PRISIKËLIMAS2012 m. Geguþë Nr. 113

Kauno Kristaus Prisikëlimo parapijos laikraðtis

2012 m. Geguþë Nr. 113

Ðiø metø balandþio 22 d. sukako 10 me-tø, kai mûsø parapijoje darbuojasi klebo-nas mons. teol. lic. kun. Vytautas Grigara-vièius. Jam atëjus pastebimai pasikeitë ûkinëir pastoracinë parapijos veikla. Mes, tikin-tieji, labiausiai pamatome iðorinius pokyèius,todël ðia proga norime juos dar kartà prisi-minti.

Dël naujojo klebono energingos veiklossparèiai pajudëjo Paminklinës Prisikëlimobaþnyèios atstatymo darbai, ir jau po porosmetø, 2004 m. gruodþio 26 d., ji buvo kon-sekruota. Dar po dvejø metø ið esmës buvorekonstruota maþoji baþnytëlë, ágyti naujiklauptai, 2011 m. sutvarkytas ðventorius, oðiais 2012 m., laimëjus projektà, uþ EuroposSàjungos lëðas ið pagrindø tvarkomas ðven-toriuje esantis namas, kuriame ásikurs socia-linës rizikos asmenø integracijos centras. 2009m. prie Paminklinës Prisikëlimo baþnyèiosbuvo pastatyti erdvûs Parapijos namai. 2011m. centrinis altorius papuoðtas V. Kaðuboshoreljefu �Prisikëlæs Kristus�, o ðámet Vely-kø iðvakarëse buvo paðventintos dailininkoJ. Vosyliaus tapytos Kryþiaus keliø stotys,kurios darniai ásiliejo á baþnyèios erdvæ. Dardaug bûtø galima vardyti atliktø darbø, re-gimø pokyèiø, ávykusiø per pastaràjá deðimt-metá, kaip antai naujø institucijø ákûrimà beijø veiklos pagyvëjimà, laikraðèio �Prisikëli-mas� iðleidimà, interneto svetainës sukûri-mà, projekto �Þodis ir spalva� atsiradimà irkt. Taèiau yra tokiø dalykø, kuriø plika aki-mi nepamatysi, todël nusprendëme ðio bei topasiklausti paties klebono.

1. Mielas monsinjore, rudená sukako jû-sø kunigystës 20-metis, o ðtai dabar jau 10metø darbuojatës mûsø parapijoje, tad be-veik pusæ savo tarnystës laiko esate pralei-dæs pas mus. Ar galëtumëte pasidalyti min-

timis, koks Jums buvo ðis deðimtmetis, kuoypatingas, ásimintinas, iðskirtinis?

Paskyrimas á Kauno Kristaus Prisikëlimobaþnyèià mane labai sujaudino, buvo ðiek tiekbaugu, nes laukë milþiniðkas darbas � Tautosðventovës atstatymas. Kai pirmàkart pro geleþi-næ uþkardà áþengiau á ðventoriø, á pastoliuoseskendinèià baþnyèià, pakëliau akis á dangø irvos ne garsiai suðukau: �Vieðpatie, jeigu Tavovalia, kad prikelèiau ðià baþnyèià gyvenimui,padëk man, ir að stengsiuos tai padaryti!� Giliaipasàmonëje nuaidëjo padràsinantys þodþiai:�Nebijok, nes að su tavimi esu, nebûgðtauk, nesað esu tavo Dievas! Tave stiprinsiu, � padësiutau, remsiu tave savo teisumo deðine� (Iz 41,10). Þinoma, tuomet ne taip tiksliai nuskambëjoðie pranaðo Izaijo þodþiai. Rekonstruoti, remon-tuoti baþnyèias man teko visose iki tol tarnauto-se parapijose, taèiau èia buvo visai kiti mastai,daug didesnë atsakomybë. Be to, parapijoje yradvi baþnyèios, ir maþàjà baþnyèià taip pat reikë-jo rekonstruoti.

Ðalia statybos darbø teko rûpintis sielova-dos reikalais, kur svarbiausias prioritetas - au-ginti gyvàjà Baþnyèià. Parapijoje buvo tik Cari-tas organizacija, Marijos legionas, kelios maldosir jaunimo grupelës. Pastaruoju metu parapijojeveikia 23 sielovadinës institucijos, kurios buvoásteigtos per pirmuosius mano tarnystës metus.

2002 m. labai padidëjo darbø apimtys irKauno arkivyskupijoje, nes buvau paskirtasKauno I dekanato dekanu, Kauno dekanø ta-rybos pirmininku, Kauno arkivyskupijos kon-sultoriø ir kunigø tarybos nariu. 2003 m. tapauKauno arkivyskupijos II Sinodo vyr. komisi-jos nariu, Ekonominës komisijos pirmininku,socialinës bei karitatyvinës veiklos komisijosnariu. Nuo 2004 m. esu Kauno m. Caritas sriu-bos valgyklos direktorius. 2006 m. buvau pa-skirtas Kauno arkivyskupijos tribunolo teisë-ju. 2006 m. buvau Ðvè. M. MarijosApsireiðkimo Ðiluvoje 400 m. jubiliejaus ko-miteto nariu. Taip pat nuo 2009 m. esu Visuo-meninës tarybos prie Kauno apskrities vyriau-siojo policijos komisariato pirmininkas. 2012m. iðrinktas Kauno Þaliakalnio seniûnijos ben-druomenës nariu. 2011 m. dësèiau tikybà Kau-no J. Basanavièiaus mokykloje, tai padëjo manarèiau paþinti jaunimo gyvenimà. Kai kuriosðiø pareigø man buvo visiðkai naujos, todëlteko naujai mokytis, domëtis. Taip pat 2006m. baigiau VDU baþnytinës teisës magistratû-rà ir ágijau teologijos licenciatà. Taigi per ðá

deðimtmetá ágijau daug naujø patirèiø, kuriospareikalavo naujø þiniø, skatino tobulëti.

2. Ið Jûsø darbø matyti, kad esate labaiaktyvus þmogus ne tik baþnytiniame gyve-nime, bet ir visuomeninëje veikloje. Kadkiekvienà darbà atliekate nuoðirdþiai ir stro-piai, liudija per tà laikotarpá gauti apdova-nojimai, kaip antai:

2004 m. � Kauno m. þenklas �Gerumoplyta�, 2005 m. � medalis �Ðvè. Mergelës Ma-rijos apsireiðkimas Ðiluvoje�, 2006 m. � Kau-no m. III laipsnio Santakos Garbës þenklas,2007m. � suteiktas Ðventojo Tëvo kapeliono� monsinjoro titulas, 2011 m. � Pal. JonoPauliaus II medalis, 2012 m. Kauno m. bur-mistro Jono Vileiðio pasidabruotas medalis,2012 m. Gerojo Ganytojo parapijos ir JonoPauliaus II relikvijø medalis. O kiek dar daugpadëkos, pagyrimo raðtø!

Mes taip pat þinome, kad be Jûsø neap-sieina nei viena þymi ðventë parapijos terito-rijai priklausanèiose gimnazijose bei mokyk-lose. Taip pat esate parengæs ne vienàpraneðimà vaiko socializacijos, tautos mo-ralës, krikðèioniðkos santuokos sëkmës, Baþ-nyèios indëlio rûpinantis doro pilieèio ugdy-mo klausimais ir juos skaitëte ávairioseKauno m. savivaldybës organizuotose kon-ferencijose. Be to, domitës menu, teatru,mëgstate klasikinæ ir sakralinæ muzikà. Kaipsuspëjate? Kaip sugebate suderinti pasto-racinæ tarnystæ su visuomenine veikla?

Pirmiausiai viskà ið anksto gerai apmàstau,suplanuoju kiekvienos dienos darbus, numatauperspektyvà mënesiui, netgi metams. Jei Dievoplanai yra kiti, tai nesunkiai koreguoju savuo-sius. Antra, tiek sielovadoje, tiek ûkinëje veik-loje turiu gerà, darbðèià, iðtikimà komandà, ku-ria pasitikiu ir kuri nuoðirdþiai darbuojasi,teikdama patarimus bei konkreèiu darbu padë-dama ágyvendinti parapijai keliamus tikslus beiuþdavinius. Naudodamasis proga nuoðirdþiai dë-koju visiems Pastoracinës tarybos, visø institu-cijø nariams ir apskritai visiems parapijieèiamsuþ palaikymà, moralinæ paramà asmeniðkai manir materialinæ paramà Baþnyèiai.

3. Sekmadieniais Marijos radijas tran-sliuoja laidà �Atokvëpio valandëlë�. Ar Jûsatrandate laiko tokiai valandëlei ir kokia ji?

Be stabtelëjimø, be atokvëpio valandëliø ne-ámanomas visavertis þmogaus gyvenimas. Ma-

Mielosios mamos, sveikiname Jus Motinos die-nos proga, linkime Jums neiðsenkanèios ramybës,iðtvermës bei gerumo, auginant savo atþalas tikëji-mo ir meilës Dievui dvasia. Tegul visada Jûsø gyve-nimo kelià apðvieèia ir pavyzdá rodo Ðvè. Dievo Mo-tinos pasiaukojama meilë Sûnui ir Dievui.

Klebono mons. Vytauto Grigaravièiaus deðimtmetis parapijoje: dëkojamemielam klebonui uþ uolià ir nuoðirdþià tarnystæ

Nukelta á 2 p.

2012 m. Geguþë Nr. 113

PRISIKËLIMAS2

no kiekviena diena prasideda ryto malda � pokal-biu su Dievu, praðant Jo palaimos bûsimiemsdienos darbams. Kryþiaus þenklu palaiminu pa-rapijos tikinèiuosius, pavesdamas juos Dievo ma-lonei. Ðis ryto ritualas man ypaè brangus, sutei-kia stiprybës visai dienai. Dienos metu stengiuosikuo daþniau uþsukti á maþàjà baþnytëlæ, kur mal-da pagarbinu Ðvè. Sakramentà. Tarp átempto die-nos darbo tai tikra atgaiva sielai. Vakarais pagalgalimybes mëgstu aplankyti dramos teatro spek-taklius, pasiklausyti klasikinës ar sakralinës mu-zikos, iðklausyti þinias, paskaityti knygà. Supran-tama, diena vël baigiasi pokalbiu su Dievu, padëkaJam uþ suteiktas malones.

4. Kà patartumëte ðiuolaikiniam jauni-mui, kuris norëtø prasmingai tvarkyti laikà?

Ðiame mobiliame technokratiniame ir pakan-kamai chaotiðkame pasaulyje jaunas þmogausdaþnai praranda orientacijà, pasitikëjimà Dievuir já apima neviltis. Nerasdamas atramos, nesu-gebëdamas prasmingai tvarkyti laiko, daþnaspuola á kraðtutinumus. Visa tai atsitinka todël,kad jaunas þmogus maþai paþásta Dievà, neturitvirto tikëjimo, jauèiasi vieniðas. Tik su Dievopagalba, pavedant jam visus dienos rûpesèius,ámanoma prasmingai ir tikslingai tvarkyti mumsskirtà laikà þemëje. Kiekvieno tikinèiojo parei-ga padëti jaunam þmogui visø pirma atrasti Die-và, paþinti Kristaus mokslà ir juo vadovautissavo gyvenime.

5. Ðiandienos þmogus, besiblaðkantis, ið-gyvenantis ne tik materialius nepriteklius,bet svarbiausiai dvasiná skurdà, jauèiasi la-bai nelaimingas. Ar apskritai ámanoma jaus-tis laimingam, jei gyvenime susiduriama sutiek daug sunkumø ir blogiu?

Svarbiausiai atrasti ramybæ savo ðirdyje, ku-ri neámanoma be Dievo. Kartais su Dievu mesderamës, maldomis, religine veikla bandome �nu-sipirkti� laimingà gyvenimà. Nusivylæ, negavæto, ko praðëme ið Dievo, pradedame Já kaltinti,

nerimauti ir pasijauèiame be galo nelaimingi. Taippat turime tvirtai þinoti, kad krikðèionio gyveni-mas jokiu bûdu nëra ramus, kad tai nuolatinëkova su blogiu, pagundomis, nuodëmëmis. Jë-zus aiðkiai pasakë: �Að jums palieku ramybæ,duodu jums savo ramybæ. Ne taip að jà duodu,kaip duoda pasaulis. Tenebûgðtauja jûsø ðirdysir teneliûdi!� (Jn 14, 27). Jei mes ieðkosime to-kios ramybës, kaip jà supranta pasaulis, ir tikësi-me, kad bûsime ramûs ir laimingi, kai viskas ge-rai seksis, kai bûsime apsaugoti nuo bet kokiønemalonumø, kai visi mûsø norai bus patenkintiir pan., tikrai niekad iki galo nesijausime laimin-gi. Jëzaus duotoji ramybë niekada nebus ið mûsøatimta, jei mes pasiliksime Jëzuje, nes Jis nugalë-jo pasaulá, Jis prisikëlë ið numirusiø ir padovano-jo mums amþinàjá gyvenimà.

Kitas laimës ðaltinis yra dþiaugsmas. Apað-talas Paulius kvieèia: �Visuomet dþiaukitës Vieð-patyje! Ir vël kartoju: dþiaukitës!� (Fil 4, 4).Biblijoje dþiaugsmas ir laimë minimi daugiaunei aðtuonis ðimtus kartø. Tai parodo, kaip svar-bu mums, tikintiesiems, suprasti Kristaus at-neðtos Gerosios Naujienos skleidþiamà þinià.Biblijoje apraðomi paprasti gyvenimo dþiaugs-mai: dël pjûties ar gero vynuogiø derliaus, dëlkûdikio gimimo, ar þavëjimasis Dievo kûrinija,dþiaugsmas drauge garbinti ir ðlovinti Dievà irkt. Deja, ðiuolaikinis þmogus nemoka dþiaugtisnet gausiomis dovanomis, kuriomis kasdien jáapdovanoja Dievas.

Sugebëjimas Jëzuje atrasti ðirdies ramybæ,dþiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, Dievomalonëmis, kuriomis esame apdovanojami, ne-pamirðtant dëkoti Jam, suteiks mums gyvenimopilnatvæ ir tikràjà laimæ.

6. Ar turite idealà, á kurá lygiuojatës, ku-ris Jums yra pavyzdys?

Kristus apaðtalams kalbëjo: �Bûkite tokietobuli, kaip jûsø dangiðkasis Tëvas yra tobu-las.�(Mt 5, 48). Savo gyvenimu Jis parodë, koksturi bûti tikras krikðèionis, ir visi mes turimesiekti kuo tobuliau atspindëti Kristaus gyveni-

mà. Mano sielai artimiausias þmogus, ið kuriosemiuosi stiprybës, patirties yra Pal. Jurgis Ma-tulaitis. Jo gyvenimo credo �Duok, Dieve, kadsudegèiau kaip þvakë ant altoriaus nuo darbokaitros ir meilës ugnies Tau ir Tavo Baþnyèiai�tapo savotiðku mano gyvenimo idealu nuo tolaiko, kai ástojau á Kauno kunigø seminarijà.

Apskritai daug graþiø pavyzdþiø galima at-rasti ne tik tarp ðventøjø ir palaimintøjø, bet irmûsø tarpe. Að taip pat patirties, iðminties, ra-mybës ir kantrybës semiuosi ið kai kuriø manartimø dvasiðkiø. Kiekvienas, siekiantis ðven-tumo, gali daug ko iðmokti ið tø þmoniø, kuriegyvena Evangelijos dvasia, skleidþia gërá, do-vanoja meilæ ir gailestingumà artimiesiems.

7. Kà palinkëtumëte ateièiai sau ir mums,tikintiesiems?

Ðiais Pal. J. Matulaièio metais sekant jo pa-vyzdþiu, linkëèiau giliau paþinti Kristø ir Jomokslà, gyventi tikëjimo dvasia, dovanoti ki-tiems veltui ið Dievo gautus talentus dël bendrogërio, kurio labai trûksta mûsø tëvynëje Lietu-voje. Taip pat linkiu tinkamai pasiruoðti sutikti2013-uosius � Tikëjimo metus. Svarbiausia la-biau pasitikëti Dievu, daugiau ðypsotis, dþiaug-tis gyvenimu, branginti ir prasmingai leisti lai-kà, kurá mums padovanojo Dievas.

Aèiû uþ pokalbá. Ta proga nuoðirdþiaidëkojame Jums, monsinjore, uþ nuolatinárûpestá turtinti tikinèiøjø dvasià ne tik reli-ginëje, bet ir kultûrinëje plotmëje. Esamedëkingi uþ meilæ groþiui ir nuolatiná jo puo-selëjimà, nes groþis, ðvara, tvarka baþnyèio-je teikia jaukumo, þadina susiþavëjimà, pa-deda dþiaugsmingiau dëkoti, ðlovinti irgarbinti Dievà. Linkime Jums gausiø Dievomalonës dovanø, kurios padëtø realizuotislapèiausius norus ir planus. Linkime arti-møjø, bendraþygiø ir visø tikinèiøjø palai-kymo, pakantumo, atlaidumo, paramos irdidþiulës meilës.

Su monsinjoru kalbëjosiDalë Starkutë ir Birutë Vasylienë

Naujø Kryþiaus kelio stoèiø paðventinimaspaminklinëje Prisikëlimo baþnyèioje

Balandþio 5-àjà, Didájá ketvirtadiená, 18 val.,paminklinëje Kristaus Prisikëlimo baþnyèiojebuvo aukojamos Paskutinës vakarienës ðv. Mi-ðios, kuriomis prasidëjo Velykø tridienis. Mi-ðioms vadovavo parapijos klebonas mons. Vy-tautas Grigaravièius, pamaldø eigà aiðkinovikaras kun. Audrius Martusevièius.

Homilijoje klebonas akcentavo svarbiausiusPaskutinës vakarienës momentus: Kristus atsi-sveikinimà su savo mokiniais ir meilæ, iðreikðtàkojø plovimu mokiniams, Eucharistijos ir Ku-nigystës ásteigimà.

Nutilus vargonams, Paskutinës vakarienësðv. Miðios baigësi iðkilminga procesija, kurioje

Ðvè. Sakramentas buvo perneðtas á Ðvè. Sakra-mento koplyèià. Tikintieji tyloje dar ilgai adora-vo Eucharistiná Jëzø. O Kristau! Tegul Tavomeilë ir nusiþeminimas bûna mums pavyzdþiueinant prie Dievo stalo.

Didþiojo penktadienio Kristaus Kanèios pa-maldos prasidëjo 17 val., einant Kryþiaus ke-lius ir ðventinant naujas Kryþiaus keliø stotis.Pamaldoms vadovavo klebonas mons. V. Gri-garavièius, procesijoje dalyvavo vikaras kun.Nerijus Ðmerauskas, parapijos jaunimas, gie-dojo Sumos choras.

Baigus ðià pamaldø dalá, klebonas pasidþiau-gë, kad Kryþiaus kelio stotys � tai nuostabi do-vana, kurios ilgai laukëme. Monsinjoras áteikëpadëkos raðtus autoriui dailininkui Juozui Vo-

Parapijos gyvenimo atspindþiai

Didysis Vieðpaties Kanèios ir Prisikëlimo tridienis.

Atkelta ið 1 p.

Skaitytojø tribûnaAda Maknavièienë,senjorø sambûrio narë

MaldaKai ðirdá skauda, kai sieloj nemiela,Noriu pasiguost, atverti sielà.Bet ar iðklausys kas svetimà raudà,Kai ðitiek abejingø, kai kitam neskauda?

Iðëjau á gamtà, tà ramybës uostà,Parko berþeliui bandþiau pasiguosti.O jis nesiklausë, tik nuolat ðlamëjo,Blaðkomas liûdno rudeninio vëjo.

Nuojauta sakë eit á baþnyèià, uþsidegt þvakelæ.Þvakës liepsnelës viltingai plazdëjo,Manosios lûpos maldelæ ðnabþdëjo:Ðventoji Marija, vesk mane uþ rankelës!

Að trapi, man lengva paslysti,O pakilt vienai per sunku.Suteik stiprybës, gyvenimo vingiuos � kantrybës,Te ðventa ramybë ið krûtinës sklinda.

2012 m. Geguþë Nr. 113

PRISIKËLIMAS 3

Balandþio 12 d. Þaliakalnio dienos centrovaikai vyko á nepaprastai ádomià kelionæ. Ma-þiausiems tai buvo pirmoji iðvyka á Vilniø, ta-èiau ir tiems, kurie jau lankësi sostinëje ne vienàkartà, áspûdþiø taip pat netrûko.

Pirmiausiai Vilniuje mes aplankëme Kated-rà, pasimeldëme prie Lietuvos jaunimo globëjoðv. Kazimiero karsto, pamatëme ir Turino drobu-lës kopijà, kuri buvo eksponuojama katedroje.Tikima, kad tokioje drobulëje buvo ávyniotas irpalaidotas Jëzaus kûnas. Ði vieta sulaukë benedidþiausio vaikø susidomëjimo, kadangi kiekvie-nas toje audeklo kopijoje stengësi áþvelgti Jëzauskûno atspaudus ar netgi veido kontûrus. Pasi-vaikðèiojæ po Katedros aikðtæ ir pasigroþëjæ di-

Rosita Urbanavièiûtë ir s. Liudvika Lukoðevièiûtë, soc. darbuotojos

Þaliakalnio vaikø dienos centro maþieji aplankë Gailestingumo ðventovædingais architektûros kûriniais, keliavome toliau.

Dþiaugëmës turëdami galimybæ aplankytiDievo Gailestingumo Ðventovæ ir dalyvauti ðv.Miðiose, kurias aukojo Lietuvos kariuomenësvyskupas Gintaras Gruðas. Taèiau uþ viskà svar-biau vaikams buvo pamatyti Gailestingojo Jë-zaus paveikslo originalà, kadangi dienos centreturime jo kopijà ir kasdien prie jo meldþiamësDievo gailestingumo vainikëlá. Ne maþiau svar-bu bei ádomu buvo suþinoti ir tai, jog ðis paveiks-las buvo nutapytas pagal ðventosios ses. Fausti-nos regëjimà. Kad daugiau suþinotume apie paèiàðv. Faustinà, apsilankëme ir namelyje, kuriame jigyveno. Èia vaikai su dideliu smalsumu ne tikklausësi muziejininko pasakojimo, bet ir apþiûri-

nëjo daiktus ið ðv. ses. Faustinos laikø. Namelyjematëme ne tik ðv. Faustinos, bet ir jos nuodëm-klausio pal. kun. Mykolo Sopoèkos relikvijas.

Pasisëmæ daug naudingø þiniø ir kaip potikros piligriminës kelionës iðvargæ bei iðalkæ,apsilankëme puikioje, ekologiðkoje vaikø kavi-nëje �Nykðtukø pasaulis�. Èia ne tik skaniai pa-valgëme, bet ir susidraugavome su kavinëje gy-venanèiais ir lankytojø laukianèiais triuðiais beikitais maþaisiais gyvûnëliais. Maloniai nustebi-no tai, jog kavinës savininkai padovanojo vai-kams nemokamà desertà.

Patenkinti kelione, dëkingi Dievui ir kupinigeriausiø áspûdþiø iðvykome namo, atsisveiki-næ su sostine Vilniumi iki kitø susitikimø.

syliui ir visiems, dosniai paaukojusiems ðiomsKryþiaus kelio stotims ásigyti. Po to pakvietëpasisakyti stoèiø autoriø Juozà Vosyliø, kurisyra tapytojas monumentalistas, vienas ið nedau-gelio ðiuolaikiniø dailininkø, sëkmingai kurian-èiø sakralinæ dailæ.

Tapytojas Juozas Vosylius papasakojo, kaipgimë ðis ðedevras, nuostabiai tinkantis mûsø baþ-nyèiai. Jis nuoðirdþiai prisipaþino, kad jam buvodidelë garbë ir atsakomybë tapyti ðias Kryþiauskelio stotis, padëkojo klebonui, komisijai, kurieávertino jo darbà, ir akcentavo esminius dalykus.Kryþiaus kelio stotyse vyrauja dvi zonos: juodair balta � ðviesa ir tamsa Juoda spalva � tamsatarsi uþvaldo Kristø ir jo þmones: Vieðpaèiui te-ko susidurti su tamsybiø siautëjimu. Skiriamojilinija tarp ðviesos ir tamsos yra þaibo � kraujolinija. Kiekvienoje stotyje skirtingas erðkëèiø vai-nikas � tai blogio ávairovë. Vidinio dramatizmoveiksmà dailininkas vystë per rankø ir kojø jude-sius. Tapydamas veidà, autorius prisiminë Turi-no drobulæ: nenusakoma kanèia veide, neámano-ma suskaièiuoti þaizdø.

Padëkos þodá autoriui ir klebonui tarë me-notyrininkë prof. Laima Ðinkûnaitë.

Pagrindinës vakaro ðv. Miðios prasidëjo pa-tarnautojø, dvylikos vyrø ir klebono procesijaprie altoriaus. Monsinjoras atsigulë kryþiumiprieð altoriø, tuo primindamas Kristaus kanèià.

Pamaldø eigà komentavo vikaras kun. AudriusMartusevièius. Evangelijà pagal Jonà klebonuipadëjo skaityti aktorius Egidijus Stancikas irKauno miesto savivaldybës Kultûros skyriausvedëjas Sigitas Ðleþas.

Homilijoje mons. V. Grigaravièius akcen-tavo þmogaus þiaurumà, kuriam nusakyti daþ-nai trûksta þodþiø ir fantazijos. Klebonas kvietëne tik ðiandien, bet kiekvienà kartà su meile irbegaliniu dëkingumu artintis prie Nukryþiuoto-jo Jëzaus, praðant Ðventosios Dvasios padëtilabiau gailëtis uþ savo nuodëmes, kurios dar visiki ðiø dienø ið naujo atveria Kristaus þaizdas.

Po to vyko Kryþiaus pagarbinimo apeigosir Ðvè. Ðakramentas buvo perneðtas á Kristauskapo vietà.

Balandþio 7 d. Velyknaktis prasidëjo 20 val.Þiburiø liturgija. Velyknakèio liturgijai vadova-væs parapijos klebonas mons. Vytautas Griga-ravièius ðventoriuje paðventino uþkurto lauþougná ir uþþiebë velykinæ þvakæ. Jà iðkëlæs proce-sijos prieðakyje þengë vidun á tamsoje skendin-èià baþnyèià giedodamas �Kristus mums ðvie-èia�, o tikintieji tuo metu prisidegë þvakes nuojo laikomos velykinës þvakës. Monsinjoras pa-laimino Velykø þvakæ malda, iðkilmingai skel-bianèia Velykø ðventæ.

Liturgijos eigà aiðkinantis vikaras kun. Aud-rius Martusevièius paskelbë Þodþio liturgijos dalá

ir komentavo kiekvienà Senojo Testamento skai-tinio dalá. Penkis skaitinius ið Senojo Testamentoskaitë jaunimo, parapijieèiø ir pastoracinës tary-bos nariai. Sumos choras giedojo psalmes.

Po skaitiniø choras uþgiedojo �Garbë Die-vui aukðtybëse�. Nuo Didþiojo ketvirtadieniovakaro gedulingai tylëjæ baþnyèios varpai vëlsuskamba, dþiaugsmo ir triumfo gaida pritarda-mi ðiam angelø himnui. Baþnyèià uþliejo ðviesa:tamsa nugalëta, ðviesa nugalëjo, Kristus � Pa-saulio ðviesa � prisikëlë visiems laikams!

Vikaras kun. Nerijus Ðmerauskas perskaitëEpistolæ ið ðv. apaðtalo Pauliaus laiðko romieèiams,prof. kan. Robertas Pukenis � Evangelijà pagalMorkø, o klebonas mons. Vytautas Grigaravièiusperskaitë Kauno arkivyskupo Sigito TamkevièiausSJ Velykiná sveikinimà tikintiesiems.

Krikðto liturgijà áprasmino du krikðtijamikatechumenai � Aurelijus ir Ieva. Klebonas, pa-nardindamas Velykø þvakæ paðventino vande-ná, kuriuo pakrikðtijo ðiuos du jaunuolius irabiem áteikë po uþdegtà þvakæ. Visi esantys baþ-nyèioje dar kartà uþsidegë þvakes, kad atnaujin-tø savo Krikðto paþadus. Uþbaigus Eucharisti-jos liturgijà, kurià drauge su klebonukoncelebravo parapijos kunigai, monsinjoras pa-sveikino naujai pakrikðtytuosius bei visus ti-kinèiuosius sulaukus ðventø Velykø.

Balandþio 8 d. Velykø sekmadienio rytà ið-kilmingas ðv. Miðias koncelebravo klebonasmons. V. Grigaravièius. Ðv. Miðiø aukà pagy-vino iðkilminga Eucharistinë procesija, kuri dëlblogo oro vyko paèioje baþnyèioje, ir jungtinioKauno KTU �Jaunystës� bei parapijos Sumoschorø giedamos giesmës.

Baigiantis ðv. Miðioms monsinjoras V. Gri-garavièius pasveikino susirinkusiuosius, pa-linkëjo graþiø, prasmingø Ðv. Velykø, meilës,santarvës ðeimoje. Jis kvietë nuoðirdþiai nusi-ðypsoti, paspausti vieni kitiems rankas ir pasi-sveikinti: �Su Vieðpaties Prisikëlimo ðvente,su Ðv. Velykomis!� Baþnyèioje pasigirdo ður-mulys ir linkëjimai.

Nukelta á 4 p.

Sekmadienis, kovo 25 d. 8 val. ðv. Miðiasaukojo rekolekcijø vadovas teol. lic. kun. Aud-rius Mikitiukas.

Pagrindinë homilijos mintis � Dievo liudiji-mas, dràsa apmirti, kad duotum vaisius. Jëzausþodþiai: �Atëjo valanda, kad bûtø paðlovintasÞmogaus Sûnus. Ið tiesø, ið tiesø sakau jums: jeikvieèiø grûdas nekris á þemæ ir neapmirs, jis pasi-liks vienas, o jei apmirs, jis duos gausiø vaisiø�(Jn 12, 23-24). Kà jie byloja? Nebijoti bûti sëkla,kuri apmirtø, kad duotø vaisiø. Yra daug nuosta-biø sëklø, o èia paminëtas vienas ið jø � grûdas,

kuris krisdamas á þemæ supûva, kad duotø vaisiøir ant mûsø stalo atsirastø kasdienë duona.

Ar esate matæ, kaip toje vietoje, kur pasëjo-te, niekas neiðauga? Jei toje vietoje pakapstysi-te, rasite sveikà nesupuvusá grûdà. Taip ir gyve-nime, jei bijosime apmirti, sudygti, dalyti save,galime likti vieni. Kai nueinu á seneliø namus irklausiu, kaip atsitiko, kad atsidûrë èia, tai daþ-niausiai iðgirstu, jog turëjo tik vienà vaikà, kurisdabar kaþkur toli arba þuvæs, arba dar kas norsatsitikæ. Vadinasi, jaunystëje bijojo apmirti, nesvaikai sukeltø savotiðkus nepatogumus. Atsi-

minkite, jaunystës vargas tampa senatvësdþiaugsmu!

Kristus taip pat kalbëjo: �Kas myli savogyvybæ, jà praþudys� (Jn 12, 25). Kà tai reið-kia? Visi mes, be abejo, iðpaþástame esà katali-kai, taèiau kiek mûsø nebijanèiø Já vieðai liudy-ti? Pavyzdþiui, ar iðdrástate kavinëje vieðaikryþiaus þenklu padëkoti uþ tas gërybes, kuriasvalgysite ið Jo malonës? Juk tai gëda! Taip pra-þudome savyje Dievà, nes Jo gëdijamës. Jei gë-

Birutë Vasylienë

Tikëjimà brandinanèios Gavënios rekolekcijos (tæsinys)

2012 m. Geguþë Nr. 113

PRISIKËLIMAS4

Laikraðèio redakcijai raðyti parapijos raðtinës adresu: Laikraðèiui �Prisikëlimas�, Þemaièiø 31 b, Kaunas. Tel. (8-37) 229222El. paðtas : prisikelimas@kaunas.lcn.lt, internetinis adresas: www.prisikelimas.lt. Tiraþas 1000 egz.Vyr. redaktorius parapijos klebonas, dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravièius; redakcijos nariai:Aldona Naruðienë, Birutë Vasylienë, Rima Lipðienë, Adolfa Daukðienë, Dalë Starkutë.Kauno Kristaus Prisikëlimo parapijos pastoracinës tarybos laikraðtis

dijamës Dievo, neþinome, kà reiðkia bûti tikrukataliku. �Eikite á visà pasaulá ir skelbkite Evan-gelijà,� � skelbia Kristus.

Kunigas pasidalijo mintimis, koká áspûdá jamdarë þmonës, kurie eidami pro baþnyèià þemainusilenkdavo. Ðitaip liudydami savo tikëjimà,jie paveikë vaiko ðirdá. Tad nebijokite liudyti,nors pasaulis ir pasijuoks ið jûsø. Kristus neþa-dëjo lengvo gyvenimo ir sakë, kad �persekiojamane, persekios ir jus�. Jei lengva sekti Kristø,vadinasi, kaþkas negerai su mano tikëjimu irreikia susimàstyti, ar ið tiesø esu tikrasis Kris-taus sekëjas. Nebijokite apmirti, kad per jus kitiduotø ir jûs patys duotumëte vaisiø.

9.30 val. ðv. Miðioms vadovavo teol. dr.kun. Kæstutis Këvalas, koncelebravo altaristajub. kun. Vaclovas Aleksandravièius.

Homilijà sakë rekolekcijø vadovas. Pagrin-dinë mintis � sekmadienio ðventimo bûtinumas.Sekmadienio ðventimas � tai mûsø tikëjimo mo-kykla, kurioje ávairiais bûdais mokomës tikëji-mo, maldø, amþinojo gyvenimo.

Visi þinome fizinio aktyvumo átakà savijau-tai. Kai vakare po darbo dienos esame pavargæ,be nuotaikos, pabandykite bent 5 km nueiti greituþingsniu arba nubëgti, po to nusimaudyti po du-ðu. Pamatysite, kaip gera pasidarys, nes ádëjaitam daug pastangø. Taip ir su ðventadienio ðven-timu. Reikia nugalëti puikybæ, baimæ, kà pasa-kys kiti, bet ðtai atëjote, ir apima dþiaugsmasiðvydus bendruomenæ, su kuria ðvenèiame. Sek-madienio ðventimas svarbus ne tik paèiam, betir kitiems. Jei manytume, kam eiti á baþnyèià,ten bus ir be manæs kam melstis, o að galiu na-mie pasimelsti, ir kitas taip galvos, tai greitulaiku baþnyèia gali likti tuðèia. Taip atsitiko JAV,kur kai kurios baþnyèios uþsidarë.

Tas pats ir su Atgailos sakramentu. Jei pa-stoviai neðvæsime, galime prarasti viltá gyventiDievo karalystëje. Per iðpaþintá mes mokomësbûti atvirais, suprantame bendruomeniðkumà, su-vokiame, kad nuodëmë ne mano asmeninis rei-kalas, bet visø mûsø. Jëzaus þodþiai: �Að atëjau ápasaulá ne tam, kad man tarnautø, o pats tarnauti�rodo, kad tarnauti � tai mylëti kità, dovanoti savekitiems. Baisiausios ydos, kurios neleidþia ðitodaryti, yra puikybë, godumas, nepasitikëjimas,pavydas, egoizmas. Tai trukdo tapti nariu ben-druomenës, kurioje ðvæsti sekmadiená bûtø dþiu-gu. Mes ðvenèiame ne tik dël savæs, bet ir dëlkitø. Mûsø auka tarnauja tam, kad baþnyèiojebûtø graþu, malonu, jauku. Ðiandien suaugusiejiskiria aukà uþ jaunàjà kartà, kuri neturi galimybiøaukoti, o kaþkada kiti aukojo uþ juos. Taigi ðvæs-dami sekmadiená bendruomenëje tampame Die-vo tauta, patiriame Dievo Malonæ, priimame Jëzøá savo ðirdis, tampame bendruomenës dalimi, konepatirsime melsdamiesi vieni, prie radijo imtu-vo klausydamiesi ðv. Miðiø.

11 val. Sumos ðv. Miðioms vadovavo reko-lekcijø vadovas kun. Audrius Mikitiukas. Ho-milijà pradëjo þodþiais: �Ðios dienos Evangelijo-je ðokiruoja drastiðkai iðvertas sakinys: �Kas mylisavo gyvybæ, jà praþudys, o kas nekenèia savogyvybës ðiame pasaulyje, iðsaugos jà amþinamgyvenimui� (Jn 12, 25). Lietuviø kalboje þodis�meilë� ir reiðkia meilæ, nesvarbu kam � tëvams,vaikams, tëvynei, gyvûnëliui ir kt. Lotynø kalbo-je meilei apibûdinti yra penki þodþiai. Todël kylavertimo problemø. Jei pasakyèiau, kad nereikiabranginti savo gyvybës labiau uþ viskà, pavyz-dþiui taip, kad dël jos iðduotum draugà, tëvynæ,Dievà, galbût suprantamesni bûtø Kristaus þo-dþiai. Tikintiesiems iðkyla daug klausimø, tarp jø

ir kà reiðkia branginti gyvenimà. Visi þmonësnorëtø ilgai gyventi. Apskritai bûtø geriau, jei iðviso nemirtø. Taèiau labai maþai kas norëtø am-þinai gyventi taip, kaip dabar gyvena.

Baþnyèia yra ta vieta, kur Dievas surandaþmogø ir kur iðsprendþiama daug problemø.Svarbiausia yra suvokti savo tapatybæ, pripa-þinti jog esi katalikas. Nuo ðiandien iki Velykøir ateityje daþnai sakyk sau: �Að esu katalikas!�Su pasididþiavimu tark: �Nerûkau, nevartojualkoholio, nesikeikiu, man rûpi þmoniø proble-mos, sustoju pavëþëti þmogø, nes að esu katali-kas!� Mane, kaip kunigà, labiausiai skaudina,kai bedieviai sako: �Ko man eiti á baþnyèià, nesten einantys daug blogesni negu að�. Todël messu pasididþiavimu sakykime: �Að esu katali-kas, todël sàþiningai elgiuosi, esu mandagus,ðvenèiu sekmadienio ðv. Miðias, pasninkaujuir esu dosnus stokojantiems�. Ir taip ðá sàraðàtæskite toliau. Kai mes neatlaikome savo katali-ko tapatybës, tai ko norëti ið kitø?

�Að labai dþiaugiuosi, kad gyvenime suti-kau daug katalikø, kurie mane suþavëjo, ir todëltapau kunigu. Vargu ar dabar tokiø daug suras-èiau. Svarbiausia mûsø pareiga � suþavëti kitusir tuo padëti jiems trokðti iðganymo!� � baigëhomilijà kunigas.

12. 30 val. ðv. Miðioms, skirtoms vaikams,vadovavo vikaras kun. Nerijus Ðmerauskas.

Homilijà sakë rekolekcijø vadovas. Jà pra-dëjo sakydamas:

� Tokia skirtinga auditorija, kad neþinau,kam sakyti pamokslà. Pradësiu nuo tëvø, o pas-kui matysiu, kur nukryps mintys. Tëveliai, tai,kà darote ðiandien, darote ne tik dël savo vaikøateities, bet ir dël savo laimingos senatvës. Ma-ne daþnai stebina daugumos tëvø poþiûris, kadjie pakrikðtija vaikà, pasirûpina, kad priimtø Pir-màjà Komunijà, ir mano, kad tai daro dël kuni-go. Kunigas tik padeda, kaip ir gydytojas diag-nozuoja ligà, iðraðo vaistus, o þmogus patsrûpinasi savo sveikata. Nejaugi atëjæ pas gydy-tojà, klausiate: �Na, ar jûs patenkintas, kad aðpasveikau?� Mes ateiname dël savæs, kad per-duotume vaikams savo tikëjimo patirtá.

Kunigas vaizdingai papasakojo keletà asme-niniø patirèiø, susijusiø su tëvø nesupratingumu,nieko nenutuokianèiø apie sakramentø prasmæ.Pavyzdþiui, tëvai atveda vaikà pasiruoðti Sutvirti-nimo sakramentui ir sako: �Imk, sutvarkyk!� At-veþa vaikà á baþnyèià, o patys lieka sëdëti maðino-je. Taip tëvai ne tik apiplëðia patys save, bet daþnaisukelia vaiko nepasitenkinimà, dar blogiau, vai-kas ima nekæsti tëvø. Daþnai tenka girdëti nusi-skundimà, jog tëvai ðaiposi ið vaiko, kai jis mel-dþiasi, eina á baþnyèià. Ásivaizduokite, vaikas perkitus atranda Dievà, o tëvas namuose tyèiojasi iðjo. Patys atveda, liepia sutvarkyti , o po to ið vaikoðaiposi?! Kà gali duoti vaikui mama, po Sutvirti-nimo sakramento sakydama: �Aèiû Dievui, bai-gësi ta nesàmonë.� Jûs turite dþiaugtis uþ savovaikus, nes jie melsis uþ jus. Niekieno maldosnëra tokios veiksmingos kaip vaikø. Niekada ne-veidmainiaukite, nesityèiokite ið savo vaikø. Vai-kai nesugadinti melo, klastos, veidmainystës. Jienuoðirdþiai priima tikëjimà. �Nepavydëkite jiemspamaldumo!� � baigë kunigas.

Tuo tarpu konferencijø salëje susirinkæþmonës laukë ateinant kun. A. Mikitiuko arti-mesniam pabendravimui. Kantrybës pakako tiknedidelei saujelei, taèiau kunigas nenumojo ran-ka, bet liko pokalbiui, kuris sukosi apie tikëji-mà, Baþnyèià

Kunigas kalbëjo, jog nëra netikinèiø þmo-niø, yra tik jø neþinojimas. Jie nieko neþino apieÐv. Raðtà, apie Baþnyèià, apie Jëzø, vadovaujasi

tik nuogirdomis. Man svarbu, kad Jëzus yra Me-sijas, man reikia Jo iðganymo. Jei nebûtø Baþny-èios, Dievo þodis nebûtø pasiekæs jûsø. Viskas,kas vyksta Baþnyèioje, yra natûralus procesas.Mes nepamirðkime þmogiðkojo faktoriaus: ið 12-kos apaðtalø atsirado vienas Judas, ir ðis santykisBaþnyèioje iðlieka visà laikà � ið 12-kos visadayra vienas Judas. Blogiausia, kad þmonës nueinapaskui tà vienà Judà, o ne paskui likusius vienuo-lika. Imdamas blogà pavyzdá, þmogus ieðko pa-teisinimo savo blogiems darbams. Kas ima geràpavyzdá, jam pasiteisinimø nereikia.

Nuoðirdus pokalbis su kunigu tæsësi apiegerà pusvalandá.

18 val. sekmadienio vakaro ðv. Miðiomsvadovavo vikaras kun. Audrius Martusevièius.

Kun. Audrius Mikitiukas homilijà pradëjo sa-kydamas: �Ilgai galvojau, apie kà turëèiau su ju-mis pakalbëti. Nusprendþiau kalbëti ta tema, kurisustiprintø jûsø tikëjimà Velykø stebuklu�. Ne-manykite, kad kunigai yra ypatingas luomas, kadgimsta suprasdami, kad yra Dievas. Kiekvienokunigo paðaukimas yra grynai asmeniðkas, indi-vidualus. Esu kunigas vien tik todël, kad pritrûkokritikos argumentø. Daug kartø klausiau savæs,ar ámanoma bûtø sugalvoti krikðèionybæ? Ma-nau, atsirastø daug þmoniø, kurie su malonumusukritikuotø Kristaus mokslà. Betgi Kristaus lai-kais jau apie Já sakë: �Niekas nëra taip kalbëjæs!�Tai aiðkiai liudija apie tai, kad Jis yra Dievo Sû-nus, atiduotas pasauliui þmogui iðganyti. TaèiauJëzus visada kalbëjo su sàlyga: �Jei kas nori sektimanimi, tepasiima savo kryþiø�, �Kas tiki mani-mi, tas turës amþinàjá gyvenimà�, �Jeigu paþinotemane, tas paþinsite ir mano Tëvà� ir kt.

Ar Kristaus Prisikëlimas yra stebuklas? Áro-dysiu, kad ne. Jeigu bûèiau Dievas, kà norëèiau,tà ir daryèiau. Jëzus nusprendë uþ mus mirti � irmirë, nusprendë prisikelti � ir prisikëlë. Yra kurkas didesniø stebuklø. Pavyzdþiui, kai nukrentiant þolës, visas iðsiþaliuoji, rûbø neámanoma at-skalbti, o ðtai karvë ëda tà paèià þalià þolæ, oduoda baltà pienà. Èia tai bent stebuklas! Darvienas stebuklas, kuris mane pribloðkia, tai við-èiuko atsiradimas. Visi þinome, kad kiauðiná su-daro baltymas ir trynys, bet kaip jie pavirsta krau-ju, akimis, plauèiais, plunksnomis, kaulais ir iðkarto bëgioja? Èia tai tikras stebuklas! Daþnaimoteris, besiruoðianti daryti abortà, sako: �Ma-no kûnas, kà noriu, tà ir darau.� Nuo kada pra-dëtas ásèiose vaikas yra jos kûnas!? Netgi suatskira kraujo grupe, atskira ðirdimi, atskira kû-no sandara! Jis yra moters sveèias, o sveèiusreikia gerbti ir mylëti, netgi vaiðinti.

Kam skirtos ðv. Miðios, Eucharistija? Ásivaiz-duokite Jëzus Kristus bûtø asmuo ir liktø juo ikitol, kol gyvena þmogus. Tarkime, kiekvienas no-rëtø susitikti su Juo ir iðbûti daugiausiai pusva-landá. Tada per 70 metø su Kristumi galëtø susi-tikti vos daugiau nei 1200000 þmoniø. Taigi vienLietuvai reikëtø maþiausiai trijø Kristø. Per Eu-charistijà ne tik kad reikia eiti ieðkoti Kristaus, betJis pats ateina pas kiekvienà. Ðv. Miðios yra es-mëkaita: ið vienos materijos pasidaro kita materi-ja, radikaliai skirtinga, duona ir vynas virsta Kris-taus Kûnu ir Krauju. Ir èia anoks stebuklas, Dievuiviskas ámanoma! Artëja Velykos. Tad jei kamsunku patikëti Kristaus Prisikëlimu, pirma pa-bandykite iðsiaiðkinti didesná stebuklà � ið kuratsiranda viðèiukas? Sëkmës!

Visø tikinèiøjø vardu nuoðirdþiai dëkojamekun. Audriui Mikitiukui uþ nuoðirdþius, pra-smingus, pamokanèius pamokslus, gilias min-tis, kurios privertë daug kà permàstyti, ið naujopasitikrinti savo tikëjimà, kitomis akimis paþvelg-ti á Baþnyèià, ðalia esantá þmogø.

Atkelta ið 3 p.