PASTRAIPOS RAŠYMAS

MOKYMO(SI) UŽDAVINYS:

REMDAMIESI TURIMOMIS ŽINIOMIS, ANALIZUODAMI PATEIKTAS PASTRAIPAS,

ŽINOSITE PROBLEMINĖS IR POLEMINĖS PASTRAIPOS

REIKALAVIMUS IR SUKURSITE TAISYKLINGOS STRUKTŪROS

PASTRAIPĄ.

Vienas pirmųjų pastraipos terminą pavartojo Jonas Jablonskis. Jis teigė, kad pastraipa tai yra ne tik grafinė teksto išraiška, bet ir turinio vienovė, t.y., kad pastraipa turi reikšti vieną aiškią mintį.

PASTRAIPA – rišlių sakinių grupė, siejama

vienos pagrindinės minties, – yra teksto

struktūros elementas.

Kai į pastraipą žvelgiame iš teksto pozicijų, tada galime kalbėti apie pastraipos kompozicines dalis: a) pradžiąb) dėstymą / dėstomąją dalįc) pabaigą

Jei į pastraipos sandarą žvelgiama iš sakinio pozicijų, pastraipos trinariškumas aiškinamas skirtingo lygio sakiniais. Todėl teigiama, kad pastraipą sudaro:a)    teminis / pagrindinis sakinysb)    aiškinamieji sakiniaic)    apibendrinamasis sakinys

Žmogus – besiugdanti būtybė. Tuo jis iš esmės skiriasi nuo visų kitų būtybių. Ugdymas įdiegtas į jo prigimtį. Tas ugdymosi dáigas, saviugdos pradas, daro jį itin jautrų ir imlų aplinkos poveikiams. Šie teikia jam vienokią ar kitokią informaciją, sukeliančią atitinkamas intelektines, emocines, valines reakcijas, išvedančias jį iš uždaro vidinio gyvenimo į atvirą pasauliui sistemą.

Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi, prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsneliais, šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A. Songailienė).

Mokyklinio (probleminio) rašinio dėstymo

pastraipos struktūra gali būti dvejopa

1. Teminis sakinysArgumentas

Argumentas Išvada

Užduotis. Analizuokite tekstą:Kur yra pagrindinė mintis?

Pabraukite ją tekste ir pažymėkite Pagr. mintisRaskite tris šios minties parėmimo argumentus.

Apibraukite juos tekste ir pažymėkite laukelyje

1A, 2A, 3A.Kur išvada? Pabraukite ją tekste

ir pažymėkite Išvada

Seksas be santuokosKartais manoma, kad seksas gali pagilinti ir praturtinti draugystę, tačiau, deja, užuot praturtinęs, jis linkęs draugystę suardyti. Visų pirma dėl to, kad seksas kliudo gimti tikram jausmui. Antra priežastis, dėl ko draugystė suyra, yra ta, kad žmonės, santykiaudami ne santuokoje, praranda pasitikėjimą, pagarbą ir saugumą. Trečia, vien fizinis bendravimas susprogdina protinį, dvasinį, žodinį bendravimą, subanalina draugystę. Taigi seksas be santuokos tampa meilės kliūtimi, nes jis trukdo

rimtam bendravimui.

Pagr.mintisKartais manoma, kad seksas gali pagilinti ir praturtinti draugystę, tačiau, deja, užuot praturtinęs, jis linkęs draugystę suardyti. Visų pirma dėl to, kad 1A seksas kliudo gimti tikram jausmui. Antra priežastis, dėl ko draugystė suyra, yra ta, kad 2Ažmonės, santykiaudami ne santuokoje, praranda pasitikėjimą, pagarbą ir saugumą. Trečia,3A vien fizinis bendravimas susprogdina protinį, dvasinį, žodinį bendravimą, subanalina draugystę. Taigi seksas be santuokos tampa meilės kliūtimi, nes jis trukdo rimtam bendravimui.

Užduotis. Šie trys sakiniai pateikia detalesnės

informacijos teksto „Seksas be santuokos“ teiginiams.

Jūsų užduotis – įkomponuoti šiuos sakinius į tekstą.

Pirmiausia turite nuspręsti, su kuriuo argumentu ši

informacija siejasi.

a)Kai vaikinas merginą stumia per toli, ji praranda pasitikėjimą juo, nes jaučiasi išnaudojama. Vaikinas taip pat praranda pasitikėjimą mergina, nes žino, kad ji savanoriškai atiduoda savo garbę ir nekaltybę dėl aistringo geismo.b)Kaip prie skaniais valgiais apkrauto stalo pradžioje traukia, bet pavalgius nesinori nė žiūrėti, taip ir žmonių ryšiai, grindžiami tik fiziologija, yra tarsi puota,- pradžia linksma, karšta, o pabaiga abejinga ir nuobodi.c)Tam, kad liktų dviese, jaunuoliai turi saugotis, apgaudinėt, slapstytis, ieškoti užkaborių,- tokie

dalykai tik stabdo draugystės brendimą.

Dabar duotą pastraipą išplėskite kaip tekstą: kiekvieną argumentą su jį papildančia informacija rašykite kaip atskirą pastraipą;įžangą ir pabaigą – nors jas čia sudaro tik vienas sakinys – taip pat rašykite atskirai;

baigę darbą paryškinkite pastraipų siejimo

priemones.

Kartais manoma, kad seksas gali pagilinti ir praturtinti draugystę, tačiau, deja, užuot praturtinęs, jis linkęs draugystę suardyti.

Visų pirma dėl to, kad seksas kliudo gimti tikram jausmui: juk tam, kad liktų dviese, jaunuoliai turi saugotis, apgaudinėt, slapstytis, ieškoti

užkaborių,- tokie dalykai tik stabdo draugystės brendimą. Antra priežastis, dėl ko draugystė suyra, yra ta, kad žmonės,

santykiaudami ne santuokoje, praranda pasitikėjimą, pagarbą ir saugumą. Kai vaikinas merginą stumia per toli, ji praranda pasitikėjimą juo, nes jaučiasi išnaudojama. Vaikinas taip pat praranda pasitikėjimą mergina, nes žino, kad

ji savanoriškai atiduoda savo garbę ir nekaltybę dėl aistringo geismo. Kai pasitikėjimas ir pagarba yra prarasti, nelieka ir emocinio saugumo.

Trečia, vien fizinis bendravimas susprogdina protinį, dvasinį, žodinį bendravimą, subanalina draugystę. Juk kaip prie skaniais valgiais apkrauto stalo pradžioje traukia, bet pavalgius nesinori žiūrėti, taip ir žmonių ryšiai,

grindžiami tik fiziologija, yra tarsi puota,- pradžia linksma, karšta, o pabaiga abejinga ir nuobodi.

Taigi seksas be santuokos tampa meilės kliūtimi, nes jis trukdo rimtam

bendravimui.

Poleminiame rašinyje privalu: pateikti savo nuomonę;nuomonę būtina paaiškinti ir argumentuoti;argumentuotai išanalizuoti ir atremti oponentų (priešiškas /skirtingas) nuomones arba joms pritarti;

pasitelkti kritinį mąstymą;

polemizuoti pagarbiai.

Poleminio rašinio dėstymo pastraipos struktūra:Teminis sakinysArgumentasKontrargumentas (jo įvertinimas)Išvada (apimanti argumento ir kontrargumento svarbiausius akcentus).

Istorinė emigracija, privertusi žmogų atsisveikinti su savo gimtąją šalimi, skaudžiai pakeitė žmonių likimus. Atsiskyrimas nuo gimtosios žemės, gyvenimas svetur dažniausiai suvokiamas kaip benamio, gyvo nužudyto žmogaus. Iš žmogaus atimama ne žemė, bet visa atrama iš po kojų. Apie tai pasakoja A.Škėmos romanas „Balta drobulė“. Sudėtingas kūrinys atskleidžia menininko Antano Garšvos gyvenimą, atsidūrus bedvasiame Niujorko mieste. Žmogus, apdovanotas esminėmis poeto dovanomis, tik meną laikantis prasmingu dalyku, turi tenkintis mažu didelio mechanizmo sraigtelio vaidmeniu svetimoje erdvėje. Toks beprasmis egzistavimas, paveldėta liga, atotrūkis nuo savo tautos kultūros veda prie tragiškos atomazgos – išprotėjimo. Tačiau ne visada taip skaudžiai emigrantą paveikia geografinės Tėvynės praradimas. Daug svarbiau, manau, turėti tėvynę savo dvasioje, tuomet fizinis išsiskyrimas su ja taip kardinaliai nepaveiks likimo. Tokios mintys kyla skaitant mūsų žemininkų, emigravusių į JAV po Antrojo pasaulinio karo, kūrybą. K.Bradūno eilėraštyje „Egzodo poetai“ teigiama, kad tik paliktos žemės skausmas maitina išeivių sielą nekūrybingoje svetimoje žemėje, pavadintoje dykuma. Tėvynės ilgesys stipresnis už erdvę ir bėgantį laiką ir tik jis leidžia surasti savyje jėgų maištauti prieš beprasmį buvimą svetur. Taigi kaip matome, emigravimas iš tėvų žemės vienaip ar kitaip susijęs su skausmu, bet gebėjimas

išsaugoti tėvynę savo sieloje leidžia surasti jėgų gyventi ir kurti svetur.

Istorinė emigracija, privertusi žmogų atsisveikinti su savo gimtąją šalimi, skaudžiai

pakeitė žmonių likimus. Atsiskyrimas nuo gimtosios žemės, gyvenimas svetur dažniausiai suvokiamas kaip benamio, gyvo nužudyto žmogaus. Iš žmogaus atimama ne

žemė, bet visa atrama iš po kojų. Apie tai pasakoja A.Škėmos romanas „Balta drobulė“. Sudėtingas kūrinys atskleidžia menininko Antano Garšvos gyvenimą, atsidūrus bedvasiame Niujorko mieste. Žmogus, apdovanotas esminėmis poeto

dovanomis, tik meną laikantis prasmingu dalyku, turi tenkintis mažu didelio mechanizmo sraigtelio vaidmeniu svetimoje erdvėje. Toks beprasmis egzistavimas, paveldėta liga, atotrūkis nuo savo tautos kultūros veda prie tragiškos atomazgos –

išprotėjimo. Tačiau ne visada taip skaudžiai emigrantą paveikia geografinės Tėvynės praradimas. Daug svarbiau, manau, turėti tėvynę savo dvasioje, tuomet fizinis

išsiskyrimas su ja taip kardinaliai nepaveiks likimo. Tokios mintys kyla skaitant mūsų žemininkų, emigravusių į JAV po Antrojo pasaulinio karo, kūrybą. K.Bradūno

eilėraštyje „Egzodo poetai“ teigiama, kad tik paliktos žemės skausmas maitina išeivių sielą nekūrybingoje svetimoje žemėje, pavadintoje dykuma. Tėvynės ilgesys stipresnis už erdvę ir bėgantį laiką ir tik jis leidžia surasti savyje jėgų maištauti prieš beprasmį

buvimą svetur. Taigi kaip matome, emigravimas iš tėvų žemės vienaip ar kitaip susijęs su skausmu, bet gebėjimas išsaugoti tėvynę savo sieloje leidžia surasti jėgų

gyventi ir kurti svetur.

Raskite kontrargumentų šiam teiginiui: Šokoladas yra daržovė.Šokoladas yra daromas iš kakavos pupelių ir cukraus.Pupelės yra daržovės.Cukrus daromas iš cukrinių runkelių. Cukriniai runkeliai taip pat

daržovės.Taigi šokoladas yra daržovė.

Namų darbas PARAŠYTI POLEMINIO RAŠINIO „AR

CIVILIZACIJA ATITOLINA ŽMOGŲ NUO GAMTOS?” PASTRAIPĄ.

SĖKMĖS