LT LT

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 09 22

COM(2021) 579 final

2021/0297 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl bendrosios muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo, kuriuo panaikinamas Tarybos

reglamentas (ES) Nr. 978/2012

{SEC(2021) 330 final} - {SWD(2021) 266 final} - {SWD(2021) 267 final}

LT 1 LT

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

• Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Europos Sąjunga (ES) nuo 1971 m. pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (toliau –

BLS) besivystančioms šalims1 taiko prekybos lengvatas. Tai bendros prekybos politikos dalis,

atsižvelgiant į bendrąsias nuostatas, kuriomis vadovaujamasi įgyvendinant ES išorės

veiksmus2.

BLS yra viena iš pagrindinių ES prekybos priemonių, skirtų padėti besivystančioms šalims

integruotis į pasaulio ekonomiką, sumažinti skurdą ir remti darnų vystymąsi skatinant

pagrindines žmogaus ir darbo teises, aplinkos apsaugą ir gerą valdymą. BLS sudaro trys

priemonės:

standartinė BLS: mažų ir mažesnių vidutinių pajamų šalims, numatant mažesnius ar

visiškai panaikinant muitus pagal du trečdalius ES tarifų eilučių;

BLS+: speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė, kurią taikant

tarifai sumažinami iki 0 % iš esmės toms pačioms tarifų eilutėms, kaip standartinės BLS

atveju. Ji taikoma pažeidžiamoms mažų ir mažesnių vidutinių pajamų šalims,

įgyvendinančioms 27 tarptautines konvencijas, susijusias su žmogaus teisėmis, darbo

teisėmis, aplinkos apsauga ir geru valdymu;

VIG („Viskas, išskyrus ginklus“): speciali priemonė, skirta mažiausiai išsivysčiusioms

šalims, numatant joms galimybę be muitų ir kvotų patekti į visų produktų, išskyrus ginklus

ir šaudmenis, ES rinką.

Dabartinė sistema taikoma iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jeigu nebus priimtas naujas

reglamentas, standartinė BLS ir BLS+ priemonės nuo 2024 m. sausio 1 d. nebebus taikomos.

Taigi iš besivystančių šalių pagal standartinę BLS ir BLS+ importuojamiems produktams

būtų taikomi didesni muitai. Tačiau importui iš MIŠ būtų toliau taikoma VIG priemonė,

neturinti galiojimo pabaigos datos. Naujo BLS reglamento pasiūlymu siekiama pratęsti

sistemos galiojimą dar dešimties metų laikotarpiui. BLS yra laiko patikrinta ES prekybos

politikos priemonių rinkinio dalis. Jos peržiūros tikslas – pakoreguoti BLS veikimą ir

padidinti jo veiksmingumą bei efektyvumą. Todėl pasirinktos politikos galimybės, kurios taip

pat aprašytos ir išsamiau išnagrinėtos išorės tyrime ir poveikio vertinime, yra labai detalios.

Jomis siekiama konkrečių ir ribotų patobulinimų, siekiant užtikrinti tolesnį BLS aktualumą

apskritai ir įgyvendinti jos vystymosi ir tvarumo tikslus.

Bendrieji ES tikslai, susiję su BLS reglamento peržiūra – išlaikyti svarbiausius galiojančio

reglamento elementus, kaip antai skurdo panaikinimą ir paramą darniam vystymuisi ir geram

1 Sąvoka „besivystančios šalys“ vartojama pagal PPO terminiją, žr., pavyzdžiui, Marakešo sutarties,

kuria įsteigiama PPO, preambulę („toliau pripažindamos, kad reikalingos konstruktyvios pastangos,

siekiant užtikrinti, kad besivystančios šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusios, atsižvelgiant į jų

ekonominės plėtros poreikius, galėtų atitinkamai dalyvauti tarptautinėje prekyboje) ir GATT

įgalinamąją išlygą (Sprendimas dėl diferencijuoto ir palankesnio režimo, abipusiškumo ir besivystančių

šalių platesnio dalyvavimo). 2 Europos Sąjungos sutartis. V ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS

SU SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAIS, IR KONKREČIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU

BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA. 1 skyrius. Bendrosios nuostatos dėl sąjungos išorės

veiksmų. 21 straipsnis. http://data.europa.eu/eli/treaty/teu_2008/art_21/oj.

LT 2 LT

valdymui, kartu nekeliant grėsmės ES interesams. Taip pat siekiama padidinti bendrą BLS

veiksmingumą ir efektyvumą reaguojant į būsimus iššūkius:

(a) sudaryti palankesnes sąlygas naudotis BLS+ priemone vis didesniam mažiausiai

išsivysčiusių šalių, kurios nebeturi VIG statuso, skaičiui;

(b) pakoreguoti produktų gradacijos ribas, kad teikiant lengvatas pirmenybė būtų

teikiama mažiau konkurencingiems produktams ir šalims;

(c) atsižvelgti į kintančius prioritetus, pavyzdžiui, tuos, kuriais grindžiamas Europos

žaliasis kursas, į neigiamų paramos sąlygų taikymo sritį įtraukiant ir aplinkos

apsaugos bei gero valdymo konvencijas;

(d) tikslingu ir valdomu būdu atnaujinti tarptautinių konvencijų sąrašą, nepakenkiant

stebėsenos procesui;

(e) užtikrinti, kad skubiais atvejais lengvatų atšaukimo procesas leistų greičiau reaguoti;

(f) stiprinti BLS+ įsipareigojimų stebėseną ir įgyvendinimą, pavyzdžiui, užtikrinant

didesnį skaidrumą ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, be kita ko, per

neseniai sukurtą vienos bendros prieigos (VBP) mechanizmą, skirtu su reikalavimų

nesilaikymu susijusiems skundams nagrinėti.

Tai pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) vykdoma iniciatyva.

• Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Bendrieji BLS tikslai atitinka 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikate „Prekybos

politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“3 pateiktą analizę ir perspektyvą.

Prekybos politikos peržiūroje patvirtinamas BLS peržiūros tikslas – padidinti prekybos

galimybes besivystančioms šalims siekiant mažinti skurdą ir kurti darbo vietas, remiantis

tarptautinėmis vertybėmis ir principais. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į ES interesą remti

pažeidžiamas besivystančias šalis, kad jos integruotųsi į pasaulio ekonomiką, taip pat remti

daugiašališkumą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinių vertybių, daugiau dėmesio

skiriant klimato ir aplinkos problemoms, taip pat būti pasirengusiai ryžtingai ginti savo

interesus.

Iniciatyva dera su už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo

pareigūno pareigybės ir vienos bendros prieigos sukūrimu, vykstančiu tiekimo grandinės

išsamaus patikrinimo teisės akto rengimu, naujai sukurtu ES visuotiniu sankcijų už žmogaus

teisių pažeidimus režimu, taip pat vykstančiu vystomojo bendradarbiavimo programavimu.

• Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Tolesnis BLS taikymas yra vienas iš ES politinių įsipareigojimų visame pasaulyje remti darnų

vystymąsi, kaip matyti iš įgyvendinamos Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi

darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų (DVT), dėl kurių yra įsipareigojusios

visos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės. BLS tikslai taip pat atitinka ES politikos

suderinamumo vystymosi labui principą, kuris yra labai svarbus ES pastangų stiprinti

teigiamą vystomojo bendradarbiavimo poveikį ir didinti jo veiksmingumą ramstis4. Be to, ji

atitinka Sutarties nuostatas dėl darnaus vystymosi ir žmogaus teisių skatinimo išorės

3 2021 m. vasario 18 d. COM(2021) 66 final

https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2021/EN/COM-2021-66-F1-EN-MAIN-PART-1.PDF 4 Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje įtvirtintas politikos suderinamumo vystymosi labui

principas: „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse,

kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims.“

LT 3 LT

veiksmais, importą reguliuojančias prekybos nuostatas, ES žaliojo kurso iniciatyvas ir ES

veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje.

2. TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO

PRINCIPAI

• Teisinis pagrindas

Naujo BLS reglamento teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)

207 straipsnis, kuriame nustatyta ES bendra prekybos politika.

• Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

SESV 3 straipsnyje nurodyta, kad bendra prekybos politika priklauso išimtinei Sąjungos

kompetencijai.

Remiantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnio 3 dalimi, subsidiarumo

principas netaikomas srityse, kuriose ES turi išimtinę kompetenciją.

• Proporcingumas

Proporcingumo principo laikomasi, nes pasiūlyme numatomi tik riboti pakeitimai, susiję su

efektyvumu ir veiksmingumu. Kartu su pasiūlymu pateikiama poveikio vertinimo ataskaita,

kurioje proporcingumas vertinamas 3 skyriuje („Kodėl ES turėtų imtis veiksmų?“), 6 skyriuje

(„Koks yra politikos galimybių poveikis?“) ir 7 skyriuje („Kuo skiriasi šios galimybės?“).

Praktinis iniciatyvos poveikis aptariamas prie pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo

akto pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos 3 priede („Kam ir kaip daromas poveikis?“).

Pasiūlyme pateiktos politikos galimybės aprašytos kartu pateikiamos poveikio ataskaitos 8

skyriuje (8 skyrius. Tinkamiausios galimybės) ir jas galima apibendrinti taip:

– išlaikyti dabartinę struktūrą, kurią sudaro trys priemonės;

– iš dalies pakeisti BLS+ pažeidžiamumo (ekonominio tinkamumo) kriterijus, kad

mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurios nebeturi mažiausiai išsivysčiusių šalių

statuso, būtų leista prisijungti prie BLS+;

– peržiūrėti produktų gradacijos ribines vertes;

– išplėsti neigiamų paramos sąlygų taikymo sritį įtraukiant aplinkos apsaugos bei gero

valdymo konvencijas ir peržiūrėti tarptautinių konvencijų sąrašą;

– išplėsti ir patobulinti lengvatų atšaukimo procedūrą (atlikti socialinio ir ekonominio

poveikio vertinimą, numatyti greitojo reagavimo mechanizmą, kuris galėtų būti

taikomas ypač sunkių pažeidimų atvejais, išplėsti priemonės taikymo sritį, kad ji taip

pat apimtų aplinkosaugos bei gero valdymo konvencijų principus ir papildomas

sritis, pavyzdžiui, susijusias su migracija);

– didinti skaidrumą ir pilietinės visuomenės įtrauktį ir supaprastinti stebėsenos ciklą

(ataskaitų teikimas kas 3 metus).

• Priemonės pasirinkimas

BLS reglamentas yra vienintelė tinkama priemonė, kurios gali imtis Sąjunga, siekdama

suteikti vienašališką, neabipusę, lengvatinę galimybę besivystančioms šalims patekti į

Sąjungos rinką.

LT 4 LT

3. EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS

ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

• Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Galiojančio BLS reglamento laikotarpio vidurio vertinimas buvo atliktas 2018 m.5 Jį atlikus

padaryta išvada, kad apskritai BLS tikslai pasiekiami6 ir nėra poreikio iš dalies keisti

reglamentą iki jo galiojimo pabaigos 2023 m. gruodžio 31 d. Tačiau laikotarpio vidurio

vertinime buvo pateiktos kelios rekomendacijos, kaip padidinti sistemos efektyvumą ir

veiksmingumą. Šios rekomendacijos padėjo nustatyti problemas, apibrėžtas prie šio

pasiūlymo pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos 2 skirsnyje.

Laikotarpio vidurio vertinimo projekto grupė pateikė šias rekomendacijas: 1) didinti ES BLS

ir BLS+ stebėsenos skaidrumą ir informuotumą apie ją; 2) veiksmingiau taikyti apsaugos

nuostatas; 3) veiksmingiau naudoti laikiną muitų tarifų lengvatų atšaukimą; 4) atnaujinti

konvencijų dėl pagrindinių žmogaus ir darbo teisių, taip pat dėl aplinkosaugos ir gero

valdymo principų sąrašą; 5) įvertinti tolesnį standartinės BLS priemonės aktualumą ją

vertinant savarankiškai ir atskirai nuo BLS+ ir apsvarstyti galimybę išplėsti su konvencijomis

susijusias paramos sąlygas; 6) įvertinti mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomą PPO

paslaugų srities įsipareigojimų atidėjimą; 7) įvertinti BLS ir laisvosios prekybos susitarimų

(LPS) / lengvatinio prekybos režimo susitarimų režimų suderinamumą. Į kelis iš šių aspektų

buvo atsižvelgta įgyvendinant BLS reglamentą, visų pirma vykdant pagrindinį BLS

skaidrumo ir informuotumo projektą. Be to, atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą taikyti

apsaugos ir lengvatų atšaukimo mechanizmai; su jų taikymu susijusi patirtis pristatoma prie

šio pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime.

• Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. liepos 15 d. vyko atviros viešos konsultacijos dėl BLS ir

siūlomų reformų galimybių. Išsami konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais santrauka

pateikiama pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos 2 priede.

Per viešas konsultacijas pateikta 512 atsakymų. 54 % respondentų yra ES suinteresuotieji

subjektai, 41% – BLS šalys, o likę 5 % – iš kitų šalių (įskaitant Jungtinę Karalystę). Kalbant

apie respondentų tipą, didžiausią atsakymų dalį (28 %) pateikė įmonės ir (arba) verslo

organizacijos, taip pat verslo asociacijos (24 %) ir ES piliečiai (17 %), viešasis sektorius

(12 %), pilietinė visuomenė (NVO, aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos ir akademinė

bendruomenė); 8 %) ir kiti (įskaitant profesines sąjungas – 7 %).

Didžioji dauguma, t. y. apie 70 % respondentų mano, kad tarptautinė prekyba gali labai padėti

naikinti skurdą besivystančiose šalyse, o dar 10 % mano, kad ji gali šiek tiek prisidėti; 17 %

mano, kad ji negali padėti sumažinti skurdą. BLS šalyse nuomonės dėl prekybos vaidmens

mažinant skurdą akivaizdžiai palankesnės: 92 % respondentų teigia, kad prekybos indėlis gali

būti didelis, palyginti su 52 % ES respondentų; priešingai, 19 % ES respondentų nemano, kad

prekyba gali padėti panaikinti skurdą, palyginti su 2 % BLS šalyse. Paklausti apie tai, kaip

5 Komisijos tarnybų darbinis dokumentas Bendrosios lengvatų sistemos laikotarpio vidurio vertinimas

(SWD(2018) 430 final), http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/september/tradoc_156085.pdf. 6 Pavyzdžiui, nuo 2011 m. VIG lengvatomis besinaudojantis Bangladešas beveik padvigubino savo

eksportą į ES nuo 9 mlrd. EUR iki maždaug 18 mlrd. EUR 2018 m. Eksportas iš BLS šalių, visų pirma

mažiausiai išsivysčiusių šalių, per pastaruosius kelerius metus gerokai padidėjo. Buvo taikomos šios

sistemos apsaugos priemonės. Skatindama socialinį ir ekonominį vystymąsi ir pagarbą pagrindinėms

vertybėms BLS padėjo propaguoti ir saugoti žmogaus ir darbo teises. Tačiau laikotarpio vidurio

vertinime pažymima, kad BLS poveikis aplinkos apsaugai yra ne toks aiškus.

LT 5 LT

prekyba prisidėjo prie skurdo mažinimo, respondentai minėjo darbo vietų kūrimą, o ilguoju

laikotarpiu – vykdant eksportą išsiugdomus įgūdžius.

Vidutiniškai manoma, kad BLS daro teigiamą poveikį visose darnaus vystymosi srityse.

86 % respondentų mano, jog svarbu, kad ES toliau stebėtų, kaip BLS+ lengvatomis

besinaudojančios šalys įgyvendina 27 tarptautines konvencijas, palyginti su 8 % respondentų,

kurie mano, kad tai nėra svarbu. Respondentai mano, kad įvairūs informacijos šaltiniai

suteikia naudingos informacijos Komisijai stebint, kaip įgyvendinamos tarptautinės

konvencijos. Svarbiausias šaltinis (su tam tikromis išlygomis) yra konvencijų stebėsenos

įstaigų, t. y. JT, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir kitų tarptautinių organizacijų,

ataskaitos, po jų – verslo ir socialinių partnerių lengvatomis besinaudojančiose šalyse ir

nevyriausybinių organizacijų (NVO) teikiama informacija.

Gauti atsakymai buvo įvertinti pridedamoje poveikio vertinimo ataskaitoje, visų pirma

apibrėžiant problemas (2 skyrius), bendruosius ir konkrečius iniciatyvos tikslus (4 skyrius) ir

turimas politikos galimybes (5 skyrius).

• Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Išorės tyrimą (toliau – tyrimas), kuriuo remiantis buvo parengtas poveikio vertinimo

ataskaitos projektas, atliko „BKP Economic Advisors GmbH“. Galutinė tyrimo ataskaita buvo

paskelbta 2021 m. gegužės mėn. TRADE GD svetainėje7. Atliekant tyrimą remtasi laikotarpio

vidurio vertinimo išvadomis ir daugiausia dėmesio skirta kelioms politikos galimybėms,

kuriomis būtų galima pagerinti bendrųjų BLS priemonės tikslų įgyvendinimą. Jame

atsižvelgta į esamą literatūrą ir pirmiau aprašytų viešų konsultacijų rezultatus. Tyrimo

rekomendacijų santrauka paskelbta TRADE GD svetainėje8.

Šio papildomo tyrimo rezultatai BLS ekspertų grupei buvo pristatyti 2020 m. spalio 20 d.,

2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. vasario 23 d., o INTA komitetui uždarame techniniame

posėdyje – 2021 m. balandžio 12 d.

Pagrindiniai šio pasiūlymo elementai buvo toliau nagrinėjami su BLS ekspertais 2021 m.

balandžio 19 d. ir 2021 m. birželio 14 d.

• Poveikio vertinimas

Pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos santrauka įtraukta į pasiūlymo dokumentų rinkinį.

2021 m. balandžio 9 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę dėl

poveikio vertinimo ataskaitos.

Poveikio vertinime nagrinėtos politikos alternatyvos, suskirstytos į penkias temines grupes: 1)

BLS priemonės ir lengvatomis besinaudojančios šalys, 2) produktų aprėptis ir produktų

gradacijos mechanizmas, 3) muitų tarifų lengvatų suteikimo / tolesnio taikymo sąlygos, 4)

BLS įgyvendinimo skaidrumas ir 5) apsaugos priemonės. Kiekvienoje grupėje buvo įvertintos

kelios politikos galimybės, palyginti su tolesniu dabartinės BLS taikymu be pakeitimų.

(1) BLS priemonės ir lengvatomis besinaudojančios šalys (šalių gradacija)

7 https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/706f539c-f0db-11eb-a71c-

01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-221478841 ir https://op.europa.eu/en/publication-

detail/-/publication/be174994-f337-11eb-aeb9-01aa75ed71a1/language-en. 8 https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/f7031da3-f0dc-11eb-a71c-

01aa75ed71a1/language-en

LT 6 LT

Šioje grupėje vertinamas tęstinis BLS lengvatomis besinaudojančių šalių skaičiaus

mažinimas. Šalys gali netekti teisės naudotis BLS, jeigu sudaro su ES laisvosios prekybos

susitarimą arba kai yra priskiriamos prie didesnių vidutinių pajamų šalių kategorijos. Poveikio

vertinime nagrinėjamos galimybės iš dalies pakeisti trijų pakopų BLS struktūrą ir sistemos

šalių aprėptį. Iš analizės matyti, kad nėra įtikinamos priežasties keisti esamą BLS struktūrą ar

šalių aprėptį, nes sistema jau skirta šalims, kurioms jos labiausiai reikia, o trijų pakopų

struktūra atsižvelgiama į skirtingas lengvatomis besinaudojančių šalių vystymosi reikmes.

Galimybė, kuria labiausiai prisidedama prie bendrojo tikslo padėti panaikinti skurdą ir

konkretaus tikslo plėsti eksportą iš besivystančių šalių, – iš dalies pakeisti BLS+ ekonominio

pažeidžiamumo kriterijus. Šia galimybe bandoma sumažinti dideles neigiamas pasekmes

netekus VIG lengvatų, kai netenkama mažiausiai išsivysčiusios šalies statuso.

Galimybė toliau naudotis BLS (visų pirma BLS+) yra svarbi palyginti dideliam mažiausiai

išsivysčiusių šalių, kurios, kaip numatoma, per ateinančius metus praras VIG statusą, skaičiui.

Papildomame tyrime nustatyta, kad iš 12 šalių, kurios per kitą reglamento galiojimo laikotarpį

veikiausiai neteks VIG statuso, šešios šalys greičiausiai patirs didelį ekonominį poveikį ir tai

ypač pasakytina apie Bangladešą.

Taigi papildomame tyrime ir poveikio vertinimo ataskaitoje siūlomos toliau nurodytos

galimybės užtikrinti, kad visos VIG šalys, kurios veikiausiai neteks mažiausiai išsivysčiusios

šalies statuso, galėtų pradėti naudotis BLS+ priemone: 1) išlaikyti dabartinę struktūrą, kurią

sudaro trys priemonės, ir 2) iš dalies pakeisti pažeidžiamumo (tinkamumo) kriterijus, kad būtų

sudarytos palankesnės sąlygos didesniam skaičiui šalių, kurios neteks mažiausiai

išsivysčiusios šalies statuso, pradėti naudotis BLS+ priemone.

(2) Produktų aprėptis ir gradacijos mechanizmas

Papildomame tyrime ir poveikio vertinimo ataskaitoje analizuojama, ar produktų gradacijos

mechanizmas yra pakankamai orientuotas į konkurencingiausius produktus9 ir

konkurencingiausias šalis (galimybė išplėsti produktų gradacijos mechanizmą, kad jis būtų

taikomas ne tik standartinės BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims, bet ir BLS+ ar VIG

lengvatomis besinaudojančioms šalims). Be to, vertinta, ar produktų aprėptis atspindi BLS

lengvatomis besinaudojančių šalių eksporto potencialą.

Atlikus socialinę ir ekonominę analizę nustatyta, kad esamą gradacijos mechanizmo apibrėžtį

galima išlaikyti ir toliau taikyti tik standartinei BLS. Didelio ekonominio ir socialinio

poveikio nepastebėta, jei produktų gradacija išplečiama BLS+ ar VIG lengvatomis

besinaudojančioms šalims arba jei produktų aprėptis išplečiama įtraukiant naujus sektorius ir

produktus.

Todėl siūlome išlaikyti produktų gradaciją tik pagal standartinę BLS, bet peržiūrėti produktų

gradacijos ribas. Siūlome išlaikyti dabartinį gradacijos metodą pagal skirsnius ir 10

procentinių punktų sumažinti produktų gradacijos ribas.

(3) Muitų tarifų lengvatų suteikimo / tolesnio taikymo sąlygos

BLS sąlygos tebėra viena iš pagrindinių ES priemonių skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir

tarptautinei humanitarinei teisei bei darbo teisėms, aplinkos apsaugą ir gerą valdymą BLS

9 Apskaičiuojama kaip tam tikros produktų grupės, importuojamos iš lengvatomis besinaudojančios šalies

į ES, procentinė dalis, palyginti su visu tos produktų grupės importu į ES iš visų BLS lengvatomis

besinaudojančių šalių.

LT 7 LT

lengvatomis besinaudojančiose šalyse: lengvatinės prekybos susitarimai neturėtų būti taikomi

šaliai, jeigu ji veikia nesilaikydama tarptautinių standartų ir principų, taigi ir savo vystymosi

reikmių. Poveikio vertinime nagrinėjamos galimybės išplėsti teigiamų ir neigiamų paramos

sąlygų taikymą, iš dalies pakeisti su BLS susijusių konvencijų sąrašą ir pakeisti lengvatų

atšaukimo procesą.

Remiantis laikotarpio vidurio vertinimu ir papildomu tyrimu, pagrindinė išvada yra ta, kad

reikia išplėsti neigiamas paramos sąlygas (t. y. lengvatų atšaukimo nuostatas galiojančio BLS

reglamento (ES) Nr. 978/2012 19 straipsnio 1 dalies a punkte) įtraukiant taip pat

aplinkosaugos ir gero valdymo konvencijas (šiuo metu įtraukiamos tik JT / TDO pagrindinių

žmogaus ir darbo teisių konvencijos). Kitas tikslas – toliau didinti BLS indėlį į darnų

vystymąsi atnaujinant tarptautinių konvencijų sąrašą ir tobulinant lengvatų atšaukimo

procedūrą.

Patirtis naudojant BLS stebėsenos ir lengvatų atšaukimo mechanizmus, šiuo metu taikomus

žmogaus ir darbo teisių konvencijoms, suponuoja, kad išplėtus neigiamas paramos sąlygas

įtraukiant aplinkosaugos ir gero valdymo konvencijas atsirastų panašių galimybių BLS

lengvatomis besinaudojančioms šalims spręsti tokius klausimus remiant JT darnaus vystymosi

tikslus (DVT) ir prisidedant prie ES žaliosios darbotvarkės.

Kalbant apie BLS lengvatų atšaukimo procedūrą, iš iki šiol sukauptos patirties matyti, kad

taikant tokią procedūrą galutinis sprendimas gali būti priimamas lėtai; visoms ankstesnėms

lengvatų atšaukimo procedūroms užbaigti prireikė iki dvejų metų, įskaitant parengiamuosius

etapus prieš pradedant lengvatų atšaukimo tyrimą. Tačiau itin sunkių pažeidimų atveju

Komisija turi turėti priemonių reaguoti greitai. Todėl siūlome greitojo reagavimo

mechanizmą, taikytiną atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes lengvatomis besinaudojančioje

šalyje.

Patirtis, įgyta 2020 m. laikinai atšaukus dalį VIG lengvatų Kambodžai10, parodė, kad reikia

atidžiai įvertinti socialinį ir ekonominį lengvatų panaikinimo poveikį atitinkamiems gamybos

sektoriams, kad nebūtų pakenkta pažeidžiamiausiai gyventojų daliai.

(4) BLS įsipareigojimų stebėsenos ir įgyvendinimo skaidrumas

2020 m. liepos mėn. Komisija paskyrė už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą

vyriausiąjį pareigūną (CTEO), kurio užduotis – geriau užtikrinti prekybos politikos vykdymą.

Atsižvelgdama į tai, 2020 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo taikyti naują skundų

nagrinėjimo mechanizmą – vieną bendrą prieigą, kuriuo siekiama sustiprinti prekybos

įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą ir įgyvendinimą. Per vieną bendrą prieigą Komisija

gauna skundų įvairiais su prekybos politika susijusiais klausimais, įskaitant BLS

įsipareigojimų pažeidimus. Todėl šią naują skundų nagrinėjimo sistemą būtina integruoti į

BLS reglamento sistemą, visų pirma kiek tai susiję su lengvatų atšaukimo procedūra.

Suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi atliekant 2018 m. laikotarpio vidurio

vertinimą ir rengiantis atlikti 2021 m. papildomą PV tyrimą, minėjo, kad reikia didinti

skaidrumą ir gerinti komunikaciją įvairiuose BLS stebėsenos ir įgyvendinimo etapuose. Tai

galėtų padėti sustiprinti stebėsenos sistemą ir prisidėti prie veiksmingesnio dialogo su

lengvatomis besinaudojančiomis šalimis, taip pat sustiprinti suinteresuotųjų subjektų

dalyvavimą BLS.

Poveikio vertinime apžvelgiamos stebėsenos proceso ir pilietinės visuomenės dalyvavimo

gerinimo, taip pat BLS+ stebėsenos ciklo koregavimo galimybės. Todėl siūlome paskelbti

10 Galimybė iš dalies atšaukti lengvatas atsirado įgyvendinus 2012 m. BLS reformą.

LT 8 LT

gaires dėl stebėsenos proceso, parengtas taikant administravimo praktiką, dėl dalyvaujančių

subjektų ir galimybių įtraukti pilietinę visuomenę. Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra

priimamo akto toliau patiksliname daugelio informacijos šaltinių įtraukimą BLS+ stebėsenos

tikslais ir siūlome pakeisti BLS stebėsenos ciklo trukmę nuo dvejų iki trejų metų.

(5) Apsaugos priemonių taikymas

Papildomame tyrime ir poveikio vertinimo ataskaitoje nagrinėjamas dviejų rūšių automatinių

apsaugos priemonių išplėtimas – dėl įtrauktų produktų ir dėl įtrauktų BLS lengvatomis

besinaudojančių šalių. Padaryta išvada, kad nė vienu atveju šis mechanizmas nebūtų taikomas

dažniau. Taigi neatrodo, kad reikia iš esmės keisti apsaugos mechanizmą. Todėl siūloma

padaryti tik kelis techninius pakeitimus ir kai ką patobulinti siekiant geriau suderinti

automatines apsaugos priemones su produktų gradacija, visų pirma: 1) apskaičiuoti importo

padidėjimą BLS skyrių lygmeniu pagal importo vertę, o ne importo apimtį, dėl į skirsnius

įtrauktų produktų įvairiarūšiškumo; tai geriau atspindės padidėjusio importo, kuris galėtų

pakenkti ES pramonei, atvejus; 2) suderinti automatinių apsaugos priemonių ir produktų

gradacijos ribas, kad jos papildytų viena kitą.

Bendras tinkamiausių galimybių poveikis

Siūlomų politikos galimybių bendras ekonominis ir neekonominis poveikis (socialinis

poveikis, poveikis aplinkai, poveikis žmogaus teisėms) yra ribotas, nes siūloma išlaikyti trijų

pakopų BLS struktūrą. Šis variantas pasirenkamas būtent siekiant apriboti tikėtiną realiojo

BVP, gerovės, bendro eksporto į ES ir valdžios sektoriaus pajamų sumažėjimą, palyginti su

dabartiniu baziniu lygiu, kurį galėtų pasiekti standartinės BLS ir BLS+ lengvatomis

besinaudojančios šalys, jeigu dabartinė struktūra būtų pakeista. Nutraukus standartinę BLS

ir (arba) BLS+, būtų tikėtinas reikšmingas eksporto sumažėjimas konkrečiuose sektoriuose,

kaip antai tekstilės ir drabužių, odos ir avalynės, žemės ūkio maisto produktų, chemijos

produktų, gumos ir plastiko. Papildomame tyrime pateikta ekonominė analizė buvo atlikta

naudojant modeliavimą pagal bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo (CGE) modelį. Iš jos

matyti (pagal visus kitus scenarijus, išskyrus dabartinės BLS struktūros išlaikymą) neigiamas

poveikis ir ES, ir BLS lengvatomis besinaudojančių šalių BVP ir prekybai (kai kurios iš jų

gali patirti didesnį poveikį)11 ir patvirtinamas šis esminis pasirinkimas, kad sistema ir jos

dabartinė struktūra būtų taikomos toliau.

Sprendimas suteikti galimybę VIG statuso netenkančioms mažiausiai išsivysčiusioms šalims

pradėti naudotis BLS+ lengvatomis (iš dalies pakeičiant BLS+ ekonominio tinkamumo

kriterijus) sutvirtina sprendimą rinktis tęstinumą ir sumažina neigiamą poveikį, kurį galėtų

patirti mažiausiai išsivysčiusios šalys.

Numatoma, kad aktyvesnis paramos sąlygų, susijusių su galimu (daliniu ar sektoriniu)

lengvatų atšaukimu, naudojimas padarys teigiamą poveikį BLS sistemos efektyvumui: tai dar

labiau padėtų siekti BLS darnaus vystymosi tikslo. Jis taip pat derėtų su kitomis ES politikos

sritimis, visų pirma vystomuoju bendradarbiavimu, žmogaus teisių ir socialinių klausimų

propagavimu ir ES indėliu įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.

Bendras poveikis politiniams santykiams

11 Iš CGE analizės matyti, kad ES BVP sumažėtų iki 0,01 %, o BLS lengvatomis besinaudojančių šalių

nuostoliai būtų palyginti didesni, t. y. 0,04–0,07 %. Toks palyginti nedidelis vidurkis nekeičia fakto,

kad kai kurios pavienės šalys patirtų didesnį neigiamą poveikį, visų pirma Pakistanas ir Bangladešas, ir

netektų atitinkamai iki 0,3 % ir 0,36 % BVP.

LT 9 LT

Tolesnis BLS taikymas atlikus siūlomus tikslinius pakeitimus bus itin svarbus padrąsinantis

ES signalas besivystančioms šalims partnerėms: išliks svarbi bendradarbiavimo su

lengvatomis besinaudojančiomis šalimis platforma siekiant jose įgyvendinti pokyčius,

atitinkančius ES vertybių darbotvarkę ir politikos suderinamumo vystymosi labui principą.

Labai svarbu apsvarstyti tinkamiausių galimybių politinį poveikį. Šios srities analizė yra

kokybinė ir grindžiama oficialiomis ir neoficialiomis konsultacijomis. Tikimės, lengvatomis

besinaudojančios šalys ir išsivysčiusios PPO partnerės palankiai įvertins sprendimą toliau

taikyti esamą BLS struktūrą. Tai dera su ilgalaikiu Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir

prekybos (GATT) įgalinamosios išlygos principu, pagal kurį išsivystančioms šalims taikoma

nuolatinė didžiausio palankumo statuso principo (nediskriminavimo principo) išimtis, kad jos

galėtų vienašališkai panaikinti ar sumažinti importo iš besivystančių šalių, kurių prekybos,

finansavimo ir vystymosi reikmės yra vienodos, muitų tarifus. Tolesnis BLS taikymas taip pat

atitinka ES politikos suderinamumo vystymosi labui principą (numatytą Sutarties dėl ES

veikimo 208 straipsnyje), kuris yra svarbus ramstis ES stengiantis padidinti teigiamą

vystomojo bendradarbiavimo poveikį ir veiksmingumą. Be to, jis yra vienas iš ES politinių

įsipareigojimų visame pasaulyje remti darnų vystymąsi, kaip matyti iš įgyvendinamos JT

Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų, dėl kurių yra

įsipareigojusios visos PPO narės.

• Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Išsamios naudos ir sąnaudų lentelės pateikiamos prie šio pasiūlymo pridedamos poveikio

vertinimo ataskaitos 3 priede. Galimą siūlomo tikslų rinkinio naudą sunku įvertinti

kiekybiškai, nes šie tikslai neretai susiję su techniniais esamos BLS struktūros ir nuostatų

patobulinimais siekiant kuo labiau padidinti jos veiksmingumą bei efektyvumą ir lengvatomis

besinaudojančių šalių darnaus ekonominio vystymosi potencialą. Pasiūlymu išsaugoma status

quo visais atvejais, kai nėra įtikinamos priežasties ką nors keisti, siekiant užtikrinti sistemos

nuspėjamumą ir stabilumą. Kalbant apie siūlomus pakeitimus, iniciatyvos praktinis poveikis,

nauda ir susijusios išlaidos, palyginti su atskaitos scenarijumi, yra šios:

(g) priemonės ir šalių aprėptis: visos VIG statuso netenkančios šalys a priori atitiktų

BLS+ reikalavimus, jeigu jų valdžios institucijos pageidautų pateikti paraišką

dalyvauti sistemoje. Tai poveikio švelninimo priemonė: naudos nenumatoma, bet ja

siekiama išvengti nuostolių ir didelio neigiamo ekonominio poveikio statusą

keičiančioms mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurios netektų VIG lengvatų. Ja taip

pat remiamas BLS vystymosi tikslas, užtikrinant, kad šalys, kurioms labiausiai reikia

pagalbos, galėtų toliau naudotis šia sistema. Tam taip pat reikėtų šiek tiek

supaprastinti sistemą ir sumažinti administracinę naštą, susijusią su atitinkamų

kriterijų apskaičiavimu ir stebėsena;

(h) produktų aprėptis ir gradacija: keičiant produktų gradacijos ribines vertes siekiama

padidinti produktų gradacijos mechanizmo veiksmingumą orientuojantis į konkrečius

konkurencingus produktus. Tikimasi, kad tai padės geriau nukreipti sistemą į

produktus ir šalis, kurioms labiausiai reikia pagalbos;

(i) paramos sąlygų nustatymas: išplečiant neigiamas paramos sąlygas prisidedama prie

kovos su klimato kaita, nes BLS lengvatomis besinaudojančios šalys skatinamos

geriau įgyvendinti klimato ir aplinkos konvencijas ir gerinti gerą valdymą visose

lengvatomis besinaudojančiose šalyse. BLS vaidmuo gali būti svarbus, nes aplinkos

būklės blogėjimas yra linkęs labiausiai pasireikšti besivystančiose šalyse dėl

ekstensyvios produktų gamybos, priklausančios nuo gamtos išteklių (pvz., tekstilė),

taip pat dėl neretai stebimo aplinkos apsaugos įstatymų ir programų nebuvimo tose

LT 10 LT

šalyse. Atnaujinant tarptautinių konvencijų sąrašą didinamas sverto poveikis ir

dėmesys pagrindinėms žmogaus teisėms (pvz., neįgaliųjų teisėms, vaiko teisėms) ir

standartams (pvz., darbo inspekcijai), įtraukiant Paryžiaus susitarimą (ir išbraukiant

nebeaktualų Kioto protokolą) remiami kovos su klimato kaita veiksmai.

Prieš atšaukiant lengvatas atlikus poveikio vertinimą bus galima subalansuoti

bendruosius BLS tikslus – prisidėti prie skurdo mažinimo ir remti darnų vystymąsi.

Visų pirma juo užtikrinama, kad galimas lengvatų atšaukimas būtų pritaikytas prie

tikslinės lengvatomis besinaudojančios šalies aplinkybių, jos ekonominio vystymosi

reikmių ir bet kokių lengvatų atšaukimo priemonių socialinio ir ekonominio

poveikio.

Pradėjus taikyti spartesnę lengvatų atšaukimo procedūrą sukuriama konkreti

priemonė atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, susijusias su itin sunkiais pažeidimais

ir poreikiu greitai reaguoti. Tai taip pat didina lengvatų atšaukimo veiksmingumą,

nes paramos gavėjams daromas didesnis spaudimas reaguoti į nustatytas problemas;

(j) skaidrumas: išplėtus BLS+ stebėsenos ciklą didinamas efektyvumas ir

veiksmingumas BLS+ stebėsenos ciklo trukmę suderinant su atitinkamų sutarčių

stebėsenos įstaigų vykdomos tarptautinių konvencijų stebėsenos ciklu, o lengvatomis

besinaudojančioms šalims suteikiama daugiau laiko spręsti konvencijų įgyvendinimo

klausimus;

(k) apsaugos priemonės: siūlomais techniniais pakeitimas užtikrinamas priemonių,

kuriomis siekiama apsaugoti ES pramonę, nuoseklumas, supaprastinama automatinė

apsaugos procedūra ir mažinama administracinė našta.

Manoma, kad skaitmeninės technologijos nedarys didelio poveikio BLS reglamento raidai.

Įgyvendindama pasiūlymą ES gali naudoti esamus verslo procesus ir sprendimus, kuriuos

taikant informacija saugiai tvarkoma elektroninėmis priemonėmis (pvz., keitimasis

informacija su lengvatomis besinaudojančių šalių valdžios institucijomis, tarptautinių

konvencijų stebėsenos įstaigomis ir pilietine visuomene; atviros viešos konsultacijos; REX

(registruotųjų eksportuotojų sistema) importo iš trečiųjų šalių deklaracijos ir kt.).

• Pagrindinės teisės

Pagarbos pagrindinėms teisėms BLS lengvatomis besinaudojančiose šalyse rėmimas yra

vienas iš bendrųjų BLS reglamento tikslų, būtent 1) padėti besivystančioms šalims joms

stengiantis sumažinti skurdą, 2) skatinti gerą valdymą ir darnų vystymąsi. Todėl atliekant

pridedamą poveikio vertinimą buvo atsižvelgta į atitinkamus aspektus ir poveikį pagrindinėms

teisėms. Ypač daug dėmesio skirta tarptautinėms žmogaus teisių ir darbo teisių priemonėms,

kurios taip pat įtrauktos į šio pasiūlymo VI priede pateiktą konvencijų sąrašą. Dėl šio

pasiūlymo, kuris, kaip numatoma, turės teigiamą poveikį pagrindinėms teisėms, konsultuotasi

su atitinkamomis Komisijos tarnybomis (SJ, JUST, HOME, EMPL, INTPA) ir EIVT.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Dėl reglamento pasiūlymo išlaidų, kurias tektų apmokėti iš ES biudžeto, neatsiras. Tačiau dėl

jo taikymo bus prarastos muitų pajamos. Remiantis naujausiais turimais duomenimis

(2019 m.)12, pagal siūlomą BLS reglamentą dėl šių lengvatų ES neteks 2 977,6 mln. EUR

12 2020 m. duomenų yra, tačiau atliekant skaičiavimus jais nesiremta, nes tie metai laikyti neįprastais ir

netipiniais.

LT 11 LT

pajamų. Naujuoju reglamentu iš esmės būtų išsaugotos esamos lengvatos, tačiau būtų

sugriežtintos atskirų produktų skirsnių gradacijos sąlygos. Taigi pagal naująjį reglamentą

negautų pajamų trajektorija būtų šiek tiek mažesnė nei pagal galiojantį reglamentą13. Be to,

pajamų praradimą galėtų sumažinti tai, kad kai kurios šalys gali nebepatekti į sistemos

aprėptį, nes bus priskiriamos prie didesnių vidutinių pajamų šalių kategorijos arba pasirašys

laisvosios prekybos susitarimą su ES.

Išsami finansinė pažyma pateikta toliau esančiame pasiūlyme.

Bendras poveikis administracinėms išlaidoms

Pasiūlyme pabrėžiamas tęstinumas, todėl atliekamas bendras vidutinio poveikio ES ir

lengvatomis besinaudojančioms šalims vertinimas administracinės naštos požiūriu. Kalbant

apie tinkamiausias galimybes, labiausiai tikėtina, kad tokį poveikį darys pasiūlymai dėl

paramos sąlygų laikymosi ir su tuo susijusios didesnės stebėsenos pastangos, kurios bus

reikalingos. Visų pirma, paramos sąlygų grupėje (išsamiai aprašytoje poveikio vertinimo

ataskaitos 6.3.1 skirsnyje) papildomų administracinių išlaidų gali atsirasti dėl šių politikos

galimybių: naujų konvencijų įtraukimas kaip sąlyga, kad BLS būtų toliau teikiama arba ja

būtų galima naudotis; neigiamų paramos sąlygų išplėtimas įtraukiant aplinkosaugos ir gero

valdymo konvencijas; lengvatų atšaukimo procedūros trukmės sumažinimas išimtinėmis

aplinkybėmis; socialinio ir ekonominio poveikio vertinimo rengimas kaip papildomas etapas

pradėjus BLS atšaukimo procedūrą ar įtraukus papildomų elementų, susijusių su lengvatomis

besinaudojančios šalies piliečių readmisijos pareiga, dėl kurių padidėtų administracinės

išlaidos (daugiausia dėl darbuotojų dalyvavimo). Administracinės naštos (vertinamos

poveikio vertinimo ataskaitos 6 lentelėje) išvengiama pasirinkus galimybę neišplėsti teigiamų

parmos sąlygų, t. y. konvencijų ratifikavimo ir tvirtų stebėsenos įsipareigojimų juos nustatant

standartinės BLS ir VIG lengvatomis nesinaudojančioms šalims.

Su stebėsena susijusios politikos galimybės (išsamiai aprašytos poveikio vertinimo ataskaitos

6.4 skirsnyje) taip pat daro tiesioginį poveikį administracinėms išlaidoms. Visų pirma, dėl jų

gali padaugėti ES tenkančių administracinių užduočių. Tačiau sunku atlikti kiekybinį

įvertinimą, nes tai jau taikomos praktikos kodifikavimas. Be to, atlikus pakeitimą būtų

atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų, kaip antai profesinių sąjungų ir NVO, prašymus

aktyviau dalyvauti stebėsenos procese.

Kitos išlaidos būtų susijusios su ES technine pagalba ir parama BLS šalims siekiant padidinti

jų institucinius gebėjimus ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautines konvencijas. Tačiau šiuos

išlaidų elementus labai sunku apskaičiuoti, nes šiame etape trūksta atitinkamos informacijos.

Numatoma, kad stebėsenos ciklą pailginus nuo dvejų iki trejų metų sumažės ir ES, ir

lengvatomis besinaudojančių šalių administracinė našta.

5. KITI ELEMENTAI

• Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Kadangi šiuo pasiūlymu daromi minimalūs pakeitimai, kuriais siekiama padidinti efektyvumą

ir veiksmingumą, BLS reglamento įgyvendinimą jam įsigaliojus bus galima tęsti iš esmės

nekeičiant dabartinės praktikos.

13 Daugiau informacijos finansinėje pažymoje.

LT 12 LT

Pradedant nuo 2027 m. sausio 1 d. kas trejus metus Komisija teiks Europos Parlamentui ir

Tarybai reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Komisija reguliariai teiks Komisijos BLS

ekspertų grupei ir Tarybos darbo grupei reglamento įgyvendinimo ataskaitas. Reglamento

laikotarpio vidurio vertinimą siūloma atlikti iki 2030 m. sausio 1 d., t. y. praėjus penkeriems

metams nuo faktinio sistemos taikymo pradžios.

• Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

• Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Išsami atitikties lentelė pateikiama šio pasiūlymo VIII priede.

Toliau pateikiami komentarai dėl konkrečių kiekvieno skyriaus nuostatų.

I skyrius. Bendrosios nuostatos

2 straipsnis papildomas sąvokų „skundas“ (13), „regioninė kumuliacija“ (14) ir

„išplėstinė kumuliacija“ (15) apibrėžtimis.

3 straipsnio 2 dalis papildoma galimybe atnaujinti reikalavimus atitinkančių šalių

sąrašą atsižvelgiant į jų prekybos ir vystymosi reikmių pokyčius. Jokių kitų esminių

pakeitimų nesiūloma.

II skyrius. standartinė priemonė (standartinė BLS)

4 straipsnio 3 dalis išbraukiama, nes tai buvo 2012 m. reglamento pereinamojo

laikotarpio nuostata. Jokių kitų esminių pakeitimų nesiūloma.

III skyrius. Speciali skatinamoji priemonė (BLS+)

Į 9 straipsnio 1 dalies d punktą įtraukiamas reikalavimas BLS+ šalims kandidatėms

kartu su BLS+ paraiška pateikti veiksmingo BLS svarbių konvencijų įgyvendinimo

veiksmų planą.

9 straipsnio 2 dalis išbraukiama, nes pagal ją numatoma sąsaja su BLS+ eksporto

konkurencingumo pažeidžiamumo kriterijumi, kurį siūloma panaikinti, remiantis

papildomu tyrimu ir poveikio vertinimu.

10 straipsnis papildomas 8 dalimi, kurioje numatomos pereinamojo laikotarpio

priemonės, skirtos dabartinėms BLS+ lengvatomis besinaudojančioms šalims, kurios

turės teikti naują paraišką, kad atitiktų naujus BLS+ reikalavimus (ratifikuoti šešias

papildomas konvencijas, kurias siūloma įtraukti į BLS+ svarbių konvencijų sąrašą).

14 straipsnyje numatoma, kad ataskaitinis laikotarpis bus treji metai, siekiant jį

supaprastinti ir geriau suderinti su stebėsenos įstaigų ataskaitomis.

15 straipsnio 9 dalis papildoma nuostata, kad siūlydama atšaukti lengvatas Komisija

atsižvelgtų į socialinį ir ekonominį laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo poveikį

lengvatomis besinaudojančioje šalyje.

16 straipsnyje numatoma galimybė išplėsti lengvatų atšaukimo priemonių taikymo

sritį, kai atsiranda papildomų priežasčių ar pažeidimų.

IV skyrius. Speciali priemonė (VIG)

18 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos, nes jos nebereikalingos.

V skyrius. Laikinas lengvatų atšaukimas

LT 13 LT

19 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta lengvatų atšaukimo procedūra, susijusi su

savo piliečių readmisija.

19 straipsnio 10 dalis papildoma nuostata, kad Komisija, siūlydama atšaukti muitų

tarifų lengvatas, atsižvelgtų į socialinį ir ekonominį laikino lengvatų atšaukimo

poveikį lengvatas gaunančioje šalyje.

19 straipsnis papildomas 14 dalimi, kuria siekiama padidinti lankstumą peržiūrint

atšaukimo taikymo sritį, atidėti ar sustabdyti jo taikymą išskirtinėmis aplinkybėmis,

pavyzdžiui, dėl visuotinės sveikatos ar sanitarinės ekstremaliosios situacijos.

19 straipsnis papildomas 16 ir 17 dalimis siekiant numatyti skubią atšaukimo

procedūrą sunkių BLS svarbių konvencijų pažeidimų atveju, kai reikia greitai

reaguoti, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes lengvatomis besinaudojančioje šalyje.

20 straipsnyje numatoma galimybė išplėsti lengvatų atšaukimo priemonių taikymo

sritį, kai atsiranda papildomų priežasčių ar pažeidimų.

VI skyrius. Apsaugos priemonės ir priežiūra

29 straipsnio 1 dalyje išbraukiama nuostata, pagal kurią apsaugos priemonių ribos

nustatomos remiantis importo apimtimi, ji pakeičiama skaičiavimu pagal importo

vertę.

VII skyrius. Bendrosios nuostatos

33 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatomas specialus procesas, kuriuo siekiama užtikrinti,

kad kumuliacija būtų reaguojama į prašančiosios šalies vystymosi, finansavimo ir

prekybos reikmes.

Pagal 40 straipsnį nuo dvejų iki trejų metų prailginamas ataskaitos teikimo

Parlamentui ir Tarybai laikotarpis.

VIII skyrius. Baigiamosios nuostatos

Priedų sąrašas

I priedas. Viename priede pateikiamas reikalavimus atitinkančių šalių sąrašas ir nurodoma

sistema, kurios lengvatomis jos naudojasi, pakeičiant ankstesnio BLS reglamento I priedą ir

teigiamas II, III ir IV priedų dalis. Iš reikalavimus atitinkančių šalių sąrašo išbraukiamos

šalys, kurios pagal BLS nebeturėtų būti laikomos besivystančiomis šalimis (Rusija, Kinija,

Honkongas, Makao), siekiant užtikrinti, kad BLS lengvatomis naudotųsi tik besivystančios

šalys, kurių vystymosi, prekybos ir finansavimo reikmės yra panašios.

II priedas. Pateikiamas vienas šalių, kurių BLS lengvatos buvo atšauktos, sąrašas, pakeičiant

atitinkamus konkrečius sąrašus buvusiuose II, III ir IV prieduose.

III priedas. Pateikiamas produktų, kuriems taikomos BLS ir BLS+ priemonės, sąrašas.

IV priedas. (Buvęs VI priedas) koreguojamos produktų gradacijos ir apsaugos priemonių

ribinės vertės – sumažinamos 10 %, ad būtų labiau orientuojamasi į konkurencingus

produktus.

V priedas. (Buvęs V priedas) kaip nurodyta pirmiau, išbraukiamas eksporto konkurencingumo

pažeidžiamumo kriterijus.

VI priedas. (Buvęs VIII priedas) įrašomos šešios papildomos tarptautinės konvencijos, kaip

numatyta papildomame tyrime ir poveikio vertinime.

VII priedas. Pateikiamas produktų, kuriems taikoma tik BLS+ priemonė, sąrašas.

LT 14 LT

VIII priedas. (Buvęs X priedas) pateikiama atitikties lentelė.

LT 15 LT

2021/0297 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl bendrosios muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo, kuriuo panaikinamas Tarybos

reglamentas (ES) Nr. 978/2012

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Bendrija nuo 1971 m. besivystančioms šalims teikia prekybos lengvatas, taikydama

bendrąją lengvatų sistemą (toliau – BLS);

(2) Sąjungos bendroje prekybos politikoje remiamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau –

ES sutartis) 21 straipsnyje nustatytose bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės

veiksmų išdėstytais principais ir ja siekiama tose nuostatose išdėstytų tikslų;

(3) Sąjungos bendra prekybos politika turi atitikti Sąjungos politikos vystomojo

bendradarbiavimo srityje tikslus, išdėstytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo

(toliau – SESV) 208 straipsnyje, ir juos sustiprinti; ja visų pirma turi būti siekiama

panaikinti skurdą ir skatinti darnų ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi bei gerą

valdymą besivystančiose šalyse. Ji turi atitikti Pasaulio prekybos organizacijos (toliau

– PPO) reikalavimus, visų pirma pagal Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos

(toliau – GATT) 1979 m priimtą Sprendimą dėl diferencijuoto ir palankesnio režimo,

abipusiškumo ir besivystančių šalių platesnio dalyvavimo (įgalinamoji išlyga), kuriuo

remdamosi PPO narės besivystančioms šalims gali nustatyti diferencijuotą ir

palankesnį režimą;

(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 978/201214 numatyta bendrųjų

muitų tarifų lengvatų sistemą (toliau – sistema) taikyti iki 2023 m. gruodžio 31 d.,

išskyrus specialiąją priemonę mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kuriai ši galiojimo

pabaigos data netaikoma. Po to BLS turėtų būti taikoma toliau 10 metų laikotarpiu nuo

šiame reglamente numatytų lengvatų taikymo pradžios datos, išskyrus specialiąją

priemonę mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kuri turėtų būti toliau taikoma be

galiojimo pabaigos datos;

(5) bendrieji BLS tikslai – remti visų formų skurdo panaikinimą pagal Darnaus vystymosi

darbotvarkę iki 2030 m. bei 17.12 darnaus vystymosi tikslą ir skatinti įgyvendinti

darnaus vystymosi darbotvarkę, kartu saugant ES pramonės interesus. Atlikus 2018 m.

14 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma

bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL

L 303, 2012 10 31, p. 1).

LT 16 LT

BLS laikotarpio vidurio vertinimą ir 2021 m. papildomą tyrimą poveikio vertinimui

parengti, kuriais grindžiamas šis reglamentas, padaryta išvada, kad Reglamentu (ES)

Nr. 978/2012 nustatyta sistema padėjo pasiekti šiuos pagrindinius tikslus, kurie buvo

2012 m. atliktos Tarybos reglamento (EB) Nr. 732/2008 peržiūros pagrindas15;

(6) šie tikslai tebėra aktualūs dabartinėmis pasaulinėmis aplinkybėmis ir atitinka neseniai

paskelbtame Komisijos komunikate „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir

ryžtinga prekybos politika“16 išdėstytą analizę ir perspektyvą. Komunikate teigiama,

kad Sąjungai „strategiškai naudinga remti didesnę besivystančių šalių integraciją į

pasaulio ekonomiką“ ir ji „turi visapusiškai išnaudoti savo pranašumą, kurį lemia jos

atvirumas ir jos bendros rinkos patrauklumas“, kad paremtų daugiašališkumą ir

užtikrintų visuotinių vertybių laikymąsi. Kalbant konkrečiai apie BLS, komunikate

pažymimas svarbus jos vaidmuo „skatinant pagarbą pagrindinėms žmogaus ir darbo

teisėms“ ir nustatomas BLS tikslas „toliau didinti prekybos galimybes

besivystančioms šalims, kad remiantis tarptautinėmis vertybėmis ir principais būtų

mažinamas skurdas ir kuriamos darbo vietos“. Be to, sistema turėtų padėti lengvatomis

besinaudojančioms šalims atsigauti po COVID-19 poveikio ir tvariai atkurti savo

ekonomiką, be kita ko, atsižvelgiant į tarptautinius žmogaus teisių, darbo, aplinkos

apsaugos ir gero valdymo standartus. Turėtų būti užtikrintas BLS ir jos tikslų

suderinamumas su lengvatomis besinaudojančioms šalims teikiama pagalba, laikantis

Sąjungos politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kuris yra vienas iš

pagrindinių Sąjungos pastangų didinti teigiamą vystomojo bendradarbiavimo poveikį

ir veiksmingumą ramsčių17;

(7) sudarius galimybę besivystančioms šalims lengvatinėmis sąlygomis patekti į Sąjungos

rinką, sistema turėtų prisidėti prie besivystančių šalių pastangų mažinti skurdą, taip pat

užtikrinti ir skatinti gerą valdymą bei darnų vystymąsi, nes būtų padedama joms gauti

papildomų pajamų iš tarptautinės prekybos, kurios galėtų būti vėliau naudingai

reinvestuotos į jų pačių vystymąsi ir, be to, diversifikuoti savo ekonomiką. Pagal

sistemą teikiant muitų tarifų lengvatas daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms

besivystančioms šalims, kurių vystymosi, prekybos ir finansinės reikmės yra didesnės;

(8) sistemą turėtų sudaryti pagrindinė priemonė (standartinė BLS priemonė) ir dvi

specialios priemonės, t. y. speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji

priemonė (BLS+) ir specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims (VIG).

Taigi išlaikoma pastarųjų dešimties metų struktūra, kuri laikoma sėkminga, nes joje

daugiausia dėmesio skiriama šalims, kurioms labiausiai reikia pagalbos, ir

atsižvelgiama į skirtingas lengvatomis besinaudojančių šalių vystymosi reikmes;

(9) standartinė BLS priemonė turėtų būti taikoma visoms besivystančioms šalims, kurios

turi bendrą vystymosi reikmę ir ekonomikos vystymosi požiūriu yra panašiame etape.

Terminas „besivystanti šalis“ PPO lygmeniu nėra apibrėžtas, todėl lengvatas

teikiančios šalys gali savo nuožiūra nustatyti BLS reikalavimus atitinkančių

15 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos

taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kuriuo iš dalies keičiami Reglamentai (EB)

552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1100/2006 ir (EB) Nr. 964/2007 (OL

L 211, 2008 8 6, p. 1). 16 COM(2021) 66 final, 2021 m. vasario 18 d. 17 Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje dėl politikos suderinamumo vystymosi labui teigiama:

„Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali

turėti įtakos besivystančioms šalims.“

LT 17 LT

besivystančių šalių sąrašą. Šalys, kurios sėkmingai baigė perėjimą nuo centralizuotos

prie rinkos ekonomikos ir šiuo metu yra galingos ekonomikos, užimančios tvirtą

poziciją tarptautinėje prekyboje, kaip antai Kinija, Honkongas, Makao ir Rusija, pagal

BLS neturėtų būti laikomos besivystančiomis šalimis ir todėl turėtų būti išbrauktos iš

reikalavimus atitinkančių šalių sąrašo. Šalių, kurias Pasaulio bankas priskiria prie

didelių pajamų arba didesnių vidutinių pajamų šalių, vienam gyventojui tenkančių

pajamų lygis leidžia joms pasiekti aukštesnį diversifikacijos lygį nesinaudojant

sistemos muitų tarifų lengvatomis. Jų ekonominio išsivystymo etapas kitas, todėl jų

vystymosi, prekybos ir finansinės reikmės yra ne tos pačios kaip mažesnių pajamų ar

labiau pažeidžiamų besivystančių šalių. Siekiant išvengti nepagrįstos diskriminacijos,

joms turi būti taikomos kitokios sąlygos; todėl standartinė BLS sistema joms

netaikoma. Be to, jeigu pagal sistemą taikomomis muitų tarifų lengvatomis naudosis

didelių pajamų arba didesnių vidutinių pajamų šalys, gali didėti konkurencinis

spaudimas eksportui iš ne tokių turtingų, labiau pažeidžiamų šalių, todėl toms labiau

pažeidžiamoms besivystančioms šalims gali tekti nepagrįsta našta. Taikant standartinę

BLS priemonę turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad vystymosi, prekybos ir finansinės

reikmės gali keistis, tad turėtų būti užtikrinta galimybė priemonę keisti, jeigu

pasikeičia šalies padėtis;

(10) siekiant nuoseklumo, pagal standartinę BLS priemonę teikiamos muitų tarifų

lengvatos neturėtų būti taikomos toms besivystančioms šalims, kurioms taikoma

lengvatinio patekimo į Sąjungos rinką priemonė, kuria iš esmės visai prekybai

suteikiamos bent jau tokios pačios muitų tarifų lengvatos kaip ir sistema. Tačiau

siekiant lengvatomis besinaudojančiai šaliai ir ekonominės veiklos vykdytojams

suteikti pakankamai laiko deramai prisitaikyti, standartinė BLS priemonė turėtų būti

toliau taikoma dar dvejus metus nuo lengvatinio patekimo į rinką priemonės taikymo

pradžios dienos;

(11) speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė (BLS+) yra pagrįsta

bendra darnaus vystymosi koncepcija, kaip pripažįstama tarptautinėse konvencijose ir

dokumentuose, pavyzdžiui, 1986 m. JT deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi, 1992 m.

Rio de Žaneiro deklaracijoje dėl aplinkos ir vystymosi, 1998 m. Tarptautinės darbo

organizacijos (TDO) deklaracijoje dėl pagrindinių darbo principų ir teisių, 2000 m. JT

tūkstantmečio deklaracijoje, 2002 m. Johanesburgo deklaracijoje dėl darnaus

vystymosi, 2019 m. TDO šimtmečio deklaracijoje dėl darbo ateities, 2015 m. JT

aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais baigiamajame

dokumente „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, JT

verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir Paryžiaus susitarime, priimtame

pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją. Todėl pagal specialią

darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę teikiamos papildomos muitų

tarifų lengvatos turėtų būti taikomos toms besivystančioms šalims, kurios dėl

diversifikacijos stokos yra ekonomiškai pažeidžiamos, yra ratifikavusios pagrindinių

žmogaus ir darbo teisių, klimato ir aplinkos apsaugos ir gero valdymo tarptautines

konvencijas ir įsipareigoja užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą. Speciali darnaus

vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė turėtų padėti šioms šalims prisiimti

papildomą atsakomybę, kuri joms tenka dėl šių konvencijų ratifikavimo ir veiksmingo

įgyvendinimo. Su BLS susijusių konvencijų sąrašas turėtų būti atnaujintas siekiant

geriau atspindėti pagrindinių tarptautinių priemonių ir standartų raidą ir laikytis

iniciatyvaus požiūrio į darnų vystymąsi, kad būtų įgyvendinti darnaus vystymosi

LT 18 LT

tikslai ir Darbotvarkė iki 2030 m.18 Šiuo tikslu įtraukiamos šios konvencijos:

Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos (2015 m.), kuriuo pakeičiamas Kioto

protokolas; Neįgaliųjų teisių konvencija (NTK); Vaiko teisių konvencijos

fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose (OP-CRC-

AC); TDO konvencija Nr. 81 dėl darbo inspekcijos; TDO konvencija Nr. 144 dėl

trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti ir JT konvencija prieš

tarptautinį organizuotą nusikalstamumą;

(12) šalys, kurios nustoja būti priskiriamos JT nustatytai mažiausiai išsivysčiusių šalių

kategorijai, turėtų būti skatinamos toliau siekti darnaus vystymosi. Šiuo tikslu

ekonominio pažeidžiamumo kriterijai, kuriuos atitinkančioms šalims gali būti taikoma

speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė, turėtų būti

supaprastinti, palyginti su nustatytaisiais Reglamente (ES) Nr. 978/2012, kad būtų

sudarytos palankesnės galimybės ją taikyti dideliam skaičiui šalių, kurios nustoja būti

priskiriamos mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai;

(13) lengvatos turėtų būti skirtos tolesniam ekonominiam augimui skatinti ir tokiu būdu

siekti patenkinti darnaus vystymosi poreikį. Todėl taikant specialią darnaus vystymosi

ir gero valdymo skatinamąją priemonę ad valorem muitai turėtų būti suspenduojami

atitinkamoms lengvatomis besinaudojančioms šalims. Specifinių muitų taikymas taip

pat turėtų būti suspenduotas, nebent jie būtų derinami su ad valorem muitu;

(14) šalims, kurios tenkina su specialia darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąja

priemone susijusius tinkamumo kriterijus, turėtų būti suteikta galimybė naudotis

papildomomis muitų tarifų lengvatomis, jeigu, išnagrinėjusi jų prašymą, Komisija

nustato, jog tenkinamos atitinkamos sąlygos;

(15) šalys, kurioms pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 taikoma speciali darnaus

vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė, turėtų pateikti naują prašymą per

dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Tačiau, siekiant

ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti tęstinumą ir teisinį tikrumą, muitų tarifų

lengvatos, taikomos pagal Reglamente (ES) Nr. 978/2012 nustatytą specialią darnaus

vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę, turi būti toliau taikomos jų taikymo

vertinimo laikotarpiu. Prašymą teikiančių šalių techninės ir finansinės pagalbos

prašymai, susiję su konvencijų ratifikavimu ir įgyvendinimu, gali būti vertinami

palankiai;

(16) Komisija ir, kai tinkama, Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų stebėti tarptautinių

konvencijų žmogaus ir darbo teisių, aplinkosaugos ir gero valdymo srityse

ratifikavimo padėtį ir jų veiksmingą įgyvendinimą, analizuodama atitinkamą

informaciją, visų pirma, kai turima, atitinkamų stebėsenos įstaigų, įsteigtų pagal tas

konvencijas, išvadas ir rekomendacijas. Kartą per trejus metus Komisija turėtų pateikti

Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamų konvencijų ratifikavimo padėties,

lengvatomis besinaudojančių šalių ataskaitų teikimo pareigų pagal tas konvencijas

laikymosi ir konvencijų praktinio įgyvendinimo padėties ataskaitą;

(17) muitų tarifų lengvatų įgyvendinimo ir, kai taikoma, atšaukimo stebėsenos tikslais

būtinos atitinkamų stebėsenos įstaigų ataskaitos. Tačiau tokios ataskaitos gali būti

papildytos kita Komisijos turima informacija, įskaitant informaciją, gautą pagal

18 Jungtinių Tautų Organizacija (2015 m.). 2015 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos priimta

rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (A/RES/70/1),

paskelbta https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld.

LT 19 LT

dvišales ar daugiašales techninės pagalbos programas ir iš kitų informacijos šaltinių,

jei jie yra tikslūs ir patikimi. Tai galėtų būti informacija iš Europos Parlamento ir

Tarybos, vyriausybių, tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės, socialinių

partnerių arba per vieną bendrą prieigą gautų skundų, jei jie atitinka atitinkamus

reikalavimus. Stebėsenos proceso metu nustatyti trūkumai gali būti tikslingiau

įtraukiami į būsimą Komisijos paramos vystymuisi programavimą;

(18) 2020 m. liepos mėn. Komisija paskyrė už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą

atsakingą vyriausiąjį pareigūną, kuriam pavesta užtikrinti prekybos taisyklių vykdymą.

Atsižvelgdama į tai, 2020 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo taikyti naują skundų

nagrinėjimo mechanizmą – vieną bendrą prieigą, kuriuo siekiama sustiprinti prekybos

įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą ir įgyvendinimą. Per vieną bendrą prieigą

Komisija gauna skundų įvairiais su prekybos politika susijusiais klausimais, įskaitant

BLS įsipareigojimų pažeidimus. Tokia nauja skundų nagrinėjimo sistema turėtų būti

integruota į šio reglamento sistemą;

(19) reikėtų, kad pagal specialiąją priemonę mažiausiai išsivysčiusioms šalims (VIG) toliau

būtų taikomas bemuitis režimas mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurias pripažįsta ir

tokių šalių kategorijai priskiria Jungtinės Tautos (JT), kilmės produktų eksportui į

Sąjungos rinką, išskyrus prekybą ginklais. Šalims, kurios JT nebepriskiriamos

mažiausiai išsivysčiusioms šalims, turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kad

būtų sušvelnintas nepalankus poveikis, galintis atsirasti dėl pagal tą priemonę suteiktų

muitų tarifų lengvatų panaikinimo. Pagal specialiąją priemonę mažiausiai

išsivysčiusioms šalims teikiamos muitų tarifų lengvatos turėtų būti toliau taikomos

toms mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurios naudojasi kita lengvatinio patekimo į

Sąjungos rinką priemone;

(20) taikant standartinę BLS priemonę, muitų tarifų lengvatos turėtų būti toliau

diferencijuojamos pagal tai, ar produktas yra priskiriamas ar nepriskiriamas jautrių

produktų kategorijai, siekiant atsižvelgti į padėtį Sąjungos sektoriuose, kuriuose

gaminami tokie patys produktai;

(21) produktų, nepriskiriamų jautrių produktų kategorijai, Bendrojo muitų tarifo muitų

taikymas turėtų išlikti suspenduotas, o jautrių produktų muitų tarifai turėtų būti

sumažinti, siekiant užtikrinti tinkamą lengvatų panaudojimo lygį, kartu atsižvelgiant į

atitinkamų Sąjungos pramonės šakų padėtį;

(22) toks tarifų sumažinimas turėtų būti pakankamai patrauklus, kad komercinės veiklos

subjektams būtų naudinga naudotis sistemos galimybėmis. Todėl ad valorem muitai

turėtų būti bendrai sumažinti: „didžiausio palankumo režimo“ muito norma turėtų būti

sumažinta vienodu 3,5 procentinių punktų dydžiu, o tekstilės gaminiams ir tekstilės

prekėms tokie muitai turėtų būti sumažinti 20 %. Specifiniai muitai turėtų būti

sumažinti 30 %. Jei yra numatytas minimalus muitas, tas muitas neturėtų būti

taikomas;

(23) muitų taikymas turėtų būti visiškai suspenduotas tais atvejais, kai dėl lengvatinio

režimo atskiros importo deklaracijos ad valorem muitai yra lygūs ar mažesni nei 1 %

arba specifiniai muitai yra lygūs arba mažesni nei 2 EUR, nes tokių muitų surinkimo

išlaidos gali būti didesnės nei gaunamos pajamos;

(24) produktų gradacija turėtų būti pagrįsta kriterijais, susietais su Bendrojo muitų tarifo

skyriais ir skirsniais. Produktų gradacija turėtų būti taikoma skyriui arba poskyriui,

kad sumažėtų atvejų, kai gradacija taikoma nevienarūšiams produktams. Skyriaus arba

poskyrio (sudaryto iš skirsnių) gradacija lengvatomis besinaudojančiai šaliai turėtų

LT 20 LT

būti taikoma, kai skyrius trejus metus iš eilės atitinka gradacijos kriterijus, kad būtų

padidintas gradacijos nuspėjamumas ir teisingumas pašalinant didelių ir išskirtinių

importo statistikos svyravimų poveikį. Produktų gradacija neturėtų būti taikoma

specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės (BLS+)

lengvatomis besinaudojančioms šalims ir specialiosios priemonės mažiausiai

išsivysčiusioms šalims (VIG) lengvatomis besinaudojančioms šalims, nes jų

ekonomikos profilis labai panašus tuo atžvilgiu, kad šios šalys pažeidžiamos dėl mažo,

nediversifikuoto eksporto. Šiame reglamente nustatytos muitų tarifų lengvatos yra

taikomos lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams, vadovaujantis prekių

kilmės taisyklėmis, nustatytomis Sąjungos muitinės kodekse ir remiantis tuo kodeksu

suteiktais įgaliojimais priimtuose teisės aktuose, visų pirma Komisijos deleguotajame

reglamente (ES) 2015/244619 ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES)

2015/244720. Regioninė kumuliacija tarp skirtingų regioninių grupių šalių ir išplėstinė

kumuliacija turėtų būti taikoma su sąlyga, kad prašymą teikianti lengvatomis

besinaudojanti šalis pateikia pakankamai įrodymų, kad kumuliacija atitinka jos

vystymosi, finansavimo ir prekybos reikmes, ir taip, be kita ko, skatina ekonomikos

augimą, skurdo panaikinimą, eksporto diversifikavimą ir industrializaciją, ir jei tai

nedaro neigiamo poveikio kitų šalių, ypač VIG lengvatomis besinaudojančių šalių,

padėčiai. Vertindama, ar kumuliacijos taikymas atitinka prašančiosios šalies

vystymosi, finansavimo ir prekybos reikmes, Komisija turėtų atsižvelgti į lengvatomis

besinaudojančios šalies priklausomybę nuo teikiančiosios šalies ir į ateities

perspektyvas, susijusias su atitinkamais produktais;

(25) laikino minėtų priemonių pagal sistemą atšaukimo priežastys turėtų būti sunkūs ir

sistemingi principų, nustatytų tarptautinėse konvencijose dėl pagrindinių žmogaus

teisių (įskaitant tose konvencijose įtvirtintus tam tikrus tarptautinės humanitarinės

teisės principus), darbo teisių, klimato ir aplinkos apsaugos ir gero valdymo,

pažeidimai, kad būtų remiami tose konvencijose iškelti tikslai. Muitų tarifų lengvatos

pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę turėtų būti

laikinai atšauktos, jei lengvatomis besinaudojanti šalis nesilaiko teisiškai privalomų

įsipareigojimų ratifikuoti tas konvencijas ir jas veiksmingai įgyvendinti ar vykdyti

atitinkamose konvencijose nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus, arba jei

lengvatomis besinaudojanti šalis nebendradarbiauja atliekant Sąjungos taikomas

stebėsenos procedūras, nustatytas šiame reglamente. Laikinas lengvatų atšaukimas

turėtų būti tęsiamas tol, kol nebelieka priežasčių, kuriomis jis buvo grindžiamas. Tais

atvejais, kai pažeidimai ypač sunkūs, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai greitai

reaguoti ir patvirtinti priemones per trumpesnį laikotarpį. Sąjunga laikosi visiško vaikų

darbo netoleravimo požiūrio, todėl priežastys, dėl kurių gali būti laikinai atšaukiamos

lengvatos, turėtų apimti prekių, pagamintų naudojant tarptautiniu mastu uždraustą

vaikų darbą, taip pat priverčiamąjį darbą, įskaitant vergų ir kalinių darbą, kaip

nurodyta atitinkamose VI priede išvardytose konvencijose, eksportą;

(26) tvarkinga tarptautinė migracija gali duoti didelės naudos migrantų kilmės ir paskirties

šalims ir prisidėti prie jų darnaus vystymosi reikmių patenkinimo. Siekiant užtikrinti,

kad migracijos nauda būtų abipusiškai naudinga tiek kilmės, tiek paskirties šalims,

19 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento

ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos

kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1). 20 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos

išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas

Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558–893).

LT 21 LT

labai svarbu didinti prekybos, vystymosi ir migracijos politikos darną. Šiuo atžvilgiu

tiek kilmės, tiek paskirties šalims labai svarbu spręsti bendras problemas, pavyzdžiui,

stiprinti bendradarbiavimą savo piliečių readmisijos ir jų tvarios reintegracijos į kilmės

šalį klausimus, visų pirma siekiant išvengti nuolatinio aktyvių gyventojų nutekėjimo

kilmės šalyse, turinčio ilgalaikių pasekmių vystymuisi, ir užtikrinti, kad su migrantais

būtų elgiamasi oriai;

(27) grąžinimas, readmisija ir reintegracija yra bendras ES ir jos partnerių uždavinys. Visų

pirma kiekviena valstybė privalo priimti savo piliečius pagal tarptautinę paprotinę

teisę ir daugiašales tarptautines konvencijas, pavyzdžiui, 1944 m. gruodžio 7 d.

Čikagoje pasirašytą Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją. Geresnė tvari

reintegracija ir gebėjimų stiprinimas gerokai sustiprintų šalių partnerių vietos plėtrą;

(28) pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 ir ankstesnius aktus muitų tarifų lengvatos dėl

sunkių ir sistemingų tam tikrų žmogaus ir darbo teisių konvencijų principų pažeidimų

buvo atšauktos Baltarusijos (visos lengvatos) ir Kambodžos (dalis lengvatų) kilmės

produktų importui. Priežastys, kuriomis buvo grindžiamas lengvatų atšaukimas,

tebegalioja, todėl Baltarusijai ir Kambodžai taikomas laikinas lengvatų atšaukimas

turėtų būti toliau taikomas ir pagal šį reglamentą;

(29) siekiant poreikio užtikrinti geresnę atranką, didesnę darną ir skaidrumą bei didesnio

darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinimo taikant vienašališką prekybos lengvatų

sistemą pusiausvyros, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti

įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedų dalinio keitimo ir laikino muitų

tarifų lengvatų atšaukimo, jei sunkiai ir sistemingai pažeidžiami principai, nustatyti

atitinkamose konvencijose dėl žmogaus teisių, darbo teisių, klimato ir aplinkos

apsaugos ir gero valdymo, taip pat dėl kitų atitinkamų šiame reglamente nustatytų

priežasčių, ir nustatyti procedūrines taisykles, susijusias su paraiškų dėl muitų tarifų

lengvatų pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę

teikimu, tyrimais dėl laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo ir apsaugos priemonių

nustatymo, kad būtų nustatytos vienodos ir išsamios techninės priemonės. Ypač

svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir

su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio

13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros21 nustatytais principais.

Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su

deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba

visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų

ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių,

kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Siekiant ekonominės veiklos vykdytojams sukurti stabilų pagrindą, pagal

SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai taikant skubos procedūrą

priimti aktą, kuriuo panaikinamas sprendimas laikinai atšaukti muitų tarifų lengvatas,

jeigu priežasčių, kuriomis buvo grindžiamas laikinas atšaukimas, nebelieka prieš

pradedant taikyti sprendimą laikinai atšaukti tas lengvatas. Komisijai taip pat turėtų

būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais dėl priežasčių, susijusių

su visuotine sanitarine ekstremaliąja situacija ar kitomis išskirtinėmis aplinkybėmis,

atidedama akto, kuriuo nustatomas laikinas lengvatų atšaukimas, taikymo pradžios

data arba keičiama jo taikymo sritis;

21 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

LT 22 LT

(30) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti

suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201122;

(31) patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų dėl tam tikrų BLS skyrių

muitų tarifų lengvatų suspendavimo tam tikroms lengvatomis besinaudojančioms

šalims ir dėl laikino atšaukimo procedūros inicijavimo priėmimui, atsižvelgiant į tų

aktų pobūdį ir poveikį;

(32) nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų dėl apsaugos priemonių

nustatymo tyrimų ir dėl muitų tarifų lengvatų priemonių suspendavimo, kai importas

gali rimtai sutrikdyti Sąjungos rinkas, priėmimui;

(33) siekiant užtikrinti, kad sistema būtų patikima ir veiktų tvarkingai, Komisija turėtų

priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais,

susijusiais su lengvatų laikinu atšaukimu dėl su muitais susijusių procedūrų ir pareigų

nesilaikymo, to reikia dėl privalomų skubos priežasčių;

(34) siekiant sukurti stabilų pagrindą ekonominės veiklos vykdytojams, iki laikotarpio,

kuris trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius, pabaigos Komisija turėtų priimti nedelsiant

taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su lengvatų

laikino atšaukimo dėl su muitais susijusių procedūrų ir pareigų nesilaikymo

nutraukimu arba tokio laikino atšaukimo galiojimo pratęsimu, to reikia dėl privalomų

skubos priežasčių;

(35) Komisija taip pat turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai

pagrįstais atvejais, susijusiais su apsaugos priemonių nustatymo tyrimais, tai reikia

padaryti dėl privalomų skubos priežasčių, susijusių su pablogėjusia Sąjungos

gamintojų ekonomine ir (arba) finansine padėtimi, kurią būtų sunku ištaisyti;

(36) Komisija per atitinkamus institucinius komitetus Europos Parlamentui ir Tarybai

turėtų teikti reguliarias sistemos pagal šį reglamentą poveikio ataskaitas. Iki 2030 m.

sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti šio reglamento

laikotarpio vidurio taikymo ataskaitą ir įvertinti poreikį peržiūrėti sistemą. Ataskaita

yra būtina siekiant išanalizuoti sistemos poveikį lengvatomis besinaudojančių šalių

vystymosi, prekybos ir finansinėms reikmėms, taip pat dvišalei prekybai ir Sąjungos

pajamoms iš muitų tarifų, ypatingą dėmesį skiriant darnaus vystymosi tikslams;

(37) todėl Reglamentas (ES) Nr. 978/2012 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

1. Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema, pagal kurią Sąjunga sudaro galimybę

lengvatinėmis sąlygomis patekti į savo rinką (toliau – sistema arba BLS), taikoma

vadovaujantis šiuo reglamentu.

22 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo

nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės

mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

LT 23 LT

2. Sistemą sudaro šios muitų tarifų lengvatų priemonės:

(a) standartinė priemonė (toliau – standartinė BLS);

(b) speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė (toliau –

BLS+);

(c) specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims (toliau – „Viskas,

išskyrus ginklus“ arba VIG).

2 straipsnis

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) šalys – šalys ir teritorijos, turinčios muitinės administraciją;

(2) reikalavimus atitinkančios šalys – I priede išvardytos besivystančios šalys;

(3) standartinės BLS lengvatomis besinaudojančios šalys – I priede išvardytos

standartinės priemonės lengvatomis besinaudojančios šalys;

(4) BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys – I priede išvardytos specialiosios darnaus

vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės lengvatomis besinaudojančios

šalys;

(5) VIG lengvatomis besinaudojančios šalys – I priede išvardytos specialiosios

priemonės mažiausiai išsivysčiusioms šalims lengvatomis besinaudojančios šalys;

(6) Bendrojo muitų tarifo muitai – Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/8723 I priedo

antroje dalyje nurodyti muitai, išskyrus pagal tarifines kvotas taikomus muitus;

(7) skyrius – bet kuris Bendrojo muitų tarifo skyrius, kaip nustatyta Reglamentu (EEB)

Nr. 2658/87;

(8) skirsnis – bet kuris Bendrojo muitų tarifo skirsnis, kaip nustatyta Reglamentu (EEB)

Nr. 2658/87;

(9) BLS skyrius – III priede nurodytas skyrius, nustatytas remiantis Bendrojo muitų

tarifo skyriais ir skirsniais;

(10) lengvatinio patekimo į rinką priemonė – galimybė lengvatinėmis sąlygomis patekti į

Sąjungos rinką pagal laikinai taikomą arba galiojantį prekybos susitarimą arba

naudojantis Sąjungos autonomiškai suteiktomis lengvatomis;

(11) veiksmingas įgyvendinimas – visapusiškas pagal VI priede išvardytas tarptautines

konvencijas prisiimtų įsipareigojimų ir pareigų vykdymas, užtikrinant šiomis

konvencijomis garantuojamų principų, tikslų ir teisių įgyvendinimą visoje

lengvatomis besinaudojančios šalies teritorijoje;

(12) skundas – per vieną bendrą prieigą Komisijai pateiktas skundas;

(13) regioninė kumuliacija tarp skirtingų regioninių grupių lengvatomis besinaudojančių

šalių – kilmės kumuliacija, nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 55

straipsnio 5 dalyje;

(14) išplėstinė kumuliacija – kilmės kumuliacija, nurodyta Deleguotojo reglamento (ES)

2015/2446 56 straipsnio 1 dalyje.

23 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei

dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

LT 24 LT

3 straipsnis

1. Reikalavimus atitinkančių šalių sąrašas nustatytas I priedo lentelės A ir B skiltyse.

2. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus I

priedo lentelės A ir B skiltims iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į šalių

tarptautinio statuso ar klasifikacijos, ekonominio vystymosi ar prekybos,

finansavimo ir vystymosi reikmių pasikeitimus.

3. Komisija susijusiai reikalavimus atitinkančiai šaliai praneša apie bet kokius jos

statuso pagal sistemą pasikeitimus.

II SKYRIUS

Standartinė priemonė

4 straipsnis

1. Reikalavimus atitinkančiai šaliai taikomos pagal 1 straipsnio 2 dalies a punkte

nurodytą standartinę priemonę teikiamos muitų tarifų lengvatos, išskyrus atvejus,

kai:

(a) Pasaulio bankas trejus metus, iš eilės einančius iš karto prieš lengvatomis

besinaudojančių šalių sąrašo atnaujinimą, ją priskiria didelių pajamų šalims

arba didesnių vidutinių pajamų šalims arba

(b) jai taikoma lengvatinio patekimo į Sąjungos rinką priemonė, pagal kurią iš

esmės visai jos prekybai taikomos tokios pačios muitų tarifų lengvatos kaip

pagal sistemą arba dar palankesnės.

2. 1 dalies a ir b punktai netaikomi mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurias tokių šalių

kategorijai priskiria Jungtinės Tautos.

5 straipsnis

1. Standartinės BLS lengvatomis besinaudojančių šalių, kurios atitinka 4 straipsnyje

išdėstytus kriterijus, sąrašas pateikiamas I priedo C skiltyje.

2. Po šio reglamento įsigaliojimo Komisija iki kiekvienų metų sausio 1 d. peržiūri I

priedą. Siekiant standartinės BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims ir

ekonominės veiklos vykdytojams suteikti pakankamai laiko tinkamai prisitaikyti prie

pasikeitusio šalies statuso pagal sistemą:

(a) sprendimas išbraukti lengvatomis besinaudojančią šalį iš standartinės BLS

lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašo pagal šio straipsnio 3 dalį ir remiantis

4 straipsnio 1 dalies a punktu, pradedamas taikyti nuo kitų metų, einančių po

vienų metų nuo to sprendimo įsigaliojimo, sausio 1 d.;

(b) sprendimas išbraukti lengvatomis besinaudojančią šalį iš standartinės BLS

lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašo pagal šio straipsnio 3 dalį ir remiantis

4 straipsnio 1 dalies b punktu, taikomas nuo kitų metų, einančių po dvejų metų

nuo lengvatinio patekimo į rinką priemonės taikymo pradžios dienos, sausio 1

d.

3. Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai

priimti deleguotuosius aktus I priedo C skilčiai iš dalies pakeisti remiantis 4

straipsnyje išdėstytais kriterijais.

LT 25 LT

4. Komisija atitinkamai standartinės BLS lengvatomis besinaudojančiai šaliai praneša

apie visus jos statuso pagal sistemą pasikeitimus.

6 straipsnis

1. Produktai, kuriems taikoma 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta standartinė

priemonė, išvardyti III priede.

2. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus III

priedui iš dalies pakeisti, kad būtų įtraukti pakeitimai, būtini iš dalies pakeitus

Kombinuotąją nomenklatūrą.

7 straipsnis

1. Suspenduojamas Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas visa apimtimi, išskyrus tų

muitų žemės ūkio sudedamąsias dalis, produktams, kurie III priede yra nurodyti kaip

jautrių produktų kategorijai nepriskiriami produktai.

2. Bendrojo muitų tarifo ad valorem muitai, taikomi produktams, kurie III priede

nurodyti kaip jautrių produktų kategorijai priskiriami produktai, sumažinami 3,5

procentinio punkto. III priedo BLS S-11a ir S-11b skyrių produktams šie muitai

sumažinami 20 %.

3. Jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 978/2012 7 straipsnio 3 dalį šio reglamento

įsigaliojimo dieną taikomų Bendrojo muitų tarifo ad valorem muitų lengvatines

muito normas apskaičiavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems produktams

gaunamas tarifas sumažėja daugiau kaip 3,5 procentinio punkto, taikomos tos

lengvatinės muitų normos.

4. Bendrojo muitų tarifo specifiniai muitai, išskyrus mažiausius arba didžiausius

muitus, taikomi produktams, kurie III priede yra nurodyti kaip jautrių produktų

kategorijai priskiriami produktai, sumažinami 30 %.

5. Kai į Bendrojo muitų tarifo muitų, taikomų produktams, kurie III priede yra nurodyti

kaip jautrių produktų kategorijai priskiriami produktai, normą įtraukti ad valorem

muitai ir specifiniai muitai, specifiniai muitai nemažinami.

6. Jeigu pagal 2 ir 4 dalį mažinamiems muitams yra nustatyta konkreti didžiausia muito

norma, ji nemažinama. Jeigu tokiems muitams yra nustatyta konkreti mažiausia

muito norma, ta mažiausia muito norma netaikoma.

8 straipsnis

1. 7 straipsnyje nurodytų muitų tarifų lengvatų taikymas BLS skyriaus produktams,

kurių kilmės šalis yra standartinės BLS lengvatomis besinaudojanti šalis,

suspenduojamas, kai vidutinė tokių produktų importo iš tos standartinės BLS

lengvatomis besinaudojančios šalies į Sąjungą vertė per trejus metus iš eilės viršija

IV priede išvardytas ribines vertes. Ribinės vertės skaičiuojamos kaip tų pačių

produktų importo į Sąjungą iš visų BLS lengvatomis besinaudojančių šalių bendros

vertės procentinė dalis.

2. Prieš pradedant taikyti šiame reglamente numatytas muitų tarifų lengvatas, Komisija,

laikydamasi 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima

įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas BLS skyrių, kuriems tam tikros standartinės

BLS lengvatomis besinaudojančios šalies atžvilgiu suspenduojamas 7 straipsnyje

LT 26 LT

nurodytų muitų tarifų lengvatų taikymas, sąrašas. Tas įgyvendinimo aktas taikomas

nuo 2024 m. sausio 1 d.

3. Komisija kas trejus metus peržiūri šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą ir,

laikydamasi 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima

įgyvendinimo aktą suspenduoti 7 straipsnyje nurodytų muitų tarifų lengvatų taikymą

arba vėl pradėti jas taikyti. Tas įgyvendinimo aktas pradedamas taikyti nuo kitų metų

po jo įsigaliojimo sausio 1 d.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas sąrašas sudaromas remiantis tų metų, kuriais jis

peržiūrimas, rugsėjo 1 d. ir dvejų ankstesnių metų rugsėjo 1 d. turimais duomenimis.

Atsižvelgiama į importą iš BLS lengvatomis besinaudojančių šalių, išvardytų tuo

metu taikomame I priede. Tačiau į importo iš BLS lengvatomis besinaudojančių

šalių, kurios muitų tarifų lengvatų taikymo suspendavimo dieną nebesinaudojo pagal

4 straipsnio 1 dalies b punktą taikomomis muitų tarifų lengvatomis, vertę

neatsižvelgiama.

5. Komisija susijusiai šaliai praneša apie įgyvendinimo aktą, priimtą remiantis 2 ir 3

dalimis.

6. Visais atvejais, kai, remiantis 4 straipsnyje nustatytais kriterijais, iš dalies keičiamas

I priedas, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius

aktus IV priedui iš dalies pakeisti, kad tame priede nustatytos sąlygos būtų

pakoreguotos taip, kad BLS skyriai, kuriems taikomas muitų tarifų lengvatų

suspendavimas pagal šio straipsnio 1 dalį, išlaikytų tokį patį proporcinį santykį.

III SKYRIUS

Speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė

9 straipsnis

BLS lengvatomis besinaudojančiai šaliai gali būti taikomos pagal 1 straipsnio 2 dalies b

punkte nurodytą specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę

teikiamos muitų tarifų lengvatos, jeigu laikosi šių sąlygų:

(a) ji laikoma pažeidžiama šalimi dėl diversifikacijos stokos, kaip apibrėžta V priede;

(b) ratifikavo visas VI priede išvardytas konvencijas (toliau – atitinkamos konvencijos)

ir Komisija, remdamasi turima informacija, visų pirma naujausiomis turimomis

stebėsenos įstaigų pagal tas konvencijas parengtomis išvadomis, nenustatė rimtų

pažeidimų veiksmingai įgyvendinant tas konvencijas;

(c) dėl jokių atitinkamų konvencijų nepareiškė išlygų, draudžiamų pagal bet kurią iš tų

konvencijų arba taikant šį straipsnį laikomų nesuderinamomis su tos konvencijos

objektu ir tikslu.

Taikant šį straipsnį išlygos laikomos nesuderinamomis su konvencijos objektu ir

tikslu vienu iš šių atvejų:

i) taip nustatyta pagal konvenciją konkrečiai tuo tikslu nustatytame

procese;

ii) nesant tokio proceso, Sąjunga, jei ji yra konvencijos šalis, ir (arba)

kvalifikuota valstybių narių, kurios yra konvencijos šalys, dauguma pagal

Sutartyse nustatytą atitinkamą savo kompetenciją prieštaravo išlygai

LT 27 LT

remdamosi tuo, kad ji yra nesuderinama su konvencijos objektu ir tikslu,

ir paprieštaravo tam, kad jų ir išlygą pareiškusios valstybės konvencija

įsigaliotų, kaip numatyta 1969 m. gegužės 23 d. Vienoje pasirašytos

Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės nuostatomis;

(d) teisiškai įsipareigoja užtikrinti atitinkamų konvencijų ratifikavimą ir jų veiksmingą

įgyvendinimą kartu pateikdama atitinkamų konvencijų veiksmingo įgyvendinimo

veiksmų planą;

(e) be išlygų sutinka vykdyti pagal bet kurią iš atitinkamų konvencijų nustatytus

ataskaitų teikimo reikalavimus ir teisiškai įsipareigoja leisti reguliariai stebėti bei

peržiūrėti konvencijų įgyvendinimo rezultatus, laikantis atitinkamų konvencijų

nuostatų;

(f) teisiškai įsipareigoja dalyvauti ir bendradarbiauti vykdant Sąjungos ataskaitų teikimo

ir stebėsenos procedūrą, nustatytą 13 straipsnyje.

10 straipsnis

1. Speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė taikoma, jeigu

laikomasi šių sąlygų:

(a) BLS lengvatomis besinaudojanti šalis to paprašė;

(b) Komisija išnagrinėjusi prašymą nustato, kad prašančioji šalis tenkina 9

straipsnyje nustatytas sąlygas.

2. Prašančioji šalis Komisijai savo prašymą pateikia raštu. Prašyme pateikiama išsami

informacija apie atitinkamų konvencijų ratifikavimą ir nurodomi teisiškai privalomi

įsipareigojimai, minimi 9 straipsnio d, e ir f punktuose.

3. Gavusi prašymą, Komisija praneša apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Išnagrinėjus prašymą, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti

deleguotuosius aktus I priedui iš dalies pakeisti, kad prašančiajai šaliai būtų suteikta

speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė, įtraukiant tą šalį į

BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašą.

5. Jeigu BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis nebetenkina 9 straipsnio a arba c

punktuose nurodytų sąlygų arba nebesilaiko 9 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytų

teisiškai privalomų įsipareigojimų, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami

įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą I priedui iš dalies pakeisti, kad ta šalis būtų

išbraukta iš BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašo.

6. Komisija praneša prašančiajai šaliai apie sprendimą, priimtą remiantis šio straipsnio

4 ir 5 dalimis, po to, kai deleguotasis aktas, kuriuo iš dalies keičiamas I priedas,

paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei nutarta prašančiajai šaliai

taikyti specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę, jai

pranešama, nuo kurios dienos bus pradėtas taikyti atitinkamas deleguotasis aktas.

7. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,

kuriais šis reglamentas papildomas nustatant specialios darnaus vystymosi ir gero

valdymo skatinamosios priemonės suteikimo procedūros taisykles, ypač dėl terminų

ir prašymų pateikimo bei nagrinėjimo.

8. Šalys, kurios 2023 m. sausio 31 d. pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 yra BLS+

lengvatomis besinaudojančios šalys, iki 2025 m. gruodžio 31 d. gali kreiptis dėl

BLS+ priemonės taikymo pagal šį reglamentą. BLS+ priemonė pagal Reglamentą

LT 28 LT

(ES) Nr. 978/2012 toms prašančiosioms šalims bus toliau taikoma iki to termino

pabaigos ir kol Komisija vertins jų prašymą, o atitinkamais atvejais ir laikotarpiu,

kuriuo Europos Parlamentas ir Taryba vykdys deleguotojo akto, kuriuo 36 straipsnio

5 dalyje nustatyta tvarka iš dalies keičiamas I priedas, peržiūrą.

11 straipsnis

1. Produktų, kuriems taikoma speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji

priemonė, sąrašas pateikiamas III ir VII prieduose.

2. Nedarant poveikio 6 straipsnio 2 daliai, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami

įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus VII priedui iš dalies pakeisti, kad būtų

atsižvelgta į Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimus, turinčius poveikio tame

priede išvardytiems produktams.

12 straipsnis

1. Bendrojo muitų tarifo ad valorem muitų, nustatytų visiems III ir VII prieduose

išvardytiems BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams, taikymas

suspenduojamas.

2. Bendrojo muitų tarifo specifinių muitų, nustatytų 1 dalyje nurodytiems produktams,

išskyrus produktus, į kurių Bendrojo muitų tarifo muitų normą įtraukti ad valorem

muitai, taikymas suspenduojamas visa apimtimi. Produktų, kurių Kombinuotosios

nomenklatūros kodas yra 1704 10 90, specifinis muitas turi neviršyti 16 % muitinės

vertės.

13 straipsnis

1. Nuo teisės naudotis pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją

priemonę teikiamomis muitų tarifų lengvatomis suteikimo dienos Komisija nuolat

peržiūri ir stebi atitinkamų konvencijų ratifikavimo kiekvienoje BLS+ lengvatomis

besinaudojančioje šalyje padėtį ir ar jos veiksmingai įgyvendinamos, taip pat stebi,

kaip BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis bendradarbiauja su atitinkamomis

stebėsenos įstaigomis. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėja visą susijusią informaciją,

visų pirma atitinkamų stebėsenos įstaigų išvadas ir rekomendacijas.

2. BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis bendradarbiauja su Komisija ir teikia visą

informaciją, kuri būtina siekiant įvertinti, ar ji laikosi 9 straipsnio d, e ir f punktuose

nurodytų teisiškai privalomų įsipareigojimų, ir siekiant įvertinti šalies padėtį pagal

9 straipsnio b ir c punktus.

14 straipsnis

1. Komisija ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d. ir po to kartą per trejus metus Europos

Parlamentui ir Tarybai pateikia atitinkamų konvencijų ratifikavimo padėties, BLS+

lengvatomis besinaudojančių šalių ataskaitų teikimo pareigų pagal tas konvencijas

laikymosi ir jų veiksmingo įgyvendinimo padėties ataskaitą.

2. Toje ataskaitoje pateikiama:

(a) atitinkamų stebėsenos įstaigų išvados ar rekomendacijos dėl kiekvienos BLS+

lengvatomis besinaudojančios šalies ir

LT 29 LT

(b) Komisijos ir, kai tinkama, Europos išorės veiksmų tarnybos išvados, ar

kiekviena BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis laikosi teisiškai privalomų

įsipareigojimų vykdyti ataskaitų teikimo pareigas, bendradarbiauti su

stebėsenos įstaigomis pagal atitinkamas konvencijas ir užtikrinti veiksmingą jų

įgyvendinimą.

Ataskaitoje gali būti pateikta bet kokia iš bet kokio šaltinio gauta informacija,

kurią Komisija laiko tinkama.

3. Rengdama išvadas dėl veiksmingo atitinkamų konvencijų įgyvendinimo, Komisija ir,

kai tinkama, Europos išorės veiksmų tarnyba įvertina atitinkamų stebėsenos įstaigų

išvadas ir rekomendacijas, taip pat, nedarant poveikio kitiems šaltiniams,

informaciją, kurią pateikia Europos Parlamentas arba Taryba, taip pat trečiosios

šalys, įskaitant vyriausybes ir tarptautines organizacijas, pilietinės visuomenės

subjektus ir, socialinius partnerius.

15 straipsnis

1. Specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės taikymas

laikinai atšaukiamas visiems arba tam tikriems BLS+ lengvatomis besinaudojančios

šalies kilmės produktams, jeigu ta šalis nesilaiko savo teisiškai privalomų

įsipareigojimų, nurodytų 9 straipsnio d, e ir f punktuose, arba BLS+ lengvatomis

besinaudojanti šalis pareiškia išlygą, draudžiamą pagal bet kurią iš atitinkamų

konvencijų arba nesuderinamą su tos konvencijos objektu ir tikslu, kaip nustatyta 9

straipsnio c punkte.

2. Įrodyti, kad BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis vykdo pareigas, susijusias su

teisiškai privalomais įsipareigojimais, nurodytais 9 straipsnio d, e ir f punktuose, taip

pat įrodyti jos padėtį, kaip nurodyta 9 straipsnio c punkte, turi pati BLS+ lengvatomis

besinaudojanti šalis.

3. Jeigu, remdamasi 14 straipsnyje nurodytos ataskaitos išvadomis arba turimais

įrodymais, įskaitant skunde pateiktus įrodymus, Komisija turi pagrįstą abejonę dėl to,

ar tam tikra BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis laikosi savo teisiškai privalomų

įsipareigojimų, nurodytų 9 straipsnio d, e ir f punktuose, arba dėl to, ar BLS+

lengvatomis besinaudojanti šalis nėra pareiškusi išlygos, draudžiamos pagal bet kurią

iš tų konvencijų arba nesuderinamos su tos konvencijos objektu ir tikslu, kaip

nustatyta 9 straipsnio c punkte, ji, taikydama 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą

patariamąją procedūrą, priima įgyvendinimo aktą inicijuoti pagal specialią darnaus

vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę suteiktų muitų tarifų lengvatų

laikino atšaukimo procedūrą. Komisija praneša apie tai Europos Parlamentui ir

Tarybai.

4. Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir apie tai

praneša susijusiai BLS+ lengvatomis besinaudojančiai šaliai. Pranešime:

(a) nurodomos 3 dalyje minimos pagrįstos abejonės priežastys, dėl kurių gali būti

kvestionuojama BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalies teisė toliau

naudotis pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją

priemonę suteiktomis muitų tarifų lengvatomis;

(b) nustatomas laikotarpis, kuris gali būti ne ilgesnis kaip trys mėnesiai nuo

pranešimo paskelbimo dienos, per kurį BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis

turi pateikti savo pastabas.

LT 30 LT

5. Komisija atitinkamai BLS+ lengvatomis besinaudojančiai šaliai suteikia visas

galimybes bendradarbiauti 4 dalies b punkte nurodytu laikotarpiu.

6. Komisija stengiasi gauti visą informaciją, kurią laiko būtina, įskaitant, inter alia,

atitinkamų stebėsenos įstaigų išvadas ir rekomendacijas. Rengdama išvadas Komisija

įvertina visą susijusią informaciją.

7. Per tris mėnesius nuo pranešime nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija

nusprendžia:

(a) baigti laikino lengvatų atšaukimo procedūrą;

(b) laikinai atšaukti pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo

skatinamąją priemonę suteiktų muitų tarifų lengvatas.

8. Jeigu, Komisijos manymu, nustatytais faktais negalima pateisinti laikino atšaukimo,

ji priima įgyvendinimo aktą baigti laikino atšaukimo procedūrą, taikydama 39

straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. Tas įgyvendinimo aktas

pagrindžiamas, inter alia, gautais įrodymais.

9. Jeigu, Komisijos manymu, nustatytais faktais galima pateisinti laikiną atšaukimą dėl

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, jai pagal 36 straipsnį suteikiami

įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus I ir II priedams iš dalies pakeisti, kad būtų

laikinai atšauktos pagal 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą specialią darnaus

vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę suteiktos muitų tarifų lengvatos.

Priimdama deleguotąjį aktą Komisija prireikus gali atsižvelgti į laikino muitų tarifų

lengvatų atšaukimo socialinį ir ekonominį poveikį lengvatomis besinaudojančioje

šalyje.

10. Jeigu Komisija nusprendžia laikinai atšaukti lengvatas, tas deleguotasis aktas

pradedamas taikyti po šešių mėnesių nuo jo priėmimo.

11. Jeigu priežasčių, kuriomis buvo grindžiamas laikinas atšaukimas, nebelieka iki šio

straipsnio 9 dalyje nurodyto deleguotojo akto taikymo pradžios, Komisijai suteikiami

įgaliojimai taikant 37 straipsnyje nurodytą skubos procedūrą panaikinti priimtą aktą

laikinai atšaukti muitų tarifų lengvatas.

12. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,

kuriais šis reglamentas papildomas nustatant specialios darnaus vystymosi ir gero

valdymo skatinamosios priemonės laikino atšaukimo procedūros taisykles, ypač dėl

terminų, šalių teisių, konfidencialumo ir peržiūros.

16 straipsnis

Jeigu Komisija nustato, kad priežasčių, kuriomis buvo grindžiamas laikinas muitų tarifų

lengvatų atšaukimas, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje, nebeliko, jai pagal 36 straipsnį

suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus I ir II priedams iš dalies pakeisti, kad būtų

vėl nustatytos pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę

suteiktos muitų tarifų lengvatos.

Jeigu kai kurios iš 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo nuspręsta

laikinai atšaukti lengvatas, išlieka, o kai kurios išnyksta, arba jeigu, be priežasčių, dėl kurių

buvo nuspręsta laikinai atšaukti lengvatas, atsiranda papildomų priežasčių, atitinkamai

pakoreguojamos pagal 15 straipsnio 9 dalį priimtos priemonės.

LT 31 LT

IV SKYRIUS

Specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims

17 straipsnis

1. Reikalavimus atitinkančiai šaliai taikomos pagal 1 straipsnio 2 dalies c punkte

nurodytą specialiąją priemonę mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikiamos muitų

tarifų lengvatos, jeigu ši šalis Jungtinių Tautų priskiriama mažiausiai išsivysčiusioms

šalims.

2. Komisija nuolat peržiūri I priedo C skiltyje pateiktą VIG lengvatomis

besinaudojančių šalių sąrašą, remdamasi naujausiais turimais duomenimis.

Jeigu VIG lengvatomis besinaudojanti šalis nebetenkina šio straipsnio 1 dalyje

nurodytų sąlygų, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 36 straipsnį priimti

deleguotuosius aktus I priedui iš dalies pakeisti, kad ta šalis būtų išbraukta iš VIG

priemonės šalių sąrašo po trejų metų pereinamojo laikotarpio, skaičiuojant nuo

dienos, kurią VIG lengvatomis besinaudojanti šalis nebetenkina šio straipsnio 1

dalyje nurodytų sąlygų.

3. Kaip laikina priemonė naujai nepriklausomai šaliai, kurios Jungtinės Tautos dar nėra

priskyrusios mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įtraukti į VIG lengvatomis

besinaudojančių šalių sąrašą, Komisija pagal 36 straipsnį priima deleguotuosius

aktus I priedui iš dalies pakeisti.

Jeigu per pirmą po įtraukimo į sąrašą atliekamą mažiausiai išsivysčiusių šalių

kategorijos peržiūrą tokios naujos nepriklausomos šalies Jungtinės Tautos nepriskiria

mažiausiai išsivysčiusioms šalims, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami

įgaliojimai nedelsiant priimti deleguotuosius aktus I priedui iš dalies pakeisti, kad

tokia šalis būtų išbraukta iš to priedo, nesuteikiant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto

pereinamojo laikotarpio.

4. Komisija atitinkamai VIG lengvatomis besinaudojančiai šaliai praneša apie visus jos

statuso pagal sistemą pasikeitimus.

18 straipsnis

Bendrojo muitų tarifo muitų, nustatytų visiems VIG lengvatomis besinaudojančios šalies

kilmės produktams, išvardytiems Kombinuotosios nomenklatūros 1–97 skirsniuose, išskyrus

93 skirsnį, taikymas suspenduojamas visa apimtimi.

V SKYRIUS

Laikino lengvatų atšaukimo nuostatos, bendros visoms priemonėms

19 straipsnis

1. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos lengvatinės priemonės gali būti laikinai atšauktos

visiems arba tam tikriems lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktams

dėl bet kurios iš šių priežasčių:

(a) rimtai ir sistemingai pažeidžiami VI priede išvardytomis konvencijomis

nustatyti principai;

LT 32 LT

(b) eksportuojamoms prekėms pagaminti naudojamas tarptautiniu mastu

uždraustas vaikų darbas ir priverčiamasis darbas, įskaitant vergų ir kalinių

darbą;

(c) esama rimtų trūkumų, susijusių su narkotikų (neteisėtų medžiagų ar narkotinių

ir psichotropinių medžiagų pirmtakų) eksporto ar tranzito muitiniu tikrinimu ar

lengvatomis besinaudojančios šalies pareigos priimti grąžinamus savo piliečius

vykdymu, arba esama rimtų pažeidimų laikantis tarptautinių konvencijų dėl

kovos su terorizmu ar pinigų plovimu;

(d) sistemingai vykdoma labai nesąžininga prekybos veikla, įskaitant poveikio

žaliavų tiekimui turinčią veiklą, ir dėl to daromas neigiamas poveikis Sąjungos

pramonei, o lengvatomis besinaudojanti šalis nesiima priemonių padėčiai

ištaisyti. Pagal PPO susitarimus draudžiamos arba sankcionuotinos

nesąžiningos prekybos veiklos atveju šis straipsnis taikomas, jei kompetentinga

PPO įstaiga prieš tai nustato, kad ta veikla yra būtent tokia;

(e) rimtai ir sistemingai pažeidžiami regioninių žuvininkystės organizacijų arba bet

kokiais kitais tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Sąjunga, nustatyti

tikslai, susiję su žuvininkystės išteklių išsaugojimu ir valdymu.

2. 1 dalies d punktas netaikomas lengvatomis besinaudojančios šalies produktams,

kuriems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 arba24

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 taikomos antidempingo

arba kompensacinės priemonės25.

3. Jeigu Komisija reaguodama į skundą arba savo iniciatyva mano, jog esama

pakankamai priežasčių, kuriomis galima pagrįsti pagal bet kurią iš 1 straipsnio 2

dalyje nurodytų lengvatinių priemonių taikomų muitų tarifų lengvatų laikiną

atšaukimą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priežastis, ji priima

įgyvendinimo aktą inicijuoti laikino jų atšaukimo procedūrą, laikydamasi

39 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komisija apie priimtą

įgyvendinimo aktą praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą apie laikino

lengvatų atšaukimo procedūros inicijavimą ir apie tai praneša atitinkamai

lengvatomis besinaudojančiai šaliai. Pranešime:

(a) pateikiami pakankamai pagrįsti įgyvendinimo akto inicijuoti 3 dalyje nurodytą

laikino lengvatų atšaukimo procedūrą motyvai;

(b) nurodoma, kad 5 dalyje nurodytų stebėsenos ir vertinimo laikotarpiu Komisija

stebės padėtį atitinkamoje lengvatomis besinaudojančioje šalyje ir ją vertins.

5. Komisija atitinkamai lengvatomis besinaudojančiai šaliai suteikia galimybę

visapusiškai bendradarbiauti šiuo šešių mėnesių nuo pranešimo paskelbimo dienos

stebėjimo ir vertinimo laikotarpiu.

6. Komisija stengiasi gauti visą informaciją, kurią laiko būtina, inter alia, atitinkamų

stebėsenos įstaigų parengtus vertinimus, pastabas, sprendimus, rekomendacijas ir

išvadas, taip pat susijusią informaciją iš kitų šaltinių, įskaitant atitinkamais atvejais

24 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo

importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21). 25 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo

subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).

LT 33 LT

skunde ar trečiųjų šalių pateiktus įrodymus. Rengdama išvadas Komisija įvertina visą

susijusią informaciją.

7. Per tris mėnesius nuo 5 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos Komisija atitinkamai

lengvatomis besinaudojančiai šaliai pateikia nustatytų faktų ir išvadų ataskaitą.

Lengvatomis besinaudojanti šalis turi teisę pateikti savo pastabas apie ataskaitą.

Pastaboms teikti nustatytas laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo.

8. Per šešis mėnesius nuo 4 dalies b punkte nurodyto laikotarpio pabaigos Komisija

nusprendžia:

(a) baigti laikino lengvatų atšaukimo procedūrą;

(b) laikinai atšaukti pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas lengvatines priemones

suteiktas muitų tarifų lengvatas.

9. Jeigu, Komisijos manymu, nustatytais faktais negalima pagrįsti laikino lengvatų

atšaukimo, ji priima įgyvendinimo aktą baigti laikino jų atšaukimo procedūrą,

laikydamasi 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

10. Jeigu, Komisijos manymu, nustatytais faktais galima pateisinti laikiną atšaukimą dėl

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, jai pagal 36 straipsnį suteikiami

įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus I ir II priedams iš dalies pakeisti, kad būtų

laikinai atšauktos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas lengvatines priemones

suteiktos muitų tarifų lengvatos. Priimdama deleguotąjį aktą Komisija gali, kai

tinkama, atsižvelgti į laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo socialinį ir ekonominį

poveikį lengvatomis besinaudojančioje šalyje.

11. Bet kuriuo iš 9 ir 10 dalyse nurodytų atvejų priimtas aktas pagrindžiamas, inter alia,

surinktais ir gautais įrodymais.

12. Jeigu Komisija nusprendžia laikinai atšaukti lengvatas, tas deleguotasis aktas

pradedamas taikyti po šešių mėnesių nuo jo priėmimo.

13. Jeigu priežastys, kuriomis buvo grindžiamas laikinas lengvatų atšaukimas, išnyksta

iki šio straipsnio 10 dalyje nurodyto deleguotojo akto taikymo pradžios, Komisijai

suteikiami įgaliojimai taikant 37 straipsnyje nurodytą skubos procedūrą panaikinti

priimtą aktą laikinai atšaukti muitų tarifų lengvatas.

14. Jeigu, Komisijos manymu, išskirtinėmis aplinkybėmis, pvz., visuotinės sveikatos ar

sanitarinės ekstremaliosios situacijos, gaivalinės nelaimės ar kitų nenumatytų įvykių

atveju, tikslinga peržiūrėti laikino lengvatų atšaukimo aprėptį arba atidėti ar

sustabdyti laikino lengvatų atšaukimo taikymą, Komisijai suteikiami įgaliojimai

taikant 37 straipsnyje nurodytą skubos procedūrą iš dalies pakeisti deleguotąjį aktą.

15. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,

kuriais šis reglamentas papildomas nustatant visų priemonių laikino atšaukimo

procedūros taisykles, visų pirma dėl terminų, šalių teisių, konfidencialumo ir

peržiūros.

16. Jei Komisija mano, kad yra pakankamai įrodymų, jog laikinas priemonių atšaukimas

dėl 1 dalies a punkte nurodytų priežasčių būtų pagrįstas, ir kad dėl išskirtinio

pažeidimų sunkumo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes lengvatomis

besinaudojančioje šalyje, reaguoti būtina greitai, ji pagal 3–15 dalis inicijuoja lakino

priemonių atšaukimo procedūrą. Tačiau 4 dalies b punkte nurodytas laikotarpis

sutrumpinamas iki 2 mėnesių, o 8 dalyje nurodytas terminas sutrumpinamas iki 5

mėnesių.

LT 34 LT

17. Jei Komisija pagal šio straipsnio 16 dalį priima sprendimą dėl laikino priemonių

atšaukimo, toks deleguotasis aktas priimamas pagal 37 straipsnį ir pradedamas taikyti

praėjus vienam mėnesiui nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame

leidinyje.

20 straipsnis

Jeigu Komisija nustato, kad priežasčių, kuriomis buvo grindžiamas laikinas muitų tarifų

lengvatų atšaukimas, kaip nurodyta 19 straipsnio 1 dalyje, nebeliko, jai pagal 36 straipsnį

suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus I ir II priedams iš dalies pakeisti, kad būtų

vėl nustatytos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas lengvatines priemones suteiktos muitų

tarifų lengvatos.

Jeigu kai kurios iš 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo nuspręsta

laikinai atšaukti lengvatas, išlieka, o kai kurios išnyksta, arba jeigu, be priežasčių, dėl kurių

buvo nuspręsta laikinai atšaukti lengvatas, atsiranda papildomų priežasčių, atitinkamai

pakoreguojamos pagal 19 straipsnio 10 dalį priimtos priemonės.

21 straipsnis

1. Šiame reglamente numatytos lengvatinės priemonės gali būti laikinai atšauktos

visiems arba tam tikriems lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktams,

jeigu sukčiaujama, pažeidžiamos produktų kilmės taisyklės ir su jomis susijusios

procedūros, jų sistemingai nesilaikoma ar neužtikrinamas jų laikymasis arba jeigu

nevykdomas administracinis bendradarbiavimas, kurio reikia 1 straipsnio 2 dalyje

nurodytoms lengvatinėms priemonėms įgyvendinti ir jų vykdymui kontroliuoti.

2. 1 dalyje nurodytam administraciniam bendradarbiavimui vykdyti būtina, inter alia,

kad lengvatomis besinaudojanti šalis:

(a) Komisijai pateiktų prekių kilmės taisyklėms įgyvendinti ir jų laikymuisi

kontroliuoti būtiną informaciją ir ją atnaujintų;

(b) padėtų Sąjungai valstybių narių muitinių prašymu atlikdama prekių kilmės

paskesnį tikrinimą ir laiku pateiktų Komisijai jo rezultatus;

(c) padėtų Sąjungai, leisdama Komisijai, kuri derintų veiksmus ir glaudžiai

bendradarbiautų su valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis,

toje šalyje organizuoti Sąjungos administracinio ir tiriamojo bendradarbiavimo

misijas, siekiant patikrinti dokumentų autentiškumą arba informacijos, kurios

reikia 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų lengvatinių priemonių taikymui, tikslumą;

(d) atliktų reikiamus tyrimus siekiant nustatyti prekių kilmės taisyklių pažeidimus

ir užkirsti jiems kelią arba pasirūpintų, kad jie būtų atlikti;

(e) taikant regioninę kumuliaciją, jei šaliai ji taikoma, laikytųsi prekių kilmės

taisyklių arba užtikrintų jų laikymąsi;

(f) padėtų Sąjungai atlikti elgsenos patikrinimą, jei įtariamas su prekių kilme

susijęs sukčiavimas; sukčiavimas gali būti įtariamas, kai produktų importas

pagal šiame reglamente nustatytas lengvatines priemones smarkiai viršija

įprastinį lengvatomis besinaudojančios šalies eksporto lygį.

3. Komisija, laikydamasi 39 straipsnio 4 dalyje nurodytos skubos procedūros, priima

nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais laikinai atšaukia muitų tarifų

lengvatas pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas lengvatines priemones visiems arba

LT 35 LT

tam tikriems lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktams, jei mano, kad

yra pakankamai įrodymų, jog laikinas jų atšaukimas dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nurodytų priežasčių būtų pagrįstas.

4. Prieš priimdama minėtus aktus Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

paskelbia pranešimą, kuriame nurodo, kad esama pagrįstų priežasčių abejoti dėl 1 ir

2 dalių laikymosi ir kad dėl to gali būti kvestionuojama lengvatomis

besinaudojančios šalies teisė toliau naudotis šiuo reglamentu teikiamomis

lengvatomis.

5. Komisija atitinkamai lengvatomis besinaudojančiai šaliai apie bet kokį pagal 3 dalį

priimtą aktą praneša prieš pradedant jį taikyti.

6. Lengvatos negali būti laikinai atšauktos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Ne

vėliau kaip iki to laikotarpio pabaigos Komisija, laikydamasi 39 straipsnio 4 dalyje

nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą nutraukti

laikiną lengvatų atšaukimą arba jį pratęsti.

7. Valstybės narės pateikia Komisijai visą svarbią informaciją, kuria būtų galima

pagrįsti muitų tarifų lengvatų laikiną atšaukimą, jo pratęsimą arba nutraukimą.

VI SKYRIUS

Apsaugos ir priežiūros nuostatos

I skirsnis

Bendrosios apsaugos priemonės

22 straipsnis

1. Jeigu šalies, besinaudojančios muitų tarifų lengvatomis pagal bet kurią iš 1 straipsnio

2 dalyje nurodytų lengvatinių priemonių, kilmės produktas importuojamas tokiu

kiekiu arba tokiomis kainomis, dėl kurių kyla arba gali kilti rimtų sunkumų Sąjungos

panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams, tam produktui gali

būti visa apimtimi arba iš dalies vėl nustatyti įprastiniai Bendrojo muitų tarifo muitai.

2. Taikant šį skyrių „panašus produktas“ reiškia produktą, kuris yra identiškas, t. y.

visais atžvilgiais panašus į nagrinėjamąjį produktą arba, jei tokio produkto nėra, kitą

produktą, kuris, nors ir nebūdamas visais atžvilgiais panašus, pasižymi savybėmis,

labai panašiomis į nagrinėjamojo produkto savybes.

3. Taikant šį skyrių „suinteresuotosios šalys“ reiškia tas šalis, kurios dalyvauja

gaminant, skirstant arba parduodant 1 dalyje minėtus importuojamus produktus ir

panašius ar tiesiogiai konkuruojančius produktus.

4. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,

kuriais šis reglamentas papildomas nustatant bendrųjų apsaugos priemonių

patvirtinimo procedūros taisykles, visų pirma dėl terminų, šalių teisių,

konfidencialumo, informacijos atskleidimo, tikrinimo, vizitų ir priemonių peržiūros.

23 straipsnis

Laikoma, kad esama 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų rimtų sunkumų, jei pablogėja Sąjungos

gamintojų ekonominė arba finansinė padėtis. Nagrinėdama, ar padėtis pablogėjo, Komisija,

LT 36 LT

jei turi informacijos, atsižvelgia, inter alia, į šiuos su Sąjungos gamintojais susijusius

veiksnius:

(a) rinkos dalį;

(b) gamybą;

(c) atsargas;

(d) gamybos pajėgumus;

(e) bankroto atvejus;

(f) pelningumą;

(g) pajėgumų naudojimą;

(h) užimtumą;

(i) importą;

(j) kainas.

24 straipsnis

1. Jeigu mano, kad esama pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos 22

straipsnio 1 dalies sąlygos, Komisija nagrinėja, ar reikėtų visa apimtimi ar iš dalies

vėl nustatyti įprastinius Bendrojo muitų tarifo muitus.

2. Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios

juridinio asmens statuso neturinčios asociacijos, veikiančios Sąjungos gamintojų

vardu, prašymu arba pačios Komisijos iniciatyva, jei Komisijai žinoma, kad esama

pakankamai prima facie įrodymų, kaip nustatyta atsižvelgiant į 23 straipsnyje

nurodytus veiksnius, kad toks tyrimas būtų inicijuotas pagrįstai. Prašyme inicijuoti

tyrimą pateikiama įrodymų, kad tenkinamos 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos

apsaugos priemonės nustatymo sąlygos. Prašymas pateikiamas Komisijai. Komisija,

kiek įmanoma, nagrinėja, ar prašyme pateikti įrodymai yra teisingi ir tinkami,

siekdama nustatyti, ar pakanka prima facie įrodymų, kad būtų galima pagrįstai

inicijuoti tyrimą.

3. Jei paaiškėja, kad tyrimo inicijavimui pagrįsti prima facie įrodymų pakanka,

Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą. Jeigu

tyrimas inicijuojamas, pranešime nurodoma visa būtina informacija apie procedūrą ir

terminus, įskaitant galimybę kreiptis į Europos Komisijos Prekybos generalinio

direktorato bylas nagrinėjantį pareigūną. Tyrimas inicijuojamas per vieną mėnesį nuo

prašymo pagal 2 dalį gavimo.

4. Tyrimas, įskaitant procedūros etapus, nurodytus 25, 26 ir 27 straipsniuose,

užbaigiamas per 12 mėnesių nuo jo inicijavimo.

25 straipsnis

Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių, susijusių su pablogėjusia Sąjungos gamintojų

ekonomine arba finansine padėtimi, ir jei dėl delsimo gali būti padaryta žala, kurią būtų sunku

ištaisyti, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikantis 39 straipsnio 4

dalyje nurodytos procedūros, kad ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui būtų vėl nustatyti

įprasti Bendrojo muitų tarifo muitai.

LT 37 LT

26 straipsnis

Jeigu galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra tenkinamos 22 straipsnio 1 dalyje išdėstytos

sąlygos, Komisija priima įgyvendinimo aktą, laikydamasi 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos

nagrinėjimo procedūros, kuriuo vėl nustatomi Bendrojo muitų tarifo muitai. Tas

įgyvendinimo aktas įsigalioja per vieną mėnesį po jo paskelbimo Europos Sąjungos

oficialiajame leidinyje dienos.

27 straipsnis

Jeigu galutinai nustatyti faktai rodo, kad 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nėra

tenkinamos, Komisija, laikydamasi 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros,

priima įgyvendinimo aktą baigti tyrimą. Tas įgyvendinimo aktas skelbiamas Europos

Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jeigu per 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį

nepaskelbiamas joks įgyvendinimo aktas, tyrimas laikomas baigtu, o visi pagal 25 straipsnį

priimti įgyvendinimo aktai automatiškai nustoja galioti. Visi Bendrojo muitų tarifo muitai,

surinkti taikant tokius įgyvendinimo aktus, yra grąžinami.

28 straipsnis

Bendrojo muitų tarifo muitai visa apimtimi arba iš dalies vėl nustatomi tokiam laikotarpiui,

kuris būtinas pablogėjusiai Sąjungos gamintojų ekonominei arba finansinei padėčiai pagerinti,

arba kol esama tokio pablogėjimo grėsmės. Muitai negali būti vėl nustatyti ilgesniam nei trejų

metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai šis laikotarpis pratęsiamas dėl pagrįstų aplinkybių.

II skirsnis

Apsaugos priemonės tekstilės, žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose

29 straipsnis

1. Nedarant poveikio šio skyriaus I skirsniui, kiekvienų metų sausio 1 d. Komisija,

veikdama savo iniciatyva ir laikydamasi 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos

patariamosios procedūros, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo panaikina 7 ir 12

straipsniuose nurodytas muitų tarifų lengvatas, taikomas BLS S-11a ir S-11b skyrių

produktams, arba produktams, kurių kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą yra

2207 10 00, 2207 20 00, 2909 19 10, 3814 00 90, 3820 00 00, 38249956, 38249957,

38249992, 38248400, 38248500, 38248600, 38248700, 38248800, 38249993 ir

38249996, jeigu tie importuojami produktai yra lengvatomis besinaudojančios šalies

kilmės ir jų bendra vertė:

(a) produktų, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodai yra 2207 10 00, 2207 20

00, 2909 19 10, 3814 00 90, 3820 00 00, 38249956, 38249957, 38249992,

38248400, 38248500, 38248600, 38248700, 38248800, 38249993 ir 38249996,

atveju per kalendorinius metus viršija to paties produkto importo į Sąjungą iš

visų I priedo lentelės A ir B skiltyse išvardytų šalių ir teritorijų vertės dalį,

nurodytą IV priedo 1 punkte;

(b) BLS S-11a ir S-11b skyrių produktų atveju per kalendorinius metus viršija

BLS S-11a ir S-11b skyrių produktų importo į Sąjungą iš visų I priedo lentelės

A ir B skiltyse išvardytų šalių ir teritorijų , vertės dalį, nurodytą IV priedo 3

punkte.

LT 38 LT

2. 1 dalis netaikoma VIG lengvatomis besinaudojančioms šalims, taip pat šalims, kurių

1 dalyje nurodytų atitinkamų produktų dalis neviršija 6 % viso tų pačių produktų

importo į Sąjungą.

3. Muitų tarifų lengvatų panaikinimas pradedamas taikyti po dviejų mėnesių nuo

Komisijos akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

30 straipsnis

Nedarant poveikio šio skyriaus I skirsniui, jeigu SESV I priede išvardytų produktų importas

rimtai sutrikdo arba kelia grėsmę rimtai sutrikdyti Sąjungos rinkas, ypač viename ar daugiau

atokiausių regionų, arba tų rinkų reguliavimo mechanizmus, Komisija savo iniciatyva arba

valstybės narės prašymu, pasikonsultavusi su atitinkamu bendro žemės ūkio arba

žuvininkystės rinkos organizavimo komitetu ir laikydamasi 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos

nagrinėjimo procedūros, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo sustabdo lengvatinių priemonių

taikymą atitinkamiems produktams.

31 straipsnis

Komisija atitinkamai lengvatomis besinaudojančiai šaliai apie bet kokį pagal 29 arba 30

straipsnį priimtą sprendimą praneša kuo greičiau prieš pradedant jį taikyti.

III skirsnis

Priežiūra žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose

32 straipsnis

1. Nedarant poveikio šio skyriaus I skirsniui, lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės

Bendrojo muitų tarifo 1–24 skirsnių produktams, kaip nustatyta Reglamente (EEB)

Nr. 2658/87, gali būti taikomas specialus priežiūros mechanizmas, siekiant išvengti

Sąjungos rinkų sutrikdymo. Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu,

pasikonsultavusi su atitinkamu bendro žemės ūkio arba žuvininkystės rinkos

organizavimo komitetu, laikydamasi 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo

procedūros, priima įgyvendinimo aktą, ar taikyti tą specialų priežiūros mechanizmą,

ir nustato produktus, kuriems turi būti taikomas tas mechanizmas.

2. Jeigu lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams, nurodytiems Bendrojo

muitų tarifo 1–24 skirsniuose, kaip nustatyta Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87,

taikomas šio skyriaus I skirsnis, šio reglamento 24 straipsnio 4 dalyje nurodytas

laikotarpis sutrumpinamas iki dviejų mėnesių, kai:

(a) atitinkama lengvatomis besinaudojanti šalis neužtikrina prekių kilmės taisyklių

laikymosi ar nevykdo 21 straipsnyje nurodyto administracinio

bendradarbiavimo;

(b) produktų, nurodytų Bendrojo muitų tarifo 1–24 skirsniuose, kaip nustatyta

Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87, importas pagal šiame reglamente nustatytas

lengvatines priemones smarkiai viršija įprastinį atitinkamos lengvatomis

besinaudojančios šalies eksporto lygį.

LT 39 LT

VII SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

33 straipsnis

1. Muitų tarifų lengvatos taikomos, jeigu produktai, kuriems prašoma muitų tarifų

lengvatų, yra lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktai.

2. Taikant šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas muitų tarifų lengvatų

priemones, taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)

Nr. 952/201326 64 straipsnio 1 ir 3 dalis nustatytos lengvatinės prekių kilmės

taisyklės.

3. Nedarant poveikio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms ir jei to prašo lengvatomis

besinaudojanti šalis, Komisija taiko regioninę kumuliaciją tarp skirtingų regioninių

grupių lengvatomis besinaudojančių šalių arba išplėstinę kumuliaciją, jeigu ir kol

tenkinamos šios sąlygos:

(a) lengvatomis besinaudojančios šalies prašyme pateikiama pakankamai įrodymų,

kad tokia kumuliacija yra būtina atsižvelgiant į konkrečias tos šalies prekybos,

vystymosi ir finansavimo reikmes;

(b) kumuliacija nesukuria nepagrįstų prekybos sunkumų kitoms reikalavimus

atitinkančioms šalims, visų pirma VIG priemonės lengvatomis

besinaudojančioms šalims, atsižvelgiant į galimą prekybos srautų nukreipimą;

(c) lengvatomis besinaudojanti šalis pateikia įrodymų, kad, netaikant tokios

kumuliacijos, ji negali laikytis atitinkamoms prekėms taikomų kilmės taisyklių.

4. Vertindama, ar prašymas yra pagrįstas atsižvelgiant į konkrečias lengvatomis

besinaudojančios šalies prekybos, vystymosi ir finansavimo reikmes, visų pirma

remdamasi tos šalies pateikta informacija, Komisija atsižvelgia į lengvatomis

besinaudojančios šalies priklausomybės nuo integruotos gamybos su prašyme

nurodytomis trečiosiomis šalimis mastą, tokios priklausomybės poveikį lengvatomis

besinaudojančiai šaliai, sektorių, kuriuose vykdoma tokia integruota gamyba, svarbą

lengvatomis besinaudojančios šalies ekonomikai ir ateities plėtros perspektyvas,

susijusias su atitinkamais produktais.

5. Prieš priimdama sprendimą dėl prašymo, Komisija suteikia lengvatomis

besinaudojančiai šaliai galimybę pareikšti savo nuomonę.

34 straipsnis

1. Jeigu atskiros importo deklaracijos ad valorem muito norma pagal šį reglamentą

sumažinama iki 1 % arba mažiau, to muito taikymas suspenduojamas visa apimtimi.

2. Jeigu atskiros importo deklaracijos specifinio muito norma pagal šį reglamentą

sumažinama iki 2 EUR arba mažiau kiekvienai eurais apskaičiuotai sumai, to muito

taikymas suspenduojamas visa apimtimi.

26 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas

Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

LT 40 LT

3. Atsižvelgiant į 1 ir 2 dalis, galutinė lengvatinio muito norma, apskaičiuota

vadovaujantis šiuo reglamentu, suapvalinama iki vieno skaitmens po kablelio.

35 straipsnis

1. Taikant šį reglamentą naudojamas statistikos šaltinis yra Komisijos (Eurostato) išorės

prekybos statistika.

2. Valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/215227

perduoda Komisijai (Eurostatui) savo statistinius duomenis apie produktus, kuriems

buvo įforminta išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra taikant muitų tarifų

lengvatas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti informaciją ir padidinti

skaidrumą, Komisija taip pat užtikrina, kad atitinkami statistiniai duomenys apie

BLS skyrius būtų reguliariai pateikiami viešoje duomenų bazėje.

3. Remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 55 ir 56 straipsniais, valstybės

narės Komisijai, jos prašymu, pateikia informaciją apie per pastaruosius mėnesius

taikant muitų tarifų lengvatas į laisvą apyvartą išleistų produktų kiekį ir vertę. Su ta

informacija pateikiami šio straipsnio 4 dalyje nurodytų produktų duomenys.

4. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, stebi produktų,

kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodai yra 0603, 0803 90 10, 1006, 1604 14,

1604 19 31, 1604 19 39, 1604 20 70, 1701, 1704, 1806 10 30, 1806 10 90, 2002 90,

2103 20, 2106 90 59, 2106 90 98, 6403, 2207 10 00, 2207 20 00, 2909 19 10, 3814

00 90, 3820 00 00, 3824 99 56, 38249957, 38249992, 38248400, 38248500,

38248600, 38248700, 38248800, 38249993 ir 38249996, importą, kad nustatytų, ar

tenkinamos 22, 29 ir 30 straipsniuose nurodytos sąlygos.

36 straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje

nustatytomis sąlygomis.

2. 3, 5, 6, 8, 10, 11, 15, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti

deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2024 m. sausio

1 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3, 5, 6, 8, 10, 11, 15, 16, 17,

19, 20 arba 22 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl

įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti

deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos

Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro

poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės

narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d.

Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos

Parlamentui ir Tarybai.

27 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2152 dėl Europos verslo

statistikos, kuriuo panaikinama 10 teisės aktų verslo statistikos srityje (OL L 327, 2019 12 17, p. 1).

LT 41 LT

6. Pagal 3, 5, 6, 8, 10, 11, 15, 16, 17, 19, 20 arba 22 straipsnį priimtas deleguotasis

aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos

Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba

nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos

Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos

Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

37 straipsnis

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei

nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir

Tarybai apie tokį deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 36 straipsnio 5 dalyje nurodytos

procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija,

gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti

prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

38 straipsnis

1. Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, dėl kurio ją buvo

paprašyta pateikti.

2. Jokia pagal šį reglamentą gauta konfidencialaus pobūdžio arba konfidencialiai

pateikta informacija neatskleidžiama be specialaus tokios informacijos pateikėjo

leidimo.

3. Kiekviename prašyme laikyti informaciją konfidencialia turi būti nurodytos

priežastys, dėl kurių ta informacija yra konfidenciali. Tačiau jei informacijos

pateikėjas nenori nei jos viešinti, nei leisti ją atskleisti apibendrinta ar suvestine

forma ir jei pasirodo, kad prašymas laikyti informaciją konfidencialia yra

nepagrįstas, į šią informaciją gali būti neatsižvelgiama.

4. Informacija bet kokiu atveju laikoma konfidencialia, jei jos atskleidimas gali turėti

didelį neigiamą poveikį tokios informacijos pateikėjui ar šaltiniui arba Sąjungos

dvišaliams tarptautiniams santykiams.

5. 1–4 dalys netrukdo Sąjungos institucijoms nurodyti apibendrintos informacijos, ypač

motyvų, kuriais grindžiami pagal šį reglamentą priimami sprendimai. Tačiau šios

institucijos atsižvelgia į atitinkamų fizinių ir juridinių asmenų teisėtus interesus, kad

nebūtų atskleistos jų verslo paslaptys.

39 straipsnis

1. Komisijai padeda Bendrųjų muitų tarifų lengvatų komitetas, įsteigtas pagal

Reglamentą (EB) Nr. 732/2008. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta

Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis

kartu su jo 5 straipsniu.

LT 42 LT

40 straipsnis

Komisija ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d. ir po to kartą per trejus metus Europos

Parlamentui ir Tarybai pateikia sistemos poveikio ataskaitą, kurioje apžvelgiamas pastarųjų

trejų metų laikotarpis ir visos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos lengvatinės priemonės.

Komisija ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio

reglamento taikymo ataskaitą. Kai tinkama, kartu su tokia ataskaita gali būti pridedamas

pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

41 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 978/2012 panaikinamas nuo 2024 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą pagal VIII priede

pateiktą atitikties lentelę.

VIII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

42 straipsnis

1. Bet kokia tyrimo arba laikino atšaukimo procedūra, inicijuota, bet nebaigta pagal

Reglamentą (ES) Nr. 978/2012, savaime atnaujinama vadovaujantis šiuo reglamentu,

išskyrus atvejus, kai tokia procedūra inicijuojama dėl šalies, besinaudojančios

specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės lengvatomis

pagal tą reglamentą, jeigu tyrimas ar procedūra yra susiję tik su lengvatomis,

suteiktomis pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją

priemonę. Tačiau toks tyrimas arba procedūra savaime atnaujinami, jeigu ta pati

lengvatomis besinaudojanti šalis iki 2025 m. sausio 1 d. paprašo pagal šį reglamentą

taikyti specialią skatinamąją priemonę.

2. Atliekant bet kokį atnaujintą tyrimą, atsižvelgiama į informaciją, gautą atliekant

pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 inicijuotą, bet nebaigtą tyrimą.

43 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame

leidinyje.

Jis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas taikomas iki 2033 m. gruodžio 31 d. Tačiau galiojimo pabaigos data

netaikoma nei IV skyriuje nustatytai specialiajai priemonei mažiausiai išsivysčiusioms šalims,

nei kitoms šio reglamento nuostatoms tokia apimtimi, kokia jos taikomos kartu su tuo

skyriumi.

LT 43 LT

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

LT 44 LT

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA. PAJAMOS. PASIŪLYMAMS,

KURIE DARO POVEIKĮ BIUDŽETO PAJAMOMS

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS, kuriuo taikoma bendrųjų

muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012

2. BIUDŽETO EILUTĖS

Pajamų eilutė (skyrius / straipsnis / punktas): 120 straipsnis

Atitinkamais metais biudžete numatyta suma: nėra duomenų

(Tik asignuotųjų pajamų atvejais):

Pajamos bus priskirtos šiai išlaidų eilutei (skyrius / straipsnis / punktas): nėra duomenų

3. FINANSINIS POVEIKIS

Pasiūlymas finansinio poveikio neturi.

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio išlaidoms, bet turi finansinį poveikį pajamoms.

Pasiūlymas turi finansinį poveikį asignuotosioms pajamoms.

Poveikis yra toks:

(mln. EUR, dešimtųjų tikslumu)

Pajamų eilutė Poveikis

pajamoms2829

12 mėnesių laikotarpis,

prasidedantis 2024 01 01 (jei

taikytina)

2024 metai

/Straipsnis/ 120 Poveikis

nuosaviems

ištekliams

−2 977,6

Skyrius / straipsnis /

punktas ...

Padėtis pradėjus taikyti priemonę

Pajamų eilutė [N + 1] [N + 2] [N + 3] [N + 4] [N + 5]

Skyrius / straipsnis /

punktas ...

28 Metinės sumos turi būti apskaičiuojamos remiantis 5 skirsnyje apibrėžta formule arba metodu.

Pirmaisiais metais metinė suma paprastai mokama netaikant sumažinimo ar pro rata principo. 29 Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y.

iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

LT 45 LT

Skyrius / straipsnis /

punktas ...

(Tik asignuotųjų pajamų atveju, su sąlyga, kad biudžeto eilutė jau žinoma): nėra duomenų

Išlaidų eilutė30 N metai N + 1 metai

Skyrius / straipsnis /

punktas ...

Skyrius / straipsnis /

punktas ...

Padėtis pradėjus taikyti priemonę

Išlaidų eilutė [N + 1] [N + 2] [N + 3] [N + 4] [N + 5]

Skyrius / straipsnis /

punktas ...

Skyrius / straipsnis /

punktas ...

1. KOVOS SUSUKČIAVIMU PRIEMONĖS

NETAIKOMA

KITOS PASTABOS

Taikant bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS) tam tikromis sąlygomis suteikiamos

muitų lengvatos tam tikriems į ES įvežamiems produktams.

Remiantis naujausiais turimais duomenimis (2019 m.)31, dėl šių siūlomame BLS reglamente

nustatytų lengvatų ES pajamos sumažėja 2 978 mln. EUR (1 priedas).

Naujuoju reglamentu iš esmės būtų išsaugotos esamos lengvatos, tačiau būtų sugriežtintos

atskirų produktų skirsnių gradacijos sąlygos. Taigi pagal naująjį reglamentą negautų pajamų

trajektorija būtų šiek tiek mažesnė nei pagal galiojantį reglamentą32. Be to, pajamų praradimą

galėtų sumažinti tai, kad kai kurios šalys gali nebepatekti į sistemos aprėptį, nes bus

priskiriamos prie didesnių vidutinių pajamų šalių kategorijos arba pasirašys laisvosios

prekybos susitarimą su ES.

Iš viso pajamos sumažės 3 970 mln. EUR (bendra suma). Atėmus 25 %, kurie paliekami

valstybėse narėse surinkimo išlaidoms kompensuoti, ES biudžeto pajamos sumažės

2 978 mln. EUR, ir ši suma pagal skirtingus režimus pasiskirstoma taip:

30 Naudoti tik jeigu reikia. 31 2020 m. duomenų yra, tačiau atliekant skaičiavimus jais nesiremta, nes tie metai laikyti neįprastais ir

netipiniais. 32 Daugiau informacijos žr. 2 priedą.

LT 46 LT

mln. EUR Lengvatinis

importas Negautos pajamos

Sumažinimas 25 % valstybių narių surinkimo

išlaidoms kompensuoti

VIG 25 171 2 764 2 073

BLS+ 8 406 776 582

BLS 13 005 430 323

Iš viso 46 583 3 970 2 978

1 priedas. Poveikis ES pajamoms pagal BLS lengvatomis besinaudojančias šalis

VIG šalys Bendras importas x

1 000 EUR

Reikalavimus atitinkantis

importas x 1 000 EUR

Lengvatinis importas x 1 000

EUR

DPR vidurkis

VIG vidutinis tarifas

ES prarastos pajamos x 1 000 EUR

Afganistanas 49 655 19 501 14 802 2,9 % – 434

Angola 3 520 990 37 270 31 004 7,7 % – 2 378

Bangladešas 15 927 629 15 874 498 15 366 176 11,7 % – 1 805 019

Beninas 19 183 2 854 2 059 7,0 % – 145

Butanas 10 022 9 817 9 435 5,7 % – 542

Burkina Fasas 242 090 20 944 20 000 6,1 % – 1 225

Burundis 31 505 262 142 5,3 % – 7

Kambodža 4 574 251 4 428 234 4 173 909 11,9 % – 497 288

Centrinės Afrikos Respublika 12 149 66 – – – –

Čadas 135 515 1 950 – – – –

Komorai 23 416 9 408 8 691 6,6 % – 573

Kongo Demokratinė Respublika 822 182 8 453 1 794 11,1 % – 200

Džibutis 3 184 874 81 11,5 % – 9

Pusiaujo Gvinėja 886 116 16 843 7 407 0,7 % – 52

Eritrėja 1 962 1 737 1 681 11,9 % – 200

Etiopija 520 210 255 691 246 854 8,8 % – 21 684

Gambija 13 247 10 897 10 145 8,0 % – 808

Gvinėja 732 435 4 534 1 738 5,9 % – 103

LT 47 LT

Bisau Gvinėja 64 299 515 411 8,4 % – 35

Haitis 33 890 10 672 8 747 11,0 % – 962

Kiribatis 66 65 12 11,0 % – 1

Laosas 285 962 240 844 212 040 10,0 % – 21 274

Lesotas 299 445 4 710 597 9,1 % – 54

Liberija 327 056 3 113 2 001 4,5 % – 90

Madagaskaras 906 173 698 620 8 151 6,9 % – 566

Malavis 259 579 246 715 238 199 0,1 % – 199

Malis 30 942 5 873 3 700 5,1 % – 189

Mauritanija 675 106 336 957 332 825 8,8 % – 29 243

Mozambikas 1 619 461 1 144 760 1 099 775 3,0 % – 33 386

Mianmaras 2 731 998 2 593 015 2 470 859 11,0 % – 273 017

Nepalas 67 719 59 535 55 329 7,9 % – 4 377

Nigeris 6 185 3 927 2 583 1,0 % – 26

Ruanda 52 002 10 968 10 046 5,9 % – 593

San Tomė ir Prinsipė 7 659 877 740 3,4 % – 25

Senegalas 471 995 337 004 330 186 10,0 % – 32 859

Siera Leonė 265 673 2 927 1 455 3,3 % – 48

Saliamono Salos 61 559 61 419 61 272 22,2 % – 13 612

Somalis 23 119 301 – – –

Pietų Sudanas 1 862 1 447 – – –

Sudanas 272 348 7 975 6 998 1,6 % – 113

Tanzanija 419 033 232 563 225 134 4,0 % – 9 052

Rytų Timoras 4 187 1 256 0 12,3 % – 0

Togas 211 711 17 563 16 359 6,4 % – 1 045

Tuvalu 224 88 – – –

Uganda 416 610 131 769 129 242 7,6 % – 9 798

LT 48 LT

Vanuatu 742 77 22 4,0 % – 1

Jemenas 95 481 9 726 8 723 13,2 % – 1 148

Zambija 352 622 54 298 49 852 2,8 % – 1 371

Iš viso VIG 37 490 449 26 923 416 25 171 176 11,0 % 2 763 751

BLS+ šalys Bendras importas

x 1 000 EUR

Reikalavimus atitinkantis

importas x 1 000 EUR

Lengvatinis importas x 1 000

EUR DPR

vidurkis

BLS+ vidutinis tarifas

ES prarastos pajamos x 1 000 EUR

Armėnija 334 119 200 580 196 657 4,6 % – 9 028

Bolivija 547 509 83 017 78 203 1,7 % – 1 319

Žaliasis Kyšulys 84 537 68 040 61 240 20,1 % – 12 288

Kirgizijos Respublika 104 734 7 444 4 541 5,5 % – 249

Mongolija 74 705 17 351 14 060 11,0 % – 1 542

Pakistanas 5 917 043 5 268 942 5 116 967 10,1 % – 514 803

Filipinai 7 075 078 2 437 012 1 766 682 7,6 % – 133 553

Šri Lanka 2 266 802 1 922 801 1 167 843 8,9 % – 103 391

Iš viso BLS+ 16 404 528 10 005 187 8 406 193 9,2 % 776 174

Standartinės BLS šalys

Bendras importas x 1 000 EUR

Reikalavimus atitinkantis

importas x 1 000 EUR

Lengvatinis importas x 1 000

EUR DPR

vidurkis

BLS vidutinis tarifas

ES prarastos pajamos x 1 000 EUR

Kongas 737 147 2 623 236 7,4 % 4,1 % 8

Kuko Salos 6 385 1 083 – –

Indija 38 052 127 8 626 452 7 929 033 9,6 % 6,5 % 247 014

Indonezija 13 531 056 6 140 299 4 835 094 8,2 % 4,6 % 174 707

Kenija 971 904 334 198 1 640 4,9 % 1,9 % 50

Mikronezija 39 24 4 11,5 % 7,0 % 0

Nauru 202 10 – –

Nigerija 17 072 490 161 796 129 049 7,3 % 2,8 % 5 726

Niujė 269 35 – –

Samoa 879 457 – –

LT 49 LT

Sirija 44 378 23 635 4 143 8,3 % 4,4 % 162

Tadžikistanas 42 091 14 082 12 517 11,5 % 9,1 % 299

Tonga 237 177 127 9,7 % 3,2 % 8

Uzbekistanas 172 288 106 678 93 595 6,7 % 4,3 % 2 220

Standartinės BLS iš viso 70 631 494 15 411 550 13 005 438 9,1 % 5,8 % 430 195

2 priedas. Mažesnių produktų gradacijos ribinių verčių poveikis33

BLS šalys

Skyriai, kuriems taikyta

gradacija

Bendras importas x 1 000

EUR

Reikalavimus atitinkantis

importas x 1 000 EUR

Lengvatinis importas x 1 000 EUR

DPR vidurkis

BLS vidutinis tarifas

ES prarastos pajamos x 1 000 EUR

Kongas S-05 71 854 3 850 3 849 0,7 % 0,7 % 27

Indija S-03 273 555 262 840 254 663 5,3 % 3,5 % 8 923

Indija S-07a 985 329 960 287 848 855 6,5 % 5,2 % 44 061

Indija S-07b 760 733 725 509 692 450 3,7 % 3,6 % 25 000

Indija S-08a 136 918 112 623 108 055 4,8 % 3,4 % 3 719

Indija S-08b 1 082 753 1 082 730 1 015 073 3,9 % 3,3 % 33 782

Indija S-13 641 617 433 108 380 132 4,6 % 3,0 % 11 527

Indija S-16 5 105 031 3 480 980 2 633 846 2,9 % 2,9 % 75 580

Indija S-17a 19 403 19 219 11 907 1,8 % 1,8 % 213

Indonezija S-05 431 569 343 323 1,2 % 1,2 % 4

Indonezija S-06b 1 270 998 1 095 728 1 003 957 4,9 % 4,9 % 49 309

Indonezija S-09a 367 846 89 453 87 438 6,0 % 3,3 % 2 883

Indonezija S-09b 37 718 37 616 35 473 3,7 % 3,7 % 1 301

Nigerija S-05 16 185 680 167

Suma 27 371 004 8 304 453 7 076 020 4,1 % 3,6 % 256 328

33 Be nurodytųjų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/249.