Nuo svajoniø iki · kant, politikø nesidomëjimas kultû-riniu gyvenimu nekelia nuostabos, bet ðiuo atveju jis tik parodë, kad „Lietuviø“ atlikimas buvo ne „fasa- ... biografija

7 meno dienos | 2012 m. vasario 24 d. | Nr. 8 (976) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2012 m. vasario 24 d., penktadienis Nr. 8 (976) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

2„Lietuviai“ Operos ir baleto teatre

3Berlyno kino festivalio laureatai

5Marijos Teresës Roþanskaitës pieðiniø paroda

Monika Krikðtopaitytë

Kaip per pilkàsias Kalëdas ir bu-vo þadëta – snigo. Daugiau, nei ga-lima buvo tikëtis. Nesiliaujantis de-besø mindþikavimas iðblukinokontûrus, baltumas nugalëjo ir visàVilniø pavertë „baltu kubu“ – neut-ralia erdve, kur tik uþ durø, spalvo-toje ðilumoje vyksta gyvenimas.Anksèiau paveikslus buvo populia-ru traktuoti kaip langus á menamuspasaulius ar bent bandyta ieðkoti konors, kas gali bûti graþiau uþ duris,o dabar siûlau patá miestà interpre-tuoti kaip baltà galerijos erdvæ, oparodas – kaip kûrinius. Kadangijokioje parodoje neámanoma vi-siems darbams skirti vienodai dë-mesio, todël ir èia greièiau bus vie-no pasivaikðèiojimo per girgþdantásniegà kronika.

Vilniaus dailës akademijos „Tita-niko“ (Maironio g. 3) antro aukðtoekspozicijø salëje – ir vël dizainuiskirta paroda. Ne veltui pastatas,nors ir tarnaujantis ávairiausiomsðvietimo ástaigos reikmëms, vadina-

Nuo svajoniø ikiasmens kultoVienas marðrutas po vasario parodas

mas Dizaino inovacijø centru – èiane tik verda Dizaino katedros gy-venimas, bet periodiðkai á parodøplanà ásiterpia dizainui skirtos eks-pozicijos. Lapkritá rodyta itin geraiparengta lenkø ðiuolaikinio dizainoparoda „Pridëtinë vertë“, rudenssezonas atidarytas su specialia ret-roaktyvaus þvilgsnio ekspozicija,skirta Dizaino katedros 50-meèiui,birþelá vyko „Jaunojo dizainerio pri-zo 2011“ konkursinë paroda ir kt.O dabar iki kovo 2 d. veikia Ðiau-rës ir Baltijos ðaliø dizaino paroda„16 þingsniø artyn“.

„Titanikas“ nuosekliai paþindinapublikà su ðiuolaikiniu dizainu irmëgina ásiûbuoti susidomëjimà ðiakultûros dalimi. Tokio tipo parodosgali bûti ádomios kiekvienam, nesjose visuomet bûna praktinës nau-dos (juk retas lietuvis samdo inter-jero dizainerá – namus kuria savojëgom), atpaþinimo („o ta këdë, pa-sirodo garsaus dizainerio“) ir suma-naus (smart) proto þaismo. Ðiuolai-kiniam dizainui apskritai bûdingashumoro jausmas, nes kaipgi kitaip

sudominsi þmogø, jei ne savitu po-þiûriu á aplinkà, kai praktiðkos (pigiir funkcionali, niveliuota ir pramo-ninë) aplinkos jau „atsikandome“tiek ir tiek. Ir neprofesionalui aki-vaizdu, kad vienas ið ilgà laikà tve-rianèiø leitmotyvø – ekologijà iðryð-kinantys sprendimai.

Nors dizaino objektus be specia-liø þiniø bagaþo gal kiek ir lengviausuvokti nei ðiuolaikiná menà, ðiossrities þinovø, juolab raðanèiøjø ðiatema bendruomenë dar tik formuo-jasi. Todël, bent jau kol kas, besi-dominèiøjø dizainu bûrys yra ne-proporcingas ðia tema pasirodanèiøpublikacijø kiekiui. Nekalbu apiereklaminius tekstus þurnaluose, pa-dedanèiuose susiorientuoti árengiantbutà ar namà. Iðtiktiems aistros di-zainui tenka raustis leidiniuose uþ-sienio kalbomis ir narðyti daugybæpatraukliai suræstø internetiniø sve-tainiø, taèiau juose nepakanka dë-mesio Lietuvos aplinkai. Specializa-cija raðant apie dizainà yra bûtina,

N U K E L T A Á 6 P S L .

Audrius Naujokaitis. Fotografijø ciklo „Jonas Mekas, Soho ir East Village, Niujorkas 1994–2001“ fragmentasG . J U C E V I È I A U S N U O T R .

BrBrBrBrBrangûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,

Ko gero, ne visuomet pritariame tam, kaip paskirstomi Lietuvos þmoniømokesèiai, taèiau gera þinoti, kad 2 proc. pajamø mokesèio yra mûsø pa-èiø valioje.

Jau 20 metø „7 meno dienos“ yra nekomercinis, nepriklausomas ir kul-tûrinei bendruomenei iðtikimas laikraðtis. Iðlikti, augti ir kasdieniu darbusiekti kokybës – nemenkas iððûkis, tam yra bûtina Jûsø parama. Ir morali-në, ir, jei ámanoma, finansinë.

Dëkojame visiems, praëjusiais ir ankstesniais metais savo palaikymà paro-dþiusiems aktyviu veiksmu – 2 proc. pajamø mokesèio adresavimu „7 menodienoms“ ir kitais bûdais. Kvieèiame paremti laikraðtá ir ðiais metais.

Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512, adresuokitejà taip:

VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 300007987,sàsk. Nr. LT247044060003988597,

Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius.

Reikalingà formà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuje, apsilankæmûsø redakcijoje (susitaræ telefonu 2613039) arba atsidaryti jà mûsø in-ternetiniame puslapyje www.7md.lt, taip pat formà galima uþpildyti in-ternete Mokesèiø inspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt (nuorodoje „For-mos“ áraðykite FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. vasario 24 d. | Nr. 8 (976)

M u z i k a

Beata Baublinskienë

Vasario 15-àjà Nacionaliniameoperos ir baleto teatre nuskambëjoAmilcare’s Ponchielli opera „Lietu-viai“ pagal Adomo Mickevièiauspoemà „Konradas Valenrodas“.Koncertiná operos atlikimà teatrasdedikavo Vasario 16-ajai – Valsty-bës dienai.

Operos teatrinis pastatymas (re-þisierius Jonas Juraðas) buvo sukur-tas 2009-aisiais tuomet vienintelákartà vykusiam Vilniaus operos fes-tivaliui ir dukart parodytas Trakø pi-lies kieme, galbût kaip tam tikra al-ternatyva ðioje erdvëje ne vienusmetus skambantiems Vytauto Klovos„Pilënams“. Á LNOBT scenà „Lietu-viø“ nesiimta perkelti, nes tai reikðtøið esmës naujà pastatymà, o tam ðiuometu teatras nëra pasirengæs. Tad bu-vo pateikta graþaus italiðkojo bel can-to stiliaus operos koncertinë versija.Dainavo solistai Inesa Linaburgytë,Vaidas Vyðniauskas, Vytautas Juoza-paitis, Liudas Norvaiðas, ArûnasMalikënas, LNOBT choras. Diriga-vo Robertas Ðervenikas.

Pati mintis teatre rodyti koncer-tiná operos atlikimà sulaukë ir skep-ticizmo, ir pritarimo. Anot skepti-kø, opera nuo pat pradþiø yra

kuriama kaip teatro veikalas, tad at-liekant tik jos muzikà iki galo neat-skleidþiama visuma. Palaikantiejiidëjà (arba jos neneigiantieji) mano,kad ir operos muzika pati savaimegali bûti verta gërëjimosi, net nesantspektaklio. Be to, tai galimybë pub-likai susipaþinti su galbût dar negir-dëtu veikalu, o teatrui – galimybë netokiu ápareigojanèiu bûdu, kaip sta-tant spektaklá, praplësti savo reper-tuarà. LNOBT ðia galimybe netrukuspasinaudos dar kartà – pirmosiomiskovo dienomis ávyks koncertinë Le-onardo Bernsteino miuziklo „Kan-didas“ premjera.

Taèiau gráþkime prie „Lietuviø“.Verta atkreipti daugiau dëmesio áatlikimo datà, kuri aiðkiai susiejo ðáávyká su prieðkario Valstybës teatrotradicija, kai vasario 16-àjà arba josiðvakarëse neretai vykdavo operø irbaletø premjeros, pradedant paèiupirmuoju nacionalinës operos sezo-nu. Kaip þinome, pirmasis operosspektaklis Valstybës teatre Kauneparodytas 1920 m. gruodþio 31-àjà,o jau 1921-øjø vasario 16-àjà ávykoMiko Petrausko „Birutës“ naujopastatymo premjera. 1928 m. vasa-rio 16-àjà rampos ðviesas iðvydoJurgio Karnavièiaus baletas „Lietu-viðkoji rapsodija“, 1932 m. vasario

15 d. – Giuseppe’s Verdi „Rigoleto“premjera. 1933 m. vasario 16-oji –J. Karnavièiaus operos „Graþina“ gi-mimo diena, 1936 m. vasario 15-àjàávyko kitos J. Karnavièiaus operos„Radvila Perkûnas“ premjera. 1939 m.vasario 15-oji – M. Petrausko ir JonoDambrausko operos „Eglë“ prem-jeros data. Paskutinásyk operospremjera vasario 16-àjà ávyko dra-matiðkais 1940 metais, tàkart paro-dyta naujos redakcijos „Graþina“.Reiktø pridurti, kad Valstybës teat-ras ir aplink vasario 16-àjà (savaitæprieð ar po) buvo linkæs rikiuotipremjeras: pavyzdþiui, vasará ávykoGeorges’o Bizet „Karmen“ (1924),Charles’io Gounod „Romeo ir Dþul-jetos“ (1925), Modesto Musorgskio„Boriso Godunovo“ (1930) ir kitøveikalø premjeros.

Ar galima teigti, kad dabar, po62 metø, vasario 15-àjà atlikus he-rojinæ A. Ponchielli operà „Lietu-viai“, tradicija vël atgaivinta? Atsa-kymà pateiks tik kitø metø LNOBTrepertuaras. Taèiau tradicijai sukur-ti reikia ne tik teatro valios, bet irtruputá kitokio plaèiosios publikospoþiûrio á valstybines ðventes ir tai,kaip jas galima ðvæsti.

„Lietuviø“ koncertiná atlikimàturbût reiktø vadinti vykusiu, nes,

viena vertus, net tie, kurie matëspektaklá 2009 m. Trakuose, nuste-bo iðgirdæ daugelá tuomet gal ir ne-ásiminusiø muzikos detaliø, atradæsau dar vienà puikià bel canto ope-rà. Beje, reiktø pagirti pastaruojumetu ne taip daþnai scenoje mato-mà Inesà Linaburgytæ uþ raiðkiàdikcijà (buvo dainuojama lietuvið-kai) bei vokalinæ iðtvermæ atliekantvirtuoziðkà Aldonos partijà. Solis-tai vyrai visi buvo labai ásijautæ á tai,kà dainuoja, ir pakiliai perteikë kû-rinio dramà. O bendras solistø, cho-ro, orkestro kuriamas skambesysnorom nenorom këlë asociacijø su„La Scala“, kur ir ávyko operospremjera 1874 m., italiðka didþio-sios operos dvasia... Kita vertus, su-sirinkæ klausytojai labai nuoðirdþiaipriëmë ir patá kûriná, ir jo atlikimoprogà. Tik ádomu, kad Valstybësdienos iðvakarëse ðiai ðventei dedi-kuoto kûrinio pasiklausyti neatëjo,regis, në vienas Seimo narys ar ku-ris ið mûsø valstybininkø. Tiesà sa-kant, politikø nesidomëjimas kultû-riniu gyvenimu nekelia nuostabos,bet ðiuo atveju jis tik parodë, kad„Lietuviø“ atlikimas buvo ne „fasa-dinës kultûros“ apraiðka, o greièiaupaliudijo teatro ir atëjusios publi-kos pilietinæ brandà, kad ir kaip pa-

Ar atgaivinsime tradicijà?Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“ LNOBT

Vytautë Markeliûnienë

Pasklaidþius koncertiniø sezonøtvarkaraðèius, ásigilinus á þanrinæ arstilistinæ programø sandarà, solis-tø paliekamus kûrybos pëdsakus,kyla visokiø minèiø ir lûkesèiø. Kaipnorëtøsi, kad visada bûtø ir iðliktøbent keletas muzikos atlikëjø, ku-rie (tegu ðiandien gal ávardijamikaip „baltos varnos“) nepasiduotøprimetamiems pragmatiðkos vady-bos dësniams ir eitø pasirinktu ne-lengvu, bet kûrybiðkai ir juos, irpublikà inspiruojanèiu keliu. Ku-riems parengta koncerto programavis dar bûtø siekiamybë brandintisavàjá pasaulëvaizdá, o ne noras átik-ti margos publikos skoniui. Kuriemssàþinë bûtø ne tik gyvenimo, bet irkûrybos sferà apimanti vertybë. Ku-riems vertybinis principas bûtøsvarbesnis uþ patogià ir visiems pri-imtinà laikysenà. Be abejoniø, tokskelias nelengvas, taèiau jis lemia re-alizuoto kûrybinio gyvenimo tikru-mà, nedidelá iðtikimø bendraminèiøbûrá, sàþiningai suraðytà meninës is-torinës patirties puslapá.

Þinoma, tokiø muzikos atlikëjøyra, ir neprarasdami meninio ákarð-èio jie tolydþio kuria ir brandina tai,kam jauèiasi paðaukti: rengia reèi-talius, daro áraðus radijo fondamsbei kompaktinëms plokðtelëms, re-daguoja naujausià lietuviø kompo-zitoriø kûrybà ir groja ðiø kûriniø

Aistros kûrybai paðauktaIngridos Armonaitës jubiliejus

premjeras, o vëliau rûpinasi tø kû-riniø iðlikimu, skambëjimu vieðojo-je erdvëje. Viena tokiø atlikëjø –smuikininkë Ingrida Armonaitë,nuo 1987 m. pradëjusi savarankið-kà atlikëjos kelià ir jau 25 metus ne-abejojanti savo pasirinkimu. Visa-da labai reikli kitiems, bet ypaè –sau. O tam reiklumui plëtotis ten-ka labai plaèioje erdvëje – koncer-tinëje ir pedagoginëje (Lietuvosmuzikos ir teatro akademijoje beiNacionalinëje M.K. Èiurlionio me-nø mokykloje). Ir abi jos smuikinin-kei visada buvo lygiavertës – tai, kàji nuveikia scenoje, koká yra subran-dinusi meistriðkumo ir kûryboslaipsná, visokeriopai pripildo ir jos

pedagoginæ veiklà. O paskaitos arpamokos alsuoja intensyvumu irprasmingai iðgyventa kiekviena mi-nute taip, kaip ir scenoje.

Ko gero, Ingridos Armonaitës,kaip muzikës, biografija atspindi vi-sa tai, ko ið bûsimo atlikëjo nuo ma-þumës reikalauja ði profesija. Vienuo-lika metø, praleistø NacionalinëjeM.K. Èiurlionio menø mokykloje,specialybës mokantis pas Tadà Ðer-nà, mamà smuiko pedagogæ Emili-jà Pilotaitæ-Armonienæ, pas Vikto-rà Radovièiø, galop pas RaimundàKatiliø. Penkerius metus truko stu-dijos Maskvos P. Èaikovskio kon-servatorijoje, prof. Igorio Bezrod-no klasëje. Dar dvejus metus jistaþavosi ðios aukðtosios mokyklosasistentûroje pas prof. Valerijø Kli-movà. Per 18 mokymosi ir studijømetø nuo pat vaikystës ágûdþiai la-vinti ir konkursuose, tarp kuriø di-dþiausias laimëjimas – pirmoji premi-ja 1985 m. Zagrebe, tarptautiniameV. Humlo smuikininkø konkurse.

Ingridos Armonaitës, kaip sava-rankiðkos smuikininkës, biografijatæsësi ávairiais koncertinio gyveni-mo parametrais – gausëjo aplanky-tø koncertiniø saliø, festivaliø,grieþta keliuose kameriniuose an-sambliuose, o viename jø – Armo-nø trio – smuikininkë nuolat grojaligi ðiø dienø. Gausëjo, þinoma, irIngridos Armonaitës repertuaras,kuris ðiandien yra pasiekæs áspûdin-

gà apimtá: vien koncertø ar kitokioþanro stambiø kûriniø smuikui irorkestrui ji parengusi per 30, jos re-pertuare rastume daugiau kaip 20sonatø smuikui, keliasdeðimt minia-tiûrø, bemaþ 40 partitûrø kameri-niams ansambliams. Siekiant aprëptimastà, skaièiø raiðkos neiðvengsi, betaiðku viena – ði raiðka ir jos didini-mas niekaip neatspindëtø IngridosArmonaitës giluminio siekio. Kaup-dama repertuarà su pagrindiniaisscenos partneriais pianistais Lari-sa Lobkova, Auðra Banaityte, Leo-nidu Dorfmanu, Indre Baikðtyte,savo meistriðkumà bei kûrybinæ lo-gikà ji pirmiausia gludino ásiklausy-dama á skirtingø stiliø autoriø muzi-kà, ieðkodama ávairiausiø galimybiøpilnaverèiam dialogui. O suradusiformavo savo, kaip atlikëjos, indivi-dualø braiþà, nekopijuojantá, neimi-tuojantá, tarpstantá savojo meninioskonio diktuojamame repertuare.Todël natûralu, kad interpretuotosmuzikos gausybëje Ingrida Armo-naitë, kaip menininkë, sutiko tuoskompozitorius, su kuriø partitûro-mis mezgësi ypatingas kûrybinis re-zonansas, neiðsemiamas per vienàkoncertà, o ápareigojantis visà gy-venimà iðsaugoti tà ryðá. Á ðià Ingri-dos Armonaitës „kompozitoriødraugijà“ áeitø Sergejus Prokofje-vas, Dmitrijus Ðostakovièius, Edu-ardas Balsys, Alfredas Schnittke, osu savo smuiko sonatomis – ir Mau-

rice’as Ravelis bei Cesaras Fran-ckas. Ðios „draugijos“ nariø galimabûtø vardyti ir daugiau, o ir natûra-lu, kad tolydþio kurianèios ir pirmyneinanèios smuikininkës kelyje jø vispasipildo.

Ingridos Armonaitës kûrybinësveiklos raida neatsiejama nuo ver-tybiniø ir þmogiðkø ásipareigojimø,apie kuriuos smuikininkë nuolatmàsto. Pasitelkime jos þodþius: „La-bai svarbu iðsiugdyti vidinæ atsako-mybæ bei tokias jausenas kaip aist-ra kûrybai, estetinis dorumas, kurieneleistø aklai paklusti mados impul-sams, nuogam demonstratyvumui irkartais drastiðkam meno prekiðku-mui. Tas beatodairiðkas pataikavi-mas savajam ego. Taip, neva juokau-jant, pasineriame á savo estetiniøgroþybiø pokðtà, fejerverkà. Tarsipersikûnijame (patys!) á groþá ir es-tetikà, o ne tarnaujame groþiui, es-tetikai. (...) Taigi, kai kultûra gangrubiai orientuojama á ego de-monstravimà, prarandamas siekis,ryþtas paþinti, stebëtis, ieðkoti, va-dinasi, kurti.“

Vasario 25 d. Nacionalinëje fil-harmonijoje, diriguojant ModestuiPitrënui, koncerte su Lietuvos na-cionaliniu simfoniniu orkestru vëliðgirsime grieþiant Ingridà Armo-naitæ. Ji interpretuos AlfredoSchnittke’s Pirmàjá koncertà smui-kui ir orkestrui.

M . RA Ð K O V S K I O N U O T R .

Ingrida Armonaitë

tetiðkai tai skambëtø. (Nesiginèysiu,galbût dalis atëjo tiesiog graþiosmuzikos pasiklausyti.)

Þinoma, galima proginius, ávai-rius jubiliejinius renginius vertintiskeptiðkai, ypaè jei dar menate ta-rybiniø laikø privalomo dþiugesiofontanus TV transliuojamuoseðventiniuose koncertuose, „Gulbiøeþero“ transliacijas kitomis oficia-liomis progomis ir pan. Bet galima,sakyèiau, ir oriai, „vakarietiðkai“(arba „netarybiðkai“) paþvelgti. Irvalstybinës ðventës iðvakarëse iðsi-ruoðti ðventiniam vakarui á teatrà.Ir tai neturi nieko bendra nei susiaurai suvokiamu nacionalizmu,nei su negyvu kultûriniu „fasadu“.

Tad ar ásitvirtins nauja (sena) tra-dicija, yra retorinis klausimas. Betbûtø graþu.

Inesa Linaburgytë (Aldona) operoje„Lietuviai“. 2009 m.

N U O T R A U K A I Ð LNOBT A R C H Y V O


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Mike’o Leigh vadovaujamà þiurigalima pasveikinti – ið sudëtingossituacijos iðsisukta beveik idealiai.Konkursinë Berlinalës programaðiemet buvo silpna, vos keli filmaiapskritai galëjo pretenduoti á pri-zus, tad „Auksinio lokio“ laimëto-jus buvo galima nuspëti. Þiuri pa-sirinko pasaulinio kino klasikus –brolius Vittorio ir Paolo Taviani, be-je, abu jau áþengusius á devintà de-ðimtá. Jø filmà „Cezaris turi mirti“(„Cezare deve morire“, Italija,2011) bûtø sunku apibûdinti vienoþanro ar rûðies poþiûriu. Visasveiksmas vyksta uþdaroje erdvëje –grieþto reþimo Romos kalëjime„Rebibia“, kur bausmæ atlieka þu-dikai, mafiozai, narkotikø platinto-jai, recidyvistai. Jie ir pagrindiniaifilmo aktoriai. Kartu su pakviestureþisieriumi kaliniai stato WilliamoShakespeare’o „Julijø Cezará“. Ta-viani kartu su kaliniais praleido pu-sæ metø – stebëjo repeticijas irpremjerà, bet „Cezaris turi mirti“ –ne tik dokumentinis filmas. Pama-tæs vaidinanèius kalinius, Tavianipasiûlë jiems statyti „Julijø Cezará“ –filmas buvo kuriamas pagal jø para-ðytà scenarijø. Taviani rodo, kaipmeno kalba padeda filmo herojamssuvokti savo gyvenimà ir kartu ste-bi aktoriaus gimimà, kai repeticijo-se ið tikrøjø ávyksta nusikaltëliø per-sikûnijimas á Romos patricijus.Taèiau reþisieriai neslepia, kas yrajø aktoriai, suþinome ir kodël ðieþmonës atsidûrë kalëjime.

Filmo raktas – atrankos scena. Iðskirtingø Italijos regionø kilæ þmo-nës gimtuoju dialektu (gaila, kad ðislygmuo suprantamas tik mokan-tiems italø kalbà) gauna uþduotá tàpaèià situacijà suvaidinti supykæ iratsipalaidavæ. Ðios scenos pasakodaug apie tai, ið kur atëjo bûsimi ar-tistai, apie jø temperamentà ir pa-saulá. Filmas trumpas – jis trunkatik 76 minutes, taèiau „Cezaris turimirti“ prisodrintas ne tik Shakes-peare’o þodþiø, bet ir juos tarianèiøminèiø bei vilèiø. Ádomi ir atviro te-atraliðkumo bei dokumentiðkumosamplaika filme, nors vis dëlto kar-tais „Cezaris turi mirti“ priminë ge-rai nufilmuotà televizijos teatrà.

Taèiau, man regis, filmas – ne tikapie kalinius, bet ir paèiø reþisieriøapmàstymas apie ðiuolaikinæ Italijà.Maiðtinga refleksija apie gimtinës li-kimà bûdinga ne vienam ankstes-niam reþisieriø filmui. Kai supranti,kad tragiðkasis Brutas, nuoðirdþiaipatikëjæs savo veiksmø kilnumu, yraSicilijos mafiozas, filmas tikrai per-þengia kalëjimo teatro ribas.

Didþiuoju þiuri prizu – „Sidabri-niu lokiu“ apdovanotas vengrø re-þisieriaus Bence’s Fliegaufo filmas„Tai tik vëjas“ („Csak a szel“, Veng-rija, Vokietija, Prancûzija, 2011)taip pat remiasi tikrais faktais, kai2008–2009 m. Vengrijoje buvo iðþu-dytos deðimtys èigonø ðeimø. Filmerodoma vienos èigonø ðeimos die-na nuo ankstyvo ryto, kai motina

Realybës pasakos62-ojo tarptautinio Berlyno kino festivalio laureatai

iðsirengia á darbà – ji dirba valytoja, –paauglë duktë á mokyklà, o jaunëlissûnus iðeina bastytis po miðkà. Na-muose lieka neágalus senelis. „Dog-miðka“ kamera seka filmo herojusið labai arti. Naktá buvo suðaudytakaimynø ðeima, todël iðkart supran-ti, kodël personaþai ásiklauso á kiek-vienà garsà, iðsigàsta kiekvieno at-sitiktinai sutikto þmogaus. Jie –visuomenës, kuri net neslepia savoprieðiðkumo, atstumtieji, todël bû-damos vieðumoje motina ir duktëuþsideda abejingumo kaukæ. Mer-gina nesureaguos net kai klasësdraugæ persirengimo kambaryjepradës prievartauti. Regis, filmo he-rojai ið visø jëgø stengiasi likti ne-pastebëti ir pagaliau sulaukti tosdienos, kai Kanadon emigravæs të-vas visus pasikvies pas save.

Netrukus supranti, kad tai – pas-kutinë filmo herojø gyvenimo die-na. Reþiserius meistriðkai kuriagrësmës atmoferà, todël svarbuskiekvienas filmo herojø gestas irþvilgsnis. Jaunëlis miðke ásirengëbunkerá, kur tikisi pasislëpti nuo þu-dikø. Smalsus vaikas ásigauna á kàtik nuþudytø kaimynø namus, stebinusikaltimo vietà tirianèius polici-ninkus. Kartu su kiekvienu filmopersonaþu ir þiûrovai tarsi ið padil-bø stebi juos supantá, nedraugiðkàir pavojingà pasaulá, kuriame, regis,fiziðkai juntamas kraujo ir prievar-tos kvapas. Atmosfera á filmo pabai-gà tik tirðtëja – nelaimës neiðvengia-mybæ pabrëþia ir nuþudytø kaimynøparðelio motyvas. Filmas prasidedajo skleidþiamais panikos garsais.Pavakary berniukas ras parðelá mið-ke nuðautà ir palaidos.

Fliegaufas, rodydamas ið esmësminimalø veiksmà, sugeba visà fil-mà iðsaugoti átampà. Tik pabaigøman pasirodë per daug. Ið tikrøjøfilmas baigiasi, kai berniukas naktásako á garsus ðalia namo ásiklausan-èiai seseriai: „Tai tik vëjas.“ Paskuibus dar dvi: pirmoji, kai naktiestamsoje pasigirs ilgai netylantys ðû-viai, ir kita, kai lavoninëje sanita-ras rengs motinà, seserá ir senelápuoðniais ir spalvingais drabuþiais,bandys uþpudruoti kulkø paliktasþaizdas, ir karstai nutols pilku kori-doriumi.

Geriausiu reþisieriumi þiuri pri-paþino ir „Sidabriniu lokiu“ apdo-vanojo vienà festivalio favoritø – vo-kietá Christianà Petzoldà. Að jo„Barbarai“ (Vokietija, 2012) bûèiauatidavusi ir „Auksiná loká“, nes se-niai neteko matyti filmo, kuris taipnuosekliai perteiktø turiná vaizdais,atmosfera, detalëmis ir, þinoma, ak-toriø vaidyba. Pasakojimas apie gy-dytojà, kuri, padavusi praðymà ið-vykti gyventi á Vakarus, atsiduriagilioje Vokietijos DemokratinësRespublikos provincijoje, ne tokspaprastas, kaip gali pasirodyti ið pir-mo þvilgsnio. Petzoldas kruopðèiai –ið daiktø, garsø, spalvø, gestø – at-kuria 9-ojo deðimtmeèio pradþiosVDR atmosferà. Taèiau kartu jis ro-do, kad pasaulyje, kur, regis, tvyrotik sunkus átarumo ir valstybës ska-

tinamos iðdavystës kvapas, atsiran-da vietos tyliam pasiprieðinimui, pa-sirinkimui ir meilei. Ninos Hossmeistriðkai suvaidinta gydytoja Bar-bara filmo pradþioje konstatuoja,kad èia gyventi neámanoma. Ji pri-ima tremtá stoiðkai, nes þino, kadtai greit baigsis – suþadëtinis ið Va-karø Vokietijos rengia Barbaros pa-bëgimà. Taèiau lemiamà dienà ji nu-spræs pasilikti. Tikroji filmo temair yra tos nematomos abejonës, mo-ralinës ir profesinës atsakomybësjausmas, meilë, tai, kas neþmonið-kiausiomis sàlygomis leidþia iðliktiþmogumi.

Bûèiau atidavusi Ninai Hoss ir„Sidabriná loká“ uþ geriausià motersvaidmená. Þiuri já paskyrë keturio-likmetei ið Kongo Rachelei Mwan-zai, suvaidinusiai á Afrikos pilieti-nius karus prieð savo valià átrauktovaiko dramà kanadieèio Kimo Ngu-yeno filme „Maiðtininkë“ („Rebel-le“, „War Witch“, Kanada, 2012).Suprantama, kad apdovanojimaspadës mergaitei, kuri iki filmavimobuvo beraðtë, susikurti normalø gy-venimà.

Gana netikëtas pasirodë ir „Si-dabrinio lokio“ apdovanojimas ge-riausiam aktoriui Mikkeliui BoeFalsgaardui. Jis suvaidino karaliøKristijonà VII kostiuminëje istori-nëje danø reþisieriaus NikolajausArcelio dramoje „Karaliðkoji afe-ra“ („En kongeling affaere“, Dani-ja, Èekija, Vokietija, Ðvedija, 2012).Filmas apdovanotas ir „Sidabriniulokiu“ uþ geriausià scenarijø. „Ka-raliðkoji afera“ nukelia á XVIII a.,kai Danijà valdë jaunas karalius.Ekscentriðkas, kupinas kompleksøKristijonas VII laikytas beproèiu.Pagrindinë filmo pasakotoja – iðAnglijos atvykusi karalienë Karoli-na Matilda. Pirmoji paþintis su bû-simu vyru ir pirmoji vestuviø naktissukelia sàmyðá jaunos Ðvieèiamojoamþiaus dvasia iðauklëtos moterssieloje. Netrukus karaliaus dvare jisutiks bendramintá ir mylimàjá. Taimonarcho Vokietijoje pasamdytasgydytojas Johanas FriedrichasStrunsee (Mads Mikkelsen). Tapæsasmeniniu karaliaus gydytoju, jispadës Karolinai Matildai, manan-èiai, kad ðaliai bûtinos reformos.Abu jie átikins karaliø, kad bûtinapanaikinti baudþiavà, kankinimus,mirties bausmæ, cenzûrà.

Arcelis á filmà ádëjo ir tragiðkaipasibaigusià karalienës ir gydytojomeilës istorijà, ir pasvarstymus apieBaþnyèios vaidmená ðalies istorijo-je, ir dvaro intrigas. Kad filmas në-ra nuobodþiai sunkiasvoris, koksgalëjo bûti, be abejo, prisidëjo irMikkelis Boe Falsgaardas. Jo vai-dinamas karalius atrodo visai ðiuo-laikiðkas maiðtininkas, daþnai patsapsimetantis kvaileliu, dviprasmið-ka asmenybë. Vienas filmo prodiu-seriø yra Larsas von Trieras, matyt,todël, þiûrint „Karaliðkàjà aferà“kilo asociacijos su filmo prodiuse-riu, mûsø laikais kreèianèiu pana-ðius pokðtus.

„Sidabrinis lokys“ uþ iðkilø me-

niná indëlá paskirtas kinø reþisie-riaus Wang Quan’ano filmà „Bal-tojo elnio slënis“ („Bai Lu Yan“,„White Deer Plain“, Kinija, 2011)nufilmavusiam operatoriui LutzuiReitemeieriui. 2006 m. „Auksiniulokiu“ uþ „Tujos vestuves“ apdova-notas reþisierius ðákart sukûrë fil-mà apie XX a. pradþioje, nuvertusimperatoriø, prasidëjusias Kinijospermainas. Jas filme atspindi kelivieno þemdirbiø klano gyvenimodeðimtmeèiai. Seniai neteko maty-ti tokio nuosekliai epinio filmo, su-pinanèio atskirø herojø likimus sudidþiàja Kinijos istorija. Taèiau, ne-paisant vizualaus groþio, trikdë fil-mo idëja, esà ne tik revoliucijos, betir permainos bei reformos griaunaþmogaus ir pasaulio harmonijà, ðei-mos ryðius, moralæ. Nelaimës pra-sideda, kai pasiturinèio valstieèiosûnus pabëga ið kaimo, o vëliau su-gráþta su mylima moterimi, ir tëvasnenori jo priimti.

Berlinalës ákûrëjo Alfredo Bau-erio prizas skiriamas uþ novatorið-kus, naujus kino kelius tiesianèiuskûrinius. Ðiemet jis atiteko portu-galui Migueliui Gomesui, sukûru-siam „Tabu“ (Portugalija, Vokieti-ja, Brazilija, Prancûzija, 2012). Tai –pats neáprasèiausias konkursinësprogramos filmas, bet já ir kûrë bu-væs kino kritikas. Pavadinimo nuo-roda á W.F. Murnau filmà – neatsi-tiktinë, naujasis „Tabu“ nespalvotasir kupinas ávairiø sinefiliðkø uþuo-minø. Filmas skyla á dvi dalis. Pir-moji – statiðkas pasakojimas apiepagyvenusià religingà vieniðæ Pilar,kuri globoja savo kaimynæ – senat-viðkos demencijos iðtiktà Aurorà.Po jos mirties Pilar sutinka niekadnematytà senutës mylimàjá, kurispapasakoja Auroros jaunystës isto-rijà. Tai – antroji filmo dalis, stili-

zuota a la mëgëjiðkas 16 mm juos-toje nufilmuotas nebylus filmas. Jisnukelia á Afrikà, kur prabëgo Au-roros vaikystë ir jaunystë. Filmas,kupinas nostalgijos ir noro supras-ti, kaip kine veikia atminties mecha-nizmai, pelnë ir FIPRESCI prizà.

Specialiuoju „Sidabriniu lokiu“apdovanotas Ursulos Meier „Aukð-tybiø vaikas“ („L’Enfant d’enHaut“, „Sister“, Ðveicarija, Prancû-zija, 2012). Jo herojus – dvylikame-tis berniukas, vagiliaujantis kalnøslidinëjimo kurorte. Pinigø jam rei-kia, kad iðgyventø kartu su nuolatdarbus paliekanèia neatsakinga se-serimi. Man filmas pasirodë nelabaivykusi broliø Dardenne’ø stiliausimitacija – beveik dokumentiðkai at-kurta skurdi filmo herojø aplinka irberniuko pastangos susikurti fanta-zijø pasaulá, kuriame jo tëvai yravieðbuèio savininkai, o jis pats – lai-mingas vaikas. Taèiau pasakojimastaip ir nepakyla iki to lygmens, ku-ris hiperrealistinius Dardenne’ø fil-mus paverèia beveik biblinëmis pa-rabolëmis apie gërá ir blogá. Atvirðèiai,siuþetas pasisuka ir paaiðkëja, kadsesuo ið tikrøjø yra berniuko moti-na, o jis desperatiðkai trokðta josmeilës. Spaudos konferencijoje, ið-girdusi priekaiðtus, kad Ðveicarijo-je, kur socialinë rûpyba itin aukðtolygio, tokia istorija paprasèiausiaibûtø neámanoma, reþisierë prisipa-þino norëjusi sukurti pasakà.

Laikas parodys, kurie ðiømetiniaiBerlinalës filmai iðliks kino istori-joje, o kuriuos bus sunku prisimintiir po keleriø metø. Taèiau ðiemetakivaizdu, kad praeities (nebyliojokino taip pat) nostalgija kartais stip-resnë uþ norà suprasti dabartá.

Berlynas – Vilnius

„Cezaris turi mirti“

„Tai tik vëjas“


T e a t r a s

Kristina Steiblytë

Nei Biblijos veikëjai, nei ðventie-ji, nei antikiniø mitø personaþai ne-turëjo ypatingø þenklø ar uþraðø,praneðanèiø aplinkiniams apie jø ið-skirtinumà: beveik visi buvo papras-ti þmonës, kuriems dievø sprendi-mu ar laisvu pasirinkimu suteiktagalimybë padaryti kaþkà neáprasta.Tad ir dabar gatvëje sutiktas papras-tas þmogelis gali bûti ðventasis ar-ba mito veikëjas. O kiekvienà die-nà uþbaigiantis polifoninis kaimynøchoras, svaidantis prakeiksmus, galibûti ðiuolaikinës mitologijos kûrë-jas. Apie tokius mitinius dabartiesveikëjus bando kalbëti Kauno ma-þajame teatre pastatyto spektaklio„Sesuo“ kûrybinë grupë.

Spektaklyje pagal Mario Frattipjesæ pasakojama ðeimos istorija. Ðiðeima iðsigimusi, iðkrypusi, tragið-ka. Në vienas ið trijø vis dar kartugyvenanèiø jos nariø nesako tiesos,nors patys jos ieðko, në vienas nëralaimingas. Motina (Doloresa Kaz-ragytë) vis aiðkinasi vyrø ir moterøsantykius, mëgindama suprasti, ko-dël vyras nustojo jà mylëjæs. Josduktë Rozana (Eglë Mikulionytë)ieðko uþsimirðimo ir ðvelnumo at-sitiktiniø vyrø glëbyje, nors þino,kad niekada niekuo nepasitikës irnieko nemylës. Ðios sûnus Karlas(Rokas Petrauskas) nori kalbëtis,mëgina suprasti savo ðeimos ir sa-vo paties istorijà, taèiau pasakotiapie save nelinkæs ir atsiskleidþia tikdëstydamas savo painias, prieðtarin-gas mintis apie moteris.

Ant beprotybës ir nebûties ribosbalansuojanèià ðeimà vienija ir kar-tu skaldo scenoje nepasirodantis,bet dabartiná jos bûvá nulëmæs vy-ras. Jis ne tik savo ðeimà palikæs të-vas. Tai, kad jis ne tik Karlo tëvas,bet ir senelis, yra paslaptis, nelei-dþianti jaunuoliui augti, o jo moti-nai-seseriai bei senelei gyventi. Ðipaslaptis nuo þiûrovø slepiama ikipat spektaklio pabaigos, nors netie-

Antkapis svetainëjeMario Fratti „Sesuo“ Kauno maþajame teatre

siogiai iðsakoma jau pirmomis mi-nutëmis. Tad visos Karlo kalbosapie motinos ðventumà, apie vyroir moters santykius tikràjà ðios ðeimossituacijà suprantantiems þiûrovamsskamba kitaip, nei yra iðsakomos: vai-kino negalëjimas ásipareigoti, ben-drauti su moterimis, noras valdytiir vadovauti skleidþiasi kaip tëvo va-lia ávykusios ðeimos tragedijos pa-sekmë, kaip mitinë, o ne buitinëproblema. Tiesa, kûrëjai sakosi ne-norá nieko teisinti ar smerkti. Visdëlto nesunku pastebëti Karlui jau-èiamà simpatijà ir norà já vaizduotikaip nekaltà aukà, turinèià atpirktitëvo kaltes.

Tokia ðeimos situacija, realiamegyvenime turinti ir kur kas baises-niø atitikmenø, spektaklyje priarti-nama prie antikinio mito. Ðià isto-rijà kaip mità perskaitë ne tikreþisierius Artûras Þukauskas ir ak-toriai, bet ir muzikos bei scenogra-fijos kûrëjai – kompozitorius Anta-nas Jasenka, dailininkë NeringaKerðulytë.

Scenoje yra gausu akmenø, ku-riuos nuolat, nelyginant Sizifas, nie-ko neiðkaldamas kala Karlas. Paleisienas suramstytos akmeninësplokðtës su kaþkokiø tekstø lieka-nomis primena antkapius, o spek-taklio pabaigoje viena ið jø bûtenttam ir panaudojama. Guli ir dorë-ninës kolonos nuolauþos, kartu suE. Mikulionytës suknele bei R. Pet-rausko per petá persiriðtu paltu tie-siogiai rodanèios norà mitologizuo-ti scenoje pasakojamà istorijà.

A. Jasenkos muzika, nors taip pattarsi apeliuoja á antikà, vis dëlto në-ra tokia iliustratyvi. Pasitelkæs epi-tafijos temà kompozitorius sukuriaáspûdingà garsynà, spektaklyje, de-ja, naudojamà gana primityviai: gar-sas sustiprina reþisûros bei vaidy-bos ir ðiaip labai akcentuojamasscenas, pernelyg kontrastuojanèiassu ne tokiais átemptais epizodais.Tai gal ir nëra savaime blogai, jeinebûtø persistengta: dabar lemia-

mà tiesos pasakymo akimirkà mu-zika uþgroja taip garsiai, kad E. Mi-kulionytë nesugeba jos perrëkti. Irjei vis dar yra þiûrovø, iki tos aki-mirkos nesupratusiø, kas kieno të-vas ir kas kieno motina, tai, deja,jiems tenka susitaikyti su neþinomy-be arba paklausti greta sëdinèiø þiû-rovø: spektaklyje tai nebus nei pa-kartota, nei paaiðkinta.

Nors spektaklá ir mëginama pa-kylëti iki tragedijos, vis dëlto tai tikbuitiniø pokalbiø virtinë maþojescenoje, kurioje, tarsi eilinio dau-giabuèio virtuvëje, nëra kur apsi-sukti. Bandydami kuo vaizdþiau ir

dinamiðkiau perteikti statiðkus po-kalbius, aktoriai dirba ið peties, ta-èiau jø pastangos tik kai kuriosescenose yra vaisingos. Pavyzdþiui,R. Petrausko ir D. Kazragytës sce-noje, Karlui sakant, kad jis yra ðei-mos galva, ðeimos vyras, iki tol su-lëtëjæs tempas atgyja, atsirandaþaismës, organikos. Tuomet atgyjane tik veiksmas: galima pajusti ir be-simezgantá scenos partneriø ryðá. Joðiuo metu „Seseryje“ dar maþai.Ypaè sunku ansamblio nariu pasi-justi D. Kazragytei, kuri, rodos, tikir laukia akimirkos, kai galës grieb-tis solo partijos. Nors jos vaidyba

ðiam spektakliui tinkama (pabrëþiaðeimos santykiø ðaltumà, negebëji-mà komunikuoti), scenos partne-riams, o ypaè dar tik pradedanèiamaktoriui R. Petrauskui, tokia kole-gë scenoje nepadeda.

Tikslios, atidþios reþisûros, regis,pritrûko ir R. Petrausko, ir E. Mi-kulionytës personaþams. R. Pet-rauskui ðiame spektaklyje tenkaþiaurus krûvis: jis yra pagrindinisveikëjas, nepaliekantis scenos pervisà veiksmà. Ir nors sàþiningai vyk-do visus reþisieriaus ir kolegiø nu-rodymus, savarankiðkai neðti tokákrûvá jam dar per sunku. Ðiuo metujaunam gabiam vaikinui, regis, bûtøgeriausia padirbëti su reþisieriumi,galinèiu padëti augti, skatinanèiuveikti kûrybiðkai, o ne eksploatuotiðtampus. O ðtai E. Mikulionytei,ðiame spektaklyje dar kartà sukû-rusiai tokià paèià tragiðkà herojækaip Antigonë, o ið dalies ir AlydëJ. Juraðo spektakliuose „AntigonëSibire“ ir „Apsivalymas“, reþisûrosreikia, kad aktorë iðeitø ið prisiimtovaidmens. Kadaise suþavëjusi iðraið-kingais antraplaniais vaidmenimisOskaro Korðunovo spektakliuose,ðiuo metu E. Mikulionytë atrodoástrigusi tragiðkos moters amplua.

Spektaklio pabaigoje iðryðkintasantkapis tëvui, antkapis ðeimai ir ar-tumui bei atidengtas nudþiûvæs (ðei-mos) medis, – tai lyg paskutiniai áro-dymai, kad sukurtas ne mitas, obuitinë drama, pagraþinta ganëtinaiakivaizdþia simbolika. Lieka tiksmëlio dulkës nosyje, ir tai anaip-tol ne metafora: spektaklio metubarstomo smëlio dulkës pasklindamaþoje patalpoje ir jautresnius þiû-rovus gali dusinti. Reikia tikëtis, kadne visai baigtà spektaklá nuspren-dæs rodyti teatras ir já toliau sava-rankiðkai kursiantys aktoriai prisi-ëmë atsakingà darbà, kurá taip patatsakingai ir atliks: spektaklis be re-þisieriaus (be tëvo) gyvuos sëkmin-giau nei spektaklyje rodoma tëvys-tës atsisakiusio vyro palikta ðeima.

Premjeros

„Kandidas“ Operos irbaleto teatre

„Kandidas, arba optimizmas“ –taip vadinosi XVIII a. prancûzømàstytojo Voltaire’o satyrinë nove-lë. 1956 m. Niujorke, Brodvëjuje,ávyko Leonardo Bernsteino miuzik-lo „Kandidas“ premjera. 2012 m.kovo 2 ir 3 d. ðis miuziklas pirmàkartà nuskambës Lietuvoje, Nacio-naliniame operos ir baleto teatre.

Pasak naujojo pastatymo muzikosvadovo Martyno Staðkaus, ironiðkiVoltaire’o teiginiai apie jo laikø po-litikà tinka ir mûsø realybei. Kalbi-niuose intarpuose galbût iðgirsimeádomiø minèiø apie dabartinæ Lie-tuvos politikà. Juolab kad tekstus álietuviø kalbà vertë ir truputá „aktua-lizavo“ raðytojas Herkus Kunèius.

Tiesa, dainuojama bus angliðkai,bet melodingos L. Bernsteino mu-zikos verta klausytis originalo kal-ba. Dainuos þinomi solistai – Ed-

mundas Seilius, Joana Gedmintai-të, Vytautas Juozapaitis, Laima Jo-nutytë, Regina Ðilinskaitë, AudriusRubeþius, Arûnas Malikënas, Egi-dijus Dauskurdis, Rafailas Karpis,Liudas Norvaiðas. Dalyvaus ir akto-rius Vytautas Rumðas.

O kuo èia dëtas optimizmas?„Kad ir kaip bûtø blogai, sakai, kadyra gerai“, – teigia vienas ið miuzik-lo veikëjø. Mums, rytø europie-èiams, tokia filosofija turëtø bûtipuikiai suprantama. Juolab kad ki-ta miuziklo veikëja, Senoji ponia,kûrinio siuþete ir yra iðeivë ið RytøEuropos. Ir tai nenuostabu – gar-susis amerikieèiø dirigentas ir kom-pozitorius L. Bernsteinas buvo ið-eiviø ið Ukrainos sûnus.

L. Bernsteino „Kandidas“ – ant-rasis miuziklo pasirodymas Lietuvosoperos ir baleto teatre po Viaèesla-vo Ganelino „Baltaragio malûno“,1979 m. pastatyto kaip baletas. Tie-sa, pats L. Bernsteinas „Kandidà“ va-dino operete, taip norëdamas pabrëþ-

ti kûrinio sàsajas su europietiðkàjatradicija.

Ðá kartà iðgirsime koncertiná – ar-ba pusiau koncertiná – atlikimà, mattam tikra minimali reþisûra, ðviesøscenografija kuriama. „Tokia versijaáteisinta paties kompozitoriaus, – sa-ko M. Staðkus. – 1989 m. jis pats di-rigavo Londono „Barbican“ salëjekoncertinës versijos premjerà, ir„Kandidas“ iðpopuliarëjo visoje Eu-ropoje.“ O nuo ðiol, tikëkimës, jistaps populiarus ir Lietuvoje.

LNOBT INF.

Svetur

Oskaro Korðunovo„Miranda“ Lenkijoje

„Sekmadiená pamaèiau „Miran-dà“ Naujajame teatre ir buvau su-þavëtas aktoriø meistriðkumu bei re-þisieriaus jautrumu. Norëèiau, kadjûsø teatras bûtø ásikûræs Lenkijo-je“, – tokiais þodþiais buvo palydë-tas reþisieriaus Oskaro Korðunovo

naujausias spektaklis Poznanëje.OKT/Vilniaus miesto teatras á pir-

màjá W. Shakespeare’o festivalá Poz-nanëje buvo pakviestas kaip garbëssveèias, o spektaklis „Miranda“ su-tiktas kaip didþiausias jo ávykis – gau-siais aplodismentais ir „bravo“ ðûks-niais. Po pasirodymo aktoriamsAiridai Gintautaitei ir Povilui Bud-riui savo simpatijas reiðkë Lenkijosaktoriai, dëkojæ uþ suteiktà ákvëpimà.

Festivalis Poznanëje skirtas þy-miam lenkø aktoriui Tadeuszui Ùom-nickiui, kuris mirë scenoje per „Ka-raliaus Lyro“ repeticijà likus savaiteiiki premjeros. Jo programoje buvorodomi filmai, vyko paskaitos apieðá aktoriø, o „Miranda“ tapo finali-niu viso festivalio reginiu.

Lenkijos publika taip ðiltai ir su-pratingai spektaklá sutinka jau an-trà kartà. Praëjusiø metø rugpjûèiomënesá parodyta Gdanske „Miran-da“ sulaukë gerø atsiliepimø ir iðþiûrovø, ir ið kritikø.

Lenkijos publika galës ir toliau

dþiaugtis „Miranda“, nes ðiemetspektaklis bus parodytas dar Kali-ðe ir Torûnëje. Taip pat já pamatysRumunijos, Rusijos, Ðvedijos ir Vo-kietijos publika. Lietuvos þiûrovaiiðvys „Mirandà“ Vilniuje kovo 6, 7,21, 22 d., Kaune balandþio 10 d. beiRokiðkyje kovo 9 d.

OKT INF.

D . M A T V E J E V O N U O T R .

Doloresa Kazragytë (Motina) ir Rokas Petrauskas (Karlas)J . K A M E N S K O N U O T R .


D a i l ë

Laima Kreivytë

Kai Jurga Minèinauskienë pasiû-lë prisidëti rengiant Marijos Tere-sës Roþanskaitës pieðiniø parodà„Kairës–deðinës“ galerijoje, apsi-dþiaugiau. Prisiminiau menininkësdirbtuvëje matytas krûvas pieðiniøir eskizø, kuriø tik nedidelë dalis eks-ponuota parodose. Bet kartu sukir-bo abejonë. Nors Roþanskaitë pieðëdaug – pieðtuku ir pastelëmis, flomas-teriu ir angliuku, tuðinuku ir sangvi-nu, – pieðinio, kaip savarankiðko me-no kûrinio, nesureikðmino. Tiksliau,nesureikðmino formos, virtuoziðkoslinijos, autentiðko gesto paieðkø. Jaivisada buvo svarbiau tai, kas slypiuþ popieriaus lapo – þmogus, emo-cija, dramatiðka situacija, idëja. Pie-ðinys Roþanskaitei buvo tik viena iðmedijø, realybës retransliavimopriemonë.

Todël nusprendëme parodoje ne-apsiriboti techniniu pieðinio apibrë-þimu ir pristatyti já kaip (at)mintiesgijà, susiejanèià spontaniðkà aki-mirkos áspûdá, iðgyventà patirtá irkûrinio idëjos uþuomazgas.

Roþanskaitës pieðinius galimaskirstyti á kelias grupes: kelioniø es-kizai, portretai, kaimo architektû-ra, medicininës tematikos pieðiniaiir kûrybiniø idëjø fiksavimas. Gru-pes galima analizuoti smulkiau – irkiekviena jø iðryðkins vis kitas me-nininkës kûrybos briaunas. Kelio-niø eskizai atskleidþia ne tik plaèiàpatirties geografijà, bet ir pastan-gas peizaþà sieti su dvasine bûsena,ieðkoti monumentalios metaforos.Kalnai ir olos apibendrintos beveikiki abstrakcijos, kone verþiasi ið la-po (ar paveikslo rëmø). Lietuviðkopeizaþo kontekste Roþanskaitë ádo-mi ne tik Sibiro platybes primenan-èia spalvø gama, bet ir ið vaikystëstremtyje atsineðtu kitokiu erdvës,ðviesos pojûèiu, peizaþo, kaip bio-grafijos raðymo, samprata. Tas api-bendrintas þvilgsnis á aplinkà (kaipeizaþà atstoja beveik visà paveikslàuþgriozdinæs riedulys ar venø raiz-giná primenanèios „Azijos upës“)jau buvo apþvelgtas Piekurø ðeimosparodoje Ðv. Jono gatvës galerijoje(2007). Pristatytas ir kitas kelioni-niø pieðiniø ciklas – savotiðkas Vi-durinës Azijos komiksas, kurio pa-grindinis herojus – dailininkës vyrasIgoris Piekuras. Humoristiniai pie-ðiniai (Piekuras ant asiliuko, ant ki-limo „hareme“, su dviem arbûzais)buvo rodyti parodoje „IstoriJOS is-torija“ galerijoje „Vartai“ (2005), ið-ryðkinusioje biografijos ir istorijossàsajas dailininkës kûryboje.

Ádomûs ir Roþanskaitës pieðtiportretai. Ir èia jai procesas svar-besnis uþ rezultatà. Dailininkës pa-kviesti kaimo þmonës pasakoja sa-vo gyvenimus, dainuoja. Menininkëyra sakiusi: „Apsilankau kaimo tro-boj, kalbuosi su pagyvenusiais þmo-nëmis, imu pieðtukà ar anglá ir sten-giuosi nupieðti visas veide esanèiasraukðles, nes jos man graþiausios.Klausausi jø godø. Jie pasakoja, aðklausausi ir paiðau. Jie pasitiki ma-

Pieðinio (at)mintisMarijos Teresës Roþanskaitës darbø paroda galerijoje „Kairë–deðinë“

nimi, o að jais...“ Pieðinius su parað-tëse uþraðytomis istorijomis Ro-þanskaitë ádëjo á senø pirkiø langus –á „Arkos“ (2005) galerijà atëjusá þiû-rovà pasitikdavo pro langus þiûrin-tys senukai ir senutës. Pieðdamakaimo þmones ir architektûrà dai-lininkë tampa etnografe ir antropo-loge – fiksuoja nykstantá gyvenimà,raukðlëse ir medþio rievëse áraðytasistorijas.

Ðie pieðiniai yra nuoðirdaus ben-dravimo tæsinys, todël prasidëjæ po-kalbiai parodoje nenutrûksta.

Menininkei svarbus ne tik tiesio-ginis santykis. Jos negàsdina medi-juoti – nufotografuoti, atspausdintiekrane matyti vaizdai. Tarp dailinin-kës pieðtø eskizø randame ir por-tretus su uþraðais „ið teleekrano“:Genadijus Roþdestvenskis, Mra-vinskis. Ir, þinoma, garsioji èeèënësu þuvusiø èeèëniø figûrëlëmis, nu-pieðtomis transliuojant ákaitø dra-mà Maskvos teatre. Atrodytø – kampieðti, jei galima nufilmuoti ir nu-fotografuoti. Juo labiau kam pieðtitai, kas jau nufilmuota? Ar tai nëraperteklinë informacija?

Ne, jei á visas prieinamas priemo-nes ir medþiagas þiûri konceptua-liai – kaip á minties neðëjas. Tadamotyvo kartojimas tampa ne trûku-mu, o átvirtinimu, kûrybine variaci-ja. „Kairëje–deðinëje“ rodomuoseRoþanskaitës darbuose siekiame ið-ryðkinti dailininkei svarbiø temø iridëjø plëtotæ per jø pasikartojimàskirtingose medijose. Pieðinys èiasvarbus ne kaip natûros, o kaip kul-tûros studija, kur anatominá tikslu-mà ir groþá daþnai nustelbia kon-ceptualus santykis su tapyba irfotografija.

Pieðinys, kaip minties ir gyvybësgija, tæsiasi per abi sales. Viena jøskirta medicinai. Atskaitos taðkas –tapybos darbas „Ðirdies operacija I“(1974). Greta kaip dëlionës fragmen-tai iðdëstyti pieðiniai ir fotografijos.Atidus þiûrovas atpaþins sutvarstytàrankà ir operacinës blizganèiaiskvadratais dekoruotas sienas, þnyp-les ties þaizda ir á jà nukreiptà ðviesospluoðtà. Ðis tapybos darbas atsklei-dþia konceptualiai apibendrinantá –bet ir þiauriai realistiðkà meniná màs-tymà. Nebelieka chirurgø, tik atver-tas ðirdies plotas, medicininë árangair beveik visà paveikslà uþdengiantibalta draperija. Roþanskaitë tuo patmetu kuria metaforà ir metonimijà –apibendrintà operacijos scenà irvienintelæ þmogø atstojanèià kûno

dalá – rankà. Galima sakyti, kad„Ðirdies operacija“ ir yra ið meto-nimijø sudëliota metafora. Aplinkdar tankesnis „kûno tæsiniø“ tin-klas: pieðiniuose uþfiksuoti tik me-dicininiai prietaisai be þmoniø:dumplës (dirbtini plauèiai), vamz-deliai (kraujagyslës), ligoninës lo-vos ant ratukø. Þmogaus – nei li-gonio, nei gydytojo – nëra, nebentkûno fragmentai: rankos, kojos, gal-va. Jei parodà skaitytume kaip kny-gos apie menininkæ tæsiná, tai bûtøabjektas-þaizda: „Miræs kûnas, ma-tomas be Dievo ir uþ mokslo ribø,yra bûdingiausia abjekto iðraiðka.Tai mirtis, uþkreèianti gyvenimà.“(Julia Kristeva). Ir þaizda, kaiptrauminës tapatybës iðraiðka, ligo-to kûno ir serganèios visuomenësmetafora.

Anonimiðkà „Ðirdies operacijà“supa ðalti prietaisai ir kûno dalys.Jà stebi chirurgai ir rentgenologainuo prieðingos sienos. Tiksliau, jiestebi ligonius ir prietaisus. Tarp pa-sikartojanèiø rentgeno kabinete nu-sirengianèios moters, gydytojø gru-pës ir á aparatà guldomo ligonioeskizø galima atpaþinti paveikslø„Studentai rentgene I, II“ (1979)kompozicijas ir gydytojo ið „Rent-geno kabineto“ (1983) nuotraukas.Ðià sienà galima pavadinti „þvilgs-nio anatomija“.

Kaip konstruojamas medicininisþvilgsnis? Þiûrintysis atstovauja þi-nojimo galiai, jis sprendþia, tiria,nustato. Apþiûrimas þmogus yra pa-þeidþiamas. Jis yra tyrimo objektas,sudaiktintas kûnas. Apie þvilgsnioir galios santyká raðæs Michelis Fou-cault pateikë Benthamo panoptikonostruktûrà kaip pavyzdá mechanizmo,automatizuojanèio ir deindividuali-zuojanèio valdþià: „Panoptikonasyra maðina, iðardanti matyti-bûtimatomam poros vienybæ: esantisþiediniame pastate matomas kaipant delno, bet pats niekada niekonemato; esantis centriniame bokð-te mato viskà ir niekada nëra mato-mas.“ Roþanskaitë rentgeno tema-tikos darbuose irgi ardo matanèiojoir matomojo vienybæ, pabrëþdamasantykio asimetrijà. Taèiau ji kom-plikuoja situacijà kartais sukeisda-ma vietomis stebintájá ir stebimàjá.O ypaè á stebëjimo laukà átraukda-ma þiûrovà. Taip atsiranda kelerio-pa stebëjimo sistema; gydytojas peraparatà stebi ligoná, o þiûrovas ste-bi juos abu. Paveikslo erdvë kom-plikuojama suardant þvilgsnio tra-

jektorijà: mes matome nuogà pa-cientës nugarà, o medicinos studen-tai – tik ðirmà prieðais nusirengian-èià moterá. Roþanskaitë parodo netik sistemos galià (uniformuoti gy-dytojai ir nuogas neþinomos ligonëskûnas), bet ir jos ðaltiná, vaizduo-dama rentgenologà ið nugaros irtaip já „objektifikuodama“.

Tarp „medicininio þvilgsnio“ ir„kûno tæsiniø“ ásiterpia ligoninës lo-vos. Daþniausiai su vamzdeliais irlaðelinëmis apraizgytais ligoniais.Èia geriausiai atsiskleidþia pieðinio,kaip spontaniðkos bûsenos fiksavi-mo priemonës, savybës. Roþanskai-tës þmonës apibendrinti, o kartucharakteringi – sugriuvæ veidai, aðt-rûs rakursai, susipynusios kûno irmechanizmø linijos. Horizontalusserganèio þmogaus bûvis – þemuti-në egzistencijos padala, jis ákalina-mas sveikatos prieþiûros ástaigojekaip kalëjime. Dviejose eskizø juos-tose matome paveikslo su lovos„grotomis“ variacijas: „Raudonoslovos“ (1994) suspaudþia maþytes li-goniø figûrëles, jø gyvenimas árë-mintas metaliniø lovø galais. Arbaskæsta ligoninës patalø „Geltonosedraperijose“ (1991) – ðio paveiksloeskizas kabo ðalia.

„Deðinë“ medicininë salë yra þe-miðkasis pragaras, kuriame þmo-gaus kûnas yra mokslo, technologi-jø ir medicinos pramonës objektas.„Kairë“ kvestionuoja þmogaus ga-limybiø ribas, fiziologijà ir fizikàkeisdama á metafizikà. Tai egzisten-cinë gyvenimo santrauka – gyveni-mas, mirtis ir kanèios akimirka tarpalfa ir omega. Menininkë pirmiau-sia nutapë „Laidotuves“ (1981), otik paskui – „Gimimà“ (1983). Abupaveikslai – lietuviø tapybos mokyk-lai nebûdingo fotorealistinio stiliaus,kur pieðinys ne maþiau svarbus uþspalvà. Abiejuose paveikslo kraðtuo-se rikiuojasi lëlës. Abu tarsi prispaustiprie þemës. Èia labai svarbus gyvo–negyvo, realaus–virtualaus, kûniðko–daiktiðko, autentiðko gesto–mecha-ninës reprodukcijos kontrastas.Figûrinë karsto neðëjø grupë „Lai-dotuvëse“ atrodo kaip ið nuotrau-

kos (taip ir yra – kompozicijai pa-naudota laidotuviø fotografija irstalà neðantys sûnûs kaip modeliai).Beveik visà paveikslo plotà uþiman-èià þemæ ir sàlygiðkà dangø dengiarastrinë ðilkografija. Viena lëlyèiøeilë spalvinga, kita – bespalvë. Sim-boliðkai ir visomis kontrastø poro-mis brëþiama riba tarp gyvenimo irmirties, kartu parodant tam tikrà ri-tualø dirbtinumà, teatraliðkumà.„Gimime“ rastrinë ðilkografija – tikant pilkos sudedamos lovelës, ku-rioje guli kûdikis. Jis kompozicið-kai atskirtas nuo prie baltos uþuo-laidos iðsirikiavusiø ir á já (tiksliau –jà) neþiûrinèiø lëliø eilës. Paveiks-lo eskizai rodo, kad menininkë gal-vojo ir apie maskuojanèio raðtospalvø uþuolaidà, kuri suteiktøkompozicijai militaristiná atspalvá.Taèiau nugalëjo estetinis ir egzisten-cinis minimalizmas.

Tarp ðiø dviejø poliø – daþnai me-nininkës kûryboje randamas Kris-taus kanèios motyvas. Já Roþanskai-të naudojo ir sovietmeèiu, kaireliginë tematika buvo netoleruoja-ma. Ið tø laikø iðlikæ „sekuliarizuo-ti“ kenèianèio þmogaus atvaizdai, ar-timi krikðèioniðkai ikonografijai:asambliaþas „Prikalimas“ (tada va-dintas „Skausmu“, 1977), sutvars-tytas þmogaus „Torsas“ raudonamekvadrate, o ir 1995 m. nutapytas„Kabantis“. Ðiuose paveiksluose fi-gûra su iðtiestomis rankomis vaiz-duojama ið nugaros, dar labiau pa-brëþiant jos vieniðumà. O galatsigræþimà ne á þiûrovà, bet á trans-cendentinæ erdvæ uþ paveikslo. Tarpeskizø rastas (sàmoningai ar nety-èia) perplëðtas nutapytas nukryþiuo-tojo figûros etiudas. Menininkë daþ-nai ardë reprezentacinæ erdvæ irpaveikslo plokðtumà – gal ir kanèiosdramatizmui iðreikðti reikëjo nesimbolinio, o tikro lûþio. Vienas iðnukryþiuotojo eskizø specialiai su-glamþytas – kaip Roþanskaitës daþ-nai vaizduojamos draperijos. Sim-boliðka, kad gimimà, kanèià ir mirtásujungia paskutinis dailininkës dar-bas, kurá pagal menininkës eskizà„Vilniaus albumui“ atspaudë Kæs-tutis Grigaliûnas. Èia nëra aliejausir drobës, bet yra ðilkografija ir me-nininkës pastanga konceptualiai su-jungti alfa ir omega minties ir at-minties gija.

Paroda veikia iki kovo 10 d.

Galerija „Kairë–deðinë“ (Latako g. 3, Vilnius)

Dirba antradiená– penktadiená 11–18 val.,

ðeðtadiená 11–15 val.

Knyga „Marija Teresë Roþanskaitë: vaizdai ir

tekstai“ vasario 25 d. (ðeðtadiená) 19 val. bus

pristatyta Vilniaus knygø mugëje, „Litexpo“

konferencijø salëje 3.2

Ekspozicijos fragmentas

Marija Teresë Roþanskaitë. Pieðinys

A U T O R Ë S N U O T R A U K O S


D a i l ë

nes menotyrininkai, dirbantys su vi-zualiais menais (bent dalis jø), labaiátariai þiûri á vadinamàjá „dizainierið-kà“ menà – kai pro áspûdingà vizua-lø sprendimà styro naivus turinys. Kogero, geriausiuose kûriniuose tampanebesvarbu, ar tai labiau dizainas, armenas, taèiau ðios sritys turi kartaislabai skirtingus kriterijus, todël pri-reiks laiko, kol atsiras norinèiø su-rizikuoti analizuoti dizainà ið me-no kritiko darþo.

„16 þingsniø artyn“ paprasto þiû-rovo gal ir nepribloðkia didþiulëmisnaujienomis, taèiau keli darbai liksneiðtrinti ið nuolat perpildomo sme-genø „kietojo disko“. Pavyzdþiui,Jessicos Signell Knutsson ið Ðvedi-jos „Suðildantys Baltijos jûros vaiz-dai“ – paprasèiausiø dvispalviø ap-klotø kolekcija. Kiekvienà apklotàsudaro du atspalviai, o horizontalijø skirtis nurodo á jûros horizontolinijà. Tai jûros portretø kolekcijaarba supaprastintø peizaþø rinki-nys. Besileidþianèios saulës oranþi-në ir nuraudusios bangos, auðrosrausvumas ir dar neprabudinta ðe-ðëlio pilkuma, du debesuotos die-nos niuansai – vilnos ekranas tele-portuoja á erdvø gamtovaizdá. Ir, kogero, ðie apklotai turi daugiau ga-liø nei detaliosios marinistø drobës.Toje paèioje salëje atsidûræ jachtosmaketas, mobili lauþavietë, iðkylosmaiðas, buteliukai su skirtingø jûrøvandeniu ir be pabaigos atnaujina-mi skandinaviðki megztiniai verèiasvajoti apie ilgas kaip vaikystëje va-saros atostogas (galbût tuo dizainasir laimi prieð menà – nes sugràþinaprotà prie kûno), taip nederanèiassu peizaþu uþ lango.

Kad ir ekstremaliomis sàlygomis(22 laipsniai ðalèio), á marðrutà ne-galëjo bûti neátraukta Eglës Vertel-kaitës paroda. Menininkë pasirodoretai, bet visuomet ásimena ilgam.Nors straipsnyje „Kirvis uþðalusiaijûrai“ („7md“, Nr. 4, 2012-01-27)Laima Kreivytë ant Eglës Vertelkai-

tës kûrybos jau sudëjo visus svar-biausius akcentus, Vilniaus grafikoscentro galerijoje „Kairë–deðinë“(Latako g. 3) veikusi antroji paro-dos „Mergaitë su kirviu“ dalis pro-vokuoja ðá tà pridurti. Pirmoji paro-dos dalis buvo rodoma „Titanike“.Antroji „Mergaitë su kirviu“ daugkameriðkesnë, jei tai ámanoma, tu-rint galvoje, kad rankose kirvis. Irávairesnë – kone kiekvienas darbasatliktas vis kita technika. Taèiau rit-mas iðliko svarbiausiu visumà orga-nizuojanèiu elementu. Vertelkaitëskûryba savo dëmesiu struktûrai la-bai panaði á kompozitoriaus ar ma-tematiko darbo eigà. Kaip ir þiûrë-damas á muzikines partitûras arilgiausias formules aiðkiai suvoki,kad nors kûrinys vizualiai labai gra-þus, svarbiausia prasmë slypi uþ ko-do. Brûkðneliai, tiesës, kirèiai ir jøaibës þymi kaþkà visai kita – erdvæir jos ribas, jausmà ir jo pasekmes,laiko savybes (tàsumà, uþsikirtimà,aðtrumà) ir jo fiksavimo galimybesetc. Menininkë turi iðplëtojusi savà

þenklø sistemà ir ið jos konstruoja-mà privaèià visatà, kurià ámanomasuvokti intuityviai (ir intelektualiai).Kaip ir ritualiniame ðokyje, daug koneámanoma tiksliai nupasakoti þo-dþiais, tenka sekti ritmà kartojantkiekvienà kirtá ir galø gale ásitikin-ti, kad Vertelkaitës grafika, lygiaikaip ir muzika, yra suvokiama lai-ke. Kaip visa oratorija negali nu-skambët galvoje per kelias sekun-des, taip ir Vertelkaitës kûriniuosegrandiozinës struktûros atsiveria potruputá.

Vieno skvero atstumu – VDA ga-lerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1) – ro-doma dar viena abejoniø dël koky-bës nekelianèios menininkës LaimosOrþekauskienës paroda. Maþytëjegalerijos erdvëje pristatomi keli gar-sûs senesni darbai ir paskutinieji –serijos „Pitijos. Penkiasdeðimtme-tës“ ir „Kasdienybë. Ritualas“.Ádomu stebëti, kaip keièiasi kûri-niai, atsidûræ kitoje erdvëje. Piti-jos (senovës graikø pranaðautojos,pamirðusios jaunystës aistras ir gi-

lesnio þinojimo galia lemtingas ið-taras perduodanèios moterys) prie-temoje atrodo dar ryðkesnës. Iki to-kio pat aiðkumo kaip ir iðorinisvaizdas iðryðkëja audimo raðtai. Jieima veikti unisonu. Bendras vaizdassodresnis, ir tai padeda atsiskleistisumanymo daugiasluoksniðkumui.Ði ekspozicija yra tarsi koncentruo-ta sakralaus susikaupimo ir ið jo ky-lanèio palengvëjimo zona. Smûgi-nis poveikis garantuotas. Tokiosparodos gali uþtekti ir visiems me-tams. Taèiau jei tikslas – suþiûrëtikuo daugiau, jëgø liko dar vienai.

Jono Meko vizualiø menø cen-tras (Gynëjø g. 14, „Vilniaus vartø“komplekse) netikëtai vël (trum-pam?) atsidarë broliø AudriausNaujokaièio ir Daliaus Naujo-Nau-jokaièio paroda „Nereikia nerimau-ti. Gyvenimas tik prasideda“. Ir ga-na iðsamiai parengta anotacija, irrodomi filmai, nuotraukø serijos (galtik iðskyrus kelis medþio raiþinius)vienaip ar kitaip siejami su Jono Me-ko asmenybe, gal net ávardinèiau taiasmenybës kultu. FotografuojamaMeko aplinka (Soho, Niujorkas) ar-ba aplinka, kuria susiþavëjo Mekas(Orvydø sodyba), filmuojamas Me-kas arba filmuojama, kaip Mekas taidaro. Liko áspûdis, kad per atidary-mà Audrius Naujokaitis net kalbëjopanaðia maniera kaip Mekas. O gal

Nuo svajoniø iki asmens kultoA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Paprastas pasakojimasValentino Peèinino fotografijø paroda „Saukø ðeimos portretas“ Panevëþio galerijoje „A“

èia tik áspûdis dël to Amerikos lie-tuviams bûdingo akcento. Paradok-sas, kad papildomai kurti vaizdøsrautà apie tà, kuris beveik neiðjung-damas kameros pats save iðtisai fil-muoja ir tai reguliariai transliuoja,yra beveik konceptualus veiksmas.„Beveik“ sakau todël, kad visas áþy-mybes þmonës yra linkæ fiksuoti. OMekas toks ir yra – pats tikriausiascelebrity. Ir kas dþiugina, kad jis –viena ið nedaugelio Lietuvos þvaigþ-dþiø, kuris yra nesportininkas. Kogero, ir negali bûti geresnës ar „tei-singesnës“ vietos kultivuoti Mekànei Jono Meko vizualiø menø cen-tras. Nebent jei facebooke esi Jono„draugas“, vaizdø srauto gali bûtiir daugoka. Taèiau Meko gerbëjamsparodà vis tiek rekomenduoèiau ap-lankyti, nes tikrai ras sau ádomiøkadrø ir kokià nors tarp dainavimøir ðokiø, vaikðtinëjimø ir vyno ra-gavimo su bièiuliais iðtartà reikð-mingà frazæ. Pacituosiu ið atmintiestà, kuri ástrigo man: „Profesionalainuo undergroundo skiriasi tuo, arbrangià, ar pigià technikà naudoja,að anuomet filmavau ant pigios juos-tos, o dabar su paprasta videokame-ra.“ Ðis paprasto ir pigaus gyvenimo(ir kûrybos) bruoþas man vël ðiektiek prieðtaravo „Vilniaus vartø“pompastikai, bet nëra ko nerimau-ti, nes gyvenimas juk tik prasideda...

Jessica Signell Knutsson. „Suðildantys Baltijos jûros vaizdai“

Kristina Stanèienë

Manau, pristatant Panevëþyje vei-kianèià fotografijø parodà labiausiaitinka nepretenzingas, paprastas pa-sakojimas. Nuoðirdus, atlapaðirdisyra ðiø fotografijø autorius – pane-vëþietis Valentinas Peèininas, dauge-lá metø dirbantis spaudos fotografu.Tokia pati – ir maþutës Panevëþio ga-lerijos „A“ atmosfera, kurioje vei-kia paroda. Jos savininkas AlbinasVoloðkevièius èia pat ásirengæs sa-lonà, kuriame prekiauja dailinin-kams skirtomis prekëmis. Èia jau-ku ir ðeimyniðka. Rengiantis naujaiparodai triûsë visa galerininko ðei-ma, o apsilankiusieji atidarymebendravo tarsi seni paþástami. Ro-dos, apþiûrëti ekspozicijos neatëjo

në vienas svetimas, praðalaitis (ið-skyrus mane ir dar kelis atklydusiusvilnieèius).

Galerijoje jau pasirodþiusiø au- N U K E L T A Á 7 P S L .

toriø sàraðas gana margas. Jame at-rastume ir rimtø, ir saloniniø me-nininkø. Galbût tai lemia dailëssklaida provincijoje ar joje vyrau-

jantis skonis. Bet ar èia verta leistisá priekabià galerijos veiklos anali-zæ? Manau, kad ne. Juolab jos savi-ninkas atrodo nuoðirdþiai atsidavæsmëgstamai veiklai. Pavyzdþiui, ga-lerijoje stengiamasi rengti ne ðiaipsau áprastus parodø atidarymus, oilgus klausimø ir atsakymø marato-nus (su menininku publika dar ikiparodos atidarymo gali bendrautivirtualiai). Be to, ði fotografijø pa-roda tikrai uþdeda galerijai pliusà.

Suþinojus apie Panevëþyje ren-giamà fotografijø parodà „Saukøðeimos portretas“, apëmë nuosta-ba ir ðioks toks átarumas. Juk No-meda ir Ðarûnas Saukos ne itinmëgsta bendrauti su þiniasklaida,juolab – pozuoti, fotografuotis... Ki-tas dalykas – prisiðlieti prie garse-

nybiø neretai maga tiems, kurietrokðta greitkelio á ðlovæ ar bent jaubûti iðgirsti. Komentuodamas foto-grafo ir jo objekto santyká, papras-tai ir tiesiai apie tai yra kalbëjæs An-tanas Sutkus: jei fotografuoji garsøasmená, daugiau ðansø, kad tavetaip pat pastebës.

Taèiau pasigilinus á fotografijas irjø sukûrimo istorijà, á autoriaus kû-rybà, abejonës iðsisklaidë. V. Peèi-ninas ne kartà pelnë apdovanojimusspaudos fotografijos konkursuose.Atrodo, autoriui pastaruoju meturûpi ne tik spaudos fotografijai bû-dingas aktualijø, deganèiø ávykiø se-kimas, bet ir meniniai eksperimentai.Vieni ádomesniø jo kûriniø ciklø – fo-

Eglë Vertelkaitë. Parodos „Mergaitë su kirviu“ ekspozicijos fragmentas

Valentinas Peèininas. Ið ciklo „Saukø ðeimos portretas“. 2012 m.


D a i l ë

Justina Augustytë

Barbora Didþiokienë: maþosios dailininkës

prisiminimai. Sud. Ramutë Rachlevièiûtë, ið

rusø kalbos vertë Irena Miðkinienë, Vilnius,

VU, Lyèiø studijø centras, 2011 m., 616 p.

1971-aisiais amerikietës menoty-rininkës Lindos Nochlin straipsny-je „Kodël nëra didþiø dailininkiø?“iðkeltas klausimas paþymëjo mote-rø sugràþinimo á dailës istorijà pra-dþià. Per porà deðimtmeèiø ið dailësistorijos paraðèiø á moksliná diskur-sà ir parodø sales buvo sugràþintadaugybë ryðkiø, bet pamirðtø daili-ninkiø – nuo Renesanso tapytojø ikikone popkultûros simboliu tapusiossiurrealistës Fridos Kahlo. Lietuvosdailëtyroje feministinë problemati-ka iðryðkëjo gerokai vëluodama: is-torijoje pasimetusiø moterø gyve-nimai ir kûryba tik pastaràjádeðimtmetá sulaukë atidesnio moks-lininkø þvilgsnio. Ðiuos tyrimus pra-tæsia ir paèioje praëjusiø metø pa-baigoje Vilniaus universiteto Lyèiøstudijø centro iðleista dailëtyrininkësRamutës Rachlevièiûtës sudarytaknyga „Barbora Didþiokienë: maþo-sios dailininkës prisiminimai“. Jojepublikuojamas unikalus istorijos ðal-tinis – dalis dailininkës Barboros Di-dþiokienës (1896–1976) atsiminimø,saugomø Nacionalinio M.K. Èiurlio-nio dailës muziejaus archyve.

Barbora Didþiokienë, tuometVarvara Gorochova, gimë ir uþau-go Rusijoje, Sankt Peterburge. Tenji, atëjusi mokytis pieðimo, susipa-þino su lietuviu dailininku VladuDidþioku, netrukus uþ jo iðtekëjo ir,tapusi Barbora Didþiokiene, 1921-aisiais atvyko gyventi á Lietuvos lai-kinàjà sostinæ. 1922-aisiais ji ásitrau-kë á Kauno meniná gyvenimà iriðgarsëjo kaip natiurmortø tapyto-ja, ðarþø ir karikatûrø kûrëja, iliust-ratorë, portretistë, scenografë.

B. Didþiokienës kûryba uþimatarsi tarpinæ pozicijà tarp profesio-

Permàstant dydþiusKnyga apie gyvenimà ir kûrybà pirmu asmeniu

Daþnai suabejodavusi savo talentu,raðomus memuarus ji kukliai pava-dino „Maþosios dailininkës prisimi-nimais“. Dël ne visuomet palankiosaplinkos ir nelengvø asmeninio gy-venimo sàlygø – laiko kûrybai sto-kos, vyro draudimo uþsiimti menuir skatinimu verèiau rûpintis buiti-mi (keletas V. Didþioko laiðkø þmo-nai spausdinama knygoje) – jos ta-lentas galbût neiðsiskleidë taipplaèiai, kaip galëjo. Taèiau B. Di-dþiokienës kûrybinis palikimas,nors ir nedidelis, organiðkai ásilieja átarpukario ir pokario metø lietuviødailës istorijà ir yra ádomus bei ver-tas dëmesio.

Knygoje „Maþosios dailininkësprisiminimai“ spausdinama tik da-lis B. Didþiokienës atsiminimø, ap-imanèiø gyvenimà iki ásikûrimoKaune (antràjà dailininkës memu-arø dalá dar tikimasi iðleisti). B. Di-dþiokienë nebuvo raðytoja, tad josatsiminimai daþnai nenuoseklûs,fragmentiðki, „nenuðlifuoti“. Taèiaudël to pasakojimas gyvas, átaigus iremocingas, jame stebëtinai tiksliai,kartais net komiðkai atvirai atkuria-mos smulkiausios detalës. Knygospuslapiuose skleidþiasi jaunutës Va-rios gyvenimas: nerûpestinga vaikys-të darnioje ðeimoje, valiûkiðka jau-nystë su pirmaisiais susiþavëjimais,pirmosios kûrybinës aspiracijos.

Atsiminimuose ryðkëja nepa-prastai ryþtingos merginos, sunkiaidirbanèios telegrafiste, kad galëtømokytis pieðti ir savo talentu sie-kianèios uþkariauti pasaulá, portre-tas. Kadangi B. Didþiokienë atsimi-nimus raðë jau senatvëje, likusiviena nedidukëje sodyboje Dovai-nonyse, greta Rumðiðkiø, pasakoji-me nuolat girdimi dviejø moterø –jaunatviðkai maksimalistiðkos Var-varos ir jau sunkø gyvenimà nugy-venusios vieniðos Barboros – balsai,o jaunystës svajonës skausmingaikontrastuoja su karèiais vëlesniaismoters potyriais.

Dar viena svarbi pasakojimo li-nija dailininkës atsiminimuose ski-riama Peterburgui. B. Didþiokienëspasakojimuose atgyja XX a. rusøkultûros centro pastatai, gatvës,krantinës, meninis gyvenimas teat-ruose, parodø salëse, miestietiðkospramogos kavinëse, karnavaluose iratrakcionø parkuose, ryðkëja ávai-riausiø visuomenës sluoksniø mies-tieèiø buities detalës, jø pomëgiai,aprangos mados. Ðios peterburgie-tiðkos kultûros, supusios Varvarànuo pat maþø dienø, dvasia vëliausavitai iðsiskleidë jos kûryboje. Pri-siminimuose atsispindi ir Rusijos is-torijos bei kultûros realijos nuo sim-bolizmo ir moderno klestëjimovadinamu „sidabrinio amþiaus“ lai-

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

naliojo ir mëgëjø meno, nes jokiøvientisø dailës mokslø ji nëra iðëju-si. Taèiau bûtent tai leido dailinin-kei laisviau vystyti savo individualøbraiþà, ne visuomet grieþtai vado-vaujantis taisyklëmis ir „teisingos“tapybos principais. Priklausiusi vy-resniajai Lietuvos dailininkø kartai(kartu su Antanu Þmuidzinavièiu-mi, Petru Kalpoku, Kajetonu Sklë-riumi, Vladu Didþioku ir kt.), B. Di-dþiokienë nutolo nuo á realistináformø traktavimà linkusiø dailinin-kø ir rinkosi ryðkias spalvas, deko-ratyvias, grafiðkas, stilizuotas for-mas. Ji mëgo tas temas, kurios kitødailininkø kûryboje buvo margina-linës, plëtojo karikatûros ir ðarþoþanrus, kurie „rimtojoje“ dailëjebuvo ignoruojami. Taèiau bûtent tasiðskirtinumas pelnë B. Didþiokieneiir parodø lankytojø, ir dailës kriti-kø simpatijas, dël jo ji buvo ryðki irmatoma tarpukario meniniame gy-venime.

B. Didþiokienë iðties buvo aktyvidailininkë, be jos neapsieidavo nëviena didesnë paroda, o eksponuo-tus darbus palankiai ávertindavo irkritikai, ir publika. Taèiau ji taip irliko savo vyro, lietuviø dailës klasi-ku tituluojamo V. Didþioko, ðeðëly-je. Nors ir pripaþinta, B. Didþiokie-në nelaikë savæs „didþia“ dailininke.

kotarpiu iki karo, Spalio revoliuci-jos. Ðiø ávykiø apraðymuose visadajauèiamas paèios autorës, savo aki-mis regëjusios bolðevikø perversmolyderius (Vladimirà Leninà, Aleksan-drà Kolontajø ir kitus), iðgyvenusiosneramumus ir patyrusios nepritek-lius, þvilgsnis. Todël B. Didþiokie-nës atsiminimai vertingi ir kaip isto-rijos dokumentas, ir kaip asmeniniømoters iðgyvenimø, poþiûrio iðraið-ka. Tad „Maþosios dailininkës at-siminimai“ yra ne tik dailës, bet –pirmiausia – moterø istorijos ðal-tinis, papildantis Lietuvos kultûrostyrinëjimus daþnai èia taip trûks-tama autentiðka moters kûrëjospatirtimi.

Vladas Didþiokas. Þmonosportretas. 1952 m.

N U O T R A U K O S I Ð L D M A R C H Y V O

Barbora Didþiokienë. Autoportretas. 1933—1967 m. �

tografijos, skirtos senajam siauru-kui, jo marðrutams ir pakeliui su-tiktiems maþø miesteliø ir kaimøgyventojams, taip pat – serija foto-grafijø, kuriose jis fiksavo baleto ðo-këjus. Autorius sakë, jog maþdaugpo metø ruoðis naujai parodai, ku-rioje bus demonstruojami kadrai iðLietuvos staèiatikiø gyvenimo.

V. Peèinino fotografijoms nere-tai bûdingas kiek modernistinis, ogal galima taip pavadinti – slavið-kas emocingumas, pakilumas. Re-gis, toká poþiûrá á fotografijoje fik-suojamà þmogø fotografijostyrinëtojai ðiandien vadina „huma-nistiniu“. Panaðiø bruoþø turi ir ðisfotografijø ciklas – dramatiðkas ap-ðvietimas, neutrali aplinka, dëme-sys sutelkiamas vien á portretuoja-møjø veidus. Taèiau „Saukø ðeimosportretas“ nepataikauja lietuviødailës garsenybëms. Tai greièiau ga-na proziðkas apsilankymas Saukø

namuose, tiksliai neþinant, koks busgalutinis rezultatas, ávyks fotosesi-ja ar ne... Taèiau susitikimo rezul-tatas ir jo pateikimas atrodo vis dël-to vykæs.

Ðiose fotografijose matomos ke-lios metamorfozës. Pirma – nors ðimenininkø pora yra plaèiai þinoma,ko gero, daug daþniau linksniuoja-mas Ðarûno Saukos vardas. O Va-lentinui pavyko uþfiksuoti áspûdin-gà Nomedos Saukienës atvirumoakimirkà. Palyginti su màslaus, iro-niðko veido vyru, kurio poza, veidoiðraiðka daþniausiai sugestijuoja at-siribojimà, tarp savæs ir smalsuoliøpastatytà tvirtà sienà, N. Saukienëèia atsiskleidþia kaip stipri, emocin-ga, vitaliðka asmenybë. Antra – þi-nomø menininkø pora ðiose foto-grafijose ið subjektø, t.y. stebëtojø,virsta objektais. Jø mimikos, gestai,emocijos, o ne kûriniai atsiduria dë-mesio centre. Tiesa – Ð. Sauka sa-vo kûryboje gana nuosekliai eksplo-atuoja savàjá pavidalà. Bet savistabair þvilgsnis ið ðalies gerokai skiriasi.

Taigi fotografijø cikle kuriamasneromantizuotas portretinis atvaiz-das, iðgautas pozuojant, o taikliai„pagautos“ menininkø kasdienybësakimirkos. Nesiryþèiau jø vadintiportretu tradicine ðios sàvokosprasme – kaip baigtiniu, ávykdytu,„koncentruotu“ asmens atvaizdu.Toká áspûdá pabrëþia ir nuotraukøgrupavimas ekspozicijoje, kuriantpersonaþø tarpusavio ryðá ir atsklei-dþiant povyzø, charakteriø skirtu-mus, labiau primenantis ne statiðkàpaveikslà, o judantá vaizdà, kadrøkaità. Nors fotografas nekëlë sau ka-þin kokiø sudëtingø, konceptualiøuþdaviniø, ekspresyvus ciklo fotogra-fijø dialogas, pasiekiantis kulmina-cijà dvigubame Saukø portrete, „at-sineða“ tam tikrà savo reikðmiø sekà.Tai proza, apvalyta nuo buitiðkø de-taliø, taèiau nevaidinanti ir neme-luojanti.

Paroda veikia iki kovo 15 d.

„A“ galerija (Respublikos g. 33, Panevëþys)

Dirba pirmadiená–penktadiená 9–18 val. Valentinas Peèininas. Ið ciklo „Saukø ðeimos portretas“. 2012 m.


K i n a s

Kovo 1–17 d. jau septintus me-tus ið eilës á kino sales aðtuoniuoseLietuvos miestuose kvies Tarptau-tinis moterø filmø festivalis „Ðerðë-liafam“, ðiemet pristatantis apie de-ðimt programø ir specialiø seansø,kur pamatysime naujus ar naujai at-rastus filmus ið penkiolikos ðaliø.

Pagrindinë programa pristatysfilmus, kurie jau sulaukë tarptauti-niø kino festivaliø dëmesio ir verti-nimø. Festivalá pradës ið komiðkøjuostø „Ledkalnis“ ir „Rumba“ þi-nomos belgø trijulës filmas „Fëja“(„La fée“, reþ. Fiona Gordoyn, Do-minique Abel, Bruno Romy, Belgi-ja, Prancûzija). Jo veiksmas nukelsá Prancûzijos uostà Havrà. Á vienàjo vieðbutá atvyksta basakojë mote-ris be jokio bagaþo. Jos vardas Fio-na. Ji sako naktiniam sargui, kad yrafëja ir gali iðpildyti tris jo norus.

Vienas daþniausiai aptarinëjamøkà tik pasibaigusios Berlinalës fil-mø buvo Maùgorzatos Szumowskos„Jos“ („Elles“, Prancûzija, Lenki-ja). Filme atskleidþiamas vis daþ-niau á dienos ðviesà iðkylantis reið-kinys – aukðtøjø mokyklø studenèiøprostitucija. Juliette Binoche vaidi-na þurnalistæ, kuri raðydama straips-ná bando suprasti sutiktas merginas,susidraugauja su jomis. Kita þymipagrindinës programos autorë – ja-ponø reþisierë Naomi Kawase. Jos„Hanezu“ (Japonija) filmuotasAsukos regione, laikomame Japo-nijos lopðiu. Filmo herojë Takumigyvena dvigubà gyvenimà – su vyruir meiluþiu skulptoriumi. Moterissuþino, kad yra nëðèia. Netrukus jiturës pasirinkti, su kuo nori likti.Dar vienà garsià kino kûrëjà MiàHansen-Love primins 2009 m. su-kurtas filmas „Mano vaikø tëvas“(„Le Pére de mes enfants“, Pran-cûzija). Jis perkels á kino pasaulá,mat pagrindinis filmo herojus Gre-guaras yra kino prodiuseris. Jis turiviskà, apie kà svajojo: mylimà þmo-nà, tris vaikus ir mëgstamà darbà,kuriam atiduoda visà laikà. Taèiauvienà dienà vyras priverstas pasiþiû-rëti tiesai á akis – jo studija tuoj ban-krutuos.

Pagrindinëje programoje gausukûrëjø ið Europos filmø. Danës Bir-gitte St¿rmose filme „KambarysNr. 304“ („V¿relse 304“) rodomostrys vieno Kopenhagos vieðbuèio,kuriame susitinka ávairûs þmonës,dienos. Ispanës Juanos Macîas fil-me „Planai rytojui“ („Planes parama¹ana“, Ispanija) rodoma vienatrijø personaþø diena: Inesa tà die-nà suþino, kad yra nëðèia, Antonianusprendþia palikti ðeimà, o Maria-na supranta, kad netrukus mirs.Dvideðimtmetë Þiuli Isabelle Czaj-kos filme „Vien meile ir vandeniugyvi“ („D’amour et d’eau fraiche“,Prancûzija) ieðko gero darbo. Vie-nà dienà ji sutinka smulkø kontra-bandininkà Benà, ðis pasiûlo mer-ginai vykti su juo á Pietus. RebeccosDaly drama „Anapus miego“ („Theother side of sleep“, Airija, Olan-dija, Belgija) pasakoja apie Arlenà,kuri dirba maþo Airijos miestelio

gamykloje ir nuo vaikystës sergasomnambulizmu. Kai miðke randa-ma nuþudyta moteris, Arlenai su-kyla prisiminimai apie prieð dvide-ðimt metø mirusià motinà. Herojësuartëja su nuþudytosios artimai-siais, o miestelio bendruomenë ieð-ko þudiko.

Festivalis ðiemet pakvies ið arèiaupaþinti Lotynø Amerikos moterøkinà. Ðioje programoje – net deðimt2002–2010 m. sukurtø filmø. Argen-tinietës Natalios Smirnoff „Dëlio-në“ („Rompecabezas“, Argentina,Prancûzija) – kuklus, ironiðkas, betkartu ir filosofiðkas filmas. Prieð po-rà metø jis buvo rodytas Berlyno ki-no festivalio konkurse. Tai pasako-jimas apie pagyvenusià moterá –þmonà ir suaugusiø vaikø motinà,kuri netikëtai paèiai sau pakeièiagyvenimà, tampa savarankiðka iraktyvi. Pasikeitimø prieþastis – jostalentas greitai surinkti dëlionæ.Ðioje programoje – moterø filmai iðVenesuelos, Meksikos, Urugvajaus,Argentinos bei Ispanijos – pastarojitradiciðkai yra viena aktyviausiø Lo-tynø Amerikos filmø koproduseriø.

Du specialûs seansai pristatys

ryðkius ir dràsius eksperimentus.Dokumentinis Dianos Fabianovosfilmas „Mënulis tavyje“ („Moon in-side you“, Slovakija, 2010) prabylaapie vienà didþiausiø moteriðkø ta-bu – mënesines. Airio Keno War-dropo filmas „Jis ir Jos“ („His &Hers“, 2009) pasakoja apie 90 me-tø senumo meilës istorijà 70 mote-rø balsais. Filmas nuosekliai – nuomaþos mergaitës iki senos moters –tyrinëja vyriðkio: tëvo, draugo, vy-ro, sûnaus, vietà moters gyvenime.

Kita specialioji programa „Neat-rastas ðvedø lobis – Mai Zetterling“pristatys du garsios ðvedø aktorësir reþisierës filmus „Nakties þaidi-mas“ („Nattlek“, 1966) ir „Mergai-tës“ („Flickorna“, 1968).

Aktorë, reþisierë, feministë MaiElisabeth Zetterling gimë Ðvedijo-je 1925 metais. Aktorës karjerà jipradëjo septyniolikos Ðvedijos na-cionaliniame dramos teatre. Zetter-ling darbas kine ir televizijoje tru-ko net ðeðis deðimtmeèius. Apieaktoræ prabilta 1944 m., kai AlfoSjöbergo filme „Skandalas“ pagaldar niekam neþinomo IngmaroBergmano scenarijø ji sukûrë tra-giðkà jaunos, seksualiai iðnaudoja-mos pardavëjos vaidmená. NetrukusZetterling pelnë ðlovæ Anglijoje, su-vaidinusi pagrindiná vaidmená Ba-silo Deardeno filme „Frida“ (1947).Anglijoje ji vaidino kartu su to me-to þvaigþdëmis Tyrone’u Poweriu,Dirku Bogarde’u, Richardu Wid-marku, Laurence’u Harvey, PeteriuSellersu, Richardu Attenborough.Zetterling daþnai vaidino erotiðkas,savarankiðkas moteris, mëgo fil-muotis komedijose.

Reþisuoti Zetterling pradëjo 7-ojodeðimtmeèio pradþioje. Ið pradþiøfilmus kûrë televizijoje – politinësdokumentikos trumpo metraþo fil-

mas „Karo þaidimas” (1962) buvonominuotas BAFTA apdovanoji-mui. Pirmasis Zetterling vaidybinisfilmas „Besimylinèios poros“ (1964)buvo uþdraustas rodyti Kanø kinofestivalyje dël atvirø sekso scenø irnuogumo. Vëliau filmas buvo pa-vadintas „ambicingiausiu debiutunuo „Pilieèio Keino“ laikø“. Tai –ne vienintelis kontroversijas sukë-læs Zetterling filmas, juolab kad jàgalima laikyti viena pirmøjø Euro-pos reþisieriø feminisèiø. „Naktiesþaidimas“, sukurtas pagal to paties

Jos ir pasaulisSeptintasis moterø filmø festivalis þada netikëtumø

„Dienos graþuolë“

pavadinimo Zetterling romanà, bu-vo uþdraustas rodyti Venecijos fil-mø festivalyje: ðokiravo vëmimo,masturbacijos ir gimdymo scenos,trikdë marksistiniai motyvai. Pagalðvedø literatûros klasiko HjalmaroSöderbergo 1905-øjø romanà su-kurtas filmas „Daktaras Glasas“ ro-do tragiðkà pasaulio ir moterø be-siðalinanèio jauno gydytojo istorijà.Jo gyvenimà pakeièia paþintis supastoriaus Gregorijaus þmona. Jiðlykðtisi savo vyru ir nori, kad gydy-tojas jai padëtø iðvengti seksualiøsantykiø. Ðis filmas – niûri vienat-vës studija.

1968 m. pasirodë Zetterling„Mergaitës“ – feministinis Aristo-fano „Lisistratës“ perdirbinys. Fil-me vaidino visas ðvedø aktoriøþvaigþdynas, paþástamas ið Ingma-ro Bergmano filmø: Bibi Anders-son, Gunnel Lindblom, Harriet An-dersson, Gunnaras Bjornstrandas,Erlandas Josephsonas. Pagrindinësfilmo herojës lygina savo gyvenimàsu Aristofano veikëjø ir supranta,jog moterø padëtis nuo antikos lai-kø nelabai tepasikeitë.

1985 m. Zetterling paraðë auto-biografijà „Visi tie rytojai“. Ji mirëLondone 1994 metais.

Be prancûzø aktorës CatherineDeneuve bûtø sunku ásivaizduotipusës amþiaus kino istorijà. Jà pri-mins festivalio rengiama aktorës fil-mø retrospektyva. Programoje – irnaujausi jos filmai („Mylimieji“,„Potiche. Þmonos maiðtas“), ir duAndré Téchiné, kurio filmuose jisukûrë bene geriausius vaidmenis,kûriniai („Mergina traukinyje“ ir„Mano mëgstamiausias metø lai-

kas“), ir du ankstyvieji – LuisoBu¹uelio „Dienos graþuolë“ (1967)bei Jeano-Paulio Rappeneau „Gy-venimas pilyje“ (1966).

Bus ir lietuviðkø akcentø. Festi-valis pagerbs aktoræ Gabijà Jarami-naitæ-Ryðkuvienæ. Jos portretà su-darys keturiø filmø programa:aktorës kino karjeros pradþia – Rai-mundo Banionio „Neatmenu tavoveido“ (1988) ir „Vaikai ið Ameri-kos vieðbuèio“ (1990) bei KristinosBuoþytës „Kolekcionierë“ (2008) irLinos Luþytës „Jau puiku, tik dar

ðiek tiek“ (2009). Festivalis pakviesir á lietuviðko filmo premjerà. Tai –Godos Rupeikaitës trumpametra-þis „Variacijos kaukiø tema“.

Festivalis pristatys ir konkursinæprogramà. Jà sudaro keturi filmai:prancûzës Valerie Massadian „Na-na“ (Prancûzija, 2011) slovakësMarianos Èengel Solèanskos „Le-genda apie skraidantá kiprietá“(„Lietajúci Cypriãn“, Slovakija,Lenkija, 2010), Alice Nellis „Ma-mos ir tëèiai“ („Mamas & Papas“,Èekija, 2010) bei Annos Kazejakkomedija apie futbolo sirgalius„Sparnuotos kiaulës“ („Skrzydùateúwinie“, Lenkija, 2010), kurià jaugalëjo matyti pernykðtës lenkø ki-no savaitës þiûrovai. Konkursiniusfilmus vertins þiuri: reþisierius Do-natas Ulvydas, aktorius Dainius Ga-venonis ir reklamos specialistas To-mas Bartninkas.

Festivalio naujovë – metø kinomoters rinkimai, kuriuose dalyvautigalës ir þiûrovai. Nugalëtojai busáteiktas juvelyrinis dirbinys – „Kinofëjos“ segë. „Ðerðëliafam“ ðiemetbus daug ne tik filmø, bet ir rengi-niø: moterø pokerio turnyras, slampoezijos vakaras, originalus „Ðerðë-liafam“ turgelis, Aisèio Mickevi-èiaus kvepalø pristatymas.

Tarptautinis moterø filmø festi-valis „Ðerðëliafam“ kovo 1–11 d.vyks Vilniuje, kino teatruose „Pa-saka“ ir „Skalvija“. Vëliau jis ke-liaus á Kaunà, Klaipëdà, Panevëþá,Ukmergæ, Druskininkus, Palangà irNidà.

PAGAL „PASAKOS“ INF.

„Jos“

„Fëja“


Kartais bandau ásivaizduoti tele-vizijos bokðtuose sëdinèius þmones,kurie sprendþia, kà mes su jumis tu-rime þiûrëti, kada ir kaip. Toks áspû-dis, kad ið savo bokðtø jie nusileidþiatik á Europos centrà arba pasivoliotipaèiame jo dugne plytinèiuose bul-varinës þiniasklaidos purvuose. Jieþiûri á mus ið savo aukðtumø ir galipasmerkti visà vakarà klausytis be-balsiø dainininkø ar þiûrëti negabiaisukurptus lietuviðkus serialus, betgerus filmus bûtinai rodys tik naktá.

1992 m. Jamesas Ivory perkëlë áekranà dar vienà (prieð tai buvo„Kambarys su vaizdu“, „Morisas“)savo mëgstamo anglø raðytojo Ed-wardo Morgano Forsterio (1879–1970) romanà, paraðytà 1910-ai-siais. Tai buvo „Hovards Endas“(LTV, 25 d. 23.30). Ðiame elegantið-kame, bet kartu ir paðaipiame fil-me rasime visas svarbias ir raðyto-jo, ir reþisieriaus kûrybos temas –apmàstymus apie klases, britø tra-dicijas ir sunkiai iðreiðkiamus jaus-mus. Keistas dalykas, nors herojai –ið seniai praëjusio laiko, „HovardsEndas“ neatrodo senamadiðkas,nes netiesiogiai siûlo gráþti prie pas-kutiniais metais ðiuolaikiniø inte-lektualø plëtojamos epochø kaitostemos. Tik ta kaita, ko gero, dabarnebeatrodo tokia akivaizdi kaipForsterio laikais.

„Hovards Endas“ nukelia á kara-liaus Edvardo laikus ir rodo trijøðeimø likimus. Energingieji Vilkok-sai – turtingi kapitalistai prasimu-ðëliai, jø turtas „pasidarytas“ kolo-nijose. Neturtingi Bastai priklausoþemesnei viduriniajai klasei, jiemsnuolat padeda seserys Ðlegel (jø pa-vardë – ir nuoroda á romantizmà, irá vokiðkà kilmæ). Jos – iðsilavinusios,meniðkos sielos, artimos Blumsbe-rio grupei.

Reþisieriø labiau domina bûtentMargaretos (Emma Thompson) irHelenos (Helena Bonham Carter)istorijos. Jø prasmingà ir kuklø, ku-pinà knygø, muzikos gyvenimà Lon-done sugriaus santykiai su turtin-gesniais ir þiauresniais Vilkoksais.Po savo draugës Rut Vilkoks (Va-nessa Redgrave), kuri nori palikti

Kokie jauni mes buvomeKrësle prie televizoriaus

Margaretai Hovards Endo dvarà,mirties Margareta iðtekës uþ jos vy-ro Henrio (Anthony Hopkins). He-lenai jis atrodo tik turtingas barba-ras. Hovards Endas Forsteriui buvoAnglijos simbolis. Ivory perteikiafilme epochos dvasià ir neiðvengia-mà þlugimà. Þlunga ne HovardsEndas, þlunga kadaise garbintosmoralinës vertybës, kurios pasiro-dë esanèios tariamos ar netikros.

Kultûrà suvokiu ir kaip tam tikràtæstinumà. Jos dalis yra ir filmø,knygø pavadinimai, kuriø negalimakeisti tik panorëjus. Mûsø televizi-jos mano kitaip. Þinoma, galinga,bet vienalàstë kino platintojø fan-tazija kartais pasiûlo tokius lietuvið-kus pavadinimus, kad nors verk, betkai LTV prieð porà metø oficialiaikino teatruose rodytà Radu Mihai-leanu filmà „Le Concert“ staiga pa-vadina „Apsiðaukëliø orkestru“(26 d. 21.15) – taip pat ne pyragai.Gal potencialûs televizijos þiûrovaidar nepamirðo kino teatre matytofilmo? Ir apskritai, kokia prasmëvienà blogà pavadinimà keisti darprastesniu?

Esu ið Rumunijos kilusio prancû-zø reþisieriaus, sukûrusio ásiminti-nus „Eik ir tapk“, „Gyvenimo trau-kiná“ gerbëjas. Tragiðkas situacijasjis rodo komiðkai, ir atvirkðèiai, jofilmuose susilieja juokas, aðaros irskaidri klasikinës melodramos in-tonacija. „Apsiðaukëliø orkestras“(2009) buvo nominuotas net devy-niems (gavo du – uþ geriausià gar-

sà ir muzikà) prancûzø kino akade-mijos „Cezariams“, o prancûzaimasiðkai ðturmavo kino sales. Pa-sakojimas apie rusø muzikantus, ku-rie buvo atleisti ið Maskvos Didþio-jo teatro orkestro ir po trisdeðimtiesmetø apgaule patenka á Paryþiø, kadten sugrotø Piotro Èaikovskio kon-certà smuikui ir orkestrui, ið pradþiøatrodo keistai. Reþisierius naudojavisus kine susikaupusius rusø ir þy-dø vaizdavimo stereotipus: rodo at-viros, meniðkos sielos ir puikiø ko-merciniø sugebëjimø barbarus irgirtuoklius. Atsidûræ Paryþiuje, ap-siðaukëliai iðkart susiranda nelega-lius darbus, pardavinëja ikrus, ne-atvyksta á repeticijà, nusiaubiavieðbutá. Stereotipiðki ir rusø ban-ditai bei oligarchai, ðaudantys ka-laðnikovais per vestuves. Kol ren-giamasi koncertui, ima aiðkëti irjaunos prancûzø smuikininkës (ne-seniai reþisûroje debiutavusi akto-rë ir dainininkë Melanie Laurentásiminë Quentino Tarantino „Ne-garbinguose ðunsnukiuose“) istori-ja. Mergina, kaip ir pridera melod-ramos herojei, apie savo kilmæneþino. Jos tëvai þydai Breþnevo lai-kais buvo iðtremti á Sibiro lagerius.Mergaitë violonèelës dëkle atsidû-rë Prancûzijos ambasadoje. Kiek-vienas, prisimenantis anuos laikus,pasakys, kad taip negalëjo bûti. Irbus visiðkai teisus.

Taèiau neskubëkite konstatuoti,kad „Apsiðaukëliø orkestras“ – darviena neskoninga fantazija apie

þiaurø sovietmetá, kurias taip mëgs-ta „Dokumentinio kino vakarø“ ko-mentatoriai. Michaileanu sàmonin-gai sukûrë labai senamadiðkà filmà,kurio personaþai – tarsi geri paþás-tami. Reþisierius elgiasi gana eks-centriðkai: ið pradþiø rodo farsà irgroteskà, paskui, kai pradeda aið-këti buvusio Didþiojo teatro diri-gento, o dabar – valytojo Filipovo(Aleksejus Guskovas) tragedija, pa-suka link parabolës, kuri ir atvesprie laimingos, bet iðmintingos pa-baigos. Reþisierius sulydo groteskàsu lyrizmu, kaip orkestro iðvykimoscenoje, nufilmuotoje Raudonojo-je aikðtëje, ið kurios apdriskæ muzi-kantai pësèiomis traukia á Ðeremet-jevo oro uostà: þadëti autobusaineatvaþiavo, pinigø taksi nëra.

Ið pradþiø negali atsikratyti min-ties, kad þiûri senà sovietiná filmà,nors veiksmas ir perkeltas á lauki-nio kapitalizmo Rusijoje laikus. Mi-chaileanu iðnaudoja nesutapimà tarpsenøjø stereotipø ir naujøjø laikø, iðjo ir gimsta filmo humoras: ant ko-munistø vado (Valerijus Barinovas)stalo maþëjanèia tvarka tarsi seno-viniai drambliukai surikiuoti Leni-no biustukai, teatro poþemiuoseárengtas telefonas, ið kurio nemoka-mai galima paskambinti á Izraelá...Bet filmo magija – pavirðiuje. Prieðtrisdeðimt metø paþeminti ir á gyve-nimo dugnà nustumti muzikantainegali susitaikyti su svajoniø prara-dimu. Galimybë Paryþiuje sugrotikadaise nutrauktà koncertà yra bû-das jas susigràþinti. Paþemintøjø ir

nuskriaustøjø revanðas filme yramenas. Moralais nesidrabstantisreþisierius, filmui artëjant á pabaigà,suformuluoja tai, kas svarbiausia. Pa-saulis yra orkestras ir reikia jame rastisavo vietà. Pridurèiau, tegu tai ir ap-siðaukëliø orkestras.

Meksikieèiø reþisieriaus Javiero‚Fox‘ Patrono filmas „Kitoje dangauspusëje“ (LTV2, 29 d. 23 val.) – apieMechiko metropolyje susitikusiusdu brolius Malboro ir Kuku, kurievienas kito nekenèia jau penkeriusmetus. Vyresnysis juos praleido ka-lëjime. Taèiau broliai turi daugybæproblemø ir jas gali iðspræsti tikdrauge. „Variety“ raðë, kad „ðiosþiaurios kriminalinës dramos per-sonaþai tokie tikroviðki, tarsi gyven-tø viename jûsø miesto darbininkørajonø, o filmo istorija galëtø vyktivisai ðalia“.

LNK (28 d. 22.35) ir toliau pri-mena populiariausius videotekøeros filmus. Ðákart tai 1988 m. Ro-berto Towne’o kriminalinë drama„Atsuktuvas“ su tekila“. Filmo hero-jus Deilas (Mel Gibson) nori palik-ti narkotikø „verslà“. Jo mokyklosdraugas Nikas (Kurt Russell) dirbapolicijoje, narkotikø skyriuje. Jieabu myli Michelle Pfeiffer suvaidin-tà graþuolæ italæ. Situacija kompli-kuojasi, kai Nikas gauna ásakymàsuimti Deilà. Gerokai primirðtas fil-mas þada daug nostalgiðkø prisimi-nimø ne tik apie kartu su mumissenstanèias Holivudo þvaigþdes.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Anonsai

„Kino pavasaryje“ „Viasatkomedijø festivalis“

Artëjanèio festivalio „Kino pa-vasaris“ programoje – ðiemet prie„Kino pavasario“ prisijungusio „Via-sat komedijø festivalio“ filmai. Tarpjø – „Auksiniam gaubliui“ nominuo-tas ir Airijoje geriausiu 2011 m. fil-mu pripaþintas Johno MichaeloMcDonagho „Sergëtojas“ („The Gu-ard“), jame vaidina aktorius MarkasStrongas, paþástamas ið neseniai ro-dytø filmø „Bastûnas, siuvëjas, ka-reivis, ðnipas“ ir Guy Ritchie „Ðer-loko Holmso“. Golvëjaus miestopolicijos serþantas Geris Boilas sa-vo rutinà „kutena“ narkotikais,duoklëmis ir prostitutëmis. Netru-kus jis priverèiamas susikaupti ir tir-ti þmogþudystæ bei pusës milijardo

doleriø vertës narkotikø kontraban-dos bylà.

Kita „Viasat komedijø festivalio“naujiena – San Sebastiano kino fes-tivalá uþdariusi, Tokijo festivalyjepagrindiná prizà laimëjusi prancû-zø juosta „Nelieèiamieji“ („Intou-chables“, reþ. Eric Toledano, OlivierNakache). Tikrais ávykiais paremtaistorija Prancûzijoje tapo lankomiau-siu metø filmu. Franšois Cluzet fil-me vaidina visiðkai paralyþiuotà aris-tokratà, kuriam padëti ádarbinamasið kalëjimo kà tik paleistas jaunasnepraustaburnis imigrantas.

Juodojo humoro gerbëjai festiva-lyje galës mëgautis belgø juosta„Hasta la vista“ (reþ. Geoffrey Ent-hoven) apie tris dvideðimtmeèiusvyno ir moterø mëgëjus, kurie no-rëdami atsikratyti nekaltybës iðsi-rengia Ispanijon. Jø niekas nesulai-

kys, nors vienas yra aklas, kitas ju-da tik neágaliojo veþimëliu, o tre-èias – visiðkai paralyþiuotas.

Romantikams festivalis skiriamokslinës fantastikos ispanø filmà„Ateivis ið kosmoso“ („Extrater-restre“, reþ. Nacho Vigalondo) apiedu nepaþástamuosius – Chulijà irChulijø, kurie po iðgertuviø naktiesatsidûrë toje paèioje vieno Madri-do buto lovoje. Jie bematant ásimy-li vienas kità, bet romanà sujaukiaateiviø ið kosmoso laivas.

„Fëja“ („La fée“, reþ. Fiona Gor-don, Dominique Abel, Bruno Ro-my, Belgija, Prancûzija) pakvies áPrancûzijos uostà Havrà. Domasyra maþo jo vieðbuèio naktinis sar-gas. Kartà èia atvyksta basakojë mo-teris be jokio bagaþo. Jos vardasFiona. Ji sako, kad yra fëja ir galiiðpildyti tris Domo norus. Norvegø

„Uþvesk mane!“ („Fa meg pa, for fa-en“, reþ. Jannicke Systad Jacobsen)apdovanota Niujorko „Tribeca“ ki-no festivalio prizu uþ geriausià sce-narijø. Filmo herojë penkiolikmetëAlma gyvena su mama maþameNorvegijos kaimelyje. Su draugëmisji slapta geria alø, svajoja apie graþøgitaristà ir duoda skelbimà vienameerotiniame interneto portale. Labaigreit mergina praranda ryðá su rea-lybe, ir nelaimës prasideda.

Italø reþisieriaus Gianni Di Gre-gorio „Rugpjûèio ðventæ“ lietuviøþiûrovai ávertino labai gerai. 2010 m.sukurta iðmintinga reþisieriaus kome-dija „Dþanis ir jo moterys“ („Giannie le Donne“) pasakoja apie ðeðias-deðimtmetá pensininkà, kuris pasi-rengæs padëti visiems – savo akty-viai þmonai, mylimai dukrai ir jossuþadëtiniui bei senai motinai. Vie-

nà dienà geriausiais Dþanio draugasatveria jam akis: kiekvienas save ger-biantis jø kartos vyras privalo turëtimeiluþæ. Dþanis nusprendþia pakeistigyvenimà, tik kurià pasirinkti – seniaigeidþiamà Gabrielæ, pirmàjà meilæValerijà, mamos tarnaitæ Kristinà?..Já supa tiek daug moterø.

Tragikomedija „Gazos parðiu-kas“ („When Pigs Have Wings“,reþ. Sylvain Estibal, Prancûzija, Vo-kietija, Belgija) perkels á vienà dra-matiðkiausiø pasaulio regionø – Ga-zà. Po audros palestinietis þvejysDþafaras suranda parðiukà. Nu-sprendæs kuo greièiau atsikratytimusulmonø poþiûriu neðvaraus gy-vulio, jis nusprendþia pirma paban-dyti já parduoti – pinigai tikrai nepa-kenks. Taèiau þvejys neásivaizduoja,kas jo laukia...

PAGAL „K INO PAVASAR IO“ INF.

„Hovards Endas“

„Apsiðaukëliø orkestras“


V a s a r i o 2 4 – k o v o 4

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

„Nuo kalvystës iki auksakalystës. 1960—

1990 m. metalo plastika Lietuvos dailës

muziejaus rinkiniuose“

Tarptautinë paroda „Kryþiai yra dorybës þenklas,

o Strëlë — pergalës... Sapiegos — valstybininkai,

meno mecenatai ir kolekcininkai“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Paroda „Europos dailë XVI—XIX a.“

Paroda „Sankt Peterburgo imperatoriðkasis

porcelianas“

Danø tapybos, skulptûros, keramikos,

plakato, fotografijos ir dizaino paroda

„Kristianija mene“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas —

Valdovø rûmø interjero vertybës“

Paroda „Tarp kasdienybës ir prabangos.

Restauruoti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø

rûmø archeologiniai radiniai“

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

Gedimino Petraièio rinkinys „Tradicinë

lietuviø skulptûra“

„Algimanto Miðkinio dovana“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Pokyèiø karta. Ðiuolaikinis Indijos

menas“

Antano Gerliko filmas „Pasivaikðèiojimas“

Alex Cecchetti paroda „Baimëj ir nuostaboj“

Rossella Biscotti paroda „Pirma antraðtinë

dalis. Bendrijos uþdaviniai“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Milenos Liutkutës ir Agnës Kananaitienës

kûrybos paroda „Treniruotë“

Marijos Teresës Roþanskaitës pieðiniø paroda

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko ir

Frederico Chaubino paroda „Sovietinës

architektûros fotografijø albumai“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki III. 3 d. — Romualdo Augûno paroda

„Sapnuoju Lietuvà“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 28 d. — Kauno skulptoriø maþosios

plastikos apþvalginë paroda „Kûrybos mainai“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Vlado Braziûno fotoportretø paroda „pa(si)ma-

tymai“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 25 d. — Konstantino Gaitanþi paroda

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki III. 3 d. — Broniaus Graþio tapyba

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 29 d. — J. Vienoþinskio dailës mokyklos

Naujosios Vilnios filialo mokiniø keramikos

darbø parodà „Mûsø pati graþiausia vëliava“

Kazio Venclovo „Cepelinas“ (vieno kûrinio

paroda muziejaus kiemelyje)

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Gerardas Bagdonavièius. Gyvenimas —

tarsi teatras...“

Paroda „Spalvos ir ðokio paviliota“, skirta

baletmeisterës, ðokio pedagogës ir teatro

dailininkës Olgos Dubeneckienës-Kalpokie-

nës 120-osioms gimimo metinëms

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Menininkø grupës OTSE (Nilsas Hintas,

Annika Kedelauk ir Raineris Kaasikas-

Aaslavas, Estija) paroda „Asmeninis velnias“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

nuo 24 d. — Simono Skrabulio tapybos

paroda „Spalvø efuzija“

Prancûzø institutas LietuvojeDidþioji g. 1

Vaclovo Ðiugþdinio 100-meèiui skirta paroda

iki 28 d. — Pierre’o Etaixo paroda „Etaixas

pieðia Tati“

Galerija „Actus magnus“Pilies g. 36—44

iki 28 d. — fotografës Izabelos Nowak

(Varðuva) projektas „Kairæ, deðinæ“

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

Audriaus Naujokaièio ir Daliaus Naujo-

Naujokaièio paroda „Nereikia nerimauti.

Gyvenimas tik prasideda“

Justino Vienoþinskio dailësmokyklaKonarskio g. 37

Marijos Teresës Roþanskaitës (1933—2007)

mokiniø darbø paroda

Senamiesèio menininkø galerijaTotoriø g. 22–4

Algirdo Jako, Eriko Perlikovskio paroda „Forma“

Galerija „Kristina Norvilaitë irEdita Suchockytë“Uþupio g. 1

Grafikiø Kristinos Norvilaitës ir Editos

Suchockytës paroda

„Dailininkø menë“Ðeimyniðkiø g. 23

Leonardo Gutausko tapybos darbø paroda

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Fotografo Kazio Daugëlos (1912—1999)

kûrybos paroda

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Mirãbile Visu / Nuostabu matyti“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 26 d. — paroda „Geriausias 2011-øjø

kûrinys“

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusPutvinskio g. 64

Antano Þmuidzinavièiaus 135-osioms

gimimo metinëms skirta paroda

iki 26 d. — paroda „Peizaþas tapyboje: nuo

Antano Þmuidzinavièiaus iki XXI a. dailininkø“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki III. 3 d. — Eimuèio Markûno paroda

„Paralelinës realybës“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Gyèio Skudþinsko fotografijø paroda „Regë-

jimo pratimai“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

nuo 24 d. — Andriaus Janulaièio keramikos

darbø paroda „AJ“

iki 29 d. — Mikalojaus Ðalkausko ir Alfonso

Vilpiðausko tapybos paroda ið ciklo „Duetai“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Èeslovo Januðo (1907—1993) paroda „Prie

Baltijos ir prie Atlanto“

iki III. 1 d. — paroda „Kaligrafija ant buriø“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 26 d. — paroda „Jaunieji Europos kûrëjai

2011/2013“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Paroda „Juslinëpseudoplastinëgaltapyba“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Vytauto Mockaièio kûrybos paroda

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Paroda „Stasys Eidrigevièius. Mediniðkiai,

Lepðiai, Panevëþys, Kaunas, Vilnius, Varðuva“

„A galerija“Respublikos g. 33

Valentino Peèinino fotografijø paroda

„Saukø ðeimos portretas“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras24 d. 18.30 — „ÞYDRASIS DUNOJUS“.

Dir. — M. Staðkus

25, 26 d. 12 val. — J. Gaiþausko „BURATI-

NAS“. Dir. — M. Jauniðkis

25 d. 18.30 — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

26 d. 18 val. — M. Theodorakio „GRAIKAS

ZORBA“. Dir. — M. Staðkus

III. 2, 3 d. 18.35 — PREMJERA! L. Bernsteino

„KANDIDAS“. Dir. — M. Staðkus. Dainuoja

E. Seilius, J. Gedmintaitë, V. Juozapaitis,

L. Jonutytë, R. Ðilinskaitë, A. Rubeþius,

A. Malikënas, E. Dauskurdis, R. Karpis,

L. Norvaiðas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

24, 25, III. 1 d. 18.30 — PREMJERA!

J. Giraudoux „IR VËL VISKAS BUS GERAI“.

Reþ. — C. Grauþinis

26 d. 12 val. — A. de Saint-Exupéry „MAÞA-

SIS PRINCAS“. Reþ. — S. Mykolaitis

III. 2 d. 18.30 — A. Schnitzlerio „10 DIALOGØ

APIE MEILÆ“. Reþ. — Y. Ross

Maþoji salë

25 d. 16 val. — F. Dostojevskio „NUOLANKIO-

JI“. Reþ. — V. Masalskis

26 d. 16 val. — S. Mroýeko „NAÐLËS“.

Reþ. — S. Raèkys

III. 1 d. 19 val. — I. Villqisto „HELVERIO

NAKTIS“. Reþ. — J. Vaitkus

2 d. 19 val. — M.F. Marsot „LAUKIM SKAM-

BUÈIO“. Reþ. — V. Masalskis

Studija

25 d. 16 val. — „MURKÐLINAS IR

TURKÐLINAS“ (pagal U. Starko apysakà).

Reþ. — E. Jaras

Vilniaus maþasis teatras24 d. 18.30 — „SELAVY!“ (N. Narmontaitës

spektaklis)

25 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MISTRAS“.

Reþ. — R. Tuminas

26 d. 12 val. — MANO BATAI BUVO DU“.

Idëjos aut. ir reþ. — G. Latvënaitë

28 d. 18.30 — B. Slade „KITAIS METAIS, TUO

PAÈIU LAIKU“. Reþ. — A. Lebeliûnas (VðÁ

„Laimingi þmonës“)

29 d. 18.30 Nacionaliniame dramos teatre —

N. Gogolio „REVIZORIUS“. Reþ. — R. Tuminas

III. 1 d. 18 val. — Ð. Dþianaðvili solinis

koncertas „Mano ðirdies muzika“

2 d. 18.30 — S. Becketto „BELAUKIANT

GODO“. Reþ. — R. Tuminas

Valstybinis jaunimo teatras24 d. 18 val. — D. Privalovo „SENIAUSIØ

PROFESIJØ ÞMONËS“. Reþ. — B. Latënas (Salë 99)

26 d. 12 val. — „RONJA PLËÐIKO DUKTË“

(pagal A. Lindgren apysakà). Reþ. —

D. Jokubauskaitë

26 d. 18 val. — PREMJERA! „JIS IR JI“ (pagal

J. Biliûno ir J. Janulaitytës-Biliûnienës

laiðkus). Scen. aut. ir reþ. — B. Mar

28 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

29 d. 18 val. — A. Novikovo trumposios prozos

knygos „Nemiegantys“ pristatymas (Salë 99)

III. 2 d. 18 val. — „BARBORA IR ÞYGIMAN-

TAS“ (J. Vaitkaus poetinë improvizacija pagal

J. Griniaus pjesæ „Gulbës giesmë“).

Reþ. — J. Vaitkus )

Rusø dramos teatras24 d. 18 val. — F. Veberio „KVAILIØ VAKA-

RIENË“. Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

25 d. 18 val. — A. Vvedenskio „EGLUTË PAS

IVANOVUS“. Reþ. — J. Vaitkus

26 d. 12val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — A. Uteganovas (Rusija)

26 d. 18 val. — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA

MEILË“ (pagal P. Sanajevo apysakà „Palaido-

kite mane uþ grindjuostës“).

Reþ. — A. Jankevièius

29 d. 18 val. — L. Andrejevo „TAS, KURIS

GAUNA ANTAUSIUS“. Reþ. — J. Vaitkus

III. 1 d. 18 val. — R. Cooney „Nr.13“.

Reþ. — E. Muraðovas

2 d. 18 val. — E.-E. Schmitto „DVIEJØ

PASAULIØ VIEÐBUTIS“. Reþ. — S. Raèkys

Oskaro Korðunovo teatras29, III. 1, 2 d. 19 val. OKT studijoje —

M. Gorkio „DUGNE“. Reþ. — O. Korðunovas

„Menø spaustuvë“24 d. 19 val. Juodojoje salëje — „AR AÐ ESU

TAS, KAS AÐ ESU? “. Choreogr. — B. Letukaitë

(Kauno ðokio teatras „Aura“ )

24 d. 19 val. Stiklinëje II — „TOPOR SOSI“.

Aktorius ir reþ. — B. Ðarka (teatro trupai

„Gliukai“)

25 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „EGLË

ÞALÈIØ KARALIENË“. Reþ. — S. Degutytë

(„Stalo teatras“)

28 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio

„DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSVILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSVILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSVILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSVILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOSGALERIJOSGALERIJOSGALERIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki III. 3 d. — Henriko Èerapo ir Algimanto

Èerniausko paroda „Jauno gitaristo meilës

darþelis“

iki III. 2 d. — Ðiaurës ir Baltijos ðaliø dizaino

paroda „16 þingsniø artyn“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki III. 3 d. — Laimos Orþekauskienës perso-

nalinë paroda

„ARgenTum“ galerijaLatako g. 2

Aistës Kisarauskaitës projektas „Kieno miðke

kankorëþiai?“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Dailë

Apie sovietiniø vizijø utopiðkà didybæ ir neiðvengiamà trapumà iki ko-vo 17 d. pasakoja Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko ir Frédérico Chau-bino paroda „Sovietinës architektûros fotografijø albumai“ galerijoje„Vartai“. Kuratorës: Eglë Juocevièiûtë, Danutë Gambickaitë, Jolanta Mar-ciðauskytë-Juraðienë.

Ðiuolaikinio meno centras atnaujino ekspozicijas ir ðalia parodø kvie-èia ásitraukti á performansø stebëjimà. Pristatomi trys menininkai: AlexasCecchetti, Rossella Biscotti ir Antanas Gerlikas. Programa susijusi su lai-ku ir vieta. Apie jà plaèiau www.cac.lt

Teatras

Vasario 24, 25 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didþiojoje salëjeávyks spektaklio „Ir vël viskas bus gerai“ premjera. Reþisierius CezarisGrauþinis pats paraðë ir spektaklio inscenizacijà pagal prancûzø drama-turgo Jeano Giraudoux pjesæ „Ðajo pamiðëlë“. Premjerà ádomu pamatytine vien dël skambiø pavardþiø, bet ir dël to, kad tai pirmas reþisieriausdarbas ðiame teatre. Kartu turëtø naujai atsiskleisti ir aktoriø kolektyvai,nes „cezario trupë“ susijungs su LNDT trupës aktoriais.

Muzika

Vasario 25 d. 19 val. kvieèiame apsilankyti Nacionalinëje filharmonijojesmuikininkës Ingridos Armonaitës jubiliejui skirtame koncerte. I. Ar-monaitë ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atliks itin sudëtingàA. Schnittke’s Koncertà smuikui ir orkestrui. Antroje vakaro dalyje – pas-kutinë P. Èaikovskio simfonija, dar vadinama „Patetine“. Jà atliks nacio-nalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrëno.

***Turbût daugiausiai ávykiø, debatø ir þmoniø átrauks 13-oji tarptautinë

Vilniaus knygø mugë, vykstanti 23–26 d. Lietuvos parodø ir kongresø cen-tre „Litexpo“ (Laisvës pr. 5).

Mugë veikia vasario 24 d. 10–19 val., 24–25 d. 10–21 val., 26 d. 10–17 val. Norint atsirinkt leidinius ir jø pristatymus teks pasikliauti savoáþvalga, nes renginys, kaip ir visi masiniai, kupinas atradimø ir nusivyli-mø. Detalesnë informacija www.2012.vilniausknygumuge.lt.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

28 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — K. Binkio

„SPARNUOTASIS MATAS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

29 d. 19 val. Juodojoje salëje — „SIBILË“.

Choreogr. — L. Juodkaitë

29 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþi-

nio „VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþi-

nis (teatras „cezario grupë“)

III. 1 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Koren-

kaitës „PABËGIMAS Á AKROPOLÁ“. Reþ. —

A. Giniotis (teatro laboratorija „Atviras ratas“)

2 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Palubenko

koncertas

Anþelikos Cholinos teatras28 d. 19 val. Lietuvos nacionaliniame dramos

teatre — „ANA KARENINA“ (pagal A. Schnit-

tke’s muzikà, L. Tolstojaus romano moty-

vais). Choreogr. — A. Cholina

Vilniaus kamerinis teatras25 d. 13 val. — „BAÛÛÛBAI“ (pagal H. Ullrich

knygà). Reþ. — R. Vikðraitis

„Raganiukës teatras“25 d. 12 val. — ,,MIEGANÈIOJI GRAÞUOLË“.

Reþ. — R. Urbonavièiûtë

25 d. 16 val. — „PELENË“. Reþ. — R. Urbona-

vièiûtë

26 d. 12 val. — knygos „Maþojo dinozauriu-

ko istorija“ pristatymas–spektaklis.

Reþ. — R. Urbonavièiûtë

KAUNAS

Kauno dramos teatras24, III. 4 d. 18 val. Rûtos salëje — S. Oksa-

nen „APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas

25 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“). Reþ. —

A. Sunklodaitë

25 d. 18 val. Penktojoje salëje — J. Dell ir

G. Sibleyro „TEGYVUOJA BUÐONAS!“

Reþ. — R. Vitkaitis

25 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A.M. Sluckai-

tës „ANTIGONË SIBIRE“ (pagal J. Anouilh’aus

„Antigonæ“). Reþ. — J. Juraðas

26 d. 15 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„LIÛDNAS DIEVAS“. Reþ. — I. Paliulytë

26 d. 17 val. Maþojoje scenoje — M. von

Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

26 d. 18 val. Rûtos salëje — V. Bartulio

„PAMOKSLAS ÞUVIMS“. Reþ. — V. Bartulis

29 d. 18 val. Penktojoje salëje — G. Padegi-

mo „JAH“. Reþ. — G. Padegimas

III. 1, 2 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èecho-

vo „PALATA. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

1 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

B. Frielo „STEBUKLINGASIS TENESIS“.

Reþ. — G. Padegimas

2 d. 19 val. Penktojoje salëje — K. Marèiuly-

no „AUKSINË ÐVENTYKLA“. Reþ. — E. Mikulio-

nytë ir K. Marèiulynas (teatras „Jaja“)

Kauno muzikinis teatras24 d. 18 val. — C. Coleman „MIELOJI ÈARITI“.


25 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

26 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Choreogr. — A. Jankauskas

26 d. 18 val. — PREMJERA! G. Verdi „ATILA“.

Muzikinis vad. — E. Pehkas, dir. — V. Visockis

29 d. 17 val. — G. Gladkovo „BRËMENO

MUZIKANTAI“. Dir. — J. Vilnonis

III. 1 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

2 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.


Kauno maþasis teatras24 d. 19 val. — G. Burke „GAGARINO GATVË“.

Reþ. — V. Balsys

25 d.18 val. — L. de Weck „MYLIMIAUSI“.

Reþ. — V. Balsys

26 d. 14 val. — A. Dilytës „SIDABRINIS FËJOS

ÐAUKÐTELIS“. Reþ. — A. Dilytë

26 d. 19 val. — A. Dilytës „LAUROS

KOSMOSAS“. Reþ. — A. Dilytë

28 d. 19 val. — „MOKËK — DUOSIU“ (pagal

G. Gugevièiûtës pjesæ „Labas gyvenimas“).

Reþ. — V. Balsys

Kauno kamerinis teatras24 d. 18 val. — M. Walczako „PIRMASIS

KARTAS“. Reþ. — S. Rubinovas

25 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

26 d. 18 val. — C. Fréchette „ÞANAS IR

BEATRIÈË“. Reþ. — S. Rubinovas

28 d. 18 val. — Premjera! Y.Rezos „TRYS

GYVENIMO VERSIJOS“. Reþ. — A. Jankevièius.

Vaidina J. Onaitytë, G. Piktytë, D. Svobonas,

S. Ðidlauskas, V. Gasiliûnas (teatras „Mens

publica“ ir VDU teatras)

29 d. 18 val. — F. Rabelais „GARGANTIUA IR

PANTAGRIUELIS“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno valstybinis lëliø teatras25 d. 12 val. — „NYKÐTUKAS NOSIS“.

Reþ. — A. Stankevièius

26 d. 12 val. — „ÐEIMYNËLË IÐ DIDÞIOSIOS

GIRIOS“. Reþ. — O. Þiugþda

26 d. 16 val. — A. Menchelio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — G. Urmonaitë (Tauragës

asociacijos „Maþoji scena“ teatro spektaklis)

Ðokio teatras „Aura“III. 1 d. 19 val. Kaune, „Girstutyje“, 2 d. 19 val.

Vilniuje, Ðokio teatre, — „MEDËJOS“. Reþ. ir

choreogr. — B. Letukaitë

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras24 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“

25 d. 18.30 — J. Steino, J. Bocko, Sh. Harni-

cko „SMUIKININKAS ANT STOGO“

26 d. 17 val. Kolonø salëje — koncertas „Ið

mano svajoniø“

Klaipëdos lëliø teatras25 d. 12 val. — „KIÐKIO PASAKOS“.

Reþ. — J. Januðkevièiûtë

26 d. 12 val. — „STEBUKLINGAS PELENËS

LAIKAS“ . Reþ. — G. Radvilavièiûtë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras24 d. 18 val. — J. Ðvarco „Ðeðëlis“.

Reþ. — N. Ogaj-Ramer

25 d. 18 val. — P. Cheneau „Á SVEIKATÀ,

PONE!“. Reþ. — N. Mironèikaitë

26 d. 12 val. — V. Ludwigo „BELA, BOSAS IR

BULIS“. Reþ. — A. Gluskinas

26 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

III. 1 d. 16 val. — K. Borutos „BALTARAGIO

MALÛNAS“. Reþ. — A. Pociûnas

2 d. 18 val. — „KOVA“ (pagal F. Kafkos

kûrybà). Reþ. — P. Ignatavièius

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras24 d. 18 val. — A. Hackett, F. Goodricho

„VISADA TAVO. ANA FRANK“. Reþ. —

V. Jevsejevas

25 d. 17 val. — N. Gogolio „VEDYBOS“.

Reþ. — R. Augustinas A.

26 d. 17 val. — M. Zalytës „MARGARITA“.

Reþ. — A. Këleris

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija25 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras. Dir. — M. Pitrënas. Solistë

I. Armonaitë (smuikas). Programoje

D. Kabalevskio, A. Schnittke’s, P. Èaikovskio

kûriniai

26 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

A. Peseckas, V. Peseckienë (smuikai)

N. Golubeva (fortepijonas). Koncertà veda

V. Gerulaitis. Programoje G. Tartini,

G.F. Händelio, J. Massenet, F. Mendelssohno-

Bartholdy kûriniai

26 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

kamerinës muzikos koncertas „Mefistofelio

kerai“. L. Mikalauskas (bosas), styginiø grupë

„Bass Arco“: G. Daunoravièius (violonèelë),

T. Ðatas (violonèelë), D. Jakðtas (violonèelë),

D. Rudvalis (kontrabosas). Programoje

W.A. Mozarto, G. Rossini, Ch. Gounod,

A. Boito, A. Rubinsteino, M. Musorgskio,

C. Saint-Saenso kûriniai

28 d. 15 val. Ðvenèioniø meno mokykloje,

28 d. 16.30 val. Ðvenèionëliø meno mokyk-

loje — Èiurlionio kvartetas ir J. Leitaitë

(mecosopranas). Programa „Graþiausia kino

filmø muzika“

29 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — fortepijono reèitalis A. Skriabi-

no gimimo 140-osioms metinëms. P. Laulas

(fortepijonas). Programoje A. Skriabino kûriniai

III. 3 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Kauno miesto simfoninis

orkestras. Solistas D. Nordio (smuikas).

Dir. — M. Pitrënas. Programoje R. Schuman-

no, F. Mendelssohno-Bartholdy kûriniai

3 d. 15 val. Këdainiø daugiakultûriame

centre, 6 d. 18 val. Ðirvintø kultûros centre,

4 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

Valstybinis Vilniaus kvartetas. M.-B. Souquet

(sopranas), B. Vainiûnaitë (fortepijonas)

4 d. 16 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — „Visai ðeimai“. Lietuvos naciona-

linis simfoninis orkestras. Solistai V. Gurstis

(fleita), D. Berezinas (violonèelë), S. Zajanè-

kauskaitë (fortepijonas), U. Pauliukonis

(fortepijonas). Dir. — M. Staðkus

V I L N I U S

Kongresø rûmaiIII. 2 d. 19 val. — „Visi P. Èaikovskio fortepi-

joniniai koncertai“. Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras. Solistas A. Paley

(fortepijonas). Dir. — G. Rinkevièius

Lietuvos muzikø rëmimo fondas29 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

Treèiadienio vakaras: „Ðiaulieèiø klube“

gydytojas A. Briedis, K. Knizikevièiaus

„Ðiauliø kraðto medicinos istorijos“ ir

monografijos apie chirurgà Z. Vaiðvilà

pristatymas. Dalyvauja Nacionalinës

M.K. Èiurlionio menø mokyklos mokytojos

ekspertës J. T. Karosaitës fortepijono klasës

mokinë G. Bekerytë

„Piano.lt“ koncertø salë24 d. 19 val. — koncertas maestro V. Èekasi-

no 65-meèiui. Dalyvauja A. Anusauskas

(fortepijonas), V. Èekasinas (saksofonas),

T. Deðukas (smuikas), K. Ðimelis (violonèelë)

26 d. 19 val. — „Pavasario belaukiant“. „Fort

vio“: I. Baikðtytë (fortepijonas), I. Rupaitë

(smuikas), P. Jacunskas (violonèelë); „Art

vio“: I. Rupaitë (smuikas), K. Venslovas

(smuikas), T. Petrikis (altas), P. Jacunskas

(violonèelë). Programoje J. Haydno,

F. Bridge, A. Piazzollos kûriniai

Uþutrakio dvaro sodybos rûmai26 d. 15 val. — koncertas „Astor Piazzolla

Project“. Dalyvauja R. ir S. Rinkevièiûtës

(fottepijonas ir smuikas) bei N. Bakula

(akordeonas)

KAUNAS

Kauno menininkø namai25, 26 d. 16 val. Vytauto Didþiojo karo

muziejaus sodelyje — G. Kuprevièiaus

atliekamø varpø muzikos koncertai. Progra-

moje J.S. Bacho kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Vilniaus mokytojø namai24 d. 18 val. Svetainëje — „Vieniðo vilko

klubo“ koncertas „Meilës dainos“

28 d. 18 val. Svetainëje — vakaras „Pasidai-

navimai su Veronika“. „Sutaro“ albumo

„Ubagø karalystës monai“ sutiktuvës.

Dalyvauja tautiðka kapelija „Sutaras“

MENAS . FOTOGRAF I JA

Mikalojus Konstantinas Èiurlionis / [editor Eglë Komkaitë ; translator Jurgita Baèauskaitë]. –

[Kaunas : M.K. Èiurlionis National Museum of Art, 2011]. – 48, [1] p., ásk. virð. : iliustr., faks.,

portr. – Antr. ið virð. – Tekstas angl. – Tiraþas [4000] egz. – ISBN 978-9955-471-36-3

Mikalojus Konstantinas Èiurlionis / [sudarytoja Eglë Komkaitë]. – [Kaunas : Nacionalinis M.K.

Èiurlionio dailës muziejus, 2011]. – 48, [1] p., ásk. virð. : iliustr., faks., portr. – Antr. ið virð. –

Tiraþas [4000] egz. – ISBN 978-9955-471-35-6

Fotografas Kazimieras Dudënas : archyvai / [sudarytoja Irma Balèiûnienë]. – Kaunas : Kauno

miesto muziejus, 2011 (Kaunas : Print easy). – 69, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 450 egz. – ISBN

978-609-95345-0-3

Lietuvos muzikologija = Lithuanian musicology / Lietuvos muzikos ir teatro akademija ;

redakcinë kolegija: sudarytoja ir vyriausioji redaktorë Graþina Daunoravièienë. – Vilnius :

Lietuvos muzikos akademijos leidykla, 2011. – ISSN 1392-9313

T. 12 (2011). – 2011 (Vilnius : Vilniaus dailës akad. sp. ). – 207, [1] p. : iliustr., faks., nat. – Str.

liet., angl., rus. – Santr. liet., angl. – Tiraþas 200 egz.

Mandarininë antelë : [fotoalbumas / fotografijø autoriai] Jurga ir Rièardas Anusauskai ;

[tekstus paraðë ir parinko Rièardas Anusauskas]. – Vilnius : Presvika, [2011] (Vilnius :

Logotipas). – 177, [2] p. : iliustr. – Nugar. antr.: Toli ið arti. Mandarininë antelë. – Tiraþas

[2000] egz. – ISBN 978-9955-22-478-5 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Bestseleris : romanas / Alessandro Gallenzi ; ið anglø kalbos vertë Vida Bëkðtienë. – Vilnius :

Gimtasis þodis, 2012 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 350, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN

978-9955-16-367-1

Dux Litwanorum : istorinis romanas / Regina Maigaitë-Niunevienë. – Kaiðiadorys : Printëja,

2011 (Kaiðiadorys : Printëja). – 129, [1] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-445-069-3

Emos jûra : romanas / Graþina Karaliûnë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011]

(Vilnius : Logotipas). – 430, [2] p. – Ciklo „Vandenio era“ 2-oji knyga. – Tiraþas [2000] egz. –

ISBN 978-609-403-300-1 (ár.)

Mane rasi pasaulio kraðte : romanas / Nicolas Barreau ; ið vokieèiø kalbos vertë Jolita

Kartanaitë. – Vilnius : Gimtasis þodis, 2012 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 287, [1] p. –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9955-16-376-3

Peldø takais : lietuviø vaikø literatûros tyrinëjimai : [straipsniø rinkinys] / Dþiuljeta

Maskuliûnienë ; Ðiauliø universitetas. Humanitarinis fakultetas. – Ðiauliai : Ðiauliø

universiteto leidykla, 2011. – 294, [1] p. – (Bibliotheca actorum humanitaricorum Universita-

tis Saulensis, ISSN 1822-7287 ; 9). – Tiraþas 150 egz. – ISBN 978-609-430-097-4 (ár.)

Ðirdies spalvos : [eilëraðèiai] / Dalia Jucevièiûtë-Subaèienë. – Kaiðiadorys : Printëja, 2011

(Kaiðiadorys : Printëja). – 101, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-445-072-3

Tylos minutë : apysaka / Siegfried Lenz ; ið vokieèiø kalbos vertë Edvinas Ðimulynas. – Vilnius :

Gimtasis þodis, 2012 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 133, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN

978-9955-16-363-3

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Alvinas ir burundukai 3 : romanas vaikams : sukurta pagal Rosso Bagdasariano ir Janice Karman

filmà „Alvinas ir burundukai“ / atpasakojo Perdita Finn ; ið anglø kalbos vertë Dominyka Vaitkutë. –

Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011] (Kaunas : Indigo print). – 173, [3] p., [4] iliustr.

lap. : iliustr. – Virð. aut. nenurodyta. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-305-6

Blogas ðuo, Marli! / John Grogan ; ið anglø kalbos vertë Linas Ruzgys ; iliustravo Richard

Cowdrey. – [Kaunas] : MEDIA INCOGNITO, 2011. – [33] p. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN

978-609-403-317-9 (ár.)

Dovanëlë / sugalvojo ir nupieðë Ilja Bereznickas. – [Kaunas] : MEDIA INCOGNITO, 2011. – 31,

[2] p. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-301-8 (ár.)

Grimø pasakos / atpasakojo Deanna McFadden ; ið anglø kalbos vertë Irmina Domeikienë ;

iliustravo Eric Freeberg. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011] (Vilnius : Logotipas). –

155, [3] p. : iliustr. – (Maþoji klasika). – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-313-1 (ár.)

Juodasis Graþuolis : [apysaka] : pagal Anna Sewell knygà / atpasakojo Lisa Church ; ið anglø

kalbos vertë Rasa Tapinienë ; iliustravo Lucy Corvino. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOG-

NITO, 2011] (Vilnius : Logotipas). – 155, [3] p. : iliustr. – (Maþoji klasika). – Tiraþas [2000] egz. –

ISBN 978-609-403-312-4 (ár.)

Kaip genys eglæ kirto : lietuviø pasaka / [dailininkë Alfreda Steponavièienë]. – Vilnius : Abeceda,

2012 (Kaunas : REPRO). – [16] p. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-95353-1-9

Mano batai buvo du : [eilëraðèiai vaikams] / Kostas Kubilinskas ; [dailininkë Alfreda

Steponavièienë]. – Vilnius : Abeceda, 2012 (Kaunas : REPRO). – [16] p. : iliustr. – Tiraþas

[2000] egz. – ISBN 978-609-95353-0-2

Marlis ir kaèiukai / John Grogan ; ið anglø kalbos vertë Linas Ruzgys ; iliustravo Richard

Cowdrey. – [Kaunas] : MEDIA INCOGNITO, 2011. – [33] p. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN

978-609-403-309-4 (ár.)

Smurfai : romanas vaikams / Stacia Deutsch ir Rhody Cohon ; ið anglø kalbos vertë Agnë

Mackevièiûtë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011] (Kaunas : Indigo print). – 254,

[2] p., [4] iliustr. lap. – Virð. aut. nenurodytos. – Tiraþas [3000] egz. – ISBN 978-609-403-262-2

Titano prakeiksmas : romanas / Rick Riordan ; ið anglø kalbos vertë Nomeda Berkuvienë. –

Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011] (Kaunas : Indigo print). – 414, [2] p. – (Persis

Dþeksonas ir Olimpo dievai ; kn. 3). – Tiraþas [2500] egz. – ISBN 978-609-403-275-2


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

V a s a r i o 2 4 – k o v o 1

Geleþinë ledi ***Tiems, kuriems dar nenusibodo biografiniai filmai, reþisierë Phyllida

Lloyd („Mama Mia!“) ir aktorë Meryl Streep primins pirmàjà ir vieninte-læ moterá – D. Britanijos ministræ pirmininkæ Margaret Thatcher. Kadai-se galingiausia ðalies moteris dabar yra ligota pensininkë. Jà nuolat ap-lanko prisiminimai. Jiems ir paklûsta filmo pasakojimas, kuriame irGeleþinës ledi vaikystës, ir politinio iðkilimo, ir ðeimyninio gyvenimo epi-zodai. Taip pat vaidina Jimas Broadbentas, Susan Browne (D. Britanija,Prancûzija, 2011). (Vilnius, Kaunas)

Kelionë á paslaptingàjà salà ***Septyniolikmetis Ðonas Andersonas gauna þinià apie paslaptingà salà,

apie kurià niekas anksèiau negirdëjo. Kartu su tokiu pat nekantriu patë-viu Henku jie nusprendþia iðsiaiðkinti, kas iðsiuntë þinià, ir iðsirengia ánuotykiø kupinà kelionæ. Ið pradþiø kryptis – Ramiojo vandenyno Pietûs,paskui ten, ið kur beveik niekas negráþta. Tarp ugnikalniø ir aukso kalnøèia gyvena keistos bûtybës. Sala dar neatskleidë visø savo paslapèiø. Nuo-tykiø filme, kuris skirtas þiûrovams nuo ðeðeriø metø, nuotykiai dauginasilyg pagal geometrinæ progresijà. Brado Paytono filme pagrindinius vaid-menis sukûrë Dwyane’as Johnsonas, Michaelas Caine’as, Joshas Hutcher-sonas (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Mano didysis O! ****Tanya Wexler komedijoje „Isterija“ pasinaudojo iðsilavinusiai publikai

þinomais psichoanalizës atsiradimo motyvais ir perkëlë veiksmà á Vikto-rijos laikø Londonà. Sakoma, kad XIX a. pabaigoje isterija èia sirgo kasantra moteris. Su liga pasiaukojamai grumiasi gydytojas Dalrymple’as,naudodamas intymiø vietø masaþà. Daktaras pasiryþæs viskam, kad tikklestëtø mokslas. Ir daro tai visai sëkmingai. Tai liudija ir prie jo kabinetonusidriekusi eilë. Tad nekeista, kad jaunas gydytojo asistentas nuolat ken-èia rankos skausmus. Todël jis nusprendþia pasinaudoti elektra ir sukurtiprietaisà, iðlaisvinantá jo rankà. Nuo tada moterys pradëjo siekti nepri-klausomybës, o vyrø svarba ëmë maþëti. Þinoma, dël visko kalta elektra.Pagrindinius vaidmenis sukûrë Maggie Gyllenhaal, Hugh Dancy, Jonat-hanas Pryce’as, Rupertas Everettas (D. Britanija, Prancûzija, 2011). (Vil-nius, Kaunas, Klaipëda)

Meilës priesaika **Jautrioms ir romantiðkoms sieloms skirtas Michaelo Sucsy filmas pasa-

koja apie mylimøjø porà. Jaunavedë patenka á autoavarijà ir jà iðtinkakoma. Vyras nuolat budi ðalia. Taèiau atsigavusi moteris neprisimena nie-ko – nei vyro, nei jø vedybø. Todël jis nusprendþia padaryti viskà, kadþmona já vël ásimylëtø. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Channingas Tatu-mas, Rachel McAdams ir Samas Neillas (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas,Klaipëda)

Nesaugus prieglobstis ***Danielio Espinosos trileryje Denzelas Washingtonas vaidina vienà ge-

riausiø ir pavojingiausiø CÞV agentø Tobinà Frostà. Pardavæs prieðamsslaptus duomenis ir kodus, jis tapo iðdaviku ir beveik deðimt metø slaps-tosi Pietø Afrikoje. Jo padaryta þala milþiniðka. Perimtas CÞV agentø, jisatsiduria slëptuvëje, kur já saugo Matas Vestonas (Ryan Reynolds). Kaislëptuvæ uþpuola samdiniai, Matas turi padëti Frostui pabëgti ir greit su-pranta, kad tai bus didþiausias jo moralës ir idealizmo iðbandymas. Da-bar abu turës stengtis iðgyventi, kad suþinotø, kas norëjo jø atsikratyti(JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Tai reiðkia karà **Du pagrindiniai filmo herojai, geriausi draugai, ásimyli tà paèià moterá.

Tai rimtai komplikuoja vyrø santykius. Tarp jø prasidëjusi kova paveiks irvisus aplinkui. Reþisieriaus McG filme pagrindinius vaidmenis sukûrëReese Witherspoon, Tomas Hardy, Chrisas Pine’as, Angela Bassett, TilisSchweigeris (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis24—28, III. 1 d. — Tamsos baikeris: kerðto

demonas (3D, JAV, JAE) — 11.30, 14, 16.45,

19.20, 22 val.; 29 d. — 11.30, 14, 19.20, 22,

23.59

24—III. 1 d. — Paveldëtojai (JAV) — 11.15,

13.45, 16.15, 19, 21.45

24—28, III. 1 d. — Subtilumas (Prancûzija) —

11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.; 29 d. — 11, 13.30,

16, 18.30, 21, 23.15

25 d. — G. Verdi „Ernanis“. Tiesioginë premje-

ros transliacija ið Niujorko — 20 val.

24—28, III. 1 d. — Kelionë á paslaptingàjà salà

(3D, JAV) — 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.;

29 d. — 11, 13.45, 16.30

24—28, III. 1 d. — Meilës priesaika (Australija,

Brazilija, D. Britanija, JAV, Prancûzija, Vokieti-

ja) — 11.45, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15; 29 d. —

11.45, 14.15, 16.30, 18.45, 23.45

24, 27, 28, III. 1 d. — Ðëtonas manyje (JAV) —

14.15, 16.10, 18.30, 20.50; 25, 26 d. — 12, 14.15,

16.10, 18.30, 20.50; 29 d. — 12, 14.15, 16.10,

18.30, 20.50, 22.45

24, 27, 28, III. 1 d. — Tai reiðkia karà (JAV) —

14.30, 16.50, 19, 21.20; 25, 26 d. — 12.15, 14.30,

16.50, 19, 21.20; 29 d. — 12.15, 14.30, 16.50,

19, 21.20, 23.30

24, 27, 28, III. 1 d. — Mano didysis O!

(D. Britanija, Prancûzija) — 15.30, 18, 20.30;

25, 26 d. — 13.15, 15.30, 18, 20.30; 29 d. —

13.15, 15.30, 18, 20.30, 22.30

24—III. 1 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D,

JAV) — 12.15, 17.45; Mieganèiø drugeliø

tvirtovë (reþ. A. Puipa) — 14.45, 20.15

24, 27, 28, III. 1 d. — Geleþinë ledi (D. Britani-

ja, JAV) — 18.15, 20.45; 29 d. — 18.15, 20.45,

23 val.

24, 27, 28, III. 1 d. — Sniegynø ákaitai (JAV,

Kanada) — 18.30; 25, 26, 29 d. — 13.30, 18.30

24—28, III. 1 d. — Nesaugus prieglobstis

(JAV) — 16, 21.15; 29 d. — 16, 21.15, 23.45

25, 26, 29 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

12.45

24—III. 1 d. — Karo þirgas (JAV) — 15 val.

Forum Cinemas Akropolis24—28, III. 1 d. — Tamsos baikeris. Kerðto

demonas (3D, JAV, JAE) — 10.15, 12.45, 16,

19.15, 21.50; 29 d. — 10.15, 12.45, 16, 19.15,

21.50, 23.59

24—28, III. 1 d. — Subtilumas (Prancûzija) —

12, 15.15, 17.45, 20.15; 29 d. — 12, 15.15,

17.45, 20.15, 23.30

24—28, III. 1 d. — Paveldëtojai (JAV) — 12.15,

15, 18, 20.45; 29 d. — 12.15, 15, 18, 20.45,

23 val.

III. 1 d. — 12 vilties valandø (JAV) — 18.30

24—III. 1 d. — Kelionë á paslaptingàjà salà

(3D, JAV) — 11, 13.45, 16.30, 18.45, 21.30

24—28, III. 1 d. — Ðëtonas manyje (JAV) — 14.30,

17, 19, 21.15; 29 d. — 14.30, 17, 19, 21.15,

23.15

24—28, III. 1 d. — Tai reiðkia karà (JAV) —

13.30, 15.45, 18.15, 20.30; 29 d. — 13.30,

15.45, 18.15, 20.30, 23.40

24—III. 1 d. — Meilës priesaika (Australija,

Brazilija, D. Britanija, JAV, Prancûzija,

Vokietija) — 11.30, 14, 19.30

24—29 d. — Mano didysis O! (D. Britanija,

JAV) — 13, 18.30; III. 1 d. — 13 val.

24—III. 1 d. — Sniegynø ákaitai (JAV, Kanada) —

15.30, 21 val.; Caraitis Ivanas ir Vilkas Pilkas

(Rusija) — 10.30, 12.30; Nesaugus prieglobs-

tis (JAV) — 16.45, 21.40

25, 26, 29 d. — Batuotas katinas Pûkis (JAV) —

10.45; 25, 26, 29 d. — Alvinas ir burundukai

3 (JAV) — 11.15

Skalvija24 d. — filmø programa „Trys viename“:

Deðimt prieþasèiø (reþ. A. Blaþevièius),

Laikinai (reþ. J. Samulionytë), Paskutinë

medaus mënesio diena (reþ. R. Eltermanas) —

19 val.; 25 d. — 17.10; 26 d. — 19 val.; 27 d. —

17 val.; 29 d. — 21.10

24 d. — Atenbergas (Graikija) — 17 val.; 25 d. —

19 val.; 26 d. — 17 val.; 27 d. - 21 val.; 28 d. —

19.10; 29 d. — 17 val.; III. 1 d. — 21 val.

24 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë (reþ.

A. Puipa) — 20.50; 25 d. — 14.50; 26 d. — 20.50;

27 d. — 18.50; 28 d. — 17 val.; 29 d. — 19 val.;

III. 1 d. — 21 val.

27 d. — Havras (Suomija, Prancûzija, Vokieti-

ja) — 15 val.; 28 d. — 21 val.; III. 1 d. — 17 val.

24 d. — Eleonoros paslaptis (Prancûzija,

Italija) — 13 val.

26 d. — Krokodilai (Vokietija) — 15 val.

Pasaka24 d. — Romo dienoraðtis (JAV) — 17.45;

25 d. — 19 val.; 26 d. — 17 val.; 27 d. — 18.15;

29 d. — 17.30; 24 d. — Nesveikai laiminga

(Norvegija) — 20 val.; 26 d. — 19.15; 28 d. —

17 val.; 29 d. — 21.30

24 d. — Mieganèioji graþuolë (Australija) —

21.45; 25 d. — 21.15; 27 d. — 20.15; 28 d. —

21 val.; 29 d. — 19.30

24 d. — Mylimieji (Prancûzija, D. Britanija,

Èekija) — 17 val.; 25 d. — 17.30; 26 d. — 18 val.;

27 d. — 18 val.; 28 d. — 18.15; 29 d. — 20 val.

24 d. — Policininkas (Izraelis) — 19.30; 25 d. —

15.30; 27 d. — 20.30; 29 d. — 17.45

24 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvy-

das) — 21.30; 25 d. — 20, 22 val.; 26 d. — 19.30;

27 d. — 18.30; 28 d. — 20.15; 29 d. — 21 val.

24 d. — Mes. Tikime meile (D. Britanija) — 18.30;

25 d. — 20.45; 26 d. — 17.15; 27 d. — 20.45;

28 d. — 16.15

24 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà (reþ.

G. Þièkytë) — 20.45; 25 d. — 19.30

24 d. — filmø programa „Trys viename“ —

22 val.; 25 d. — 15.45; 26 d. — 15.30; 28 d. — 18.30

25 d. — Savaitgalis su pasaka — 15 val.

25 d. — Dþiungliø knyga (JAV, Japonija) — 16 val.

25 d. — Turime popieþiø! (Italija) — 17 val.;

26 d. — 16 val.; 28 d. — 20.45

25 d. — Pragaro marimbos (Gvatemala,

Meksika, Prancûzija) — 18 val.

26 d. — Artûras ir dviejø pasauliø karas

(Prancûzija) — 15 val.

26 d. — Laðai ant ákaitusio akmens (Prancû-

zija) — 21 val.

26 d. — Vaþiuok (JAV) — 20.30; 28 d. — 18.45

28 d. — Dvi dienos Paryþiuje (Prancûzija) —

15 val.; 28 d. — Nes tai graþu (Ðvedija) — 16 val.

29 d. — Kino vakarai su Izolda — 18.30

Ozo kino salë24 d. — Prie jûros (Meksika) — 16 val.

24 d. — Að aptarnavau Anglijos karaliø

(Èekija) — 18 val.

27 d. — Mergina su drakono tatuiruote

(Ðvedija, Danija, Vokietija) — 18 val.

28 d. — Mergina, kuri þaidë su ugnimi

(Ðvedija, Danija, Vokietija) — 18 val.

29 d. — Mergina, kuri uþkliudë ðirðiø lizdà

(Danija, Ðvedija, Vokietija, trileris) — 18 val.

III. 1 d. — Barzakh (reþ. M. Kvedaravièius) —

17 val.; 1 d. — Viskas, kà myliu (Lenkija) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas24, 25, 29 d. — Tamsos baikeris: kerðto demo-

nas (3D, JAV, JAE) — 13, 15.30, 19, 21.30,

23.45; 27, 28, III. 1 d. — 13, 15.30, 19, 21.30

24, 25, 29 d. — Paveldëtojai (JAV) — 12.30,

15.15, 17.45, 20.15; 27, 28, III. 1 d. — 12.30,

15.15, 17.45, 20.15, 23 val.

24—29 d. — Artistas (Prancûzija) — 14, 18.15;

III. 1 d. — 14 val.

28 d. — Gainsbourg’as. Didvyriðkas gyveni-

mas (Prancûzija, JAV) — 18 val.

III. 1 d. — 12 vilties valandø (JAV) — 18.15

24, 26—III. 1 d. — Kelionë á paslaptingàjà

salà (3D, JAV) — 10.45, 13.45, 16.30, 18.30,

21.15; 25 d. — 10.45, 13.45, 16.30

24, 25, 29 d. — Ðëtonas manyje (JAV) — 15,

17.30, 19.30, 21.45, 23.59; 26—28, III. 1 d. —

15, 17.30, 19.30, 21.45

24, 25, 29 d. — Mano didysis O! (D. Britanija,

Prancûzija) — 11.30, 16.15, 20.45, 23.15;

26—28, III. 1 d. — 11.30, 16.15, 20.45

24, 25, 29 d. — Sniegynø ákaitai (JAV, Kana-

da) — 14.15, 21, 23.30; 26—28, III. 1 d. —

14.15, 21 val.

24—III. 1 d. — Tai reiðkia karà (JAV) —

16.45, 18.45; Meilës priesaika (Australija,

Brazilija, D. Britanija, JAV, Prancûzija,

Vokietija) — 15.45, 20.30

24, 27, 28, III. 1 d. — Alvinas ir burundukai 3

(JAV) — 12.45; 25, 26, 29 d. — 10.30, 12.45

24, 27, 28, III. 1 d. — Batuotas katinas Pûkis

(JAV) — 13.30; 25, 26, 29 d. — 11.15, 13.30

24—III. 1 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D,

JAV) — 10.15; 24—27, 29, III. 1 d. — Geleþinë

ledi (D. Britanija, JAV) — 18 val.; 24, 25, 29 d. —

Nesaugus prieglobstis (JAV) — 22.45

24—III. 1 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 11.45

Cinamonas24—III. 1 d. — Tamsos baikeris: kerðto demo-

nas (3D, JAV, JAE) — 20.15, 22.15; Mes.

Tikime meile (D. Britanija) — 15.45

24, 27—III. 1 d. — Kelionë á paslaptingàjà

salà (3D, JAV) — 12, 14, 16.15, 18.15; 25,

26 d. — 12, 16.15, 18.15


(JAV) — 11, 13, 15, 19.30; Tai reiðkia karà

(JAV) — 11.30, 13.30, 15.30, 17.30, 19.40,

21.45; Meilës priesaika (Australija, Brazilija,

D. Britanija, JAV, Prancûzija, Vokietija) —

16.45, 19, 21.15; Nesaugus prieglobstis

(JAV) — 17, 21.30; Jûros komanda (Malaizi-

ja) — 11.45, 13.45; Mieganèiø drugeliø

tvirtovë (reþ. A. Puipa) — 14.15, 18.10, 20.45

25, 26 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) —

14 val.; 24—III. 1 d. — Batuotas katinas Pûkis

(JAV) — 12.15

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas24—28, III. 1 d. — Tamsos baikeris: kerðto

demonas (3D, JAV, JAE) — 11.15, 14, 16.30,

18.30, 21 val.; 29 d. — 11.15, 14, 16.30, 18.30,

21, 23.30

28 d. — 12 vilties valandø (JAV) — 19.15


(3D, JAV) — 10.30, 13.15, 15.45, 19, 21.30

24—28, III. 1 d. — Tai reiðkia karà (JAV) — 11.30,

13.45, 16.15, 18.45, 21.15; 29 d. — 11.30, 13.45,

16.15, 18.45, 21.15, 23.15

24—III. 1 d. — Ðëtonas manyje (JAV) — 14.45,

17, 19.30, 21.45; Meilës priesaika (Australija,

Brazilija, D. Britanija, JAV, Prancûzija, Vokieti-

ja) — 11, 16, 18.15

24—27, 29, III. 1 d. — Sniegynø ákaitai (JAV,

Kanada) — 14.15, 19.15; 28 d. — 14.15

24—III. 1 d. — Mano didysis O! (D. Britanija,

Prancûzija) — 16.45, 22 val.

24, 28, 27, III. 1 d. — Batuotas katinas Pûkis

(JAV) — 12.30; 25, 26, 29 d. — 10.15, 12.30

25, 26, 29 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

12 val.

24—III. 1 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 13.30

24—28, III. 1 d. — Nesaugus prieglobstis

(JAV) — 20.45; 29 d. — 20.45, 23 val.

„Mano didysis O!“

Documents

Nuo svajoniø iki · kant, politikø nesidomëjimas kultû-riniu gyvenimu nekelia nuostabos, bet ðiuo atveju jis tik parodë, kad „Lietuviø“ atlikimas buvo ne „fasa- ... biografija