkalbëdamasaukso kalnus þadëdamasjaunà kûnà iðaistrinæssuneðios ligi skuduro

já apþiojæs � kaip tigras � plëðriais dantimisá pakauðá grësmingai alsuodamas

atsikvëpti neduodamaskol jis rietus ant galo visai pastatys

ðità iðdëvà senàjeigu reikalas spiriamyþalais dar pakrapinssavo gurklá pastatæspats kaip grauþasatminty pasiliks

ðeðios lentos ir pjuvenø saujaðitaip baigias ðviesiausias pasaulisnesuprantamas ir neprieinamasnepasiekiamas ir nepastatomaskaip þiemkenèiai ant kojø po saule

jis kartojas ið naujo ið naujo nesugráþtantissrûva gyslom nesiliaujantis kraujassu viltim ir ðvelniausiais atodûsiaismeilës priesaikom jau atpaþástamasmonotoniðkas nesuvokiamai naujasviskas tæsiasi sklandþiai tvarkingaikol akligatvy amþiams ástringaðeðios lentos ir pjuvenø saujaar tai viskas kà suprasti turëèiau

kaip didþiausià duotybæskirtà þmogui su jo siekiamybëm

pajûrio smëliu trinasi moterismygia taip stipriai

tarsi norëtø kailá nudirtinuðautam kiðkiuiir iðdþiovinti

save � dar jaunà � susigràþintismëlio grûdeliais per krûtá braukiarodos kad odà kiaurai nusmaukiaði sproginëja paliaubø laukia

smëlá ant delno

kumðtin suspaudþiauko dar viliuosiko dar sulauksiu

uþmarðtis mane laiko ásiurbustaip nelygiai alsuojuabejonës ir vël abejonësprisispaudþiau prie sienos

lyg ne tane anoji

o lentynoj dvi taurës nuo seno

Vilmos SEBEIKAITËS iliustracija

tebestovijoms ant dugno në laðonors raðo ir raðokaþkà dvasiojvis tiek neuþraðo

ar many taip pat slypikai kas neuþraðomosau paèiai ant kaktosðiltà delnà uþklojau

ar èia aðar ið tikro èia aðta tikroji


8 Kûryba

Vakarëja.Maskvos gatvëse pamaþu rimsta maðinø spûstys,

akivaizdþiai daugëja þmoniø. Vieni skuba ið darbø,kiti tempia pirkiniø krepðius, bet vis tirðtëja ir ðiaipiðëjusiøjø pasivaikðèioti.Tokià pavakaræ pasirodyti vieðumoj ryþtasi ir

Aleksandras Burdonskis, Rusijos armijos teatro re-þisierius, liaudies artistas. Tiesà pasakius, laisvas va-karas retai pasitaiko jo kasdienybëje. Spektakliø per-þiûros, susitikimai su kolegomis, premjeros, priëmi-mai, vakaronës � viskas srûva nenutrûkstamu srau-tu. Atokvëpio valandëlë vakare � tarsi fantastinëvaiduoklë... Bet net kai ji ateidavo, jis verèiau lik-davo namie; ankstesni pasivaikðèiojimai jo sielojepaliko ne vienà randà.Argi malonu, kai tave, þingsniuojantá gatve, ádë-

miai apþiûrinëja praeiviai? Ne, jis ne luoðys, ne kup-rius, tik neðiojasi vienà nenusikratomà naðtà. Jis �Stalino anûkas... Pasaulyje gyvena ne vienas dikta-toriaus anûkas ar ðiaip giminaitis, Rusijoje � jis toksvienintelis...Anksèiau kai kurie praeiviai su dëkingumu nu-

þvelgdavo já, iðgirsdavo pusbalsiu tariamas repli-kas:� Þiûrëk, Stalino anûkas eina...Kiti, nukentëjusieji nuo stalinizmo, patyræ gula-

gø siaubà, Aleksandrà nuþvelgdavo negailestingaiir piktai, kartais netgi ágeldavo pavymui:� Þiûrëkit, diktatoriaus anûkas valkiojasi...Ne, nemëgo jis pasivaikðèiojimø. Verèiau jau likti

namie, toliau nuo apkalbø ar ákyriø baksnojimø pirð-tu. Bet ir vienas bûdamas negali uþrakinti atmintiesklodø... Kad ir kà màstytum, neiðvengiamai vël kliu-dysi tà patá biografijos faktà, dël kurio pasivaikð-èiojimai gatve visuomet palieka skaudþiø nuosëdø.Kartais netgi kyla eretiðkø minèiø apie Rusijos

visuomenës brandà. Jis ne syká buvo Vokietijoje:ten Hitleris � jau praeitis, neiðnyranti pokalbiø hori-zonte. Kas kita � Rusija. Èia Stalino vardas � tarsinuolat tiksintis burtaþodis. Vieniems jis tautø va-das, kitiems � baisiausias diktatorius. Vos aprimstaaistros, tuoj ir vël pasipila nauji klausimai � gal ðian-dien jis reikalingas, gal jo idëjos prikeltinos ir prisi-mintinos?Skaudþiø akibrokðtø Burdonskis patyrë ne tik

Rusijoje. Gerai prisimena jau seniai buvusià vieð-nagæ Italijoje � já pakvietë kolega teatralas. Apsi-stojo vieðbutyje, tikëjosi ramiai pailsëti. Kur tau...Vakare gráþtanèio á vieðbutá jo jau laukë didþiulëpaparacø minia. Juos Stalino anûko asmenybë vi-liojo sensacingais kadrais... Aleksandrui teko slaps-tytis, naudotis atsarginiu iðëjimu. Apie ramø poilsánë nesvajok......Ðávakar, eidamas viena ið centriniø Maskvos

gatviø, Aleksandras Burdonskis nejauèia ypatingosmalsuoliø susidomëjimo. Gal ið tiesø jau uþaugojaunoji karta, gal pasikeitë jos dvasiniai kriterijai?Aleksandras savyje krûpteli � á tëvø ir vaikø san-

tykius verèiau nelásti. Prisimena: prieð keletà metøvos ne pusæ pasaulio apkeliavo spaudoje publikuo-ta jo vaikystës nuotrauka, kurioje jis stovi su senumamos paltuku; drabuþis persiûtas, bet uþsagsty-mas likæs moteriðkas...Ne, vaikystëje jis nesivartë kaip inkstas taukuo-

se. Ir niekada nekilo mintis bendraamþiø bûryje ið-didþiai pabrëþti iðskirtinæ savo biografijà.O dabar? Jau kaip anekdotas sklando nutikimas,

kai Maskvoje keliø patruliai sustabdë Ksenijà Sob-èiak, garsaus politiko dukrà.� Ar jûs þinote, kas að? � milicininkams rëkë po-

litiko atþala.Ne, Aleksandras augo kitaip. Ir kitaip formavosi

jo gyvenimo principai. Jis ne itin vertina dabartinájaunimà, nors, atvirai prisipaþinus, malonu ðávakarþingsniuoti Maskvos gatvëmis ir nejusti ákyriøþvilgsniø...Pagaliau nëra ko skubëti daryti iðvadas. Ðitos

auksinës taisyklës iðmokë gyvenimas. Tai nutikoaðtuntojo deðimtmeèio viduryje. Sovietø imperijabyrëjo, klostësi nauji þmoniø santykiai, iðkilo ki-tos vertybës. Kartà teatre dirbantys buvæ gulagokaliniai rengë susitikimà su meno þvaigþdëmis. Pri-mygtinai kvietë ateiti ir já, Aleksandrà Burdonská.Jis bijojo, su siaubu galvojo apie linèo teismà. Kuolabiau atsisakinëjo, tuo atkakliau já kvietë. Visgipo ilgø skausmingø apmàstymø nuëjo ir... nepasi-gailëjo.Buvæ kaliniai apsupo já ratu ir nuoðirdþiai pra-

bilo:� Mes þinome, kad esate Stalino anûkas. Ir nori-

me ið ðirdies pasakyti: jûs nekaltas dël senelio pik-tadarysèiø. Gyvenkite ir ramiai dirbkite...Ið susijaudinimo jis tàkart vos nepravirko. Buvo

sukrëstas tokios laimingos atomazgos. Nelaukta ko-legø pamoka liko visam gyvenimui....Vakarëjanèios Maskvos gatvëse vis daugiau

vaikø. Vieni nepaleidþia mamytës rankø, kiti klau-sinëja tëèio, treti siautulingai mëgaujasi seneliø mei-le ir, þinoma, atlaidumu. Graþûs jausmai, bet Alek-sandras Burdonskis niekada jø nepatyrë. Ir nepatirs.Jis davë sau priesaikà neturëti vaikø ir jos iðtikimailaikësi. Pratæsti kruvinojo diktatoriaus genus jamatrodë ðventvagiðka ir pasibaisëtina.Dþiaugësi, kad toká jo norà suprato þmona � lie-

tuviø teatro reþisierë Dalia Tamulevièiûtë. Ji, tiesa,labai mylëjo vaikus, giminiø atþaloms visuomet pri-pirkdavo dovanø, bet apie savus neturëjo kada gal-voti. Visa jos sàmonë ir gyvenimas buvo uþpildytasteatru. Dalia kûrë teatro-namø idëjà, ir ðiuose akira-èiuose neliko vietos saviems vaikams.Aleksandras ir Dalia mylëjo vienas kità, bet jø

santuoka keistai subyrëjo. Aleksandras liko iðtiki-mas priesaikos þodþiams, pasakytiems Vilniaus met-rikacijos skyriuje. Á savo gyvenimà ir buitá jis dau-giau moterø neásileido...Ir ðtai dabar Aleksandras Burdonskis þingsniuo-

ja vakarëjanèios Maskvos gatve. Nebeslegia, ne-priekaiðtauja praeiviø þvilgsniai, leidþia susikauptiir màstyti apie gyvenimà, kuris, nors ir pasiektoskûrybinës aukðtumos, nesusiklostë ypaè palankiai.Vienoje televizijos laidoje Aleksandras savikritiðkaipasakë: �Neturiu normalaus darbo, neturiu norma-lios ðeimos, nieko neturiu...�O kolegø kadaise juokais iðtarta frazë �vieniðas

bevaikis naðlys� dabar prikibo kaip skaudþiai erzi-nantis prielipas. Ðitai draugai pasakë juokais, ir patsAleksandras sureagavo linksmai. Taèiau tie þodþiaikaskart itin skaudþiai atsiliepia sieloje.Liûdniausia, kad niekas negali to paneigti. Vis-

kas teisinga. Gal teisybë visuomet tokia � skaudi,gelianti, aitrinanti? Gal mums visuomet mieliaudangstytis roþiniais ditirambais ir komplimentais,o þeidþianèià tiesà apeiti, apsimesti nebyliu ir ne-regiu?..

...Aleksandras Burdonskis þvilgsniu rikiuoja gra-þius vakarëjanèio miesto vaizdus, o mintys ir vëlkrypsta á skausmingus savo giminës pasaulius.

Senelis

Anûkams senelius parenka likimas. AleksandruiBurdonskiui jis buvo ganëtinai þiaurus. Lemtis á jobiografijà áraðë Stalino vardà. Ir visam gyvenimuiuþdëjo sunkià naðtà. Galima sakyti � kryþiø, kuráteks neðti iki paskutiniø dienø. Seneliui jis niekadanejautë jokiø emocijø, giminiðkos ðilumos, pagar-bios meilës. Stalinas buvo tarsi mumija, stovinti kaþ-kur ten, aukðtai, didþiø valdovø tribûnose, nepasie-kiama ir neprieinama.Apie ðvelnø prisiglaudimà priesenelio rankos nebuvo në ko svajoti...Tiesà sakant, anûkas su juo niekad ir nesusitiko

akis á aká. Tik porà kartø su tëvais stebëdamas kari-nius paradus matë ið tolo � diktatoriø Stalinà, sto-vintá Mauzoliejaus tribûnoje. Paskutinis susitikimasávyko 1953-iøjø kovà. Tuomet Aleksandras mokësiTverës suvorovieèiø mokykloje. Atëjo dëdës kari-ninkai ir nieko nesakæ atskraidino á Maskvà. Nuve-þë Kolonø salën, pasodino prie senelio karsto.Dvylikametis berniukas nenubraukë në vienos

aðaros. Gyvenimas (ar diktatoriaus valdþia) buvo nu-kapojæs bet kokius emocinius saitus. Anûkëlis þiû-rëjo ne á senelá � labiausiai já domino pro karstàslenkanti minia; þmonës verkë, garsiai raudojo, net-gi klykë.Tikras spektaklis.

Stasys LIPSKIS

Dokumentinë noveletë

AnûkasAutoriaus asmeninio archyvo nuotrauka


9KûrybaKai po Stalino mirties ðio sûnus ir Aleksandro

tëvas Vasilijus ilgiems metams buvo pasodintas ákalëjimà, Aleksandrà po aðtuoneriø metø pertrau-kos vël gràþino motinai. Tada be jokiø skrupuløjis atsisakë Stalino pavardës (ji liko tik gimimoliudijime). Aleksandras Stalinas tapo AleksandruBurdonskiu.Taip, diktatoriaus pavardës Aleksandras nesun-

kiai atsikratë. Bet Stalino ðleifas lydëjo ir tebelydivisà gyvenimà. Neseniai atðventæs septyniasdeðim-tàjá jubiliejø, sukaupæs nemaþai patirties, jis tik suðirdgëla gali prisiminti vaikystæ � iðskirtinæ, savo-tiðkà, neþmoniðkà...Nei jo tëvas Vasilijus, nei Stalino dukra Svetlana

niekada negalëjo paprasèiausiai pakelti telefono ra-gelio ir tarti: �Labas, tëti, èia að...�Reikëjo gauti apsaugininkø, sekretoriø leidimà

ir tik tada jau kantriai laukti tëvo þinios...Pagaliau ir namas, paþymëtas septintuoju nume-

riu Gogolio bulvare uþ þalios aukðtos tvoros, kurprabëgo jo vaikystë, neþadina ðiltø jausmø. Alek-sandras juos vadina �nelaisvës namais�. Berniukas,tuomet vadintas Saða, daþnai nubëgdavo pas geriau-sià savo draugà Volodià Ðkliarà ir stebëdavosi ápras-tu, laisvu þmoniø gyvenimu. Taèiau pats pasikvies-ti jo á sveèius negalëjo...Tabu kaip buvo, taip ir liko. Kai prieð keletà me-

tø uþsienio kinematografininkai norëjo nufilmuotiAleksandrà jo vaikystës namuose, leidimo negavo.Siûlë didelius pinigus, kreipësi á aukðèiausias val-dþios institucijas, bet nieko nepeðë.Ðalyje keitësi santvarkos ir Kremliaus ðeiminin-

kai, bet tas namas su þalia aukðta tvora taip ir likoniekam neprieinamas.Tiesà sakant, ir paèiam Aleksandrui magëjo bent

valandëlæ paklaidþioti vaikystës koridoriais.Deja, grieþtas tabu...Keistas áspûdis liko ir po susitikimo Kijeve. Tarp-

tautinis fondas � � pakvietë trijø Antrojopasaulinio karo nugalëtojø � Ruzvelto, Èerèilio irStalino � anûkus. Prie vieno stalo susëdo DþeimsasRuzveltas, Vinstonas Èerèilis ir Aleksandras Bur-donskis.Taèiau viskas tuo ir baigësi. Anûkai bendros kal-

bos nerado. Ir niekada vëliau nepanoro susitikti...Taip, nelengvas Stalino ðleifas. Aleksandrui se-

nelis � paprasèiausia mumija, diktatoriðka persona.Gal dël to në karto ir neaplankë jo kapo, nors proRaudonàjà aikðtæ daþnai praeina.

Sunkus senelio ðleifas. Bet jo neiðtrinsi nei iðbiografijos, nei ið atminties...

Tëvas

�Að jo bijojau ir nemylëjau�, � taip apie savotëvà Vasilijø Stalinà vienoje televizijos laidoje sa-kë Aleksandras Burdonskis.Bëgantys metai ðlifuoja nuomones, gludina ap-

sisprendimus. Kadaise Aleksandras smerkë tëvà, betðiandien jam jau atleidæs. Tai padaryti paskatinopaprasèiausia aritmetika. Tëvas mirë anksti, bûda-mas keturiasdeðimties. Aleksandras já jau �praau-go� trimis deðimtmeèiais... Dabar jie lyg pasikeitëvaidmenimis. Tëvas Vasilijus tarsi tapo jam sûnu-mi, kuriam galima atleisti.O juk bûdavo visko. Pirmà kartà já tëvas prilupo,

kai, apsaugininkø veþamas mokyklon, poste budë-jusiam milicininkui parodë lieþuvá. Tada tëtuðis pë-rë atsakanèiai.Karo pabaigoje tëvø ðeima iðiro. Aleksandro ma-

ma Galina Burdonskaja iðëjo ið namø. Ásiutæs Vasili-jus jai sûnaus neatidavë. Mokë ir auklëjo pats. Tëvopraðymu, apsaugininkas daþnai já veþdavo á �Dina-mo� stadionà þiûrëti futbolo rungtyniø.Berniukui buvo neádomu. Jis taip ir nesuprato,

ko ten paskui kamuolá laksto dvideðimt vyrukø, ne-sigilino á futbolo taisykles.Kartà mokyklon atëjusi teta pasikvietë Saðà á ko-

ridoriø ir paklausë:� Ar þinai, kad turi motinà?� Þinau, � atsakë Saða.� Norëtum su ja pasimatyti?Atsakymo nereikëjo laukti. Berniuko akys su-

blizgo, jis pritariamai linksëjo galvà.Tàkart su mama jis susitiko vieno namo tarpu-

vartëje. Ilgai ir ðvelniai kalbëjosi. Buèiavosi ir ver-kë. Apie tà paslaptingà pasimatymà tuoj pat suþino-jo tëvas. Tada jis dar skaudþiau prilupo Saðà.Ir ne tik. Ið paprastos vienuolikmetës Maskvoje

perkëlë á suvorovieèiø mokyklà Kalinine (dabar �Tverë).Tëvas vylësi uþauginti sûnø karvedá. Tik ið tø

kariniø mokslø iðëjo ðnipðtas.Pasimokæs maþiau nei metus, Saða susirgo ir ilgai

pragulëjo ligoninëje. Tada ir atëjo 1953-iøjø kovas,kai mirë Stalinas. Praslinkus vos keturioms dienomspo tëvo mirties Vasilijø iðkvietë á tardymà...� Að gyvensiu tol, kol gyvas Stalinas, � ne kartà

draugams yra sakæs Vasilijus. Ir tikrai � jau tø metøbalandá jis buvo areðtuotas. Valdþia negalëjo pa-kæsti, kad jis smarkiai gërë, o iðgëræs visur dràsiaitaukðdavo:� Mano tëvà nuþudë... Að þinau, kas nuþudë Sta-

linà...Á kalëjimà já pasodino 1953 m. balandá Vasiljevo

pavarde. Sëdëjo aðtuonerius metus.Kai jau buvo suðaudytas Berija, Vasilijø á Krem-

liø pasikvietë Nikita Chruðèiovas. Jis smulkiai klau-sinëjo Stalino sûnø, paskui, sunëræs rankas ant pil-vuko, vaikðèiojo aplink ir visø nuostabai kalbëjo:� Vasenka, kà jie tau padarë? Kà padarë tau, Va-

senka?Gal tie þodþiai irgi tebuvo fikcija, nes ir po susi-

tikimo Kremliuje Vasilijus neiðvydo laisvës. Ið Vla-dimiro kalëjimo já perkëlë á kità � garsøjá Lefertovà.Laisvën jis iðëjo tik 1961-aisiais, bet buvo ið-

tremtas á uþsienieèiams nepasiekiamà Kazanæ. Èiasmarkiai gërë ir po metø (1962-03-18) keistomis ap-linkybëmis mirë...Suþinojusi apie buvusio vyro mirtá, treèioji jo

þmona Kapitolina Vasiljeva su Aleksandru sëdo átaksi, pasiryþæ vaþiuoti á laidotuves. Taksistas iðsykpaðnekino keleivius:� Ar girdëjote, kad mirë Stalino sûnus?� O ið kur jûs þinote? � nustebusi paklausë Va-

siljeva.� �Amerikos balsas� praneðë, � informacijos ðal-

tinio neslëpë taksistas.

Tiesà sakant, ir Aleksandro motina Galina Bur-donskaja ðià þinià iðgirdo per �Amerikos balsà�...Taip biografijoje ir nutrûko tëvo gija. DabarAlek-

sandras tik gaili jo tarsi savo sûnaus...

Motina ir pamotës

Kaþkada Napoleono armijoje tarnavo toks Bur-done. Prie Volokolamsko buvo suþeistas, gydësi irliko Rusijoje. Tai � Aleksandro motinos GalinosBurdonskajos iðtakos. Bûdama dvideðimtmetë, ðigraþi ðviesiaplaukë trimitininkë ið enkavëdistø ðei-mos susipaþino su Stalino sûnumi Vasilijumi. Jau-nuoliai ásimylëjo vienas kità ir netrukus susituokë.Deja, ðeimos laimë truko neilgai. Vos gimus sûnui

Aleksandrui, Vasilijus ëmë dairytis á kitas moteris.Kai Galina vël tapo nëðèia, jis uþmezgë romanà subuvusia bendraklase, garsaus kino reþisieriaus Ro-meno Karmeno þmona Nina. Galina kentë paþemini-mà, nes kitos iðeities tarsi nebuvo � ji jau laukësiantrojo vaiko, dukters Nadeþdos. Á pagalbà atëjo Sta-lino dukra Svetlana � ji paraðë laiðkà tëvui, ir ðis Alek-sandro motinai davë butà, vasarnamá, paskyrë maði-nà su vairuotoju. Stalinas Vasilijø grieþtai nubaudë:atleido ið Kariniø oro pajëgø inspekcijos virðininkopareigø ir pasiuntë á frontà. Tai vyko 1943 m. Taèiaulaimës vis vien nebuvo. Pagaliau po dvejø metø, bai-giantis karui, Galina ryþosi palikti ðeimà. Ásiutæs Va-silijus sûnø Aleksandrà pasiliko sau.Prasidëjo keistas Aleksandro gyvenimas su tëvu.

Ðis norëjo, kad sûnus bûtø karo vyras, todël netru-kus po slapto pasimatymo su motina pasiuntë já ásuvorovieèiømokyklà. Kai mama buvo iðvaryta, ðei-moje prasidëjo pamoèiø era...Kaþkada kolegos Aleksandrui juokais siûlë ra-

ðyti disertacijà apie... pamotes. Juokai turëjo pagrin-dà � Aleksandro ðeimos istorijoje jø net trys.Pirmoji � Jekaterina Timoðenko, garsaus karo

karvedþio, marðalo Semiono Timoðenkos dukra. SuVasilijumi nesutardavo, daþnai kildavo konfliktø,todël labiausiai kentëjo Aleksandras. Jekaterina jámuðdavo, neduodavo valgyti, visaip þemindavo.Ji turëjo staliniðkø ambicijø, nes buvo gimusi tàpaèià dienà (gruodþio 21-àjà) kaip ir �tautø va-das�. Net savo vaikus pavadino Stalino vaikø var-dais � Vasilijumi ir Svetlana. Diktatoriðkos ambi-cijos suþlugdë ir jos gyvenimà � mirë vieniða, okaimynai apie mirtá suþinojo tik po pusantro më-nesio, kai rado apiplëðtà butà... Abiejø vaikø liki-mas irgi tragiðkas � vienas pasirinko saviþudybæ,kità praþudë narkotikai.Aleksandro buitis kiek praðvito, kai Stalinas par-

vedë kità pamotæ � garsià sportininkæ KapitolinàVasiljevà. Ði posûniui pasiûlë sportiniø uþsiëmimø,iðmokë plaukti, ir netrukus Aleksandras netgi tapoMaskvos plaukimo èempionu... Taèiau santuoka tru-ko tik trejus metus � Vasilijus po Stalino mirtiesbuvo areðtuotas.Ðtai tuomet Aleksandro motina ir ryþosi atsiimti

vaikus � sûnø Aleksandrà ir dukrà Nadeþdà. Ji raðëlaiðkà Berijai, bet, laimei, tuo metu budelá areðtavo �neþinia, kaip bûtø susiklostæs likimas, jei laiðkas bû-tø já pasiekæs. Motina kreipësi á Voroðilovà, ir vaikusjai sugràþino. Aleksandras su motina gyveno iki patjos mirties � 1990 m. Ji daug rûkë, teko amputuotikojà. Buvo dar ir treèioji pamotë � kaþkokia MarijaNusberg. Bet jà Aleksandras pamatë tik atvaþiavæs átëvo laidotuves Kazanëje. Tuomet ne vienas kalbëjo,jog toji ketvirta þmona buvo specialiai pasiøsta ka-gëbistø, kad priþiûrëtø amþinai girtaujantá Vasilijø irpadëtø jam iðkeliauti Anapilin...Paskutiniaisiais motinos gyvenimo metais Alek-

sandras ne kartà atvirai ir nuoðirdþiai su ja iðsikalbë-jo. Jie suprato vienas kità, nes abiejø likimus paþen-klino ta pati Stalino ðmëkla... Ne vienasGalinos Bur-donskajos giminaitis þuvo Stalino gulaguose.

Nukelta á 10 p.Vilmos SEBEIKAITËS iliustracija


10 Kûryba

AnûkasAtkelta ið 9 p.

Þmona

Kaip Aleksandras susiþavëjo Dalia? Kai kartu mo-kësi GITIS�e, jis reþisavo �Rièardo II� iðtraukà. Tuo-met karalienës Elþbietos vaidmená patikëjo DaliaiTamulevièiûtei. Ið Vilniaus atvykusi studentë pake-rëjo visus � ir bendramokslius, ir teatro senbuvius.Iðsiskyrusi romantinio stiliaus aktorës privalumais,Dalia nemetë kelio dël takelio � ji kûrë savàjá reþisie-rës amplua...Bet ir jis, Aleksandras Burdonskis, neketino atsi-

sakyti savo idëjos � privilioti Dalià á aktorystës me-nà. Kai jiedu jau buvo susituokæ, Aleksandras suma-në statyti Antono Èechovo �Vyðniø sodà� su DaliaTamulevièiûte, atliekanèia Ranevskajos vaidmená.Ne kartà vaþiavo á Vilniø, vedë derybas su rusø dra-mos teatro reþisieriumi Ivanu Petrovu, daug valandøemocingai diskutavo su Dalia, fantazavo ávairiausiusvariantus, bet galø gale ji tarë kategoriðkà ne...Taèiau aktorystës idëja nebuvo lauþta ið pirðto.

Dalia ne kartà jam pasakojo apie savo pirmàjá vaid-mená Varënos mokykloje. Tadamoksleiviai statë Jev-genijaus Ðvarco �Sniego karalienæ�. Pagrindinis per-sonaþas � Dalios. Specialiai ðiam spektakliui motinaið kaimynø paskolino baltà puoðnià suknelæ, nese-niai atsiøstà ið Amerikos. Tiek suknelës groþis, tiekmergaitës vaidyba sukrëtë varëniðkius. Daug metøjie ið lûpø á lûpas perpasakodavo legendà apie Da-lià � Sniego karalienæ...Darkart prie to vaidmens ji prisilietë jau studijuo-

dama Vilniaus konservatorijoje � diplominiam spek-takliui pasirinkta ta pati pjesë. Sniego karalienæ vëlvaidino Dalia. Bet likimas netikëtai pasisuko kitukampu � baigusi tris kursus, ji iðvaþiavo studijuotireþisûros á Maskvà, á GITIS�à...� Gal tave vadinti Sniego karaliene? � kartais pa-

juokaudavo Aleksandras.� Negimusia karaliene, � ðmaikðèiai atsakydavo

Dalia.Abu jie degë ta paèia meile teatrui, abu dievino

teatro-namø idëjà, todël jø pokalbiai niekada neið-sekdavo. O juk ðnekëtasi ne tik apie teatrà. Jie dievi-no ir aistringai þvelgë vienas á kità, bet neþiûrëjo vie-na kryptimi... Gal dël to ir Marija Knebel, GITIS�odëstytoja, padëjusi atsiskleisti ne vienam lietuviø me-nininkui, átariai vertino Aleksandro ir Dalios drau-gystæ, netgi patarë neskubëti tuoktis.Bet kas sulaikys karðtas galvas ir sutramdys

aistras? 1973-iøjø vasarà Vilniaus metrikacijos biu-re áregistruota Aleksandro Burdonskio ir Dalios Ta-mulevièiûtës santuoka. Susituokë, bet tebegyvenoatskirai: jis � Maskvoje, ji � Vilniuje. Dalia neásivaiz-davo gyvenimo be Vilniaus jaunimo teatro, Aleksan-dras, pastatæs kelis spektaklius Klaipëdoje, nesiruoðëpalikti savo gimtojo miesto. Burdonskis turëjo slaptàviltá � atvilioti Dalià á Maskvà, netgi surado jai èiagerà vietà. Deja, ji nenorëjo bûti kokia nors deðimtaar dvideðimtaMaskvoje, o jamnetiko periferija... Taippora ir kursavo tarp Vilniaus ir Maskvos � susitinka,iðsikalba, susiginèija, bet atvaþiavæ stotin jau skiriasisu aðaromis, buèiniais ir... paþadais tuoj vël pasima-tyti. Jausmingas iðsiskyrimas greitindavo bûsimà su-sitikimà, bet netrukus vël ásiplieksdavo barnis, o pojo � toks pat audringas susitaikymas. Iki kito karto...Taip buvo ir tàsyk Jaltoje. Apsistojo viename kam-

barëlyje pas Aleksandro giminaièius. Dalia, iðvydusiárengtà altorëlá Stalinui su lampadomis ir þvakëmis,sutriko, suirzo, bet Aleksandras netrukus uþglostëkonfliktà. Atëjæ á parkà, atsisëdo ant suoliuko po ki-parisais ir uþsirûkë. Netoliese oðianti jûra nuteikë me-lancholiðkai.� Á jûrà galima þiûrëti amþinai, � tarstelëjo Alek-

sandras.

� Taip, � sutiko Dalia ir pridëjo: � Ir visur èiaanksèiau buvo Lietuva...� To negali bûti! � nuoðirdþiai pasipiktino Alek-

sandras.� Taip, èia buvo Lietuva, � nenusileido Dalia. � Ir

Juodoji jûra buvo mûsø...� Dalia, èia buvo totoriai, � prisimindamas mo-

kyklines þinias, nenusileido Aleksandras. Pirmà kar-tà Lietuvos vardà jis aptiko vartydamas tëvo apdova-nojimus � ðis buvo gavæs Stalino padëkà uþ narsà iðhitlerininkø vaduojant Maþeikius, Tryðkius, Kelmæ,Varnius bei kitus Lietuvos miestelius. Dabar Alek-sandras dar kartà tvirtai pakartojo:� Dalia, èia buvo totoriai...� Ne, � në nemanë pasiduoti ji. � Lietuviai èia

girdë savo þirgus...Þodispoþodþio ásiþiebëkonfliktas. Ámûðábuvomesti

drëgni rankðluosèiai, bet staiga Dalia prajuokino:� O ar atkreipei dëmesá, kad visos jûsø pavardës

kilusios ið mûsiðkiø?Apstulbæs Aleksandras nerado nei þodþiø, nei ar-

gumentø, o Dalia ramiai tæsë:� Taip. Ðtai Steponas. Juk Stepanas � ið Stepona-

vièiûtës.Abu pradëjo kvatotis...Po daugelio metø Aleksandras Burdonskis prisi-

paþino: �Mylëjome vienas kità, gal ne visus tuos me-tus, kol buvome kartu, bet... Tai nebuvo beprotiðkaaistra, o meilë. Meilë buvo. Ir ðvelnumas. O paskuisvetimos rankos, svetimos lûpos viskà iðneðiojo pa-vëjui... Kaip èia dabar � ji vienur, o jis kitur!�Santuoka subyrëjo, bet jiedu neiðsiskyrë. �Skyry-

bø mums nereikëjo, � po daugelio metø prisipaþinoAleksandras. � Atsimenu, juokaudavome: kai bûsi-me visiðkai seni, vël kartu gyvensime dalydamiesituo, kà patyrëme...�Kai 2006 m. mirë Dalia, jos giminaièiai skambino

Aleksandrui � reikëjo tvarkyti paveldëjimo reikalus.Jis atsisakë bet kokiø pretenzijø á turtà, � jei kas irlikæ, tegul tuos pinigus skiria antkapiui...Pagrindinë ðeimos iðirimo prieþastis buvo Dalios

motinos mirtis. Dalia labai praðë Aleksandro atva-þiuoti á laidotuves. Jis skausmingai iðgyveno uoð-vienës mirtá, bet ðákart vykti Lietuvon nedráso. Jaubyrëjo imperija, pats per televizijà matë � Vilniujeiðkasë Èerniachovskio kapà, iðveþë kûnà. Ir jam va-þiuoti á Lietuvà? Stalino anûkui? Jis nenorëjo þmo-nai padaryti gëdos.Sunkiø prieðtaravimø dramà dar labiau aitrino

suvokimas, jog motina Dalios gyvenime be jokiøiðlygø buvo patas svarbiausias þmogus. Ið pasakotøbiografiniø nuotrupø þinojo, kad jos tëvas keisto-mis aplinkybëmis þuvo pirmaisiais pokario metais:oficialiai teigta, neva ðautuvas enkavëdistø bûsti-nëje iððovë netyèia... Bet ar rimtas þmogus patikësenkavëdistø versijomis?.. Kai Daliai sukako dvyli-ka metø ir jos motina susirado bûsimà gyvenimodraugà, vienturtë dukra kategoriðkai uþprotestavo:� Patëvio mûsø namuose nebus.Ir pabëgo ið namø.Motina ávykdë dukros praðymà, pabëgëlë gráþo,

o patëvis á ðeimà neatëjo, bet suaugusi Dalia puikiaisuprato, koks kvailas buvo jaunystës kategoriðku-mas, uþtat su dviguba meile globojo susirgusià mo-tinà...Ak, kaip skaudþiai kartais klysta vaikai, skubëda-

mi teisti tëvø poelgius. Deja, tas jaunatviðkas klaidasgyvenimas atveria kur kas vëliau � jau subrendus...

Mirus mamai, Dalia labai laukë Aleksandro. Drau-gëms sakë: �Atvaþiuos Saða � dar gyvensim kartu.Neatvaþiuos � palieku já.�Aleksandras neatvaþiavo. �Jo nebëra�, � trumpai

draugëms pasakë Dalia.Kai 1990 m. mirë Saðos motina, Dalia be ákalbinë-

jimø vaþiavo Maskvon, padëjo atlikti visus laidotu-viø formalumus, guodë Aleksandrà. �Ji mane iðtrau-

kë tikràja to þodþio prasme�, � tai Aleksandro paliu-dijimas...

***Aleksandras Burdonskis artëja prie namø. Kas ten

jo laukia � vieniðo bevaikio naðlio?Ant stalo � popieriø krûvos, artimiausiø dienø dar-

botvarkë, bûsimø susitikimø datos. Ak, kaip smagubus panirti á darbus ir jø perspektyvas. Reþisuoti spek-takliai gelbsti já ne tik nuo rutinos, bet ir nuo ðirdgëlàkelianèiø asmeninio gyvenimo peripetijø. Ypaè pa-guodþia mylimas Ibsenas. Labiausiai jaudina drama-turgo akcentuojama þmogaus, likusio ðaltoje virðû-nëje, tema. Likimo uþdëtas Stalino kryþius niekurnedings, sekios kaip iðtikimas ðuva, nuolat priminda-mas, kad nuo jo neiðsilaisvinsi.Kada gi jis atrado teatrà � savo palaimingàjà aurà?

Dar bûdamas vaikas, palindæs po antklode klausyda-vosi transliuojamø operø � þinojo Mocartà ir Vagnerá,Èaikovská ir Ðtrausà. O kai geroji pamotë nuvedë Saðàá Didájá teatrà ir ten jis Gliero balete �Raudonoji aguo-na� pamatë ðokanèià Ulanovà, nebenorëjo net iðeiti...Vaikinukà ëmë vilioti menas. Pradëjo skaityti Sta-

nislavská, uþsikrëtë teatro magija, vëliau susipaþinosu Olegu Jefremovu ir Anatolijumi Efrosu, o garsusreþisierius Andrejus Popovas pakvietë já á Rusø armi-jos teatrà. Èia ir liko po ðiai dienai.Þinoma, jo prisiminimø kertelëje itin svarbi gar-

sioji Marija Knebel, GITIS�o dëstytoja. Kiek talentøji iðugdë ir Rusijos, ir Lietuvos teatrams! Aleksandrasgalëtø valandø valandas vardyti gerosios pedagogësprivalumus, ir kalba neiðsektø... O bene áspûdingiau-sià epizodà Marija Knebel Aleksandrui papasakojoprieð pat mirtá.Tai atsitiko GITIS�o priëmimo komisijoje, kuriai

tuomet ji vadovavo. Marija þinojo, kad AleksandrasBurdonskis � Stalino anûkas. Dar geriau þinojo skaus-mingà savo giminës istorijà � kiek artimøjø þuvo gu-laguose, kiek jø likimø sutraiðkë ideologiniai buldo-zeriai!�Ðitas nepraeis!� � mintyse jau buvo apsisprendu-

si, kai prieð komisijà stojo Burdonskis. Bet klausyda-masi jaunuolio skaitomø tekstø pradëjo abejoti ið-ankstine nuostata. Pedagogë ðirdimi pajuto brandþiosasmenybës talento uþuomazgas ir besàlygiðkai glo-bojo Aleksandrà.Net kai teatro instituto vadovybë atsisakë priimti

Burdonská (atseit neturi atestato, baigæs tik ávairiøteatrø kursus), Knebel savo autoritetu sugebëjo áti-kinti � ne paþymos svarbiausia, o talentas!Taip, menas eina kitais keliais, negu já kreipia ide-

ologiniai apynasriai. Argi ne taip pat nutiko Maksi-mui Gorkiui? Dar mokykloje Aleksandras buvo pri-verstas atmintinai mokytis jo tekstus, poetas buvoliaupsinamas nuo ryto iki vakaro. O þmonës juo neitin þavëjosi.Jau du deðimtmeèiai, kai neliko ideologiniø pos-

tulatø. Ir kà gi? Pamaþu, nutrynæ politinius ðtampus,ið naujo atrandame Gorká. Paryþiuje rodomos net ðe-ðios jo pjesës, Londone � keturios. Neseniai Aleksan-dras girdëjo, jog �Vasà Þeleznovà� naujai perskaitëir Vilniaus teatralai.�Gal Gorkis � rusø Ðekspyras?� � dingtelëjo min-

tyse. Ir èia pat prisiminë, jog Majakovskio ðimtmetisgraþiausiai buvo paminëtas... Amerikoje.Taip, menui nereikia ideologiniø lozungø ir poli-

tiniø postulatø. Menas gyvas tikràja savo dvasia. Sa-vo esme.Optimistiðkas mintis skatino ir ðiandieninis pasi-

vaikðèiojimas vakarëjanèiomis Maskvos gatvëmis.Jis pirmàsyk nepaliko nuosëdø. Þmonës ëjo ramiai,þvilgsniais jo nesmerkdami ir netyrinëdami.Praeitis uþklups dabar, namuose, kai jis lieka vie-

nas ir vieniðas.Greièiau uþmigti, neleidus ásibëgëti skaudþiai sa-

vianalizei.O rytoj � vël ta pati karuselë. Vël baimë likti vie-

nam su savimi.Ir tas prakeiktas þinojimas, kad niekada nebus ki-

taip.Niekada nebus geriau.


11Kûryba

Ramutës Skuèaitës �Tamsiai ir ðviesiai matys� pa-vadinta �eilëraðèiais, ir ne�. Tais �ne� nedràsiai ávar-dyti tarp poezijos tekstø pastebimimemuaristinës pro-zos intarpëliai. Autorë neskuba iðsikalbëti, o juos dë-lioja kaip pavienes fotografijas á sklaidomà albumà.Per knygoje atveriamà dviþanriø tekstø visumà nuo-lat kreipiamasi á atmintá, apie kurià maga pasakytipoetës þodþiais: ji �juk paèia ðviesa uþraðyta� (p. 8).Nors knygos pavadinime ir daþname tekste pirmiauiðryðkinta �tamsiai�, net skaudþiose klasikinës eilë-daros besilaikanèios R. Skuèaitës frazëse kaþkodëllengviau sugauti iðtarimo skaidrumà, daþnai uþraðy-tà tikslø kirtá, tarsi poetës branginamà grakðtø baleri-nos �pas�. Galbût ne veltui kontrastingi dëmenys glû-di ðalia.Tekstuose balansuojama tarp suvokiamos laiko

praeinamumo tëkmës ir atsikartojanèio jausmo, kai�nebe prisimeni, o pajunti: taiga� (p. 41). Á vienà iðsvarbiausiø knygos temø � tremtá R. Skuèaitë ávedapalengva, prabyla autentiðkai ir taupiai, tad në neke-tini galvoti apie tûþmingà, atvirà, desperatiðkà tokiàtematikà atskleidþianèià poezijà. Priklausydama kar-tai, kuri dar pamena, praðoma ir nepaskatinus galisavàjà patirtá atskleisti, poetë supranta, kad áþodinta

meninë atmintis ágauna iðliekamàjà vertæ. Be to, jirenkasi priimtinà áprasminimo bûdà, pavyzdþiui, ak-centuodama puoðiantá, bet neatsitiktiná elementà: áter-piamas prancûziðkas frazes, tà tarpukario kultûrà me-nantá reliktà, kuris absorbuoja iðsaugotos kitos realy-bës atspindþius, dabar primenanèius ástiklintà melan-cholijà.Autorës tekstai kuriami ið paþástamos ir bando-

mos paþinti aplinkos pavidalø, ið garso ir nutylëjimonervo, ið reikðmingo atspalvio, ið ilgamete patirtiminuspalvintos dabarties, kurioje �að� daþnai slepia-mas arba panyra á nekonkretø �mes�. Tarsi subjekty-vi bûtis, R. Skuèaitës poezijoje tampanti stabiliau-siais namais (�Gráþti á save ið lëto. / (...) / Gráþti � kurdaugiau pareisi?�, p. 42), tebûtømediatorius tarp ávai-riø figûrø ir bûsenø. Taip iðryðkëja ne tiek akimirkos,reiðkianèios, kas buvo po nedetalizuojamos tremties,iðnykus elegantiðkam vaikystës pasauliui, o labiauperteikiama, kaip viskas atrodo ágavus ið biografijosneiðbraukiamø patyrimø, gyvenime sutikus asmenisið ðiandien máslingai atrodanèio anuomet. R. Skuèai-tës eilëraðtis tampa talpiu aiðkinimosi punktyru � ja-me egzistuoja susitaikymas: �keistas sutarimas: netnekeista� (p. 112).

Etaþerë

Ramutë Skuèaitë �Tamsiai ir ðviesiai matys�:eilëraðèiai, ir ne. � Vilnius: Lietuvos raðytojøsàjungos leidykla, 2013.

Dvejopi �Tamsiai ir ðviesiai matys� tekstai lei-dþia atmintá iðvysti kaip temà, kuri poezijoje ne visa-da apribojama intymumu, nes jis pasiekiamas memu-arine proza: �Buvo labai labai anksti, nes dar kvepë-jo naktiþiedës, tada vadintos naktibaldom (tiko � nekvapas � vardas). To kvepëjimo lyg ir nebuvo áma-noma suvokti, kai pilnas dûmø buvo miestas, dûmaiskverbësi á plaukus, akis, drabuþius, kieme sumestusdaiktus, net þodþiai ir aðaros dvelkë dûmais� (p. 64).Trumpi, fragmentiðkai iðnyrantys (todël neatsiejaminuo uþmarðties) pasaþai kuria poezijos kontekstus, oaptakesne, ritmo ir saiko sustyguota eilëraðèio eilutebandoma plaèiau suvokti bûties galimybes: �Pirmajis gimë. O iðsigimë paskui. / Tarytum taip ir bûtinegalëtø. / (...) / Pro daþymus, beprasmius þaidimus /Dar / Galima atgimti. (O suspëti?)� (�Miestas�, p. 18).Tai drausmingas kûrëjos gestas, ne vienu atveju ne-leidþiantis áprasmintiems apgalvotiems prisimini-mams pereiti á eilëraðèio estetiná matmená: jiems po-etë kuria atskirà, nuo tiesioginiø emocijø suturëtàrealybæ, kuriai uþpildyti pakanka tik simboliniø de-taliø. Net ir sàmoningai neieðkodami turinio, atviriauar privaèiau menanèio trauminæ patirtá, vis tiek gali-me ásidëmëti bendraþmogiðkai prabilusá tekstà. To-kià R. Skuèaitës poezijà labiausiai vertinu.Knyga átraukia ir tada, kai autorë, kurià geriau pa-

þástu ið kûrybos vaikams, eilëraðtyje iðlaiko þavø vaiz-duotës matmená, vedantá á nepaaiðkinamos vilties zo-nà.Su japoezijàpersmelkia iðlaisvintas, atlaidus þvilgs-nis: �kai sidabrinës miglos / Dangstys vis kitas þoles, /Tai dienos � nei trumpos, nei ilgos � / Sidabrà atskridu-sios les.� (p. 14). Tà liûdnà skaidrumà gali matyti protamsà arba ðalia jos, o su visais atspalviais R. Skuèaitësknyga �Tamsiai ir ðviesiai matys� á etaþeræ ásiterpiasantûriai, neklausdama, ar ji iðlaukë tinkamo laiko.

Perskaièiusi knygos pavadinimà, pamaniau: su-darytojai uþsimanë pajuokauti. Kuo gi tas pasaulisgraþus, ið kur tiek optimizmo? Juk kûryboje esamavisokiausiø pusiø, poeto Gyèio Norvilo þodþiais ta-riant, leidþianèiø jà suprasti ir kaip kaulà ðunims er-zinti, ir kaip átampø zonà. Ima nerimas, kad ðalia neið-sikiðtømigloto kûrybiðkumo iðaukðtinimas, kurá perðakeletas seniau leistø leidiniø, skleidþianèiø potekstæ�þinau visus atsakymus�. �Pasaulis yra graþus� nie-ko panaðaus neskatina, nes panardina á stipriø ketu-riasdeðimties paðnekovø iðgyvenimø pasaulá ir perliteratûrà, muzikà, dailæ, scenos menà, fotografijà beikinà ásupa á ávairiaþanrá jos suvokimà.Ði knyga pirmiausia perduoda áspûdá, kad tai �

gyvø pokalbiø rietuvë, o ðiandienos aplinkybëmis,kai gausu interviu lyg ðaltø anketiniø apklausinëji-mø, tai � labai daug. Tada pavyksta pagauti tà Ri-èardo Ðileikos paminëtà siûlgalá: �besiðnekant pa-sakai daug kà, ko ligi tol nesi pats sau ásisàmoninæsar svarstæs� (p. 300). Lygiai taip pat svarbus abipu-sis dalyviø pasitikëjimas, kurá galima pajusti skai-

�Pasaulis yra graþus�: pokalbiai apie kûrybà(sudarë Gediminas Kajënas). � Vilnius:�Bernardinai.lt�, 2013.

tant, pavyzdþiui, Liudviko Jakimavièiaus pokalbius,kilusius ið rûpesèio apèiuopti, kas skauda, buvimoerdvæ, pasitraukus iðkiliesiems. Tas pasitikëjimas,gyvumas tarsi ir skaitytojui teikia aðtuntàjà savaitësdienà � atsiradusià laiko prabangà susitikti dvasiosbendrakeleivius, leistis á intuityvius tyrinëjimus, tei-kianèius, mano manymu, tikrojo interviu malonu-mà. Skaitymas trunka ilgai, ir ádomu viskas, kàkruopðèiai ið 2006-2013 m. tinklalapyje bei þurnale�Kelionë su Bernardinai.lt� sukaupto archyvo at-rinko Gediminas Kajënas.O kà bûtø galima pasakyti apie paèià kûrybà?

Tai subtili tema, kvieèianti á intymesná pasimaty-mà, neatskiriamà nuo kalbëjimo apie gyvenimà, jáir kûriná sutvirtinantá tikëjimà. Daþnas kalbinama-sis akyse suðvytuoja it jaunuolis ið galbût atpaþás-tamø gatviø, bandantis pagrásti lemtingus pasirin-kimus; tai atsiskleidþia asmuo, iðgyvenæs ligà artiesiog svarbø atsitiktinumà ir skaitytojui galintisvirsti tabula rasa. O Oskaras Korðunovas siûlo irkità mintá, apvejanèià vartomus puslapius: �Lyg

lauktume, nuolatos bûtume pasirengæ priimti tuosatsitiktinumus, netikëtus atsivërimus ir praregëji-mus� (p. 353). Knygoje neklausiama apie nuos-kaudas, nesimëgaujama ir daþnai nesinaudojamakitø pavardþiø prieglauda, efektingais atrodymospektakliais: dëmesá pritraukianèiomis sukaktimis,premijomis ar naujausiø darbø ðviesa. Tiesiog kvie-èiama (ne)kasdieniðkai paklaidþioti po praeitámëgstamos, profesinës veiklos paðaukimo ar gy-venimà áprasminusios srities link. Pokalbis virstaávairiaploèiu aiðkinimusi. Gal todël sunku adek-vaèiai raðyti apie gerus tokio pobûdþio leidinius,nes jie uþklumpa dideliu tûriu, kuriam iðryðkintiprireikia laiko, nors jis jau natûraliai atskleidë at-rinktø kalbinamø asmenybiø groþá. Savaime imiáprasminti tai, kà Rolandas Kazlas pasakë apie tiks-liná teatro þiûrovà: pradedi kapituliuoti ir dëkotimenui uþ savo pralaimëjimà, tik já pozityviai do-vanoja galimybë ásitraukti á skaitymà. Vienais ádo-miausiø pokalbiø gali tapti tiek mëgstamo akto-riaus ar raðytojo atsivërimas, tiek nepaþintà, pra-turtinantá sacrum slepiantys apie kryþdirbystæ pa-sakojusios Alës Poèiulpaitës ir sutartiniø unika-lumà atskleidusios Daivos Vyèinienës pasidaliji-mai. Mus gali pasivyti ir tie, kurie knygoje nekal-binti: tarkime, per lûpas porà kartø perbëgusi, pri-siminimø áskelta akmentaðio Viliaus Orvido var-do liepsnelë.�Pasaulis yra graþus� patvirtina faktà, jog pra-

ëjus metams ar keleriems atsisijoja svarûs dalykai.Ðiuo atveju dar kartà perteikti pokalbiai nesens su-glausti atsivërimø vertoje knygoje. Galbût èia irbus dar viena ið kûrybiná groþá seikëjanèio opti-mizmo iðtakø.

Jau keletà metø vis tiesianti rankà debiutantams,dràsiai juos krikðtijanti raðytojais leidykla �Edu-kologija� iðleido lituanisto Tomo Dirgëlos drami-niø miniatiûrø ir pasakëèiø rinkinëlá �O tempora!�Autoriaus mostas ant virðelyje matomø stiebeliø�praþydinti� raðytojø galvas it kokius pumpurus

raidþiø pievoje � taiklus, nes bûtent ðiø veikëjaistampanèiø figûrø kûryba svarbi pirminë atspirtisraðyti. Sakyti, kad galvos �suvertos�, bûtø neatsa-kingai nepagarbu. T. Dirgëla nesiðaipo ið Mairo-nio ar Kazio Binkio, nes tiesiog permàsto, varijuo-ja jø tekstus ir kontekstus, susiedamas su klasikos

perskaitomumo problema ðiandien, o raðyti trum-pàja dramos forma mokosi ið áspûdingojo iðeivijosdramaturgo Kosto Ostrausko.Nors trumposios dramos skaitomos lengvai, jø

principas nëra toks paprastas, reikalauja ásiskaity-mo. Kûriniai atrodo labiau ne vaidinami, o tiesiogklausomi. Kadaise K. Ostrauskas �perraðë� Mairo-nio �Jûratæ ir Kastytá�, o T. Dirgëla, áterpdamas ci-tatas, �perraðo� jødviejø kûrinius.

Tomas Dirgëla �O tempora!�: draminës miniatiûros ir pasakëèios. �Vilnius: �Edukologija�, 2013.


12 Kûryba

...tarsi haliucinacija � popieþius su laikrodþiuant rieðo; net ir arèiausiai Dievo esantys þmonësyra neramûs...

...analogija su �visø galø meistras� � �visø galøministras�...

...viename raðinyje turbût pacitavau Gorká:�Ðliauþioti gimæs � skraidyti negali�; ir turbût ap-sirikau � juk, ágëræs tam tikrà kieká dvasingo gëri-mo, tuo pat metu ir ðliauþioji, ir skraidai; stebuk-las, ir tiek...

...kodël sunku su þmogumi susikalbëti; to-dël, kad stengiesi, jog paðnekovas ir oponen-tas tave suprastø; norëdamas susikalbëti, turistengtis suprasti já; bet á kà panaðus tada pasi-darytø pasaulis...

...sutikau ðiandien Vidmantà � kaip gyveni? �klausia; gerai � sakau; tai kas atsitiko? � klausia;gyvenimas privertë � sakau; matai, kokie ðmaikð-tuoliai...

...gëda þmogui pasakyti � sapnuoju apsirengu-sias moteris...

...vienu þodþiu, eufemizmai gadina kalbà; dar-ko prasmæ; klaidina; kai ðikinæ vadini �antru ga-lu�, tai taip prie to pripranti, kad kalbëdamas apieantrà trobos galà iðkart prisimeni ðikinæ arba dargeriau �pirmà galà�; todël að uþ sinonimus; pavyz-dþiø nesakysiu � droviuosi...

...nesakau, kad kûryba kartais man panaði á ona-nizmà � nudþiûtø lieþuvis...

...yra þmoniø, apie kuriuos gali pasakyti �geraiatrodo�, ir tuo pasakyta viskas...

...maèiau toká filmà... kalinys gavo porà lais-

Jurgis GIMBERIS

Privati teritorija

vës dienø vedyboms ir sutuoktuviø metu buvonuðautas; pasakëèios moralas � geriau sëdëti, ne-gu þenytis...

...citata: �meilë � tai kasdienis sunkus darbas, irlabai nedaugelis moka su tuo darbu susidoroti�;sakyèiau � tik Otelas mauras ir mano paþástamasÞiobris, kuris kadaise nukalë savo bobà plaktukuir uþ tai atsëdëjo; gal dar vienas kitas...

...televizorius sako, kad kiekvieno inteligentonamuose turëtø bûti porceliano servizas; visiðkaitam pritariu; porceliano servizas ir naujausia manoknyga, pridurèiau; gal dar vieno kito kolegos; sai-kingai; taip pat turëtø bûti druskos, pipirø, citrinørûgðties, supamoji këdë ir þidinys; nors su þidiniune taip paprasta, kaip ið pirmo þvilgsnio ant karð-tøjø atrodo; kai kur jo niekaip neárengsi, nors irbûtum inteligentas; kad ir treèios kartos; þodþiu,tas televizorius � gyva bëda, kità kartà rodo pilna-tá, ir norisi staugti...

...kadaise paraðiau �tu toks dar jaunas, o jaudurnas� ir tuo labai prajuokinau savo bièiulësgimnazistà sûnø; tais paèiais laikais kitas visømûsø bièiulis Kostas, jau bûdamas pensininkas,atvarë á mokslinio tyrimo institutà, prisitaisæsprie nugaros ið þabø sukonstruotà tokià �kupri-næ� ir sako: �Dabar, kai man jau greitai ðimtas�...tada jam buvo septyniasdeðimt dveji; dabar, kaiman jau daugiau nei �greitai ðimtas�, vienà gra-þià dienà labai nustebæs supratau, kad �atleistiið darbo� reiðkia suteikti þmogui laisvæ; kadai-se, kol neásikiðo �Komisija�, netgi sakydavom�paliuosavo� ir �pasiliuosavau�, o dar labiau ka-daise tà þodá vartojo poetai; vienu þodþiu, kaikurie þmonës ateina á protà tik ðimto ir dar dau-giau metø; dabar gi skaitau Ilzës raðtus � �taveatleidþia (...) gauni galimybæ (...) nebedirbti�;gerbiu � tokia jauna ir dar iðmintinga; kad tikgyvenimas nesugadintø...

Jurgio GIMBERIO iliustracija

Pradëjæs trumpàja drama �Jûratë ir Kastytis. IrOstrauskas� T. Dirgëla ne vien sumaiðo kortas irjau pasirodþiusias versijas, bet veikiau aiðkiai pa-rodo, kà ketina nuveikti ir su kitø chrestomatiniøautoriø pasakojimais bei kontekstais. Tik jam ma-þiau rûpi kvestionuoti paèià kûrybos prigimtá, nesartimesnë ðiuolaikiðka reakcija, paremta visuome-ninëmis aktualijomis. Pavyzdþiui, T. Dirgëla skai-tytojà pakvieèia stebëti vakaro ðou, kurio metu Jo-nukui renkama mama, arba kartu su ostrauskiðkasenele kalbëtis su telefoniniu sukèiumi. Taip skau-dø moraliná juokà pasiveja suvokimas, kad kûrybayra paranki kultûros kritikos forma, ir malonu uþ-èiuopti ðià mintá debiutanto knygos puslapiuose.Kai iðmoktos pamokos ágauna platesná, dràsesnámostà, labiau norisi ir galvoti ne apie ostrauskið-kàjá Dirgëlà, o apie guvø savarankiðkà raðinëtojà.Sàmoju nesiskundþiantis autorius aiðkiai deklaruo-ja teksto padaromumà (pamirðkime neþinomø dva-siø siøstus ákvëpimo signalus), suvokia savo vaid-mená, todël visai nenuostabu, kad pristatomajameinterviu su leidëja Kristina Noreikiene pasitelkiaautoironijà: �Kurti poezijà man trûksta jautrumo,o raðyti esë � proto. Bejausmiam beproèiui liekadramos� (p. 10). Ið tiesø ávyksta, ko tikëtasi � kau-këmis tapusiø personaþø absurdiðkas nejautrumasvienas kitam, sumiðæs su aktualijomis, provokuojasusirûpinimà. Simpatiðka, kai visa tai pasiekiamaáterpiant kandø, bet vis dëlto ðypsná.�O tempora!� norisi ðûktelëti pakiliai (jaunam

autoriui rûpi, kas per paproèiai ðiais laikais) ir paju-tus dygius spygliukus, kuriuos iðvieðina knygojeparadoksaliai nuskambanèios nuo literatûros galiau-siai visiðkai nutolusios situacijos. Ðtai, sakytum, gra-þiai suþaista su neteiktino þodþio semantika:�DIKTORIUS. Kokia jûsø populiarumo paslaptis? /UÞKULNIS. (...) jûs niekada neþinote mano sekan-èio ëjimo. / DIKTORIUS. Bûtent sekanèio? /UÞKULNIS. (...) Paaiðkinimas, girdi, �sekantis� yratas, kas seka ið paskos, reiðkia negali bûti tas, kurispriekyje, ir jeigu yra treèiadienis, tai sekanti dienabus antradienis. Þinoma, toks paaiðkinimas yra juo-kingesnis, negu K. Brazauskienës rinkimø progra-ma� (p. 75). Ðalia to junti, jog tekstas, paremtas rea-liais pasisakymais, gali bûti suprastas ir kaip asmens,á kurá nukreiptas sarkazmo pliûpsnis, vienadienisego palepinimas. Anksèiau neminëtos K. Donelai-èio intonacijà imituojanèios pasakëèios atrodo sil-pnokai � jose taip pat pamaþu pereinama prie nû-dienos vaizdeliø, satyriðkai pamokanèiø nuodë-miauti: �Kad tamstai tik taip nenutiktø, kai bûsi kaipðliurë prigëræs � / Po keliø uzbonø nevaikðèiok savkojom, o sëskis þvitriai uþ vairo!� (p. 98). Jie leng-vai nuspëjami ir atskleidþia, jog perimti forma-lieji dalykai � imituojami þanrai ir leksika ne vi-sad savaime yra stiprybë, o lieka tik parodija. Gal-bût iðties ádomiam autoriui vertëjo dar kiek pa-laukti (T. Dirgëlà pirmàkart skaitantá ðiuos netipi-nius tekstus iðvydau praeità rudená, o sakoma, kadjie gimë vienai paskaitai) ir juos pabrandinus trink-telëti smarkiau. Kol kas nedidukës apimties �O tem-pora!� regiu kaip apèiuopiamà pavydëtinai greitaipastebëto debiutanto sëkmæ, kurios neblogà pavi-dalà perskaièiau su malonumu, kilusiu ið sykiais ið-nirusio literatûriðkai intelektualaus ðiandienos ir pra-eities susikalbëjimo.

Neringa BUTNORIÛTË


13Fotografija

Triveidëknyga

Romualdas RAKAUSKAS

Ið spaudai rengiamo albumo

Raðytojas Jurgis Gimberis

Stebëdamas televizoriø, negali nesistebëti, o humoro juve-lyras Jurgis Gimberis net nusistebëjo sau naujà þanrà � þi-nios trumpai, nes ne visada daug kalbëdamas daug pasakai.Ið tømaþakalbiø trumpøjø þiniø sulipdykime trumpà jubi-

liejiná pa(si)sveikinimà, ðiek tiekpanaðø á humoristo (auto)por-tretiná eskizà.Pasirodo gyventi ne taip paprasta kaip atrodo. Kad ir su

savimi kalbiesi, vis tiek nori bûti iðgirstas. Iðmintis gyvenimuinemaiðo. Kol galvoji, daug laiko tuðèiai praeina. Lengviaususikalbi, kai nesikalbi. Kartais artimà norisi pasiøsti kuo to-liau. Jei neturëtum kà veikti, galëtum daug nuveikti. Gailalaiko bûti nelaimingu. Geras daktaras ir sveikà pagydo. Kiek-vienas savo laimës kalvis, gaila, kad ne kiekvienas kalvis. Mo-teris laiko keturis namø kampus � vyras ieðko penkto. Diletan-tui gali pasirodyti, kad meilë tas pats, kas imtynës. Kartaisatrodo, jog atrodo ne taip, kaip atrodo. Bûti Jurgiu yra liki-mas! (Dabar likimas gali ir mobiliuoju paskambinti.)

2012 m.

2012 m.

1993 m.


14 Velvetas

� Vaþiuodama senamiesèio link Neries kranti-nëje daþnai matau uþraðà �Kaune kaip kine�.Kaip manai, ar ðá pasakymà ið tiesø bûtø galimapriimti ne tik kaip reklaminá ðiø metø festivalioðûká?� Pirmiausia jo nelaikau tik reklaminiu. Labai

dþiaugiuosi ðiuo ðûkiu, nes jis skamba kaip natû-ralus posakis, kurá ilgai turëjome omenyje ir kaipkino festivalio kûrëjai, ir kaip miestieèiai. Many-èiau, tai teiginys, su kuriuo galëtume tapatintis.Kalbëdamiesi apie ðá ðûká, prisiminëme senà po-saká �Kaunas yra Kaunas�. �Kaune kaip kine� ga-li skambëti kaip optimistinë jo modifikacija. Keis-ta, kad miesto politikus ðis posakis suglumino irpaskatino já papildomai svarstyti. Manæs jis ne-trikdo. Dirbu kultûrai, gerbiu kinà, jis tampa ákvë-pimo ðaltiniu, tad esu ásitikinusi, jog palygini-mas su kinu Kaunà pakylëja. Juk kino ir jo þanrøyra ávairiø. Galbût tai atspindi ir tiesioginæ para-lelæ su gyvenimu � yra daugybë Kauno veidø,bûdø pamatyti ir patirti miestà. Ðiemet TKKF vie-ðëjæs reþisierius, kinotyrininkas, kino eseistasMarkas Cousinsas pabrëþë, kad miestas yra ypa-tinga erdvë, kurià malonu atrasti joje pasiklys-tant, uþsimirðtant, visai kaip kine, kai pasineria-ma á filmà. Manau, tokie graþûs, viena vertus, fes-tivalio turinio, jo sveèiø minèiø ir, kita vertus,vertybiø formulavimo sàskambiai palaiko beidþiugina lyg pajûryje atrasti gintariukai � norisitoliau jø ieðkoti ir pakeliui groþëtis didingais da-lykais.� Rengdami kino festivalá tarsi ið naujo brë-

þiate Kauno þemëlapá, primenate ávairias erdves,kuriose galima þiûrëti filmus. Kinui pasirodo pa-lankios daugelis miesto centro vietø: nuo Nemu-no krantinës amfiteatro iki Mykolo Þilinsko gale-rijoje esanèios salës. Regis, nebëra bûtinybësáþengti á �tikràsias� kino erdves. Tai atrodo ádo-mus reiðkinys. Kodël kilo mintis filmus rodyti skir-tingose vietose? Ar tai pasiteisina?� Be abejo, vien jau rodyti kinà yra svarbus

þingsnis. Ir svarbu já rodyti kitoká nei yra áprasta.Ávairios vietos atskleidþia daugiau galimybiø. Ta-

Daugybëbûdø patirtikinà

Sakoma, kad, septynerius metus pragyvenæs viename mieste, gali savelaikyti visateise jo dalimi. Bûtent tiek metø skaièiuoja neseniai per Lietuvàprabëgæs Tarptautinis Kauno kino festivalis (TKKF). Tai viena ið progø,paskatinusiø �Velvete� su ðio renginio organizatore Ilona JURKONYTEkalbëtis apie kinà, jo laisvëjimo bûdus ir santyká su þiûrovais:

èiau tenka pripaþinti � jeigu Kaune bûtø ákurtospakankamos arthouse�inës kino salës su puikiatechnine áranga, manau, TKKF tokiose vietose irvyktø. Festivalis prasidëjo nuo diskusijos apie ið-nykusias, nykstanèias ir iðsaugotinas kino erdves.Negalëèiau kalbëti, kad kai kurios yra maþiau pri-taikytos, pavyzdþiui, M. Þilinsko galerijos salëir vadinama kino sale, �Romuvos� kino teatrasiðties yra vieta, skirta kinui ið didþiosios raidës,tai � iðkovota erdvë, nuo kurios festivalis ir prasi-dëjo. VDU Didþioji salë taip pat tam pritaikyta.Taigi tikrai netiesa, kad kinà galima rodyti betkur ir bet kaip. Svarbu gaivinti vieðo jo rodymotradicijà, gaivinti arba ið naujo �apgyvendinti�rodymo vietas.Kino gyvenimas Kaune pasiteisina, nes TKKF

veikla skirta miestui, susijusi su jo kultûriniu gy-venimu. Mes nuolat jà tyrinëjame, o festivalá su-vokiame kaip komunikacijos bûdà � tiek þiûro-vø su reþisieriais, tiek organizatoriø su þiûrovais;taip pat nedera pamirðti ir þinovø tarpusavio ben-dravimo kino festivalio aplinkoje. Á tai þvelgiuoptimistiðkai: manau, bendravimas yra pagrindi-nis bûdas áveikti visuomenës susvetimëjimà,skleisti tarpusavio supratimà.� O kiek auditorijos dëmesys lemia bûsimø pro-

jektø gaires? Galbût galima apibûdinti ir kau-nietá þiûrovà?� Þinoma, galima kalbëti apie Kauno þiûro-

vus. Jie labai imlûs ir atviri, taip buvo nuo patpradþiø. Auditorija pleèiasi. Nuoðirdþiai galiu pa-sakyti, kad vienas ið svarbiausiø ir labiausiai mo-tyvuojanèiø dalykø yra susitikimai su publika.Man daþniau tenka bendrauti su jaunesne audi-torijos dalimi. Pavyzdþiui, ðiemet vykusiuose mo-kymuose pastebëjome didþiulá susidomëjimà ki-no festivaliu, buvo atrinkta apie devyniasdeðimt16-20 metø jaunuoliø. Surinktai grupei sudarytaspeciali mokomoji festivalio programa: filmø per-þiûros, supratimà apie kinà pleèianèios paskai-tos, susitikimai su reþisieriais. Dirbtuviø pradþiojeman buvo uþduotas klausimas, kodël programojetiek daug dokumentinio kino. Geriausias atsaky-mas � pasiûlymas já þiûrëti, nes kinas yra labaiávairus, o dokumentika � ne vienalytë kategorija.Mano galva, dokumentinis kinas � vienas ádo-

miausiø reiðkiniø, neribotø bûdø kalbëti apie ma-terialià ir dvasinæ mûsø tikrovæ. Po renginiovykusio dirbtuviø aptarimo metu dalyviai tvirti-no, kad nuo ðiol jie nori þiûrëti vien tik já (juokia-si), teigë, kad festivalis jiems atvëræs akis, jog do-kumentika nëra tik televizijos filmai apie gamtà.Be abejo, sunku paneigti ir festivalio progra-

mos sudarytojo santyká su programa � norisi da-lytis tuo, kuo tikime, kas patinka. Kasmet kinokritikø TKKF iðskiriamas kaip vienas konceptua-liausiø festivaliø Lietuvoje, siûlantis �nelengvo�kino programà. Pavyzdþiui, Goda Jurevièiûtë ra-ðë: �...jeigu festivaliai taikysis prie auditorijos, one formuos jà, ateityje mus gali pasiekti tik pa-grindiniø festivaliø laimëtojai. Bet èia pesimisti-nis scenarijus. Optimistinis sako, kad auditorijaiuþsiauginti reikia pasiryþimo ir kantrybës. Belie-ka tikëtis, jog TKKF jos turës ir kitais metais�(kamane.lt). Mums labai dþiugu, kad TKKF misi-ja ir vizija yra suprantama, palaikoma kino profe-sionalø. Svarbu, kad matomi mûsø vertybes per-teikiantys darbai, o þiûrovai ir kino profesionalaipastebi, jog tai � ne tuðti þodþiai.� Ðiuo atveju galima kalbëti apie ëjimà prieð

srovæ?� Ádomus klausimas. Ëjimas prieð srovæ nëra

mûsø tikslas, kaip tik atvirkðèiai � norisi sukurtinaujà gero kino þiûrëjimo ir kûrimo srovæ, kinokultûrà. Mums rûpi nuoðirdus santykis su tuo, kasrodoma. Taèiau pripaþinsiu � kartais nustebinatam tikros �judëjimo kryptys�... Kai kada jas su-pranti tik pradëjæs rodyti vienà ar kità filmà, vie-nà ar kità programà. Dël to tikrai kaskart ásiklau-some á auditorijos nuomones. Programos sudary-tojo darbas � nuolatinë santykio su þiûrovu pa-ieðka siekiant, kad abi pusës neliktø dogmatiniøásitikinimø gniauþtuose � jos abi turi laimëti irgauti kokybiná pokytá.Ðiuo metu Lietuvoje jau yra daug kino festiva-

liø � nesistengiame jø kartoti. Nëra prasmës dary-ti to, kas jau daroma. Siekiame rodyti toká kinà,tokià audiovizualinæ kûrybà, kokià pamatyti iratrasti þmonës turi maþiau galimybiø.� Daug kartø minima �nekomercinio� ir �art-

house� kino sàvoka bei samprata. Esi pabrëþusi,kad vertinys �nekomercinis kinas� neatitinka tosreikðmës, kurià apima �arthouse�, ir populiarinibûtent pastaràjà. Kodël ir kokià skirtá iðryðkin-tum?� Naujø sàvokø nesiûlau. Manau, kinas neturë-

tø bûti apibrëþiamas komerciniais aspektais. Taiydinga, nes daþnai sukelia daug nesusipratimø. Pa-vyzdþiui, imama kalbëti apie komerciná ir neko-


15Velvetas

Festivalio organizatoriø archyvo nuotraukos

merciná renginá tarsi nurodant, kad toks kinas ku-riamas nemokamai, tuo uþsiima grupelë �uþside-gusiø� neprofesionalø ir kad já þiûrëti susirenkataip pat saujelë entuziastø. Manau, taip puoselë-jamà audiovizualinës kûrybos dalá marginalizuo-jame. Mano nuomone, kinà pirmiausia apibrëþiameniniai kriterijai. Nekomercinio kino terminas yratuðèias. Gaila, kad bendrinæ ðio þodþio sàvokà lygir �uzurpavo� nuspëjamas, schemiðkas kinas, daþ-niausiai rodomas multipleksuose. Angliðkoji sà-voka �art-house� (liet. meno namas) taip pat nëratobula, bet ji ðiek tiek iðlaisvina, nukreipia dëmesáá vietà � á meninio kino namus, kino teatrus. Tadgal galëtume lietuvinti � �kino teatrinis� kinas, osiekiant iðvengti �sviestuoto sviesto� efekto, trum-pinti ir sakyti tiesiog �teatrinis� (juokiasi). Juk Lie-tuvoje þmonës taip mëgsta, gerbia teatrà. Kino pri-lyginimas jam gal padëtø mums ásisàmoninti, kadá kinà, kaip ir á teatrà, neinama vien dël pramogos.� Pastebiu, kad kuruojamuose projektuose

daug dëmesio skiriama meno kûriniams (pavyz-dþiui, TKKF rubrika �Visos mûzos� pristato fil-mus apie menà, kûrëjus). Ðiuo metu dirbi Ðiuolai-kinio meno centro kino programos kuratore. Esisakiusi, kad riba tarp videomeno ir kino filmølabai neryðki. Bet ji yra? Kaip dera ðie du skirtin-gi, bet ir panaðûs raiðkos bûdai?� Instituciðkai meno ir kino sritys atskirtos. Ta-

èiau kûrëjai � laisvi þmonës. Menininkai pasitel-kia ávairiausias raiðkos priemones. Lygiai taip irreþisieriai savo kûryboje siekia bûti laisvi. Manatrodo, ádomiausi dalykai vyksta ten, kur kon-vencijos perþengiamos, jomis þaidþiama, nepai-soma brëþiamø ribø. Pavyzdþiui, J.-L. Godard�aspradëjo kaip kino kritikas, paskui tapo reþisieriu-mi ir tuomet apibendrino, kad visgi iðliko kriti-kas. Galima teigti, kad per kinà jis priartëjo ar-èiau visuomenës ir jos kritikos. Galimybë nepai-syti instituciniø konvencijø, pereiti nuo vieno þan-ro prie kito man yra labai ádomus reiðkinys, kurioapraiðkø Lietuvoje galëtø bûti ir daugiau.

Ðiuolaikinio meno centro kino salë pirmiausiasietina su kinu. Tai ávairiai audiovizualinei kûry-bai atvira erdvë. Ji skirta instituciniam meno irkino srièiø dialogui bei kûrëjo, autoriaus laisveiuþtikrinti. Þiûrovui ÐMC siûlo intelektualiná ma-lonumà, turiná tiek emociniams, tiek ir analiti-niams impulsams. Audiovizualinë kûryba skati-na santyká su tikrove. Tai ðiuolaikinës kultûroskonstrukcija ir kartu dekonstrukcija � kaip áran-kis autoriui, norinèiam rûpimus mûsø bûties reið-kinius padëti po didinamuoju stiklu ir juos �iðarti� dideliame ekrane apþiûrëti. Taigi tai, kas to-kiu bûdu matoma, nebûtinai turi bûti malonu ar-ba tapti pramoga.� Ávairiø kino perþiûrø, festivaliø ðiuo metu

Lietuvoje tikrai netrûksta, kinas kaip tyrinëjimoobjektas, tarpdisciplininis poþiûris á menà popu-liarëja universitetuose. Atrodo, susidomëjimas ne-maþas, bet kaip, tavo manymu, tai atsispindi vie-ðojoje kino recepcijoje? Ar pakanka profesiona-lios kritikos savam ir uþsienio kinui?� Deja, ne. Negalima teigti, kad apie kinà visai

nekalbama, taèiau to nepakanka. Stinga analiti-nio poþiûrio, audiovizualinio raðtingumo, kinoedukacijos mokyklinio amþiaus jaunimui. Norë-tøsi ir rimtos kinotyros studijø programos beimoksliniø tyrimø. Jei bus tokie pagrindai, atsirasir derama terpë ádomiai kino refleksijai populia-riosiose þiniasklaidos priemonëse.� Galbût jau sunku jaustis paprasta þiûrove,

bet kas tave vis dar skatina atrasti kinà? Kaippati pasirenki filmà, kurá norëtum pamatyti?� Ðiuo metu iðgyvenu ypatingà susiþavëjimà

dokumentiniu kinu ir jo galimybëmis. Man pa-tinka garsaus vokieèiø reþisieriaus Wernerio Her-zogo poþiûris. Jis teigia, kad su sàvoka �doku-mentinis kinas� turime elgtis labai atsargiai. Jo(ir daugelio kino teorijos analitikø) manymu, ki-no kaip �dokumento� në negali bûti. W. Herzo-gas visà ðios srities kûrybà bûtø linkæs vadintitiesiog filmais.

Man labai ádomus autoriaus subjektyvumà at-virai deklaruojantis eseistinis kinas. Gero kino yradaug. Be abejo, su malonumu galiu vël ir vël þiû-rëti M. Antonionio, J.-L. Gordard�o kûrybà, o iðneseniai rodytø arba teberodomø filmø paminë-èiau ðiuos: A. Kechiche�o �Adelës gyvenimas. I irII skyrius�, R. Zurcherio �Keistas katinëlis�, H.Allahyario ir M. M. Gohary�o �Persiðkas krokodi-las�, J. Coheno �Muziejaus darbo laikas�, M. Cou-sinso �Filmas pavadinimu meilë�, N. Facklerio�Ligoti paukðèiai neiðgyvena�... Mëgstu filmus,kurie sugeba ne tik kalbëti apie tikrovæ ir gyveni-mà, bet turi dràsos bei fantazijos ieðkoti bûdø pa-sakyti ðá tà daugiau, perþengti medijos ribas. Nu-stebinti ir sudominti gali tik ne pagal nuobodþias,nuspëjamas formules kuriamas kinas. Gaila, daþ-niausiai ne jis yra uþëmæs didþiàjà dalá ekranø.Geras kinas turi nuolatos save iðrasti ið naujo.� Kokia tavo nuomonë apie jaunà lietuviðkà

kinà?� Manau, jis ádomus ir labai aktualus. Be to �

dràsus, iðradingas, nes já kuria ið ávairiø srièiø atëjæautoriai, besirenkantys skirtingas priemones. Tokskinas daþnai laisvesnis nuo institucijø ir jø sàly-gojamo ribotumo. Pavyzdþiui, Lietuvoje ilgà lai-kà buvo ásigalëjusi nuomonë, kad apie kinà kalbë-ti gali tik keli konkretûs kino kritikai, já kurti � tiktam tikri kûrëjai �ið didþiosios raidës�, o rodyti �vien tam tikrø didþiøjø kino festivaliø organizato-riai. Lietuvoje þmonës buvo (gal net tebëra) skirs-tomi á �kino� ir �nekino� þmones, suprask, profe-sionalus ir mëgëjus. Kinas savo prigimtimi siekiabûti demokratiðkas. Jis ir turëtø bûti atviras visiems,turintiems kà pasakyti, nepriklausomai nuo statu-so, gyvenamosios vietos, lyties, amþiaus, pinigi-nës storio ar �partinës linijos� bei nuo to, �kas uþtavæs stovi� (ðiuos pasakymus iðmokau ið Kaunomiesto savivaldybës atstovø kovos dël �Romuvos�iðlikimo metu (juokiasi).� Aèiû uþ pokalbá.

Kalbëjosi Neringa BUTNORIÛTË


16 Fotografija

Spalio 30 d. Kauno fotografijos galerijoje atidary-ta Vytauto V. Stanionio paroda �Nuotraukos doku-mentams�. Joje eksponuojama fotografijos serija �Sei-rijieèiai. Nuotraukos dokumentams. 1946/1987� beispecialiai ðiai parodai sukurtas audiovizualinis pro-jektas �Prisimenant nuotraukas dokumentams�(2013). Tokiu bûdu daþnai minima tai, ko ið tiesøvisai nëra. Dokumentai neegzistuoja � jei ir buvosukurti, jau palikti ir pasimetæ istorijos stalèiuose.O idëjos uþuomazga, iðsirutuliojusi iki postmo-

derniø konotacijø, siekia net pokario laikus.Vytautas V. Stanionis su fotografija susipaþino dar

vaikystëje, bûdamas ðalia tëvo, profesionalaus foto-grafo. Taip lengvai susiduria du fotografijø laikotar-piai ir du Vytautai. Serijai �Seirijieèiai. Nuotraukosdokumentams. 1946/1987� Vytautas jaunesnysis at-spausdina fotografijas ið vienos tëvo fotojuostelës,kurioje � Seirijø ir apylinkiø gyventojø dokumentønuotraukos, darytos 1946 m. tarybø valdþiai keièiantpasus á sovietinius. Toks keistas pasirinkimas aiðkiaislepia tik numanomà dviejø asmenybiø susikirtimà �tos paèios profesijos tëvai ir jø atþalos beveik visadapatiria átampà. Gal ne tikrà konfliktiðkà konkurenci-jà, bet vis dëlto aiðkiai juntamà trintá. Bûtent ji ðákartà virsta nauja senøjø fotografijø stilistika.�1987 m. ið negatyvo atspausdintos iðdidintos fo-

tografijos Vytauto jaunesniojo yra paliekamos ne-kadruotos, parodant ir perforacijas: tokiu bûdu atlie-kamas prieðingas tëvo elgesiui veiksmas ir ðiuo gestutarsi sugràþinamas pirminis fotografijø vaizdas�, �ðtai taip sûnus rekonstruoja pokariu (vadinasi, bai-sioje moralinëje priespaudoje) dirbusio tëvo paliki-mà lyg ir nieko jame nekeisdamas. Taip saugoma is-torija, iðtraukiami uþsimetæ archyvai, iðryðkinamasfotografijos dokumentiðkumas, taèiau atsiranda ir ðistas naujo paliekant tai, kas turëjo bûti atmesta. Auto-rystë tarsi skyla á dvi dalis. V. Stanionis vyresnysis,taupumo sumetimais fotografavæs po du Seirijø mies-telio gyventojus viename negatyve, savo darytø nuo-traukø tokia forma niekada nebûtø niekam rodæs. Jøapskritai nebûtø eksponavæs kaip meno kûriniø. TaipV. Stanioniui jaunesniajam atitenka geroka autorys-tës dalis. Pasinës nuotraukos istorija paprasta � at-skirtieji kaimynai, kaip ir dera, gavo dokumentui poatskirà nuotraukà, kuri atlieka vienà vienintelæ asme-nybës identifikavimo funkcijà. Ðiandien kitas foto-grafas prieð þiûrovus iðskleidþia tuometinius fotogra-favimo áproèius ir paproèius. Pats savæs nereprezen-tuoja kaip menininko, nors postmodernistiniame kon-

tekste senøjø fotografijø suradimas, jø komponavi-mas ðiuolaikiniame kontekste yra gana áprastas ir ser-tifikuotas � tokiø parodø bûta net toje paèioje Kaunofotografijos galerijoje. Ypaè netikëtai senos tëvo nuo-traukos ásikomponavo ir paties fotografo kûrybinëjetëkmëje � kaip didelis ðuolis ðiek tiek á ðonà nuo to,kas buvo kurta anksèiau (humanistinës fotografijosprincipus puoselëjusi serija �Þuvinto kolûkyje�).Ðá kartà radinys nëra atsitiktinis, nes jo vieta laike

ir erdvëje aiðkiai identifikuota. Tokios paslapties lygir nëra. Kita vertus, pasui skirtos nuotraukos yra do-kumentiðkumo kraðtutinumas: joje neatsispindi jo-kie stilistiniai uþmojai, ðviesos, rakurso ar kompozi-cijos parametrai. Toks formos grynumas verèia svars-tyti apie ðio tipo fotografijos reikðmes ekspozicijøsalëje kiek galima labiau pleèiant interpretacijø re-gos laukà ir tolstant nuo konkreèiø kûriniø.Paso nuotraukoje pilietis laiko paslëpæs daþniau-

siai ne itin vykusá savo paties atspaudà. Su juo yraidentifikuojamas ilgus metus, net kai jo iðorinës irvidinës asmenybës savybës neatpaþástamai pakinta,pasislenka laike. Pasinë nuotrauka ir tada lieka kaipsimbolinis asmens þenklas su uþfiksuotais svarbiaisypatumais, skirtybëmis. Taip ir tarpukario miesteliogyventojai, jau be jokiø kitø faktø (pavardës, am-þiaus, socialinës padëties ir statuso, profesijos nuoro-dø) tampadar abstraktesniais simboliais. Statiðki þmo-niø portretai baltos drobës fone liudija apie praëjusiolaiko realijas, jei tik mëginame perskaityti psicholo-ginius þenklus jø veiduose. Tiesa, pasinës nuotrau-kos visais laikais turi tam tikrà prievartos dimensijà irautentiðkumà naikina iki minimumo. Mus visus so-dina taip, kaip niekada nesinorëtø pasilikti ilgiau,pasmerkia, nors ir trumpai, taèiau itin nemaloniai aki-statai su ðalta objektyvo akimi ir fiksuoja stingdantáþvilgsná. Taip atsiranda keisti bejausmiai veidai, tuð-èios fotografijos. O jas eksponuojant lyg meno kûri-nius tarsi teigiamas neámanomumas. Esame kvieèia-mi susikurti tai, kas jose galëjo bûti hipotetiðkai pras-

minga, ar taip pat tik vaizduotëje atmesti tai, kas gal-bût nereikalinga meninëje fotografijoje, pamëgintiásivaizduoti, kas lieka atsisakius visø ámanomø sti-listiniø triukø. Galbût grynoji fotografijos dokumen-tika apgaubta tokia spengianèia, nuo formos truk-dþiø apvalyta tyla, jog geba sukurti naujà interpreta-vimo bûdà?..Net jei didþiausios potencijos paroda nuteikia te-

oriniam paèios fotografijos, jos formø kaitos ir neti-këtø jungèiø refleksijai, �Nuotraukos dokumentams�sukaupusi þiniø ir apie istorinio kismo formas. Antro-jo pasaulinio karo (ir bet kokie kiti asmeniðki) randaitø þmoniø veiduose � akivaizdûs. Dvasinis nuovar-gis ir neviltis, baimës ir skausmas niekaip neatsveriaateities viltingumo ir rytojaus laukimo. Jie papras-èiausiai nebeturi jëgø laukti. Net neaiðku, ko dar ga-lima laukti. Ðie portretiniai duetai labai primena antseneliø kambariø sienø kabëjusius ðeimynines foto-grafijas �Jis ir ji�, tik be ðiltø þvilgsniø ir jausmingaisuremtø peèiø. Èia atsitiktinai atsidûræ þmonës visið-kai pasimetæ baltoje fono erdvëje ir neuþmezgæ vie-nas su kitu jokiø draugiðkø saitø, likæ kiekvienas sau.Net sunku ásivaizduoti ðitokià autonomijà taip artikito asmens. Asmeniðkumo fotografijose tiek maþai,kad vaizduotëje jie visai nesunkiai klojasi vienas antkito ir susijungia á vienà tipiðko pokario laikø lietu-vio portretà.Bemaþ vaiduokliðkø, tuðèiø veidø eilës driekiasi

galerijos salës sienomis, kol uþkliûva uþ kiek gyves-nio vaizdo. Vytauto V. Stanionio audiovizualinis pro-jektas �Prisimenant nuotraukas dokumentams� (2013)taip pat inspiruotas tëvo darytø pasiniø fotografijø.Pagrindinë tema jungia praeitá ir ðiandienà, istorijosrefleksijos èia randasi ieðkant þmoniø, susijusiø supokario fotografijomis, jose uþfiksuotais asmenimis.Skirtybiø junginiai, praeities ir dabarties deriniai,dviejø savarankiðkø ir kartu labai artimø fotografijøvienis kuria naujus darinius, kuriø iððifravimas yradidþiausias parodos iððûkis.

Praðomepateiktidokumentus

Audronë MEÐKAUSKAITË


17Fotografija

Jie artëja mûsø link it paslaptingi praeities ðe-ðëliai. Prieð keliolika ar keletà metø daugelis jødar buvo ðalia � kûno ir kraujo pavidalu. Buvokupini gyvybës ir paþenklinti iðrinktøjø antspau-du � ryðkiu talentu, kurá jiems atseikëjo Dievas irGamta. Visø ðventøjø dienà Antakalnio kapiniøMenininkø kalnelyje jie priartëja prie gyvøjø iratsistoja ðalia kraujà uþ mûsø Laisvæ praliejusiødidvyriø kaip bekûniai ðeðëliai, kaip sklandan-èios dvasios, kurios ásipina á iðkilmingø Miðiø,aukojamø uþ mirusiuosius, eigà. Jie klauso, kaiparkivyskupas Gintaras Gruðas, laikydamas Miðias,kalba apie gyvybæ, didþiausià Dievo dovanà þmo-nijai. Kad jà turime branginti kaip indà, kuriamepulsuoja Dievo dvasia. Jie klausosi bûdami ðalia,kaip ir fotomenininkës Valerijos Dichavièienësfotografijø parodoje �Jie buvo greta mûsø�, su-rengtoje Lietuvos nacionalinës UNESCO komi-sijos galerijoje (Ðv. Jono g. 11 paroda veikia 2013m. spalio 30 - gruodþio 2 d.).

Jie buvo greta mûsø? Jie vis dar greta � mûsøatmintyje kaip ðviesus prisiminimas, kaip tylusdþiaugsmas, atëjæs ið tylos. Valerijos fotografi-jose jø veidai ir rankos, svarbiausi þmogiðkosiosesaties liudytojai, iðplaukia prieð nustebusiasmûsø akis. Iðraiðkingi veidai ir kalbanèios ran-kos. Ðtai ið laiko gelmiø iðnyra Justinas Marcin-kevièius... Tik viena veido pusë apðviesta, kitaskendi tamsoje. Gal todël, kad jo þodis, gydæssuþalotas gërio pasiilgusiø skaitytojø sielas, tu-rëjo prasimuðti pro banalià ir lipnià sovietmeèiotamsà. Libanietis poetas Kahilas Jibranas raðë,kad �þmogus � gelmë, o jo siela � bedugnë...�Kuo daugiau duota talento, tuo gelmingesnë sie-la, kurios atðvaitus á fotoaparatà sugauna jautrusir águdæs fotografas. Ðiuo atveju � V. Dichavi-èienë.Trisdeðimt portretø, trisdeðimt skirtingø sie-

los virptelëjimø. Meno istorikas ir dailës kriti-kas Vladas Drëma, uþsispyræs kovotojas su isto-

Aldona ÞEMAITYTË

Tylus dþiaugsmas � ið tylosrinio paveldo niokotojais. Ðis þmogus � visa epo-cha. Kaip tvirtai krësle sëdi jo kresna figûra, at-kakliai á mus þvelgianti primerktomis akimis iruþsklendusi save kietai sunertais rankø pirðtais.Neáveikiama asmenybë, tikras paveldosaugos ri-teris. O ádvasinta aktorës Rûtos Staliliûnaitës ran-ka, prispausta prie krûtinës, � palydimasis ákvëp-to veido gestas. Mefistofeliðkas dailininko Vy-tauto Kalinausko þvilgsnis ir cigaretë, smilks-tanti tarp þieduotø pirðtø. Þvilgsnis ir judesys �ið tamsos... Taurioji Domicelë Tarabildienë, be-siðypsanti atlaidþia ðypsena, apglëbusi puoðnià-jà motinos skarà, tarsi sûpuotø kûdiká... Ðvieso-tamsa � stiprioji nespalvotosios fotografijos pu-së, lemianti jos ilgaamþiðkumà, iðskirtinumà iraktualumà.Parodoje lyg kaleidoskopiðkame pasaulyje

galima keliauti per menininkø, raðytojø, muzi-kø, mokslininkø portretø galerijà tarsi per srû-vantá laikà, o trisdeðimt psichologiniø fotogra-fijø stulbina dvasine ákrova. Tai tik maþa dalisto, kà V. Dichavièienë sukûrë per trisdeðimt me-tø, nuo tada, kai savo namuose drauge su þy-miuoju fotografijos meistru Rimantu Dichavi-èiumi ásirengë fotolaboratorijà, kurioje nuotrau-kas Valerija pati ryðkino, spausdino, retuðavo...Koks anachronizmas, pagalvos ðiandieninis gel-tonsnapis ir nieko nesupras. O juk tada buvo1975 m. Rimantas savo þmonai padovanojo so-vietmeèiu beveik retenybæ � nepigø fotoapara-tà �Leica�.Valerija ne tik fotografuoja. Jos pieðiniai � it

tuðu iðryðkintos akvarelës, ypaè þolynø �portre-tai� subtilumu ir trapumu primena japoniðkà ta-pybà. Gleþni augalai lyg vëjo atpûsti ið nebû-ties, jie atsineðë savo �biografijas� � augimo, þy-dëjimo ir vytimo...V. Dichavièienës, o ne kurio kito fotomeni-

ninko portretines nuotraukas renkasi meninin-kai ir mokslininkai, leisdami savo knygas ir ka-talogus. Tai tarsi kokybës þenklas ant leidiniovirðelio ar tituliniame puslapyje...2010 m. tarptautinëje fotobienalëje V. Dicha-

vièienë pripaþinta geriausios kolekcijos autore.Jos sukurtø portretø kolekcijà sudaro apie 100darbø. Ásivaizduokim, kaip monumentaliai atro-dytø jø ekspozicija didelëje parodø salëje...V. Dichavièienës paroda �Jie buvo greta mû-

sø� svarbi dar vienu aspektu. Dabar iðgyvenamekartø kaità. Ypaè tai galima justi Vilniuje ar ki-tame Lietuvos didmiestyje, kur pro ðalá gatveplaukia minios jaunø þmoniø, kavinëse puotau-ja aibë jaunø lankytojø, koncertø salëse mirgu-liuoja dþinsuoti jaunuoliai. Pro ðalá ðvysèiojaðviesûs veidai, madingi siluetai... Tuose jaunuo-se veiduose atsimuða kitos svajonës ir kitokiesiekiai nei XX a. vidurio ar sovietmeèio pabai-gos miestieèiø. Kitoniðka apranga, negu pilkaspalva paþenklintø homo soveticus atstovø...Iðëjusiøjø Anapusybën ir dar èia uþsilikusiø

jø amþininkø gyvenimas ir laikas buvo rûstus,kietas, jis mokë branginti tas vertybes, á kuriasðiandien jaunimas pasiþiûri pro pirðtus. Bet � lai-kas sëti ir laikas pjauti. Visiems vienodai ateinametas paþvelgti á save ir suvesti gyvenimo ba-lansà. Nelengva tai atlikti kartø kryþkelëje...

***

Jie buvo ðalia mûsø. Jie vis dar tebëra ðalia,kol siekia mûsø atmintis. Nauja karta turës nau-jus vardus, naujus autoritetus. Tai dësninga, pras-minga ir savotiðkai didu, nes laikas yra negai-lestingas. Jis kiekvienai kartai tiksi vis kitu rit-mu. Ar man, ar mums patinka ðiandieninis ritmas?Laikas to neklausia ir nieko neklauso. Jis tiksi irtiksi. O mums lieka tylus dþiaugsmas, ateinantisið tylos.


18 MuzikaXVIII tarptautinio ðiuolaikinës muzikosfestivalio susitikimø �Ið arti� programa9 d., ðeðtadiená, 17 val.Kauno valstybinëje filharmonijoje �

�Concerti�. Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentasConstantine Orbelian, vadovas Algimantas Treikauskas). Solis-tai: Atis Bankas (smuikas, Kanada), Petras Geniuðas (fortepijo-nas),Marcelina Russak (sopranas, Lenkija), Rimantas Armonas(violonèelë), Eva Sartatavièiûtë (fleita, Ispanija), José AlejandroValcarcelMoura(obojus, Ispanija),AvelinoFerreiraLópez(klar-netas, Ispanija),SaulCanosa Insua (fagotas, Ispanija).DirigentasModestas Barkauskas. Programa: Vidmanto Bartulio �Ne taspeizaþas� smuikui ir simfoniniam orkestrui (premjera), VytautoV. Barkausko �Via tempora�, Witoldo Lutosùawskio �Chantef-leurs et Chantefables� (premjera Lietuvoje), Anatolijaus Ðende-rovo Koncertas violonèelei ir simfoniniam orkestrui Nr. 3, JeanFrancaix�QuadrupleConcerto�fleitai,obojui,klarnetui ir fagotui(premjera Lietuvoje). Bilietø kainos � 15, 20Lt.10 d., sekmadiená, 17 val. Kauno valstybinëje filharmoni-

joje � �Decetas�. Quintette ? Vent DeMarseille / Marselio pu-èiamøjø instrumentøkvintetas (Prancûzija):ThomasSaulet (flei-ta), Armel Descotte (obojus), Daniel Paloyan (klarnetas), Di-dier Huot (valtorna), Frédéric Baron. Kristupo kvintetas: Gied-rius Gelgotas (fleita), Justë Gelgotaitë (obojus), Andrius Þiûra(klarnetas), Paulius Lukauskas (valtorna), Andrius Puplauskis(fagotas) Programoje: Remigijaus Ðileikos �Modalinë impresi-ja� (premjera), DariausMilhaud �LaCheminée duRoyRené�,Henri Tomasi �Variations sur un theme corse�,AlgimantoKu-biliûno �Kodël?� (premjera), Osvaldo Balakausko �AerofoniaII�, Henri Tomasi �Cinq Danses�, �Danse Agreste�, �DanseProfane� �Danse Sacree�, �Danse Nuptiale�, �Danse Guerrie-re�, Jean Francaix �Sept Dances� (decetas, premjera Lietuvo-je), LucienGuérinel �Rives effleurees� (decetas, premjera Lie-tuvoje), LinoRimðos � �4Ten� (decetas, premjera). Bilietø kai-nos � 10, 15 Lt.11 d., pirmadiená, 18 val. Kauno menininkø namuose �

kompozitorius ir smuikininkasMihkel Kerem (Estija) ir pia-nistas Rokas Zubovas. Koncertas-susitikimas, koncertas-staigmena, koncertas-dialogas, koncertas-pamokaBilieto kai-na � 10 Lt.12 d., antradiená, 18 val.Kauno valstybinës filharmonijos

Maþojoje salëje � �Dviese�. Rita Novikaitë (mecosopranas),HalinaMariaKochan (fortepijonas,Austrija),EsferaEnsemble(Ispanija). Meno vadovë Teresa Garcia Herranz. Elisenda Pu-jals (sopranas),TeresaGarciaHerranz(gitara),ArneBock(garsodizainas, reþisierius). Programoje:AntanoKuèinsko �EndedesZyklus� (premjera),ZitosBruþaitës �Cantion� (premjera), Sha-neWoodborn �Drei Alten Lieder�, Witold Lutosùawski 2 Lie-der ið �Piæã pieúen�, DaliosKairaitytës �Naktis�, FeliksoBajo-ro �Monotonija�, Dusan Bogdanovic �5 dainos pagal GabrielaMistral� (Juan Antonio Ba?os vaizdas ir animacija), LucianoBerio�Sequenza III�,WimHenderickx�Saeta�, JonoTamulio-nio �Vilniausminiatiûros� (premjera), IlyaZiblat �LaCasaRo-ja� (þodþiai ir vaizdas Juan CarlosMestre, video autorius ArneBock). Bilieto kaina � 15 Lt.13 d., treèiadiená, 11 val. Kauno miesto muziejaus sky-

riaus M. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos muziejuje � lietuviømuzikos interpretacijos seminaras ir paroda, skirta kompozito-riaus Juozo Indros jubiliejiniams metams. Dalyvauja: GraþinaMiliauskaitë (sopranas), Jurgita Ðalèiûtë (mecosopranas), Sau-lius Bartulis (violonèelë), Stasys Kraujelis (obojus), muzikosástaigømoksleiviai irmokytojai. Áëjimas nemokamas.14 d., ketvirtadiená, 18 val. Nacionalinio Kauno dramos

teatro Ilgojoje salëje � opera �Geros dienos!� KompozitorëLina Lapelytë. Libreto autorëVaivaGrainytë. Reþisierë / sce-nografëRugilëBarzdþiukaitë. Prodiuseris �Operomanija�.Bi-lieto kaina � 30 Lt.15 d., penktadiená, 19 val. Kauno menininkø namuose �

�Lietuviðkosmuzikoskarpiniai�:Lietuviø liaudiesdainospagalJonà Jurkûnà, Zità Bruþaitæ, Broniø Kutavièiø, Vidmantà Bar-tulá, Algirdà Klovà, Giedriø Kuprevièiø. Èiurlionio styginiøkvartetas, multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, Rasa Serra(vokalas), Gintautas Velykis (VJ), Marius Salynas (DJ). Bilie-tø kainos � 10, 15 Lt.16d., ðeðtadiená, 17val.Kaunovalstybinëje filharmonijoje�

lietuviø kompozitoriø simfoniniai kûriniai ir cd �Musica Vera�sutiktuvës. Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentasConstantine Orbelian, vadovas Algimantas Treikauskas), diri-gentas Imants Resnis (Latvija). Kauno valstybinis choras (menovadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis). Solistai: PranciðkusNaruðis (birbynë), Liudas Mikalauskas (bosas), Auðra Gakaitë(sopranas), Neda Malûnavièiûtë (vokalas), Kristina Þaldokaitë,Berta Timinskaitë, Ieva Mukauskaitë, Gaudrë Vaitkutë (voka-las). Programoje: Alvidas Remesa �Melodija�, Eduardas Balsys�Habanera�,VidmantasBartulis�Muzika�,DonatasZakaras�Pje-së�,ZitaBruþaitë �Dainosgimimas�,FaustasLatënas �Ðviesiamatminimui�, Jonas Jurkûnas �Temporarily�, Giedrius Kuprevi-èius �Lux aeterna. Myliu�, Vaclovas Augustinas �Gloria�, I d.Bilietø kainos � 15, 20 Lt.Bilietai á festivalio renginius parduodami renginiø vietø ka-

sose, taip pat visose �Tiketa� kasose.


19Kinas

Savaitgalis prie televizoriaus

Gediminas JANKAUSKAS

Namø kino kolekcija

�Merginasu drakonotatuiruote�Britai nuo seno mëgsta sakyti, kad net padoriausios

ðeimos spintoje galima rasti senà skeletà. Suprask �paslaptá, kuri ilgai slëpta nuo kitø, bet fataliðkai suta-pus aplinkybëms buvo iðtraukta á dienos ðviesà.Pagal ðvedø raðytojo Stiego Larssono romanà su-

kurta �Mergina su drakono tatuiruote� taip pat prasi-deda nuo panaðios siuþeto uþuomazgos. Devintojodeðimtmeèio slenkstá perþengæs turtingas pramoni-ninkas Henrikas Vangeris (aktorius ChristopherisPlummeris) tiki, kad prieð keturis deðimtmeèius joðeimos valdose paslaptingai dingusi mylima dukte-

rëèia Harieta buvo nuþudyta saviðkiø.Tà lemtingà dienà visi �trisdeðimt graþiø ir go-

dþiø þmoniø, trokðtanèiø atsiriekti savàjà riebaus py-rago dalá�, buvo susirinkæ á atokioje saloje esantáVangeriø ðeimos vasarnamá. Paslaugi atmintis sufle-ruoja � tai primena chrestomatiná Agathos Christieromanà �Deðimt indëniukø�. Bet ir ði, regis, akivaiz-di asociacija filmo autoriams tëra dar viena didþiulioornamento detalë, ið kuriø dvi su puse valandos busdëliojama bauginanti aistrø ir nusikaltimø mozaika.Artëjantá gyvenimo saulëlydá jauèiantis patriar-

chas nenori apleisti aðarø pakalnës neiðsiaiðkinæsmer-ginos þûties aplinkybiø, todël ðá atsakingà reikalàpasiûlo kà tik vieðai sukompromituotam þurnalistuiMikaeliui Bliumkvistui (já vaidina Danielis Craigas).Ðio teisybës ieðkotojo reputacija visuomenës akysebuvo suþlugdyta tada, kai idealistas metë iððûká tur-tingam magnatui, átariamam ginklø prekyba ir milþi-niðkomis finansinëmis machinacijomis. Ðmeiþtu ap-kaltinto þurnalisto laukia kalëjimo kamera, o vieðàpasmerkimà ir gëdà galëtø nustelbti nebent nauja sëk-mingai iðtirta byla.Savais keliais á tà patá tikslà þengia ekscentriðka

kompiuteriø hakerëLisabet Salander, pasamdyta sektiBliumkvistà. Pamaþu abu detektyvai aptinka prieðketuris deðimtmeèius ávykdyto nusikaltimo sàsajassu naujø þmogþudysèiø serija.Tie, kuriems ðautø á galvà knygos turiná palyginti

su naujojo filmo siuþetu, turëtø konstatuoti, kad di-deliø nukrypimø nuo romano beveik nëra. Filmo au-torius domina ne tik detektyvinë intriga ir kriminali-nio kino pagrindà sudaranèios þudiko paieðkos. Iranksèiau kurtuose kriminaliniuose trileriuose (�Sep-tyni�, �Zodiakas�) reþisierius Davidas Fincheris sten-gësi konkreèià istorijà áterpti á universalesná kontekstà.Ðá kartà jis taip pat pasinaudoja galimybe pamàstytiapie amþinas blogio iðtakas, smurto prieðmoteris prie-þastis ir þmogiðkosios prigimties netobulumà. Malo-nu, kad autoriai nepiktnaudþiauja þiaurumo bei smur-to scenomis ir moka pasiekti maksimalià átampà ta-da, kai brutaliausi vaizdai lieka uþ kadro. Deja, ðiklasikinio kino savybë mûsø laikais prisimenama netaip jau daþnai.Ir nors pagrindiná vaidmená atlieka D. Craigas, ne-

laukite Dþeimso Bondo vertø triukø ar vienareikð-mës gërio pergalës prieð blogá. Rûsèioje, á komiksànepanaðioje realybëje viskas kur kas sudëtingiau.

�Mergina su drakono tatuiruote�(�The Girl with the Dragon Tattoo�)

Trileris. JAV, Ðvedija, D. Britanija, 2011 m. Reþ. Da-vidas Fincheris. Vaidina: Danielis Craigas, RooneyMara, Robinas Wrightas, Stellanas Skarsgardas,

Christopheris Plummeris. DVD: �Videoline�.

Savaitgalá netrûks ryðkiø kontrastøÞiûrëti filmus su patinkanèiais aktoriais visadama-

lonu. Bet dar maloniau, kai atrandi naujà talentà. Jausenokai kiekvienas naujas Ryano Golingo pasirody-mas ekrane þada stipriø emocijø porcijà. Nebus iðim-tis ir filmas �Vaþiuok� (ketvirtadienis, 23.10 val.,LRT). Jame R. Goslingo herojus kaskadininkas netu-ri vardo. Taip patogiau dël dviejø prieþasèiø. Tas-kuris-neturi-vardo visada pretenduoja bûti ne kon-kretus, bet apibendrinantis personaþas, kartais jis netgali tapti archetipu ar savotiðku mitologiniu heroju-mi. Kita anonimiðkumo prieþastis � labai proziðka.Kai kada vaikinas nesibodi (suprantama, uþ gerà at-lygá) ið nusikaltimo vietos á saugø rajonà þaibiðkugreièiu pavëþëti sprunkanèius plëðikus. O ðia veiklauþsiimanèiam þmogui vieðumas visai nereikalingas.Kanø kino festivalyje Nicolas Windingas Refnas

uþ filmà �Vaþiuok� gavo geriausio reþisieriaus apdo-vanojimà. Jam pavyko sukurti ypatingà filmo atmo-sferà, kurioje tradicinës gangsterinës baladës intona-cijos pinasi su senamadiðkai sentimentaliø melodra-mø stilistika, o jà ne kartà brutaliai nutraukia tokieþiaurûs þudyniø vaizdai, kad norisi uþsimerkti.Vien dël ðiø stiliaus kontrastø filmas �Vaþiuok�

taps modernaus kino klasika. O finalinë mirtino gërioir blogio susidûrimo scena tikriausiai universitetuo-se bus rodoma bûsimiems reþisieriams kaip pavyz-dys, kad galima rasti originalø net ðimtus kartø maty-tos atomazgos sprendimà.Kur kas maþiau originalumo bus politiniame tri-

leryje �International� (penktadienis, 21.00 val.,LNK). Gal ir gerai, kad ðis vokieèiø kino reþisieriausTomo Tykwerio filmas vadinamas tarptautiniu þo-

dþiu. Tai padeda suprasti, kad realiais ávykiais pa-grásta istorija moderniame pasaulyje yra universali.O nesenos bankø griûties kontekste dar ir atrodo pra-naðiðka. Mat viskas, kas darosi pasaulyje dabar, jauvyko praëjusio amþiaus devintojo deðimtmeèio pa-baigoje ir buvo susijæ su Tarptautinio komerciniokredito banko (BCCI) veiklos pasekmëmis.Interpolo agentas Luisas Selindþeris ir Manhata-

no apygardos prokuroro pavaduotoja Eleonora Vit-man pasiryþæ atskleisti ðias amþiaus aferas, nors su-pranta, kad metë iððûká kur kas galingesnei pabaisainei devyngalvis slibinas.�Snobo kinas� pristato paskutiná ðiemet mirusio

rusø reþisieriaus Aleksejaus Balabanovo filmà �Ir aðnoriu� (penktadienis, 22.55 val., TV1), kurá kritikaijau praminë liûdnu testamentu. A. Balabanovas èianet suvaidino reþisieriø, mirðtantá prie apleistos cerk-vës. O filmo herojai � Banditas, jo graþuolë draugë,geriausias bièiulis Matvejus ir ðio pagyvenæs tëvasMuzikantas � trokðta rasti garsiàjà �Laimës varpinæ�.Anot senos legendos, kaþkur ðalia Uglièo miestelio,netoliese apleistos atominës elektrinës, yra paslap-tinga ir amþinai apsnigta vietovë. Ten stûksanti var-pinë priverèia iðnykti gerus þmones. Taèiau á jà álei-dþiami ne visi.Pagal ispanø raðytojo Arturo Perez-Reverte�s ro-

manà �Diuma klubas� sukurtame mistiniame trilery-je �Devintieji vartai � (penktadienis, 0.10 val., Lie-tuvos ryto TV) prekeiviui Dinui Korsui (já suvaidinoJohnny Deppas) vienas turtuolis pasiûlo gerà atlygá,jei jis suras tris knygas �Devintieji Ðeðëliø Karalystësvartai�. Ant lauþo 1666 m. sudeginto Aristido Tor-

chijos knygose yra senovinës graviûros, kuriose de-taliai iliustruotas ðëtono iðkvietimo ritualas.Honkonge sukurto kriminalinio filmo �Dviguba

rokiruotë� perdirbinyje �Infiltruoti� (penktadienis,1.05 val., BTV) Bostono policininkas Bilis Kostiga-nas (já jau treèià kartà Martino Scorsese�s filme vaidi-na Leonardo DiCaprio) gauna uþduotá aptikti polici-ninkø gretose uþsimaskavusius nusikaltëliø �kur-mius� ir suduoti skaudø smûgá airiø mafijos klanovadeivai Frenkui Kostelui. Panaðia diversine veiklauþsiima á policijà infiltruotas Kolinas Salivenas. IrBilis, ir Kolinas greitai apie vienas kità suþino tikràtiesà. Taèiau iki finalo dar toli, o didieji konfliktaitada tik prasideda.Steveno Millhauserio apsakymo pagrindu sukur-

tas �Iliuzionistas� (sekmadienis, 22.40 val., BTV)pasakoja, kaip Austrijos ir Vengrijos imperijos saulë-lydþio metais jaunoji hercogienë ir baldþiaus sûnuspamilo vienas kità, taèiau buvo priversti iðsiskirti.Kai jiedu vël susitiko, mergina (aktorë Jessica Biel)ruoðësi tekëti uþ sosto paveldëtojo, o vaikinas Eisen-heimas (aktorius Edwardas Nortonas) buvo tapæs gar-siu iliuzionistu. Bet ir dabar tarp jø � praraja.Kriminalinëje dramoje �Þalioji mylia� (sekma-

dienis, 23.35 val., LNK), sukurtoje pagal StephenoKingo romanà, rekonstruojama tikra istorija, vykusiAmerikoje 1935 m., kai á Cold Mountaino kalëjimomirtininkø kamerà pakliuvo milþiniðko sudëjimo juo-daodis Dþonas Kofis. Jis nuteistas uþ dviejø maþømergyèiø nuþudymà, bet visai nepanaðus á þudikà.Panaðu, kad likimas jam bus iðkrëtæs piktà pokðtà.Taèiau dabar Dþono laukia tik þaliu linoleumu deng-tas koridorius, vedantis á ðiurpios egzekucijos vietà.Ði �þalioji mylia� vëliau visà gyvenimà kankins To-mo Hankso (jis vaidina kalëjimo priþiûrëtojà) herojøir belsis á þiûrovø sàþinæ. Ar iðgirsime ðá balsà?


20 Dailë

Teoriniuose straipsniuose daþnai svarstau apie þmogaus poþiûrá á me-nà, susijusá su individualiu suvokimu, lemianèiu galimybæ ávardyti kûri-nio centrà. Diskutuodamas su savimi, o kartu ir su kolegomis, ne kartà esukonstatavæs, kad kûrinio centro paieðka yra áprasta intencija, vienodaikylanti tiek profesionaliai, tiek mëgëjiðkai þvelgiant á menà. Ji organiðkaikyla ið meno kûrëjø, vertintojø ir þiûrovø kritinës sferos bei joje vykstan-èios bûtinosios poþiûrio á kultûros produktus kovos. Ðiuo atveju kovàsuvokiu kaip teigiamà kultûros gestà. Tai bûtinas judëjimas, lemiantismeno kaip sistemos plëtotæ.Centru esu linkæs vadinti anksèiau neregëtà menininko kûrybiná gestà

arba paþástamo kûrëjo naujà vizualinës kalbos rezultatà. Ði samprata manoteorinëje þiûroje atsiveria kaip kaþkas, kas priklauso metafiziniam menosluoksniui. Èia metafizinis centras yra aktyvus gestas, áreikðminantis kûri-nio turiná arba kûriná kaip tam tikros filosofijos iðraiðkos sistemà. Nors ðiocentro ávardijimas leidþia tinkamai perskaityti aptariamà ir analizuojamàmeno kûriná, mane taip pat domina ir kitas, labiau su meno forma susijæscentras. Juo galima laikyti paveikslo kompozicijoje iðskirtà plokðtumà arbafigûrà bei ið jos sklindantá siuþetà, kuris telkia dëmesá ties konkreèiu þiûrostaðku. Ðio taðko buvimas ir akivaizdus pasirodymas sietinas su universaliosarba individualios meno kalbos iðmanymu, gebëjimu jà tobulinti arba neig-ti plëtojant kûrybos aktà, ávykdyti tam tikrà specifinæ kultûros tekstø prak-tinæ dekonstrukcijà. Dekonstruojant tekstai specialiai ardomi ir jungiami ánaujà sistemà, naujà pasakojimo ir perskaitymo praktikà.Prabilti apie meno kûrinio metafiziná bei formaløjá centrà mane skatina

Marcino Zalewskio (g. 1978 m.) kûryba. Paminëtina, kad 1998 m. daili-ninkas baigë skulptûros studijas Kenaro meno mokykloje Zakopanëje(Lenkija); 2004 m. � Varðuvos meno akademijoje. Parodose dalyvaujanuo 2004 m. Ðiemet dailininko kûriniai gausiai pristatomi tarptautiniamevaizduojamojo meno festivalyje � projekte �Menas senuosiuose Lietu-vos dvaruose�. Ðiuo metu M. Zalewskio kûrinius galima apþiûrëti Lietu-vos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius). Toliaupateiksiu galimà eksperimentiná poþiûrá á menininko kûrybà.M. Zalewskio darbai man ypaè ádomûs dël iðbarstyto kompozicinio

centro. Ðiuo atveju dera klausti: kas veikia ir / ar dominuoja dailininkokûryboje kaip centras? Vizualiajame paveikslø centre regimas þmogauskûnas ir / arba veidas. Vienu metu jie (su)koncentruoja ir (ið)barsto þvilgs-ná (sukuria arba naikina centrà). Kûnas ir veidas, kaip aktyvus þenklas,pleèia ir siaurina þiûrëjimo kampà. Ðiuo atveju kûrinio filosofinis (turiniolygmuo) irgi pleèiasi arba siaurëja. Turinys gali atsiverti tiek lokaliai, tiekglobaliai. Jis gali lemti arba labai subjektyvø, arba objektyvø meno paty-rimà. Vadovaudamasis lokalaus / globalaus, siauro / plataus binarine kon-frontacija að ne tik neminësiu analizuojamøjø pavadinimo, bet ir savogestu antrinsiu menininko idëjai nieko, kas vaizduojama, neávardyti. Sà-moningai nepateikdamas konkreèiø pavadinimø M. Zalewskis skatinaindividualiai ir intuityviai, beveik subjektyviai kritiðkai prieiti prie kûri-nio. Að bandysiu kûriná perskaityti kitokia � eksperimentine maniera.Ði mano pasirinkta strategija ypaè siejasi su etnocentrizmo klausimu, o

ðis � su metafizinio centro problema. Kas M. Zalewskio kûrybos atvejutraktuotina kaip etnocentrizmas ir kas já lemia? Ði sàvoka neatsiejama nuoprancûzø filosofo Jacques�o Derrida (1930-2004) idëjø. Màstytojas etno-centrizmà kildina ið europinës minties centre esanèio ir dominuojanèiologoso. Logosas, pasirodantis per privilegijuotàjà fonetinæ, bet ne raðyti-næ kalbà, daugiausia aptariamas knygoje �Apie gramatologijà� (De lagrammatologie, Paris: Les Editions deMinuit, 1967). Logocentrizmo prieð-prieða yra raðtas arba vizualaus meno atveju vykstantis intencionalus tekstoapie pasaulá uþraðymas vaizdais. Taèiau ðioje mano analizëje J. Derridalogocentrizmas svarbus tiek, kiek jis siejasi su etnocentrizmo fenomenu.Etnocentrizmas iðsamiai pristatomas ir aptariamas pirmose J. Derrida

knygos �Televizijos echografija� puslapiuose, èia daug dëmesio skiriamair ávairiems uþ televizijos sferos link plataus medijø kultûros diskursovedantiems klausimams (þr. Jacques Derrida, Bernard Dtiegler, Échog-raphies de la télévision. Entretiens filmés. Paris: Éditions Galilée, 1996).�Echografija� yra graikiðkos kilmës þodis (gr. echo � aidas + grapho �raðau), þymintis medicininá paciento kûno audiniø tyrimà, atliekamà ul-tragarso aparatu, kuris grafiðkai pavaizduoja tyrimo rezultatus. Vaizduo-jamosios dailës (t. y. M. Zalewskio kûrybos) atveju taip pat galima teigti,kad menininkas tiria, stebi, analizuoja aplinkà kaip savo bûties audiná,kurio nematomybes vëliau iðskleidþia grafine (t. y. vizualia) forma. Raðy-mas aidu virsta nauja raðymo vaizdu praktika, galutinai áspraudþiama ápaveikslo plotmæ.

Remigijus VENCKUS

Metafizinis ir formalus centrasMarcino Zalewskio kûryboje


21MozaikaGráþkime prie klausimo apie etnocentrizmà. J. Der-

rida pastebi, kad naujienos, pateikiamos populia-riøjø medijø kanalais, visada yra pakeistos, pakore-guotos ir adaptuotos pagal etnosà; t. y. naujienosvisada etnocentrinës. Èia etnocentrizmas siejamassu vietos tradicija, patirtimi ir gyvenimo bûdu, ku-ris ið dalies reikalauja medijomis koreguoti ir adap-tuoti sklindantá turiná. Ðià filosofo idëjà galima kû-rybiðkai perkelti á analizæ, kurioje bûtø koncentruo-jamasi á vaizduojamojo meno skaitymà, iðryðkinan-tá du aktyvius elementus � þiûrovà ir meno kûriná.Prieðingai nei J. Derrida (teigiantis, kad etnocentriz-mà diegia pati medija, bet koká kultûros tekstà adap-tuojanti vietiniams perskaityti), að esu linkæs manyti,jog etnocentriná kûrinio perskaitymà lemia þiûrovas,bet ne medija. Tarkim, að, þiûrovas, apie M. Zalew-skio kûriná galiu raðyti remdamasis tik asmenine pa-tirtimi ir asmeniðkai iðugdytais skaitymo ágûdþiais.Taip pat galiu savæs klausti, kas vaizduojama kûri-nyje, kaip galiu perskaityti vaizdà, koks aktyvuskompozicijos elementas prikausto dëmesá. Galiu kel-ti begalæ klausimø, nieko nenumanydamas apieðiuolaikiná Lenkijos vaizduojamàjá menà bei jo rai-dà, neturëdamas jokiø þiniø apie M. Zalewskio et-nosà. Ðiuo atveju kûriná perskaitysiu ir taip já uþ-baigsiu kaip savojo etnoso atspindá. Tai bus origi-nalus ir teisingas skaitymas kaip ir visi kiti ámanomikitø etnocentriniai skaitymai.Aktyvus M. Zalewskio paveikslø kompozicijos

elementas � þmogaus kûnas, kuris dalyvauja atrak-tyviame þaidime. Èia kûnø padëtys derinamos nevientisoje, bet iðbarstytoje kompozicijoje. Jos aso-ciatyviai sugestijuoja, kad kaþkur (uþ kûrinio ribø)yra tikrasis centras. Taip per atraktyvumà ir dina-miðkà kompozicijà tarsi nurodoma á cirko fenome-nà. Atraktyvi paveikslo (kaip ir cirko) sistema pilnadinamiðkø, tarpusavyje konkuruojanèiø ávykiø. Norsþmoniø atvaizdai, áforminti vienoje paveikslo plokð-tumoje, dalyvauja skirtinguose tuo paèiu metu vyks-tanèiuose procesuose, dinamika nëra chaotiðka irpadrika. Jà valdo keliaspalvis ir keliatonis, bet visa-da vientisas koloritas. Formos sluoksniø atveju kom-pozicijos centras siekia ið(si)barstymo, taèiau daili-ninkas sukonstruoja plokðtumas, kurios traktuoti-nos kaip sàmoningai sukurtas þiûros taðkas. Ðios sta-èiakampio / kvadrato plokðtumos áspraudþia arbaárëmina figûrà. Taigi plokðtuma ne tik kontrastuojair taip iðskiria atsikartojantá kûno judesá, bet ir vei-kia kaip tam tikra valdþios ir galios sugestija; t. y.elementø kova formos lygmenyje.Analizës pradþioje aptarti ir iðskirti aktyvûs ele-

mentai (þiûrovas, kritikas ir kûrinys) nëra vieninte-liai. Meno kûrinio, kaip dalinai baigtinio rezultato,plotmëje veikia ir kiti aktyvûs elementai. Kodël kû-rinys yra tik ið dalies baigtas? Daugelyje kritiniøstraipsniø esu minëjæs, kad meno kûrinio pabaigaávyksta tik gilinantis á já. T. y. kûrëjas uþmena máslæ,kurià turi áminti þiûrovas ir taip atverti tikràjà pras-mæ. Ðiuo atveju menininkas tik pradeda, o þiûrovasbaigia kûriná.M. Zalewskio paveikslø formoje iðskirèiau ðiuos

aktyvius elementus: kûnas, galva-veidas, figûrà rë-minantis tamsus staèiakampis, daiktas (árankis), nau-dojamas kûnui judant. Tarp visø iðvardytø aktyviøelementø egzistuoja ir junginiai: ávykis, judesys,figûros rëminimas / áspraudimas. Taigi aktyvûs ele-mentai ir junginiai lemia vizualøjá kûrinio sluoks-ná, sudaro ir reguliuoja kompozicijà bei sàlygojaanalizës kryptá metafizinio centro link.Reziumuojant galima teigti, kadM. Zalewskio kû-

rybai bûdinga iðbarstyta kompozicija � tai vadinèiausàmoningu þaidimu su þiûrovo dëmesiu. Taèiau dë-mesá sukoncentruoja (arba ácentruoja) iðskirtas pasi-kartojantis veidas arba kûno judesys. Toks iðbarsty-mas ir pleèia, ir siaurinakompozicijàbei nuneriakeistøasociacijø tinklà, kuris þiûrovà kreipia ieðkoti sàsajøsu plaèiu kultûros tekstu. Ieðkodamasmetafizinio cen-tro, jis kûriná paverèia ne lokaliu, bet globaliu. Ta-èiau gebëjimas skaityti menà lieka aktyviai susietassu þiûrovo etnoso klausimu. Tad visada kyla pavojuskûriná perskaityti etnocentriðkai.Paroda veiks iki lapkrièio 28 d.

Dailininkës Miglës Kosinskaitës moderniu pa-veikslu �Mëlynas mënulis� (pirmame virðelio pusla-pyje) prasidedanti �Naujoji Romuva� � ypaè rude-niðko ir modernaus turinio bei dvasios. Kultûros gy-venimo þurnalo treèiojo numerio tekstus pradeda ge-nialusis kompozitorius Richardas Wagneris, teigian-tis, kad �menas visada buvo puikus visuomeninëssantvarkos veidrodis�. Ðá senolio, kuris tikëjo tik Die-vu, Mozartu ir Beethovenu, posaká tarsi uþantspau-duoja keletas ádomiø publikacijø apie vienà ið iðki-liausiø praëjusio amþiaus lietuviø reþisieriø, chorodirigentà, folkloro þinovà, Nacionalinës kultûros irmeno premijos laureatà Povilà Mataitá. Pateikiamasanksèiau niekur nespausdintas jo pokalbis su Alfon-su Maldoniu bei jaunatviðki dainininko ir poeto Al-vydo Jegelevièiaus atsiminimai apie 80-metá ðven-èiantá mokytojà: �Mataièiø Folkloro teatras pasirodëkaip ðauklys, subtiliai ir atsargiai kvieèiantis ir ve-dantis tolyn ir gilyn... Tautos istorija, praeitis, tradici-jos, paproèiai. Tai mûsø visø paveldas, svarbiausiasturinys ir dvasia.� Pats P. Mataitis prisipaþásta, kad joteatro skrydþiui sparnus suteikë turtinga ir sodri lie-tuviø kalba, tautoje glûdinti tautosaka, etnografija irmitologija...Vienas graþiausiø ir labiausiai ákvëptø ðio nume-

rio raðiniø � prof. Juozo Algimanto Krikðtopaièio,buvusio alpinisto, atsiminimais ataustas pasakojimas

apie garsøjá lietuvá, daugelio kalnø virðûniø nugalë-tojà, ne kartà perþengusá fiziniø þmogaus galimybiøribà, legendiná alpinistà Vladà Vitkauskà. Ðiemet ge-guþæ jam suëjo 60 metø, o vaiskioji erdvë já tebeðau-kia. Raðinys iliustruojamas spalvotomis nuotrauko-mis, kurias komentuoja pats alpinistas. Ðtai lakonið-kas uþraðas po viena ið jø: �Su Aivaru Bojaru Elbrusoðlaite. Kità dienà bièiulis þuvo...�Skaitytojà tikrai patrauks dar du sumeile ir kruopð-

tumu parengti raðiniai � Marijos Macijauskienës at-siminimai apie jau primirðtà senosios kartos raðytojàJuliø Bûtënà ir Ramintos Gamziukaitës esë apie jubi-liejiniams R. Wagnerio metams skirtà spektaklá �Lo-hengrinas�.Skaitytojà sudomins ir kitos þurnale pateikiamos

publikacijos: Jono Anièo istorinis etiudas apie du Lie-tuvos didþiavyrius � Petrà Vileiðá ir Jonà Basanavièiø,raðytojo Vytauto Girdzijausko �Palangos dienoraðèio�tæsinys, Sauliaus Vasiliausko esë �Kur prasideda ir kurbaigiasi Baltø lankø erdvë� bei Algimanto Lyvos nau-jø knygø apþvalga. Savo eilëraðèiø skaitytojui patei-kia kaunieèiai poetai Vladas Vaitkevièius ir Luana Ste-bulë bei keliautojas Lai Vëjus Normantas.Þurnalo puslapius paávairina L. Stebulës ir Jono

Gasiûno spalvingi ir modernumo persmelkti dailësdarbai.

Parengë Alfas PAKËNAS

�NaujojiRomuva�2013/3

16-toji Ðiaurës ðaliø bibliotekø savaitë�Þiema Ðiaurëje�

11 d., pirmadiená, 18 val. Kauno m. savivaldy-bës Vinco Kudirkos vieðojoje bibliotekojebibliote-koje (Laisvës al. 57) � Ðiaurës ðaliø bibliotekø sa-vaitës atidarymas. Programoje:DanømenininkasEs-ben Hanefelt Kristensen (16-tosios Ðiaurës ðaliø bib-liotekø savaitës plakato autorius), Tarjei Vesaas kny-gos �Ledo pilis� atvertimai, dailininko VladimiroBeresniovo instaliacija �Þiema Ðiaurëje�. Veiks pa-rodos: Skandinavijos ðaliø literatûra lietuviø kalba;Filokartijos paroda �Tradicijos, paproèiai, tautiniairûbai� (ið Antano Jasiulaièio kolekciniø rinkiniø).11 d., pirmadiená, 10 val. Berþelio padalinyje

(Taikos pr. 113B) � Ðiaurës ðaliø bibliotekø savai-tës �Þiema ðiaurëje� atidarymas, literatûrinis rytme-tys �Þiema su Plupu�, garsinis skaitymas ikimokyk-linio amþiaus vaikams. Dalyvaus �Pagranduko�,�Þirniuko� ir �Þiogelio� grupiø ugdytiniai (auklë-tojos D. Èiþinauskienë ir G. Elsterienë).11 d., pirmadiená, 12 val. Kalnieèiø padalinyje

(Savanoriø pr. 226) � rytmetys vaikams �Kai uþklo-ja baltos snaigës�. Dalyvaus B. Brazdþionio pagrin-dinës mokyklos pradiniø klasiø moksleiviai, kurieskaitys kûriniø I. Borg �Þiema su Plupu� ir LanaHansen �Sila. Istorija apie klimato kaità� iðtraukas.12 d., antradiená, 10.30 val. Neries padalinys

(Varniø g. 36) drauge su vaikø l/d �Dobilëlis� prieð-mokyklinio ugdymo grupe kvieèia á rytmetá �Þie-mos linksmybës Ðiaurëje�.

12 d., antradiená, 10.30 val. Vaikø literatûrosskyriuje (V. Krëvës pr. 97a) � rytmetys Ingos Borg�Þiema su Plutu� garsinis skaitymas darþelio auklë-tiniams.12 d., antradiená, 12 val. Romainiø padalinyje

(Chodkevièiø g. 6) � rytmetys �Þiemos pramogosÐiaurëje�. Dalyvaus dailininkë-iliustratorë Ramin-ta Baltruðytë, Verðvø vidurinës mokyklos pradiniøklasiø mokiniai. Veiks vaikiðkø knygø paroda.12 d., antradiená, 16 val. Girstupio padalinyje

(Kovo 11-tosios g. 22) � popietë �Ðviesios erdvëstyla� (temstant). Dalyvaus bendruomenës centro�Girsta� nariai, VDU studentai.12 d., antradiená, 16 val. Dainavos padalinyje

(Savanoriø pr. 380) � popietë �Ðiaurës paðvaistë �gyvenimo spalvos�. Dalyvaus Kauno kolegijosJust. Vienoþinskio ikimokyklinio ugdymo kated-ros studentai (dëst. Ina Jankauskienë).12 d., antradiená, 16 val. Jaunimo meno ir muzi-

kos skyriuje (Savanoriø pr. 377) � danø poezijosvalanda su raðytoju, vertëju Stanislovu Abromavi-èiumi.13 d., treèiadiená, 10 val. Ðilainiø padalinyje

(Vëtrungës g. 2) � rytmetys vaikø darþelio �Rasytë�ugdytiniams: paþintis su Inos Borg knygele �Þiemasu Plupu�.13 d., treèiadiená, 11 val. Vitebsko padalinyje

(P. Lukðio g. 60) � rytmetys �Kaip iðsaugoti plane-tà� pagal Grenlandijos raðytojà Lana Hansen �Sila.Istorija apie klimato kaità�. Linksmieji þiemos þai-dimai, skambant muzikai.


22 Kampas

7d.,ketviradiená,18val.Didþiojojescenoje��Mo-deratoriai�. Vienos dalies forumas. Reþisierius An-drius Kurienius. Spektaklio trukmë � 1.20 val. Bilie-to kaina � 25 Lt, moksleiviams ir studentams � 14 Lt.8 d., penktadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje �

Johno Patricko �Mûsø brangioji Pamela�. Dviejø da-liø komedija. Reþisierius Algirdas Latënas. Spektak-lio trukmë � 3 val. Bilietø kainos � 20, 30, 40, 60 Lt.8 d., penktadiená, 19 val. Maþojoje scenoje �

Juozo Tumo-Vaiþganto �Þemës ar moters�. Kome-dija. Reþisierius Tomas Erbrëderis. Spektaklio truk-më � 1 val. Bilieto kaina � 30 Lt.9 d., ðeðtadiená, 15 val.Didþiojoje scenoje � �Jeru-

zalë�. Ekscentriðka tragikomedija pagal Jez Butter-worth. Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas. Spektakliotrukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 15, 20, 25 Lt.10 d., sekmadiená, 15 val. Didþiojoje scenoje �

Keturakio �Amerika pirtyje�. Trijø daliø komedi-ja. Reþisierius Valdas Lencevièius. Spektaklio truk-më � 2.20 val. Bilietø kainos � 20, 25, 30 Lt.10 d., sekmadiená, 19 val. Rûtos salëje � klasi-

kiniø Indijos menø festivalis �SurSadhana 13�: In-dijos-Prancûzijos, Lietuvos ðokiø ir muzikos ko-lektyvø pasirodymai. Renginio trukmë � 2 val. Bi-lietø kainos � 24-34 Lt.12 d., antradiená, 18 val. Didþiojoje scenoje �

Antono Èechovo �Vyðniø sodas�. Trijø daliø ko-medija. Reþisierius Artûras Areima. Spektakliotrukmë � 4 val. Bilietø kainos � 25, 30, 50, 60 Lt.13d., treèiadiená,18val.Didþiojojescenoje�prem-

jera! Lietuvos nacionalinis dramos teatras: Kazys Bin-kis �Atþalynas�. Reþisierius Jonas Vaitkus. Spektak-lio trukmë � 2 val. Bilietø kainos � 20, 35, 45, 60 Lt.Teatro kasa (Laisves al. 71) dirba kasdien 10.30�

19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

Kauno valstybinis lëliø teatras

9 d., ðeðtadiená, 12 val. �Uþburtos pilies paslap-tis�. Máslinga istorija apie amþinos meilës stebuklà(nuo 6 m.). Reþisierius Olegas Þiugþda. Spektakliotrukmë � 1.10 val. Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.10 d., sekmadiená, 12 val. premjera! �Èipolino

nuotykiai�. Dideli maþojo svogûnëlio þygdarbiaipagal G. Rodari pasakà (nuo 4 m.). Autorë DianaGancevskaitë, reþisierius Kæstutis Jakðtas, dailinin-kë Giedrë Brazytë, kompozitorius Martynas Bia-lobþeskis. Bilietø kainos � 10, 12, 15 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV�V 11�

17 val., VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietustaip pat platina Bilietø pasaulis.

Kauno valstybinis muzikinis teatras7 d., ketvirtadiená, 18 val. Johano Ðtrauso �Èi-

gonø baronas�. Dviejø daliø operetë. ReþisieriusGediminas Ðeduikis, dirigentas Virgilijus Visoc-kis, scenografasAnduDumitrescu (Rumunija), kos-tiumø ir grimo dailininkas Juozas Statkevièius, cho-reografas Dainius Bervingis, chormeisteriai Ramû-nas Tilvikas, Rasa Vaitkevièiûtë. Spektaklio truk-më � 3 val. Bilietø kainos � 20, 30, 50, 60, 100 Lt.8 d., penktadiená, 18 val. Ðarlio Guno �Faustas�.

Trijø veiksmøopera.Dirigentas JuliusGeniuðas, reþi-sieriusGintasÞilys, dailininkëVirginija Idzelytë, cho-reografas Dainius Bervingis. Spektaklio trukmë � 3val. Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.9 d., ðeðtadiená, 15 val. solistas Juozas Maliko-

nis kvieèia á klasikinës ir romantinës muzikos po-pietæ. Dalyvaus: Virginija Daugirdienë (forptepi-jonas), Povilas Grigas (smuikas), Asta Kriðtaponie-në (violonèelë), pokalbá ves dainininkë ir poetëVioleta Sagaitytë. Bilieto kaina � 20 Lt.9 d., ðeðtadiená, 18 val. �Notrdamo legenda�.

Dviejø daliø ðokio spektaklis. Inscenizacijos au-torius ir choreografas Aleksandras Jankauskas,muzika � Riccardo Cocciante, dirigentas JonasJanulevièius, scenografas Artûras Ðimonis, kos-tiumø dailininkë Rûta Biliûnaitë, vizualizacijaVladimiras Ðerstobojevas. Bilietø kainos � 20, 30,50, 60, 100 Lt.10 d., sekmadiená, 12 val. Volfgango Amadë-

jaus Mocarto �Maþoji burtø fleita�. Dviejø daliømuzikinë pasaka vaikams. Reþisierius AndrzejGaùùa (Lenkija), dirigentas Virgilijus Visockis, dai-lininkas Krzysztof Truss (Lenkija). Spektaklio truk-më � 1.45 val. Bilietø kainos � 7, 12, 18, 20, 50 Lt.10 d., sekmadiená, 18 val. Karlo Miliokerio

�Studentas elgeta�. Trijø veiksmø operetë. Reþi-sierius Andrey Bestchastny, dirigentas Virgilijus Vi-sockis, dailininkë Kotryna Daujotaitë, choreografasDainius Bervingis. Spektaklio trukmë � 3 val. Bi-lietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.13 d., treèiadiená, 17 val. Rièardo Rodþerso

�Muzikos garsai�. Dviejø veiksmø miuziklas visaiðeimai. Reþisierius Nerijus Petrokas, dirigentas Ju-

lius Vilnonis, dailininkë Virginija Idzelytë. Spek-taklio trukmë � 2.45 val. Bilietø kainos � 7, 15, 20,25, 50 Lt. Skirta vyresniøjø klasiø moksleiviams.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II�VII 11�14,

14.45�18 val., tel. 20 09 33.

Kauno kamerinis teatras8 d., penktadiená, 18 val. Floriano Zelerio �Tie-

sa�. Dviejø daliø psichologinë komedija. Reþisie-rius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë �2.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.9d., ðeðtadiená, 18 val.DaivosÈepauskaitës �Ka-

vinë �Pas Blezà�. Pasimatymas po dvideðimties me-tø. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektakliotrukmë � 1.45 val. Bilietø kainos � 28, 35 Lt.10 d., sekmadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës

�Be galo ðvelni þmogþudystë�. Dviejø daliø juo-doji komedija pagal Rëjaus Bredberio kûrybà. Re-þisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk-më � 2.10 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V14�18 val.,

VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip patplatina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

8 d., penktadiená, 19 val. Mindaugo Valiuko�Septyniolika�. Reþisierë Edita Prakuliauskaitë-Milinienë. Spektaklio trukmë � 1.20 val. Bilietøkainos � 25, 30 Lt.10 d., sekmadiená, 12 val. Agnës Dilytës �Si-

dabrinis fëjos ðaukðtelis�. Spektaklis vaikams. Re-þisierë Agnë Dilytë. Spektaklio trukmë � 1.10 val.Bilieto kaina � 15 Lt.

12 d., antradiená, 19 val. premjera! Franka Ra-me, Dario Fo �Laisvoji pora�. Reþisieriai: RimaJanuðkevièiûtë, Audrius Baniûnas. Spektaklio truk-më � 1.20 val. Bilieto kaina � 30 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III�V 15�

19 val., VI 15�18 val., VII � valandà prieð spektak-lá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platinaBilietai.lt.

11 d., pirmadiená, 12 val. Naujosios Ûtos biblio-tekoje, Prienø r. ir 15 val. Prienø Justino Marcinkevi-èiaus vieðojoje bibliotekoje (Kauno g. 2B, Prienai) �Onës Baliukonës ir Janinos Degutytës poezijos va-karas. Onës Baliukonës poezijà skaitys aktorë BirutëMar, Janinos Degutytës poezijà skaitys aktorë DaliaMichelevièiûtë, gros violonèelininkë Ramutë Kal-nënaitë. Renginys ið ciklo �Kûrybos atodangos�.11 d., pirmadiená, 18 val. Raðytojø klube � litera-

tûros ir muzikos valanda �Meilës þiedas po kanapëtapadange�, skirta Simono Daukanto 220-osioms gi-mimo metinëms. Programoje dalyvaus Mokytojø na-mø liaudiðkos muzikos ansamblis �Kankleliai� (dai-nos ið Simono Daukanto þemaièiø tautosakos pirmo-jo tomo, vadovë Daiva Èièinskienë), aktorë GraþinaUrbonaitë (fragmentas ið Simono Daukanto �Bû-das...�, Justino Marcinkevièiaus poema �Paþinimomedis�,AldonosPuiðytës �Dvi elegijos SimonuiDau-kantui�). Renginys ið ciklo �Gyvosios tarmës�.12 d., antradiená, 13 val. Ylakiø vieðojoje biblio-

tekoje (Sedos g. 3, Ylakiai, Skuodo r.) ir 17 val. Skuo-do r. savivaldybës vieðojoje bibliotekoje (Gediminog. 1, Skuodas) � Nacionalinës kultûros ir meno pre-mijos laureato, raðytojo Donaldo Kajoko kûrybos va-karas, ið ciklo �Kûrybos atodangos�. Kartu su raðyto-ju Donaldu Kajoku dalyvaus literatûrologas dr. Re-gimantas Tamoðaitis.12 d., antradiená, 15 val. Skuodo r. Barstyèiø

vaikø globos namuose (Salantø g. 7, Barstyèiai,Skuodo r.) ir 17 val. Skuodo r. Mosëdþio parapijosvaikø globos namuose (Akmenø g. 1, Mosëdis,Skuodo r.) � renginiai ið ciklo �Atverstos knygospuslapiai�. Dalyvaus poetë Alma Karosaitë, akto-rius Vytautas Raðimas.13 d., treèiadiená, 17.30 val. Raðytojø klube �

koncertas � Rudeninë nostalgija�. Dainuos LMTADainavimo ir Chorinio dirigavimo katedrø, prof. Ire-nos Lauruðienës dainavimo klasës studentai: EglëKli-maitë, Martynas Varnelë, Evelina Gurskytë, PovilasButkus. Koncertmeisterës � Giedrë Muralytë-Erikso-në, Virginija Blotnienë. Koncertà ves prof. Rita Alek-naitë-Bieliauskienë. Koncerte skambës ávairiø epo-chø arijos, romansai, dainos. Renginys ið ciklo �Sal-vete, juvenes�.13 d., treèiadiená, 16 val. Vilniaus I-uose vaikø

globos namuose (Þolyno g. 45, Vilnius), 18 val. Vil-niaus II-uose vaikø globos namuose (Minties g.1, Vil-nius) � renginys ið ciklo �Atverstos knygos pusla-piai�. Dalyvaus raðytojas Selemonas Paltanavièius iraktorius Gediminas Storpirðtis.14 d., ketvirtadiená, 16 val. Elektrënø vieðojoje

bibliotekoje (Draugystës g. 2, Elektrënai) � poetësRamunës Brundzaitës pirmosios knygos �Drugy, ma-no drauge� pristatymas. Kartu su knygos autore daly-vaus poetai Mindaugas Nastaravièius, Aivaras Veik-nys. Renginys ið ciklo �Salvete, juvenes�.14 d., ketvirtadiená, 16.15 val. Paparèiø Ðv. Juo-

zapo vaikø globos namuose (Dominikonø g. 4, Pa-parèiø k., Kaiðiadoriø r.) � renginys ið ciklo �Atvers-tos knygos puslapiai�. Dalyvaus raðytoja Renata Ðe-relytë ir gitaristas Gediminas Þilys.14 d., ketvirtadiená, 18 val. Raðytojø klube � po-

eto Juliaus Kelero knygos �Vëliau, gerokai vëliau�pristatymas. Kartu su knygos autoriumi dalyvaus ak-torë Jolanta Dapkûnaitë, literatûros kritikas MarijusÐidlauskas, poetas Arnas Aliðauskas, knygos leidëjasVilius Guþauskis.Á renginius áëjimas nemokamas. Smulkesnë infor-

macija tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. p. [email protected].


23Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: [email protected] adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: [email protected]

Apþvalgos, korektûra � Neringa Butnoriûtë �tel. (8-627) 54244

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Jurga Tumasonytë (publicistika)Aldona Þemaitytë (publicistika)Romualdas Rakauskas (fotografija)Eugenija Þakienë (muzika)Gediminas Jankauskas (kinas)Gediminas Jankus (teatras)Zenonas Baltruðis (fotografija)Lina Navickaitë (kalba)

8 d., penktadiená, 17 val. raðytojo Jurgio Gim-berio kûrybos vakaras. Dalyvaus: pats autorius, ma-estro Vladimiras Tarasovas ir Richard Galliano(CD), Graþina Venclovienë (ðefë), klausytojai ir re-gëtojai. Vakaro vedëjas Vidmantas Kiauðas-Elmið-kis. Áëjimas nemokamas.9 ir 10 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val. Vy-

tauto Didþiojo Karo muziejaus sodelyje � varpø mu-zikos koncertas. Skambës �Lietuviø kompozitoriøkûryba�. Kariljonu skambins Julius Vilnonis.

7 d., ketvirtadiená, 17 val.Kauno apskrities vie-ðojoje bibliotekoje (Radastø g. 2) � Regimanto Þi-lio fotografijos parodos �Pradþia� atidarymas. Áëji-mas namokamas.

7 d., ketvirtadiená, 17 val. Nacionalinio M. K.Èiurlionio dailës muziejaus Keramikos muziejuje(Rotuðës a. 15, Kaunas) � keramikiø Virginijos Uþu-senytës ir Jûratës Viðinskienës parodos �Inspiraci-ja... Moteris... Augalas� atidarymas. Parodà atidarysEnrika Striogaitë. Paroda veiks iki gruodþio 1 d.

8 d., penktadiená, 15 val. Irenos Mikulièiûtësdailës galerijoje (I. Kanto g. 5, Kaunas) � baigia-masis �Atverk langus � PENKTADIENIS!� rengi-nys: spalvø, poezijos, muzikos ir judesio improvi-zacijos. Parodà bus galima apþiûrëti iki lapkrièio16 d., susitarus tel. (8 686) 24016.

8 d., penktadiená, 17 val. galerijoje �Aukso pjû-vis� (Verslo lyderiø centras (BLC), K. Donelaièiog. 62, Kaunas) atidaroma Agnës Ðemberaitës kera-mikos paroda �Grybø vaikai�. Paroda veiks ikigruodþio 6 d.

8 d., penktadiená, 16 val. Kauno apskrities vieðo-sios bibliotekos Senø ir retø spaudiniø skyriuje (Do-nelaièio g. 8) � vakaras, skirtas Kazio Binkio 120-osioms gimimo metinëms, su raðytojo Laimono Inioknyga �Kiekvienoje kiðenëj pavasariø ðimtas: jauna-sis Kazys Binkis�, spaudiniø paroda ið KAVB fondøbei Kazio Binkio kûryba. Knygos autorius pasakosapie K. Binkio gyvenimà ir kûrybà, aktorë KristinaKazakevièiûtë skaitys knygoje pirmà kartà publikuo-jamus laiðkus, eilëraðèius. Parodà pristatys AlvydasSurblys. Apie knygà, raðytojo L. Inio kûrybà kalbësraðytojas Stanislovas Abromavièius. Muzikinæ pro-gramà atliks jaunoji pianistë Kotryna Ðileikaitë.

10 d., sekmadiená, 12 val. Kauno PaminklinësKristaus Prisikëlimo baþnyèios Konferencijø salë-je � projekto �Dialogas � Þodis ir Spalva 2013�renginys. Kûrybos dialogas: Þodþio valandoje ta-pytojas poetas Gvidas Latakas ir jo paroda. Áëjimasnemokamas.

Maironio lietuviø literatûros muziejuje (Rotu-ðës a.13, Kaunas) ðiuo metu veikia parodos:�Maironis ir jo epocha. ...palieku visà mano ju-

domàjá turtà�;�Raðytojai 1863 metø sukilime�;�Vëtrà ðaunià apkabinæs� (Kaziui Binkiui �

120);Fotografijø paroda �Menas � pamatyti, menas �

parodyti. 2013 metø jubiliatai�;Alfonso Vilpiðausko tapybos paroda �Antroji

kelionë�.

9 d., ðeðtadiená, 14 val. Povilo Stulgos lietuviøtautinës muzikos instrumentø muziejuje (L. Zamen-hofo g. 4, Kaunas) � ðeimø folkloro ðventë �Graþimûsø ðeimynëlë 2013�. Ðventëje gali dalyvauti visi(bent 2 vienos ðeimos ar giminës nariai). Dalyviaituri paruoðti 5-10 min. trukmës programëles (2-3 kû-rinius). Tinka dainos, ðokiai, instrumentinë muzika,pasakojamoji tautosaka. Tautiniai kostiumai pagei-daujami, bet nebûtini. Visi dalyviai bus apdovanotipadëkos raðtais, ðventës suvenyrais. Po pagrindinësdalies laukia vaiðës ir smagûs þaidimai. Apie ketini-mà dalyvauti ðventëje praneðti el. p.: [email protected] arba telefonu (8 610) 40325.

In memoriamVLADAS VILDÞIÛNAS

(1932 12 20 � 2013 10 29)

Þymus Lietuvos skulptorius, fotografas, vi-suomenës veikëjas VladasVildþiûnas gimë Da-buþiuose (Anykðèiø r.), baigë Anykðèiø mokyk-là, vëliau � studijas tuometiniame Lietuvosvalstybiniame dailës institute, nuo 1957 m. da-lyvavo parodose. Sukûrë paminkliniø skulptû-rø (M. K. Èiurlioniui Druskininkuose, L. Stuo-kai-Gucevièiui Vilniuje ir kt.), monumentaliø de-koratyviniø skulptûrø (�Trys karaliai�, �Lietu-viðka baladë�, �Barbora� ir kt.) ir daug kitø þy-miø ir reikðmingø kûriniø.2012 m. uþ gyvenimo nuopelnus, taip pat mo-

derniosios nacionalinës kultûros vizijos ákûni-jimà ir laisvosios dvasios kultûros þidinio puo-selëjimà apdovanotas Vyriausybës kultûros irmeno premija bei Nacionaline kultûros ir menopremija.Per Vlado Vildþiûno asmenybæ ir kûrybà ga-

lima bûtø papasakoti beveik visà XX amþiauslietuviø skulptûros istorijà. Jam paèiam átakosturëjo lietuviø liaudies skulptûra, vëliau � dës-tæs skulptorius Juozas Mikënas ir bendraminèiaiamþininkai Teodoras Kazimieras Valaitis, Alfon-sas Ambraziûnas.Brandþiausi ðio skulptoriaus kûrybos metai

prabëgo Jeruzalëje, kurioje buvo sukurti charak-teringiausi kûriniai. Èia brendo anuomet jaunes-nioji skulptoriø karta � Mindaugas Navakas, Sta-nislovas Kuzma, Petras Mazûras.Vladas Vildþiûnas � netikëtai iðëjæs iðtisos

epochos þenklas. Jo darbai ir atminimas ilgai busreikðmingi visai Lietuvos kultûrai.

Dailëtyrininkë Aistë Paulina VIRBICKAITË

Dël skulptoriaus, Nacionalinës kultûrosir meno premijos laureatoVLADOVILDÞIÛNO

mirties nuoðirdþiai uþjauèiamejo ðeimà ir artimuosius.

Lietuvos raðytojø sàjunga

Nuoðirdþiai uþjauèiame kolegæ LiudvikàPociûnienæ dël mylimo TëvelioVLADOVILDÞIÛNOmirties.

Lietuvos þurnalistø draugija

9 d., ðeðtadiená, 13 val. Kraþiø Motiejaus Kazi-miero Sarbievijaus kultûros centre � tradicinë res-publikinë poezijos popietë �Ruduo � eilëse, pos-mai � dainose� ir poezijos konkurso �Kraþiams760� apdovanojimai.


24Lietuvos dailës muziejus lapkrièio 5 d. kvieèia á Vytauto Kasiulio dailës

muziejuje atidaromà parodà �Mykolo Raubos Vilnius�. Tai parodø triptiko�Europos miestai�, skirto Lietuvos pirmininkavimui Europos Sàjungos Tary-bai, antroji paroda (kolekcijø ciklà vasarà pradëjo �Vytauto Kasiulio Pary-þius�, o uþbaigs �Arbit Blato Venecija ir Paryþius�).Parodoje pristatomas vienas ryðkiausiø Vilniaus tarpukario menininkø,

tapytojas peizaþistas M. Rauba. Iki ðiol jo kûryba pas mus þinoma labai frag-mentiðkai, nes daugiausia darbø sutelkta Lenkijos muziejuose ir privaèiosekolekcijose.M. Rauba (Michal Rouba, 1894-1941) gimë vilnieèio literato ir þurnalisti-

kos patriarcho Napoleono Raubos ir Antoninos Kovzan ðeimoje. Vilniujebaigæs realinæ mokyklà, 1913-1914 m. studijavo Krokuvos dailës akademi-joje pas Jacekà Malczewská. Prasidëjus Pirmajam pasauliniam karui ir nutrû-kus studijoms, M. Rauba gráþo á gimtàjá Vilniø. Kartu su kitais vilnieèiaisdailininkais � Ferdynandu Ruszczycu, Piotru Hermanovicziumi, WaclawuCzechowicziumi priklausë menininkø bûreliui �Vilnieèiø cechas�. 1919-1921 m. kaip laisvasis klausytojas lankë paskaitas Vilniaus Stepono Batorouniversiteto Dailës skyriuje, buvo vienas pirmøjø skyriaus studentø. Nuo1921 m. pradëjo dirbti pedagoginá darbà � dëstë tapybà Vilniaus dailininkødraugijos ásteigtoje Pieðimo mokykloje, vëliau � pieðimo disciplinà seserønazarieèiø mokykloje. 1924-uosius kartu su þmona praleido Paryþiuje, dirbopedagogu lenkø A. Szawkliso mokykloje ir dailininku G. Pichoto ateljë. Grá-þæs á Vilniø, aktyviai dalyvavo parodose, kartu su kitais lenkø kilmës daili-ninkais eksponavo savo kûrinius Europos ir Amerikos miestuose. Ketvirtodeðimtmeèio pradþioje lankësi Italijoje, sugráþæs dalyvavo Ðiuolaikinio dai-lës muziejaus (Vilniuje veikë nuo 1931 m.) draugijos veikloje, buvo jos sek-retorius. Dailininkas mirë 1941 m., palaidotas Vilniuje, Bernardinø kapinëse.�Mykolo Raubos kûryboje svarbià vietà uþima Vilniaus ir jo priemiesèiø

peizaþai, kupini poetiðkumo, ilgesingos nostalgijos dël negráþtamai nyks-tanèio mylimo miesto savitumo, � pasakoja parodos kuratorë Ilona Maþei-kienë. � Dailininko drobëms bûdingas lengvas, subtiliai monochrominis ko-loritas, elegiðkos nuotaikos. Be molbertinës tapybos, M. Rauba pasireiðkë irkitose meninës kûrybos srityse � kaip grafikas, tapytojas monumentalistas.Ankstyvoji dailininko kûryba rëmësi kultûrinio sàjûdþio �Jaunoji Len-

kija� ir Jano Stanislawskio suformuotos peizaþo mokyklos tradicijomis, iðJ. Stanislawskio paveldëtu polinkiu romantizuoti, tapyti subtilia plonasluoks-ne tapysena, rinktis santûrø kolorità. Vëliau, treèiojo deðimtmeèio pradþioje,jau gyvenant Vilniuje, dailininko meninë maniera kardinaliai pasikeitë. Ðástaigø virsmà lëmë individualaus stiliaus paieðkos, noras ásitvirtinti ir kartu �nesustoti vietoje, eksperimentuoti, iðmëginti. Ðiuo laikotarpiu M. Rauba dau-giausia tapë ið natûros, ekspresyviai, plaèiais pastoziðkais potëpiais. Vilniujenutapytose drobëse atsiranda daugiau dramatizmo gaidø. Gamtos gaivalið-kumas perteikiamas audros debesø, genamø gûsingo vëjo, judanèios medþiølapijos motyvais.Dar vienas dailininko kûrybos tyrinëtojø iðskiriamas M. Raubos stilistinës

raidos laikotarpis sietinas su prancûzø tapybos mokykla ir Paulo Cezanne�okûrybos atradimu. Ið ðio menininko M. Rauba paveldëjo stiprø kompozicinápradà, formos kampuotumà, raiðkumà, ðviesokaitos lûþius. Ketvirto deðimt-meèio vidurá þenklina dailininko posûkis naujosios klasikos link, savotið-kai átvirtinantis vilnietiðkos neoklasicistinës mokyklos vertybiø sistemà.Apie tai liudija linijos tikslumo ir tobulumo siekis. Dailës kritikai, tyrinë-dami M. Raubos kûrybà, atrado sàsajø ir su naujàja vokieèiø realybe (ryðkias-palviai namø fasadai, primityvoka linijinë perspektyva). M. Rauba yra sukû-ræs paveikslø serijà, kurioje vaizduojami kuklûs medinio Vilniaus rajonø(Þvëryno, Antakalnio, anuometinës Didþiosios Pohuliankos, bei priemies-èiø) nameliai, Trakai, aptriuðusios skurdþios gatvelës. Tai lyg ir banalûs mo-tyvai, iðgriebti ið to laiko gyvenimo, taèiau ið tikrøjø � menininko rankauþfiksuotas kasdienybës groþis. Esama nemaþai kompozicijø miesto tema,balansuojanèiø tarp realybës ir fantazijos (kompozicija, perteikianti skalbëjønamelá), kurios veikiau primena legendø pasaulá nei realybæ. Visa tai liudijaapie ypatingà dailininko ryðá su miestu, norà áamþinti, ásiminti ir tarsi sustab-dyti negráþtamai bëgantá laikà.�Parodoje eksponuojami 34 tapybos darbai � menininko pamëgti Vilniaus

bei jo apylinkiø peizaþai � ir ávairi dokumentinë medþiaga. Eksponatus paro-dai skolino Varðuvos nacionalinis muziejus, Balstogës Palenkës muziejus,Vilniaus dailës akademijos muziejus, Lietuvos mokslø akademija, Lietuvosmokslø akademijos Vrublevskiø biblioteka, Gamtos tyrimø centras, unikaliàarchyvinæ medþiagà � Lietuvos centrinis valstybës archyvas.

Mykolas RAUBA. ,,Vilniaus panorama nuo Tauro kalno�. 1934. Lietu-vos dailës muziejus.

Mykolas RAUBA. ,,Peizaþas�. 1927. Lietuvos dailës muziejus.

Mykolas RAUBA. ,,Namai Vilniuje prie Katedros aikðtës ir Bonifratøgatvës�. 1939. Lietuvos dailës muziejus.

Documents

Nr. 38 - Nemunas · 2014. 11. 19. · damas Œ kaþkokia beletristika: anonimas raðo apie abstraktł kunigà. Manau, turºdamas tikslà sunie-kinti ar sukelti diskusijà. Atvejus,