6
437 PALANGOS MIESTAS PALANGA, BŪTINGĖ, ŠVENTOJI

PALANGA, BŪTINGĖ, ŠVENTOJI - sakralas€¦ · PALANGA Žemaičių kalnelis Birutės parke Krikštai ir kryžius-saulutė žymi senosios gyvenvietės (iki XIII a.) vėliau čia

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: PALANGA, BŪTINGĖ, ŠVENTOJI - sakralas€¦ · PALANGA Žemaičių kalnelis Birutės parke Krikštai ir kryžius-saulutė žymi senosios gyvenvietės (iki XIII a.) vėliau čia

437

PALANGOS MIESTAS

PALANGA, BŪTINGĖ, ŠVENTOJI

Page 2: PALANGA, BŪTINGĖ, ŠVENTOJI - sakralas€¦ · PALANGA Žemaičių kalnelis Birutės parke Krikštai ir kryžius-saulutė žymi senosios gyvenvietės (iki XIII a.) vėliau čia

438

Žemaičių kalnelis Birutės parke

Palangos tiltas 437 psl. – Palangos bažnyčia

Page 3: PALANGA, BŪTINGĖ, ŠVENTOJI - sakralas€¦ · PALANGA Žemaičių kalnelis Birutės parke Krikštai ir kryžius-saulutė žymi senosios gyvenvietės (iki XIII a.) vėliau čia

439

PALANGA Švč. Mergelės Marijos

Ėmimo į dangų bažnyčia, 1907 m. Architektas Karlas Eduardas

Strandmanas 1540 m. minima bažnyčia. Iki 1597 m.

pastatyta nauja (vietoj protestantų atimtos). 1767 m. pastatyta nauja. 1898-1907 m. pastatyta dabartinė.

Trečdalį statybos fundavo grafas Feliksas Tiškevičius

Šventoriaus vartai, 1907 m.

PALANGOS KAPINĖS

Kapinių mauzoliejus (?) ir Palangos kapinių koplyčia, 1815 m.

Page 4: PALANGA, BŪTINGĖ, ŠVENTOJI - sakralas€¦ · PALANGA Žemaičių kalnelis Birutės parke Krikštai ir kryžius-saulutė žymi senosios gyvenvietės (iki XIII a.) vėliau čia

440

BIRUTĖS PARKAS Laiminantis Kristus, 1901 m.

Autorius danų skulptorius Bertelis Torvaldsenas (?)

1948 m. Sovietų valdžia nugriovė ir sunaikino. 1993 m. atstatyta Skulptorius Stasys Žirgulis

Lurdo grota, (1898) 1901 m. Fundatorius grafas Feliksas

Tiškevičius. Sovietų laikais Švč. Mergelės Marijos skulptūra buvo

perkelta į Palangos bažnyčią. Atgimimo laikais pastatyta kopija

Meistras Raimondas Leparskas

Birutės kalno koplyčia, 1869 m. (aukščiau) Architektas K.Majeris Ant Birutės kalno nuo 1506 m. stovėjusi medinė Šv. Jurgio koplyčia. Jai sudegus (ar vėtrai nugriovus) 1869 m. Palangos klebono Konstantino Steponavičiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė mūrinė koplyčia. 1976 m. rekonstruota, įrengti vitražai Dalininkas Liudas Pocius Buv. Tiškevičių rūmų koplyčia, 1907 m. Architektas Francas Henrichas Švechtenas Dabar joje rengiamos dailės parodos, į kurias patenkama per Gintaro muziejų

Page 5: PALANGA, BŪTINGĖ, ŠVENTOJI - sakralas€¦ · PALANGA Žemaičių kalnelis Birutės parke Krikštai ir kryžius-saulutė žymi senosios gyvenvietės (iki XIII a.) vėliau čia

441

PALANGA Žemaičių kalnelis Birutės parke

Krikštai ir kryžius-saulutė žymi senosios gyvenvietės (iki XIII a.)

vėliau čia buvusių kapinaičių vietą. Grafas Tiškevičius čia buvo pastatęs

pavėsinę

Evangelikų liuteronų bažnyčia, 2007 m. Architektai Irena ir Gintautas Likšos

1928 m. buvo įrengti maldos namai. 1938 m. sudegė. 2005-07 m. pastatyta

dabartinė bažnyčia. 2012 m. pašventinta

Iveros Dievo Motinos ikonos stačiatikių cerkvė, 2002 m. Architektas Dmitrijus Borunovas

Palangos tiltas į jūrą naktį

Page 6: PALANGA, BŪTINGĖ, ŠVENTOJI - sakralas€¦ · PALANGA Žemaičių kalnelis Birutės parke Krikštai ir kryžius-saulutė žymi senosios gyvenvietės (iki XIII a.) vėliau čia

442

BŪTINGĖ Evangelikų liuteronų

bažnyčia, 1824 m. 1560 m. pirmoji Šventojoje

pastatyta bažnyčia buvo nuplauta į jūrą.

1640 m. pastatyta kita, bet vėliau apleista.

XVIII a. buvo perkelta į Būtingę.

1824 m. pastatyta dabartinė bažnyčia.

1866 m. užstatytas bokštas

ŠVENTOJI Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės,

bažnyčia, 1991-2003 m. Architektai Gintaras Aperavičius ir

Ričardas Krištopavičius Vienas iš fundatorių kunigas Antanas Valiuška,

dar prieš karą pradėjęs rūpintis bažnyčios statyba, 1944-95 m. gyvenęs Amerikoje,

bažnyčiai paaukojo visas savo gyvenimo santaupas

Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės (Stella Maris), koplyčia (mažoji bažnyčia), 1933 m. (kairėje) Apie 2,0 km nuo Šventosios centro, dešiniajame Šventosios upės krante, į vakarus nuo kapinių Pastatė Valentinas Galdikas (1902-66), kartu su broliu (pagal jo projektą) prelatu Jurgiu Galdiku (1883-1963), gavęs žemės sklypą kaip Lietuvos savanoris (šalia savo sodybos). Iki pastatant naująją bažnyčią, čia meldėsi Šventosios ir aplinkinių kaimų žmonės