Upload
others
View
4
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
�
Profesinio mokymo metodikos centras
Žemės ūkio sektoriaus studijaDarbuotojų ir jų kvalifikacijos kaitos prognozių žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse tyrimo ataskaita
2008
Profesinio mokymo metodikos centras
Žemės ūkio sektoriaus studijaDarbuotojų ir jų kvalifikacijos kaitos prognozių žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse tyrimo ataskaita
EUROPOS SĄJUNGAEuropos socialinis fondas
KURKIME ATEITĮ DRAUGE!
Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis,
įgyvendinant projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156
„Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“
Profesinio mokymo metodikos centro spausdinamų autorinių
kūrinių autorių neturtinės ir turtinės teisės saugomos įstaty-
mų. Kūrinius atgaminant teisėtiems tikslams (citavimas, moky-
mo ir mokslinių tyrimų, informacijos ir pan.) būtina nurodyti au-
toriaus vardą ir naudojamą šaltinį. Kūrinių atgaminimas (skel-
bimas, spausdinimas, kopijavimas ir pan.) siekiant komercinės
naudos ar panašiais tikslais draudžiamas.
ISBN 978-9955-748-46-5©Profesiniomokymometodikoscentras,2008
UDK377:674(474.5) Me31
ŽEMĖS ŪKIO SEKtOrIauS StudIjaEkspertai: Violeta Averjanovienė, Darius Baškys, Giedrė Beleckienė, Gintautas Bužinskas, Vaidas Daujotas, Vincentas Dienys, Bronislava Kaminskienė, Rūta Karvelytė, Sonata Kisielienė, Artūras Masiliauskas, Vitalija Motiekaitėnė, Candy Murphy, Aleksandras Muzikevičius, Almina Pačešiūnienė, Vita Povilionytė, Loreta Račelienė, Erika Ribašauskienė, Skirmantė Smalskytė, Albertas Šlekys, Laima Teliukienė, Lina Vaitkutė
Nuoširdžiai dėkojame Žemės ūkio sektoriaus įmonėms bei visiems, talkinusiems šiame darbe. Tikimės, kad pateikta informacija padės planuojant darbuotojų mokymus bei pravers kitose veiklos srityse.
.
�
SaNtrauKa
Žemės ūkio sektorius (ZUS) apibrėžtas
pagal tarptautinio NACE klasifikatoriaus
veiklas. Jį sudaro keturi subsektoriai: auga-
lininkystė (AU, 01.1 veikla),gyvulininkys-
tė (GY, 01.2 veikla), mišrusis žemės ūkis
(MU, 01.3 veikla) bei žemės ūkio paslau-
gos (ZP, 01.4 veikla).
tarptautinės tendencijos Žemės ūkis tradiciškai buvo ir tebėra labai
svarbi Europos ekonomikos dalis. Tačiau
pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius
patyrė nuosmukį, palyginus ten dirbančių
jų skaičių, žemės ūkio produktų gamybos
apimtis bei bendrą įtaką pasaulio, nacio
nalinei bei vietos ekonomikai. ES šalyse
šiame sektoriuje dirba mažiau nei 5 proc.
užimtųjų, jis sudaro 5 proc. viso eksporto
ir mažiau nei 2 proc. bendrosios pridėtinės
vertės. Tačiau darbo jėgos mažėjimas ne
turėjo neigiamos įtakos žemės ūkio rodik
liams.
Dauguma dirbančiųjų žemės ūkio sektoriu
je yra vyresnio amžiaus vyrai, daugelis iš
jų dirba mažuose ūkiuose bei užsiima pa
pildoma, ne žemės ūkio veikla, siekdami
papildomo pajamų šaltinio. Bendras gebėji
mų sektoriuje lygis yra žemas, žemdirbiai
yra mažai skatinami kelti savo kvalifikaci
ją, o darbuotojų mokymui sudaroma ma
žai galimybių.
Vidutinio laikotarpio prognozės žemės ūkio
sektoriui dažniausiai yra teigiamos. ES25
valstybėse narėse 2004–2012 m. tikimasi
11,7 proc. iš žemės ūkio veiklos gaunamų
pajamų augimo. Naujosiose ES valstybėse
narėse rezultatai turėtų būti itin geri.
Europos žemės ūkio plėtra susiduria su
tam tikromis grėsmėmis. Šios grėsmės
apima sparčiai besivystančių šalių (pvz.,
Kinija) konkurenciją, didesnę priklauso
mybę nuo tarptautinių prekybos sutarčių,
didėjantį rūpestį dėl maisto saugos bei
spaudimą sąnaudų kaštams. Tačiau šiam
sektoriui atsiranda ir nemažai galimybių:
didėja žemės ūkio produktų paklausa spar
čiai augančios ekonomikos šalyse ir bioku
ro pramonėje, didėja vartotojų pajamos ir
jų poreikiai ekologiškam maistui ir kitiems
specializuotiems maisto produktams, die
giami naujomis technologijomis pagrįsti
gamybos metodai. Šių pokyčių sudėtingu
mas bei įvairovė apsunkina šio sektoriaus
ateities nuspėjamumą, tačiau tokie poky
čiai tik pabrėžia, kad Europos ūkininkai tu
ri būti lankstūs ir atsiliepti į naujoves. Šie
pokyčiai taip pat akcentuoja nacionalinių ir
ES vyriausybių svarbą remiant ūkininkus,
kad jie galėtų prisitaikyti prie besikeičian
čių poreikių ir reikalavimų.
Kad Europos žemės ūkis išliktų konkuren
cingas, ūkininkų ir žemės ūkio darbuoto
jų mokymas turi vis labiau susitelkti ties
verslo plėtra, apskaita, rinkodara, gyvulių
priežiūra bei naujų rinkų plėtra, maisto
sauga, IT ir kokybės kontrole. Žemės ūkio
darbuotojams vis labiau būtina aukštojo
mokslo kvalifikacija bei kvalifikacijos kėli
mo kursai, siekiant užtikrinti, kad jie būtų
susipažinę su naujausiomis technologijo
misirmetodais.
Bendrosios Lietuvos charakteristikos Lietuvos žemės ūkio sektorius yra nevie
nalytis. Jame išskiriamos dvi stambios ūki
nės veiklos subjektų grupės. Vienai grupei
priklauso ūkininkų ir šeimos ūkiai, o kitai –
žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Šių sub
jektų grupių statistiniai duomenys renkami
skirtingais būdais. Šioje studijoje, taikant
bendrą ūkio sektorių tyrimo metodologiją,
detaliai analizuojama antroji grupė – že
mės ūkio bendrovės ir įmonės.
Įmonės. Atliekant tyrimą sektoriuje veikė
835 įmonės, kurių pagrindinė registruota
veikla yra susijusi su žemės ūkiu. Iš jų
31,2 proc. specializuojasi AU, 24 proc. –
GY, 21,1 proc. – MU ir 23,1 proc. – ZP sri
tyse. Smulkios ir mažos įmonės sudaro
apie 83 proc. visų sektoriaus įmonių. Nuo
2003 iki 2007 m. įmonių skaičius žemės
.
�
ūkio sektoriuje sumažėjo beveik 19 proc.,
daugiausiai dėl ZP įmonių skaičiaus suma
žėjimo. Sektoriuje vyrauja Lietuvos kapita
lo įmonės. Didžiausia žemės ūkio įmonių
koncentracija – Šiaulių, Panevėžio, Kauno
ir Vilniaus apskrityse.
Darbuotojai. Statistikos departamento
duomenimis, 2007 m. ZU sektoriaus įmo
nėse dirbo 26,4 tūkst. darbuotojų (tai su
daro apie 1,7 proc. visų užimtųjų Lietuvos
ūkyje). Į šį skaičių nepatenka ūkininkų
ūkiuose dirbantys asmenys. Užimtumo
tyrimo duomenimis, žemės ūkio, medžiok
lės ir miškininkystės ekonominėse veiklo
se 2006 m. dirbo 183,9 tūkst. darbuotojų
(12,3 proc. visų užimtųjų). Per penkerius
metus (2003–2007 m.) užimtųjų skaičius
žemės ūkio sektoriaus įmonėse mažai pa
kito: nors 2003–2004 m. darbuotojų skai
čius sumažėjo, 2005–2007 m. jis išaugo
ir viršijo 2003 m. lygį. Pagal darbo vietų
grupes skaitlingiausios yra kvalifikuotų dar
bininkų ir kitų darbuotojų grupės.
Pagrindiniai raidos bruožai. Lietuvos
klimato bei gamtinės sąlygos ir sukaupta
patirtis palankios gyvulininkystei ir auga
lininkystei vystyti. Žemės ūkio subjektų
ekonominiai rodikliai gerėja: jie stambėja,
specializuojasi, priklausomai nuo žemės
ūkio naudmenų našumo, didėja ūkių pa
jamos. Pagrindiniai veiksniai, trukdantys
konkurencingai žemės ūkio sektoriaus plėt
rai: smulkūs ūkiai, neracionali žemėnaudų
struktūra, kooperacijos stoka ir ūkininkų
senėjimo tendencija.
Veiklos rodikliai. Apyvarta 2003–2007 m.
ZU sektoriaus įmonėse išaugo, tačiau pa
sitaikė ir nepalankių sektoriui metų, pvz.,
2006 m. Sparčiausias apyvartos augimas
būdingas ZP subsektoriaus įmonėms (nuo
2003 iki 2007 m. ji padidėjo beveik du kar
tus) bei MU subsektoriui (padidėjo 1,5 kar
to). Labiausiai produktyvumas išaugo MU
subsektoriuje, o sumažėjo – AU subsekto
riuje.
Technologijos. Modernias technologijas
naudoja beveik 51 proc. apklaustų žemės
ūkio sektoriaus įmonių, planuoja naudoti –
39 proc. Tarp plačiausiai naudojamų ZUS
yra modernios augalininkystės technologi
jos, kompiuterizuotos gyvulių šėrimo ir gir
dymo technologijos bei modernios pašarų
gamybos ir balansavimo technologijos.
Plėtros tendencijos. Plėtros prognozės
yra gana optimistinės AU ir MU subsekto
riams, kuriuose apyvarta ir produktyvumas
turėtų didėti, tačiau tikėtina, kad augimo
tempas sulėtės. Viena iš priežasčių – ne
pakankamas darbo našumas. Todėl plėtrai
reikėtų ieškoti kitų šaltinių, pavyzdžiui,
diegti modernias technologijas, pritraukti
daugiau kvalifikuotų darbuotojų, stambin
ti įmones arba kooperuotis su kitomis bei
įvairinti savo ūkinę veiklą. Vidutinis mėne
sinis bruto darbo užmokestis turėtų paste
bimai augti visuose subsektoriuose, tai su
darytų patrauklesnes sąlygas darbui ZUS
įmonėse. Įmonių ir darbuotojų skaičius
visuose subsektoriuose turėtų išlikti pana
šus. Grėsmę sėkmingai verslo plėtrai kelia
„mokesčių sistema“, „darbuotojų stoka“ ir
„darbuotojų kompetencijos stoka“.
Pagrindiniai veiksniai, kurie turės įtakos
ZU sektoriaus raidai ateityje:
• kaimo demografinės situacijos gerėji
mas;
• maisto produktų ir gėrimų gamybos bei
mažmeninės prekybos sektorių plėtra;
investicijos į žemės ūkio sektorių bei
maisto pramonę;
• vartotojų poreikių kaita bei diferenciaci
ja; natūralios bei ekologiškos produkci
jos paklausa;
• didėjantis biokuro poreikis;
• globalizacijos spartėjimas;
• gamybos modernizavimas; naujų inova
cinių technologijų, tarp jų biotechnologi
jų srityje, diegimas bei paplitimas;
• darbuotojų pasiūlos (skaičiaus ir kvalifi
kacijos atžvilgiu) mažėjimas.
Darbuotojų paklausa. Darbuotojų kaita
žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse siekia
37 proc. Mažiausia darbuotojų kaita paste
�
bima tarp vadovų ir administracijos dar
buotojų. Per kitus dvejus metus darbuoto
jus planuoja priimti 79 proc. įmonių.
Nuo 2003 iki 2006 m. įregistruotų darbo
biržoje bedarbių skaičius iš ZU sektoriaus
sumažėjo. Laisvų darbo vietų pasiūla ma
žėja ir turėtų toliau mažėti. AU ir MU sub
sektoriuose laisvų darbo vietų pasiūla kur
kas didesnė nei GY ir ZP subsektoriuose.
2007 m. įtampos lygis (laisvų darbo vietų
ir bedarbių skaičiaus santykis) ZU sektoriu
je buvo beveik du kartus mažesnis už ana
logišką rodiklį šalies mastu. Tai rodo, jog
darbuotojų pasiūla ZUS kiekybine prasme
yra gerokai didesnė nei paklausa. Didžiau
sias įtampos lygis – jaunesniųjų specialistų
grupėje ir jos darbo vietose: „dirvotyros,
pasėlių tyrimų ir kt. technikai“, „jaunesnie
ji selekcininkai“.
Gebėjimų kaita. Didžiosios įmonių dalies
nuomone, darbuotojų kompetencija atitin
ka darbo vietos keliamus reikalavimus.
Darbuotojams labiausiai trūksta žemės
ūkio mechanizmų priežiūros ir valdymo ge
bėjimų, kompiuterinio raštingumo bei kal
bų mokėjimo. Taip pat aktualūs yra darbo
organizavimo, darbo priežiūros ir kontro
lės bei darbo planavimo gebėjimai. Inter
viu duomenimis, kvalifikuotiems darbinin
kams bei kitiems darbuotojams trūksta
atsakomybės, pareigingumo, bendravimo
gebėjimų, o neretai ir „blaivaus gyvenimo
būdo“. Apie 7 proc. apklaustų įmonių tu
ri rašytinį darbuotojų mokymo planą. Per
kitus dvejus metus darbuotojus planuoja
priimti 79 proc. įmonių.
Darbuotojų pasiūla. 2006 m. žemės ūkio
bendrovėse ir įmonėse dirbo du su puse
karto daugiau kvalifikuotų darbininkų nei
specialistų ir technikų. Naujai ateinančių
kvalifikuotų darbininkų poreikis vieneriems
metams beveik tris kartus viršija specialis
tų ir technikų paklausą. Tačiau aukštųjų
mokyklų žemės ūkio programų absolventų
skaičius daugiau nei du kartus viršija pirmi
nio profesinio mokymo absolventų skaičių.
Todėl ateityje atotrūkis tarp darbininkų pa
siūlos ir paklausos gali dar labiau padidėti
ir sukelti rimtų problemų žemės ūkio ver
slo plėtrai.
Rekomendacijos:
• Remiantis atlikta analize, grėsmę sėkmin
gai verslo plėtrai kelia kvalifikuotų darbi
ninkų stoka. Pastarieji paprastai rengia
mi profesinio mokymo įstaigose. Todėl
tikslinga peržiūrėti priėmimo planus į
valstybės finansuojamas profesinio mo
kymo programas, skirtas darbuotojams
ZU sektoriui rengti. Sektoriaus specialy
bių patrauklumo ir prestižo didinimui di
desnį dėmesį turėtų skirti ir valstybinės
institucijos, švietimo įstaigos, žemės
ūkio įmonės ir ūkininkai. Tikslinga pla
čiai reklamuoti ir populiarinti žemės ūkio
specialybes tarp jaunimo (reklaminės ak
cijos bendrojo lavinimo mokyklose, spau
doje, per televiziją, karjerą padariusių
abiturientų pavyzdžiai ir kt.).
• Sektoriaus įmonėms trūksta traktorinin-
kųirmechanizatorių. Šiuo metu šios kva
lifikacijos darbininkai pirminiame profe
siniame mokyme nėra rengiami. Šioms
darbo vietoms reikalingos kompetenci
jos iš dalies teikiamos per technikos prie-
žiūros verslo darbuotojo mokymo progra
mos žemės ūkio specializaciją. Tačiau
pasirinkusieji šią specializaciją sudaro
tik mažą dalį šios programos absolventų.
Todėl, pakoregavus bei papildžius reikia
momis kompetencijomis minėtą progra
mą, tikslinga didinti mokinių skaičių šios
programos žemės ūkio specializacijoje.
• Tyrimo duomenys rodo, kad formalus
tęstinis žemdirbių mokymas nėra popu
liarus, išskyrus ūkininkavimo pradmenų
programą. Todėl tikslinga tobulinti žem
dirbių tęstinio mokymo organizavimą
priartinant jį prie vartotojų, plėtojant mo
kymosi infrastruktūrą, informuojant apie
mokymosi naudą bei sukuriant palankias
sąlygas įgytai patirčiai bei gebėjimams
formalizuoti.
• Remiantis tyrimo duomenimis sektoriaus
darbininkams labiausiai trūksta žemės
ūkio mechanizmų priežiūros ir valdymo
gebėjimų bei kompiuterinio raštingumo.
�
Specialistams aktualūs yra darbo organi
zavimo, darbo priežiūros ir kontrolės bei
darbo planavimo gebėjimai, o taip pat už
sienio kalbų mokėjimas. Todėl, siekiant
užtikrinti tinkamą darbuotojų kvalifika
ciją, būtina atnaujinti mokymo/studijų
programas pagal nustatytus gebėjimų
poreikius.
• Nuo 2003 m. Lietuvos įmonėms bei
ūkiams išduodamas Lietuvos Respubli
kos žemės ūkio ministerijos nustatytos
formos Žaliasis diplomas, suteikiantis tei
sę priimti moksleivius ir studentus prak
tiniam mokymui. Šio diplomo savininkų
mokymo bazė turėtų būti labiau išnau
dojama organizuojant praktinį mokymą
taip pat ir pameistrystės forma, kurią
įteisino Profesinio mokymo įstatymo pa
keitimo įstatymas (2007 m.).
• Pastaruoju metu žemės ūkyje akcentuo
jamas plataus profilio specialisto – prak-
tiko poreikis (pvz., gebančio atlikti visus
technologinio profilio darbus – nuo dirvos
paruošimo iki derliaus nuėmimo). Todėl
mokymo teikėjai turėtų peržiūrėti savo
mokymo programas, kad vietoje siau
ros specializacijos specialistų, parengtų
platesnių gebėjimų darbuotojus – prakti
kus.
• Tyrimas parodė, kad naudota vieninga
sektorių tyrimo metodologija nėra pri
taikyta dirbančiųjų ūkininkų ūkiuose mo
kymosi poreikiams įvertinti. Todėl būtų
tikslinga atlikti specialų tyrimą šių dar
buotojų mokymosi poreikiams nustatyti.
Studijos struktūra. Studiją sudaro sep
tyni skyriai. Pirmajame trumpai supažindi
nama su studijos tikslais ir sąvokomis bei
tyrimo metodologija. Taip pat pateikiama
ZU sektoriaus sandara. Antrasis skyrius
skirtas tarptautinių ZU sektoriaus plėtros
tendencijų apžvalgai. Trečiajame skyriuje
apžvelgiami ZU sektoriaus ūkinės veiklos
subjektai. Ketvirtasis ir penktasis skyriai
skirti pagrindinių sektoriaus veiklos rodik
lių analizei bei darbuotojų paklausos įver
tinimui. Ketvirtajame skyriuje, remiantis
specialiai studijai parengtu statistinių duo
menų rinkiniu, apibūdinami žemės ūkio
bendrovių ir įmonių rodikliai, penktajame –
analizuojami sociologinio tyrimo duome
nys. Šeštajame skyriuje įvertinama dar
buotojų pasiūla, o septintajame skyriuje
pateikiamos rekomendacijos, parengtos vi
sos informacijos analizės pagrindu, atotrū
kiui tarp darbuotojų paklausos ir pasiūlos
ZU sektoriuje mažiniti.
�
turINyS
1. TYRIMO METODOLOGIJA .................................................................................................................................. 11
1.1. Įvadas .................................................................................................................................................. 11
1.2. Studijos rengėjai .................................................................................................................................. 11
1.3. Studijos tikslas ..................................................................................................................................... 11
1.4. Metodologija ........................................................................................................................................ 11
1.5. Sektoriaus apibrėžimas ....................................................................................................................... 11
1.6. Sektoriaus įmonių apklausa ................................................................................................................ 12
2. TARPTAUTINĖS TENDENCIJOS ......................................................................................................................... 13
2.1. Įvadas .................................................................................................................................................. 13
2.2. Trumpa sektoriaus apžvalga ............................................................................................................... 13
2.3. Žemės ūkio ir kitų sektorių tarpusavio ryšys ........................................................................................ 16
2.4. Užimtumas žemės ūkio srityje ............................................................................................................. 17
2.5. Veiksniai, turintys įtakos žemės ūkio plėtrai ....................................................................................... 20
2.6. Įtaka užimtumui, gebėjimams ir mokymui ........................................................................................... 26
2.7. Apibendrinimas .................................................................................................................................... 30
3. TRUMPAI APIE LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIŲ ........................................................................................ 31
4. SEKTORIAUS STATISTINĖS CHARAKTERISTIKOS (ŽŪ BENDROVIŲ IR ĮMONIŲ ATVEJIS) ......................... 35
4.1. Įmonės ................................................................................................................................................. 35
4.2. Užimtumas sektoriuje ......................................................................................................................... 37
4.3. Veiklos rodikliai .................................................................................................................................... 40
4.4. Plėtros tendencijos .............................................................................................................................. 42
4.5. Apibendrinimas ................................................................................................................................... 43
5. SEKTORIAUS CHARAKTERISTIKOS APKLAUSOS DUOMENIMIS .................................................................. 44
5.1. Įvadas ................................................................................................................................................. 44
5.2. Veiklos rodikliai ................................................................................................................................... 45
5.3. Darbuotojai ......................................................................................................................................... 47
5.4. Darbuotojų poreikio ateityje prognozės ............................................................................................... 48
5.5. Apibendrinimas .................................................................................................................................... 49
6. DARBUOTOJŲ PASIŪLA ..................................................................................................................................... 51
6.1. Įvadas .................................................................................................................................................. 51
6.2. Švietimas ir darbo vietų grupės ........................................................................................................... 51
6.3. Darbuotojų pasiūla pagal švietimo sritis ir išsilavinimą ........................................................................ 52
6.4. Darbuotojų pasiūla ZU sektoriui .......................................................................................................... 54
6.4.1. Kvalifikuotų darbininkų pasiūla ZU sektoriui.............................................................................. 54
6.4.2. Specialistų ir technikų pasiūla ZU sektoriui ............................................................................... 56
6.5. Apibendrinimas .................................................................................................................................... 57
10
7. REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................................... 59
NUORODOS ............................................................................................................................................................ 60
1 PRIEDAS ............................................................................................................................................................... 63
2 PRIEDAS ............................................................................................................................................................... 65
3 PRIEDAS ............................................................................................................................................................... 69
11
1. TYRIMO METODOLOGIJA
1.1. ĮvadasProfesinio mokymo metodikos centras nuo
2005 m. vykdo projektą Nacionalinės pro
fesinio rengimo standartų sistemos plėtra.
Jo tikslas – plėtoti nacionalinę profesinio
rengimo standartų sistemą, kuri padėtų di
dinti atitiktį tarp mokymo ir veiklos pasau
lio poreikių bei gerinti mokymosi visą gyve
nimą sąlygas. Vienas pagrindinių projekto
uždavinių – ištirti 6 ūkio sektorius, siekiant
įvertinti konkretaus sektoriaus plėtros per
spektyvas bei jų poveikį darbuotojų skai
čiui ir mokymo reikmėms. Projektas yra
nacionalinės svarbos ir vykdytas Europos
socialinio fondo lėšomis.
Šiuo projektu tęsiama 2000 m. pradėta
sektorių tyrimų programa. Prieš pradedant
projektą buvo ištirti 4 sektoriai: mažmeni
nės prekybos, informacinių technologijų,
mechanikos ir elektronikos bei viešbučių ir
restoranų.
1.2. Studijos rengėjaiStudiją rengė grupė įvairioms Lietuvos ins
titucijoms (švietimo, mokslo, statistikos,
darbo rinkos, verslo ir kt.) atstovaujančių
ekspertų. Talkino ir specialistai iš Airijos,
turintys analogiškų tyrimų vykdymo bei ge
bėjimų nustatymo patirtį.
1.3. Studijos tikslasPagrindinis šios studijos tikslas – remiantis
žemės ūkio sektoriaus plėtros tendencijų
Lietuvoje ir kitose šalyse analize, nustatyti
darbuotojų skaičiaus kaitą bei mokymo po
reikius penkeriems metams ir pateikti kon
krečias rekomendacijas darbo jėgos pasiū
los ir paklausos atitikčiai sektoriuje gerinti.
1.4. MetodologijaSektorių tyrimams taikoma vieninga me
todika, kuri buvo parengta 1999 m. kartu
su Airijos ekspertais. Tyrimas apima šiuos
etapus:
1. Prieinamų informacijos šaltinių Lietuvo
je ir kitose šalyse apie žemės ūkį ar su
juo susijusias sritis apžvalga bei oficia
lios statistikos apie sektorių analizė.
2. Sektoriaus įmonių apklausa, naudojant
interviu ir anketinės apklausos paštu
metodus.
3. Visos informacijos analizė ir kaitos veiks
nių sektoriuje nustatymas.
4. Sektoriaus užimtumo prognozavimas.
5. Mokymo poreikių, reikalingų patenkin
ti sektoriaus reikmes penkeriems me
tams, įvertinimas.
Pažymėtina, kad šiame sektoriuje stebi
ma santykinai didelė, palyginti su kitais
ūkio sektoriais, ūkinės veiklos subjektų
įvairovė. Šių subjektų statistiniai duome
nys renkami skirtingais būdais. Visos že
mės ūkio bendrovės ir įmonės reguliariai
pateikia įvairaus periodiškumo (ketvirti
nes, metines) statistines ataskaitas. Duo
menys iš ūkininkų ir šeimos ūkių renkami
taikant imčių metodą. Tyrimui buvo pasi
rinktos žemės ūkio bendrovės ir įmonės.
Joms sistemingai renkami statistiniai duo
menys, samdomu darbu grindžiama įmo
nių veikla, kurioje gerai stebima darbo jė
gos pasiūlos ir paklausos atitiktis. Be to,
žemės ūkio bendrovės ir įmonės pasižymi
stabiliu žemės ūkio produkcijos apimčių
didėjimu bei gerokai didesniu našumu, pa
lyginus su ūkininkų ūkiais, todėl ir ateity
je turėtų didėti šios grupės dalis bendroje
gamyboje.
Į sociologinės apklausos imtį, šalia žemės
ūkio bendrovių ir įmonių, kaip kontrolinė
grupė įtraukti ir ūkininkų ūkiai.
1.5. Sektoriaus apibrėžimasZU sektorius apibrėžtas pagal tarptautinio
NACE klasifikatorių. Jo apibrėžimas yra pa
tikslintas kartu su Lietuvos bei ES eksper
tais. Šitaip užtikrinama galimybė studijos
rezultatus palyginti tarptautiniu mastu.
12
Pagal apibrėžimą (EVRK 1.1 red.) žemės
ūkio sektorių (toliau – ZUS) sudaro ketu
ri subsektoriai (1.1 pav.): augalininkystė
(toliau – AU), gyvulininkystė (toliau –
GY), mišrus žemės ūkis (toliau – MU) bei
žemės ūkio paslaugos (toliau – ZP)1.
1.6. Sektoriaus įmonių apklausaApklausos paštu imtis sudaryta remiantis
Statistinio ūkio subjektų registro duomeni
mis ir atsižvelgiant į vyraujančią ekonomi
nės veiklos rūšį (pagal Statistinį Europos
Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifi
katorių NACE) bei įmonės dydį. Kaip kon
trolinė grupė į imtį buvo įtraukti stambieji
ūkininkai (kurių metinės pajamos viršija
100 tūkst. Lt). Ūkininkai apklausti siekiant
nustatyti statistiškai reikšmingus skirtumus
analizuojamais klausimais tarp jų ir įmonių.
Iš viso atrinkti 1127 respondentai (977 – že
mės ūkio bendrovės ir įmonės, 150 – stam
bieji ūkininkai), iš kurių 402 veikia augali
ninkystės (AU), 215 – gyvulininkystės (GY),
184 – mišraus ūkio (MU), o 326 – žemės
ūkio paslaugų (ZP) srityse.
1 Pažymėtina, kad nuo 2008 m. sausio 1d. įsigaliojo nauja EVRK redakcija (EVRK 2 red.).
Visi apklausos paštu dalyviai buvo papra
šyti grąžinti užpildytas anketas per kelias
savaites. Išsiuntus klausimynus, po tam
tikro laiko respondentams buvo skambi
nama telefonu, primenant klausimyno
grąžinimo terminus. Tokiu būdu pavyko
užtikrinti pakankamą atsakymų grąžos
lygį. Iš viso anketas atsiuntė 37 proc.
įmonių bei ūkininkų ūkių. Užtikrinant
pakankamą atsakymų grąžos lygį, buvo
remtasi prielaida, jog sektoriaus plėtrai
didžiausią įtaką turi vidutinių ir didelių
įmonių rezultatai.
Atlikti interviu su 12 žemės ūkio sektoriuje
pirmaujančių bendrovių bei ūkininkų ūkių.
Gauta informacija naudota įvertinant mo
kymo reikmes bei interpretuojant apklau
sos metu nustatytas tendencijas.
Žemės ūkio sektorius (ZUS)
Augalininkystė (AU) Žemės ūkio augalų auginimas; prekinė daržininkystė; sodininkystė (01.1)
1.1 pav. Žemės ūkio sektorius pagal tarptautinį NACE klasifikatorių
Gyvulininkystė (GY) Gyvulininkystė (01.2)
Mišrus žemės ūkis (MU) Žemės ūkio augalų ir gyvulių auginimas (mišrusis žemės ūkis) (01.3)
Žemės ūkio paslaugos (ZP)Žemės ūkio ir gyvulininkystės paslaugų veikla, išskyrus veterinariją; dekoratyvinė sodininkystė (01.4)
13
2. tarPtautINĖS tENdENCIjOS
2.1. ĮvadasŽemės ūkis tradiciškai buvo ir tebėra labai
svarbi Europos ekonomikos dalis. Europos
Sąjungoje išauginama 20 proc. visų pasau
lio kviečių, 14 proc. grūdų bei pagamina
ma 14 proc. cukraus. ES yra trečioji pagal
dydį jautienos gamintoja pasaulyje (USDA,
2006 m.; Heinze, 2007 m.). ES tapo antrą
ja pagal dydį žemės ūkio produktų ekspor
tuotoja pasaulyje: žemės ūkio produktų
eksportas 2002 m. sudarė 61,1 milijardo
Eurų. Be to, žemės ūkis yra labai svarbus
kaimo plėtros ir užimtumo veiksnys bei at
lieka svarbų vaidmenį plėtojant bei palai
kant išorinius prekybinius ryšius.
Tačiau pastaraisiais metais ZU sektorius
patyrė nuosmukį, palyginus ten dirbančių
jų skaičių, žemės ūkio produktų gamybos
apimtis bei bendrą įtaką pasaulio, naciona
linei bei vietos ekonomikai. Dabar ES25
šalyse šiame sektoriuje dirba mažiau nei
5 proc. užimtųjų, jis sudaro 5 proc. viso
eksporto ir mažiau nei 2 proc. bendrosios
pridėtinės vertės. Dauguma dirbančiųjų
ZU sektoriuje yra vyresnio amžiaus vyrai,
daugelis iš jų dirba mažuose ūkiuose bei
užsiima papildoma, ne žemės ūkio veikla,
siekdami papildomo pajamų šaltinio. Ben
dras gebėjimų sektoriuje lygis yra žemas,
žemdirbiai yra mažai skatinami kelti savo
kvalifikaciją, o darbuotojų mokymui suda
roma mažai galimybių.
Žemės ūkis iš Europos Sąjungos fondų ga
vo didžiules subsidijas bei ilgą laiką buvo
saugomas nuo laisvosios ar tarptautinių
rinkų. Tačiau dabar situacija pasikeitė. Di
džioji dalis subsidijų šiuo metu yra moka
mos nepriklausomai nuo žemės ūkio pro
duktų gamybos apimties. Subsidijos yra
sumažintos ir Europos žemdirbiai turi vis
labiau konkuruoti pasaulio rinkose. Kaip
teigia Europos Komisija: „Šalyse narėse iš-
mokos gali būti mažai susijusios su gamy-
ba aiškiai apibrėžtomis sąlygomis bei lai-
kantis tam tikrų apribojimų. Šios naujos
„vienkartinės išmokos” bus susietos su
aplinkosauga, maisto sauga bei gyvulių
gerovės standartais. Išmokų nebesusieji-
mas su gamyba padės ES žemdirbiams
tapti labiau konkurencingais bei orientuo-
tais į rinką, tuo pat metu užtikrins reika-
lingą pajamų stabilumą. Daugiau išmokų
žemdirbiai galės gauti per aplinkosaugos,
kokybės ar gyvulių gerovės programas,
tuo pat metu sumažės tiesioginės išmo-
kos didesniems ūkiams” (Europos Komisi-
ja, 2007 m.).
Be visų šių pokyčių, didėjanti besivystan
čių šalių konkurencija, augantys vartotojo
lūkesčiai bei griežtesnė kokybės kontrolė
iš esmės pakeitė Europos ZU sektorių.
Šiame skyriuje nagrinėjama Europos ZU
sektoriaus plėtra bei poveikis užimtumui,
gebėjimams ir mokymui Europos žemės
ūkio srityje. Taip pat vertinamas žemės
ūkio santykis su kitais sektoriais, apibrė
žiama dabartinė Europos žemės ūkio už
imtumo situacija, aprašomos standartinės
darbo sąlygos šiame sektoriuje, vertinami
dabartiniai ekonominiai sektoriaus poky
čiai bei pateikiamos prognozės ateičiai.
Taip pat, apžvelgiami veiksniai, kurie, kaip
manoma, gali turėti įtakos augimui, patei
kiama galimos užimtumo situacijos ateity
je analizė, jos įtaka gebėjimams, mokymui
bei švietimui.
2.2. trumpa sektoriaus apžvalgaŽemės ūkis apibrėžiamas kaip žemės nau
dojimas maisto, pašarų, pluoštų, energeti
kos, medicinos ir kitų produktų gamybos
bei kraštovaizdžio saugojimo tikslais (Hel
com, 2001). Iš keturių žemės ūkio subsek
torių (augalininkystės, gyvulininkystės,
mišriojo žemės ūkio ir žemės ūkio paslau
gų), pirmieji trys turi nemažai panašumų;
užimtumo struktūra bei tendencijos šiuose
subsektoriuose, jiems atsirandančios gali
mybės bei grėsmės irgi yra panašios. ZP
14
subsektorius yra susijęs su paslaugomis,
kurios priklauso nuo žemės ūkio; jam pri
klausanti veikla „dekoratyvinė sodininkys
tė“ yra tiesiogiai susijusi su galutiniu var
totoju. Tačiau šis subsektorius yra gana
mažas ir jame dirba mažiau nei 10 proc.
visų sektoriaus dirbančiųjų. Prekinė darži
ninkystė (AU subsektorius) taip pat apima
ganėtinai mažai – 5 proc. viso sektoriaus
veiklos. Šios dvi šakos, „prekinė daržinin
kystė“ bei „dekoratyvinė sodininkystė“,
sudaro puikias galimybes smulkiems versli
ninkams, tačiau jų įtaka žemės ūkio veik
los pokyčiams yra labai sąlyginė. Prekinė
daržininkystė yra labai priklausoma nuo
žemės ūkio bei kitų išorės veiksnių, taigi
šio subsektoriaus tendencijos yra panašios
kaip ir kitų trijų.
Žemės ūkių struktūra EuropojeŪkininkavimas Europoje patiria nuosmukį.
Visas ūkininkavimui skirtas žemės plotas
ES25 šalyse pastaraisiais metais po trupu
tį mažėja. 2003 m. ES15 buvo apie 5 mili
jonai naudojamų žemės ūkio sklypų, o tai
yra beveik puse milijono mažiau nei 1999–
2000 m. (žr. 2.1 pav.). Panaši žemės ūkio
sklypų mažėjimo tendencija buvo pastebi
ma dešimtyje ES šalių kandidačių.
Žemės ūkyje dominuoja šeimos darbo jė
ga. Septyni iš aštuonių (88 proc.) dirbančių
jų žemės ūkyje 2003 m. priklausė šeimos
ūkiui (Eurostat, 2005 m.). Suomijoje šei
mos nariai sudaro daugiau nei 97 proc. vi
sos žemės ūkio darbo jėgos. Todėl ūkiai Eu
ropoje yra gana maži, vidutinis ūkis ES25
2.1 pav. Žemės ūkio sklypų skaičius ES-25 1999/2000, 2003 m.
2.2 pav. Vieno žemės ūkio sklypo plotas ES-25 1999/2000, 2003 m.
Šaltinis: Eurostat, 2005
Šaltinis: Eurostat, 2005
1�
yra mažesnis nei 20 hektarų. Tačiau viduti
nis ūkis pastaraisiais metais padidėjo, nes
gyvenimas fermoje išpopuliarėjo visose Eu
ropos Sąjungos šalyse (žr. 2.2 pav.). Ne
šeimos narių, dirbančių žemės ūkyje, skai
čius yra didžiausias Jungtinėje Karalystėje
irDanijoje.
Vidutinio ūkio padidėjimą gali sąlygoti dar
bo jėgos pakeitimas kapitalu, nes mažes
nės gamybos maržos paskatino ūkių padi
dėjimą bei pajamų augimą. Vidutiniškai
žemės ūkių skaičius kasmet mažėja 2–3
proc. Todėl ūkių dydis išaugo, siekiant ra
cionalizuoti gamybą per efektyvesnį fiksuo
tų sąnaudų, tokių kaip žemė bei darbo jė
ga, panaudojimą (Brouwer, 2006).
Apie 42 proc. visos žemės ES25 šalyse su
daro naudojami žemės ūkio plotai (Utilised
agricultural area, UAA) (Eurostat, 2007a).
Ši dalis labai skiriasi skirtingose valstybė
se narėse. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedi
joje ji sudaro 10 proc., o Danijoje, Airijoje,
Vengrijoje ir Jungtinėje Karalystėje – net
60 proc. ES25 šalyse 59 proc. visų UAA
yra dirbama žemė. Kita dalis daugiausiai
yra nuolatinės ganyklos ir pasėliai. Beveik
pusė dirbamos žemės skiriama grūdinėms
kultūroms auginti (žr. 2.3 pav.).
Maistiniai grūdai yra viena iš svarbiau
sių nuimamo derliaus grupių (Eurostat,
2007a). Iš visų 260 milijonų tonų ES25
išauginama beveik 13 proc. visų pasaulio
grūdinių kultūrų, įskaitant ir ryžius. Pran
cūzija yra didžiausia grūdų augintoja Euro
pos Sąjungoje (išaugina apie ketvirtį visų
grūdų). Kviečiai yra populiariausia ES grū
dinė kultūra, kuri sudarė apie pusę visų iš
augintų grūdų 2004 m.
2005 m. 1,9 proc. ES25 šalių bendrosios
pridėtinės vertės (BPV) sudarė žemės ūkis,
medžioklė, miškininkystė bei žuvininkystė
(2.1 lentelė). Šių sektorių dalis BPV struk
tūroje yra didesnė senosiose valstybėse
narėse. Tačiau tokių rezultatų negalima api
bendrinti. Pavyzdžiui, Lenkijoje 2005 m. ši
dalis sudarė 4,8 proc., ir tai buvo daugiau
nei Prancūzijoje (2,2 proc.), tačiau mažiau
nei Graikijoje (5,2 proc.). Žemės ūkio, me
džioklės, miškininkystės bei žuvininkystės
augimas atsilieka nuo viso ūkio augimo.
Ši tendencija lėmė viso sektoriaus augimo
kasmetinį sumažėjimą 0,1 proc. per pasta
ruosius dešimt metų. Kai kuriose iš naujų
jų valstybių narių sektoriaus BPV dalis yra
ypač sumažėjusi (Estijoje, Latvijoje, Lietu
voje ir Lenkijoje) (Eurostat, 2007b).
2.3 pav. Naudojamos žemės ūkio paskirties žemės kategorijos (UAA) ES-25 2005 m.
Šaltinis: Eurostat, 2007a
1�
2.1 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis: žemės
ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žvejyba, proc.
1995 m. 2000 m. 2005 m.
ES25 2,8 2,3 1,9ES15 2,7 2,2 1,8Belgija 1,5 1,4 1,1Čekija � 3,9 2,9Danija 3,5 2,6 1,5Vokietija 1,3 1,3 1Estija � 4,9 3,7Graikija 9,9 7,3 5,2Ispanija 4,5 4,4 3,3Prancūzija 2,8 2,2Airija � 3,4Italija 3,3 2,8 2,.3Kipras 5,1 3,6 2,9Latvija 9,1 4,6 4,1Lietuva 11,4 7,9 5,7Liuksemburgas 1 0,7 0,4Vengrija 6,7 5,4 4,3Malta 2,3 2,5Olandija 3,5 2,6 2,2Austrija 2,7 2,1 1,6Lenkija � � 4,8Portugalija 5,7 3,8 2,8Slovėnija 4,2 3,2 2,5Slovakija 5,9 4,5 4,3Suomija 4,3 3,5 2,9Švedija 2,7 1,9 1,2JK 1,8 1 0,9Bulgarija 13,9 9,3Rumunija 12,4 10,1Kroatija 10,4 8,8 6,7Turkija 15,7 14,2 10,5
Šaltinis: Eurostat, 2006b
2.3. Žemės ūkio ir kitų sektorių tarpusavio ryšysEuropos žemės ūkio plėtra priklauso nuo
palankių sąlygų kitose ūkio šakose. Svar
biausias yra žemės ūkio bei maisto produk
tų ir gėrimų gamybos sektorių tarpusavio
ryšys. Turizmo įtaka žemės ūkiui, nors ir
yra mažesnė, vis labiau didėja.
Maisto produktų ir gėrimų gamyba
Maisto produktų ir gėrimų gamyba dauge
lyje ES šalių yra dominuojantis gamybos
sektorius. Jos indėlis į ES bendrąjį vidaus
produktą sudaro apie 1,8 proc. (Europos
gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas,
2004a). Šis sektorius šiandien susiduria su
daugybe iššūkių, o tai lemia vis didesnius
pokyčius sektoriaus viduje visoje Europos
Sąjungoje (Europos gyvenimo ir darbo są
lygų gerinimo fondas, 2004b). Šiuos po
kyčius visų pirma lemia būtinybė didinti
konkurencingumą bei siekis, kad būtų pa
sirengta reaguoti į vietos ir visuotinus iššū
kius, darančius įtaką visai pramonei. Pasta
raisiais metais vartotojas pradėjo formuoti
pokyčius maisto pramonėje, nes sugriež
tėjo maisto saugos reikalavimai, padidėjo
vartotojų pajamos bei išaugo norai įsigyti
geresnės kokybės bei įvairesnius maisto
produktus. Maisto pramonės sektorius yra
labai priklausomas nuo žemės ūkio gamin
tojų gebėjimo atsiliepti į šiuos iššūkius.
Daugeliu atvejų maisto ir gėrimų pramo
nės sektorius yra tarsi sąsaja tarp žemės
ūkio ir mažmeninės maisto produktų preky
bos sričių. Mažmenininkai vis labiau nusta
to, kokį maisto produktą turi jiems pateikti
žemdirbiai ir kokį turi apdoroti maisto ga
mintojai. Vis labiau pabrėžiama aukštesnė
kokybė bei didesnis maisto produktų pasi
rinkimas, o tai veikia ZU sektorių ir gami
namus bei platinamus produktus (Europos
gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas,
2004c). Glaudus bei teigiamas šių sektorių
bendradarbiavimas yra labai svarbus sie
kiant abipusio klestėjimo ateityje.
Žemės ūkis ir turizmas
Kadangi daugeliui ūkininkų reikalingas pa
pildomas pajamų šaltinis, pastaraisiais me
tais žemės ūkio (kaimo) turizmo vaidmuo
tampa vis svarbesnis Europos ūkininkams.
Žemės ūkio turizmas, arba tvarus turiz
mas, yra ganėtinai nauja turizmo šaka,
kuri suteikia žmonėms galimybę patirti gy
vybės ciklą, pamatyti, kaip auga augalai,
gimsta ir miršta gyvuliai. Rekreacinė patir
tis, kaimo vietovių lankymas ar kaimo pro
jektai, kuriuose dalyvauja vartotojai, po
puliarėja; taip pat organizuojami renginiai
ar veikla, pritaikyta konkrečiam vartotojui
(Small Farm Center, 2007 m.). Žemės ūkio
turizmas gali užtikrinti smulkiems ūkinin
1�
kamsišlikimą rinkoje. Žemės ūkio turizmo
teikiama nauda gali prisidėti prie kaimo
ekonomikos augimo plačiąja prasme, at
nešti pajamas ūkininkų rinkoms, viešbu
čiams, svečių namams bei restoranams.
Žemės ūkio turizmas pastaraisiais metais
ypač skatinamas Jungtinėse Amerikos Vals
tijose. Studijose teigiama, kad žemės ūkio
turizmas labai prisidėjo prie ūkių gaunamų
pajamų (Small Farm Center, 2007 m.). Vis
daugiau dėmesio skiriama anglies dioksido
kiekiui atmosferoje ir tam, kad turistai turi
suvokti savo kelionių įtaką aplinkai, todėl
tvaraus turizmo augimas yra neišvengia
mas. Nors nėra pakankamai studijų, tirian
čių žemės ūkio turizmo augimą Europoje,
bendros tendencijos turizmo srityje pasta
raisiais metais leidžia manyti, kad ši šaka
ūkininkams gali tapti puikiu papildomų
pajamų šaltiniu visoje Europoje (Hattam,
2002m.).
2.4. užimtumas žemės ūkio srityjeŠioje dalyje nagrinėjamas dirbančiųjų že
mės ūkio srityje skaičius, standartinės dar
bo sąlygos sektoriuje bei kvalifikacijų lygis
Europos ZU sektoriuje.
užimtumas ir darbo sąlygos
1995–2000 m. ES15 šalyse dirbančių
jų žemės ūkio srityje kasmet mažėjo
2 proc. Nuo 2000 iki 2005 m. ES25 ša
lyse ši mažėjimo tendencija paspartėjo
nuo 2 proc. iki 2,5 proc. (žr. 2.2 lentelę).
2.2 lentelė. Darbo jėga žemės ūkyje 1995–2005 m.
1995 2000 2005 1995–2000 2000–2005tūkst. Metinis pokytis, proc.
ES 2� – 10 �40 �310 – 2,5ES 1� �20� ��2� ���� 2 2,3Belgija �4 �� �1 2,3 1,2Čekija – 1�� 1�� – 1,1Danija �0 �� �� 3,3 2,9Vokietija ��2 ��� ��3 2,9 3,2Estija �0 �� 3� 1,7 10,2Graikija �4� ��� �10 1,9 0,8Ispanija 1102 1101 ��� 0 2,1Prancūzija 113� 102� �43 2 1,7Airija 232 1�2 1�� 5,8 0,5Italija 14�3 13�3 11�� 1,1 3,5Kipras – 24 22 – 1,7Latvija – 14� 13� – 1,7Lietuva – 1�� 1�1 – 4,1Liuksemburgas � 4 4 2,6 1,4Vengrija ��0 ��� �21 2,8 5,1Malta � 4 4 0,4 0,8Olandija 221 220 1�� 0,1 2,2Austrija 1�� 1�� 1�� 2,4 0,7Lenkija 24�� 22�2 1,7Portugalija �1� �03 3�0 4,1 5,9Slovėnija 111 104 �1 1,3 2,6Slovakija 203 143 101 6,8 6,6Suomija 141 111 �� 4,6 2,8Švedija �0 �� �� 3,3 0,2JK 3�1 334 2�� 3,1 2,2Bulgarija – ��1 �2� – 4,1Rumunija – 3�4� 2�1� – 7,2
Šaltinis: Eurostat 2007a
1�
Darbo jėgos mažėjimas šiame sektoriuje
neturėjo neigiamos įtakos ūkio rodikliams:
kaip buvo minėta, našumas tik padidėjo
(Eurostat, 2007a).
Per pastaruosius du dešimtmečius ES su
mažėjo vidutinių ūkių skaičius. Todėl stam
bių ir smulkių ūkininkų pareigybiniai apra
šymai iš esmės skiriasi. Stambūs ūkininkai
dažnai samdo žemės ūkio darbuotojus,
dirbančius ne visą darbo dieną arba sezo
niškai. Daug stambių ūkininkų daugiau lai
ko praleidžia ne dirbdami ūkyje, o biure
ar dirbdami kompiuteriu, kai elektroniniu
būdu valdo daugelį savo verslo aspektų.
Smulkių ūkių savininkų bei žemės ūkio
darbuotojų veikla gali labai skirtis, tai gali
būti augalų auginimas šiltnamiuose, javų
auginimas ar gyvulių, esančių lauke, prie
žiūra.
Darbo sąlygos žemės ūkyje taip pat yra
skirtingos. Iš esmės darbas yra fizinis,
dirbant reikia lenktis, tūpti ir kilnoti sunku
mus. Dėl tokio darbo pobūdžio ūkininkavi
mas dažnai yra intensyvus darbas, o ūki
ninkams gali tekti dirbti septynias dienas
per savaitę (JAV Darbo departamentas,
2007 m.). Šeimyniniuose ūkiuose apribo
tos atostogų ar laisvadienių galimybės.
Ūkininkavimas dažnai gali būti pavojingas
darbas. Išties žemės ūkis po darbo statybo
se yra pavojingiausias užsiėmimas (Euros
tat, 2004 m.). Žemės ūkio darbuotojai la
bai rizikuoja susižeisti, nes dažnai kilnoja
ar perkelia sunkius krovinius, taigi jie gali
patirti raumenų ar kaulų traumas, patirti
neinfekcinius biologinius pavojus bei vib
raciją. Ūkių darbuotojai taip pat rizikuoja
užsikrėsti dėl ūkyje esančių gyvulių įkandi
mų. Žemės ūkis taip pat yra ta ūkio šaka,
kurioje (po darbo statybose) įvyksta dau
giausia nelaimingų mirtinų atsitikimų (žr.
2.4 pav.). 1998 m. 13 žemės ūkio darbuo
tojų mirė darbo vietoje, tuo tarpu statybo
se mirė 15 darbuotojų. Darbo vietoje mirė
12 pramonės sektoriaus darbuotojų bei 10
transporto, sandėliavimo ir komunikacijų
srities darbuotojų. Be to, 29 proc. darbo
dienų žemės ūkio darbuotojai nedirba dėl
nelaimingų atsitikimų, patirtų dirbant. Šis
rodiklis yra didesnis tik statybos sektoriuje
(31 proc.).
2.4 pav. Praleistų dienų dėl ligos pasiskirstymas ES-15 2000 m.
Šaltinis: Eurostat, 2004
1�
Žemės ūkyje ir toliau didesnė dalis dirban
čiųjų – vyrai. Visame žemės ūkyje ES25
2004 m. dirbo 9,7 mln. darbuotojų, iš ku
rių 3,4 mln. buvo moterys (Airijos žemės
ūkio ir maisto departamentas, 2005 m.).
Be to, didelė dalis ES ūkininkų yra gana
senyvo amžiaus. Vidutiniškai tik 8 proc.
ES ūkininkų yra jaunesni nei 35 metų. Dau
gelyje šalių, įskaitant Bulgariją, Čekiją,
Kiprą, Estiją, Graikiją, Vengriją, Italiją, Lie
tuvą, Portugaliją, Rumuniją, Slovėniją, Is
paniją, Švediją ir JK, daugiau nei 50 proc.
ūkininkų yra 55 ar daugiau metų amžiaus
(Eurostat, 2007b). Tik Danijoje, Suomijo
je ir Olandijoje ūkininkai yra jaunesni. Tuo
tarpu tik 7 proc. ūkininkų JAV yra 54 me
tų ar vyresni (JAV darbo departamentas,
2005m.).
Iš ūkininkavimo gaunamos pajamos gali
labai skirtis priklausomai nuo išorės veiks
nių, tokių kaip oras, pasėlių derlius ir netgi
prekybos sutartys. Nuo 1990ųjų pajamos,
gaunamos iš žemės ūkio, vis auga ir mano
ma, kad tendencija išliks tokia pati keletą
metų ateityje. Kaip ir buvo prognozuota,
žemės ūkyje dirbančiųjų skaičius mažėja,
nes darbuotojai palieka šį sektorių, tech
nologijos didina darbo našumą ir mažina
fizinio darbo poreikį. Per laikotarpį nuo
1997 iki 2001 m. Airijoje vidutinės savaiti
nės nuolatinių žemės ūkio darbuotojų paja
mos pakilo 28,4 proc. iki 333,77 Eurų. Tuo
tarpu per tą patį laikotarpį mokamų dirbtų
valandų skaičius sumažėjo 4 proc. (CSO,
2002 m.). Tačiau pajamos, gaunamos dir
bant žemės ūkyje, vis dar yra mažesnės
nei kituose sektoriuose (žr. 2.5 pav.).
Kadangi iš žemės ūkio veiklos gaunamos
pajamos yra mažos ir darbas yra sezoni
nis, daug darbuotojų vykdo kitą, su žemės
ūkiu nesusijusią, veiklą. Du iš penkių ūki
ninkų Vokietijoje (43 proc.) bei vienas iš
keturių ūkininkų Bulgarijoje, Airijoje ir Lie
tuvoje turi kitą pagrindinį pajamų šaltinį
(Eurostat, 2007b; 2007e; 2007f).
Tikėtina, kad migruojantys žemės ūkio
darbuotojai vis labiau užsiims sezoniniu
darbu bei judės iš vienos vietos į kitą, kur
uždera derlius, nuolat keis gyvenamąją
vietą, o tai gali tapti streso priežastimi.
Dažnai darbo sąlygos migruojantiems dar
buotojams gali būti sunkios. Kai kuriose
Europos šalyse migruojantys žemės ūkio
darbuotojai dirba „juodojoje rinkoje“, to
dėl jie nelabai gali kontroliuoti darbo už
mokestį ir per savaitę išdirbtų valandų
skaičių (Renaut, 2003). Daugelis sezoni
nių darbuotojų ES15 yra iš Vidurio ir Ry
tų Europos bei Afrikos.
Gebėjimai, švietimas ir mokymas
Europos ūkininkai tampa vis labiau išsila
vinę. Daugiau nei vienas iš dešimties ūki
ninkų Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje
2.5 pav. Vidutinės pajamos (EUR/mėn.) žemės ūkyje ir kituose sektoriuose ES-25, 1995–2002 m.
Šaltinis: Žemės ūkio GD, 2004
20
(17 proc. ir 11 proc. atitinkamai) yra įgiję
aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu Europos
Bendrijos vidurkis yra 6 proc. (Barthele
my,1997m.).
Vis dėlto kvalifikacijų lygis visame ES že
mės ūkyje, palyginus su kitais sektoriais,
yra gana žemas ir daugelyje šalių jos nesie
kia minimalių standartų, kurių reikia, kad
būtų užtikrintas Europos žemės ūkio kon
kurencingumas pasauliniu lygiu. Dauge
lyje, ypač naujai įstojusiųjų, šalių žemės
ūkio darbuotojų kvalifikacijų lygis yra ga
na žemas. Vengrijoje dauguma darbuotojų
yra įgiję tik pradinį ar profesinį išsilavinimą
(Berde ir Piros, 2006 m.). Tačiau ir daugely
je ES15 valstybių narių išsilavinimo lygis
yra gana žemas. Pavyzdžiui, Airijoje kvalifi
kacijų lygis tik pastaruoju metu tapo aukš
tesnis. 2000 m. 2,5 proc. visą darbo dieną
dirbančių ūkių vadovų buvo įgiję trečiojo
lygio kvalifikacijas, tuo tarpu 10,4 proc. bu
vo įgiję ūkininko pažymėjimą arba baigę
specialius kursus. 1991 m. šie rodikliai ati
tinkamai siekė 1,3 proc. ir 4,8 proc. Tačiau
net 75,3 proc. vadovų turėjo tik praktinės
patirties (CSO, 2000 m.).
2.5. Veiksniai, turintys įtakos žemės ūkio plėtrai Vidutinio laikotarpio prognozės ZU sek
toriui dažniausiai yra teigiamos. ES25
valstybėse narėse 2004–2012 m. tikimasi
11,7 proc. iš žemės ūkio veiklos gaunamų
pajamų augimo realiomis kainomis darbo
jėgos vienetui (Žemės ūkio ir kaimo plėt
ros generalinis direktoratas, 2005 m.).
Naujosiose ES valstybėse narėse rezultatai
turėtų būti itin geri. Nors iš žemės ūkio gau
namos pajamos per 2004–2012 m. laikotar
pį ES15 išaugs tik gana kukliai – 4 proc.,
prognozuojama, kad naujosiose valstybė
se narėse augimas bus spartesnis ir per
prognozuojamą laikotarpį sieks iki 50,4
proc. (Žemės ūkio ir kaimo plėtros genera
linis direktoratas, 2005 m.).
Prognozės skiriasi priklausomai nuo sub
sektoriaus. Manoma, kad grūdų, mėsos ir
pieno produktų sritys ypač sparčiai vysty
sis. Čia tiek derlius, tiek eksportas auga,
nors nėra žinoma, kaip šias sritis paveiks
išorės veiksniai. Vidutinio laikotarpio prog
nozės grūdų rinkoms ES25 yra gana ge
ros dėl teigiamos BŽŪP reformos įtakos
bei palankių sąlygų pasaulio rinkose, kas
turėtų teigiamai paveikti grūdų rinkas po
rekordinio derliaus 2004 m. Be to, auga
kitų rūšių javų, kurie gali būti naudojami
kaip biokuras, poreikis, o tai tikriausiai
padidins už visas grūdines kultūras moka
mą kainą, nes kiekviena kultūra varžosi
dėl laisvos žemės. Mėsos gavybai taip pat
prognozuojamos pakankamai geros ten
dencijos, manoma, kad kiaulienos ir paukš
tienos sektorius itin išaugs. Pieno ir kitų
pieno produktų gavybos augimas nebus
toks didžiulis, tačiau išliks stabilus (Žemės
ūkio ir kaimo plėtros generalinis direkto
ratas, 2007 m.). Didėjanti mėsos ir pieno
produktų paklausa iš greitai besivystančių
šalių, ypač Kinijos ir Indijos, padidins ben
drą poreikį ir paveiks kainas.
Sodininkystei ir daržininkystei atsiranda di
desnės augimo galimybės dėl tokių veiks
nių, kaip didėjanti rinkos globalizacija,
auganti besivystančių šalių produkcija ir di
dėjanti mažmeninio sektoriaus įtaka. Spar
čiai augančios rinkos, ypač Kinijos, taps
pagrindinėmis sodininkystės produktų eks
portuotojomis ir sukels grėsmę sodininkys
tės gyvavimui Europoje (BeNeLux Sodinin
kystės mokslo visuomenė, 2006 m.).
Tačiau labiau nei bet kuriame kitame sekto
riuje bendrą numatomą žemės ūkio sekto
riaus augimą nulems veiksniai, kurių pats
sektorius nekontroliuoja. Tai trumpalaikės
priežastys, tokios kaip oras, bei veiksniai,
galintys sukelti ilgalaikę įtaką, pavyzdžiui,
prekybos sutartys, visuotinė konkurencija,
technologijų pažanga bei didėjantis žemės
naudojimas kituose sektoriuose, ypač ener
getikos sektoriuje.
Ekonominis augimas
Pastaraisiais metais ekonominis žemės
ūkio našumas Europoje buvo gana dide
lis. Nors iš žemės ūkio gaunamos pajamos
21
2005 m. ES sumažėjo 5,6 proc., prieš tai
2004 m. jos buvo padidėjusios 6,3 proc.,
tačiau pastarųjų penkerių metų tendenci
jos yra teigiamos (žr. 2.6 pav.). 12 naujai
įstojusių šalių rodikliai buvo geresni nei se
nųjų 15 šalių narių, kuriose pajamos ma
žėja. ES25 eksportas sumažėjo per pasta
ruosius 10 metų. ES25 šalyse jautienos ir
grūdų gamyba taip pat sumažėjo.
Pastaraisiais metais šis sektorius patyrė
nemažai problemų, tokių kaip gyvulių li
gos, tarp jų – paukščių gripas, snukio ir
nagų liga bei galvijų smegenų kempinligė.
Kainų svyravimai visame pasaulyje 2003–
2004 m. ir prastas derlius 2002–2003 m.
sukėlė sunkumų Europos ūkininkams.
2007 m. numatomas 2,9 proc. realus BVP
augimas Europos Sąjungoje ir 2,6 proc. au
gimas Euro zonos šalyse, t. y. augimas bus
panašus kaip 2006 m. Tai didesnė augimo
tendencija abiejose srityse, palyginus su
2006 m. rudens prognoze. 2008 m. prog
nozės teigia, kad augimas šiek tiek suma
žės – iki 2,7 proc. ES ir iki 2,5 proc. Euro
zonos šalyse, nors šie rodikliai bus gana
geri (Finansų generalinis direktoratas,
2007m.).
Tačiau dėl tam tikrų nepalankių ekonomi
nio augimo veiksnių Europoje kyla grės
mė ir augimui ZU sektoriuje. Būsto rinkos
nuosmukis Jungtinėse Amerikos Valstijo
se gali turėti ne tik trumpalaikį poveikį Eu
ropos ekonomikai, bet ir nulemti nedarbo
augimą. Be to, didėjančios naftos kainos
taip pat gali turėti įtakos augimo tem
pams (Finansų generalinis direktoratas,
2007 m.). Galimas JAV ekonomikos nuos
mukis gali neigiamai tiesiogiai paveikti ZU
sektorių, nes silpnas doleris gali sumažin
ti eksporto į JAV apimtis. Be to, kylančios
naftos kainos gali ypač padidinti visus są
naudų kaštus Europos ūkininkams.
Gyventojų skaičiaus kitimas
Pastaraisiais metais žemės ūkio produk
tų ir javų derliaus augimo tempai sulėtė
jo. Taip atsitiko dėl to, kad Europoje gy
ventojų skaičius neauga ir manoma, kad
2006–2015 m. jis sumažės. Be to, maisto
produktų suvartojimas vienam gyventojui
daugelyje šalių pasiekė tą ribą, kai augi
mas ateityje išliks gana ribotas.
Numatoma, kad pasaulio gyventojų skai
čiaus augimas kitame dešimtmetyje sulė
tės. Didžiausias gyventojų augimas yra
prognozuojamas Afrikoje, kur produktų
paklausa bus didesnė nei gamybos tempai
(FAO, 2002 m.) (žr. 2.3 lentelę).
2.6 pav. Iš žemės ūkio gaunamų pajamų pokytis ES-25 per 1999–2005 metų laikotarpį, įskaitant metinį pokytį (proc.) bei bendrą augimą (2000 m.=100)
Šaltinis: Eurostat, 2006
22
Prognozuojama, kad augančios pajamos
padidins maisto produktų paklausą visa
me pasaulyje. Europos gamintojų pajėgu
mai šiai paklausai patenkinti daugiausiai
priklausys nuo pasaulio prekybos susita
rimų.
Pasaulinė konkurencija
Žemės ūkio produkcija Azijoje, Afrikoje ir
Pietų Amerikoje pastaraisiais metais labai
išaugo ir, kaip manoma, tokia tendencija
turėtų išlikti. Nors visame pasaulyje žemės
ūkio produktų gamyba iki 2015 m. turėtų
didėti 1,6 proc. per metus, produkcijos ly
gis besivystančiose šalyse augs 2 proc.,
o pramonės ekonomikos šalyse – tik 0,8
proc. (FAO, 2002 m.). Ekonominio bendra
darbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)
bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio
organizacija (FAO) nagrinėjamu laikotar
piu prognozuoja spartų augimą ir greitai
besivystančios ekonomikos šalyse (EBPO,
FAO, 2006 m.). Jei gamybos kainos Euro
poje vis didės, Europos ūkininkams bus
sunku konkuruoti eksporto rinkose, kur
įsivyrauja Lotynų Amerika, ypač pieno pro
duktų rinkoje, kviečių bei aliejinių augalų
sėklų rinkose.
Pasaulio žemės ūkio rinka vis labiau trau
kiasi į besivystančias šalis. Tai nulėmė di
dėjanti vietos gamyba bei mažesnes kai
nas siūlančios efektyvesnės transporto ir
produktų platinimo sistemos, o taip pat
dėl didelės urbanizacijos pakitęs suvarto
jimas bei mitybos pokyčiai. Šiose šalyse
vis daugiau dėmesio skiriama gyvulinės
kilmės produktams bei gyvulių pašarams
nei maistiniams grūdams (EBPO, FAO,
2006 m.). Gyventojų skaičiaus augimas,
žemės ūkio produktų eksporto augimas
bei paslaugų pirkimas iš naujų prekybos
partnerių tikriausiai paveiks rinkų augimą
ateityje Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje, ku
rios šiuo metu yra trys didžiausios žemės
ūkio produktų gamintojos pasaulyje. Dėl
to greičiausiai ES žemės ūkio produkcija
per ilgą laikotarpį sumažės.
Bendroji žemės ūkio politika ir pasaulio prekybos sutartys
Kai Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP)
1950 m.buvo pristatyta pirmą kartą, ji bu
vo tarsi atsakas į pokario maisto trūkumą.
Ja taip pat buvo siekiama užtikrinti eko
nominį savarankiškumą bei apsirūpinimą
pagrindiniais maisto produktais Europoje.
Ūkininkai gaudavo dideles subsidijas, o tai
sukėlė masinį produkcijos perviršį bei neri
mą dėl pasaulinės rinkos iškraipymo, kas
labiausiai neigiamai veikė besivystančias
šalis. BŽŪP reforma nuo 2003 m. padėjo
žemės ūkiui labiau orientuotis į rinkos eko
nomiką, aplinkai nekenksmingą politikos
kryptį, kuria buvo siekiama efektyvaus
ūkininkavimo. Dabar BŽŪP labiausiai sie
kiama užtikrinti kokybę, aplinkosaugos
2.3 lentelė. Gyventojų skaičiaus ir pajamų augimo prognozės 2006–2015 m., proc. pokytis
Gyventojų skaičius Pajamos
1996–2005 m. 2006–2015 m. Kaimo dalis, 2005 m. 1996–2005 m. 2006–2015 m. 2005 m.
pajamų dalis
Pasaulis 1,26 1,10 50,80 2,64 2,90 100,00
Afrika 2,24 2,08 60,30 3,50 3,78 1,80
Lotynų Amerika ir Karibų salos 1,47 1,20 22,40 2,03 3,61 5,70
Šiaurės Amerika 1,00 0,87 19,20 3,02 3,21 28,70
Europa 0,00 0,11 26,70 2,33 2,17 32,10
Azija 1,28 1,07 60,10 2,64 3,13 30,10
Okeanija 1,36 1,10 26,70 3,48 3,09 1,60
Šaltinis: EBPO, FAO 2006
23
bei maisto saugos standartus (Žemės ūkio
ir kaimo plėtros generalinis direktoratas,
2004 m.). Tokia politikos kryptis turėtų pa
dėti išsaugoti kaimą, tausoti gamtą bei pri
sidėti prie kaimo gyvenimo gyvybingumo.
Tokia politika reiškia, kad Europos ūkinin
kai daugiau nebėra apsaugoti nuo jiems
reikšmingų pokyčių, vykstančių kažkur
kitur pasaulyje. Pagrindiniai atnaujintos
BŽŪP elementai yra šie:
• Vienkartinės išmokos ES ūkininkams ne
priklausomai nuo gamybos rezultatų;
ribotas bendrų priemonių skaičius gali
būti išlaikomas siekiant išvengti pasitrau
kimo iš gamybos;
• Išmokos susietos su aplinkos tausojimu,
maisto sauga, gyvūnų ir augalų gerovės
standartais bei reikalavimais prižiūrėti
visos ūkio žemės būklę ir laikytis aplin
kosaugos reikalavimų („kryžminė atitik
tis“);
• Sustiprinta kaimo plėtros politika, dau
giau finansavimo iš ES, naujos priemo
nės tausojant aplinką, kokybė ir gyvūnų
gerovė bei parama ūkininkams siekiant
užtikrinti ES gamybos standartus nuo
2005m.
Ūkininkų gerovė Europos Sąjungoje tampa
vis labiau priklausoma nuo tarptautinių pre
kių rinkų. Ūkininkai dabar turi išmokti kon
kuruoti šiose rinkose, o sąlygas, kuriomis
jie konkuruos ateityje, daugiausia nulems
pasaulio prekybos derybų rezultatai.
Dabartiniai Pasaulio prekybos organizacijos
pasiūlyti žemės ūkio susitarimo pakeitimai
aptarinėjami jau nuo 2005 m., tačiau jokio
susitarimo pasiekti dar nepavyko. Susita
rimu siekiama užtikrinti besivystančioms
šalims lygias galimybes plėsti prekybinius
tinklus bei užtikrinti sąžiningas kainas už sa
vo produkciją (Žemės ūkio ir kaimo plėtros
generalinis direktoratas, 2004 m.). Pasta
rojo meto Pasaulio prekybos organizacijos
prekybos susitarimai kai kuriais aspektais
neigiamai paveikė ES, pavyzdžiui, 2005 m.
buvo sumažintos žemės ūkio subsidijos
ūkininkams. 2006 m. liepos mėnesį per
derybas Ženevoje susitarimas dėl subsidi
jų už ūkininkavimą mažinimo bei importo
mokesčių mažinimo nebuvo pasiektas, ir
praeis nemažai laiko, kol derybos bus vėl
atnaujintos. Sėkmingos Doha raundo dery
bos tampa vis labiau neįmanomomis, nes
plataus mąsto prekybos įgaliojimai pagal
Prekybos aktą, 2002 m. suteikti JAV prezi
dentui George Bush‘ui, baigėsi 2007 m.
Europos ūkininkų, siūlančių savo produkci
ją atvirai rinkai, laukia neaiški ateitis. Nors
jie turės atremti didžiulius iššūkius, tuo
pačiu atsivers ir naujos galimybės. Pavyz
džiui, kaip jau minėta, dėl įvairių pokyčių
Europos grūdinių produktų paklausa šiuo
metu išaugo, kas nulėmė tokių produktų
kainos augimą.
Žemės ūkio produktų kainos
Klimato kaita, didėjantys transportavimo
kaštai ir auganti biokuro paklausa pasta
raisiais metais tapo grūdų kainos kilimo
priežastimi. Lietingas oras Europoje nu
šlavė nemažai daržovių pasėlių, o sausra
Australijoje padarė daug žalos vietos že
mės ūkiui. JAV apie 30 proc. žemės, kuri
yra naudojama maisto produktų gamybai,
dabar skirta javams ir kukurūzams, nau
dojamiems biokurui, auginti. Taip iš dalies
yra dėl to, kad aukštos naftos kainos bei
dosnios subsidijos iš vyriausybių biudžetų
užtikrina efektyvią biokuro gamybą. Be to,
visi šie pokyčiai sutapo su didžiuliu mėsos
bei pieno produktų poreikiu Indijoje ir Kini
joje (Slattery, 2007 m.).
Nors sumažėjus tradicinių maisto produk
tų gamybai skirtiems žemės plotams, jų
kainos pakilo, tačiau dėl tos pačios priežas
ties pakilo ir pašarų gyvuliams kainos pie
no produktus gaminantiems ūkininkams.
Labai sunku nuspėti tokio rinkos svyravi
mo įtaką žemės ūkio sektoriui ateityje.
Tačiau aišku, kad žemės ūkio produktų kai
nos ir infliacija paveiks ne tik ūkininkus ir
vartotojus. Didėjančios sąnaudos maisto
produktams taip pat turės įtakos bendram
infliacijos lygiui ir neigiamai paveiks kitas
susijusias ūkio šakas.
24
Vartotojų poreikiai
Vartotojų poreikiai ir skoniai nuolat keičiasi.
ES piliečių gaunamų pajamų padidėjimas
vienam asmeniui sudarė sąlygas reikalauti
vis geresnės kokybės bei saugos reikalavi
mus atitinkančių maisto produktų, o taip
pat gerovės produktų bei didesnio maisto
produktų asortimento. Ekologiško, vietoje
pagaminto maisto poreikis taip pat didėja.
Todėl maisto perdirbėjai bei mažmeninin
kai vis daugiau reikalavimų kelia maisto
produktų tiekėjams. Ūkininkai į šiuos rei
kalavimus atsakė įdiegdami kokybės kon
trolės sistemas visoje tiekimo grandinėje,
diferencijuodami savo produktus, kad šie
pasiektų naujas maisto rinkas, o taip pat
užtikrindami tinkamesnį produktų ženklini
mą. Dėl tokių pokyčių ūkininkai sumažino
trąšų ir kitų cheminių medžiagų pasėliams
naudojimą (Brouwer, 2006 m.). Be to,
maisto perdirbėjai ir mažmenininkai pradė
jo bendradarbiauti su savo tiekėjais bei su
agronominių tyrimų institutais dėl tvaraus
kultivavimo modelio, jo įgyvendinimo bei
naujų, pažangesnių produktų diegimo.
Besikeičiantis gyvenimo būdas taip pat pa
keitė vartotojų pasirinkimą. Pavyzdžiui,
darbo rinkoje aktyviau pradėjo dalyvauti
moterys, dėl to tų maisto produktų, kurie
yra greitai pagaminami, poreikis išaugo.
Tie, kurie siekia sveikesnės gyvensenos,
vis labiau ieško specialių maisto produktų,
o tie, kurie turi medicininių problemų, to
kių kaip širdies ydos, gali pageidauti pro
duktų, kuriuose yra cholesterolio kiekį krau
jyje mažinančių elementų. Kitas veiksnys,
formuojantis maisto pramonės produktų
kategorijas, yra didėjanti etninio maisto
paklausa, kurią daugiausia lėmė didėjanti
migracija bei kelionės į užsienio šalis (Eu
ropos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo
fondas,2004a).
Tokie poreikiai atvėrė naujas galimybes
ūkininkams specializuotis bei plėsti asor
timentą. Ši diversifikacija, ypač speciali
zuoto ūkininkavimo srityse, tokiose kaip
ekologiška žemdirbystė, suteikia naujas
galimybes gauti papildomų pajamų, ypač
smulkiems ūkininkams, kurie negali konku
ruoti su stambiais ūkininkais gamindami
didmenines prekes (Brouwer, 2006 m.).
Tačiau didėjant žemdirbystės produkcijos
kainoms, ateityje svarbiausia užduotimi
bus papildomų kaštų paskirstymas maisto
grandinėje nuo augintojo mažmenininkui
bei galutiniam vartotojui.
aplinka ir visuotinis atšilimas
Intensyvios žemdirbystės metodų neigia
ma įtaka aplinkai tampa vis labiau akivaiz
di vartotojams bei vyriausybėms. Trąšų
bei pesticidų naudojimas šiuo metu neska
tinamas, todėl jų naudojimas Vakarų Eu
ropos šalyse sumažėjo, tuo tarpu 1990–
1999 m. tai buvo labai populiaru (žr. 2.7
pav.). Visgi trąšų ir pesticidų naudojimo
2.7 pav. Augalų apsaugos produktų pardavimo raida ES-15 1992–2001 m. (1992=100)
Šaltinis: Eurostat, 2006a
2�
rodikliai išlieka gana aukšti daugelyje nau
jai įstojusių valstybių narių. ES15 šalyse
trąšų sunaudojimas sumažėjo 11 proc.,
tačiau Latvijoje išaugo 82 proc., Čekijos
respublikoje – 26 proc., o Lietuvoje – 18
proc.
Apskaičiuota, kad tokie emisijų kiekiai,
taip pat ir metano emisija iš atrajojančių
gyvūnų bei mėšlo tvarkymas prisidės prie
beveik 40 proc. metano ir 60 proc. azoto
suboksido emisijų EBPO šalyse (Trydeman
Knudsen, 2006 m.). Be to, šiuo metu suvo
kiama, kad CO2 emisijos dėl miškų kirtimo,
dirvos nualinimo bei dirvos erozijos prisidė
jo prie bendrų visuotinio šiltnamio efektą
sukeliančių dujų emisijų atmosferoje. Nau
dojant naftos produktų pagrindu pagamin
tas trąšas reikia vis daugiau energijos, o
tai dar labiau padidina CO2emisijasatmo-
sferoje (Dalgaard et al., 2000 m.).
Vis didėjantis nerimas dėl aplinkosaugos
ES paskatino įdiegti naujus teisės aktus.
Pavyzdžiui, naująją Nitratų direktyvą,
kuria sumažintas trąšų naudojimas bei
reglamentuojamas trąšų sandėliavimas
ir priežiūra ir kuri pirmą kartą pristatyta
1991m.
Ilgalaikis klimato kaitos poveikis žemės
ūkiui Europoje yra rimtas. Kai kuriems
ūkiams pietų Europoje gali iškilti vandens
stygiaus grėsmė, o ekstremalūs oro po
kyčiai, ypač karščio bangos, gali nulemti
prastą derlių (Europos energetikos agentū
ra,2004m.).
Tokių pokyčių poveikis labai priklauso nuo
žemės ūkio sektoriaus pajėgumų prisitaiky
ti prie susidariusių sąlygų.
technologinė pažanga
Inovacijos žemės ūkyje per pastaruosius
keletą metų iš esmės pakeitė žemės ūkio
sektorių. Daugelis naujovių įvyko biotech
nologijų srityje. Mokslininkai padarė didžiu
lę pažangą tirdami javų DNR. Todėl dabar
tiniai javai yra atsparūs sausrai, ligoms,
kenkėjams, gali išgyventi net šalnų metu
arba likti nepažeisti herbicidų. Diegiami
nauji genai, kurie apsaugo naminius paukš
čius bei gyvulius nuo tam tikrų ligų. Pie
nininkystės ūkiuose pieno produkcija didi
nama įšvirkščiant karvei sintetinį augimo
hormoną, kuris yra identiškas natūralia
jam, esančiam karvės hipofizyje. Panašus
meitelių hormonas naudojamas išauginti
kiaulių raumeninę masę. Ožkos buvo ge
netiškai pakeistos, kad jų piene būtų tam
tikros rūšies proteinas, kuris stabdo hemo
filija sergančiųjų kraujavimą ir ardo kraujo
krešulius širdies priepuolių metu (Cooper
and Signalla, 1996 m.).
Žemdirbystės technikos inovacijos taip
pat žengia į priekį. Traktoriuose dabar yra
įdiegtos patobulintos apšvietimo sistemos,
kad ūkininkai galėtų dirbti naktį, taip pat
juose yra pažangi pirštų galiukais valdoma
sistema, kad jie galėtų greitai prisitaikyti
prie besikeičiančių sąlygų lauke. Šiuo metu
traktoriuose įdiegta Visuotinė padėties nu
statymo sistema (angl. Global Positioning
Systems (GPS) (Lawton, 2003 m.). Ši sis
tema suteikia ūkininkams galimybę sudary
ti detalius laukų žemėlapius, šlaitų planus,
nustatyti dirvos tipą, drėgnumą, derlių per
tam tikrą laikotarpį, problemas dėl piktžo
lių bei vabzdžių. Informacija yra renkama
iš dirvos dalių, net tokių smulkių, kaip 18
colių. Ūkininkai naudojasi tokiais žemėla
piais, kad užprogramuotų kompiuterius,
kurie yra prijungti prie į rodiklius reaguo
jančios įrangos, kuri nustato visų į dirvą
patenkančių medžiagų kiekį, tokių kaip įdir
bimo medžiagos, sėklos, trąšos, herbicidai
bei vanduo drėkinimui. Tikslus naudojimas
sumažina atliekas bei pagerina derlių. At
eityje įdiegtos inovacijos dar labiau paska
tins GPS naudojimą. Pavyzdžiui, kompiute
rizuotoje derliaus nuėmimo įrangoje bus
įdiegta GPS, ratų davikliai bei vaizdo kame
ra, kurioje bus matoma tiksli pasėlių vieta,
kad derlius būtų nuimamas be vairuotojo
ar nuotolinio operatoriaus. Kitos komunika
cijos sistemos (pvz., internetas, mobilusis
telefonas) supaprastino tikslesnės informa
cijos rinkimą apie besikeičiančius vartotojų
norus, suteikė galimybę ūkininkams prieiti
prie virtualių rinkodaros paslaugų ar pasi
2�
telkti kompiuterizuotas šėrimo, melžimo
ar atliekų tvarkymo sistemas.
Didelio masto mechanizacija bei motoriza
cija kitose srityse taip pat vis labiau maži
na fizinio darbo poreikį laukuose (Tarptau
tinis žemės ūkio ir technologijų centras,
2005 m.). Be to, trąšų, pesticidų ir anti
biotikų naudojimas paskatino maisto ga
mybos produktyvumą, nes gyvuliai tapo
geriau apsaugoti nuo infekcinių ligų, bei
sumažino tradicinės pasėlių rotacinės siste
mos poreikį, kuria buvo bandoma apsisau
goti nuo piktžolių, vabzdžių ir ligų.
Tokia technologinė pažanga greičiausiai
tęsis, nes ji labai padeda ūkininkams su
mažinti kaštus, sudaro sąlygas gerinti
kokybę už mažesnę kainą bei suteikia
daugiau galimybių žemės ūkio produktų
rinkodarai.
apibendrinimas
Įvairiose ekonominės ateities prognozė
se žemės ūkiui Europoje pažymima, kad
augimas bus gana nedidelis (Žemės ūkio
ir kaimo plėtros generalinis direktoratas,
2005 m.; Nowicki, 2007 m.). Pieno ir grū
dinių kultūrų sektoriaus prognozės yra
gana optimistiškos, o mėsos – ne tokios
optimistinės. Tačiau nors bendros ekonomi
nės žemės ūkio prognozės yra teigiamos,
šį augimą gali sustabdyti kiti veiksniai. 2.4
lentelėje pateikiamos stiprybės, silpnybės,
galimybės ir grėsmės, su kuriomis susidu
ria žemės ūkio sektorius.
2.6. Įtaka užimtumui, gebėjimams ir mokymuiKaip jau minėta, trumpo ir vidutinio laiko
tarpio žemės ūkio prognozės yra gana pa
lankios tiek ES15 šalyse senbuvėse, tiek
dvylikoje naujųjų valstybių narių. Tačiau
žemės ūkyje vyksta daug pokyčių, šis sek
torius susiduria su didesne konkurencija,
didesnėmis sąnaudomis, technologijų pa
žanga, didesniais vartotojų reikalavimais
bei reikalavimais tausoti aplinką. Tarptauti
niai prekybos susitarimai (tarp jų ir BŽŪP)
taip pat nulems, kad ateityje ūkininkams
bus suteikta daugiau autonomijos, tuo pa
čiu ir atsakomybės dėl žemės ūkyje vyks
tančių pokyčių.
Iš esmės prognozuojama, kad šie pokyčiai
nulems ZU sektoriaus užimtumo smukimą
Europoje trumpuoju ir vidutiniu laikotar
piu. Prognozės teigia, kad Europoje esan
čių ūkių skaičius iki 2020 m. sumažės iki
25 proc. (Nowicki, 2007 m.). Tačiau tikė
tina, kad gaunamos pajamos vienam že
mės ūkio darbuotojui didės dėl išaugusio
našumo.
Dėl pokyčių, su kuriais susiduria ZU sek
torius, ūkiai ir toliau augs savo apimti
mi, o daugelis ūkininkų, turinčių mažus
sklypus, išeis į pensiją ar pradės dirbti
kituose sektoriuose. Prognozuojama,
kad padaugės ne visą darbo dieną dirban
čių ūkininkų. Žemės ūkio darbuotojai ir
2.4 lentelė. ZU sektoriaus SSGG analizė
Stiprybės• Didėjantis našumas• Auganti sektoriaus įvairovė • Didėjanti patirtis aprūpinant rafinuotą mažmeninės
prekybos rinką • Išvystytos kokybės užtikrinimo sistemos
Silpnybės• Besitęsianti maisto pramonės sektoriaus panika (GSE, paukščių gri
pas)• Patirties ir žinių trūkumas vis konkurencingesnėse rinkose • Netikrumas dėl aplinkos, kurioje sunku planuoti • Sektoriaus nepatrauklumas naujiems rinkos dalyviams
Galimybės• Naujos technologinės inovacijos • Žemės ūkio plėtra Rytų Europoje • Specializuotų, nišinių rinkų plėtra • Didėjanti globalizacija bei naujos rinkos galimybės • Didėjanti biokuro produktų paklausa • Didėjantis gyventojų skaičius bei perkamoji galia naujo
se Azijos rinkose
Grėsmės• Didėjanti konkurencija iš mažesnes sąnaudas patiriančių gamintojų• Žala aplinkai bei klimato kaita• Netikrumas dėl pasaulio prekybos susitarimų ateityje• Didėjantys sąnaudų kaštai
2�
toliau bus mobilūs ir dirbs sezoninį darbą
visoje ES.
Tinkamas mokymas ir švietimas yra nepa
prastai svarbus siekiant užtikrinti, kad ūki
ninkai deramai pasitiktų iššūkius ir išliktų
gyvybingi. Kadangi ZU sektoriuje Europoje
įsivyrauja stambūs ūkiai, kuriais siekiama
didesnio pelno, didesniuose ūkiuose vis
labiau didės mokymų vadovavimo ir orga
nizacinio valdymo srityse poreikis. Nors
ūkininkai naujose ES valstybėse narėse
bus labiau apsaugoti, nes jiems keletą me
tų bus mokamos tiesioginės išmokos per
BŽŪP, jie (tarp jų ir smulkūs ūkininkai) tu
rės mokytis, siekiant užtikrinti, kad būtų
laikomasi vienodų standartų, nustatytų
ES15.
Gebėjimų spragos
Gebėjimų, kurių šiuo metu trūksta ūkinin
kams bei žemės ūkio darbuotojams, sritis
yra labai mažai nagrinėta ES. Remiantis
tyrimais, atliktais Airijoje ir Jungtinėje Ka
ralystėje, galima nustatyti gebėjimų spra
gas, kurios labiausiai tikėtinos Europos že
mės ūkyje (2.5 lentelė).
Mokymo poreikis
Kadangi Europai būdingas gana nemažas
senyvo amžiaus, greit į pensiją išeisiančių
ūkininkų skaičius, kurių kvalifikacijos lygis
gana žemas, žemės ūkį Europoje reikia iš
naujo atgaivinti. Todėl labai svarbu skatin
ti ir remti jaunus ūkininkus siekti trečiojo
lygio kvalifikacijų, kurių reikia, kad ZU sek
torius pasistūmėtų į priekį.
Atotrūkis tarp vartotojų, ES ir nacionalinių
vyriausybių reikalavimų, keliamų ūkinin
kams, ir jų gebėjimų vis didėja. Nors tech
nologijos ir naujovės suteikia ūkininkams
galimybių sumažinti darbo jėgos kaštus,
sumažinant pelno maržas, poreikis atitikti
vis didėjančius aukštos produktų kokybės,
ES direktyvų ir kitų teisės aktų reikalavi
mus apribos ūkininkų turimus išteklius sa
vo ir žemės ūkio darbuotojų gebėjimų ba
zės plėtrai.
Be to, sumažintos ES subsidijos privers
daugelį ūkininkų užsiimti papildomu dar
bu ne ūkyje tam, kad jie galėtų užsidirbti
pragyvenimui, o besikeičiantys vartotojų
poreikiai privers ūkininkus prognozuoti
naujų produktų galimybes. Todėl tam,
kad Europos žemės ūkis išliktų konkuren
cingas, ūkininkų ir žemės ūkio darbuoto
jų mokymas turi vis labiau susitelkti ties
verslo plėtra, apskaita, rinkodara, gyvulių
priežiūra bei naujų rinkų plėtra, kur būtų
diegiami aukštos kokybės specializuoti
produktai. Be to, ūkininkai turi būti apmo
komi taip, kad jie sugebėtų garantuoti mi
nimalius kokybės užtikrinimo, sveikatos ir
saugos standartus, kurių dabar reikalau
jama.
2.5 lentelė. ZU sektoriaus darbuotojų gebėjimų spragos Airijoje ir JK
Darbuotojai Savininkai / Vadovaujantis personalas
Gyvūnų gerbūvisSveikata ir saugaKomunikaciniai gebėjimaiDarbo komandoje gebėjimaiKokybės kontrolėLaiko valdymo gebėjimai IT pagrindaiTechniniai gebėjimai
Atitinkamų teisės aktų bei prekybos sutarčių žinios Sveikata ir saugaPažengusio IT vartotojo gebėjimaiBendrieji valdymo gebėjimaiPersonalo valdymo gebėjimaiLaiko valdymo gebėjimaiVerslo valdymas/ planavimasPersonalo įdarbinimas ir atrankaApskaita/ finansų valdymasRinkodaros gebėjimaiKlientų aptarnavimas
Šaltinis: Adaptuota pagal Browne, 2003; Estyn, 2003
2�
Ūkininkai taip pat privalo užtikrinti, kad
žemės ūkio darbuotojai turėtų galimybę
formalizuoti ir plėtoti savo gebėjimus ir ži
nias, įgydami profesines ir trečiojo lygio
kvalifikacijas. Tokie darbuotojai turi vis
daugiau suprasti, kaip laikytis sveikatos ir
saugos reikalavimų, užtikrinti maisto sau
gą, valdyti įrenginius ir suvokti ūkio valdy
mą teoriškai ir praktiškai. Kvalifikuotiems
žemės ūkio darbuotojams, tokiems kaip
gyvulių augintojai, žemės ūkio technikai
bei įrangos mechanikai vis labiau būtina
trečiojo lygio kvalifikacija bei kvalifikaci
jos kėlimo kursai, siekiant užtikrinti, kad
jie visada būtų informuoti apie naujausias
technologijas ir metodus savo speciali
zacijos srityje. Be to, kaip ir visas kitas
personalas, dirbantis šiame sektoriuje,
kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai turės
įgyti tvirtas maisto saugos, sveikatos ir
saugos bei tvarios plėtros žinias. 2.6 len
telėje pateikta mokymo poreikio apžvalga
nekvalifikuotiems, kvalifikuotiems žemės
ūkio sektoriaus darbuotojams bei specia
listams.
Kas trukdo mokyti ir mokytis
Dėl tam tikrų priežasčių mokymosi kursų
pasiūla nepakankama, o susidomėjimas že
mės ūkio kursais Europoje yra gana men
kas. Keletas priežasčių:
• Paskatų mokytis trūkumas:
Nors Europos maisto, žemės ūkio ir turiz
mo profesinių sąjungų federacija jau pra
2.6 lentelė. Nekvalifikuotų, kvalifikuotų žemės ūkio darbuotojų ir specialistų mokymo poreikiai
Nekvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai • Sveikata ir sauga• Gyvulių priežiūra ir ligų valdymas • Maisto sauga• Teisės ir pareigos• Įrenginių valdymas• Raštingumas ir mokėjimas skaičiuoti• Pagrindinis išsilavinimas žemės ūkio srityje
Kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai • Atitinkama trečiojo lygio kvalifikacija• Sveikata ir sauga• Maisto sauga• Suvirinimas • Mokymosi gebėjimai• Vairavimo gebėjimai• Tvari plėtra• Transporto priemonių ir įrenginių valdymas ir taisymas• Avių kirpimas ir vilnos klasifikacija• Pagrindiniai statybos ir tvorų tvėrimo gebėjimai• Vandens sistemos priežiūra ir technologijos• Naujų technologijų naudojimas• Tobulinimosi kursai techninių ir profesinių pokyčių srityje
Ūkių savininkai/ vadovai • Atitinkama trečiojo lygio kvalifikacija• Vadovavimas ūkiui• Verslo plėtros gebėjimai• Finansų valdymo gebėjimai• Gyvulininkystės srities gebėjimai• Naujų ūkininkavimo būdų bei naujų biotechnologijų žinios • Dvišalių ir Europos prekybos sutarčių žinios • Mokymosi gebėjimai• Maisto sauga• Tvari plėtra• Tobulinimosi kursai techninių ir profesinių pokyčių srityje• Sveikata ir sauga• Atitikimas reikalavimams• Rinkodaros gebėjimai• Planavimo gebėjimai• Ūkio sauga• Alternatyvių ūkininkavimo metodų reikalavimai (pvz., ekologiško ūkininkavimo reikalavimai)
Šaltiniai: Atkinson, 2007 m.; Masigo and Matshego, 2002
2�
dėjo diegti Europos kvalifikacijų pasą,
kuris suteiktų galimybę darbuotojams
laisvai judėti iš vienos šalies į kitą, o jų
kvalifikacijos būtų pripažintos, ši siste
ma dar nėra plačiai naudojama.
• Prieinamumas:
Daugelyje Europos šalių mokymo kursai
ne visuomet prieinami visose vietovėse.
• Sunkumai išleidžiant darbuotojus į
mokymo kursus:
Kadangi didžioji dalis įmonių ZU sektoriu
je yra mažos, turinčios mažai darbuoto
jų, gali būti sudėtinga išleisti personalą į
mokymo kursus.
• Siūlomi kursai neatitinka ūkininkų
poreikių:
Netgi tose šalyse, kur nemaža mokymo
kursų pasiūla, kursai dažnai neatitinka
ūkininkų poreikių. Tyrimo, kurio metu
buvo analizuojama mokymo pasiūla Vel
se, rezultatai rodo, kad tik keletas pa
slaugos teikėjų siūlo mokymo kursus,
kurie ugdo vis labiau reikalingus IKT,
verslo ir valdymo gebėjimus, o šių gebė
jimų, kaip buvo nustatyta, labai trūksta
Jungtinės Karalystės žemės ūkyje (Es
tyn, 2003 m.). Be to, mokymo pasiūla
neatitinka vis didėjančio specializacijų
bei žemės ūkio diversifikacijos lygio vi
soje Europoje.
• Tradicijos:
Dauguma ūkininkų ES nėra tradiciškai
įgiję formalaus mokymo žemės ūkio sri
tyje, nes dažnai ūkininkai nemano, kad
toks mokymas jiems bus naudingas. Be
to, mokymo pasiūlos – paklausos tyrimo
Pietų Afrikoje metu nustatyta, kad ūki
ninkai nenori apmokyti savo personalo,
nes bijo, kad vėliau jų darbuotojai pra
šys didesnio darbo užmokesčio (Masigo
and Matshego, 2002 m.). Manoma, kad
nekvalifikuoti darbuotojai padeda ma
žinti kaštus. Kadangi Europos ūkininkų
sąnaudos pastaruoju metu padidėjo, jie
gali mąstyti panašiai kaip ir Pietų Afrikos
ūkininkai.
Formalaus mokymo plėtros sektoriuje skatinimas
Vis labiau būtina, kad nacionalinės vyriau
sybės Europos Sąjungoje, o ir pati ES
remtų ūkininkus, kad šie galėtų efektyviai
atsakyti į naujos aplinkos iššūkius. Ypatin
gai Europos ūkininkams reikia paramos
siekiant užtikrinti, kad jie sugebėtų atitikti
vis didėjančius sveikatos ir saugos reikala
vimus bei kitas ES direktyvas, kurios regla
mentuoja aplinkosaugą.
Europos ūkininkams reikia padėti suvok
ti formalaus mokymo teikiamą naudą.
Vengrijoje atliekant tyrimą paaiškėjo, kad
ūkiai, kuriuose dirba didesnę kvalifikaciją
turintys ūkininkai, yra našesni, vadinasi,
išaiškėjo tikroji kvalifikacijų bei formalaus
mokymo nauda ūkio pelningumui (Berde
ir Piros, 2006 m.). Prancūzijoje atliktas
tyrimas tik patvirtino šiuos rezultatus.
2000 m. Žemės ūkio surašymo duomeni
mis, mokymasis žemės ūkio srityje suma
žino pajamų iš papildomos veiklos poreikį
(Benjamin ir Kimhi, 2006 m.).
Dėl fragmentiškos žemės ūkio veiklos pri
gimties visoje Europoje bei žemo gebėji
mų lygio gali prireikti skatinti ūkininkus
naudotis mokymo kursų galimybėmis. Tai
gali būti siejama su kokybės kontrolės rei
kalavimais ir tam tikromis dotacijomis bei
didesniu gebėjimų paso sistemos skatini
mu. Kadangi mobilių darbuotojų poreikis
Europos žemės ūkyje vis auga, vyriausy
bėms reikia užtikrinti, kad migruojantys
darbuotojai būtų atitinkamai apsaugoti už
imtumą reglamentuojančiais teisės aktais
ir, kad tokie darbuotojai žinotų savo teises
bei pareigas.
2.7. apibendrinimasŽemės ūkis yra vienas iš įvairiapusiškiau
sių ir unikaliausių sektorių Europos Sąjun
goje. Nors tradicinė žemės ūkio svarba Eu
ropos ūkiui yra sumažėjusi, jis išlieka labai
svarbiu sektoriumi. Nors vidutinis žemės
ūkio dydis išaugo, Europoje ir toliau domi
nuoja nedideli ūkiai.
30
Ateityje produkcijos padidėjimas tikriau
siai bus gana kuklus, ypač grūdų ir mėsos
rinkose, susidursiančiose su didesne netik
rumo bei nestabilumo rizika, palyginus su
pieno rinka. Žemės ūkio plėtra susiduria
su tam tikromis grėsmėmis. Šios grėsmės
apima augančią besivystančių šalių konku
renciją, didesnę priklausomybę nuo tarp
tautinių prekybos sutarčių, didėjantį rūpes
tį dėl maisto saugos bei spaudimą sąnaudų
kaštams. Tačiau šiam sektoriui atsiranda ir
nemažai galimybių. Tokios galimybės yra
didėjanti žemės ūkio produktų paklausa
iš sparčiai augančios ekonomikos šalių bei
biokuro pramonės, didėjančios pajamos
bei augantis vartotojų išrankumas, dėl ku
rio vis labiau auga ekologiško maisto ir ki
tų specializuotų maisto produktų paklausa
bei naujomis technologijomis pagerinti ga
mybos metodai. Augantis maisto produk
tų judėjimas vietos lygiu taip pat sukuria
geras galimybes Europos ūkininkams. Šių
pokyčių sudėtingumas bei įvairovė apsun
kina tikslias šio sektoriaus ateities progno
zes. Tačiau drąsiai galima teigti, kad tokie
pokyčiai tik pabrėžia, jog Europos ūkinin
kai turi būti lankstūs ir atsiliepti naujus po
kyčius. Šie pokyčiai taip pat akcentuoja na
cionalinių ir ES vyriausybių svarbą remiant
ūkininkus, kad jie galėtų prisitaikyti prie
besikeičiančių poreikių ir reikalavimų.
Tradiciniai ūkininkų mokymo metodai turi
būti patobulinti bei formalizuoti. Daugiau
dėmesio turi būti skirta tokioms netradici
nėms sritims kaip IT, rinkodara, techniniai
gebėjimai ir kokybės kontrolė.
31
3. truMPaI aPIE LIEtuVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKtOrIŲ
Žemės ūkio SSGG analizė pagal Lietuvos
kaimo plėtros strategiją2 pateikta 1 priede.
Remiantis SSGG analize bei kitų prieina
mų šaltinių informacija:
• Lietuvos klimato bei gamtinės sąlygos ir
sukaupta patirtis palankios gyvulininkys
tei ir augalininkystei vystyti. Viena pel
ningiausių žemės ūkio šakų Lietuvoje –
grūdų gamyba. Perspektyvia kultūra lai
komi rapsai ir tai susiję su didėjančia bio
kuro paklausa.
• Bendrosios žemės ūkio produkcijos struk
tūroje 2006 m. augalininkystė sudarė
44,6 proc. produkcijos, gyvulinkystė –
55,4 proc. palyginus su 2003 m., žemės
ūkio sektoriaus ir papildomos veiklos
produkcija bazinėmis kainomis 2006 m.
padidėjo 28 proc., augalininkystės – 11
proc., gyvulininkystės – 50 proc.
• Teigiamą poveikį ZU sektoriui daro investi
cinės SAPARD ir Bendrojo programavimo
dokumento bei kompensacinės Kaimo
plėtros plano (KPP) paramos programos,
taip pat žemdirbių pajamų palaikymo prie
monė – tiesioginės išmokos (2006 m.,
palyginus su 2004 m., tiesioginėms išmo
koms skirta daugiau nei 2 kartus daugiau
lėšų – net 930,9 mln. Lt).
• Daugėja ūkių, gaminančių ekologišką
produkciją, bet ji patenka tik į vidaus rin
ką, nėra jokio eksporto.
• 2006 m. pabaigoje 98 proc. ūkių, parduo
dančių pieną ir laikančių gyvulius, atitiko
ES veterinarinius higieninius reikalavimus.
• Pagrindiniai veiksniai, trukdantys konku
rencingai ZU sektoriaus plėtrai: smulkūs
ūkiai (2/3 ūkių nesiekia 5 ha), neraciona
li žemėnaudų struktūra, kooperacijos sto
ka ir ūkininkų senėjimo tendencija (apie
2 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų strategijos pagrindinės nuostatos.
60 proc. Lietuvos ūkininkų yra vyresnio
nei 55 metų amžiaus ir tik 14 proc. jau
nesni nei 40 metų).
• Pieno ir mėsos subsektoriuose vyrauja
smulkūs gamintojai, žemas darbo našu
mas ir produktyvumas, trūksta veislinių
gyvulių, tinkamų pašarų ir nepakanka
mai taikomi geriausi prieinami gamybos
būdai, aplinkosauginės priemonės. Že
mės ūkio kultūrų derlius nepakankamas,
kokybė žema. Naudojamos senos techno
logijos, trūksta technologinių įrenginių,
ypač džiovinimo ir sandėliavimo. Lietuvo
je vidutinis javų derlingumas yra beveik
dvigubai mažesnis nei ES šalyse daugiau
siai dėl pasenusių technologijų, tačiau
specializuoti augalininkystės ūkiai, kurie
investavo į gamybos modernizavimą, jau
pasiekė ES šalių grūdų derlingumo lygį.
Pagrindinės ZUS plėtros perspektyvos sie
tinos su:
• išaugusiomis galimybėmis žemės ūkiams
dalyvauti ES, pasaulinėje ir vidaus rin
kose;
• Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)
reformos įgyvendinimu. Vienas iš svar
biausių 2003 m. BŽŪP reformos elemen
tų buvo kompleksinio susiejimo principas,
įpareigojantis ūkininkus laikytis ES aplin
kos apsaugos, maisto produktų saugos,
sveiko augalų ir gyvūnų auginimo bei gy
vūnų gerovės taisyklių, norint gauti ES
paramą ūkiams. Pagal strategines Bendri
jos gaires kaimo plėtrai valstybės narės
turėtų naudotis savo kaimo plėtros pro
gramomis ir suteikti prioritetus žinių per
davimui, modernizavimui, inovacijoms ir
kokybei maisto grandinėje, investicijoms
į žmogiškąjį kapitalą, užimtumo galimy
bių kūrimui ir plėtros sąlygų sudarymui;
• žemės ūkio gamybos modernizavimu,
aplinkosaugos reikalavimais bei kaimo
ekonominės veiklos įvairinimu (diversifi
kavimu);
• Europos Sąjungos fondų, kitų investici
nių bei kompensacinių paramos progra
32
mų teikiamų galimybių panaudojimu že
mės ūkio konkurencingumui didinti;
• žemės ūkio darbuotojų mokymu bei kva
lifikacija.
Remiantis prieinama informacija, galima
išskirti šiuos pagrindinius veiksnius, turė
siančius įtakos ZUS plėtrai ateityje:
• kaimo demografinės situacijos gerėji
mas;
• maisto produktų ir gėrimų gamybos bei
mažmeninės prekybos sektorių plėtra;
investicijos į žemės ūkio sektorių bei
maisto pramonę;
• vartotojų poreikių kaita bei diferenciaci
ja; natūralios bei ekologiškos produkci
jos paklausa;
• didėjantis biokuro poreikis;
• globalizacijos spartėjimas;
• gamybos modernizavimas; naujų inova
cinių technologijų, tarp jų biotechnologi
jų srityje, diegimas bei paplitimas;
• darbuotojų pasiūlos (skaičiaus ir kvalifi
kacijos atžvilgiu) mažėjimas.
Lietuvoje žemės ūkio veikla užsiima skirtin
gų organizacinių formų ūkiniai subjektai: pri
vatūs ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai,
uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio
bendrovės, užsienio kapitalo įmonės bei as
meninio naudojimo žemės savininkai.
Renkant statistinę informaciją žemės ūkio
subjektai yra skirstomi į dvi grupes3. Pirmą
ją grupę sudaro ūkininko ūkiai4 ir šeimos
ūkiai. Antrajai grupei priskirtinos žemės
ūkio bendrovės5 ir įmonės.
Šių subjektų grupių statistiniai duome
nys renkami skirtingais būdais. Visos že
mės ūkio bendrovės ir įmonės (2 grupė)
reguliariai pateikia įvairaus periodiškumo
(ketvirtines,metines) statistines ataskai-
tas. Duomenys iš ūkininkų ir šeimos ūkių
(1 grupė) renkami taikant imčių metodą.
Tai atliekama du kartus per metus (birželio
ir lapkričio mėn.).
Abiejų grupių žemės ūkio produkcijos ap
imties pokyčiai pateikti 3.1 paveiksle. Kaip
rodo pateikti statistiniai duomenys, ben
drovėse ir įmonėse gaminamos bendro
sios žemės ūkio produkcijos apimtys nuo
3 Lietuvos žemės ūkis 2005. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006, p. 8.4 Ūkininko ūkis – tai pagal Ūkininko ūkio įstatyme numatytą tvarką įregistruotas žemės ūkio veiklos vienetas. 5 Žemės ūkio bendrovė – fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė.
3.1 pav. Bendrosios žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai 2001–2006 m. (2000 m. = 100 proc.)
Šaltinis : Lietuvos žemės ūkis 2006. Statistikos departamentas. V. 2006
33
2001 m. nuolatos auga, o ūkininkų ir šei
mos ūkiuose beveik nekinta.
Skirtingas yra ir užimtumo pobūdis minė
tose žemės ūkio subjektų grupėse (3.1
lentelė). Ūkininkų ir šeimos ūkių grupėje
iš esmės yra remiamasi savininko ir jo šei
mos narių darbu, tuo tarpu žemės ūkio
bendrovėse ir įmonėse daugumą darbo
jėgos sudaro nuolatiniai samdomi darbuo
tojai.
Tyrimai rodo, kad paskutiniais metais kai
mo vietovėse vyksta svarbūs struktūriniai
pokyčiai. Žemės ūkis, kaimo gyventojams
ilgą laiką buvęs pagrindine ekonomine veik
la, nuo 2004 m. prarado dominuojančią po
ziciją. 2004–2006 m. šia veikla užsiėmė
mažiau kaip pusė kaimo žmonių. Daugėja
kaimo gyventojų, dirbančių pramonėje ir
statybose bei paslaugų sferoje (3.2 pav.).
Viena iš šio reiškinio priežasčių yra ta, kad
dalis ūkininkų (ypač smulkiųjų) traukiasi
iš žemės ūkio gamybos ir užsiima kitomis
ekonominėmis veiklomis.
Remiantis statistika bei Lietuvos ir ES eko
nomikų suartėjimo (konvergencijos) prie
laida, galima būtų prognozuoti, kad per
artimiausius 5 metus dėl intensyvėjančios
gamybos, augančio darbo produktyvumo
ir sektoriaus restruktūrizacijos bei moder
nizacijos užimtųjų šalies ZU sektoriuje
skaičius ir toliau mažės. Pirmiausiai dir
bančiųjų skaičius mažės žemu produkty
vumu ir žemos kvalifikacijos darbo gausa
pasižyminčiuose natūriniuose ūkininkų
ūkiuose.
3.1 lentelė. Žemės ūkio sąlyginių darbuotojų* skaičius
DirbantiejiŪkininkų ir šeimos ūkiai Žemės ūkio bendrovės ir įmonės
2003 m. 2005 m. 2007 m. 2003 m. 2005 m. 2007 m.
Ūkininkaujantys asmenys ir jų šeimos nariai 1�4 041 1�2 ��� 1�2 233 - - -
Nuolatiniai samdomieji darbuotojai 2�4� 3143 �12� 20 20� 1� 111 1� 103
Laikini samdomieji darbuotojai 44�� �1�� 224� ��� 112� �03
Iš viso: 201 285 201 307 159 611 20 975 20 238 20 006
*Ne visą darbo dieną dirbę asmenys perskaičiuoti į dirbusius visus metus visą darbo dieną.Šaltinis: LR Statistikos departamentas
3.2 pav. 2001–2006 m. kaimo gyventojų užimtumas pagal ekonomines veiklas, proc.
Šaltiniai: Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 1999–2004. – Vilnius: Statistikos departamentas prie LRV, 2005; Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 2005. – Vilnius: Statistikos departamentas prie LRV, 2006
34
Taigi žemės ūkio sektorius yra nevienalytis.
Tokiai sistemai mūsų naudojama ūkio sek
torių tyrimo metodologija yra nepritaikyta.
Todėl tyrimui pasirinkta antroji žemės ūkio
subjektų grupė – žemės ūkio bendrovės ir
įmonės. Tokį pasirinkimą taip pat paskati
notai,kad:
• šiai grupei sistemingai renkami statisti
niai duomenys;
• šios grupės veikla grindžiama samdomu
darbu, todėl ji turėtų gerai „jausti“ darbo
jėgos pasiūlos ir paklausos atitiktį;
• žemės ūkio bendrovės ir įmonės pasižymi
stabiliu bendrosios žemės ūkio produkci
jos apimties augimu, žymiai didesniu na
šumu, todėl ir ateityje turėtų didėti šios
grupės dalis bendroje gamyboje.
3�
4. SEKtOrIauS StatIStINĖS CHaraKtErIStIKOS (ŽŪ BENdrOVIŲ Ir ĮMONIŲ atVEjIS)
Šiame skyriuje remiantis statistine infor
macija analizuojami žemės ūkio bendro
vių ir įmonių (toliau – įmonės) raida.
4.1. ĮmonėsĮmonių pasiskirstymas pagal subsek
torius ir dydį. 2007 m. veiklą vykdė 835
įmonės, kurių pagrindinė registruota veik
la buvo susijusi su žemės ūkiu. Iš jų 32
proc. specializavosi augalininkystės (AU),
24 proc. – gyvulininkystės (GY), 21 proc. –
mišraus ūkio veiklos (MU) ir 23 proc. – že
mės ūkio paslaugų (ZP) srityse. AU, GY
ir ZP subsektoriuose vyravo smulkios ir
mažos (darbuotojų skaičius neviršija 49
žmonių) įmonės. MU subsektoriuje, palygi
nus su kitais, pakankamai didelė vidutinių
įmonių dalis – 28 proc. Bendrai sektoriu
je smulkios ir mažos įmonės sudarė apie
83 proc. visų sektoriaus įmonių. ZU sek
toriaus sandara ir įmonių skaičius pateikti
4.1 lentelėje.
Įmonių skaičiaus kaita ZU sektoriu
je. Nuo 2003 iki 2005 m. bendras įmonių
skaičius ZU sektoriuje sumažėjo beveik 30
proc. (4.1 pav.). Šio sumažėjimo priežas
tis – daugiau nei 2 kartus sumažėjęs ZP
įmonių skaičius. AU įmonių skaičius taip
pat sumažėjo, o GY ir MU – nežymiai padi
dėjo. Pažymėtina, kad po 2005 m. įmonių
skaičius visuose subsektoriuose pradėjo
augti (4.2 pav.).
4.1 lentelė. ZU sektoriaus sandara
Subsektorius Veiklos pagal NACE
Įmonės pagal darbuotojų skaičių
Iš viso:iki 9 nuo 10
iki 49nuo 50 iki 249
nuo 250
Augalininkystė (AU) Žemės ūkio augalų auginimas; prekinė daržininkystė; sodininkystė (01.1)
133 �3 3� 2 266
Gyvulininkystė (GY) Gyvulininkystė (01.2) �� �� 3� 4 200
Mišrusis žemės ūkis (MU) Žemės ūkio augalų ir gyvulių auginimas (mišrusis žemės ūkis) (01.3)
�� �� �0 1 176
Žemės ūkio paslaugos (ZP)
Žemės ūkio ir gyvulininkystės paslaugų veikla, išskyrus veterinariją; dekoratyvinė sodininkystė(01.4)
13� 4� � 2 193
Iš viso: 418 273 135 9 835
4.1 pav. Žemės ūkio sektoriaus įmonių skaičiaus kaita
3�
4.2 pav. ZU įmonių skaičiaus kaita pagal subsektorius ir įmonės dydį
4.3 pav. ZU sektoriaus įmonių geografinis išsidėstymas pagal apskritis 2007 m.
3�
Geografinis įmonių išsidėstymas Lietu
voje. Didžiausia ZUS įmonių koncentraci
ja Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus ap
skrityse. Kitose apskrityse ZU sektoriaus
įmonių pasiskirstymas svyruoja nuo 2 iki
13 proc. (4.3 pav.). Pažymėtina, kad treč
dalis Lietuvos augalininkystės įmonių vei
kia Kauno apskrityje.
4.2. užimtumas sektoriuje Darbuotojų pasiskirstymas pagal
subsektorius. Remiantis statistiniais
duomenimis, 2007 m. žemės ūkio įmonė
se dirbo 26,4 tūkst. darbuotojų (tai suda
rė apie 1,7 proc. visų užimtųjų Lietuvos
ūkyje)6.
Vertinant darbuotojų skaičių pagal sub
sektorius, didesnė dalis tenka GY įmo
nėms (apie 32,6 proc. visų ZU sekto
riaus darbuotojų). Per penkerius metus
(2003–2007) užimtųjų skaičius sekto
riaus įmonėse mažai pakito: nors 2003–
2004 m. darbuotojų skaičius sumažėjo,
2005–2007 m. jis išaugo ir viršijo 2003
m. lygį. Palyginus atskirus subsektorius,
darbuotojų skaičius net 70 proc. išaugo
6 Į šį skaičių nepatenka ūkininkų ūkiuose dirbantys asmenys. Statistikos departamento duomenimis, iš viso žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės ekonominėse veiklose 2006 m. dirbo 183,9 tūkst. darbuotojų (12,3 proc. visų užimtųjų).
ZP subsektoriuje, kiek mažiau – AU sub
sektoriuje. GY ir MU subsektoriuose dar
buotojų skaičius sumažėjo atitinkamai
14 ir 16 proc. (4.4 pav.).
Darbuotojų skaičiaus pokyčiai skirtingo
dydžio įmonėse pavaizduoti 4.5 paveiks
le. Iš jo matosi, kad darbuotojų skaičiaus
didėjimą lemia darbuotojų skaičiaus au
gimas didesnio dydžio įmonėse. Sugreti
nant įmonių ir darbuotojų skaičiaus kaitos
2003–2007 m. duomenis, galima daryti
prielaidą, kad AU ir ZP būdingas įmonių
stambėjimas (vyrauja tendencija didinti
darbuotojų skaičių įmonėse nedidinant
įmonių skaičiaus), o GY ir MU, atvirkščiai,
įmonės smulkėja.
Darbuotojų pasiūla ir paklausa7 (be
darbiai ir laisvos darbo vietos). Nuo
2003 iki 2006 m. įregistruotų darbo bir
žoje bedarbių skaičius iš žemės ūkio sek
toriaus sumažėjo nuo 7447 iki 3534 be
darbių. Didžiausias santykinis bedarbių
skaičiaus sumažėjimas (52,2 proc.) už
fiksuotas ZP subsektoriuje, o mažiausias
(46,0 proc.) – AU subsektoriuje. Išanks
tiniais duomenimis, 2007 m. mažėjimo
7 Duomenų šaltinis – specialiai studijai parengti Lietuvos darbo biržos duomenys.
4.4 pav. ZU sektoriaus įmonių darbuotojų skaičiaus kaita
3�
tendencija turėjo išlikti. Laisvų darbo vie
tų pasiūla mažėja ir turėtų toliau mažėti
(4.6 pav.).
Pažymėtina, kad AU ir MU subsektoriuose
bedarbių skaičius ir laisvų darbo vietų pa
siūla kur kas didesnė nei GY ir ZP subsek
toriuose. Bedarbių, atėjusių iš ZP subsekto
riaus, įregistruojama 5,7 karto mažiau nei
AU bedarbių ir net 9 kartus mažiau nei MU
bedarbių.
2007 m. įtampos lygis (laisvų darbo vietų
ir bedarbių skaičiaus santykis) ZU sekto
riuje buvo mažiau nei 0,4, o tai mažiau
už analogišką rodiklį šalies mastu (0,9).
Tai rodo, jog darbuotojų pasiūla ZUS kie
kybine prasme yra didesnė nei paklausa.
Iš 4.7 paveikslo matyti, kad įtampos lygis
yra didžiausias ZP subsektoriuje.
Nagrinėjant įtampos lygio tendencijas pa
gal subsektorius ir darbo vietų grupes,
išryškėja tam tikros probleminės sritys.
Pagal turimus Lietuvos darbo biržos duo
menis, ZU sektoriuje didžiausias įtampos
lygis – jaunesniųjų specialistų grupėje
(2006 m. – 0,93, 2007 m. – 0,97). Joje
labiausiai išsiskiria darbo vieta dirvotyros,
pasėlių tyrimų ir kt. technikai (2007 m.
paklausa už pasiūlą didesnė 5 kartus), jau-
nesnieji selekcininkai (2007 m. paklausa
už pasiūlą didesnė beveik 2 kartus). Spe
cialistų grupėje išsiskiria rinkodaros, tie-
kimo ir pardavimų specialistai (2007 m.
4.5 pav. ZUS įmonių darbuotojų skaičiaus kaita pagal subsektorius ir įmonės dydį
3�
4.6 pav. Bedarbių skaičius ir laisvų darbo vietų pasiūla pagal subsektorius
40
4.7 pav. Įtampos lygis (laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičiaus santykis) pagal subsektorius
paklausa už pasiūlą didesnė beveik 2 kar
tus) bei programuotojai–kompiuterinių
įrengimų operatoriai (2007 m. paklausa
už pasiūlą didesnė 1,6 karto). Kvalifikuotų
darbininkų grupėje didžiausias įtampos ly
gis tarp žirgininkystės darbininkų (įtampos
lygis beveik 2).
4.3. Veiklos rodikliaiApyvarta. Oficialiais duomenimis, apy
varta 2003–2007 m. ZU įmonėse išaugo,
tačiau pasitaikė ir nepalankių sektoriui
metų, pvz., 2006 m. (4.8 pav.). Sparčiau
sias apyvartos augimas būdingas ZP sub
sektoriui (nuo 2003 iki 2007 m. ji padidė
jo beveik 2 kartus) bei MU subsektoriui
(padidėjo 1,5 karto). Mažesnė nei 2003
m. apyvarta užfiksuota AU subsektoriu
je, tačiau šis subsektorius labai priklauso
nuo klimato sąlygų, kurios ir lėmė šį su
mažėjimą. Nagrinėjant apyvartos kitimą
pagal įmonių dydį, AU subsektoriuje ma
žėja smulkių ir didelių įmonių apyvarta,
GY subsektoriuje mažėja vidutinių įmo
nių apyvarta, o ZP subsektoriuje – smul
kių įmonių apyvarta. MU subsektoriuje
visose įmonių grupėse apyvarta didėja.
Pažymėtina, kad GY subsektoriuje veikia
tik 4 didelės įmonės, tačiau jų apyvarta
sudaro beveik pusę visų subsektoriaus
įmonių apyvartos. ZP subsektoriuje spar
čiausiai auga didelių ir mažų įmonių apy
varta; pastarųjų įmonių apyvarta sudaro
daugiau nei 67 proc. subsektoriaus apy
vartos.
Produktyvumas (apyvarta/darbuoto
jų sk.). 4.9 paveiksle matyti dideli įmonių
produktyvumo svyravimai 2003–2007 m.
Labiausiai produktyvumas išaugo MU sub
sektoriuje, o sumažėjo – AU subsektoriuje,
4.8 pav. Apyvartos kaita ZUS įmonėse, tūkst. Lt
41
tačiau AU įmonių produktyvumas vis dar
išlieka aukštas. Didžiausiu produktyvu
mu pasižymi GY subsektorius. ZP subsek
toriuje produktyvumas išliko panašaus
lygio.
Atlyginimai. 4.10 paveiksle pateikti duo
menys apie vidutinio mėnesinio bruto8
darbo užmokesčio kaitą ZUS įmonėse ir
šalies ūkyje. Nors atlyginimai per paskuti
nius penkerius metus nuolat didėjo, jie vis
dar išlieka mažesni nei darbo užmokestis
šalies mastu.
Bendrai paėmus, ZU sektoriaus atlygini
mai – vieni mažiausių Lietuvoje. Galima
daryti prielaidą, kad daliai darbuotojų at
lyginimas mokamas neoficialiai, tačiau at
lyginimų dydis taip pat rodo, kad nemažai
darbuotojų dirba ne visą darbo dieną, ir,
kad sektoriaus darbuotojų gebėjimų lygis
8 Ikimokestinis darbo užmokestis.
yra gana žemas. Mažesni atlyginimai pri
skirtinitikviešbučių ir restoranų, tekstilės
ir tekstilės gaminių bei odos ir odos gami-
nių veiklų grupėms.
4.4. Plėtros tendencijosDuomenys apie įmonių bei darbuotojų jose
skaičiaus, apyvartos, produktyvumo ir atly
ginimų kaitą ZUS subsektoriuose praeityje
ir prognozes ateityje pateikti 4.2 lentelėje.
Prognozėms įvertinti naudoti regresiniai ir
autoregresiniai modeliai, bendros Lietuvos
ūkio vystymosi tendencijos bei istoriniai
statistiniai duomenys.
Pagal gautus rezultatus prognozės opti
mistiškesnės AU ir MU subsektoriams,
kuriuose apyvarta ir produktyvumas tu
rėtų didėti, tačiau tikėtina, kad augimo
tempas sulėtės. Viena iš priežasčių –
4.9 pav. Produktyvumo (apyvarta/darbuotojų sk.) kaita ZU sektoriaus įmonėse
4.10 pav. Atlyginimų (vidutinis mėnesinis bruto) kaita pagal subsektorius, Lt
42
nepakankamas darbo našumas9. Todėl
plėtrai reikėtų ieškoti kitų šaltinių, pavyz
džiui, diegti modernias technologijas, pri
traukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų,
stambinti įmones arba kooperuotis su
kitomis bei įvairinti savo ūkinę veiklą. Vi
dutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
irgi turėtų pastebimai augti visuose sub
sektoriuose, kas sudarytų patrauklesnes
sąlygas darbui ZUS įmonėse. Įmonių ir
darbuotojų skaičius visuose subsektoriuo
se turėtų išlikti panašus.
4.5. apibendrinimas • 2007 m. veikė 835 įmonės, kurių pagrin
dinė registruota veikla buvo susijusi su
9 Remiantis Žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2007–2013 metų programoje pateikta informacija Lietuvos žemės ūkio našumas 2005 m. buvo 4,8 karto žemesnis nei ES15 šalių vidurkis.
žemės ūkiu. Iš jų 31,2 proc. specializa
vosi AU, 24 proc. – GY, 21,1 proc. – MU
ir 23,1 proc. – ZP srityse. Bendrai sek
toriuje smulkios ir mažos įmonės suda
rė apie 83 proc. visų sektoriaus įmonių.
Nuo 2003 iki 2007 m. įmonių skaičius
ZU sektoriuje sumažėjo beveik 19 proc.,
daugiausiai dėl ZP įmonių skaičiaus su
mažėjimo. Per šį laikotarpį daugiau nei
20 proc. išaugo GY įmonių skaičius. Pažy
mėtina, kad po 2005 m. įmonių skaičius
vėl auga.
• 2007 m. ZU sektoriaus įmonėse dir
bo 26,4 tūkst. darbuotojų (tai sudarė
apie 1,7 proc. visų užimtųjų Lietuvos
ūkyje). Į šį skaičių nepatenka ūkininkų
4.2 lentelė. ZU sektoriaus įmonių kaita praeityje ir prognozės ateičiai
2003 m. 2007 m. Pokytis (kartais)
Prognozė 2012 m.
Pokytis (kartais) 2003 m. 2007 m. Pokytis
(kartais)Prognozė 2012 m.
Pokytis (kartais)
AU GY
Įmonių skaičius 30� 2�� ↓ (0,87) 2�2 ↓ (0,98) 1�� 200 ↓ (1,21) 211 ↑ (1,06)
Darbuotojų skaičius ��0� ���� ↑ (1,22) �0�3 ↑ (1,01) 10 2�� ��01 ↓ (0,84) ���� ↑ (1,04)
Apyvarta (tūkst. litų) �0� �0� �02 41� ↓ (0,99) �3� 4�� ↑ (1,07) �34��� ��� 4�� ↑ (1,10) ��� 34� ↓ (0,82)
Produktyvumas (apyvarta/darbuotojų sk.) 88,8 72,2 ↓ (0,81) 76,30 ↑ (1,06) 61,7 81,2 ↑ (1,32) 63,50 ↓ (0,78)
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 653,8 1041,2 ↑ (1,59) 1208,1 ↑ (1,16) 745,6 1035,8 ↑ (1,39) 1213 ↑ (1,17)
MU ZP
Įmonių skaičius 1�2 1�� ↑ (1,02) 1�3 ↓ (0,98) 3�4 1�3 ↓ (0,50) 204 ↑ (1,06)
Darbuotojų skaičius �03� ���2 ↓ (0,86) ��3� ↓ (0,99) 2201 3�1� ↓ (1,78) 40�1 ↑ (1,03)
Apyvarta (tūkst. litų) 1�� 3�� 30� 4�3 ↑ (1,54) 3�2 4�3 ↑ (1,24) ����1 132 �02 ↑ (1,91) 121 ��� ↓ (0,92)
Produktyvumas (apyvarta/darbuotojų sk.) 24,8 44,61 ↑ (1,80) 55,94 ↑ (1,25) 31,6 33,9 ↑ (1,07) 30,00 ↓ (0,88)
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ��0 1343 ↑ (1,58) 1�4� ↑ (+1,15) 839,6 1400,8 ↑ (1,67) 1433,30 ↑ (1,02)
↑ – padidėjimas; ↓ – sumažėjimas
43
ūkiuose dirbantys asmenys. Statistikos
departamento duomenimis, iš viso že
mės ūkio, medžioklės ir miškininkystės
ekonominėse veiklose 2006 m. dirbo
183,9 tūkst. darbuotojų (12,3 proc. vi
sų užimtųjų).
• Didesnė dalis darbuotojų dirba GY įmo
nėse (apie 32,6 proc.). Per penkerius
metus (2003–2007) užimtųjų skaičius
ZU sektoriaus įmonėse mažai pakito:
nors 2003–2004 m. darbuotojų skaičius
sumažėjo, 2005–2007 m. jis išaugo ir
viršijo 2003 m. lygį. Palyginus atskirus
subsektorius, darbuotojų skaičius net 70
proc. išaugo ZP subsektoriuje, kiek ma
žiau – AU subsektoriuje. GY ir MU sub
sektoriuose darbuotojų skaičius sumažė
jo atitinkamai 14 ir 16 proc.
• Nuo 2003 iki 2006 m. įregistruotų dar
bo biržoje bedarbių skaičius iš ZU sekto
riaus sumažėjo. Laisvų darbo vietų pasiū
la mažėja ir turėtų toliau mažėti. AU ir
MU subsektoriuose laisvų darbo vietų pa
siūla kur kas didesnė nei GY ir ZP subsek
toriuose. 2007 m. įtampos lygis (laisvų
darbo vietų ir bedarbių skaičiaus santy-
kis) žemės ūkio sektoriuje buvo mažiau
nei 0,4, o tai mažiau už analogišką rodik
lį šalies mastu (0,9). Tai rodo, jog dar
buotojų pasiūla ZUS kiekybine prasme
yra žymiai didesnė nei paklausa. Didžiau
sias įtampos lygis – jaunesniųjų specialis-
tų grupėje (2006 m. – 0,93, 2007 m. –
0,97) ir jos darbo vietose dirvotyros,
pasėlių tyrimų ir kt. technikai (2007m.
paklausa už pasiūlą didesnė 5 kartus),
jaunesnieji selekcininkai (2007 m. pa
klausa už pasiūlą didesnė beveik 2 kar
tus).
• ZU sektoriaus įmonių apyvarta 2003–
2007 m. išaugo, tačiau pasitaikė ir ne
palankių sektoriui metų, pvz., 2006 m.
Sparčiausias apyvartos augimas būdin
gas ZP įmonėms (nuo 2003 iki 2007 m.
ji padidėjo beveik 2 kartus) bei MU
subsektoriui (padidėjo 1,5 karto). Ma
žesnė nei 2003 m. apyvarta užfiksuota
AU įmonėse. Labiausiai produktyvumas
išaugo MU subsektoriuje, o sumažėjo –
AU subsektoriuje, nors vis dar išlieka
aukštas.
• Nors atlyginimai per paskutinius penke
rius metus nuolat didėjo, jie vis dar išlie
ka gerokai mažesni nei darbo užmokes
tis šalies mastu. Apskritai, žemės ūkio
darbuotojų atlyginimai – vieni mažiausių
Lietuvoje.
• Ateities prognozės optimistiškesnės AU
ir MU subsektoriams, kuriuose įmonių
apyvarta ir produktyvumas turėtų didė
ti, tačiau tikėtina, kad augimo tempas
sulėtės. Viena iš priežasčių – nepakan
kamas darbo našumas. Todėl plėtrai
reikėtų ieškoti kitų šaltinių, pavyzdžiui,
diegti modernias technologijas, pri
traukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų,
stambėti įmonėms arba kooperuotis su
kitomis bei įvairinti savo ūkinę veiklą. Vi
dutinis mėnesinis bruto darbo užmokes
tis irgi turėtų pastebimai augti visuose
subsektoriuose (išskyrus ZP), kas suda
rytų patrauklesnes sąlygas darbui ZUS
įmonėse. Įmonių ir darbuotojų skaičius
visuose subsektoriuose turėtų išlikti pa
našus.
44
5. SVarBIauSIOS SEKtOrIauS CHaraKtErIStIKOS aPKLauSOS duOMENIMIS
5.1. Įvadas Kaip jau minėta, ūkio sektorių tyrimų me
todika orientuota į įmones. Žemės ūkio
bendrovėms ir įmonėms sistemingai ren
kami statistiniai duomenys, įmonių veik
la grindžiama samdomu darbu, todėl jos
turėtų gerai „jausti“ darbo jėgos pasiūlos
ir paklausos atitiktį. Be to, žemės ūkio
bendrovės ir įmonės pasižymi stabiliu že
mės ūkio produkcijos apimčių didėjimu
bei daug didesniu našumu, palyginus su
ūkininkų ūkiais, todėl ir ateityje turėtų di
dėti šios grupės dalis bendroje gamyboje.
Buvo apklaustos tuo metu Statistiniame
ūkio subjektų registre įregistruotos žiemės
ūkio bendrovės ir įmonės. Be to, buvo ap
klausta ir 150 stambiųjų ūkininkų (kurių
metinės pajamos viršija 100 tūkst. Lt).
Ūkininkai apklausti kaip kontrolinė grupė,
siekiant nustatyti, ar samdomų darbuotojų
poreikiai priklauso nuo ūkinio subjekto sta
tuso. Tyrimas statistiškai reikšmingų skir
tumų analizuojamu klausimu tarp įmonių
bei ūkininkų grupių neparodė.
Remiantis statistinio ūkio subjektų regist
ro duomenimis ir atsižvelgiant į vyraujan
čią ekonominės veiklos rūšį (pagal Statisti
nį Europos Bendrijos ekonominės veiklos
rūšių klasifikatorių NACE) bei įmonės dy
dį atrinkta 1127 respondentų, iš kurių
402 veikia augalininkystės (AU), 215 – gy
vulininkystės (GY), 184 – mišraus ūkio
(MU), o 326 – žemės ūkio paslaugų (ZP)
srityse.
Visi apklausos paštu dalyviai buvo papra
šyti grąžinti užpildytas anketas per kelias
savaites. Išsiuntus klausimynus, po tam
tikro laiko respondentams buvo skambina
ma telefonu, primenant klausimyno grąži
nimo terminus. Tokiu būdu pavyko užtik
rinti pakankamą atsakymų grąžos lygį. Iš
viso anketas atsiuntė 37 proc. įmonių bei
ūkininkų ūkių. Užtikrinant pakankamą at
sakymų grąžos lygį, buvo remtasi prielai
da, jog sektoriaus plėtrai didžiausią įtaką
turi vidutinių ir didelių įmonių rezultatai.
Duomenys apie grąžos lygio pasiskirstymą
pagal subsektorius ir įmonių bei ūkininkų
ūkių dydį pateikti 5.1 lentelėje.
5.1 lentelė. Respondentų atsakymų grąžos lygio pasiskirstymas pagal subsektorius ir įmonės dydį
AU GY
Darbuotojų skaičius Įmonių sk., kurioms išsiųstas klausimynas
Grąžos lygis %
Įmonių sk., kurioms išsiųstas klausimynas
Grąžos lygis %
Iki � 2�0 22% 103 28%
Nuo 10 iki 49 �3 57% �� 58%
Nuo 50 iki 249 3� 22% 3� 54%
250 ir daugiau 2 50% 4 75%
MU ZP
Darbuotojų skaičius Įmonių sk., kurioms išsiųstas klausimynas
Grąžos lygis %%
Įmonių sk., kurioms išsiųstas klausimynas
Grąžos lygis %%
Iki �� �� 25% 2�0 18%
Nuo 10 iki 49 �1 58% 33 54%
Nuo 50 iki 249 4� 70% 12 50%
250 ir daugiau 2 100% 1 100%
4�
Interviu vyko su sektoriuje pirmaujančio
mis įmonėmis bei stambiaisiais ūkininkais.
Iš viso atlikta 12 interviu.
Toliau skyriuje apžvelgiami ZU sektoriaus
įmonių rodikliai.
5.2 Veiklos rodikliai Įmonių charakteristikos. Sociologinės
apklausos duomenimis, sektoriuje vyrau
janepriklausomos įmonės (apie 88 proc.).
Lietuvos kapitalo įmonės sudaro daugumą
(94 proc.) sektoriaus įmonių. Kapitalo kil
mės požiūriu esminių skirtumų tarp subsek
torių nėra. Didžioji sektoriaus įmonių dalis
(60 proc.) savo veiklą pradėjo iki 1996
metų. Apytiksliai po vieną penktadalį įmo
nių veiklą vykdo nuo 1996 m. ir nuo 2001
metų (5.1 pav.). Analizuojant įmonių stei
gimąsi subsektorių lygmenyje pastebima
tai, kad MU subsektoriuje didesnė įmonių,
įsteigtų iki 1996 m., dalis (apie 77 proc.),
palyginus su AU ir GY subsektoriais (atitin
kamai 61 proc. ir 62 proc.). Pažymėtina,
kad ZP subsektoriuje vyrauja „atvirkštinė“
(viso sektoriaus atžvilgiu) tendencija, t. y.
didžioji dalis įmonių (70 proc.) buvo įsteig
tos po 1996 m.
Apyvartos kaita. Remiantis respondentų
vertinimais, apyvarta sektoriaus įmonė
se 2005–2007 m. didėjo. Taip teigė dau
guma (nuo 57 iki 75 proc.) respondentų
vertindami metinius apyvartos pokyčius.
Dauguma atsakiusiųjų sektoriuje (apie 65
proc.) prognozuoja, jog apyvarta didės ir
2008 m.; kad ji nesikeis, mano apie 29
proc. respondentų.
Naujų gaminių/paslaugų diegimas.
Respondentų teigimu, per paskutinius
dvejus metus naujus gaminius/paslaugas
įdiegė apie 35 proc. sektoriaus įmonių. Pa
žymėtina, kad mažiausiai naujų gaminių
ir paslaugų įdiegė įmonės (29 proc.), o
daugiausiai – žemės ūkio paslaugų įmo
nės (44 proc.). Palyginus šį rodiklį pagal
įmonių dydį, pastebima, kad didesnės
įmonės daugiau diegia naujų gaminių ar
paslaugų. Pavyzdžiui, naujus gaminius
(paslaugas) įdiegė 31 proc. smulkių (iki
9 darbuotojų), 36 proc. vidutinių (50–249
darbuotojai) ir 86 proc. didelių (250 ir
daugiau darbuotojų) įmonių.
Konkurencija. Vertinant konkurenciją
rinkoje respondentų nuomonės išsiskyrė.
Konkurenciją rinkoje kaip vidutinę nurodė
43 proc. apklaustųjų, 35 proc. responden
tų nuomone, konkurencija yra didelė, o 22
proc. – maža.
Verslo trukdžiai. Tiek apklausos paštu,
tiek interviu duomenimis, didžiausiais truk
džiais verslui ZU sektoriuje yra mokesčių
sistema, darbuotojų stoka bei darbuotojų
kompetencijos stoka. Kiek mažiau verslo
plėtrai trukdo didelė konkurencija, teisi
nis reguliavimas bei žemas pragyvenimo
lygis.
Veiksniai, svarbiausi įmonių sėkmin
gai plėtrai. Interviu respondentai svar
biausiais veiksniais įmonių plėtrai pripaži
no teigiamus pokyčius Lietuvos žemės ūkio
politikoje (pvz., PVM sumažinimas nuo 18
proc. iki 5 proc. kaip Lenkijoje; didesnės
supirkimo kainos). Nemažą įtaką turės ir
darbuotojų kvalifikacijos kėlimas bei nau
jos modernios technologijos.
Informacinių technologijų (toliau –
IT) naudojimas. Duomenys apie dabar
naudojamas ir planuojamas naudoti nau
5.1 pav. ZU sektoriaus įmonių veiklos pradžia pagal respondentų atsakymus
4�
jas informacines technologijas pateikti
5.2 paveiksle. Apklausos duomenimis, sa
vo versle IT naudoja apie 75 proc. įmonių.
Dauguma įmonių visuose subsektoriuose
naudoja elektroninės bankininkystės ir
buhalterinės apskaitos sistemas, kompiu
terines gamybos planavimo ir apskaitos
sistemas, kiek mažiau – užsakymų pri
ėmimą internetu. Tarp planuojamų nau
doti ateityje informacinių technologijų
ZU sektoriuje vyrauja kompiuterinė ga
mybos planavimo ir apskaitos sistema,
elektroninė bankininkystė bei užsakymų
priėmimas internetu.
Modernių technologijų naudojimas.
Modernias technologijas naudoja beveik
51 proc. ZU sektoriaus respondentų, pla
nuoja naudoti – 39 proc. apklaustųjų. Tarp
plačiausiai naudojamų ZUS yra modernios
augalininkystės technologijos, kompiuteri
zuotos gyvulių šėrimo ir girdymo techno
logijos bei modernios pašarų gamybos ir
balansavimo technologijos. Tarp planuoja
mų naudoti modernių technologijų popu
liarios augalininkystės, pašarų gamybos ir
balansavimo bei mėšlo tvarkymo technolo
gijos. Duomenys apie dabar naudojamas
ir planuojamas naudoti modernias tech
nologijas pateikti 5.3 paveiksle. Respon
dentų buvo prašoma įvertinti modernių
technologijų diegimo įtaką darbuotojų (va
dovų, specialistų/ technikų, kvalifikuotų
darbininkų, kito personalo) skaičiui. Dau
guma (nuo 56 iki 90 proc.) respondentų
5.2 pav. Respondentų atsakymų apie naudojamas ir planuojamas naudoti IT pasiskirstymas
5.3 pav. Respondentų atsakymų apie naudojamas ir planuojamas naudoti modernias technologijas pasiskirstymas
4�
teigė, kad vadovų, specialistų/ technikų,
kito personalo skaičius nesikeis. Vertinant
kvalifikuotų darbininkų skaičiaus kaitą res
pondentų nuomonės išsiskyrė: 45 proc.
teigė, kad skaičius nesikeis, 33 proc. tei
gė, kad didės, o 22 proc. – mažės. Pažy
mėtina, kad MU respondentai išsakė kitokį
kvalifikuotų darbininkų kaitos vertinimą:
labiausiai pritarta nuomonei, kad kvalifi
kuotų darbininkų skaičius didės.
5.3. darbuotojai Darbuotojai. Sociologinės apklausos duo
menimis, žmonių, kurie dirba sutrumpintą
darbo dieną, dalis nuo visų užimtųjų ZU
sektoriuje sudaro apie 8 proc., moterų da
lis – 43 proc. Sektoriaus darbuotojų am
žiaus struktūra: 12 proc. jaunesni nei 30
metų, 24 proc. – 30–40 metų, 36 proc. –
40–50 metų ir 27 proc. vyresni nei 50 me
tų. Reikšmingų skirtumų darbuotojų am
žiaus struktūroje pagal įmonės dydį ir sub
sektorių neužfiksuota.
Sociologinės apklausos duomenimis, Lietu
vos ZU sektoriaus įmonėse skaitlingiausios
yra kvalifikuotų darbininkų ir kitų darbuo
tojų grupės. Detalus darbuotojų pasiskirs
tymas pagal darbo vietų grupes pavaizduo
tas 5.4 paveiksle ir 5.2 lentelėje.
Darbuotojų gebėjimai. Apklausos daly
viai buvo paprašyti įvertinti darbuotojų (pa
gal profesijų grupes) kompetencijos ir dar
bo vietos reikalavimų atitiktį bei pažymėti
gebėjimus, kurių labiausiai stokojama.
Dauguma apklaustųjų (nuo 51 proc. iki 93
proc. pagal atskiras grupes) nurodė, kad
darbuotojų kompetencija atitinka darbo
vietos keliamus reikalavimus. Pažymėtina,
kad vadovaujančio personalo, administra
vimo personalo, specialistų kompetencija
labiau atitinka reikalavimus nei jaunesnių
jų specialistų ir technikų bei kvalifikuotų
darbininkų, o pastarųjų – geriau nei kitų
darbuotojų. Respondentų nuomone, sek
toriaus darbuotojams labiausiai trūksta
žemės ūkio mechanizmų priežiūros ir val
dymo gebėjimų, kompiuterinio raštingu
mo bei kalbų mokėjimo. Taip pat aktualūs
yra darbo organizavimo, darbo priežiūros
ir kontrolės bei darbo planavimo gebėji
mai.Interviu duomenimis, kvalifikuotiems
5.4 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo vietų grupes
5.2 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo vietų grupes subsektoriuose
AU GY MU ZP
Vadovai 4% �% 4% 4%
Administravimo specialistai �% �% �% �%
Specialistai �% �% �% 22%
Jaunesnieji specialistai ir technikai 3% 3% 3% 3�%
Kvalifikuoti darbininkai 4�% 3�% 4�% 1�%
Kiti darbuotojai 31% 3�% 2�% 12%
4�
darbininkams bei kitiems darbuotojams
trūksta atsakomybės, pareigingumo, ben
dravimo gebėjimų, o neretai ir „blaivaus
gyvenimo būdo“.
Darbuotojų mokymas. Apie 7 proc. res
pondentų pažymėjo turį rašytinį darbuoto
jų mokymo planą. Apklausos duomenimis,
2005 m. dalį apyvartinių lėšų darbuo
tojų mokymui skyrė 23 proc. įmonių, o
2006 m. – 29 proc. 2005 m. savo darbuo
tojų mokymui iki 1 proc. apyvartinių lėšų
skyrė 17 proc. sektoriaus įmonių, virš 1
proc. – 6 proc., o 2006 m. atitinkamai 21
proc. ir 8 proc. įmonių. Apie pusė apklaus
tųjų nurodė, kad dažniausiai savo darbuo
tojų mokymus vykdo darbo vietoje. Liku
sieji – valstybinėse ir privačiose mokymo
įstaigose bei pas verslo partnerius.
Darbuotojų kaita. Darbuotojų kaita ZU
sektoriaus įmonėse siekia 37 proc. Inter
viu duomenimis, tokią kaitą lemia šios
priežastys: naujos technologijos, darbo
našumo augimas, asmeninės savybės (ne
noras dirbti žemės ūkyje). 5.3 lentelėje
pateikti duomenys rodo, kad daugiausiai
darbuotojų pasikeitė kitų darbuotojų ir
kvalifikuotų darbininkų grupėse. Mažiau
sia darbuotojų kaita pastebima tarp vado
vų ir administracijos darbuotojų. Per kitus
dvejus metus darbuotojus planuoja priim
ti 79 proc. įmonių.
5.3 lentelė. ZU sektoriaus darbuotojų kaita pagal darbo vietų
grupes
Darbo vietų grupės Kaita
Vadovai 5%
Administracija 5%
Specialistai 13%
Jaunesnieji specialistai ir technikai 8%
Kvalifikuoti darbininkai 21%
Kiti darbuotojai 86%
Darbuotojų stoka. Pagal anketinės ap
klausos ir interviu duomenis, sudėtingiau
sia rasti kvalifikuotus darbininkus ir kitus
darbuotojus, kiek lengviau – jaunesniųjų
specialistų ir technikų grupių darbuotojus
(5.4 lentelė). Išvardinant pagrindinius sun
kumus darbuotojų paieškoje dažniausiai mi
nėta darbo jėgos trūkumas bei kvalifikacijos
stoka. Taip pat gana dažnai sunkumai buvo
siejami ir su asmeniniais bruožais (pavyz
džiui, nenoru dirbti, sąžiningumo stoka).
5.4 lentelė. Sunkiausiai randamų profesijų darbuotojai
subsektoriuose
AU GY
Kvalifikuoti darbininkai (1)TraktorininkaiMechanizatoriai Melžėjai
Kvalifikuoti darbininkai (1)TraktorininkaiMechanizatoriai Melžėjai
Kiti darbuotojai (2)Vairuotojai
Kiti darbuotojai (2)Vairuotojai
Specialistai (3)Agronomai Veterinarai
jaunesnieji specialistai ir technikai (3)Elektrikai
MU ZP
Kvalifikuoti darbininkai (1)TraktorininkaiMechanizatoriai Melžėjai
Kvalifikuoti darbininkai (1)TraktorininkaiApželdinimo darbininkai
jaunesnieji specialistai ir technikai (2)MechanikaiElektrikai
Kiti darbuotojai (2)VairuotojaiSandėlio darbuotojai
Kiti darbuotojai (3)Vairuotojai
jaunesnieji specialistai ir technikai (3)Mechanikai
5.4. darbuotojų poreikio ateityje prognozėsŽemės ūkio įmonių darbuotojų poreikio
prognozė pagal profesijų grupes apskai
čiuota įvertinus sektoriaus plėtrą ir darbuo
tojų kaitą. Nagrinėjant darbuotojų kaitą
sektoriuje, buvo įvertintos dvi kaitos prie
žastys:
• kai kurie darbuotojai, išeidami iš darbo,
negrįžtamai palieka darbo rinką (pvz.,
išeina į pensiją). Tokių pasitraukimų iš
darbo skaičiui įvertinti buvo daroma prie
laida, kad kasmet taip pasielgia viduti
niškai kas dešimtas 55 m. ar vyresnio
amžiaus darbuotojas. Gyventojų užim
4�
tumo tyrimų duomenimis, žemės ūkio,
medžioklės, miškininkystės ekonominė
se veiklose tokių darbuotojų 2006 m.
buvo 31,2%10. Taigi buvo nustatyta,
kad kiekvienoje profesijų grupėje 1%
darbuotojų negrįžtamai palieka darbo
rinką;
• kiti darbuotojai lieka darbo rinkoje.
Taigi jie turi dvi galimybes – pereiti į
kitą to paties sektoriaus įmonę arba
susirasti darbą kitame ūkio sektoriuje.
Pastarųjų skaičiui įvertinti daromos dvi
prielaidos: (1) paliekančiųjų sektorių
darbuotojų dalis tiesiog proporcinga
kaitos intensyvumui; (2) jeigu tam tik
ros profesijų grupės darbuotojai viduti
niškai kasmet keičia darbą, tikimybė,
kad pereidami į kitą darbą jie pakeis
sektorių yra 50%.
Naujų darbuotojų poreikio prognozė, pada
ryta remiantis sociologinės apklausos duo
menų analize, pateikta 5.5 lentelėje.
Iš apklausos duomenų įvertinta užimtu
mo žemės ūkio įmonėse prognozė rodo,
kad darbuotojų skaičius jose per penke
rius metus turėtų išaugti 7 procentais.
Statistinių duomenų analizė taip pat
numato darbuotojų skaičiaus didėjimą
(apie 2 proc.).
10 Duomenų šaltinis – specialiai studijai parengti LR statistikos departamento duomenys.
5.5. apibendrinimas• Sektoriuje vyrauja nepriklausomos įmo-
nės (apie 88 proc.). Lietuvos kapitalo
įmonės sudaro daugumą (94 proc.) sek
toriuje. Kapitalo kilmės požiūriu esminių
skirtumų tarp subsektorių nėra. Didžioji
sektoriaus įmonių dalis (60 proc.) savo
veiklą pradėjo iki 1996 metų.
• Respondentų teigimu, per paskutinius
dvejus metus naujus gaminius/paslau
gas įdiegė apie 35 proc. sektoriaus įmo
nių. Mažiausiai naujų gaminių ir paslau
gų įdiegė mišraus žemės ūkio įmonės, o
daugiausiai žemės ūkio paslaugų įmo
nės.
• Kaip didžiausius trukdžius verslui respon
dentai nurodo „mokesčių sistemą“, „dar
buotojų stoką“ bei „darbuotojų kompe
tencijos stoką“.
• Dauguma įmonių naudoja elektroninės
bankininkystės ir buhalterinės apskaitos
sistemas, kompiuterinės gamybos pla
navimo ir apskaitos sistemas, kiek ma
žiau užsakymų priėmimą internetu. Tarp
planuojamų naudoti ateityje IT vyrauja
kompiuterinė gamybos planavimo ir ap
skaitos sistema, elektroninė bankininkys
tė bei užsakymų priėmimas internetu.
5.5 lentelė. Darbuotojų poreikio žemės ūkio įmonėse prognozė 5 metams
Darbo vietų grupės Darbuotojų sk. 2006 m.
Plėtra 5 metams
Metinė kaita
Palieka per 5 metus
Naujai ateinančių darbuotojų poreikis
5 metams*
Naujai ateinančių darbuotojų poreikis
1 metams*
Vadovaujantis personalas 1010 27 �% 111 �4 20
administracija 1��1 11 �% 1�3 1�4 40
Specialistai 24�� 1�� 13% 3�0 �0� 100
jaunesnieji specialistai ir technikai
1431 1�3 �% 1�� 342 70
Kvalifikuoti darbininkai 10133 112� 21% 20�� 3203 640
Kiti darbuotojai �03� 32� ��% 13440 13��� 2750
Iš viso: 23668 1766
*Suapvalinti skaičiai (mažėjimo linkme).
�0
• Modernias technologijas naudoja beveik
51 proc. apklaustų įmonių, planuoja
naudoti – 39 proc. Remiantis šiais rezul
tatais, galima teigti, kad modernių tech
nologijų diegimas sektoriuje vyks ir atei
tyje.
• Respondentų nuomone, sektoriaus dar
buotojams labiausiai trūksta žemės ūkio
mechanizmų priežiūros ir valdymo gebėji
mų, kompiuterinio raštingumo bei kalbų
mokėjimo. Taip pat aktualūs yra darbo
organizavimo, darbo priežiūros ir kontro
lės bei darbo planavimo gebėjimai.
• Darbuotojų kaita sektoriaus įmonėse
siekia 37 proc. Daugiausiai darbuotojų
2007 m. pasikeitė kitų darbuotojų ir kva
lifikuotų darbininkų grupėse. Mažiausia
darbuotojų kaita pastebima tarp vadovų
ir administracijos darbuotojų. Per kitus
dvejus metus darbuotojus planuoja pri
imti 79 proc. įmonių. Sunkiausiai sekto
riaus įmonės randa kvalifikuotus darbi
ninkus bei kitų darbuotojų atstovus.
�1
6. darBuOtOjŲ PaSIŪLa
6.1. ĮvadasŠiame skyriuje pateikiama trumpa informa
cija apie švietimą ir darbo vietų grupes bei
darbuotojų pasiūlos žemės ūkiui tendenci
jas. Darbuotojų pasiūla suprantama kaip
švietimo išeiga, t. y. kokios kvalifikacijos
ir kiek darbuotojų rengiama. Pagrindiniai
duomenys yra apie darbuotojų stojimą,
baigimą, įgytą išsilavinimą ir (ar) kvalifi
kaciją. Analizė atlikta remiantis specialiai
studijai parengtais statistiniais duomeni
mis, prieinama informacija apie mokymo/
studijų programas bei profesinių mokyklų
apklausos apie absolventų įsidarbinimą re
zultatais.
6.2. Švietimas ir darbo vietų grupės
Mokymosi pasiekimus geriausiai apibūdina
kvalifikacija11. Siekiant įgyti tam tikrą kvali
fikaciją būtina turėti atitinkamą bazinį išsi-
lavinimą12. Išsilavinimo lygius Lietuvoje nu
lemia švietimo sistemos sandara. Pagal ją
žmogus gali įgyti pradinį, pagrindinį, vidu
rinį, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą. Va
dovaujantis Lietuvos Respublikos profesi
nio mokymo įstatymu (nauja redakcija)13,
kvalifikacija yra grindžiama kompetencijo
mis14, kurias sudaro žinios, gebėjimai bei
vertybinės nuostatos. Kvalifikacija ar at
skiros kompetencijos įteisinamos tam tik
rais dokumentais, kuriuos reglamentuoja
11 Kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).12Išsilavinimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija, žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybinės nuostatos (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).13 Nauja įstatymo redakcija patvirtinta 2007 m., įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.14Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Lietuvos Respublikosprofesinio mokymoir
aukštojo mokslo įstatymai15. Kvalifikacija –
tai formalaus švietimo16 ar kitaip įgytų
mokymosi pasiekimų formalizavimo re-
zultatas. Mokymo/studijų programos, at
sižvelgiant į jų turinį, grupuojamos pagal
švietimo sritis (Lietuvos švietimo klasifika-
cija). Profesinis mokymas gali būti pirminis
ir tęstinis. Pirminis skirtas pirmajai kvalifi
kacijai įgyti, o tęstinis – turimai kvalifikaci
jai tobulinti ar kitai įgyti. Studijoje nagrinė
jama viena iš tęstinio profesinio mokymo
dalių – bedarbių mokymas.
Šiuo metu pirminis profesinis mokymas
vykdomas pagal keturių pakopų progra
mas:
I pakopa – į pirmosios pakopos progra
mas priimami asmenys, neturintys pagrin
dinio išsilavinimo. Mokslas trunka 2 arba 3
metus, jeigu norima įgyti pagrindinį išsila
vinimą. Baigus šias programas yra išduoda
mas kvalifikacijos pažymėjimas.
II pakopa – į antrosios pakopos progra
mas priimami asmenys, įgiję pagrindinį iš
silavinimą ir siekiantys įgyti tik profesinę
kvalifikaciją. Mokomasi 2 metus. Baigus
šios pakopos programas yra išduodamas
profesinio mokymo diplomas.
III pakopa – į trečiosios pakopos progra
mas priimami asmenys, įgiję pagrindinį
išsilavinimą ir siekiantys įgyti profesinę
kvalifikaciją ir bendrąjį vidurinį išsilavi
nimą. Programų trukmė – 3 metai. Jas
baigus, išduodamas profesinio mokymo
diplomas.
15 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (nauja redakcija galioja nuo 2003 m. birželio 28 d.) 39 straipsnio 3 punktas.16 Formalusis švietimas – švietimas, vykstantis pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ar įregistruotas ugdymo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
�2
IV pakopa – į ketvirtosios pakopos pro
gramas priimami asmenys, įgiję vidurinį iš
silavinimą. Šių programų trukmė nuo 1 iki
2 metų. Jas baigus išduodamas profesinio
mokymo diplomas.
Aukštojo mokslo universitetinės studijos
daugiau orientuotos į akademinę, o neuni
versitetinės – į taikomąją veiklą.
Darbinėje veikloje pagrindinis kintamasis
yra darbo vieta, t. y. funkcijų rinkinys,
už kurių vykdymą mokamas atlyginimas.
Šioms funkcijoms atlikti yra reikalingas
tam tikras išsilavinimas ir atitinkami gebė
jimai. Taigi, darbo vietą nulemia išsilavini-
mas ir gebėjimai. Darbo vietoms grupuoti
dažniausiai naudojamos ISCO17 ar SOC18
klasifikacijos. Šios dvi klasifikacijos tarpu
savyje gali būti suderinamos. Lietuvoje
ISCO pagrindu yra sudarytas „Lietuvos pro
fesijų klasifikatorius“ (profesija siejama
su darbuotojo faktiškai atliekamu darbu),
kuriuo naudojantis renkami įvairūs statisti
niai duomenys.
17 International standard classification of occupations.18 Standard occupational classification.
Šioje studijoje darbuotojų pasiūla anali
zuojama gretinant švietimo ir darbo vie
tų duomenis pagal pateiktą schemą (6.1
pav.).
6.3. darbuotojų pasiūla pagal švietimo sritis ir išsilavinimąAnalizuojant užimtumo pokyčius pagal dar
bo vietų grupes nustatyta, kad nuo 2004
iki 2006 m. labiausiai sumažėjo kvalifikuo-
tų prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės dar-
bininkų grupė, išaugo teisės aktų leidėjų,
vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių,
įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų grupė.
Specialistų (tarp jų ir tarnautojų) dalis už
imtumo struktūroje 2006 m. sudarė kiek
mažesnę nei 30 proc. dalį, darbininkai –
maždaug 60 proc. (6.1 lentelė).
Turimais duomenimis, į profesinio mokymo
programas 2006 m. buvo priimti 19 913
jaunuolių, 3 proc. mažiau nei 2005 m. Aukš
tojo mokslo bakalauro studijų paklausa
6.1 pav. Darbuotojų pasiūlos vertinimo schema
Pirminis profesinis mokymasAukštasis mokslas
(universitetinis ir neuniversitetinis)
1 2 3 4
Švietimas
Pakopos
Darbo vietų grupės
Įrenginių, mašinų operatoriai ir surinkėjai
Aptarnavimo srities ir prekybos darbuotojai.
Kvalifikuoti žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai.
Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai.
Specialistai.
Jaunesnieji specialistai ir technikai.
Jaunesnieji tarnautojai.
Bedarbių mokymas
�3
2006 m. kiek padidėjo: priimta 47 240 stu
dentų, t. y. 2 proc. daugiau nei 2005 m.
Tarp pasirinkusiųjų profesinį mokymą
populiariausios buvo verslo ir administ-
ravimo bei inžinerijos ir inžinerinių pro-
fesijų švietimo sritys, aukštąjį mokslą –
verslo ir administravimo švietimo sritis.
Faktiškai tokios pačios tendencijos vyravo
ir 2005 m. Detalūs duomenys apie priim
tų mokytis/studijuoti jaunuolių pasiskirs
tymą pagal švietimo sritis pateikti 6.2 pa
veiksle.
Absolventų skaičiaus pasiskirstymas pagal
švietimo sritis sutampa su priėmimo struk
tūra, t. y. vyrauja jaunuoliai baigę verslo ir
administravimo sričiai priskirtas mokymo/
studijų programas, o baigusiųjų profesinio
mokymo programas skaičius yra daugiau
nei 2 kartus mažesnis už aukštojo mokslo
absolventų skaičių. Pažymėtina, kad profe
sinio mokymo absolventų skaičius 2006 m.
buvo 11 proc. mažesnis nei 2005 m. Aukš
tojo mokslo absolventų skaičius per šį lai
kotarpį išaugo apie 12 proc.
6.2 pav. 2006 m. priimtų mokytis/studijuoti jaunuolių skaičiaus pasiskirstymas pagal švietimo sritis
6.1 lentelė. Užimtumo pagal darbo vietų grupes struktūra
Pokytis nuo 2004 iki 2006 m. Darbo vietų grupės 2006 m.
1�% ↑ Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės pareigūnai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai
�% 9%
�% ↑ Specialistai 1�% 29,5%
�% ↑ Jaunesnieji specialistai ir technikai �%
4% ↑ Jaunesnieji tarnautojai 4%
13% ↑ Aptarnavimo srities ir prekybos darbuotojai 13% 50,8%
27% ↓ Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai �%
12% ↑ Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai 1�%
�% ↑ Įrenginių, mašinų operatoriai ir surinkėjai 10%
4% ↑ Nekvalifikuoti darbininkai 11% 10,7%
8% ↓ Ginkluotosios pajėgos (samdomi darbuotojai) 0%
↑ – padidėjimas; ↓ – sumažėjimas
�4
Pateikti duomenys rodo, jog nors rinkoje
užimtumas darbininkų grupėje du kartus
viršija specialistų (tarp jų ir tarnautojų)
skaičių, tačiau, pagal priėmimo mokytis/
studijuoti duomenis, jaunuolių dalis pro
fesiniame mokyme daugiau nei 2 kartus
mažesnė už pasirinkusių aukštojo moks
lo studijas. Tai turi įtakos ir profesinio
mokymo bei aukštojo mokslo absolventų
santykiui. Todėl ateityje atotrūkis tarp
darbininkų pasiūlos ir paklausos gali dar
labiau padidėti ir sukelti rimtų problemų
verslo plėtrai.
6.4. darbuotojų pasiūla Zu sektoriuiĮgyvendinant mokymo/studijų programą
darbuotojai dažniausiai yra rengiami ne
konkrečiai, aiškiai apibrėžtai darbo vie
tai, bet tam tikrai veiklų grupei. Tuo tar
pu įvairių ūkio sektorių veiklos neretai iš
dalies sutampa. Kai kurios ZU sektoriaus
darbams atlikti reikalingos kompetencijos
taip pat būtinos, pavyzdžiui, statybos, tu
rizmo paslaugų, maisto produktų gamybos
veiklose. Taigi nurodyti, kurios programos
yra skirtos tam tikro sektoriaus darbuoto
jams rengti yra gana problemiška, nes daž
niausiai kiekvienos programos absolventai
gali įsidarbinti keliems ūkio sektoriams pri
klausančiose įmonėse. Todėl nagrinėjant
darbuotojų pasiūlą buvo peržiūrėtos visos
programos, kurių absolventai galėtų dirb
ti ZU sektoriuje ir, remiantis AIKOS siste
moje pateikta informacija apie programas,
jos suskirstytos į dvi grupes:
• Pirmoji grupė. Ją sudaro programos, ku
riose pagrindinis dėmesys yra skiriamas
ZU sektoriaus kompetencijoms įgyti. Ty
rimo kontekste laikomasi prielaidos, kad
dauguma šių programų absolventų įsidar
bina ZU sektoriuje.
• Antrosios grupės programos daugiau
siai yra orientuotos į kitiems sektoriams
reikalingų kompetencijų įgijimą. Dau
guma šių programų absolventų turėtų
įsidarbinti kituose sektoriuose, ir tik ne
didelė dalis turėtų ateiti dirbti į ZU sek
torių. Pavyzdžiui, žirgininkystės verslo
darbuotojai rengiami žirgų sporto rengi
niams ruošti, žirgams treniruoti, tačiau
akivaizdu, kad kai kurias kompetencijas
(pvz., gaminti ir sandėliuoti pašarus) jie
gali pritaikyti ir žemės ūkyje.
6.4.1. Kvalifikuotų darbininkų pasiūla Zu sektoriui
Aukščiau aprašytu būdu atrinkus ZU sekto
riui svarbias pirminio profesinio mokymo
programas, iš visų jas teikiančių profesinių
mokyklų buvo surinkta informacija apie
2007 m. absolventų skaičių bei jų įsidar
binimą. Duomenys apie įsidarbinimą yra
bendri. Remiantis profesinių mokyklų at
sakymais, po baigimo įsidarbina apie 64
proc. šių mokymo programų absolventų
(6.2 lentelė). Likusieji tarnauja armijoje,
mokosi, išvykę į kitas šalis ir pan. Detalios
informacijos apie tai, į kokio ūkio sekto
riaus įmones nuėjo dirbti absolventai, mo
kyklos neturėjo.
Lentelėje pateiktos tik tos programos, ku
rios 2006 m. turėjo absolventų laidas. Kva
lifikuoti darbininkai ZU sektoriui rengiami ir
pagal ekologinio ūkio darbininko(2007m.
spalio 1 d. joje mokėsi 56 jaunuoliai), agro-
serviso darbuotojo (atitinkamai – 120 jau
nuolių) programas. Studijų ir mokymo pro
gramų registre yra taip pat įregistruotos
žemės ūkio technikos remontininko,sodi-
ninko ir daržininko,ūkininko,ūkininko pa-
galbininko,arklininko,bitininkystės verslo
darbuotojo,žemės matininko,kaimo ver-
slų organizatoriaus,kaimo verslų paslau-
gų teikėjo mokymo programos. 6.2. lente
lėje jos nepaminėtos, nes 2003–2006 m.
mokinių mokymas pagal jas nebuvo vyk
domas.
Žemės ūkio sektoriui darbuotojai yra ren
giami taip pat ir pagal darbo rinkos pro
fesinio mokymo programas, įtrauktas į
Studijų ir mokymo programų registrą.
Duomenys apie šias programas pateikti
6.3 lentelėje. Žemdirbių tęstinį profesi
nį mokymą vykdo 44 Regioniniai žemdir
bių tęstinio profesinio mokymo centrai.
Tai juridinio statuso neturinčios institucijos,
��
6.2 lentelė. ZU sektoriaus pirminio profesinio rengimo programos ir absolventų skaičius jose*
Pirminio profesinio mokymo programa 2006 m. absolventai Darbininkų pasiūla
ZU sektoriuiIš viso: Įsidarbino
I grupė
Aplinkotvarkos darbininko 12 �
145
Dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo 2 1
Kaimo verslų darbininko � 4
Kaimo verslų darbuotojo 11 �
Melioracijos darbuotojo 1� 12
Technikos priežiūros verslo darbuotojo** 4� 30
Technikos šaltkalvio remontininko** �0 32
Žemės ūkio gamybos verslo darbininko 32 20
Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo 30 1�
Žemės ūkio gamybos verslo organizatoriaus 10 �
Želdinių tvarkytojo � �
II grupė
Žirgininkystės verslo darbuotojo 41 2�
418
Žirgų kaustytojo 4 3
Kaimo turizmo darbuotojo 42 2�
Kaimo turizmo organizatoriaus 14 �
Technikos priežiūros verslo darbuotojo*** 412 2�4
Technikos šaltkalvio remontininko*** 140 �0
* Lentelėje išvardintų programų trumpi aprašai pateikti 3 priede. ** Programos žemės ūkio specializacijos absolventai.*** Be žemės ūkio specializacijos absolventų.
6.3 lentelė. ZU sektoriaus formaliojo darbo rinkos profesinio mokymo programos
Formaliojo darbo rinkos mokymo programa Programos trukmė, savaitėmis
Institucijų, kurios turi licencijas, skaičius
Ūkininkavimo žinių pagrindų � 12
Ekologinio ūkininkavimo žinių pagrindų 4 10
Daržininkystės 4 4
Sodininkystės � �
Paukščių augintojo � 1
Ūkininkavimo pradmenų � 40
Vaistažolių augintojo � 1
TR 1 kategorijos traktorių vairuotojo (traktorininko) 10 41
TR 2 kategorijos traktorių vairuotojo (traktorininko) 13 34
SZ kategorijos savaeigių žemės ūkio mašinų vairuotojo (traktorininko) 14 32
įsteigtos prie profesinių mokyklų, kolegijų
ir kitų institucijų. Formaliosios tęstinio pro
fesinio mokymo programos yra nepaklau
sios. Tik ūkininkavimo pradmenųmokymo
programa sulaukia didelio populiarumo,
tačiau šį jos populiarumą nulemia tai, kad
pagal teisės aktų reikalavimus, asmuo, ke
tinantis registruoti ūkininko ūkį, privalo tu
rėti žemės ūkio išsilavinimą ar būti baigęs
ūkininkavimo pradmenų mokymo progra
mą. Žemės ūkio ministerijos duomenimis
2002–2006 m. tęstinio profesinio mokymo
programas baigė virš 14 tūkst. žemdirbių,
iš jų 99 proc. – ūkininkavimo pradmenų
mokymo programą.
��
Šiuo metu yra apie 200 neformaliojo tęsti
nio mokymo programų, kurios skirtos ZU
sektoriui reikalingoms kompetencijoms
įgyti. Šios programos registruojamos Žem
dirbių, miškų savininkų, vietos veiklos gru
pių (VVG), kitų kaimo gyventojų ir jų kon
sultantų neformaliojo tęstinio profesinio
mokymo programų sąvade (http://www.
zum.lt/mmc). Tarp žemdirbių šios pro
gramos yra populiarios. Jų populiarumą
lemia tai, kad jos yra palyginti neilgos,
dažniausiai organizuojamos kuo arčiau be
simokančiųjų (seniūnijose ir pan.), finan
suojamos ES struktūrinių fondų lėšomis ir
besimokantiems mokėti nereikia, taip pat
kai kurios jų yra privalomos norint užsiim
ti tam tikra veikla (pvz., augalų apsaugos
priemonių naudotojų mokymo programa).
Duomenys apie žemdirbių neformalųjį tęs
tinį mokymą pateikti 6.4 lentelėje.
Žemdirbių dalyvavimą tęstinio mokymo
sistemoje skatina ir Žaliasis diplomas. Ža
liasis diplomas liudija žemės ūkio veiklos
subjekto tinkamą profesinį pasirengimą ir
kvalifikaciją bei suteikia galimybę dalyvau
ti žemės ūkio srities švietimo ir profesinio
praktinio mokymo programose. Žaliasis di
plomas suteikiamas penkeriems metams.
Žemės ūkio rūmų duomenimis (www.zur.lt),
2006 m. Žaliasis diplomas suteiktas 70, o
2007 m. dar 68 žemės ūkio veiklos sub
jektams (ūkininkams ir žemės ūkio bendro
vėms).
6.4.2. Specialistų ir technikų pasiūla Zu sektoriui
Aukštojo mokslo neuniversitetinių ir uni
versitetinių studijų programos, pagal ku
rias rengiami specialistai ZU sektoriui,
bei trumpi kvalifikacijos aprašai pateikti
3 priede. Turimais duomenimis, 2006 m.
studijuoti pagal 6.5 lentelėje išvardintas
programas priimta apie 1700 jaunuolių.
2006 m. žemės ūkio sektoriaus specialis
tų rengimo I grupės programas baigė 393
žmonių, iš jų – 328 pirmąją studijų pako
pą. Vertinant pasiūlą magistro studijų ab
solventai nėra įskaičiuojami, nes, pirma,
dauguma studijuojančių magistratūroje
dirba, antra, į magistratūrą priimami tik
baigusieji bakalauro studijas, o pastarieji
yra įtraukti į pasiūlą. Galimybės įvertinti
absolventų įsidarbinimą yra labai ribotos,
nes tik maža dalis aukštųjų mokyklų stebi
savo absolventų tolesnę karjerą. Jų duo
menimis, vidutiniškai įsidarbina apie 70
proc. absolventų. Remiantis šia prielaida
specialistų pasiūla ZU sektoriui 2006 m.
buvo 231 asmuo pagal pirmosios grupės
studijų programas.
6.4 lentelė. Neformalusis tęstinis profesinis žemdirbių mokymas 2002–2006 m.*
Metai Mokymų skaičius Klausytojų skaičius
2002 11 4�0
2003 ��0 13��2
2004 3�2 �42�
200� 1�0 22�0
200� �1� 10�2�
*Žemės ūkio ministerijos duomenys.
��
6.5. lentelė. Aukštojo mokslo studijų programos, skirtos specialistams ZU sektoriui rengti*
Studijų programa2006 m. absolventai
Specialistų pasiūla ZU** Iš viso: Įsidarbino
I grupė
Neuniversitetinės studijos
Agroverslai ir jų technologijos � �
65
231
Žemės ūkio technologija �0 3�
Žemės ūkio technika 34 24
Universitetinės bakalauro studijos
Agronomija �� 4�
166
Žemės ūkio technologijos ir jų vadyba 3� 2�
Gyvulininkystės technologija �3 ��
Žemės ūkio verslo vadyba 22 1�
Žemės ūkio produktų gamybos inžinerija 1� 13
Magistrantūra
Agronomija 24
��Gyvulininkystės technologija 21
Žemės ūkio produktų gamybos inžinerija 4
Žemės ūkio verslo vadyba 1�
II grupė
Neuniversitetinės studijos
Želdynai ir jų dizainas 12� �0
124
392
Želdynų dizainas 33 23
Želdinamų teritorijų inžinerija 1� 11
Universitetinės bakalauro studijos
Žemės ūkio produktų laikymo ir perdirbimo inžinerija 2� 1�
268
Žemės ūkio mechanikos inžinerija 3� 2�
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba 44 31
Žemės ūkio energetikos inžinerija 34 24
Žemės ūkio ekonomika 104 �3
Žemės ūkio buhalterinė apskaita ir finansai 13� ��
Magistrantūra
Žemės ūkio mechanikos inžinerija �
64
Žemės ūkio inžinerijos vadyba 12
Žemės ūkio energetikos inžinerija 12
Žemės ūkio ekonomika 14
Žemės ūkio buhalterinė apskaita ir finansai 12
Žemės ūkio produktų laikymo ir perdirbimo inžinerija �
* Trumpi teikiamų kvalifikacijų aprašai pateikti 4 priede.**Pasiūla apskaičiuota laikantis prielaidos, kad įsidarbina 70 proc. absolventų.
6.5. apibendrinimasDarbuotojų poreikio prognozė pagal darbo
vietų grupes apskaičiuota įvertinus sekto
riaus plėtrą bei darbuotojų kaitą jame (pla
čiau apie tai 5.4 skyrelyje). Tyrime laikoma
si nuostatos, kad darbuotojų poreikį, kuris
atsiranda dėl sektoriaus plėtros ir išeinančių
iš darbo rinkos dėl amžiaus ir kitų priežasčių
sektoriaus darbuotojų, turėtų kompensuoti
pirminio profesinio mokymo sistema. Dar
buotojų paklausa ir pasiūla ZU sektoriaus
įmonėse pateikiama 6.6 lentelėje. Pasiūla ir
paklausa apskaičiuota remiantis 6.2, 6.5 ir
5.6. lentelėse pateiktais duomenimis.
��
Sociologinės apklausos duomenimis (4.6.
lentelė), 2006 m. žemės ūkio įmonėse dir
bo du su puse karto daugiau kvalifikuotų
darbininkų nei specialistų ir technikų.Pir-
minio profesinio mokymo poreikio viene
riems metams požiūriu pastebima, kad
kvalifikuotų darbininkų paklausa apie tris
kartus viršija specialistų ir technikų paklau
są. 2006 m. duomenimis, I grupės progra
mų aukštųjų mokyklų absolventų skaičius
daugiau nei du kartus viršija pirminio pro
fesinio mokymo absolventų skaičių (6.2,
6.5 lentelės). Todėl ateityje atotrūkis tarp
darbininkų pasiūlos ir paklausos gali dar
labiau padidėti ir sukelti rimtų problemų
verslo plėtrai.
Tyrimo duomenimis, pirminis profesinis
mokymas kasmet turėtų parengti 440 kva
6.6. lentelė. Darbuotojų paklausa ZUS įmonėse ir pirminio profesinio mokymo bei aukštojo mokslo pasiūla pagal darbo vietų grupes, kuriose
nustatytas darbuotojų trūkumas*
Darbo vietų grupėsNaujai ateinančių
darbuotojų poreikis 1 metams
Poreikis pirminiam mokymui**
Metinė pasiūla (2006 m. duomenimis)
Paklausos ir pasiūlos balanso
įvertinimas
Specialistai 100 80
145 apie 230 teigiamas jaunesnieji specialistai ir technikai 70 65
Kvalifikuoti darbininkai 640 440 apie 145 Neigiamas
* „Kitų darbuotojų“ poreikis ir pasiūla nėra nagrinėjami, kadangi šios grupės darbininkai (pvz., vairuotojai) dirba įvairiose ūkio šakose ir nėra būdingi ZU sektoriui. ** Naujai ateinantys darbuotojai, kurie turės pakeisti išeinančius iš darbo rinkos bei kompensuoti darbuotojų poreikius, susijusius su plėtra.
lifikuotų darbininkų ir 145 specialistus bei
technikus, o tęstinis – apie 200 kvalifikuo
tų darbininkų. Iš dalies šis poreikis patenki
namas vykdant bedarbių mokymą. Tačiau,
sociologinės apklauos duomenimis (pla
čiau 5.3 skyrelyje), apie pusę kvalifikuotų
darbininkų poreikio kompensuoja pačios
įmonės, vykdydamos mokymus darbo vie
toje.
Pažymėtina, kad teigiamas paklausos ir
pasiūlos balanso įvertinimas specialistų ir
technikų grupėje yra sąlyginis, nes neabe
jotinai šios grupės darbuotojų poreikis eg
zistuoja ir ūkininkų ūkiuose.
��
7. rEKOMENdaCIjOS atOtrŪKIuI tarP darBuOtOjŲ PaKLauSOS Ir PaSIŪLOS Zu SEKtOrIujE MaŽINtI
• Remiantis atlikta analize, grėsmę sėkmin
gai verslo plėtrai kelia kvalifikuotų darbi
ninkų stoka. Pastarieji paprastai rengia
mi profesinio mokymo įstaigose. Todėl
tikslinga peržiūrėti priėmimo planus į
valstybės finansuojamas profesinio mo
kymo programas, skirtas darbuotojams
ZU sektoriui rengti. Sektoriaus specialy
bių patrauklumo ir prestižo didinimui di
desnį dėmesį turėtų skirti ir valstybinės
institucijos, švietimo įstaigos, žemės
ūkio įmonės ir ūkininkai. Tikslinga pla
čiai reklamuoti ir populiarinti žemės ūkio
specialybes tarp jaunimo (reklaminės ak
cijos bendrojo lavinimo mokyklose, spau
doje, per televiziją, karjerą padariusių
abiturientų pavyzdžiai ir kt.).
• Sektoriaus įmonėms trūksta traktorinin-
kųirmechanizatorių. Šiuo metu šios kva
lifikacijos darbininkai pirminiame profe
siniame mokyme nėra rengiami. Šioms
darbo vietoms reikalingos kompetenci
jos iš dalies teikiamos per technikos prie-
žiūros verslo darbuotojo mokymo progra
mos žemės ūkio specializaciją. Tačiau
pasirinkusieji šią specializaciją sudaro
tik mažą dalį šios programos absolventų.
Todėl, pakoregavus bei papildžius reikia
momis kompetencijomis minėtą progra
mą, tikslinga didinti mokinių skaičių šios
programos žemės ūkio specializacijoje.
• Tyrimo duomenys rodo, kad formalus
tęstinis žemdirbių mokymas nėra popu
liarus, išskyrus ūkininkavimo pradmenų
programą. Todėl tikslinga tobulinti žem
dirbių tęstinio mokymo organizavimą
priartinant jį prie vartotojų, plėtojant mo
kymosi infrastruktūrą, informuojant apie
mokymosi naudą bei sukuriant palankias
sąlygas įgytai patirčiai bei gebėjimams
formalizuoti.
• Remiantis tyrimo duomenimis sektoriaus
darbininkams labiausiai trūksta žemės
ūkio mechanizmų priežiūros ir valdymo
gebėjimų bei kompiuterinio raštingumo.
Specialistams aktualūs yra darbo organi
zavimo, darbo priežiūros ir kontrolės bei
darbo planavimo gebėjimai, o taip pat už
sienio kalbų mokėjimas. Todėl, siekiant
užtikrinti tinkamą darbuotojų kvalifika
ciją, būtina atnaujinti mokymo/studijų
programas pagal nustatytus gebėjimų
poreikius.
• Nuo 2003 m. Lietuvos įmonėms bei
ūkiams išduodamas Lietuvos Respubli
kos žemės ūkio ministerijos nustatytos
formos Žaliasis diplomas, suteikiantis tei
sę priimti moksleivius ir studentus prak
tiniam mokymui. Šio diplomo savininkų
mokymo bazė turėtų būti labiau išnau
dojama organizuojant praktinį mokymą
taip pat ir pameistrystės forma, kurią
įteisino Profesinio mokymo įstatymo pa
keitimo įstatymas (2007 m.).
• Pastaruoju metu žemės ūkyje akcentuo
jamas plataus profilio specialisto – prak-
tiko poreikis (pvz., gebančio atlikti visus
technologinio profilio darbus – nuo dirvos
paruošimo iki derliaus nuėmimo). Todėl
mokymo teikėjai turėtų peržiūrėti savo
mokymo programas, kad vietoje siau
ros specializacijos specialistų, parengtų
platesnių gebėjimų darbuotojus – prakti
kus.
• Tyrimas parodė, kad naudota vieninga
sektorių tyrimo metodologija nėra pri
taikyta dirbančiųjų ūkininkų ūkiuose mo
kymosi poreikiams įvertinti. Todėl būtų
tikslinga atlikti specialų tyrimą šių dar
buotojų mokymosi poreikiams nustatyti.
�0
NuOrOdOS
Atkinson, D., 2007. Going for Broke: The
fate of farmworkers in arid South Africa.
Capetown: HSRC Press.
BeNeLux Society for Horticultural Science,
2006. The Future of Horticultural Science
and Education in a European Perspecti
ve. http://www.cese.europa.eu/sections/
nat/conferences/061222horticulture/
horticulture.doc (Accessed 3rd June, 2007).
Benjamin, C. and Kimhi, A., 2006. “Farm
work, offfarm work, and hired farm la
bour: estimating a discretechoice model
of French farm couples’ labour decisions”,
European Review of Agricultural Econo-
mics 33(2)149-171.
Berde, C., and Piros, M., 2006. “A Survey
of Human Resource Management and Qua
lification Levels in Hungarian Agriculture”.
Journal of Agricultural Education and Ex-
tension 12(4)301-315.
Berthelemy, P., 1997. Changes in Agricul-
tural Employment. http://ec.europa.eu/
agriculture/envir/report/en/emplo_en/
report_en.htm (Accessed 25th April, 2007).
Browne, P. “The Challenges Facing the
Teagasc Education and Training Program
me”, The National Conference on Agricul-
tural Education (Conference Proceedings).
Dublin: Teagasc.
Brouwer, F. 2006. Main trends in agricul-
ture. http://www.mtt.fi/sasspo/SASSPO_
HKI_BN11.pdf (Accessed 18th April,
2007).
Connolly, L., A. Kinsella, G. Quinlan and B.
Moran,2007.National Farm Survey, 2006.
Dublin: Teagasc.
Cooper and Signalla, 1996, “Agriculture,
Technology and the Economy”, http://
www.dallasfed.org/research/pubs/agtech.
html (Accessed 15th May, 2007).
CSO, 2000. Census of Agriculture 2000.
Cork: CSO.
CSO, 2002. Earnings of Agricultural Wor-
kers 2001. Cork: CSO.
Dalgaard. T., N. Halberg and J Fenger,
2000. “Can Organic Farming Help to Redu
ce National Energy Consumption and Emis
sions of Greenhouse Gasses in Denmark?”
in van Ierland, E. and Oude Lansink, A.G.
(eds.), Economics of Sustainable Energy
in Agriculture. Dordrecht: Kluwer Acade
mic Publishers.
DG Agriculture, 2004. The Common Agri-
cultural Policy Explained. Brussels: DG Ag
riculture, European Commission.
DG Agriculture, 2005. Prospects for Ag-
ricultural Markets and Income. http://
ec.europa.eu/agriculture/publi/caprep/
prospects2005/fullrep.pdf. (Accessed 15th
May,2007.
DG Finance, 2007. Economic Forecast:
Spring, 2007. http://ec.europa.eu/
economy_finance/publications/european_
economy/2007/ee207en.pdf. (Accessed
18th July, 2007).
Estyn, 2003. Training and Further Educa-
tion for the Landbased Industries in Wa-
les. Cardiff: Estyn.
European Commission, 2007. Agriculture
and Rural development. http://ec.europa.
eu/agriculture/capreform/index_en.htm.
(Accessed 30th August, 2007).
European Environment Agency, 2004. Im-
pacts of Europe’s Changing Climate: An in-
dicator based assessment. http://reports.
eea.europa.eu/climate_report_2_2004/
en/summary_of_europes_changing_
climate.pdf (Accessed 16th May, 2007).
European Foundation for the Improvement
of Living and Working Conditions, 2004a.
The future of the food and drink sector.
Dublin: European Foundation for the Im
provement of Living and Working Condi
tions.
�1
European Foundation for the Improvement
of Living and Working Conditions, 2004b.
Europe’s food sector at a crossroads. Dub
lin: European Foundation for the Improve
ment of Living and Working Conditions.
European Foundation for the Improvement
of Living and Working Conditions, 2004c
The future landscape for Europe’s food po-
licy. Dublin: European Foundation for the
Improvement of Living and Working Con
ditions.
Eurostat, 2004. Work and health in the
EU: A statistical portrait. Luxembourg: Offi
ce for Official Publications of the European
Communities.
Eurostat, 2005. Agricultural Statistics Qu-
arterly Bulletin: Special Edition: Farm
Structure Survey 2003. Luxembourg: Offi
ce for Official Publications of the European
Communities.
Eurostat, 2006a. Food: From Farm to Fork
Statistics. Luxembourg: Office for Official
Publications of the European Communi
ties.
Eurostat, 2006b. EC Economic Data Poc-
ketbook, October 2006. Luxembourg: Offi
ce for Official Publications of the European
Communities.
Eurostat, 2006c. Agriculture in the Euro-
pean Union: Statistical and Economic In-
formation 2005. Luxembourg: Office for
Official Publications of the European Com
munities.
Eurostat, 2007a. Agricultural statistics:
Data 1995-2005. Luxembourg: Office for
Official Publications of the European Com
munities.
Eurostat, 2007b. Farm Structure Series –
2005. Luxembourg: Office for Official Publi
cations of the European Communities.
FAO, 2002. World Agriculture Towards
2015/2030: Summary Report. Rome: Fo
od and Agriculture Organisation of the Uni
tedNations.
Hattam, C., 2002. Organic Agriculture and
Sustainable Agriculture and Rural Develop-
ment. http://www.fao.org/ORGANICAG/
doc/oa_sard.htm (Accessed 15th May,
2007).
Heinze, L., 2007. State of the World’s Be-
ef Market, 2007 and Beyond. http://www.
ipcva.com.ar/files/203/Charla1.pdf (Ac
cessed 10th May, 2007).
HELCOM Programme Implementation Task
Force, 2001. Definition of agriculture. Tal
linn: Helsinki Commission.
International Agriculture and Technology
Centre, 2005.
Irish Department of Agriculture and Food,
2005.Annual Review and Outlook For Ag-
riculture and Food 2005/2006. Dublin: De
partment of Agriculture and Food.
Lawson, R., 1996. “Economic Importance
and Trends In Ornamental Horticulture”,
http://www.actahort.org/books/432/432_
28.htm (Accessed 3rd June, 2007).
Lawton, K. 2003. “In the Year 2013”.
http://farmindustrynews.com/mag/
farming_year_3/ (Accessed 10thMay,2007).
Masigo, A. and C. Matshego, 2002. Pro-
vincial Report on Education and Training
for Agriculture and Rural Development in
North-West Province (South Africa). Mma-
batho: NorthWest Department of Agricul
ture, Conservation and Environment.
Nowicki, P., 2007. Scenar 2020 – Scena-
rio study on agriculture and the rural
world. http://ec.europa.eu/agriculture/
agrista/2006/scenar2020/final_report/
scenar2020final.pdf (Accessed May 31st,
2007).
Trydeman Knudsen, M., N. Halberg, J.E.
Olesen, J. Byrne, V. Iyer and N. Toly,
2006.Global trends in agriculture and fo-
od systems,http://ceep.udel.edu/publica
tions/sustainabledevelopment/2006_sd_
organic_agriculture_ch_1_Trydeman_et_
al_Byrne_Iyer_Toly.pdf (Accessed 31st
May,2007).
�2
OECD, FAO, 2006. OECD-FAO Agricultural
Outlook 2006-2015. Paris: OECD.
Renaut, A, 2003. “Migrants in European Ag
riculture, the New Mercenaries”, in Decent
work in Agriculture, number 131132 of
Education ouvrière, pp 2328.
Slattery, L., 2007. “Not so full Irish”, The
Irish Times Business This Week, (Friday,
August 24th,2007).www.ireland.com.
Small Farm Center, 2007. Agricultural
Tourism. http://www.sfc.ucdavis.edu/
agritourism/agritour.html (Accessed 15th
May,2007).
US Department of Labor, 2007. Agricultu-
ral Workers. Occupational Outlook Handbo-
ok, 2006-07 Edition, Food Processing Oc
cupations, on the Internet at http://www.
bls.gov/oco/ocos285.htm (Accessed 16th
May, 2007).
US Department of Labor, 2005. A Demog-
raphic and Employment Profile of United
States Farm Workers: Findings from the
National Agricultural Workers Survey
(NAWS) 2001-2002.
USDA, 2006. World Agricultural Supply
and Demand Estimates. http://www.usda.
gov/oce/commodity/wasde/latest.pdf (Ac
cessed 28th May, 2007).
�3
1 PrIEdaS
Lietuvos kaimo plėtros ir žemės ūkio galimybių, grėsmių, silpnybių, stiprybių analizė
Stiprybės Silpnybės
Žemės ir miškų ūkio sektorius sudaro svarbią šalies ūkio struktūros dalį.
Nepalanki žemės ir miškų ūkio struktūra ir gana prasta žemės ūkio sektoriaus infrastruktūra (drenažo sistemos, vietiniai keliai).
Sustiprėjusi maisto pramonės pozicija tarptautinėse rinkose, padidėjusios eksporto apimtys ir pagerėjęs prekybos balanso rodiklis.
Nepakankamai išvystyta žemės rinka, neracionalus žemės naudojimas.
Didelės ekologiškos produkcijos gamybos galimybės. Žemas ūkio mechanizacijos lygis, pasenę įrengimai ir technologijos dėl menko investicijų srauto ir dėl neišnaudotų galimybių (konfiskavimas) gauti lėšų iš bendrų fondų.
Mažos pagrindinių žaliavų, žemės kainos ir santykinai žemi darbo kaštai, palyginus su ES15. Didelis konkurencingumas darbo kaštų srityje.
Dauguma ūkių ir smulkesnės maisto perdirbimo pramonės įmonės neatitinka ES reikalavimų.
Paklausa kaimo turizmo ir poilsio kaime plėtra. Kooperacijos stoka, nėra tinkamų gamintojams organizacijų.
Palankios gamtinės sąlygos ir patirtis, sukaupta plėtojant pieno ir gyvulininkystės sektorių.
Dominuoja vyresnio amžiaus ūkininkai.
Dideli neišnaudotų miškų plotai. Ūkininkams, privačių miškų savininkams ir kaimo gyventojams trūksta profesinių įgūdžių.
Įsikūręs konsultacinių tarnybų ir mokymo centrų tinklas. Žemas mokslinių tiriamųjų darbų ir inovacijų lygis.
Nudrenuotos žemės ir derlingo dirvožemio ištekliai. Intensyvaus ūkininkavimo plotuose trąšų, pesticidų ir chemikalų naudojimas sukelia grėsmę aplinkai.
Santykinai žemas dirvožemio, vandens ir oro užterštumas. Prasta geriamo vandens kokybė.
Dideli neišnaudotų miškų plotai. Dideliuose apleistos žemės plotuose prarandamos gamtinės vertybės (nukenčia kraštovaizdis, bioįvairovė), nebepraktikuojama tradicinė žemės ūkio veikla kai kuriose didelės gamtinės vertės plotuose.
Platus bioįvairovės spektras. Prasta vandens valymo sistemų būklė tiek techniniu, tiek aplinkosaugos aspektu.
Nepakankamai tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio praktika privačiuose miškuose.
Galimybė panaudoti turimus gamtinius išteklius poilsio tikslams Per didelė priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos kaimo vietovėse, kitos alternatyvios veiklos nebuvimas.
Padidėja kaimo bendruomenių aktyvumas bei valstybės dėmesys jų rodomai iniciatyvai vietovėse.
Mažos pajamos kaimo vietovėse, ypač mažiau palankiose ūkininkauti.
Kaimo vietovių turtingas paveldas. Nepakankamai gerai saugomas kaimo kultūros paveldas.
Grynasis migravimo kaimo vietovėse rodiklis yra teigiamas. Vis dar nepakankamai išvystyta kaimo bendruomenių veikla; trūksta lyderių iniciatyvos.
Žemo lygio ir nepakankamai išsivystęs paslaugų sektorius kaimo vietovėse.
Neišvystyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra.
Senstanti kaimo visuomenė ir jaunimo emigracija į miestus.
Trūksta žmogiškųjų išteklių.
Teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos gyventojų visuomenės sveikatos priežiūrą ir aplinkos veiksnių norminimą.
Blogesnė gyvenimo kokybė ir būsto sąlygos.
�4
Galimybės Grėsmės
Padidėjusios galimybės patekti į ES, pasaulinę ir vidaus rinką, išaugusi maisto sauga ir kokybė bei didelės vertės produktų paklausa.
Stiprėjanti konkurencija tarptautinėje ir vietinėje rinkoje.
Narystė ES sudarė sąlygas papildomai finansuoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrą.
Nevienodas naujų šalių Europos Sąjungoje traktavimas BŽŪP atžvilgiu.
Sukurtos palankios sąlygos veiklai nacionaliniu mastu planuoti ir vystyti.
Socialinio stabilumo ir aplinkosaugos pažeidimo rizika, įtakojama išorinių veiksnių, siekiant tenkinti rinkos sąlygas ir išgauti kaip įmanoma didesnį našumą.
Galimybės naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis ir telekomunikacijų tinklais.
Postūmis gaminti naudojant našesnius, bet aplinkosauginiu požiūriu žalingesnius gamybos metodus.
Geresnės sąlygos dalyvauti švietimo ir profesinio mokymo programose užsienyje.
Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas.
Suaktyvėjusi tarptautinio turizmo veikla Lietuvoje pristačius šios šalies kultūrą ir gamtines vertybes.
Specialistų išvykimas dirbti kitur dėl žymiai patrauklesnių darbo sąlygų mieste ir tarptautinėje darbo rinkoje.
Šaltinis: Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų strategijos pagrindinės nuostatos
��
2 PrI
EdaS
Žem
ės ū
kio s
ekto
riaus
dar
bini
nkų
įgyja
mų
kom
pete
ncijų
ir g
ebėji
mų
apra
šai p
agal
prof
esin
io m
okym
o pr
ogra
mas
Agro
serv
iso d
arbu
otoj
o Bi
tinin
kyst
ės ve
rslo
dar
buot
ojo
Ekolo
ginio
ūkio
darb
uotoj
oŪk
inin
ko p
agalb
inin
ko
Kom
pete
ncijo
s ir
gebė
jimai
Augin
ti žem
ės ūk
io ku
ltūra
s, lai
kanti
s tec
hnolo
gin
ių re
ikalav
imų.
Atlik
ti auto
mobil
ių, tr
aktor
ių, že
mės ū
kio m
aši
nų ir
mini
techn
ikos v
arikl
ių, m
azgų
, agr
egatų
ar
dymo
, sur
inkim
o ir jų
keitim
o dar
bus.
Vertin
ti maš
inų te
chnin
ę būk
lę ir a
tlikti t
echn
inę
priež
iūrą.
Dirb
ti su į
vairia
žemė
s ūkio
tech
nika i
r atlik
ti me
chan
izuotu
s žem
ės ūk
io ku
ltūrų
augin
imo
darb
us.
Saug
iai va
iruoti
trak
torius
, auto
mobil
ius ir
že
mės ū
kio m
ašina
s.Te
ikti a
plink
otvar
kos p
aslau
gas.
Steig
ti koo
pera
tyvą.
Įvertin
ti biči
ų šeim
os bū
klę.
Priži
ūrėti
ir ve
isti b
ites.
Rink
ti biči
ų pro
duktu
s.Pa
ruoš
ti biči
ų pro
duktu
s rea
lizav
imui.
Gydy
ti bite
s.Na
ikinti
kenk
ėjus.
Augin
ti med
ingus
auga
lus.
Pask
aičiuo
ti biči
ų mait
inimu
isi re
ikalin
gus
plotus
.Pa
sigam
inti n
esud
ėting
ą inv
entor
ių.At
likti i
nven
toriau
s rem
ontą.
Vairu
oti „B
” kate
gorijo
s auto
mobil
į.Di
rbti s
u „TR
1” ka
tegor
ijos t
rakto
riais
ir su j
ais
agre
gatuo
jamom
is že
mės ū
kio m
ašino
mis.
Paru
ošti d
irvą ž
emės
ūkio
auga
lams a
ugint
i.Na
udoti
auga
lų ap
saug
os pr
iemon
es ir
trąša
s.At
likyti
sėjos
, pas
ėlių p
riežiū
ros i
r der
liaus
nu
ėmim
o dar
bus.
Suda
ryti la
uko a
ugalų
, skir
tų ma
istui
ir paš
arui,
au
ginim
o tec
hnolo
gijas
.Žin
oti au
galus
, tink
ančiu
s biok
uro i
r pluo
što ga
my
bai, i
r sud
aryti
jų au
ginim
o tec
hnolo
gijas
.Pa
rinkti
gyvū
nus,
tinka
mus r
epro
dukc
ijai ir
pr
oduk
tyvum
ui ek
ologin
iame ū
kyje.
Gebė
ti par
inkti p
ašar
us, m
aitint
i gyv
ūnus
.Ta
ikyti g
yvūn
ų eko
loginė
s pro
dukc
ijos
gamy
bo
s tec
hnolo
gijas
.Ge
bėti v
esti g
yvūn
ų eko
loginė
s pro
dukc
ijos
apsk
aitą i
r aps
kaiči
uoti k
aštus
.Ge
bėti v
airuo
ti tra
ktoriu
s, že
mės ū
kio sa
vaei
ges m
ašina
s ir a
utomo
bilius
.Mo
kėti a
tlikti n
esud
ėting
us te
chnik
os re
monto
da
rbus
ir tec
hninę
priež
iūrą.
Gebė
ti užti
krinti
darb
uotoj
ų sau
gos i
r sve
ikatos
be
i prie
šgais
rinės
saug
os re
ikalav
imų l
aiky
mąsi.
Taiky
ti rink
os ek
onom
ikos d
ėsniu
s.Pl
anuo
ti ir o
rgan
izuoti
žemė
s ūkio
darb
us.
Dirb
ti žem
ę, trę
štį, p
aruo
šti sė
klą sė
jai ir
sėti
ir sod
inti.
Priži
ūrėti
pasė
lius.
Ruoš
ti paš
arus
juos
sand
ėliuo
ti, įve
rtinti j
ų ko
kybę
.Nu
statyt
i paš
arų k
iekį a
tskirų
rūšių
gyvu
lia
ms, ju
os še
rti ir p
rižiūr
ėti.
Regu
liuoti
žemė
s ūkio
ir gy
vulin
inkys
tės
mašin
as be
i įren
ginius
, sav
aran
kiška
i dirb
ti tra
ktoria
is ir a
greg
atais.
Prof
esinė
veikl
a,
kuria
gali
vers
tis
pažy
mėji
mo
savi-
ninka
s
Gali d
irbti a
gros
ervis
o įmo
nėse
, žem
ės
ūkio
bend
rovė
se, ū
kinink
ų ūkiu
ose.
Gali s
teigti
savo
agro
servi
so įm
onę,
kurti
koop
eraty
vą ar
ba da
lyvau
ti koo
pera
tyvų
veikl
oje. K
adan
gi įgy
ja vid
urinį
išsil
avini
mą
, gali
tolia
u tęs
ti stud
ijas a
ukšte
snioj
oje
arba
aukš
tojoje
mok
ykloj
e.
Bitin
inkav
imas
; med
ingų a
ugalų
augin
imas
; bit
inink
ystės
inve
ntorių
gamy
ba ir
remo
ntas;
mech
aniza
cijos
pana
udoji
mas b
itinink
o ūky
je;
trans
porto
priem
onės
naud
ojima
s bitin
inkys
tėje.
Žemė
s ūkio
auga
lų au
ginim
as ek
ologin
iame
ūkyje
. Eko
loginė
gyvu
linink
ystės
prod
ukcij
os
gamy
ba. Ž
emės
ūkio
darb
ų mec
haniz
avim
as
ekolo
giniam
e ūky
je. G
amyb
os pr
oces
o dar
bų
plana
vimas
ir or
ganiz
avim
as.
Gali u
žsiim
ti ūkin
inkav
imu,
ekolo
gine ž
emdir
by
ste, v
eislin
ių gy
vulių
augin
imu,
sėkli
ninky
ste
��
Žem
ės ū
kio g
amyb
os ve
rslo
dar
bini
nko
Ži
rgin
inky
stės
vers
lo d
arbu
otoj
oAp
linko
tvar
kos d
arbi
nink
o
Deko
raty
vinio
apže
ldin
imo
vers
lo d
ar
buot
ojo
Kom
pete
ncijo
s ir
gebė
jimai
Paru
ošti d
irvą ž
emės
ūkio
auga
lams a
ugint
i, na
udoti
dirvo
s der
lingu
mo di
dinim
o prie
mone
s.Ta
ikyti a
ugalų
apsa
ugos
priem
ones
.At
likti s
ėjos,
sodin
imo,
auga
lų pr
iežiūr
os ir
derlia
us nu
ėmim
o dar
bus.
Augin
ti žem
ės ūk
io au
galus
inten
syvio
mis
techn
ologij
omis.
Ekolo
giška
i aug
inti ž
emės
ūkio
auga
lus.
Parin
kti gy
vuliu
s ir p
aukš
čius,
tinka
mus r
epro
du
kcija
i ir pr
oduk
tyvum
ui.Pa
rinkti
paša
rus g
yvuli
ams i
r pau
kščia
ms.
Šerti
ir priž
iūrėti
gyvu
lius i
r pau
kščiu
s.Me
lžti. T
aikyti
melž
imo t
echn
ologij
as.
Vairu
oti že
mės ū
kio tr
aktor
ius, s
avae
iges ž
emė
s ūkio
maš
inas.
Atlik
ti nes
udėti
ngus
tech
nikos
remo
nto da
rbus
ir t
echn
inę pr
iežiūr
ą.At
likti ž
emės
ūkio
mech
anizu
otus d
arbu
s.Sa
ugiai
dirb
ti.Ta
ikyti r
inkos
ekon
omiko
s dės
nius.
Plan
uoti i
r org
anizu
oti že
mės ū
kio da
rbus
.
Saug
iai di
rbti.
Naud
otis i
nform
acinė
mis t
echn
ologij
omis.
Selek
cionu
oti, v
eisti ž
irgus
.Au
ginti ž
irgus
.Ga
minti
, san
dėliu
oti pa
šaru
s.Pr
ižiūr
ėti ži
rgus
.Su
teikti
pirm
ąją ve
terina
rinę p
agalb
ą.Tr
eniru
oti ži
rgus
bei p
aruo
šti ju
os va
ržybo
ms.
Paru
ošti v
aržy
bų ai
kštę.
Pa
dėti r
aiteli
ams i
r org
aniza
toriam
s per
var
žyba
s.Pa
ruoš
ti spo
rtinį in
vento
rių va
ržybo
ms.
Įvertin
ti ver
slo ap
linką
.
Proje
ktuoti
parkų
, gėly
nų, s
odyb
ų ir k
itų ob
jektų
apže
ldinim
ą ir s
utvar
kymą
. Įgy
vend
inti įv
airių
terito
rijų ap
želdi
nimo p
lanus
.Pa
reng
ti med
žius,
gėles
, įren
gti ve
jas, g
ėlynu
s, tak
us ir
kitus
maž
osios
arch
itektū
ros o
bjektu
s. Pa
reng
ti eko
logišk
as ap
saug
os pr
iemon
es nu
o lig
ų ir k
enkė
jų.Au
ginti,
priži
ūrėti
gėles
ir de
kora
tyvini
us au
galus
. Ko
nsult
uoti i
ndivi
duali
us sa
vinink
us ir
firmas
ap
linko
s tva
rkymo
klau
simais
.
Saug
iai di
rbti.
Skait
yti ir
nužy
mėti v
ietov
ėje že
ldynų
pr
ojektu
s.Pa
ruoš
ti žem
ę želd
ynam
s.Na
udoti
s aug
alų ap
saug
os pr
iemon
ėmis.
Daug
inti d
ekor
atyvin
ius au
galus
.Įre
ngti v
ejas,
gėlyn
us, ta
kus i
r kitu
s maž
osio
s arch
itektū
ros o
bjektu
s.Tv
arky
ti ir p
rižiūr
ėti pa
rkų, g
ėlynų
, sod
ybų
aplin
ką.
Kons
ultuo
ti ind
ividu
alius
savin
inkus
aplin
kos
tvarky
mo ir
apže
ldinim
o klau
simais
.Di
rbti ž
eldyn
ų prie
žiūra
i skir
tais į
rank
iais i
r me
chan
izmais
.Įve
rtinti v
erslo
aplin
ką.
Naud
otis i
nform
acinė
mis t
echn
ologij
omis.
Bend
rauti
ir be
ndra
darb
iauti.
Prof
esinė
veikl
a,
kuria
gali
vers
tis p
a-žy
mėji
mo
savin
inkas
Žemė
s ūkio
auga
lų au
ginim
as; g
yvuli
ų ir p
aukš
čių
augin
imas
; žem
ės ūk
io da
rbų m
echa
niza
vimas
; gam
ybos
proc
eso d
arbų
plan
avim
as ir
orga
nizav
imas
Žirgų
augin
imas
; žirg
ų veis
imas
; žirg
ų tre
nirav
ima
s; žir
gų sp
orto
reng
inių p
aruo
šimas
Darb
as in
dividu
alios
e ir k
omer
cinės
e įmo
nėse
, or
ganiz
acijo
se, fi
rmos
e, ūk
iuose
, šiltn
amiuo
se,
mede
lynuo
se, ta
ip pa
t užd
arų p
atalpų
inter
jeruo
se
ir ind
ividu
alios
e nam
ų vald
ose
Mažo
sios a
rchite
ktūro
s obje
ktų įre
ngim
as;
želdi
nių tv
arky
mas i
r prie
žiūra
; indiv
iduali
ų sa
vinink
ų kon
sulta
vimas
Sodi
nink
o ir
darž
inin
ko
Želd
inių
tvar
kyto
jo
Kaim
o ve
rslų
dar
bini
nko
Kaim
o ve
rslų
org
aniza
toria
us
Kom
pete
ncijo
s ir
gebė
jimai
Parin
kti, p
aruo
šti ir
įdirb
ti dirv
as da
ržovė
ms,
vaism
edžia
ms ir
uogin
iams a
ugala
ms au
ginti;
Varto
ti org
anine
s ir m
inera
lines
trąš
as.
Paru
ošti ž
emių
mišin
ius, s
ėklas
sėjai
, aug
inti
daigu
s.At
likti v
isus d
aržo
ir so
do au
galų
priež
iūros
da
rbus
.Nu
imti d
erlių
, par
uošti
daržo
ves,
vaisi
us ir
uoga
s laik
ymui
ir per
dirbim
ui, at
likti j
ų pirm
inį
perd
irbim
ą.
Paru
ošti t
erito
riją ap
želdi
nimui.
Saug
iai di
rbti s
u želd
inių p
riežiū
ros m
ašino
mis
ir aps
augo
s nuo
kenk
ėjų p
riemo
nėmi
s.At
pažin
ti, pa
rinkti
, par
uošti
ir pr
ižiūr
ėti di
rvo
žemį
.At
likti m
ažos
ios ar
chite
ktūro
s elem
entų
kūrim
o da
rbus
.At
skirti
auga
lų lig
as ir
kenk
ėjus.
Parin
kti ek
ologiš
kas a
psau
gos n
uo lig
ų ir k
en
kėjų
priem
ones
.
Dirb
ti kaim
o ver
slų or
ganiz
atoria
us pa
dėjėj
ais.
Dirb
ti žem
ę, au
ginti i
r priž
iūrėti
auga
lus ar
gy
vūnu
s, va
ldyti p
agrin
dines
lauk
inink
ystės
ir gy
vu
linink
ystės
maš
inas i
r įren
gimus
, sud
aryti
ūkio
plėtoj
imo p
laną,
skaič
iuoti p
ajama
s ir iš
laida
s. Pr
ižiūr
ėti ar
klius
, jodin
ėti, d
resu
oti, g
amint
i ir
sand
ėliuo
ti paš
arus
, šer
ti arkl
ius.
Paru
ošti d
irvas
daržo
vėms
, vais
medž
iams i
r kt.,
varto
ti trą
šas,
paru
ošti s
ėklas
, nuim
ti ir p
erdir
bti.
augia
i dirb
ti. At
likti ž
emės
dirb
imo i
r aug
alų pr
iežiūr
os
darb
us.
Priži
ūrėti
gyvu
lius.
Paru
ošti i
r rea
lizuo
ti pro
dukc
iją.
Plan
uoti d
arbu
s.Pa
rinkti
ir va
ldyti i
štekli
us.
Pare
ngti v
erslo
plan
ą, pr
ojektu
s.Tv
arky
ti įmo
nės a
pska
itą.
Atsis
kaity
ti už į
monė
s veik
lą.
��
Sodin
ti, au
ginti,
daug
inti ir
priži
ūrėti
gėles
, krū
mus i
r med
žius.
Įvertin
ti ver
slo ap
linką
.Na
udoti
s info
rmac
inėmi
s tec
hnolo
gijom
is.
Gami
nti pi
eno p
rodu
ktus p
agal
techn
ologin
es in
str
ukcij
as, n
audo
ti ir p
rižiūr
ėti pi
lstym
o, fas
avim
o ir k
t. įre
ngini
us.
Rank
iniu b
ūdu a
rba m
echa
nizuo
tais p
jūklai
s pa
ruoš
ti gyv
ulių s
kerd
ienas
, išgy
slinti
ir iš
rūšiu
oti
mėsą
, sufo
rmuo
ti gam
inius
(deš
ras,
faršą
ir kt.
), pa
ruoš
tipus
fabrik
ačius
, aps
kaiči
uoti p
rodu
kcijo
s iše
igą.
SAtlik
ti tec
hninę
priež
iūrą.
Nusta
tyti g
edim
us.
Šalin
ti nes
udėti
ngus
gedim
us.
Vairu
oti tr
ansp
orto
priem
ones
.
Prof
esinė
veikl
a,
kuria
gali v
ersti
s paž
y-m
ėjim
o sa
vinink
as
Pare
nka,
paru
ošia
ir įdir
ba di
rvas.
Sodo
ir da
ržo au
galų
priež
iūra.
Derlia
us nu
ėmim
as ir
pirmi
nis pe
rdirb
imas
.
Dirvo
s par
uošim
as ir
tręšim
as; s
augu
s aug
alų
apsa
ugos
priem
onių
naud
ojima
s; že
ldynų
įren
gimas
ir pr
iežiūr
a
Dirb
ti pas
ūkini
nkus
ar ak
cinės
e ben
drov
ėse
Pagr
indini
ai že
mės ū
kio da
rbai;
versl
o org
aniz
avim
as ka
ime;
mech
anizm
ų ir s
avae
igių
mašin
ų vald
ymas
Kaim
o ve
rslų
pas
laugų
teikė
jo
Žem
ės ū
kio te
chni
ko re
mon
tinin
ko
Melio
racij
os d
arbu
otoj
oŽi
rgų
kaus
tyto
jo
Kom
pete
ncijo
s ir
gebė
jimai
Saug
iai di
rbti.
Atlik
ti žem
ės di
rbim
o ir a
ugalų
priež
iūros
da
rbus
.Pr
ižiūr
ėti gy
vuliu
s.Pa
ruoš
ti ir r
ealiz
uoti p
rodu
kciją
.Pl
anuo
ti dar
bus.
Parin
kti ir
valdy
ti ište
klius
.Pa
reng
ti ver
slo pl
aną,
proje
ktus.
Tvar
kyti į
monė
s aps
kaitą
.At
siska
ityti u
ž įmo
nės v
eiklą.
Atlik
ti tec
hninę
priež
iūrą.
Nusta
tyti g
edim
us.
Šalin
ti nes
udėti
ngus
gedim
us.
Vairu
oti tr
ansp
orto
priem
ones
..
Saug
iai di
rbti.
Parin
kti že
mės ū
kio m
ašino
ms ek
sploa
tacine
s me
džiag
as.
Nusta
tyti ž
emės
ūkio
mašin
ų ged
imus
.At
likti ž
emės
ūkio
mašin
ų tec
hninė
s prie
žiūro
s op
erac
ijas.
Paru
ošti ž
emės
ūkio
mašin
as la
ikymu
i.Va
iruoti
(B, C
1 kate
gorijų
autom
obiliu
s ir T
R1,
TR2,
SZ ka
tegor
ijų tr
aktor
ius) t
rans
porto
pr
iemon
es.
Parin
kti ko
nstru
kcine
s med
žiaga
s ir ja
s ap
dirbti
.Sk
aityti
darb
o brė
žinius
.Re
montu
oti de
tales
šaltk
alvio,
kalvi
o, su
virini
mo
ir me
chan
inio a
pdirb
imo b
ūdais
.Įve
rtinti ž
emės
ūkio
mašin
ų deta
lių, m
azgų
tec
hninę
būklę
.De
fektuo
ti žem
ės ūk
io ma
šinų d
etales
ir ma
zgus
.Ta
isyti ž
emės
ūkio
mašin
ų mec
haniz
mus,
siste
mas i
r agr
egatu
s.
Saug
iai di
rbti.
Atlik
ti nes
udėti
ngus
meli
orac
ijos i
r rem
onto
darb
us.
Dirb
ti įva
irius m
echa
nizuo
tus ž
emės
ūkio
ir me
liora
cijos
darb
us.
Atlik
ti maš
inų re
monto
darb
us ša
ltkalv
iškais
, su
virini
mo ir
kalvi
škais
įrank
iais.
Naud
otis t
echn
inės p
riežiū
ros i
r rem
onto
dirbtu
vių
įreng
iniais
, atlik
ti maš
inų pr
iežiūr
os da
rbus
.Ek
sploa
tuoti m
elior
acine
s maš
inas.
Vairu
oti au
tomob
ilį.Įve
rtinti v
erslo
aplin
ką.
Naud
otis i
nform
acinė
mis t
echn
ologij
omis.
Kalti
papr
astas
ir or
toped
ines p
asag
as ka
lvė
je na
udoja
nt an
glišk
ą ir p
ranc
ūzišk
ą kali
mo
techn
iką.
Apdr
ožti d
arbin
ių ir s
portin
ių žir
gų ka
nopa
s ir
paru
ošti j
as ka
ustym
ui.Pa
kaus
tyti d
arbin
ius ir
spor
tinius
žirg
us.
Atlik
ti aliū
rų ko
rekc
ijas.
Prof
esinė
veikl
a,
kuria
gali v
ersti
s paž
y-m
ėjim
o sa
vinink
as
Pagr
indini
ai že
mės ū
kio da
rbai;
versl
o org
aniza
vim
as ka
ime;
mech
anizm
ų ir s
avae
igių m
ašinų
va
ldyma
s
Mašin
ų tec
hninė
s prie
žiūro
s ir t
aisym
o pas
lau
gų te
ikima
s (ma
šinų t
echn
inė pr
iežiūr
a, ma
šinų
detal
ių re
monta
s, ma
šinų t
aisym
as)
Melio
racij
os įre
ngini
ų eks
ploata
cija i
r rem
ontas
; me
liora
cijos
įreng
inių m
ontav
imas
; keli
ų ir h
idro
techn
inių s
tatini
ų stat
yba b
ei pr
iežiūr
a
Kala
pasa
gas k
alvėje
ir ka
usto
darb
inius
ar
klius
bei s
portin
ius ži
rgus
, atlie
ka ži
rgų a
liūrų
ko
rekc
ijas
��
Kaim
o tu
rizm
o da
rbuo
tojo
Ka
imo
turiz
mo
orga
niza
toria
us
Kom
pete
ncijo
s ir g
ebėji
mai
Priim
ti ir a
pgyv
endin
ti poil
siauto
jus.
Bend
rauti
su po
ilsiau
tojais
ir tur
istais
įver
tinan
t jų
inter
esus
, amž
ių ir i
šsila
vinim
ą.Ga
minti
nesu
dėtin
gus p
atiek
alus b
ei gė
rimus
ir tei
kti
maitin
imo p
aslau
gas.
Orga
nizuo
ti lais
valai
kio už
siėmi
mus p
agal
lietuv
ių lia
udies
papr
očius
ir tra
dicija
s.Tv
arky
ti sod
ybos
aplin
ką.
Orga
nizuo
ti pra
moga
s kaim
e, tai
kant
liaud
ies ve
rslus
ir a
matus
.Sp
ręsti
aplin
kosa
ugos
ir ek
ologin
es pr
oblem
as.
Mokė
ti teik
ti pirm
ąją m
edici
nos p
agalb
ą ir s
augia
i dir
bti.
Įvertin
ti ver
slo ap
linką
.Na
udoti
s info
rmac
inėmi
s tec
hnolo
gijom
is.
Įreng
ti kaim
o sod
ybą i
r prita
ikyti j
ą tur
izmo v
eiklai
.Su
daryt
i turis
tams g
yven
imo i
r poil
sio są
lygas
.Or
ganiz
uoti s
večių
laisv
alaikį
paga
l kra
što tr
adici
jas ir
papr
očius
.Or
ganiz
uoti m
aitini
mą.
Pare
ngti e
ksku
rsijų
maršr
utus.
Orga
nizuo
ti išv
ykas
į žym
ias ap
ylink
ės vi
etas.
Supa
žindin
ti tur
istus
su kr
ašto
etnog
rafija
, liau
dies a
matai
s.Or
ganiz
uoti š
vente
s pag
al sv
ečių
page
idavim
us.
Įvertin
ti ver
slo ap
linką
.Be
ndra
uti ir
bend
rada
rbiau
ti.Te
ikti p
irmąją
paga
lbą ir
saug
iai di
rbti.
Naud
otis i
nform
acinė
mis t
echn
ologij
omis.
Prof
esinė
veikl
a, ku
ria
gali v
ersti
s paž
ymėji
mo
savin
inkas
Poils
iautoj
ų priė
mima
s ir a
pgyv
endin
imas
; sod
ybos
ap
linko
s tva
rkyma
s, ma
itinim
o pas
laugų
teiki
mas;
poil
siauto
jų lai
svala
ikio b
ei pr
amog
ų org
aniza
vimas
.
Žuvų
veisi
mas;
žuvų
augin
imas
; hidr
otech
ninių
įreng
inių i
r tve
nkini
ų prie
žiūra
; žve
jyba;
žvejy
bos į
rang
os ek
sploa
tacija
ir r
emon
tas.
Šaltin
is : A
tvira
infor
mavim
o, ko
nsult
avim
o ir o
rienta
vimo s
istem
a (AI
KOS)
��
3 PrIEdaS
Žemės ūkio sektoriaus specialistų įgyjamų kvalifikacijų aprašai pagal aukštojo mokslo studijų programas
Programa Suteikiama kvalifikacija Kvalifikacijos aprašas
Neuniversitetinių studijų programos (trukmė – 3–3,5 metai)
Agroverslai ir jų technologijos(Studijų sritis – biomedicinos mokslai)
Žemės ūkio profesinis bakalauras, technologas
Baigę galės įsidarbinti valstybinėse ir privačiose žemės ūkio bendrovėse, veisti verslinius sodus, uogynus ir bitynus, ekologinio ūkininkavimo ūkius, kurti privačias žemės ūkio firmas, kurios specializuojasi žemės ūkio gamyboje bei vystyti kitą komercinę veiklą, teikiant paslaugas. Ši specialybė labai palanki individualiam verslui kurti.
Žemės ūkio technologija(Studijų sritis – biomedicinos mokslai )
Žemės ūkio profesinis bakalauras, technologas
Absolventai galės dirbti įvairiose žemės ūkio produkcijos gamybos srityse, vadovauti žemės ūkio produkcijos gamybai, sandėliavimui ir realizacijai, organizuoti verslo įmonės (padalinio) veiklą, kurti savo verslą.
Želdynai ir jų dizainas(Studijų sritis – technologijos mokslai)
Kraštotvarkos profesinis bakalauras, inžinierius
Baigę galės dirbti medelynuose, gėlininkystės ūkiuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, botanikos sode, įvairiose apželdinimo darbų įmonėse, kaimo turizmo įmonėse, gėlių ir floristikos parduotuvėse; teikti konsultacijas ir paslaugas kitose veiklos srityse, kurti individualias įmones.
Želdynų dizainas(Studijų sritis –technologijos mokslai)
Kraštotvarkos profesinis bakalauras, inžinierius
Absolventai galės dirbti medelynuose, gėlininkystės ūkiuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, rezervatuose, botanikos soduose, mokslo, mokymo, projektavimo ir apželdinimo įstaigose, agroturizmo firmose, gėlių ir floristikos parduotuvėse, salonuose, gėlių komponavimo ir interjero apipavidalinimo srityse, vystyti kitą fitokomercinę ir agroturizmo veiklą teikiant konsultacijas ir paslaugas, kurti šių sričių smulkią ar vidutinę įmonę.
Želdinamų teritorijų inžinerija(Studijų sritis – technologijos mokslai)
Kraštotvarkos profesinis bakalauras, inžinierius
Absolventai galės dirbti valstybinėse ir privačiose struktūrose želdinamų teritorijų įrengimo ir priežiūros, smulkiosios želdynų architektūros gamybos srityse, galės dirbti mokslo, mokymo ir želdyno projektavimo, įrengimo ir priežiūros įstaigose, besirūpinančiose kraštovaizdžio tvarkymu; įmonėse bei organizacijose, turinčiose želdynų plotus; kurti privačias želdynų įrengimo ir priežiūros firmas, kurios specializuojasi sodybos želdyno įrengimo bei smulkiosios architektūros gamyboje bei vystyti kitą komercinę veiklą, teikiant paslaugas.
Žemės ūkio technika(Studijų sritis – technologijos mokslai)
Transporto inžinerijos profesinis bakalauras, inžinierius
Absolventai galės dirbti žemės ūkio technikos serviso bei remonto įmonėse
Veterinarija(Studijų sritis – biomedicinos mokslai )
Veterinarinės medicinos profesinis bakalauras, veterinarijos felčeris
Absolventai galės aptarnauti fermas ir ūkininkus, atlikti dirbtinio gyvulių apvaisinimo, kastravimo, naminių paukščių vakcinacijos darbus; dirbti kokybės inspekcijose bei tarnybose, kontroliuoti gyvulių skerdimo ir mėsos perdirbimo įmones.
Universitetinių studijų programos (trukmė: bakalauras – 4–5 metai; magistras – 2 metai)
Agronomija (Studijų sritis – biomedicinos mokslai)
Agronomijos bakalauras, agronomijos magistras
Absolventai galės dirbti žemės ūkio bendrovėse, daržininkystės, sėklininkystės įmonėse, šiltnamiuose, individualiuose ūkiuose, konsultavimo tarnybose, augalininkystę aptarnaujančiose firmose, žemės ūkio ministerijos pavaldumo įstaigose, kaimo savivaldos institucijose
Sodininkystė ir apželdinimas (Studijų sritis – biomedicinos mokslai)
Agronomijos bakalauras Absolventai galės dirbti vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse, eksporto, importo, paslaugų ir kraštotvarkos organizacijose, sodininkystės ir daržininkystės versliniuose ūkiuose, dekoratyvinių želdinių auginimo ir realizavimo įmonėse, konsultavimo tarnybose.
Žemės ūkio technologijos ir jų vadyba (Studijų sritis – biome-dicinos mokslai)
Agronomijos bakalauras Absolventai galės dirbti ūkiuose arba verslo įmonėse, užsiimančiose augalų veislinės sėklos auginimu, atnaujinimu, paruošimu, laikymu ir realizavimu; konsultavimo tarnybose, susijusiose su smulkiais žemės ūkio verslais, kurti ekologinius ūkius, verslinius bitynus, augalinę produkciją perdirbančias įmones ir joms vadovauti
�0
Programa Suteikiama kvalifikacija Kvalifikacijos aprašas
Žemėtvarka (Studijų sritis – technologijos mokslai)
Kraštotvarkos bakalauras, kraštotvarkos magistras
Absolventai galės dirbti apskričių, rajonų, seniūnijų žemėtvarkos tarnybose, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Žemėtvarkos institute, Aerogeodezijos institute.
Žemės ūkio verslo vadyba (Studijų sritis – socialiniai mokslai)
Vadybos ir verslo administravimo bakalauras, vadybos ir verslo administravimo magistras
Absolventai galės dirbti žemės ūkio įmonėse, konsultavimo tarnybose, mokslinio tyrimo organizacijose, mokymo institucijose, kaimo savivaldos institucijose, žemės ūkio produktus perdirbančiose pramonės įmonėse, komercinėse struktūrose, ES paramos žemės ūkio organizacijoms įsavinimo administravimo institucijose
Žemės ūkio produktų gamybos inžinerija (Studijų sritis – technologijos mokslai)
Mechanikos inžinerijos bakalauras, mechanikos inžinerijos magistras
Absolventai galės dirbti žemės ūkio valdymo, technikos paslaugų įmonėse, firmose, stambiuose ūkiuose, žemės ūkio gamybos kooperatyvuose arba savarankiškai ūkininkauti bei agroprekyboje
Žemės ūkio produktų laikymo ir perdirbimo inžinerija (Studijų sritis – technologijos mokslai)
Mechanikos inžinerijos bakalauras, mechanikos inžinerijos magistras
Absolventai galės dirbti žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo įmonių inžinerinėse technologinėse tarnybose, įmonių kokybės valdymo sistemose
Žemės ūkio mechanikos inžinerija (Studijų sritis – technologijos mokslai)
Mechanikos inžinerijos bakalauras, mechanikos inžinerijos magistras
Absolventai galės dirbti mašinų serviso, žemės ūkio technikos gamybos įmonių, firmų vyriausiais specialistais inžinerinėse tarnybose bei vadovais
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba(Studijų sritis – technologijos mokslai)
Mechanikos inžinerijos bakalauras, mechanikos inžinerijos magistras
Absolventai galės dirbti įmonių ir organizacijų specialistais, kur reikalingos techninės žinios bei dirbti žemės ūkio ir kitų šakų valdymo ir administravimo institucijų, mokymo ir mokslo įstaigų, konsultavimo, projektavimo organizacijų ir verslo struktūrų vadovais, vadybininkais
Žemės ūkio inžinerijos vadyba (Studijų sritis – technologi-jos mokslai)
Mechanikos inžinerijos magistras
Absolventai galės dirbti žemės ūkio ir kitų šakų valdymo ir administravimo institucijų, mokymo ir mokslo įstaigų, konsultavimo, projektavimo organizacijų ir verslo struktūrų vadovais, vadybininkais
Žemės ūkio energetikos inžinerija (Studijų sritis – tech-nologijos mokslai)
Energetikos bakalauras, energetikos magistras
Absolventai galės dirbti žemės ūkio produkcijos gamybos ir perdirbimo įmonėse; šilumos, elektrotechninio automatinio valdymo bei kaimo komunalinio ūkio informatikos bei telekomunikacijų ūkio specialistais
Žemės ūkio ekonomika (Studi-jų sritis – socialiniai mokslai)
Ekonomikos bakalauras, ekonomikos magistras
Absolventai galės dirbti verslo, valstybės, viešojo sektoriaus, švietimo ir mokslo institucijose, susijusiose su agrosocialinių procesų analize, vertinimu, administravimu, sistemų ir ryšių juose projektavimu, finansavimu, stebėsena
Žemės ūkio buhalterinė apskaita ir finansai (Studijų sritis – socialiniai mokslai)
Vadybos ir verslo administravimo bakalauras, vadybos ir verslo administravimo magistras
Absolventai galės dirbti apskaitos ir finansų vadybininku žemės ūkio ir jo infrastruktūros verslo įmonėse, valstybinėse mokesčių, draudimo, kontrolės, konsultavimo ir oficialiosios statistikos įstaigose
Veterinarinė maisto sauga(Studijų sritis – biomedicinos mokslai)
Visuomenės sveikatos bakalauras, visuomenės sveikatos magistras,
Absolventai gali dirbti įvairiose gyvūninių ir negyvūninių maisto produktų gamybos, prekybos, viešojo maitinimo ir visuomenės sveikatos užtikrinimo srityse, savivaldybių ir apskričių sveikatos tarnybose
Veterinarinė medicina (Studijų sritis – biomedicinos mokslai)
Veterinarijos gydytojas Absolventai gali dirbti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Veterinarijos laboratorijose, pasienio valstybinėje veterinarijos tarnyboje, verstis veterinarine farmacine veikla, stambių ir smulkiųjų gyvulių privačia gydomąja praktika, maisto įmonėse valstybiniais veterinarijos inspektoriais
Kaimo plėtros administravimas (Studijų sritis – socialiniai mokslai)
Vadybos ir verslo administravimo bakalauras
Absolventai gali dirbti žemės ūkio ir kaimo plėtros valdymo sistemoje, viešojo administravimo, savivaldos, konsultavimo institucijose ir agentūrose bei nevyriausybinėse organizacijose, vykdančiose žemės ūkio ir kaimo plėtros projektus
Kaimo komunalinė inžinerija (Studijų sritis – technologijos mokslai)
Inžinierius Absolventai galės dirbti kaimo komunalinio ūkio, aplinkosaugos, atliekų tvarkymo tarnybose bei įmonėse, savivaldybėse, švietimo įstaigose ir kitose institucijose
Gyvulininkystės technologija (Studijų sritis – biomedicinos mokslai)
Gyvulininkystės technologijos bakalauras, gyvulininkystės technologijos magistras
Absolventai gali dirbti įvairiose gyvulininkystės srityse, konsultavimo tarnybose, gyvulių veislininkystėje, pašarų gamybos ir jų kokybės vertinimo sistemoje
�1
Programa Suteikiama kvalifikacija Kvalifikacijos aprašas
Hidrotechnikos inžinerija (Studijų sritis – technologijos mokslai)
Aplinkos inžinerijos bakalauras, aplinkos inžinerijos magistras
Absolventai gali dirbti melioracijos, statybinėse įmonėse, Hidroprojektuose, aplinkos apsaugos, vandens kelių, energetikos tarnybų žinybose
Ekologija (Studijų sritis – bio-medicinos mokslai)
Ekologijos ir aplinkotyros bakalauras, ekologijos ir aplinkotyros magistras
Galės dirbti Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose, Aplinkos apsaugos agentūroje, Aplinkos apsaugos inspekcijoje, regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose, rajoninėse agentūrose, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei savivaldybių ekologais
Šaltinis: Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema (AIKOS)
Tiražas 200 egz. Užsakymo Nr. 7576Spausdino UAB „Judex“, Europos pr. 122, LT46351 Kaunas, tel. (837) 341246
�