Lietuvos valdžios institucijų ir NVO bendradarbiavimas:

geroji patirtis ir problemos

prof. Ramūnas Navickas2014 m. lapkričio 4 d., Kaunas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas. Valstybė ar savivaldybė, juridinis asmuo, kurio visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų, negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos visuotiniame dalyvių susirinkime.

NVO plėtros įstatymas

Prie nevyriausybinių organizacijų nepriskiriamos:

• politinės partijos;

• profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

• įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos, kuriose narystė yra privaloma tam tikros profesijos atstovams;

• susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys;

• sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kitokios bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslu įsteigtos bendrijos;

• šeimynos.

Grupinės naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą tik jos dalyviams. Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei. Nevyriausybinių organizacijų taryba – visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali patariamoji institucija, kuri sudaroma lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba – visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali patariamoji institucija, kuri sudaroma iš savivaldybės institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų laikantis pariteto principo.

NVO plėtros įstatymas (nuo 2013 m. pabaigos)

Lenkija (apie 40 mln. gyventojų): •Nuo 1918 m., kai Lenkija atgavo nepriklausomybę, savanoriškos organizacijos prisidėjo formuojant nacionalinį identitetą, tačiau okupacijos metu dauguma jų buvo panaikintos. Savanorystės tradicijos pradėjo formuotis tik nuo 1992-1997 metų;

•Savanorystė apibrėžiama kaip „asmuo, kuris savanoriškai ir be jokio atlyginimo teikia paslaugas, remdamasis įstatymu nurodytomis taisyklėmis“. Tai reglamentuoja 2003-04-23 priimtas įstatymas „Dėl viešąją naudą teikiančios veiklos ir savanorystės“;

•2004 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo virš 5 mln. (18%) gyventojų.

•Lenkijoje yra apie 130.000 ne pelno organizacijų (visų rūšių);

•„Tikrųjų NVO“ (2007 m. duomenimis) yra apie 70.000;

•2008 m. Vyriausybė priėmė sprendimą įgyvendinti „Paramos pilietinei visuomenei vystyti strategiją 2007 – 2013 m. laikotarpiui“

NVO situacija kitose šalyse

NVO situacija kitose šalyse

Estija – 2002 12 12 Parlamentas priima dokumentą: Estijos Pilietinės visuomenės vystymo koncepcija

Už įgyvendinimą atsakingas Jungtinis komitetas (valdžia ir NVO)

Už įgyvendinimo priežiūrą – Estijos NVO tinklas

Susitarimų sritys: NVO įtraukimo į sprendimų priėmimą mechanizmai, NVO dalyvavimas įstatymų priėmimo procedūrose, finansavimo klausimai, statistinė analizė, pilietinis švietimas, viešosios paslaugos.

2007 gruodį išrinkta Pilietinės visuomenės fondo taryba iš NVO atstovų

Pilietinės visuomenės fondo biudžetas 2008 metams sudarė 4,5 milijono litų

Estija (apie 1.4 mln. gyventojų):

• Savanorystė apibrėžiama kaip „laiko, energijos arba įgūdžių skyrimas veiklai laisva valia ir negaunant už tai jokio atlygio. Pagalba šeimos nariams nėra laikoma savanoriška veikla“. Tačiau savanoriška veikla nėra reglamentuojama jokiais teisės aktais;

• 2008 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo apie 250 tūkst. (27%) gyventojų;

• Estijoje yra apie 16.000 savanoriškų organizacijų, iš kurių 1.500 yra visuomenei naudingą veiklą teikiančios ir turinčios teisę gauti specialią paramą;

• Estijoje nėra atlikta oficialių tyrimų, kuriuose būtų apskaičiuota savanoriško darbo vertė ir indelis į šalies BVP, tačiau Estijos savanorystės plėtros organizacija, remdamasi Johno Hopkinso teorija, yra paskaičiavusi, kad ekonominė savanoriško darbo vertė Estijoje siektų apie 2.7 milijardus Estijos kronų (apie 172,5 mln. EUR pagal 2009 m. spalio mėn. valiutos kursą).

NVO situacija kitose šalyse

Nevyriausybinių organizacijų situacija Lietuvoje

Prioritetinės sritys / situacija

• Tikrasis NVO skaičius Lietuvoje nėra žinomas;

• Sunku atskirti NVO pagal teisinę formą ar veiklos pobūdį (valstybės institucijų įsteigtos; verslo susivienijimai; profesinių interesų asociacijos; vien tik į pajamų generavimą orientuotos; pan.);

• NVO taikomi tolygūs mokestiniai / viešųjų pirkimų standartai kaip ir verslo įmonėms ar valstybės institucijoms;

• NVO skiriamo finansavimo iš valstybės institucijų įstatyminės bazės / legitimumo nebuvimas jau daugiau kaip 20 metų;

• NVO ir valstybės institucijų konsultavimosi tradicijų fragmentiškumas, didesnė orientacija į personalinius ryšius;

• Viešųjų paslaugų perleidimas NVO sektoriui – misija (ne)įmanoma?

• 2010 m. LR Vyriausybė priėmė NVO plėtros koncepciją

• NVO koncepcijos siekiami tikslai:– Teisės aktuose nustatyti visuomenei naudingos veiklos sritis ir

skatinti NVO teikti paslaugas šiose srityse;– Nustatyti skaidrius NVO finansinio rėmimo, viešąją naudą

kuriančių subjektų paslaugų pirkimo ir vertinimo principus, atsakomybės pagrindus;

– Diegti naujas NVO rėmimo ir filantropijos plėtros priemones;– Viešai skelbti informaciją apie NVO finansavimo programas ir

viešųjų pirkimų konkursus bei rezultatus;– Įstatymu įtvirtinti savanorišką darbą;– Supaprastinti NVO steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo

procesą;

NVO duomenų bazės

• Šiuo metu turima NVO duomenų bazė

Teisinė forma

Registrų centrasregistruotos NVO

2012.09.13 duomenys

VMIgavę 2% paramą

ir turintys paramos gavėjo statusą

2014 metų duomenys

Galimai likviduojami nepateikę nė vieno

dokumento per 5 metus

Preliminariai iš tiesų veikiančios NVO

įskaitant ir kvazi-NVO

Asociacijos 15.862

8.317 4.046 ~ 10.000

Labdaros ir paramos fondai 1.349 558 583 ~700

Viešosios įstaigos

6.920

3.758 890 ~6.000

Iš viso 24.131 12.633 5.519 ~16.700

69

52

54

46

46

44

42

32

35

25

23

15

14

7

5

12

12

19

13

19

19

22

14

24

32

45

47

53

72

74

Prezidentu(+57)

Kariuomene (+40)

Bažnyčia (+35)

Švietimu (+33)

Sodra (+27)

Policija (+25)

Sveikatos apsauga (+20)

Nevyriausybinėmisorganizacijomis (+18)

Žiniasklaida (TV, radijas,laikraščiai) (+11)

Savivaldybėmis (-7)

Bankais (-22)

Teismais (-32)

Vyriausybe (-39)

Seimu (-65)

Partijomis (-69)

pasitiki nepasitiki

Pasitikite ar nepasitikite šiomis Lietuvos institucijomis (Atsakymai procentais)

Ar Jums asmeniškai teko susidurti su nevyriausybinėmis organizacijomis? Galimi keli atsakymai

8%

69%

4%

4%

4%

8%

8%Taip, esu teikęs paramą

(labdarą) per NVO

Taip, teko dalyvauti NVOrenginyje

Taip, esu/ buvau NVO narys,darbuotojas, savanoris

Taip, esu gavęs paramą(labdarą) iš NVO

Taip, esu teikęs paramą NVO

Ne

Sunku pasakyti

Viso susidūrė: 23%, tarp turinčių aukštąjį - 40%.

Daugiau NVO narių, savanorių yra tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą - 11%.

Ar Jūs esate dalyvavęs arba dalyvaujate savanoriškoje veikloje?

13%

48%

22%

9%

9%Taip, dalyvauju (dabar ar perpaskutiniuosius 12 mėnesių)

Taip, esu dalyvavęs (seniau neguprieš paskutiniuosius 12 mėnesių)

Nedalyvavau, bet norėčiau

Nedalyvauju ir neketinu dalyvauti

Sunku pasakyti/ neatsakė

Ar, Jūsų nuomone, nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje turi įtakos šioms sritims…

46%

31%

29%

24%

17%

17%

32%

37%

48%

54%

60%

61%

23%

31%

24%

23%

24%

23%

Socialinių problemųsprendimui

Lygių galimybiųužtikrinimui

Žiniasklaidos darbui

Savivaldybiųsprendimams

Įstatymų leidybai

Vyriausybėspriimamiemssprendimams

Taip/ greičiau taip Ne/ greičiau ne Sunku pasakyti

Vyriausybė

Nacionalinė NVO KOALICIJA

Seimas ES

Daugiau kaip 30 000

NVO koalicija (atnaujinta 2009 m. sutartis)

• 2014 m. spalio 16 d. didžiausios Lietuvoje veikiančios skėtinės nevyriausybinės organizacijos (toliau NVO), vienijančios įvairiose viešosios politikos srityse veikiančias NVO, pasirašė asociacijos sutartį, pagal kurią įsipareigojo veikti kartu stiprinant nevyriausybinį sektorių, plėtojant pilietinę visuomenę bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą.

NVO koalicijaNacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų asociacijos sutartį pasirašė dešimt įvairiose srityse veikiančių NVO tinklų:Lietuvos jaunimo organizacijų Taryba,

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga,

Lietuvos neįgaliųjų forumas,

Aplinkosaugos koalicija,

Lietuvos moterų lobistinė organizacija,

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas,

NVO vaikams konfederacija,

Žmogaus teisių koalicija,

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas,

Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo platforma

Sutartį pasirašiusiųjų organizacijų asociacijos vienija daugiau nei 1 500 Lietuvoje veikiančių NVO, kurių veikloje narystės pagrindu dalyvauja daugiau kaip 500 tūkst. šalies gyventojų.

NACIONALINĖS NVO TARYBOS KŪRIMAS

• Atsakinga SADM• NVO tarybos sudėtis:

10 valstybininkų ir 10 nevyriausybininkų• NVO kandidatus teikia nacionalinės skėtinės

organizacijos

Kol kas – visiškas chaosas

NVO steigimas, dokumentų keitimai ir likvidavimas

Problema: Įkurti NVO kainuoja nuo 100 Lt (LPF) iki 700 Lt (VŠĮ ar asociaciją). Tai nėra problema, tačiau dokumentų (įstatų keitimas, valdybos, direktoriaus, visuotinių šaukimai ir pan.) kainuoja nė kiek nemažiau. Tuo labiau, norint likviduoti NVO – kaina svyruoja nuo 500 iki 1500 Lt, todėl dauguma steigėjų nesiima jų likviduoti.

Siūlymas:-Registraciją palikti kokia yra šiuo metu;-Valdybos narių, direktoriaus keitimą supaprastinti, pranešant RC el. būdu. Arba prisijungus RC el. duomenų sistemoje (kurios nėra) arba tiesiog nusiunčiant protokolų+JAR formas el. paštu atitinkamam RC skyriui;-Įstatų keitimo nebederinti su notaru – tiesiog pristatyti RC, kuris įstatų pakeitimus turėtų užregistruoti nemokamai;-Atsisakyti paramos gavėjo statuso – tai perteklinis dokumentas;-Suteikti teisę NVO prašymu likviduoti juridinį asmenį nemokamai (be likvidatoriaus), arba pačiam RC inicijuoti NVO likvidavimą per 7 metus (jei per 5 metus neteikė jokių dokumentų – per metus nusiųsti bent 2 perspėjimus, o 7-aisias metais likviduoti);

Nr. Veiksmas / priemonė Laikotarpis

6. Parengti NVO steigimo, dokumentų keitimo ir likvidavimo procedūrų supaprastinimo pasiūlymų paketą

2013-2014

NVO finansavimas

Probleminės sritys: •Valstybės ir savivaldybių teikiamas finansavimas NVO (pagal skelbiamus projektų atrankos konkursus) yra neteisėtas. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą finansuoti galima tik „savas“ organizacijas (t.y. biudžetines ir VŠĮ, kurių dalininkas yra) arba pirkti paslaugas viešųjų pirkimų būdu. Joks teisės aktas nenumato galimybės skirti lėšas pagal konkursus.•Valstybė neturi sukūrusi bendros programos/fondo NVO sektoriaus stiprinimui ar pilietinių iniciatyvų plėtojimo projektams finansuoti (tai finansavo užsienio šalys, dabar laikinai keičia EEE/Norvegijos, Šveicarijos, kt. fondai);•Valstybės institucijos „neaudituoja“ NVO sektoriui skiriamo finansavimo dydžių pagal atskiras programas ir sritis. Neturi aiškios NVO finansavimo politikos krypties bei gairių, todėl sunku tikėtis aiškių rezultatų iš NVO projektų bei NVO sektoriaus (ypač, kai administruojami itin mažos apimties projektai – pvz. nuo 100 ar 1000 lt). •Vis dar neaiškus 2014-2020 metų finansinės perspektyvos modelis – kokios galimybės bus sudarytos NVO gauti finansavimą projektams, kas atsakingas už konkrečių priemonių ir veiksmų rengimą, kaip NVO gali būti ar bus įtraukti į jų rengimą.

Nr. Veiksmas / priemonė Laikotarpis

8. LR Seimui priėmus NVO įstatymą, iš karto teikti įstatymo pataisas dėl NVO finansavimo sąlygų papildomų straipsnių įtraukimo

2014

9. Parengti NVO plėtros strategiją/programą (ŽTSI imasi šio vaidmens?), kurioje būtų numatyta ir NVO fondo/programos, finansuojamos valstybės lėšomis, įkūrimo galimybė

2014-2015

10. Sukurti darbo grupę (ar NVO komisija pati?), kuri imtųsi valstybės institucijose esančių programų, finansuojančių NVO projektus/veiklas „auditavimu“ ir monitoringu.

2013-2014

11. Įtraukti NVO atstovus (pagal sritis) į naujos ES finansinės perspektyvos priemonių / veiksmų planų rengimo grupes (įskaitant ir SADM, atsakingą už NVO ir savanoriškos veiklos plėtros prioritetines sritis).

2013 II-IV

Viešųjų pirkimų procedūros

Problema: Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, jog VPO tampa tas juridinis vienetas, kurio daugiau kaip 50proc. Metinių pajamų sudaro iš valstybės institucijų gautos lėšos, suponuoja loginę išvada – beveik visos Lietuvoje veikiančios NVO yra VPO ir turi vadovautis VPĮ ir prekes/paslaugas pirkti pagal pasitvirtintas VPT.

2012 metais NVO, kartu su kelių biudžetinių įstaigų atstovais pradėjo lobizmo veiklas (ypatingai po politinių partijų išsieliminavimo) Vyriausybėje, LR Seime, ministerijose ir pan., siekiant arba sudaryti sąmoningas sąlygas perkant prekes/paslaugas pagal VPĮ arba supaprastinti VPT taisykles pagal kitų ES šalių praktiką ir bendrąsias normas.

Pasiektas sutarimas – VPĮ pakeitimai, priimti 2012 m. rudenį, tačiau koks tų pakeitimų turinys iki galo lieka neaišku. Taip pat neįtrauktas esminis siūlymas – nustatyti 50.000 Lt metinę ribą prekėms ir paslaugoms, kurios patenka į tą patį BVPŽ ir kurias būtų galima pirkti be VPĮ procedūrų.

Taip pat panaikinti reikalavimą NVO sudarinėti metinį viešųjų pirkimo planą, kadangi NVO nuolat vykdo skirtingus projektus, tad iš anksto numatyti to paties BVPŽ prekės/paslaugos pirkimo sumos dydį yra praktiškai neįmanoma (tai taikytina biudžetinėms įstaigoms, arba konkrečiai kiekvienam projektui, bet ne metiniam visos organizacijos planui).

Nr. Veiksmas / priemonė Laikotarpis

12. NVO komisija kartu su NVO koalicija surengia 3-5 susitikimus su VPT, ŪKM, LRV bei LRS atstovais viešųjų pirkimų procedūrų NVO sektoriui tobulinimo.

2013 III-IV

13. Paskatinti VPT ne mažiau kaip 4 kartus per metus surengti nemokamus seminarus NVO atstovams (grupė 20-30 asmenų) viešųjų pirkimų tema.

2013 II-IV

3 sektoriai: pajamos

Valdžia: Biudžetinės įstaigos (pvz. Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, Ministerijos, savivaldybės), kt.

PAJAMOS: plaukos per mokes ius, užsienio paramaį č

Verslas: IĮ, UAB, AB, kt.

PAJAMO S: p a rda vim a i, p a s la ug te ikim a sų

Nevyriausybin s organizacijosė : asociacijos, fondai, viešosios įstaigos, kt. ?

PAJAMO S: m iš rio s : p a rda vim a i, p a s la ug te ikim a s , ųp la uko s p e r m o ke s ius , p a ram o s g a vim a sį č

NVO pajamos

• Projektinis finansavimas : valstybės institucijos, specialios programos, užsienio fondai;

• Uždirbtos l šosė : parduodamos paslaugos, prekės, nuolatinės įplaukos iš produktų;

• Surenkamos l šosė : nario mokesčiai, anoniminės aukos, verslo įmonių parama, 2% GPM,

Potencialūs finansiniai šaltiniai

• Projektiniai (įgūdžiai, sėkmė): Lietuvos Struktūrinių fondų ir EK programos;Ministerijos, savivaldybės; EEA/Norvegijos finansinis mechanizmas;Kiti fondai: Norden, Anna Lindh fondas, Jaunimo

tarptautinė bendradarbiavimo agentūra, kt.• Paslaugų pardavimai (kompetencija)• Verslo/gyventojų parama (komunikacija)

Europos sąjungos struktūrinė parama ir NVO 2007-2013

1. ESSP įgyvendinimo laikotarpiu nebuvo NVO įstatymo, nustatančio nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą, esminius jų požymius ir kriterijus, todėl šiam sektoriui buvo priskiriamos visos organizacijos pagal teisinį pagrindą. Tokiu būdu sektoriui buvo priskiriamos valstybės bei savivaldybių įsteigtos viešosios įstaigos, verslo asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės, sodininkų bendrijos ir kt.

2. Registrų centro duomenų bazėje nevyriausybinės organizacijos neatskirtos nuo valstybės ar privataus sektoriaus įsteigtų organizacijų.

3. Valstybės institucijose nėra bendros nuovokos apie sektorių, todėl dažnai vadovautasi skirtingais teisės aktais (asociacijų, labdaros ir paramos fondų, viešųjų įstaigų įstatymais). Su tuo susijęs struktūrinėse paramos priemonėse numatytas skirtingas galimų viešojo sektoriaus pareiškėjų įvardijimas, pavyzdžiui viešieji juridiniai asmenys, viešosios įstaigos, asociacijos ir kt.

NVO dalyvavimas ESSP projektuose• Daugiausia galimybių dalyvauti struktūrinėje paramoje nevyriausybinėms

organizacijoms teoriškai sudaryta Žmogiškųjų išteklių plėtros programoje. Iš 71 šios programos priemonės, NVO dalyvavimas numatytas 18 priemonių, iš kurių dalyvavo 11.

• Organizacijos taip pat galėjo dalyvauti: • 6 Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonėse (dalyvavo 2) bei 8

Sanglaudos politikos skatinimo veiksmų progr. priemonėse (dalyvavo 3). • Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo priem. NVO vykdė 9 proj (iš 22); • Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje -

8 iš 11; • Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo

rinką - 108 iš 133; • Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir

diegimas - 18 iš 53; • Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra - 13 iš 28; • Valdžios ir NVO sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė - 16 iš 17; • Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas

- 19 iš 48.

NVO dalyvavimas ESSP projektuose

• Visose priemonėse dalyvavo apie 230 organizacijų, kurioms skirta apie 300 mln. litų per visą 2007 – 2013 metų struktūrinės paramos įgyvendinimo laikotarpį. Visose priemonėse, išskyrus Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė, organizacijų dalyvavimas buvo ribojamas, konkuruojant su kitais viešaisiais ir/ar privačiais subjektais.

• Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. Registrų centro duomenimis Lietuvoje yra apie 11 tūkst. organizacijų, struktūrinėje paramoje dalyvavo labai maža nevyriausybinio sektoriaus dalis. Tai daugiausia nacionalinės organizacijos, turinčios pakankamų gebėjimų ir išteklių, taip pat religinės organizacijos, turinčios ilgametę patirtį socialinių paslaugų teikimo srityje.

Bendruomenių ir pilietinės visuomenės parlamentinė grupė

• Donatas Jankauskas (pirmininkas), TSLKD• Albinas Mitrulevičius, LSDP

• Rima Baškienė, LVŽS

• Algis Kašėta, LS• Liutauras Kazlavickas, TSLKD• Andrius Kubilius, TSLKD• Orinta Leiputė, LSDP

• Vincė Vaidevutė Margevičienė, TSLKD

• Juras Požėla, LSDP• Algis Strelčiūnas, TSLKD• Remigijus Šimašius, LS• Povilas Urbšys, nepartinis

• Jolita Vaickienė, TT

KODĖL REIKIA VIETOS SAVIVALDOS POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO?

• 1995 m. Lietuvoje ratifikuota Europos vietos savivaldos

chartija - subsidiarumo principai realiai neįtvirtinti teisės

aktuose, “šakiniuose” įstatymuose

• Nepasiteisino apskričių viršininkų administracijos, reali

savivalda žemiausioje viešojo administravimo grandyje

seniūnijose ir vietos bendruomenėse neįtvirtinta įstatymu

priklauso nuo savivaldybės vadovų demokratiškumo,“gerų norų” ir politinės valios

• Parengus ir įregistravus projektą atsiras erdvė viešai diskusijai - parlamentinėje bendruomenių ir pilietinės visuomenės grupėje, visuomenėje, Lietuvos savivaldybių asociacijoje (LSA), LVBOS

Esminiai įstatymo principai

• Aiškūs VIETOS BENDRUOMENIŲ TARYBŲ (VBT) formavimo principai, užtikrinantys vietos bendruomenių ir NVO atstovavimą priimant sprendimus

• Savivaldybės seniūnija – juridinis asmuo su savarankišku biudžetu, naudojamu VBT sprendimais

• Subsidiarumas – gyvenamosios vietos bendruomenei ir

žemiausiai savivaldos grandžiai,- seniūnijai

• Viešųjų paslaugų, pirmiausia socialinių, teikimo perdavimas tam pasiruošusioms vietos bendruomenėms kartu su reikiamais viešaisiais finansais

• Socialinės paramos organizavimas kartu su vietos bendruomenėmis, vaiko teisių, socialinės apsaugos tarnybų, švietimo sistemos ir bendruomenės sąveika

Esminiai įstatymo principai

• Kaimo vietovėse seniūnai – tiesiogiai renkami gyventojų įstatymu nustatytai kadencijai (pvz. 5 metams)

• Seniūnaičių rinkimai miestuose – kartu su savivaldos rinkimais• Apsisprendimas dėl mišrios rinkimų sistemos savivaldoje• Finansavimas :

Šaltinis VBT projektams – 2% GPM (jau su 2014 m. biudžetu)

Galimybė asmeniškai skirti 2% GPM tik NVO (atsisakant

biudžetinių įstaigų, kurioms lėšos galėtų ateiti per VBT)

Skaidrus ir aiškus seniūnijų biudžetų formavimo principas

savivaldybės biudžeto struktūroje

Lietuvos strategija 2030

Ačiū už dėmesį

www.kbca.lt

www.lvbos.lt