Projektas „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“

Projekto vykdytojas

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras

Produktyviojo mokymosi modelis

2011 m., Vilnius

2

SANTRAUKA

Produktyviojo mokymosi tikslas – padėti mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų

arba iškritusiems iš švietimo sistemos, pozityviai socializuotis, pritapti švietimo sistemoje per

pasirinktą ir asmeniškai patrauklią darbinę veiklą.

Produktyviojo mokymosi uždaviniai:

1. Sudaryti sąlygas dalyvauti produktyvioje praktinėje veikloje, kad mokinys

galėtų:

plėtoti asmeninius interesus įvairiose veiklose;

atrasti sau patrauklias veiklas;

priimti sprendimus įvairiose pasirinktos veiklos situacijose ir modeliuoti jų įgyvendinimo

scenarijus.

2. Leisti pasirinkti patrauklią ir įvairią produktyvią veiklą, kad mokinys galėtų:

savarankiškai kontroliuoti veiklos sąlygas;

planuoti veiklą;

įgyvendinti veiklą;

įvertinti veiklos rezultatus;

suformuluoti išvadas apie veiklos rezultatus ir jos tobulinimo galimybes.

3. Sudaryti sąlygas asmeninės veiklos refleksijai, kad mokinys galėtų susieti veiklą

su sociokultūrine aplinka, įprasminti individualų patyrimą visuomenės kontekste, galėtų

projektuoti savo gyvenimo karjerą (Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje gairės, 2007).

Produktyviojo mokymosi principai:

asmeninių mokymosi tikslų išsikėlimas ir įprasminimas;

mokymosi motyvacijos skatinimas;

teorinio ir praktinio mokymosi sąsajos su bendruoju lavinimu ir profesinės karjeros

planavimu;

mokymo turinio individualizavimas, atsižvelgiant į mokinio poreikius, interesus, gebėjimus,

asmeninį patyrimą;

savarankiškumo ir atsakomybės už veiklos rezultatus ugdymas;

praktinės veiklos prieinamumas;

produktyvios veiklos įvairovė;

socialinė komunikacija ir veiklos refleksija;

3

individualių poreikių, asmeninės patirties plėtotė aktyvioje darbinėje ir/ar socialiai

prasmingoje veikloje.

Mokinių įgyjamos bendrosios produktyviojo mokymosi kompetencijos:

mokymosi mokytis kompetencija;

komunikavimo ir refleksijos kompetencija;

veiklos kompetencija;

sprendimų priėmimo kompetencija;

kritinio mąstymo kompetencija

Produktyviojo mokymosi metu įgyjamos kompetencijos pagal mokinio galimybes

orientuojamos ir į atitinkamus Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokyklos mokiniams

formuluojamus standartus ar kitus jų kompetencijas apibrėžiančius dokumentus.

Produktyvusis mokymasis skirtas keturiolikos–aštuoniolikos metų amžiaus vaikams.

Jaunimo mokykloje šis amžius yra reglamentuojamas Jaunimo mokyklų nuostatuose.

Produktyvusis mokymasis apima individualią mokinio veiklą, mokymąsi grupėje,

mokymąsi realioje gyvenimo aplinkoje projektiniu metodu, mokytojui padedant ir konsultuojant.

Individualioje mokymosi veikloje išryškinami individualūs mokinių mokymosi

poreikiai. Mokiniai skatinami pasirinkti jiems patrauklią veiklą konkrečioje darbo vietoje.

Produktyvusis mokymasis gali būti organizuojamas:

bendrojo lavinimo arba profesinėse mokyklose (grupėje mokosi 12–15 mokinių);

sudaroma produktyvaus mokymosi grupė neformalaus ugdymo mokyklose;

steigiama produktyvaus mokymosi mokykla;

steigiamas produktyvaus mokymosi centras nedirbančiam jaunimui;

mokyklose produktyvus mokymasis gali būti taikomas kaip ugdymo proceso metodas.

Siekiama, kad produktyvusis mokymasis taptų mokyklos natūralia veikla:

mokinių dalyvavimu inovaciniuose tarptautiniuose projektuose;

mokinių dalyvavimu tarptautinėje mokymo veikloje, kuri padeda ugdyti toleranciją

kitataučiams, suprasti kitas kultūras ir subkultūras.

Galimos kitos produktyviojo mokymosi formos, kurios atitiktų jo konceptualias

nuostatas ir principus.

Produktyvusis mokymasis gali būti organizuojamas trimestrais arba pusmečiais

mokyklos nuožiūra. Pagal pasirinktą mokymosi planą per savaitę užsiėmimai mokykloje gali būti

dvi arba tris dienas, o likusias – praktikos vietoje. Galimas ir savaitinis užsiėmimų paskirstymas:

4

viena savaitė mokykloje, kita praktikos vietoje. Tai lemia produktyviojo mokymosi konkrečioje

mokykloje specifika.

Produktyvųjį mokymąsi organizuoja pedagogų komanda, bendradarbiaudama su

mentoriais ir kitais specialistais. Kuriamos edukacinės aplinkos, palankios vaiko mokymuisi.

Pageidautina, kad vaikas turėtų pastovią darbo vietą, išskyrus kai kuriuos atvejus, kai reikalingi

specialūs mokymo kabinetai, laboratorijos ar pan.

Mokymo laikas, planas, tvarkaraštis. Mokymosi laikas nustatomas Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Mokyklos sprendimu mokslo metai gali būti

skirstomi trimestrais arba pusmečiais kaip įprastoje bendrojo lavinimo mokykloje.

Mokymo(si) formoms daro įtaką savo ypatumus turintis mokymosi planas. Jis

įgyvendinamas sudarius individualius ugdymosi planus bei programas. Kiekviena mokykla rengia

kartu su mokiniais individualius mokinių ugdymosi planus ir darbo praktikos planus.

Produktyvusis mokymasis prasideda nuo orientacinio periodo, kuris gali trukti iki šešių

savaičių. Per šį laiką mokiniai pasiruošia produktyviajam mokymuisi: pasirenka individualius

modulius, susidaro individualaus mokymosi planą, susiranda praktikos vietą ir adaptuojasi

mokykloje. Į šį periodą taip pat gali įeiti mokomoji praktika, sudaranti galimybes besimokančiajam

susipažinti su darbo pasauliu. Pasirinkdami modulius mokiniai tampa aktyvūs tose veiklos srityse,

kurias jie patys išsirenka, išbandydami profesines veiklas, kuriose jie gali kurti savo mokymosi

programą kartu su mokytojais bei kitais profesionalais reflektuodami ir apibendrindami savo

praktinę patirtį. Pasirinkimo laisvė yra vienas iš saviaktualizaciją apibendrinančių kriterijų, kadangi

skatina savęs pažinimą ir susitelkimą siekiant geriau save pažinti. Orientaciniu laikotarpiu

mokiniams sudaromas dar nenuolatinis užsiėmimų tvarkaraštis, kuriame numatomi užsiėmimai

mokykloje ir praktikos vietoje. Siūloma dvi dienas mokykloje ir tris praktikos vietoje, bet galimas ir

atvirkštinis variantas.

Tvarkaraštis. Po orientacijos periodo sudaromas nuolatinis užsiėmimų tvarkaraštis,

kuris orientuotas į mokinio susiformuluotus produktyviojo mokymosi tikslus. Tvarkaraštis turi būti

lankstus ir orientuotas į individualų mokymą(si), taip pat į grupinę projektinę veiklą. Tvarkaraštyje

numatomi mokinio užsiėmimai mokykloje ir praktikos vietoje, konsultacijos, galima numatyti ir

grupinius ar individulius atsiskaitymus. Privalomi dalykai turėtų būti skiriami visiems mokiniams, o

papildomus dalykus ir praktines veiklas kiekvienas renkasi individualiai. Visi dalykai ir jų

mokymosi scenarijai aptariami su mokiniu (pageidautina ir su jo tėvais, globėjais, rūpintojais) ir

būtinai su pedagogų komanda. Jie turi padėti mokiniui stiprinti mokymosi motyvaciją, jo savikūrą ir

5

saviugdą, tad galimi ir saviti tvarkaraščio modeliavimo atvejai. Tvarkaraštis yra skiriamas visai

grupei, gali būti modifikuojamas ir konkrečiam mokiniui.

6

SUMMARY

The objective of the productive learning is to help students who have learning

difficulties, or dropouts from education system, to socialize positively, to take up the education

system throughout the chosen and personally attractive career.

The goals of the productive learning:

1. To create the conditions for participation in productive practice, so the student

could:

to develop personal interests in various activities;

to find activities which interest them personally;

to make decisions in various chosen activity situations and model their implementation

scenarios.

2. Allow to choose attractive and diverse productive activity, so the student could:

independently control the activity conditions;

plan the activities;

to implement the activities;

to evaluate the results of the activity;

to formulate the conclusions about the results of the activity and find ways to improve it;

3. Facilitate personal reflection activities, for the student to connect his activity

with sociocultural environment, to give meaning to individual experiences in the context of the

society, project the life time career (Guidelines of an alternative training in the education

system, 2007).

Principles of the productive learning:

setting of learning objectives and giving meaning to it;

promotion of learning motivation;

theoretical and practical connections between general education and professional career

planning;

individualization of the curriculum, according to student needs, interests, abilities, and

personal experience;

independence and responsibility for the performance of the activities;

availability of practical work;

7

variety of productive activities;

social communication and activity reflection;

individual needs, development of personal experiences in the active working/social

meaningful activities.

General productive learning competences gained by students:

the competence of learning to learn;

competence of communication and reflection;

competence of the activity;

competence of decision making;

competence of critical thinking

Competences gained during the process of the productive learning according to students

abilities and corresponding to standards applied to the students of the secondary schools of Republic

of Lithuania and other documents determining their competences.

Productive learning is designated for the fourteen-eighteen year old children. In the

youth schools this age is regulated by the provisions of the youth schools.

Productive learning includes: students individual activity, group learning, learning in

real everyday environment using project method, teacher support and advice. Student learning

needs are highlighted in individual learning activity. Students are encouraged to choose the activity

they are attracted to in particular working place.

Productive learning can be organized:

in secondary or professional schools (in groups of 12-15 pupils);

productive learning group is formulated in the schools of informal education;

establishing school of productive learning;

establishing productive learning center for unemployed youth;

productive learning in schools can be applied as the method of the education process.

The aim is to make productive learning a natural activity at school:

student participation in innovative international projects;

student participation in international learning activity, which helps to develop tolerance to

foreigners, to understand other cultures and subcultures.

There are other available forms of productive learning that correspond to conceptual

provisions and principles.

8

Productive learning can be organized in trimesters or semesters at the discretion of the

school. According to the chosen learning plan weekly lessons in schools could be two or three days,

and the rest on the practice place. Weekly distribution of the lessons is also possible: one week in

school, the other in the place of practice. It depends on specifics of productive learning in particular

school.

Productive learning is organized by the group of teachers, in cooperation with mentors

and other specialists. Educational environments favorable for child's' education is being created. It

is desirable for the child to have constant working place, except several cases, when special

education facilities, such as laboratories and so on, are required.

Learning time, plan, schedule. Learning time is determined by order of Minister of The

Ministry of Education and Science. According to school rules, school year can be divided by

trimesters or semesters like in normal secondary school.

Teaching (learning) forms can be influenced by curriculum, which has its own features.

It is implemented by designing individual plans and programs. Each school, together with students

prepares individual student education and work environment plans.

Productive learning starts from the reference period, which can last up to six weeks.

During this period, pupils prepare for productive learning – choose individual modules, create

individual curriculum, find the place for practice and adapt in school. This period also can include

learning practice, which enables student to become familiar with the working world. When

selecting modules, pupils become active in activity fields, that they chose themselves, they can test

themselves in particular professional activities, where they can create their own study program

together with their teachers and other professionals, while reflecting and concluding their practical

experiences. Freedom of choice is one of the actualization concluding criteria, whereas it

encourages self awareness and concentration in order to know yourself better. During the

orientation period, students are given non constant schedule, which intends activities at school and in

the place of practice. It is proposed to spend two days in school and three days in the place of

practice, but reverse variation is also possible.

Schedule. After the orientation period, regular schedule is prepared, which is oriented to

formulated productive learning goals. The schedule must be flexible and oriented to individual

teaching (learning), also group and project activities. The schedule intends students activities in

schools and in the place of practice, consultations, group and individual tests can also be intended.

Compulsory subjects must be given to all the students and additional subjects and practical

9

activities must be chosen individually. All subjects and their learning scenarios are discussed with

student (preferably with their parents or guardians) and the team of teachers. They must help

student to strengthen learning motivation, self culture, self development, so distinctive modeling of

schedule is possible. Schedule is intended for the whole group and can be modified for specific

student.

10

PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI METODOLOGIJA

Produktyvusis mokymasis, kaip nurodoma INEPS* 2-ojoje konferencijoje

suformuluotoje definicijoje (Portugalija, Penishe, 1991), yra pedagoginis procesas, kuris padeda

formuotis asmenybės vystymuisi visuomenėje, turi įtakos visuomenės vystymuisi. Šis procesas

projektuojamas į konkretų individo mokymosi produktą realiose gyvenimo situacijose ir yra

siejamas kartu su mokinio mokymusi grupėje, pedagogų palaikymu. Produktyviojo mokymosi

sistemoje veikla suprantama kaip mokymosi proceso pagrindas, kurio gyvybiškai reikia tam, kad

kiekvienas suprastų savo patirtį ir tobulintų savo kompetencijas praktikoje. Todėl mokinio asmeninė

praktinė mokymosi veikla produktyviojo mokymosi sampratoje tampa pagrindine idėja.

Veikla, kaip mokymosi aktyvinimo komponentas, plačiai nagrinėjama mokslininkų

darbuose. J. H. Pestalocio (1746–1827) teiginys, jog „patyrimas – kiekvieno pažinimo pagrindas“,

V. A. Lajaus (1862–1926) „veiksmo pedagogikos“ idėjos, L. S. Vygotskio (1896–1934)

„artimiausios vystymosi zonos“ teorija, L. S. Vygotskio ir A. N. Leontjevo (1959) „kultūrinės–

istorinės mokyklos“ vizija ir kt. demonstruoja praktinės veiklos, realios gyvenimiškos situacijos

reikšmingumą mokymosi procese. Lietuvoje A. Vokietaitis (1928), J. Vabalas-Gudaitis (1928), J.

Laužikas (1937) apibendrino darbo mokyklos istorijos bruožus pasaulio šalių praktikoje ir atkreipė

dėmesį į darbinės (praktinės) veiklos reikšmę ugdymo procese. V. Dienys, R. Pusvaškis (1998), V.

Šernas (1998), R. Laužackas (1997, 1998), V. Targamadzė, R. Masaitytė (1998), R. Adamonienė, S.

Daugilas, B. Krikščiūnas (2001) ir kiti mokslininkai, atliekantys profesinio rengimo tyrimus, jau

atskleidė kai kuriuos bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo sanglaudos aspektus, o dabartiniame

etape ypač aktualizuojamas naujos ir mokymusi paremtos švietimo sistemos formavimasis ir

susiformavimas (Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje gairės, 2007).

Daugelio progresyvių teoretikų teigimu, tradicinė mokykla susikoncentruoja į

bendravimą teoriniais apibendrinimais arba žiniomis. Čia teorija kaip visuomenės kultūros dalis

tampa ugdymo turiniu, tačiau šis procesas tradicinėje mokykloje neaprėpia galutinio tikslo –

pritaikyti žinias gyvenimiškoje aplinkoje (žr. 1 pav. punktyrinės rodyklės), kur besimokantysis gali

pasireikšti, ypač individualiai.

11

1 pav. Silpni ryšiai tradicinėje mokykloje tarp besimokančiojo, ugdymo turinio ir praktikos

(sud. pagal IPLE**, 1998)

Pasak produktyviojo mokymosi teoretikų, tokia tradicinės mokyklos pozicija (žr. 1 pav.)

yra ydinga, nes besimokantysis tokioje sistemoje jaučia „nuosavybės teisių atėmimo“ diskomfortą,

praranda individualias galimybes pritaikyti turimą patirtį. Todėl krinta saviugdos ir vadovavimo

savo mokymuisi kokybė, silpnėja atsakomybės jausmas. Ir tik nedaugelis besimokančiųjų turi

pakankamai vidinių pastangų ir valios savarankiškai pritaikyti tokį teorinį turinį praktinėje veikloje.

Produktyviojo mokymosi filosofijos centre akcentuojama „pabaiga“, t. y. praktinis teorijos

pritaikomumas. Mokiniai įsitraukia į veiklą realioje gyvenimiškoje aplinkoje. Taip įveiklinamas

mokymosi trikampis (žr. 2 pav.). Produktyvusis mokymasis yra tarsi priešprieša mokymuisi

tradicinėje mokykloje, kurioje mokymasis apsiriboja ugdymo turinio įsisavinimu. Produktyviojo

mokymosi sistemoje besimokantieji tampa aktyvūs tose veiklos srityse, kurias jie patys išsirenka,

išbandydami pasirinktą profesinę veiklą, kurioje jie gali kurti savo mokymosi programą kartu su

mokytojais bei kitais profesionalais reflektuodami ir apibendrindami savo praktinę patirtį

akademiniu, kultūriniu, politiniu ar kt. visuomeninio gyvenimo aspektais.

2 pav. Mokymosi trikampis (IPLE, 1998) (Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje gairės,

2007).

Ugdymo turinys (kaip priemonė)

Besimokantysis Praktika

gyvenimiškoje aplinkoje

Ugdymo turinys

Besimokantysis Praktika

gyvenimiškoje aplinkoje

12

Produktyviojo mokymosi metodai grindžiami aktyvaus mokymosi principais,

mokymąsi organizuojant verslo pasaulio realioje gyvenimiškoje aplinkoje. Asmeninis mokymosi

kontekstas sudaro sąlygas individualizuoti ugdymo turinį, todėl privalomos mokymo medžiagos

siūloma visai atsisakyti. Akcentuojama, kad kiekvienas asmuo aptartų ir pasirinktų individualias

mokymosi temas, kurios kyla iš besimokančiojo veiklos patirties. Pasaulio šalių produktyviojo

mokymosi praktika rodo, kad tinkamai nukreipus asmens mokymo praktinę veiklą, kuri yra

pakankamai kompleksinė ir įvairi, svarbūs teoriniai klausimai ir temos, reikalingos profesijai

įgyti, tampa tiek pat svarbūs asmens mokymuisi ir edukaciškai efektyvūs, nes padeda mokiniui

suvokti praktinį mokymosi reikšmingumą. Tokiu būdu programos individualizavimas ir

mokėjimo mokytis kompetencijos plėtra gyvenimiškame kontekste tampa tradicinių pamokų

alternatyva. Pereinama nuo mokymo prie mokymosi paradigmos, rečiau taikomas teikiamojo

pobūdžio mokymas, mokiniai skatinami sudaryti individualias mokymosi programas, valdyti

informacinius išteklius.

Produktyviajam mokymui būtinas individualizavimas, todėl mokytojams ypač svarbu

įvaldyti konsultavimo gebėjimus, nes tradicinis mokytojo, kaip žinių perteikėjo, vaidmuo

produktyviojo mokymosi procese nėra tikslingas. Mokytojas atlieka visą kompleksą funkcijų,

kurios nėra būdingos tradicinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Kompleksas pedagogui būdingų

funkcijų sudaro prielaidas naujoms mokymosi proceso individualizavimo galimybėms, naujam

požiūriui į mokytojo vaidmenį mokymosi procese.

II. PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI LIETUVOJE TIKSLAS, UŽDAVINIAI,

PRINCIPAI

Produktyvaus mokymosi tikslas – padėti mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų

arba iškritusiems iš švietimo sistemos, pozityviai socializuotis, pritapti švietimo sistemoje per

pasirinktą ir asmeniškai patrauklią darbinę veiklą.

Produktyviojo mokymosi uždaviniai:

1. Sudaryti sąlygas dalyvauti produktyvioje praktinėje veikloje, kad mokinys

galėtų:

plėtoti asmeninius interesus įvairiose veiklose;

13

atrasti sau patrauklias veiklas;

priimti sprendimus įvairiose pasirinktos veiklos situacijose ir modeliuoti jų įgyvendinimo

scenarijus.

2. Leisti pasirinkti patrauklią ir įvairią produktyvią veiklą, kad mokinys galėtų:

savarankiškai kontroliuoti veiklos sąlygas;

planuoti veiklą;

įgyvendinti veiklą;

įvertinti veiklos rezultatus;

suformuluoti išvadas apie veiklos rezultatus ir jos tobulinimo galimybes.

3. Sudaryti sąlygas asmeninės veiklos refleksijai, kad mokinys galėtų susieti veiklą

su sociokultūrine aplinka, įprasminti individualų patyrimą visuomenės kontekste, galėtų

projektuoti savo gyvenimo karjerą (Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje gairės, 2007).

Produktyviojo mokymosi principai:

asmeninių mokymosi tikslų išsikėlimas ir įprasminimas;

mokymosi motyvacijos skatinimas;

teorinio ir praktinio mokymosi sąsajos su bendruoju lavinimu ir profesinės karjeros

planavimu;

mokymo turinio individualizavimas, atsižvelgiant į mokinio poreikius, interesus, gebėjimus,

asmeninį patyrimą;

savarankiškumo ir atsakomybės už veiklos rezultatus ugdymas;

praktinės veiklos prieinamumas;

produktyvios veiklos įvairovė;

socialinė komunikacija ir veiklos refleksija;

individualių poreikių, asmeninės patirties plėtotė aktyvioje darbinėje ir/ar socialiai

prasmingoje veikloje.

Mokinių įgyjamos bendrosios produktyviojo mokymosi kompetencijos:

mokymosi mokytis kompetencija;

komunikavimo ir refleksijos kompetencija;

veiklos kompetencija;

sprendimų priėmimo kompetencija;

14

kritinio mąstymo kompetencija1.

Produktyviojo mokymosi metu įgyjamos kompetencijos pagal mokinio galimybes

orientuojamos ir į atitinkamus Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokyklos mokiniams

formuluojamus standartus ar kitus jų kompetencijas apibrėžiančius dokumentus.

Produktyvusis mokymasis skirtas keturiolikos–aštuoniolikos metų amžiaus vaikams.

Jaunimo mokykloje šis amžius yra reglamentuojamas Jaunimo mokyklų nuostatuose.

III. PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI PLĖTOTĖ

Produktyvusis mokymasis, kaip alternatyvi tradiciniam mokymuisi forma, pradėtas

taikyti 1970 metais JAV, kuriantis alternatyvių mokyklų tinklui. 1983 metais Niujorke įkurta

produktyviojo mokymosi mokykla.

Vėliau grupė Europos mokytojų prisijungė prie produktyviojo mokymo idėjos

realizavimo. 1983–1987 metais Berlyne Socialinio darbo ir socialinės pedagogikos kolegijoje

(Fachhochschschule fur Sozialarbeit und Sozialpadagogik) keletas mokytojų ir socialinių pedagogų

parengė projektą „Miestas-kaip-mokykla“ (Stadt-als-Schule), kuris buvo įgyvendintas 1987–1991

metais.

1991 m. Berlyne buvo įsteigtas Produktyviojo mokymosi institutas (IPLE) ir pradėtas

plėtoti tarptautinis produktyviojo mokymosi institucijų tinklas. Šiuo metu 18-oje pasaulio šalių

vykdoma per 50 produktyviojo mokymosi projektų. Jų siekis – organizuoti mokymąsi kitokio tipo

bendrojo lavinimo mokyklose, prioritetą teikiant aktyviam ir savarankiškam mokinio mokymuisi

tiek mokykloje, tiek ir darbo pasaulyje bei kitose socialinėse veiklose. Šis eksperimentas tapo

aktualus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Nuo 1996 metų produktyvusis mokymasis bandomojo projekto forma yra diegiamas

vietoj įprastinio ugdymo 9–10-aisiais mokymosi metais septyniose Berlyno vidurinėse mokyklose ir

penkiose specialiojo ugdymo įstaigose. Septynios Brandenburgo ir dvidešimt viena Saksonijos-

Anhalto vidurinė mokykla 2002–2003 mokslo metus pradėjo pasirinkusios produktyviojo

mokymosi modelį. Jų pėdomis pasekė ir Heseno bei Saksonijos mokyklos, o ateityje šį modelį

ketina perimti ir daugiau Vokietijos regionų. Europos produktyviojo mokymosi institutas išplatino

1 Organizing Schools for Productive Learning. Internetinė prieiga: <http://www.springer.com/education/learning+&+instruction/book/978-1-4020-8394-5>, [žiūrėta 2010-06-25].

15

savo idėją tarptautinėje erdvėje, todėl ir Baltijos šalys, Bulgarija bei Ispanija svarsto būdus ir

galimybes tai įgyvendinti. Kai kurios šalys jau pradėjo – Ispanijoje produktyviam mokymuisi jau

sukurta įstatyminė bazė, veikia atskiros mokyklos ar atskiros grupės įprastose mokyklose. Lietuvoje

taip pat Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengtos Alternatyvaus

ugdymo švietimo sistemoje gairės (2007), tačiau alternatyvus ugdymas Lietuvos Respublikos

švietimo įstatyme neįtvirtintas ir jo samprata juridiškai dar nėra apibrėžta.

Produktyviojo mokymosi patirtis pasaulio šalyse rodo, kad tai sudaro sąlygas

mokiniams išbandyti įvairias profesinės veiklos sritis, įgyti socialinės patirties ir išlikti švietimo

sistemoje. Taip besimokantieji pasijunta, kad yra svarbūs ir naudingi visuomenės nariai.

Svarbiausia, kad mokymosi veikloje mokinys tampa aktyvus: jis siekia pagaminti arba tobulinti jau

sukurtą produktą, išreikšti save ir įprasminti mokymąsi, bendrauti ir t. t.

IV. PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI REIKALINGUMO PAGRINDIMAS

Produktyviojo mokymosi reikalingumas grindžiamas 2007 m. parengtose Alternatyvaus

ugdymo švietimo sistemoje gairėse. Taip pat jo reikšmingumas matyti iš 2009–2010 metais atliktos

Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“ galimybių

studijos „12–14 metų mokinių mokymo(si) didaktinės problemos ir jų sprendimo galimybės“.

Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, 2001 metų balandžio mėnesį nesimokė 1,1

proc. vaikų nuo 7 iki 16 metų. Dažniausiai mokyklos nelanko 13–16 metų paaugliai. Kursą kartoja

maždaug 0,6 proc. moksleivių, tačiau jų skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo perpus.

Lyginant su ES 15 šalių vidurkiu (18,9 proc. – Eurostat’o 2003 m. duomenys), Lietuvoje ankstyvo

iškritimo iš švietimo sistemos rodiklis nėra aukštas (14,3 proc.). Visgi kai kuriose panašaus

kultūrinio ir ekonominio lygio šalyse šis rodiklis gerokai mažesnis (Lenkijoje – 7,6 proc.,

Slovėnijoje – 5 proc., Čekijoje – 5,5 proc.). Profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose

kasmet iškrenta maždaug kas dešimtas besimokantysis. Kol kas nėra duomenų, leidžiančių nustatyti

jų grįžimo mokytis mastą.

Sociologinio tyrimo „Mokyklos nelankymo ir blogo lankomumo tendencijos ir

priežastys“ (žr. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje gairės, parengtos 2007 m. Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu) rezultatai leidžia teigti, kad pedagogai

16

nelaiko mokinių „iškritimo“ iš mokyklos svarbia problema. Mokyklos galimybės padėti šiems

vaikams sugrįžti į mokyklą yra menkos. 66 proc. apklaustų mokytojų nežino, kokiais būdais galima

pritraukti niekada mokyklos nelankiusius mokyklinio amžiaus vaikus.

Mokinių ankstyvą iškritimą iš švietimo sistemos lemia:

Neišplėtota profesinio informavimo ir konsultavimo sistema, reikalinga pereinant iš

pagrindinio ugdymo programos į tolesnį mokymąsi.

Stokojama ugdymo turinio pasirinkimo galimybių visiems mokiniams, nesudaroma sąlygų

anksčiau išbandyti, atrasti ir remtis asmeninėmis stiprybėmis, polinkiais, kryptingai planuoti

tolesnį mokymąsi ir karjerą, profesinės kvalifikacijos įgijimą.

Didžioji dalis dalykų programų yra perkrautos akademinių žinių, o tai susiję su rizika, kad į

praktinę veiklą linkę mokiniai susidurs su neįveikiamais mokymosi sunkumais, praras

motyvaciją ir paliks mokyklą.

Visų dalykų mokymo procese menkas dėmesys skiriamas mokymosi mokytis,

komunikacinių, kūrybinių, socialinių gebėjimų ugdymui, kurie yra svarbūs lanksčiam

prisitaikymui prie šiuolaikinio gyvenimo ir darbo reikalavimų.

Nepatenkinami poreikiai tų mokinių, kurie turi polinkį gilinti praktinės veiklos įgūdžius ir

juos sieti su profesinės kvalifikacijos įgijimu.

Mokytojai stokoja kompetencijų, kaip individualizuoti mokymo ir mokymosi procesą,

atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius ir ypač – į mokymosi stilius.

2009–2010 metais atliktos Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Alternatyvus

ugdymas švietimo sistemoje“ galimybių studijos „12–14 metų mokinių mokymo(si) didaktinės

problemos ir jų sprendimo galimybės“ (Targamadzė V., Nauckūnaitė Z., Stonkuvienė I.,

Šimelionienė A. ir kt.) tyrimo rezultatai rodo, kad bendrojo lavinimo mokykloje yra perėjimo iš

mokymo į mokymosi paradigmą problema. Taip nurodė beveik keturi penktadaliai ekspertų. Jie

nurodė tokias perėjimo iš mokymo į mokymosi paradigmą trikdžių priežastis: mokytojų nenorą

dirbti naujai; netinkamus mokymo metodus; bendradarbiavimo tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų

(globėjų, rūpintojų) stoką; mokinių mokymosi motyvacijos stoką, elgesio ir kitas problemas.

Ryškiausiai galima išskirti dvi priežastis – mokytojų nenorą naujai dirbti (taip teigė beveik

ketvirtadalis ekspertų) ir mokinių nenorą savarankiškai mokytis bei mokymosi motyvacijos stoką

(beveik penktadalis ekspertų nurodė šią priežastį).

Bendrojo lavinimo mokykloje iš esmės dirbama pagal poveikio (mokymo) pedagoginę

paradigmą. Neatsižvelgiant į tai, kokia paradigma teigė besivadovaujantys, visi mokytojai,

17

numatydami mokymo(si) tikslus ir uždavinius pagrindinį vaidmenį mokymo(si) procese skiria sau,

nors mokiniai ir norėtų būti aktyviais mokymo(si) proceso dalyviais. Mokymo turinys turėtų būti

parenkamas remiantis paritetine mokytojo ir mokinio sąveika, tačiau tyrimo rezultatai liudija

pedagogo centrinę mokymo kryptį.

Mokytojai, kurie deklaruoja besivadovaujantys sąveikos ir mokymosi paradigmomis,

dažniausiai – net dažniau nei nurodę poveikio paradigmą – taiko poveikio paradigmos metodus,

kurių esmė – informacijos perteikimas, t. y. orientacija į mokytojo, o ne į mokinių veiklą, o tai iš

esmės prieštarauja sąveikos ir mokymosi paradigmų esmei. Taigi svarbiausias šiuolaikinės

didaktikos reikalavimas, kad didaktinio proceso centre būtų mokinys, yra neįgyvendintas.

Beveik keturi penktadaliai tyrime dalyvavusių mokinių išreiškė norą būti aktyviais

mokymosi proceso dalyviais – ryškią mokymosi paradigmos raišką liudytų tai, kad mokiniai save

įvardijo kaip labiausiai atsakingus už savo mokymąsi asmenis. Kitų mokymosi(si) procese

dalyvaujančių ir/ar už vaiką atsakingų ugdymo veikėjų vaidmuo, mokinių nuomone, mažiau

svarbus: tėvų reikalavimą mokytis svarbiausiu motyvu laiko 8,8 proc. mokinių, mokytojų – tik 1,5

proc. mokinių. Tačiau tikėtina, kad mokinių atsakymai išreiškia jų pačių norą būti laikomais

lygiaverčiais mokymo(si) proceso dalyviais, taip pat ir tėvų bei mokytojų pageidavimus, kad

mokiniai taptų atsakingesni už savo mokymąsi. Tokią prielaidą pagrindžia visų tirtų mokymo(si)

komponentų (mokymo(si) tikslų, turinio, metodų ir grįžtamojo ryšio) plotmėje konstatuotos

didaktinės problemos, rodančios brandžios motyvacijos, gebėjimo kelti tikslus ir jų siekti, aktyvumo

konstruojant mokymosi turinį ir kt. stoką.

Daugiau nei keturi penktadaliai mokytojų linkę sutikti, kad mokymo(si) tikslai ir

uždaviniai turi būti mokinių motyvaciją skatinantis iššūkis, tačiau tik mažiau nei trečdalis yra linkę

manyti, kad mokiniai patys sugeba kelti mokymosi tikslus ir uždavinius. Galbūt todėl tik

ketvirtadalis mokinių pažymėjo, kad jiems yra tekę per atskirų dalykų pamokas patiems nuspręsti,

ko mokytis, ir tik dviem penktadaliams yra tekę pamokoje patiems planuoti savo veiklą. Tai leidžia

teigti, kad mokymosi tikslų ir uždavinių kėlimas, sudarant sąlygas mokiniams patiems prisiimti

atsakomybę už savo mokymąsi, nėra pakankamai panaudojamas mokinių mokymosi motyvacijai

skatinti.

Ryški tendencija mokymo(si) tikslus ir uždavinius kildinti iš mokymo(si) turinio (tai

nurodo beveik visi mokytojai) ir tiesiogiai imti iš švietimo dokumentų (tai teigia trys ketvirtadaliai

mokytojų) rodo, kad daugeliu atvejų mokymo(si) tikslai gali būti direktyvūs ir formalizuoti. Tai taip

pat liudija, kad mokymo(si) tikslų kėlimas vis dar suvokiamas tik kaip parengiamasis mokymo(si)

18

etapas, bet ne ir kaip ypač svarbi mokymo(si) proceso dalis, ugdanti mokinių mąstymą, skatinanti

motyvaciją, padedanti susivokti ir apibrėžti savo poreikius ir galimybes.

Tyrimas patvirtino su mokymo tikslų ir uždavinių kėlimu susijusias didaktines

problemas: 1) mokiniai nedaug turi galimybių patys kelti mokymosi tikslus, planuoti, apmąstyti

savo sumanymus ir juos įgyvendinti, 2) mokiniams retai sudaromos sąlygos pajusti ir suprasti

mokomosios medžiagos asmeninį reikšmingumą, 3) daugeliu atvejų mokytojai kelia formalius

mokymo(si) tikslus.

Parinkdami mokymo turinį mokytojai labiausiai linkę vadovautis Bendrosiomis

programomis (beveik visi) ir vadovėliais (keturi penktadaliai), o mokinys, nors ir pripažįstamas

vienu iš pagrindinių mokymo(si) proceso veikėjų (taip teigė keturi penktadaliai mokytojų), turinio

atrankos atžvilgiu beveik visiškai ignoruojamas. Galbūt dėl tos priežasties tik trys penktadaliai

mokinių mokymo(si) turinį sieja su savo galimybėmis, dar mažiau – su interesais ir pomėgiais. Tuo

tarpu mokymo turinys pagal pedocentrinę mokymo kryptį turėtų būti parenkamas remiantis

paritetine mokytojo ir mokinio sąveika. Tai, kad mokiniai aktyviai nedalyvauja konstruodami savo

žinojimą, yra viena iš svarbiausių kliūčių pereiti nuo mokymo (poveikio) prie mokymosi

paradigmos.

Pusė mokinių, įvertindami mokytis trukdančias priežastis, turinio akademiškumą

išskyrė kaip labai trukdantį mokytis. Turinio atrankos, sunkaus, todėl neįdomaus, pasenusio,

praktiškai nepritaikomo mokymo(si) turinio ir kitas su mokymosi turiniu susijusias problemas kaip

galimus mokymosi trikdžius įvertino mažiau nei trečdalis apklausos dalyvių. Palyginti žemas su

mokymo(si) turiniu susijusių problemų įvertinimas gali rodyti ne tiek tai, kad didaktinių problemų

šiame mokymosi segmente nėra, kiek nekritišką mokinių požiūrį į tai, ką perteikia mokytojas.

Mokymo turinys yra veiksmingas tik tuomet, kai yra reikšmingas pačiam mokiniui, ir tai, jog

mokiniai nedalyvauja mokymosi turinio konstravime, yra viena iš silpnos mokinių mokymosi

motyvacijos priežasčių.

Tai, kad mokiniai tėra daugiau pasyvūs informacijos perėmėjai, o ne aktyvūs mokymosi

proceso dalyviai, rodo, jog net trim ketvirtadaliams mokinių netrukdo arba tik šiek tiek trukdo tai,

kad jie nežino, kas mokantis svarbu, kas nelabai svarbu. Mokiniai taip pat nesuvokia, kad turinio

akademiškumas ir tai, kad išmoktų dalykų neįmanoma panaudoti praktiškai (kaip trukdį nurodė tik

apie trečdalis mokinių) yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Trim penktadaliams mokinių mokytis labai

padeda tai, kad to, ko jie mokosi, reikės ateityje, tuo tarpu vos ketvirtadalis nurodo, kad mokytis

labai padeda tai, kad ką išmoksta, jie pritaiko jau dabar.

19

Maždaug devyni dešimtadaliai mokytojų nurodo šiuos metodų pasirinkimo kriterijus: 1)

sėkmė taikant vieną ar kitą metodą, 2) mokinių motyvacijos ypatumai ir 3) mokinių turima patirtis.

Antrasis pagal dažnumą mokymo metodų parinkimo kriterijus – mokinių motyvacijos ypatumai –

abejonių dėl savo reikšmingumo nekelia, tačiau kiti du rodo, kad dažniausiai mokytojai renkasi

metodus ne pagal pačius tinkamiausius kriterijus – labiau remiasi metodo taikymo sėkme ir mokinių

turima patirtimi, t.y. tuo, kas patikrinta ir įprasta, nei svarbiais didaktiniais tikslais, mokinių

kūrybiškumu bei savarankiškumu ar veiklos pobūdžiu, t.y. beveik neskatina mokinių imtis dar

neišbandytų mokymosi būdų, kurie sudarytų sąlygas mokiniams ugdytis kūrybiškumą ir kritinį

mąstymą.

Produktyvaus mokymosi plėtotės reikalingumą, sprendžiant iškilusias problemas,

pagrindžia šie argumentai:

Šiuolaikinės mokymosi teorijos ir tarptautinė praktika patvirtina, kad mokymasis,

atsižvelgiant į asmeninius poreikius, polinkius, interesus, ir siejant jį su gyvenimo praktika,

tampa patrauklesnis, spartesnis, prasmingesnis ir efektyvesnis.

Mokyklose vyrauja akademinis ugdymo turinys, kuris dažnai mokinių įvardijamas kaip jų

mokymosi trikdis; stokojama metodų, priskirtinų mokymosi paradigmai; keliant ir

įgyvendinant mokymo(si) tikslus trūksta visavertės mokytojo ir mokinio sąveikos; mokyklų

didaktiniame procese dar vyrauja mokymo paradigma, nors yra ir sąveikos bei mokymosi

paradigmos požymių.

Svarbu, kad į praktinę veiklą linkę mokiniai galėtų kaip galima daugiau patys dalyvauti

kuriant ugdymo(si) turinį; kad sukurdami produktą pamatytų akivaizdų savo veiklos

rezultatą ir jo socialinį kultūrinį prasmingumą; kad būtų skiriama laiko jų savivokos ir

socializacijos gilinimui.

Profesinis rengimas nepakankamai susietas su darbo rinkos poreikiais. Silpni darbdavių

ryšiai su mokyklomis, nepakankamas darbdavių dalyvavimas rengiant programas ir

investuojant į mokyklų infrastruktūrą bei įrangą ir mokymo metodų tobulinimą bei

mokytojų mokymą. Kai kurie vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų negali įgyti

specialybės dėl lėšų stokos. Tai ypač aktualu vaikų, gyvenančių vaikų globos institucijose, ir

specialiųjų poreikių vaikų, gyvenančių specialiosiose mokyklose, profesiniam pasirengimui.

Be to, darbo rinkos profesinis mokymas per mažai aprėpia neįgaliuosius ir iš įkalinimo

įstaigų grįžusius asmenis. Stokojama mokykloje vykstančio ugdymo(si) sąryšingumo su

darbo pasauliu (Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje gairės, 2007).

20

Teisinis pagrindas:

Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. IX-1630 patvirtintame

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme nurodoma, jog vienas iš

švietimo tikslų yra nustatyti jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti

profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, padedančią įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje

darbo rinkoje.

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos

Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX–1700, numatyta iki 2012 m.

pasiekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai vaikų įgytų pagrindinį išsilavinimą ir ne mažiau

kaip 95 procentai vaikų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, mokytųsi toliau ir įgytų vidurinį

išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją.

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuri yra sudėtinė

Valstybės ilgalaikės raidos strategijos dalis, apibrėžtas Lietuvos ekonominės politikos

tikslas: stabili makroekonominė aplinka – konkurencingas spartus ekonomikos augimas,

žemas nedarbo lygis, stabilios kainos. Numatyta vykdyti ekonominį aktyvumą ir užimtumą

didinančią politiką, sudarant palankesnes sąlygas kurti naujas darbo vietas, orientuojant

profesinio mokymo sistemą į rinkos poreikius. Tai turi sudaryti sąlygas plėtoti žmogaus

pasirinkimo galimybes visais jo gyvenimo aspektais – ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir

politiniu. Investuojant į švietimą, lavinimą ir sveikatos apsaugą turi būti užtikrintas žmogaus

galių (žmogaus kapitalo) stiprinimas. Šie tikslai iš esmės sutampa su pagrindiniais

Lisabonos strategijos elementais.

V. PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS

Produktyvusis mokymasis apima individualią mokinio veiklą, mokymąsi grupėje,

mokymąsi realioje gyvenimo aplinkoje projektiniu metodu, mokytojui padedant ir konsultuojant.

Individualioje mokymosi veikloje išryškinami individualūs mokinių mokymosi poreikiai. Mokiniai

skatinami pasirinkti jiems patrauklią veiklą konkrečioje darbo vietoje.

Individualus mokinio konsultavimasis – neatsiejama produktyviojo mokymosi dalis,

kurios metu mokiniai gauna pagalbą individualiai, konsultuojantis su pedagogais, jų komandomis,

kitais specialistais ir pan.

21

Mokymasis socialinėse ir darbo pasaulio situacijose. Mokymosi metu pagal

individualius poreikius mokiniai renkasi veiklos sritį, organizaciją, konkrečią darbo vietą, kur jie

skatinami spręsti įvairias problemas. Skatinamas mokinių, mokytojų ir praktikos vadovų

bendradarbiavimas. Mokymasis pradedamas analizuojant mokinių ugdymo poreikius ir patirtį.

Kultūrinės tradicijos ir specialiosios dalykų kompetencijos įgyjamos mokantis atskirų dalykų ir dalį

dalykų ugdymo turinio integruojant į praktinę veiklą.

Mokymasis grupėje. Individuali mokymosi veikla papildoma darbu grupėse. Pagrindinė

grupės užduotis – padėti mokiniams save realizuoti veikloje, paaiškinti produktyviojo mokymosi

temas ir metodus, padėti spręsti iškilusias problemas ir pan.

Produktyvusis mokymasis gali būti organizuojamas:

bendrojo lavinimo arba profesinėse mokyklose (grupėje mokosi 12–15 mokinių);

sudaroma produktyviojo mokymosi grupė neformalaus ugdymo mokyklose;

steigiama produktyviojo mokymosi mokykla;

steigiamas produktyviojo mokymosi centras nedirbančiam jaunimui;

mokyklose produktyvusis mokymasis gali būti taikomas kaip ugdymo proceso metodas.

Siekiama, kad produktyvus mokymasis taptų mokyklos natūralia veikla:

mokinių dalyvavimu inovaciniuose tarptautiniuose projektuose;

mokinių dalyvavimu tarptautinėje mokymo veikloje, kuri padeda ugdyti toleranciją

kitataučiams, suprasti kitas kultūras ir subkultūras.

Galimos kitos produktyviojo mokymosi formos, kurios atitiktų jo konceptualias

nuostatas ir principus.

Produktyvusis mokymasis gali būti organizuojamas trimestrais arba pusmečiais

mokyklos nuožiūra. Pagal pasirinktą mokymosi planą per savaitę užsiėmimai mokykloje gali būti

dvi arba tris dienas, o likusias – praktikos vietoje. Galimas ir savaitinis užsiėmimų paskirstymas:

viena savaitė mokykloje, kita praktikos vietoje. Tai lemia produktyviojo mokymosi konkrečioje

mokykloje specifika.

22

VI. PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI PEDAGOGAI

Kvalifikacija ir jos tobulinimas. Pedagogas***, dirbantis produktyviojo mokymosi

mokykloje, turi būti baigęs specialius produktyviojo mokymosi kursus bei turėti papildomą

kvalifikaciją, kuri įgyjama juridiškai reglamentuota tvarka tęstiniuose kursuose. Jam įteikiamas

atitinkamas pažymėjimas – „Produktyviojo mokymosi pedagogas“. Mokymosi laikotarpiu jis gali

tuo pat metu dirbti mokytoju įprastoje mokykloje.

Pedagogo vaidmenys, pareigos, atsakomybė. Formaliai žiūrint jų pedagoginė veikla

vyksta pagal Produktyviojo mokymosi koncepciją ir mokymo(si) programas bei metodologiją,

tačiau jų vaidmuo ryškiai išsiplečia – jie tampa pedagogais konsultantais, dirbančiais komandiniu

principu tiek teikiant mokiniui reikalingą pagalbą, tiek mokiniui įgyvendinant atitinkamus

mokymosi tikslus. Pedagogams būdingi ir kultūros perdavimo, ugdymo(si) konsultavimo, grupinio

darbo organizavimo ir koordinavimo, ugdymo(si) vertinimo, situacijos „atvėrimo“, projektų kūrimo

vaidmenys (Produktyviojo mokymosi seminaras, 2010).

Pedagogų komanda. Kvalifikuotų pedagogų komanda, įgyvendinanti produktyviojo

mokymosi tikslus ir uždavinius, yra atsakinga už šios mokymo formos realizavimą. Komandos

sudėtis priklauso nuo mokinių skaičiaus, pvz., mažiausiai gali būti samdomi du pedagogai visai

darbo dienai su 9 klasės grupe, o kiti pedagogai dirba pagal mokyklos numatytą tvarką, kuri sudaro

prielaidas mokinių mokymo(si) individualizavimui. Pedagogų komanda bendradarbiauja su

mentoriais, kitais pedagogais ir specialistais.

Pedagogų pedagoginė veikla organizuojama įgyvendinant Produktyviojo mokymosi

koncepciją, Produktyviojo mokymosi mokymo planą, mokymo programas, pareigybines

instrukcijas ir kt. Pedagogų komandos (pvz., klasės auklėtojas, dalyko mokytojai, socialinis

pedagogas, direktoriaus pavaduotojas, reikalui esant, atitinkamas specialistas) susitikimų metu

svarsto ir rengia kiekvienam mokiniui pagal jo poreikius individualizuotas programas/mokymo

tvarkaraštį ir įgyvendinimo metodus. Jie tvarko kiekvieno mokinio mokymo ir vertinimo

dokumentaciją, kad kiekvienais metais garantuotų atitikimą numatytiems kiekvieno mokinio

standartams. Už šį atitikimą atsakinga visa komanda. Ji taip pat turi pristatyti ir reprezentuoti

produktyviojo mokymosi pasiekimus kitoms mokykloms. Kvalifikuotų pedagogų komanda kartu su

mokiniu ir jo tėvais ar teisėtais atstovais įgyvendina produktyviojo mokymosi tikslus ir uždavinius,

yra atsakinga už veikiančios mokymo formos realizavimą.

23

Reikalavimai mentoriams. Mentorius mokinio praktinės veiklos praktikos vietoje yra

konsultantas ir padėjėjas, jis padeda mokiniui prieš pradedant praktinę veiklą formuluotis praktinės

veiklos tikslus, sudaryti planą, numatyti atsiskaitymus. Praktinės veiklos metu mokinį konsultuoja,

palaiko ryšį su mokinio pedagogu, kuris rūpinasi mokinio praktine veikla, vertina ir įvertina

mokinio praktinę veiklą, akcentuodamas jo pasiekimus ir tobulintinas praktikos vietas. Asmenims,

besirengiantiems dirbti mentoriais įmonėse, įstaigose ar organizacijose, organizuojami pedagoginių-

psichologinių dalykų mokymai (galima ir alternatyva, kad mentoriams nerengiami jokie kursai, o jų

veikla aptariama tik konkrečiose sutartyse su mokykla). Mokymų tikslas – sudaryti sąlygas

būsimam mentoriui įsigyti pedagoginių-psichologinių žinių ir praktinių kompetencijų, reikalingų

produktyviojo mokymosi mentorystėje. Mokymų metu dėstomi ne tik pedagogikos, psichologijos

dalykai, bet ir bendrieji produktyviojo mokymosi praktikos ir jos organizavimo pagrindai;

produktyviojo mokymosi (teorinio ir praktinio) planavimas, organizavimas ir vertinimas Lietuvoje;

profesinės karjeros planavimo ir kiti dalykai. Mokymų trukmė reglamentuojama juridiniais

dokumentais, bet turėtų būti ne mažiau kaip 120 valandų arba adekvačios nurodytoms valandoms

kreditų apimties. Baigusiems mokymus išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodomos įgytos

kompetencijos. Gali būti sumodeliuota ir mentorių savarankiško mokymosi galimybė.

VII. PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI APLINKA

Kuriamos edukacinės aplinkos, palankios vaiko mokymuisi. Pageidautina, kad vaikas

turėtų nuolatinę darbo vietą, išskyrus kai kuriuos atvejus, kai reikalingi specialūs mokymo

kabinetai, laboratorijos ar pan. Kadangi produktyviajame mokymesi mokinių individualiai veiklai

skiriamas didelis dėmesys, tai ypatingą vietą užima mokymo(si) kabinetai – vieta, kur yra

produktyviojo mokymosi resursai, sudarantys galimybes pasiruošti produktyviai veiklai, ją aptarti,

konsultuoti mokinius ir jiems patiems keistis patirtimi.

Mokymosi kabinetai (mokymosi dirbtuvės) – ne tik speciali patalpa, skirta projektui.

Tai taip pat – darbo aprūpinimo būdas, kuris tenkina individualius ugdymo poreikius, sukuria

erdves bendravimui, bendradarbiavimui ir kitai komunikacijai, kurios yra reikalingos

savarankiškam mokinio darbui. Kabinetuose yra speciali literatūra, referatai, mokymo ir darbo

priemonės (popierius, dažai ir t. t.), taip pat IKT (kompiuteriai, faksai, internetas ir pan.), jauki

bendravimui baldais apstatyta aplinka. Produktyviojo mokymosi aplinka reglamentuojama

24

Mokymo(si) aplinkos kriterijais, kurie tvirtinami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos nustatyta tvarka.

VIII. PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI MOKYMO PLANAS

Mokymo laikas, planas, tvarkaraštis. Mokymosi laikas nustatomas Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Mokyklos sprendimu mokslo metai gali būti

skirstomi trimestrais arba pusmečiais kaip įprastoje bendrojo lavinimo mokykloje.

Mokymo(si) formoms turi įtakos mokymosi planas, kuris turi savo ypatumus. Jis

įgyvendinamas sudarius individualius ugdymosi planus bei programas. Kiekviena mokykla rengia

kartu su mokiniais individualius mokinių ugdymosi planus ir darbo praktikos planus.

Produktyviajame mokymesi dera išskirti orientacinį periodą. Mokymasis prasideda nuo

orientacinio periodo, kuris gali trukti iki šešių savaičių. Per šį laiką mokiniai pasiruošia

produktyviajam mokymuisi: pasirenka individualius modulius, susidaro individualaus mokymosi

planą, susiranda praktikos vietą ir adaptuojasi mokykloje. Į šį periodą taip pat gali įeiti mokomoji

praktika, sudaranti galimybes jam susipažinti su darbo pasauliu. Pasirinkdami modulius mokiniai

tampa aktyvūs tose veiklos srityse, kurias jie patys išsirenka, išbandydami profesines veiklas,

kuriose jie gali kurti savo mokymosi programą kartu su mokytojais bei kitais profesionalais

reflektuodami ir apibendrindami savo praktinę patirtį. Pasirinkimo laisvė yra vienas iš

saviaktualizaciją apibendrinančių kriterijų, kadangi skatina savęs pažinimą ir susitelkimą siekiant

geriau save pažinti. Orientaciniu laikotarpiu mokiniams sudaromas dar nenuolatinis užsiėmimų

tvarkaraštis, kuriame numatomi užsiėmimai mokykloje ir praktikos vietoje. Siūloma dvi dienas

mokykloje ir tris praktikos vietoje, bet galimas ir atvirkštinis variantas.

Mokykla turi sudaryti sąlygas dalyvauti praktinėje veikloje, kad mokinys galėtų:

plėtoti asmeninius interesus įvairiose veiklose pagal savo poreikius;

atrasti sau patrauklias veiklas atliepiant asmeninius interesus;

priimti sprendimus įvairiose pasirinktos veiklos situacijose ir modeliuoti jų įgyvendinimo

scenarijus;

savarankiškai kontroliuoti savo veiklos sąlygas;

planuoti ir įgyvendinti veiklą bei įvertinti jos rezultatus pats ar padedant mokytojui;

gebėti suformuluoti išvadas apie savo veiklos rezultatus ir numatyti tobulinimo galimybes;

25

kas trimestrą (pusmetį) keisti veiklas (per dvejus mokslo metus pageidautina ne mažiau kaip

6 veiklų praktikos vietose).

Tvarkaraštis. Po orientacijos periodo sudaromas nuolatinis užsiėmimų tvarkaraštis,

kuris orientuotas į mokinio susiformuluotus produktyviojo mokymosi tikslus. Tvarkaraštis turi būti

lankstus ir orientuotas į individualų mokymą(si), taip pat į grupinę projektinę veiklą. Tvarkaraštyje

numatomi mokinio užsiėmimai mokykloje ir praktikos vietoje, konsultacijos, galima numatyti ir

grupinius ar individulius atsiskaitymus. Privalomi dalykai turėtų būti skiriami visiems mokiniams, o

papildomus dalykus ir praktines veiklas kiekvienas renkasi individualiai. Visi dalykai ir jų

mokymosi scenarijai aptariami su mokiniu (pageidautina ir su jo tėvais, globėjais, rūpintojais) ir

būtinai su pedagogų komanda. Jie turi padėti mokiniui stiprinti mokymosi motyvaciją, jo savikūrą ir

saviugdą, tad galimi ir saviti tvarkaraščio modeliavimo atvejai. Tvarkaraštis yra skiriamas visai

grupei ir gali būti modifikuojamas konkrečiam mokiniui.

Produktyvusis mokymasis organizuojamas orientuojantis į Pagrindinio ugdymo

bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, Bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Mokymas(is) individualizuojamas ir

diferencijuojamas, jis siejamas su praktine veikla, praktinės ir teorinės veiklos integralumu,

mokymosi motyvacijos stiprinimu. Kiekviena mokykla renkasi privalomus bendrojo lavinimo

dalykus, juos optimaliai siedama su praktine mokinio veikla. Galimos kelios teorinės ir praktinės

veiklos modeliavimo schemos, pvz., privalomųjų dalykų mokymasis per praktinę veiklą,

akcentuojant problemomis grįstą mokymąsi; atskirų dalykų grupių susiejimas blokais, pvz.,

socialinių, humanitarinių, tiksliųjų ir gamtos mokslų ir pan., mokiniui pasirenkant mokymosi

laikotarpiu projektinę temą ir projekto rengimo metu įgyjant reikalingas kompetencijas, kurios

siejamos su numatytomis standartuose.

Mokymo proceso vertinimas. Patys mokiniai, pedagogai ir praktikos vadovai (mentoriai)

nuolatos vertina mokymo(si) procesą. Toks vertinimas grindžiamas įsivertinimu, jis naudojamas

kaip pagalba organizuojant ir valdant mokymo(si) procesą. Parengti į(si)vertinimo struktūrą ir

organizavimą – kiekvieno pedagogo pareiga. Rezultatai aptariami su mokiniu, surenkami ir

apibendrinami kiekvieno trimestro (pusmečio) ataskaitoje, kurioje sumuojami balai pagal

mokykloje sutartus ir su mokiniu aptartus principus. Numatomi minimalūs ir maksimalūs modulio,

atitinkamos veiklos taškai bei minimalus ir maksimalus būtinas surinkti per trimestrą (pusmetį),

mokslo metus taškų skaičius.

26

Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis

programomis ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, mokyklos

susitarimais. Patys mokiniai, pedagogai ir praktikos vadovai nuolatos vertina ir į(si)vertina

mokymo(si) procesą. Toks vertinimas, grindžiamas savęs vertinimu atitinkamoje veikloje, yra

naudojamas mokymo(si) procesui valdyti. Pedagogai kartu su mokiniais nuolat aptaria mokinio

pasiekimus ir ieško kelių jiems tobulinti.

Pažymėjimai ir mokyklinė atestacija. Pažymėjimas, atsiskaitymai ir balai sumuojami

kiekvieno trimestro (pusmečio) pabaigoje. Mokslo metai sėkmingai baigiami, jei mokinys:

surinko numatytą teorinių (mokyklinių) ir praktinių (praktikos) užsiėmimų balų minimumą;

mokėsi ir išmoko numatytus modulius;

atliko kitas mokyklos nuožiūra numatytas būtinas užduotis.

Po to, kai 9 klasės mokinys sėkmingai baigia produktyviojo mokymosi programą, jam

išduodamas 9 klasės baigimo pažymėjimas. Baigus 10 klasę jam išduodamas 10 klasės baigimo

pažymėjimas.

IX. PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI MODELIO ĮGYVENDINIMO

REKOMENDACIJOS

Produktyviojo mokymosi modeliui įgyvendinti reikalingi pokyčiai, todėl

rekomenduojama:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai

1.1. Rengiamame Pagrindinio ugdymo apraše numatyti, jog dalis 9–10 klasių mokinių

gali mokytis pagal Produktyviojo mokymosi modelį, taip suteikiant galimybę įgyti pagrindinį

išsilavinimą, bei numatyti kėlimo į aukštesnę klasę tvarką.

1.2. Atsižvelgiant į Produktyviojo mokymosi modelį pakoreguoti Jaunimo mokyklų

koncepciją.

1.3. Pagrindinio ugdymo programos bendrajame ugdymo plane apibrėžti ugdymo planą

mokiniams, besimokantiems pagal Produktyviojo mokymosi modelį.

1.4. Papildyti 2009–2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrąjį

ugdymo planą:

27

įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą mobilios grupės produktyviajam mokymuisi

sudaromos ne daugiau kaip iš 15 mokinių (VIII skyrius);

produktyviojo mokymosi mokymo planu (III skyrius);

išplėsti adaptacinio periodo sampratą (67 p.);

išplėsti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą (VI skyrius).

1.5. Koreguoti „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą“ (2004), papildant

ją Jaunimo mokyklos koncepcijos (1993) 41 punktu apie mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą,

įrašant, jog „produktyvaus mokymosi programos mokinių pasiekimų vertinimo sistema gali būti

savita ir lengvai konvertuojama į tradicinę bendrojo lavinimo mokyklų mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo sistemą“.

1.6. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatuose (2008) ir

Kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose (2007) turi atsirasti naujas skyrius „Mokytojas edukatorius“.

1.7. Padidinti lėšas mokyklų mokytojų kvalifikacijai tobulinti.

1.8. Numatyti lėšas, kad kiekvienoje mokykloje būtų mokytojų edukatorių etatai ir būtų

apmokėjimas mentoriams.

1.9. Įteisinti visuose dokumentuose, reglamentuojančiuose mokyklų veiklą,

Produktyvaus mokymosi sampratą.

1.10. Skatinti mokytojų edukatorių rengimą ir jų kvalifikacijos kėlimą aukštosiose

mokyklose.

2. Savivaldybėms

2.1. Organizuoti apklausą regionų įmonėse apie galimybę priimti mokinius

produktyviajam mokymuisi.

2.2. Sudaryti trišales sutartis su įsipareigojimais: savivaldybė atsakinga už darbo vietą;

universitetai – už mokytojų edukatorių parengimą; mokyklos – už iniciatyvą.

3. Aukštosioms mokykloms, rengiančioms pedagogus

3.1. Patobulinti studijų programas, orientuojantis į mokymosi problemų turinčius

vaikus.

3.2. Parengti Alternatyvaus ugdymo(si) modulį, kuriame būtų ir produktyvusis

mokymasis.

3.3. Parengti pedagogų, mokyklos vadovų kvalifikacijos tobulinimo programas,

orientuotas į produktyviojo mokymosi specifiką.

4. Mokyklų vadovams

28

4.1. Mokykloms, norinčioms įgyvendinti Produktyviojo mokymosi modelį, parengti

mokytojams reikalingų kompetencijų ugdymosi ir jų tobulinimo planą.

4.2. Produktyviojo mokymosi modelio įgyvendinimui kurti atskiras klases, skyrius ar

filialus.

4.3. Sukurti bendradarbiavimo su institucijomis, kuriose mokiniai atliks praktiką,

tvarką.

4.4. Vykdyti produktyviojo mokymosi praktikos priežiūrą: ar praktikos vieta pritaikyta

produktyviojo mokymosi tikslams pasiekti, ar mokinių vykdoma veikla yra susieta su mokymosi

programoje numatytais tikslais.

4.5. Užtikrinti ryšį su tėvais, globėjais ar rūpintojais, kad jie gautų informaciją ne tik

tada, kai yra problemų, bendrai ieškoti mokinio ugdymosi tobulinimo galimybių.

4.6. Kiekvienam mokiniui, nuo pat orientacinio laikotarpio mokykloje, inicijuoti

pagalbos grupes.

4.7. Parengti komandinio darbo modelius, kurių tikslas – padėti mokiniams

susiformuluoti ugdymosi tikslus, planuoti savo veiklą, ugdymosi turinį, aptarti su pedagogais ir

mentoriais mokymo(si) metodus ir juos pasirinkti.

4.8. Skatinti bendradarbiavimą tarp mokyklos ir regione esančių institucijų, kurios gali

padėti mokinio produktyviajame mokymesi.

5. Mokyklų pedagogams ir kitiems specialistams

5.1. Individualizuoti mokymosi turinį pagal kiekvieno mokinio poreikius. Mokymo

turinys turi būti parengtas remiantis paritetine mokytojo ir mokinio sąveika. Didaktinio proceso

centre turi būti mokinys, būtinas grįžtamojo ryšio užtikrinimas.

5.2. Leisti patiems mokiniams savarankiškai formuotis ir kelti savo ugdymo tikslus,

planuoti ir apmąstyti sunkumus ir pasiektus rezultatus. Mokiniai turi tapti aktyviais mokymo(si)

proceso dalyviais. Sudaryti sąlygas mokiniams aktyviai dalyvauti konstruojant mokymosi turinį,

perimant aktualią ir praktiškai pritaikomą mokymo(si) medžiagą.

5.3. Vykdyti nuolatinę vaiko elgesio stebėseną, kuriant moksleivio stebėsenos

programas.

5.4. Taikant šiuolaikinius didaktikos reikalavimus, sudaryti sąlygas, kad mokiniai

patirtų sėkmę, kadangi tai skatina jų motyvaciją.

5.5. Tobulinti vertinimo, įsivertinimo ir įvertinimo sistemą, kad tai nebūtų sutapatinta

vien tik su vertinimu pažymiais ar taškais (tai tik parodo, ko mokinys nemoka, bet neskatina jo

29

motyvacijos), naudoti individualų vertinimą ir įvertinimą aptariant su mokiniu jo mokymosi procesą

ir pasiektus rezultatus, ieškant mokinio ugdymosi tobulinimo galimybių, pateikiant detalią

informaciją apie mokinio pasiekimus ir pažangą kolegoms.

LITERATŪRA

1. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje gairės. – Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministerija, 2007.

2. Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimas. – Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2002.

3. Kokios alternatyvos siūlomos svetur? http://www.alternatyvusugdymas.lt/?page_id=195.

4. Lietuvos statistikos metraštis, 2002. – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės. 2002, p. 230.

5. Lietuvos švietimas – 2001. http://www.smm.lt/svietimas/sv01_59.pdf.

6. Lietuvos švietimas – 2001. http://www.smm.lt/svietimas/sv01_60.pdf.

7. Lietuvos švietimas – 2002. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/apzvalga.htm.

8. Mokyklos nelankymo ir blogo lankomumo tendencijos ir priežastys (2003). Projektas 2000

PHARE ACCESS PROGRAMA

http://www.spg.lt/images/stories/dokumentai/tyrimai/get5.pdf.

9. Produktyviojo mokymosi seminaras (2010). – Berlynas: IPLE.

10. Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos // Ataskaita Švietimo ir mokslo

ministerijai. – Vilnius, 2003.

11. Organizing Schools for Productive Learning. Sharan, Shlomo, Chin Tan, Ivy Geok 2008,

XVI, 112 p. 3 illus., Hardcover ISBN: 978-1-4020-8394-5

http://www.springer.com/education/learning+&+instruction/book/978-1-4020-8394-5.

12. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos 2004–2006 metų

nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planas.

http://search.yahoo.com/search?p=Lietuvos+Respublikos+2004-

2006+met%C5%B3+nacionalinis+kovos+su+skurdu+ir+socialine+atskirtimi+veiksm%C5%

B3+planas%E2%80%9C&ei=utf-8&fr=b1ie7.

30

13. Targamadzė V., Nauckūnaitė Z., Stonkuvienė I., Šimelionienė A. ir kt. „12–14 metų

mokinių mokymo(si) didaktinės problemos ir jų sprendimo galimybės“ (Galimybių studija),

2010. http://www.alternatyvusugdymas.lt/.

*INEPS – International Network of Productive Schools. (Introducing INEPS. Internetinė prieiga:

http://www.ineps.vilafrancavirtual.org/ineps0.htm).

**IPLE – Institute For Productive Learning In Europa (Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje gairės,

2007).

***Pedagogas, dirbantis pagal produktyviojo mokymosi metodologiją, daugelyje šalių vadinamas mokytoju

edukatoriumi. Dabar ši sąvoka nėra vartojama Lietuvoje, ir dėl jos reikėtų susitarti ir semantine prasme.

Panagrinėjus produktyviajame mokymesi atliekamas pedagogo funkcijas, mokytojo edukatoriaus reikšmė

asocijuojasi su lietuvišku terminu ugdytojas. Sąvoką mokytojas edukatorius galima būtų vartoti, bet reikia tą

sąvoką apibrėžti, o tai diskusijų ir susitarimo reikalas. Todėl tekste dar ši sąvoka nevartojama.