Embed Size (px)
Citation preview
PATVIRTINTA:
Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos
Direktoriaus 2014 m. sausio 31 d. Įsakymu Nr.V-14
PASVALIO PETRO VILEIŠIO
GIMNAZIJOS 2014–2016 M.
STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
SUDERINTA: SUDERINTA:
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas tarybos pirmininkė
Kazys Polekas Arūnė Vaičekonienė
2014 m. sausio 23 d. 2014 m. gruodžio 19 d.
2
TURINYS
TURINYS .............................................................................................................................................................................................................................. 2
PASVALIO PETRO VILEIŠIO GIMNAZIJOS 2014–2016 M. STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS ..................................................................... 3
I. ĮVADAS ........................................................................................................................................................................................................................ 3
II. GIMNAZIJOS PRISTATYMAS ............................................................................................................................................................................ 3
III. SITUACIJOS ANALIZĖS ETAPAI ...................................................................................................................................................................... 4 Aplinkos analizė ................................................................................................................................................................................................................. 4
Vidaus išteklių analizė ....................................................................................................................................................................................................... 7
IV. GIMNAZIJOS VEIKLOS STRATEGIJA ............................................................................................................................................................ 9 Filosofija ............................................................................................................................................................................................................................ 9
Vizija .................................................................................................................................................................................................................................. 9
Misija: ................................................................................................................................................................................................................................ 9
Vertybės ............................................................................................................................................................................................................................. 9
V. IŠVADOS DĖL STRTEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ FORMULAVIMO ................................................................................................. 10
VI. SUFORMULUOTI STRATEGIJOS TIKSLAI IR PROGRAMOS ................................................................................................................. 17
VII. TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS ...................................................................................................................................................... 18 I TIKSLAS – UGDYMO KOKYBĖS IR VEIKSMINGUMO GERINIMAS. ............................................................................................................... 18
II TIKSLAS – ŽTIKRINTI VISŲ BENDRUOMENĖS NARIŲ BENDRAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO SANTYKIŲ KULTŪROS KAITĄ,
TOBULĖJIMĄ, VEIKSMINGOS PAGALBOS MOKINIUI TEIKIMĄ ....................................................................................................................... 21
III TIKSLAS – NAUJŲ MOKYMOSI APLINKŲ KŪRIMAS, ESAMŲ TOBULINIMAS IR JŲ MODERNIZAVIMAS ......................................... 23
VII. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS SISTEMA .................................................................................................................25
3
PASVALIO PETRO VILEIŠIO GIMNAZIJOS 2014–2016 M. STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
I. ĮVADAS
Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos strateginis veiklos planas 2014-2016 metams yra gimnazijos strategijos 2011-2013 metams tęsinys.
Strateginio plano tikslas – užtikrinti šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį mokinių ugdymą ir ugdymąsi, telkti mokyklos bendruomenę, kuriant ir
tobulinant ugdymo aplinkas, sudarant sąlygas gimnazijos bendruomenei aktyviau dalyvauti valdymo procese, siekiant gerinti ugdymo kokybę.
Rengiant Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos strateginį planą 2014–2016 metams remtasi:
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nauja redakcija 2011m. kovo 17 d. Nr. XI- 1281;
Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 metams nuostatomis;
Pasvalio rajono plėtros iki 2014 metų strateginiu planu (http://www.pasvalys.lt/2014planas2.pdf);
Pasvalio Pero Vileišio gimnazijos nuostatais;
gimnazijos veiklos ataskaitomis;
gimnazijos bendruomenės veiklos įsivertinimo rezultatais ir rekomendacijomis;
Gimnazijos strateginį planą rengė darbo grupė, sudaryta gimnazijos direktoriaus 2013-11-07 d. įsakymu Nr.V-11.
Rengiant gimnazijos strateginį planą buvo laikomasi viešumo ir bendradarbiavimo principų.
Strateginio plano projektas svarstytas 2013 m. gruodžio 19 d. gimnazijos tarybos posėdyje (protokolas Nr. 5)
II. GIMNAZIJOS PRISTATYMAS
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija pradėjo veikti 1922 m. Steigėjas – Pasvalio rajono savivaldybės taryba. Gimnazijos adresas – Petro Vileišio
g. 7, LT-39144 Pasvalys. Mokykla nuo 2000 m. – keturmetė gimnazija. 2012 m. rugsėjo 1d. prie gimnazijos prijungtas jaunimo ir suaugusiųjų
mokymo skyrius.
4
Pagrindinė įstaigos veikla yra ugdymas. Gimnazija vykdo II-os pakopos pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei neformaliojo ugdymo
programas. Pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo ugdymo programų pasiūla tenkina mokinių poreikius. Vykdoma aktyvi projektinė, socialinė,
pažintinė bei įvairi popamokinė veikla.
Nuo 2010 m. gimnazijoje vykdoma vidaus struktūros pertvarka: įgyvendinamas naujas valdymo modelis, kuriuo siekiama kokybinių
gimnazijos veiklos pokyčių.
III. SITUACIJOS ANALIZĖS ETAPAI
Aplinkos analizė
Veiksniai GALIMYBĖS GRĖSMĖS
PO
LIT
INIA
I – T
EIS
INIA
I
FA
KT
OR
IAI
o Lietuvos respublikos įstatymas, Lietuvos pažangos strategija
„Lietuva 2030“ bei valstybinė švietimo strategija 2013-2022
m. kelia naujus iššūkius švietimo įstaigų veiklos tobulinimo
kryptims. Švietimo kokybę lemia tarpusavyje susiję veiksniai:
švietimo valdymas ir finansavimas, ugdymo turinys,
pedagogų kompetencija, infrastruktūra, organizacijos kultūra.
o Vyriausybės švietimo politika iš dalies suteikia UT
formavimo ir įgyvendinimo savarankiškumą.
o Palaikomi dalykiniai santykiai su steigėju.
o Dažnai besikeičiantys skuboti švietimo politikų sprendimai
dėl mokytojų ir vadovų tobulėjimo ir kvalifikacijos
kėlimo,kvalifikacinių kategorijų įgijimo, egzaminų
organizavimo, ugdymo proceso tobulinimo neskatina ir
nemotyvuoja mokytojų kūrybiškumo.
o Vyriausybės švietimo politika gimnazijai suteikia tik dalinį
finansinį savarankiškumą.
o Per ilgai sprendžiamos neformalaus ugdymo problemos.
o Nepalanki suaugusiųjų mokymo politika.
o Politikų atidėliojami gimnazijos renovacijos sprendimai
verčia vykdyti veiklą pažeidžiant higienos ir saugumo
normas.
5
EK
ON
OM
INIA
I
Atsiradus geresniam bendradarbiavimui su visuomene,
galima pritraukti papildomų finansavimo šaltinių.
Yra galimybė aktyviai dalyvauti šalies ir tarptautiniuose
projektuose.
Glaudesnis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais,
verslo atstovais gali padėti kurti naujas erdves ir aplinkas.
o Moraliai pasenusios kai kurios mokymo priemonės.
o Rajono savivaldybė vien savo biudžeto lėšomis nėra pajėgi iš
esmės atnaujinti ir modernizuoti ugdymo aplinką.
o Kasmetinis išlaidų karpymas švietimo reikmėms paliečia
gimnazijos UT perteikimo galimybes, organizuojant mokymą
srautiniu būdu.
SO
CIA
LIN
ĖS
IR
DE
MO
GR
AF
INĖ
S T
EN
DE
NC
IJO
S
o Plėsti kūno kultūros užsiėmimų pasiūlą, integruoti į
mokomuosius dalykus sveikatingumo programą.
o Sustiprinus pedagoginės pagalbos veiklą, keičiant požiūrį į
bendradarbiavimą su mokinių tėvais, didinant klasės vadovo
atsakomybę pažįstant mokinius, identifikuojant jų socialines
problemas, planuojant ugdomąją veiklą – galima kokybiškiau
spręsti problemas, susidariusias dėl socialinės atskirties
didėjimo.
o Savo veiklą vystanti vaiko gerovės komisija teikia kokybišką
paramą sprendžiant įvairias socialinio pobūdžio problemas.
o Bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos centru teikia
galimybes kokybiškesniam sveikatingumo ugdymui.
o Demografiniai pokyčiai ir emigracija sąlygoja mokinių
skaičiaus mažėjmą.
o Stebima vaikų sergamumo didėjimo tendencija. Daugėja
vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos problemų.
o Daugėja nemokamai maitinamų mokinių skaičius, lyginant su
ankstesniais metais, atsiranda kitos socialinės problemos.
o Blogėja mokinių pamokų lankomumas.
o Tėvai neskiria arba skiria per mažai laiko domėjimuisi
mokyklos veikla, vaiko ugdymosi problemomis, šeimoje
priimtos vertybės vis labiau neatitinka mokyklos
deklaruojamų vertybių.
o Mažėja mokinių skaičius jaunimo ir suaugusiųjų skyriuje,
todėl skyriaus ugdymo proceso organizavimas tampa
nuostolingu.
6
TE
CH
NO
LO
GIN
IAI
o Informacinės ir komunikacinės technologijos vis labiau daro
įtaką ugdymo ir ugdymosi metodams, ugdymo turinio
atskleidimui.
o Visuose kabinetuose įsteigtos darbo vietos su interneto
prieigomis, kabinetai aprūpinti organizacine technika.
o Dalyvavimas MTP plius projekte „Technologijų, menų ir
gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“ sudarė galimybę
apsirūpinti mokymo priemonėmis.
o Gerėja pedagogų kompiuterinis raštingumas ir prisitaikymas
dirbti naujomis technologijomis.
o Sisteminamos mokinių, mokytojų, egzaminų ir kt. duomenų
bazės.
o Taikant IKT modernizuojamas ugdymo procesas.
o 92 procentai mokinių turi kompiuterius ir galimybę naudotis
internetiniu ryšiu.
o Ugdymo proceso technologizavimas atitolina nuo tiesioginio
bendravimo.
o Trūksta naudojmosi internetu kultūros.
o Žemas tėvų kompiuterinio raštingumo ir interneto naudojimo
lygis.
o Gautos ar įsigytos IKT priemonės greitai genda, morališkai
sensta, o jų remontas yra labai brangus.
KL
IEN
TA
I IR
TIE
KĖ
JAI
o Sudaromos sutartys su mokiniais ir gimnazija sudaro sąlygas
kontroliuoti paslaugų teikimo kokybę, ją įvertinti.
o Mokinio įsipareigojimai sutartyje koreguoja elgesio kultūrą,
stiprina atsakomybę siekiant rezultatų.
o Neišspręstos egzaminų organizavimo problemos, bazinėse
mokyklose sudėtinga suderinti egzaminų sesiją ir ugdymo
procesą.
o Centralizuotas mokymo priemonių pirkimas (pagal projektus)
netenkina mokyklos poreikių.
o Vadovėlių ir visų mokymo priemonių pasiūla tapo komercine
ir darosi mokyklai nepakeliama.
7
Vidaus išteklių analizė
Veiksniai STIPRYBĖS SILPNYBĖS IŠ
TE
KL
IAI
o Gimnazijoje dirba pakankamai kvalifikuoti, kompetetingi
darbuotojai, turintys reikiamą išsilavinimą ir galintys
įgyvendinti mokyklos uždavinius bei patenkinti mokinių
ugdymosi poreikius.
o Gimnazijos materialiniai ištekliai tvarkomi ir naudojami
tikslingai.
o Dauguma mokinių ir mokytojų žino, kokie ištekliai yra
gimnazijoje, ir turi galimybę jais pasinaudoti.
o Kabinetų inventorius ir gimnazijos įrengimai tausojami ir
atnaujinami.
o Panaudojami mokinių darbai kuriant mokymo aplinką.
o Nepakankamai analizuojamas mokymo priemonių naudojimo
efektyvumas.
o Nesistemingas pedagogų darbo patirties apibendrinimas.
o Trūksta išteklių mokytojų veiklos skatinimui.
o Nepakankamai pritraukiama lėšų dalyvaujant projektuose.
o Nekompiuterizuota bibliotekos fondų apskaita.
o Būtinas remontas sporto salėje.
o Moraliai pasenę kompiuteriai informacinių technologijų
kabinetuose.
MO
KY
KL
OS
VA
LD
YM
AS
IR
KO
KY
BĖ
S G
AR
AN
TA
VIM
AS
o Gimnazijos strateginis planas ir metinė veiklos programa
glaudžiai siejasi su regionine ir valstybės švietimo politika.
Gimnazijos strateginis planas ir metinė veiklos programa
pagrįsti realiais gimnazijos ištekliais.
o Personalo pareigos tiksliai apibrėžtos ir suprantamos.
o Laiku sudaromi pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščiai,
ugdymo planai, mokytojų darbo apskaitos tarifikacija.
o Sistemingai vyksta ugdymo kokybės įsivertinimas, priimami
sprendimai.
o Būtina kryptingiau tobulinti mokytojų ir vadovų veiklos
vertinimą ir įsivertinimą, siekiant ugdymo proceso
veiksmingumo.
o Efektyviau panaudoti įsivertinimo duomenis planuojant
ugdomąją veiklą.
o Neplanuojama vadovų atestacija aukštesnei kvalifikacinei
kategorijai įgyti.
o Nepakankamai subalansuotos visos ugdymo kokybės
užtikrinimo grandys.
ET
OS
AS
o Etosas turi savitų ir išskirtinių bruožų.
o Bendruomenės nariai tapatinasi su mokykla ir didžiuojasi ja.
o Gimnazijos ryšiai yra įvairūs, tikslingi ir duoda teigiamų
rezultatų bendruomenei.
o Mokymosi aplinka gimnazijoje saugi ir svetinga.
o Aiškios darbo ir tvarkos taisyklės, darbų ir atsakomybių
paskirstymas, elgesio normos ir principai.
o Nepakankama kai kurių mokinių kultūra.
o Ne maksimaliai išnaudojamos e-dienyno galimybės
gimnazijos įvaizdžiui formuoti.
o Mažas tėvų indėlis į gimnazijos kultūros formavimą.
o Tėvai nenoriai dalyvauja tėvų švietime.
8
UG
DY
MO
TU
RIN
YS
o Ugdymo turinys atitinka Bendrųjų programų reikalavimus.
o Pakankama pasirenkamųjų dalykų ir modulių pasiūla
mokiniams.
o Tenkinami daugumos ugdytinių poreikiai formuojant
individualų ugdymo turinį.
o Sėkmingai integruojami specialiųjų poreikių mokiniai.
o Skiriamas dėmesys gabių vaikų ugdymui.
o Taikoma mokymosi formų įvairovė suaugusiųjų mokyme.
o Planuodami veiklą mokytojai mažai bendradarbiauja
tarpusavyje klasės ir pakopos lygmeniu.
o Stokojama ugdymo proceso vertinimo kokybės ir lankstumo.
o Per maža dalykų integracija.
o Trūksta įgūdžių koreguojant (pagal klasės, grupės gebėjimų,
poreikių lygmenį) suplanuotą UT.
o Plėsti technologijų programų pasiūlą tenkinant suaugusiųjų
poreikius.
MO
KY
MO
SI
PA
SIE
KIM
AI
o Mokiniai pasiekia aukštų rezultatų Respublikos olimpiadose ir
konkursuose.
o Absoliuti dauguma mokinių išlaiko egzaminus.
o Virš 80 proc. abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas.
o Mokytojai turėtų ieškoti lankstesnių kaupiamojo vertinimo
formų.
o Nenuoseklus mokinių daromos pažangos fiksavimas.
o Ne visi dalykų mokytojai geba rengti užduotis, atitinkančias
mokinio gebėjimų lygmenį.
MO
KY
MA
SIS
IR U
GD
YM
AS
o Popamokinė veikla ir neformalusis ugdymas tenkina
daugumos mokinių saviugdos poreikius.
o Sudarytos sąlygos bendrųjų ir asmeninių kompetencijų
ugdymui.
o Dalis mokinių yra pakankamai motyvuoti ir tariasi dėl savo
mokymosi kokybės.
o Darbų vertinimo informacija retai panaudojama ugdymo
proceso tobulinimui.
o Ugdyti atsakomybę siekiant asmeninės pažangos.
o Kūrybingai siekti tinkamo žinių ir praktinio pritaikymo
santykio.
o Inicijuoti ir vykdyti gamtamokslinio ugdymo pokyčius.
PA
GA
LB
A
o Gimnazija teikia pakankamai efektyvią psichologinę ir
socialinę pagalbą, pasitelkdama įvairius specialistus.
o Kryptingai vykdoma profesinio švietimo veikla pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programos mokiniams.
o Kryptingas Vaiko gerovės komisijos darbas.
o Vykdyti kokybiškesnę mokinio pažinimo veiklą.
o Domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, puoselėti sveiką
gyvenseną.
o Aktyvinti mokinių savivaldą, kuriant pagalbos grupes.
9
IV. GIMNAZIJOS VEIKLOS STRATEGIJA
FILOSOFIJA: „Visa, ką tu dirbi, dirbk pilnomis spėkomis su pilnu stropumu ir mokėjimu“. (P. Vileišis)
Žymaus tiltų statybos inžinieriaus, verslininko, lietuvybės gaivintojo Petro Vileišio gyvenimo ir veiklos pavyzdžiu atsidavusiai puoselėti tautiškumą, su
didele atsakomybe žvelgti į dabarties ir ateities pasaulį, ruoštis jame atsakingai gyventi.
VIZIJA: Petro Vileišio gimnazija – atvira naujovėms, nuolat besimokanti, bendradarbiaujanti su įvairiomis institucijomis organizacija, kurianti
naujomis technologijomis aprūpintą mokymosi aplinką, kūrybingai ir efektyviai siekianti šiuolaikinio pasaulio reikalavimus atitinkančios ugdymo
kokybės.
MISIJA: Kokybiškai ir kūrybiškai realizuoti pagrindinio (2-osios dalies), vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programas, užtikrinti mokymo
(-si) sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą, padėti planuoti profesinę karjerą, įgyti gyvenimui būtinas kompetencijas, tenkinti suaugusiųjų
mokymosi poreikius, siūlant įvairias mokymosi formas.
VERTYBĖS: bendrystė – esame ne konkurentai, o bendradarbiai; pagarba – priimame kiekvieną tokį, koks jis yra; profesionalumas – atsakingas
požiūris į darbą, aukšta kompetencija; lankstumas – naujovių priėmimas, išlaikant tradicines formas, klaidų pripažinimas ir tobulėjimas.
Ugdant vertybines nuostatas iš kiekvieno baigiančio gimnaziją tikimasi:
Intelektualumo (kiekvienos disciplinos pagrindinių elementų bei ryšių išmanymo, nuolatinio loginio ir kritinio mąstymo įgūdžių lavinimo,
domėjimosi naujovėmis, sugebėjimo kritiškai vertinti informacijos šaltinių turinį, gebėjimo naudotis moderniomis technologijomis.)
Teisingumo (pastangų, kuriant teisingumu pagrįstą gyvenimą, suvokimo, kad tai, kas visuomenėje yra populiaru, vertinama ir toleruojama, ne visada
yra teisinga ir dora, sugebėjimo pasipriešinti neteisybei)
Nuolatinio tobulėjimo (atsakomybės už savo asmenybės, fizinį, intelektualinį, emocinį, socialinį ir dvasinį augimą, kūrybingumo, tolerancijos
plėtojimo, savo pašaukimo ir profesijos perspektyvų suvokimo)
Pilietiškumo (savo tautos kultūros paveldo vertinimas ir branginimas, kalbos ir rašto kultūros kompetencijos tobulinimo, tolerancijos kitų tautybių
žmonėms, visuomenės problemų suvokimo)
10
V. IŠVADOS DĖL STRTEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ FORMULAVIMO
Išvados dėl tikslų ir programų
formulavimo
Pagrindiniai argumentai, veiksniai, problemos SSGG
Būtina mokytis sistemingai
įsivertinti Ugdymo turinio
įgyvendinimo kokybę ir
panaudojant gautą informaciją
telkti visą bendruomenę ir
kūrybingai įgyvendinti numatytas
priemones geresniems rezultatams
gauti.
1. Dalis mokytojų geba tikslingai ir kokybiškai numatyti pamokos tikslus ir uždavinius ir
juos įgyvendinti.
Stiprybė
2. Mokiniai rengiami dalyvauti įvairiose olimpiadose, konkursuose, užima prizines vietas. Stiprybė
3. Sėkmingai organizuojama 3-ųjų klasių mokinių ilgalaikių projektų veikla, ugdomas
gebėjimas atpažinti reiškinius kontekstuose, juos sieti ir perkelti iš vieno dalyko į kitą.
Stiprybė
4. Dalis mokytojų yra sukaupę gerosios patirties ir geba dalintis su kolegomis. Stiprybė
5. Nemaža dalis mokytojų yra sukaupę ir taiko metodų įvairovę Ugdymo turiniui
veiksmingam įgyvendinimui.
Stiprybė
6. Mokiniai pakankamai yra aprūpinami vadovėliais Stiprybė
7. Dalies dalykų egzaminų rezultatai nesiekia visos šalies mokyklų rezultatų vidurkio. Silpnybė
8. Mokytojams stinga kompetencijų veiksmingai identifikuoti mokinių pasiekimus
pamokoje.
Silpnybė
9. Trūksta suderinamumo, nuoseklumo, tvarkos ir veiksmingumo mokinių pasiekimų ir
pažangos vertinimo sistemoje.
Silpnybė
10. Trūksta įgūdžių profesionaliam vertinimo kriterijų ir įvairių lygių pasiekimų vertinimo
užduotims parengti.
Silpnybė
11. Dažnai pritrūksta laiko pamokoje sėkmingai įgyvendinti refleksiją. Silpnybė
11
12. Reti atvejai, kai namų darbai diferencijuojami ir individualizuojami pagal poreikius ir
gebėjimus.
Silpnybė
13. Netiriamas mokymo priemonių panaudojimo efektyvumas Ugdymo turiniui
įgyvendinimo paįvairinimui.
Silpnybė
14. Ne visada pasiseka koncentruotai atrinkti ir perteikti esminius dalyko Ugdymo turino
elementus.
Silpnybė
15. Ugdymo kokybės ir veiksmingumo užtikrinimą iškėlė Valstybinė švietimo strategija
2013-2022 m.
Galimybė
16. Pasvalio rajono strategija 2010-2014 m. iškėlė uždavinį „Plėtoti kokybiškų ir efektyvių
švietimo paslaugų sistemos plėtrą rajone“
Galimybė
17. Pertvarkius gimnazijos valdymo sistemą pagal MSTP rekomenduojamas veiklos kryptis,
veiksmingiau gali būti išnaudojamos administracijos darbuotojų kompetencijos Ugdymo
turinio įgyvendinimo kokybei užtikrinti.
Galimybė
18. Dauguma mokytojų noriai gilinasi į naujas, veiksmingesnes gebėjimų ir kompetencijų
ugdymo strategijas.
Galimybė
19. Pasvalio rajono Savivaldybės Administracijos švietimo ir sporto skyriaus pažymoje
pateiktos rekomendacijos dėl pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo
kokybės.
Galimybė
20. Bendradarbiaujant su VU matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojais, vykdoma
„Rokundos“ mokyklos veikla daro įtaką matematikai gabių mokinių ugdymo kokybei.
Galimybė
21. Matematikos ir lietuvių kalbos 1-2 –ose klasėse mokiniai mokoma skirstant mokinius į
grupes pagal gebėjimus ir poreikius.
Galimybė
22. Mažėja mokinių skaičius, tačiau daugėja mokinių neturinčių mokėjimo mokytis ir kitų Grėsmė
12
bendrųjų kompetencijų pradmenų. Daugėja mokinių, kurie 1-8 klasėse mokėsi pagal
palengvintas programas, vėliau jas atšaukė. Pasekmė – susikaupė labai daug mokomųjų
dalykų žinių spragų, kurioms pašalinti reikia naujų metodikų.
23. Mažėjant klasių komplektų skaičiui, mažėjant švietimui skiriamoms lėšoms, mažėja
galimybės sudaryti mažesnes mokymo grupes, tenkinti mokinių poreikius renkantis
pasirenkamųjų dalykų programas.
Grėsmė
24. Smarkiai blogėja ateinančių į gimnaziją mokinių raštingumas ir skaitomumas. Grėsmė
25. Per ilgas NEC kuriamų „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo“ testų kūrimo ir
įgyvendinimo kelias.
Grėsmė
Tikslas –Valdymo veiksmingumo tobulinimas ir ugdymo kokybės gerinimas.
Programa – Novatoriškumo, kūrybingumo, prieinamumo ir atsakomybės valdymo struktūroje ir visuose ugdymo lygmenyse didinimas.
13
Išvados dėl tikslų ir programų
formulavimo
Pagrindiniai argumentai, veiksniai, problemos SSGG
Aktualu užtikrinti visų
bendruomenės narių bendravimo
ir bendradarbiavimo santykių
kultūros kaitą, atsakingesnės ir
veiksmingesnės pagalbos mokiniui
kūrimą, sveikos gyvensenos
įgūdžių formavimą.
1. Gimnazijos bendruomenė geba kurti ir puoselėti tradicijas. Stiprybė
2. Mokinių profesinis orientavimas mokiniams tinkamas, sistemingas ir naudingas. Stiprybė
3. Gimnazijoje organizuojami kokybiški, padedantys formuoti pilietiškumo nuostatas
renginiai.
Stiprybė
4. Savo tradicijas puoselėja mokytojų ansamblis Stiprybė
5. Nepakankama klasių auklėtojų veikla formuojant sveikos gyvensenos įgūdžius. Silpnybė
6. Nepakankamas mikroklimato lygmuo atskiruose bendruomenės segmentuose. Silpnybė
7. Nepakankamas kolegų bendradarbiavimas siekiant mokinių pažinimo ir pažangos
nustatymo.
Silpnybė
8. Nepakankamai kontroliuojamas susitarimų mokinių elgesio taisyklių laikymosi atvejai.. Silpnybė
9. Nepakankamai lanksčiai integruojamos prevencinės programos. Silpnybė
10. Skirtingai mokytojų ir tėvų suprantamas kvietimas įsitraukti į vaikų ugdymo procesą. Silpnybė
11. Per mažai kūrybiškumo stiprinant klasių bendruomeniškumą. Silpnybė
12. Trūksta idėjų dėl bendradarbiavimo santykių kultūros kaitos iš metodinių grupių narių.
Per lėtai vyksta bendradarbiavimas tarp visų skyrių mokytojų.
Silpnybė
13. Mokinių savivalda savo veiklą koncentruoja į pramoginius renginius, retai aptaria
mokymosi kokybės, pamokų lankomumo, gimnazijos vertybių puoselėjimo gerinimo
klausimus.
Silpnybė
14. Silpnas gimnazijos tarybos narių aktyvumas. Silpnybė
15. Per mažas bibliotekos ir skaityklos indėlis į mokinių ugdymą. Silpnybė
14
16. Nepakankamai sisteminga ir kryptinga klasių auklėtojų veikla. Galimybė
17. Veiksmingai padedama pasirinkti mokymosi kryptį, sudarytos galimybės keisti
pasirinktą individualų mokymosi planą.
Galimybė
18. Gerovės komisija nagrinėja su vaikų ugdymu susijusius klausimus. Galimybė
19. Teikiama psichologinė pagalba. Galimybė
20. Daugėja šeimų, kuriose vaikai, tėvams išvykus uždarbiauti į užsienį, paliekami
giminaičių arba niekieno priežiūrai.
Grėsmė
21. Didėja socialinė atskirtis. Grėsmė
22. Vis labiau įsivyraujanti vienakryptė komunikacija tarp mokyklos ir tėvų. Grėsmė
Tikslas – Užtikrinti visų bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo santykių kultūros kaitą, veiksmingos pagalbos mokiniui
teikimą.
Programa – Veiksmingesnis mokytojų, mokinių ir tėvų bendradarbiavimas kuria saugesnę aplinką, gerina bendravimo santykių kultūrą,
efektyvina pagalbą mokiniui, tobulina sveikos gyvensenos įgūdžius.
15
Išvados dėl tikslų ir programų
formulavimo
Pagrindiniai argumentai, veiksniai, problemos SSGG
Tikslinga kurti naujas, tobulinti
turimas ugdymo aplinkas, jas
modernizuoti, taip sudarant
galimybes mokiniams ir
mokytojams siekti kokybiškesnio
ugdymo (-si).
1. Visi mokomieji kabinetai aprūpinti IKT. Stiprybė
2. Visi gamtos, menų ir technologijų kabinetai aprūpinti specializuotomis mokymo
priemonėmis.
Stiprybė
3. Palankiai mokiniai vertina gimnazijos informacinį centrą. Stiprybė
4. Paveikslų galerija tarnauja visų bendruomenės narių meniniam, literatūriniam lavinimui. Stiprybė
5. Karjeros planavimo centras teikia kokybiškas profesinio orientavimo paslaugas, kurios
siejasi su ugdymo procesu.
Stiprybė
6. Technologijų kabinetų aplinka ir priemonės sudaro galimybę teikti kokybišką ir
kūrybišką programų turinio įgyvendinimą.
Stiprybė
7. Nepakanka specializuotų mokymo priemonių matematikos, socialinių mokslų, kalbų
kabinetams.
Silpnybė
8. Nepakankamai plėtojamas gamtamokslinis ugdymas partnerystės principu. Silpnybė
9. Moraliai pasenę kompiuteriai informatikos kabinetuose. Silpnybė
10. Renovacija ir patalpų plėtra reikalinga sporto salėje. Silpnybė
11. Per 70 lietuvių ir užsienio autorių kūrinių EPUB, TXT, PDF ir MP3 formatais paskelbta
skaitmeninėje bibliotekoje http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/
Galimybė
12. Vyresnių klasių mokiniai gali naudotis lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija, kurią
parengė Lietuvių kalbos ir tautosakos institutas.
Galimybė
13. Interaktyvios lentos įrengtos 2-juose kabinetuose.
Galimybė
16
14. Racionaliai panaudojant ir planuojant MK lėšas yra galimybė įsigyti mokymo
priemonių.
Galimybė
15. Naujos galimybė mokyti (-is) atsiveria chemijos ir biologijos laboratorijose. Galimybė
16. Daugumą pageidavimų tenkinantis, nuolat tobulėjantis e- dienynas sudaro galimybes
veiksmingesniam mokymui, tėvų informavimui ir švietimui.
Galimybė
17. Nepritaikyta gimnazijos muziejaus aplinka edukacinėms programoms vykdyti. Galimybė
18. Ne visi kabinetai yra jaukūs ir motyvuojančiai nuteikia darbui. Galimybė
Tikslas – Naujų mokymosi aplinkų kūrimas, esamų tobulinimas ir jų modernizavimas.
Programa – Naujų mokymosi aplinkų kūrimas ir esamų tobulinimas sukuria naujas galimybes plėtoti kultūrą, mokyti ir mokytis, praktiškai
taikyti įgytas žinias.
17
VI. SUFORMULUOTI STRATEGIJOS TIKSLAI IR PROGRAMOS
I tikslas – Valdymo veiksmingumo tobulinimas ir ugdymo kokybės gerinimas.
Programa – Novatoriškumo, kūrybingumo, prieinamumo ir atsakomybės valdymo struktūroje ir visuose ugdymo lygmenyse didinimas.
II tikslas – Užtikrinti visų bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo santykių kultūros kaitą, veiksmingos pagalbos mokiniui
teikimą.
Programa – Veiksmingesnis mokytojų, mokinių ir tėvų bendradarbiavimas kuria saugesnę aplinką, gerina bendravimo santykių kultūrą,
efektyvina pagalbą mokiniui, tobulina sveikos gyvensenos įgūdžius.
III tikslas – Naujų mokymosi aplinkų kūrimas, esamų tobulinimas ir jų modernizavimas.
Programa – Naujų mokymosi aplinkų kūrimas ir esamų tobulinimas sukuria naujas galimybes plėtoti kultūrą, mokyti ir mokytis, praktiškai
taikyti įgytas žinias.
18
VII. TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS
I TIKSLAS – VALDYMO VEIKSMINGUMO TOBULINIMAS IR UGDYMO KOKYBĖS IR GERINIMAS.
I PROGRAMA
NOVATORIŠKUMO, KŪRYBINGUMO, PRIEINAMUMO IR ATSAKOMYBĖS VALDYMO STRUKTŪROJE IR VISUOSE UGDYMO
LYGMENYSE DIDINIMAS.
Vertinimo kriterijus:
Administracijos narių kompetencijų tobulinimas, efektyvus darbas komandose, naujų idėjų, vertų dalintis su kitomis mokyklomis,
įgyvendinimas. Mokinių padarytos mokymosi pažangos lygmuo baigiantis mokslo metams, brandos egzaminų rezultatų kokybinis palyginimo
su šalies egzaminų rezultatų vidurkiu lygmuo, skyrių vedėjų stebėtų pamokų analizės, mokytojų veiklos įsivertinimo analizės, mokinių
dalyvavimo konkursuose, olimpiadose, parodose, varžybose rezultatai.
Programos tikslai ir uždaviniai Tikslų ir uždavinių lūkesčiai Įvykdymo laikas
1-as I-os programos tikslas. Ugdymo proceso pamokoje vadybos
tobulinimas
Uždavinys 1.1. Planuoti dalyko ugdymo turinį atrenkant pačią jo esmę,
nustatyti žinių maksimumą ir minimumą ir juos taikyti individualiai skirtingų
poreikių vaikams, numatyti veiklas bendrųjų kompetencijų ugdymui.
Visi gimnazijos mokytojai gebės aktualizuoti
UT, jį susieti su realiu gyvenimu, mokinių
kasdienio gyvenimo poreikiais, formuluodami
mokymosi uždavinius, išlaikys dermę tarp
dalyko žinių supratimo bei dalyko žinių ir
bendrųjų gebėjimų ugdymo.
2014m.
Uždavinys 1.2. Išanalizuoti mokinių pasiekimų pamokoje identifikavimo
formas ir metodus, gautus rezultatus panaudoti planuojant ir garantuojant
kiekvienos pamokos išmokimo sėkmę.
Visų dalykų pamokose vyrauja nuosekli
refleksija, vyrauja išmokimo tikrinimo formų
įvairovė, veiksmingumas, priimtinumas.
Mokiniai įtraukiami į įsivertinimo procesą,
sistemingai sudaroma galimybė pasitikrinti
pamokų uždavinių pasiekimus.
2014 m.
Uždavinys 1.3. Tobulinti mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemą. Visų mokytojų naudojama vertinimo ir
įsivertinimo sistema stiprina mokinių
motyvaciją mokytis, gerina ugdymo kokybę,
yra paprasta ir visiems aiški. Priimti susitarimai
2014-2016 m.
19
Programos tikslai ir uždaviniai Tikslų ir uždavinių lūkesčiai Įvykdymo laikas
yra vykdomi
Uždavinys 1.4. Siekti rezultato tobulinant gabių mokinių ugdymo sistemą. Kartu su specialistais parengti gabių vaikų
identifikavimo aprašą, nukreipti gabiausius
dalykų mokytojus tobulinti darbo su gabiais
mokiniais žinias ir įgūdžius. Sudaryti sąlygas
gabiems vaikams mokytis įvairiose aplinkose,
dalyvauti konkursuose, olimpiadose,
mokslinėje tiriamojoje veikloje.
2014-2016 m.
Uždavinys 1.5. Išanalizuoti mokymo priemonių panaudojimo efektyvumą
dalyko turiniui atskleisti.
Bus išsiaiškintas mokymo priemonių
tinkamumas, pritaikymas, atnaujinimas ir
turtinimas, jų prieinamumas ir naudojimo
veiksmingumas.
2014 m.
Uždavinys 1.6. Derinti mokymosi krūvius su mokinių galiomis, namų
užduotis diferencijuoti ir individualizuoti tiesiogiai sieti su darbu klasėje.
Keisis mokytojų požiūris ir supratimas apie
namų darbų skyrimo rezultatyvumą.
80procentų mokytojų formuluos aiškias ir
konkrečias užduotis, kuriomis sieks ugdyti
gebėjimus taikyti įgytas žinias praktikoje,
naudotis informaciniais šaltiniais. Namų darbai
bus diferencijuojami, individualizuojami ir
sistemingai tikrinami, bus aiškiai apibrėžta
namų darbų įtaka visoje vertinimo sistemoje.
2014-2016 m.
Uždavinys 1.7. Sudaryti palankesnes sąlygas mokinių saviraiškai ir
kūrybiškumui plėtoti mokantis gamtos mokslų ir užsienio kalbų.
Didės susidomėjimas gamtos mokslais, gerės jų
mokymosi rezultatai. Daugiau mokinių rinksis
taikomojo pobūdžio projektinius darbus.
Mokytojai aktyviai ves integruotas pamokas.
Bus sudarytos sąlygos atlikti tyrimus ir
eksperimentus. Bus užmegzti akademiniai
ryšiai su mokslininkais, tyrėjais. Gerės užsienio
kalbų egzaminų rezultatai, daugės mokinių,
norinčių įgyti tarptautinius užsienių kalbų
mokėjimo sertifikatus, gerės mokinių
motyvacija mokytis daugiau kalbų.
2016 m.
II-as I-os programos tikslas. Atlikti tyrimą „Mokymosi poreikiai, mokymosi
krūviai“ Tikslas. Maksimalaus mokinių mokymosi krūvio užtikrinimas,
20
Programos tikslai ir uždaviniai Tikslų ir uždavinių lūkesčiai Įvykdymo laikas
siekiant
Uždavinys 2.1. suderinti neribotus mokinių ugdymosi poreikius su ribotomis
galimybėmis.
Gauti rezultatai bus panaudojami siekiant
suderinamumo planuojant UT ribotų ir neribotų
galimybių mokiniams.
2015 m.
Uždavinys 2.2. Stiprinti formuojamojo vertinimo reikšmę kaip skatinamąją
priemonę mokymosi mokytis kompetencijai įgyti.
Bus išsiaiškinta geroji formuojamojo vertinimo
patirtis, susitarta dėl formuojamojo vertinimo,
kaip skatinamosios priemonės mokymosi
mokytis kompetencijai įgyti reikšmės.
Mokytojai koreguos savo vertinimo sistemas,
kad jos tarnautų mokinio pažangos
pastiprinimui, mokinio ir mokytojo
bendradarbiavimui.
2014-2016 m.
Uždavinys 2.3. Aptarti ir priimti sprendimus dėl asmeninių ir bendrųjų
kompetencijų, ypač mokėjimo mokytis tobulinimo.
Kūrybingas bendrųjų kompetencijų ugdymas
didins mokinių pasitikėjimą savo gebėjimais,
gerins pozityvų mąstymą ir savęs pažinimą.
2014 m.
III-as I-os programos tikslas. Tobulinti vadybines kompetencijas.
Uždavinys 3.1. Išanalizuoti tobulintinų kompetencijų poreikį, numatyti
galimybes ir būdus jų tobulinimui.
Bus atlikta tobulintinų vadybinių kompetencijų
analizė, suplanuotos galimybės jas patobulinti,
išsiaiškinti geriausi būdai įgytoms
kompetencijoms įgyvendinti.
2014 m.
Uždavinys 3.2. Ieškoti inovatyvių priemonių ir būdų mokymosi procesui
paremti.
Inovatyvių išteklių paieška padės formuoti
išteklių paieškos politiką, padės kurti
efektyviam mokymuisi reikalingą aplinką, telks
bendruomenę veiklos sisteminiam tobulinimui.
2014-2016 m.
Uždavinys 3.3. Planuoti vadovų atestaciją. Visi vadovai bus įgiję kvalifikacines
kategorijas ir patobulinę įgytas.
2016m.
21
II TIKSLAS – UŽTIKRINTI VISŲ BENDRUOMENĖS NARIŲ BENDRAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO SANTYKIŲ KULTŪROS
KAITĄ, TOBULĖJIMĄ, VEIKSMINGOS PAGALBOS MOKINIUI TEIKIMĄ
II PROGRAMA
VEIKSMINGESNIS ADMINISTRACIJOS, MOKYTOJŲ, MOKINIŲ IR TĖVŲ BENDRADARBIAVIMAS KURIA SAUGESNĘ
APLINKĄ, GERINA BENDRAVIMO SANTYKIŲ KULTŪRĄ, SKATINA NUOLATINĮ TOBULĖJIMĄ, EFEKTYVINA PAGALBĄ
MOKINIUI, TOBULINA SVEIKOS GYVENSENOS ĮGŪDŽIUS
Vertinimo kriterijus:
Administracija teikia visokeriopą pagalbą planuojant, organizuojant, vykdant bendrą metodinę veiklą su kitais dalykų mokytojais, teikiant
metodinę pagalbą kolegoms. Vedamos atviros pamokos kolegoms iš kitų mokyklų, užmezgami bendradarbiavimo ryšiai su kitų mokyklų
metodinėmis grupėmis, organizuojami renginiai, skaitomi pranešimai. Didėja mokytojų skaičius, gebančių planuoti ir organizuoti integruotas
pamokas. Vyrauja įvairios bendradarbiavimo su tėvais formos, kurios duoda rezultatą.
Programos tikslai ir uždaviniai Tikslų ir uždavinių lūkesčiai Įvykdymo laikas
1-as II-os programos tikslas. Skatinti mokytojų tarpusavio bendravimą ir
bendradarbiavimą
Uždavinys 1.1. Burti įvairių specialybių mokytojų, mokinių komandas ir
skatinti dalyvauti vietinės reikšmės bei tarptautiniuose projektuose.
Dalyvavimas projektuose skatins ir palaikys
nuolatinį specialistų tobulėjimą, žinių ir įgūdžių
gilinimą, padės nuolat atsinaujinti. Stiprės
tarpusavio (mokinių, mokytojų)
bendradarbiavimas, gims naujos idėjos.
2014-2016 m.
Uždavinys 1.2. Teikti pagalbą mokytojams planuojant integruotas dalykų
pamokas, jas aptarti, skatinti gerąja patirtimi dalintis su kolegomis.
50 procentų mokytojų gebės suplanuoti
integruotas dalykų pamokas, bus įsisavinti
įvairūs integravimo modeliai (projektinis,
temos integravimas, koreliacijos modelis,
jungimo modelis). Išaugs ugdymo proceso
įvairovė, kils mokinių mokymosi motyvacija,
stiprės bendradarbiavimas, augs kompetencijos
tobulinti ugdymo turinį.
2014-2016 m.
Uždavinys 1.3. Daugiau dėmesio skirti tarpmokykliniam bendradarbiavimui,
dalintis gerąja patirtimi, organizuoti bendrus renginius ir tokiu būdu stiprinti
bendruomenę.
Kiekvieno skyriaus mokytojai stiprins vidinį
bendradarbiavimą, kiekviena dalyko metodinė
grupė turės bendradarbiavimo partnerius iš kitų
2014-2016 m.
22
Programos tikslai ir uždaviniai Tikslų ir uždavinių lūkesčiai Įvykdymo laikas
mokyklų. Išaugs bendradarbiavimo ir
dalinimosi pedagogine patirtimi kokybė kokybė
Uždavinys 1.4. Kartu su mokinių atstovybe aptarti veiklą, skatinančią
mokinių vidinę kultūrą, šeimininkiškumą, aktyvumą, išsiaiškinti veiklos
priimtinumo galimybes.
Atsiras naujos veiklos, vienijančios visus
bendruomenės narius. Keisis mokinių, tėvų
požiūris į gimnazijos puoselėjamą kultūrą,
tradicijas, stiprės bendradarbiavimas su tėvais,
išaugs pasitikėjimas vieni kitais.
2014-2015 m.
Uždavinys 1.5. Įvairinti klasės auklėtojo veiklą, siekiant ugdyti mokinių
sveikos gyvensenos įgūdžius.
Daugės mokinių norinčių ir gebančių sveikai
gyventi, tobulinti sveikos gyvensenos įgūdžius
ir savo patirtį perduoti kitiems. Gerės mokinių
sveikata.
2014-2016 m.
II-as II-os programos tikslas. Kurti mokyklos ryšių su tėvais politiką
pasinaudojant komandinio darbo privalumais.
2014-2016 m.
Uždavinys 2.1. Reguliariai tirti ir analizuoti tėvų poreikius ir pagal tai skatinti
pedagogus rinktis bendradarbiavimo ir pedagoginio švietimo formas, nuolat
jas tobulinant.
Analizė ir gauti rezultatai įgalins išsiaiškinti
geriausius bendravimo ir bendradarbiavimo
būdus ir formas, taikyti jas veikloje.
2014-2016 m.
Uždavinys 2.2. Inicijuoti pedagogų ir specialistų grupes kūrybiškiems
sprendimams –prisikviesti į mokyklą tėvus.
Darbas komandoje leis priimti kūrybiškus
sprendimus, kurie padės keisti tėvų požiūrį į
vaikų ugdymą.
2014-2015 m.
Uždavinys 2.3. Susitarti dėl klasės auklėtojo vaidmens ir veiklos įvairovės
stiprinant klasių bendruomeniškumą
Klasių tėvų aktyvas bus suburtas į komandą,
tėvai dalyvaus pagal galimybes ir gebėjimus
klasės bendruomeniškumo kūrime.
2014 m.
23
III TIKSLAS – NAUJŲ MOKYMOSI APLINKŲ KŪRIMAS, ESAMŲ TOBULINIMAS IR JŲ MODERNIZAVIMAS
III PROGRAMA
NAUJŲ MOKYMOSI APLINKŲ KŪRIMAS, ESAMŲ TOBULINIMAS IR JŲ MODERNIZAVIMAS SUKURIA NAUJAS GALIMYBES
PLĖTOTI KULTŪRĄ, MOKYTI IR MOKYTIS, PRAKTIŠKAI TAIKYTI ŽINIAS.
Vertinimo kriterijus:
Pokyčiai mokomųjų kabinetų aplinkoje, pakankamas kiekis mokomosios medžiagos kabinetuose, panaudojami mokinių kūrybiniai darbai
aplinkai tobulinti, daug informacijos. Sukurtos naujos erdvės ir pritaikytos edukacinei veiklai turimos. Bendruomenės nariai jaučiasi saugiai,
tenkinami jų poreikiai.
Programos tikslai ir uždaviniai Tikslų ir uždavinių lūkesčiai Įvykdymo laikas
1-as III-os programos tikslas. Kurti ir palaikyti aplinkas, skatinančias ir
užtikrinančias veiksmingą ugdymą.
Uždavinys 1.1. Atlikti remonto darbus sporto salėje ir šalia esančių patalpų
modernizavimą, sudarant galimybę vykdyti gimnastikos treniruotes.
Atlikus remonto darbus pagerės mokinių
saugumas, pagerės kūno kultūros ugdymo
kokybė.
2014-2015 m.
Uždavinys 1.2. Pritaikyti gimnazijos muziejaus erdvę edukaciniams
renginiams vykdyti.
Mokytojai galės integruoti dalykų atskiras
temas su gimnazijos istorija, kultūra, rengti
ekspozicijas, parodėles, organizuoti diskusijas,
projektus muziejaus aplinkoje. Svečiai turės
galimybę modernių technologijų pagalba
stebėti video medžiagą iš gimnazijos istorijos,
dalyvauti suplanuotoje edukacinėje veikloje.
2014 m.
Uždavinys 1.3. Inicijuoti administracijos ir kabinetų vadovų pokalbį dėl
galimybių kurti patrauklią, informatyvią aplinką, skatinančią sėkmingą
mokymąsi.
Mokyklos kabinetai bus atnaujinti, estetiški,
informatyvūs, juose bus sukaupta pakankamai
mokomosios medžiagos, atitiks saugumo bei
higienos normų reikalavimus. Stiprės tapatumo
jausmas, gerės ugdymo kokybė, gerės
mokymosi motyvacija, savarankiškumas, plėsis
2014 m.
24
galimybės ugdyti mokinių kūrybiškumą,
sociokultūrines kompetencijas.
II-as III-os programos tikslas. Tęsti turimų mokymosi aplinkų
modernizavimą.
2014-2016 m.
Uždavinys 2.1. Pagal galimybes atnaujinti kompiuterius informatikos klasėse. Pagerės sąlygos mkinių kompetencijoms bus
ugdyti, tenkinami mokinių poreikiai.
2014-2015 m.
Uždavinys 2.2. Inicijuoti pasitarimą dėl galimybių užsienio kalbų mokymo
modernizavimo, priimti sprendimus.
Pagerės kalbų mokymo kokybė. 2015 m.
Uždavinys 2.3. Tęsti gamtos mokslų laboratorijų aprūpinimą priemonėmis
tiriamiesiems ir eksperimentiniams darbams vykdyti.
Išsiplės ryšiai su mokslininkais ir tyrėjais,
pagal galimybes įsigytos priemonės ir
medžiagos sudarys sąlygas mokiniams tobulinti
kūrybines kompetencijas, kompleksiškai
gilintis į gamtos mokslus, pagal polinkius
planuoti savo karjerą, ruoštis olimpiadoms,
konkursams, projektams.
2014-2016 m.
Uždavinys 2.4. Inicijuoti ir įgyvendinti gamtos mokslų ugdymo kokybinius
pokyčius.
Bus produktyviai išnaudojamos turimos
laboratorijų aplinkos. Gamtos mokslų
mokytojai savo veiklą vykdys vadovaudamiesi
partnerystės principu, atsiras naujų
veiklų,kurios papildys formalųjį ugdymą.
2014-2016 m.
25
STRTEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SISTEMA
Strateginio plano stebėsenos grupė:
Pagalbos ir veiklos stebėsenos skyrius,
veiklos įsivertinimo grupė.
Plano įgyvendinimo stebėsenos procesas
Strateginio plano stebėsena atliekama viso proceso metu ir visais lygiais. Strateginio planavimo grupė plano projektą pristato gimnazijos
bendruomenei, gimnazijos tarybai. Tokiu būdu bendruomenė turi galimybę teikti siūlymus bei pageidavimus.
Strateginio plano stebėsenos grupė kiekvienais metais iki gruodžio 5 d. pristato ataskaitą apie strateginio plano vykdymą.Strateginio plano
neatskiriama dalis yra veiklos programos įgyvendinimas.
Strateginio plano stebėsenos grupė:
G. Kruopienė, R. Slančiauskienė, D. Užuotienė, L. Liukpetrienė, V. Vačikauskienė, A. Maračinskas, V. Tamulionienė, V. Indrišionienė, I.
Špokavičienė, S. Ranonienė, B. Palijanskienė, L. Kruopis.
Gimnazijos direktorius stebi ir įvertina, ar gimnazija įgyvendina strateginius tikslus ir programas, ar darbuotojai įvykdė pavestus uždavinius,
ar vykdomų programų priemonės yra efektyvios ir kokybiškos, atitinkamai patikslina strateginius veiklos planus.
Gimnazijos direktorius Viktoras Rimša
