1

prailgino integracijos laikotarpį dar vieneriems metams. Vyriškis yra dėkingas Ruklos Centrui ir Lietuvos Raudonajam Kryžiui už visokeriopą pagalbą, bet kuriuo metu, bet kokioje situacijoje.

Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro vaidmuo Asmuo, pripažintas pabėgėliu ar gavęs papildomą apsaugą,

yra perkeliamas iš Užsieniečių registracijos centro Pabradėje į Ruklą. Šioje įstaigoje yra domimasi pabėgėlių galimybėmis ir no-rais, lavinami sugebėjimai. Centro socialiniai darbuotojai visada stengiasi skatinti svetimšalius siekti savo tikslų, domėtis lietuvių kultūra, tobulėti. Tiems, kurie nemoka rusiškai, yra daug papras-čiau išmokti lietuviškai, kadangi rusų kalbą mokantys pabėgėliai teikia pirmenybę būtent šiai kalbai. Gyventojams, kalbantiems rusiškai, prisitaikymo programa yra šiek tiek sunkoka. Didžioji dalis Lietuvos jaunuomenės šiuo metu daugiau vartoja anglų nei rusų kalbą. Daugelis darbą siūlančių įmonių pageidauja lietuviš-kai kalbančių darbuotojų, todėl mano nuomone, nemokant gerai kalbos, prisitaikymas yra sunkus.

Profesinis išsilavinimas yra dar vienas svarbus dalykas norint susirasti darbą. Nemokant amato, sunku surasti pragyvenimo šaltinį. Todėl Centrui yra labai svarbu rengti profesinius kursus, kurie atitinka pabėgėlių norus. Intensyvesnis kursų planavimas ir rengimas pagerintų atvykėlių gyvenimus. Nemažai pabėgėlių nežino, kaip planuoti savo ateitį savarankiškai apsigyvenus mies-te: susirasti darbą, tinkamai pasirodyti darbo pokalbyje, kokius dokumentus reikia pateikti darbdaviui, kaip parašyti patrauklų gyvenimo aprašymą ir darbo paraišką. Mums atrodo tokie maži, tačiau pabėgėliams labai svarbūs klausimai, galintys iškilti tarsi didelė kliūtis kuriant gyvenimą. Šios problemos turi būti aptaria-mos ir išsprendžiamos migrantams gyvenant Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre.

Socialiniams darbuotojams itin sunku motyvuoti pabėgė-lius mokytis lietuvių kalbos, aktyviai dalyvauti kompiuterinio raštingumo pamokose, lankyti profesinius kursus. Institucijos darbuotojai turėtų teikti pirmenybę daug pastangų dedantiems pabėgėliams, nei tiems, kurie yra pasyvūs, tingūs prisitaikymo programos atžvilgiu.

Projekte dirbančių užsieniečių svetainės laikraštis

Sahido gyvenimas LietuvojeIntegracija – adaptavimosi procesas, kurio metu svetim-

šaliai mėgina įsilieti į nepažintos šalies bendruomenę, pažinti jos kultūrą, vertybes bei tradicijas. Integracija suteikia pozityvų nusiteikimą naujam gyvenimui: įsidarbinimą, karjerą, svajonių įgyvendinimą. Tačiau tai nėra taip paprasta, migrantai turi pa-rodyti didelį nusiteikimą, valią bei toleranciją svetimos kultūros atžvilgiu, o šiuos asmenis priimančios šalys – išmokti šiltai sutikti likimo nuskriaustuosius. Svetimšalius priimančios šalys suteikia paramą ir pagalbą besiadaptuojančiam pabėgėliui. Šiltai nesuti-kus atvykėlių, šie žmonės jaučiasi negerbiami, šaltos emocijos ir priešiškas nusiteikimas tik apsunkina visą prisitaikymo procesą. Svetimšalių adaptacija labai priklauso ir nuo pačių pabėgėlių pa-siryžimo ir noro. Jeigu migrantas yra pasiruošęs išmokti lietuvių kalbą, pažinti kultūrą ir istoriją, prisitaikymas taps neįkainojamu etapu žmogaus gyvenime.

Šiame straipsnyje norėčiau papasakoti apie pabėgėlį, kuriam nors ir be galo buvo sunku priprasti prie lietuviškos kultūros, pa-pročių, naujo gyvenimo būdo ir atšiauraus oro, tačiau jis sugebėjo sėkmingai pritapti. Nedaug pabėgėlių atvyksta į Lietuvą iš Eri-trėjos - tai viena iš Afrikos žemyno šalių, pasižyminti labai karštu klimatu. Atvykusi Sahid šeima tikėjosi gauti galimybę apsigy-venti Maltoje, tačiau dėl didelio skaičiaus atvykėlių į šią šalį, jie pagal ES pagalbos politiką buvo perduoti į Lietuvos tarnautojų rankas. Šešis mėnesius Sahid su šeima praleido Pabradės centre, jo pagalbos prašymas buvo svarstomas ir galiausiai suteikus jam ir jo šeimai papildomą apsaugą, svetimšalis buvo perkeltas gy-venti į Ruklą. Iš pradžių jie blogai jautėsi dėl atšiauraus klimato, sutuoktinė labai dažnai sirgdavo, blogai jausdavosi. Antrąja kliū-timi tapo kalbos barjeras, nes daugelis pabėgėlių buvo Čečėnijos piliečiai, kalbantys rusiškai. Tačiau bendraujant su socialiniais darbuotojais, bei lankant pamokas, išmoko lietuvių kalbą.

Apsigyvenęs Rukloje Sahid suprato, kad nemokant lietuvių kalbos, iškils daug sunkumų susirasti darbą. Jis labai stengėsi iš-mokti lietuvių kalbą, dalyvavo visuose Ruklos Centro rengtuose kursuose bei seminaruose, teikiančiuose informaciją apie įsidar-binimo galimybes. Aplankė daugybę Lietuvos miestų ir istorinių vietovių, leidusių suprasti šalies kultūrą, tradicijas bei geriau pa-žinti pačius lietuvaičius. Po šešių mėnesių intensyvių studijų sve-timšalis puikiai išlaikė Centro surengtą lietuvių kalbos egzaminą. Įvertinus jo pastangas, Centro ir Jonavos darbo biržos pagalba, jis gavo galimybę lankyti profesinio rengimo kursus Kaune.

Sahid pasirinko statybininko profesiją, per 9 mėnesių laiko-tarpį baigė kursus ir tapo atestuotu statybininku. Po pusantrų metų šeima buvo pasirengusi išvykti gyventi savarankiškai, tad gyvenimui pasirinko Lietuvos sostinę – Vilnių. Afrikietis mokė-damas lietuvių kalbą lengvai susirado būstą. Matydami neapsa-komą vyriškio nusiteikimą ir pasiryžimą, Centro darbuotojai Vil-niuje surengė papildomus lietuvių kalbos kursus jam ir jo žmonai. Jis sugebėjo išlaikyti pirmos kategorijos valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, savarankiškai pradėjo domėtis pagrindiniais Lietuvos įstatymais bei Konstitucija, susirado darbą. Jis su žmona susilau-kė antrosios atžalos, tad prireikus papildomos pagalbos, Centras

2

Sahid išvardintos Ruklos centro silpnosios vietos:1. Įsikūręs nuošalioje vietojeSahid nuomone, pabėgėlių prisitaikymo programa turėtų būti

apjungiama, susieta su lietuviais ir šios šalies visuomene. Ruklos Pabėgėlių priėmimo centras yra įsikūręs tolokai nuo miesto.

2. Mokymosi motyvacijaVyriškio pasakojimu, pabėgėliai nėra motyvuoti mokytis. Ru-

klos Centre nėra sukurta motyvavimo sistema, kuri apdovanotų besistengiančius, besimokančius ir daug pastangų dedančius pa-bėgėlius.

Pokalbis

Aš: Sveikas, drauge! Malonu tave matyti. Kaip sekasi ? Kaip laikosi žmona ir vaikai?

Jis: Laba diena, man taip pat malonu su tavimi susitikti ir pasišnekučiuoti. Vilniuje gyvenimas teka savo vaga, geriausia tai, kad visa šeimyna yra laiminga ir sveika.

Jis: Gal galėtum plačiau papasakoti apie save ir šeimą?Jis: Mano vardas Sahid, man 32 metai. Prieš 6 metus kartu su

žmona ir sūnumi iš Eritrėjos atvykome į Lietuvą. Laisvai kalbu rusiškai, lietuviškai, taip pat šiek tiek žinau anglų ir prancūzų kal-bas. Dvejus metus dirbau vienoje iš statybų kompanijų Lietuvoje ir vienerius metus Prancūzijoje. Kai su žmona susilaukėme an-trosios atžalos, vienerius metus negalėjau padėti jo auginti, buvau išvykęs. Sunkiam laikotarpiui prabėgus, šiuo metu džiaugiamės ir laimingai gyvename.

Aš: Na, o ar esi patenkintas gyvenimu čia? Kodėl pasirinkai Lietuvą? Ar į šią valstybę atvykai tiesiai iš gimtinės?

Jis: Iš pradžių buvo neapsakomai sunku. Mes esam kilę iš šalies kur visada karšta, o Lietuvoje neapsakomai atšiauru. Atvy-kome į šį kraštą rudenį, tad jautėme didelį šaltį. Sunku papasa-koti, kaip su šeima mums buvo nelengva ištverti pirmąją žiemą Pabradės centre. Net nenoriu prisiminti! Na, o šiandien viskas pasikeitė, man smagu gyventi Lietuvoje, juk čia saugu. Tai an-trieji mūsų namai. Mes kalbame lietuviškai, mes čia dirbame . Nors atlyginimai nėra labai dideli, bet mums gera. Jeigu gaučiau galimybę gyventi Prancūzijoje ar Vokietijoje, gal ja ir pasinau-dočiau. Žmonės nuolatos pasakoja, kad gyvenimo sąlygos šiose valstybėse yra geresnės.

Aš: O kodėl nesiryžai apsistoti Maltoje? Juk Malta yra šil-tesnė šalis nei Lietuva!

Jis: Visų pirma mes prašėme pagalbos iš Maltos valdžios, pragyvenome ten 6 mėnesius, tačiau vėliau buvome perduoti į

Lietuvos tarnautojų rankas. Malta nesugebėjo pasirūpinti milži-nišku skaičiumi pabėgėlių, dėl šios priežasties buvome išsiųsti į kitą valstybę. Mums buvo pranešta, kad mūsų prašymus gali pri-imti tik po 2 metų. Jau buvome Maltoje pusę metų, ilgiau laukti nedrįsome, tad gavę pasiūlymą vykti į Lietuvą tučtuojau jį pri-ėmėme. Žinoma, Maltos klimato negalima lyginti su Lietuvos.

Aš: Kaip jauteisi atvykęs į Lietuvą? Ar ši šalis pateisino tavo lūkesčius?

Jis: Apsigyvenę Pabradės centre jautėmės atskirti. Žinoma, Malta buvo perpildyta, kita vertus, nesijautėme vieniši, kadangi buvome ne vieninteliai afrikiečiai, tačiau laukti atsakymo dvejus metus tikra kančia. Lietuvoje mūsų pagalbos prašymas buvo pri-imtas per 4 – 5 mėnesius. Gyvenimo sąlygos čia ne tokios geros kaip Maltoje, gaunama pašalpa maistui ir reikiamiems daiktams toje valstybėje buvo didesnė nei Pabradėje. Pats apsistojimas Lie-tuvoje pareikalavo daug jėgų ir ištvermės, viskas pagerėjo per-sikrausčius į Ruklą: socialiniai darbuotojai supratingi, tai daug ramesnė, saugesnė vieta.

Aš: Na, o kaip Ruklos centras padėjo tau prisitaikyti? Ar esi dėkingas šiai įstaigai? O galbūt tau nepakako suteiktos pa-galbos?

Jis: Be abejo, dėkoju Ruklos centrui už suteiktą paramą per visą prisitaikymo procesą. Tik šios įstaigos pastangomis gavau galimybę lankyti profesinius statybininkų kursus, mano žmona išmoko kalbėti lietuviškai, vaikai lanko mokyklą, be to, turiu ge-rai apmokamą darbą. Be Centro paramos mūsų gyvenimas būtų labai sunkus.

Aš: Labai smagu girdėti šiuos gražius atsiliepimus. Na ir jeigu ne paslaptis, gal galėtum papasakoti apie savo ateities planus?

Jis: Neturiu didelių svajonių, pasistengsiu Prancūzijoje pa-kankamai užsidirbti, kad sugrįžęs į Lietuvą galėčiau nusipirkti butą ir laimingai su šeima gyventi. Šiuo metu planuoju dviem metams išvykti į Prancūziją ir kaip reikiant padirbėti.

Aš: Labai malonu klausytis tavo ateities planų. Linkiu di-džiausios sėkmės ir, kad visos tavo svajonės išsipildytų. Dėko-ju už skirtą laiką.

Jis: Aš esu taip pat dėkingas. Viso!

Pagarbiai, Yuvaray

Jonavos rajono Migracijos tarnybos darbuotojai ir Ruklos ambulatorijos gydytoja – nuomonės apie pabėgėlių situaciją Lietuvoje

Interviu paėmiau iš Jonavos rajono policijos komisariato Vie-šosios policijos skyriaus migracijos poskyrio vedėjos:

1. Kokios Jūsų pareigos?Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos

rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus migra-cijos poskyrio vedėja.

2. Kiek laiko dirbate įstaigoje?

Įstaigoje dirbu nuo 1999 m.3. Ar žinote, kad yra Pabėgėlių priėmimo centras?Taip, žinau.4. Ar jūsų įstaiga bendradarbiauja su Centru?Bendradarbiaujame su Centru glaudžiai ir nuolat.5. Su kokių tautybių pabėgėliais esate dirbę?Su visų tautybių pabėgėliais, kurie gyveno Centre nuo 1999

m.6. Kaip dažnai sprendžiate pabėgėlių problemas ( pvz. vie-

ną kartą per savaitę)?Pabėgėlių problemas sprendžiame nuolat.7. Kaip bendradarbiaujate?Migracijos poskyris sprendžia pabėgėlių asmens dokumentų

išdavimo klausimus, todėl bendradarbiaujame nuolat.8. Kada pabėgėlis gali kreiptis pagalbos į Jūsų įstaigą?Kasdien darbo valandomis pabėgėliai kreipiasi į Migracijos

poskyrį jiems rūpimais klausimais, o po darbo valandų su mu-mis gali susisiekti dėl prašymų padavimo per Kauno apskrities

3

vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajo-no policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrį ( budinčią dalį) .

9. Kokias problemas turėjote su Centru?Visos darbinės problemos su Centru yra

išsprendžiamos dalykiškai ir geranoriškai.10. Ar galite papasakoti konkretų atvejį,

kaip padėjote pabėgėliui?Mūsų kasdieninis darbas yra padėti pabė-

gėliui įforminant jo asmens dokumentus, todėl negalime išskirti kokio nors vieno atskiro fak-to ar problemos.

11. Kaip išsprendžiate problemas?Migracijos departamentas organizuoja lei-

dimų laikiniai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimų nuolat gyventi, asmens be pilietybės kelionės dokumentų išdavimą užsieniečiams teritorinių policijos įstaigų migracijos skyriuose, poskyriuose, grupėse, taip pat nagrinėja užsieniečių prašymus išduoti leidi-mą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, pakeisti leidimus laiki-nai gyventi Lietuvoje, pratęsti Europos Bendrijų valstybės narės piliečių leidimus gyventi ir priima sprendimus šiais klausimais.

Departamentas vertina ir nustato, ar yra pagrindas many-ti, kad santuoka tarp užsieniečio ir Lietuvos Respublikoje gy-venančio sutuoktinio, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis yra fiktyvi. Sprendžia prieglobsčio klausimus ir organizuoja šių sprendimų vykdymą, išduoda ir keičia užsieniečio registracijos pažymėjimus, nagrinėja prašymus dėl laikino kelionės dokumen-to išdavimo užsieniečiams, priima sprendimus šiais klausimais ir išduoda laikinąjį kelionės dokumentą. Tarnyba priima spren-dimus ir dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ir grąžinimo į užsienio valstybę. Priima sprendimus uždrausti ( ne-uždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvą.

12. Ar esate patenkinta pasiektu rezultatu?Pasiektu rezultatu bendraujant su Centru ir dirbant šį darbą

esu patenkinta. Galėtume pasidžiaugti ir visiems palinkėti tokių puikių ir geranoriškų santykių, kokie yra susiklostę bendradar-biaujant su Centru per ilgą laikotarpį.

13. Kaip manote, ar pabėgėliai patenkinti pasiektu rezultatu?

To reikėtų klausti pabėgėlių.14. Ką galima būtų patobulinti

sprendžiant problemas?Mūsų tarnyba pagal savo kom-

petenciją dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką vizų ir integraci-jos, prieglobsčio ir Lietuvos Respu-blikos pilietybės procedūrų, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumentų, leidimų gy-venti Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų išdavimo ir apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmenų judėjimo srityse.

15. Ką rekomenduotumėte da-ryti kitaip ( pvz. Centrui, pabėgė-liams)?

Pabėgėliams patarčiau dėl vizos pakeitimo pateikti į Migracijos tar-nybą dokumentus ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius ir ne vėliau, kaip prieš 2 mėnesius iki vizos galiojimo pabaigos.

16. Kas gali trukdyti pabėgė-

liams integruotis?Jeigu aš būčiau pabėgėlė, manau ,kad di-

džiausia problema būtų kalbos išmokimas ir įvairių teisinių bei socialinių klausimų spren-dimas valstybinėse ir savivaldos institucijose. Greičiausiai tos problemos nėra lengvai įvei-kiamos ir pabėgėliams.

17. Kodėl pabėgėliams kyla sunkumų in-tegruojantis? ( pvz. teisinės problemos, skir-tingas laiko suvokimas ( neatvyksta konsul-tacijai), nesilaiko režimo ar pan. ).

Į šį klausimą, manyčiau, geriausiai atsaky-tų patys pabėgėliai, kadangi liaudies išmintis sako, kad “į svetimą kailį neįlįsi“. Manau, kad sunkumų tikrai yra, ir jie yra gerokai didesni negu mes įsivaizduojame .

18. Kur galima pabėgėliui kreiptis pagal-bos be Jūsų įstaigos?

Aš esu įsitikinusi, kad informaciją apie tai , kur reikėtų kreip-tis pabėgėliui dėl pagalbos, jis gali gauti Pabėgėlių priėmimo centre.

Antrą interviu paėmiau iš Jonavos rajono policijos komisari-ato Migracijos poskyrio specialisto:

1. Kokios Jūsų pareigos?Aš esu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio specialistas.

2. Kiek laiko dirbate įstaigoje?Įstaigoje dirbu nuo 2000-07-01.3. Ar žinote, kad yra Pabėgėlių priėmimo centras?Taip , žinau, kad yra Pabėgėlių priėmimo centras.4. Ar Jūsų įstaiga bendradarbiauja su Centru?Taip, mūsų įstaiga bendradarbiauja su Centru.5. Su kokių tautybių pabėgėliais esate dirbę?Teko dirbti su Irako, Pakistano, Afganistano, Rusijos ir Bal-

tarusijos piliečiais.6. Kaip dažnai sprendžiate pabėgėlių problemas ( pvz. vie-

ną kartą per savaitę)?Pabėgėlių problemas sprendžia-

me du kartus per metus, kai pava-duoju specialistę, dirbančią su užsie-niečiais, jos atostogų metu.

7. Kaip bendradarbiaujate?Migracijos poskyris sprendžia

pabėgėlių asmens dokumentų išda-vimo klausimus.

8. Kada gali pabėgėlis kreiptis dėl pagalbos į Jūsų įstaigą?

Kasdien darbo valandomis pa-bėgėliai gali kreiptis į Migracijos poskyrį jiems rūpimais klausimais.

9. Kokias problemas turėjote su Centru?

Su Centru neturėjome jokių problemų.

10. Ar galite papasakoti kon-kretų atvejį, kaip padėjote pabė-gėliui?

Mano darbas yra pabėgėliui įforminti jo asmens dokumentus, todėl negaliu išskirti kokio nors vie-no atskiro atvejo.

11. Kaip išsprendžiate proble-

4

mas?Teisės aktų nustatyta tvarka išduodami asmens dokumentai.12. Ar esate patenkinta pasiektu rezultatu?Taip, mes esame patenkinti pasiektu rezultatu.13. Kaip manote, ar pabėgėliai patenkinti pasiektu rezul-

tatu?Manau, kad taip.14. Ką rekomenduotumėte daryti kitaip ( pvz. Centrui, pa-

bėgėliams)?Pabėgėliams rekomenduoju išmokti lietuvių kalbą. 15. Kas gali trukdyti pabėgėliui integruotis?Manau, kad kalbos barjeras.16. Kodėl pabėgėliams kyla sunkumų integruojantis? ( pvz.

teisinės problemos, skirtingas laiko suvokimas (neatvyksta konsultacijai), nesilaiko režimo ar pan.)

Į šį klausimą geriausiai atsakytų patys pabėgėliai ir savivaldy-bių institucijos.

17. Kur galima pabėgėliui kreiptis pagalbos be Jūsų įstai-gos?

Žiūrint kokios pagalbos. Jei tai būtų prieglobsčio prašytojas, tai prašymą su-teikti prieglobstį gali pateikti Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punkte, miesto, rajono teritorinėje polici-jos įstaigoje arba Užsieniečių registracijos centre (Pabradė, Švenčionių r.)

Trečią interviu paėmiau iš Ruklos am-bulatorijos gydytojos:

1. Kokios Jūsų pareigos?Aš esu šeimos gydytoja.2. Kiek laiko dirbate įstaigoje?Ruklos ambulatorijoje dirbu nuo 2000

metų.3. Ar žinote, kad yra Pabėgėlių priė-

mimo centras?Taip, žinau, kad yra Pabėgėlių priėmi-

mo centras.4. Ar jūsų įstaiga bendradarbiauja su

Centru?Taip, mūsų įstaiga bendradarbiauja su

Centru. Ruklos ambulatorija yra sudariu-si sutartį su Pabėgėlių priėmimo centru ir teikia medicinines paslaugas.

5. Su kokių tautybių pabėgėliais esate dirbę?Mes esame dirbę praktiškai su visu tautybių pabėgėliais: iš

Čečėnijos, Afganistano, Somalio, Kongo, Eritrėjos, Baltarusijos, Rusijos, Irako, Pakistano, Ukrainos.

6.Kaip dažnai sprendžiate pabėgėlių problemas ( pvz. vie-ną kartą per savaitę)?

Pabėgėlių problemas ambulatorijoje sprendžiame kelis kartus per savaitę.

7. Kaip bendradarbiaujate?Teikiame medicininę pagalbą ambulatorijoje.8. Kada gali pabėgėlis kreiptis į Jūsų įstaigą?Į mūsų įstaigą pabėgėlis gali kreiptis darbo dienomis nuo 8

iki 17 valandos su Pabėgėlių priėmimo centro gydytojo siuntimu. 9. Kokias problemas turėjote su Centru?Su Centru neturėjome jokių problemų.10. Ar galite papasakoti konkretų atvejį, kaip padėjote pa-

bėgėliams?Atliekame laboratorinius tyrimus: kraujo, šlapimo, išmatų,

teikiame stomatologines paslaugas, atliekame įvairių ligų profi-laktiką ir jų gydymą, siunčiame pas antro ir trečio lygio specia-listus.

11. Kaip išsprendžiate problemas? Problemų kol kas nebuvo.12.Ar esate patenkinta pasiektu rezultatu?Taip, mes esame patenkinti.13. Kaip manote, ar pabėgėliai patenkinti pasiektu rezul-

tatu?Aš manau, reikia klausti paslaugos gavėjo - pabėgėlių.14. Ką galima patobulinti sprendžiant problemas?Būtų gerai, jeigu visi pabėgėliai būtų apdrausti privalomuoju

sveikatos draudimu.15.Ką rekomenduotumėte daryti kitaip ( pvz. Centrui, pa-

bėgėliams)?Rekomenduočiau suteikti pabėgėliams daugiau informacijos

apie asmens sveikatos priežiūros sistemą Lietuvoje.16. Kas gali trukdyti pabėgėliams integruotis?Pabėgėliams gali trukdyti integruotis valstybinės kalbos žinių

trūkumas, teisės aktų nežinojimas, darbo paieškos problemos.

17. Kodėl pabėgėliams kyla sunku-mų integruojantis? ( pvz. teisinės pro-blemos, skirtingas laiko suvokimas ( neatvyksta konsultacijai), nesilaiko re-žimo ar pan.)

Pabėgėliams kyla sunkumų integruo-jantis dėl kalbos barjero, įstatymų nepa-kankamo žinojimo ir visuomenės požiū-rio į pabėgėlius.

18. Kur galima pabėgėliams kreiptis pagalbos be Jūsų įstaigos?

Dėl medicininės pagalbos gavimo pabėgėliai gali skambinti į greitąją me-dicinos pagalbą, o taip pat skubi būtinoji pagalba teikiama antro ar trečio lygio me-dicinos įstaigose. Pabėgėlis gali kreiptis pagalbos į Raudonąją Kryžių, Lietuvos Caritą, Pabėgėlių priėmimo centrą.

Pagarbiai, Gaubani

5

Rustam ir Rabbani pasakojimas apie gyvenimą Lietuvoje

Lietuva kovo 11–ąją atšventė dvidešimt trečiąsias nepriklau-somybės metines. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva tapo atvira demokratine visuomene, ratifikavo daug tarptautinių kon-vencijų ir sutarčių, kurios yra susijusios su žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Lietuvos Konstitucija, priimta 1992-aisiais, gali ap-ginti pagrindines žmogaus teises. Šalis labai patobulėjo vysty-dama institucinę sistemą, užtikrinančią visų žmonių pagrindines laisves ir teises, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, kurie atvyksta ir apsigyvena Lietuvoje. Po išsilaisvinimo iš So-vietų Sąjungos Lietuva tapo pagrindine tranzito šalimi daugeliui nelegalių imigrantų, tai buvo visiškai nauja problema. Nuo 1997-ųjų Lietuva pradėjo priimti prieglobsčio prašymus iš prieglobsčio prašytojų ir nelegalių imigrantų, kurie norėjo grįžti į gimtąsias šalis savo noru. Tarptautinė migracijos organizacija pradėjo teik-ti jiems teisinę ir finansinę pagalbą. Pabėgėliai atvyksta į Lie-tuvą norėdami pabėgti nuo karo, konfliktų, skurdo ir smurto prieš žmogaus teises. Lietuva priima prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, suteikia jiems teisinį statusą pagal jų pateiktą pra-šymą. Suteikus apsaugą pabėgėliai perkeliami į Pabėgėlių priė-mimo centrą Rukloje integracijos procesui. Pagalba pabėgėliams integruotis į vietinę Lietuvos bendruomenę yra pagrindinė ir pati svarbiausia Lietuvos prieglobsčio politikos dalis. Skurdas, nedarbas, socialinė izoliacija, sveikatos problemos, kultūriniai skirtumai ir kalbos barjeras yra pagrindiniai pabėgėlių iššūkiai jų integracijos svetimoje šalyje metu. Kita vertus, tam, kad būtų bent iš dalies išspręstos šios problemos, reikalingos valstybinės organizacijos. Jeigu valstybinės organizacijos yra nepajėgios su-teikti tinkamą pagalbą, tada pabėgėliai negali integruotis naujoje visuomenėje, tai reiškia, kad pabėgėliai negali pasijausti taip, kaip jaučiasi vietiniai gyventojai.

Kita svarbi integracijos dalis yra pabėgėlių integracija į darbo rinką. Savivaldybės ir vietinės darbo biržos Lietuvoje atlieka pa-grindinį vaidmenį keliant pabėgėlių kvalifikaciją ir teikiant jiems darbo pasiūlymus. Integracijos procesas Lietuvoje yra efektyvus ir praktiškas. Šimtas devyniasdešimt valandų trunkantys lietuvių kalbos kursai (prireikus galima pratęsti iki dviejų šimtų devy-niasdešimties), kompiuterių kursai, darbo apmokymai, ekskur-sijos, daug renginių, užsiėmimų ir seminarų, susijusių su Lietu-vos istorija, kultūra, menais ir tradicijomis. Vieneriems metams suteikiama finansinė parama (esant tam tikroms sąlygoms taip pat gali būti pratęsta), pagalba ieškant darbo - pabėgėliams visa tai yra pagrindiniai dalykai, kurie padeda lengviau integruotis Lietuvoje. Yra keletas nevalstybinių organizacijų, kurios taip pat padeda pabėgėliams. Nepaisant daugybės galimybių susikurti geresnį gyvenimą Lietuvoje, vis dar daug pabėgėlių išvyksta į Vakarų Europos šalis dėl didesnių pajamų. Nuo 2005-ųjų į Lie-tuvą atvyko daug prieglobsčio prašytojų iš Čečėnijos. Tuo metu ten buvo daug žmogaus teisių pažeidimų, kurių priežastis buvo Rusijos armijos ir čečėnų kareivių ginkluotas konfliktas. Labai didelis skaičius civilių žmonių, tarp jų ir moterys ir vaikai buvo tarp nukentėjusiųjų. Dauguma pabėgėlių iš Čečėnijos kalba rusiškai, todėl jie manė, kad galės susirasti darbą, bendrauti su ap-linkiniais, bet taip paprasta nebuvo. Buvo kilę daug debatų seminaruose, kodėl čečėnų pabėgėliams sunku integruotis į vietinę lie-tuvių bendruomenę. Elektrėnai yra miestas, kuriame daugelis į Lietuvą atvykusių čečėnų gyvena, dirba ir bando įsilieti į lietuvių ben-

druomenę. Pažįstu keletą čečėnų šeimų, bet dėl kalbos barjero negaliu su jais bendrauti. Galiu kalbėti angliškai ir lietuviškai, o jie gali bendrauti tik rusiškai.

Jau seniai norėjau pabendrauti su čečėnais ir sužinoti, kaip klostosi jų gyvenimas Lietuvoje, kaip jie jaučiasi būdami nepa-žįstamoje bendruomenėje, su kokiais iššūkiais ir problemomis jie susiduria bei kokie yra jų planai. 2013 metų kovo 16-ąją daly-vavau vienoje programoje, kurią organizavo Raudonojo kryžiaus bendruomenė ir Mykolo Riomerio universiteto teisės fakultetas. Programa buvo puiki, ji buvo skirta padėti užsieniečiams, įskai-tant ir pabėgėlius, spręsti savo problemas, bei būsimiems Lietuvos teisininkams susipažinti su užsieniečių problemomis ir pasiruošti ateities teisiniams iššūkiams, padedant jiems pritapti Lietuvoje. Programos metu buvo daug diskusijų apie prieglobsčio prašyto-jų ir pabėgėlių teisines problemas. Dalyviai iš skirtingų pozicijų paaiškino savo nuomonę ir kas turėtų būti pakeista, kad būtų pagerinta teisinė pagalba pabėgėliams, ir kaip būtų galima efek-tyviau atlikti teismo procedūras, susijusias su prieglobsčio bylo-mis. Dalyviai iš Lietuvos Raudonojo kryžiaus bendruomenės, pabėgėliai, studentai iš užsienio, įvairių sričių verslininkai išsakė savo nuomones, kas buvo puiki patirtis jauniems teisininkams, ką tik pabaigusiems studijas Mykolo Riomerio Universitete. Teko dalyvauti vaidinime, kuris perkėlė dalyvius į teismo salę, ten vyko teismo procesas dėl prieglobsčio. Teisėjus ir Migracijos departamento atstovus vaidino teisės studentai, iš prieglobsčio prašančiojo pusės buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus advokatas, o prieglobsčio prašantieji buvo realūs asmenys, kurie iš tiesų pra-šo prieglobsčio Lietuvoje. Viskas buvo tik suvaidinta, bet jautėsi, kad tai gali suteikti puikios patirties ir praktinių žinių jauniems teisininkams ir prieglobsčio prašantiesiems pristatant save ir savo poziciją tikrame teisme.

Po šios programos susitikau su dviem žmonėmis – Rabbani iš Afganistano ir Rustam iš Čečėnijos, su kuriais jau labai se-niai norėjau pasikalbėti. Pirmiausia papasakosiu apie Rustam ir jo šeimą. Rustam atvyko į Lietuvą 2007-aisiais kartu su savo žmona ir trimis vaikais prašyti prieglobsčio. Tuo metu URC Pa-bradėje gyveno daug prieglobsčio prašytojų iš skirtingų šalių. Iš daugelio girdėjau, kad Rustam tarp atvykėlių iš Čečėnijos buvo draugiškiausias, taikiausias. Jis visada gerbė aplinkinius, jų religiją ir kultūrą. Jiems reikėjo pasirūpinti trimis vaikais, bet jie rasdavo laiko ir lankydavo lietuvių kalbos pamokas, kurias organizuoja Lietuvos Raudonojo kryžiaus bendruomenė prieglobsčio prašy-tojams dienos centre Pabradėje. Rustam kartais dirbdavo staty-bose kartu su kitais čečėnais, jis išmanė savo darbą. Noriu pasa-kyti, kad pabėgėliai gali atvykti tuščiomis rankomis ir kišenėmis, bet ne tuščiomis mintimis. Po septynių mėnesių gyvenimo URC Pabradėje Migracijos departamentas suteikė jam ir jo šeimai pa-pildomą apsaugą. Su keletu kitų šeimų jis persikėlė į Ruklą, į Pabėgėlių priėmimo centrą, tolimesniam integracijos procesui. Jis turėjo statybininko talentą ir darbo įgūdžių, taigi pradėjo ieš-koti darbo. Rustamo šeima gyveno Rukloje maždaug vienerius metus, per tą laiką jis susirado pastovų ir gerai apmokamą darbą statybų kompanijoje. Jis paprašė integracijos Elektrėnuose, kur jau gyveno daug čečėnų pabėgėlių šeimų. Ši šeima gavo finansinę ir humanitarinę pagalbą iš valstybės ir nevalstybinių organiza-

cijų. Per šį laiką daug čečėnų šeimų išvyko gyventi į kitas šalis, taip pat kelios šeimos grįžo į gimtąją šalį, bet Rustamo šeima to-liau gyvena Lietuvoje. Rustam ir jo žmona dirba, vaikai lanko mokyklas. Elektrėnuose yra rusų mokykla, bet Rustamo vaikai mo-kosi lietuviškai, tai parodo, kad Rustam ir jo šeima žada visam laikui pasilikti Lietuvoje.

Prieš keletą mėnesių buvau sutikęs Rus-

6

tam šeimą Vilniuje, jo vaikai buvo truputį paaugę ir jau kalbėjo su manimi lietuviškai. Rustamo žmona sakė man, kad dabar jie visi beveik pamiršo rusų kalbą, savo gimtąja kalba jie taip pat beveik nekalba, jiems labiausiai patinka kalbėti lietuviškai.

Pasikalbėjau su juo, norėdamas parašyti apie jį šiame straips-

nyje. Aš: „Rustam, gal tu žinai, ar yra daug čečėnų šeimų, ku-

rioms buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir suteikta papildoma apsauga? Dabar vos keletas šeimų gyvena Lietuvoje, gal žinai kur jie visi šiuo metu?“

Rustam: „Prisimenu, tuo metu, kai daug čečėnų šeimų gy-veno Lietuvoje kaip pabėgėliai, čia buvo finansinė krizė. Buvo labai sunku susirasti darbą, beveik visos šeimos turėjo vaikų, todėl jiems buvo labai sunku. Manau jie išvyko į kitas Europos šalis, ieškodami geresnio gyvenimo ir geresnės ateities savo vaikams“.

Aš: „Sakei, kad jie išvyko į kitas šalis ieškoti geresnio gyve-nimo. Ar tau neatrodo, kad jie buvo tik ekonominiai migran-tai??

Rustam: „Pabėgėliai taip pat nori užsidirbti pinigų, gyventi gražiai ir turtingai. Nemanau, kad čečėnų šeimos buvo ekonomi-niai migrantai, jie tikrai turėjo daug problemų Čečėnijoje. Daug šeimų grįžo į savo gimtąją šalį, kai tik situacija ten pagerėjo ir ne-bebuvo pavojaus jų gyvybei. Jeigu jie galvotų tik apie pinigus, jie būtų važiavę į kitas Europos Sąjungos šalis, o ne atgal į Čečėniją“.

Aš: „Jeigu tu išgyvenai Lietuvoje su trimis vaikais, susira-dai darbą čia, tai kodėl kitos čečėnų pabėgėlių šeimos negalėjo čia gyventi?“

Rustam: „Tai kitų asmeninis požiūris. Aš esu laimingas dėl to, kad atvykau į Lietuvą. Visi negali būti patenkinti, gal jie turėjo didesnių lūkesčių“.

Aš: „Jau šešeri metai praėjo Lietuvoje, kodėl vis dar nekalbi lietuviškai?“

Rustam: „Geriau būtų, jeigu išmokčiau lietuvių kalbą, bet aš rūpinuosi savo šeima, dirbu, kad galėčiau patenkinti savo šeimos poreikius, nelabai turiu laiko, bet mano žmona kalba lietuviškai, mano trys vaikai puikiai moka lietuvių kalbą, todėl esu labai pa-tenkintas“.

Aš: „Ar tavo žmona taip pat turi darbą?“Rustam: „Taip, ji taip pat dirba kepykloje“. Aš: „Tu jai leidai dirbti? Esu girdėjęs, kad dažniausiai mu-

sulmoniškose šeimose moterys nedirba“. Rustam: „Taip, dažniausiai musulmoniškose šeimose mote-

rims neleidžiama dirbti ne namie, bet dabar viskas labai keičiasi, netgi mūsų religijoje. Dabar mes gyvename atviroje Europos vi-suomenėje. Mes taip pat turime išmokti pozityvių dalykų iš sve-timos visuomenės. Mums reikia priimti naują aplinką ir naują visuomenę“.

Aš: „Ar tu žinai, kad yra manančių, jog čečėnai negali pri-sitaikyti prie naujos kultūros ir aplinkos, nes juos veikia labai didelė religinė įtaka. Ką galėtum atsakyti į tokius gandus?“

Rustam: „Aš taip pat tvirtai tikiu Islamu, bet tai nereiškia, kad esu ekstremistas. Jeigu mes gyvename naujoje visuomenė-je, mums reikia priimti ir kultūrą. Jeigu mes išmokstame kažką naujo ir gero iš kitos bendruomenės, turime ir toliau mokytis. Visi čečėnai yra tikri Islamo sekėjai, Islamas netrukdo žmonėms gyventi svetimoje visuomenėje ir priimti kitokią kultūrą. Yra ne vienas pavyzdys, kaip čečėnų pabėgėlių šeimos pritampa Lietu-voje, tarp jų ir mano šeima, mes puikiai jaučiamės gyvendami Lietuvoje“.

Aš: „Kaip sekasi čečėnų šeimoms gyventi Elektrėnuose?“Rustam: „Mano nuomone, jiems sekasi pakankamai gerai,

galima sakyti, visi, kurie gali dirbti turi darbus, kelios šeimos turi savo verslą. Mano draugas turi kepyklą, ten dirba ir mano žmo-

na. Keletas vaikinų perka senus automobilius Lietuvoje ir siunčia juos į Centrinės Azijos šalis, ten juos parduoda. Keletas draugų dirba statybose su manimi, kiek pažįstu žmonių iš Čečėnijos, visi džiaugiasi gyvenimu Lietuvoje“.

Aš: „Visos čečėnų šeimos yra pabėgėliai, taip pat priklauso musulmonų tikėjimui, kaip į tai reaguoja vietiniai gyventojai?“

Rustam: „Niekada nejaučiau kažkokios išskirtinės reakcijos iš vietinių žmonių dėl savo religijos ar dėl teisinio statuso. Visi su mumis bendrauja labai gražiai. Niekada nesame turėję jokių konfliktų su vietiniais, tuo labiau su kaimynais“.

Aš: „Tavo nuomone, kokios yra pagrindinės pabėgėlių pro-blemos Lietuvoje?“

Rustam: „Iš tikro labai sunku atsakyti, nes skirtingi žmonės turi skirtingų problemų. Negaliu sakyti, kad čia problemų pa-bėgėliams nėra, bet iš savo patirties didelių problemų nematau. Vienintelis dalykas yra tai, kad čia susirasti darbą yra labai sunku, bet vis tik įmanoma“.

Aš: „Tu su šeima gyvenai apie vienerius metus PPC Ru-kloje, koks gyvenimas buvo ten? Ar padėjo tau ir tavo šeimai taip, kaip tu ir tikėjaisi?“

Rustam: „Centre gyvenimas buvo labai lengvas. Ten yra vi-sos reikiamos sąlygos gyvenimui, mano šeimai buvo labai pato-gu, visi reikalingi daiktai ir žaislai vaikams. Ten labiausiai patiko vaikams. Kai atvykome gyventi į Elektrėnus, vaikai buvo nepa-tenkinti. Keletą mėnesių labai ilgėjosi Centro ir darbuotojų, bet paskui apsiprato ir džiaugėsi naujais namais“.

Aš: „Kokie yra tavo ateities planai? Ar norėtum pasilikti Lietuvoje visam laikui?“

Rustam: „Svajoju įsigyti nuosavą butą Lietuvoje, todėl labai sunkiai dirbu, su visa šeima taupome pinigus. Man patinka gy-venti Lietuvoje ir mano vaikai čia laimingi. Norėčiau praleisti visą savo gyvenimą Lietuvoje“.

Aš: „Ačiū Rustam, noriu palinkėti tau viso ko geriausio ateityje ir kad tavo svajonės išsipildytų.“

Rustam: „Ačiū“.Kol bendravau su Rustam, Rabbani klausėsi mūsų pokalbio ir

visą laiką šypsojosi. Rabbani jau keturiolika metų gyvena Lietu-voje ir dirba Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bendruomenėje, turi daug patirties dirbant su pabėgėliais. Jis gyvena Kaune su savo žmona ir trimis vaikais. Pažįstu Rabbani jau penkerius metus. Jis yra labai draugiškas, mandagus ir visada pasiruošęs padėti. Tokio darbštaus, ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus niekada ne-buvau matęs. Labiausiai jo charakteryje man patinka tai, kad jis aukoja visą savo laiką ir žinias padėdamas pabėgėliams. Manau, jis geriausiai iš visų pabėgėlių ir užsieniečių gyvenančių Lietu-voje kalba lietuviškai. Dabar jis studijuoja teisę ir jau greitai įgis teisininko specialybę. Jis taps pirmuoju teisininku iš visos Lietu-vos pabėgėlių bendruomenės. Aš trumpai pakalbėjau su Rabbani apie pabėgėlių situaciją Lietuvoje.

7

Aš: „Jau ilgą laiką gyvenate Lietuvoje, koks yra pabėgėlių gyvenimas čia? Ar jie jaučiasi čia laimingi?“

Rabbani: „Manau, pabėgėlių gyvenimas čia yra geras. Lie-tuva suteikia visas reikalingas sąlygas ir paslaugas pabėgėliams. Žmonės iš trečiųjų šalių turi labai didelių svajonių apie Europą, jie mano, kad čia viskas yra labai paprasta, bet kai jie atvyksta, pamato, kad gyvenimas nėra toks lengvas, kaip jie įsivaizdavo. Europoje yra daug galimybių tiems, kurie daug dirba, turi talentą ir kvalifikaciją. Kaip pabėgėliai gyvena Lietuvoje priklauso nuo jų pačių sugebėjimų ir sunkaus darbo. Daug pabėgėlių turi savo verslą arba susiranda gerą darbą, nors yra ir tokių, kurie negali rasti sau tinkamo darbo. Ar pabėgėliai Lietuvoje laimingi ar ne, tai nėra pagrindinis klausimas, svarbiausia yra tai, kad pabėgėliai čia turi vienodas galimybes susikurti laimingą gyvenimą“.

Aš: „Ar tos sąlygos ir paslaugos, kurias teikia Pabradės URC ir Ruklos PPC, yra pakankamos patenkinti pagrindi-nius pabėgėlių ir prieglobsčio prašančiųjų poreikius?“

Rabbani: „Abi šios organizacijos buvo įkurtos tik prieš septy-niolika metų. Kiek aš žinau, abi organizacijos teikia visas sąlygas, paslaugas ir reikiamus patarnavimus pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams, pagal Europos Sąjungos standartus. Galima pama-tyti tik skirtingas taisykles ir nuostatus, kurie priklauso nuo vie-tinės šalies teisės. Mano pastebėjimu abi organizacijos kasmet daro progresą siūlant geresnes sąlygas ir paslaugas pabėgėliams. Turbūt yra keletas apribojimų, kurie nepatinka ten gyvenantiems, bet tie apribojimai įvesti tik dėl pačių pabėgėlių ir prieglobsčio prašančiųjų saugumo“.

Aš: „Kaip manai, ar vienerių metų integracijos laikotarpis yra pakankamas įsikurti pabėgėliui?“

Rabbani: „Pabėgėliams patiems reikia kurti savo ateitį sava-rankiškai, valstybė suteikia finansinę paramą vieneriems metams tik tam, kad pabėgėliai galėtų jaustis saugiau ieškodami darbo. Jeigu žmogus yra neįgalus, garbaus amžiaus ar tai yra daugiavaikė šeima, integracijos periodas visada būna pratęsiamas“.

Aš: „Bet dauguma Europos Sąjungos šalių suteikia penke-rių metų integracijos periodą?“

Rabbani: „Tai priklauso nuo šalies ekonominės ir politinės situacijos. Aš nemanau, kad ilgas integracijos periodas visada pa-deda pabėgėliams įsitvirtinti visuomenėje“.

Aš: „Girdėjau, kad studijuoji teisę ir nori būti teisininku. Kodėl pasirinkai šią specialybę? Kokiam tikslui tu norėtumėte panaudoti savo teisės žinias?“

Rabbani: „Taip, aš studijuoju migracijos teisę. Greitai gausiu teisininko laipsnį. Pats esu pabėgėlis, ir žinau visas teisines pabė-gėlių problemas Lietuvoje. Noriu tapti ekspertu prieglobsčio by-lose, tada dar efektyviau galėsiu paaiškinti pabėgėlių problemas teismo procesuose“.

Aš: „Labai malonu tai girdėti, linkiu tau didelės sėkmės, ačiū už pokalbį“.

Pagarbiai, Kamal