Embed Size (px)
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
INFORMATIKOS FAKULTETAS
TAIKOMOSIOS INFORMATIKOS KATEDRA
Rosita Čiurovaitė
NUOTOLINIO MOKYMOSI SISTEMŲ ATITIKIMAS
TRADICINIAMS DĖSTYMO METODŲ POREIKIAMS
Magistro baigiamasis darbas
Verslo informatikos studijų programa, valstybinis kodas 621I13004
Informatikos studijų kryptis
Vadovas Prof. dr. hab. Vladislav V. Fomin _________ __________ (Parašas) (Data)
Apginta doc.dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė __________ __________ (Parašas) (Data)
Kaunas, 2014
2
TURINYS
SANTRUMPŲ IR TERMINŲ ŽODYNAS .................................................................................... 4
SANTRAUKA ................................................................................................................................ 5
ABSTRACT .................................................................................................................................... 6
1. ĮVADAS .................................................................................................................................. 7
2. PROBLEMOS ANALIZĖ ....................................................................................................... 9
2.1 Nuotolinio mokymosi samprata........................................................................................ 9
2.2 Nuotolinės studijos pasaulyje ......................................................................................... 11
2.2.1 MIT OpenCourseWare ir Coursera ......................................................................... 13
2.2.2 iTunes U .................................................................................................................. 15
2.2.3 Skype in the classroom ............................................................................................ 15
2.2.4 Virtualios laboratorijos ............................................................................................ 16
2.3 Nuotolinės studijos Vytauto Didžiojo universitete ......................................................... 17
2.4 Problemos pristatymas .................................................................................................... 21
3. TYRIMO METODAI ............................................................................................................ 23
3.1 Pasiruošimas tyrimui ...................................................................................................... 23
3.2 Tyrimo proceso organizavimas ...................................................................................... 24
4. NUOTOLINIŲ STUDIJŲ APLINKOS ANALIZĖ .............................................................. 26
4.1 Nuotolinių studijų sistemoms keliamų reikalavimų analizė ........................................... 26
4.2 Skirtingų nuotolinio mokymo metodų analizė ............................................................... 30
4.3 Technologinių platformų analizė .................................................................................... 31
4.4 Atliktos analizės apibendrinimas .................................................................................... 34
5. NUOTOLINIO MOKYMOSI SISTEMŲ ATIKIMAS DĖSTYMO METODAMS ........... 36
5.1 E-mokymo „dėstymo atvejai“ ........................................................................................ 36
5.2 Dėstymo metodų ir jiems atitinkamų sistemų analizė .................................................... 39
3
6. IŠVADOS IR REZULTATAI ............................................................................................... 42
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................. 44
8. PRIEDAI ............................................................................................................................... 46
4
SANTRUMPŲ IR TERMINŲ ŽODYNAS
iNACOL (angl. International Association for K-12 Online Learning) - tarptautinė
asociacija, kuri koncentruojasi į K-12 virtualių mokymų plėtojimą.
OCW (angl. OpenCourseWare) – atviro švietimo konsorciumas.
MIT (angl. Massachusetts Institute of Technology) - Masačiusetso technologijos
institutas.
LieDM - Lietuvos nuotolinio mokymo tinklas.
LMS (angl. Learning managment system) – mokymo valdymo sistema.
NMS – nuotolinių mokymų sistema.
5
SANTRAUKA
Tiriamojo darbo autorius: Rosita Čiurovaitė
Tiriamojo darbo pavadinimas: Nuotolinio mokymosi sistemų atitikimas tradiciniams
dėstymo metodų poreikiams
Vadovas: prof. dr. hab. Vladislav V. Fomin
Darbas pristatytas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Informatikos fakultetas,
Kaunas, 2014 gegužė.
Puslapių skaičius: 48
Lentelių skaičius: 6
Paveikslų skaičius: 8
Priedų skaičius: 3
Žinių visuomenės amžiuje žmogus jaučia poreikį nuolat tobulėti ir mokytis visą
gyvenimą. Atpažįstant ir siekiant patenkinti tokį visuomeninį poreikį, universitetai, privačios
įmonės bei paprasti piliečiai visame pasaulyje vis daugiau prisideda prie mokymų medžiagos
pateikimo Internete, nuotolinių mokymų sistemų sukūrimą.
Tuo pačiu metu, dėl skirtingų ekonominių, demografinių, ir politinių priežasčių
daugelis universitetų pasaulyje bando optimizuoti mokymo procesą vystydami nuotolinį
mokymą. Perėjimas prie nuotolinių mokymų proceso tampa labai svarbi mokslo įstaigų
strategijos dalis. Universiteto vadovybės nukreipti į naują mokymo aplinką, dėstytojai dažnai
neturi žinių nei įgudžių darbui su nuotolinių mokymų sistemom.
Šiame darbe aptariama nuotolinio mokymosi plėtra pasaulyje, bei Vytauto Didžiojo
universitete. Taip pat aptariama problematika, su kuria susiduriama norint pereiti prie
nuotolinių mokymų – skirtingi dėstymo modeliai, bei didelė nuotolinio mokymo sistemų
įvairovė. Darbe aprašomi tyrimo metodai, bei tyrimo proceso eigos logika. Darbo rezultatas –
technologinių ir pedagoninių nuotolinių mokymų sistemų reikalavimų analizė,
palyginamasios gairės, padėsiančios dėstytojui lengviau pasirinkti nuotolinių mokymų
sistemas pagal jo dėstymo metodus ir poreikius.
6
ABSTRACT
Author of research paper: Rosita Čiurovaitė
Full title of research paper: Evaluation of Distance Learning Systems’ Support to
the Needs of Traditional Teaching Methods
Research paper advisor: prof. dr. hab. Vladislav V. Fomin
Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of Informatics,
Kaunas, 2014, May.
Number of pages: 48
Number of tables: 6
Number of pictures: 8
Number of appendices: 3
In the age of Knowledge Society, contemporary men feels the drive for continuous
education and self perfection. Recognizing and feeding this trend, universities, private
companies, and individual citizens around the world bring more and more educational
resources to the Internet, as well as develop e-learning systems.
At the same time, due to different economic, political, and demographic reasons,
many universities in different countries feel the need to increase the efficiency of the
educational process. In this context, e-learning becomes one of the very important aspects of
the development strategy. As a result, lecturers are often requirent to enter novel to them
domain of e-teaching without having proper skills or knowledge required for the job.
In this work, the author reviews the world and Lithuanian trends in e-learning
development. The trend brings about a challenge of choosing between different e-learning
systems, adapting the traditional teaching methods to the e-teaching/learning domain.
In this work, research problem and methods are presented, the logic of the analysis
is explained. The result of this work is the analysis of technological and methodological
aspects of e-learning, on the basis of which recommendations for lecturers for the choice of
e-learning platform are presented. The developed recommendations should make it simple
for a lecturer to chose an e-learning system depending on own preferences for teaching
methods and technical requirements.
7
1. ĮVADAS
Augant šalių ekonominiam lygiui, žmonėms atsiveria iki šiol neįsivaizduojama aibė
profesinių ir laisvalaikio užsiėmimų – gyvenimo ritmas vis greitėja, laisvo laiko stoka darosi
rimta problema. Tuo pačiu, šiuolaikinio žmogaus poreikis yra nuolat tobulėti ir mokytis visą
gyvenimą. Daugelis žmonių visame pasaulyje, neturintys laiko, galimybių mokytis savo
pasirinktą kryptį ar specialybę tradiciniu būdu vietiniam universitete, pasirenka nuotolinį
mokymąsi savo tobulėjimo poreikiui patenkinti. Taip susidorojama su laiko, vietos, mokymo
kainos ir kitais apribojimais. Pasaulio universitetai atpažįsta pasaulio tendencijas švietimo
srityje ir vis daugiau investuoja į nuotolinį mokymąsi [1].
Nuotolinio mokymosi procesas organizuojamas pasitelkiant šiuolaikines
informacines technologijas: internete pateikiama kursų medžiaga, užduotys, testai, kursų
klausytojai su dėstytojais taip pat bendrauja internetu. Tai yra tinkamiausias sprendimas
šiuolaikiniam skubančiam žmogui, nes būtent jis suteikia galimybę įgyti aktualių žinių
patogioje vietoje ir patogiu laiku – visur, kur yra internetas: namuose, darbo vietoje ar
nuotolinio mokymosi klasėse.
Vienas iš Lietuvoje pirmaujančių universitetų – Vytauto Didžiojo universitetas –
taip pat stengiasi neatsilikti nuo naujovių ir skatina savo dėstytojus vis daugiau studijų
dalykų paruošti formatu, tinkamu nuotoliniams mokymams. Nuotoliniai mokymai reikalauja
tam tikros technologinės „aplinkos” arba kitaip - informacinės sistemos (IS), per kurią
dėstymo medžiaga yra pateikiama studentams. Dažniausiai (ir taip yra VDU atveju), dėl tam
tikrų praktinių priežasčių, universitete yra pasirenkama kokia nors viena nuotolinių mokymų
IS (taip pat vadinama „nuotolinių mokymų aplinka“). Nepaisant praktinių privalumų
naudojant vieningą IS visam universitete, pririšimas prie vienos nuotolinių mokymų aplinkos
tam tikra prasme suteikia nelankstumą, kuris dažniausiai turi du akivaizdžius trūkumus.
Pirmas – vienos nuotolinių mokymų aplinkos galimybės yra tinkamos ne visiems
dėstytojams, dėl pačių dėstomų dalykų specifikos. Antras – ne visi dėstytojai vienodai geba
naudotis naujovėmis, ypač IS/IT naujovėmis.
Idealiu atveju, nuotolinio mokymosi aplinka turėtų padėti dėstytojams paprasčiau
ruošti dėstymą, o studentams – ne tik turėti lankstesnį mokymosi grafiką, bet ir efektyviau
mokytis, naudojant multimodalią nuotolinių mokymų aplinką. Tačiau jeigu sistema
neišnaudoja praktiškų technologinių sprendimų, arba neleidžia dėstytojams arba studentams
lengvai naudotis sistema, ji gali tik apsunkinti studijų organizavimą ir paskaitų dėstymą.
8
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti egzistuojančias nuotolinio mokymosi sistemas ir
išsiaiškinti jų atitikimą šiandieniniams dėstymo poreikiams, pateikiant rekomendacijas NMS
atitikimui tam tikriems dėstymo reikalavimams.
Šio darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti skirtingus dėstymo metodus bei poreikius.
2. Apžvelgti skirtingas nuotolinio mokymosi sistemas.
3. Išanalizuoti ar apžvelgtos nuotolinio mokymosi sistemos atitinka skirtingus
dėstymo metodus.
4. Padaryti išvadas apie poreikių ir technologinių sprendimų/galimybių
atitikimą nuotolinio mokymosi sistemose.
5. Paruošti gaires dėstytojui nuotolinio mokymo sistemų pasirinkimui
priklausomai nuo dėstymo metodų poreikių.
Šio darbo rezultatas: Išanalizavus dėstymo poreikius ir šiuo metu egzistuojančias
nuotolinio mokymosi sistemas, paruošti gaires dėstytojui, kurios padės lengviau pasirinkti
nuotolinio mokymosi technologijas.
9
2. PROBLEMOS ANALIZĖ
2.1 Nuotolinio mokymosi samprata
Nuotolinis mokymasis – tai galimybė mokymosi medžiagą gauti pasitelkus
informacines komunikacines ar ryšio technologijas. Priklausomai nuo to kaip organizuotos
studijos besimokantysis gali pasiekti ne tik studijų medžiagą nuotoliniu būdu, bet ir bendrauti
bei bendradarbiauti su bendramoksliais, atlikti užduotis, teikti grįžtamąjį ryšį bei klausimus,
gauti paramą iš dėstytojo nuotoliniu būdu.
Autoriai Ruth Colvin Clark ir Richard E. Mayer e-mokymąsi savo knygoj apibūdina
taip: tai instrukcijos pateikimas naudojant internetą, su tokiomis savybėmis [1]:
Pateikiama mokymosi medžiaga,
Pateikiami metodai (technikos), tarkim pavyzdžiai, padedantys mokytis,
Medžiagos ir metodų perdavimui naudojami media elementai (tekstiniai
dokumentai, paveikslėliai ir pan.),
Mokymasis gali būti vykdomas dėstytojo (sinchroninis mokymasis) arba
skirtas savarankiškam mokymuisi (asinchroninis mokymasis),
Suteikia naujų žinių ir įgūdžių priklausomai nuo besimokinančiojo tikslų.
Taigi nuotolinio mokymosi kursai pasiekiami internetu ir besimokančiajam
pateikiami naudojant media failus: garso/vaizdo įrašai, tekstiniai dokumentai, paveikslėliai,
iliustracijos, animacijos ir pan. Taip pat e-mokymasis pagal mokymosi būdą gali būti
skiriamas į sinchroninius arba asinchroninius mokymus:
Asinchroninis mokymasis – tai mokymasis individualiai, naudojantis
nuotoliniu būdu pateikiama medžiaga.
Sinchroninis mokymasis – tai mokymasis virtualiai, realiuoju laiku
bendraujant su dėstytoju/kolegomis.
Abejuose mokymosi būduose galimas asinchroninis bendravimas su kitais,
naudojant diskusijų forumus, elektroninį paštą ir pan.
Passerini ir Granger išskiria keturias nuotolinio mokymosi kartas [2], o Burns
išskiria šešis nuotolinio mokymosi modelius [3]. Šios kartos ir skirtingi nuotolinio mokymosi
modeliai, bei naudojamos technologijos pateikiami lentelėje (1 lentelė).
10
1 lentelė
Nuotolinio mokymosi kartos ir modeliai
Karta Atsiradimo
laikotarpis
Nuotolinio mokymosi
modelis
Technologija
Pirma 19 a. Pabaiga
– 20 a.
Pradžia
Korespondencijos
(correspondence)
Spausdinta medžiaga
Antra Nuo 1970 m. Garsinis
(audio-based)
Radijas
Audio kasetės
Televizinis
(televisual)
Televizinė transliacija
Vaizdo konferencija
Trečia Nuo 1980 m. Kompiuterinės
multimedijos
(Computer-based
multimedia)
Interaktyvūs video
CD-ROMs
Skaitmeniniai diskai (DVDs/VCDs)
Interaktyvioji multimedija
Ketvirta Nuo 1996 m. Žiniatinklio
(web-based)
Komunikacija kompiuteriu
Prieinamumas prie WWW resursų
Online kursai (e-mokymasis)
Online konferencijos
Virtualios klasės ir universitetai
Mobilusis
(mobile)
Mobilūs įrenginiai:
Media grotuvai
Išmanieji telefonai
Planšetės
Elektroninės skaityklės
Šaltinis: sudaryta autorės pagal [2] [3]
Tačiau nuotolinio mokymosi kartų keitimasis bei kitų modelių atsiradimas nereiškia,
jog ankstesnių kartų technologijos nebenaudojamos [3]. Galimos ir vis dar naudojamos
įvairios skirtingų kartų kombinacijos. Pavyzdžiui vis labiau paplitus internetui tarp namų
vartotojų yra paprasčiau realizuoti garsinius ar televizinius nuotolinio mokymosi modelius
kartu su internete pateikiama studijų medžiaga.
11
Atsiradus žiniatinkliui įvyko nuotolinio mokymosi paradigminis pasikeitimas [2].
Nors pati mokymosi sąvoka išlieka ta pati – nuotolinis, ir besimokančiuosius fiziškai skiria
atstumas, tačiau lengvos komunikacijos galimybės emociškai tą atstumą padaro daug
mažesnį.
Ketvirtoji nuotolinio mokymosi karta yra paremta bendravimu, bei
bendradarbiavimu. Internetas atvėrė daugiau galimybių bendrauti nuotoliniu būdu, ne tik
dėstytojas-studentas, studentas-medžiaga principais, tačiau taip pat studentas-studentas
principu.
Iki šiol vyravo į mokytoją orientuotas požiūris – mokytojas turėjo lankstumą, galėjo
pasirinkti dėstymo metodiką, medžiagos pateikimo būdą, bendravimo stilių. Pereinant į
NMA, dėstymo pobūdis pasikeičia į besimokantįjį orientuotą. Dažniausiai nuotolinių
mokymų aplinkoj, dėstymo stilius ir medžiagos pateikimo būdas turi būti parengti iš anksto,
atimant dėstytojo lankstumą. Tuo pačiu atsiranda naujos galimybės – pavyzdžiui diskusija
forume tarp pačių studentų ir dėstytojo tampa „gyvu“ vadovėliu, kuris suteikia galimybę
mokytis vieniems iš kitų. Taigi, ruošiantis pradėti naudotis NMA, dėstytojams (daugiau nei
studentams) kilo klausimas, kurią nuotolinių mokymų aplinką pasirinkti ir/arba kaip galima
maksimaliai, efektyviai/patogiai naudotis nuotolinių mokymų aplinkos funkcijomis ir
galimybėmis? Būtent šių klausimų atsakymui ir skirtas šis darbas.
2.2 Nuotolinės studijos pasaulyje
Ketvirtosios kartos virtualus mokymas kiekvieną dieną vis labiau skverbiasi į
švietimo įstaigas. Daug mokymo įstaigų, tiek mokyklos, tiek universitetai, tiek kitos
organizacijos, privačios ar ne pelno siekiančios, šiandien siūlo mišrų mokymąsi – tradicinio
ir virtualaus mokymosi derinys. Kai kurios įstaigos turi virtualias mokyklas, kuriose
tradicinių mokymo metodų nebelieka ir visas mokymosi procesas vyksta internetu. Atviri
universitetai, virtualios mokyklos ir virtualūs universitetai tokie kaip Western Governor’s
universitetas, Hong Kongo atviras universitetas, México’s Tecnológico de Monterrey’s
virtualus universitetas, visi jie yra tradicinių mokymo įstaigų virtualios versijos.
Nuotolinių studijų populiarumą, reikalingumą ir svarbą įrodo tokių bendruomenių
kaip iNACOL, bei OpenCourseWare konsorciumas egzistavimas, bei plėtimasis.
iNACOL – tai ne pelno siekianti tarptautinė asociacija, kuri koncentruojasi į K-12
virtualių mokymų plėtojimą. Jos tikslas sudaryti galimybes visiems mokiniams turėti
12
galimybę įgyti aukštos kokybės išsilavinimą, derinant mišrius mokymosi metodus –
tradicines studijas, bei virtualias.
Organizacijos veiklos [4]:
atlieka įvairius tyrimus;
plėtoja į besimokantįjį orientuoto švietimo idėjas, siekiant užtikrinti lygias
galimybes visiems;
kuria kokybės standartus mokymosi modeliams: virtualiam mokymuisi,
mišriam ir kompetencijomis pagrįstam švietimui;
remia nuolatinį profesinį tobulėjimą klasėje, mokykloje, rajone naujiems
mokymosi modeliams.
Šiuo metu 25 - ios JAV valstijos turi virtualių mokyklų. 29 – ios valstijos yra pilnai
vykdančios veiklą mišriais mokymo metodais [5]. Tai reiškia, jog:
tai yra savarankiška mokykla su mokyklos kodu;
didžioji dauguma mokymosi medžiagos pasiekiama internetu;
yra reikalavimas lankyti mokyklą fiziškai daugiau kartų, nei tik vykdant
atsiskaitymus.
OpenCourseWare judėjimo pradžia laikoma 1999 metai, kai Tiubingeno
universitetas esantis Vokietijoje publikavo pirmąsias video paskaitas internete [6]. Tačiau
judėjimas įgavo pagreitį tik 2002 metais, startavus MIT OpenCourseWare Masačiusetso
technologijos institute. Vėliau įkvėpti idėjos prisijungė kiti universitetai: Jeilio, Mičigano,
Berklio ir kt.
Šiuo metu OpenCourseWare konsorciumas yra bendruomenė apimanti 280 aukštojo
mokslo įstaigų bei kitų suinteresuotų organizacijų iš 40 valstybių visame pasaulyje, kurių
tikslas yra skatinti atvirą švietimą [7]. Šiuo metu yra siūloma virš 30 tūkst. įvairių modulių
29 – niomis skirtingomis kalbomis.
OCW konsorciumas siekia pakeisti švietimo kultūrą ir padaryti išsilavinimą atvirą ir
prieinamą visiems, pasiekiamą iš bet kur, tuo pačiu užtikrinant bendrą žinių bazę ir geriausią
praktiką, naudojant inovatyvius ir efektyvius metodus.
Atviro švietimo sąvoka apima du terminus:
nemokama – tai nieko nekainuoja;
13
paremta dalijimusi – tai galimybė naudotis, koreguoti ir dalintis resursais su
kitais.
Atviras švietimas suteikia daug daugiau galimybių nepriklausomai nuo socialinės
padėties, gyvenamosios vietos, amžiaus, išsilavinimo, pasiekti pageidaujamą informaciją,
kursus ir taip įgyti naujų žinių.
Nors naudojimasis atviro švietimo paslaugomis nemokamai nesuteikia sertifikato ar
mokslo laipsnio, tai yra vis tiek naudinga žmonėms. Studentai tokiu būdu gali rasti
papildomos informacijos padedančios geriau suprasti studijuojamą kursą, žmonės jau
dirbantys tam tikroj sferoj gali įgyti naujų žinių padėsiančių darbe. Universitetai gali dalintis
turimomis žiniomis, dėstytojai gali sužinoti naujų būdų kaip padėti studentams mokytis.
Jeigu vis tik norima gauti sertifikatą ar diplomą, kai kurie universitetai už tam tikrą
mokestį ir tam tikrus kursus juos išduoda. Taip pat visi norintys gali aukoti universitetų ir
organizacijų vykdomam atvirojo švietimo projektui savo norimas sumas ir taip prisidėti prie
jo palaikymo ir plėtojimo.
2.2.1 MIT OpenCourseWare ir Coursera
Masačiusetso technologijos instituto profesorius Dick K.P. Yue teigia: „Idėja yra
paprasta: dalintis visa savo kursų medžiaga internete ir padaryti ją prieinamą visiems.“ [8].
Internetiniame puslapyje pateikiama ne tik kursų tekstinė medžiaga, tačiau taip pat
pateikiami video įrašai iš paskaitų, paskaitų planai, iš ko susideda galutinis vertinimo
pažymys, mokymosi kalendorius, papildomas literatūros sąrašas – viskas kas paprastai būna
prieinama tik vidinėje/privačioje universiteto sistemoje, to universiteto studentams. Ši studijų
medžiaga prieinama iš bet kurios pasaulio vietos (žinoma reikalingas internetas ir
kompiuteris), bet kuriuo paros metu ir visiškai nemokamai.
Suprantama, tokios savarankiškos studijos nesuteikia aukštosios mokyklos diplomo,
tačiau paskaitos yra naudingos kitų universitetų studentams, ar net dėstytojams, norintiems
geriau suprasti tam tikrą temą, ar pagilinti žinias.
Šis institutas ir jo pradėta atviro švietimo idėja pakeitė požiūrį į patį švietimą. MIT
OpenCourseWare yra žiniatinkliu paremtas dalijimasis visa Masačiusetso technologijos
instituto kursų medžiaga. Internetinis puslapis sulaukia vidutiniškai po vieną milijoną
14
lankytojų kiekvieną mėnesį iš viso pasaulio. Daugiausia lankytojų sulaukiama iš JAV – 44%
(1 pav.). Taip pat gana aktyviai lankosi Europos, bei Azijos gyventojai.
1 pav. MIT OpenCourseWare naudotojų pasiskirstymas pasaulyje
Šaltinis: http://ocw.mit.edu/about/site-statistics/
Didžioji dalis lankytojų yra studentai ir savarankiškai besimokantys, atitinkamai 42
proc. ir 43 proc. (2 pav.). Pagal naudojimosi scenarijų 43 proc. Studentų turi tikslą pagilinti
turimas žinias. 40 proc. savarankiškai besimokančių tikslas yra praplėsti žinias kitose nei jų
profesinė sferose.
2 pav. MIT OpenCourseWare lankytojų pasiskirstymas pagal užsiėmimą
Šaltinis: http://ocw.mit.edu/about/site-statistics/
Tai, jog net 43 proc. MIT OCW naudotojų yra savarankiškai besimokantys asmenys,
norintis išmokti/sužinoti naujų dalykų nesusijusių su jų profesija įrodo, kad atviras švietimas
yra reikalingas ir naudingas.
15
Coursera taip pat priklauso OCW bendruomenei. Savo veiklą organizacija pradėjo
2012 metais ir tai yra švietimo platforma, kuri bendradarbiauja su geriausiais universitetais ir
organizacijomis iš viso pasaulio, tam, kad pasiūlytų nemokamus, visiems prieinamus kursus
internetu [9]. Šiuo metu siūloma virš 400 įvairių kursų įvairiose srityse: medicina, biologija,
socialiniai mokslai, informatika, matematika ir kt. Kursai trunka apie 6-10 savaičių ir
dažniausiai susideda iš video paskaitų, testų, savaitinių užduočių, kartais reikia pateikti
projektus ar išlaikyti egzaminą. Visi kursai yra nemokami, tačiau norint gauti sertifikatą
reikia susimokėti.
Skirtingai nuo OCW konsorciumo, kurio bendruomenę sudaro universitetai ir
edukacinės institucijos, pasaulyje taip pat yra nuotolinių studijų medžiagos pasiūla ir iš
komercinių, needukacinių organizacijų. Du populiariausi tokio pobūdžio pavyzdžiai
pasaulyje yra iTunes U ir Skype in the classroom. Abu pavyzdžiai puikiai parodo kaip
globalizacijos, interneto ir technologijų plėtros tendencijos gali būti išnaudotos edukaciniams
tikslams.
2.2.2 iTunes U
iTunes Store yra visame pasaulyje populiari internetinė muzikos, bei filmų
parduotuvė. Internetinė parduotuvė įkurta 2003 m., nuo 2008 metų ji tapo didžiausia muzikos
pardavėja JAV, o nuo 2010 metų – didžiausia muzikos pardavėja visame pasaulyje.
2007 metais Apple kompanija sukūrė paslaugą iTunes U, kuri veikia per tą pačią
internetinę parduotuvę ir gali pasiūlyti milžinišką kiekį nemokamų mokymosi resursų,
kuriuos galima parsisiųsti tiesiai į savo kompiuterį, iPad, iPod ir iPhone.
Šiuo metu iTunes U turi didelę mokymosi medžiagos kolekciją iš skirtingų pasaulio
universitetų, koledžų, muziejų, bibliotekų ir kitų institucijų turinčių edukacinę vertę. 2013
metais buvo užfiksuotas vienas milijardas parsisiuntimų iš daugiau nei 800 institucijų.
2.2.3 Skype in the classroom
Skype yra visiems labai gerai pažįstamas interneto telefonijos tinklas bei
kompiuterinė programa, kurių pagalba galima skambinti į viso pasaulio šalis. Skambučiai
tarp dviejų kompiuterių, sujungtų interneto ryšiu, yra nemokami, o skambinant iš
kompiuterio į įprastą telefoną mokama už kiekvieną minutę. Taip pat galima kalbėtis matant
vaizdą.
16
Remiantis Skype statistika, nuolat būna prisijungę (angl. – online) daugiau nei 6
mln. naudotojų. Jau buvo skambinta daugiau nei 26 mlrd. min. Vienu metu vyksta apie 20
000 pokalbių naudojant Skype.1
Nors Skype yra komercinis produktas, jo nemokama versija yra vis dažniau
naudojama tarp mokytojų ir mokyklų kurie yra suinteresuoti globalaus švietimo projektais.
Tačiau egzistuoja nemokama edukaciniams tikslams skirta Skype in the classroom versija,
kuri suteikia mokytojams dar daugiau galimybių padarant pamokas interaktyvesnes ir
įdomesnes.
Skype nuo kitų apžvelgtų NMA skiriasi tuo, jog nėra talpinama jokia studijų
medžiaga, šis įrankis naudojamas web-konferencijoms, sinchroniniam dėstymui,
bendravimui ir bendradarbiavimui.
2.2.4 Virtualios laboratorijos
Laboratorinė įranga visais laikais buvo brangi ir todėl prieiga prie jos buvo ribota.
Taip pat laboratorijos eksperimentai gali būti pavojingi dėl naudojamos įrangos ar
medžiagos. Atsiradus internetui ir galingiems kompiuteriams pasaulyje išpopuliarėjo
virtualios laboratorijos.
Egzistuoja trys pagrindinės virtualių laboratorijų grupės [25]:
Laboratorijos programinė įranga (angl. software lab) – kai programinė įranga
įrašoma studento kompiuteryje ir ja galima naudotis neturint interneto ryšio.
Pagrindinė tokių laboratorijų problema, kad dėstytojas negali stebėti
studento progreso.
Virtuali laboratorija (angl. virtual lab) – tai internetu grįstos laboratorijos,
veikiančios tik su interneto ryšiu. Studentas gali prisijungti prie tokios
virtualios laboratorijos iš bet kurio kompiuterio. Šiuo atveju dėstytojas gali
stebėti studento progresą. Šios laboratorijos yra tik simuliacijos pobūdžio,
kadangi nėra jungiamasi prie tikros laboratorijos įrangos.
Nuotolinė web laboratorija (angl. remote web lab) – tai prisijungimas prie
realios laboratorijos įrangos nuotoliniu būdų. Dėstytojas gali stebėti ir
pagelbėti studentui eksperimentų metu.
1 Statistikos šaltinis: wikipedia.org/skype
17
Virtualios laboratorijos itin aktualios besivystančiose šalyse, dėl didelių laboratorijų
įkūrimo kaštų. Taip pat virtualios laboratorijos gali būti puiki priemonė skatinant mokinių
susidomėjimą mokslais ir taip pat įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programą.
2.3 Nuotolinės studijos Vytauto Didžiojo universitete
Universitetas buvo įkurtas 1922 metais, reorganizavus iki tol Kaune veikusius
Aukštuosius kursus. Tuo metu tai buvo vienintelė lietuviška aukštoji mokykla. Lietuvos
universitetui 1930 metais buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. 1950 m.
sovietų valdžiai universitetą uždarius, VDU akademinė tradicija vystėsi išeivijoje, o 1989 m.
bendromis Lietuvos ir diasporos mokslininkų pastangomis Vytauto Didžiojo universitetas
buvo atkurtas. Taigi kaip tik šiais metais yra minima VDU atkūrimo 25-erių metų sukaktis.
Nuo universiteto įkūrimo beveik 80 Lietuvai ir VDU nusipelniusių asmenų suteiktas
garbės daktaro arba garbės profesoriaus vardas. Tarp jų – prezidentai, Nepriklausomybės
akto signatarai, archeologai, politologai, istorikai, tarptautinį pripažinimą pelnę poetai, VDU
bendruomenės nariai, pasaulio ir Lietuvos intelektualai.
Vytauto Didžiojo universitete studijas organizuoja 10 fakultetų: Humanitarinių
mokslų, Ekonomikos ir vadybos, Gamtos mokslų, Informatikos, Katalikų teologijos, Menų,
Socialinių mokslų, Politikos mokslų ir diplomatijos, Teisės, taip pat Muzikos akademija.
Taip pat savo veiklą vykdo Kauno botanikos sodas bei 2011 m. įsteigtas Inovatyvių
studijų institutas, 6 universitetiniai centrai, administravimo, studijų ir mokslo tyrimų bei
veiklos aptarnavimo funkcijas užtikrina tarnybos, kiti padaliniai. Universitete veikia studentų
savivaldos ir profesinės organizacijos.
VDU yra Lietuvos nuotolinio ir e-mokymosi (LieDM) asociacijos narys,
koordinuojantis asociacijos veiklą. VDU taip pat aktyviai dalyvauja Europos nuotolinio ir e.
Mokymosi tinklo (EDEN) veiklose bei Europos e. Mokymosi kokybės užtikrinimo fondo
(EFQUEL) veiklose [10].
Universitete įgyvendinant įvairius projektus, sukurtos galimybės mokytis ir
studijuoti mokymosi visą gyvenimą tikslinėms grupėms [11]:
nuotolinio mokymosi aplinka ir mokymo programos socialinės atskirties
grupėms (http://ldrmt.liedm.net/mokymai/);
18
mokytojams ir dėstytojams parengta metodinė medžiaga, nuotolinio
mokymosi kursai pagrįsti praktinėmis užduotimis, skirti jų gebėjimams
ugdyti, nuotoliniam mokymui kurti ir organizuoti (http://moodle.liedm.net);
sukurtas atvirų švietimo išteklių portalas „E-mentorystė“ mentorystei skatinti
(http://e-mentoring.eu/ );
sukurtos ir prižiūrimos nuotolinio mokymosi aplinkos (pvz., Lietuvos
bendrojo lavinimo mokykloms, internetinis adresas
http://mokykla.liedm.net/moodle; Vytauto Didžiojo Universiteto „Rasos“
gimnazijai, internetinis adresas http://rasos.vdu.lt/; Kauno Gedimino sporto
ir sveikatinimo vidurinei mokyklai, internetinis adresas
http://gediminovm.liedm.net/; Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrams,
internetinis adresas http://smc.liedm.net ir kt.).
Vytauto Didžiojo universitete nuotolinės studijos vykdomos vadovaujantis „VDU
Nuotolinių studijų tvarkos aprašu“ [12], leidžiančiu įgyvendinti studijų programas arba
atskirus studijų dalykus, pritaikytus nuotolinėms studijoms. Nuo 2008 metų, kai buvo
pradėtos vykdyti nuotolinės studijos Vytauto Didžiojo universitete, matome kad vis daugiau
dalykų organizuojama tokiu būdu (3 pav.). Ypač didelis šuolis pastebimas 2013 metais.
3 pav. Studijų dalykų skaičiaus augimas VDU nuotolinių studijų aplinkoje (nuo
2008 m.)
Šaltinis: http://www.vdu.lt/wp-
content/uploads/2013/05/VDU_ATASKAITA_2012.pdf
19
Studentams yra sudarytos galimybės rinktis nuotolinių studijų dalykus arba pasiekti
studijų medžiagą nuotolinių studijų aplinkoje atitinkamai tradicinių studijų dalykuose.
Paveikslėlyje (4 pav.) pateikta kiek fakulteto dalykų (procentais) jau yra perkelta į šią
aplinką. Iš paveikslėlyje pateiktų procentų matome, kaip netolygiai pasiskirstę fakultetų
dalykų kiekiai, kurie yra perkelti į nuotolinio mokymo aplinką.
4 pav. Studijų dalykų perkeltų į VDU nuotolinių studijų aplinką procentinė
išraiška (pagal fakultetus)
Šaltinis: http://www.studyonline.lt/nuotoliniu_studiju_dalykai
Mažiausiai šioje aplinkoje pateikiama muzikos fakulteto dalykų – tik 3 proc., visų
kitų 30 proc. ir daugiau. Daugiau kaip 50 procentų dalykų pasiekiamų šioje sistemoje yra šių
fakultetų: socialinių mokslų, taip pat A, B, D grupės dalykai. Teisės ir A grupės dalykai yra
100 proc. pasiekiami nuotolinio mokymosi aplinkoje.
VDU nuotolinių studijų aplinka 2013 m. naudojosi 7 689 studentai, studijavę ir
Lietuvoje, ir užsienio valstybėse. 2012 metų Vytauto Didžiojo universiteto ataskaitoje
teigiama, jog buvo užfiksuoti unikalūs vartotojų prisijungimai prie nuotolinės studijų
aplinkos iš 42 šalių [13]. 2013 metais šis skaičius išaugo iki 72 prisijungimų iš skirtingų šalių
[11].
Apžvelgus šią statistiką matome, jog vis daugiau dalykų yra prieinami nuotoliu
būdu. Tačiau kyla klausimas, kodėl kai kurie fakultetai intensyviai naudojasi nuotolinio
mokymosi aplinka, o tuo tarpu kiti mažiau.
20
Vytauto Didžiojo universitete nuotolinės studijos organizuojamas pasitelkiant vieną
populiariausių pasaulyje - Moodle virtualią mokymosi aplinką. Ši aplinka skirta
asinchroniniam mokymuisi – studijų dalyko medžiagos pateikimui, paskaitų organizavimui,
bendravimui su studentais ir kt. Studijų medžiagos pateikimui kai kurie dėstytojai taip pat
naudoja Dropbox įrankį ar kt. Sinchroniniam mokymuisi organizuoti ir vesti naudojamas
vaizdo konferencijų įrankis - Adobe Connect, taip pat interneto pokalbių programą Skype.
Vytauto Didžiojo universiteto puslapyje [24] galima rasti ir daugiau rekomenduotinų
komandinio darbo įrankių.
Nuotolinių studijų aplinka Moodle
Moodle tai atviro kodo žiniatinklinė virtualaus mokymosi aplinka, suprojektuota
padėti pedagogams organizuoti mokymosi veiklą tinkle. Moodle sukurta remiantis socialinės
konstruktyvistinės pedagogikos samprata (bendradarbiavimas, aktyvumas, kritinis vertinimas
ir kt.), kai žinios konstruojamos studentams bendraujant tarpusavyje arba su dėstytoju.
Pagrindinės Moodle funkcijos:
Užduočių pateikimas,
Diskusijų forumas,
Failų talpinimas,
Studentų vertinimas,
Bendravimas žinutėmis,
Kalendorius,
Naujienų pateikimas,
Nuotolinių atsiskaitymų sistema.
Vytauto Didžiojo universitete naudojama Moodle sistema nėra pritaikyta
mobiliesiems įrenginiams. Šiais laikais kai praktiškai visi naudojasi išmaniaisiais
mobiliaisiais įrenginiais, būtų tikrai tikslinga pritaikyti ją šiems įrenginiams.
Moodle sistemos funkcijos gali būti praplečiamos įvairiais įskiepiais. Taip pat
Moodle sistemą galima laisvai modifikuoti pagal savo poreikius naudojant PHP
programavimo kalbą.
21
Virtualaus dėstymo sistema Adobe Connect
Adobe Connect - tai žiniatinklio (angl. web-conferencing) konferencijos įrankis,
leidžiantis prie vienos sesijos prisijungti keliems vartotojams. Naudojantis šiuo įrankiu
galima:
bendrauti interneto kameros ir mikrofono pagalba,
transliuoti pasirinktas programas, dokumentus ar visą kompiuterio darbastalį,
susirašinėti pokalbių kambaryje,
įrašyti vaizdo paskaitas.
Ši sistema neturi tokių galimybių kaip studijų medžiagos failų talpinimo ir skirta tik
sinchroniniam bendravimui/bendradarbiavimui.
2.4 Problemos pristatymas
Technologijos šiomis dienomis užima labai svarbią vietą švietime. Besimokantieji
nori turėti galimybę mokytis bet kada ir bet kur, o mokymo įstaigos nori patenkinti šią
paklausą ir bando mokymo procesuose integruoti įvairias technologijomis grįstas formas
[14]. Nuotolinis mokymas nėra nauja sąvoka, tačiau pastaraisiais metais jis įgavo naujas
formas ir didesnę reikšmę. Vienas iš sparčiausiai besivystančių nuotolinio mokymosi
modelių yra e-mokymasis arba kitaip virtualus mokymasis, kuris tampa vis didesne švietimo
dalimi, kadangi įvairūs kursai mokomi naudojant internetą ir vaizdo konferencijas. Per labai
trumpą laiko tarpą akademinės institucijos išplėtė galimybes teikti žymiai lankstesnę ir
atviresnę mokymosi aplinką studentams. Ši tendencija neabejotinai tęsis, nes technologijos
nuolat palaipsniui tobulėja.
Pradėjus populiarėti nuotoliniam mokymui buvo perkama vis daugiau ir daugiau
įvairių technologinių priemonių, kurios buvo naudojamos žmonių, kurie nėra tam paruošti ir
apmokyti [15]. Šie laikai praėjo ir dabar kuriant/adaptuojant nuotolinio mokymosi
technologines priemonės į šį procesą turi būti įtraukti ne tik IT specialistai, bet ir
metodininkai, mokymo padalinių vadovai, administratoriai, mokytojai, bei dėstytojai.
Tačiau situacija dėl to tampa dar sudėtingesnė. Norintys teikti nuotolinius mokymus
turi rinktis iš šimtų įrankių, kurie yra skirtingose kategorijose, pvz. mokymosi valdymo
sistemos (LMS), mokymosi turinio valdymo sistemos (LCMS), autorių įrankiai (authoring
tools), bendradarbiavimo aplinkos. Pavyzdžiui VDU nuotoliniams mokymams yra skirtos dvi
sistemos – Moodle ir Adobe connect, bet dėstytojai gali savo požiūriu pasirinkti ir kitas
sistemas. Taigi yra įrankių įvairovė, taip pat įrankiai vystosi, dažnai atsiranda naujos versijos
22
ir naujos galimybės, bei funkcijos. Ir tokia technologinė raida net ir technologijose
nusimanančiam asmeniui gali būti iššūkis.
W. ir K. Hortonai pabrėžia, kad kaip konsultantams dažnai tenka išgirsti sudėtingą
klausimą, kokį įrankį pasirinkti nuotoliniam mokymui? Tai rodo, jog klausiantysis nežino,
jog nėra vieno įrankio, kuris išpildys visus jo poreikius. Sėkmingi nuotolinio mokymo
projektai kartais pareikalauja tuzino įrankių derinio, kurie buvo pasirinkti iš šimtų kandidatų.
Taip pat renkantis nuotolinio mokymo priemones svarbu atsižvelgi į skirtingas
platformas, ar reikalingi įrankiai palaikomi tam tikros operacinės sistemos, ar mobiliojo
įrenginio.
Nuotolinio mokymo ir mokymosi nauda neabejotina, tačiau nuotolinio mokymo
procesas yra labai sudėtingas, tiek sistemų kūrėjams, tiek naudotojams. Sistemų kūrėjai turi
žinoti dėstytojų, besimokančiųjų poreikius, pritaikyti sistemas skirtingoms platformoms.
Egzistuoja skirtingi dėstymo metodai, naudojami skirtingi multimedijos elementai, taigi
dėstytojai turi sugebėti atsirinkti jiems reikalingus ir tinkamus įrankius, žinoti kokias
galimybes tie įrankiai turi ruošiant ir publikuojant studijų medžiagą.
Tradicinės ir nuotolinės studijos skiriasi savo specifika. Dėstytojai turi būti tam
ruošiami. Deja pasaulyje yra labai mažai mokyklų ir universitetų ruošiančių dėstytojus
nuotoliniam dėstymui, o egzistuojančios įstaigos vedančios tokio tipo mokymus dažnai
nebendradarbiauja su virtualiomis mokyklomis ir kitomis įstaigomis praktiškai
naudojančiomis virtualaus mokymo metodą [3].
Ne visi dėstytojai greitai ir lengvai prisitaiko prie vykstančių technologinių pokyčių,
ypač sunku pereiti prie virtualių mokymų tiems dėstytojams, kurie prieš tai nėra gerai
susipažinę su technologijomis ir gali net priešintis naujovėms [16]. Mokyklos ir universitetai
jungiasi į bendruomenes skatinančias virtualių mokymų metodus, norėdami sutaupyti pinigų
ir prisitaikyti prie didėjančios paklausos iš besimokančiųjų pusės [17]. Tačiau ne visi
dėstytojai tam paruošiami, nors iš jų reikalaujama naudoti naujus mokymo metodus, todėl
dažnas dėstytojas tam turi ruoštis savarankiškai.
Taigi pastebėjus tokias egzistuojančias problemas, bandoma rasti būdą kaip padėti
dėstytojui pasirinkti jam reikalingas nuotolinio mokymo sistemas bei įrankius priklausomai
nuo dėstymo metodų poreikių.
23
3. TYRIMO METODAI
Šiame skyriuje siekiama supažindinti su pasirinktais tyrimo metodais. Mokslinio
tyrimo procesas yra sudėtingas ir nevienalytis [18]. Nėra griežtai reglamentuotų standartų bei
absoliučiai unifikuotos mokslinių tyrimų atlikimo metodologijos, tačiau visą mokslinio
tyrimo procesą santykinai galima būtų suskirstyti į keturis pagrindinius etapus [18]:
1. Pasiruošimas tyrimui:
a. literatūros studijavimas;
b. temos formulavimas;
c. tyrimo problemos (tiriamojo klausimo) aptarimas;
d. tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas.
2. Tyrimo proceso organizavimas (tyrimo metodų parinkimas).
3. Empirinių duomenų rinkimas. Šiame etape renkami duomenys, kurie turi
patvirtinti arba paneigti tyrimo hipotezę.
4. Teorinis tyrimo duomenų apdorojimas ir pritaikymas, aprašomas šeštame
skyriuje.
Kadangi šie procesai nėra griežtai reglamentuoti, jų supratimas yra svarbus vykdant
tyrimo darbą, nes nuo to, ar tyrimo eigoje buvo pasirinkti tinkami tyrimo metodai ir ar buvo
taisyklingai atlikti, priklauso gautų rezultatų ir/arba išvadų pagrįstumas ir patikimumas (angl.
– internal and external validity). Kadangi metodai kiekviename tyrime yra skirtingi, galima
papildyti arba atsisakyti kai kurių nereikalingų etapų.
3.1 Pasiruošimas tyrimui
Temos formulavimas.
Tai labai svarbus mokslinio tyrimo etapas, nes nuo tinkamos ir aktualios temos
pasirinkimo priklauso būsimojo darbo vertė. Atliekant tyrimą, tema neretai koreguojama,
todėl iš pradžių ji gali būti formuluojama preliminariai ir gana plačiai. Šio darbo tema buvo
pasirinkta per konsultacijas su darbo vadovu, remiantis asmenine patirtimi su e-mokymo
sistemomis, analizuojant technologijų vystimosi tendencijas ir kt.
24
Tyrimo problema.
Planuojant tyrimą, svarbu yra suformuluoti problemą ir pagrįsti jos aktualumą. Jau
pats problemos atsiradimas rodo, jog mums trūksta informacijos, norint išspręsti naujus
uždavinius. Probleminę situaciją sudaro prieštaravimai tarp to, kas jau pasiekta, ir to, ko dar
nežinome. Šio darbo problema buvo suformuluota diskutuojant pasirinktos temos aktualumą,
analizuojant ir aptariant e-mokymo problemas su VDU dėstytojais ir studentais. Šio darbo
problema pristatoma ir aptariama antrame skyriuje.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai.
Paprastai tėra vienas tyrimo tikslas, dažniausiai sutampantis su temos pavadinimu.
Tyrimo tikslas nurodo bendrą tyrimo kryptį. Kiekviena, nors ir labai konkrečiai suformuluota
tema gali turėti daug sprendimo aspektų, kurie paprastai negali būti nagrinėjami tuo pačiu
metu. Todėl suformulavus darbo tikslą, labai svarbu užsibrėžti konkrečius tyrimo uždavinius,
kurie padės pasiekti tikslą. Šio darbo tikslas ir uždaviniai nurodyti įvade.
Literatūros studijavimas.
Literatūros šaltinių analizė yra neatsiejama mokslinio darbo dalis. Ši dalis ne tik
tęsiasi per visą tyrimo procesą, tačiau prasideda dar prieš konkrečios temos pasirinkimą.
Taigi ruošiantis tyrimui, literatūros analizė padeda pasirinkti temą, tyrimo metodus,
susipažinti su kitų darbais, rasti savo tyrimų faktus patvirtinančią arba prieštaraujančią jiems
medžiagą.
3.2 Tyrimo proceso organizavimas
Kai tyrimo struktūra teoriškai aiški, parenkami tyrimo metodai. Tyrimo metodų
požiūriu tyrimai gali būti kokybiniai arba kiekybiniai.
Kiekybiniai tyrimai remiasi statistine duomenų analize ir vyksta nenatūralioje tyrimo
objekto aplinkoje. Šių tyrimų metu naudojamos statistinės, matematinės arba skaičiavimo
technikos duomenų apdorojimui.
Tuo tarpu, kokybiniai tyrimai skirti suprasti ir aprašyti reiškinio, proceso, situacijos
esmę, nagrinėjamą problemą bei atskleisti jos priežastis. Kokybinio tyrimo rezultatas yra
tiriamos problemos interpretacija tyrėjo požiūriu. Kokybiniai metodai apibūdinami kaip
sistemingi bet nestruktūrizuoti ir lankstūs, reiškinio tyrimai jo natūralioje aplinkoje [19].
25
Šio tyrimo tikslas yra suprasti ir aprašyti skirtingas sąvokas, problemas, nuotolinio
mokymo aplinkos reikalavimus, bei skirtingus dėstymo metodus ir suvesti viską į vieningą
vertinimo sistemą, padėsiančią dėstytojui lengviau pasirinkti sistemas pagal jo dėstymo
metodus. Todėl tyrimui tinkamiausi yra kokybiniai tyrimo metodai.
Nuo pasirinkto metodo priklauso kokiais būdais yra renkami duomenys tyrimui.
Kokybiniams tyrimams naudojamos tokios duomenų rinkimo technikos kaip: interviu,
apklausa, stebėjimas, publikuotų ir nepublikuotų dokumentų rinkimas ir analizė.
Mokslinio tyrimo metu panaudojami surinkti duomenys, pagal surinkimo šaltinį yra
skirstomi į pirminius ir antrinius duomenis. Pirminiai duomenys yra tokie, kuriuos surenka
pats tyrėjas. Tai gali būti stebėjimas, eksperimentas, interviu ar apklausa. Antriniai duomenys
yra tokie, kai tyrime panaudojama jau surinkta informacija.
Šio tyrimo pirminiai duomenys yra konsultacijos su darbo vadovu, pokalbiai su
kitais dėstytojais ir studentais, bei asmeninė autorės ekspertinė nuomonė apie e-mokymo
sistemas, jų funkcionalumą. Antriniai duomenys yra mokslinė bei populiari literatūra, bei
rinkos statistika. Toks skirtingų duomenų šaltinių panaudojimas atliekant mokslinių tyrimų
procesą, vadinamas trianguliacija (ang. „triangulation“) [20]. Tokia metodologinė priemonė
daro gautus rezultatus patikimesnius, kadangi duomenys iš skirtingų šaltinių vieni kitus
papildo.
Mokslo tyrimo proceso schema yra pristatyta 5 paveiksle.
5 pav. Tyrime naudojami metodai
Šaltinis: autorės sudaryta schema, remiantis [21]
Išgauti/
patikrinti
Išgauti/
patikrinti
Išrinkti Literatūros
analizė
Ekspertų
dėstytojų
tvirtinimai
Bendras
duomenų
suvedimas
Problemos
aprašymas
Analizės
interpretavimas
2
Studentų
tvirtinimai
1 3
4 5
26
4. NUOTOLINIŲ STUDIJŲ APLINKOS ANALIZĖ
Problemos analizės skyriuj buvo pateikta tokia nuotolinio mokymo samprata: tai
galimybė mokymosi medžiagą gauti pasitelkus informacines komunikacines ar ryšio
technologijas. Taigi nuotolinių studijų aplinka šiame darbe yra suprantama kaip
technologinių ir pedagoginių aspektų visuma. Šiame skyriuje bus apžvelgti svarbūs
technologiniai ir pedagoginiai reikalavimai keliami nuotolinio mokymo aplinkai. Tokia
analizė reikalinga, nes nuo techninių aspektų priklauso kokioje formoj bus pristatyta ir
pasiekiama medžiaga, o nuo pedagoginių aspektų priklauso kaip bus organizuotas studijų
procesas. Taigi, pedagoginės ir techninės nuotolinių mokymų charakteristikos įtakoja viena
kitą, ir jų sąveika nuotolinių studijų aplinkoj turi tiesioginę įtaką į studijų proceso
efektyvumą.
4.1 Nuotolinių studijų sistemoms keliamų reikalavimų analizė
Kartais klaidingai manoma, kad nuotoliniame mokymesi dėstytojo rolė pasidaro
mažiau svarbi, tačiau tai nėra teisybė [22]. Nors ir egzistuoja tam tikri nuotolinio mokymosi
būdai, kurie vykdomi be mokytojo arba jam labai mažai įsitraukiant į mokymo procesą,
tačiau apskritai dėstytojo rolė vis dar išlieka labai svarbi
Dėstymas nuotoliniu būdu gali būti iššūkis, ypač naudojant e-mokymo aplinką. Visų
pirma reikia pakeisti patį dėstymo požiūrį į orientuotą į besimokantįjį. Kitas svarbus aspektas
naudojimasis technologijomis. Jeigu nėra stiprių žinių apie naudojimąsi technologijomis,
dėstytojas gali susidurti su staigiai kylančia mokymosi kreive. Net ir turint daugiau žinių apie
naudojimąsi jomis, vis tiek gali būti sudėtinga technologijų ir pedagogijos integracija.
Sunkiausia tiems dėstytojams kurie iki šiol nėra naudoję nei technologijų, nei į besimokantįjį
orientuoto požiūrio.
Dėl šių priežasčių yra labai svarbus dėstytojo pasiruošimas nuotoliniam mokymui,
kad dėstymas būtų aukštos kokybės, ir tai lemtų geresnius rezultatus besimokančiųjų tarpe.
Nuotolinio mokymosi programos turėtų padėti dėstytojams įgyti/ugdyti tokias dėstytojų
kompetencijas [3]:
Išmokti mokyti toje pačioje nuotolinio mokymo terpėje, kurioje dėstytojai
mokys.
27
Sutelkti dėmesį į pagrindines mokymo sritis: turinio žinios, nurodymai ir
mokymosi bei vertinimo organizavimas
Susipažinti/išmanyti su nuotolinio mokymo dėstymo instruktavimo
standartais.
Žinoti svarbiausius aspektus efektyviam nuotoliniam mokymui, tokius kaip
teikti laiku ir prasmingus atsiliepimus, išlaikyti ir palaikyti studentų
susidomėjimą ir motyvaciją, skatinti bendravimą ir nuomonių dalijimąsi, bei
žinoti kada ir kaip suteikti pagalbą tarpininkaujant technologijoms ir realių
susitikimų metu.
Diferencijuoti nurodymus ir pagalbą besimokantiems, atsižvelgiant į jų
poreikius, gebėjimus, bei profesinę sritį.
Su besimokančiais dirbti atstumu grindžiamų ir realių susitikimų metu.
Žinoti kaip naudotis technologijomis ir kaip mokyti naudojant jas (pvz. e-
paštas, pokalbių kambariai, skelbimų lentos sistemos, mokymo valdymo
sistemos (LMS) ir suprasti diskusijų forumus, tinklaraščius ir web 2.0
įrankius).
Sukurti kokybiškus atestavimus, kurie išnaudoja konkrečių nuotolinių
technologijų privalumus.
Suprasti vertinimo ir administravimo procedūras, ypatingai naudojant
mokymo valdymo sistemas.
Iš Burns pateiktų kompetencijų matome, kad dėstytojo rolė nuotoliniame švietime
keičiasi. Mokymo procesas keičiasi įtraukiant į jį įvairias technologijas, su kuriomis prieš tai
dėstytojai gali būti visai nesusidūrę. Neužtenka išmokti dirbti su vienu įrankiu/sistema,
kadangi įvairios sistemos atlieka skirtingas funkcijas, todėl dėstytojas privalo išmanyti
įvairius nuotolinio mokymosi įrankius.
iNACOL išskiria tokius e-mokymo dėstytojo standartus [3]:
turi turėti mokytojo išsilavinimą;
būtinai turintis įgūdžių technologijų naudojimesi;
planuoja, kuria ir įtraukia strategijas, skatinančias aktyvų mokymąsi,
bendravimą, dalyvavimą ir bendradarbiavimą virtualioje aplinkoje;
teikia virtualų vadovavimą būdais, kurie skatina mokinių sėkmę, pvz. nuolat
teikiant reguliarius atsiliepimus, greitus atsakymus ir aiškius lūkesčius;
28
modeliuoja, kuruoja ir skatina teisėtą, etinę, saugią ir sveiką elgseną susijusią
su technologijų naudojimu;
turi nuotolinio mokymosi patirties iš besimokančiojo perspektyvos;
supranta ir reaguoja į specialiųjų poreikių turinčius besimokančiuosius;
demonstruoja gebėjimus kuriant ir įgyvendinant vertinimus virtualiose
mokymosi aplinkose, užtikrinant priemonių ir procedūrų teisėtumą ir
patikimumą;
kuria ir teikia vertinimus, projektus ir užduotis, kurios atitinka standartais
pagrįstus mokymosi tikslus ir vertina mokymosi programas pagal mokinių
pasiekimus;
demonstruoja gebėjimus, naudojant duomenis, modifikuoti mokymo
metodus ir turinį vadovaujant mokinių mokymuisi;
demonstruoja dažnas ir veiksmingas strategijas, kurios leidžia dėstytojui ir
mokiniui atlikti savikontrolė ir išankstinius vertinimus;
bendradarbiauja su kolegomis;
užtikrina efektyvų medžiagos ir žinių perdavimą, naudojant nuotolinio
mokymosi aplinką.
Iš Burns aprašytų kompetencijų ir iNACOL išskirtų e-mokymo standartų dėstytojui,
galime išskirti tam tikrus funkcionalumus, kuriuos turėtų palaikyti nuotolinio mokymosi
sistemos (1 lentelė).
29
1 lentelė
Skirtingi nuotolinių sistemų funkcionalumai
Administravimo procedūros
Kurso administravimo
palaikymas
Mokymo ir vertinimo organizavimas
Vertinimo taisyklių supratimas
Vertinimų virtualioj mokymosi aplinkoj sukūrimas ir
vykdymas
Mokymo ir vertinimo organizavimas Skirtingų atsiliepimų
mechanizmų palaikymas
Greitas ir prasmingas atsiliepimų teikimas
Kokybės vertinimas
Vertinimas (grading)
Multimedijos ir studijų turinio teikimas Skirtingų formų mokymosi
turinio ir jo platinimo
palaikymas
Metodų teikimas
Vertinimų virtualioj mokymosi aplinkoj sukūrimas ir
vykdymas
Sinchroninis Bendravimo būdas
Asinchroninis
Bendravimas su dėstytoju arba kitais besimokančiais Kryptinis įsitraukimas
Aktyvus dalyvavimas
Bendradarbiavimas su kitais besimokančiais
Šaltinis: sudaryta autorės pagal [3]
Taip pat e-mokymas pagal mokymosi būdą gali būti skirstomas į:
Asinchroninis nuotolinis mokymas dažniausiai vykdomas naudojant kursų
valdymo sistemas, kuriose talpinama paskaitų medžiaga: video/garso įrašai,
tekstinė ir kita kursų medžiaga. Studentas gali pats pasirinkti jam patogų
laiką kada mokytis, nes ta medžiaga pasiekiama bet kuriuo metu.
Bendravimas asinchroniniu būdu vyksta naudojant elektroninį paštą ar
diskusijų forumus.
Sinchroninis nuotolinis mokymas vyksta realiuoju laiku, pvz. vaizdo
transliacija, pokalbių kambariai, virtualios klasės. Šiuo atveju studentas turi
30
derintis prie paskaitų tvarkaraščio ir nurodytu laiku dalyvauti virtualiam
mokyme.
Literatūros analizės pagalba sudarius reikalavimus e-mokymų aplinkos sistemom,
galima atlikti sekantį žingsnį – skirtingų nuotolinio mokymo metodų analizė.
4.2 Skirtingų nuotolinio mokymo metodų analizė
E-mokymą plačiąja prasme būtų galima apibrėžti kaip mokymąsi naudojantis
internetu, bei interneto technologijomis. Tačiau šis apibrėžimas nepadeda suprasti kokių
specifinių įrankių reikia individualiam projektui, nes ne visi mokymo kursai organizuojami
vienodai. Norint geriau suprasti kokius įrankius pasirinkti, visų pirma reikia žinoti, kokie e-
mokymo tipai egzistuoja. Skirtinga e-mokymo metodika reikalauja skirtingų priemonių ir
technologijų.
W. ir K. Hortonai išskiria tokias e-mokymo metodikas [15]:
Besimokančiojo vadovaujamas e-mokymas (angl. learner-led e-learning). Šis
e-mokymasis skirtas savarankiškiems besimokantiesiems. Mokymosi
medžiaga dažniausiai būna įvairūs internetiniai puslapiai, multimedijos
prezentacijos ir kitos interaktyvios priemonės. Visa tai pasiekiama per
interneto naršyklę. Visi mokymosi nurodymai turi būti pateiktoje
medžiagoje. Nėra instruktoriaus/dėstytojo, kuris padėtų, konsultuotų. Taip
pat nėra mechanizmo leidžiančio studentams bendrauti tarpusavyje ir dalintis
idėjomis. Nėra jokių apribojimų, nurodymų, kada ir kiek reikia mokytis.
Besimokantysis yra visiškai nepriklausomas.
Supaprastintas/palengvintas e-mokymas (angl. facilitated e-learning). Šis e-
mokymosi būdas apjungia prieš tai aprašytą besimokančiojo vadovaujamą su
sekančiu – instruktoriaus vadovaujamu e-mokymu. Taigi mokymosi
medžiaga pasiekiama internetu, tačiau taip pat yra bendradarbiavimo
galimybių. Šis būdas tinka studentams, kurie nenori/negali būti priklausomi
prie griežto pamokų tvarkaraščio, tačiau nori savo mokymąsi papildyti
bendradarbiavimo galimybėmis su kitais studentais, taip pat kurso
konsultantu. Konsultantas skiriasi nuo dėstytojo tuo, jog jis nemokina, bet tik
padeda išspręsti besimokančiųjų iškilusias problemas, bei atsakinėja į jų
31
klausimus. Taip pat būna tam tikros užduotys, namų darbai, kuriuos
besimokantieji turi atlikti, bei patalpinti diskusijų forume ar pan.
Instruktoriaus vadovaujamas e-mokymas (angl. instructor-led e-learning).
Šis e-mokymas naudoja interneto technologijas imituojant tradicinį mokymą.
Naudojamos įvairios realaus laiko technologijos, pvz. video ir garso
transliacijos, pokalbių kambariai, ekrano dalinimasis, apklausos, klasės lenta
(whiteboard). Instruktorius paprastai rodo skaidres ir atlieka demonstracijas.
Studentai gali užduoti klausimus realiu laiku naudojant mikrofoną ar
pokalbių kambarį. Užduotys ir namų darbai taip pat kaip ir prieš tai
aprašytam e-mokymo tipe, talpinami diskusijų forumuose ar pan. Šis būdas
yra labiausiai pažįstamas besimokantiesiems ir dėstytojams naudojusiems
tradicinį mokymąsi mokykloj/universitete. Tačiau nors principas panašus,
pats mokymas nėra tas pats.
Integruotas e-mokymas (angl. embedded e-learning). Šis e-mokymas
suteikia mokymosi galimybę kaip tik laiku (angl. just-in-time). Dažniausiai
tai būna įtraukta į programinę įrangą, pagalbos failus, interneto puslapius. E-
mokymo principas yra vartotojui susidūrusiam su tam tikra problema,
pasiūloma kaip ją išspręsti trikdžių šalinimo diagnostikos (angl.
troubleshooting) būdu.
Apžvelgus W. ir K. Hortonų e-mokymosi metodų tipus pastebime, kad nėra vieno
dėstymo būdo ir todėl reikalingos skirtingos sistemos/įrankiai, kad dėstyti/mokytis vienu ar
kitu atveju. Sekantis žingsnis – įvertinti šiuo metu populiarias platformas nuotolinio mokymo
sistemoms.
4.3 Technologinių platformų analizė
Nuotoliniam mokymui organizuoti, vykdyti bei pasiekti naudojamos įvairios
kompiuterių, bei mobiliųjų įrenginių platformos. Norint išsiaiškinti kokios platformos šiuo
metu yra labiausiai paplitusios ir naudojamos reikia apžvelgti statistiką. Kadangi platformų
paplitimas nėra vienodas skirtinguose žemynuose, bei valstybėse, buvo pasirinkta apžvelgti
statistiką pasaulio mastu, Europos, Jungtinės Amerikos valstijų, bei Lietuvos. Analizei
pasirinktas 6 mėn. laikotarpis. Paveikslėlyje (6 pav.) matome, jog pati populiariausia
operacinė sistema naudojama kompiuteriuose, visuose regionuose yra Windows. Antra pagal
populiarumą Mac OS.
32
6 pav. OS pasiskirstymas paskutinių 6 mėn. laikotarpiu (2013/11-2014/04)
Šaltinis: http://gs.statcounter.com
Pasaulio ir Europos mastu Mac naudojasi apie 8 proc. žmonių. Tačiau ženkliai
skiriasi JAV ir Lietuvos statistika. Lietuvoje Mac nėra itin populiari operacinė sistema,
besinaudojančių vos 3 proc., kai tuo tarpu Jungtinėse Amerikos valstijose apie 16,5 proc.
Linux bei visos kitos operacinės sistemos, visuose apžvelgtuose regionuose užima labai
nedidelę procentinę dalį.
Išmaniųjų mobiliųjų telefonų operacinių sistemų naudojimasis įvairesnis (7 pav.).
Pačios populiariausios, visuose regionuose yra iOS ir Android. Jungtinėse Amerikos
valstijose iOS (~53 proc.) yra populiaresnė už Android (~40 proc.). Šios dvi OS užima
didžiąją JAV rinkos dalį (~ 93 proc.). Tuo tarpu Lietuvoje atvirkščiai – daugiausia
besinaudojančių Android apie 61 proc., o iOS apie 14 proc.
33
7 pav. Mobiliųjų OS pasiskirstymas paskutinių 6 mėn. laikotarpiu (2013/11-
2014/04)
Šaltinis: http://gs.statcounter.com
Tarp 2-6 proc. dalinasi SymbianOS, BlackBerry ir Windows Phone. Lietuvoje apie
13 proc. žmonių naudojasi kitomis mobiliųjų telefonų OS (į šį skaičių įeina ne tik išmaniųjų
OS).
Apžvelgus planšečių operacinių sistemų statistiką matome, jog populiariausia
visuose apžvelgiamuose regionuose yra iOS, antroje vietoje – Android (8 pav.). Lietuvoje
iOS mažiau populiarus nei kitur, tačiau vis tiek užima daugiau kaip pusę rinkos – 53 proc.
8 pav. Planšečių OS pasiskirstymas paskutinių 6 mėn. laikotarpiu (2013/11-
2014/04)
Šaltinis: http://gs.statcounter.com
34
Apžvelgus kompiuterių, mobiliųjų telefonų, bei planšečių operacinių sistemų
statistiką galima išskirti populiariausias (2 lentelė).
2 lentelė
Populiariausios platformos
Asmeniniai kompiuteriai Windows
Mac
Mobilieji įrenginiai Android
iOS
Windows Mobile
Šaltinis: sudaryta autorės remiantis statistika
Kadangi nėra taip, jog pasaulyje egzistuotų tik viena ar dvi platformos, nuotolinio
mokymo sistemų/įrankių kūrėjai, bei diegėjai turėtų atsižvelgti į skirtingų platformų
paklausą. O sistemų naudotojai turi pasidomėti, ar norimas naudotis įrankis yra palaikomas
jų naudojamai platformai.
4.4 Atliktos analizės apibendrinimas
Taigi greitėjant gyvenimo tempui ir gyventojų pajamoms augant, plečiantis
globalizacijai, Interneto ir technologijų atsiradimui ir staigiam tobulėjimui, žinių visuomenės
populiarėjimu, populiarėja ir e-mokymasis.
E-mokymo populiarėjimo tendencija labai gerai matoma iš tam tikros statistikos,
kaip pavyzdžiui e-mokymų dalykų skaičiaus augimas skirtinguose pasaulio universitetuose ir
VDU čia ne išimtis. Skirtingi pasaulio universitetai ir mokyklos įvedinėja ir skatina
naudojimąsi įvairiomis nuotolinio mokymo sistemomis, kaip LMS, virtualaus
bendradarbiavimo įrankiais. Be viso to pasaulyje įsteigiamos virtualios mokyklos,
universitetai, kurie yra pilnai atsisakę tradicinio mokymo. Tokių projektų kaip Coursera
atsiradimas įrodo, kad naujų žinių galima įgyti neišeinant iš namų, nemokamai ir nelankant
aukštojo mokslo įstaigų, viskas priklauso nuo paties asmens noro sužinoti/išmokti kažką
naujo.
Atlikta kompiuterių, bei mobiliųjų įrenginių platformų statistikos analizė parodė, jog
egzistuoja daug įvairių operacinių sistemų, vienos jų populiaresnės, kitos mažiau
naudojamos. Taigi naudojamos skirtingos platformos, skirtingi įrenginiai su skirtingais
35
ekrano dydžiais bei kitom techninėm savybėm, ir visa tai įtakoja sudėtingesnį pasiruošimą,
bei naudojimą e-mokymuose.
E-mokymo samprata nėra vieninga arba paprasta. Tai galima suprasti iš LMS ir kitų
nuotolinio mokymo įrankių/sistemų ir jų funkcijų įvairovės, taip pat ir iš mokslininkų, bei
dėstytojų požiūrio į e-mokymus [23]. Tokia situacija daro e-dėstymo paruošimo procesą
sudėtingą, nes dėstytojams reikia derinti savo įpročius su LMS funkcionalumais, bei
apribojimais. Jeigu dėstytojai (taip pat ir besimokantieji) turėtų geresnį supratimą apie NMA
ir tradicinio dėstymo metodų palaikymo atitikimą, jiems būtų paprasčiau/lengviau paruošti
kokybiškesnes paskaitas, bei paskaitų medžiagą, ar parinkti tinkamą mokymo formą.
Atlikta literatūros analizė parodė, kad egzistuoja e-mokymo metodų įvairovė. W. ir
K. Hortonų išskirtos e-mokymo kategorijos nors ir suprantamos, tačiau prisideda prie
problemos sudėtingumo, kadangi vis tiek nėra labai aišku kuriuo atveju, kurį metodą galima
arba reikia naudoti.
36
5. NUOTOLINIO MOKYMOSI SISTEMŲ ATIKIMAS
DĖSTYMO METODAMS
Literatūros analizės dalyje buvo išanalizuota e-mokymo technologiniai,
ekonominiai, bei pedagoginiai aspektai. Šios analizės rezultatai rodo, jog e-dėstymo gairių
paruošimui ir naudojimui esama technologinė/pedagoginė įvairovė yra per didelė. Ji
neleidžia palyginti skirtingas NMA ir pateikti dėstytojams paprastus, bet pagrįstus patarimus
skirtingų įrankių naudojimui skirtingame kontekste.
Šiame skyriuje bus pateikta nesudėtinga, suprantama dėstymo metodų ir nuotolinio
mokymo sistemų funkcionalumų palyginimo lentelė. Šis rezultatas buvo gautas remiantis
atlikta literatūros analize, bei dėstytojų ir studentų ekspertinėmis žiniomis apie
dėstymo/mokymo procesą.
5.1 E-mokymo „dėstymo atvejai“
Pirmiausia W. ir K. Hortonų pateikti e-dėstymo metodai gali būti supaprastinti ir
sugrupuoti kitaip. Toliau pateikiami 4 paprasti „dėstymo atvejai“ (arba scenarijai), kurie
buvo išvysti konsultuojantis su darbo vadovu, kitais dėstytojais ir taip pat remiantis darbo
autorės daugiau nei penkių metų mokymosi asmenine patirtimi Lietuvoje ir užsienyje.
Taigi išskiriamos tokios supaprastintas kategorijas dėstymo atvejų, kurie paprastai
naudojami/sutinkami:
Neinteraktyvūs mokymai be vertinimo – tai žinių (dalykų, įmonės „white
paper“, kt.) pateikimas per internetą. Šis atvejis atitiktų prieš tai aprašytą
besimokančiojo vadovaujamą e-mokymą. Kai asmuo norintis įgyti naujų
žinių pats ieškosi medžiagos ir kitos jį dominančios informacijos.
Universiteto bendrų / neinteraktyvių dalykų pateikimas su vertinimu – ši
metodika galėtų būti prieš tai aprašytų būdų derinys: besimokančiojo
vadovaujamas e-mokymas ir instruktoriaus vadovaujamas e-mokymas.
Asmuo daugiau mokosi savarankiškai, tačiau galimos kelios paskaitos, kai
dėstytojas kažką paaiškina, ar atsako į klausimus. Šiai metodikai netinka
besimokančiojo vadovaujamo e-mokymo savybė, jog asmuo nėra
priklausomas nuo griežto tvarkaraščio, kadangi yra tam tikros datos iki kurių
reikia kažką atsiskaityti.
37
Universiteto interaktyvių dėstymo metodų reikalaujantis dėstymas su
vertinimu - ši metodika galėtų būti prieš tai aprašytų būdų derinys:
besimokančiojo vadovaujamas e-mokymas ir instruktoriaus vadovaujamas e-
mokymas. Studentai daugiau mokosi bendraujant bei bendradarbiaujant
vienas su kitu, bei dėstytoju, tačiau taip pat ir savarankiškai. Čia dažnas tiek
sinchroninis, tiek asinchroninis mokymasis ir bendradarbiavimas.
Laboratorinio darbai nuotoliniu būdu – ši metodika iš dalies atitinka
supaprastintą/palengvintą e-mokymą. Dažniausiai laboratoriniai būna
vedami konsultanto, kuris padeda atlikti laboratorinius darbus bei juos
vertina. Atliktos užduotis dažniausiai talpinamos nuotolinių mokymų
aplinkoj (pvz. mokymo valdymo sistemoj).
Išskyrus dažniausius atvejus kurie pasitaiko dėstyme, būtų galima išskirti tam tikrus
reikalavimus kiekvienai mokymosi aplinkai (3 lentelė).
3 lentelė
Dėstymo atvejai ir jų savybės
Pateikiama medžiaga Neinteraktyvūs mokymai be
vertinimo Pateikiami nurodymai/instrukcijos
Nėra sinchroninio/asinchroninio bendravimo
Pateikiama medžiaga
Neinteraktyvūs mokymai su
vertinimu
Pateikiami nurodymai/instrukcijos
Retas bendravimas sinchroniniu/asinchroniniu būdu
Vertinimas
Pateikiama ir dažnai atnaujinama medžiaga
Interaktyvūs mokymai su
vertinimu
Pateikiami nurodymai/instrukcijos
Dažnas bendravimas/bendradarbiavimas
sinchroniniu/asinchroniniu būdu
Vertinimas
Pateikiamos užduotys
Laboratoriniai darbai Bendravimas sinchroniniu/asinchroniniu būdu
Vertinimas
Šaltinis: sudaryta autorės
Ketvirtame skyriuje buvo sudaryta lentelė su skirtingais nuotolinių sistemų
funkcionalumais (2 lentelė). Sekančioje lentelėje (4 lentelė) atvaizduota kokie
funkcionalumai reikalingi skirtingiems dėstymo atvejams.
4 lentelė
Dėstymo atvejai ir jiems reikalingi nuotolinio mokymo sistemų funkcionalumai
Dėstymo metodai
Neinteraktyvūs mokymai
be vertinimo
Neinteraktyvūs mokymai
su vertinimu
Interaktyvūs mokymai
su vertinimu
Laboratoriniai
darbai
Kurso administravimo
palaikymas
Administravimo procedūros + + +
Mokymo ir vertinimo organizavimas + + +
Vertinimo taisyklių supratimas + + +
Vertinimų virtualioj mokymosi aplinkoj
sukūrimas ir vykdymas
+ + +
Skirtingų atsiliepimų
mechanizmų palaikymas
Mokymo ir vertinimo organizavimas + + +
Greitas ir prasmingas atsiliepimų teikimas + +
Kokybės vertinimas + + +
Vertinimas (grading) + + +
Skirtingų formų
mokymosi turinio ir jo
platinimo palaikymas
Multimedijos ir studijų turinio teikimas + + + +
Metodų teikimas + + + +
Vertinimų virtualioj mokymosi aplinkoj
sukūrimas ir vykdymas
+ + +
Bendravimo būdas
Sinchroninis +
Asinchroninis + + +
Kryptinis įsitraukimas
Bendravimas su dėstytoju arba kitais
besimokančiais
+
Aktyvus dalyvavimas +
Bendradarbiavimas su kitais besimokančiais +
Iš pateiktos lentelės matome, kad interaktyvių mokymų su vertinimu, bei
laboratorinių darbų kategorijos nesiskiria savo funkcijomis, todėl sekančiame žingsnyje
galime jas apjungti.
Ankščiau pateikta dėstymo atvejų ir jiems reikalingų nuotolinio mokymo sistemų
funkcionalumų lentelė suteikia pakankamai išsamų, multi-dimensinį pagrindą skirtingoms
nuotolinio mokymosi aplinkoms įvertinti. Tuo pačiu lentelė yra pakankamai paprasta ir
suprantama. Šiame darbe palyginsime VDU ir pasaulio populiarias nuotolinio mokymo
aplinkas.
5.2 Dėstymo metodų ir jiems atitinkamų sistemų analizė
Prieš tai skyriuose buvo apibrėžti reikalavimai nuotolinio mokymo aplinkoms, bei jų
sąsaja su dėstymo atvejais (t.y. kokie reikalavimai yra keliami nuotolinei aplinkai, dėstant
tam tikrais atvejais). Paskutinis analizės žingsnis yra suvesti skirtingus dėstymo atvejus su
skirtingom nuotolinio mokymo sistemom. Norint pasiekti šį rezultatą reikalingi du žingsniai:
1. Parodyti kaip skirtingos sistemos palaiko reikalavimus nuotolinei mokymo
aplinkai.
2. Palyginti dėstymo metodų ir sistemų sutapimus mokymo reikalavimų
palaikyme.
Atlikus tokią analitinę užduotį bus galima pateikti dėstytojams rekomendacijas
nuotolinio mokymo sistemos pasirinkimui, priklausomai nuo pageidaujamų dėstymo metodų
arba tikslų. Pirmojo žingsnio rezultatai pateikiami 5 lentelėje. Galutinis rezultatas
pateikiamas 6 lentelėje.
5 lentelė
Nuotolinio mokymo sistemų atitikimas nuotolinio mokymo reikalavimams
Nuotolinio mokymo sistemos
MIT OpenCourseWare,
iTunes U
Moodle Adobe Connect,
Skype for
classroom
Coursera
Kurso administravimo
palaikymas
Administravimo procedūros + +
Mokymo ir vertinimo organizavimas + +
Vertinimo taisyklių supratimas + +
Vertinimų virtualioj mokymosi aplinkoj
sukūrimas ir vykdymas + +
Skirtingų atsiliepimų
mechanizmų palaikymas
Mokymo ir vertinimo organizavimas + +
Greitas ir prasmingas atsiliepimų teikimas + +
Kokybės vertinimas + +
Vertinimas (grading)
+ +
Skirtingų formų
mokymosi turinio ir jo
platinimo palaikymas
Multimedijos ir studijų turinio teikimas + + +
Metodų teikimas + + +
Vertinimų virtualioj mokymosi aplinkoj
sukūrimas ir vykdymas + +
Bendravimo būdas
Sinchroninis + +
Asinchroninis +
Kryptinis įsitraukimas
Bendravimas su dėstytoju arba kitais
besimokančiais + +
Aktyvus dalyvavimas + +
Bendradarbiavimas su kitais besimokančiais +
6 lentelė
Nuotolinio mokymo sistemų atitikimas dėstymo metodams
Nuotolinio
mokymo aplinka
Neinteraktyv
ūs mokymai
be vertinimo
Neinteraktyvūs
mokymai su
vertinimu
Interaktyvūs
mokymai su
vertinimu
Palaikoma
platforma
MIT OpenCourseWare + Interneto naršyklė
iTunes U +
Interneto naršyklė,
iOS
Moodle + Interneto naršyklė
Adobe Connect Iš dalies
Interneto naršyklė,
iOS, Android
Skype for classroom Iš dalies
Mac, Win, iOS,
Android, WM
Coursera + Interneto naršyklė
6 lentelėje pristatyti atitikimai tarp dėstymo metodų ir sistemų, buvo gauti analitinės
analizės rezultate, lyginant atitikimo rezultatus 4 ir 5 lentelėse.
Iš lentelės matome, jog nėra sistemos atitinkančios visiems dėstymo metodams. Taip
pat suvedant šiuos rezultatus buvo prieita prie išvadų, kad kai kurie dėstymo metodai gali
būti palaikomi tik iš dalies, pavyzdžiui Adobe Connect ir Skype for classroom puikiai tinka
sinchroninėm interaktyviom pamokom organizuoti, bet neleidžia talpinti studijų medžiagos,
prieigai kitu laiku nei kad virtualios paskaitos metu.
Paskutinis dėstymo atvejis – interaktyvūs mokymai su vertinimu yra
sudėtingiausias, kadangi reikalauja daugiausiai nuotolinės mokymo aplinkos funkcionalumų.
Iš analizuotų sistemų, tiktai viena pilnai palaiko šį dėstymo atvejį. Tačiau šis dėstymo atvejis
atima laiko planavimo lankstumą, kadangi reikalauja dalyvauti virtualiam mokyme iš anksto
nustatytu laiku.
42
6. IŠVADOS IR REZULTATAI
Visame pasaulyje vis daugiau investuojama į nuotolinį mokymą, todėl kiekvienas
besimokantysis turi didesnę pasirinkimo laisvę renkantis mokslus/studijas/kursus, kadangi
nėra apribojamas vietos – gali mokytis iš bet kurios pasaulio vietos, taip pat laiko – gali
pasirinkti jo poreikius atitinkančias studijas ir mokytis kada nori, kada turi laiko.
Ne tik, kad universitetai bei mokyklos diegiasi NMS, tačiau yra kuriami ir virtualūs
universitetai, bei mokyklos, kurie visiškai atsisako tradicinio dėstymo.
Nuotolinio mokymo procesas organizuojamas pasitelkiant šiuolaikines informacines
technologijas. Egzistuoja didelė įvairovė sistemų, kurios turėtų padėti dėstytojams lengviau
prisitaikyti prie šiandieninės studentų paklausos turėti galimybę mokytis visur ir visada.
Tačiau didelė įvairovė nuotolinio mokymo sistemų, taip pat platformų kuriose jos veikia, tik
apsunkina padėtį, kadangi jų funkcionalumai ir galimybės skirtingi, dėstytojui tampa
sudėtinga atsirinkti tai ko jam reikia.
Išanalizavus literatūrą, remiantis autorės asmenine patirtimi, bei konsultacijos su
darbo vadovu metu padaryta prielaida, jog nuotolinio mokymo procesas yra sudėtingas ir
nėra metodinių nurodymų dėstytojams, nurodančių kokias sistemas naudoti, priklausomai
nuo jo poreikių ir dėstymo specifikos. Taigi ne visi dėstytojai yra pasiruošę tokiom
naujovėm, kai kurie jom net priešinasi.
Galima teigti, jog ateityje nuotolinės studijos vis labiau keis tradicines, o virtualių
universitetų, bei mokyklų atsiras dar daugiau. Todėl šis darbas yra labai aktualus tiek
studentam, tiek dėstytojams, kadangi gali padėti lengviau suprasti kokios sistemos, kokius
dėstymo poreikius atitinka.
Šiuo rašto darbu buvo siekiama rasti būdą, kaip pagelbėti dėstytojui pasirenkant jam
tinkamas nuotolinio mokymo sistemas. Šiuo tikslu buvo išanalizuota literatūra, kad būtų
galima apsibrėžti reikalavimus nuotolinių studijų aplinkai. Vėliau apibrėžti dažniausiai
sutinkami dėstymo metodai ir palyginta kaip jie atitinka skirtingus reikalavimus nuotolinio
mokymo sistemose. Darbo rezultate sudaroma palyginamoji lentelė, kuri padeda pasirinkti
NMA priklausomai nuo dėstymo metodų.
43
Šiame darbe pasiekti tokie rezultatai:
1. Išanalizuota nuotolinio mokymo plėtra ir problematika.
2. Pasirinki tyrimo metodai.
3. Išanalizuoti nuotolinių studijų aplinkos reikalavimai.
4. Išskirti skirtingi dėstymo metodai naudojami nuotolinio mokymo procese.
5. Išanalizuotas atitikimas nuotolinių mokymų aplinkų ir dėstymo metodų.
6. Pasiūlytos konkrečios nuotolinių mokymų aplinkos skirtingiems dėstymo
atvejams.
44
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1] R. C. Clark ir R. E.Mayer, E-learning and the science of instruction, Pfeiffer, 2008.
[2] K. Passerini ir M. J. Granger, „A developmental model for distance learning using the
Internet,“ Computers & Education, t. 34, pp. 1-15, 2000.
[3] M. Burns, Distance Education for Teacher Training: Modes, Models, and Methods,
Education Development Center, Inc., 2011.
[4] „iNACOL,“ [Tinkle]. Available: http://www.onlineprogramhowto.org/teachers/. [Kreiptasi
15 05 2014].
[5] iNACOL, „Keeping pace with K-12 online and blended learning,“ [Tinkle]. Available:
http://kpk12.com/cms/wp-content/uploads/EEG_KP2013-lr.pdf. [Kreiptasi 01 05 2014].
[6] Wikipedia contributors, „OpenCourseWare,“ [Tinkle]. Available:
http://en.wikipedia.org/wiki/OpenCourseWare. [Kreiptasi 01 05 2014].
[7] „Open education consortium,“ [Tinkle]. Available: http://www.oeconsortium.org/.
[Kreiptasi 01 05 2014].
[8] „MIT OpenCourseWare,“ [Tinkle]. Available: http://ocw.mit.edu/about/. [Kreiptasi 01 05
2014].
[9] „Coursera,“ [Tinkle]. Available: https://www.coursera.org/about. [Kreiptasi 01 05 2014].
[10] „VDU Inovatyviu studijų institutas,“ [Tinkle]. Available: http://isi.vdu.lt/apie-mus.
[Kreiptasi 10 05 2014].
[11] VDU, „Universiteto veiklos ataskaita,“ 2013. [Tinkle]. Available: http://www.vdu.lt/wp-
content/uploads/2014/02/Universiteto-veiklos-ataskaita_2013_su-priedais.pdf. [Kreiptasi 10
05 2014].
[12] VDU, „Nuotolinių studijų tvarka,“ [Tinkle]. Available:
http://studyonline.lt/sites/default/files/Nuotoliniu_studiju_tvarka/index.html. [Kreiptasi 10
05 2014].
[13] VDU, „VDU ataskaita,“ 2012. [Tinkle]. Available: http://www.vdu.lt/wp-
content/uploads/2013/05/VDU_ATASKAITA_2012.pdf. [Kreiptasi 10 05 2014].
[14] G. K. B. Nsiah, „Best Practices in Distance Education: A Review,“ Creative Education, t.
12, pp. 762-766, 2013.
[15] W. Horton ir K. Horton., E-learning tools and technologies: A consumer's guide for trainers,
teachers, educators, and instructional designers, Wiley Publishing Inc., 2003.
[16] V. V. Fomin ir G. Česonytė, „The Effects of E-Journal System on Teachers’ Performance.
A Case Study of a Lithuanian School,“ Acta Prosperitatis, t. 3, p. 33–48, 2012.
[17] S. Kuzminskis ir V. V. Fomin, „Elektroninio dienyno įvedimo mokyklose įtakos
organizacinių procesų efektyvumui tyrimas,“ Kompiuterininkų dienos, Šiauliai, Rugsėjo 19-
21d., 2013.
[18] K. Kardelis, „Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai,“ [Tinkle]. Available:
http://www.scribd.com/doc/37948910/K-Kardelis-Mokslini%C5%B3-tyrim%C5%B3-
metodologija-ir-metodai. [Kreiptasi 15 05 2014].
[19] M. D. Myers, „ Qualitative Research in Information Systems,“ [Tinkle]. Available:
http://www.qual.auckland.ac.nz/. [Kreiptasi 15 05 2014].
[20] N. K. Denzin ir Y. S. (. Lincoln, Handbook of qualitative research, Thousand Oaks (Calif.):
Sage, 1994.
[21] V. V. Fomin, „The Process of Standard Making. The Case of Cellular Mobile Telephony,“
Doctoral dissertation. Jyväskylä University, 2001.
45
[22] „International Association for K-12 Online Learning,“ [Tinkle]. Available:
http://www.inacol.org/. [Kreiptasi 01 05 2014].
[23] V. Zuzevičiūtė, E. Butrime, K. Kikis-Papadakis, V. Fomin ir D. V. (eds), E-Learning as a
Socio-Cultural System: A Multidimensional Analysis, IGI Publishing, 2014.
[24] „VDU Inovatyvių studijų institutas,“ [Tinkle]. Available: http://isi.vdu.lt/node/17. [Kreiptasi
15 05 2014].
[25] M. Farooq, H. Khlad ir U. Ali, „LMS and Virtual Labs for Engineering Education,“
Academy of Contemporary Research Journal, (IV), pp. 171-174, 2013.
46
8. PRIEDAI
Priedas nr.1
Pirmojo magistro tiriamojo darbo santrauka
Tiriamojo darbo autorius: Rosita Čiurovaitė
Tiriamojo darbo pavadinimas: Grupinio apsipirkimo portalų analizė
Vadovas: Doc.dr. Lina Pilelienė
Darbas pristatytas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Informatikos fakultetas,
Kaunas, 2012 gruodis.
Puslapių skaičius: 25
Lentelių skaičius: 4
Paveikslų skaičius: 11
Šiame magistro tiriamajame darbe tiriama vartotojų elgsena naudojantis grupinio
apsipirkimo svetainėmis. Pirmiausia supažindinama su tam tikrom sąvokom: marketingas, e-
verslo modeliai, e-komercija, e-rinkodara ir grupinio apsipirkimo verslo modelis.
Po teorinės apžvalgos darbe pateikta išanalizuoti populiariausi Lietuvoje grupinio
apsipirkimo portalai iš vartotojo pusės.
Atlikus internetinę apklausą iš 104 respondentų, paaiškėjo, jog vartotojai noriai
naudojasi tokio tipo svetainėmis. Tačiau įžvelgti ir pasiūlyti tam tikri patobulinimai.
47
Priedas nr.2
Antrojo magistro tiriamojo darbo santrauka
Tiriamojo darbo autorius: Rosita Čiurovaitė
Tiriamojo darbo pavadinimas: Mobilioji laisvalaikio programėlė su žemėlapių
integracija
Vadovas: prof.dr. hab. Vladislav V. Fomin
Darbas pristatytas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Informatikos fakultetas,
Kaunas, 2013 birželis.
Puslapių skaičius: 17
Lentelių skaičius: 2
Paveikslų skaičius: 3
Šiame darbe pristatoma problema - Lietuvoje laisvalaikio programėlių pasiūlos
trūkumas. Išmanieji mobilieji įrenginiai yra plačiai paplitę, naudojami įvairiems poreikiams:
elektroninio pašto tikrinimas, bendravimas socialiniuose tinkluose, žaidžiami žaidimai,
apmokamos sąskaitos ir kt. Taigi jie yra aktyviai naudojami vartotojų. Tačiau ne visos
galimybės dar išpildytos, nors technologinių priemonių tam yra.
Darbe apžvelgti užsienio pavyzdžiai parodė, jog galima pasiūlyti įdomesnius ir
praktiškesnius programėlių sprendimus. Todėl buvo pasiūlytas naujos mobiliosios
laisvalaikio programėlės sprendimas. Taip pat apžvelgtos technologinės priemonės
reikalingos šios programėlės įgyvendinimui.
Šio darbo rezultatas yra: išanalizuota laisvalaikio/turizmo programėlės, bei
pasiūlytas naujas sprendimas, apibrėžiant technologines priemones.
48
Priedas nr.3
Trečiojo magistro tiriamojo darbo santrauka
Tiriamojo darbo autorius: Rosita Čiurovaitė
Tiriamojo darbo pavadinimas: Nuotolinio mokymosi sistemų atitikimas šiuolaikiniams
poreikiams
Vadovas: prof.dr. Vladislav V. Fomin
Darbas pristatytas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Informatikos fakultetas,
Kaunas, 2013 gruodis.
Puslapių skaičius: 16
Lentelių skaičius: 1
Paveikslų skaičius: 2
Šiuolaikinio žmogaus poreikis yra nuolat tobulėti ir mokytis visą gyvenimą, todėl
visame pasaulyje vis daugiau investuojama į nuotolinį mokymąsi. Mokslo proceso
optimizavimas yra labai svarbi mokslo įstaigų strategijos dalis. Daugelis universitetų bando
optimizuoti mokymo procesą vystydami nuotolinį mokymą. Šiame darbe aptariama nuotolinio
mokymosi plėtra Vytauto Didžiojo universitete, skirtinga dėstymo specifika, virtualios mokymo
aplinkos Moodle, bei Adobe Connect galimybės.
