-
1
Priedas Nr. II-7
II-7 Dirbančiųjų skurdo situacijos vertinimas 7.1.
Dirbančiųjų skurdo Lietuvoje empirinis vertinimas Individas yra
laikomas skurstančiuoju dirbančiuoju, jeigu jis nurodo samdomą
darbą kaip savo pagrindinę veiklą, trunkančią bent šešis mėnesius
per praėjusius metus bei gyvena namų ūkyje, kurio ekvivalentinės
disponuojamos pajamos yra mažesnės nei 60% šalies ekvivalentinių
pajamų medianos. Šiuo būdu nustatyta skurdo riba 2012 m. Lietuvoje
buvo 8954 lt(arba 746 lt per mėnesį)vienam asmeniui. Jeigu skurdo
riba skaičiuojama vienam namų ūkiui, kurį sudaro du suaugę ir du
vaikai, tai jos reikšmė 2012 m. buvo lygi 18 869 lt. Apskaičiuojant
ekvivalentinį asmenį Eurostat naudoja ekvivalentinį faktorių, pagal
kurį yra suteikiamas skirtingas svoris namų ūkio nariams. Svoris 1
suteikiamas pirmam asmeniui, vyresniam nei 14 metų, 0,5 suteikiamas
kitiems namų ūkio nariams, kurie yra vyresni nei 14 metų. Namų ūkio
nariams, kurie patenka į amžiaus intervalą nuo 0-13metų,
suteikiamas svoris yra lygus 0,3. Kadangi skurdo riba yra
santykinis dydis, todėl ji priklauso nuo vidutinių pajamų pokyčių.
Joms augant, ji auga, o mažėjant pajamoms, skurdo riba mažėja (7.2
pav.).
7.2 pav. Skurdo ribos Lietuvoje pokyčiai.
Šaltinis: Eurostat. Dirbančiųjų skurdo lygio situaciją 2012 m.
reikėtų vertinti kaip nežymiai geresnę nei ES šalių vidurkis (7.3
pav.). Vidutinis dirbančiųjų skurdo lygis 28 ES šalyse 2012 m. buvo
lygus 6,9 proc., tuo tarpu dirbančiųjų skurdo lygis Lietuvoje tais
pačiais metais buvo lygus 6,5 proc. Tai reiškia, kad 2012 m.
Lietuvoje 6,5 proc. dirbančiųjų gyveno namų ūkiuose, kuriuose
ekvivalentinės pajamos yra žemesnės nei skurdo riba. Dirbančiųjų
skurdo mažėjimas iki itin žemo lygio, palyginus su ES šalių
vidurkiu, turi būti labiau siejamas ne su konkrečiais
socialinių-ekonominių priemonių įgyvendinimo pokyčiais,
0
5000
10000
15000
20000
25000
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
2012
lt
Venam asmeniui Namų ūkiu (2 suaugę su dviem vaikais, 14 m. ir
jaunesniais)
-
2
bet su makroekonominiais procesais. Dirbančiųjų skurdo lygio
itin aukštas išaugimas 2010 m. turėtų būti siejamas su staigiu
ekonominiu nuosmukiu, smarkiai pasireiškusiu 2009-2010 m. Nedarbo
lygis 2010 m. Lietuvoje išaugo net iki 17,8 proc. Todėl atitinkamai
išaugo skaičius namų ūkių, kuomet vienas suaugęs asmuo dirba, o
kitas ne. Tai lėmė bendrųjų namų ūkio pajamų mažėjimą. Kadangi
vertinant dirbančiųjų skurdo lygį yra imamos bendrosios namų ūkio
pajamos, todėl 2010 m. sparčiai išaugo ir dirbančiųjų skurdo lygis.
Vienas nedirbantis suaugęs asmuo namų ūkyje, kuriame kitas suaugęs
asmuo gauna tik vidutinį atlyginimą, turint išlaikytinių vaikų,
reiškia dirbančiojo skurdą. 2012 m. ekonomikai stabilizuojantis bei
mažėjant nedarbui, dirbančiųjų skurdo lygis smarkiai sumažėjo. O
pakankamai aukštos socialinės išmokos, orientuotos į vaikus/šeimą
(palyginus su kitomis išmokomis), lėmė tai, kad dirbančiųjų skurdo
lygis Lietuvoje 2012 m. buvo žemesnis nei ES šalių vidurkis.
Išmokos vaikams/šeimai, kaip rodo teorinėje dalyje išanalizuota
kitų šalių patirtis, yra efektyvi priemonė, mažinant dirbančiųjų
skurdo lygį. Taip pat šį klausimą galima aiškinti ir taip, kad 2010
m. buvo labai aukštas pajamų pasiskirstymo netolygumas, kuris, kaip
buvo parodyta tarpinėje ataskaitoje, gali būti siejamas su
dirbančiųjų skurdo lygiu. Pajamų pasiskirstymo netolygumas,
smarkiai sumažėjęs 2012 m., lėmė ir mažesnį dirbančiųjų skurdo
lygį.
7.3 pav. Dirbančiųjų skurdas Lietuvoje ir ES 28, 2009-2012
metai.
Šaltinis: Eurostat Dirbančiųjų skurdo lygis skiriasi,
nagrinėjant kaimą ir miestą Lietuvoje. Lietuvos statistikos
departamento asmeninės užklausos metu gauta informacija rodo, kad
2012 m. dirbančiųjų skurdas miestuose buvo lygus 5,5 proc., tuo
tarpu kaimuose žymiai didesnis – 13 proc. Dirbančiųjų skurdo lygis
priklauso nuo socialinių-ekonominių ir demografinių asmenų
charakteristikų, kurių bruožai gali būti interpretuojami kaip
dirbančiųjų skurdo rizikos šaltinis. Pagrindinės charakteristikos
yra šios: amžius, išlaikytinių skaičius namų ūkyje, išsilavinimas,
darbo intensyvumas, darbo pastovumas (nuolatinis, laikinas darbas),
darbo dienos trukmė (pilna darbo diena, dalis darbo dienos).
0
2
4
6
8
10
12
2009 2010 2011 2012
% LT
ES 28
-
3
Vertinant dirbančiųjų skurdą amžiaus pjūviu matyti, kad amžius
gali būti susijęs su dirbančiųjų skurdo rizika. Lietuvoje su
didesne skurdo rizika susiduria jaunesni darbuotojai nei vyresni.
Didžiausias dirbančiųjų skurdo lygis Lietuvoje yra būdingas 25-54
metų amžiaus grupei, tuo tarpu mažiausias skurdo lygis yra būdingas
vyresniems dirbantiesiems - amžiaus grupėje nuo 55 metų ir
vyresniems (7.4 pav.). Lietuvos dirbančiųjų skurdo lygio rodikliai
skiriasi nuo ES, kur situacija kiek kitokia. ES atveju duomenys
rodo, kad didžiausias skurdo lygis yra būdingas jauniausiems (18-24
metai) ir vyriausiems dirbantiesiems (65 ir daugiau metų).Tuo tarpu
mažiausias skurdo lygis yra būdingas dirbantiesiems, kurie patenka
į amžiaus grupę nuo 25 metų iki 64 metų. Didžiausią dirbančiųjų
skurdo lygį amžiaus grupėse nuo 18-24 metų ir 25-54 metų galima
paaiškinti didesniu išlaikytinių vaikų skaičiumi. Šiose amžiaus
grupėse yra didžiausia tikimybė turėti išlaikytinių vaikų, todėl
mažėja namų ūkio pajamos, tenkančios vienam asmeniui. Be to,
amžiaus grupėje nuo 18 iki 24 metų pasireiškia ir žemo atlyginimo
faktorius bei dėl to padidėjusi tikimybė skursti dirbant.
7.4 pav. Dirbančiųjų skurdas pagal amžiaus grupes Lietuvoje
ir ES 28, 2012 metai.
Šaltinis: Eurostat Dirbančiųjų skurdo lygio tendencijas pagal
amžiaus grupes patvirtina dirbančiųjų skurdo lygis pagal
išlaikytinių vaikų pjūvį. Lietuvoje ir ES dirbančiųjų asmenų, kurie
turi išlaikytinių vaikų, skurdo lygis yra didesnis nei tų, kurie
vaikų neturi. Tai reiškia, kad išlaikytiniai vaikai namų ūkyje gali
būti dirbančiųjų skurdo rizikos šaltinis. Abiem atvejais Lietuvoje
dirbančiųjų skurdo lygis 2012 metais yra mažesnis nei ES vidurkis.
Tačiau skirtumas tarp dirbančiųjų individų skurdo lygio, kurie turi
vaikų ir tų, kurie jų neturi, Lietuvoje yra didesnis nei ES
vidurkis (7.5 pav.).
0,0
2,0
4,0
6,0
8,0
10,0
12,0
18-24 25-54 55-64 65 ir daugiau
%
LT ES28
-
4
7.5 pav. Dirbančiųjų skurdas pagal išlaikytinių turėjimą
Lietuvoje ir ES 28, 2009-2012 metai.
Šaltinis: Eurostat Lietuvoje dirbančiųjų skurdo lygis turi
tendenciją mažėti, augant darbo intensyvumui, kuris yra
apibrėžiamas kaip mėnesių skaičiaus, kuomet darbingo amžiaus
asmenys dirbo, santykis su mėnesių skaičiumi, kuomet šie individai
teoriškai galėjo dirbti (7.6 pav.). Žemas darbo intensyvumas gali
būti susijęs su padidėjusia skurdo rizika. Labai žemą darbo
intensyvumą turintys individai yra apibrėžiami kaip individai,
kurie dirbo 20 ir mažiau procentų viso savo potencialo per
paskutinius 12 mėnesių. Todėl didžiausias skurdo rizikos lygis yra
tarp dirbančiųjų, kurie dirba tik labai mažą metų dalį arba, kitaip
tariant, turėjo labai žemą darbo intensyvumą (0,2-0,45), o savo
ruožtu mažiausias skurdo lygis yra tarp dirbančiųjų, kurie dirbo
beveik visus metus (0,85-1). Žvelgiant į šią situaciją ES
kontekste, galima tvirtinti, kad skurdo lygis dirbančiųjų, kurie
dirba beveik visus metus, Lietuvoje yra nežymiai žemesnis nei ES
vidurkis. Tuo tarpu dirbančiųjų, kurie dirba mažiau nei pusę darbo
dienos, skurdas Lietuvoje yra gerokai aukštesnis nei ES vidurkis.
Rizika skursti didėja mažėjant darbo intensyvumui dėl mažesnių
pajamų, tenkančių vienam metų mėnesiui
0
2
4
6
8
10
12
Turi išlaikytinių vaikų Neturi išlaikytinių vaikų
% LT
ES 28
-
5
7.6 pav. Dirbančiųjų skurdas pagal darbo intensyvumą
Lietuvoje ir ES 28, 2012 metai.
Šaltinis: Eurostat Analizuojant dirbančiųjų skurdo lygį pagal
išsilavinimą, galima teigti, kad Lietuvoje kuo aukštesnis
dirbančiųjų išsilavinimas, tuo žemesnis jų skurdo lygis (7.7
pav.).Mažiausias skurdo lygis yra būdingas asmenims, kurie turi
aukštąjį išsilavinimą, o didžiausias yra būdingas asmenims,
turintiems tik pradinį išsilavinimą. Todėl žemas išsilavinimas gali
didinti dirbančiųjų skurdo rizikos lygį. Pradinio išsilavinimo
atveju Lietuvos dirbančiųjų skurdo lygis beveik nesiskiria nuo ES
vidurkio. Tuo tarpu Lietuvos dirbančiųjų, kurie turi vidurinį
išsilavinimą, skurdo lygis yra didesnis nei ES vidurinį
išsilavinimą turinčių asmenų skurdo lygis. Lietuvos dirbančiųjų,
turinčių aukštąjį išsilavinimą, skurdo lygis yra žemesnis nei
atitinkamo išsilavinimo ES dirbančiųjų skurdo lygis. Išsilavinimas
ir dirbančiųjų skurdo lygis siejasi dėl to, kad asmenys, turintys
aukštesnį išsilavinimą, turi tendenciją uždirbti didesnius
atlyginimus nei asmenys, kurie turi žemesnį išsilavinimą. Žemesnis
darbo užmokestis, susijęs su išsilavinimo bei įgūdžių stoka, lemia
didesnę riziką skursti.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
0,85-1 0,55-0,85 0,45-0,55 0,2-0,45
% LT
EU 28
-
6
7.7 pav. Dirbančiųjų skurdas pagal darbo išsilavinimą
Lietuvoje ir ES 28, 2012 metai.
Šaltinis: Eurostat Lietuvoje dirbančiųjų, kurie dirba pagal
terminuotą darbo sutartį, skurdo lygis yra nežymiai žemesnis nei
dirbančiųjų, kurie dirba pagal neterminuotą darbo sutartį (7.8
pav.). Todėl galima teigti, kad darbo sutarties tipas daro nežymų
poveikį dirbančiųjų skurdo rizikos lygiui. Situacija yra visiškai
priešinga, žvelgiant į ES vidurkį, kuris rodo, kad dirbantieji
pagal terminuotą darbo sutartį turi žymiai didesnę riziką skursti
nei darbuotojai, kurie dirba pagal neterminuotą darbo sutartį.
Atlyginimų dydžių pagal sutarties tipą analizė parodo, kad asmenys,
dirbantys pagal terminuotą darbo sutartį, uždirba daugiau, nei
asmenys, dirbantys pagal neterminuotą darbo sutartį. Šį skirtumą
galima paaiškinti didesniais apribojimais Lietuvoje sudarinėti
terminuotas darbo sutartis, palyginus su kitomis ES šalimis. Nuo
2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusiame LR Darbo Kodekse
numatyta, kad terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam
tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau
kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo
sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus,
kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys. Todėl šis
atlyginimų skirtumas pagal darbo sutarties tipą lemia truputį
mažesnį dirbančiųjų skurdo lygį asmenims, kurie dirba pagal
terminuotą darbo sutartį.
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
Pradinis Vidurinis Aukštasis
% LT
EU 27
-
7
7.8 pav. Dirbančiųjų skurdas pagal darbo sutarties tipą
Lietuvoje ir ES 28, 2012 metai.
Šaltinis: Eurostat Žiūrint į dirbančiųjų skurdą pagal tai, kokią
dalį darbo dienos jie dirba, galima tvirtinti, kad darbas nepilną
darbo dieną yra susijęs su padidėjusia dirbančiųjų skurdo rizika
(7.9 pav.). Tarp dirbančiųjų, kurie dirba pilną darbo dieną, yra
žymiai mažesnis skurdo lygis nei tarp dirbančiųjų, kurie dirba tik
dalį dienos. Šie skurdo lygio skirtumai Lietuvoje yra ryškesni nei
ES vidurkis. Asmenys, dirbantys nepilną darbo dieną, uždirba
vidutiniškai mažiau nei asmenys, dirbantys pilną darbo dieną.
Žemesni asmenų, dirbančių nepilną darbo dieną, atlyginimai lemia
didesnį jų skurdo lygį.
0
2
4
6
8
10
12
14
16
Neterminuota darbo sutartis Terminuota darbo sutartis
% LT
EU 28
-
8
7.9 pav. Dirbančiųjų skurdas pagal darbo dieną.
Šaltinis: Eurostat. 7.2. Dirbančiųjų skurdo priežastys: empirinė
perspektyva Žvelgiant į ES šalių kontekstą galima teigti, kad
šalyse, kuriose yra didesnis dirbančiųjų skurdo lygis, yra didesnis
ir bendro skurdo lygis, kadangi dirbančiųjų skurdo lygis yra bendro
gyventojų skurdo lygio dalis (7.10 pav.).
7. 10 pav. Sąveika tarp bendrojo ir dirbančiųjų skurdo lygių
ES šalyse, 2012 m.
Šaltinis: Eurostat.
0
5
10
15
20
25
30
Pilną darbo dieną Dalį darbo dienos
LT
ES 28
y = 0,7024x - 3,2967R² = 0,56
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
7 9 11 13 15 17 19 21 23 25
Dir
ban
čių
jų s
kurd
o ly
gis
Bendras skurdo lygis
-
9
Dirbančiųjų ir bendrojo skurdo lygio sąveiką patvirtina ir
koreliacija tarp šių rodiklių laike (7.11 pav.). 2005-2012 m.
laikotarpio analizė rodo, kad kuo didesnis dirbančiųjų skurdo
lygis, tuo didesnis ir bendrasis skurdo lygis. Dirbančiųjų ir
bendrasis skurdo lygis buvo vertinamas 18-64 metų amžiaus
grupėje.
7.11 pav. Sąveika tarp bendrojo ir dirbančiųjų skurdo lygių
Lietuvoje 2005-2012 m. amžiaus grupėje 18-64 metų.
Šaltinis: Eurostat. Lietuvoje dirbančiųjų skurdo lygis sudaro
apie pusę bendrojo skurdo lygio amžiaus kategorijoje nuo 18-64
metų. Laikotarpyje nuo 2011 iki 2012 metų Lietuvoje dirbančiųjų
skurdo lygis sudaro mažesnę bendrojo skurdo lygio dalį nei ES šalių
vidurkis (7.12 pav.). 7.12 pav. Dirbančiųjų skurdo lygio
santykis su bendruoju skurdo lygiu Lietuvoje ir ES 28.
Šaltinis: Eurostat.
y = 1,0259x + 8,4333R² = 0,602
10,0
12,0
14,0
16,0
18,0
20,0
22,0
24,0
6,0 7,0 8,0 9,0 10,0 11,0 12,0 13,0 14,0
%
%
0,00
10,00
20,00
30,00
40,00
50,00
60,00
70,00
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
%
-
10
Socialinės išmokos yra svarbi bendrojo skurdo mažinimo priemonė
(7.13 pav.). Skurdo lygis po socialinių išmokų Lietuvoje yra
gerokai mažesnis nei iki socialinių išmokų. Kadangi bendrasis
skurdo lygis yra susijęs su dirbančiųjų skurdo lygiu, todėl
socialinės išmokos, mažinančios bendrąjį skurdo lygį, mažina ir
dirbančiųjų skurdo lygį.
7.13 pav. Skurdo lygio po socialinių išmokų pokyčiai
Lietuvoje.
Šaltinis: Eurostat Šis skurdo lygio sumažėjimas koreliuoja su
išmokų lygiu, palyginus su BVP bei išmokomis, tenkančiomis vienam
gyventojui (7.14 pav. ir 7.15 pav.).
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
%
Bendras skurdas iki socialinių išmokų Skurdo lygio
sumažėjimas
Bendras skurdas po socialinių išmokų
-
11
7.14 pav. Skurdo lygio po socialinių išmokų sumažėjimo ir
socialinių išmokų lygio, palyginus su BVP, koreliacija Lietuvos
atveju, 2005-2011 m. laikotarpis.
Šaltinis: Eurostat. 7.15 pav. Skurdo lygio po socialinių
išmokų sumažėjimo ir socialinių išmokų, tenkančių vienam
gyventojui, koreliacija Lietuvos atveju, 2005-2011 m.
laikotarpis.
Šaltinis: Eurostat.
y = 0,4295x + 1,4857R² = 0,3114
4,0
5,0
6,0
7,0
8,0
9,0
10,0
11,0
12,0
13,0
10 12 14 16 18 20 22
Sku
rdo
lygi
o s
um
ažė
jim
as p
o s
oci
alin
ių iš
mo
kų,
%
Socialinės išmokos palyginus su BVP, %
y = 0,0065x + 0,9095R² = 0,3565
0,0
2,0
4,0
6,0
8,0
10,0
12,0
14,0
700,00 800,00 900,00 1 000,00 1 100,00 1 200,00 1 300,00 1
400,00
Surd
o ly
gio
su
maž
ėji
mas
po
so
cial
inių
išm
okų
, %
Socialinės išmokos tenkančios vienam gyventojui, EUR, 2005 m.
kainų lygis
-
12
Metai, kuriais testuojamos išmokos Lietuvoje buvo didesnės,
dirbančiųjų skurdo lygis turėjo tendenciją būti žemesnis (7.16 pav.
ir 7.17 pav.).
7.16 pav. Testuojamų išmokų ir dirbančiųjų skurdo sąveika
Lietuvoje.
Šaltinis: Eurostat.
7.17 pav. Testuojamų išmokų ir dirbančiųjų skurdo sąveika
Lietuvoje, 2005-2011 m.
Šaltinis: Eurostat.
y = 0,0019x + 9,1985R² = 0,2545
6,0
7,0
8,0
9,0
10,0
11,0
12,0
13,0
14,0
0,00 200,00 400,00 600,00 800,00 1 000,00 1 200,00
Dir
ban
čių
jų s
kurd
o ly
gis,
%
Testuojamos išmokos tenkančios vienam gyventojui, lt
y = 2,3026x + 8,9487R² = 0,3492
7,0
8,0
9,0
10,0
11,0
12,0
13,0
14,0
0,0 0,2 0,4 0,6 0,8 1,0 1,2
Dir
ban
čių
jų s
kurd
o ly
gis,
%
Testuojamų išmokų dalis palyginus su BVP, %
-
13
Žvelgiant į skurdo lygį iki socialinių išmokų ir po socialinių
išmokų ES šalyse, galima daryti išvadą, kad socialinės išmokos
reikšmingai sumažina skurdo lygį, tačiau nevienodu mastu skirtingų
šalių atvejais (7.18 pav.).
7.18 pav. Skurdo lygis iki socialinių išmokų ir po socialinių
išmokų ES šalyse 18-64 m. amžiaus grupėje, 2011 m.
Šaltinis: Eurostat. Nėra stiprios tiesinės priklausomybės tarp
socialinių išmokų dalies nuo BVP ir skurdo lygio sumažėjimo, nes
skirtingose ES šalyse skurdo lygis sumažėja skirtingu mastu (7.19
pav.).
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
45,0
50,0
EE BG DE CY IT MT SE LV NL ES LT SK UK FI HR DK CZ BE PT PL EL
RO AT FR LU SI HU
%
Skurdo lygis iki socialinių išmokų Skurdo lygio sumažėjimas
Skurdo lygis po socialinių išmokų
-
14
7.19 pav. Skurdo lygio sumažėjimo ir socialinių išmokų
koreliacija ES šalyse (18-64 amžiaus grupė), 2011 m.
Šaltinis: Eurostat. Kadangi dirbančiųjų skurdo lygis yra
santykinis rodiklis, todėl jo lygis priklauso nuo pajamų
pasiskirstymo šalyje. ES atveju šalyse, kuo didesnis pajamų
pasiskirstymo netolygumas, tuo didesnis ir dirbančiųjų skurdo
lygis. Šia sąveiką patvirtina analizė tiek pajamų netolygumą
vertinant kvantilių diferenciacijos koeficientu, tiek ir Gini
indeksu (7.20 pav. ir 7.21 pav.).
y = 0,0002x + 17,586R² = 0,0452
10
15
20
25
30
35
0,00 2 000,00 4 000,00 6 000,00 8 000,00 10 000,0012 000,0014
000,0016 000,0018 000,00
SKu
rdo
lygi
o s
um
žėji
mas
po
so
cial
inių
išm
okų
Išmokos tenkančios vienam gyventojui ES šalyse, EUR 2005 m.
kainomis
-
15
7.21 pav. Sąveika tarp pajamų pasiskirstymo netolygumo
(kvantilių diferenciacijos koeficiento) ir dirbančiųjų skurdo
lygio.
Šaltinis: Eurostat.
7.22 pav. Sąveika tarp pajamų pasiskirstymo netolygumo (Gini
indeksas) ir dirbančiųjų skurdo lygio.
Šaltinis: Eurostat. Koreliacija laike parodo, kad 2005 – 2012 m.
laikotarpyje didesnis dirbančiųjų skurdo lygis gali būti
paaiškintas didesniu pajamų pasiskirstymo netolygumu (7.23 pav. ir
7.24 pav.). Bendrojo pajamų pasiskirstymo netolygumo mažinimas
mažina ir dirbančiųjų skurdo lygį.
y = 2,2462x - 2,6531R² = 0,5259
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
3 3,5 4 4,5 5 5,5 6 6,5 7 7,5 8
Dir
ban
čijų
jų s
kurd
o ly
gis
Kvantilių diferencijacijos koeficientas
y = 0,6274x - 10,441R² = 0,4499
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
20 22 24 26 28 30 32 34 36 38
Dir
ban
čijų
jų s
kurd
o ly
gis
Gini indeksas
-
16
7.23 pav. Sąveika tarp pajamų pasiskirstymo netolygumo,
įvertinto kvantilių diferenciacijos koeficientu (amžiaus grupė iki
65 metų) ir dirbančiųjų skurdo lygio
(amžiaus grupė 18-64 metai).
Šaltinis: Eurostat.
7.24 pav. Sąveika tarp pajamų pasiskirstymo netolygumo,
įvertinto indeksu ir dirbančiųjų skurdo lygio (amžiaus grupė
18-64 metai).
Šaltinis: Eurostat.
y = 1,6896x - 1,6472R² = 0,8876
6,0
7,0
8,0
9,0
10,0
11,0
12,0
13,0
14,0
5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 7,5 8,0 8,5 9,0
%
kartai
y = 0,7682x - 16,799R² = 0,7409
6,0
7,0
8,0
9,0
10,0
11,0
12,0
13,0
14,0
31,0 32,0 33,0 34,0 35,0 36,0 37,0 38,0
%
%
-
17
Pažymėtina ES šalių kontekste, kad dirbančiųjų skurdo lygis
nepriklauso nuo šalies ekonominio išsivystymo, įvertinto bendruoju
vidaus produktu arba metinių ekvivalentinių disponuojamų pajamų
lygiu. Koreliacija tarp metinių ekvivalentinių disponuojamų pajamų
18-64 metų amžiaus grupėje bei dirbančiųjų skurdo lygio 2005-2012
m. laikotarpyje yra pavaizduota (7.25 pav.).
7.25 pav. Sąveika tarp dirbančiųjų skurdo lygio ir metinių
ekvivalentinių pajamų medianos 18-64 m. amžiaus grupėje .
Šaltinis: Eurostat. Taip pat yra svarbu įvertinti, kaip siejasi
mažai apmokamų darbuotojų dalis ir dirbančiųjų skurdo lygis.
Kadangi duomenys yra prieinami tik du metus, todėl detalios laiko
eilučių analizės Lietuvos atveju atlikti neįmanoma. Tačiau galima
panagrinėti, kaip šie rodikliai siejasi ES kontekste ir vėliau,
remiantis šia analize, įvertinti Lietuvos padėtį. Galima teigti,
kad dėl namų ūkio sudėties poveikio mažai apmokamų darbuotojų
dalies poveikis dirbančiųjų skurdo lygiui nėra labai stiprus (7.26
pav.). Šalyse, kuriose yra didesnė dirbančiųjų skurstančių dalis,
yra tik nežymi tendencija turėti didesnį dirbančiųjų skurdo lygį.
Tai galima paaiškinti namų ūkio sudėties poveikiu, kadangi skurdo
lygis priklauso ir nuo išlaikytinių skaičiaus bei partnerio
dalyvavimo darbo rinkoje. Lietuvoje 2010 m. pakankamai didelė mažai
uždirbančių dalis lėmė didesnį dirbančiųjų skurdo lygį.
y = -4E-05x + 10,349R² = 0,0084
6,0
7,0
8,0
9,0
10,0
11,0
12,0
13,0
14,0
6 000 8 000 10 000 12 000 14 000 16 000 18 000 20 000
%
lt
-
18
7.26 pav. Sąveika tarp dirbančiųjų skurdo lygio ir mažai
apmokamų darbuotojų dalies ES šalyse, 2009 m.
Šaltinis: Eurostat. Dirbančiųjų skurdas gali būti siejamas su
minimalių pajamų schemomis (7.1 lentelė).
7.1 lentelė. Visuminės pajamos iš minimalių pajamų garantavimo
schemos nuo ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos, %.
Vienišas asmuo
Vienišas asmuo su vienu vaiku
Vienišas asmuo su dviem vaikais
Pora Pora su vienu vaiku
Pora su dviem vaikais
at 43,5 41,1 39,6 43,5 38,8 35,5
be 48,1 49,3 40 53,4 53,4 45,8
bg 9 16,5 21,2 12 17 20,5
cy 31,9 31,9 31,9 31,9 31,9 31,9
cz 21,7 27,3 30,7 27,9 30,9 33
de 24,1 30,9 35,1 30,5 34,4 37,1
dk 64 80,7 78 85,3 82,1 79,8
ee 16,4 25,2 28,7 19,7 23,8 26,6
es 39,4 37,1 36 32,2 32 30,7
fi 26,2 35,6 39,9 32,4 36,7 39,7
fr 29 34,1 33,3 29,6 29,6 29,6
hu 22,9 31,1 25,3 27 22,5 19,3
ie 49 43,8 40,5 54,6 49,9 46,5
lt 31,4 43,5 49,1 37,8 43,7 48,0
lu 48,5 40,7 35,8 48,5 42,9 38,8
lv 14,5 20,7 23,3 19,5 20,7 17,8
mt 47,1 39,3 33,5 34 30,5 28
nl 39,1 42,1 34,2 52,1 43,4 37,2
pl 24,6 18,9 15,4 16,4 13,7 11,7
y = 0,1601x + 5,0338R² = 0,1077
0,0
2,0
4,0
6,0
8,0
10,0
12,0
14,0
16,0
18,0
0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00
Dir
ban
čių
jų s
kurd
o ly
gis,
%
Mažai apmokamų darbuotojų dalis, %
-
19
pt 27 27 27 27 27 27
ro 16 22,2 25,2 19,2 22,4 23,8
se 18,3 25,6 30,2 22,1 26,7 30
si 33,3 47,4 54,6 30,9 40 45,3
sk 11,5 16,8 13,7 13,3 16,7 14,3
uk 24,4 40,5 46,9 25,6 37 42,4
Šaltinis: Pena-Casas, R., Ghailani, D., Sabato, S., Nicaise, I.
(2013). Towards a European minimum income. European Economic
andSocial Committe. Nagrinėjant minimalių pajamų garantavimo
schemos dosnumą Lietuvoje vienišų asmenų, vienišų asmenų su vienu
vaiku, vienišų asmenų su dviem vaikais, poros be vaikų, poros su
vienu vaiku ir poros su dviem vaikais atvejus galima teigti, kad
išmokų dydis, palyginus su vidutinėmis pajamomis arba santykine
prasme, yra didelis. Lietuva pagal išmokų dydį daugelio namų ūkių
tipų atveju yra viena pirmaujančių šalių ES kontekste (7.27-7.32
pav.). Šis pirmavimas ES šalių kontekste yra labiausiai nulemtas
žemo vidutinių pajamų lygio šalyje. Tačiau absoliutine prasme
minimalių pajamų garantavimo schemos išmokos yra labai žemos, todėl
neužtikrina asmenų minimalaus išgyvenimo.
7.27 pav. Visuminės pajamos iš minimalių pajamų garantavimo
schemos nuo ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos. Vienišo
asmens atvejis.
Šaltinis: Pena-Casas, R., Ghailani, D., Sabato, S., Nicaise, I.
(2013). Towards a European minimum income. European Economic and
SocialCommitte.
0
10
20
30
40
50
60
70
bg sk lv ro ee se cz hu de uk pl fi pt fr lt cy si nl es at mt
be lu ie dk
pro
c
-
20
7.28 pav. Visuminės pajamos iš minimalių pajamų garantavimo
schemos nuo
ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos. Vienišo asmens
su vaiku atvejis.
Šaltinis: Pena-Casas, R., Ghailani, D., Sabato, S., Nicaise, I.
(2013). Towards a European minimum income. European Economic and
Social Committe.
7.29 pav. Visuminės pajamos iš minimalių pajamų garantavimo
schemos nuo ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos. Vienišo
asmens su dviem vaikais
atvejis.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
sk pl bg lv ro hu pt ee se cz cy fr mt nl de lu es at fi be ie
uk lt si dk
pro
c.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
bg sk pl lv ro ee se pt cz de hu cy fr fi es mt uk lu at nl lt
ie si be dk
pro
c.
-
21
Šaltinis: Pena-Casas, R., Ghailani, D., Sabato, S., Nicaise, I.
(2013). Towards a European minimum income. European Economic
andSocial Committe.
7.30 pav. Visuminės pajamos iš minimalių pajamų garantavimo
schemos nuo ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos. Poros
be vaikų atvejis.
Šaltinis: Pena-Casas, R., Ghailani, D., Sabato, S., Nicaise, I.
(2013). Towards a European minimum income. European Economic and
Social Committe.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
bg sk pl ro lv ee se uk hu pt cz fr de si cy es fi mt lt at lu
nl be ie dk
pro
c.
-
22
7.31 pav. Visuminės pajamos iš minimalių pajamų garantavimo
schemos nuo ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos. Poros
su vaiku atvejis.
Šaltinis: Pena-Casas, R., Ghailani, D., Sabato, S., Nicaise, I.
(2013). Towards a European minimum income. European Economic and
Social Committe.
7.32 pav. Visuminės pajamos iš minimalių pajamų garantavimo
schemos nuo ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos. Poros
su dviem vaikais atvejis.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
pl sk lv hu bg ro ee pt mt fr se es cy cz at de nl lu fi uk si
be ie lt dk
pro
c.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
pl sk bg lv ro hu ee se pt fr mt cz cy es de fi uk at si lu nl
lt ie be dk
pro
c.
-
23
Šaltinis: Pena-Casas, R., Ghailani, D., Sabato, S., Nicaise, I.
(2013). Towards a European minimum income. European Economic and
Social Committe. Dirbančiųjų skurdo lygį galima sieti su minimalių
pajamų garantavimo schemos dosnumu. Kuo didesnę dalį nuo
ekvivalentinių disponuojamų pajamų sudaro minimalių pajamų
garantavimo schemos dosnumas, tuo yra mažesnis dirbančiųjų skurdo
lygis namų ūkiuose, kuriuose yra išlaikytinių vaikų (7-9 pav.). Tuo
tarpu namų ūkių atveju, kuriuose nėra išlaikytinių vaikų, išmokų
dydis nelemia skurdo lygio mažėjimo. 7.33 pav. Priklausomybė tarp
dirbančiųjų skurdo (namų ūkis su išlaikytiniais vaikais)
ir minimalių pajamų garantavimo schemos dosnumo išmokų,
palyginus su ekvivalentinių disponuojamų pajamų mediana (namų
ūkis – vienas asmuo su vienu
išlaikytiniu vaiku).
Šaltinis: Šaltinis: Pena-Casas, R., Ghailani, D., Sabato, S.,
Nicaise, I. (2013). Towards a European minimum income. European
Economic and Social Committe; Eurostat.
y = -0,1285x + 13,551r = 0,43
0
5
10
15
20
25
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Dir
ban
čijų
sų s
kurd
as
Išmokų dalis nuo disponuojamų pajamų medianos
-
24
7.34. pav. Priklausomybė tarp dirbančiųjų skurdo (namų ūkis
su išlaikytiniais vaikais) ir minimalių pajamų garantavimo
schemos dosnumo, palyginus su ekvivalentinių
pajamų mediana (namų ūkis – vienas asmuo su dviem
išlaikytiniais
Šaltinis: Šaltinis: Pena-Casas, R., Ghailani, D., Sabato, S.,
Nicaise, I. (2013). Towards a European minimum income. European
Economic and Social Committe; Eurostat. 7.36 pav. Priklausomybė
tarp dirbančiųjų skurdo (namų ūkis su išlaikytiniais
vaikais)
ir minimalių pajamų garantavimo schemos dosnumo, palyginus su
ekvivalentinių pajamų mediana (namų ūkis – du suaugę su dviem
išlaikytiniais vaikais).
Šaltinis: Šaltinis: Pena-Casas, R., Ghailani, D., Sabato, S.,
Nicaise, I. (2013). Towards a European minimum income. European
Economic and Social Committe; Eurostat.
y = -0,1316x + 13,508R² = 0,2104
0
5
10
15
20
25
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Dir
ban
čijų
jų s
kurd
as
Išmokų dalis nuo disponuojamų pajamų medianos
y = -0,1224x + 13,338r = 0,40
0
5
10
15
20
25
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Dir
ban
čių
jų s
kurd
as
Išmokų dalis nuo disponuojamų pajamų medianos
-
25
SITUACIJOS VERTINIMAS Lietuvos dirbančiųjų skurdo lygis 2012 m.
ES šalių kontekste nėra labai aukštas. Lietuvos rodiklis yra
žemesnis nei ES šalių vidurkis. Lietuvos gyventojų skurdas, savo
maksimumą pasiekęs 2010 m., smarkiai sumažėjo iki 2012 m. Šiam
dirbančiųjų skurdo šuoliui didelę įtaką turėjo Globalinė finansų
krizė, kuri darė įtaką atlyginimų ir nedarbo lygiui. Didelę riziką
skursti turi namų ūkiai, kuriuose bent vienas iš suaugusių nedirba.
Ypatingai tai akivaizdu mažėjančių bei stagnuojančių darbo
užmokesčių kontekste. 2012 m. ekonomikai stabilizuojantis bei
mažėjant nedarbui, dirbančiųjų skurdo lygis smarkiai sumažėjo. O
pakankamai aukštos socialinės išmokos, orientuotos į vaikus/šeimą
(palyginus su kitomis išmokomis), lėmė tai, kad dirbančiųjų skurdo
lygis Lietuvoje 2012 m. buvo žemesnis nei ES šalių vidurkis.
Išmokos vaikams/šeimai, kaip rodo teorinėje dalyje išanalizuota
kitų šalių patirtis, yra efektyvi priemonė, mažinant dirbančiųjų
skurdo lygį. Dirbančiųjų skurdui Lietuvoje poveikį daro tokie
socialiniai demografiniai veiksniai kaip amžius, išlaikytinių vaikų
skaičius, darbo intensyvumas, išsilavinimas. Lietuvoje didžiausią
tikimybę skursti pagal amžiaus grupes turi 25-54 m. amžiaus
asmenys. Tai yra susiję su tuo, kad šioje amžiaus grupėje yra daug
išlaikytinių vaikų, kurie smukdo pajamų lygį, tenkantį vienam namų
ūkio nariui. Dirbančiųjų skurdo lygio analizė pagal išlaikytinių
vaikų turėjimą patvirtina, kad asmenys, kurie turi išlaikytinių
vaikų, susiduria su didesne rizika skursti. Nagrinėjant dirbančiųjų
skurdo lygį pagal darbo intensyvumą matyti, kad didžiausią riziką
patirti skurdą turi asmenys, kurių darbo intensyvumas (išdirbtas
mėnesių skaičius per paskutinius metus) yra žemiausias. Didesni
bedarbystės laikotarpiai, palyginus su darbo laikotarpiu, lemia
mažesnes pajamas, tenkančias asmenims per mėnesį. Taip pat skurdo
lygiui turi poveikį išsilavinimas. Aukštesnį išsilavinimą turintys
asmenys susiduria su mažesne rizika skursti nei asmenys, turintys
žemesnį išsilavinimą. Tai galima paaiškinti pajamų lygio
skirtumais. Aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys turi
vidutiniškai aukštesnį darbo užmokesčio lygį. Didžiausią riziką
patirti skurdą turi tie asmenys, kurie turi tik pradinį
išsilavinimą, o mažiausią - asmenys, turintys aukštąjį
išsilavinimą. Lietuvoje asmenys, dirbantys pagal terminuotą darbo
sutartį, turi mažesnę riziką patirti skurdą nei asmenys, dirbantys
pagal neterminuotą darbo sutartį. Šiuo atveju Lietuva labai
skiriasi nuo ES šalių vidurkio, kur asmenys, dirbantys pagal
terminuotą darbo sutartį, turi žymiai didesnę riziką patirti skurdą
nei asmenys, dirbantys pagal neterminuotą darbo sutartį. Šio
skirtumo priežastis yra atlyginimų skirtumas. Asmenys, dirbantys
pagal terminuotą darbo sutartį, vidutiniškai uždirba daugiau nei
asmenys, dirbantys pagal neterminuotą darbo sutartį. Atlyginimų
skirtumą pagal darbo sutarties tipą galima paaiškinti didesniais
apribojimais Lietuvoje sudarinėti terminuotas darbo sutartis,
palyginus su kitomis ES šalimis. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje
įsigaliojusiame LR Darbo Kodekse numatyta, kad terminuota darbo
sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų
atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama
sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio
pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar
kolektyvinės sutartys. Lietuvoje asmenys, dirbantys dalį darbo
dienos, turi didesnį skurdo rizikos lygį nei asmenys, dirbantys
visą darbo dieną. Ši tendencija atitinka vidutinę ES šalių
tendenciją, tačiau skirtumai tarp dirbančiųjų visą darbo dieną ir
dirbančiųjų tik dalį dienos Lietuvoje yra didesni nei ES vidurkis.
Asmenys, dirbantys tik dalį darbo dienos, vidutiniškai uždirba
mažiau nei asmenys, dirbantys visą darbo dieną, todėl ir susiduria
su didesne rizika skursti. Žvelgiant bendrai, dirbančiųjų skurdas
yra bendrojo skurdo lygio dalis. ES šalyse, kuriose yra didesnis
bendrasis skurdo lygis, dirbančiųjų skurdo lygis irgi turi
tendenciją būti didesnis. Lietuvoje laikotarpiu, kuriuo bendrasis
skurdo lygis buvo didesnis, dirbančiųjų skurdo lygis irgi buvo
didesnis. Lietuvoje dirbančiųjų skurdo lygis sudaro šiek tiek
daugiau nei 40 % nuo
-
26
bendrojo skurdo lygio. Ši dalis Lietuvoje yra mažesnė nei
vidutiniškai ES šalyse 2012 m. Todėl reikėtų pabrėžti, kad
priemonės, kurios mažina bendrąjį skurdo lygį, mažina kartu ir
dirbančiųjų skurdo lygį. Šiuo atveju yra labai svarbus socialinių
išmokų vaidmuo. Skurdo lygis Lietuvoje po socialinių išmokų yra
reikšmingai mažesnis nei iki socialinių išmokų. Nors šis skurdo
lygio sumažėjimas dėl socialinių išmokų Lietuvoje yra mažas,
palyginus su ES šalių vidurkiu. Lietuvoje laikotarpyje, kuriame
socialinės išmokos buvo didesnės, skurdo lygio sumažėjimas turėjo
tendenciją būti didesnis. Nagrinėjant testuojamų išmokų poveikį
skurdo lygiui atskirai, reikėtų pabrėžti, kad laikotarpiu, kuriuo
testuojamos išmokos buvo didesnės, dirbančiųjų skurdo lygis
Lietuvoje turėjo tendenciją būti žemesnis. Bendrai, tiek
dirbančiųjų, tiek ir bendras skurdo lygis yra susijęs su pajamų
netolygumu. Kuo didesnis pajamų netolygumas, tuo didesnis
dirbančiųjų ir bendras skurdo lygis. Dirbančiųjų skurdo lygiui
neturi poveikio vidutinės pajamos šalyje. Iš dalies dirbančiųjų
skurdo lygiui turi poveikį mažai apmokamų darbuotojų dalis,
palyginus su visais dirbančiaisiais. Kuo ši dalis didesnė, tuo
dirbančiųjų skurdo lygis labiau linkęs būti didesniu. Tačiau namų
ūkio sudėtis šį mažai uždirbančių darbuotojų polinkį skursti
truputi sušvelnina. Minimalių pajamų garantavimo schemos, palyginus
su ekvivalentinėmis disponuojamomis pajamomis arba santykine
prasme, yra dosnios Lietuvoje, tačiau savo absoliučiu dydžiu nėra
labai didelės. Minimalių pajamų garantavimo schemos išmokos
absoliučiu dydžiu neužtikrina minimalaus asmenų vartojimo lygio.
Tačiau reikėtų pabrėžti, kad šio tipo išmokos ir kompensacijos gali
reikšmingai sumažinti dirbančiųjų santykinį skurdo lygį, jeigu jos
yra nukreiptos į namų ūkius, kuriuose yra išlaikytinių vaikų. Kaip
rodo ES šalių patirtis, šalyse, kuriose minimalių pajamų schemos
skirtos namų ūkiams su išlaikytiniais vaikais yra dosnesnės, ten
dirbančiųjų skurdo lygis yra žemesnis.
