11 seminaras. Privatieji juridiniai asmenys

Teismų praktika:1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.

birželio 22 d. nutartis byloje AB „Ūkio bankas“ v. A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004;

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis byloje UAB „Skraidenis“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-495/2007, nutartis paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 29, P. 79-90;

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „AVG Lankesa“ v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-513/2009.

Klausimai:1. Privataus juridinio asmens samprata pateikta Civilinio kodekso 2.34 str. 3 d. Tai juridiniai

asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

2. Privačių juridinių asmenų klasifikacija ir požymiai:

pelno siekiantys, t. y. įmonės; pelno nesiekiantys, pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrijos; ribotos civilinės atsakomybės; neribotos civilinės atsakomybės.

3. Pateikite individualios įmonės sampratą.Individuali įmonė yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam fiziniam asmeniui.

4. Kas gali būti individualios įmonės steigėju? Ar yra nustatyti kokie nors individualios įmonės steigėjų skaičiaus apribojimai?

Remiantis Įndividualių įmonių įstatymu darytina išvada, kad individualios įmonės steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo, taigi individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo.

5. Individualios įmonės minimalaus kapitalo dydis.Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo.

6. Kokios yra individualios įmonės dalyvio teisės ir kompetencija?Individualios įmonės savininko teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymai, individualios įmonės nuostatai.

Individualios įmonės savininkas priima šiuos sprendimus:keisti individualios įmonės nuostatus;pakeisti individualios įmonės buveinę; paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį;tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas yra nustatytas individualios įmonės nuostatuose ir individualios įmonės vadovu yra paskirtas kitas asmuo; steigti filialus ir atstovybes, nutraukti jų veiklą ir tvirtinti filialų bei atstovybių nuostatus;pertvarkyti individualią įmonę;

reorganizuoti individualią įmonę, kai ji gali būti reorganizuojama;likviduoti individualią įmonę.Individualios įmonės savininkas turi šias teises:gauti individualios įmonės pelną;paimti iš individualios įmonės turtą;gauti likviduojamos individualios įmonės turtą, likusį atsiskaičius su individualios įmonės kreditoriais;gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo;

7. Kaip organizuojamas individualios įmonės valdymas? Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija.Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Apie individualios įmonės vadovo paskyrimą arba su juo sudarytos darbo ar civilinės sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta juridinių asmenų registrui. Kai individuali įmonė steigiama, individualios įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti vadovo pareigas nuo individualios įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Sutartį su individualios įmonės vadovu individualios įmonės vardu pasirašo individualios įmonės savininkas. Individualios įmonės vadovas pradeda eiti pareigas nuo sutarties sudarymo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Kai su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo sutartis, gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Individualios įmonės savininkui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo ar civilinė sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp individualios įmonės vadovo ir individualios įmonės savininko nagrinėjami teisme.Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas.

8. Kas sudaro individualios įmonės turtą?Turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise.Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip.

9. Ar yra kokių nors individualios įmonės pertvarkymo apribojimų? Nėra.

10. Pateikite ūkinės bendrijos sampratą. Ūkinė bendrija – tai privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsteigtas kelių fizinių ir (ar) juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi vykdyti komercinę ūkinę veiklą

11. Kokios yra ūkinės bendrijos rūšys? Kuo jos skiriasi? Ūkinė bendrija gali būti dviejų teisinių formų (rūšių):

tikroji ūkinė bendrija; komandinė ūkinė bendrija.

Skiriasi asmenimis, kurie gali būti dalyviais. Tikruoju nariu negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, individualių įmonių savininkai, valstybė, savivaldybės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos, ūkinės bendrijos ir individualios įmonės, taip pat Europos ekonominių interesų grupės ir jų nariai. Komanditoriumi negali būti valstybė, savivaldybės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos.

12. Kaip organizuojamas ūkinių bendrijų valdymas?Ūkinės bendrijos valdomos remiantis jungtine veiklos sutartimi.

13. Kokia yra ūkinių bendrijų narių atsakomybė už bendrijos prievoles?Kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė ir (ar) įsipareigojo įnešti į komanditinę ūkinę bendriją. Asmuo, kuris nebėra tikrasis narys, pagal bendrijos prievoles, atsiradusias, kol jis buvo tikruoju nariu, atsako taip, kaip jis atsakytų būdamas tikruoju nariu. Tikrajam nariui – fiziniam asmeniui mirus arba pasibaigus tikrajam nariui – juridiniam asmeniui šios dalies nuostatos taikomos ir tikrojo nario teisių perėmėjui, išskyrus valstybę ir savivaldybes.

14. Pateikite akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės sampratas.Tai bendrovės, kurių įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.

15. Kokie yra skiriamieji akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių požymiai?Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip.

16. Kokias pagrindines teises ir pareigas turi akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių dalyviai?

Turi teisę: perleisti akcijas; gauti reikiamą informaciją apie bendrovę; dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime; dalyvauti bendrovės valdymo organų rinkimuose; gauti bendrovės pelno dalį; kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Dalyviai privalo būti lojalūs, veikti sąžiningai ir atsakingai.

17. Kokie akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių organai yra privalomi? Kokie gali būti sudaromi?

Privalomi yra valdymo organai. Jie gali būti vienasmeniai arba kolegialūs. Taip pat būtinas dalyvių susirinkimas ( CK 2.82 str. 2 d.)

18. Ar akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organo nariai gali neturėti valdomos bendrovės akcijų? Gali.

19. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka.Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos arba bendrovės vadovo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, kai:1) bendrovėje valdyba nesudaryta, arba2) yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, arba3) Įstatymo nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo. Jei bendrovės valdyba ar nurodytais atvejais – bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos visuotinį akcininkų susirinkimą, visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu.Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai ar bendrovės vadovui pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

20. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir balsavimo tvarka.Akcininkų susirinkimas renka valdymo organus.

21. ??? Kokie nustatyti terminai ginčyti akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų susirinkimo sprendimus? Nuo kada šie terminai pradedami skaičiuoti?Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

22. Stebėtojų tarybos sudarymas ir kompetencija. Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas. Stebėtojų tarybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 stebėtojų tarybos narių. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

Stebėtojų taryba: renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovą) ir atšaukia juos iš

pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas;

prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės

veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos;

teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;

sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

23. Valdybos sudarymas ir kompetencija. Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas.Valdybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai.Valdybą renka stebėtojų taryba bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas.Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdyba svarsto ir tvirtina:bendrovės veiklos strategiją;bendrovės metinį pranešimą;bendrovės tarpinį pranešimą;bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija ir kt.

24. Bendrovės vadovo rinkimas, atšaukimas ir kompetencija. (ABĮ 37 str.)Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas.Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Bendrovės vadovas atsako už:bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą ir kt.

25. Kokios yra bendrovės akcijų rūšys? Remiantis CK 1.102 str. 2 d., akcijos gali būti vardinės arba pareikštinės, paprastosios arba privilegijuotosios, materialios ir nematerialios.

26. Kokie egzistuoja apribojimai perleisti akcijas kitiems asmenims?Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė). Papildomai pranešime gali būti nurodytas adresas korespondencijai.

27. Kas yra dividendai? Dividendas – bendrovės nariui ir pajininkui paskirta pelno dalis, kuri yra proporcinga jų pajaus vertei. Pajus - bendrovės narių turtinis ir neturtinis įnašas.

28. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kaip privatieji juridiniai asmenys. Bendri bruožai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

29. Kooperatinės bendrovės. Bendri bruožai. Kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų (toliau – juridinis asmuo) įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme.

30. Žemės ūkio bendrovės. Bendri bruožai. Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė.

31. Mažoji bendrija. Skirtumai nuo uždarosios akcinės bendrovės ir individualios įmonės. Skirtumai nurodyti dėstytojos atsiųstoje lentelėje.

 Norminė literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 2000-07-18 Nr. VIII-1864 // Žin., 2000, Nr.74);

2. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas // Žin., 2000, Nr. 64-1914;3. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų

savininkų bendrijų įstatymas // Žin., 2000, Nr. 56-1639;4. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas // Žin., 2003, Nr. 112-4991;5. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas // Žin.,

1993, Nr. 20-488;6. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas // Žin., 2003, Nr. 112-4990;7. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas // Žin., 1991, Nr. 13-328;8. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas // Žin., 2012, Nr.: 83-4333.

Uždavinys:

Individualios įmonės savininkas B. Benaitis nutarė savo įmonę likviduoti. Vietiniame laikraštyje tris kartus kas keturiasdešimt dienų viešai paskelbus apie įmonės likvidavimą, įvykdžius kitus formalumus ir atsiskaičius su visais bendrovės kreditoriais, kurie kreipėsi, prašydami grąžinti skolas, įmonė buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Likęs turtas buvo grąžintas savininkui. Praėjus dvejiems su puse metų, į B. Benaitį kreipėsi kitame mieste gyvenantis likviduotos įmonės kreditorius V. Varnas ir pareikalavo nedelsiant grąžinti įsiskolinimą. Jam buvo paaiškinta, kad įmonė likviduota, o visi kreditoriai dėl įmonės skolų turėjo kreiptis likvidavimo procedūrų metu. V. Varnas į likviduotą įmonę iki jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro nesikreipė, todėl B. Benaitis skolą grąžinti atsisakė. Tuomet V. Varnas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas

išieškoti skolą iš B. Benaičio asmeninio turto. Turto nepakakus, likusią skolos dalį prašė priteisti iš B. Benaičio sutuoktinės ir pilnamečių vaikų.

1. Kaip teismas turėtų išspręsti šią bylą? Atsakymą pagrįskite. 2. Ar kas nors keistųsi, jeigu B. Benaičio įmonė būtų likviduota dėl bankroto? Atsakymą

pagrįskite.

Atsakymai:

2. Kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

Specialioji literatūra:1. Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė-Kvainauskienė, Julija Kiršienė ir kt. Civilinė teisė.

Bendroji dalis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. P. 226-276.2. Civilinė teisė. Bendroji dalis / Vytautas Mizaras, Alfonsas Vileita, Valentinas Mikelėnas ir

kt., Vilnius: Justitia, 2008. P. 296-302; 315-316.