Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

1

Švietimo panoramaInformacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

Kaip di dės mo ky to jų at ly gi ni mai nuo šio rug sė jo ir 2017 me tų ..................2

„Kar tu mes Lie tu va“ ................................3

„Kū ry bi nės dirb tu vės – 2016“ Ra my ga lo je ............................................4

Mo kyk los ap lin ka – mū sų pa sau lis ir at ei tis ...................................................5

Mokinių socialinių įgūdžių bei socialinio atsparumo ugdymas ...............6

Įtrau ku sis ug dy mas – kur link ei na me? ...7

Žinau, kai ga liu! ......................................8

Ka li ning ra do sri ties stu den tų kal bi nė ir pe da go gi nė prak ti ka ............................9

MokykloseKau no Alek san dro Ka ča naus ko mu zi kos mo kyk lai – 45-eri! ...................10

Kar je ros die na – nau ja pa žin tis ir pa tir tis ................................................12

Pro gim na zi jos ren gi nys Bib lio te kų me tams ................................13

Pi lie tiš ku mo pa mo kos Mo sė džio gim na zi jo je ...........................14

Pra di nių kla sių mo ki nių kon fe ren ci ja „Ma ža sis ty rė jas 2016“ .........................15

Pa si kal bė ji mas su Ba liu Sruo ga ...........16

Lopšeliuose-darželiuosePa va sa rį par ne ša paukš čiai .................17

Žaismingai sutiko grįžtančius paukščius .............................................18

Pelėdžiukų sąskrydis ............................19

Vai kys tė, pri pil dy ta te at ro......................20

Žodžio skambesys iš vaikiškų lūpų ......21

Ge ru mu rei kia da ly tis... .........................21

Specialiosiose mokyklosePaukš čių su grį ži mo die nos ...................22

Pro jek tas „Spal vin gas pra di nu ko pa sau lis“ ...............................................23

Mokiniams – naudingi įgūdžiai, studentams – puiki praktika ..................24¢ ¢ ¢

Vai ko svei ka ta ir ge ro vė........................24

Apžvalga .........................................25–27

Ka riuo me nė spa lį kvies į Kraš to ap sau gos die nos mi nė ji mą .......28

Pra di nu kų šach ma tų tur ny ras – ge ne ra li nė re pe ti ci ja sie kiant Lie tu vos re kor do ...................................29

„Šir de lėj skam ba vis lop ši nė“ ................30

Dau­gu­mai­švie­ti­mo­ben­druo­me­nės­ne pri im ti nas lai ko per su ki mas

74 proc. švie ti mo įstai gų ben druo me nių at sto vų ma no, kad ne rei kia keis ti lai ko ir per su ki nė ti laik ro džio ru de nį bei pa va sa rį. Šie duo me nys pa aiš kė jo po ap klau sos, ku rią ba lan džio 1–8 d. at li ko Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM). At sa ky mus į ano­ni mi nes an ke tas pa tei kė 22 900 res pon den tų. „At si žvel gę į šios ap klau sos re zul ta tus ir moks li nių ty ri mų iš va das, kad mo ky mo si 

lai kas, jo kai ta veikia mo ki nių būk lę bei mo ky mo si re zul ta tus, Vy riau sy bei ir Sei mui teik si me pasiū ly mą ko re guo ti žie mos ir va sa ros lai ko spren di mus “, – sa ko švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė.69 proc. res pon den tų ma no, kad lai ko persukimas ne igia mai vei kia jų ir ap lin ki nių 

svei ka tą, o 70 proc. ap klaus tų jų tei gia, kad, kai kei čia mas lai kas, su ma žė ja jų ir ki tų žmo nių dar bin gu mas.Dau giau nei pu sė ap klaus tų jų (54 proc.) ma no, kad, at si sa kius lai ko kei ti mo, vi siems 

me tams rei kė tų fik suo ti da bar ti nį va sa ros lai ką. Penk ta da lis tei gia, kad ne svar bu, ku ris lai kas bū tų fik suo tas.

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

Per pra ty bas eva kuo ta dau giau kaip pu­sė­tūks­tan­čio­mo­ki­nių­ir­dar­buo­to­jųPa si gir dus pa vo jaus sig na lui Na cio na li nės Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų 

mo kyk los pa tal pas sku biai pa li ko dau giau kaip 500 žmo nių – mo ki niai ir mo kyk los per so na las, at vy ko ug nia ge sių gel bė to jų ir me di kų eki pa žai. Per pa ro do mą sias pra­ty bas ins ce ni zuo ta įstai gos eva ku a ci ja ki lus gais rui. Taip sie kia ma at kreip ti mo kyk lų ben druo me nių dė me sį į ci vi li nės ir prieš gais ri nės sau gos svar bą ug dy mo įstai go se, pa ska tin ti jas da ly vau ti ki to se sa vi sau gos veik lo se.Na cio na li nė je M. K. Čiur lio nio me nų mo kyk lo je vy ku sių pra ty bų da ly vius ste bė ju si 

švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė pa žy mi, kad bū ti na nuo lat at nau jin ti re a ga vi mo įgū džius su si da rius eks tre ma lioms si tu a ci joms mo kyk lo se. „Tai pa ro dė sau sį  Jo no Ba sa na vi čiaus  pro gim na zi jo je  ki lęs  gais ras.  Iš ti kus  pa vo jui, mo kyk lų ben druo me nės pri va lo grei tai  re a guo ti,  jų  veiks mai  tu ri  bū ti  su de rin ti,  nuo sek lūs. Na tū ra lu,  kad,  il gą  lai ką  ne su si dū rus  su eks tre ma lio mis  si tu a ci jo mis,  pa si mirš ta, kaip ge riau sia ir sau giau sia elg tis“, – tei gia švie ti mo ir moks lo mi nist rė A. Pit rė nie nė.Per pa ro do mą sias pra ty bas ug dy mo įstai gų ben druo me nės ga li iš mok ti prak tiš kai 

veik ti gre siant ar su si da rius eks tre ma lio ms si tu a ci joms. To kias ci vi li nės sau gos pra­ty bas mo kyk los pri va lo or ga ni zuo ti kas met. „Bū ti na to kius mo ky mus reng ti ir žie mą, nu ma tant, ko kio se pa tal po se glau sis eva kuo ti žmo nės. Per so na las ir mo ki niai tu ri ži no ti, kur ei ti, jie tu ri jaus tis ir bū ti sau gūs. Dė ko ju me nų mo kyk los auk lė ti niams – jūs pa ro dė te, kad mo ka te elg tis ki lus pa vo jui“, – sa ko mi nist rė.Or ga ni zuo ti ci vi li nės ir prieš gais ri nės sau gos pra ty bas ben dro jo ug dy mo mo kyk­

lo se ir pro fe si nio mo ky mo įstai go se ska ti na Švie ti mo ir moks lo bei Vi daus rei ka lų mi nis te ri jos. Me to di nę pra ty bų  ir mo ky mų or ga ni za vi mo pa gal bą, esant po rei kiui, tei kia Prieš gais ri nės ap sau gos ir gel bė ji mo de par ta men tas prie Vi daus rei ka lų mi­nis te ri jos, už ci vi li nę sau gą at sa kin gi ap skri čių prieš gais ri nės gel bė ji mo val dy bos ir sa vi val dy bių dar buo to jai.

Apie­rengiamą­sveikatos­ir­lytiškumo­ugdymo­programą

„Programos projektas birželį bus paskelbtas viešai svarstyti ir jį patvirtinsiu tik po diskusijų, kai išgirsiu visų suinteresuotų pusių – tėvų, mokinių, studentų, mokslininkų, pedagogų, sveikatos specialistų – nuomonę, kai rasime priimtiną variantą. Tikiu, kad bendromis pastangomis sukursime šiuolaikišką, jaunimo ir visuomenės poreikius ati­tinkančią ugdymo programą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Daugiau informacijos – www.smm.lt (Pranešimai spaudai).

2

Nuo 2016 m. rug sė jo 1 d. pe da go gi nių dar buo to jų tar ny bi nių at ly gi ni mų (ta ri fi nių at ly gių) ko e fi cien tai di di na mi vi du ti niš kai iki 5 proc. Tai leis pa siek ti vi du ti nį dar bo už mo kes čio ko e fi cien tą, o nuo 2017 m. sau sio 1 d.   di dės  iki mak si ma laus. Taip bus pa nai kin tos va di na mo sios ta ri fi nių at ly gių ko e fi cien tų „žir klės“.

„Dau ge liui  ky la  klau si mų,  ką  reiš kia  ta ri fi nių  at ly gių  ko e fi­cien tų  di di ni mas  ir  ko kia  da lis  pe da go gų  tai  pa jus. Nuo  šių me tų rug sė jo dar bo už mo kes tis iki 5 proc. di dės tik tiems pe­da go gams, ku rie tu ri ma žiau sius ta ri fi nių at ly gių ko e fi cien tus. Tu ri me su pras ti,  kad,  jei gu  vie nu me tu  kel si me ko e fi cien tus vi siems pe da go gams vie no dai, nie ka da ne pa nai kin si me at ly­gi ni mų „žir klių“. Bū tent jas pa nai kin ti vi sa da ir rei ka la vo švie ti­mo pro fe si nės są jun gos“, – tei gia švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė.Kiek kon kre čiam mo ky to jui  di dės at ly gi ni mas, pri klau so nuo 

jo tu ri mos kva li fi ka ci jos, ta ri fi kuo tų pa mo kų skai čiaus, pe da go­gi nio dar bo sta žo. Mo kyk los va do vas, su de ri nęs su dar buo to jų at sto vais ir at si žvelg ęs į dar bo už mo kes čiui ski ria mas lė šas, mo ki nių  skai čių  ir  si tu a ci ją  kon kre čio je  švie ti mo  įstai go je,  nu sta to, kaip ir kiek bus di di na mi pe da go gų at ly gi ni mai. „Tai ga li bū ti ir tik ke li eu rai, o jei gu mo ky to jas tu ri mažai pa mo kų per sa vai tę, na tū ra lu, kad ir jo at ly gi ni mas pa kils la bai ne daug“, – sa ko švie ti mo ir moks lo mi nist rė.

Nuo 2017 m. sau sio 1 d. pa nai ki na mos ta ri fi nių at ly gių ko e fi­cien tų „žir klės“ ir at ly gi ni mai vi siems mo ky to jams bus skai čiuo­

Kaip­di­dės­mo­ky­to­jų­at­ly­gi­ni­mai­nuo­šio­rug­sė­jo­ir­2017­me­tų

ja mi pa gal mak si ma lius ko e fi cien tus. Dar bo už mo kes tis vi du­ti niš kai iki 5 proc. augs tiems, ku rie to kių ko e fi cien tų ne tu rė jo.„Ži no ma, no rė tų si, kad at ly gi ni mai kil tų grei čiau, bet ne pa­

mirš ki me, kad da bar tik nai ki na me 2009 m. mo ky to jams pa­da ry tą ža lą, kai bu vo įves tos ta ri fi nių at ly gių „žir klės“ ir da liai pe da go gų dar bo už mo kes tis  im tas skai čiuo ti pa gal ma žes nį ko e fi cien tą“, – sa ko mi nist rė.Va di na mą sias „žir kles“ – mi ni ma lius, vi du ti nius ir vir šu ti nius 

pe da go gų tar ny bi nių at ly gi ni mų ko e fi cien tus – vie toj anks čiau nu sta ty tų kon kre čių ko e fi cien tų 2009 m. rug pjū čio 21 d. pa tvir­ti no tuo me ti nis švie ti mo ir moks lo mi nist ras. Įve dant „žir kles“ pa pil do mų lė šų ne rei kė jo, o joms pa nai kin ti, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos skai čia vi mais, be  to, kiek  lė šų  jau skir ta šie met, 2017 m. rei kės dar apie 64 mln. eu rų. Šią su mą su da ro: 29 mln. eu rų – per skai čiuo ta lė šų su ma nuo 2016 m. rug sė jo 1 d. pa­kel tiems ko e fi cien tams mo kė ti iki vi dur kio, 35 mln. eu rų – mak­si ma liems at ly gi ni mo ko e fi cien tams nuo 2017 m. sau sio 1 d.„Tik iš tai sę šią skriau dą, ga lė si me kel ti at ly gi ni mus vi siems 

pe da go gams. Taip didinti darbo užmokestį nu ma ty ta kas met iki 2020 m., pa tvir ti nus  il ga lai kę dar bo už mo kes čio di di ni mo pro gra mą“, – tei gia švie ti mo ir moks lo mi nist rė A. Pit rė nie nė.Nuo 2016 m. sau sio 1 d. dar že lių auk lė to jams, prieš mo kyk­

li nio ug dy mo pe da go gams mi ni ma lūs ta ri fi nių at ly gi ni mų ko e­fi cien tai au go iki 7 proc., pra de dan tie siems ben dro jo ug dy mo mo kyk lų mo ky to jams – iki 5 proc., ki tiems – iki 3 proc. Prieš tai (nuo 2015 m.) iki mo kyk li nio ug dy mo pe da go gams mi ni ma lūs ko e fi cien tai di din ti 10 proc.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) ap klau sė mo kyk lų ben­druomenes, kaip jos per pas ta ruo sius tre jus me tus pa nau do jo lė šas, skir tas va do vė liams ir ki toms mo ky mo prie mo nėms įsi gy­ti, ko kių mo ky mo si kny gų trūks ta la biau siai. Atsakymų sulaukta iš 1317 mo kyk lų ir jų sky rių. Pa aiš kė jo, kad jos 2013–2015 m. va do vė liams ir ki toms mo ky mo prie mo nėms iš lei do nuo 98 proc. iki 99 proc. tam nu ma ty tų lė šų.„No rė jo me iš si aiš kin ti da bar ti nės va do vė lių lei dy bos ir įsi gi ji­

mo tvar kos pri va lu mus bei trū ku mus. Esu pa ve du si mi nis te ri jo je vei kian čiai dar bo gru pei, ku rią su da ro su in te re suo ti as me nys, per žiū rė ti ir pa to bu lin ti tvar ką, kad mo kyk las pa siek tų vi si rei kia­mi va do vė liai ir bū tų su stip rin tas dė me sys jų ko ky bei. Dis ku si jos dėl mo kyk lų ap rū pi ni mo va do vė liais bei mo ky mo prie mo nė mis vyks ta ir LR Sei me. No ri me pri im ti tik rai at sa kin gus bei ob jek ty­viais, iš mo kyk lų gau tais duo me ni mis pa grįs tus spren di mus“, – sa ko švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė.Mo ki nio krep še lio lė šų pa skai čia vi mo ir pa skirs ty mo me to­

di ko je nu ma ty ta, kad mo kyk los tam tu ri skir ti ne ma žiau kaip 80 proc. re ko men duo ja mos su mos. Nu sta ty ta, kad va do vė liams ir  ki toms mo ky mo prie mo nėms  vie nam mo ki niui  per me tus tu ri bū ti ski ria ma 20,27 eu rų  (tau ti nių ma žu mų mo kyk lo se – 

At­lik­ta­mo­kyk­lų­ap­klau­sa­apie­jų­per­ka­mus­va­do­vė­lius­ ir ki tas mo ky mo prie mo nes

23,17 eu rų). Vi du ti nė vie no va do vė lio kai na yra apie 9,50 eu rų, bran giau sios – pa si ren ka mų jų da ly kų mokymosi knygos (pa vyz­džiui, fi lo so fi jos vadovėlis apy tik riai kai na vo 16 eu rų). Ne pi gūs ir už sie nio kal bų, dai lės, mu zi kos va do vė liai.Per  tre jus me tus  nu pirk ta  per  1 mln.  va do vė lių  iš  be veik 

100 lei dyk lų. Dau giau sia įsi gy ta ma te ma ti kos ir lie tu vių kal bos (gim to sios) vy res nių jų kla sių mo ki niams. Daž niau siai mo kyk­los pir ko „Al mos lit te ros“, „Švie sos“, „Brie džio“ ir ki tų lei dyk lų iš leis tus va do vė lius.Ug dy mo įstai gos nu ro dė, kad joms trūks ta lie tu vių kal bos, 

ma te ma ti kos, už sie nio  (an glų kal bos), ge og ra fi jos  ir ki tų va­do vė lių. Ge riau siai mo ky mo prie mo nė mis ap rū pin ti prieš mo­kyk li nu kai.Vi sų mo ko mų jų da ly kų va do vė lių  lei dy ba dub liuo ja ma,  lei­

džia mos al ter na ty vios  ar  ke lių  rū šių mo ky mo si  kny gos,  tad mo kyk los tu ri iš ko pa si rink ti. Už va do vė lių pa si rin ki mą at sa ko ug dy mo įstai gų va do vai.ŠMM pri me na, kad va do vė lis ne bū ti nai tu ri bū ti pa grin di nė 

mo ky mo prie mo nė, ypač vy res nė se kla sė se.

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

Ugdymo įstaigos kviečiamos dalyvauti prevencinėse programose „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ ir „Įveikiame kartu“.

Daugiau informacijos – www.vaikolabui.lt.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

3

Edu ka ci nio  kon kur so­pro tų mū šio  „Kar tu mes Lie tu va“ lai mė to ja ta po Kau no r. Gar lia­vos Jo nu čių gim na zi jos ko man da, na cio na­li nia me eta pe nu ga lė ju si 11 ge riau sių da ly vių gru pių iš Lie tu vos mo kyk lų. Ji lai mė jo Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM) do va ną – ke lio nę po Lie tu vą.

„Kar tu mes Lie tu va“

Ant rą ją  vie tą  iš ko vo jo Uk mer gės Duks ty nos pa grin di nės mo kyk los ko man da, tre či ą ją – da­ly viai iš Pa ne vė žio Juo zo Mil ti nio gim na zi jos.

Na cio na li nia me  fi na le  da ly va vo  ge riau siai  II kon kur so  eta pe  pa si ro džiu sios  ko man dos  –  po dvi iš Vil niaus ir Kau no bei po vie ną iš ki tų aš tuo­nių Lie tu vos ap skri čių. Ko man dos, ku rias su da rė mo ki niai, jų tė vai, mo ky to jai, sten gė si pa teik ti kuo dau giau tei sin gų at sa ky mų į klau si mus apie Lie tu­vos is to ri ją, kul tū rą, li te ra tū rą, gam tą ir ge og ra fi ją.

Kon kur sas bu vo skir tas dviem mū sų ša lies vals ty bin gu mui svar bioms da toms – Va sa rio 16­ajai ir Ko vo 11­ajai, tad mo kyk lo se, ap skri­čių cen truo se jis vy ko šių šven čių iš va ka rė se. Konkurse da ly va vo per 1000 ko man dų.

Kon kur są­protų mūšį  ini ci ja vo ŠMM kar tu su  Lie tu vos moks lei vių  są jun ga  ir  Lie tu vos mo ki nių par la men tu.

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

Ba lan dį Tarp tau ti nio Tai kos vė lia vos ko mi te to prie Jung ti nių Tau tų  ko or di na to rė  Lie tu vo je  dr. Auk sė Nar vi lie nė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai (ŠMM) įtei kė Tai kos vė lia vą – Pa sau lio kul tū ros die nos sim bo lį. Šių me tų ba lan džio 15 d. Kul tū ros die­na Lie tu vo je pa mi nė ta 10­ąjį kar tą. Pri im da ma Tai kos vė lia vą švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė pa žy mė jo, kad pirmiausia as mens kul tū ra ug doma šei mo je ir mo kyk lo je.

„Švie ti mas  ir  kul tū ra  yra  ne at sie ja mos  sri tys:  la vi na mas vai kas,  įsi lie ja ma  į  kul tū ros pa sau lį. Di de lį  ver ty bių,  kul tū ros ug dy mo vaid me nį at lie ka tė vai ir mo kyk la. Tai vi sos ben druo­me nės rū pes tis. Šiuos moks lo me tus pa skel bė me Mo kyk los ben druo me nės me tais, tad Tai kos vė lia vos įtei ki mas yra iš tie sų sim bo liš kas. Sie kia me pa ska tin ti tva rų mo ki nių tė vų ir mo kyk lų ben dra dar bia vi mą, kur ti nau jas ben druo me nės ben dra dar bia­vi mo for mas ir kuo dau giau jų įtrauk ti į ug dy mo įstai gos gy ve­ni mą“, – kal bė jo švie ti mo ir moks lo mi nist rė.Tai kos vė lia va – tai sim bo li nis įsi pa rei go ji mas sau go ti me no, 

moks lo ir kul tū ros ver ty bes, o kar tu ir gin ti tai ką. Jos sim bo liu pa si rink tas ru bi no spal vos žie das, juo sian tis tris ru bi no spal vos 

Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jai­įteik­ta­Tai­kos­vė­lia­va

skri tu lius bal ta me fo ne. Pa sak Tarp tau ti nio Tai kos vė lia vos ko­mi te to prie Jung ti nių Tau tų ko or di na to rės Lie tu vo je dr. A. Nar vi­lie nės, Lie tu vo je kas met iš ke lia ma per 100 vė lia vų, kai ku rios jų ple vė suo ja iš ti sus me tus. „Vė lia vos sim bo li ka reiš kia tai ką per kul tū rą. Ji jun gia aukš čiau sias ver ty bes – re li gi ją, me ną ir moks lą. Taip pat tai ga li bū ti šei mos sim bo lis – tė vas, mo ti na ir  vai kai, Šven čiau sio ji Tre jy bė,  –  pa sa ko jo A. Nar vi lie nė.  – No ri me, kad Tai kos vė lia va iš kil tų ir prie ŠMM, nes Jūs esa te svar biau sia įstai ga, die gian ti vai kams ver ty bes.“Lie tu va  Pa sau lio  kul tū ros  die ną  kaip  at min ti ną  įtei si no 

2006 m. lie pos 19 d., o nuo 2012 m. skel bia mi Tai kos mies tai (mies te liai). Jais yra ta pę Du bin giai, Yla kiai, Rie ta vas, Ne rin­ga, Klai pė da, Birš to nas. Taip pat pa skelb tos sep ty nios Tai kos mo kyk los.Tarp tau ti nio Tai kos vė lia vos ko mi te to pre zi den tė dr. Ali ci ja 

Rod ri ges,  įver ti nu si Lie tu vos pa stan gas skleis ti  tai kos  ir kul­tū ros idė jas, ko mi te to var du 2015 m. rug sė jo 10 d. pa skel bė Lie tu vą Tai kos Res pub li ka ir Sei mui įtei kė Tai kos vė lia vą. Lie­tu va – pir mo ji vals ty bė pa sau ly je, ku riai bu vo su teik tas Tai kos Res pub li kos var das.

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Kau no r. Gar lia vos Jo nu čių g-jos ko man da

Uk mer gės Duks ty nos pa gr. m-k los ko man da Pa ne vė žio Juo zo

Mil ti nio g- jos komanda

4

Pa ne vė žio  r.  švie ti mo  cen tras  nuo lat  ieš ko  įvai rių  for mų, kaip  to bu lin ti mo ky to jų  kva li fi ka ci ją,  or ga ni zuo ja  se mi na rus, pa skai tas,  kon fe ren ci jas. Vie nas  įdo miau sių  ren gi nių  –  nuo 2013 m. vyks tan ti prak ti nė kon fe ren ci ja „Kū ry bi nės dirb tu vės“. Šio ren gi nio tiks las – ug dy ti mo ky to jų kū ry biš ku mą ir ska tin ti da ly tis dar bo su mo ki niais sėk mės is to ri jo mis. Pir mo ji kon fe­ren ci ja vy ko Vel žio gim na zi jo je, po me tų du ris sve tin gai at vė rė Ra gu vos gim na zi ja, per nai  ra jo no švie ti mo dar buo to jai su si­bū rė Nau ja mies čio vi du ri nė je mo kyk lo je ir lop še ly je­dar že ly je  „Bi tu tė“, o šie met sa vo kū ry biš ku mu bei  iš ra din gu mu nu ste­bi no Ra my ga los  gim na zi jos  ir Ra my ga los  lop še lio­dar že lio  „Gan driu kas“ dar buo to jai.Ra my ga los gim na zi jos ko lek ty vas pa si ti ko net 314 da ly vių. 

Te ko ir su ne rim ti – kon fe ren ci ją pla nuo ta pra dė ti ak tų sa lė je, ta čiau  toks  gau sus  ra jo no mo ky to jų  bū rys  nie kaip  ne ga lė jo su tilp ti. Iš ra din gi gim na zi jos šei mi nin kai ra do pui kią iš ei tį – vis­kas tie sio giai tran sliuo ta dvie jo se gre ta esan čio se pa tal po se. Kon fe ren ci jos da ly viai klau sė si žur na lis to, kon sul tan to, te le vi­zi jos  lai dų ve dė jo,  lek to riaus Gied riaus Druk tei nio pa skai tos „Mo ky to jo įvaiz dis šiuo lai ki nė je vi suo me nė je“. Gal būt dau ge lį šo ki ra vo pir ma sis re to ri nis pra ne šė jo klau si mas ir at sa ky mas: „Koks mo ky to jo  įvaiz dis šiuo lai ki nė je vi suo me nė je? Blo gas!“ G. Druk tei nis  pa tei kė  įvai rių  pa vyz džių,  kaip mo ky to jai  ga li lau žy ti nu si sto vė ju sius ste re o ti pus ir siek ti ori gi na lu mo. Vie ni su ti ko  su  tvir ta  lek to riaus  nuo mo ne,  ki ti  prieš ta ra vo,  ta čiau iš sa ky tos min tys pri ver tė su si mąs ty ti, ko tu ri siek ti kiek vie nas mo ky to jas,  no rin tis  bū ti  įdo mus XXI  a.  in for ma ci jos  srau te skęs tan čiam mo ki niui.Ant ro ji  kon fe ren ci jos da lis  vy ko  įvai rio se  lop še lio­dar že lio, 

gim na zi jos ir so cia li nių part ne rių erd vė se. Iki mo kyk li nio ug dy mo spe cia lis tus pa si ti ko Ra my ga los lop še lio­dar že lio „Gan driu kas“ ko lek ty vas, va do vau ja mas di rek to rės Al mos Si mo na vi čie nės. Šio je ug dy mo įstai go je vy ko at vi ros veik los „Ve ly ki nio kiš ku čio tro be lė“, „Pa va sa ris ant gan dro spar nų“, „Pa si il go me gan drų“, pa sa ko tos sėk mės is to ri jos, ro dy ti sten di niai pra ne ši mai. Gim­na zi jo je mo ky to jai iš si skirs tė į an glų kal bos, dai lės, do ri nio ir me­ni nio ug dy mo, kū no kul tū ros, spe cia lių jų, so cia li nių pe da go gų, psi cho lo gų, pra di nio ug dy mo, so cia li nių moks lų, ma te ma ti kos ir  in for ma ci nių  tech no lo gi jų,  gam tos moks lų,  lie tu vių  kal bos mo ky to jų dar bo gru pes. Lek to riai – Ra my ga los gim na zi jos pe­dagogai – nuo šir džiai ir iš ra din gai da li jo si sa vo pa tir ti mi, pa tei kė įdo mių pa vyz džių, kaip ieš koti mokymosi pra smės. Kiek vie no je dar bo gru pė je bu vo iš kel ti pro ble mi niai mū sų am žiaus mo ki nių ug dy mo klau si mai ir pa teik ti pa vyz džiai, kaip tai spręs ti.Api ben drin ti veik lų ir pa si da ly ti įspū džiais vi si su si rin ko į ak tų 

sa lę. Kiek vie nos gru pės at sto vai pri sta tė pa grin di nę prak ti nės kon fe ren ci jos „Kū ry bi nės dirb tu vės – 2016“ idė ją ir šmaikš čiai ją su sie jo su sce no je be si pui kuo jan čia mil ži niš ka vir ve – Ra­my ga los gim na zi jos spor ti nin kų stip ry bės sim bo liu. Ren gi nio pa bai go je  iš mar gas pal vių  dar bo gru pių  pa reng tų mo zai kos ga ba lė lių su dė lio tas įspū din go dy džio mar gu tis. Kon fe ren ci jos da ly viai įsi ti ki no, kad Ra my ga los gim na zi jos pedagogai pa si­ren gę kur ti kū ry biš ko mo ky to jo įvaiz dį ir ga li di džiuo tis ne tik sa vo spor ti nin kais, bet ir su ma niais va do vais, ge ban čiais su bur ti vi są mo kyk los ko man dą drauge trauk ti sim bo li nės vir vės ir vi są ben druo me nę nuo la tos ju dė ti į prie kį.Kon fe ren ci jo je  ap si lan kė  ir  jos  da ly vius  pa svei ki no Pa ne­

vė žio  r. me ras Po vi las Ža gu nis, Švie ti mo,  kul tū ros  ir  spor to sky riaus ve dė jas Kęs tu tis Rim kus ir Švie ti mo cen tro di rek to rė Jur gi ta Vai tie kū nie nė. Bur tų ke liu pa aiš kė jo, kad ki tais me tais Pa ne vė žio r. švie ti mo cen tras prak ti nę kon fe ren ci ją „Kū ry bi nės dirb tu vės“ or ga ni zuos kar tu su Kre ke na vos My ko lo An ta nai čio gim na zi ja.

Re na ta JAN KE VI ČIE NĖPa ne vė žio r. švie ti mo cen tro di rek to rės pa va duo to ja

„Kū­ry­bi­nės­dirb­tu­vės­–­2016“­Ra­my­ga­lo­je

Daugelis mano, kad kūrybiškumas yra susijęs su gebėji­mu piešti, vaidinti, lipdyti ir pan. Vis tik kūrybiškumo sąvoka yra gerokai platesnė ir jam lavinti nepakanka vien dailės, muzikos ir šokio pamokų. Kūrybiškas žmogus pasižymi ne tik intelektiniais, kognityviniais sugebėjimais, bet ir asmeny­bės bruožų visuma. Kūrybos procesas apima fazes, įvairius informacijos gavimo ir panaudojimo lygius, gebėjimą ieškoti sąsajų,  rasti  ryšį  tarp objektų ar  įvykių, sutelkti dėmesį  į originalių, nestandartinių sprendimų paiešką.

KūRybiŠKumAs­–­KompLeKsinis­KompeTencijų­RinKinys

Pastaruoju metu darbo rinkoje daug dėmesio skiriama darbuotojų kūrybiškumui. Kūrybiški darbuotojai ne tik suma­niai sprendžia kilusias problemas, bet ir gali pasiūlyti naujų idėjų. Jie turi nuolat atsinaujinti, kūrybiškai reaguoti į kon­kurentų veiksmus, kad išsilaikytų konkurencinėje kovoje. Tad turime galvoti apie jaunus žmones, kokių kompeten­

cijų jiems reikės, kai baigs mokyklą, studijas. Išryškėja aiški nuostata – gebėjimų rinkinys platėja ir apima vis daugiau bendrųjų kompetencijų.Kūrybiškumui  būtini  šeši  tarpusavyje  susiję  ištekliai: 

intelektiniai gebėjimai, žinios, mąstymo stiliai, asmenybės bruožai, motyvacija ir aplinka. Mokykla turi kurti motyvuo­jančią terpę bei mokymosi aplinką ir skatinti vaikus mąs­tyti. Ugdymo procese žinioms turi būti teikiamas didžiulis vaidmuo,  tačiau  dar  svarbiau,  kad mokiniai mokėtų  šią informaciją valdyti, kūrybiškai naudoti įvairiose praktinėse situacijose.

KūRybiŠKumo­ugDymAs­moKyKLoje

Ugdymo įstaiga turi nuolat galvoti, kaip auginti visapu­sišką  asmenybę  ateičiai.  Pavyzdžiui,  „Šiaurės  licėjaus“ tikslas – remiantis sėkmingiausia Europoje Šiaurės šalių mokymo  sistema auginti  kūrybiškus  ir mąstančius  atei­ties  lyderius, stiprias asmenybes. Mūsų nuomone, stipri asmenybė turi tvirtą vertybinį pagrindą, pažįsta save, yra atradusi savo kelią, geba susidoroti su iššūkiais, mokosi visą gyvenimą.Siekiant išugdyti tokią asmenybę, mokykloje turi vykti ne 

tik mokymasis, bet ir gyvenimas, reikia sulieti tam skirtas erdves ir patirtis. „Šiaurės licėjuje“ integruojamas ugdymo procesas, kad visos veiklos būtų vienos su kitomis susietos bei praktiškai įgyvendinamos. Mokykloje turi būti skatinama mokinių saviraiška, lavinami lyderystės, kūrybiškumo, kriti­nio bei loginio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Mums svarbu, kad vaikai suvoktų, kodėl mokosi vienų  ar  kitų  dalykų,  kodėl  ir  kaip  jie  bus  reikalingi  bei naudojami ateityje. Tad mokymasis turi būti įdomus, gilus, kelti iššūkius, o pasirinkti mokymosi metodai – patirtiniai, interaktyvūs, provokuojantys, motyvuojantys ir skatinantys smalsumą.  Kūrybiškas,  inovatyvus,  spalvingas  veiklų, projektinių  darbų  pristatymas  yra  vienas  svarbiausių  ir įdomiausių ugdymo proceso etapų. Tik dirbdami visi kartu – pedagogai, mokiniai bei jų tėvai, – galėsime siekti išsikeltų tikslų ir geriausių rezultatų.

Jovita STARKUTĖ

Kūrybiškumas­–­ šiuolaikinis­sėkmės­variklis

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

5

Vil niaus Tra kų Vo kės  gim na zi ja,  ben dra dar biau da ma  su VšĮ Tra kų švie ti mo cen tru, pa kvie tė pra di nių kla sių mo ky to jus į res pub li ki nę kon fe ren ci ją „Mo kyk los ap lin ka – mū sų pa sau lis ir at ei tis“. Į ren gi nį su si rin ko dau giau kaip 70 da ly vių. Vi si skai­ty ti pra ne ši mai bu vo su telk ti į mo ky mo si ap lin ką, kaip vie ną iš ko ky biš ko švie ti mo veiks nių.Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to (LEU) Ug dy mo pa grin dų 

ka ted ros do cen tė dr. Ri ta Ma kars kai tė­Pet ke vi čie nė pri sta tė pra ne ši mą  „Šian die ni nė mo ky mo(si)  ap lin ka:  si tu a ci ja,  ga li­my bės,  lū kes čiai“.  Ji  pa brė žė,  kad mo ky mo si  ap lin ką  le mia ke tu rių veiks nių – mo ki nio, mo ky to jo, ug dy mo si tu ri nio ir erd­vės – są vei ka. Pra ne šė ja pa tei kė są ly gas ir as pek tus, at sklei­džian čius mo ky mo si ap lin kos struk tū rą bei ele men tus. Kar tu su doc. dr. R. Ma kars kai te­Pet ke vi čie ne konferencijoje da ly va­vu sios LEU pra di nio ug dy mo pe da go gi kos stu di jų pro gra mos stu den tės Gin ta rė Plan ky tė ir Mo ni ka Vir šu tai tė pri sta tė, kaip ug dy ti mo ki nių gam tos pa ži ni mo ge bė ji mus ža lio sio se ap lin ko se ir orien ta vi mo si įgūdžius lau ke.Kon fe ren ci jo je da ly va vo Tra kų Vo kės gim na zi jos pa tal po se 

įsi kū ru sios pir mo sios De mok ra ti nės mo kyk los Lie tu vo je va do vė Do na ta Nor kie nė. Ji pri sta tė sa vo ug dy mo įstai gą ir tei gė, kad de mok ra ti jos auk lė ti niai mo ko si per kas die nę veik lą. „Mo kyk la yra skirta vai kams ir pri si tai ko prie jų po rei kių, o ne at virkš čiai. Čia sten gia ma si su kur ti įkve pian čią ap lin ką, ku ri ati tik tų kiek­vie no mo ki nio rai dą“, – kal bė jo D. Nor kie nė.Edu ka ci nes pa mo kas gam to je pri sta tė Vil niaus Tra kų Vo kės 

gim na zi jos mo ky to jos me to di nin kės Ri ta Bak šie nė  ir Al vy dė Vin ke vi čie nė.  Jos  skai tė  pra ne ši mą  „Pa pras ta,  bet  įdo mu“. Pe da go gės va do va vo si liau dies iš min ti mi, kad gam ta – ge riau­sia mo ky to ja, ir pa pa sa ko jo, kaip per pa mo kas ją pa si tel kia į pa gal bą. Ge ros mo kyk los kon cep ci jo je pa brė žia ma ug dy mo si ap lin kos  įvai ro vė:  „kla sė  lau ke“  ir  ki taip  pri tai ky ta mo kyk los te ri to ri ja. Funk cio na li, di na miš ka ug dy mo(si) ap lin ka pa gy vi na mo ky mą si, ska ti na mąs ty mą, kū ry biš ku mą.Vi sa gi no  „Ver de nės“  gim na zi jos  pra di nių  kla sių mo ky to ja 

eks per tė Dan guo lė Sa vi čie nė pristatė pra ne ši mą „Tau tiš ku mo idė jos mo kant pra di nu kus“. Pedagogė pa žy mė jo, kad te at ras yra vaiz din giau sia prie mo nė mo ky ti sklan džiai, gra žiai ir įdo miai. Ji tei gė, kad tai ky da mas tau tiš ku mo idė jas ne ži nai, ką da rai – mo kai si ar žai di, il sie si ar dir bi, bet jau ti, kad lai kas ne nu ei na per niek, jis tau ri na, ke lia dva sią, stip ri na. D. Sa vi čie nė pa tei kė dau gy bę prak ti nių pa vyz džių.Šal či nin kų r. Die ve niš kių „Ry to“ gim na zi jos pra di nių kla sių 

mo ky to ja me to di nin kė Ire na Ar di šaus kie nė skai tė pra ne ši mą „Lie tu vių kal bos ug dy mas te at ro žen klais pra di nė se kla sė se“. Pe da go gė tei gė, jog te at ro veik la mo kyk lo je – pui ki dir va ug­dy ti vi sa pu siš ką vai ko as me ny bę. Tai mo ky to jui lei džia vie nu me tu  spręs ti  ne ma žai  už da vi nių,  pa de dan čių  ge riau  pa žin ti vai ką, plė to ti jo kū ry bi nes ga lias, la vin ti kal bos jaus mą, ten kin ti ben dra vi mo po rei kius, spręs ti in di vi du a lias el ge sio, draus mės, eti kos pro ble mas.Vil niaus lop še lio­dar že lio „Spin du lė lis“ di rek to rės pa va duo to­

ja ug dy mui Ra sa An dre je va pri sta tė pro jek tą „Žais da mi ke liau­ja me į ty liu kų ša lį“. Kai šia do rių r. Rum šiš kių An ta no Ba ra naus ko gim na zi jos pra di nių kla sių mo ky to ja me to di nin kė Lo re ta Keb lie­nė skai tė pra ne ši mą „Po zi ty vaus el ge sio for ma vi mas pra di nio ug dy mo pro ce se“ – pa tei kė pamokose nau do ja mus metodus. Vil niaus Tra kų Vo kės gim na zi jos vy res nio ji mo ky to ja Ra sa Kas­pe ra vi čiū tė kal bė jo apie in teg ruo tą pa mo ką „Mo ko mės gam to­je“. Čia mo ki niai dir ba gru pė mis, ben drau ja, ben dra dar biau ja ir ste bi ap lin ko je vyks tan čius po ky čius, at lie ka ma te ma ti kos, pa sau lio pa ži ni mo ir ki tų mo ko mų jų da ly kų už duo tis, pa si tel kę gam ti nę me džia gą, mo ko si rū pin tis ir džiaug tis tuo, ką tu ri ša lia. Taip ska ti na ma mo ky mo si mo ty va ci ja, ug do mos ben dro sios ir da ly ki nės kom pe ten ci jos.Vil niaus r. Ru kai nių gim na zi jos pra di nio ug dy mo vy res nio ji 

mo ky to ja Ilo na Kut re vi čie nė papa sa ko jo, kad jų ug dy mo įstai­

mo­kyk­los­ap­lin­ka­–­mū­sų­pa­sau­lis­ir­at­ei­tis

go je pe da go gai ieš ko bū dų, kaip ge rin ti mo ky to jų ir mo kyk los dar bą. Pra ne šė ja  pri sta tė,  kaip  pedagogai  dir ba  per  kla sės va lan dė les, at vi ras in teg ruo tas pa mo kas, ben dra dar biau ja su tė vais, da ly kų mo ky to jais,  vie tos ben druo me ne, or ga ni zuo ja veik lą už ug dy mo įstai gos ri bų. I. Kut re vi čie nė iš sa kė min tį, kad tik ak ty vus mo ky ma sis su ku ria ge rą abi pu sį ry šį tarp mo ki nio ir mo ky to jo. Vil niaus Pra no Ma šio to pra di nės mo kyk los vy res­nio ji mo ky to ja Jo li ta Pet ke vi čie nė skai tė pra ne ši mą „Pa sau lio pa ži ni mo pa mo ka ki taip, įsi ver ti ni mas“.Lie tu vos ak lų jų  ir sil pna re gių ug dy mo cen tro (LA SUC) vy­

res nio ji auk lė to ja Jur gi ta Ja ko nė  ir  vy res nio ji pra di nių kla sių mo ky to ja Li na Vo ve rie nė pri sta tė pra ne ši mą „Pa tir tis dir bant su ak lai siais ir sil pna re giais“. Pe da go gės kal bė jo apie tai, kuo ne re gių pa sau lis ski ria si nuo ma tan čių jų, pa brė žė, kad dirb da­mas kū ry biš kai mo ky to jas ga li at skleis ti nau jas, dar ne pa žįs ta­mas veik los sri tis, pa siū ly ti  kur ti ne ti kė tus, įdo mius dar be lius. Da ly vau da mas šio je veik lo je vai kas pa ro do sa vo iš gy ve ni mus, san ty kį su ap lin ka. Pra ne šė ja pa ci ta vo An ta no Jo ny no žo džius: „Vi sų pir ma rei kia pa keis ti vi suo me nės po žiū rį į re gė ji mą pra­ra du sį žmo gų ir pa ties ne re gio ar ba sil pna re gio žmo gaus po­žiū rį į sa ve. Jei gu ak las žmo gus ne tu rės pa šė lu sios sva jo nės, be ga li nio ti kė ji mo, ne daug mes pa siek si me.“LA SUC auk lė to ja me to di nin kė Ire na Ja ko nie nė skai tė pra­

ne ši mą „Pe da go gi nės sėk mės is to ri ja „Pra di nių kla sių mo ki nių kū ry biš ku mo ug dy mas po pie ti nė je veik lo je“. Pe da go gė pa brė­žė, kad gal vo da mi apie kon kre tų vai ką, ku rio kū ry bi nes ga lias no ri me su stip rin ti, pir miau sia tu ri me įsi gi lin ti, kas jam yra įdo mu ir sutei kia ma lo nu mo. Mo ky to jo sėk mė pri klau so nuo tiks lu mo ir nuo šir du mo, taip pat svar bu įver tin ti, pri im ti, pa si ti kė ti bei em­pa tiš kai su pras ti. Tik kū ry biš kas pedagogas iš ug dys kū ry biš ką as me ny bę. Su si rin ku sie siems pa teik ti  įvai rio mis  tech ni ko mis at lik ti vai kų dar be liai.Di de lį įspū dį pa li ko Vil niaus Tra kų Vo kės gim na zi jos vy res­

nių jų mo ky to jų Ais tės Vaikš no rie nės  ir  Jo li tos Če jaus kie nės pri sta ty mas „Mic ro soft Mou se Mis chief“ tech no lo gi jos nau do­ji mas pa mo ko se „Pe lės  iš dy kė lės“. 2011–2013 m. gim na zi ja kar tu su 14 kitų ben dro jo ug dy mo mo kyk lų įgy ven di no pro jek tą „Mo ky mo  ino va ci jų  tai ky mo  in fra struk tū ros  kū ri mas  sie kiant plė to ti ne tra di ci nio ug dy mo  for mų  įvai ro vę“. Per šį  lai ko tar pį bu vo  su kur ta  dau giau  kaip  400  skait me ni nių  „Po wer Point“ pa mo kų, tin ka mų nau do ti su „Pe lė mis iš dy kė lė mis“. Šios pa­mo kos ap ima vi sus mo ko muo sius da ly kus, ug dy mo sri tis, ug do skir tin gus mo ki nių ge bė ji mus. Su kur tos skait me ni nės pro gra­mos yra  la bai  įvai rios: vie nos  jų –  iš sa mios, pa tei kian čios  ir nuo sek lią mo ko mą ją me džia gą, ir „pe lių už duo tis“, ki tos siū lo trum pes nes, žais min gas mo ko mą sias ap klau sas. Tad kiek vie­nas mo ky to jas, at si žvelg da mas į sa vo mo ki nių ge bė ji mų ly gį ir pa mo kos už da vi nius, ga li tai pa si rink ti ir kū ry biš kai pri tai ky ti. Net ir ne tu rin tiems „Mic ro soft Mou se Mis chief“ in teg ruo tos pro­gra mė lės ir kom piu te rio pe lės yra su da ry ta pui ki ga li my bė pri­tai ky ti bei or ga ni zuo ti tiks lin gas, įdo mias in te rak ty vias veik las.  www.pe liu kai.lt  –  tai  at vi ra  duo me nų ba zė. Vil niaus Tra kų Vo kės gim na zi jos mo ky to jos kvie tė konferencijos dalyvius nau­do tis su kur to mis in te rak ty vio mis pa mo kė lė mis, ku rios pa gy vins ir pra di nu kų pa mo koms su teiks žais min gu mo. Juk su ža di nus mo ki nių mo ty va ci ją,  įtrau kus juos į ak ty vią, sma gią ir  įdo mią veik lą, ga li ma pa siek ti daug ge res nių mo ky mo si re zul ta tų.Gim na zi jos fo jė kon fe ren ci jos da ly viai ga lė jo pa ma ty ti eks­

po nuo ja mus  tra di ci nės  ap lin kos  sten di nius  pra ne ši mus. Tai vi siems pa li ko di džiu lį įspū dį. Api ben drin da ma pra ne ši mus, LEU Ug dy mo pa grin dų ka ted ros do cen tė dr. R. Ma kars kai tė­Pet­ke vi čie nė pa siū lė, kad kon fe ren ci ja „Mo kyk los ap lin ka – mū sų pa sau lis ir at ei tis“ tap tų tra di ci nė ir kiek vie nais moks lo me tais su kvies tų pra di nių kla sių mo ky to jus pa si da ly ti ge rą ja pa tir ti mi.

Ge nė TA LAČ KIE NĖVil niaus Tra kų Vo kės g-jos di rek to rė

6

Vilniaus Trakų Vokės gimnazija įsikūrusi nuostabiame gam­tos kampelyje prie Vokės slėnio ir deklaruojama kaip mokykla visiems –  joje ugdomi vaikai nuo priešmokyklinės grupės iki 12 klasės. Būtent  į  šią  įstaigą  ir  rinkosi  respublikinės meto­dinės konferencijos „Mokinių socialinių  įgūdžių bei socialinio atsparumo ugdymas“ dalyviai. Renginys organizuotas drauge su VšĮ Trakų švietimo centru. Konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į tai, kad jauno žmogaus sėkmingas mokymas(is), sa­vęs realizavimas įmanomas tik tada, kai visos ugdymo proceso grandys – mokiniai, jų tėvai, mokytojai – geba efektyviai ben­drauti ir bendradarbiauti. Visi pranešimai į tai ir buvo orientuoti.Vilniaus miesto  savivaldybės  visuomenės  sveikatos  biuro 

visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Žydra Ikamienė pristatė pranešimą „Vilniaus miesto mokinių gyvensena ir svei­kata 2014 m. Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC)“. Pranešėja atskleidė, kokią įtaką ugdymui turi vaikų sveikata. Narkotikų, tabako ir alkoholio kon­trolės departamento (NTAKD) Psichoaktyviųjų medžiagų varto­jimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Leonienė skaitė pranešimą „Mokyklos vaidmuo vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją mokykloje“. Ji teigė, kad mokykla – viena palankiausių aplinkų, kurioje galima taikyti prevencines priemones. Pranešėja pateikė šių strategijų taikymo ugdymo įstaigoje pavyzdžių, pristatė NTAKD užsakymu atliktus tyrimus ir apklausas bei pateikė išvadas.Specialiosios  pedagogikos  ir  psichologijos  centro Psicho­

logijos  skyriaus  socialinė  pedagogė  Sandra  Valantiejienė kalbėjo apie vykdomų prevencinių programų veiksmingumą. Gauti rezultatai atskleidžia, kad prevencinę veiklą vykdančios institucijos tokių renginių galimybes išnaudoja ne iki galo. Jos turėtų  labiau  plėsti  užsiėmimų  įvairovę,  rengti  netradicines veiklas ir į jas įtraukti ne tik vaikus ir paauglius, bet ir jų šeimos narius, vietos bendruomenių atstovus. Bendraamžius įtraukianti prevencinė veikla yra daug aktyvesnė už tą, kurią vykdo tėvai, mokytojai, visuomenės sveikatos specialistai ir policijos parei­gūnai. Puikių rezultatų galima pasiekti tik tada, kai prevencinė veikla organizuojama kaip kryptingas ir sistemingas procesas, per kurį vaikai  įgyja žinių, nuostatų,  įgūdžių  ir kompetencijų, kaip  suvokti  ir  valdyti  savo emocijas,  išsikelti  ir  siekti  tikslų, kurti ir palaikyti pozityvius santykius su kitais, atsakingai priimti sprendimus.Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos vyresnioji socialinė pedago­

gė Diana Šaulinskienė skaitė pranešimą „Nuo mokyklos visiems prie mokyklos kiekvienam“. Ji pristatė ugdymo įstaigos patirtį: vaiko gerovės komisijos funkcijas, ugdymosi aplinkos ir vaikų saugumo vertinimo metodiką. O šios mokyklos vyresnioji psi­chologė Rasa Madzevičienė papasakojo, kad 2014–2015 m. m. 118 Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos bendruomenės narių da­lyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotoje prevencinėje programoje „Taiki mokykla“. Šios idėjos vykdytojai – Specialio­sios pedagogikos ir psichologijos centras bei Paramos vaikams centras. Per minėtą laikotarpį aštuoni gimnazijos mokytojai ir dvylika vyresniųjų klasių mokinių buvo ruošiami, kaip reikėtų spręsti mokykloje kilusius konfliktus. Vėliau programos dalyviai savo socialinę patirtį perteikė 5–10 klasių mokiniams (iš viso 98 vaikams): mokė išklausyti kitą, taikiai išsakyti savo ir priimti kito jausmus bei nuomonę, išryškino mediacijos (tarpininkavimo) konfliktų sprendimo metodą. R. Madzevičienė taip pat pasidalijo patirtimi, kaip nuo 2015 m. gimnazijoje mokinių tėvams vedami mokymai „Efektyvi tėvystė“. Čia tėvai susiranda bendraminčių, norinčių sukurti šiltesnį ryšį su savo vaiku, siekiančių suprasti probleminio elgesio priežastis bei pasiryžusių išmokti kompe­tentingai spręsti problemas.Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos pradinių  klasių mokytoja 

metodininkė Rita Bakšienė ir vyresnioji mokytoja Aistė Vaikšno­rienė pristatė pranešimą „Antro žingsnio“ programos taikymas pradinėse  klasėse“.  Pedagogės  teigė,  kad  šios  socialinių, 

mokinių­socialinių­įgūdžių­bei­socialinio­atsparumo­ugdymas

emocinių įgūdžių lavinimo bei smurto prevencijos programos tikslas  –  sustiprinti  vaikų  saugumą  ir  gerovę,  suteikti  jiems įgūdžių, mažinančių agresiją ir ugdančių socialinius gebėjimus. Mokydamiesi pagal šią programą mokiniai sistemingai prakti­kuoja įgytus įgūdžius ne tik pamokoje, bet ir kitoje aplinkoje: namuose, žaisdami su draugais, per išvykas, ekskursijas, jie stengiasi atpažinti savo ir kitų žmonių jausmus, pažiūrėti į tam tikrą situaciją iš kitos pozicijos.

Vilniaus Simono Konarskio mokyklos  vyresnioji  socialinė pedagogė  Julija Minauskienė pasidalijo  gerąja  patirtimi,  pa­pasakojo,  kad mokykla,  bendradarbiaudama  su  asociacija „Mentor Lietuva“, 6–7 klasėse įgyvendina prevencinę programą „Gyvai“. Jos pagrindinis  tikslas – suteikti vaikams gyvenimo įgūdžių, padedančių sveikai gyventi, nepradėti vartoti tabako, alkoholio bei  narkotikų. Mokiniai mokomi bendrauti,  kritiškai ir  kūrybiškai mąstyti,  apginti  savo  nuomonę,  atpažinti  ben­draamžių  įtaką, susipažįsta su alkoholio,  tabako  ir narkotikų keliama žala. Asociacijos „Mentor Lietuva“ programos „Gyvai“ koordinatorė Bernadeta Lažauninkaitė pristatė septynis mitus apie programų vykdymą ir juos pagrindė septyniais įrodančiais faktais. Pranešėja papasakojo,  kaip  organizuoti  veiksmingą bei įdomią prevencinę veiklą ir pasirinkti vaikų asmeninius bei socialinius įgūdžius ugdančias programas. Šiuos užsiėmimus veda specialiai paruošti pedagogai ir kiti specialistai, veiklos struktūruotos, aktyviai įtraukiančios, įgyvendinamos nuosekliai kelerius metus  iš  eilės. Programos  koordinatorė  patarė,  ką reikėtų daryti, jei nepavyksta išvengti vienkartinių prevencijos veiklų.  Ji  rekomendavo  pasirinkti  tokius  užsiėmimus,  kurie ugdytų  konkrečius  gyvenimo  įgūdžius,  keistų  išankstines nuostatas, įsitikinimus, taip pat aktyvius, įtraukiančius metodus: darbą grupėmis,  diskusijas,  debatus,  protmūšius,  vaidmenų žaidimus, filmų aptarimus.

Ž. Ikamienė

V. Leonienė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

7

Vilniaus Pilaitės gimnazijos psichologė Rasa Bubnienė skaitė pranešimą „Olweus“ programa – ne tik kovai prieš patyčias“. Ji teigė, kad programos siekis – kurti mokykloje aplinką, ku­rioje suaugusieji imtųsi atsakomybės už tai, kad vaikai nebūtų skriaudžiami ir jaustųsi saugūs. Taip pat prevencijos programas „Olweus“  ir  „Sniego gniūžtė“ pristatė Trakų  r. Paluknio  „Me­deinos“ gimnazijos socialinė pedagogė metodininkė Leonora Daugudienė.Vilniaus  Jono Pauliaus  II  progimnazijos  psichologė  Lilija 

Lukša  ir  Vilniaus  inžinerijos  licėjaus  psichologė Danguolė Kušlevič­Vešekienė pristatė pranešimą „Emocinis intelektas“. Jos pabrėžė, kad vadinamoji „Z“ karta puikiai valdo technolo­gijas  ir geba suvokti  informaciją,  tačiau nepajėgia susidoroti su elementariais emociniais  iššūkiais. Atliktos  tėvų, mokinių bei mokytojų apklausos akivaizdžiai patvirtina, kad vaikai yra labiau pažeidžiami, impulsyvūs, agresyvūs, pikti ir nevaldomi, nervingi,  linkę  nerimauti,  vieniši  ir  kenčia  nuo  depresijos, jiems sunku suvokti  ir  reikšti  savo  jausmus, atsakinėti  prieš visą  klasę,  rašyti  paprastus  rašinėlius.  Vaikai  nebeskaito knygų, tarpusavyje dažniausiai kalbasi apie tai, kokį kompiu­terinį žaidimą šiuo metu žaidžia ir kiek „gyvybių“ jau pašovė. Pranešėjos pateikė prielaidą, kad sėkmę mokykloje lemia ne mokinio žinios ar ankstyvieji skaitymo gebėjimai, o emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, mokėjimas išlaukti ir laikytis nuro­dymų, nebijoti kreiptis į mokytojus pagalbos, išsakyti poreikius ir sutarti su kitais.

Vilniaus Verkių mokyklos­daugiafunkcio  centro  socialinė pedagogė metodininkė Greta  Sinkevičienė  kalbėjo,  kaip rengti sutrikusio intelekto vaikus savarankiškam gyvenimui ir ugdyti jų socialinius įgūdžius, pristatė įstaigoje įgyvendinamas programas.Trakų  suaugusiųjų mokymo centro  direktorės pavaduoto­

ja  ugdymui Daiva Gribauskienė  papasakojo  apie  socialinių įgūdžių  programą,  kurią  taiko  specialiųjų  ugdymosi  poreikių turintiems mokiniams,  baigusiems pagrindinio  ugdymo  indi­vidualizuotą arba  specialiąją pagrindinio ugdymo programą. Centre ugdymas organizuojamas dalykų arba veiklų principu, atsižvelgiama į auklėtinio gebėjimus ir galias. Baigęs socialinių įgūdžių programą mokinys negauna išsilavinimo, tačiau įgyja kalbinių, kultūrinių, socialinių, bendrųjų ir profesinių kompeten­cijų pradmenis, jam išduodamas vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas.Trakų pradinės mokyklos pradinių klasių vyresnioji mokytoja 

Rasa Aleksionkaitė­Čirbienė  skaitė  pranešimą  „Programa „Obuolio draugai“ padeda ugdyti pradinukų socialinius gebėji­

mus“. Pranešėja teigė, kad ši programa – tai emocijų ir elgesio sunkumų prevencija, skirta padėti 7–9 metų vaikams. Programa siūlo sistemą gerai apgalvotų uždavinių, būdų  ir metodų bei konkrečių  praktinių  užduočių,  kurias  įvaldę  pedagogai  gali efektyviai padėti mokiniams išsiugdyti kasdieniam gyvenimui ir bendravimui reikalingus socialinius įgūdžius. Programa sudaro palankias sąlygas tobulinti jau turimus socialinius įgūdžius bei formuoti naujus.

Įdomius pranešimus konferencijoje taip pat pristatė: Kau­no Suzukio pradinės mokyklos pedagogės Virginija Lukošienė ir Eglė Variakojytė, Vilniaus Salininkų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaida Liubertienė, Vilniaus Žirmūnų gim­nazijos socialinė pedagogė metodininkė Jolanta Burzdikienė, Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos socialinės pedagogės Renata Petrėnaitė ir Raimonda Vaičelienė, Vilniaus jaunųjų tu­ristų centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušra Dirsė ir kt.

Apibendrinant  konferencijos  pranešimus,  norisi  pažymėti, kad visi siekiame, jog mūsų vaikai būtų ir laimingi, ir socialiai brandūs, pilietiški, mažiau agresyvūs. Ar vaiko, jaunuolio pasau­lis bus tvarkingesnis ir brandesnis, daug priklauso nuo mūsų, mokyklos vadovų, mokytojų, socialinių pedagogų, psichologų, mokinių tėvų ir t. t.Mokyklos atsivėrimas skatina bendruomenę vykdyti socia­

lines, edukacines programas. Juk lavinti gebėjimus pradeda­ma dar motinos įsčiose. Jeigu mama su meile laukia kūdikio ir  dainuoja  jam  lopšines,  vaikas  į  šį  pasaulį  ateina  ramus  ir mylimas. O  jeigu mažylio  niekas  nelaukia,  tada  jam  reikia ypač daug socialinės pedagoginės pagalbos. Deja, bet neį­manoma pakeisti  vaiko  prigimties,  socialinės  aplinkos. Šiuo metu socialinė aplinka jiems itin svarbi, nes dauguma patiria atskirtį: tėvų emigraciją ir netektį, tėvų ištuokas, nesutarimus ir konfliktus šeimoje, prastą tėvų nuotaiką ir sudėtingą tarpu­savio bendravimą. Visi šie dalykai nepriklauso nuo vaiko, tad jis protestuoja, tampa agresyvus, įvairiais neleistinais būdais reikalauja dėmesio, kurio negauna namuose. Mes privalome šias problemas išgyvenančiam jaunam žmogui padėti  ir būti arti šeimos, nes problemiškų vaikų tik daugėja.O dokumentai yra ir jie puikiai paruošti. Taip pat turime gerų 

idėjų  strateginiuose  dokumentuose,  tačiau  tikrovėje  iškyla daugybė problemų. Manau, kad šią temą turime plėtoti ir kal­bėtis toliau...

Visas tekstas apie konferenciją gimnazijos interneto svetainėje – www.vokes.vilnius.lm.lt/?page_id=4572.

Genė TALAČKIENĖVilniaus Trakų Vokės g-jos direktorė

Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre su reng ta res pub li ki nė me to di nė­prak ti nė kon fe ren ci ja­se mi na ras „Kaip už tik rin si me mo ki nių,  tu rin čių  spe cia lių jų  ug dy mo si  po rei kių,  sėk min gą įtrauk tį mo kyk lo je?“. Į ren gi nį su si rin ko dau giau nei pus an tro šim to spe cia lis tų, ug dan čių spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių tu­rin čius mo ki nius.Kon fe ren ci jos­se mi na ro  tiks las –  to bu lin ti  prieš mo kyk li nio, 

pra di nio, vi du ri nio ug dy mo pe da go gų bei spe cia lis tų ben drą sias ir da ly ki nes kom pe ten ci jas, tai kant nau jus, prak tiš kai pa tik rin tus ug dy mo me to dus ir bū dus bei plė to jant spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių tu rin čių mo ki nių svei ka tos kom pe ten ci ją.

Apie mo ky to jo vaid me nį, sie kiant kiek vie no mo ki nio ug dy mo­si sėk mės, kal bė jo Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Pe da go gų veik los  sky riaus  vy riau sio ji  spe cia lis tė Te re sa Ai du kie nė.  Ji pa brė žė, kad, or ga ni zuo jant veik las, tai kant įvai rius ug dy mo(si) mo de lius bei tech ni kas, svar biau sia – spe cia lių jų ug dy mo si po­

Įtrau­ku­sis­ug­dy­mas­–­kur­link­ei­na­me?

rei kių vai kų ge ro vė. Jie tu ri bū ti sau gūs ir lai min gi. Kiek vie no in di vi do sėk mė – tai ir vi sos or ga ni za ci jos sėk mė.Kau no Ko vo  11­osios  gim na zi jos  di rek to rius Sta nis lo vas 

Mi la šius ir jo pa va duo to ja ug dy mui Lai ma Luk šie nė api ben dri­no in kliu zy vaus ug dy mo pa tir tį įstai go je. Kau no pe da go gi nės psi cho lo gi nės tar ny bos di rek to rė Rai mun da Žiu ly tė ana li za vo įtrau kio jo ug dy mo ak tu a li jas Kau ne – pa brė žė ne pa sie ki mus, o spręs ti nas pro ble mas. Lei dyk los „Švie sa“ pro jek tų va do vė, sur do pe da go gė eks per tė, mo ky mo prie mo nių  au to rė  Lo re ta Mor ke vi čie nė pri sta tė nau jas lie tu vių kal bos mo ky mo prie mo nes spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių tu rin tiems vai kams.Jau ne  vie ną  de šimt me tį  vyks ta  švie ti mo  re for mos  ir  pe­

da go gų ben druo me nė se no kai yra su si dū ru si  su są vo ko mis „spe cia lu sis ug dy mas“, „spe cia lių jų po rei kių mo ki nys“, „in teg­ra ci ja“, „įtrau ku sis ug dy mas“, vis tik mi nė tų mo ki nių ug dy mas ir švie ti mo pa gal bos or ga ni za vi mas ben dro jo ug dy mo mo kyk lo se bei dar že liuo se iš lie ka vie nu su dė tin giau sių iš šū kių. Spe cia lio jo 

8

Be gė diš kai su skam bus skam bu čiui, pra si de da pa mo ka. Mo ky to jas jau an trą die ną vis mi ni įvar džiuo ti nių būd var džių links nia vi mą, mo ki niai dai liai  ra šo mo­ky to jo „dik tan tą“ są siu vi niuo se. Prie len tos pa kvies tas Pet riu­kas, ra šy da mas vie nas kai tos ga li nin ką, su klys ta, o mo ky to jas jį ba ra, ne va vėl ne iš mo ko, vėl jo pa stan gos li ko ne su pras tos.Ko ge ro, tai – iki skaus mo pa žįs ta mas ir ar ti mas pa mo kos 

sce na ri jus tiek ant ro kui, tiek gar baus am žiaus tro lei bu so ke­lei vei.  Per  prie var tą  į  gal vą  su kiš tos  ži nios  bei  rei ka la vi mų ne ži no my bė il gai niui ne vie nam pir mū nui pa ki ša ko ją – vis kas dėl stre so ir bai mės pa slys ti prieš kon tro li nį dar bą. Vi si ti ki mės iš lie ka mo sios ver tės, ta čiau re tas su si mąs to, ko kiais bū dais ji ga li bū ti pa sie kia ma.Kaip su ži no siu, ar tai, ką šian dien pa mo ko je nu vei kiau, iš mo­

kau? Nuo ko pra dė ti ruoš tis kon tro li niam dar bui, jei iš es mės ne su pran ti, apie ką kal bė jo mo ky to jas? Au to ri ta ri nis mo ky mo re ži mas už ker ta ke lią mo ki niui leng vai ras ti at sa ky mus į aukš­čiau pa teik tus klau si mus. Tad  la bai svar bu pa ma žu per leis ti mo ky mo si at sa ko my bę pa čiam be si mo kan čia jam. Val dy ti bei kon tro liuo ti to kį il gą ir kruopš tų pro ce są pa dės kiek vie nai pa­mo kai tai ko mas už da vi nys.

Ti­Kiu,­KAi­gA­Liu

Iš es mės tiek mo ky to jas, tiek mo ki nys ga li ti kė tis, kad jie vi si per pa mo ką kaž ko pa sieks. Ne re tai mo ky to jo no ras už go žia mo ki nio no rą (Ge offas Pet ty). Jei pa mo ka ne įgau na for mos ir per ją ug dy ti niui ne su tei kia ma ga li my bė pa ti kė ti sa vo jė go mis, ne ver ta lauk ti pui kaus re zul ta to. Liep da mas mo ki niui už si ra šy ti dik tuo ja mą tai syk lę, mo ky to jas tu ri su vok ti, ko dėl bū tent ši tai­syk lė yra svar bi ir kaip vaikas ga li pa ti kė ti, kad ją jau iš mo ko.Prieš pra dė da mi kon struo ti už da vi nius, tu rė tu me pri si min ti, 

kad per pa mo ką ug do me ne tik raš tin gus, skai čiuo ti mo kan čius, pro tė vius pri si me nan čius, gam tą gerb ti ge ban čius in di vi dus, bet taip pat kiek vie no mo ki nio sa vi ver tę, pa si ti kė ji mą, at sa ko my­bę. Tad pir miau sia rei kė tų stengtis, kad kiek vie na jū sų kla sė je sė din ti  gal ve lė už si ves tų, akys – už si deg tų, o šir dis pa jus tų ga lią ir ti kė ji mą.Už sie nio kal bos pa mo ko se ne tik mo ko me vai kus su si šne kė ti 

Jung ti nės Ka ra lys tės ar Vo kie ti jos ka vi nė je, bet taip pat la vi na­me ko mu ni ka vi mo, ben dra dar bia vi mo įgū džius. Per ge og ra fi jos pa mo kas ne tik ska ti na me įsi dė mė ti vals ty bių sos ti nes, bet ir la vi na me mo ki nių  vaiz duo tę,  kū ry biš ku mą,  ro dome  įvai rias nuo trau kas  ir  įtraukia me  juos  į min čių  ke lio nes  po  pa sau lį. Pa mo kos  už da vi niui  svar bios  tiek  ben dro sios,  tiek  es mi nės 

Žinau,­kai­ga­liu! da ly ki nės kom pe ten ci jos. Jos vi sos per veik las tu rė tų bū ti ug do mos nuo la tos, ne pai sant da ly ko ar pa mo kos te mos.Ne leng va ras ti auk so vi du rį tarp už si­

brėž to tiks lo ir mo ki nio sėk mės, bet bū ti na iš lik ti ob jek ty viam ir šiek tiek nu si leis ti ant že mės. Re tas iš moks dau gy bos len te lę ar no si nių rai džių ra šy bos šak ny se tai syk les per vie ną pa mo ką, bet per 45 mi nu tes įma no ma įsi min ti dau gy bos veiks mus iš dvie jų ar ba su vok ti, kad vie nais at ve jais no si nių pa mirš ti ne va lia, ki­tais – ir be jų ge rai. O kur dar as me ni niai kiek vie no ug dy ti nio gy ve ni mo fak to riai – slo gi nuo tai ka, pra stai iš mie go ta nak tis, nuo var gis. Ta d ne rei kia no rė ti,  kad vie ną pa mo kos už da vi nį ims ir pa sieks vi si kla sė je esan tys mo ki niai. 

no­Riu,­KAi­gA­Liu

Pa mo kos už da vi nys tu ri mo ty vuo ti, o ne slo pin ti. Kla sė se esa­ma skir tin gų ge bė ji mų, po rei kių vai kų. Mo ky to jas iš es mės yra at sa kin gas už kiek vie no veik lą ir pa sie ki mus. Jei gu už da vi nys bus adap tuo tas, t. y. di fe ren ci juo tas, pri tai ky tas, jis bus pa sie­kia mas vi siems mo ki niams. Vie nas spės nu ro dy ti du ka pi ta liz­mo bruo žus, ki tas įvar dins vie nu dau giau, o tre čias jau sė dės vis ką at li kęs ir spok sos į spal vas be kei čian tį pei za žą už lan go. Toks pa mo kos už da vi nys – ras ti ir nu sa ky ti bent 3 ka pi ta liz mo bruo žus – ne bus efek ty vus, nes be ne treč da lis mo ki nių tiek jų ir ne ras. Vai kas tu ri su vok ti, kad pa mo ko je ke lia mas už da vi nys yra as me niš kai jam įkan da mas, pa sie kia mas ir mo ty vuo jan tis dirb ti. Už da vi nys – ras ti bent vie ną, nors du ar ba net tris ka pi­ta liz mo bruo žus – tu rė tų di des nę ti ki my bę, kad pa mo ka pa vyks, o mo ki niai šį bei tą įsi mins.Itin svar bu pa lik ti ugdytiniui erd vės as me niš kai to bu lė ti. Jei 

šį kart jam ne pa vy ko pa siek ti už da vi nio (ar pa vy ko mi ni ma liai), de rė tų pa brėž ti, kad ki tą kar tą bū ti nai pa si seks. Vai ko įga li ni mas ir mo ty va ci ja – vie nos svar biau sių efek ty vios pa mo kos su de da­mų jų da lių. Tik pa ro džius mo ki nio stip ry bes, at si ras ti ki my bė, kad jis no rės to liau tęs ti jau pra dė tą veik lą.

Ži­nAu,­KAi­gA­Liu

No rė da mas mo ki niams  įskie py ti at sa ko my bę už sa vo mo­ky mą si, mo ky to jas tu ri jiems pa ro dy ti, kaip tai at lik ti. Čia pri si­me na ma mo kė ji mo mo ky tis kom pe ten ci ja. Tin ka mas at sa kas mo ki niui – be ne veiks min giau sias mo ky mo ir mo ky mo si me­to das (Paulas Blackas, Chris ti ne Har ri son, Cla re Lee, Bet han Mars hall, Dy lanas Wil liamsas). Siek da mas įgy ven din ti ke lia mą už da vi nį, mo ky to jas tu ri ras ti lai ko pa si žiū rė ti, ar pa mo ka ne­

ug dy mo pa skir tis – sudaryti sąlygas spe cia lių jų po rei kių tu rin­čiam mokiniui la vin tis, ug dy tis pa gal ge bė ji mus, įveik ti so cia li nę at skir tį. Taip sie kia ma pa dė ti ki to kiems vai kams su vok ti ap lin ką, ruošti juos sa va ran kiš kam gy ve ni mui, teik ti kva li fi kuo tą spe cia­li ą ją pe da go gi nę psi cho lo gi nę pa gal bą, už tik rin ti ly gias tei ses įgy ti iš si la vi ni mą, su da ry ti tęs ti nio ug dy mo ga li my bes ir są ly gas in teg ruo tai la vin tis ben dro jo ug dy mo įstai go se.

Dir bda mi gru pė mis da ly viai per skai tė 16 pra ne ši mų, ku riuo­se ana li zuo tos įvai riau sios te mos, do mi nan čios su spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių tu rin čiais mo ki niais dir ban čius specialistus. Mes, šio straips nio au to rės Liu da Ja ro šie nė ir Mi li ta Akam ba kie­nė, ty ri nė jo me sis te mi nio po žiū rio į spe cia lių jų po rei kių tu rin čių mo ki nių sėk min gą įtrau kų jį ug dy mą ben dro jo ug dy mo įstai go­se as pek tus. Kau no Pi lė nų pa grin di nės mo kyk los spe cia lu sis pe da go gas, lo go pe das me to di nin kas Min dau gas Gar nio nis ir in for ma ci nių  tech no lo gi jų mo ky to ja eks per tė Eri ka Ku bi lie nė su pa žin di no  su  skait me ni nio  įran kio  „Vo ra tin klis“  ga li my bė­mis,  pa dė sian čio mis  į(si)ver tin ti  skir tin gų  ge bė ji mų mo ki nių mo ky mo(si)  pa sie ki mus.  Vie ni  pra ne šė jai  kvie tė  dis ku tuo ti apie  kom plek si nę  pa gal bą  su tri ku sios  klau sos  ug dy ti niams, ki ti pa sa ko jo apie vai kų, tu rin čių el ge sio ir emo ci jų sun ku mų, 

ug dy mą Man čes te rio Wen ning ton Hall mo kyk lo je (Jung ti nė je Ka ra lys tė je), da li jo si pa tir ti mi apie spe cia lių jų po rei kių mo ki nių pro fe si nį ren gi mą ir kt.Per  dis ku si jas  ap tar ta,  kad  įtrau ku sis  ug dy mas  rei ka lau ja 

ne ma žai mo ky to jų stip ry bės, lai ko, ener gi jos ir lanks tu mo. Šis ug dy mas stip riai  vei kia mū sų emo ci jas, kei čia ver ty bių sis te mą, pa žiū ras. Jei mo ky to jas yra kū ry biš kas, at vi ras, to le ran tiš kas, spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių mo ki niai pa sie kia dau giau, nei nu ma ty ta pa gal jų ge bė ji mus. Ta da lai mi ir mo kyk la. Ji tam pa efek ty vi ir kon ku ren cin ga.Sie kiant, kad da bar ti nė ug dy mo įstai ga tap tų mo kyk la vi siems 

bei įtrau kio jo ug dy mo sėk mės ga ran tu, rei ka lin gas tei gia mas vi sos ben druo me nės po žiū ris, spe cia lis tų pa gal ba, ko man di nis dar bas, taip pat svar bu stip rin ti kom pe ten ci jas, tai ky ti nau jus ug dy mo me to dus bei bū dus ir t. t.Kon fe ren ci ją­se mi na rą api ben dri no Kau no pe da go gų kva li­

fi ka ci jos cen tro me to di nin kė Va le ri ja Se ga lo vi čie nė.

Liu da JA RO ŠIE NĖKau no „Ry to“ prad. m-klos lo go pe dė, spe cia lio ji pe da go gė me to di nin kė

Mi li ta AKAM BA KIE NĖKau no Verš vų vid. m-klos lo go pe dė, spe cia lio ji pe da go gė me to di nin kė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

9

Kur šė nų Sta sio An glic kio mo kyk los di rek to rė Da nu tė Lo tiu kie­nė šių me tų ba lan dį pa si ra šė stu den tų kal bi nės ir pe da go gi nės prak ti kos or ga ni za vi mo su tar tį su Ka li ning ra do sri ties Pe da go­gi niu ins ti tu tu, esan čiu Čer nia chov sko mies te. Mo kyk la įsi pa rei­go jo kas met vie nos die nos pe da go gi nei prak ti kai pri im ti lie tu vių kal bos be si mo kan čių stu den tų gru pes, skir ti jiems pa ty ru sius mo ky to jus, ben dra dar biau ti ir drau ge įgy ven din ti edu ko lo gi nius pro jek tus, or ga ni zuo ti vie ną kva li­fi ka ci jos kė li mo se mi na rą ins ti tu to dės ty to jams.Pir mo ji  stu den tų  gru pė  at vy ko 

jau  su tar ties  pa si ra šy mo  die ną. Jie ste bė jo pra di nių kla sių, lie tu vių kal bos, ge og ra fi jos ir bio lo gi jos mo­ky to jų pa mo kas, ku rio se bu vo pa si­telk tos skait me ni nės tech no lo gi jos. Mo ki niai  dir bo  su  ka bi ne tuo se esan čiais  plan še ti niais  kom piu­te riais,  naudotos  in te rak ty vio sios len tos, vaiz do pa mo kos ir kt. Vė liau stu den tai kar tu su di rek to rės pa va­duo to jo mis ug dy mui Ni jo le Ka dy te, In gri da Švam ba rie ne ir Dia na Ber­no tie ne ana li za vo ste bė tų pa mo kų me to di ką,  su si pa ži no su pra di nių 

Ka­li­ning­ra­do­sri­ties­stu­den­tų­kal­bi­nė­ir­pe­da­go­gi­nė­prak­ti­ka

kla sių va do vė liais, ug dy mo pro gra mo mis, mo ko mų jų da ly kų me ti niais pla nais.Mū sų mo kyk los  ug dy ti niai  sve čiams  skir ta me  kon cer te 

dai na vo lie tu vių liau dies dai nas, šo ko tau ti nius šo kius, mo kė stu den tus žai di mų. Sve čiai lan kė si Kur šė nų me no mo kyk lo je, ku rio je  po  pa mo kų mo ko si  dau gy bė mū sų  auk lė ti nių. Šio je įstai go je taip pat bu vo su reng tas kon cer tas – stu den tai iš girdo 

me lo di jas, at lie ka mas  lie tu viš kais  in stru­men tais:  kan klė mis,  lumz de liu,  bir by ne. Pas ku ti nė  veikla  vy ko Kur šė nų  et ni nės kul tū ros  ir  tra di ci nių  ama tų  cen tre. Stu­den tai su si pa ži no su ke ra mi kos,  lie tu vių liau dies ama tų ypa tu mais.Ant ro ji  stu den tų  gru pė mo kyk lo je  taip 

pat ste bė jo pa mo kas, o 2c kla sės mo ki­niams  (mo ky to ja  Ilo na Ei nin gie nė)  ypač pa si se kė – per kū no kul tū ros pa mo ką sve­čiai jiems ve dė mankš tą. Jie net gi ban dė kal bė ti lie tu viš kai!Prak ti ką  at lie kan tys  stu den tai  ap si­

lan kė  Kur šė nų  S. An glic kio mo kyk lo je esan čia me mu zie ju je, ku ria me su kaup tą me džia gą pri sta tė mū sų  įstai gos  jau nie ji mu zie ji nin kai  (va do va vo  lie tu vių  kal bos mo ky to ja Bi ru tė Šu fins kie nė). Jie mu zie jų pri sta tė ru sų kal ba – taip la vi no ko mu ni­ka vi mo šia kal ba kom pe ten ci ją, o sve čiai to bu li no kal bė ji mo  lie tu viš kai ge bė ji mus, de kla ma vo ei lė raš čius. Vė liau  stu den tai ap lan kė Kur šė nų et ni nės kul tū ros  ir  tra­di ci nių ama tų cen trą – čia lip dė iš mo lio, vy ko į UAB „Ba ris tų duo na“ ir ste bė jo, kaip ke pa ma  lie tu viš ka  duo na,  ku rios  sko nis jiems labai pa ti ko.Lie tu vių  kal bos  be si mo kan tiems  stu­

den tams to kia pa žin ti nė ir prak ti nė veik la bu vo ypač nau din ga. Jie džiau gė si ga lė ję su si pa žin ti  ne  tik  su  Lie tu vos  švie ti mo nau jo vė mis, pa mo kų me to di ka, bet  ir su kul tū ra, tra di ci jo mis, et no kul tū ri niu mo ki nių ug dy mu,  ku riam mo kyk lo je  ski ria ma  itin daug dė me sio.

Ali na ŠIM KE VI ČIE NĖKur šė nų Sta sio An glic kio m-klos

lie tu vių kal bos mo ky to jaMetodinis užsiėmimas

Direktorės pasirašė sutartį

nu ė jo šu niui ant uo de gos, o mo ki nys  jau šiek  tiek pra mo ko. Įsi ver ti ni mas daž niau siai  pla nuo ja mas dar ge ro kai  prieš pa­mo ką. Nu ma to ma, kaip bus tik ri na ma, ar mo ki niai iš mo ko, ko bu vo pra šy ta. Įsi ver ti ni mas taip pat yra nu kreip tas ir į tai, kaip at pa žin ti mo ky mo si  sun ku mus bei nu ma ty ti nau jus mo ky mo me to dus (Vi li ja Sa lie nė).Pa pras čiau sias bū das pa si tik rin ti įgy tas ži nias ir ge bė ji mus – 

dar kar tą at sig ręž ti į iš kel tą už da vi nį. Tam pa mo kos pa bai go je ski ria ma papildomo lai ko. Mo ki nių pra šo ma pri si min ti as me ni nį kon kre čios pa mo kos lū kes tį. Pa vyz džiui, jei per bio lo gi jos pa­mo ką apie krau jo ta kos sis te mą mo ky to jas pra šė ras ti ir at pa žin ti bent du, nors ke tu ris ar ba net še šis vi daus or ga nus, at sa kin gus už krau jo cir ku lia ci ją žmo gaus or ga niz me, ug dy ti nis pir miau sia tu rė tų pri si min ti, kas  iš vi so yra krau jo ta ka, ge bė ti pa aiš kin ti abu krau jo ta kos ra tus ir tik ta da siek ti už si brėž to už da vi nio.Čia mo ky to jo vaid muo ypač svar bus. Jis tu ri ne tik pa rink ti 

tin ka mas į(si)ver ti ni mo veik las, bet taip pat ir pa si rū pin ti, kad kiek vie nas mo ki nys  pa jus tų  ži nąs  nau ją  da ly ką,  ku rio  bu vo mo ko ma si tam tik rą pa mo ką ar jų cik lą. Be abe jo nės, svar bi 

ir kri ti nių vie tų pa ieš ka, kai ugdytiniai ieš ko, ko dar ne iš mo ko, kur dar rei kė tų pa si steng ti.

Ti kiu. No riu. Ži nau. Da rau. Ki taip ta riant, su si mąs tau, už si­no riu, pa si ti kiu, vei kiu  ir pa sie kiu re zul ta tą. To kiu ar pa na šiu prin ci pu  va do vau juo si  ir  sa vo  pa mo ko se. Tai kant  pa mo kų už da vi nius, ypač nu ste bi na mo ki nių re flek si jos ir įsi ver ti ni mai. Jie pa ma žu pra de da do mė tis dės to mu da ly ku, o pa sie kę bent jau mi ni ma lų pa mo kos už da vi nio laip te lį, da li ja si pa si ten ki ni mo, pa si ti kė ji mo sa vi mi šyp se no mis. Su vok da mas, kad mo ki niams be ga lo svar bu stebėti sa vo as me ni nę pa žan gą ir  įpras mi nti  vaiklą,  pats  kon struk ty viai  ieš kau nau jų  pa tei ki mo bū dų bei ap mąs tau sa vą jį dar bą, kad il gai niui pa mo kos ne virs tų Pet riu ko ir jo kly kian čio mo ky to jo iliust ruo ja mu at ve ju. Taip ir mo ko mės daž niau siai – ne iš va do vė lių, ta čiau vie ni iš ki tų ir vie ni ki tiems.

Igo ris ZU JE VASVil niaus Mar ty no Maž vy do pro g- jos lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros

mo ky to jas, pro gra mos „Ren kuo si mo ky ti“ šeš to sios kar tos da ly vis

10

Mokyklose

Tą­vA­KA­Rą...

Tą va ka rą į Kau no vals ty bi nę fil har mo ni ją sku bė jo vi si A. Ka ča naus ko mu zi kos mo kyk lą ir mu zi ką bran gi nan tys žmo nės. Di džio ji  fil har mo ni jos  sa lė  bu vo  pil nu tė lė,  o  svar­biau sia – ap link  tvy ro jo ši lu ma  ir mei lės au ra at li kė jams bei skam ban čiai mu zi kai. Ju bi lie ji nia me kon cer te ap si lan kė bu vu si il ga me tė mo kyk los di rek to rė Liud mi la Ra go ži na, šio je įstai go je dir bę mo ky to jai, ją bai gę vai kai, tė vai. Ren gi ny je da ly va vo ne tik da bar ti niai mo ki niai ir pedagogai, bet ir šiuo me tu mu zi kos moks lus stu di juo jan tys bu vę mo kyk los auk lė ti niai. Fi na linę Vy­tau to Ker na gio dai ną „Bal tas paukš tis“ atliko ju bi lie jaus pro ga su si bū ręs jung ti nis mo ky to jų ir mo ki nių cho ras. Džiau gia mės, jog  nuo  pir mų jų  įstai gos  įkū ri mo die nų  iš au go  pe da go gų  ir ug dy ti nių  skai čius,  at si ra do  nau jų  spe cia ly bių  (in stru men tų) pa si rin ki mo  įvai ro vė,  vyks ta  pra smin gi  ren gi niai. Mo kyk los var das, mo ki nių ir mo ky to jų pa sie ki mai ži no mi ne tik Kau ne, ša ly je, bet ir už sie ny je.

Apie­pRo­gRA­mAs,­Di­ReK­To­Rių­iR­KT.­

A. Ka ča naus ko mu zi kos mo kyk lo je vyk do mos pra di nio ir pa­grin di nio mu zi ki nio ug dy mo pro gra mos. At si žvel giant į mo ki nių po rei kius,  ge bė ji mus  ir  bran dą,  siū lo ma  iš plės ti nio  ug dy mo pro gra ma. Šiuo me tu mo kyk lo je yra for te pi jo no, sty gi nių, pu čia­mų jų ir mu ša mų jų, liau dies in stru men tų ir akor de o no, cho ri nio ir so li nio, est ra di nio dai na vi mo, ant ro jo mu zi kos  in stru men to (for te pi jo no), te ori nių da ly kų sky riai bei anks ty vo jo mu zi ki nio ug dy mo gru pė.  Įstai go je dir ba šim tas mo ky to jų, mo ko si  virš sep ty nių šim tų mo ki nių.Jau 27­erius me tus mo kyk lai va do vau ja di rek to rius Arū nas 

Ki gas. Tik jo veik lu mas ir su ma nu mas padėjo ati da ry ti nau jų spe cia ly bių (in stru men tų) ir dai na vi mo sky rius. Sto jan tie ji į pu­čia mų jų in stru men tų sky rių tu ri ypač pla čias ga li my bes pa si rink ti no ri mą mu zi kos in stru men tą – su kom plek tuo ta vi sa pu čia mų jų or kest ro par ti tū ra. Kiek vie ną bir že lį di džiau siu di rek to riaus rū­pes čiu  tam pa sto ja mie ji  eg za mi nai,  per  kuriuos ne įma no ma pri im ti vi sų no rin čių jų mo ky tis mu zi kos. Kas met ne ma žas bū­rys ga bių vai kų ne pa ten ka į mo kyk lą dėl di de lio kon kur so. Jei tu rė tu me di des nes pa tal pas, gal būt tai bū tų įgy ven di na ma...

Kau­no­Alek­san­dro­Ka­ča­naus­ko­mu­zi­kos­mo­kyk­lai­–­45-eri!

Mū sų mo ki niai kas met da ly vau ja res pub li ki niuo se ir tarp tau­ti niuo se kon kur suo se bei fes ti va liuo se ne tik Lie tu vo je, bet ir už sie ny je. Jau nie ji at li kė jai ski na lau rus Ita li jo je, Pran cū zi jo je, Len ki jo je, Če ki jo je, Vo kie ti jo je, Suo mi jo je, Bel gi jo je, Aust ri jo je, Lat vi jo je, Es ti jo je, Is pa ni jo je, Slo va ki jo je ir ki tur. Mo kyk los ug dy­ti niai tapo „Ma xi ma LT jau nų jų ta len tų“ kon kur so sti pen di nin kais, da ly vau ja kon cer tuo se su Vy tau to Di džio jo uni ver si te to (VDU) ka me ri niu or kest ru.Mo kyk los cho rai „Per pe tum mo bi le“, „Ukum pu kum“, est ra di­

nio dai na vi mo ko lek ty vai „Links ma sis Do“, „L.Do“, „Just mu sic“, „Su per kids“, „Šim ta ko jis“ yra įvai rių kon kur sų Lie tu vo je ir už­sie ny je lau re a tai, te le vi zi jos pro jek tų lai mė to jai, daug kar ti niai res pub li ki nio Lie tu vos vai kų ir moks lei vių te le vi zi jos kon kur so „Dai nų dai ne lė“ lau re a tai. Taip pat jie da ly vau ja Kau no vals ty­bi nio mu zi ki nio  ir Lė lių  te at rų spek tak liuo se. Akor de o ni nin kų ir liau dies in stru men tų or kest rai, sty gi nių in stru men tų an sam­blis – nuo la ti niai Kau no mies to ir res pub li ki nių dai nų šven čių da ly viai. Kiek vie nais moks lo me tais  įvai rio se ša lies erd vė se vyks ta pla čia jai vi suo me nei skir ti mo ki nių kon cer tai. Auk lė ti niai ren gia pasirodymus Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio ir Sta sio Vai niū no na muo se Vil niu je, Klai pė dos uni ver si te to Me nų fa kul­te te, Anykš čių mu zi kos mo kyk lo je, Anykš čių sak ra li nio me no cen tre ir kop ly čio je, Birš to no kur hau zo kon cer tų sa lė je, Kau no vals ty bi nė je fil har mo ni jo je ir ki tur. Mo kyk lo je or ga ni zuo ja mi pui­kūs ren gi niai, į ku riuos at vyks ta ne tik ša lies mu zi kos mo kyk lų mo ki niai ir mo ky to jai, bet ir jau nie ji at li kė jai iš Lat vi jos, Len ki jos, Bal ta ru si jos, Ru si jos, Es ti jos ir t. t. Tai tarp tau ti nis kon kur sas „Mu zi kuo ja me dvie se“, res pub li ki nis mu zi kos mo kyk lų ant ro jo mu zi kos  in stru men to  (for te pi jo no)  kon kur sas  „Su  šyp se na“, res pub li ki nis jau nų jų vio lon če li nin kų fes ti va lis „Po pu lia ri na me vio lon če lės mu zi ką“, Kau no mies to mu zi kos mo kyk lų pu čia mų jų in stru men tų  fes ti va lis  „Su si bur ki me drau ge“, A. Ka ča naus ko cho ri nės mu zi kos  fes ti va lis, Kau no mies to mu zi kos mo kyk lų for te pi jo no mu zi kos  fes ti va lis  „Lie tu viš ka  gai da“,  for te pi jo no sky riaus mo ki nių etiu dų kon kur sas „Pres to con ani ma“, pro gra­mi nės mu zi kos fes ti va lis „Mu zi ki nės ke lio nės su paukš čiais“, jau nų jų sty gi nin kų pje sių fes ti va lis „Fes to’ so“.

Kau­no­Auš­ros­gat­vė­je­(Ža­lia­kal­nio­ra­jo­ne)­įsi­kū­ru­si­Alek­san­dro­Ka­ča­naus­ko­mu­zi­kos­mo­kyk­la­šie­met­mi­ni­45-ąjį­gim­ta­die­nį.­Tai­bran­dos­am­žius,­gau­sus­mo­ki­nių­ir­mo­ky­to­jų­pa­sie­ki­mų­bei­jau­nu­si­sto­vė­ju­sių­tra­di­ci­jų...­Pui­kus­lai­kas­ap­mąs­ty­ti,­kas­nu­veik­ta,­pa­siek­ta,­kas­džiu­gi­na­ir­ką­de­ra­puo­se­lė­ti.

A. Kačanausko muzikos mokyklos bendruomenė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

11

Apie­mo­Ki­nius­iR­mo­Ky­To­jus

Ne ma žas bū rys mo kyk los ug dy ti nių  tę sia moks lus Kau no Juo zo Gruo džio kon ser va to ri jo je, VDU Mu zi kos aka de mi jo je, Lie tu vos mu zi kos ir te at ro aka de mi jo je, Klai pė dos uni ver si te to Me nų aka de mi jo je. Ne vie nam bu vu siam mo ki niui mu zi ka ta po dva si nės stip ry bės šal ti niu, ly din čiu gy ve ni mo ke liu, pa de dan čiu įgy ven din ti sa vą jį pa šau ki mą. VDU Mu zi kos aka de mi jo je stu di­juo jan ti Mar ty na Ku čins kai tė su mei le at si lie pia apie mu zi kos mo kyk lą, ku rio je mo kė si dvy li ka me tų: „Ši įstai ga vi sa da bu vo ir  te bė ra na mai, ku riuo se kiek vie nam pa de da ma iš mok ti pa­čių svar biau sių da ly kų gy ve ni me – pa gar bos ki tam, ati du mo, klau sy mo si ir ty los sub ti lu mo. Žmo gus mo ko mas pa žin ti pa sau lį per švel nią  ir mei lės ku pi ną mu zi kos priz mę,  ta čiau re tas  ją su pras tų,  jei  ne tu rė tų  šiuo se mu zi kos na muo se gy ve nan čių rū pes tin gų ved lių – mo ky to jų.“Mū sų mo ky to jai nuo lat ren gia me to di nes mo ky mo prie mo nes, 

lei džia na tų są siu vi nius, ve da meist riš ku mo pa mo kas, se mi na­rus, da ly vau ja pro jek tuo se su Lie tu vos kom po zi to rių są jun ga, Kom po zi to rių  są jun gos  fon du, Kau no mu zi kos mo kyk lo mis, VDU Mu zi kos  aka de mi ja. Kiek vie nos mo kyk los  įvaiz dis  pri­klau so nuo dau gy bės kri te ri jų, o ypač – nuo įstai go je dir ban čių pe da go gų. Sa vo at ža lą mo ky tis mu zi kos nu spren dę leis ti tė vai ieš ko ne tik ge riau sios mo kyk los, bet ir tin ka miau sio mo ky to jo. Mu zi kos mo kyk lo je vai kai pa si rink to in stru men to pa mo kas lan­ko in di vi du a liai, tad itin svar bus mo ki nio ir mo ky to jo san ty kis, ku ris  ne abe jo ti nai  le mia mo ky mo si  re zul ta tus. Kiek mei lės, ši lu mos ir kan try bės su ge ba me ati duo ti vaikams, tiek ga li me ti kė tis, kad jie to mis ver ty bė mis da ly sis at ei ty je. Štai kaip apie mū sų įstai gą at si lie pia dvie jų čia be si mo kan čių ber niu kų ma­ma Ži vi lė Ake lie nė: „Prieš de šimt me tų ma no vy res ny sis sū nus per žen gė Jū sų mu zi kos mo kyk los slenks tį. Kiek vie ną kar tą jį 

iš leis da vau tar si į na mus, ku riuo se šil tai pa si tik da vo mo ky to jai. Džiau giuo si, kad šią ši lu mą ir ži nias da bar gau na jau abu ma no sū nūs. Pe da go gų pro fe sio na lu mas ir at vi ru mas yra ne pa kar to­ja ma do va na ne tik ma no vai kams, bet ir vi siems, be si mo kan­tiems šio je mo kyk lo je.“ Ug dy mo įstai go je ne pa pras tai svar bus tri kam pis: mo ki nys – mo ky to jas – tė vai. Jei jis yra to bu las, ta da ga li ma ti kė tis sklan daus ben dra vi mo, tar pu sa vio pa si ti kė ji mo ir pui kių mo ky mo si re zul ta tų. Mig lė Ali šaus kie nė prieš dau ge lį me tų mo kė si mū sų mo kyk lo je, o vė liau čia mu zi kuo ti at ve dė ke tu ris sa vo vai kus: „Kaž ka da pa ti šio je įstai go je bai giau for te­pi jo no kla sę, o pas ta ruo sius 12 me tų jo je mo ko si ma no vai kai. Čia su bur tas pui kus en tu zias tin gų, dar bui at si da vu sių mo ky to jų ko lek ty vas. Drau giš ka ir dar bin ga at mos fe ra ska ti na mo ki nius kan triai dirb ti, to bu lė ti, siek ti vis ge res nių re zul ta tų. Mo kyk lo je or ga ni zuo ja ma dau gy bė ren gi nių – kon cer tų,  fes ti va lių, kon­kur sų, su vie ni jančių vi są ko lek ty vą: mo ky to jus, mo ki nius bei jų  tė ve lius.  Lin kiu,  kad  įstai go je  sėk min gai  dirb tų  lai min gi  ir sa vo dar bu pa ten kin ti mo ky to jai, o mo ki niai di džiuo tų si, kad ga li lan ky ti A. Ka ča naus ko mu zi kos mo kyk lą.“

Nuo mū sų  vi sų – mo ky to jų, mo ki nių,  tė vų –  pri klau so,  ar mo kyk la bus to kia,  į ku rią no rė sis grįž ti  ir po dau ge lio me tų. Mes tar si ma žos skruz dė ly tės sau ir at ei ties kar toms ne ša me ge ru mo, mei lės, džiaugs mo, pa si ti kė ji mo, darbš tu mo, są ži nin­gu mo bei ben drys tės ša pe lius ir nuo lat ku ria me sa vo įstai gą.

Auš ra KU ČINS KIE NĖKau no Alek san dro Ka ča naus ko mu zi kos mo kyk los 1980 m. lai dos

ab sol ven tė, for te pi jo no mo ky to ja eks per tė

Koncertmeisterė Sandra Veverskytė ir Augustė Nombeko Khotseng

Eglė Ališauskaitė ir Kristijonas Bučiūnas

Liaudies instrumentų orkestras

12

Šven čio nių pro gim na zi jo je or ga ni zuo tas tra di ci nis ren gi nys „Kar je ros die na“. Pa sak ini cia to rės, ug dy mo kar je rai mo ky to jos Liud mi los Se maš ko, su ma ny mo tiks las – su da ry ti mo ki niams są ly gas su pras ti sa ve, sa vo no rus, po rei kius ir ga li my bes bei jų ry šį su kar je ra. Pro gim na zi jos kar je ros ug dy mo ko or di na ci nė gru pė, ad mi nist ra ci ja, mo ky to jai  ir kla sių auk lė to jai sten gė si, kad ug dy ti niai kuo dau giau su ži no tų apie  įvai rias pro fe si jas, stip rin tų mo ky mo si mo ty va ci ją bei ug dy tų si as me ni nes, ben­dra vi mo, pa žin ti nes ir so cia li nes kom pe ten ci jas.

Kar je ros die na bu vo itin tu ri nin ga ir pil na įvai rios veik los. Pir­miau sia vy ko ver slu mo mu gė, ku rio je kiek vie nas ga lė jo įsi gy ti įvai riau sių mo ki nių ir jų tė ve lių dar bų bei pa si sem ti nuo sta biau­sių idė jų. Kol vie ni de rė jo si dėl kai nos, ki ti do mė jo si tech ni ko mis, mo kė si pa ga min ti vie ną ar ki tą dar be lį. Dau ge lį vi lio jo šių me tų mu gės nau jie na – dirb tu vė lės. Čia kiek vie nas ga lė jo nu si pin ti juos tą, iš girs ti de ku pa žo sub ti ly bių ar pa žin ti si meg ra fi jos tech­ni ką, su si riš ti ver bą. Džiu gu,  jog  šiais me tais 

prie mū sų  ini cia ty vos  pri si­jun gė Šven čio nių  pro fe si nio ren gi mo cen tro mo ki niai ir jų pro fe si jos mo ky to jai. Jie pri s­ta tė  au to me cha ni ko, mais to tech no lo go pro fe si jas, pa ro dė prak ti nius ge bė ji mus, ne gai lė­jo nau din gų pa ta ri mų ir net gi at sklei dė  ke le tą  smul kio jo ver slo or ga ni za vi mo pa slap­čių. Aki vaiz du, kad mu gė, ku­rio je vos už te ko vie tos no rin­tiems pre kiau ti, pri sta ty ti sa vo idė jas, ku rio je ne trū ko ne tik pa siū los,  bet  ir  pa klau sos, bu vo pui ki ver slu mo pa mo ka ir  įro dy mas,  kad mū sų mo­ki niai  ge ba  įgy ven din ti  sa vo idė jas. Tai  vaiz duo tę,  ryž tin­gu mą, darbš tu mą, veik lu mą, sa vi raiš ką, mo ty va ci ją ir net gi va dy bos bei eko no mi kos įgū­džius lavinusi veik la.

Kar­je­ros­die­na­–­nau­ja­pa­žin­tis­ir­pa­tir­tis

Sma giai pra dė ję ne tra di ci nę die ną mu gė je, vi si iš sku bė jo į ama tų mo ky mo cen trais, dai lės bei šo kio stu di jo mis, re kla mos agen tū ra ir net gi gro žio sa lo nu vir tu sius ka bi ne tus. Juo se vy ko pa mo kos­prak ti nės veik los „Ku ria me kar tu“. Iš anks to ap mąs tę už si ė mi mų tiks lus ir už da vi nius, at si žvel gę į kla sės lū kes čius, po rei kius  ir pa gei da vi mus, mo ki niai kar tu su auk lė to jais, ug­dy mo kar je rai ko or di na ci nės gru pės na riais tą dien į pa mo kas pa si kvie tė  nau jus mo ky to jus  –  tė ve lius, mo čiu tes,  įmo nių, įstai gų, or ga ni za ci jų dar buo to jus. Įdo mias ne tra di ci nes pa mo­kas  ve dė  ak ci nės  ben dro vės  „TEO LT“  dar buo to jai An drius Na ku tis ir Ro ber tas Kur pis, Nal šios mu zie jaus di rek to rė Aly tė Šiekš te lie nė, ak ty viai pa tir ti mi da li jo si mo ki nių tė vai – Ju liaus Si niaus me no mo kyk los di rek to rius Rai mon das Gai dys, gė lių par duo tu vės „Le li ja“ sa vi nin kė Ol ga Oleš ke vi čie nė, lanks ty mo iš po pie riaus tech ni kos (ku su da ma) meist rė Li na Ur bo nie nė, kir pė ja Čes la va Po lu čans kie nė, Te re sės ir Jo no Dis kų, Re gi nos ir Ramūno Rols kių šei mos bei kt. Jie kar tu kū rė rank dar bius, 

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

13

ver slo pla nus, mo kė si šok ti ir at lik ti dar dau gy bę ki tų dar bų, taip pat ap ta rė ge bė ji mą de rin ti dar bą ir lais va lai kį, skir ti lai ko šei mai ir džiaugtis pa si rin kus bū tent to kį gy ve ni mo ke lią. Kal bė ta apie tai, kaip svar bu pa si nau do ti kiek vie na pa siū ly ta ga li my be pa­žin ti sa ve, iš mok ti sis te min gai kaup ti ži nias, la vin ti ge bė ji mus, pa dė sian čius at ei ty je pa si rink ti stu di jų kryp tį, pro fe si nę veik lą, pla nuo ti sa vo vie tą dar bo rin ko je.

Tai gi veik lų vyko tiek, kad ap si lan ky ti kiek vie no je kla sė je, ko ge ro, buvo net ne įma no ma. Ta čiau nu si min ti ne te ko, nes vi są pa mo ko se su kaup tą pa tir tį, ko iš mo ko, ką su ži no jo ir pa ty rė, mo­ki niai pri sta tė kitiems Kar je ros die nos da ly viams. Ak tų sa lė je jie pa sa ko jo, ro dė, aiš ki no, net gi mo kė. Žvelg da mas į spin din čias mo ki nių akis, ma ty da mas, kaip ne kan trau ja pa si da ly ti pa tir ti mi, ne ga lė jai ne si džiaug ti jų iš mo ne ir į prak ti nių pa mo kė lių veik lą įdė to mis pa stan go mis.Ne ma žai Kar je ros die nos da ly vių dė me sio su lau kė mo ki nių 

pro fe si nio  veik li ni mo dar bų  ap ra šų  pa ro da  „Kar je ros  spren­di mai“  –  pri sta ty ta  sep ty nio li kos  skir tin gų  įmo nių,  įstai gų  ir or ga ni za ci jų  pa tir tis. Tiek  pa tys mo ki niai,  tiek mo ky to jai  bei sve čiai var tė kiek vie nos kla sės su kur tą „kny gą“, gė rė jo si dar­bais, pui kiai įgy ven din ta idė ja pa žin ti kuo dau giau ir įvai res nių pro fe si jų, so cia li ne prak ti ka bei ga li my be dau giau su ži no ti apie įmo nes, o ypač sa vo ra jo no.Sve čių nuo sta bą bei su si ža vė ji mą kė lu si veik la edu ka ci nė je 

la bo ra to ri jo je pa tvir ti no, kad pro gim na zi jo je svar bi vi sa pu siš ko ug dy mo(si) ko ky bė. Tai, kas mo ki niams po tru pu tį tam pa įpras­

ta – ro bo tai, tri ma tis pro jek to rius ir spaus din tu vas, „iš ma nio sios“ stak lės, Kar je ros  die nos  sve čiams bu vo  labai  ne ti kė ta. Kai mo kyk los di rek to rius Ju ri jus Se maš ko pa sa ko jo apie įgy ven­din tus pla nus, o ug dy ti niai ro dė, kaip ge ba val dy ti iš ma ni ą sias tech no lo gi jas, sve čiai ne ga lė jo ne si ste bė ti. „Ne ga li me pa ti kė­ti, – sa kė jie, – kad pro gim na zi jo je jau tai ko mos nau jau sios ir pa žan giau sios tech no lo gi jos.“

Api ben dri nant Kar je ros die nos įspū džius bu vo ma lo nu gir dė ti mo ki nių nuo mo nę, kad šią pra smin gų ir ma lo nių pa tir čių die ną pri si mins dar il gai.Pa gy rų  bei  pa dė kos  žo džių  ne gai lė jo  ir  į  ren gi nį  at vy kę 

sve čiai:  ra jo no  vi ce me ras Kęs tu tis Tra pi kas,  ad mi nist ra ci jos di rek to rius An drius Ša rė jus, Šven čio nių  pro fe si nio  ren gi mo cen tro di rek to rė Mil da Gus tie nė­Vil niš kė, se niū nė Ina Si nie nė, Šven čio nių už kar dos va das Al gir das An driu lio nis ir ki ti. Ma lo niai nu ste bin ti bu vo ir mo ki nių tė vai, pa si ry žę at si liep ti į kiek vie ną kvie ti mą ir tap ti dar ak ty ves ni bei ini cia ty ves ni.Nuo šir džiai dė ko ja me per pro fe si nį veik li ni mą ap lan ky tų įstai­

gų ir įmo nių ad mi nist ra ci jų at sto vams už su teik tą to kią ga li my bę. Ti ki mės, jog gal būt ši pa tir tis pa dės mo ki niams ap si spręs ti ir pra dė ti rim tai pla nuo ti sa vo at ei tį, moks lus ir kar je rą. Ne abe­jo ja me, kad mums pa vy ko iš mo ky ti vai kus šil tai ir nuo šir džiai ben drau ti, dirb ti gru pė je, pa lai ky ti drau giš kus san ty kius, kur ti sau gią ap lin ką ir vyk dy ti ben drą veik lą.

Ire na STUG LIE NĖŠven čio nių prog-jos di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui

Ba lan dį Tel šių „Kran to“ pro gim na zi jos skai­tyk lo je  1–4  kla sių mo ki niams  vy ko  ren gi nys „Skai tau,  žiū riu,  ku riu“,  skir tas Tarp tau ti nei vai kų kny gos die nai ir Bib lio te kų me tams. Ug­dytiniai taip pat prisijungė ir prie Tel šių švie ti mo cen tro pa skelb tos ak ci jo s „Va lan da su kny ga“.Ren gi nio  tiks las  –  pa si tel kus  ino va ty vius 

mo ky mo me to dus,  ska tin ti mo ki nius  skai ty ti, la vin ti jų vaiz duo tę, plės ti žo dy ną. Gar si šve dų ra šy to ja Ast ri da Lind gren ra šė: „At ei ties vaiz dai pri klau so nuo to, ko kią vaiz duo tės ga lią tu rės tie, ku rie kaip tik da bar mo ko si skai ty ti kny gas.“Šia me ren gi ny je raiš kiai kū ri nius skai tė mo­

ki nių  tė ve liai,  lie tu vių kal bos mo ky to jos ir ki ti da ly viai. Teks tai  bu vo glau džiai su sie ti su ro­do mais se nai siais ani­ma ci niais  fil mais. Pir­mo kams – apie mei lę gy vū nė liams ir rū pes tį. 1a kla sės mo ki niai at­li ko  kū ry bi nę  už duo tį „Miš ko žvė rys“, 1b kla­sės  auk lė ti niai  –  „Jū­ros dug no gy ven to jai“.  1c  kla sės mo ki niai   klau sėsi  iš trau kos  iš  Ja ni nos De gu ty tės kny gos  „Ne pa lik ma nęs“, o pa žiū rė ję ani ma ci nį fil mą  „Ko dėl iš ėjo ka čiu kas“ su kū rė „Ka čių na mus“.Ant ro kai  ir  tre čio kai gvil de no me lo,  iš pui ki mo, šykš tu mo  ir 

ki tas ydas, diskutavo, kaip jos at si ra nda ir kaip jų iš veng ti. 2a kla sės mo ki niai klau sė si Jo no Avy žiaus „Me la gė lio pa sa kė lių“, o pa žiū rė ję ani ma ci nį fil mą „Me la gių pi lis“ pie šė „Me lo ir tie sos“ so dą. 2b kla sės auk lė ti niai kū rė sa vo ait va rą, klau sė si sak mės bei žiū rė jo ani ma ci nį fil mą „Ait va ras pa lė pė je“ ir t. t. Ket vir to­kai nag ri nė jo pa gy rū niš ku mo, at sa ko my bės te mas. 4a kla sės mo ki niai klau sė si raiš kiai skai to mos uz be kų pa sa kos „Kiš kis pa gy rū nas“, žiū rė jo ir ap ta rė ani ma ci nį fil mą „Var lė ke liau nin kė“. 

pro­gim­na­zi­jos­ren­gi­nys­bib­lio­te­kų­me­tams

Vi si kar tu nu spren dė – pa gy rū niš ku mas įky ri yda, ku ri ap lin ki­niams grei tai at si bos ta. Jų kū ry bi nė už duo tis – ko mik sai „Var lė ke liau to ja: nuo ba los iki ba los...“ ir „Kiš kis pa gy rū nas“. 4b kla sės mo ki niai klau sė si iš trau kos iš Vy tau to Ra čic ko kny gos „Ket vir to ji šle pe tė“, žiū rė jo ani ma ci nį fil mą ir pie šė jo per so na žus.Ren gi nio sve čiai – lop še lio­dar že lio „Že mai tu kas“ prieš mo­

kyk li nio ug dy mo gru pių vai ku čiai. Iš klau sę skai to mus kū ri nius ir pa žiū rė ję ani ma ci nius fil mus, ben dra dar biau da mi su pra di nių kla sių mo ki niais, jie taip pat at li ko kū ry bi nes už duo tis.1–4 kla sių mo ki nių kū ry bi nių dar bų pa ro dė lė pro gim na zi jos 

pir mo aukš to fo jė vi są ba lan džio mė ne sį džiu gi no tė ve lių, ben­druo me nės na rių ir sve čių akis.

Vi sas teks tas – www.kran tas.tel siai.lm.lt/?p=6076ai ka.

Ma ri ja GU REC KIE NĖBib lio te kos ve dė ja

14

Pi lie tiš ku mas ir tau tiš ku mas – są vo kos, ku rios itin svar bios XXI a. Ko dėl? Vi sų pir ma, tai mo der nių tech no lo gi jų am žius, kai  žmo gus daž nai  yra ap lin ki nių ver ti na mas pa gal  tai,  kaip pla čiai ir gi liai jis įval dęs šias tech no lo gi jas: ko kį tu ri kom piu te rį, te le fo ną, ko kius žai di mus mo ka žais ti, ką ir iš kur su ge ba par­si siųs ti, įsi dieg ti, su mon tuo ti ar su prog ra muo ti. Sa ve mo der niu lai kan čiam žmo gui ne lie ka nei lai ko, nei no ro gi lin tis į tau tos is to ri ją, jos pa pro čius. Ki ta ne ma žiau svar bi prie žas tis – mū­sų spar tus eu ro pė ji mas, pra si dė jęs Lie tu vai įsto jus į Eu ro pos Są jun gą,  iš ny kus sie noms  tarp vals ty bių, o gal su si jęs  ir su Lie tu vos eko no mi ne si tu a ci ja, tiks liau – emig ra ci ja. Be veik ne­bė ra nė vienos šei mos, iš ku rios ne bū tų tė vas, bro lis ar ki tas na rys iš vy kęs dirb ti į sve ti mą ša lį. Taip iš da lies kar tu iš vyks ta ir mū sų tau tiš ku mas – juk to se šei mo se vai kai ir anū kai ne tik ne be puo se lė ja lie tu viš kų pa pro čių, jie daž nai ne be šne ka lie tu­vių kal ba. Tad mo kyk los vaid muo ug dant pi lie tiš ku mą ir tau tiš­ku mą – mil ži niš kas. Skuo do r. Mo sė džio gim na zi ja pi lie tiš ku mo ir tau tiš ku mo pro jek tą „Tra di ci jos ir ama tai Lie tu vo je se niau ir da bar“ kū rė de vy ne rius me tus. Aš tuo nis kar tus mums pa vy ko lai mė ti šiek tiek pi ni gų, kad ga lė tu me įgy ven din ti šį su ma ny­mą. No rė tu me pa si da ly ti sa vo sėk mės is to ri ja: ko kias veik las vyk dė me ir ko kių re zul ta tų pa si se kė pa siek ti.

Jau na  is to ri jos mo ky to ja  Li na Sė le nie nė prieš  de vy ne rius me tus su bū rė ko man dą, ku ri ne pa ki tu si sėk min gai dir ba iki da­bar. Ją su da ro va do vė ir dar pen ki mo ky to jai: aš, šio straips nio au to rė Ras ma Staš ku vie nė (lie tu vių kal ba ir li te ra tū ra), Al do na Klei vie nė (pra di nės kla sės), Vir gi li jus Pa jars kas (ge og ra fi ja), Li nas Šve rys (tech no lo gi jos)  ir Vi ta Pa jars kie nė (fol klo ro an­sam blis). Pro jek to va do vė nuo lat pil na idė jų, o ki ti gru pės na riai pri si de da ir vyk do įvai rias veik las. L. Sė le nie nė ne tik ini ci juo ja su ma ny mus, bet ir kar tu su mo ky to jais pro jek te da ly vau jan čių kla sių mo ki niams ve da ne tra di ci nes pa mo kas, ku rios įvai riais bū dais nu ke lia į se nuo sius pro tė vių lai kus – taip ne tik su pa­žin di na su jų dar bais ir pa pro čiais, bet ir ska ti na do mė tis, ty ri­nė ti  ir pro pa guo ti. Ge og ra fi jos mo ky to jas Vir gi li jus yra įkū ręs ke ra mi kos dirb tu ves, lip do ir žie džia įvai rius dir bi nius iš ru do jo ar  bal to jo mo lio,  o  tech no lo gi jų mo ky to jas  Li nas  va do vau ja me džio dirb tu vėms, ini ci juo ja įvai rių tau ti nių gro žy bių ga my bą: verps čių, mi nia tiū ri nių lie tu viš kų rąs ti nių tro be lių su mar gin to mis lan gi nė mis. Fol klo ro mo ky to ja Vi ta jau au gi na ne pir mą mo ki nių kar tą, dai nuo jan čią liau dies dai nas. Dar ni ko man dos veik la ir yra pa grin di nė sėk min go dar bo prie lai da. Daž nai idė jos gims ta daug anks čiau, ne gu yra pa skel bia mas kon kur sas, kar tais vyk­dy da mi vie ną pro jek tą jau da li ja mės min ti mis, ką ki tais me tais 

pi­lie­tiš­ku­mo­pa­mo­kos­mo­sė­džio­gim­na­zi­jo­je

ga lė tu me da ry ti  ki taip,  ge riau. Vė liau  vi si  su si rin kę  ku ria me pro jek tą: mo de liuo ja me veik las, at li ki mo lai ką, są nau das, at­sa ko my bę, dis ku tuo ja me, ką ir kaip vyk dy si me.Dar bų at lik ta la bai daug ir itin įvai rių. Jų vi sų nei su mi nė si, nei 

ap ra šy si... Jie ata skai tų pa vi da lu kiek vie nų me tų pa bai go je pa­tei kia mi Švie ti mo sky riaus spe cia lis tams. Esa me jiems dė kin gi, kad mū sų veik lą įver ti na ir lai ko svar bia, lan ko si or ga ni zuo ja­muo se ren gi niuo se. Tai ska ti na kas met vėl iš nau jo im tis nau jų dar bų. Pa mi nė ti ir trum pai pri sta ty ti no rė tu me la biau siai įsi mi nu­sius ren gi nius. Džiu gu, kad mū sų pro jek tas per tuos de vy ne rius me tus itin iš au go. 2007 m., kai pra dė jo me vyk dy ti pro jek tą, jis va di no si „Ama tai Lie tu vo je se niau ir da bar“. Šio je veik lo je da ly­va vo tik dvie jų kla sių mo ki niai (apie 60 vai kų) ir pro jek tą kū ru si mo ky to jų gru pė. Įsi min ti niau sias pir mų jų me tų ren gi nys – at vi ra in teg ruo ta lie tu vių kal bos ir is to ri jos pa mo ka „Vir tu a li ke lio nė į pro tė vių kai mą“, vy kusi po ap si lan ky mo Klai pė dos pi lies ir Kal vys tės mu zie juo se.  Į  pro tė vių  kai mą  „ke lia vę“ mo ki niai  ir mo ky to jai bu vo ap si ren gę tau ti niais dra bu žiais. Ap ta rę pro tė vių san tvar ką, gy ve ni mo bū dą, ap da rus, gim na zis tai kal bė jo apie dar bų po bū dį se niau ir da bar, pri si mi nė, kaip dai no mis lie tu­viai „trum pi no“ sun kų ir il gai be si tę sian tį dar bą, pa tys dai na vo liau dies dai nas. Jau po me tų pro jek to pa va di ni mą pra plė tė me žo džiu „tra di ci jos“ – šiuo me tu jis va di na si „Tra di ci jos ir ama tai Lie tu vo je se niau ir da bar“. Kas met sten gia mės or ga ni zuo ti ne tik kuo įvai res nes veik las, bet ir pri trauk ti dau giau ben druo me nės na rių, part ne rių. 2008 m. mū sų ren gi ny je „Šv. Mar ty no die nos pa pro čiai“ su ti ko da ly vau ti Mo sė džio mies te lio fol klo ro an sam­blis. Šis ko lek ty vas ne tik pa puo šė mū sų šven tę au ten tiš ko mis liau dies dai no mis, bet ir jo narės mo ki niams paro dė, kaip se niau žmo nės ly gi no dra bu žius, plė šė plunks nas pa ta lams, senolės lei do pa tiems pa ban dy ti  at lik ti  šiuos dar bus. Esa me or ga ni­za vę ad ven to po pie tę su Kū čių val giais  ir pa pro čiais. Vė liau ke le tą me tų gim na zi jos mu zie ju je rengėme edu ka ci nes veik las („Bau džia va Lie tu vo je“ ir „Se ka me pa sa kas su dai nuo ja mai siais in tar pais“), į ku rias kvie tė me pra di nu kus. Juos vy res nių jų kla­sių mo ki niai su pa žin di no su se no vės dar bo įran kiais, liau dies dai no mis, žai di mais ir bur tais, skai tė pa sa kas. Šie už si ė mi mai svar būs ir tuo, kad prie veik lų pri si jun gė mo ki nių tė vai. 2013 m. ve dė me tar mių me tams skir tą edu ka ci nį­mu zi ki nį ren gi nį že­mai čių tar me „Šėr dė is zel kuo rius“ (šir dies veid ro dis). Ja me da ly va vo ir sa vo kū ry bą tar miš kai skai tė ne tik mū sų įstai gos mo ki niai, bet ir Skuo do li te ra tų klu bo na rė Ade lė Mos tei kie nė, mo ki nių  tė vų  at sto vė Ni jo lė  Ja sie nė,  gim na zi jos  bib lio te kos ve dė ja Dai va Ston ku vie nė. Skuo do  ra jo no  laik raš čio  „Mū sų žo dis“ ko res pon den tė, gim na zi jos  tė vų ko mi te to na rė Lai ma 

Edukacinis užsiėmimas mokyklos bibliotekojeRajoninį renginį „Tradicijų ir amatų kalvė“ atidaro R. Staškuvienė ir L. Sėlenienė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

15

Sen draus kie nė skai tė at si mi ni mus sa vo gim tą ja šiau rės pa ne­vė žie čių še du vių tar me. Že mai tiš kus mu zi ki nius in tar pus tarp po ezi jos  pos mų  vi siems do va no jo V. Pa jars kie nės  pa ruoš ti mo ki niai ir kan tri mu zi kos at li kė jas Va cys Kaub rė iš Sa lan tų. Šven ti nia me ren gi ny je da ly va vo ir dau giau sve čių: gim na zi jos va do vai, mo ky to jai, Švie ti mo sky riaus ve dė ja Al do na Ja sie nė, Skuo do Pran ciš kaus  Ža dei kio  gim na zi jos  di rek to rės  pa va­duo to ja Vi da Ston čai tie nė. Di džiau sias mū sų pro jek to gru pės ren gi nys – pra ėju sių me tų pa bai go je or ga ni zuo ta „Tra di ci jų ir ama tų kal vė“. Šio ren gi nio pla ną min ty se bran di no me jau se niai, tad džiau gia mės, kad pro jek to stei gė jai mu mis pa ti kė jo  ir sky rė lė šų, o ra jo no mo kyk lų va do vai pri ta rė idė jai ir at siun tė sa vo įstai gų ko man das („Tra di ci jų ir ama tų kal vė je“ da ly va vo Skuo do Bar tu vos pro gim na zi jos, No tė nų ir Len ki mų pa grin di­nių mo kyk lų mo ki niai bei mo ky to jai). Džiu gu, kad gim na zi jos va do vai vi so ke rio pai mus pa lai kė ir rė mė, o ra jo no ver sli nin kai at vė rė sa vo „kal vių“ du ris... Dar ga lė čiau var dy ti ir var dy ti tuos, be ku rių šis di džiu lis ren gi nys ne bū tų įvy kęs. Dai nas, šo kius ir dis ku si jas kei tė dar bas sek ci jo se – čia ne tik pri si min ti se no vės ama tai, bet ir šių die nų jau nuo lių ran ko mis su kur ti nuo sta būs me no kū ri niai: su ve ny rai  ir va zos  iš bal to jo bei  ru do jo mo lio (va do vas V.  Pa jars kas),  se no vi nės  rąs ti nės  lie tu vių  tro bos (va do vas L. Šve rys), pa ruoš ti ad ven to pa tie ka lai (va do vė L. Sė­le nie nė). Be to, ren gi nio sve čiai ir mo ky to jai, at ly dė ję mo ki nius iš kai my ni nių mo kyk lų, bu vo pa kvies ti  į  tik rų  tik riau sią me nų šven to vę – į juo do sios ke ra mi kos dirb tu ves, ku rias ve dė Šauk­lių kai mo (Skuo do r.) ke ra mi kė Re na ta Jan kaus kie nė (va do vė A. Klei vie nė). Pri sta tę sek ci jo se vy ku sį dar bą ir ap do va no ję da­ly vius dar il gai dis ku ta vo me prie ben dro ad ven to pa tie ka lų sta lo.

Ap žvelg da ma de vy ne rių me tų vyk dy tas pro jek to veik las no­riu pa si džiaug ti, kad, kaip jau mi nė jau, pra dė jo me nuo ma žos mo ki nių gru pės, o da bar į sa vo pa trio tiš kus ren gi nius su kvie­čia me pil ną sa lę da ly vių ir žiū ro vų. Pro jek to ko man da dė ko ja Mo sė džio mies te lio įmo nėms ir or ga ni za ci joms, ku rios pa gal ga li my bes pa lai ko ir re mia mū sų idė jas. Tai Nor ve gi jos įmo nė UAB „Ther mo tex ti le“, VšĮ Mo sė džio kul tū ros cen tras, Ri mos Ga dei kie nės per so na li nė įmo nė, Mo sė džio gam ti nin kų ben dri ja, Skuo do mu zie jus, UAB „Skal sa“ ir, ži no ma, Mo sė džio gim na zi ja. Džiu gu, kad mū sų part ne riai ne tik jau mi nė tos Skuo do ra jo no mo kyk los, at vyks tan čios į bai gia muo sius ren gi nius, bet ir Kau no tau ti nės kul tū ros cen tras, ku rio or ga ni zuo ja ma me res pub li ki nia­me pro jek te „Gi mi nės me dis“ mū sų įstai gos mo ki niai jau ke le tą me tų iš ei lės tam pa pri zi nin kais. Taip pat bendradarbiaujame su Lat vi jos ir Es ti jos mo kyk lomis, ku rias pa tys ap lan kė me: Dur­bės vi du ri nė mo kyk la (2008), Par nu Han sa vi du ri nė mo kyk la 

(2014) ir Ry gos lie tu vių vi du ri nė mo kyk la (2015). Į kiek vie ną iš jų at ve žė me lie tu viš kų dai nų ir pa pro čių, bet ne pa pras tai daug par si ve žė me mai nais: no rą da ly tis pa tir ti mi, nau jo vių troš ki mą, ben dra vi mo  nuo šir du mą,  sve ti mų  kal bų mo ky mo si  svar bą. Šian dien mo ki niai no riai ren gia si tau ti niais dra bu žiais, dai nuo ja liau dies dai nas,  lan ko mu zie jus, vyks ta  į  iš vy kas, džiau gia si su si pa ži nę su nau jais drau gais, įgi ję rei ka lin gų kom pe ten ci jų, o tė vai nuo lat mums dė ko ja už vi sa pu siš ką vai kų ug dy mą. Šis ne pa ma tuo ja mas at ly gis kas met ska ti na im tis vis nau jų veik lų, to dėl jau pa reng tas ju bi lie ji nis – de šim ta sis – Mo sė džio gim na­zi jos pi lie tiš ku mo ir tau tiš ku mo pro jek tas „Tra di ci jos ir ama tai Lie tu vo je se niau ir da bar – 10“.Skuo do  r. Mo sė džio  gim na zi ja  pi lie tiš ku mo  ug dy mui  ski­

ria  ypa tin gą dė me sį. Kas met  vyks ta me  į  įvai rius kon kur sus, ren gi nius. Per nai da ly va vo me Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM), Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tro ir Ug­dy mo plė to tės cen tro (UPC) or ga ni zuo ta me kon kur se „Pi lie tiš­ku mo ug dy mo sėk mės is to ri ja“. Kon kur sui pa tei kė me du mū sų su kur tus ir įgy ven din tus pro jek tus: „At vi ras ko das: PI LIE TIS“ veik lą „Griebk jau tį už ra gų – im kis ini cia ty vos“ (mo ky to ja L. Sė­le nie nė) ir fil mą „Mū sų lais vės me tai“ (mo ky to ja Li na Klo vie nė). Tarp 8 ge riau sių pro jek tų iš rink tas ir mū sų fil mas „Mū sų lais vės me tai“, skir tas Lie tu vos ne pri klau so my bės at kū ri mo 25­me čiui. Jis  pri sta ty tas Pa ne mu nės  pi ly je  vy ku sia me  bai gia ma ja me kon kur so  ren gi ny je,  į  ku rį  bu vo  pa kvies tos  sa vo  pro jek tus pri sta čiu sios mū sų mo ky to jos. O šių me tų sau sio pa bai go je gim na zi jo je vy ko UPC ir ŠMM or ga ni zuo ta res pub li ki nė kon fe­ren ci ja „Pi lie ti nis švie ti mas: kas vyks ta Lie tu vos re gio nuo se?“. Jo je da ly va vo ir pra ne ši mus skai tė gar bin gi lek to riai iš įvai rių Lie tu vos įstai gų, be si rū pi nan čių jau no sios kar tos pi lie tiš ku mu: Žyd ro nė Žu kaus kai tė (ŠMM Ben dro jo ug dy mo de par ta men tas), An ta nas Ku la kaus kas (Vy tau to Di džio jo uni ver si te tas), Vio le ta Jo ny nie nė ir Ša rū nas Ge ru lai tis (UPC), Vi ta li ja Šle pa vi čie nė ir Vy tau tas Žy man čius (Šau lių są jun ga), Ir ma Šnei de rie nė (Prie­nų „Ži bu rio“ gim na zi ja) ir kt. Di džiuo ja mės, kad kon fe ren ci jo je ge rą ja pa tir ti mi da li jo si bei skai tė pra ne ši mus apie pi lie ti nes ini cia ty vas Skuo do  r. Mo sė džio  gim na zi jo je  ir  pa ro dė  fil mą „Mū sų lais vės me tai“ dvi mū sų įstai gos mo ky to jos: L. Sė le nie­nė ir L. Klo vie nė. Ši kon fe ren ci ja už bai gė ren gi nių cik lą, skir tą Lie tu vos ne pri klau so my bės at kū ri mo 25­me čiui,  ir  dar  kar tą pa tvir ti no, kad pi lie tiš ku mo ug dy mas kryp tin gai plė to ja mas ir ma žes niuo se Lie tu vos mies te liuo se, o ben dras dar bas su vie­ni ja ne tik gim na zi jos mo ky to jus, bet ir vie tos ben druo me nę.

Ras ma STAŠ KU VIE NĖSkuo do r. Mo sė džio g-jos lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė

Vis drą siau sau lės spin du liams ža di nant gam tą į Plun gės vys­ku po Mo tie jaus Va lan čiaus pra di nę mo kyk lą sku bė jo bū si mie ji moks li nin kai – čia ba lan džio pra džio je vy ko ra jo ni nė pra di nių kla sių mo ki nių kon fe ren ci ja „Ma ža sis ty rė jas 2016“.Ren gi ny je vi sus su si rin ku siuo sius džiu giai pa svei ki no mo­

kyk los  an sam blis,  va do vau ja mas mu zi kos mo ky to jos Vi dos Tau rins kie nės. Kon fe ren ci ją pra dė jo pa tys ma žiau sie ji. Pir mos kla sės mo ki nys Man tas Bū ta vaiz džiai pa ro dė, kaip iš si ver žia ug ni kal nis (pa si ruoš ti pa dė jo mo ky to ja Al gi na Gied rai tie nė). Iš Se na mies čio mo kyk los at sku bė ju sios pir mo kės Dei vė Nor vai­šai tė ir Ka ri na Gal di kai tė pri sta tė kla sės ty ri mą – svo gū nų au gi­ni mą (mer gai tes at ly dė jo mo ky to ja Re gi na Gus čie nė). Plun gės vys ku po M. Va lan čiaus pra di nės mo kyk los „Sau lės“ sky riaus pir mo kai  pa pa sa ko jo  apie  sa vo  eks pe ri men tus,  pa dė ju sius iš si aiš kin ti van dens sa vy bes (pa si ruoš ti kon fe ren ci jai pa dė jo kla sės mo ky to ja Lai ma Ži lins kie nė). To pa ties sky riaus ant ro kai (mo ky to ja Dai no ra Ged vi lie nė) pa žė rė vi są krū vą ban dy mų ir net at si ne šė už au gin tą pu pą. Vys ku po M. Va lan čiaus 2b kla sės 

pra­di­nių­kla­sių­mo­ki­nių­kon­fe­ren­ci­ja­„ma­ža­sis­ty­rė­jas­2016“

mo ki nys Eu ge ni jus Cos ta drą siai kalbėjo apie de guo nies svar­bą bei papasakojo, kaip ga li ma grei čiau už ge sin ti ug nį. Ku lių gim na zi jos tre čio kai Aus tė ja Drūk tei ny tė, Va ne sa Stuo pe ly tė ir Ed ga ras Na var daus kas iš sa miai ir vaiz džiai pri sta tė pra ne ši mą „Ką ty ri nė ja jau nų jų ge o lo gų bū re lis „Kū liai“. Jiems pa si ruoš ti pa dė jo di de lė sa vo dar bo en tu zias tė mo ky to ja Jo lan ta Pieš­ku vie nė. Iš to liau siai į kon fe ren ci ją at vy ko Tel šių „Sau lė te kio“ pra di nės mo kyk los mo ki niai.  Jie  ty ri nė jo De gai čių  par ką  ir at ra do dau gy bę nuo sta bių  au ga lų  –  vi siems  su ža di no  no rą ten nu vyk ti ir visa tai pa tiems pa ma ty ti. Tel šiš kiams pa si ruoš ti pa dė jo jų mo ky to jos Zi ta Jon ku vie nė, Vir gi ni ja Va si liaus kai tė ir Li na Zu ba vi čie nė.Pir mo ji ty rė jų kon fe ren ci ja bai gė si, ta čiau vi si iš si skirs tė ku­

pi ni ne tik ži nių, bet ir no ro iš nau jo at ras ti mus su pan tį pa sau lį.

Dan guo lė AL ČAUS KIE NĖPlun gės vys ku po Mo tie jaus Va lan čiaus prad. m-klos

di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui

16

Lie­tu­vių­li­te­ra­tū­ros­kla­si­ko­Ba­lio­Sruo­gos­–­ša­ko­to­ta­len­to­ra­šy­to­jo:­ ir­po­eto,­ ir­pro­zi­nin­ko,­ ir­dra­ma­tur­go,­ te­at­ro­lo-go,­li­te­ra­tū­ros­ir­tau­to­sa­kos­ty­ri­nė­to­jo­–­ju­bi­lie­jaus­pro­ga­Kre­tin­gos­Jur­gio­Pa­brė­žos­uni­ver­si­te­ti­nė­je­gim­na­zi­jo­je­su-reng­ta in­teg­ruo­ta­mu­zi­kos­ir­li­te­ra­tū­ros­pa­mo­ka-skai­ty­mai­ „Pa­si­kal­bė­ji­mas­su­Ba­liu­Sruo­ga“.

Pra dė jo me ne tra di ciš kai:  kla sės  prie ky je  pa sta ty ta  tuš čia kė dė ir kny gų stir ta­ko lo na iš B. Sruo gos raš tų, pa mo kos pra­džio je kal ba pats „ra šy to jas“ – pe te liš ke pa si da bi nęs au ga lo tas abi tu rien tas skai to po etiš ką li te ra tū ros kla si ko au to biog ra fi ją. Į po kal bį „pa kvie čia mi“ ra šy to jai Jus ti nas Mar cin ke vi čius ir Vy­tau tas Ma čer nis, Gin ta ras Gra jaus kas ir Vid man tė Ja su kai ty tė, Ro mu al das Gra naus kas. Šia pa mo ka sie kia ma ne tik pri si min ti biog ra fi jos  ir kū ry bos  fak tus, bet  ir, klau san tis mo ki nių  in ter­pre tuo ja mų B. Sruo gos ir ki tų ra šy to jų teks tų, su vok ti kū rė jo  as me ny bės sa vi tu mą ir uni ver sa lu mą bei li te ra tū ros dia lo giš­ku mą.Per pamoką pa brė žia ma, kad B. Sruo ga – ta len tin ga ir spal­

vin ga as me ny bė. Anot ra šy to jo stu den tų, Ba lių Sruo gų bu vę per šim tą, kiek vie nas vis ki toks. Rašytojas ne tu rė jo pro fe so riš kos, „po niš kos po li tū ros“, ne ken tė me lo, ne mė go di plo ma ti jos, veid­mai niš ko man da gu mo, pa dė kų, nuo bo džių kal bų, mies čio nių, vi sų be iš im ties par ti jų, uni for muo tų as me nų. Skru pu lin gai gry no ir do ro bū do B. Sruo ga na muo se bu vo ypač švel nus, jaut rus ir ge ras. Sa viš kiai iš jo nie kad ne pa ty rė skriau dos, ne gir dė jo gru bių žo džių, o sve ti mų drau gi jo je ra šy to jas at ro dė šiurkš to­kas. Sa vo tik rą jį vei dą B. Sruo ga tau pė tik ar ti mie siems. Be to, ra šy to jas bu vo šmaikš tus ir kan dus, dau ge lis ven gė iš girs ti jo (kad ir juo kais pa sa ky tą) nuo mo nę apie sa ve. Bet vi siems rū­pė jo, ką pa sa kys B. Sruo ga? Vie ni jį la bai mė go, o ki ti ne ga lė jo pa kęs ti – vis kas dėl sun kaus bū do. B. Sruo ga ap skri tai daug kam kliu vo, nes bu vo ki toks. Jis tu rė jo di de lę vi di nę ener gi ją, ta čiau ne pa sto vią, o pul suo jan čią: čia links mas, kū ry bin gas, čia jau – liūd nas, be jė gis. B. Sruo ga mė go sa vo ki to niš ku mą pa brėž ti  ir  iš vaiz da,  drabužiais.  Pri si mi ni mus  apie  ra šy to ją pa pil do iro niš ka is to ri ja – raš tin go gy ve ni mo ne ge ro vių kri ti ko iš pa žin tis: skai to ma G. Gra jaus ko kny gos „Ere zi ja“ iš trau ka.B. Sruo gai  pa ti ko  bū ti  ki to kiam – pa si ra šęs  sla py var džiu, 

gin či jo si pats su sa vi mi: gy rė, kri ti ka vo, šai pė si. Si ra kū zi nas, Šel mis Plunks nad ras kis, Da vat ka­Pa dur ke vi čius, Do mi ni kas Dzin gu lė lis,  Žal mar gis,  Jur gis  Čin či bi ras, Mor kus Dil gė lė, Aši ga lis, Sva jus, Mar ki zas Tig rui Nėr ko no ri, Pa de gė lis Kas­ma tė...  Vi są  sa vo  gy ve ni mą B. Sruo ga  jau tė  aist rą  te at rui, tad po jo sla py var džiais pa slėp ti vaid me nys. Jie ro do ra šy to jo po mė gį kei  stis, ap si me ti nėti ir žai sti. Skai to ma R. Gra naus ko no ve lės „Žio go ap si reiš ki mai“ iš trau ka apie li te ra tū ros kla si ko gim ta die nį ir gar si ą ją kar ką. Drau ge pa da ro ma iš va da, kad ne tik B. Sruo gos, bet  ir ki tų ne pri tam pan čių ra šy to jų gy ve ni mo pro gra ma – maiš tin ga lais vė ir in di vi du a liz mas.

To liau kal ba ma apie B. Sruo gos žmo niš ku mą. Pa brė žia ma, kad ra šy to jui pa ti ko prin ci pas – švies­ki­mės­ir­švies­ki­me. Pa sak Pet ro nė lės Orin tai tės  (kny ga  „Ba lys Sruo ga mū sų  at si mi ni­muo se“), šį po rei kį vals tie čių vai kas nuo Va bal nin ko iš siug dė na muo se. Ga li ma ras ti  iš li ku sį pa sa ko ji mą apie, ro dos, visai ne reikš min gą įvy kį. Kar tą Ba lį, dar Pa ne vė žio gim na zis tą, tė vas ve žė į ge le žin ke lio sto tį. Ten at vy ko ir dva ri nin kas su sū nu mi. Dva ri nin kas at si svei ki no su sū nu mi žo džiais: „Tik būk man da­gus“, o Ba lio tė vas sa vo vai kui pa lin kė jo: „Tik tu žiū rėk – būk ge ras!“ Šių tė vo žo džių Ba lys ne pa mir šo vi są gy ve ni mą. Dva­ri nin kui rū pė jo pa vir šiaus kul tū ra, o lie tu vis kai mie tis la biau siai bran gi no dva si nį tu ri nį, vi di nį gė rį. Toms dva si nėms ver ty bėms B. Sruo ga li ko iš ti ki mas iki am žiaus ga lo, jas ug dė si vi so mis pa stan go mis – moks lo, dar bo pa sie ki mais bei elg se na.

pa­si­kal­bė­ji­mas­su­ba­liu­sruo­ga

Toks pat uni ver sa lus ir B. Sruo ga kū rė jas. Pir miau sia, jis – ly­ri kas iki kau lų sme ge nų. Tai pa tvir ti na sim bo lis ti niai ei lė raš čiai ir  iš trau ka  iš Van dos Sruo gie nės pri si mi ni mų:  „Atos to gas  jis pra leis da vo tė viš kė je. Va sa ros sek ma die niais tė vas mėg da vęs jį ves tis į lau kus. Abu ty lė da vo, tik tė vas sa ky da vo: „Pa klau syk, kaip avi žė los šla ma...“ Tuos žo džius Ba lys pri si min da vo ir kar­to da vo, kad tė vas jam at sklei dęs po ezi jos pa sau lį.“ Į po kal bį „įsi ter pia“ V. Ja su kai ty tė – skai to ma iš trau ka iš kū ri nio „Ba la dė apie sė din či ą ją ant til to“, ku ria me pa sa ko ja ma, kaip mer gai tei jau nas mo ky to jas prak ti kan tas at vė rė  lan gą  į  tik ros mu zi kos pa sau lį. To liau B. Sruo gos por tre tas pa pil do mas dvie jų ra šy to jų biog ra fi jų są sa ja. Į po kal bį kvie čia mas ra šy to jui J. Mar cin ke vi­čiui  at sto vau jan tis  abi tu rien tas,  skai to ma  iš trau ka  iš  kny gos „Die no raš tis  be  da tų“  apie  pa rei gos  sam pra tą  ir  rū pes tin gą  tė vą.

Vė liau mo ki niai su si pa žįs ta ir su B. Sruo gos te at ra lo, dra ma­tur go veik la. Trum pai ap žvel gia mas ke lias te at ro link: stu di jos Ru si jo je, ben dra dar bia vi mas su pu siau im pro vi za ci niu sa ty ros te at ru „Vil ko la kis“ Lie tu vo je, stu di jos Miun che ne, te at ro se mi­na ro įkū ri mas Kau no uni ver si te te, straips nių, kri ti kos ra šy mas. Taip  pat  pa mi ni mos  ir  svar biau sios  B.  Sruo gos  dra mos  –  su sto ja ma prie 1930 m., is to ri nės dra mos „Mil ži no paunks mė“ pa ra šy mo  ap lin ky bių:  ra šy to jas  da ly va vo Vy tau to Di džio jo 500­osioms mir ties me ti nėms skir ta me dra mos kon kur se. Ne lai­mė jęs jis nu spren dė dra mą iš leis ti sa vo lė šo mis. Iš ryš ki na mas B. Sruo gos sie kis su kur ti ki to kį is to ri nės dra mos ti pą, ku ria me per  žmo nių  li ki mus  at si skleis tų  že miš ko ji  tie sa. Mo ki niams pri me na mi „Mil ži no paunks mės“ vei kė jai, siu že tas, pa grin di nė idė ja – iš kel ti Vy tau to gar bę tie sio giai jo ne vaiz duo jant dra mo je. Ra šy to jas nu spren dė vi siš kai nau jai pa teik ti Jo gai los pa veiks­lą, pa grin di nė cha rak te rio me ta fo ra – „ka ra lius – už ku rys“, jis il gi si Lie tu vos, skau džiai iš gy ve na žmo gaus ir val do vo di le mą. Jo gai la se nas ir be jė gis, ap sup tas dva ro in tri gų, ta čiau iš lai ko šviesų pro tą. Dra mo je „Mil ži no paunks mė“ vaiz duo ja mas se­no sios Lie tu vos vals ty bės sau lė ly dis, bet šio je si tu a ci jo je ra šy­to jas jau čia, kad tau ta dar tu ri di de lę dva sios ga lią. B. Sruo ga sten gė si ne pa si duo ti pom pas tiš kam po lin kiui šlo vin ti ir aukš tin ti Vy tau tą. Vi sa tai jis no rė jo iš kel ti kaip lie tu vių tau tos dva sios stip rybės idė ją. Skai to mas Jo gai los mo no lo gas iš dra mos „Mil­ži no paunks mė“.

Kal ba ma ir apie B. Sruo gos dva sios stip ry bę, ge bė ji mą iš­lai ky ti sto jiš ką  lai ky se ną pa čiais dra ma tiš kiau siais gy ve ni mo mo men tais. Tra giš kas XX a. pa ra dok sas: di džiau siems kul tū ros kū rė jams,  iš vež tiems  į kon cen tra ci jos sto vyk las,  iš trem tiems į Si bi rą, bu vo  lem ta  iš gy ven ti di džiau sią eg zis ten ci nę ne vil tį. Taik liau siai ją su for mu la vo būtent B. Sruo ga: „Tik rai, ko ver tos vi sos me no kny gos, jei dvi de šim to am žiaus vi du ry je ci vi li zuo­tas Eu ro pos žmo gus stai ga žmo gėd ra da ro si.“ Laiš ke žmo nai iš  Štut ho fo  ra šy to jas  ra šė,  kaip  svar bu  iš lai ky ti  sa vi gar bą: „Nors aš sė džiu la ge ry je, ma no dva sia te bė ra gy va ir lais va.“ Pri me na ma, kad B. Sruo ga bu vo lai ko mas po li ti niu ka li niu „ne­pri deng ta gal va“ – la ge ry je ra šy to jas at si sa kė ne šio ti ke pu rę, kad  jos ne rei kė tų nu si i mi nė ti prieš kiek vie ną ese si nin ką. Tai oraus, sto jiš ko žmo gaus lai ky se na.Skai to ma iš trau ka iš me mu a rų „Die vų miš kas“ apie var gus 

ra šant  laiš kus na mo. Pa mo kos  kul mi na ci ja  – B. Sruo gos  iš Štut ho fo žmo nai ra šy tas laiš kas, ku ris pa pil do mas dai na. Su Sruo ga „kal ba si“ po etas V. Ma čer nis – de kla muo ja mas so ne tas. Ne tra di ci nę pa mo ką už bai gia mer gi nų trio dai na­im pro vi za ci ja, su kur ta pa gal B. Sruo gos ei lė raš čius.Pa mo ko je pa aiš kė ja, kad tikrai „Ba lių Sruo gų bu vę per šim tą, 

kiek vie nas vis ki toks...“

Aud ro nė DŪ DIE NĖ, Iru tė LA PINS KIE NĖ, Eg lė LIT VI NIE NĖKre tin gos Jur gio Pa brė žos uni ver si te ti nės g-jos mo ky to jos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

17

Lopšeliuose-darželiuose

Pa lan gos  lop še ly je­dar že ly je  „Ąžuo liu­kas“ vy ko te mi nė sa vai tė „Pa va sa rį par ne ša paukš čiai“. Auk lė to jos  su pa žin di no  vai kus su žie mo jan čiais ir parsk ren dan čiais paukš­čiais, vi si kar tu ste bė jo spar nuo čius dar že lio te ri to ri jo je ir Bi ru tės par ke, mo kė si nu sa ky ti jų spal vą, dy dį, el ge sį, klau sė si čiul bė ji mo.Gru pė se vai kai su auk lė to jo mis var tė en cik­

lo pe di jas, al bu mus, nag ri nė jo pa veiks lė lius ir juos ap ta rė. Ug dy ti niai įvai riais bū dais – kū no ju de siais, pie ši niais, ap li ka ci jo mis, ko lia žais – vaiz da vo  paukš čius, mėg džio jo  jų  bal sus, er zi no  grį žu sį  gan drą,  pem pę,  kregž dę, vie ver sė lį.  Da bar  dar že lio  erd vė se  eks po­nuo ja ma kū ry bi nių dar bų pa ro da „Pa va sa ris ke liau ja lau kais“.Dar že lis  vyk do  gam to sau gi nių mo kyk lų 

pro gra mą – ug dy ti niai mo ko mi gerb ti ir sau­go ti ap lin ką. Per teminės sa vai tės ren gi nius kal bė jo mės apie eko lo gi ją. Vai kus pra ti na me pa ste bė ti gam to je ne tvar ką, nes pa va sa rį paukš čiai no ri grįž ti į šva rią ap lin ką. Tad vi si drau ge tvar kė me sa vo lau ko aikš te les, o vė liau ug dy ti niai kar tu su tė ve liais ga mi no in ki lė lius grįž tan­tiems spar nuo čiams.Įstai go je taip pat pa mi nė jo me Že mės die ną, vė liau – ir Pa­

sau li nę  van dens die ną,  ku rios  ry tą  dar že lio  vai kus  ap lan kė La šiu kas. Ma žy liai su ži no jo, kad van duo bran ges nis už auk­są – be jo že mė je ne bū tų gy vy bės.Vie ną iš veik lų die nų su si ti ko me su VšĮ „Pro ble mų spren di mų 

cen tras“ va do ve Li ja na Ka nars kie ne. Vai kai ste bė jo edu ka ci nius 

pa­va­sa­rį­par­ne­ša­paukš­čiai

fil mu kus te ma „Rū šiuo ju at lie kas, sau gau gam tą“, su si pa ži no su nau jais žai di mais, skir tais at lie koms rū šiuo ti.Pa va sa riš kai  pa puoš to je  sa lė je  „Vėž liu kų“,  „Bo ru žė lių“  ir 

„Bi tu čių“ gru pių vai kai su gu žė jo į Gan dro šven tę. Ma žie ji dai­navo  „Bė gu,  bė gu  ta ke liu“  ir  svei ki no  že mę,  sau lę,  paukš tį. Juos ly dė jo gan dras ir pem pė (mes, auk lė to jos Ri ma Bud ry tė ir Ri ta Na za ro vie nė). Gan dras vai kams pa pa sa ko jo apie sa vo il gą ke lio nę iš pie tų į gim ti nę, pri mi nė, kad ko vo 25 d. va di na­ma Gan dri nė mis, pa brė žė, kad gan dras nuo se no Lie tu vo je yra my li miau sias paukš tis. Anks čiau  ti kė ta,  jog ap si gy ve nęs 

so dy bo je  jis  ne ša  į  na mus lai mę. Vai kai  su gan dru  šo­ko  ra te lį  „Gar nys,  gar nys“, kar to jo liau diš kus er zi ni mus. O pem pė vi sus pa kvie tė pa­lenk ty niau ti  es ta fe tė se.  Su di džiu liu  už si de gi mu  vai kai imi ta vo  an čiu kus  ir  kry pa vo „per  liep te lį“,  sten gė si  kuo grei čiau  at neš ti  „paukš te lį į  liz de lį“.  Ug dy ti niai  žai dė nuo tai kin gą  žai di mą  „Pam pam pu ri“: tu rė jo at sa ky ti, kur paukš čiai su ka liz dus, kon s­tra vo  ir  skai čia vo  in ki lė lius. Pa va duo to ja  ug dy mui  Zi ta Pau li kie nė vi sus pra džiu gi no sal džio mis vai šė mis. Šven tės pa bai go je  su šok tas  ra te lis „Švie čia sau lu tė“. Dar že lio kie me vai kai į ber­

žą  įkė lė  in ki lą  grįž tan tiems spar nuo čiams  ir  pa si ža dė jo sau go ti  gam tą:  ne šiukš lin ti pie vo je,  ne gąs din ti  paukš­te lių, ne lau žy ti me de lių ir be rei ka lo ne skin ti gė lių žie dų.

Ri ma BUD Ry TĖ Ri ta NA ZA RO VIE NĖ

Auk lė to jos

18

Radviliškio  lopšelio­darželio  „Eglutė“  bendruomenė  savo įstaigoje  organizavo  kasmetę Kristijono Donelaičio  savaitę (tai  ilgalaikis  Lietuvos  ikimokyklinių  įstaigų  projektas).  Pro­jekte dalyvaujančių grupių ugdytiniai susipažino su Lietuvos paukščiais, mokėsi įvairių pamėgdžiojimų, skaitė ir analizavo K. Donelaičio poemos „Metai“ ištraukas, stengėsi kuo tiksliau nupiešti mūsų giesmininkus.Prie veiklų prisijungė ir ugdytinių tėvai bei seneliai, jie kartu 

su savo vaikais kūrė svajonių paukščius. Kiekvienas paukštis – 

Žaismingai­sutiko­grįžtančius­paukščius ypatingas,  nes  pagamintas iš mažylių  delniukų  trafare­tų  ir  aplikuotas  įvairiausia technika.  Kovo  pabaigoje vaikai  nešini  šiais  svajo­nių  paukšteliais  dalyvavo šventinėje  popietėje­parade „Paukštelių  sugrįžimas“.  Jie ne  tik  šoko  įvairiausius  šo­kius, dainavo apie paukščius, bet ir dalyvavo žaismingose estafetėse.  Norėdami,  kad svajonių  paukščiai  išpildytų slapčiausius vaikų troškimus, 

Ma žei kių  lop še ly je­dar že ly je  „Eg lu tė“  daug dė me sio krei pia ma į ap lin ko sau gi nį ir eko lo gi nį ug dy mą. Žmo gus nuo gi mi mo su si jęs su gam ta, tad ir ug dy tis at sa ko my bę už jos iš sau go ji mą, siek ti san tar vės tu ri me nuo pat ma žu mės.Mū sų dar že lis šiais me tais da ly vau ja so cia­

li nia me kū ry bi nia me pro jek te  „Lai min gas van­duo –  lai min gas vai kas“. Su ma ny mo tiks las – ugdyti iki mo kyk li nio ir mo kyk li nio am žiaus vai kų gam to jau tą, pi lie tiš ku mą ir skatinti pažinti gamtą.Ba lan dį  prieš mo kyk li nio  ug dy mo  gru pės 

„Gud ru čiai“ ir „Ežiu kai“ da ly va vo ak ci jo je „Šva ri­na me Ven tos upės pa kran tes“. Au to bu su at vy kę prie Ven tos  upės  ap ta rė me,  kaip  rink si me  ir rū šiuo si me šiukš les, gru pės pa si da li jo te ri to ri ją ir ki bo į dar bą. Dirb da mi vai kai dis ku ta vo: „Man ne pa tin ka,  kai  pri šiukš lin ta.  Rei kia  vi siems 

Ki­to­kia­prieš­mo­kyk­li­nu­kų­pa­žin­tis­su­gam­tos­pa­sau­liu

juos pakabinome ant medžių šakų. Drauge švilpynėmis stengė­mės prišaukti dar negrįžusius sparnuočius, o kad jie turėtų kur sugrįžti, seneliai pagamino inkilėlius, kuriuos įkėlėme į medžius darželio teritorijoje.Vėliau „Smalsučių“ ir „Želmenėlių“ grupių ugdytiniai dalyvavo 

vaizdo konferencijoje – susisiekėme su Kėdainių lopšelio­dar­želio „Pasaka“ vaikučiais  ir  jų auklėtojomis. Mažyliai stebėjo vieni kitus, dainavo, šoko, atliko specialią pirštų mankštelę. Jie taip pat išgirdo dar negirdėtų paukščių pamėgdžiojimų. Veiklos sužavėjo ne tik auklėtojas, bet ir mažuosius projekto dalyvius, kuriems šį vaizdo konferencija buvo pirmoji.Taip  pažadinę  lietuvišką  (donelaitišką)  pavasarį  savyje  – 

laukiame atbundančios gamtos bei parskrendančių paukščių.

Jolanta TERMINIENĖVyresn. judesio korekcijos pedagogė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

19

Jau  trečius metus  Pa­nevėžio  r. Dembavos  lop­šelio­darželio  „Smalsutis“ ir  Velžio  lopšelio­darželio priešmokyklinio  ugdymo grupių vaikai renkasi į „Pe­lėdžiukų sąskrydį“. Šventės tikslas – suburti šio amžiaus vaikus, įstaigų darbuotojus į  bendrą  veiklą  bei  tęsti  ir plėtoti  sąskrydžio  idėją. Šiemet prie mūsų prisijungė ir Panevėžio  r. Pažagienių mokyklos­darželio  auklėti­niai. Mus, Panevėžio rajono ugdymo  įstaigas,  vienija „Erasmus+“ programos Eu­ropos  savanorių  tarnybos 

Dalios Gedgaudienės nuotraukos

au gan čius  au ga lus,  ap ta­rė me, kuo upė ski ria si nuo eže ro. Pa si sė mę van dens, ty ri nė ji mo  dar bus  tę sė me gru pė je. Vai kai ly gi no ge ria­mą jį ir upės van de nį, nu sa kė spal vą,  kva pą.  Ug dy ti niai sam pro ta vo: „Upės van dens tik rai  ne ga li ma  ger ti.  Jis, ma tau, ne šva rus“ (Gab rie lė, 6 me tai),  „Upėje  plau kio ja žą sys, to dėl ne ga li me ger ti jos  vandens“  (Man gir das,  6 me tai),  „Aš ma tau,  kad upės van duo šiek tiek ru des­nis nei ge ria mas van duo. Jo vi sai  ki to kia  spal va“  (Eli ja,  7 me tai). Ap ta rė me, aiš ki no­mės eko lo gi nes pro ble mas: tar šą,  ko dėl  van de nį  rei kia 

tau py ti. Ma žie ji gam ti nin kai su ži no jo, kas yra nuo te kos.Su ža di nus vai kų no rą ty ri nė ti, klau si nė ti, veik ti, bu vo džiu gu 

ste bė ti jų en tu ziaz mą. Ma žie ji gam ti nin kai pra dė jo pa tys kel ti klau si mus. Mū sų įstai gos pe da go gai die gia eko lo gi nes nuo sta­tas ir sie kia, kad pa žin tis su gam tos pa sau liu vai kams teik tų džiaugs mo, tau rin tų šir dį ir grū din tų jų va lią.

Ri ma SKRINS KIE NĖPrieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė

my lė ti gam tą, džiaug tis jos gro žiu“ (Aman da, 6 me tai), „Kai nė ra šiukš lių, vi siems sma gu. Ten ir gė ly tės ma lo niai au ga“ (Eli ja,  7 me tai), „Man ne pa tin ka, kai blo gi vai kai pri mė to šiukš lių. Man no ri si da ry ti  taip, kaip da ro kū ma. Ji  ren ka šiukš les  ten, kur pa ti ne pri šiukš li no. Ji tik ra gam tos my lė to ja“ (Ug nė, 6 me tai), „Ne ga li ma šiukš lin ti, mė ty ti stik lo, nes nu kri tęs ant že mės ga li įsi dur ti  į  ran ką,  ko ją. Man pa tin ka  vaikš čio ti  par ke,  kai  nė ra šiukš lių“ (Gab rie lė, 6 me tai).Nu ė ję prie upės, ste bė jo me plau kio jan čias an tis, pa kran tė je 

projekto „Žingsnis vystymosi link“ nariai. Jie kartu su vaikais, pedagogais  kuria,  įgyvendina  savo  idėjas,  prisijungia  prie organizuojamų renginių ir projektų.Šių metų sąskrydžio tema – draugystė. „Erasmus+“ sava­

norės Emanuela Corliano iš Italijos, Lilith Deborah Hildebrand iš Vokietijos, Anais Tardieu iš Prancūzijos kartu su mažyliais ruošė daineles ir žaidimus. Išklausę visus draugų pasirodymus ir pažaidę, vaikai turėjo galimybę susipažinti su molio savybė­mis bei tapti kūrėjais. Edukacinę veiklą vedė Liūdynės kultūros centro meno vadovė Daiva Židonienė. Sąskrydžio dalyviai lipdė po raidę, o jas sudėję perskaitė žodį „draugystė“.Visiems nepaprastai  patiko pabūti  kartu –  juk  kiekvienam 

svarbu turėti draugų. Vertinkime draugystę, nes, pasak šv. Am­braziejaus, „nieko gražesnio už ją pasaulyje nėra“.

Renata LUKOŠEVIČIENĖPanevėžio r. Velžio l.-d. direktorės pavaduotoja ugdymui

Savanorės Emanuelos žaidimas

Vaikai lipdo raideles

pelėdžiukų­sąskrydis

20

sTe­buK­Lin­gAs­Te­AT­Ro­pA­sAu­Lis­DAR­Že­Ly­je

Sa ko ma, kad „jei že mė je yra ste buk lų, tai jie vyks ta te at re“. Pa lan gos lop še lio­dar že lio „Nykš tu kas“ auklėtiniai yra lai min gi, nes  te at ras vi sa da gy ve na ša lia  jų. Dar že lis yra ben dro  ti po iki mo kyk li nio ug dy mo įstai ga, ku rios veik los kryp tis – me ni nė. Čia di džiau sias pri ori te tas tei kia mas me nui, es te ti kai. Įstai ga su kau pė di džiu lę vai kų me ni nės sa vi raiš kos pa tir tį. Juk vai dy­bi nė veik la yra vie na iš kū ry biš ku mo ug dy mo for mų, su tei kian ti daug džiaugs mo. Te at ro me nas vai kui – pats ar ti miau sias pa­sau lio pa ži ni mo bū das. Tai, kas pa ma ty ta ir iš gy ven ta ste bint pa si ro dy mus, ple čia aki ra tį, ku ria drau giš ką at mos fe rą, pa de da ug dy ti kal bi nius ge bė ji mus, per teik ti sa vo jaus mus. Vai din da mi ar žiū rė da mi spek tak lį, vai kai pa ti ria dau gy bę tei gia mų emo ci jų, iš moks ta at pa žin ti užuo jau tą, gai les tį, mo ko si pa žin ti gy ve ni mą, pri si tai ky ti prie nuo la ti nės jo kai tos.

Te­AT­Rui­„Tu­KAs“­–­20­me­Tų

1996 m. ko vo 27 d. dar že ly je bu vo įkur tas auk lė to jų ir vai kų jung ti nis te at ras „Tu kas“. Čia pa sta ty ti spek tak liai su ke lia ypa­tin gus jaus mus, nes vai di na vi siems pa žįs ta mi, kas dien ma to mi ak to riai. Kaip sma gu ste bė ti pa si ro dy mą ir pa žin ti į per so na žą įsi kū ni ju sią sa vo my li mą auk lė to ją ar gru pės drau gą, pa čiam kur ti vaid me nį. Te at ro įkū rė ja, re ži sie rė ir or ga ni za to rė – prieš­mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė Ona Šlei niu vie nė. Ji ap link sa ve sutelkė ben dra min čių bū re lį, ku ris per 20 me tų be veik ne pa­si kei tė. Auk lė to jos Al do na Vens kie nė, Bi ru tė Pi kū nie nė, Dia na Da šuk,  Iri na Kviet kaus kie nė  vai di na nuo pat  „Tu ko“  įkū ri mo pra džios.  Į už tar nau tą po il sį  iš ėjus  il ga me tei ak to rei Re gi nai Še pu tie nei, ją sėk min gai pa kei tė Dia na In tai tė. Te at ro gy va vi mo pra džio je mu zi ką  spek tak liams pa rink da vo me ni nio ug dy mo mo ky to ja Ma ri jo na Lau kie nė,  o  da bar  –  Ina Cho li nie nė. Šis šau nus sep tin tu kas ne gai li sa vo lai ko ir sten gia si, kad vai kai ga lė tų pa jus ti, koks iš tie sų yra te at ro pa sau lis.Per visą te at ro „Tu kas“ gy va vi mo lai ko tar pį pa sta ty ta dau giau 

nei 30 spek tak lių – tiek sa vo kū ry bos, tiek ins ce ni zuo ti liau dies, vai kų ra šy to jų kū ri niai. Kai ku rie jų vai din ti su te at ro lė lė mis. Jau tra di ci ja ta po lauk ti prem je ros „Nykš tu ko“ gim ta die nio, Te at ro die nos pro go mis, o prieš šv. Ka lė das pa si sem ti ge ru mo iš lė lių te at ro vai di ni mo „Iš pui ku si eg lu tė“. Spek tak liai ro dy ti ne tik dar­že lio vi daus, bet ir lau ko erd vė se. Ar tis tai sa vo kū ry bą sklei dė  Pa lan gos vie šo jo je bib lio te ko je, An ta no Mon čio na muo se­mu­

vai­kys­tė,­pri­pil­dy­ta­te­at­ro

zie ju je, Pa lan gos pra di nė je, „Bal ti jos“, Vla do Jur gu čio pa grin di­nė se mo kyk lo se, mies to dar že liuo se, se ne lių glo bos na muo se. Te at ro me ną „Tu kas“ po pu lia ri no ir už mies to ri bų – vai din ta Klai­pė dos, Kre tin gos ug dy mo įstai go se. Te at ras tu ri sa vo vė lia vą, o apie jo veik lą su kur tas fil mas, ku rį ga li ma per žiū rė ti įstai gos in ter ne to sve tai nė je – www.pa lan gos nyks tu kas.lt/sa vi tu mas. (Pui kus, už kre čian tis vaiz do pa sa ko ji mas – red. past.)Ju bi lie jaus pro ga  „Tu ko“  „krikš ta mo tė“ –  il ga me tė dar že lio 

di rek to rė Bi ru ta Maz ri mie nė – pa svei ki no vi sas ar tis tes ir pa lin­kė jo ne iš sen kan čio kū ry biš ku mo. Šil tus žo džius ta rė į pa dė kos po pie tę su si rin kę so cia li niai part ne riai, sve čiai.

pRem­je­RA­„Šven­Tė­Tu­Ko­KA­RA­Lys­Tė­je“

Sa vo kū ry bos 20­me čio pro ga „Tukas“ pri sta tė prem je rą – ger bė jams pa do va no jo  spek tak lį  „Šven tė Tu ko  ka ra lys tė je“. Ja me vai di no vi sos te at ro ar tis tės ir dvi de šimt 4–7 me tų vai kų. Spek tak lio au to rė ir re ži sie rė – O. Šlei niu vie nė, mu zi ką pa rin ko me ni nio  ug dy mo mo ky to ja  I. Cho li nie nė,  re ži sū ri nius  spren­di mus pa siū lė Pa lan gos  se no sios  gim na zi jos mo ky to ja Zi ta Šid laus kie nė. Į prem je rą at vy ko daug gar bių sve čių iš mies to švie ti mo įstai gų, dar že lio ug dy ti niai, jų tė ve liai. Šis spek tak lis pra džiu gi no žiū ro vus, nes jie ga lė jo drau ge žais ti te at rą – su ak to riais dai nuo ti, vyk dy ti per so na žų nu ro dy mus. „Tu ko ka ra lys­tė je“ bu vo pil na ste buk lų, ne ti kė tu mų, ku rie už bū rė tiek vai kus, tiek ir su au gu siuo sius.Ti ki mės, kad te at ro mū za vi sa da gy vens lop še ly je­dar že ly je 

„Nykš tu kas“, o „Tu kas“ dar daug me tų džiu gins vi sus sa vo kū­ry ba ir ug dy ti niams leis pa tir ti sau gu mo bei kū ry bi nės lais vės ga lią.

Si gi ta SI ČIŪ NIE NĖPrieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

21

Kau no  lop še lio­dar že lio  „Čiauš ku tis“  prieš­mo kyk li nės  gru pės  „Zui ku čiai“  ben druo me nė sau sio– ko vo mė ne siais  vyk dė  edu ka ci nį­so­cia li nį  pro jek tą  „Da li nuo si  ge ru mu“. Prie  pro­jek to prisijungė ir Kau no „Ži bu rio“ pa grin di nės mo kyk los pra di nių kla sių mo ky to ja me to di nin kė Al mo nė Mi liaus kie nė kar tu su 1a kla sės mo ki­niais bei jų tė ve liais, Aukš tų jų Šan čių mik ro ra­jo no sen jo rai­trem ti niai.

Lop še lis­dar že lis jau dau gy bę me tų ak ty viai pri si jun gia prie trem ti nių są jun gos veik lų. Pa ste­bė jau, kad sen jo rai daž nai lie ka vie ni ir už mirš ti per  įvai rias  šven tes,  o  ypač Va sa rio  16­ąją, Ko vo 11­ąją. Tad nu spren džiau, kad šio je si tu a­ci jo je ga lė tų pa gel bė ti vai kai. Juk jie vi sa da pa­si ruo šę ben drau ti ir veik ti. Per pro jek to veik las ska ti nau vaikus do mė tis sa vo šei mos tra di ci jo mis, is to ri ja ir iš tė ve lių bei se ne lių kuo dau giau su ži no ti apie trem ti nių vai kys tę ar jau nys tę. Da ly vau da mi šiuo se už si ė mi muo se, ug dy ti nių se­ne liai ir sen jo rai­trem ti niai pa si ju to tik rais ben druo me nės na riais ir aiškiai per tei kė is to ri nius sa vo trem ties epi zo dus.Vai kai  da ly va vo  ir  edu ka ci nė je  iš vy ko je  į  Kau no  „Ži bu rio“ 

pa grin di nės mo kyk los  et no gra fi jos mu zie jų,  kur  sen jo rų  is­to ri ją su pran ta mai pri sta tė mo ky to ja me to di nin kė A. Mi liaus­kie nė. Projekto dalyviams surengtas ma žų jų kū rė jų sam bū ris „Nu pie šiu ge ru mą“. Pra bi lo gy vo ji is to ri ja – kvies ti niai sve čiai pa pa sa ko jo apie trem ty je pra leis tą vai kys tę. Vai kai nuo šir džiai da li jo si sa vo min ti mis te ma „Kaip aš su pran tu da li ji mą si ge ru­mu?“, per ak ci ją „Džiaugs mo pa štas“ kū rė svei ki ni mo at vi ru­kus  trem ti niams Va sa rio 16­osios  ir Ko vo 11­osios pro ga, o na muo se tė ve liai pa dė jo už ra šy ti ad re są. Pro jek to fo to gra fi jų 

ge­ru­mu­rei­kia­ da­ly­tis...

sten das „Da li nuo si ge ru mu“ eks po nuo ja mas „Zui ku čių“ gru pė je.Šis pro jek tas pa dė jo vai kams pa si da ly ti ge ru mu su vy res­

nio am žiaus žmo nė mis, iš ryš kė jo in di vi du a laus dar bo reikš mė sie kiant ben dro tiks lo. Taip pat už si mez gė nau ji ry šiai su so­cia li niais part ne riais: Kau no „Ži bu rio“ pa grin di ne mo kyk la bei Aukš tų jų Šan čių mik ro ra jo no ben druo me ne. Per šias veiklas bu vo ug do mos vai kų so cia li nės bei pa žin ti nės kom pe ten ci jos. Jie mo kė si  pa ro dy ti  užuo jau tą,  įvar dy ti  pa ti ria mus  jaus mus, gerb ti su au gu sių jų pa tir tį  ir  iš min tį,  įgi jo nau jų  is to ri nių ži nių, to bu li no ben dra vi mo ir ben dra dar bia vi mo ge bė ji mus. Pa si ro do, kad kar tais net ne rei kia fi nan si nės pa ra mos, tie siog už ten ka vai ko ran ke le nu pieš ti svei ki ni mo at vi ru ką su nuo šir džiais lin­kė ji mais vie ni šam sen jo rui...

Ju ne lė PŪ RIE NĖKau no l.-d. „Čiauš ku tis“ prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė me to di nin kė

Žodžio­skambesys­iš­vaikiškų­lūpų Artėjant Tarptautinei vaikų knygos dienai,  „Kiškučių“  grupės  auklėtoja metodininkė Eglė Stačiokienė ir vy­resnioji auklėtoja Inga Karnauskaitė 

organizavo akciją „Poezijos dienos 2016“. Prisijungti prie šio sumanymo pakvietė  ir  kitų grupių ugdytinius,  jų  tėvelius bei pedagoges. Kol  vyko  akcija  (nuo  kovo  21  d.  iki  balandžio 1  d.),  vaikai  dalyvavo  ir  poezijos  konkurse.  Poetė Teresė pristatė naujus savo kūrybos eilėraščius, o mažyliai stengėsi 

juos  deklamuoti  kuo  išraiškingiau, emocingiau, perteikti savo  jausmus intonacija, mimika, gestais. Per ak­ciją visų dėmesį prikaustė vaikiškos knygos, gimtosios kalbos skambesys ir noras raiškiai deklamuoti. Pedago­gės matė, kaip stipriai mažyliai nori dalyvauti  eilėraštukų  konkurse,  tad renkantis kūrinius perversta ne viena vaikiška knygelė, atnešta iš namų ar grupės bibliotekėlės.Per konkursą išryškėjo nauji talen­

tai,  išsakyti mažųjų  „pasižadėjimai“ tapti  poetais  ar  skaitovais.  Tokie projektai  atskleidžia  lietuviško  žo­džio grožį, ugdo vaikų kūrybiškumą, saviraišką, formuoja išraiškingo de­klamavimo įgūdžius, skatina domėtis poezija. 

Violeta DRENSEIKIENĖDirektorė

Vaikai nepaprastai mėgsta klausytis pasakėlių ir eilėraštukų, kuriuos Kauno lopšelio­darželio „Svirnelis“ pedagogės skaito ir deklamuoja per ugdomąsias veiklas ar susiruošus pietų mie­gelio. Mūsų  įstaigoje dirba poetė Teresė Varnagirienė­Pievų Smilga, rašanti ir suaugusiesiems, ir vaikams. 

22

Prieš pus me tį „Švie ti mo nau jie nų“ re dak ci ją iš ti ko pro ble­ma. Da lis mums ra šan čių mo ky to jų ir auk lė to jų sa vo laiš kus ėmė siųs ti Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tro (ŠAC) ad mi nist ra­ci jai ir ki tų sky rių dar buo to jams, kad šie juos pe rad re suo tų „Švie ti mo nau jie noms“. Pas ta rie ji taip ir da ro. Dar bo pri si­dė jo  vi siems,  laiš kų  ke lias  į  re dak ci ją pail gė jo,  tad  ko kia pras mė?  Jei gu  kam  nors  at ro do,  kad  ši taip  siun čia mą in for ma ci ją bū ti nai iš spaus din si me, yra ne tie sa. Da lį Jū sų laiš kų skel bia me ŠAC in ter ne to sve tai nės ir so cia li nio tin klo  „Fa ce bo ok“  „Švie ti mo  nau jie nų“  pus la py je.  Ši taip  bus  ir to liau, nes ne vis kas, kas įvyks ta vie no je mo kyk lo je ar dar­že ly je, yra įdo mu ki toms ša lies ug dy mo įstai goms.„Švie ti mo nau jie noms“ teks tus rei kia siųs ti šiais ad re sais: 

in fo leid@sac.smm.lt ar ba zi na.rim gai lie ne@sac.smm.lt.

Nuo šir džiai  dė ko ju  vi siems,  ku rie  iš gir do  re dak ci jos pra šy mą ir ne be ra šo in for ma ci jų tre čiuo ju as me niu, o taip pat ne pa mirš ta sa vo straips niuo se pa ra šy ti pil nų mi ni mų žmo nių var dų.

Zi na RIM GAI LIE NĖ„Švie ti mo nau jie nų“ vy riau sio ji re dak to rė

Malonu skai ty ti laiš kus, ku rie pa ra šy ti aiš kia ir tai syk lin ga kal ba. Svar bu ne pa mirš ti ir lie tu viš kų ka bu čių (jas ga li ma su rink ti kla via tū ra: Atl + 0132 ir Atl + 0147), taip pat ne pai­nio ti il go jo brūkš nio ir brūkš ne lio pa si rin ki mo at ve jų (il gą jį  brūkš nį  ga li ma  su rink ti  kla via tū ra Atl  +  0150). Siun čia mi laiš kai tu ri bū ti pa si ra šy ti, po kiek vie nu teks tu nu ro dant jo au to rių.Tik riau siai  pa ste bė jo te,  jog  bent  kar tą  teks te  ra šo me 

pil nus mi ni mų žmo nių var dus. Teks tus, ku riuo se prie pa var­džių ne nu ro dy ti var dai, o tik san trum pos, siun čia me at gal ir  ti ki mės gau ti  pa tai sy tus. Ne lie tu viš kus  as men var džius pra šo me ra šy ti ori gi na lo kal ba – taip iš veng si me klai din gų in ter pre ta ci jų.

Ine sa ČI ŽIŪ NAI TĖ„Švie ti mo nau jie nų“ kal bos re dak to rė

Iliust ra ci ja – nuo trau ka, pie ši nys – yra va di na ma teks to aki mis. Ji be ga lo svar bi, nes tin ka mai pa rink ta pa tvir ti na ir pa pil do teks te mi ni mus fak tus, su do mi na, pa trau kia dė me­sį, ga li api ben drin ti in for ma ci ją ir pa puoš ti lei di nio pus la pį. Nuotrauka,  kurioje  išsirikiavę  visi  renginio  dalyviai,  nėra informatyvi.

Negalėsime panaudoti nuotraukų, jeigu jos: � įkeltos į teks tą (reikia pridėti laiške);  � įterptos laiško fone; � su ma žin tos (tokios tinka tik in ter ne tui);  � pateiktos kaip ko lia žas. 

Taip pat ne siųs kite nuotraukų nuorodų, 10­ies ar dau giau nuo trau kų, iliust ruo jan čių vie ną te mą – rei kė tų at rink ti tai, kas, Jū sų ma ny mu, yra svar biau sia. Taip pat pa ra šykite, kas nuotraukose vaiz duo ja ma.

Eg lė LES NIAUS KIE NĖ„Švie ti mo nau jie nų“ ma ke tuo to ja

Specialiosiose mokyklose

Pa ne vė žio  „Švie sos“  spe­cia lio jo  ug dy mo  cen tro  auk­lė ti niams  ky la  na tū ra lių  ben­dra vi mo  su  ben dra am žiais ir  su au gu siais  žmo nė mis, da ly va vi mo įvai rio se veik lo se sun ku mų. Vai kai tu ri kal bi nių su tri ki mų, jiems ne leng va su­

kaup ti ir iš lai ky ti dė me sį, trūks ta so cia li nių bei dar bi nių įgū džių. Tad nu spren dė me įstai go je vyk dy ti pro jek tą „Paukš čiai su grįž­ta“. Per or ga ni zuo tas veik las vai kai pa ty rė ge rų emo ci jų, pa ža­din tas jų no ras ste bė ti ir kuo dau giau su ži no ti apie paukščius. Mo ki niams su tei kė me ži nių apie se no vės pa pro čius, ska ti­

no me do mė tis su pan čia ap lin ka, ją sau go ti ir puo se lė ti. Vai kai da ly va vo įvai rio se edu ka ci nė se veik lo se, per ku rias la vin ti sa­va ran kiš ko gy ve ni mo,  so cia li niai  įgū džiai: mais to  ga mi ni mo, lip dy mo, prak ti niai me džio dar bų ge bė ji mai. Vi są sa vai tę vei kė kūrybinės dirb tu vė lės – čia mo ki niai  lip dė mo lio paukš te lius, ga mi no  in ki lė lius  su grįž tan tiems paukš čiams  ir  juos  puo šė, ke pė paukš te lius­ban de les.

paukš­čių­ su­grį­ži­mo­

die nos

Per edu ka ci nes veiklas vai kai mo kė si at pa žin ti paukš čius: klau sė si  jų bal sų, ste bėjo gam to je, ek ra ne, kny go se, žur na­luo se. Cen tro auk lė ti niai su si pa ži no su kraš to fol klo ru, iš mo ko naujų dai nų, žai di mų, paukš čių pa mėg džio ji mų. Juk tau to sa ka pa de da ak ty vin ti mo ki nių kal bą, plės ti žo dy ną, la vin ti kal bė ji mo, in to na vi mo, klau sy mo si įgū džius.Bai gia ma ja me pro jek to ren gi ny je „Mes jū sų lau kia me“ da ly­

va vo Pa ne vė žio Ka zi mie ro Pal ta ro ko gim na zi jos mo ki nės Go da bei Ie va. Mer gai tės skai tė su grįž tan tiems paukš čiams skir tas ei les. Pa si tel kus  in for ma ci nes  tech no lo gi jas  vy ko  vik to ri na, pa dė ju si  įtvir tin ti vai kų ži nias apie gam tą. Ak ty viau si da ly viai bu vo  ap do va no ti.  Ren gi nio  pa bai go je mo ki niai  kė lė  pa čių pa si ga min tus  ir  iš puoš tus  in ki lus, val gė  iš kep tus sau sai nius, kie me gė rė ar ba tą.Žais da mi  sma gius  ra te lius,  vai kai dai rė si  į  žyd rą dan gų  ir 

lau kė su grįž tan čių spar nuo čių.Svet la na PO LIA KO VA

„Sva jok lių“ šei my nos auk lė to jaLai mu tė TAUT KE VI ČIE NĖ

Lo go pe dė me to di nin kė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

23

„Vi­sa­ko­pra­džia­yra­ten,­to­li­vai­kys­tė­je,­kur­žmo­gus­pir­mą­ kar­tą­ su­pran­ta,­ kad­pa­sau­ly­je­ jis­ gy­ve­na­ne­vie­nas,­kad­jo­ran­kos­ir­šir­dis­pri­va­lo­ką­nors­pri­deng­ti­ nuo­skaus­mo,­prie­var­tos,­me­lo,­kad­jis­pri­va­lo­bū­ti­žmo-gu­mi.­Tai­aukš­čiau­sia­ir­sun­kiau­sia­pa­rei­ga.“­

Jus­ti­nas­Mar­cin­ke­vi­čius

Pa ne vė žio  kur čių jų  ir  ne pri gir din čių jų  pa grin­di nė je mo kyk lo je  vy ko  pra di nių  kla sių mo ki nių pro jek tas „Spal vin gas pra di nu ko pa sau lis“. Vi sos sa vai tės  veiklos  bu vo  skir tos mo ko mie siems da ly kams,  ta čiau  ki taip,  ne įpras tai...  Pir ma die­nis – me ni nės veik los, ant ra die nis – kal bos, tre­čia die nis – ma te ma ti kos, ket vir ta die nis – pa sau lio pa ži ni mo, penk ta die nis – spor to die na. Taip pat organizuoti  įvai rūs  ren gi niai,  iš vy kos,  vik to ri nos, žai di mai, es ta fe tės ir kt.

Pir mo ji  die na  –  kū ry bos.  Vi siems  pa ro dy tas trum pas  fil mu kas,  ku ria me  vie na  ki tą  kei tė  pil­kos nuo trau kos iš vai kų gy ve ni mo. Į klau si mą, ar gy ve ni mas  iš  tie sų  toks pil kas  ir  ne įdo mus,  nu­skam bė jo at sa ky mas:  „Mes gy ve na me  links mai, o die nos spal vin gos“. Po trum po pro jek to pri sta­ty mo  iš sku bė jo me  į  Pa ne vė žio  „Že my nos“  pro­gim na zi jos mu zie jų. Ten su si pa ži no me su Ve ly kų  tra di ci jo mis.Ant ro ji pro jek to die na – kal bos. Mo kyk lo je vy ko 

veik los „Žo dis vis ką ga li“. Po etas J. Mar cin ke vi čius sa kė: „Kas mo ka žo dį – ran da ke lią vi sur ir vi sa­da.“ Mo ki niai per pamoką su ži no jo apie pa sau ly je esan čias kal bas ir mū sų kal bos kil mę, ap ta rė jos reikš mę  žmo gui. Vėliau  at li ko  įvai rias  už duo tis: iš  skie me nų  dė lio jo  žo džius,  iš  pa teik tų  žo džių su da ri nė jo sa ki nius, ieš ko jo prie šin gos reikš mės būd var džių, spė lio jo mįs les. Lie tu vių sa ky ti nė kal­ba mū sų vai kams nė ra gim to ji, jų kal ba – lie tu vių ges tų. Tik gim to ji kal ba pa de da at si skleis ti, sutei kia ben dra vi mo džiaugs mo. Per lie tu vių ges tų kal bos pa mo kė lę „Aš tarp ki tų“ vai kai ne tik žai dė po pu­lia rius kur čių jų žai di mus „Rask po rą“, „Švie so fo­ras“, „At spėk“, bet ir mo kė si ben drau ti, su pras ti ir drau giš kai elg tis.Mu zi ki nė je po pie tė je  vai kai  su ži no jo apie Lie­

tu vos  re gio nus  ir  jų  skir tu mus,  su si pa ži no  su tra di ci niu Aukš tai ti jos mo te rų  kos tiu mu,  žai dė aukš tai tiš kus žai di mus  ir  šo ko  tau ti nius  ra te lius. Čia  pra lai mė to jų  ne bu vo,  vi si  pro jek to  da ly viai ap do va no ti ries tai niais.Tre čio ji pro jek to die na – ma te ma ti kos. „Ke lio nė 

ma te ma ti kos la bi rin tais“ su ža vė jo vi sus – nuo pa­čių ma žiau sių iki vy res nė lių ket vir to kų. Per ne tra­di ci nę pa mo ką „Ke lio nė į Ma te ma ti kos ša lį“ te ko iš spręs ti įvai rias ma te ma ti nes už duo tis, ben drau ti su iliu zio nis tu Mi chai lu Cho vans kiu, nu ga lė ti pik­tą sias ra ga nas ir at ra kin ti ma te ma ti kos skry nią...„Pri va lo me iš sau go ti že mę, orą, ug nį ir van de nį. Gal vo ki me apie že mę, orą, van de nį, sau lę. Ką da ry ti, kad vai vo rykš tės spal vos bū tų šva rios, kad iš lik tu me svei ki ir lai min gi“, – tai pa grin di niai tei gi niai ir klau si mai, ku rie tą dien skam bė jo.Ket vir to ji die na – pa sau lio pa ži ni mo. Per pa mo ką­vik to ri ną 

„Pa sau lis,  ku ria me gy ve nu...“ mo ki niai  pra plė tė  ži nias  apie van de nį, nau dą žmo gui, su pra to, ko dėl jį rei kia tau so ti.Mo kyk la pro pa guo ja svei ką gy ven se ną, to dėl penk tą ją die­

ną „Spor tuo ki me drau ge“ or ga ni zuo tos es ta fe tės pa tik ri no, ar vai kai ge ba džiaug tis per ga le ir mo ka pra lai mė ti. Per pa mo kė lę „Ačiū sa ko me tam, kad ne tap tu me vil kais“ mo ki niai pa si kar to­

pro­jek­tas­„spal­vin­gas­pra­di­nu­ko­pa­sau­lis“

jo, kaip tu ri elg tis gy ven da mi ben druo me nė je, ieš ko jo pa­vyz džių  iš  sa vo  kas die nės veik los,  ka da  jie  at si pra šo, dė ko ja,  pra šo,  lin ki...  Vė­liau pa si skirs tę į ko man das, nag ri nė jo si tu a ci jas pa veiks­lė liuo se, ku riuo se gy vū nė liai bu vo ir ge ri, ir iš dy kę, ra šė į kor te les  pa grin di nius man­da gu mo  žo džius.  Iš ei da mi iš  kla sės  vai kai  pa ža dė jo ne pa mirš ti, ką ma tė ir gir dė­

jo, nuo la tos kon tro liuo ti sa vo el ge sį. Juk nie kam ne ma lo nu, kai pa stu mia, ne gra žiai pa va di na...

Mo kyk los di rek to rė Da nu tė Kriš čiū nie nė dė ko jo pro jek tą or ga­ni za vu sioms pra di nių kla sių mo ky to joms ir lin kė jo, kad pa tir tas džiaugs mas, įgy tos ži nios apie gam tą pa dė tų vai kams pa žin ti pa sau lį ir iš siug dy ti ver ty bi nes nuo sta tas. 

Ire na MA TU ZE VI ČIE NĖ, Gi ta GI ŽIE NĖ ir Lai mu tė LAZ DAUS KIE NĖ

Pra di nių kla sių mo ky to jos

24

Per netradicinio ugdymo dieną „Noriu būti stiprus ir sveikas“ Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokiniai  įgijo  daugybę  naujų  žinių  ir praktikos. O  svarbiausia,  kad  visa  tai galės panaudoti kasdieniame gyvenime. Mokyklos bendruomenei talkino partne­riai – Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų katedros dėstytojai ir studentai.Kaip teigė šio renginio koordinatorė ir 

vedėja, kūno kultūros mokytoja metodi­ninkė Vijoleta Vanagienė,  netradicinės dienos tikslas – ugdyti mokinių asmeni­nius,  sveikatos  tausojimo  ir  socialinius įgūdžius,  ruošti  juos ateičiai.  „Kolegijos studentai  ir  dėstytojai  per  šiai  dienai skirtas  anatomijos,  švarių  rankų,  ligų prevencijos  pamokėles  bei  kinezitera­pijos  veiklas mokė  vaikus  prisitaikyti šiandieniame pasaulyje, padėjo daugiau sužinoti  apie  savo  kūną,  sveikatą,  jos tausojimą“, – sakė renginio kuratorė. Kad  šios  žinios  nebūtų  vien  sausa  teorija, mokiniai  atliko 

kūrybinius darbus, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose. Norė­dami supažindinti su žmogaus anatomija, kolegijos studentai į mokyklą atgabeno ne tik anatominį muliažą, kurį vaikai galėjo paliesti, paimti į rankas, bet ir kitų įdomių priemonių.

mokiniams­–­naudingi­įgūdžiai,­studentams­–­puiki­praktika

„Toks  renginys  –  tai  abipusė  nauda ir mokiniams,  ir  kolegijos  studentams. Vaikai  gautas  žinias  ir  įgūdžius  galės pritaikyti  kasdieniame  gyvenime,  o studentams,  kurie  ateityje  darbuosis medicinos srityje, – tai gera bendravimo su  klausos  negalią  turinčiais  vaikais praktika“, – apibendrindama netradicinio ugdymo dieną sakė mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė.  Ji  pažymėjo,  kad sveikos  gyvensenos  programą  įstaiga vykdo jau nuo 2005 m. Šis renginys yra sveikatos  stiprinimo  programos  dalis, tik  pasirinkta  nauja  forma.  „Veiklos  su kolegijos  studentais  vyksta nuolat,  nes su šia aukštąja mokykla esame sudarę bendradarbiavimo  sutartį“,  –  atskleidė mokyklos vadovė.

Panevėžio  kolegijos  Biomedicinos mokslų katedros vedėja Ingrida Kupčiū­naitė džiaugėsi, kad aukštosios mokyklos 

auklėtiniai gali prasmingai prisijungti prie organizuojamų ren­ginių: studentams – tai puiki praktika, o mokiniams – galimybė tobulinti sveikos gyvensenos įgūdžius, susipažinti su žmogaus kūno sandara.

Laima LAPĖNIENĖ

Ba lan dį  Pa lan gos  lop še ly je­dar že ly je  „Pa sa ka“  su reng ta res pub li ki nė moks li nė­prak ti nė kon fe ren ci ja „Dar že lio mi si ja – vai ko svei ka ta  ir ge ro vė“. Ren gi nys su kvie tė moks li nin kus  ir prak ti kus į dis ku si ją apie iki mo kyk li nio am žiaus vai kų ge ro vės, svei ka tos stip ri ni mo, svei kos gy ven se nos ug dy mo pro ble mas švie ti mo ir ug dy mo kai tos są ly go mis. Kon fe ren ci jo je da ly va vo Lie tu vos  iki mo kyk li nių  ug dy mo  įstai gų  va do vai  ir  pe da go gai prak ti kai.  Da ly vius  iš kil min gai  pa svei ki no  lop še lio­dar že lio „Pa sa ka“ vai kai  (pro gra mą pa ren gė me ni nio ug dy mo mo ky­to ja  Ban ga Gab rio lai tė).  Per  kon fe ren ci ją  lek to riai  pri sta tė pra ne ši mus šio mis te mo mis: „Šiuo lai ki nio fi zi nio ak ty vu mo ir svei ka tos ug dy mo kryp tys“ (prof. ha bil. dr. Eu ge ni ja Adaš ke­vi čie nė), „Vai ko sa vi gar bos ug dy mo ga li my bės, už tik ri nant jo 

vai­ko­svei­ka­ta­ir­ge­ro­vė ge ro vę“ (prof. dr. Ra sa Bras laus kie nė), „Lie tu vos ir Por tu ga li jos tė vų nuo mo nių vai kų fi zi nio ak ty vu mo ug dy mo as pek tu ly gi na­mo ji ana li zė“ (doc. dr. Ne rin ga Straz die nė), „Z kar tos ug dy mo ga li my bės,  stip ri nant  vai kų  svei ka tą“  (Li na Bag do na vi čie nė, Sau lė Še rė nie nė) ir kt. Taip pat at skleis tos svei ka tos ug dy mo ga li my bės  lop še ly je­dar že ly je  „Pa sa ka“,  pe da go gai  pri sta tė vyk do mas prak ti nes veik las su iki mo kyk li nio am žiaus vai kais. Klai pė dos uni ver si te to lei dyk la iš lei do iš pra ne ši mų pa reng tų moks li nių straips nių ir te zių rin ki nį.Pe da go gų prak ti kų ir moks li nin kų pa teik ta vai ko svei ka tos bei 

ge ro vės sam pra tų įvai ro vė ir po žiū ris į tin ka miau sias svei ka tos stip ri ni mo veik las lei džia da ry ti iš va dą, kad svar biau sias iki mo­kyk li nu kų ug dy mo tiks las – il ga lai kė svei ka ta. In teg ruo tas fi zi nio ak ty vu mo ir svei ka tos ug dy mas – ga lin gas įran kis pe da go go ran ko se. Kaip tei gė prof. ha bil. dr. E. Adaš ke vi čie nė, mo der­ni vai kų fi zi nio ug dy mo di dak ti ka, pa rem ta aukš čiau sio mis  ir svei ka tą  įpras mi nan čio mis ver ty bė mis –  tie sa, gė riu, gro žiu, mo ty vuo ja ir krei pia ma žy lio pa stan gas svei ko bei pra smin go gy ve ni mo lin kme. Taip pat visa tai pa de da su pras ti fi zi nio ak ty­vu mo įvai ria ly pę reikšmę as me ny bės pri gim ti nių ga lių sklai dai. Šei ma ir dar že lis – du part ne riai, at sa kin gi už vai ko svei ka tą ir vi sa pu siš ką ug dy mą. Itin svar bu su teik ti tė vams kuo dau giau ži­nių, kaip for muo ti iki mo kyk li nuko svei kos gy ven se nos įpro čius, stip rin ti svei ka tą. Ti kė ti na, kad šei mo je tai bus tai ko ma ne tik tol, kol vai kas yra ma žas ir jam rei kia ypa tin go dė me sio, bet ir at ei ty je – mo kyk li nia me am žiu je. Svar bu ne pa mirš ti, kad kū no svei ka ta pri klau so nuo dva si nės svei ka tos, o ji – nuo to, kaip pra ėjo vai kys tė, kas ve dė už ran kos, kas iš ap lin ki nio pa sau lio įė jo į vai ko pro tą ir šir dį.Kon fe ren ci ja  or ga ni zuo ta  Klai pė dos  uni ver si te to Hu ma­

ni ta ri nių  ir  ug dy mo moks lų  fa kul te to Pe da go gi kos  ka ted ros prof. dr. R. Bras laus kie nės, doc. dr. N. Straz die nės, doc. dr. Re­dos Vis man tie nės ir ma no, Pa lan gos lop še lio­dar že lio „Pa sa ka“ di rek to rės Dai no ros Šei žie nės, bei pa va duo to jos ug dy mui Ir mos Kuo jie nės ini cia ty va.

Dai no ra ŠEI ŽIE NĖPa lan gos l.-d. „Pa sa ka“ di rek to rė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

25

Kon­fe­ren­ci­jos.­Dis­ku­si­jos

„edu­ka­ci­nių­ap­lin­kų­kū­ri­mas­ir­ pa­nau­do­ji­mas­ug­dy­mo­pro­ce­se“

Šiau lių Dai nų pro gim na zi jo je su reng ta res pub li ki nė mo ky to jų me to di nė­prak ti nė kon fe ren ci ja „Edu ka ci nių ap lin kų kū ri mas ir pa nau do ji mas ug dy mo pro ce se“. Ren gi nio  tiks las –  to bu lin ti mo ki nių po rei kius ten ki nan čių edu ka ci nių ap lin kų kū ri mo pro­ce są,  pa teik ti  prak ti nių  pa vyz džių,  kaip  nau do ti  in for ma ci jos ir ko mu ni ka ci jos tech no lo gi jas ku riant ug dy mo(si) ap lin kas.

Kon fe ren ci jo je da ly va vo mo ky to jai iš vi sos Lie tu vos. Šiau lių uni ver si te to pro fe so rė dr. Auš ra Kaz laus kie nė, do cen tės dr. Ra­mu tė Gau čai tė ir Ra sa Po ce vi čie nė kal bė jo apie sa vi val daus mo ky mo si  sis te mos,  kaip  prie lai dos  šiuo lai ki nės  di dak ti kos kai tai, svar bą. Dai nų pro gim na zi jos an glų kal bos mo ky to ja me­to di nin kė Kris ti na Bliū džiu vie nė ir an glų kal bos vy res nio ji mo ky­to ja Jū ra tė Va lio nie nė su pa žin di no da ly vius su „Ro bo tel“ kal bų la bo ra to ri jos  ga li my bė mis. Bio lo gi jos mo ky to ja me to di nin kė Vil ma Ja se vi čie nė or ga ni za vo prak ti nę veik lą tri ma tė je kla sė je.

„Ti­ria­mo­ji­veik­la­gam­ta­moks­li­nia­me­ ug­dy­me­2016“

VšĮ „Sau lės“ pri va ti gim na zi ja į kon fe ren ci jų cen trą „Ka ro li­na“ su kvie tė ša lies gim na zi jų ir vi du ri nių mo kyk lų mo ki nius bei mo ky to jus. Su si ti ko me tre čio jo je res pub li ki nė je kon fe ren ci jo je „Ti ria mo ji veik la gam ta moks li nia me ug dy me 2016“. Ren gi nio tiks las – ska tin ti mo ki nius, mo ky to jus ir moks li nin kus ben dra­dar bia uti, žadinti Lie tu vos vai kus  im tis  įdo mes nės  ty ri nė ji mo ir  įvai rių  gam tos  reiš ki nių  pa ži ni mo  veik los,  ją  do ku men tuo­ti.  Per  ple na ri nį  po sė dį  Švie ti mo  ir moks lo mi nis te ri jos Pa­grin di nio  ir  vi du ri nio  ug dy mo  sky riaus  vy riau sio ji  spe cia lis tė Jur gi ta Ne ma nie nė  kon fe ren ci jos  da ly vius  su pa žin di no  su gam tos moks lų, tech no lo gi jų, in ži ne ri jos, me nų ir ma te ma ti kos  (angl. Scien ce, Tech no lo gy, En gi ne e ring, Arts, Mat he ma tics – 

STE AM) ugdymo nau jo vė mis bei Lie tu vos mo kyk lų ga li my bė­mis efek ty viau įsi trauk ti į šio projekto veik lą. Lei dyk los „Švie sa“ elek tro ni nių pro duk tų va do vas Ta das Pu kas pri sta tė nau jau sius skait me ni nius pro duk tus, o UAB „Biz nio ma ši nų kom pa ni jos“ pro jek tų  va do vas Ra mū nas Ka če raus kas  papasakojo,  kaip mo der nius „Da ta Har vest“ ju tik lius pa nau doti gam ta moks li nio ug dy mo pa mo ko se.Vė liau mo ki niai pri sta tė per moks lo me tus at lik tus ti ria muo­

sius pro jek tus. Per ant rąją kon fe ren ci jos da lį pa si skirs tę į tris skir tin gas sek ci jas – bio lo gi jos, che mi jos ir fi zi kos – ug dy ti niai kar tu  su mo ky to jais  ir moks li niais  va do vais  at li ko  ti ria mą­ją  eks pe ri men ti nę  veik lą,  da li jo si  ge rą ja  pa tir ti mi,  da ly va vo moks li nė se dis ku si jo se. Kon fe ren ci jo je da ly va vo 110 mo ki nių ir pe da go gų. Ti ki me, kad mo ky ma sis, ku ris ne ap si ri bo ja vien tra di ci ne  pa mo ka  ir  plė to ja si  ben dra dar biau jant,  ku riant  ir at ran dant nau jų im pul sų sa voms idė joms, bus vis per spek ty­ves nis, au gins vi sa pu siš kai bran džius mo ki nius ir bū si muo sius moks li nin kus, at ra dė jus.

„mo­ki­nys­–­mo­ki­niui:­mes­esa­me­at sa kin gi“

Kau no r. Do mei ka vos gim na zi jo je so cia li nės pe da go gės Ive­tos Šu kaus kie nės  ini cia ty va su reng ta Kau no ra jo no ug dy mo įstai gų 5–12 kla sių mo ki nių kon fe ren ci ja „Mo ki nys – mo ki niui: mes esa me at sa kin gi“. Or ga ni zuo ti ren gi nį pa dė jo Pe da go gi nė psi cho lo gi nė tar ny ba ir part ne riai – Švie ti mo cen tras bei Vi suo­me nės svei ka tos biu ras.

Kon fe ren ci jo je dis ku tuo ta pa ty čių, al ko ho lio,  ta ba ko  ir psi­chi ką vei kian čių me džia gų var to ji mo pre ven ci jos bei svei kos gy ven se nos ug dy mo te mo mis. Ren gi ny je da ly va vo bio me di ci­nos moks lų dak ta ras, pro fe so rius Au re li jus Ve ry ga ir kam pa ni jos „Be pa ty čių“ ko or di na to rė Au re li ja Jo cai tė.

Ko ky biš kas iki mo kyk li nis ug dy masŠiau lių  lop še lio­dar že lio  „Eže rė lis“  va do vai  ir  pe da go gai 

Šiau lių uni ver si te te surengė res pub li ki nę iki mo kyk li nių įstai gų me to di nę­prak ti nę kon fe ren ci ją „Šiuo lai ki nis ko ky biš kas iki mo­kyk li nis ug dy mas“. Pa si da ly ti dar bo pa tir ti mi, kaip se ka si tai­ky ti Iki mo kyk li nio am žiaus vai kų pa sie ki mų ap ra šą, pa to bu lin ti  pro fe si nę  kom pe ten ci ją  at vy ko  172  iki mo kyk li nio  ug dy mo pe da go gai  iš ke tu rių Lie tu vos mies tų bei dvy li kos ra jo nų sa­vi val dy bių.Švie ti mo  ir moks lo mi nis te ri jos  (ŠMM) Ben dro jo  ug dy mo 

de par ta men to  Iki mo kyk li nio  ir  pra di nio ug dy mo sky riaus  ve­dė ja  Lai mu tė  Jan kaus kie nė  skai tė  pra ne ši mą  „Ko ky biš kas iki mo kyk li nis ir prieš mo kyk li nis ug dy mas“. Ji pa brė žė ko ky biš­ko anks ty vo jo ug dy mo nau dą ne tik vai ko sėk mei mo kyk lo je ir  gy ve ni me, bet  ir  tai,  kad  šis ug dy mas ma ži na  iš kri ti mą  iš švie ti mo sis te mos.

Apžvalga

26

Api ben dri nus kon fe ren ci jo je iš ryš kė ju sias pro ble mas, ŠMM pa reng tos re ko men da ci jos, galinčios pa dė ti Lie tu vos iki mo kyk li­nių ug dy mo įstai gų pe da go gams ko ky biš kai tai ky ti Iki mo kyk li nio am žiaus vai kų pa sie ki mų ap ra šą.

Ata­skai­ti­nė-rin­ki­mi­nė­kon­fe­ren­ci­jaKel mės „Kra žan tės“ pro gim na zi jo je vy ko Lie tu vos švie ti mo 

įstai gų pro fe si nės są jun gos (LŠĮPS) Kel mės ra jo no su si vie ni­ji mo ata skai ti nė­rin ki mi nė kon fe ren ci ja. Ren gi ny je da ly va vo 54 prof są jun gos de le ga tai ir sve čiai: LŠĮPS pir mi nin kas Eu ge ni jus Je si nas, Kel mės ra jo no sa vi val dy bės Švie ti mo, kul tū ros ir spor­to sky riaus ve dė jas Sta sys Jo ku baus kas ir ki ti.Kon fe ren ci jo je iš dvie jų kan di da tų iš rink ta nau ja Kel mės ra jo­

no su si vie ni ji mo pir mi nin kė – ja ta po Le vo nė En ze lie nė. Taip pat paaiškėjo pa va duo to jos – Ir ma Ri di kie nė ir Da lia Bal čiū nie nė.E. Je si nas džiau gė si pa siek tais re zul ta tais per ša lies pe da­

go gų strei kus ir dė ko jo už pa ra mą. Švie ti mo, kul tū ros ir spor to sky riaus  ve dė jas S.  Jo ku baus kas  iš sky rė  di de lę  pro fe si nės są jun gos jė gą ir nuo šir dų ben dra dar bia vi mą.

vai­kų­ug­dy­mas­–­džiaugs­mai­ir­rū­pes­čiaiBa lan dį Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tro bib lio te ko je su­

rengta tė vų ir pe da go gų dis ku si ja „Vai kų ug dy mas – džiaugs mai ir rū pes čiai“. Ren gi nio ini cia to rius – Kau no Pa ne mu nės pra di­nės mo kyk los tė vų ko mi te to pir mi nin kas Al man tas Gon ča ras. Dis ku si jo je  da ly va vo Lie tu vos  svei ka tos moks lų  uni ver si te to gim na zi jos di rek to rius Arū nas Buč nys, LR Sei mo gy nė jas Vla­di mi ras Acha la ja, Pa ne mu nės pra di nės mo kyk los di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Gied rė Stan ke vi čie nė. 

Vi są teks tą ra si te – www.kau nas.lt/svie ti mas.

Kon kur sai

„Lie­tu­vos­paukš­čiai­2016“Kė dai nių mo kyk los­dar že lio  „Pu rie na“  ir  Kė dai nių  „Ry to“ 

pro gim na zi jos pedagogai pra di nių kla sių mo ki niams, prieš mo­kyk li nio bei iki mo kyk li nio am žiaus vai kams organizavo pie ši nių ir nuo trau kų kon kur są „Lie tu vos paukš čiai 2016“. Su ma ny mo tiks las – pa si telkus įvai rias pie ši mo tech ni kas bei fo to gra fi jos me ną at skleis ti Lie tu vos paukš čių sa vi tu mą. Iš vi so bu vo at rink ta 540 pra di nių kla sių mo ki nių, prieš mo­

kyk li nio ir iki mo kyk li nio am žiaus vai kų dar bų. Jų au to riai – iš vi sos Lie tu vos. At si žvel gus į at siųs tų dar bų gau są at rink ta po šešis vi sų am žiaus gru pių pie ši nių kon kur so lai mė to jus ir po tris nuo trau kų kon kur so pri zi nin kus. 

Dau giau in for ma ci jos apie kon kur są ra si te mo ky to jos Ra sos Juk ne vi čie nės in ter ne to sve tai nė je – www.ra sa-juk ne vi cie ne.lt.Kon kur so „Lie tu vos paukš čiai 2016“ lai mė to jų dar bus ga li ma peržiū rė ti – www.you tu be.com/watch?v=u7uigHlb9oc.

Tre­čio­ji­vie­ta­ša­lies­kū­ry­bi­nių­dar­bų­kon kur se

Vil niaus  su au gu sių jų mo ky mo  cen tras  (VSMC)  surengė be si mo kan čių  su au gu sių jų  kū ry bi nių  dar bų  kon kur są  „Ku­riu, va di na si, esu“. Renginys skir tas po eto, eseis to, Lie tu vos na cio na li nės kul tū ros  ir me no pre mi jos  lau re a to Mar ce li jaus Mar ti nai čio 80­osioms gi mi mo me ti nėms pa mi nė ti. Kon kur so tiks las – ska tin ti pa žin ti ir įpras min ti kul tū ros ver ty bes, skleis ti mo ky mo si vi są gy ve ni mą idė ją. 

Kė dai nių su au gu sių­jų  ir  jau ni mo mo ky mo cen tro  Su au gu sių jų sky riaus  IVn  kla sės mo ki nė Er nes ta Van­se vi čie nė  šiame  kon­kurse  užėmė  tre čią ją vie tą. Er nes tą kon sul­ta vo  lie tu vių  kal bos  ir li te ra tū ros  mo ky to ja Al do na Šlia žai tė. VSMC surengta kon­

 fe ren ci ja  „Ku ku čio  lū­po mis  sa ko ma  tie sa“. Per  renginį  bu vo  ap­do va no ti konkurso nu­ga lė to jai ir juos kon sul­ta vę pe da go gai. Mū sų Er nes ta  ga vo  ne  tik 

di plo mą, bet ir hu ma ni ta ri nių moks lų dak ta ro Vid man to Kup re vi­čiaus pri zą – Da nu tės Ka li naus kai tės no ve lių kny gą „Skers vė jų na mai“, ku rio je pui ka vo si jai skir tas įra šas.Kon fe ren ci jo je nu ga lė to jai ir jų mo ky to jai klau sė si pra ne ši mų 

apie M. Mar ti nai čio kū ry bą, skai ty mo stra te gi jas, vy ko edu ka­ci nė pro gra ma Venc lo vų na muo se­mu zie ju je.Mo ky mo si vi są gy ve ni mą stra te gi ja iš tie sų pa si tei si na. Su­

au gu sie ji ne tik dir ba, mo ko si, bet  ir da ly vau ja kon kur suo se, net tam pa jų nu ga lė to jais.

Lai­mė­jo­pro­fe­si­nio­meist­riš­ku­mo­kon­kur­są­

Kė dai nių pro fe si nio ren gi mo cen tre (KPRC) vyko vi sų ša lies re gio nų na cio na li nis pro fe si nio meist riš ku mo kon kur sas „Šau­niau sias  ap dai li nin kas  2016“. Pa raiš kas  da ly vau ti  kon kur se pa tei kė 19 pro fe si nio mo ky mo  įstai gų ko man dų. Jas su da rė po 2 ap dai li nin ko (sta ty bi nin ko) mo ky mo pro gra mos mo ki nius.Kon kur so  tiks las – ug dy ti mo ki nių pro fe si nį meist riš ku mą, 

kel ti  jo pres ti žą, plė to ti  ry šius su ver slo  ins ti tu ci jo mis. Or ga­ni za to riai  – Švie ti mo  ir moks lo mi nis te ri ja, KPRC. Kon kur so glo bė ja – švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė.Da ly vių lau kė at sa kin gas dar bas – pa gal sche mą nu tin kuo ti 

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

27

15 kv. m pa vir šių (de ko ra ty vi nis tin ka vi mas). Tuo me tu pro fe­si jos mo ky to jams vy ko se mi na ras „Pro duk ty vaus mo ky mo(si) me to das pro fe si nia me mo ky me“, ku rį ve dė KPRC pro fe si jos mo ky to jos me to di nin kės Vi da Ra da vi čie nė, Lai mu tė Dul ki nie nė ir vy res nio ji spe cia lio ji pe da go gė Jo li ta Kše na vi čie nė. Kon kur so nu ga lė to jus pa skel bė ver ti ni mo ko mi si jos pir mi nin­

kas Ste po nas Lau ry nas, UAB „Laus ta“ di rek to rius. Jais ta po KPRC mo ki niai An drius Gau ril či kas ir Eri kas Bri gys (pro fe si jos mo ky to jos V. Ra da vi čie nė, Lai mu tė Lin ke vi čie nė). Pri zi nių vie tų lai mė to jai ap do va no ti švie ti mo ir moks lo mi nist rės A. Pit rė nie­nės pa dė kos raš tais, tau rė mis bei ver tin go mis rė mė jų do va no­mis. Nu ga lė to jų pro fe si jos mo ky to joms įteik tos Kva li fi ka ci jos ir pro fe si nio mo ky mo plėt ros cen tro di rek to riaus Ta do Ta mo šiū no pa dė kos ir at mi ni mo do va nos.

Dau giau in for ma ci jos apie kon kur są – www.ke dai nie tis.lt/m/news/nau jie nos/sau niau si-ap dai li nin kai-mo ko si-ke dai niu-prc.

Te­mi­nės­sa­vai­tės

sa­vai­tė­pa­sa­kų­ša­ly­je­Pa ne vė žio  spe cia lio jo je mo kyk lo je­dau gia funk cia me  cen­

tre nuo 2015 m. rug sė jo 1 d.  įsteig ta  jau nuo lių virš 21 me tų gru pė. Ug dy ti niams dėl įvai rių rai dos su tri ki mų sun kiai se ka si mo ky tis, tad įstai gos spe cia lis tai sten gia si su da ry ti  lanks čias ug dy mo są ly gas,  leidžiančias  la vin ti  jų  ge bė ji mus.  Jau  ta po tra di ci ja mi nė ti nų  die nų  pro ga  vyk dy ti  sa vai ti nius  pro jek tus. Tarp tau ti nėms te at ro ir vai kų kny gos die noms pa mi nė ti bu vo skir ta „Pa sa ko rių sa vai tė“. 

Pen kias die nas cen tre sek tos pa sa kos, ku rias vai kai ir dar­buo to jai, pa si tel kę „Sta lo te at rą“, iliust ra vo, kiek vie nos kla sės mo ki niai  kū rė  per so na žus.  „Pa sa ko rių  sa vai tę“  už bai gė  jau­nuo lių gru pės na rės In drės Pet ro šiū tės pa si ro dy mas drau ge su so cia li ne dar buo to ja Ri ma Bal čiū nie ne bei ki ne zi te ra peu tu Eli gi ju mi Dau tar tu – jie at li ko mi nia tiū rą „Gė lės pie vo je“.Šis pro jek tas ir ug dy ti niams, ir dar buo to jams su tei kė daug 

ma lo nių aki mir kų.

svei­ka­tin­gu­mo­sa­vai­tė­„Lie­ta­vo­je“

Ba lan džio  7­ąją  – Pa sau li nę  svei ka tos  die ną  –  Jo na vos „Lie ta vos“ pa grin di nė je mo kyk lo je organizuota svei ka tin gu mo sa vai tė. Su ma ny mo tiks las – ug dy ti svei kos gy ven se nos prin­ci pus,  stip rin ti  at sa ko my bę už  sa ve  ir  ar ti muo sius. Sa vai tės šū kis „Au gu svei kas ir lai min gas!“.Pir mą ją die ną mo kyk los bib lio te ko je bu vo su reng ta pa ro da 

apie svei ką mi ty bą, mankš tas, die tas. Tre čia die nio  rytą vi sa įstai gos ben druo me nė pra dė jo mankš ta, ku rią ve dė  tre ne ris Vai das Zub ri ko vas. Mo kyk lo je pa skai tas skai tė svei ka tos spe­

cia lis tė Ju li ja Gir šie nė, svei kos gy ven se nos ir mi ty bos spe cia­lis tas Ar tū ras Su je ta  bei  svei kos gy ven se nos prak ti kė Ali na Ako pian. Šią sa vai tę daug kal bė ta apie svei ką ir su ba lan suo tą mi ty bą, die nos re ži mą, ak ty vų kas die nį lais va lai kį bei jo nau dą.

Dau giau in for ma ci jos ir nuo trau kų mo kyk los so cia li nio tin klo „Fa ce bo ok“ pa sky ro je.

mi­nė­ji­mai

Kny­gos­die­nos­mi­nė­ji­masUte nos Adol fo Ša po kos gim na zi jos bib lio te ko je vy ko ren gi nių 

cik las, skir tas 80­osioms Mar ce li jaus Mar ti nai čio gi mi mo me ti­nėms ir Tarp tau ti nei vai kų kny gos die nai pa mi nė ti. Bib lio te kos ve dė ja Vi da Gu de lie nė vai kiš kų kny gų au to riams ir jų kū ri niams tei kia ypač daug dė me sio.

Gim na zi jos  bib lio te ki nin kė Dia na Ket vir tie nė  de vin to kus su kvie tė  į  po eto,  es te to,  vi suo me nės  vei kė jo M. Mar ti nai čio kū ry bos po pie tę – pri sta ty ti  šio au to riaus kū ri niai, ap tar ta  jų reikš mė  lie tu vių  li te ra tū ros  rai dai. Gim na zis tams pa teik ta ne vien te ori nė in for ma ci ja, jie taip pat žiū rė jo apie šią iš ki lią as­me ny bę su kur tą do ku men ti nį fil mą „Žo lės pra kal bė ji mas“. Tai bu vo pui ki pro ga dau giau su ži no ti apie M. Mar ti nai čio gy ve ni mą, kū ry bą, pa sie ki mus.

Vi sa in for ma ci ja ir nuo trau kos mo kyk lų bib lio te kų tin kla raš ty je – www.in me dio.jim do.com/2016/04/06/kny gos-die nos-mi nė ji mas.

Re dak ci ja

28

Kvie­čia­me­mo­kyk­lų­ ben­druo­me­nes­ jau­dabar­ pra­dė­ti­pla­nuo­ti­sa­vo­lai­ką­ir­š.­m.­spa­lio­3–7­d.­da­ly­vau­ti­Kraš­to­ap­sau­gos­mi­nis­te­ri­jos­ tre­čius­me­tus­ iš­ei­lės­or­ga­ni­zuo­ja-ma­me­Kraš­to­ap­sau­gos­die­nos­mi­nė­ji­mo­ren­gi­ny­je­Lie­tu­vos­ka­riuo­me­nės­pa­da­li­niuo­se.

Ka­riuo­me­nė­spa­lį­kvies­į­Kraš­to­ap­sau­gos­die­nos­mi­nė­ji­mą

vie nuo li ko je ka riuo me nės pa da­li nių, prie ku rių pri si jun gė ša lia dis lo kuo ti ma žes ni pa da li niai.Tad kvie čia me mo kyk las skir ti 

ben druo siuo se  ug dy mo  pla­nuo se  pa žin ti nei  bei  kul tū ri nei veik lai nu ma ty to lai ko ir at vyk ti su si pa žin ti su Lie tu vos ka riuo­me ne vie ną iš šių spa lio die nų! Iš sa mes nė  in for ma ci ja  apie 

ren gi nio vie tas ir da tas bus pa tiks lin ta rug sė jį.

Vyr. lei te nan tė Iri na Ly SIO NOKRy šių su vi suo me ne sky riaus vyr. spe cia lis tė

Ka ri niai pa da li niai pa si rinks vie ną iš šių die nų ir su­rengs pus die nio pro gra mą – vyks švie čia mo jo ir agi ta ci­nio po bū džio pa skai tos ar pri sta ty mai. Per juos da ly viai su si pa žins su ka riuo me nės už da vi niais,  funk ci jo mis, ga li mais tar ny bos bū dais ir pan. Ant ro ji ren gi nio da lis bus skir ta prak tiš kai su pa žin din ti su ka ri niu da li niu, gin kluo te, ka ri ne įran ga ir t. t.Per nai  ren gi ny je  ap si lan kė apie  2200  vy res nio jo  am žiaus 

mo ki nių.  Kraš to  ap sau gos  die nos mi nė ji mas  or ga ni zuo tas 

„Tau ti nių ma žu mų mo kyk lų mo ki niai Lie tu vo je tu ri ne tik ge ras są ly gas mo ky tis sa vo gim to sio mis kal bo mis, bet ir ga li my bes ug dy tis  pi lie tiš ku mą“,  –  LR Sei me  su reng to je  kon fe ren ci jo je kal bė jo švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė Na tal ja Is to mi na.„Ba lan dį  švie ti mo  ir moks lo mi nist rė  pa tvir ti no Pi lie ti nio  ir 

tau ti nio ug dy mo 2016–2020 m. tar pins ti tu ci nį veiks mų pla ną, ku ria me ski ria mas dė me sys tau ti nių ma žu mų pi lie tiš ku mui  ir pa trio tiš ku mui“, – pa brė žė N. Is to mi na. 

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) šie met tę sia prieš ke­le rius me tus ini ci juo tą pro jek tų kon kur są „Bū ki me kar tu“. Ja me da ly vau ja mo kyk los, vyk dan čios ug dy mą skir tin go mis mo ko mo­sio mis kal bo mis, ku ria mi ben dri edu ka ci niai pro jek tai. Ak ty vus mo ki nių ben dra vi mas pa de da su si pa žin ti su ki tų tau tų kul tū ra, pa pro čiais, tar mė mis, ša li na ste re o ti pus.Mo kyk los ga li  rink tis  įvai rias ben dros veik los sri tis: kul tū ri­

nę, kū ry bi nę, et no kul tū ri nę, tu ris ti nę, gam to sau gi nę, spor ti nę, svei ka tin gu mo, pi lie ti nių ini cia ty vų ar kt.Šiais metais kon kur sas vyko ba lan džio– ge gu žės mė ne siais. 

Fi nan suo ti  pro jek tai  bus  įgy ven di na mi  2016 m.  bir že lio  1  – lap kri čio 15 d. Vie nam pro jek tui ga li bū ti ski ria ma nuo 800 iki 1500 eu rų.

Apie ver ti ni mąPa teik tas pa raiš kas ver ti na Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo 

švie ti mo cen tro (LMNŠC) di rek to riaus įsa ky mu pa tvir tin ta ver­ti ni mo ko mi si ja.

projektų­konkursas­„bū­ki­me­kar­tu“

Pir me ny bė tei kia ma pro jek tams, įtrau kian tiems ug dy mo įstai­gas iš skir tin guo se et ni niuo se re gio nuo se esan čių sa vi val dy bių, ro mų tau ty bės vai kus, tau ti nių ma žu mų šeš ta die ni nes, sek ma­die ni nes mo kyk las, taip pat už iman tiems dau giau mo ki nių ir į ak ty vią veik lą su bu rian tiems tė vus bei vie tos ben druo me nės na rius.LMNŠC iki ge gu žės 27 d. pa raiš ko je nu ro dy tu el. pa što ad­

re su pra ne š apie kon kur so re zul ta tus, o pa reiš kė jai ne vė liau kaip iki ge gu žės 31 d. el. pa štu al ma.mi ri nie ne@lmnsc.lt turi pa tvir ti nti su ti ki mą vyk dy ti pro jek tą ir, jei rei kia, pa tei kti pa tiks­lin tą or ga ni zuo ja mų prie mo nių pla ną bei de ta lių iš lai dų są ma tą.

Kon kur są ini ci juo ja ir fi nan suo ja ŠMM, or ga ni zuoja – LMNŠC.Dau giau in for ma ci jos – www.lmnsc.lt.

Nu ma ty ta vyk dy ti ir ki tus pro jek tus, skir tus stip rin ti Lie tu vos mo kyk lų tau ti nių ma žu mų mo ki nių pi lie tiš ku mą, ug dy ti jų kri ti nį mąs ty mą ir ži niask lai di nį raš tin gu mą.Pa gal Lie tu vos įsta ty mus, vie to vė se, ku rio se tra di ciš kai gau­

siai gy ve na tau ti nėms ma žu moms pri klau san tys as me nys, jei gu ben druo me nė pra šo, sa vi val dy bė lai duo ja mo ky mą si tau ti nės ma žu mos kal ba. Mū sų ša ly je vei kia 52 mo kyk los len kų mo ko­mą ja kal ba, 34 – ru sų, 1 – bal ta ru sių, taip pat po 1 pran cū zų ir vo kie čių kal bomis, 2 – an glų mo ko mą ja kal ba, 4 mo kyk los lie tu vių ir an glų mo ko mo sio mis kal bo mis. Dvie jo se gim na zi jo se mo ko ma heb ra jų kal ba.

Mū sų inf.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

29

Tę sia mas ne mo ka mas pen kių se mi na rų cik las „Mo ky mo si me to dai ir ga li my bės Lie tu vos sau go mo se te ri to ri jo se. Me to di­nių pa žin ti nių va do vų pri sta ty mas“. Už si ė mi mų truk mė – še šios aka de mi nės va lan dos.Per se mi na rus pri sta to mos mo ko mo sios pro gra mos – pa žin­

ti niai va do vai po 23 Lie tu vos sau go mas te ri to ri jas. Šios prie­mo nės pa reng tos 2009–2014 m. Eu ro pos eko no mi nės erd vės fi nan si nio me cha niz mo LT03 pro gra mos  „Bio lo gi nė  įvai ro vė ir  eko sis te mų  funk ci jos“  pro jek to  „Eko lo gi nio  švie ti mo plėt ra sau go mų  te ri to ri jų  di rek ci jo se“  lė šo mis. Me to di nis  pa žin ti nis va do vas po Lie tu vos sau go mas te ri to ri jas at sklei džia nau jas dar bo ga li my bes gam to je, pa de da vyk dy ti edu ka ci nes veik las sau go mo se te ri to ri jo se. Prak ti nė se mi na ro da lis skir ta su si pa­žin ti su vie na iš pen kių re gio ni nių par kų edu ka ci nių pro gra mų, pa tiems da ly vau ti  edu ka ci nia me už si ė mi me,  pa žin ti  gam tos mo kyk lų  sau go mo se  te ri to ri jo se ga li my bes. Šioms  veik loms rei ka lin ga miš ke tin ka ma vaikš čio ti ap ran ga.Se mi na ruo se  ga li  da ly vau ti  ne for ma lio jo  vai kų  švie ti mo, 

ben dro jo  ug dy mo mo ky to jai, mo ki niai,  vie tos ben druo me nių at sto vai, tu riz mo or ga ni za to riai, ži niask lai dos at sto vai, sau go­mų te ri to ri jų dar buo to jai, ap lin ko sau gi nin kai.

Re gist ruo tis ga li ma tik į vie ną se mi na rą. Re gist ra ci ja el. pa štu – aus ri ne.dem sie ne@lmnsc.lt.

mo­ky­mo­si­me­to­dai­ir­ga­li­my­bės­ Lie­tu­vos­sau­go­mo­se­te­ri­to­ri­jo­se

Re gist ra ci ja bai gsis  li kus die nai  iki  se mi na ro ar ba kai ne­bebus lais vų vie tų (da ly vių skai čius ri bo tas).Se mi na rai dar vyks:bir že lio 9 d. – Na cio na li nia me sau go mų te ri to ri jų lan ky to jų 

cen tre (An ta kal nio g. 25, Vil nius). Se mi na ras skir tas Vil niaus ir kai my ni nių ra jo nų da ly viams;

bir že lio 16 d. – Var nių re gio ni nio par ko gam tos mo kyk lo je (Dumb rių g. 7, Ož ta kių k., Tel šių r.). Se mi na ras skir tas Tel šių, Plun gės ir kai my ni nių ra jo nų bei Vil niaus mies to ir ra jo no da­ly viams.

Vil niaus mies to ir ra jo no mo ky to jus į se mi na rus nu veš ir par­veš ren gi nio or ga ni za to riai. Se mi na rų pro gra mos skel bia mos in ter ne to sve tai nė je –www.lmnsc.lt/lt/ren gi niai/?id=1219. Da ly viams bus iš duo ti Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie­

ti mo  cen tro  (LMNŠC)  kva li fi ka ci jos  to bu li ni mo  pa žy mė ji mai  (LR švie ti mo ir moks lo mi nist rės 2016­03­03 įsa ky mu Nr. V­108 LMNŠC yra ak re di tuo tas).Dė ko ja me už at sa kin gą re gist ra ci ją.Pa si kei tus ap lin ky bėms, pra šo me in for muo ti – Auš ri nė Dem­

šie nė, tel. 8 678 16 553, (8 5) 267 0060.

Pa reng ta pa gal LMNŠC in f.

Ba lan dį Vil niaus in ži ne ri jos li cė­ju je vy ko šach ma tų tur ny ras, su­kvie tęs šios įstai gos pra di nių kla­sių mo ki nius pa ro dy ti sa vo ži nias ir  įgū džius  prie  šach ma tų  len tų. Pa grin di nis ren gi nio tiks las – pa­si ruoš ti  ar tė jan čiam di džiau siam šach ma tų tur ny rui Lie tu vo je.Da ly viai var žė si ke tu rio se am­

žiaus gru pė se: žai dė pen kis ra tus švei ca riš ka  sis te ma,  kiek vie nam žai dė jui tai ky ta 15 min. lai ko kon­tro lė. Mo ki niai  pri tai kė  prak ti nes ži nias,  įgy tas  per  šach ma tų  pa­mo kas, taip pat pa ro dė sa vo su­ma nu mą bei iš tver mę. Įdo mu tai, kad 1–4 kla sių tur ny ro nu ga lė to ju ta po vie nas  jau niau sių da ly vių – pir mo kas Lu kas Pet ri kas.Vil niaus in ži ne ri jos li cė jus ypa tin gas ne tik tuo, kad čia nuo 

1 kla sės mo ki niai mo ko si in ži ne ri jos, bet ir dėl šio je mo kyk lo je su si tel ku sio gau siau sio Lie tu vo je jau nų jų šach ma ti nin kų bū rio. „Džiau giuo si, kad tė ve lių ini cia ty va šach ma tų pa mo kė lės pra­di nė se kla sė se ta po re a ly be. Apie šach ma tų nau dą vai kams kal ba ma vis gar siau, o mes tai jau įgy ven di na me prak tiš kai“, – pa ste bė jo mo kyk los di rek to rė Re gi na Mi ka laus kie nė.Šach ma tai – ne tik žai di mas, bet ir pui ki edu ka ci nė prie mo­

nė. Ši veik la ug do vai kų mąs ty mą, kū ry biš ku mą, la vi na at min tį, mo ko pri im ti spren di mus, ver tin ti si tu a ci ją, ana li zuo ti ir nu ma ty ti at ei tį. Na, o šach ma tų tur ny rai – ga li my bė įro dy ti sa vo mąs ty mo pra na šu mą prieš var žo vą.Lie tu vos šach ma tų mo kyk los di rek to rius Do na tas Pi lin kus 

at sklei dė: „Gra žus ben dra dar bia vi mas su Vil niaus in ži ne ri jos li cė ju mi pa ska ti no siek ti iš skir ti nio tiks lo – su reng ti di džiau sią šach ma tų tur ny rą Lie tu vos is to ri jo je. Ti ki mės pa ge rin ti 1997 m. už fik suo tą gau siau sio šach ma tų tur ny ro re kor dą – ja me da ly­va vo 247 vai kai.“Ma no ma, kad šį tiks lą pa vyks pa siek ti, nes vien Vil niaus in­

ži ne ri jos li cė ju je vy ku sia me tur ny re da ly va vo dau giau nei 100 vai kų.  Lie tu vos  šach ma tų mo kyk lo je  šiuo me tu mo ko si  per 2000 mo ki nių, tad bent penk ta da lis ne pra leis pro gos įsi am žin ti Lie tu vos re kor dų kny go je šių me tų ge gu žės 28 d.

Jo vi ta PO NO MA RIO VIE NĖVil niaus in ži ne ri jos li cė jaus di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui

pra­di­nu­kų­šach­ma­tų­tur­ny­ras­–­ge­ne­ra­li­nė­re­pe­ti­ci­ja­sie­kiant­Lie tu vos re kor do

30

Šilu tės že mės ūkio mo kyk laiš ba lan so į ba lan są per duo da jai ne rei ka lin gą, 

nu si dė vė ju sį, ne tin ka mą nau do ti tur tą:

� au to ma ši ną „MAN­63012A“, 1970 m.; � trak to rių „JUMZ­6­KL“, 1986 m.; � prie ka bą „2PTS­6“, 1993 m.; � kra ty tu vą „PRT­7“, 1990 m.; � dis ki nes akė čias „DTT­30E“, 1988 m.; � grū dų va lo mą ją, 1997 m.; � ma lū ną, 1998 m.; � spaus din tu vą „Epson 630“, 2001 m.; � ry šio įran gos „BSU“ įren gi nį, 2006 m.; � mul ti me di jos pro jek to rius „Tos hi ba xd 2000“, 2008 m. (3 vnt.); � ko pi ja vi mo apa ra tą „Tos hi ba e­stu dio 166“, 2008 m.; � kom piu te ri nę įran gą, 2000 m., 2001 m., 2003 m.; � ne šio ja mą kom piu te rį „HP 67306“, 2010 m.; � mul ti me di jos pro jek to rių „BENQMP523“, 2010 m.; � la ze ri nį spaus din tu vą­ske ne rį, 2002 m.; � kom piu te rius „Vector“, 2001 m. (3 vnt.), 2002 m.

In for ma ci ją tei kia di rek to riaus pa va duo to jas ga my bai ir ad mi nist ra ci jai Re mi gi jus Ma ro zas, tel. 8 615 13 191.

Vai kys tės pri si mi ni mai daž nai žmo gui yra pa tys bran giau si. Iš at min ties iš ny ra pir mie ji ryš kūs gy ve ni mo įspū džiai ir pa tir tys, atai di juo kas, su skam ba ka dai se ma mos dai nuo tų lop ši nių in to­na ci jos. Lop ši nės – tai ma žo žmo gaus pri si lie ti mas prie mu zi kos pa sau lio, ga lin tis lem ti to les nę jo me ni nę rai dą ir tvir tą ry šį su tė vais. Džiu gu,  kad  ir  šiais  skait me ni nių  tech no lo gi jų  lai kais se no ji lop ši nių dai na vi mo tra di ci ja to liau iš lie ka gy vy bin ga – tai įro do Šv. Kot ry nos baž ny čio je  su reng tas VII  jau nu čių  cho rų fes ti va lis „Šir de lėj skam ba vis lop ši nė“.

Ren gi nį  or ga ni za vo Vil niaus mies to  sa vi val dy bė, Vil niaus mo ky to jų na mai, Vil niaus An ta kal nio pro gim na zi ja bei Vil niaus Ka ro li niš kių mu zi kos mo kyk la. Šiais me tais fes ti va ly je da ly va vo še ši ko lek ty vai iš Vil niaus: „Švie sos“ pra di nės mo kyk los vai kų dai na vi mo stu di ja „Spal vo ti sap nai“ (va do vės Ži vi lė Gas pa riū­nie nė ir Skir man tė Bal čiū nai tė, kon cert meis te rė Ro ber ta Mi ku­čio ny tė), Ga bi jos gim na zi jos jau nu čių cho ras (va do vė Li ja na Kups tie nė, kon cert meis te rė Edi ta Bag vi lie nė), Bro niaus Jo nu šo mu zi kos mo kyk los  jau nu čių  cho ras  (va do vė  Lai mu tė Ka ča­naus kie nė, kon cert meis te rė Na ta li ja Šums kie nė), An ta kal nio pro gim na zi jos jau nu čių cho ras (va do vė Bri gi ta Sta nis laus kai­tė), Ka ro li niš kių mu zi kos mo kyk los 2 kla sės (va do vė Li li ja na Za ran kie nė, kon cert meis te ris Pau lius Ma tu zas) bei  jau nu čių cho ras  (va do vė Va le ri ja Brūz gie nė,  kon cert meis te rė Tat ja na Aly mo va). Kiek vie nas ko lek ty vas tu rė jo at lik ti po du lais vai pa­si rink tus kū ri nius, ta čiau pa gei dau ta, kad vie na iš kom po zi ci jų bū tų ori gi na li, lie tu vių ar ki tų tau tų liau dies lop ši nė.Pa grin di nė fes ti va lio „Šir de lėj skam ba vien lop ši nė“ or ga ni za­

to rių idė ja – su kur ti šven tę vi siems cho ruo se mu zi kuo jan tiems Vil niaus mies to vai kams ir jų ar ti mie siems, pa ma žu pra tin ti at li­kė jus prie di džiosios sce nos. Nors kiek vie no ko lek ty vo pa tir ties ba ga žas skir tin gas, vi si cho ris tai nuo šir džiai sten gė si su ža vė ti pub li ką ori gi na liais pa si ro dy mais. Po Šv. Kot ry nos baž ny čios skliau tais  tą die ną til po tiek sce nos ve te ra nai, da ly vau jan tys ren gi ny je jau sep tin tą kar tą, tiek ir ma žie ji de biu tan tai, ku riems tai bu vo pir ma sis pa si ro dy mas kon cer ti nė je erd vė je. „Švie sos“ pra di nės mo kyk los vai kų dai na vi mo stu di jos „Spal vo ti sap nai“ 

„Šir­de­lėj­skam­ba­vis­lop­ši­nė“

atlikėjai  kū ri nius  at li ko  itin  raiš kiai.  Jie  su dai na vo po pu lia rią Lai mio Vil kon čiaus lop ši nę „Dė dė mie gas“ bei ener gin gą kom­po zi to rės In gos Še dui kie nės kom po zi ci ją „La bas“. Ko lek ty vas ža vė jo pub li ką ne tik pui kiai skam ban čiais bal sais, bet ir taik­liai pa si rink tais cho re og ra fi niais ele men tais – ma žie ji at li kė jai sce no je ju dė jo lais vai ir už tik rin tai. Tik ru at ra di mu klau sy to jams ta po An ta kal nio pro gim na zi jos jau nu čių cho ras – šis ne di de lis ko lek ty vas už mo kyk los  ri bų  kon cer ta vo pir mą kar tą,  ta čiau me ni ne įtai ga nei kiek ne nu si lei do ki tiems fes ti va lio da ly viams. Nuo sta biai skam bė jo cho ris tų in ter pre tuo ta lop ši nė „Žal va ri nis ka rei vė lis“ (mu zi ka Rū tos Bu di na vi čie nės). Ren gi ny je ne trū ko ir va di na mų jų cho ri nės mu zi kos šla ge rių – itin po pu lia rių dai nų, ku rias  iš gir du si pri tar ti ga lė jo  ir pub li ka. Pa vyz džiui, Ga bi jos gim na zi jos jau nu čių cho ras pa si rin ko le gen di nį Vy tau to Pal ta na­vi čiaus kū ri nį „Tau, ma no ma my te“, o Bro niaus Jo nu šo mu zi kos mo kyk los jau nu čių cho ras jaut riai in ter pre ta vo dau ge lio ma mų prieš mie gą niū niuo ja mą Jo han ne so Brah mso „Lop ši nę“. Ka­ro li niš kių mu zi kos mo kyk lai šiais me tais fes ti va ly je at sto va vo net du cho rai. Abu ko lek ty vai mu zi ka vo dar niai ir spin du lia vo nuo šir du mu.

Ren gi ny je gra žų žo dį ta rė Šv. Ig no to baž ny čios ge ne ral vi ka­ras, vy riau sia sis ka riuo me nės ka pe lio nas plk. ltn. mgr. Ri mas Venc kus. Jo tei gi mu, lop ši nės žan ras liu di ja tė vų mei lę vai kui. Gar bin gas sve čias pa lin kė jo, kad kiek vie no mū sų šir dy je skam­bė tų dar ni mu zi ka ir mokė tu me skleis ti gė rį. Fes ti va lio ku ra to rė, Vil niaus mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo, kul tū ros ir spor to de par ta men to Švie ti mo sky riaus Ne for ma lio jo švie ti­mo po sky rio ve dė ja Zi ta Už ly tė vi sų ko lek ty vų mo ky to jams bei kon cert meis te riams įtei kė pa dė kos raš tus. Šven tę tra di ciš kai už bai gė  kom po zi to riaus Al vy do  Je ge le vi čiaus  lop ši nė  „Jau sau lu tė  lei džias“, ku rią at li ko  jung ti nis  jau nu čių cho ras kar tu su Ka ro li niš kių mu zi kos mo kyk los ka me ri niu or kest ru (va do vas Kęs tu tis Li pei ka, di ri ga vo V. Brūz gie nė). Nu skam bė jus pas ku­ti niams fes ti va lio akor dams, dar ilgai Šv. Kot ry nos baž ny čio je tvy ro jo pa ki li nuo tai ka.

Ais tė VA LEN TAI TĖ

Balandį  Varėnos  kultūros  centre  vyko  nacionalinis  dainų festivalis  „Dainos  iš  tremties“. Šiuo  renginiu siekta prisiminti 1948­ųjų ir 1949­ųjų metų pavasario tremtis, kada iš Lietuvos masiškai buvo išvežami žmonės.Dainų festivalyje dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš Vilniaus, 

Kauno, Panevėžio, Alytaus, Radviliškio miestų, Prienų, Ra­seinių ir Varėnos rajonų. Vaikai dainavo populiarias partizanų, tremtinių dainas. Organizatoriai tiki, kad šis festivalis mokiniams buvo ne tik puiki galimybė atskleisti meninius gebėjimus, bet ir gyva istorijos pamoka. Renginyje dalyvavo bei dainavo ir buvę tremtiniai, politiniai kaliniai.Dainų festivalį „Dainos iš tremties“ organizavo Tarptautinės 

komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje  įvertinti  sekretoriatas  kartu  su Varėnos  „Ąžuolo“ gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru. Renginyje dalyvavo daugiau nei šimtas atlikėjų  iš 14 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose veikia tolerancijos ugdymo centrai.Tarptautinė  komisija  nacių  ir  sovietinio  okupacinių  režimų 

nusikaltimams Lietuvoje  įvertinti  Lietuvos bendrojo  ugdymo mokyklas, tolerancijos ugdymo centrus kasmet kviečia minėti su gyventojų netektimis, trėmimais susijusias svarbias istorijos datas.

Ingrida VILKIENĖŠvietimo programų koordinatorė

Dainos iš tremties

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2016 m. Nr. 5 (360)

31

Mo ki nių me ni nės  kū ry bos  dar bų kon kur sas  bu vo  skir tas  Bib lio te kų me tams. Ja me da ly va vo vai kai nuo 7  iki  18 me tų.  Kon kur so  tiks las  – įtrauk ti mo ki nius  į  ak ty vią  kū ry bi nę veik lą, ska tin ti dai lės kal ba  iš reikš ti sa vo  san ty kį  su  kny ga,  bib lio te ka, Lie tu vos kul tū ros is to ri ja.Iš vi so at siųs ti 1337 dar bai. Juo se 

iš ryš kė jo vai kų ir jau ni mo skai to mos li te ra tū ros ten den ci jos, fi lo so fi niai ap­mąs ty mai, kas yra kny ga, bib lio te kų da bar tis  ir  at ei ties  vi zi jos. Mo ki nių pie ši niuo se  vaiz duo ja mi  bib lio te kų pa sta tai  ir  in ter je ras,  kny gų  len ty­nos, mėgs ta mų kū ri nių per so na žai, fu tu ris ti nės  įstai gos  ir  mo der nios tech no lo gi jos.Ba lan dį Lie tu vos tech ni kos bib lio­

te ko je ati da ry ta 60 mo ki nių kū ry bi nių dar bų pa ro da „Kny gų na mų švie sa“.

vAiz­DAi­KAip­Žo­DŽiAi,­nes­pie­ŠiAn­Tys­sKAi­To,­o­sKAi­TAn­Tys­pie­ŠiA

Or ga ni za to riai  jau nuo sius  dai li­nin kus  ra gi no  do mė tis  sa vo  kraš to bib lio te kų pa sta tų is to ri ja, kvie tė pa­si jus ti at ei ties kny gų na mų vi zi jų kū­rė jais ir ar chi tek tais, ati džiau įsi žiū rė ti į sa vo mo kyk los ar mies te lio bib lio­te ko je dir ban čius žmo nes, pa žiū rė ti į  sa ve  iš  ša lies  su  kny ga  ran ko se, pri si min ti mėgs ta mą kū ri nį ir su kur ti jam iliust ra ci ją. Ne ma nau, kad ga li ma ras ti dar pla tes nę ir kū rė ją taip iš lais vi nan čią te mą...Man te ko gar bė bū ti kon kur so ko mi si jos gal va, tad šiek tiek 

ap tar siu, ką iš­da­vė­jau nųjų kū rė jų dar bai. Ži no ma, tos ži nu tės pri klau so ir nuo da ly vio am žiaus. Kon kur so dar bų au to riai bu­vo suskirstyti  į  tri s am žiaus gru pe s: 7–10 me tų, 11–14 me tų ir 15–18 me tų.Ma žiau sie ji  – pa tys drą siau si  ir  links miau si.  Jų skai to mos 

kny gos spal vin gos, gau siai iliust ruo tos, ma tyt, to dėl jų pa sau liai pil ni spal vų ir po pie riaus la pe. Iš ryš kė ja dau gy bė vai kų mėgs­ta mų per so na žų,  jų  por tre tų  –  taip  su ži nai,  kurios  kny ge lės skai to miausios. Čia Ast ri dos Lind gren  is to ri jų  vei kė jai  ne tu ri kon ku ren tų. Žiū rint į dar bus ma lo niai nu tei kia min tis, kad skai­tan tys vai kai ir pie šia, o gal pie šian tys ir skai to. Ge rai!Tarp ant ro jo je gru pė je pa teik tų dar bų ap tik ta di džiau sia bib­

lio te kų in ter je ro ko lek ci ja, rit mi nės kny gų len ty nų kom po zi ci jos, ma žiau as me niš ku mų, o dau giau api ben drin tų, fi lo so fi nių ap­mąs ty mų, kas yra kny ga, ką ji reiš kia žmo gui, iš pa sa ko ji mų vaiz dais jun ta ma ko mik sų įta ka. Dar bai kruopš tūs, įtai gūs, jų taip grei tai ne ap žiū rė si, ten ka pri ei ti ar čiau, per skai ty ti pa va­di ni mą ir dar kar tą pa si žiū rė ti. Ti kiu, kad be žiū rint ne vie nam iš sprūs – gra žu!Tre čio sios (vy riau sių jų) gru pės dar bai iš si ski ria min čių gel me. 

Kū ri niai ma žiau eks pre sy vūs, daugiau pa sa ko jan tys, detalūs, sten gia ma si pieš ti tik ro viš kai, tei sin gai ir taip, kaip yra iš tik rų jų. Džiu gi na, kad yra vai kų, sie jan čių sa vo at ei tį su me ni nin ko ar iliust ruo to jo ke liu, ki taip sa kant – pro fe si ja. Iš si ski ria pro fe sio­na liai at lik ti dar bai,  jų  tech no lo gi jos, per spek ty vos,  jun ta mas spal vo ty ros, kom po na vi mo dės nių, me no is to ri jos iš ma ny mas. Šio je ko lek ci jo je kū rė jai at si sklei džia kaip bran džios ir ap lin kai jaut rios as me ny bės.Tu riu pa ste bė ti, kad dau ge liui kon kur so da ly vių  itin pa ti ko 

fan ta zuo ti  apie  at ei ties  bib lio te kas.  Juk  bū tent  jiems  ir  teks spręs ti ak tu a liau sius šiuo lai ki nių kny gų na mų klau si mus! <...> Vai kai vis  iš nau jo pa tvir ti na, kad bib lio te kos, kny gos nie kur ne dings, jos yra ir bus svar bios bei rei ka lin gos, tie siog įgaus nau jas for mas ir veiks ki to kiais bū dais.

Kny­gų­na­mų­švie­sa(Atkelta iš spalvotosios dalies 20 p.)

Ma nau, mo ky to jams  ir  vai kams smal su  su ži no ti,  ko kiais  kri te ri jais šį kar tą va do va vo si reik li me ni nin kų ko mi si ja. Iš duo siu pa slap tį. Vi sų pir­ma, ieš ko jo me tų, ku rie vaiz dais, jų kom po zi ci jo mis, idė jo mis, spal vo mis ir pus to niais yra sa vi ti, drą sūs ir  iš­ra din gi, vis ką ma to ki taip, nuo šir dūs ir kar tu la bai reik lūs su pan čiam pa­sau liui. Kon kur se iš ryš ki na mos skir­tin gos am žiaus gru pės, tad ko mi si ja sten gė si at rink ti lau re a tus ir pa ro dos da ly vius  taip,  kad  jaus tų si  įvar dy tų gru pių skir tu mai. Ma nau, kad pa ro­do s, ku rios dar bus sie ja vie na te ma, žiū ro vams  įdo mu  ir nau din ga pa ty­ri nė ti  idė jų  įvai ro vę,  in ter pre ta ci jų  ir aso cia ci jų lau kus bei vaiz do kū ri mo ir su vo ki mo skir tu mus vai kui bręs tant. Įsi gi li nus kils klau si mų!Dar  šiek  tiek  as me ni nių min čių. 

Ne pa slap tis,  kad  vai kai  pie šia  tai, ką ma to kiek vie ną die ną, per tei kia, ką  gir di  iš  su au gu sių jų mo kyk lo je ir  na muo se,  ką  tė vai  vei kia  va ka­rais po dar bų, kas su ka si  in ter ne te ir  te le vi zo riaus  ek ra ne.  Jie mū sų veid ro džiai, tad ge riau nei bet ko kie ap klau sų  ir  rei tin gų gra fi kai pa ro do kas die nos re a li jas. Tik rei kia šiek tiek kan try bės bei no ro įsi žiū rė ti ir ne bi jo ti tie siai švie siai iš sa ko mų min čių, nes „di de li“ dė dės  ir  te tos gy ve na sa vo „tei sin ga me“ pa sau ly je,  ku ria me  tik 

jie tei sūs ir ži no, kaip tu ri bū ti. Ar tik rai? Sma gu, kad ge riau si ir įdo miau si dar bai bus pri sta ty ti Lie tu vos mies tų bib lio te ko se.  Pa si džiaug si me vai kų iš mo ne – „juk vis kas nuo sta bu, pa žiū rė­ki te, ko kie įdo mūs pie ši niai“! Jei bū tų ma no va lia, su reng čiau pa ro dą iš ne at rink tų dar bų LR Sei me, pri sta ty čiau vai kų aki mis ma to mas ma žų mies te lių  re a li jas,  apie  ku rias  vis  ban do ma kal bė ti  vie šai,  bet  jos  taip men kai  gir di mos,  kaip  prie kaiš tą vis ką įteik čiau val džios at sto vams. Iš tų dar bų į  juos žvelg tų liūd ni bib lio te kų lan ky to jų vei dai, se nos len ty nos, ny ki ap lin ka, vie nat vė ir ne ži no my bė. At virkš ti nio pa ro dų va rian to ne bū na, o gai la... Vis dar įpras ta kal bė ti apie rep re zen ta ci nius as pek­tus, me niš kai  sa kant,  ir­ taip­ ža­lią­ žo­lę­ pa­da­žy­ti­ dar­ ža­liau. Ti kiuo si, kad at eis die na, kai vai kų ir pa aug lių min tys bus iš­girs tos bei pa dės kur ti mū sų vals ty bės at ei tį. Juk iš es mės – tai jų vals ty bė.Dar vie nas aki vaiz dus fak tas, pa pa sa ko tas pie ši niais, – bib­

lio te ki nin kė mis Lie tu vo je dir ba vien mo te rys. Taip, gal ar chy vuo­se ar moks lo sky riuo se yra ir vy rų, bet su vai kais, lan ky to jais ben drau ja tik Jos. Iš vi sų kon kur sui at siųs tų dar bų ne bu vo nė vie no bib lio te ki nin ko por tre to. Ko dėl? Čia vėl gi šis klau si mas la­biau mū sų vals ty bei nei vai kams. At sa ky mai aki vaiz dūs mums, su au gu sie siems, o kaip pa aiš kin ti pa aug liui, ypač da bar, kai ma žuo se mies te liuo se šei mos iš ar dy tos, nes vie nas iš tė vų, o daž niau siai tė tis, už dar biau ja už sie ny je? Kul tū ros, švie ti mo, edu ka ci jos ben druo me nės ir or ga ni za ci jos tu rė tų at vi rai kel ti šį klau si mą, per žvelg ti sa vo pro gra mas ir ne bi jo ti keis tis. Ne ge rai, kai nuo pat ma žens for muo ja mi tam tik ri ste re o ti pai, kuo de ra tap ti vy rui, o kuo mo te riai. Ma no gal va, jei tik mes ge bė tu me leis ti  vai kams  bū ti  tei­sin­giems  pa gal  sa vo  su vo ki mą,  tik ro ji Lais vė at ei tų į vi sas mū sų gy ve ni mo sri tis žy miai grei čiau ir be jo kių šūkių ar ei ty nių. Ji tap tų sa vai me su pran ta ma pri gim ti ne duo ty be, o ne tuo, už ką rei kia ko vo ti. 

Su­pa­gar­ba­mo­ki­niams,­jų­mo­ky­to­jams­ir­kon­kur­so­or­ga­ni­za­to­riams

Doc. Ma ri ja MAR CE LIO Ny TĖ-PA LIU KĖVil niaus dai lės aka de mi jos Gra fi kos ka ted ros ve dė ja

„Transformacijos“. Ema Balbieriūtė, 17 m. (Šiaulių Simono Daukanto gimnazija, mokytoja Elida Ignatavičienė). Konkurso laureatė

32