PASIŪLYMAI, KURIE GALĖTŲ ŽENKLIAI SUMAŽINTI GYVENTOJŲ

IŠLAIDAS ŠILUMAI

1. Pastatų atitvėrimų (sienos, stogas, grindys, durys, langai ir kt.) bei šildymo ir karšto vandens sistemų būklės bei efektyvaus energijos vartojimo analizės ir kontrolės valstybinis reglamentavimas

• Faktinio šilumos suvartojimo daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemose

analizė rodo, kad to paties tipo namuose, tame pačiame mieste šilumos suvartojimas

skaičiuojant vienam kvadratiniam metrui ženkliai (2-3 kartais) skiriasi;

• Didelės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų atitvėrių (sienų, stogo, grindų, durų, langų ir kt.) bei

šildymo ir karšto vandens sistemų būklė yra nepatenkinama, pernelyg daug šilumos sunaudojama

neefektyviai, šilumos vartojimo lygis viršija techniškai pagrįstus atitinkamų pastatų norminius

dydžius;

• Gyventojai patys praktiškai negali individualiai rūpintis pastatų atitvėrių bei šildymo ir karšto vandens sistemų būkle bei efektyviu energijos vartojimu, bet ir įtakoti šiais klausimais daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančių asmenų (bendrijos, administratoriai) veikimo ar neveikimo;

• Galiojantys teisės aktai neįpareigoja tiesiogiai daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančius asmenis rūpintis pastatų atitvėrių (langų, durų, sienų, stogo ir kt.) bei šildymo ir karšto vandens sistemų būkle bei efektyvaus energijos vartojimo analize ir kontrole, nenumato atsakomybės už techniškai nepagrįstas šilumos sąnaudas;

• Būtina inicijuoti ir priimti teisės aktų (DNSB įstatymas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai) pataisas, numatančias daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančių asmenų pareigą rūpintis pastatų atitvėrimų (langų, durų, sienų, stogo ir kt.) bei šildymo ir karšto vandens sistemų būkle bei efektyvaus energijos vartojimo analize ir kontrole, bei numatančias jų atsakomybę už techniškai nepagrįstas šilumos sąnaudas.

Specialistų vertinimu, alternatyvos daugiabučių namų renovavimui nėra, tačiau renovavimo tempai ir apimtys Lietuvoje ženkliai atsilieka nuo ES šalių. Gyventojų būstų apsirūpinimo šiluma išlaidos žekliai (kartais) didesnės (kuro kaina mūsų šalyje pasiekė kitų Europos šalių lygį) negu panašaus klimato ES šalyse.

Būtina inicijuoti ir priimti teisės aktų pataisas, numatančias teisines prielaidas greitai ir efektyviai renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus, šalinti biurokratines kliūtis stabdančias šiuos procesus, numatant, kad:

•daugiabučių namų renovavimas turi vykti kompleksiškai atskirais kvartalais;• daugiabučiai namai renovuojami privalomai, nelaukiant gyventojų apsisprendimo, bet

visokeriopai palaikant jų iniciatyvą;• daugiabučių namų renovavimui privalomai kaupiamos gyventojų lėšos;• daugiabučių namų renovavimui maksimaliai skiriamos ES struktūrinės paramos ir

biudžeto lėšos;• sudaromos prielaidos daugiabučių namų renovavimui pritraukti privatų kapitalą,

numatant, kad privačiam investuotojui lėšos grąžinamos iš sutaupytos energijos, gyventojams iki investicijų susigrąžinimo mokant už šilumą tokia apimtimi, kokia buvo iki renovavimo pradžios

2. Daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimas

• mažas pajamas gaunantiems asmenims valstybės kompensacija skiriama atsižvelgiant į mokėjimus už daugiabučio namo renovavimą.

Siekti politinių partijų nacionalinio susitarimo, kad visi iki 1993 metų pastatyti gyvenamieji ir visuomeninės paskirties pastatai būtų renovuoti iki 2012 metų, sumažinant juose lyginamąsias šilumos sąnaudas iki geriausią praktiką atitinkančio lygmens.

Būsto struktūros ir jo gyvenamosios aplinkos gerinimas yra viena iš pagrindinių miestų plėtros gairių pažangesnės visuomenės kūrimo kelyje. Kaip rodo praktika savo būstu ir jo aplinka besirūpinantys gyventojai tampa labiau bendruomeniški, kadangi suvokia, kad visi kartu gali padėti geresnės savo ateities pagrindus.

Pastarųjų metų valstybės vykdoma mokesčių lengvatų politika buvo ypač palanki naujų gyvenamųjų namų statybos rinkai vystytis, tad didmiesčiuose, ypač sostinėje vienas po kito ėmė dygti nauji gyvenamieji namai. Tačiau didžioji dalis žmonių ypač vilniečių tebegyvena senai statytuose stambiaplokščiuose daugiaaukščiuose namuose

2.1. Kas tai būsto renovacija ir kam ji reikalinga?

Šiandien Lietuvoje dauguma stambiaplokščių jau yra fiziškai ir moraliai pasenę todėl gyvybiškai reikalingas jų atnaujinimas:

• būtina kompleksiškai modernizuoti daugiabučius;

• išspręsti privažiavimo ir automobilių parkavimo problemas;

• atnaujinti vaikų žaidimų aikšteles, laisvalaikio ir sporto zonas. 

Atnaujinus senuosius stambiaplokščius gyvenamuosius namus bus pasiekta:

• būsto kaina išaugs apie 20-30%;

Kompleksiškai atnaujinto Žirmūnų g. 3 namo dviejų kambarių butas (44,08 kv. m) 2006 m. spalio 16 d. buvo 270 tūkst. litų (1 kv. m – 6 760,4 litų), o netoliese Žirmūnuose esančio naujos statybos (37 kv. m) kaina 275 tūkst. litų (1 kv. m – 7 432,4 litai).

Kainų skirtumas – vos 9 procentai. Tuo tarpu tą pačią dieną (2006 10 16) senos statybos stambiaplokščio Žirmūnų mikrorajone buto vieno kvadratinio metro kaina buvo 5 616,4 litai – 20,3 proc. mažesnė nei atnaujinto ir 32,2 proc. mažesnė nei naujos statybos būsto.

• pagerėja gyvenamosios aplinkos sąlygos

Visais atžvilgiais palankus mikroklimatas name teigiamai veikia žmogaus savijautą, sveikatą. Tinkamai apšiltinus daugiabučių fasadus, butuose pakyla oro temperatūra. Sumažėjęs drėgnumas neleis susidaryti drėgmės kondensatui ir kitokiems pakenkimams. Užtikrinus tinkamą mikroklimatą patalpose, užkertamas kelias veistis pelėsiams, kurie gali sukelti daugybę ligų netgi vėžį. O karštą vasarą gerai apšiltintas ventiliuojamas fasadas apsaugos namo patalpas nuo perkaitimo.

• pagerėja pastato estetinis vaizdas, padidėja butų plotai a) sumontuojami nauji langai, atrodantys kur kas patraukliau nei senieji; b) įstiklintose lodžijose atsirandantys didžiuliai langų plotai pagyvina visą fasadą; c) virtuvių praplėtimo atveju abiejuose pagrindiniuose fasaduose atsiranda išvaizdūs

erkeriai;d) rekonstravus įėjimą jame įrengiamas platesnis tambūras, o greta lauke atsiranda

modernūs ir patogūs plieno turėklai, plati nuovaža, skirta žmonėms su negalia, taip pat modernios išvaizdos pašto dėžučių blokas.

e) naudingo ploto padidėjimas. Vien tik platinant balkonus ir paverčiant juos lodžijomis kiekvieno buto plotas padidėja nuo 2,0 iki 4,2 kv. m, o jeigu kartu platinama ir virtuvė – dar 3,6 kv. m., o tai gerokai palengvina namų šeimininkių padėtį ir būsto komfortą apskritai.

Prieš renovaciją Po renovacijos

• palengvėja namo eksploatacija, mažėja jos išlaidos Daugiabučių renovavimas pratęsia jų eksploatavimo laiką ir mažina išlaidas priežiūrai.

Praktika rodo, kad daugiabučio namo gyventojai surenka pinigus, palopo stogą, dar kartą surenka – užtaiso tarp blokų atsiradusius plyšius arba apsisprendžia pakeisti langus ir pan. Bet apčiuopiamų rezultatų vis tiek nėra. Tai tik simptomų šalinimas, o ne ligos gydymas. Verčiau vieną kartą pasiryžti problemą spręsti iš esmės. Lėšų tam galima pasiskolinti, pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybės teikiama parama, o išlaidos šeimos biudžetui dėl palankių finansavimo sąlygų beveik nepadidės.

Tuomet gyventojai galės būti ramūs, kad nevarva nuo lubų, netrūkinėja vamzdžiai ir sienos, per langus nepučia vėjas, bute yra šilta, o sąskaitos už šilumą nebegąsdins.

• jaukūs ir energiją taupantys daugiabučiai gyvenamieji namai bus patogesni gyventi; Šiuo metu vykstančių šilumos ūkio modernizacijos procesų – šilumos sistemų, šilumos punktų atnaujinimo nauda išgaruoja per mažą šiluminę varžą turinčius senųjų daugiabučių stogus, sienas, langus ir duris. Nenuostabu, kad didelę dalį komunalinių mokesčių gyventojams sudaro išlaidos už šildymą šaltuoju metų laiku. Kasmet didėjant energijos resursų kainoms, senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą priversti mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose.

2007-2008 m. sezono renovuoto ir nerenovuoto namo mokėjimų (Lt./mėn.) už šildymą analizė kai vidutinė šilumos kaina – 15.9 ct/kWh

Mokėjimų (Lt./mėn.) už šildymą analizė (2008/2009 m. šildymo sezono prognozė) kai vidutinė (prognozuojama) šilumos kaina – 23.1 ct/kWh

Mokėjimų (Lt./mėn.) už šildymą analizė (2009 m. prognozė jeigu naftos kaina pasieks 250 JAV dolerių už barelį (ELTA 2008-06-11 d. informacija/vidutinė (prognozuojama) šilumos kaina –

34.0 ct/kWh su PVM

3. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra

Nacionalinėje energetikos strategijoje ir jos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane, bei Šilumos ūkio plėtros kryptyse priimtos nuostatos, kad nacionaliniais energetikos prioritetais laikomi:

• efektyvus turimų vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas;

• bendros šilumos ir elektros gamybos plėtra.

Vieni svarbiausių ateinančio laikotarpio uždavinių yra:

• energijos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimas;

• kuro importo įtakos mažinimas;

• energijos naudojimo efektyvumo didinimas.

Tačiau, vertinant praktinius atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmus, labai tikėtina, kad minėtuose teisės aktuose keliami uždaviniai bus neįgyvendinti.

Šiuo metu šilumos gamyboje naudojama per 80 proc. iškastinio kuro (naftos produktų, gamtinių dujų).

Lietuva Švedija

Kuro sąnaudų struktūros šilumos gamybaipalyginimas Lietuvoje ir Švedijoje, 2007

Kitas kuras1,5%

Gamtinės dujos77,7%

Biokuras16,2%

Mazutas4,6%

Kitas kuras; 2%

Šilumos siurbliai; 11%

Atliekinė energija; 12%

Anglis; 4%

Gamtinės dujos; 3%

Mazutas; 5%

Biokuras, atliekos ir kiti

AEI; 63%

Skandinavijos šalys turi sukaupusios patirtį, kaip tai daryti. Pavyzdžiui, Švedija su tokiomis problemomis kaip mes susidūrė dar 1973 m. energetinės krizės metu. Dabar Švedijoje šildymui naudojamo kuro didžiąją dalį, 63 proc., sudaro biokuras, komunalinės atliekos ir kiti atsinaujinančios energijos ištekliai; šilumos siurbliai – 11 proc., gamtinės dujos – 3 proc., mazutas – 5 proc. Lietuva irgi gali pereiti prie panašios kuro šilumai gaminti schemos, nes vietinio kuro atsargos yra didelės ir nepanaudotos.

2008/2009 metų šildymo sezono metu už gamtines dujas bus sumokėta apie 960 mln Lt. už 900 mln. m3 dujų. Tuo tarpu, jeigu vietoj gamtinių dujų būtų naudojamas biokuras, kuris šiuo metu kuro rinkoje 40 proc. pigesnis už dujas, apie 600 mln. Lt pasiliktų Lietuvoje vietoje šiuo metu į Rusiją iškeliaujančių 960 mln. Lt.

Šalies ir užsienio specialistų pateikiamos kuro (ypač gamtinių dujų) kainų augimo prognozės neleidžia tikėtis, kad iškastinio kuro kainos galėtų ateityje mažėti. Įvertinus, kad per šį laikotarpį kuro kainų augimo tempai kartais lenkia kitų prekių ir paslaugų augimo tempus, tampa aiškūs artėjančios energetinės krizės požymiai.

Kuro kainų dinamika 1996 m. – 2008 m. I ketv.

1539

466 460 452 455 485 463

461 448 439

619

869

1200

393 323268

358418

452

503 464536

700

979

210 199 175 176 181211

251295

362

442

564

690

0

80

160

240

320

400

480

560

640

720

800

880

960

1040

1120

1200

1280

1360

1440

1520

1600

1996 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 Iketv.

Lt/t

.n.e

Gamtinės dujos Mazutas Biokuras

Šilumos vartotojams, ypač gyventojams, šilumos kainų šuolis ir tolesnis augimas yra skausmingas, todėl būtina imtis radikalių priemonių, siekiant sušvelninti artėjančios šilumos ūkio krizės, paliesiančios daugumos gyventojų gyvenimo saugumą ir kokybę, padarinius

Neturinčių savų energetinių išteklių Europos šalių (ypač Danijos, Švedijos) patirtis, įveikiant energetinių krizių pasekmes, įrodo, kad būtina savalaikiai įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones bei radikaliai keisti šilumos gamybai naudojamą importuojamą kurą į vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius.

Be medienos kuro, Lietuvoje yra didelis kitų vietinių išteklių potencialas – durpės, šiaudai, o taip pat ir komunalinės atliekos, kurių surenkama apie 1,3 mln. tonų per metus. Komunalinių atliekų šilumingumas praktiškai toks pat kaip medienos atliekų, o šių atliekų kiekis kasmet vis didėja, keldamas ekologinį pavojų ir aplinkos taršą.

Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatyta komunalinių atliekų deginimo jėgainių statyba - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose. Šiam tikslui buvo planuojama skirti ES 2007-2013 m. paramą. Tačiau susidarė nepaaiškinama situacija, kodėl dėl politinių kai kurių valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmų šių projektų įgyvendinimas stabdomas. Ypač didelis pasipriešinimas nukreiptas dėl 20 MW elektrinės ir 50 MW šiluminės galios Vilniaus komunalinių atliekų deginimo jėgainės statybos (investicijų poreikis 547 mln. Lt), kurio įgyvendinimas ženkliai prisidėtų prie strateginių Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo planų.

Energetikos specialistai siūlo priemones, kaip Vilniaus miesto gyventojus aprūpinti centralizuotai tiekiama šiluma, šilumos gamybai naudojant 70 proc. vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių (šiuo metu biokuras sudaro tik apie 8 proc. sunaudojamo kuro).

Nepanaudojamas biokuro potencialas (komunalinės atliekos, mediena, šiaudai, energetiniai augalai, dumblas ir kt.) šilumos gamybos kuro balanso struktūroje sudarytų 50,6 proc., t.sk. 30 proc. - komunalinės atliekos. Prie šio skaičiaus pridėjus šiuo metu naudojamą biokurą, kuris sudaro 16,2 proc., gamtinių dujų suvartojimas šilumai gaminti sumažėtų nuo 77,6 iki 28 proc.

Mazutas3,2%

Biokuras16,2%

Gamtinės dujos28,0%

Nepanaudoja-mas biokuro potencialas

50,6%

Kitas kuras2,0%

Kuro sąnaudų struktūra šilumos gamybai, jeigu būtų panaudoti galimi biokuro

rezervai

Galimi panaudoti vietinių irGalimi panaudoti vietinių iratsinaujinančių energijos atsinaujinančių energijos ištekliųišteklių

rezervairezervai

Mediena Mediena 100 000 100 000 t.n.e t.n.e (500 000 t)(500 000 t)Šiaudai Šiaudai 150 000 150 000 t.n.e t.n.e (500 000 t)(500 000 t)

Kom. Atliekos Kom. Atliekos 200 000 200 000 t.n.e (t.n.e (1 000 000 t)1 000 000 t)Gluosniai dumblasGluosniai dumblas 90 000 90 000 t.n.e.t.n.e.((450450 000 t)000 t)

__________________________________________________Viso ~540 000 t.n.e. Viso ~540 000 t.n.e.

ŠŠiuo metu panaudojami iuo metu panaudojami biokuro ištekliaibiokuro ištekliai

145 000 t.n.e (2006 m.)145 000 t.n.e (2006 m.)

Kuro pirkimo kaina Lt/t.s.k.ne 2400 900Kuro sąnaudos šilumos savikainoje Lt/MWh 230,0 95,9Kitos kintamos sąnaudos šilumos savikainoje (elektros en., vanduo, pirkta šiluma)

Lt/MWh 21,1 21,1

Pastovios sąnaudos šilumos savikainoje Lt/MWh 55,7 55,7Šilumos savikaina Lt/MWh 307,7 172,7Prognozuojama šilumos kaina (įvertinus nuostolių kompensavimą dėl neperskaičiuotų šilumos kainų (~3,5 ct/kWh)

Lt/MWh 340,0 208,0

BiokurasvntGamtinės

dujos

Šilumos kainų skirtumas, jeigu vietoje gamtinių dujų būtų naudojamas biokuras

Kuro pirkimo kaina Lt/t.s.k.ne 1338 690

Kuro sąnaudos šilumos savikainoje Lt/MWh 128,3 73,8Kitos kintamos sąnaudos šilumos savikainoje (elektros en., vanduo, pirkta šiluma)

Lt/MWh 17,6 17,6

Pastovios sąnaudos šilumos savikainoje Lt/MWh 46,4 46,4Šilumos savikaina Lt/MWh 192,3 137,8Prognozuojama šilumos kaina (įvertinus nuostolių kompensavimą dėl neperskaičiuotų šilumos kainų (~3,5 ct/kWh)

Lt/MWh 237,7 183,2

vntGamtinės

dujosBiokuras

Prognozė: 2008 m.

Prognozė: 2009 m., jei naftos kaina pasieks 250 JAV dolerių už barelį

Skirtumas:54,5 Lt/MWh

(23%)

Skirtumas:132 Lt/MWh

(39%)

Sprendimų vilkinimas, atidėliojimas dėl nepakankami argumentuotų priežasčių, pagilins energetinę krizę Lietuvoje ir iššauks žymiai didesnes socialines-politines pasekmes, negu daugelis galvoja.

Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra padidins gyventojų užimtumą, didžiuliai mūsų šalies piniginiai srautai, šiandien papildantys Rusijos biudžetą, bus perdalinti mūsų šalies biudžeto naudai.

Ženklus vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo padidinimas susijęs su didelėmis investicijomis. Kuro rūšies pakeitimo projektai fiziškai negali būti įgyvendinti per trumpą laikotarpį.

Ačiū už dėmesį!