PARAPINĖ KATECHEZĖ

RUOŠIMAS SUTAIKINIMO IR EUCHARISTIJOS SAKRAMENTAMS

TĖVŲ KATECHEZĖ

PROGRAMA IR METODINĖS REKOMENDACIJOS

VAKC

RUOŠIMAS SUTAIKINIMOIR EUCHARISTIJOS SAKRAMENTAMS

TĖVŲ KATECHEZĖ

PROGRAMA IR METODINĖS REKOMENDACIJOS

VAKC 2010

II-asis pataisytas leidimas

NIHIL OBSTAT Mons. K. Latoža Vilnius, 2010 08 17

IMPRIMATUR † Audrys J. Card. Bačkis Archiepiscopus Metropolita Vilnensis Vilnius 2010 08 18 Nr. 184/10

Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centro darbuotojai Birutė Jachimovič ir Tomas Pinigis nuoširdžiai dėkoja padėjusiems rengti šias

programas ir pratybų knygelę:

Kun. Teol. lic. Justinui Aleknavičiui, Linai Aleškevičiūtei, Daliai Dambrauskaitei, Ses. Faustai – Rasai Palaimaitei SF, Ses. Dominykai - Violetai Slepikaitei DP, Dr. doc. Almai Stasiulevičiūtei, Kun. Teol. lic. Rimgaudui Šiūliui ir visiems, kurie lydėjo mus savo patarimais ir

pasiūlymais.

© Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centras, 2010

ĮVADAS

„Katechezė yra vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų tikėjimo ugdymas, ypač mokymas krikščioniško mokslo, paprastai išdėstomo organiškai ir sistemingai, siekiant įvesti juos į pilnutinį krikščionišką gyvenimą“ (KBK 5). Ši Katalikų Bažnyčios Katekizmo mintis yra ir šios Ruošimo Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams programos esmė.

Tikslas – padėti vaikams atrasti gyvą ir asmeninį ryšį su Dievu. Programos uždaviniai: • Padėti vaikams ir jų šeimoms pažinti Katalikų Bažnyčios mokymą (arba gilinti jau turimas žinias). • Skatinti vaikus ir jų šeimas aktyviai jungtis į Bažnyčios bendruomenę. Visus, besirengiančius Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams, mokyti ne vien tikėjimo ir Bažnyčios tiesų, bet ir skatinti dalyvauti bendruomenės veikloje. Apie tai rašoma septintoje programos lentelės skiltyje „Dalyvavimas bendruomenėje“. • Padėti vaikams pasirengti visaverčiam sakramentiniam gyvenimui bendrystėje su Jėzumi Kristumi per maldą, dalyvavimą Eucharistijoje, kasdieniu gyvenimu liudijant Kristų ir siekiant šventumo. Svarbu, kad vaikai ir jų tėvai ar globėjai žinotų, kad rengiasi ne vienkartiniam įvykiui, o nuolatiniam krikščioniškam gyvenimui.

Programa skirta 8–11 metų vaikų katechizavimui.

Programą sudaro 24 temos (paskutinė tema, skirta Gavėniai, pažymėta žvaigždute). Katechetas, atsižvelgdamas į ugdytinių poreikius, konkrečios temos medžiagą gali išplėsti į keletą susitikimų.

Pagal programos temų seką bei turinį ir atsižvelgiant į liturginių metų laikotarpį, vaikų katechezę reikėtų pradėti paskutinę rugsėjo savaitę. Susitikimai turėtų nuosekliai vykti vieną kartą per savaitę, išskyrus vaikų atostogas mokykloje. Rekomenduojama susitikimų trukmė priklauso nuo konkrečios temos, pateikiamos medžiagos, vaikų grupelės žinių bei gebėjimų lygio ir kitų aplinkybių, bet vidutiniškai jie turėtų trukti 1–1,5 valandos.

1

Kaip naudotis programa?

Ruošimo Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams programa pateikiama lentelėje. Lentelę sudaro 7 skiltys: 1. Temos pavadinimas – pateikiamas temos eilės numeris ir pavadinimas. Temų pavadinimai parinkti paprasti ir aiškūs, kad vaikai, išgirdę ar perskaitę pavadinimą, suprastų, apie ką bus kalbamasi susitikus. 2. Liturginis laikotarpis – nurodomas liturginis laikotarpis, tinkantis konkrečiam susitikimui. 3. Tikslas – nuoroda katechetui, ko siektina per konkretų susitikimą. 4. Ugdomi gebėjimai – nurodomi konkretūs gebėjimai, kuriuos vaikai turėtų išsiugdyti susitikimo metu. 5. Pagrindinis turinys – siūlomi galimi veiklos būdai ir metodai konkretaus susitikimo metu (išsamesnis kiekvieno susitikimo galimos veiklos aprašas pateikiamas metodinėse rekomendacijose). 6. Šventasis Raštas – teikiama nuoroda į Šventojo Rašto ištrauką, skaitomą susitikime. 7. Dalyvavimas bendruomenėje – pateikiami trumpi siūlymai bendruomeninei veiklai, nes ruošiant Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams nepakanka, kad vaikai įgytų ar pagilintų tikėjimo žinias. Svarbu išugdyti suvokimą, kad išgyvenamos ne žinios, o tikėjimas Bažnyčios bendruomenėje. Kaip tą daryti? Pateikiame keletą pasiūlymų, kaip skatinti dalyvauti bendruomenės veikloje: • Įvedimas į bendruomenę. Vaikai, susirinkę į katechezę, per pirmus susitikimus dažnai jaučiasi kiek nejaukiai. Todėl per sekmadienio šv. Mišias kunigas susirinkusiai bendruomenei turėtų pristatyti visus sakramentams besirengiančius vaikus, kurie į pirmąjį užsiėmimą atsineša išlankstytų popierinių gėlių, klevo lapų ar kitų vaizdinių priemonių su užrašytais savo vardais. Po Mišių parapijiečiai turėtų pasiimti po vaikų paruoštą ir atneštą vaizdinę priemonę ir visą katechezės laikotarpį melstis už tą vaiką. Vaikams, kaip naujiems bendruomenės nariams, kunigas galėtų įteikti lapelius su Apaštalų tikėjimo išpažinimu. • Šventojo Rašto įteikimas bendruomenėje bei geri darbai. Per šv. Mišias grupelei gali būti iškilmingai įteiktas Šventasis

2

Raštas. Siūlome organizuoti tam tikras įteikimo apeigas, pavyzdžiui, prieš antrąjį susitikimą. Per Adventą vaikai įtraukiami į parapijos labdaringą veiklą ir įvairias akcijas. Jeigu parapijoje nevyktų jokia labdaringa veikla, pats katechetas kartu su vaikais gali nuspręsti, kokia karitatyvine veikla užsiimti ir kaip ją įgyvendinti. Siūlome į akcijas kviestis ir vaikų tėvus, nes jie yra pirmieji pagalbininkai. • Veikla bendruomenėje. Artėjant Gavėniai, vaikams siūloma įsijungti į papildomą bendruomenės veiklą: ministrantų tarnybą, chorą, kitas panašias grupes (tai priklauso nuo kiekvienos parapijos, kurioje vykdoma katechezė, veiklos ypatumų). • Įsijungimas į adoracijas ir procesijas parapijoje. Pirmaisiais mėnesių sekmadieniais, jei parapijose vyksta procesijos, siūlome į jas pakviesti katechizuojamuosius bei jų tėvus. Gavėnios laikotarpiu vaikams siūloma kartu su bendruomene aktyviai ruoštis Kristaus Prisikėlimo šventei. Vaikai kartu su katechetu gali dalyvauti Kryžiaus kelio procesijose, gaminti verbas Verbų sekmadienio procesijai, dalyvauti Didžiojo Tridienio adoracijose ir kitose apeigose.

Kaip naudotis metodinėmis rekomendacijomis? Metodinėse rekomendacijose pateikiama medžiaga kiekvienai temai. Įvardijami susitikimo tikslai, glaustai aptariamas temos dėstymas bei pateikiama veikla ir darbas su pratybų segtuvu arba knygele. Pristatomos užduotys, kurias per susitikimą ar namuose atlieka vaikai. Kiekvienos temos pabaigoje pateikiami ir užduočių atsakymai.

Kaip dirbti su pratybų segtuvu? Pirmame susitikime katechetas išdalina vaikams maldynėlius bei segtuvus su pirmais dviem vidiniais lapais ir parodo, kaip į juos reikės įsegti kiekvieno susitikimo medžiagą. Paaiškina, kad maldynėlyje yra vaikui reikalingos medžiagos, todėl jį būtina turėti per šv. Mišias sekmadieniais. Susitikimo metu vaikai dirba su jiems išdalintais to susitikimo lapais. Susitikimo pabaigoje, atlikus visas užduotis, lapas su visa papildoma medžiaga yra įsegamas į segtuvą.

3

Taip dirbti rekomenduojame dėl praktinių priežasčių – kad lapai neplyštų, o vaikams būtų patogu.

Kaip įtraukti tėvus į vaikų ruošimą sakramentams? Knygelėje kartu su šia programa pateikiama ir tėvų katechezės programa tiems, kurių vaikai ruošiasi švęsti Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentus. Tėvams Bažnyčios mokymas pateikiamas atsižvelgiant į jų šeimos tikėjimo patirtį, skatinant kartu su vaikais dalyvauti sakramentiniame gyvenime. Tėvų katechezės programos tikslas – į vaikų ruošimą įtraukti tėvus, gilinti jų tikėjimą ir skatinti juos palaikyti nenutrūkstamą šeimos ryšį su Jėzumi. Programos uždaviniai: • Padėti šeimoms pažinti Katalikų Bažnyčios mokymą (arba gilinti jau turimas žinias). • Skatinti šeimas aktyviai įsijungti į Bažnyčios bendruomenę. • Padėti tėvams suprasti, kaip svarbu dalintis tikėjimu šeimoje. Programą sudaro devyni susitikimai. Tėvų katechezės programos metodinėse rekomendacijose yra pateikiama susitikimo tema, tikslas bei aprašymas. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, susitikimų ir temų skaičių galima keisti.

4

Tem

ospa

vadi

nim

as

Liturginis laikotarpis

Tiks

las

Ugd

omi g

ebėj

imai

Pagr

indi

nis t

urin

ysŠv

enta

sis

Raš

tas

Dalyvavimas bendruomenėje

1. G

era

būti

kartu

(s

usip

ažįs

tam

e)

Eilinis laikas

• Sus

ipaž

inti

ir iš

siai

škin

ti at

ėjus

iųjų

reng

tis sa

kram

enta

ms

mot

yvac

iją ir

žin

ias.

• Sub

urti

tvirt

ą, p

asiti

kėjim

u be

sire

mia

nčią

gru

pę, p

adėt

i va

ikam

s suv

okti

save

kai

p B

ažny

čios

dal

į.• S

upaž

indi

nti s

u Su

taik

inim

o ir

Euch

aris

tijos

sakr

amen

tų

kate

chez

ės e

iga

ir tv

arka

.

• Mok

ysis

ben

drau

ti ir

bend

rada

rbia

uti g

rupė

je

bei s

u ka

tech

etu,

dal

intis

pa

tirtim

is, į

spūd

žiai

s, nu

omon

ėmis

, kel

ti kl

ausi

mus

.• S

usip

ažin

s su

para

pijo

s ba

žnyč

ia (e

sant

gal

imyb

ei),

mok

ysis

der

amai

joje

elg

tis.

• Pris

ista

tyti,

trum

pai p

apas

akot

i ap

ie sa

ve, š

eim

ą ir

sant

ykį s

u tik

ėjim

u.

• Apt

arti

užsi

ėmim

ų tv

arką

ir

kale

ndor

ių.

• Sus

itikt

i su

kuni

gu, a

plan

kyti

bažn

yčią

. • T

ikėj

imo

išpa

žini

mo

įteik

imas

.

Pr 2,18

Įvedimas į bendruomenę

2. D

ieva

s yra

m

ano

Kūr

ėjas

, m

ūsų

Tėva

s

• Ats

klei

sti m

ylin

čio,

gai

lest

ingo

Tė

vo d

alyv

avim

ą m

ano

gyve

nim

e ir

Jo b

esąl

ygiš

ką m

eilę

vi

sai k

ūrin

ijai.

• Pad

ėti s

uvok

ti sa

ve k

aip

Die

vo

kūrin

į, pa

našų

į pa

tį K

ūrėj

ą.• I

šsia

iški

nti S

ukūr

imo

isto

riją,

si

mbo

lius.

• Pad

ėti k

atec

hizu

ojam

iesi

ems

suvo

kti,

kad

kuria

vis

i try

s D

ievi

škie

ji A

smen

ys.

• Mok

ysis

suvo

kti s

avo

ir ki

tų, k

aip

Die

vo m

ylim

ų va

ikų,

ver

tę, s

u pa

sitik

ėjim

u pr

iimti

Die

vo g

erum

ą.

• Geb

ės a

ptar

ti Su

kūrim

o is

torij

ą, tr

umpa

i paa

iški

nti j

os

sim

bolik

ą.• I

šmok

s „Šv

enči

ausi

os

Trej

ybės

pag

arbi

nim

ą“ ir

„V

iešp

atie

s mal

dą“.

• Ska

ityti

ir ap

tarti

pas

akoj

imą

apie

sukū

rimą:

esa

me

pana

šūs į

sa

vo K

ūrėj

ą.• D

ieva

s paš

aukė

man

e gy

vent

i. Ji

s yra

man

o Tė

vas,

man

e pa

žįst

antis

, myl

intis

ir k

vieč

iant

is

bend

rada

rbia

uti.

• Tria

smen

iam

Die

vui –

Kūr

ėjui

at

sako

me

dėki

ngum

u, m

alda

, br

oliš

kum

u ki

tiem

s žm

onėm

s.

Pr 1,1–28

3. E

sam

e D

ievo

ap

dova

noti

ir Ja

m d

ėkin

gi

• Pad

ėti s

uvok

ti, k

ad p

asau

lis ir

gy

veni

mas

yra

mum

s dov

anot

i.• K

vies

ti va

ikus

dėk

inga

i ir

atsa

king

ai p

risid

ėti p

rie D

ievo

kū

rybo

s.

• Mok

ysis

suvo

kti k

ūrin

iją

kaip

Die

vo d

ovan

as, u

ž ku

rias e

sam

e dė

king

i ir

atsa

king

i.• G

ebės

reik

šti s

avo

dėki

ngum

ą m

alda

.

• Esa

me

Die

vo k

ūrin

ijos v

iršūn

ė.• G

yvyb

ės d

ovan

a ir

mūs

ų at

sako

myb

ė už

ją.

• Eko

logi

ja ir

mūs

ų dė

king

a at

sako

myb

ė už

vis

ą kū

riniją

.

Pr 1,28

Tem

ospa

vadi

nim

as

Liturginis laikotarpis

Tiks

las

Ugd

omi g

ebėj

imai

Pagr

indi

nis t

urin

ysŠv

enta

sis

Raš

tas

Dalyvavimas bendruomenėje

4. K

odėl

pa

saul

yje

yra

ne v

ien

tik

gėris

?

Eilinis laikas

• Ugd

yti p

asiti

kėjim

ą D

ievu

ir

ragi

nti n

ugal

ėti m

ūsų

vidu

je b

ei

aplin

koje

esa

mą

blog

į.

• Mok

ysis

apt

arti

nuop

uolio

is

torij

ą be

i sim

boliu

s, su

vokt

i bl

ogio

kilm

ę ir

pasi

tikėt

i m

ūsų

neap

leid

žian

čiu

Die

vu.

• Mok

ysis

pra

šyti

Die

vą

paga

lbos

sau

ir ki

tiem

s.

• Ska

ityti

ir ap

tarti

nuo

puol

io

isto

riją:

pik

tojo

gun

dym

as ir

bl

ogio

įsiv

erži

mas

į pa

saul

į bei

m

ūsų

gyve

nim

us.

• Die

vas m

us g

elbs

ti iš

blo

gio

ir ki

ekvi

enos

nuo

dėm

ės –

kai

p ši

ą pa

galb

ą pr

iimti?

Pr 2,16–17

Įvedimas į bendruomenę

5. A

r gy

veni

mas

turi

paba

igą?

• Pad

ėti s

uvok

ti, k

ad a

mži

nasi

s gy

veni

mas

pra

side

da ja

u da

bar,

o m

irtis

nėr

a vi

sko

paba

iga.

• Apt

arti,

kas

yra

šven

tum

as ir

iš

kur

jis k

yla,

pas

katin

ti va

ikus

se

kti š

vent

ųjų

pavy

zdži

ais.

• Mok

ysis

suvo

kti m

irtį k

aip

nuod

ėmės

pas

ekm

ę, k

urią

įv

eiki

a D

ievo

gai

lest

ingu

mas

.• U

gdys

is a

mži

nojo

gy

veni

mo

viltį

, nor

ą si

ekti

šven

tum

o.

• Geb

ės p

aaiš

kint

i Vis

ų Šv

entų

jų šv

entė

s pra

smę,

V

ėlin

ių tr

adic

ijas.

• Išm

oks m

elst

is u

ž m

irusi

uosi

us.

• Tur

ime

nem

irtin

gą si

elą,

nor

s ir

mirš

tam

e.• E

sam

e pa

kvie

sti į

šven

tum

ą.• Š

vent

ųjų

bend

ravi

mas

.• M

ūsų

paga

lba

miru

sies

iem

s.• V

isų

Šven

tųjų

min

ėjim

as

ir V

ėlin

ių šv

entim

as m

ūsų

Baž

nyči

oje.

1Jn 5,11–12

6. K

o D

ieva

s tik

isi i

š mūs

ų:

I–II

I Die

vo

įsak

ymai

• Pag

ilint

i žin

ias a

pie

Dek

alog

ą.• A

iški

nti p

irmųj

ų tri

jų įs

akym

ų pr

asm

es, s

varb

ą m

ūsų

gyve

nim

e.

• Geb

ės a

tsili

epti

į Die

vo

rūpi

nim

ąsi m

umis

, su

vokd

ami i

r tei

giam

ai

priim

dam

i I, I

I ir I

II

įsak

ymus

.• M

okys

is p

aaiš

kint

i I–I

II

įsak

ymų

esm

ę.

• Tai

sykl

ės m

ano

gyve

nim

e.• D

ekal

ogas

– g

yven

imo

kelio

že

nkla

i.• I

–III

įsak

ymai

ir m

ano

atsa

kas į

D

ievo

mei

lę.

Iš 19,18–20Iš 31,18Žyd 8,10

Tem

ospa

vadi

nim

as

Liturginis laikotarpis

Tiks

las

Ugd

omi g

ebėj

imai

Pagr

indi

nis t

urin

ysŠv

enta

sis

Raš

tas

Dalyvavimas bendruomenėje

7. D

ieva

s nor

i, ka

d m

ylėt

ume

vien

i kitu

s:

IV–X

Die

vo

įsak

ymai

Eilinis laikas

• Gili

ntis

į IV

, V, V

I, V

II, V

III,

IX, X

įsak

ymus

ir iš

siai

škin

ti jų

re

ikšm

ę.• S

uvok

ti, k

aip

nesi

laik

ydam

i ši

ų įs

akym

ų ga

lime

suar

dyti

sant

ykiu

s su

kita

is a

smen

imis

.• G

eria

u pa

žint

i Did

įjį įs

akym

ą ir

mok

ytis

pag

al jį

gyv

enti.

• Geb

ės a

ptar

ti IV

, V, V

I, V

II,

VII

I, IX

, X ir

Did

įjį D

ievo

įs

akym

us.

• Šių

įsak

ymų

švie

soje

m

okys

is p

aaiš

kint

i mūs

ų sa

ntyk

ius s

u ki

tais

žm

onėm

is.

• IV

–X D

ievo

įsak

ymai

yra

skirt

i sa

ntar

vei u

gdyt

i.• D

idys

is M

eilė

s įsa

kym

as –

vis

o D

ekal

ogo

sint

ezė.

1 Jn 5,3Iš 24,3

Įvedimas į bendruomenę

8. N

ė vi

enas

ne

sam

e to

bula

s:

nuod

ėmės

sa

mpr

ata

• Ats

klei

sti,

kas y

ra n

uodė

mė

ir ko

kios

jos p

asek

mės

mūs

ų gy

veni

me.

• Išs

iaiš

kint

i, ko

kiai

s būd

ais

ir pr

ieš k

ą yr

a pa

daro

mos

nu

odėm

ės.

• Apt

arti

Dek

alog

ą.• U

gdyt

i asm

enin

į ryš

į su

Gai

lest

ingu

oju

Die

vu.

• Sup

ras g

imto

sios

nuo

dėm

ės

įtaką

mūs

ų pr

igim

čiai

ir

real

ų ki

ekvi

eno

mūs

ų nu

odėm

ingu

mą.

• M

okys

is re

mtis

Dek

alog

u ka

ip D

ievo

dov

anot

u ke

lrodž

iu.

• Mok

ysis

nep

asid

uoti

nuod

ėmei

, sie

kti š

vent

umo,

sa

vo g

yven

imą

pave

dant

G

aile

stin

gaja

m D

ievu

i.

• Mūs

ų po

elgi

ai p

riarti

na m

us p

rie

Die

vo a

rba

nuo

Jo to

lina.

• Gim

toji

nuod

ėmė

per p

irmuo

sius

tė

vus p

alie

čia

mus

vis

us.

• Nuo

dėm

ė –

mūs

ų nu

sisu

kim

as

nuo

Die

vo ir

arti

mo

mei

lės.

Daž

niau

siai

pas

itaik

anči

os

nuod

ėmės

.• K

odėl

nut

rūks

ta d

raug

ystė

su

Die

vu, ž

mon

ėmis

, ir a

plin

ka?

• Gai

lest

inga

s Die

vas n

ieka

da

mūs

ų ne

aple

idži

a.

1 Jn 3,4–6

Tem

ospa

vadi

nim

as

Liturginis laikotarpis

Tiks

las

Ugd

omi g

ebėj

imai

Pagr

indi

nis t

urin

ysŠv

enta

sis

Raš

tas

Dalyvavimas bendruomenėje

9. P

asau

lis

lauk

ia

Atp

irkėj

o:

pran

ašai

se

novė

je ir

D

ievo

Žod

is

mum

s

Adventas

• Ats

klei

sti G

elbė

tojo

re

ikal

ingu

mą

pasa

uliu

i ir

kiek

vien

am iš

mūs

ų.• G

ilint

i žin

ias a

pie

Šven

tąjį

Raš

tą –

Die

vo la

išką

mum

s.• M

okyt

i ska

ityti

Šven

tąjį

Raš

tą.

• Mok

ysis

pag

rįsti

Gel

bėto

jo

reik

alin

gum

ą pa

saul

iui i

r sau

. • G

ebės

apt

arti

ir pa

aišk

inti

Išga

nym

o is

torij

ą Šv

enta

jam

e R

ašte

.• M

okys

is sk

aity

ti Šv

entą

jį R

aštą

kai

p D

ievo

laiš

ką

kiek

vien

am iš

mūs

ų, k

aip

Jo

kvie

timą

kurti

gėr

į.

• Gel

bėto

jo re

ikal

ingu

mas

m

atom

as Iš

gany

mo

isto

rijoj

e pr

aded

ant t

ikėj

imo

prot

ėvia

is:

Abr

aom

as, M

ozė,

Jokū

bas,

Jere

mija

s, Iz

aija

s. D

ievo

ir

žmog

aus b

endr

ystė

. Kok

io

Išga

nyto

jo la

ukė

izra

elita

i?

Išga

nyto

jo re

ikia

ir m

an.

Šian

dien

os p

asau

lis ir

Išga

nyto

jas.

• Die

vo ir

žm

ogau

s bič

iuly

stė:

ka

ip ją

kur

ti?Šv

ento

jo R

ašto

akt

ualu

mas

ši

andi

en. Š

vent

asis

Raš

tas p

aded

a ku

rti a

smen

inę

drau

gyst

ę su

D

ievu

.

Pr 12,1–2 Iš 19,1–6aIz 42,6–7

Šventojo Rašto įteikimas bendruomenėje.Sudaryti sąlygas geriems darbams.

10. M

ūsų

Adv

enta

s ir

Mar

ija

• Ska

tinti

priim

ti A

dven

to m

ums

siun

čiam

ą ži

nią

ir tin

kam

ai

ruoš

tis K

rista

us a

tėjim

ui.

• Ats

klei

sti M

arijo

s asm

enį i

r va

idm

enį I

šgan

ymo

isto

rijoj

e.

• Geb

ės p

aaiš

kint

i Adv

ento

sa

mpr

atą

ir tra

dici

jas.

• Mok

ysis

suvo

kti M

arijo

s va

idm

enį b

ei p

avyz

dį m

ums.

• Mok

ysis

dėk

inga

i išg

yven

ti D

ievo

rūpe

stį d

ėl k

iekv

ieno

žm

ogau

s išg

anym

o.• I

šmok

s mal

dą „

Ang

elo

pasv

eiki

nim

as“.

• Šve

nčia

usio

ji M

erge

lė M

arija

–

Nek

alta

i Pra

dėto

ji.

• Adv

enta

s – d

žiau

gsm

inga

s la

ukim

as k

artu

su M

arija

, kai

ga

lime

geria

u pa

žint

i ir l

abia

u pa

milt

i Jėz

ų.

Lk 1,28Mk 1,11

Tem

ospa

vadi

nim

as

Liturginis laikotarpis

Tiks

las

Ugd

omi g

ebėj

imai

Pagr

indi

nis t

urin

ysŠv

enta

sis

Raš

tas

Dalyvavimas bendruomenėje

11. D

ieva

s m

ums s

iunč

ia

Išge

lbėt

oją:

kū

diki

u ta

pęs

Die

vas i

r Šv

ento

ji Še

ima

Adventas

• Gili

nti ž

inia

s api

e Š

vent

ąją

Šeim

ą.• A

ptar

ti, k

aip

švęs

ime

šv.

Kal

ėdas

.

• Geb

ės a

ptar

ti D

ievo

Sū

naus

tapi

mą

žmog

umi –

kū

diki

u –

kaip

did

žią

dova

ną

kiek

vien

am iš

mūs

ų.

• Mok

ysis

suvo

kti K

alėd

ų šv

entė

s pra

smę

ir tra

dici

jas.

• Paž

ins J

ėzau

s šei

mą

kaip

pa

vyzd

į mum

s.• I

šmok

s mal

dą „

Vie

špat

ies

ange

las a

prei

škė

Mar

ijai“

.

• Pas

itikė

jimo

reik

šmė

šeim

oje.

Šv

ento

sios

Šei

mos

pav

yzdy

s (ne

ka

ip d

ailiu

ose

pave

iksl

ėliu

ose

pava

izdu

otos

, bet

real

ios,

paty

rusi

os d

augy

bę su

nkum

ų ir

išba

ndym

ų). P

asiti

kėjim

o ir

mei

lės s

ampr

ata

bei v

ieno

vė.

• Jėz

aus g

imim

as –

Die

vo d

ovan

a pa

saul

iui i

r man

. Die

vas g

imė

dėl

visų

, nes

nė

vien

o ne

išsk

iria.

• K

alėd

ų tra

dici

jos L

ietu

voje

be

i mūs

ų še

imoj

e. Š

vent

ė ir

šven

timas

.• T

ikin

čiųj

ų ir

netik

inči

ųjų

Kal

ėdos

. • K

atec

hizu

ojam

ųjų

laiš

kas a

rba

mal

da K

ūdik

ėliu

i Jėz

ui.

Lk 1,35Lk 1,27–35Lk 2,1–14

Šventojo Rašto įteikimas bendruomenėje.Sudaryti sąlygas geriems darbams.

12. J

ėzau

s gy

veni

mas

, da

rbai

ir

mok

ymas

• Ats

klei

sti J

ėzų

– tik

rą ž

mog

ų ir

tikrą

Die

vą.

• Pad

ėti s

uvok

ti dr

augy

stės

su

Jėzu

mi K

ristu

mi s

varb

ą.

• Mok

ysis

paž

inti

ir ap

ibūd

inti

Jėza

us A

smen

į, gy

veni

mą

ir da

rbus

kai

p D

ievo

ats

idav

imo

mum

s ir

tobu

lo g

yven

imo

pavy

zdį.

• Ste

ngsi

s pan

ašėt

i į Jė

zų.

• Mok

ysis

ben

drau

ti su

Jė

zum

i asm

enin

ėje

mal

doje

ka

ip su

dra

ugu.

• Jėz

us –

tikr

as D

ieva

s ir t

ikra

s žm

ogus

. • J

ėzau

s gyv

enim

o et

apai

(v

aiky

stė,

vei

klos

pra

džia

, m

okym

as, d

arba

i ir s

tebu

klai

pa

gal N

aują

jį Te

stam

entą

). • J

ėzau

s vai

dmuo

man

o gy

veni

me.

Fil 2,5–7Jn 15,9–17

Tem

ospa

vadi

nim

as

Liturginis laikotarpis

Tiks

las

Ugd

omi g

ebėj

imai

Pagr

indi

nis t

urin

ysŠv

enta

sis

Raš

tas

Dalyvavimas bendruomenėje

13. S

ąžin

ė –

Die

vo b

alsa

s m

ano

šird

yje

Gavėnia

• Ats

klei

sti,

kas y

ra są

žinė

.• P

adėt

i mok

ytis

išgi

rsti

sąži

nę ir

pa

gal j

ą gy

vent

i.

• Mok

ysis

api

būdi

nti s

ąžin

ę.

• Mok

ysis

atp

ažin

ti sa

vyje

są

žinė

s bal

są, p

ratin

sis j

a va

dova

utis

.• G

ebės

atli

kti s

ąžin

ės

patik

rą.

• Sąž

inė

man

o gy

veni

me.

• Sąž

inės

ugd

ymas

.• S

ąžin

ės p

atik

ra, s

ąžin

ės b

also

at

paži

nim

o pr

atyb

os.

Žyd 10,22

Šventojo Rašto įteikimas bendruomenėje.Sudaryti sąlygas geriems darbams.

14. D

ieva

s mus

gy

do ir

mum

s at

leid

žia.

Sa

kram

enta

i –

sept

yni D

ievo

m

eilė

s šal

tinia

i

• Ats

klei

sti D

ievo

gai

lest

ingu

mo

būtin

ybę

kiek

vien

am iš

mūs

ų.• G

ilint

i žin

ias a

pie

sakr

amen

tus.

• Pad

ėti s

uvok

ti, k

ad D

ievo

m

eilė

mus

kur

ia, g

ydo

ir nu

olat

pa

laik

o.

• Mok

ysis

suvo

kti D

ievo

ga

ilest

ingu

mą

ir A

tpirk

imo

vais

ius.

• Geb

ės p

aaiš

kint

i sep

tyni

s sa

kram

entu

s.• S

uvok

s, ka

ip n

uodė

mė

mus

že

idži

a, o

Die

vo m

eilė

gyd

o.• M

okys

is m

aldo

je ie

škot

i D

ievo

kai

p ge

rum

o ša

ltini

o.

• Per

sakr

amen

tus g

yvai

su

sitin

kam

e su

Jėzu

mi,

kuris

mus

gy

do, m

aitin

a, g

uodž

ia, s

tiprin

a ir

perk

eiči

a.• S

akra

men

tų p

avad

inim

ai ir

gr

upės

.

Lk 7,21Lk 4,17–19

15. A

tgai

los i

r Su

taik

inim

o sa

kram

enta

s:

Die

vas k

vieč

ia

atsi

nauj

inti

ir su

tarti

• Ats

klei

sti A

tgai

los i

r Su

taik

inim

o sa

kram

ento

svar

bą,

jo n

uola

tinį b

ūtin

umą

mūs

ų gy

veni

me.

• Pad

ėti s

upra

sti p

enki

s Su

taik

inim

o sa

kram

ento

ži

ngsn

ius,

išpa

žint

ies e

igą.

• Ugd

yti p

asiti

kėjim

ą D

ievo

ga

ilest

ingu

mu.

Paž

inti

šio

sakr

amen

to e

smę

bei d

alis

.• A

ptar

ti su

sita

ikym

ą su

Die

vu,

Baž

nyči

a, ž

mon

ėmis

, sav

imi i

r ap

linka

.

• Mok

ysis

suvo

kti A

tgai

los i

r Su

taik

inim

o sv

arbą

.• G

ebės

paž

inti

šio

sakr

amen

to e

smę

bei d

alis

.• M

okys

is p

aaiš

kint

i su

sita

ikym

o su

Die

vu,

Baž

nyči

a, ž

mon

ėmis

, sav

imi

bei a

plin

ka e

smę.

• Geb

ės a

tsip

rašy

ti D

ievo

m

aldo

je.

• Sut

aiki

nim

o sa

kram

enta

s – g

erų

sant

ykių

su D

ievu

, žm

onėm

is,

bend

ruom

ene,

savi

mi i

r apl

inka

at

kūrim

as.

• Išp

ažin

ties e

iga.

• Pen

ki g

eros

išpa

žint

ies

žing

snia

i.• A

tsip

rašy

mo

mal

da.

• Sut

aiki

nim

o pa

mal

dų ir

pi

rmos

ios i

špaž

intie

s šve

ntim

as

(siū

lom

a be

ndru

omen

ės

nuož

iūra

).

Mt 9,2

Tem

ospa

vadi

nim

as

Liturginis laikotarpis

Tiks

las

Ugd

omi g

ebėj

imai

Pagr

indi

nis t

urin

ysŠv

enta

sis

Raš

tas

Dalyvavimas bendruomenėje

16. J

ėzus

at

pirk

o ki

ekvi

eną

iš m

ūsų:

Pa

skut

inė

Vaka

rienė

, K

anči

a, M

irtis

, Pr

isik

ėlim

as

Gavėnia

• Ats

klei

sti š

v. V

elyk

ų sl

ėpin

io e

smę.

• Sva

rsty

ti D

idži

ojo

Trid

ieni

o įv

ykiu

s ir

jų re

ikšm

ę Atp

irkim

o is

torij

oje.

• Ska

tinti

daly

vaut

i (je

i įm

anom

a, k

artu

su

kate

chet

u) V

elyk

ų Tr

idie

nio

litur

gijo

je ir

ją a

ptar

ti.

• Mok

ysis

apt

arti

Vely

kų įv

ykiu

s be

i slė

pinį

, jų

min

ėjim

ą pe

r Did

įjį

Trid

ienį

.• S

uvok

s Atp

irkim

o re

ikšm

ę ki

ekvi

enam

iš m

ūsų.

• Did

žioj

i sav

aitė

– A

tpirk

imo

įvyk

ių su

daba

rtini

mas

.• D

idys

is k

etvi

rtadi

enis

ir

Euch

aris

tijos

sakr

amen

to

įste

igim

as.

• Did

ysis

pen

ktad

ieni

s –

Kris

taus

Kan

čios

ir M

irtie

s su

daba

rtini

mas

.• V

elyk

nakt

is –

Kris

taus

Pr

isik

ėlim

o šv

entim

as.

Lk 22–24

Įsijungimas į adoracijas ir procesijas parapijoje.

17. J

ėzus

at

idav

ė sa

ve

dėl m

ūsų

ir įv

eikė

nu

odėm

ę be

i m

irtį

• Ats

klei

sti J

ėzau

s Pr

isik

ėlim

o is

torin

ę sv

arbą

.• A

ptar

ti Ve

lykų

šven

timą.

• Geb

ės a

ptar

ti Pr

isik

ėlim

o fa

ktą

ir sv

arbą

: Pris

ikėl

imas

– Jė

zaus

ir

mūs

ų pe

rgal

ė pr

ieš n

uodė

mę

bei

mirt

į. • M

okys

is p

aaiš

kint

i Vel

ykų

ir ve

lyki

nio

laik

otar

pio

šven

timo

pras

mę.

• Pris

ikėl

imas

– p

ats

svar

biau

sias

įvyk

is ž

mon

ijos

isto

rijoj

e.• P

risik

ėlim

as –

kai

p am

žino

jo g

yven

imo

gara

ntas

K

ristų

tiki

ntie

siem

s.

Mk 16,5–6

18. J

ėzus

ni

ekad

a m

ūsų

nepa

lieka

: Eu

char

istij

os

sam

prat

a

• Ats

klei

sti E

ucha

ristij

os

sam

prat

a.• G

ilint

is į

Šven

čiau

sioj

o Sa

kram

ento

slėp

inį.

• Mok

ysis

ats

klei

sti E

ucha

ristij

os

term

ino

pras

mes

: Šve

nčia

usia

sis

Sakr

amen

tas,

Šven

toji

Kom

unija

, šv

ento

sios

Miš

ios.

• Geb

ės p

aaiš

kint

i Jėz

aus n

uola

tinį

buvi

mą

tarp

mūs

ų ir

dėl m

ūsų.

• Mok

ės p

agar

bint

i bei

ado

ruot

i Jė

zų Š

venč

iaus

iaja

me

Sakr

amen

te.

• Išm

oks Š

venč

iaus

iojo

Sa

kram

ento

pag

arbi

nim

ą.

• Euc

haris

tijos

Sak

ram

enta

s –

nuol

atin

is su

sitik

imas

su

Jėzu

mi.

• Ter

min

ų „Š

venč

iaus

iasi

s Sa

kram

enta

s“, „

Šven

toji

Kom

unija

“, „

šven

tosi

os

Miš

ios“

ir „

Euch

aris

tija“

ai

škin

imas

is.

Mk 14,22–24

Tem

ospa

vadi

nim

as

Liturginis laikotarpis

Tiks

las

Ugd

omi g

ebėj

imai

Pagr

indi

nis t

urin

ysŠv

enta

sis

Raš

tas

Dalyvavimas bendruomenėje

19. J

ėzus

m

us k

vieč

ia

pas s

ave:

šv

ento

sios

M

išio

s

Gavėnia

• Ats

klei

sti,

kas y

ra

šv. M

išio

s.• A

iški

ntis

Miš

ių

dalis

ir e

igą.

• Žad

inti

norą

dė

king

ai ir

dži

ugia

i da

lyva

uti š

v.

Miš

iose

, akt

yvia

i jo

se m

elst

is.

• Mok

ysis

suvo

kti š

v. M

išia

s ka

ip Jė

zaus

dov

anot

ą bū

dą

real

iai s

u Ju

o be

ndra

uti i

r da

lyva

uti A

tpirk

ime.

• Geb

ės a

ptar

ti šv

. Miš

ių e

igą,

ki

ekvi

enos

jų d

alie

s pra

smę,

iš

mok

s ben

druo

men

iška

i švę

sti

Miš

ias,

jose

akt

yvia

i mel

stis

.

• Šve

ntės

mūs

ų gy

veni

me.

• Šv.

Miš

ios –

Jėza

us b

ičiu

lių p

uota

. A

tpirk

imo

suda

barti

nim

as M

išio

se.

• Šv.

Miš

ių e

iga

ir tin

kam

as d

alyv

avim

as jo

se.

• Gyv

enim

as b

e se

kmad

ieni

o Eu

char

istij

os –

ne

visa

verti

s gyv

enim

as.

• Akt

yvia

i ir d

žiug

iai m

elst

is.

Lk 22,19

Šventojo Rašto įteikimas bendruomenėje.Sudaryti sąlygas geriems darbams.

20. Š

v. M

išio

se

Jėzu

s mus

m

aitin

a ir

atei

na į

mūs

ų ši

rdis

• Ats

klei

sti K

rista

us

savę

s dov

anoj

imą

Šven

tojo

je

Kom

unijo

je.

• Žad

inti

norą

vi

enyt

is su

Kris

tum

i.

• Gili

nsis

į Eu

char

istij

os

slėp

inį.

• Geb

ės a

ptar

ti Šv

ento

sios

K

omun

ijos e

smę,

jos

reik

alin

gum

ą vi

sam

mūs

ų že

miš

kaja

m g

yven

imui

.

• Šve

ntoj

i Kom

unija

– m

aist

as m

ūsų

dvas

iai,

per k

urį J

ėzus

dov

anoj

a ne

mirt

ingu

mą.

• Kai

p m

es p

asire

ngia

me

susi

tikim

ui su

Jė

zum

i Šve

ntoj

oje

Kom

unijo

je, b

endr

avim

ui

ir gy

veni

mui

su ju

o.

Jn 6,56

21. J

ėzus

m

ums r

uoši

a vi

etą

dang

uje

ir st

iprin

a sa

vąja

D

vasi

a

• Ats

klei

sti J

ėzau

s že

ngim

o į d

angų

ir

Šven

tosi

os D

vasi

os

atsi

untim

o pr

asm

ę.• A

ptar

ti Še

štin

ių ir

Se

kmin

ių šv

enči

ų lit

urgi

ją.

• Mok

ysis

suvo

kti J

ėzau

s že

ngim

o į d

angų

ir Š

vent

osio

s D

vasi

os a

tsiu

ntim

o, Š

eštin

ių ir

Se

kmin

ių šv

enči

ų pr

asm

ę.•

Geb

ės p

aaiš

kint

i Šve

ntos

ios

Dva

sios

sim

boliu

s ir d

ovan

as,

trum

pai a

ptar

ti Su

tvirt

inim

o sa

kram

entą

.• M

okys

is m

elst

is Š

vent

ajai

D

vasi

ai.

• Pris

ikėl

usio

Kris

taus

susi

tikim

ai su

m

okin

iais

. • J

ėzau

s žen

gim

as į

dang

ų –

žmog

išku

mo

ir kū

no iš

aukš

tinim

as.

• Sek

min

ės –

Šve

ntos

ios D

vasi

os a

tėjim

as.

• Kie

kvie

nas t

ikin

tysi

s apd

ovan

ojam

as

Šven

tosi

os D

vasi

os d

ovan

omis

ir m

alon

ėmis

.• S

utvi

rtini

mo

Sakr

amen

tas –

Krik

što

atba

igim

as ir

asm

enin

ės S

ekm

inės

.

Lk 24,51Apd 2,1–4

Tem

ospa

vadi

nim

as

Liturginis laikotarpis

Tiks

las

Ugd

omi g

ebėj

imai

Pagr

indi

nis t

urin

ysŠv

enta

sis

Raš

tas

Dalyvavimas bendruomenėje

22. M

es e

sam

e B

ažny

čia

– Jė

zaus

Kris

taus

še

ima

Gavėnia

• Sup

ažin

dint

i su

pirm

osio

s ap

ašta

lų b

endr

uom

enės

isto

rija.

• Ats

klei

sti,

kad

Baž

nyči

a, k

aip

Kris

tų ti

kinč

iųjų

ben

druo

men

ė,

yra

vien

a, šv

enta

, vis

uotin

ė ir

apaš

talin

ė.• P

adėt

i suv

okti,

kad

kie

kvie

nas

esam

e B

ažny

čios

nar

ys (-

ė) p

er

Krik

štą

ir dė

l tik

ėjim

o į K

ristų

.

• Geb

ės p

aaiš

kint

i Baž

nyči

os

bend

ruom

enės

sąvo

ką, a

ptar

ti sa

vo v

ietą

joje

kai

p D

ievo

do

vano

jam

ą ga

limyb

ę bū

ti Jė

zaus

šeim

oje.

• Baž

nyči

os įs

akym

ai –

at

min

tinė

mūs

ų to

lesn

iam

gy

veni

mui

.

• Prik

laus

ymas

ben

druo

men

ėms.

• Baž

nyči

a –

tikin

čiųj

ų K

ristų

be

ndru

omen

ė.• T

ikėj

imo

išpa

žini

mas

–

krik

ščio

nių

bend

ruom

enės

mal

da.

• Ben

druo

men

išku

mo

gairė

s –

penk

i Baž

nyči

os įs

akym

ai.

• Man

o va

idm

uo B

ažny

čios

gy

veni

me.

Apd 2,42–46

Šventojo Rašto įteikimas bendruomenėje.Sudaryti sąlygas geriems darbams.

23. A

ptar

imas

• Apt

arti

Pirm

osio

s Kom

unijo

s šv

entę

.• I

šdal

inti

pažy

mėj

imus

.

• Mok

ysis

dal

intis

iš

gyve

nim

ais,

priim

dam

i Jėz

ų į s

avo

šird

į ir n

esiv

aržy

dam

i liu

dyti

to k

itiem

s.

• Mūs

ų dr

augy

stė

su Jė

zum

i ir

Jo še

ima

– B

ažny

čia

yra

niek

ada

nesi

baig

iant

i Die

vo d

ovan

a.

• Man

o pa

siry

žim

ai ir

įs

ipar

eigo

jimai

tole

snei

kr

ikšč

ioni

ško

gyve

nim

o ke

lione

i.

Mk 16,15

* G

avėn

ia

(pap

ildom

a te

ma,

ka

tech

eto

veda

ma

paga

l tų

met

ų lit

urgi

nį

kale

ndor

ių)

Eilinis laikas, arba Gavėnios pradžia

• Ats

klei

sti G

avėn

ios p

rasm

ę.• S

katin

ti de

ram

ai iš

gyve

nti

Gav

ėnio

s lai

kota

rpį a

pmąs

tant

A

tpirk

imo

įvyk

ius,

atsi

liepi

ant

mal

da, p

asni

nku,

ger

ais d

arba

is,

atga

ila.

• Mok

ysis

svar

styt

i ir

paai

škin

ti G

avėn

ios p

rasm

ę,

mal

dos t

radi

cija

s, są

saja

s su

atga

ila, p

asni

nku,

ger

aisi

ais

darb

ais,

Vely

kom

is.

• Gav

ėnia

– p

asiru

ošim

as K

rista

us

Pris

ikėl

imo

šven

tei,

pava

sarin

is

siel

os v

alym

as.

• Pel

enų

treči

adie

nis –

Gav

ėnio

s pr

adži

a. U

žgav

ėnės

ir G

avėn

ia.

• Pas

nink

as, m

alda

ir g

erie

ji da

rbai

– G

avėn

ios a

kcen

tai i

r at

gailo

s išr

aišk

a.

Mk 1,15

Sudaryti sąlygas tinkamai pasitarnauti bendruomenėje

METODINĖS REKOMENDACIJOS KIEKVIENAI TEMAI

1. Gera būti kartu (susipažįstame) Tikslai: • susipažinti su būsimais ugdytiniais, išsiaiškinti ketinančiųjų ruoštis sakramentams motyvaciją ir žinias; • suburti tvirtą, pasitikinčių vieni kitais ugdytinių grupę, padėti vaikams suvokti save kaip Bažnyčios dalį; • supažindinti su būsimų susitikimų eiga ir tvarka.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Katechetas maloniai priima ir kviečia vaikus dirbti bendrai, jiems prisistato, paprašo pasakyti ir parodo, kaip užrašyti ant kortelių ar specialių juostelių savo vardus, kuriuos reikės segėti per kiekvieną katechezę. • Ugdytiniams paaiškinamas mokymosi tikslas, uždaviniai ir darbo tvarka bei kviečiama (jei yra galimybė) aplankyti bažnyčią ir susitikti su parapijos klebonu. • Bažnyčioje katechetas vaikams paaiškina, kaip pagarbinti Dievą įėjus į bažnyčią, kaip elgtis per šv. Mišias ir kitu metu, parodo svarbiausias vietas bažnyčioje, pamoko, kaip jas pagerbti. • Sugrįžus į susitikimo vietą, katechetas išdalina vaikams pratybų knygelių segtuvus su pirmo susitikimo lapais, pamoko, kaip elgtis su segtuvu. (Susitikime dirbame tik su lapais, o pabaigoje jie yra įsegami į segtuvą.) Taip pat dalinami maldynėliai ir primenama, kad juos reikia turėti kiekvienose šv. Mišiose. • Lapelius su Tikėjimo išpažinimu vaikams gali padalinti katechetas, bet būtų gražu, kad per pirmąsias vaikų šv. Mišias tai padarytų parapijos klebonas, pristatydamas vaikus bendruomenei. Į šv. Mišias kiekvienas vaikas gali atsinešti išlankstytą gėlę, klevo lapą ar kitą vaizdinę priemonę, ant kurios užrašytas jo vardas. Simbolius surenka katechetas, sudeda į gražią pintinę ir po šv. Mišių padalina parapijiečiams prašydamas melstis už tą vaiką visus metus. • Katechetas galėtų pakviesti vaikus atlikti pirmojo susitikimo užduotis ir papasakoti arba paskaityti apie save ir savo šeimą: mano vardas, amžius, mokykla, gyvenamoji vieta, šeima (ar turiu mamą, tėtį,

14

kiek brolių, seserų) (katechetas turėtų jautriai atsižvelgti į vaikų šeimyninę padėtį ir neakcentuoti vaikams sunkių šeimos situacijų), mūsų šeimos tikėjimas (kaip dažnai einame į bažnyčią, kada ir kur meldžiamės), mano svarbiausias pomėgis, geriausia savybė ar gebėjimas, kodėl čia atėjau ir ko tikiuosi išmokti, ką sužinoti, patirti). Vaikams siūloma susipažinti su šalia sėdinčiais draugais ir knygelėse užsirašyti jų vardus. • Katechetas paaiškina ugdytiniams grupinio darbo tvarką, padėsiančią jiems tapti pasitikinčia ir vienas kitą gerbiančia bendruomene. Kartu su vaikais katechetas sukuria grupelės taisykles, kurias vaikai užsirašo pratybų knygelėse. • Tikslinga vaikams ir (arba) jų tėvams įteikti būsimų užsiėmimų kalendorių – programėlę su darbo etapų bei temų pavadinimais, katechezių ir renginių datomis. • Paprašoma, kad namuose vaikai aprašytų savo įspūdžius iš pirmo susitikimo.

2. Dievas yra mano Kūrėjas, mūsų Tėvas Tikslai: • išsiaiškinti Sukūrimo istoriją, simbolius; • atskleisti mylinčio, gailestingo Tėvo dalyvavimą mano gyvenime ir Jo besąlygišką meilę visai kūrinijai; • padėti suvokti save kaip Dievo kūrinį, panašų į Kūrėją; • padėti katechizuojamiesiems suvokti, kad kuria visi trys Dieviškieji Asmenys.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Pradžioje katechetas su vaikais pasidalina pirmo susitikimo įspūdžiais. Prisimenama, kas buvo svarbiausia tame susitikime, pakartojami esminiai dalykai. • Skelbiama susitikimo tema. Vaikai pakviečiami į specialiai paruoštą erdvę, kur pagarbiai padėtas Šventasis Raštas, uždegta žvakė. Gali būti pakabintas užrašas „Dievas – mano Kūrėjas“. • Vaikams paaiškinama, kad Šventasis Raštas yra nepaprasta knyga, tad ji reikalauja ypatingos pagarbos, nes jame yra surašyta visa istorija apie tai, kaip Dievas sukūrė, globoja ir gelbsti pasaulį bei visus žmones. Iš Pradžios knygos skaitomas pasakojimas apie pasaulio ir

15

žmogaus sukūrimą (Pr 1,1–28). Vaikų prašoma įsidėmėti, kada ir kas buvo sukurta. • Vėliau pasakojimas aptariamas, palyginamas su mokslo teorijomis apie didįjį sprogimą ir evoliuciją, pabrėžiama, kad Šventojo Rašto pasakojimai paremti ne mokslo tyrimais, o tiesą mums atskleidžiančiais simboliais. Kiekviena kūrimo diena reiškia tūkstančius ar netgi milijonus metų, kūrimas Dievo žodžiu iš nieko – Kūrėjo sumanymą bei išmintingą planą. Žmogaus kūrimas iš žemės dulkių (molio) reiškia, kad Dievas tobuliausiam kūriniui panaudoja tai, ką buvo sukūręs anksčiau (tai galėjo būti net gyvūnas). Gyvybės alsavimas, kurį Dievas žmogui įkvepia, žymi Jo mums duodamą nemirtingą sielą. Pabrėžiama, kad žmogų Dievas kuria vėliausiai, po to, kai jau buvo jam parengęs visas dovanas – gyventi tinkamą pasaulį. • Vaikai nuspalvina pasaulio Sukūrimo paveikslėlius ir po jais parašo, kurią dieną tai buvo sukurta. Užduotis aptariama su katechetu. • Tuomet vaikų prašoma parašyti, kaip kiekvienas gali ir privalėtų tinkamai rūpintis Dievo sukurtu pasauliu, nes Dievas kviečia bendradarbiauti. • Pabrėžiama, kad Dievo kūryba nesibaigia pirmųjų žmonių sukūrimu: Dievas sukūrė ir kiekvieną iš mūsų! Atlikdami kitą užduotį, vaikai išsiaiškina, kodėl Dievą vadiname visų mūsų Tėvu. Katechetas apie tai papasakoja išsamiau. Dievas yra viso ko Kūrėjas. Iš Jo malonės gauname ir kūną, ir sielą. Mūsų sielos yra nemirtingos, savitos – unikalios ir laisvos. • Dievas yra mano asmens Kūrėjas, kuris mane pažįsta ir myli, nes yra mano sielos Tėvas. Todėl mes meldžiamės, sakydami Dievui „Tėve mūsų“, ir taip pripažįstame, kad Jis yra tiek mano, tiek kiekvieno kito žmogaus, t. y. visų mūsų Tėvas. Todėl mes, visi žmonės, esame broliai ir seserys, o Dievu turime pasitikėti kaip Tėvu: Jis kiekvieną myli, nes esame Jam savi. Svarbu, kad Dievas mus sukūrė ne bet kokius, o panašius į Patį Save – protingus, kūrybingus, laisvus, gebančius mylėti ir išmintingai valdyti visus kitus Dievo kūrinius. • Katecheto padedami vaikai atlieka užduotį ir tinkamai įrašę praleistus žodžius perskaito Viešpaties maldą. • Vaikams reikėtų paaiškinti, kaip Šventajame Rašte argumentuojama, kad pasaulį ir žmogų kuria ne vien Dievas Tėvas,

16

bet visa Švenčiausioji Trejybė. Tekste sakoma: „padarykime žmogų“. Katechetas su vaikais prisimena ir pakartoja, kiek „dievų“ mes tikime ir kiek yra Dieviškųjų Asmenų. Pabrėžiama, kad tai vadinama Švenčiausiąja Trejybe. Katechetas parodo ir paaiškina, koks yra kiekvieno Dieviškojo Asmens simbolis. • Pratybų lape vaikai nusipiešia Švenčiausiosios Trejybės Asmenų simbolius, po kuriais užrašo jų vardus (Galimi simboliai Tėvas – ranka, Sūnus – Kryžius, Šventoji Dvasia – balandis). • Užrašius Dieviškųjų Asmenų vardus, drauge su katechetu tiktų pasimelsti Švenčiausiosios Trejybės pagarbinimo malda. • Namuose mokiniai prašomi išmokti (kas moka, pakartoti) Švenčiausiosios Trejybės pagarbinimo ir Viešpaties maldas.

3. Esame Dievo apdovanoti ir Jam dėkingi Tikslai: • padėti suvokti, kad pasaulis ir gyvenimas yra mums dovanoti; • kviesti vaikus dėkingai ir atsakingai prisidėti prie Dievo kūrybos.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Susitikimo pradžioje dar kartą prisimenama sukūrimo istorija, pabrėžiama, kad Dievas paveda kūriniją žmogui, leisdamas viskam duoti vardus ir viešpatauti visiems gyvūnams. Esame pranašesni už gyvūnus. Mums leidžiama juos ir visą gamtą valdyti, tad turėtume būti Kūrėjui labai dėkingi už gražų bei patogų gyventi pasaulį. Mūsų dėkingumas turėtų sietis su atsakomybe: Dievas mums netrukdo su Jo sukurtu pasauliu daryti, ką panorėsime, tačiau turėtume jį tvarkyti išmintingai, nes jis priklauso visiems – tiek dabar gyvenantiems, tiek po mūsų gyvensiantiems žmonėms. • Su vaikais diskutuojama apie žmogaus kūrybą ir pabaigoje akcentuojama, kad daugumos dalykų negalime sukurti patys: visa žmonių kūryba tik tęsia ir (arba) šiek tiek pertvarko Dievo jau sukurtą pasaulį. • Tuomet vaikai atlieka užduotį apie kūrimą: atskirai parašo, ką gali sukurti žmogus, o ką – Dievas. • Aptariami vaikų darbai, akcentuojant, kad visa gyvybė yra sukurta Dievo. • Aptarus vaikų darbus, turėtų būti įtvirtinta žinia, kad tik Dievas

17

kuria gyvybę. Mes esame tarsi ūkvedžiai, laikini valdytojai kūrinijos, kurią pats Dievas palaiko ir globoja, kaip tikrasis jos Šeimininkas. Mes pasaulį perduodame, paliekame kitoms kartoms, kitiems žmonėms. • Pratybų knygelėse vaikams užkoduota Šventojo Rašto teksto ištrauka apie Dievo žmogui patikėtą rūpinimąsi pasauliu. • Vaikai perskaito nurodytą teksto ištrauką ir aptaria su katechetu. („Viešpataukite žuvims ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams.“) • Vaikai lape galėtų parašyti, kaip patys rūpinasi Viešpaties kūrinija. • Šiame susitikime tikslinga su vaikais aptarti ekologinę situaciją – ar mes, žmonės, pasaulį valdome, juo naudojamės atsakingai, su dėkingumu? Kaip suprantama mūsų ir kitų žmonių savanaudiška nepagarba gyvajai ir negyvajai gamtai, žmogaus gyvybei? O kaip galėtų reikštis žmonių geranoriškumas, atsakomybė, dėkingumas? Kaip galėtume Dievo kūrinius ne tik tausoti, bet ir gausinti, turtinti? • Derėtų ne tik aptarti tai, ką išsiaiškinome per susitikimą, bet ir praktiškai įtvirtinti dalyvaujant įvairiuose bendruomenės projektuose (tvarkant parapijos aplinką, rūšiuojant šiukšles ir pan.), o dėkingumą Dievui galima išreikšti kuriant dėkojimo maldas. Svarbu, kad vaikai mokytųsi dėkoti Dievui paprastai, nuoširdžiai ir natūraliai, savais žodžiais. • Kartu su katechetu vaikai kuria dėkojimo maldą ir ja meldžiasi. • Namuose vaikams siūloma nupiešti tinkamus rūpinimosi kūrinija pavyzdžius: pirmame rėmelyje – augalais, antrame – gyvūnais.

4. Kodėl pasaulyje yra ne vien tik gėris? Tikslas: • ugdyti pasitikėjimą Dievu ir skatinti nugalėti mūsų viduje ir aplinkoje esantį blogį.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Susitikimo pradžioje galima prisiminti praeitą kartą aptartas ekologijos problemas ir pamažu pereiti prie kitų pasaulio negerovių: nesantaikos, ligų, žūčių, mirties. Kodėl pasaulis, kurį Dievas sukūrė

18

gražų ir darnų, yra netobulas ir nesaugus? Atsakymo ieškome nuopuolio istorijoje. • Skaitome Šventąjį Raštą – nuopuolio istoriją. Ją perskaičius, tikslinga aptarti ne tiek pažodines, kiek simbolines – dvasines pasakojimo prasmes: Dievas nori apsaugoti žmogų nuo pavojų, todėl draudžia jam skinti vieno medžio vaisius. Deja, žmogų sugundo Dievo priešas – piktoji dvasia, kurią simbolizuoja žaltys. • Vaikai spalvina vitražą ir patys atranda piktosios dvasios simbolį. • Svarbu atskleisti, kad Šventajame Rašte pasakojami įvykiai vyksta ir dabar su kiekvienu iš mūsų: mes dažnai nemokame būti išmintingai klusnūs, mus labai traukia uždrausti dalykai, kamuoja smalsumas, mes pasiduodame pagundoms, neretai nepaisome įspėjimų (tegul mokiniai pateikia pavyzdžių – geriausia, jeigu apie pačius save). Taip, kaip ir pirmieji tėvai, pakenkiame kitiems žmonėms, pasauliui ir sau, nes prarandame gerus santykius vieni su kitais, su vyresniaisiais ir su Dievu. Todėl pasaulis jau nebėra toks, kokį sukūrė Dievas. Mes netekome Rojaus (Edeno sodo), kuris ir simboliškai, ir tiesiogiai reiškia tobulą pasaulį, be mirties, ligų, nelaimių, nesutarimų, kur net gyvūnai nenaikina vieni kitų. Ten viešpatauja darna, grožis, gerumas, ten galima tiesiogiai bendrauti su pačiu Dievu. Toks buvo Dievo planuotas bei sukurtas pasaulis, tačiau mes jį praradome ir tebeprarandame, kai netinkamai elgiamės. Iš mūsų negerumo kylantis blogis sparčiai dauginasi. Dažniausiai pakanka tik nedaryti to gero, kurį privalėtume daryti, ir iškart atsiranda blogis. Kodėl? Todėl, kad pasaulyje veikia ne vien Dievas, bet ir ta pati, dar Rojuje pasirodžiusi piktoji dvasia, kuri nuolat naudojasi mumis, jei tik nesame budrūs, neturime tvirtos valios. • Dievas mus visada kviečia rinktis gėrį, ne blogį, daryti gera ir taip nugalėti blogybes. Tai nelengva, bet Dievas yra gailestingas ir teikia mums pagalbą, jei jos norime, jei ją priimame. Ją galime priimti per maldą ir sakramentus. Kai su Dievu būname, prašome Jo paramos, tariamės, bendraujame, Jis mus pripildo gėrio. • Šiame susitikime reikėtų vaikams paaiškinti įvairias maldos formas ir būdus. Kiekvieno susitikimo metu katechetas pats nusprendžia, kokia maldos forma melsis ir pasirenka maldos laiką, atsižvelgdamas į grupės nusiteikimą, susikaupimą ir pasiruošimą maldai (Papildoma medžiaga katechetui).

19

• Tikslinga vaikus pamokyti užtarimo bei prašymo maldos – pirmiausia savais žodžiais, ugdant jų pasitikėjimą Dievu. • Žinių įtvirtininimui vaikai atlieka braukinį, kuriame atranda žodžius, susijusius su nuopuolio istorija ir juos nuspalvina skirtingomis spalvomis (Edenas, piktoji dvasia, vaisius, žaltys, Adomas, Ieva, nuodėmė, rojus) (Daugiau apie nuodėmę bus kalbama 8 temoje, todėl čia nereikia labai išsiplėsti). • Namuose vaikai raginami visą savaitę melstis savais žodžiais – kiekvieną dieną kita intencija (Sekmadienį už ateinančią savaitę, pirmadienį už šeimos narius, antradienį už save, trečiadienį už draugus, ketvirtadienį už kunigus, penktadienį už ligonius, šeštadienį už kūriniją).

5. Ar gyvenimas turi pabaigą? Tikslai: • padėti ugdytiniams suvokti, kad amžinasis gyvenimas prasideda jau dabar, o mirtis nėra visko pabaiga; • aptarti, kas yra šventumas ir iš kur jis kyla, skatinti vaikus sekti šventųjų pavyzdžiais.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Iš praėjusio susitikimo prisimenama, kaip pasaulyje atsirado mirtis. Žmonės, nepaisydami Dievo perspėjimo, pasidavė gundymui. Todėl anksčiau ar vėliau turi mirti kiekvienas žmogus. Tai visada skaudu, tačiau mirtis nereiškia, kad Dievas žmogaus nemyli ir jo negelbsti. • Vaikai atlieka raidžių kelionę, išsiaiškina, kuo Dievas apdovanoja kiekvieną iš mūsų ir atsakymą užrašo. (Laisva valia, protu ir nemirtinga siela.) • Dievas mus gelbsti, nes kiekvienam iš mūsų yra dovanojęs nemirtingą sielą. Miršta tik kūnas, o siela yra kviečiama bendrystėn su Dievu, kur bus amžinai laiminga su kitomis sielomis bei pačiu Dievu. Esame kviečiami į dangų, kuris pranoksta net prarastą žemiškąjį Rojų: ten būsime gražūs, džiugūs, tobuli, mylimi ir mylintys. Tačiau į dangų gali patekti tik tyros, švarios sielos. Tai ir yra šventieji. • Vaikų klausiama, kokius šventuosius jie žino, ir prašoma jų vardus užrašyti pratybų lape. Jei atsitiktų taip, kad vaikai neįvardytų nė vieno šventojo, tai padaro katechetas, atkreipdamas dėmesį į parapijos bažnyčioje vaizduojamus šventuosius. 20

• Katechetas vaikams primena: jeigu mirtume būdami blogi, pikti, darę skriaudas, nedėkingi žmonėms ir Dievui, negalėtume susitikti su Dievu ir priimti Jo mums paruoštos amžinosios laimės. Tai gali atrodyti labai grėsminga, nes visi kartais nebūname geri. Tačiau Dievas mus myli visada – ne tik tada, kai esame geri. Jis supranta mūsų skausmus, žino, kad esame gundomi, ir mus gelbsti. Jis mums teikia galimybę gailėtis dėl blogio ir pasitaisyti – atlyginti skriaudas, atsiprašyti Dievo bei žmonių. Dievas mielai mums atleidžia, mus apvalo, padeda tobulėti, augti. Labai svarbu, kad mirtis neištiktų nesusitaikius su Dievu ir žmonėmis, bet kartais ir taip nutinka. • Vaikų klausiama pavyzdžių apie netikėtą mirtį. • Aptariant vaikų atsakymus pabrėžiama, kad Dievas vis tiek nori žmogų išgelbėti. Todėl nespėjusias susitaikyti sielas Dievas siunčia į skaistyklą – tokią būseną, kur siela pamato visą savo netobulumą ir sužino būdą, kaip galėtų save taisyti, apsivalyti, ilgėdamasi Dievo ir šventųjų bendrystės, išgyvendama liūdesį, įgydama gerumo, meilės, išminties. Siela skaistykloje subręsta, išsigrynina, pasidaro tyra ir pajėgi patirti dangaus laimę. Gailėdamas skaistyklos sielų, Dievas priima gyvųjų maldas už jas. Mūsų maldos joms ypač padeda apsivalyti, augti, tvirtėti. Be abejo, šioms sieloms talkina ir dangaus šventieji. • Primenama, kad visa tai minime ir švenčiame pirmosiomis lapkričio dienomis. • Lapkričio 1-ąją džiaugiamės, kad žmonių gyvenimas po mirties tęsiasi Dievo artumoje ir pagerbiame šventuosius – visus, kurie jau yra dangaus laimėje. Jais galime tapti ir kiekvienas iš mūsų. Šventųjų prašome, kad mus remtų savo maldomis, globotų. Viliamės, kad tarp šventųjų yra ir mūsų artimųjų – prosenelių, močiučių ir pan. Katechetas taip pat turėtų paaiškinti vaikams apie šventųjų bendravimą, atkreipdamas dėmesį į tris Bažnyčios būvius: Keliaujanti Bažnyčia – visi gyvenantys žemėje; Kenčianti Bažnyčia – esantys skaistykloje; Triumfuojanti Bažnyčia – esantys Danguje šventieji (KBK 850, 946 - 959). • Vaikai pagalvoja ir pratybų knygelėje užrašo savo mintis apie tai, ko reikia, kad taptum šventuoju. Vaikų mintys aptariamos. Po aptarimo vaikų prašoma lape nupiešti labiausiai patinkantį šventąjį ir apačioje parašyti: kokios jo savybės labiausiai patinka ar norėtų jų turėti, o gal jau ir turi. Vaikai savo mintimis dalinasi su šalia sėdinčiu draugu ar drauge.

21

• Katechetas primena, kad lapkričio 2-ąją meldžiamės už skaistykloje esančias sielas. Pirmiausia užtariame mūsų mirusius artimuosius. Kadangi nežinome, ar jie danguje, ar skaistykloje, tai meldžiamės už visus. Mūsų bei dangaus šventųjų maldos padeda visiems mirusiesiems, išskyrus tik tuos, kurie taip priešinosi Dievo ir žmonių gerumui, kad pateko į pragarą, nes nenorėjo taikytis ar atsiprašyti. • Namuose vaikams siūloma tėvelių paklausti mirusių artimųjų vardų, juos užrašyti lelijos žiedlapiuose ir drauge malda pasimelsti už mirusiuosius.

6. Ko Dievas tikisi iš mūsų: I–III Dievo įsakymai Tikslai: • priminti Dekalogą ir pagilinti žinias apie jį; • aiškintis pirmųjų trijų įsakymų prasmes, jų svarbą mūsų gyvenime.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Kalbamasi apie tai, kodėl mums reikalingos taisyklės. • Vaikai atlieka pratybų knygelėse užduotį apie žaidimo taisykles. • Vaikai prisimena mėgstamą žaidimą ir užrašo jo pavadinimą bei pagrindines taisykles. • Tuomet vaikai parašo vieną mintį, kodėl gyvenimui ir žaidimams reikia taisyklių. Mintis aptaria su katechetu ir su šalia esančiais draugais. • Katechetas papildo, kad be kasdieninių mums privalomų taisyklių yra dar ir gyvenimo bei sugyvenimo su Dievu ir žmonėmis taisyklės. Pasaulyje jos vadinamos Dekalogu. • Vaikai atlieka užduotį ir prisimena Dekalogo kilmę. Teisingai atlikta užduotis – „Viešpats pasikvietė Mozę ant Sinajaus kalno ir perdavė jam dvi akmenines plokštes su Dievo įsakymais“. Katechetas garsiai skaito Šventojo Rašto ištraukas (Iš 19,18–20 ir Iš 31,18), kad vaikai pasitikrintų savo atsakymus. • Išskiriamos dvi Dekalogo sritys: įsakymai, mokantys mus bendrystės su Dievu (kaip tik apie juos kalbama šiame susitikime), ir įsakymai, padedantys sutarti su žmonėmis (bus aptarti kitame susitikime). • Išsamiai išsiaiškinami pirmieji trys Dekalogo įsakymai. • Vaikai savais žodžiais lentelėje užsirašo, kaip, atsižvelgdami į tuos įsakymus, pagerbs Dievą ir išreikš Jam dėkingumą.22

• Namuose vaikams siūloma atidžiai perskaityti pateiktus teiginius ir šalia kiekvieno užrašyti, kelintą Dievo įsakymą juo pažeidžiame.

7. Dievas nori, kad mylėtume vieni kitus: IV–X Dievo įsakymai Tikslai: • aptarti IV, V, VI, VII, VIII, IX, X įsakymus ir išsiaiškinti jų reikšmę; • svarstyti, kaip šių įsakymų nesilaikydama (-as) suardau draugystę su kitais asmenimis; • aptarti Didįjį įsakymą.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Su vaikais pakartojami pirmieji trys Dievo įsakymai ir toliau kalbamasi apie kitus įsakymus, skirtus žmonių santykiams tvarkyti. • Kad vaikai lengviau suprastų įsakymų svarbą ir esmę, galima papasakoti arba perskaityti pasakojimą „Karalystė be taisyklių“ (tekstas yra kompaktiniame diske). • Vaikai atlieka užduotį su Šventuoju Raštu (Iš 24,3) ir aptaria, kaip žmonės atsiliepia į Dievo įsakymus. (Užduotis akmenukuose – mes vykdysime visa, ką Viešpats pasakė.) • Apibendrindamas atliktą užduotį, katechetas paaiškina, kad Dievo įsakymai skirti visų laikų žmonėms, nes Dievas su kiekvienu iš mūsų per Krikštą sudaro sutartį. • Katechetas paaiškina, kad pirmiausia Dievas išsirinko Abraomą ir sudarė Sandorą su juo ir jo palikuonimis. Juos Jis subūrė į tautą, kuriai per Mozę davė Įstatymą. Taip Dievas parengė žmones priimti išgelbėjimą, skirtą visai žmonijai ir kiekvienam iš mūsų. • Vaikai atlieka užduotį, kuri jiems padės sužinoti sutarties pavadinimą (Sandora). • Katechetas paaiškina vaikams, kad su savo tauta Dievas sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo globoti ir gelbėti žmones, o žmonės įsipareigojo laikytis Dievo įsakymų. Tai Senoji Sandora. Jėzus su žmonėmis, kurie Jį tikės ir Juo pasitikės, sudarė Naująją Sandorą: Jis atiduoda už mus gyvybę, o mes priimame Jo meilę ir Jo siūlomą išgelbėjimą iš nuodėmės. Tai yra Jo dovana, kuriai įgyti tereikia tikėjimo, maldos ir šventų sakramentų, pirmiausia Krikšto. Krikštytis reiškia priimti Naująją Sandorą.

23

• Toliau gilinamasi į IV–X įsakymus. • Apibendrindamas visus įsakymus, svarstytus paskutiniuose dviejuose susitikimuose, katechetas pateikia Didįjį Meilės įsakymą, kuris yra viso Dekalogo suma. • Kadangi vaikai praeitame susitikime pasikartojo arba išmoko Dekalogą, namuose jie atlieka užduotį pratybų lape. Raktažodžiuose yra paslėpti IV–X įsakymų tekstai. Vaikai turėtų raktažodžius išspręsti ir parašyti konkretaus įsakymo eilės numerį. Per kitą susitikimą galima atlikti trumpą žinių patikrinimą. Kompaktiniame diske yra medžiaga tokiam patikrinimui. Vaikai gauna po voką, kuriame yra atskiri įsakymų žodžiai (Didysis; pirmieji trys ir IV–X įsakymai) ir turi juos sudėlioti eilės tvarka.

8. Nė vienas nesame tobulas: nuodėmės samprata Tikslai: • atskleisti, kas yra nuodėmė ir kokios jos pasekmės mūsų gyvenime; • išsiaiškinti, kokiais būdais ir prieš ką yra padaromos nuodėmės; • aptarti Dekalogą; • ugdyti asmeninį ryšį su Gailestinguoju Dievu.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Prisiminus, kas apie Dievą atskleista sukūrimo istorijoje, svarbu plačiau pasiaiškinti gimtosios nuodėmės atsiradimą ir jos įtaką žmogui. • Gimtosios nuodėmės sąvoką vaikai išsiaiškina atlikdami pirmąją užduotį. Vieną simbolį palikdami, o du išbraukdami, jie sužinos, kaip vadinama nuodėmė, kurią padarė pirmieji tėvai ir kas ją naikina. Vaikams paaiškinama, kad skyrybos ženklai yra kaip ir raidės, tad kur reikia, jie paliekami. (Pirmieji tėvai rojuje nusikalto, todėl mes iš jų paveldime gimtąją nuodėmę. Šią nuodėmę naikina Krikšto sakramentas.) • Dievas sukūrė žmogų su nemirtinga siela, laisvą, mylintį ir protingą, bet piktosios dvasios gundomas žmogus pradėjo nebepasitikėti Dievu. Kadangi žmogus yra laisvas pasielgti gerai arba blogai, jis nusprendė nepaisyti Dievo nurodymo ir nusidėjo (padarė nuodėmę). Dėl pirmųjų žmonių nuodėmės visi turime polinkį blogiui: darome klaidų, norime to, kas draudžiama, pavydime. Tad mums visą gyvenimą tenka

24

kovoti su savimi ir savo pagundomis. Dievas mums duoda nurodymus tarsi kelio ženklus, kurie padeda įveikti pagundas. Tie ženklai vadinami Dievo ir Bažnyčios įsakymais (apie Dekalogą ir Bažnyčios įsakymus daugiau bus kalbama kituose susitikimuose). • Dar kartą pakartojama, kuo Dievas apdovanojo žmogų, ir pabrėžiama, kad mūsų laisva valia mums teikia galimybę rinkis gėrį arba blogį. Kai renkamės blogį, darome nuodėmę. • Su vaikais išsiaiškinama, kokiais būdais galima padaryti nuodėmę (darbais, žodžiais, mintimis ir apsileidimais) ir prieš ką jos padaromos (Dievą, save, artimą ir aplinką) ir kokios jos būna (sunkios ir lengvos). Katechetas gali vaikams perskaityti kompaktiniame diske esantį pasakojimą „Jono penktadienis“, kuris padės vaikams įtvirtinti žinias apie sunkias ir lengvas nuodėmes. • Vaikai atlieka užduotį, kurios metu įvardina, kieno atžvilgiu padaroma nuodėmė. Užduotis aptariama su katechetu, akcentuojant ne patį nuodėmės veiksmą, o begalinį Dievo gailestingumą. Dievas mūsų nebaudžia, bet myli ir laukia, kol mes pasitaisysime. • Namuose vaikai pagal pateiktus pavyzdžius sukuria asmeninę maldą Gailestingajam Dievui ir ja pasimeldžia.

9. Pasaulis laukia Atpirkėjo: pranašai senovėje ir Dievo Žodis mums Tikslai: • atskleisti Gelbėtojo reikalingumą pasauliui ir kiekvienam iš mūsų; • aptarti Šventąjį Raštą – Dievo laišką mums; • mokyti skaityti Šventąjį Raštą.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Trumpai prisimenamas praeito susitikimo turinys, patikrinama namų užduotis. • Vaikams primenama, kad žmogus Dievui yra labai svarbus. Nors ir daug nuodėmių žmogus yra padaręs, Dievas jo vis tiek laukia ir kviečia atsiversti. Kadangi po pirmųjų žmonių nuodėmės buvo suardyta žmonių bendrystė su Dievu ir žmonės visą laiką nusidėdavo naujomis blogybėmis (pavyzdžiui, Kainas nužudė savo brolį), tai pasaulyje blogis

25

dauginosi, ir po mirties niekas negalėjo patekti į dangų pas savo Kūrėją. Dievui buvo gaila į nelaimę patekusių žmonių, tad Jis pažadėjo atsiųsti Mesiją – Gelbėtoją, kuris nugalės blogį ir panaikins visų žmonių padarytas nuodėmes. Šiuos pažadus arba pranašystes galime atrasti Šventajame Rašte. • Vaikų paklausiama, ką jie jau žino apie Šventąjį Raštą. Kas tai per knyga ir kodėl ji mums tokia svarbi? Paaiškinama, ką reiškia žodžiai: Mesijas, Atpirkimas, Išganytojas, Išganymas. Mesijas (hebrajų kalbos žodis) – Pateptasis, t. y. Dievo siunčiamas asmuo, kuris turi ypatingai svarbią užduotį – misiją pasaulyje. Iš graikų kalbos kilo žodis Kristus, kuris reiškia tą patį, ką ir Mesijas. Atpirkėjas – Jėzus Kristus, žmogumi tapęs Dievo Sūnus. Atpirkimas – Jėzaus Kristaus auka pasauliui ir žmonėms išgelbėti: Jo tapimas žmogumi, jo kančia ir mirtis ant kryžiaus. Kadangi Jėzus dėl mūsų pasiaukojo, Jis kartais vadinamas Dievo Avinėliu. (Senovėje už nuodėmes buvo aukojami avinėliai ir kiti naminiai gyvuliukai.) Išganymas – kiekvieno mūsų išgelbėjimas iš nuodėmių ir amžinasis gyvenimas danguje po mirties. Išganymas mums dovanojamas dėl Jėzaus aukos – Jo atpirkimo, tačiau jį gauname tik tuo būdu, kurį Dievas mums siūlo per Bažnyčią – švęsdami sakramentus ir melsdamiesi, t. y. palaikydami nuolatinį ryšį su Dievu. • Katechetas savo nuožiūra parenka vieną iš tikėjimo protėvių arba aptaria kelis, paaiškindamas vaikams Išganytojo atėjimo pažadus. Galima aptarti pažadą Abraomui, Įstatymo davimą Mozei, Izaijo pranašystę apie Dievą Gelbėtoją (papildoma medžiaga katechetui). • Vaikams pabrėžiama, kad iš pranašų tekstų aiškėja, jog Dievas yra ištikimas mums ir savo pažadams, tad turėtume Jam atsiliepti meile ir ištikimybe. • Toliau kalbamasi apie Šventąjį Raštą, atliekamos su juo supažindinančios užduotys, paaiškinama, kaip naudotis Šventuoju Raštu. • Vaikai suskirstomi į tris grupeles. Jiems duodama užduotis surasti Šventajame Rašte tris skirtingas vietas apie šiame susitikime minėtus tikėjimo protėvius: Abraomą (Pr 12,1–2), Mozę (Iš 19,1–6a) ir Izaiją (Iz 42,6–7). • Vaikai dirba grupelėse: suranda tekstus, juos perskaito ir pratybų lape užrašo labiausiai jiems patikusį. Taip pat pasiruošia pakomentuoti, kodėl pasirinko šią, o ne kurią nors kitą Šventojo Rašto mintį.26

• Kiekviena grupelė pristato savo darbą. • Katechetas pabrėžia, kad Šventasis Raštas buvo reikšmingas ne tik senovėje, bet ir šiandien: pats Dievas kalba per jį kiekvienam iš mūsų asmeniškai. • Atsiliepdami į asmeninį Dievo laišką, vaikai į praleistas užduoties eilutes įrašo savo vardą ir jį perskaito. • Pabaigoje rašomas atsakymas Dievui.

10. Mūsų Adventas ir Marija Tikslai: • skatinti priimti Advento mums siunčiamą žinią ir tinkamai ruoštis Kristaus atėjimui; • atskleisti Marijos asmenį ir vaidmenį Išganymo istorijoje.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Vaikams siūloma atidžiai pasiklausyti katecheto pasakojimo apie Švč. Mergelę Mariją (pasakojimas yra kompaktiniame diske) ir lentelėje užsirašyti, ką sužinojo nauja ir kas nustebino. Vėliau tai aptariama su katechetu. • Mergelė Marija buvo nuo amžių išrinkta būti Dievo Sūnaus Motina. Ji priėmė Dievo pasiūlymą ir nuolat jį svarstė savo širdyje, buvo atsidavusi Dievui ir nekeitė savo sprendimų, net kai tekdavo kęsti pavojus ir neviltį. • Vaikams primenama malda „Angelo pasveikinimas“, atliekama užduotis ir sužinomas Marijos atsakymas angelui. Kartu su mokiniais svarstoma, ar lengva daryti tai, ką nelabai suvokiame ir ko reikėtų, kad pasiryžtume daryti gera, nors tai atrodytų sunku ir nesuprantama? Mergelė Marija gali būti mums tvirtybės pavyzdys. • Su vaikais prisimename, kad Dievas įvykdė, ką buvo žadėjęs Abraomui ir per jį visiems žmonėms. Jis tai padarė pranokdamas visus lūkesčius: atsiuntė Mesiją – savo mylimąjį Sūnų (Mk 1,11). • Paaiškinama, kas yra Adventas – džiaugsmingo laukimo laikotarpis, kuris padeda pasiruošti Jėzaus gimtadieniui. Adventu prasideda nauji liturginiai metai. Vaikams paaiškinama, ką reiškia žodis liturgija ir kas yra liturginiai metai. Liturgija – viešas Dievo garbinimas krikščionių bendruomenėje apeigomis ir bendra malda.

27

Liturginiai metai – šventiniai laikotarpiai ir šventės, kiekvienais metais minint svarbiausius Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykius. Kartu minimos ir Švč. M. Marijos bei šventųjų šventės. • Aptariama Advento laikotarpio trukmė ir prasmė, jo minėjimo ypatybės. • Pasaulio gelbėti Dievas siuntė ne bet ką, o savo Sūnų – antrąjį Švč. Trejybės Asmenį, kuris panorėjo tapti žmogumi ir būti mums artimas. Taigi, Dievo Sūnus turėjo užgimti kaip ir kiekvienas žmogus bei turėti žemišką mamą. Tuomet iš visos tautos Dievas pasirinko Mariją, nes ji buvo ypatinga (papildoma medžiaga kompaktiniame diske). • Kad vaikai galėtų kuo dėkingiau išgyventi Advento laikotarpį, jų galima klausti, ką mes darome, kai kam nors esame labai dėkingi? Kviečiamės į svečius, laukiame, ruošiamės susitikimui, dovanojame dovanas, stengiamės vis dažniau susitikti. Tokie atsakymai padės paskatinti mokinius įvairiems pasiryžimams, Šventojo Rašto skaitymui ir t. t. Juk Dievas mums dovanojo Motiną Mariją ir savo Sūnų, kuris gimė kūdikiu, kad užaugęs išgelbėtų mus ir visą pasaulį. • Vaikams pateikiamas galimų dovanų sąrašas, kurį jie perskaito ir išsirenka, kokią dovaną įteiks Jėzui, ir visa tai aprašo pratybų lape.

11. Dievas mums siunčia Išgelbėtoją: kūdikiu tapęs Dievas ir Šventoji Šeima Tikslai: • gilinti žinias apie Šventąją Šeimą; • aptarti, kaip švęsime šv. Kalėdas.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Klausiama, kokios šventės laukiame per visą Adventą? • Prisimenama Mergelė Marija ir jos vaidmuo pasaulyje. • Vaikai rašo padėkos maldą Marijai. • Pokalbis apie Viešpaties angelo maldą. • Kadangi vaikai jau yra susipažinę, kaip naudotis Šventuoju Raštu, katechetas paprašo perskaityti šias Šventojo Rašto vietas: Angelo apreiškimą Mergelei Marijai ir Kristaus gimimo aprašymą (Lk 1,27–35, Lk 2,1–14). • Katechetas pabrėžia, kad Jėzaus gimimas vargingame tvarte,

28

neturtingoje šeimoje reiškia, kad Jis atėjo dėl visų, o ypač dėl tų, kurie yra vargani, nelaimingi, nuodėmingi, kurie patiria įvairias baimes, nesėkmes. Kristų turėtume suvokti kaip gimusį dėl kiekvieno iš mūsų asmeniškai. • Gimęs Kūdikėlis buvo ir Dievas, ir žmogus. (Tai būtina akcentuoti, taip pat pabrėžiant, kas yra Jėzaus tėvai; Juozapas Jam buvo tik globėjas.) • Galima paklausti vaikų apie jų šeimų sunkumus. Vaikams paaiškinama, kad Šventoji Šeima negyveno nei turtingai, nei laimingai, nors taip gali atrodyti žiūrint į gražius jos vaizdus paveikslėliuose. Šventoji Šeima patyrė daug sunkumų ir pavojų, tačiau visada pasitikėjo Dievu. Šiandien jie mums gali būti pasitikėjimo Dievu pavyzdys, nes kiekviena šeima taip pat patiria sunkumų. • Naujajame Testamente skaitoma apie Juozapą – Marijos ir Jėzaus globėją. Užsirašoma, ko galime pasimokyti iš jo. • Po Šventos Šeimos gyvenimo įvykių piešiniais vaikai užrašo įvykio pavadinimą ir piešinį nuspalvina (Angelo apreiškimas Marijai, kad ji taps Dievo Motina, Jėzaus gimimas tvartelyje, Šeimos bėgimas į Egiptą, Jėzaus vaikystė). • Vaikų prašoma parašyti, kokia, jų manymu, turėtų būti ideali šeima. • Tikslinga vaikų paklausti, kokios yra Kalėdų, Kūčių šventimo tradicijos jų šeimose, kartu pamąstyti, kas padėtų labiau išgyventi ir švęsti Kristaus atėjimą. • Namuose vaikai kartu su šeimos nariais sukuria šeimos maldą, kuria melsis susėdę prie Kūčių stalo.

12. Jėzaus gyvenimas, darbai ir mokymas Tikslai: • atskleisti Jėzų – tikrą žmogų ir tikrą Dievą; • padėti suvokti draugystės su Jėzumi Kristumi svarbą.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Susitikimas pradedamas pasidalinant Kalėdų įspūdžiais. Vaikų klausiama, kaip jie šventė, ar Kūčių vakarą malda pasikvietė Jėzų prie stalo? Ar pavyko padovanoti Jėzui nors vieną dovaną iš turimo sąrašo? • Primenama pagrindinė šv. Kalėdų žinia – Dievas yra tarp mūsų

29

ir nuolat veikia kiekvieno mūsų gyvenime, mus kalbindamas, kviesdamas draugystei. • Toliau kalbamasi apie Jėzų Kristų – tikrą Dievą ir tikrą žmogų. Vaikai atlieka užduotį, ir papildo žinias apie Jėzų. Užduotį atlikti jiems padės kitame puslapyje esantis užduoties šifro raktas (Jis gimė Betliejuje, Jo tėtis yra Dievas, o mama – Marija, Jo globėjas – Juozapas, Jis kaip visi vaikai augo, žaidė, verkė, valgė. Viskuo buvo panašus į mus, išskyrus nuodėme). • Kalbamasi apie Jėzaus vaikystę, apie kurią žinoma nedaug. Galima tik numanyti, kokia ji buvo. Jie gyveno vargingai, nes Juozapas buvo stalius. Šventė šventes, buvo pamaldūs ir Dievu pasitikintys žmonės. • Kai Jėzui sukako trisdešimt metų, Jis pradėjo savo veiklą – ėmė mokyti tikėjimo. Pateiktoje lentelėje vaikai suranda žodžius ir, juos surašę į sakinius, sužino kai kuriuos faktus apie Jėzaus veiklą. (Jėzus pradėjo savo veiklą sulaukęs trisdešimties, pirmąjį stebuklą padarė Kanos vestuvėse – vandenį pavertė vynu. Jėzus pasikvietė dvylika mokinių. Jis gydė ligonius, prikėlė mirusiuosius, nuramino šėlstančią audrą ir skelbė Dievo Karalystę.) • Vaikams paaiškinamas terminas – Dievo Karalystė. (Dievo Karalystė – žmonių laimė bendrystėje su Dievu, naujas gyvenimas, panašus į tą, kuris buvo Rojaus sode iki pirmos nuodėmės: taika, ramybė, sutarimas, meilė.) • Jėzaus gyvenimo ir veiklos faktus katechetas papildo ir paaiškina. • Skaitoma Šventojo Rašto ištrauka (Jn 15,9–17), kurioje matome, kaip Dievas trokšta, kad priimtume Jėzaus atsidavimą mums, pasirinktume Jį kaip gyvenimo pavyzdį ir maldoje bendrautume su Juo (kad vaikai pajaustų Jėzaus veikimą asmeniniame gyvenime, galima jiems pasiūlyti atskirame lape nubraižyti savo gyvenimo kelią su svarbiausiais įvykiais, jais pasidžiaugti grupelėje ir padėkoti Dievui maldoje). • Perskaitę ir drauge su katechetu aptarę Šventojo Rašto ištrauką (Jn 15,9–17), vaikai parašo, ko Jėzus nori iš mūsų ir kuo Jis mus vadina. • Namuose vaikai parašo ar atsiliepia ir gyvena pagal Jėzaus mokymą.

30

13. Sąžinė – Dievo balsas mano širdyje Tikslai: • atskleisti, kas yra sąžinė; • padėti mokytis išgirsti sąžinę ir pagal ją gyventi.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Su vaikais prisimenamas ir pakartojamas visas Dekalogas. Galima pasinaudoti kompaktiniame diske esančia medžiaga. • Paskui galima aptarti, kaip vaikai jaučiasi, kai daro blogus ir gerus dalykus. • Prašoma, kad jie pasidalintų patirtimis ir įvardytų, koks jausmas apima padarius bloga, kaip tai vadinti. • Kalbamasi apie sąžinę – Dievo balsą žmoguje, kuris iš anksto mus perspėja nedaryti bloga. • Vaikai atlieka užduotį, kuri padės išsiaiškinti, kas yra sąžinė ir kodėl ji svarbi. (Sąžinė – tai Dievo balsas, padedantis man atskirti gėrį nuo blogio. Reikia elgtis taip, kaip ji pataria, nes Dievo duotoji sąžinė rodo kelią į laimę.) Kiekvienas žmogus turi sąžinę, bet ne visada jos klauso, o kartais ir sąmoningai jos nepaiso. Juk mus dažnai veikia negeri norai, kitų įtaka, pyktis ir pan. Kai blogybei pasiduodame, sąžinė mus „griaužia“. • Toliau aiškinamasi, kad, norint tinkamai ir laiku girdėti sąžinės balsą, reikia sąžinę lavinti. • Vaikai atlieka užduotį, kaip, jų manymu, galima ugdyti sąžinę, kad ji iš anksto mus sulaikytų nuo blogio. • Aptariami atsakymai, ir katechetas plačiau paaiškina sąžinės ugdymo galimybes: mums padeda nuolat prisimenami Dievo įsakymai, kitų patarimai, pasitikėjimas tėvais bei mokytojais, Šventojo Rašto skaitymas ir malda. Ugdyti sąžinę taip pat padeda kasdieninė jos patikra. Tad kasdien reikia prisiminti ir kritiškai įvertinti visos dienos darbus, žodžius, mintis ir įvykius. • Katechezės metu mokomasi atlikti sąžinės patikrą. • Vaikai iškerpa lapą su sąžinės patikra ir paraginami kiekvieną vakarą ją atlikti. Kitoje lapo pusėje yra lentelė, kurioje vaikai gali pasižymėti savo klaidas. Ši lentelė jiems padės sekti savo elgesį ir lavinti sąžinę. Lentelės vaikai gali niekam nerodyti, o tik pildyti tol, kol švęs Sutaikinimo sakramentą.

31

14. Dievas mus gydo ir mums atleidžia. Sakramentai Tikslai: • atskleisti Dievo gailestingumo būtinybę kiekvienam iš mūsų; • gilinti žinias apie sakramentus; • padėti suvokti, kad Dievo meilė mus kuria, gydo ir nuolat palaiko.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Susitikimo pradžioje klausiama, kaip vaikams sekasi ugdyti savo sąžinę, ar tai sunku, ar lengva. • Pabrėžiama, kad nors ir darome klaidų, Dievas vis tiek mus myli. • Dievas myli kiekvieną iš mūsų. Per savo Sūnų Jėzų Dievas žmonėms tai įrodė: atidavė savo gyvybę už pasaulio išgelbėjimą. • Užduotis: katechetas vaikams išdalina Šventojo Rašto ištrauką Lk 4,17–19 (šis tekstas yra katechetui skirtame kompaktiniame diske), pagal kurią vaikai pratybų knygelėje atlieka užduotį. • Aptariant užduotį, kalbamasi apie Kristaus darbus žemėje: gydymą, maitinimą, mirusiųjų prikėlimą, piktųjų dvasių išvarymą, kvietimą Jį sekti. Pabrėžiama, kad Jėzus ir dabar tai daro per mums paliktus sakramentus. Jų yra septyni. Jie skirstomi į grupes: į krikščionybę įvedantys, gydymo ir tarnavimo tikinčiųjų bendrijai sakramentai (nebūtina daug kalbėti apie Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentus, nes apie juos bus išsamiai kalbamasi vėlesniuose susitikimuose). Pabrėžiama, kad per sakramentus Dievas mums teikia savo dovanas, vadinamas malonėmis. O malonė yra „Dievo palankumas, Jo teikiama pagalba, kad atsilieptume į Jo kvietimą tapti Dievo vaikais, amžinojo gyvenimo dalininkais“ (plg. KBK, 1196). • Vaikai pratybų lape užsirašo sakramentų grupių pavadinimus bei kiekvieno sakramento teikiamas malones. Katechetas taip pat pamini, kas teikia kiekvieną iš sakramentų (kompaktiniame diske yra papildoma informacija apie sakramentus). • Namie vaikų prašoma sukurti padėkos už sakramentus maldą ir ja pasimelsti. Kito susitikimo pradžioje galima atlikti trumpą žinių apie sakramentus patikrinimą. Užduoties klausimai yra katechetui skirtame kompaktiniame diske.32

15. Sutaikinimo sakramentas: Dievas kviečia atsinaujinti ir sutarti Tikslai: • atskleisti Atgailos ir Sutaikinimo sakramento svarbą, nuolatinį būtinumą mūsų gyvenime; • padėti suprasti penkis susitaikymo žingsnius, išpažinties eigą; • ugdyti pasitikėjimą Dievo gailestingumu, dėkingumą Jam; • pažinti šio sakramento esmę bei dalis; • aptarti susitaikymą su Dievu, Bažnyčia, žmonėmis, savimi ir aplinka.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Susitikimą pradedame pokalbiu apie santykius šeimoje ar tarp draugų. Dalinamasi, kaip jaučiamės, kai susipykstame, kaip pasikeičia santykiai, kai susitaikome. Panašiai atsitinka ir mūsų bendrystei su Dievu. Tačiau yra svarbus skirtumas – Dievas niekada ant mūsų nepyksta ir nebaudžia. Jis laukia, kad pasitaisytume ir sugrįžtume į meilės ryšį su Juo (galima pateikti gailestingojo tėvo pavyzdį). • Draugystė su Dievu atkuriama per Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą arba išpažintį. Šiuo veiksmu susitaikoma ne tik su Dievu, bet ir su Bažnyčia, t. y. su žmonėmis, taip pat su savimi bei aplinka. • Tikslinga priminti temą, kurioje buvo kalbamasi apie nuodėmes, jų rūšis. • Toliau aiškinamasi apie išpažintį, jos eigą, neužmirštant paminėti, kad prieš išpažintį ir po jos reikia melstis (išpažinties eigą ir maldas vaikai ras maldynėliuose). Svarbu pabrėžti, kad kunigas jokiu būdu negali išduoti išpažinties paslapties, tad niekada nereikia bijoti sakyti tiesą. Jeigu nuoširdžiai gailimės dėl savo nuodėmių, Dievas visuomet mums atleidžia, nes mus myli, o Kristus mūsų nuodėmes yra iš anksto atpirkęs. Taigi, atgaila ir išpažintis yra būdas priimti tą atleidimą, kurį Kristus teikia savo Kančia, Mirtimi ir Prisikėlimu. • Katechetas vaikams pristato išpažinties eigą ir 5 žingsnius į tobulą atgailą. • Katechetas vaikams paaiškina, kas yra gailestis ir koks jis gali būti. Gailestis – nepakantumas padarytoms nuodėmėms drauge su pasiryžimu daugiau nebenusidėti. Tobulas gailestis – kai suvokiame,

33

kad Dievą mylime ir gailimės jį skaudinę negerais darbais ir kita veikla. Netobulas gailestis kyla tik iš pasibjaurėjimo nuodėme ar baimės, kad dabar būsime nubausti. • Vaikai pratybų lape užsirašo tai savais žodžiais. • Paaiškinami penki geros išpažinties žingsniai. • Pratybų lape vaikai randa pėdų atvaizdus su „išsibarsčiusiais“ geros Atgailos žingsniais. Juos iškerpa, suklijuoja į pratybų knygelėse esantį kelią eilės tvarka ir įsimena. • Aiškinama ir mokomasi apie Sutaikinimo sakramento šventimą. (Priede katechetui yra Sutaikinimo sakramento šventimo scenarijus, kurį galima naudoti parapijos šventėje.) • Pabrėžiama, kad padarius ką nors bloga, reikia tuoj pat atsiprašyti Dievo maldoje, nelaukiant išpažinties.

16. Jėzus atpirko kiekvieną iš mūsų: Paskutinė Vakarienė, Kančia, Mirtis, Prisikėlimas Tikslai: • atskleisti šventų Velykų slėpinio esmę; • svarstyti Didžiojo Tridienio įvykius ir jų reikšmę Atpirkimo istorijoje; • skatinti dalyvauti (jei įmanoma, kartu su katechetu) Didžiojo Tridienio liturgijoje ir ją aptarti.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Katechetas primena vaikams apie susitikimą, skirtą Gavėniai. Prašoma, kad vaikai pasidalintų Verbų sekmadienio šventimo patirtimi. • Perskaitoma Šventojo Rašto ištrauka (Lk 22–24), paskui einama prie Didžiosios savaitės įvykių. Pabrėžiama, kad pasaulį atpirkti galėjo tik Jėzus Kristus, kuris buvo tikras Dievas ir tikras žmogus. • Kiekvieną įvykį reikia aptarti atskirai ir susieti su tos dienos liturgija (labai reikėtų, kad vaikai galėtų dalyvauti šiose apeigose). Paaiškinama Paskutinė Vakarienė (Didysis ketvirtadienis), per ją Jėzus įsteigia Eucharistijos sakramentą (Eucharistija – duona ir vynas, kuriuos Jėzus perkeičia į savo Kūną ir Kraują, taip regimu būdu visada pasilikdamas tarp mūsų. Jis maitina mus pačiu Savimi, stebuklingai

34

ateidamas į mūsų širdis. Eucharistija kitaip vadinama Švenčiausiuoju Sakramentu. Eucharistija taip pat reiškia šv. Mišias, nes tik jose vis iš naujo įvyksta duonos ir vyno perkeitimas, kad mes visada Jėzų turėtume greta ir galėtume Jį priimti), kurį švęsti vaikai ir rengiasi po šių katechezių (katechetas gali pateikti klausimą, kurioje šv. Mišių vietoje (dalyje) mes tiesiogiai minime Paskutinės Vakarienės įvykį. Kadangi šv. Mišių dalys bus aiškinamos tik 19 temoje, į šį klausimą galės atsakyti ne visi). Kančia ir Mirtis (Didysis penktadienis). Dėl mūsų atpirkimo Jėzus atiduoda savo gyvybę. • Katechetas vaikams pasakoja (arba skaito) Šventojo Rašto ištraukas apie Kristaus Kančią ir Mirtį (Katechetas ištraukas pasirenka atsižvelgdamas į Liturginių metų ciklą). • Vėliau vaikai pratybų lape atlieka užduotį, susijusią su Kristaus Kančia ir Mirtimi. • Prisikėlimas (Velyknaktis) – žmonijos atpirkimo užbaigos įvykis, kuris rodo, kad mirtis nugalėta ir kiekvienas iš mūsų galime turėti amžinąjį gyvenimą. Jėzus atpirko ir teikia amžinąjį gyvenimą ne tik gyvenusiems iki tol, bet ir mums bei visiems gyvensiantiems po mūsų (apie tai daugiau bus kalbama kitoje temoje). • Vaikai kuria padėkos Jėzui už Atpirkimą maldą. • Namuose vaikai sprendžia kryžiažodį, kuriame teikiami klausimai apie Gavėnios laikotarpį ir Velykų Tridienį. Kryžiažodžio atsakymai: 1. dykumoje, 2. Simonas, 3. septynias, 4. Jonas, 5. Pelenų, 6. Verbų, 7. Erodas. Raidės su skaičiukais slepia žodį VELYKOS.

17. Jėzus atidavė save dėl mūsų ir įveikė nuodėmę bei mirtį Tikslai: • atskleisti Jėzaus Prisikėlimo svarbą; • aptarti Velykų šventimą.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Dar kartą prisimenami Atpirkimo įvykiai. Prieš aptariant Atpirkimo svarbą, galimas pokalbis: ką aš galiu padaryti dėl kito žmogaus? Ar galėčiau dėl kitų paaukoti savo gyvybę? Kodėl tai daro Jėzus? Kaip mes gyventume, jei Jėzus nebūtų atpirkęs pasaulio? Juk tai reikštų, kad po mirties niekas negalėtų nueiti į dangų, mes neturėtume amžinojo gyvenimo.

35

• Vaikams pabrėžiama, kad Prisikėlimas – pats svarbiausias įvykis, kuriuo Jėzus nugali nuodėmę ir mirtį, atidaro dangų. Mirtis yra tik perėjimas į amžinumą. Mūsų tikėjimas Jėzumi reiškia, kad priimame Jo kvietimą dalyvauti Jo pergalėje – ir šiame, ir būsimame gyvenime. Todėl šv. Velykos yra didžiausia mūsų šventė. • Deja, mūsų visuomenėje Velykos dažnai suprantamos tik kaip pavasario margučių ridenimo ir valgymo šventė. Klausiama, ką apie tai mano vaikai, kaip jie yra įpratę švęsti ir ar to pakanka. • Vaikams pabrėžiama, kad jau dabar esame kviečiami sutikti Prisikėlusį Jėzų. Su vaikais prisimenama, kur šiuo metu galime sutikti Prisikėlusį Jėzų (Maldoje, Eucharistijoje, kituose sakramentuose, tikinčioje bendruomenėje, kitame žmoguje – ypač jei jiems reikia mūsų pagalbos). • Vaikai savo mintis nupiešia arba užrašo pratybų lapuose. • Apibendrindamas katechetas kviečia vaikus gyventi taip, kad savo gerais darbais talkintume iš mirties prisikėlusiam Viešpačiui, padėtume klestėti gėriui ir meilei šiame pasaulyje. Ne mirčiai ir blogiui priklauso paskutinis žodis, nors blogybių pasaulyje yra. Tad esame Jėzaus kviečiami daryti pasaulį geresnį – iki tos dienos, kai jis vėl ateis ir galutinai įkurs savo Karalystę, kurioje jau nebus nei biologinės mirties, nei ligų, nei karų, nei skriaudų. Dėl šios naujos Karalystės Viešpats subūrė mus į savo bendriją – Bažnyčią, kuri nepaliauja skelbusi: Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, yra mūsų Išganytojas ir Gelbėtojas! Eikime kartu su Juo! • Kalbamasi apie deramą Velykų šventimą tikinčioje bendruomenėje ir šeimoje, aiškinama viso velykinio laikotarpio, besitęsiančio iki pat Sekminių, prasmė, simboliai ir tradicija. • Namuose vaikai išsikerpa atviruko ruošinuką, jį nuspalvina, užrašo sveikinimą ir per Velykas padovanoja artimiesiems arba vargšui. • Namuose vaikai parašo, kaip šventė Velykas savo šeimoje.

18. Jėzus niekada mūsų nepalieka: Eucharistijos samprata Tikslai: • Atskleisti Eucharistijos samprata; • gilintis į Švenčiausiojo Sakramento slėpinį;

36

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Susitikimo pradžioje su vaikais prisimenamas 16 susitikimas ir ypač Didysis ketvirtadienis – Eucharistijos įsteigimo diena. • Šią dieną per Paskutinę Vakarienę Jėzus įsteigė Eucharistijos sakramentą, kuris mums visiems suteikia galimybę realiai susitikti su gyvu Jėzumi. Po Jėzaus Nukryžiavimo apaštalai buvo išsigandę ir nusiminę, kad Jėzus yra nužudytas. Tačiau dviem mokiniams, keliaujantiems į Emausą, Jis netikėtai pasirodė, keliavo kartu ir valgė su jais. Būdami Jėzaus mokiniais, mes irgi esame saugomi Jėzaus, Jis visada nori būti su mumis ir mūsų laukia Švenčiausiajame Sakramente. • Paaiškinamos Eucharistijos termino prasmės: pats žodis eucharistija kilęs iš graikų kalbos ir reiškia dėkojimą. Mes, tikintieji, šį žodį naudojame minėdami Jėzaus mums paliktą ypatingą dovaną – tą, už kurią labiausiai turime būti dėkingi. • Eucharistija vadiname Švenčiausiąjį Sakramentą – duoną ir vyną, perkeistus į Kristaus Kūną ir Kraują. • Vaikai nuspalvina vitražą, sužino Švenčiausiojo Sakramento simbolį ir sukuria pagarbinimo maldą. • Eucharistija vadiname ir Šventąją Komuniją – Susivienijimą su Jėzumi Kristumi bei kitais Jį priimančiais žmonėmis, kai Jis mus maitina pačiu savimi – Savo Kūnu ir Krauju, t. y. perkeista duona ir vynu. • Išsprendę braukinį (primenama, kad reikia sutelkti dėmesį ne tik į raides, bet ir į ženklus), vaikai perskaito per Paskutinę Vakarienę Jėzaus pasakytus žodžius ir aptaria jų reikšmes su katechetu. (Atsakymas: Tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui. Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.) • Eucharistija vadiname ir šv. Mišias – Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo sudabartinimą. Vaikai lentelėje atranda žodžius ir sudaro iš jų sakinį. Taip pat išsiaiškina terminą „sudabartinimas“. Katechetas turėtų nuolat priminti, kad dalyvauti šv. Mišiose reiškia tikrai būti su mus gelbstinčiu Kristumi. Jėzus realiai nužengia ant altoriaus, aukoja save Tėvui už mus, meldžiasi su mumis ir už mus. Todėl šv. Mišios yra nepaprasta malda. Tai pati vertingiausia iš visų galimų maldų! • Vaikams pateikiama užduotis – dalyvaujant šv. Mišiose įdėmiai sekti jų eigą, o namuose užpildyti lentelę. Šios užduoties aptarimas kitame susitikime padės vaikams geriau išmokti šv. Mišių dalis.

37

• Kito susitikimo pradžioje vaikų darbai aptariami ir pradedama aiškinti šv. Mišių eiga.

19. Jėzus mus kviečia pas save: šv. Mišios Tikslai: • atskleisti, kas yra šv. Mišios; • aiškintis Mišių dalis ir eigą; • žadinti norą dėkingai ir džiugiai dalyvauti šv. Mišiose, aktyviai jose melstis.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Kalbamasi apie šventę (pavyzdžiui, gimtadienį): kaip jai ruošiamės, kaip dalyvaujame. (Vaikai parašo, kaip organizuojama šventė.) Prieinama prie išvados, kad šv. Mišios taip pat yra šventė – buvimas su gyvu Jėzumi Kristumi. Pats Jėzus kiekvieną iš mūsų kviečia į puotą – ne tik ją stebėti, bet aktyviai dalyvauti, nes tai yra visų Jėzaus darbų ir Jo aukos bei Prisikėlimo sudabartinimas – ne vien prisiminimas ar paminėjimas. • Su vaikais aptariama namų darbų užduotis. • Svarbu vaikams nuolat priminti, jog sudabartinimas reiškia tai, kad Dievas per šv. Mišias ateina ir suteikia mums galimybę realiai dalyvauti visuose Jėzaus gyvenimo įvykiuose, nors mes gyvename visai kitais laikais ir kitoje vietoje. Tai yra konkretus susitikimas su Kristumi ir Švenčiausiąja Trejybe, Jėzaus mokymo, Jo pagalbos žmonėms, Jo kančios, mirties ir Prisikėlimo išgyvenimas. • Vaikai atlieka užduotį, kurioje įrašę tinkamus žodžius pasikartos, kas yra šv. Mišios (Atsakymas: Per kiekvienas šv. Mišias mes prisimename ir sudabartiname Jėzaus Paskutinę Vakarienę ir Jo auką. Šventosiose Mišiose mes gyvai susitinkame su Jėzumi, kuris mus stiprina). • Aiškinamasi šv. Mišių eiga, kad vaikai suprastų apeigų šventimo esmę. • Aptarus kiekvieną šv. Mišių dalį, vaikai atlieka užduotį žinioms įtvirtinti. • Namuose vaikai užrašo tris sekmadienio Žodžio liturgijoje girdėtas mintis ir jas pakomentuoja.

38

• Kito susitikimo pradžioje tikslinga patikrinti žinias apie šventųjų Mišių dalis (tekstas yra kompaktiniame diske). 20. Šv. Mišiose Jėzus mus maitina ir ateina į mūsų širdis Tikslai: • atskleisti Kristaus savęs dovanojimą Šventojoje Komunijoje; • žadinti norą vienytis su Kristumi.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Prisimenamos praeitame susitikime įgytos žinios apie šv. Mišias. Tikslinga pakartoti šv. Mišių dalis. (Žr. dokumentą kompaktiniame diske.) • Toliau kalbamasi apie dalyvavimą šv. Mišiose. • Kristus iš meilės žmonėms paliko Švenčiausiąjį Sakramentą, norėdamas visuomet būti mūsų širdyse. Priimdami Komuniją, mes priimame Jėzų į savo širdį. • Atlikdami užduotis, vaikai išsiaiškina, kas yra šventoji Komunija (tai maistas mūsų dvasiai, kuriuo Jėzus mums palaipsniui dovanoja nemirtingumą) ir ką ji mums teikia (Komunija mus vienija su Jėzumi; Jėzus pasilieka mumyse, nes mus myli ir padeda būti stipriems nugalint blogybes bei darant gera; Komunija vienija visus ją priimančius į vieną Kristaus šeimą, todėl dažnai sakoma, kad esame broliai ir seserys Kristuje!). • Per šv. Mišias kunigas duoną ir vyną perkeičia į Švenčiausiąjį Sakramentą – Kristaus Kūną ir Kraują. Priimdami Komuniją mes priimame patį Jėzų, pakviečiame Jį gyventi mūsų širdyse. • Per šv. Mišias mes taip pat dėkojame Tėvui ir visai Švenčiausiajai Trejybei už mūsų ir viso pasaulio Atpirkimą. Todėl šv. Mišios dar vadinamos Eucharistija (gr. dėkojimas), kaip jau minėta 18 susitikime. Per šv. Mišias visi jų dalyviai, jeigu jie neturi sunkios nuodėmės arba yra neseniai šventę Sutaikinimo sakramentą, kviečiami priimti Komuniją. Švč. Sakramentu Jėzus maitina mūsų sielas, dovanodamas mums pats save, savo Prisikėlimo dovaną, t. y. amžinojo gyvenimo maistą, tarsi vaistus nuo nuodėmės ir dvasinės mirties. • Susitikimo pabaigoje vaikai atlieka užduotį žinioms apie Eucharistiją įtvirtinti. Braukinyje jie atranda žodžius, susijusius su Eucharistija, juos užrašo ir trumpai pasako, ką jie reiškia. (Tabernakulis,

39

Komunija, altorius, Švenčiausiasis Sakramentas, monstrancija, taurė, amžinasis gyvenimas, Eucharistija.) • Namuose vaikai raginami pamąstyti ir parašyti, kodėl nori priimti Kristų į savo širdį.

21. Jėzus mums ruošia vietą danguje ir stiprina savąja Dvasia Tikslai: • atskleisti Jėzaus žengimo į dangų ir Šventosios Dvasios atsiuntimo prasmę; • aptarti Šeštinių ir Sekminių švenčių liturgiją.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Susitikimo pradžioje aptariami vaikų namų darbai. • Katechetas pasakoja vaikams, kad po Prisikėlimo Jėzus dar šešias savaites buvo tarp mokinių ir ruošė juos svarbiems įvykiams, t. y. savo žengimui į dangų, kai mokiniai pasiliks darbuotis pasaulyje ir skelbti tikėjimą Kristumi visiems Jo dar nesutikusiems. Jėzus apaštalus perspėja, kad jis pats netrukus išeis į Tėvo Karalystę paruošti vietos ir jiems, ir visiems Jį įtikėsiantiems. • Vaikai atlieka užduotį. Eidami pagal laikrodžio rodyklę vieną ženklą palikdami, o du išbraukdami sužinos, kaip vadinama Kristaus dangun žengimo šventė. (Šeštinės) • Katechetas pasakoja apie Šventosios Dvasios atsiuntimo šventę – Sekmines. • Vaikai spalvina vitražą ir sužino Šventosios Dvasios simbolius. (Balandis ir ugnies liežuviai). • Sekminės – tai įvykis, per kurį akivaizdžiai pasireiškia trečiojo Dieviškojo Asmens veikimas: Jėzus grįžta pas dangaus Tėvą, tačiau atsiunčia mokiniams kitą Globėją – Šventąją Dvasią. • Skaitoma Šventojo Rašto ištrauka (Apd 2,1–4). Paaiškinama, kad kiekvienas apaštalas yra apdovanojamas Šventosios Dvasios dovanomis ir malonėmis. Ne vien jie, bet ir kiekvienas iš mūsų esame apdovanojami Šventosios Dvasios dovanomis! Tos dovanos gaunamos jau per Krikštą, o dar labiau – per Sutvirtinimo sakramentą, kai jau mes patys viską suvokiame ir pareiškiame norą būti Dievo apdovanoti. Įvardijamos ir aptariamos Šventosios Dvasios dovanos. (Išmintis, supratimas, patarimas,

40

tvirtumas, žinojimas, maldingumas, Dievo baimė.) • Padedant katechetui, vaikai iš pratybų knygelėje esančio tuščio popieriaus lapo išsilanksto balandį – Šventosios Dvasios simbolį (lankstymo schema yra kompaktiniame diske). Šiais balandžiais vaikai gali papuošti katechezės kambarį arba per Sekmines juos atnešti kaip atnašas. • Susitikimo pabaigoje meldžiamasi Šventajai Dvasiai arba giedama giesmė „O Šviesos Dvasia, ateik...“

22. Mes esame Bažnyčia – Jėzaus Kristaus šeima Tikslai: • supažindinti su pirmosios apaštalų bendruomenės istorija; • atskleisti, kad Bažnyčia, kaip Kristų tikinčiųjų bendruomenė, yra viena, šventa, visuotinė ir apaštalinė; • padėti suvokti, kad kiekvienas esame Bažnyčios narys (-ė) savo Krikšto ir tikėjimo į Kristų dėka.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Susitikimą pradedame pokalbiu apie tai, kad kiekvienas iš mūsų priklausome kokiai nors bendruomenei – bent jau šeimai. • Vaikai pratybų knygelėse išvardija keletą bendruomenių, kurioms priklauso. Tikslinga pabrėžti, jog priklausyti bendruomenei, turėti bendraminčių, draugų, būti kitų priimtam yra natūralu ir gera. • Išsiaiškinama, kad bendruomenę dažniausiai vienija koks nors tikslas, bendri interesai. Mes, krikščionys, esame vienos Kristaus įsteigtos bendruomenės nariai. Jais tampame per Krikšto sakramentą. Ši bendruomenė supranta, koks svarbus mums yra Kristus, kiek daug Jis dėl mūsų padarė ir ką Jis mums duoda bei žada. • Su vaikais kalbamasi apie Bažnyčią. Katechetas pasiruošia A2 formato popieriaus lapą, kuriame vaizduojamas bažnyčios pastatas (po juo parašyta „bažnyčia“), o šalia – tik bažnyčios kontūras ir apačioje užrašas „Bažnyčia“. Katechetas atsineša prikarpęs įvairiausių žmonių nuotraukų ir, aiškindamas, kas yra Bažnyčia, su vaikais jas klijuoja tame plote, kur yra tuščias bažnyčios siluetas. Derėtų atsinešti ir Bažnyčios hierarchų atvaizdų, kuriuos klijuotų kartu su kitais, paaiškindamas, kas sudaro Bažnyčią. Svarbu paaiškinti, kad visi mes, tikintieji, sudarome

41

gyvąją Kristaus Bažnyčią, kurioje sutinkame ir patį Dievą. Kristus norėjo, kad, susitikdami su Juo, bendrautume ir vieni su kitais. Jis sakė: „Kur du ar trys susirenka mano vardu...“ • Vaikai pratybų knygelėse parašo, kas yra Bažnyčia ir kas jai priklauso. • Vaikams pasakoma, kad kiekvieną sekmadienį per šv. Mišias kalbėdami Tikėjimo išpažinimą mes paliudijame, kad priklausome šiai bendruomenei, ir išsakome, kad tikime ne tik Dievą, bet ir Bažnyčią. Galima su vaikais pasimelsti Apaštalų tikėjimo išpažinimo malda, atkreipiant dėmesį į tai, kokią Bažnyčią mes tikime. (Vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę.) • Kokią Bažnyčią tikime, vaikai užrašo pratybų lape. • Katechetas paaiškina, kodėl būtent tokią Bažnyčią tikime: vieną (nes jos „šaltinis ir steigėjas yra vienas“, KBK 813), šventą (ji yra „suvienyta su Kristumi ir Jo pašventinta“, KBK 824), visuotinę („dėl to, kad joje gyvena Kristus, visų mūsų Viešpats“ ir „Kristaus siunčiama pas visų tautų žmones“, KBK 830 - 831, juk Kristus atėjo dėl visų žmonių esančių čia, žemėje (keliaujančioji Bažnyčia), skaistykloje (kenčiančioji Bažnyčia) ir esančių jau su Dievu (triumfuojanti Bažnyčia) ir apaštalinę (nes ji yra pastatyta ant apaštalų pamato, ji vadovaujasi apaštalų mokymu ir jai vadovauja apaštalai, KBK 857). • Primenama, kad kaip kiekviena bendruomenė, taip ir Bažnyčia turi savo tvarką, kurios dera laikytis jos nariams. • Įvardijami 5 Bažnyčios įsakymai. Vaikai juos užsirašo lentelėje, esančioje pratybų lape. Katechetas juos paaiškina. • Neužtenka pripažinti, kad esame Bažnyčios nariai, sakyti, kad esame katalikai. Kiekvienas turime ir savo užduotį: priklausydami konkrečiai parapijai, privalome aktyviai dalyvauti jos veikloje. Katechetas vaikams paaiškina, kokioje veikloje jie yra mielai laukiami po Komunijos (Rožinukai, choras ir kt.). Taip pat pristatoma ir visa kita, ne tik vaikams skirtos veiklos. • Vaikai gauna namų užduotį pagalvoti ir parašyti, kokioje parapijos veikloje jie norėtų ir galėtų dalyvauti.

42

* Gavėnia (papildoma tema, katecheto vedama pagal tų metų liturginį kalendorių) Tikslai: • atskleisti Gavėnios prasmę; • skatinti deramai išgyventi Gavėnios laikotarpį, apmąstant Atpirkimo įvykius, atsiliepiant malda, pasninku, gerais darbais, atgaila.

Siūloma veikla ir darbas su pratybų knygele arba segtuvu • Pirmiausia galima išsiaiškinti Užgavėnių – paskutinės linksmybių dienos prieš Gavėnią – prasmę. • Paaiškinama žodžio užgavėnės reikšmė, taip pereinant prie Gavėnios pavadinimo ir sampratos. Kaip kiekvienam svarbiam įvykiui (galima vaikų paklausti, kaip jie ruošiasi kokiai nors savo šventei), taip ir Kristaus Prisikėlimo šventei – didžiausiai metų iškilmei – dera iš anksto ruoštis. Pasiruošimas prasideda Pelenų trečiadienio apeigomis, kuriose tikintieji simboliškai barstomi pelenais ir kviečiami atsiversti bei įtikėti Evangelija. Paaiškinama, kad senovėje žmonės pelenais barstydavosi tada, kai norėdavo pripažinti, jog yra kalti ir gailisi dėl nuodėmių. Paminima Gavėnios laikotarpio spalva (violetinė) ir pasakoma, kad ji taip pat reiškia atgailą. • Vaikams paaiškinamos Pelenų trečiadienio apeigos. • Vaikai kviečiami kartu su tėveliais dalyvauti Pelenų trečiadienio apeigose. • Aiškinami pagrindiniai Gavėnios veiksmai: - pasninkas – malonumų atsisakymas, norint sutaupyti ir padėti vargstantiesiems bei stokojantiesiems, taip pat pasiryžimas ugdyti savo valią, gerumą, saikingumą, susilaikymas nuo mėsiškų patiekalų; - malda – dažnesnis ir gilesnis bendravimas su Dievu; - gerieji darbai (jeigu vaikai gerus darbus suvokia kaip nesipainiojimą suaugusiesiems po kojomis ar sėdėjimą prie kompiuterio, tai tikslinga jiems pateikti rekomenduojamų gerų darbų sąrašą; tegul jie išsirenka keletą dalykų, kuriuos pasiryš daryti per šią Gavėnią, ir paskui pildo Gavėnios pasiryžimų kalendorių).

43

TĖVŲ KATECHEZĖS SUSITIKIMŲ APRAŠYMAI

Pirmas susitikimas su tėvais Tikslai: • supažindinti su katechezes svarba, reikšme, jos tikslu, uždaviniais; • aptarti kiekvieno tikinčiojo dalyvavimo Eucharistijos šventime svarbą; • aptarti tėvų indėlį į katechezę: vietos paruošimą, pagalbą organizuojant liturgiją ir kt.; • skatinti nuolat atnaujinti žinias apie tikėjimą.

Susitikimo aprašymas Būtina PASIDŽIAUGTI, kad tėvai atvedė vaikus ruoštis Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams bei krikščioniškam gyvenimui ir patys atėjo į tėvų katechezės susitikimą. Prieš susitikimą paruošiamas susitikimų tvarkaraštis, kita reikalinga medžiaga ir dabar pateikiama tėvams. Būtina paaiškinti, kad susitikimai nebus ilgi, netruks ilgiau kaip valandą. Susitikime su tėvais kalbamasi stengiantis sukurti draugišką, įtampos nekeliančią aplinką: ką jūs manote apie Bažnyčią? Su kokiais sunkumais ar džiaugsmais susiduriate auklėdami savo vaiką? Ir t. t. (Esant galimybei, tikslinga pasikviesti pagal katalikiškus principus gyvenančią tos pačios parapijos šeimą, kuri paliudytų, kaip jie lydėjo savo vaikus katechezės keliu, pasidalintų kitomis savo tikėjimo patirtimis.) Pasiūloma ir kitiems tėvams, dalyvaujantiems susitikime, pasidalinti savo šeimos tikėjimo patirtimi: kaip išgyveno ir augino tikėjimą, kaip jų šeimoje vyksta tikėjimo perdavimas. Labai svarbu, kad vaikas, ruošdamasis krikščioniškam gyvenimui, tikėjimo tiesas sužinotų ne vien iš katecheto ar kunigo, bet ir iš tėvų – tikėjimą BŪTINA patirti šeimoje. Tėvai turėtų būti pirmieji tikėjimo perteikėjai ir liudytojai. Juk tam jie įsipareigojo Santuokos sakramentu ir krikštydami savo vaiką. Svarbu padrąsinti tėvus aktyviai dalyvauti susitikimuose, kur jiems bus siūloma susipažinti su tuo, ko mokosi jų vaikai, kur bus teikiamos katechezės gairės, kaip tėvai galėtų vaikams padėti. Labai svarbu tėvams priminti, kad dera AKTYVIAI dalyvauti šv. Mišiose drauge su visa šeima (nebent tai neįmanoma). Juk sekmadienis –

44

Viešpaties diena, kai susirenkame kaip Dievo šeima, kad švęstume visa, ką Dievas mums teikia ir dovanoja: mes dėkojame už pasaulio ir mūsų sukūrimą, Kristaus Auką ir Prisikėlimą, su visa bendruomene dalyvaujame velykinėje Kristaus puotoje. Mes esame Dievo apdovanojami ir vis labiau suartėjame su Dievu ir žmonėmis. Baigiant svarbu įsitikinti, ar neliko neaiškumų, atsakyti į klausimus arba nurodyti konkrečius asmenis, į kuriuos tėvai gali kreiptis iškilus sunkumams. Pristatoma rengimosi Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams programa paaiškinant, kad tai ne proginis pasirengimas vienai šventei, o ruošimasis krikščioniškam gyvenimui. Su tėvais aptariamas katechezės kalendorius, susitikimų laikas bei organizaciniai klausimai (lankomumas, punktualumas, šventimas, atostogos). Svarbu pabrėžti tėvų vaidmenį (bendradarbiavimas su parapija, tarpusavyje, su vaikais) vaikų katechezėje, įvardijant galimus (atsižvelgiant į parapijoje vykdomos) veiklos variantus. P. S. Tiktų, kad prieš susitikimą katechetai dalyvautų Mišiose, kad jose būtų specialiai meldžiamasi už katechezės sėkmę, kad katechetai būtų pristatyti visai parapijai.

Antras susitikimas su tėvais Tikslai: • aptarti pirmuosius vaikų katechezės susitikimus; • prisiminti ir aptarti nuopuolio istoriją; • prisiminti ir aptarti nuodėmės poveikio žmonijai bei išganymo reikalingumą.

Antro susitikimo aprašymas Pasikalbama apie vaikus: kaip jiems sekasi, kokie jų katechezės įspūdžiai, ką svarbaus ar naujo jie sužinojo, kokie klausimai jiems kyla po susitikimų. Tėvai patys turėtų pasidalinti patirtimis apie tai, kaip jų vaikai jaučiasi po pirmųjų susitikimų. Galima paklausti, ar po katechezių šeimoje vaikai skatinami pasidalinti mintimis, kokius klausimus pateikia, kaip tėvai jiems padeda. Tikslinga tėvams paaiškinti, kad pirmuose susitikimuose vaikai mokėsi žvelgti į kūriniją ir išmintingai Dievo sukurtą tvarką, kurioje išryškėja mylinčio Tėvo globa. Jie taip pat svarstė apie pirmąją žmonijos

45

nuodėmę, suardžiusią artimą bendrystę su Dievu, tačiau nepanaikinusią Jo meilės troškimo mus susigrąžinti, išgelbėti. Savo ruožtu ir žmogus ilgisi Dievo. Tame meilės troškime atpažįstamas pašaukimas – atkurti pasaulį pagal Dievo mintį, įveikti nuodėmės padarinius bendradarbiaujant su Kūrėju. Su tėvais aptariama, kaip Dievas sukūrė pasaulį savo žodžiu iš nieko, norėdamas su kitais kūriniais savo meile ir džiaugsmu pasidalinti. Iš visos kūrinijos tik žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą. Kiekvienas iš mūsų yra asmuo – kūnas ir nemirtinga siela. Žmogus, vienintelis iš gyvų būtybių, geba pažinti Kūrėją. Esame apdovanoti laisva valia, kuri mums teikia ne tik išskirtinumą, bet ir galimybę atmesti Dievo bendrystę. Pirmieji žmonės suklydo: jie pasirinko nepaisyti Kūrėjo. Tai daryti juos paskatino puolęs angelas, taip pat turintis laisvą valią ir sukilęs prieš savo Kūrėją. Jis ir mus gundo maištauti prieš Dievą, kursto nepasitikėjimą Kūrėju. Padarydami pirmąją nuodėmę žmonės prarado pirmapradį teisumą. Nustojęs pasitikėti Kūrėju, žmogus nesugeba pasitikėti ir kitu žmogumi. Atsiranda polinkis kitus išnaudoti, stengtis tapti viršesniems. Žmogus praranda darną ir su Dievo kūrinija, ima ją naudoti savanaudiškiems tikslams. Po nuopuolio žmogus praranda darną ir su pačiu savimi. Kiekvienas iš mūsų gimdamas paveldime pirmosios nuodėmės pažeistą prigimtį. P. S. Katechetas, atsižvelgdamas į esamą situaciją, gali organizuoti papildomą katechezės susitikimą apie dekalogą. Medžiaga papildomam susitikimui yra kompaktiniame diske.

Trečias (adventinis) susitikimas su tėvais Tikslai: • aptarti Advento laikotarpį; • pristatyti adventinį Jesės medį ir jo panaudojimo šeimoje galimybes; • pasiūlyti kalėdinį šeimų renginį ir aptarti jo organizavimą. Susitikimo aprašymas Tėvų prašoma pasidalinti, kaip jie suvokia Advento laikotarpį, kaip jį mini savo šeimoje. Juk Adventas – ne vien dovanų pirkimo metas! Adventas turėtų būti Viešpaties laukimo metas, kai prisimenami ne tik giminaičiai, bet ir kiekvienas vargstantis žmogus, kuris gal neturės

46

galimybių džiugiai paminėti Išganytojo gimimo šventės (žr. ses. Rasa Fausta Palaimaitė SF. Mūsų Dievas tapo broliu: jis gyvena su mumis, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-12-02-ses-rasa-fausta-palaimaite-sf-musu-dievas-tapo-broliu-jis-gyvena-su-mumis/8762). Derėtų paaiškinti, kad žodis adventas yra lotyniškas terminas, kuris reiškia atėjimą. Krikščionys, laukdami Kalėdų šventės, mini ir mąsto apie trejopą Dievo atėjimą: a) praeityje – kai Dievas atsiuntė mums savo Sūnų; b) dabartyje – kai Dievas pas mus ateina per šv. Mišias, sakramentus ir maldą; c) ateityje – kai Dievo Sūnus vėl ateis laikų pabaigoje „gyvųjų ir mirusiųjų teisti“, kaip kad sakome kalbėdami Tikėjimo išpažinimą. Katechetas pasiūlo būdų, kaip tėvai galėtų paaiškinti adventinį laikotarpį savo vaikams. Pavyzdžiui Jesės medis. (Visa medžiaga apie Jesės medį bei jo gamybą yra kompaktiniame diske.) Ši veikla padės visai šeimai geriau suvokti Jėzaus laukimo svarbą ir pasiruošti Jo atėjimui. Be to, tai suvienys šeimą bendrai maldai. Būtina supažindinti ir su parapijoje vykstančiomis labdaros akcijomis. Labai tiktų Advento laiku organizuoti bendruomenines Sutaikinimo pamaldas: tam reikėtų specialiai paaiškinti Sutaikinimo sakramentą, jo bendruomeninio šventimo būdus, galbūt parengti išpažinties aprašą su sąžinės peržvalgos klausimynu. Susitikimo pabaigoje aptariamas kalėdinis renginys (jei nusprendžiama, kad toks bus). Sukuriama šventės programa (ją gali kurti bei siūlyti tėvai ir katechetas), pasiskirstoma pareigomis.

Ketvirtas susitikimas su tėvais Tikslai: • atskleisti Jėzų Gelbėtoją; • padėti suvokti, kodėl mums svarbu tikėti ir liudyti Kristų.

Susitikimo aprašymas Įžangoje prisimenamas antrasis susitikimas, per kurį svarstyta Sukūrimo istorija ir nuopuolis. Prisiminus nuodėmės atsiradimą, galima aptarti Atpirkimo ir Išganymo istoriją. Pats Dievas žmonėms pažada atsiųsti Atpirkėją (apie Atpirkėjo gimimą mąstyta per adventinį susitikimą).

47

Aptariami pagrindiniai Jėzaus gyvenimo įvykiai. Akcentuojama Jėzaus kančios, mirties ir Prisikėlimo istorija. Tai žmonijos gelbėjimo istorija, suteikianti kiekvienam iš mūsų galimybę patekti į Dangaus Karalystę. Kristus skelbia šią Gerąją Naujieną pasauliui: esame kviečiami bendradarbiauti su Dievu čia, žemėje, ir įeiti į dangaus laimę po mirties. Kiekvienas, kuris tiki Kristų – Atpirkėją ir Išganytoją, turės amžinąjį gyvenimą, nes Jėzus paaukojo save dėl mūsų. Vėliau su tėvais svarstoma, kaip jie supranta, ką reiškia tikėti: koks yra tikintis žmogus, koks skirtumas tarp tikinčiojo ir netikinčiojo, kuo reiškiasi mūsų tikėjimas ir pan. Svarbu pabrėžti, kad tikintysis savo gyvenimu liudija Kristų, priima Jo meilę ir globą, iš Jo mokosi mylėti žmones ir Dievą, taip įprasmindamas save, atrasdamas ramybę ir viltį dar šiame gyvenime. Taip pat paprašoma, kad tėvai, pasidalintų tikėjimo patirtimi savo šeimoje: kaip galima liudyti Kristų šeimoje. Pabrėžiama, kad tie, kurie tik per didžiąsias šventes lankosi bažnyčioje, be reikalo vadina save tikrai tikinčiais (Apr 3,15–16). Tikintysis visa savo veikla ir gyvenimu turėtų rodyti, kad yra tas, kuo save vadina ir laiko. Tikėjimas yra Geroji Naujiena, džiugi žinia, kurią nekantraudami pranešame draugams ir artimiesiems. Jei žmogus tikrai tiki ir tuo tikėjimu gyvena, jis niekada nebijos to rodyti ir liudyti. Pats jo gyvenimas tampa liudijimu ir pavyzdžiu aplinkiniams. Susitikimo pabaigoje tėvų prašoma šeimos, draugų, bendradarbių rate pasidalinti Gerąja Naujiena, o per kitą susitikimą papasakoti, kaip jiems sekėsi.

Penktas susitikimas su tėvais Tikslai: • aptarti šeimą kaip mažąją Bažnyčią, atskleisti Bažnyčios – tikinčiųjų bendruomenės – ypatumus; • skatinti aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime.

Susitikimo aprašymas Pasidalinama Gerosios Naujienos skelbimo ir tikėjimo liudijimo patirtimi, nes praeitame susitikime buvo prašoma pabandyti šeimos ar draugų rate skelbti Gerąją Jėzaus Naujieną. Prašoma tėvų pasidalinti mintimis, kaip jie supranta Bažnyčią,

48

ar save laiko šios bendruomenės nariais, kaip įsitraukia į bendruomenės gyvenimą. Aptariama Bažnyčia – ne pastatas, bet bendruomenė, kurią vienija tikėjimas. Kalbamasi apie tikinčiuosius – Bažnyčios narius: kaip tampame Bažnyčios nariais, kodėl kiekvienas esame svarbus ir turime skirtingą misiją – pareigas, funkcijas ar tarnystes (žr. Tomas Viluckas, Malonės versmės, Katalikų pasaulio leidiniai, 2007, p. 182–212). Kalbama apie šeimą – mažąją Bažnyčią (Enciklika apie žmogaus gyvybės vertę bei neliečiamumą Evangelium vitae, 92–94). Mūsų visuomenėje priimta, kad vaikus, sulaukusius tam tikro amžiaus, tėvai atveda į bažnyčią „sutvarkyti“. Tai klaidinga praktika. Visų pirma tikėjimo pavyzdį vaikams turi rodyti pati šeima. Švęsdami Santuokos sakramentą ir vėliau per krikštą, tėvai Dievo, kunigo, žmonių ir vienas kito akivaizdoje prisiekia gyventi krikščioniškai ir tokia dvasia auklėti savo vaikus. Augdamas šeimoje, kur praktikuojamas tikėjimas, vaikas į katechezės susitikimus ateis daugiau ar mažiau pažindamas savo tikėjimą. Jis galės įsitraukti į sakramentinį gyvenimą ir bendruomenės veiklą. Pokalbis tęsiamas prisimenant kiekvieną sekmadienį per šv. Mišias kalbamą Tikėjimo išpažinimą, kuriuo skelbiama, kad Bažnyčia yra viena, šventa, visuotinė ir apaštalinė (žr. KBK 811–870). Katechetas trumpai paaiškina, ką šie žodžiai pasako apie Bažnyčią ir mūsų vietą joje. Pasakojama apie parapijos, kurioje vyksta susitikimai, bendruomenę ir jos veiklą. Tiems susitikimų dalyviams, kurie dar nėra įsitraukę į jokią bendruomeninę veiklą, pasiūloma tai padaryti. Per paskutinį katechezės susitikimą tėvams ir vaikams bus pristatomi ateinančių metų veiklos planai.

Šeštas (Gavėnios) susitikimas su tėvais Tikslai: • aptarti Gavėnios laikotarpį; • pristatyti Gavėnios laikotarpiui skiriamas metodines priemones ir jų panaudojimo šeimoje galimybes.

Susitikimo aprašymas Siūloma pasidalinti mintimis apie Gavėnios laikotarpį ir Velykas, prisimenamos jų šventimo tradicijos ir papročiai.

49

Katechetas primena Gavėnios prasmę, jos atsiradimo istoriją ir dabartinę praktiką (galima panaudoti straipsnį „Gavėnia: istorija, prasmė, praktika“, Bažnyčios žinios, 1997 vasario 12, Nr. 3). Būtina atkreipti dėmesį, kad laukiame svarbiausios krikščionių šventės, kuri pabrėžia jau dabar matomus Dievo Karalystės ženklus, skatina atsiverti mus kviečiančiam ir mums atsiduodančiam Dievui, kuris mums siūlo amžinąjį gyvenimą. Katechetas paaiškina, kaip tėvai galėtų aiškinti savo vaikams, kas yra Gavėnios laikotarpis. Skirtingai nei Adventas, Gavėnia yra rimties ir atgailos laikas. Siūloma prisiminti Kristaus Atpirkimo įvykį, jo kainą – už mus iškentėtą Dievo Sūnaus mirtį, jo svarbą žmonijai ir kiekvienam iš mūsų. Bandoma paaiškinti, kad kiekvienas turime asmeniškai išgyventi šį laikotarpį su Dievu, pasninkaudami, atgailaudami, melsdamiesi, priimdami Sutaikinimo sakramentą, darydami gerus darbus. Tai būdai, kaip priimti Atpirkimo vaisius, išgyventi Prisikėlimo slėpinį. Paaiškinamos Gavėnios užduotys vaikams (jos yra kompaktiniame diske). Šias užduotis vaikai kiekvieną savaitę atlieka namuose. Tėvai kartu su vaikais turėtų skaityti Šventojo Rašto ištraukas, padėti atlikti kai kurias užduotis, patarti, pasidalinti patirtimis. Kita galima veikla galėtų būti bendruomeninis tėvų ir vaikų Kryžiaus kelias parapijos bažnyčioje, trumpos rekolekcijos ar tiesiog susikaupimas. Kaip tai bus daroma, turėtų nuspręsti tėvai, katechetas ir kunigas. Kitame susitikime bus svarstoma apie Atgailos sakramentą, jo reikalingumą vaikams ir tėvams.

Septintas susitikimas su tėvais Tikslai: • atskleisti Sutaikinimo sakramento esmę ir reikalingumą mums visiems; • skatinti tėvus kartu su savo vaikais dažnai švęsti Sutaikinimo sakramentą.

Susitikimo aprašymas Kalbamasi apie nuodėmę – klaidingą mūsų pasirinkimą, kuris mus nutolina nuo Dievo. Juk panašiai būna ir šeimoje – kai elgiamės nepaisydami vieni kitų, iki tol buvę santykiai pašlyja. Vienintelė išeitis būna išsiaiškinti, atsiprašyti ir susitaikyti. Taip ir su mūsų tikėjimu: Sutaikinimo sakramentas – kai išsiaiškiname santykius, atsiprašome, taisome padėtį, draugystė yra atkuriama. 50

Aptariamas Sutaikinimo sakramentas ir jo šventimas. Šiandienos žmogui sunku pripažinti savo kaltę, savo nuodėmę. Dažnai nepaisoma krikščioniškos moralės, imama vadovautis asmeniniais principais. Nelengva yra pasiruošti Sutaikinimo sakramentui ir atlikti išpažintį. Juk nemalonu kitam sakyti savo nuodėmes! (Žr. Tomas Valuckas, Malonės versmės, Katalikų pasaulio leidiniai, 2007, p. 104–138.) Aptariamas Krikšto sakramentas, kurio metu atleidžiama gimtoji nuodėmė, tampame Dievo vaikais bei Bažnyčios nariais. Paaiškinama, kad tas ryšys toliau turi būti palaikomas Sutaikinimo sakramentu. Juk mes lyg tas „sūnus palaidūnas“ – nuolat bėgame iš Tėvo namų, tačiau esame laukiami, kad grįžtume (Lk 15,11–32). Bažnyčia yra mūsų motina, nes tai Kristaus bendruomenė, kuri mus moko, pataria ir lydi sudarydama galimybę susitikti su Tėvu. Kiekvieną kartą, kai nusižengiame, mes atitolstame ir nuo Kūrėjo, ir nuo krikščionių bendruomenės. Tačiau Dievas mielai atleidžia nuodėmes. Tai atlikti Jis pavedė Bažnyčiai, kuri tai daro per kunigus Jėzaus Kristaus vardu. Aptarus Sutaikinimo sakramentą, svarstoma vaikų pirmosios išpažinties eiga. Tėvai raginami dalyvauti kartu su vaikais, atlikti išpažintį, jiems parodant tinkamą pavyzdį bei padrąsinant (Kompaktiniame diske yra PPT pristatymas apie Sutaikinimo sakramentą).

Aštuntas susitikimas su tėvais Tikslai: • atskleisti Eucharistijos dovanos vertingumą kiekvienam iš mūsų; • skatinti tėvus rodyti vaikams pavyzdį, dažnai kviečiant Jėzų į savo širdis.

Susitikimo aprašymas Pirmiausia pasidalinama įspūdžiais apie vaikų pirmąją išpažintį. Aptariama Eucharistija – krikščionio gyvenimo versmė ir viršūnė (Lumen Gentium 11). Kristus panoro visuomet pasilikti su mumis, todėl per Paskutinę Vakarienę įsteigė Eucharistijos sakramentą. Nuo tada sekmadieniais ir kitomis dienomis švęsdami šv. Mišias realiai susitinkame su Jėzumi (apie Eucharistijos sakramentą žr. KBK 1322–1419). Baigus pokalbį apie Eucharistijos sakramentą, derinami

51

organizaciniai vaikų Pirmosios Komunijos šventės klausimai (data, laikas, ką būtina turėti, kaip visa tai vyks ir t. t.). Būtina pabrėžti, kad ir tėvai, ir į šventę susirinkę giminės bei artimieji turėtų vaikus remti malda, sudaryti jiems sąlygas atsisėsti bei skatinti susikaupti, tyloje individualiai pasimelsti, savais žodžiais pasikalbėti su Jėzumi – ir prieš šv. Mišias, ir priėmus Šventąją Komuniją. Katechetas turėtų tėvus įspėti, kad per šv. Mišias neleidžiama fotografuoti ir filmuoti, tai turėtų daryti tik vienas profesionalus fotografas, įpareigotas visos bendruomenės. Sveikinimai, dovanos, pozavimas nuotraukoms ir pan. organizuojami po šv. Mišių, visiems ramiai pasimeldus, be skubėjimo, triukšmo ar šurmulio. Esant galimybei, dieną prieš Pirmąją Komuniją, visi tėveliai ir vaikai kviečiami į šventės repeticiją, kad visi dalyviai galėtų susipažinti su apeigų vieta, seka, kitais organizaciniais ypatumais. Susitikimo pabaigoje paskelbiama, kad po Pirmosios Komunijos šventės vyks dar vienas susitikimas – refleksija, kurios metu galės visi pasidalinti įspūdžiais, pastebėjimais.

Devintas susitikimas su tėvais Tikslai: • aptarti Pirmosios Komunijos šventę bei katechezės rezultatus; • pasiūlyti vaikams tęsti katechezės veiklą parapijoje.

Susitikimo aprašymas Tėvams padėkojama už bendradarbiavimą, už gražią Pirmosios Komunijos šventę, pasidžiaugiama, kad Bažnyčia praturtėjo būriu jaunų tikinčiųjų, pasirengusių visavertiškai švęsti Eucharistiją bei krikščioniškai gyventi. Prašoma, kad tėvai žodžiu arba raštu pasidalintų savo įspūdžiais apie katechezę: kas buvo nauja, aktualu, galbūt padėjo rasti glaudesnį ryšį su vaikais ir pan. Galima pasiūlyti anketą. Tėvų komentarai padėtų katechetui tinkamiau ruoštis kitų metų tėvų katechezei. Vėliau aptariama pati Pirmosios Komunijos šventė, tėvų ir vaikų įspūdžiai. Kad šeimos, norinčios toliau gilinti savo tikėjimo žinias, o gal ir dalintis jomis su kitais, nebūtų paliktos likimo valiai, pagal galimybes parapija turėtų joms pasiūlyti atitinkamą veiklą. Pasiūloma tolesnė programa vaikams įtraukiant į tikinčiųjų

52

bendruomenės vykdomas veiklas: ministrantų veiklą, chorus, procesijas ir pan. Svarbu, kad vaikai mokytųsi daryti gera: talkinti parapijai lankant senelius, ligonius, šelpiant vargšus, tvarkant kapines, puošiant bažnyčią bei jos aplinką. Tėvams galima pasiūlyti įsitraukti į maldos, Šventojo Rašto studijų grupelių veiklą. Aktyviausius galima kviesti kitais metais talkinti per tėvų katechezę ir liudyti savo tikėjimą naujai atėjusiesiems. Būtų gera organizuoti šeimų stovyklas. Visa būsimoji veikla vaikams bei tėvams siūloma pagal kiekvienos parapijos galimybes bei šeimų pageidavimus.

53

RUOŠIMAS SUTAIKINIMO IR EUCHARISTIJOS SAKRAMENTAMS

TĖVŲ KATECHEZĖ

Viršelio dailininkas ir maketuotojas – Laimonas Gasiūnas.Pratybų knygelės ir segtuvo dailininkės - Gabrielė Baltrušaitytė ir Ses. Gintautė

Giedrimaitė CC

Spausdino UAB „Panevėžio spaustuvė“