-
2006 m. "Sveikatos mokslai" Nr.1-2 19
PSICHOTRAUMUOJANCIŲ (STRESO SUKELTŲ) FAKTORIŲ ĮTAKA MOTERŲ
IMPULSYVIAM IR AGRESYVIAM
NUSIKALSTAMAM ELGESIUI V.KILIKEVIČIENĖ
Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos
ministerijos
Raktažodžiai: psichotraumuojantys faktoriai, impulsy-vus,
agresyvus, nusikalstamas elgesys, teismo psichiat-rijos ekspertizė,
nusikaltimas.
Santrauka Pagrindinis tyrimo siekis - moterų agresyvaus
nusikalstamo elgesio, kuomet buvo įvykdyti nusikaltimai kito asmens
gyvybei ir sveikatai, dėsningumų, ryšio su psichotraumuojančiais
faktoriais paieška. Taip pat siekiama analizuoti, kaip šie moterų
įvykdyti impulsyvūs bei agresy-vūs nusikalstami veiksmai susiję su
asmenybės struktūra, psichikos sutrikimais bei kokią įtaką šiems
sutrikimams pasireikšti turi asmeniui sub-jektyvūs
psichotraumuojantys faktoriai (stresiniai, socialiniai,
psichologiniai faktoriai: traumuojanti aplinka, besitęsiantys
konfliktai ir kt.). Remiantis tyrimo rezultatais keliamos hipotezės
apie moterų impulsyvaus ir agresyvaus nusikalstamo elgesio
ypatumus, įvykdžiusių šiuos nusikaltimus moterų psichikos
sutrikimus, jų asmenybių struktūros ypatumus; moterų impulsyvaus ir
agresyvaus nusikalstamo elgesio bei psichotraumuojančių faktorių
tarpusavio sąsajas. Tyrimui naudota 50 moterų, kurioms buvo
atliktos teismo psichiatri-jos ekspertizės Valstybinėje teismo
psichiatrijos tarnyboje 2000-2004 metais po to, kai jos įvykdė
nusikalstamus veiksmus (kūno sužalojimus, nu-žudymus), ekspertizių
dokumentacija.
ĮVADAS Psichotraumuojantis stresinių, socialinių, psicholo-
ginių faktorių poveikis asmenybės reagavimui iš esmės galimas j
iems sutapus su psichogenine asmenybės rea-gavimo struktūra.
Nestiprus stresas skatina mobi l izuot is. Besikartojantis stresas
linkęs kauptis ir gali tapti traumuo-jančiu. Paprastai situaciją
apsunkina ir įtaką elgesiui bei sprendimams turi kelių
psichotraumuojančių faktorių kombinaci ja. Šiuolaikinis sisteminis
požiūris į agresyvų - impulsyvų elgesį, apskritai į agresiją
leidžia minėtus
įvykdytus agresyvius nusikaltimus diferencijuoti principu pagal
lytį, todėl tyr imui pasirinktos t ik moterys.
Vert inant moterų įvykdytą agresyvų nusikalstamą veiksmą, svarbu
asmenybės sutrikimo g i lumo bei šių sutrikimų stabi lumo, pažint
in ių funkci jų, laikinų de-kompensacijos būsenų psichiatrinis
įvertinimas. Taip pat svarbu suprasti, analizuoti , kiek tam t
ikroje konkrečiam asmeniui (šiuo atveju - moteriai)
psichotraumuojančioje s i tuaci jo je psichikos anomal i ja
(sutrikimas) nu lėmė asmens agresyvių veiksmų motyvaci ją vykdant
nusi-kalstamą veiką.
Darbo tikslas - išanal izuot i moterų, įvykdžiusių impulsyvius
ir agresyvius nusikalstamus veiksmus prieš kito asmens gyvybę ir
sveikatą, psichikos ypatumus, sutrikimus, ieškoti ryšio tarp jų
minėto impulsyvaus ir agresyvaus nusikalstamo elgesio bei
psichotraumuojan-čios apl inkos; anal izuoti , ar turi įtakos
impulsyviems ir agresyviems veiksmams pasireikšti subjektyviai
psi-chotraumuojantys faktoriai. Šiame darbe psichotrau-muojančiais
faktoriais la ikomi visi stresiniai, socialiniai, psichologiniai
faktoriai: t raumuojant i apl inka, besitę-siantys konfliktai ir
kt. faktoriai, kuriuos tirtos moterys pačios išskyrė, kaip joms
turėjusius didelę subjektyvią psichotraumuojančią reikšmę.
TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA Tyrimo objektu pasirinktos moterys,
įvykdžiusios nu-
sikalstamus impulsyvius, agresyvius veiksmus prieš kito asmens
sveikatą ir gyvybę (kūno sužalojimus, nužudy-mus). Anal izuota
atsitiktiniu būdu pasirinktų 50 moterų, kurioms buvo atliktos
teismo psichiatri jos ekspertizės 2 0 0 0 - 2 0 0 4 metais
Valstybinėje te ismo psichiatr i jos tarnyboje prie SAM, po
įvykdytų minėto pobūdžio nu-sikaltimų, ekspertizių dokumentaci ja.
Šiuos nusikaltimus įvykdžiusių moterų amžiaus ribos buvo nuo 21 iki
40 metų. Tyrimo metodas - reikiamų duomenų gavimas iš ekspertinės
dokumentaci jos, baudžiamųjų bylų doku-mentacijos, remiantis vienu
specialiu klausimynu visoms t ir iamosioms.
-
20 "Sveikatos mokslai" Nr.1-2
1 lentele . M o t e r ų n u s i k a l s t a m ų agresyv ių v e i
k s m ų a u k o s (pro-c e n t a i s ) n e u t r a l i o j e b e i
p s i c h o t r a u m u o j a n č i o j e a p l i n k o j e .
Situacija (aplinka) Vaikai Artimieji Pažįstami Nepažįstami
Neutrali 40 40 15 5 Psichotraumuojanti 40 SO 5 5
1 g r a f i k a s . M o t e r ų n u s i k a l s t a m o s a g r
e s i j o s p a s i r e i š k i m a s t a m t i k r ų g r u p i ų a
t ž v i l g i u ( k u o m e t a u k o s v a i k a i , a r t imie j
i , p a ž į s t a m i , n e p a ž į s t a m i ) n e u t r a l i o j
e b e i p s i c h o t r a u m u o j a n -c io j e a p l i n k o j e
.
REZULTATAI Tyrimo metu nustatyta, kad 65 proc. moterų
įvykdytų
agresyvių nusikalt imų (kūno sužaloj imų, nužudymų) at-vejais
tęsdavosi stresinis, konfl iktinis tarpusavio santykių su
nukentėjusiuoju ar nukentėjusiąją periodas; agresy-vios reagavimo
formos šioms moterims pasireikšdavo ir anksčiau. 20 procentų šios
grupės moterų dėl tok io pobūdž io agresyvių - impulsyvių
nusikalstamų veiks-mų buvo patraukiamos baudž iamo jon atsakomybėn
anksčiau.
Tiriant moteris, įvykdžiusias šio pobūdž io nusikalti-mus,
nustatyta, jog tarp jų vyrauja nusikalt imai, įvykdyt i pačių
artimiausių žmonių atžvi lgiu, t.y. vaikų ir kitų jų šeimos narių
(1 lentelė, 1 grafikas).
Statistinei analizei, remiantis nukentėjusiųjų, aukų nuo moterų
agresyvaus elgesio, šioms moterims psicho-traumuojančiose bei
neutraliose situacijose, procent iniu pasiskirstymu gautas korel
iac i jos koef icientas: 0,96. Gautas skaičius rodo, kad tarp
minėtų anal izuojamų faktorių (moterų agresyvaus ir impulsyvaus
elgesio bei aplinkos) egzistuoja t iesioginis stiprus funkcinis
ryšys (kadangi rezultatas artimas 1).
Tyrimo metu atkreiptas dėmesys į šioms moterims nustatytus
psichikos sutrikimus, šių sutrikimų diagnozių procentinį
pasiskirstymą. Remiantis psichikos sutrikimų, pasireiškiančių
moterims jų nusikalstamos agresijos atve-jais, neutralioje bei jas
psichotraumuojančioje apl inkoje, procent in iu pasiskirstymu
gautas korel iaci jos koeficien-tas: 0,88 (2 lentelė). Tai taip pat
rodo, kad tarp šių ana-
2 lente le . P s i c h i k o s s u t r i k i m a i , d a ž n i a
u s i a i p a s i r e i š k i a n t y s m o t e r i m s , į v y k d
ž i u s i o m s n u s i k a l s t a m u s v e i k s m u s p r i e š
k i t o a s m e n s gyvybę , s v e i k a t ą j o m s n e u t r a l
i o j e ar p s i c h o t r a u m u o -j a n c i o j e a p l i n k o
j e ( p r o c e n t a i s ) .
Situacija (aplinka) Specifiniai asmenybės Sutrikimai:
hutrioninis asmenybės sutrikimas, emoriikai nestabilus asmenybės
sutrikimas (ribinis ir impulsyvus tipai), priklausomas asmenybės
tipas, Si/oidinii, mišrus asmenybės sutrikimai
Organiniai asmenybės sutrikimai
Priklauso-mybės nuo alkoholio sindromas
Neutrali 50 30 20 Psichotraumuojanti 40 40 20
l izuojamų faktorių (psichikos sutrikimų, pasireiškiančių
moterims jų nusikalstamos agresijos atvejais, neutralioje bei jas
psichotraumuojančio je apl inkoje bei aplinkos) egzistuoja t
iesioginis stiprus funkcinis ryšys (rezultatas taip pat artimas 1).
Rezultatai gauti remiantis statistinės analizės metodu - korel
iacine analize [7,8].
Gaut i rezultatai rodo, jog speci f in ia i asmenybės sutr ik
imai yra vyraujantys psichikos sutr ikimai, diag-n o z u o j a m i
moter ims, į v ykdž ius ioms šio p o b ū d ž i o
impulsyvius-agresyvius nusikalstamus veiksmus neutra-liose
situacijose (kuomet psichotraumuojančios aplinkos poveik io nėra)
tarp psichikos sutrikimų ir j ie sudaro 50 procentų visų šių
sutrikimų. Ir jau 10 procentų mažiau - 40 procentų moterų,
įvykdžiusių šiuos veiksmus, diag-nozuojami analogiški specifiniai
asmenybės sutr ikimai joms subjektyviai reikšmingose,
psichotraumuojančiose situacijose.
Tyrimų rezultatai leidžia išskirti tokius dažniausiai
pasitaikančius specif inius asmenybės sutr ik imus. Tai - emociškai
nestabilūs asmenybės sutr ik imai (r ibinis ir impulsyvus tipai),
histrioninis asmenybės sutrikimas, pr ik lausomo t ipo asmenybės
tipas, š izoid in io t ipo bei mišrus asmenybės sutr ikimai. Tyrimo
metu dažniausiai (32 proc. visų atvejų) kr iminal in ia i agresyvūs
veiksmai, nusikalt imai prieš kito asmens sveikatą bei gyvybę
daž-niausiai buvo įvykdyt i moterų, kurioms diagnozuotas specifinis
asmenybės sutrikimas - emociškai nestabilaus t ipo asmenybės
sutrikimas, impulsyvus variantas. Vaikų n u ž u d y m o atvejais
vyravo moterys, ne t i k tu r inč ios specifinių asmenybės
sutrikimų bei p ik tnaudžiaujan-čios a lkoho l iu , narkot inėmis
medžiagomis (45 proc. visų atvejų). Pastebėta, kad visoms šioms t i
r iamosioms būdingi tokie specifiniai asmenybės sutr ikimo bruožai
kaip egocentrizmas, demonstratyvumas, eksplozyvumas, pol inkis į
stresines ir psichogenines situacijas reaguoti nuotaikų svyravimais
pagal disforinį tipą, bendra tok ia asmenybės savybė, kaip
padidėjęs jautrumas. Tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad
depresinis sutrikimas buvo diagnozuotas t ik 10 procentų
įvykdžiusių šio po-būdžio nusikalt imus moterų.
-
2006 m. "Sveikatos mokslai" Nr.1-2 1
Taip pat tyr imo metu domėtasi moterų, įvykdžiusių impulsyvius
agresyvius veiksmus, nusikaltimus, ne t ik asmenybės struktūra, bet
ir šių moterų socialiniu statusu. 28 procentai tirtų moterų buvo
bedarbės.
DISKUSIJA Literatūros duomenimis, pastebėta, kad agresyviam
ir impulsyviam elgesiui pasireikšti taip pat labai svarbios
asmens savybės, vadinamos slopinančiomis agresyvumą savybėmis, bei
faktoriai [4]. Jomis galima laikyti žmogaus vertybių sistemą,
religinius įsit ikinimus, teisinių normų supratimą. Taip pat
slopinantiems impulsyvų agresyvų elgesį veiksniams priklauso tokie
faktoriai kaip bausmės baimė, kaltės jausmas, empati ja,
priklausomybės po-reikis, baimės jausmas; svarbūs gynybos
mechanizmai, sušvelninantys psichotraumuojant į streso poveikį bei
frustraciją. Alkohol is tarnauja savikontrolei, savikritikai savo
elgesiui sumažinti arba dar t iksl iau - agresiją slo-pinančių
struktūrų poveikiui sumažinti [4].
Emocinė įtampa neleidžia t inkamai, adekvačiai rea-guoti, todėl
gali atsirasti įvairios motyvaci jos pasitraukti iš situacijos,
suicidiniai veiksmai. Kai asmenybinių gy-nybinių mechanizmų
išsekimas sutampa su stresine ir asmenį psichotraumuojančia
situacija, tai irgi nulemia agresyvų situacijos sprendimą [4]. Anot
autorių J.Gunn, P.Taylor, lyginant su vyrais, moterų agresija
daugiau yra nukreipta į save, o ne į aplinką, ir jei tarp vyrų
dažnes-nė yra instrumentinė agresija, tai tarp moterų vis dėlto -
verbalinė [4]. Minėtų autorių nuomone, nė viena nusi-kaltimų rūšis
taip aiškiai neil iustruoja asmens elgesio bei lyčių skirtumo kaip
nužudymai . Moterys žudo 10 kartų rečiau nei vyrai (santykis 1:10)
[4]. 1995 m. McCul loch akcentavo, kad asmens elgesiui bei nusikalt
imui įvykdyti be psichopatologinio asmenybės charakterio didžiausią
reikšmę turi 4 faktoriai: motyvacija, savikontrolė, supan-čios
aplinkos faktoriai bei psichopatologinis fenomenas. Vadovaujantis
šiais faktoriais, elgesį bei nusikalt imus gal ima išskirti į
motyvuotus ir si tuacinius [4]. At l ie-kami tyr imai leidžia
manyti, kad pagrindinį vaidmenį agresyviuose moterų veiksmuose (kai
t ir iamosios nėra psichozinėse būklėse) vaidina agresijos
mechanizmai [4]. S.Safuanov nurodo, kad galima išskirti 8
visuomenei pavojingus agresijos tipus. Autorius akcentuoja
agresijos lygio svarbą bei aplinkos svarbą, kokia j i konkrečiam
asmeniui, frustruojanti ar neutrali. Jis išskiria 4 agresijos
tipus, kurie pasireiškia sąlyginai neutraliose situacijo-se ir 4
agresijos tipus, kurie pasireiškia tam asmeniui frustruojančiose
situacijose [4]. V.Melnik tyr imai rodo, kad ps ichopato log inė s
imptomat ika ypač išryškėja, paūmėja, kai prisideda organizme
vykstantys endokri-
niniai pakit imai arba plius ima veikti tokie papi ldomi
egzogeniniai faktoriai kaip pakartotinės galvos sme-genų traumos,
alkohol izmas, stresiniai psichogeniniai veiksniai [4,6].
Pastaruoju metu kalbama apie aplinkos tokį stresinį
psichotraumuojantį poveikį, kai atsiranda kumul iacin ia i afektai
[4]. Kumul iacinė genezė apriboja galimybes įsisąmoninti ir
reguliuoti savo veiksmus: turi įtakos sąmoningiems veiksmams bei
elgesiui. Kai as-menybinių gynybinių mechanizmų išsekimas sutampa
su stresine, asmenį psichotraumuojančia situacija, tai ir nulemia
afektinį agresyvų situacijos sprendimą [4,6]. Jei f iziologinis
afektas yra pirmas ir vienintelis tiesioginis reagavimas į
frustraciją, avarinis sprendimo būdas, grės-mingoje asmeniui
situacijoje, tai kumul iacinis afektas - paskutinė išeitis, likusi
po visų kitų išsekusių subjekto mėginimų išsivaduoti iš psichikos
traumos [4]. Sociali-nė-ekonominė įtampa taip pat turi patologinį
poveikį sumažinti atsparumą stresui [6]. Emocinis labilumas bei
eksplozyvios reagavimo formos sustiprėja nepalankiomis mikrosocial
inėmis sąlygomis [4].
IŠVADOS 1. Specifiniai asmenybės sutrikimai yra vyraujantys
psichikos sutrikimai, diagnozuojami moterims, įvykdžiu-sioms
impulsyvius-agresyvius nusikalstamus veiksmus prieš kito asmens
sveikatą bei gyvybę tiek neutraliose, tiek subjektyviai asmenį
psichotraumuojančiose situacijose.
2. Tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, jog esant
analogiškiems specif iniams asmenybės su-tr ik imams t iek
neutralioje, t iek psichotraumuojančioje apl inkoje, moterų minėtas
nusikalstamas impulsyvus ir agresyvus elgesys pasireiškia 20
procentų dažniau joms subjektyviai psichotraumuojančioje apl
inkoje.
3. Tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog, esant moterų
specifiniams asmenybės sutrikimams ir ve ik iant ps ichot
raumuojant iems faktoriams, minėto pobūdžio impulsyvių-agresyvių
nusikalstamų veiksmų padaugėja artimųjų žmonių atžvi lgiu. Šio tyr
imo metu nustatyta, jog jų buvo 10 proc. daugiau įvykdyta
psichot-raumuojančioje apl inkoje lygint su neutralia apl inka.
Literatūra 1. Agresija ir smurtas - psichikos norma ir
patologija. Vilnius,
2001, 31-188. 2. Asnis G. M., Kaplan M. L., Hundorfean G.
Violence and
homicidal behaviors in psychiatric disorders. Psychiatr. Clin.
North. Am., 1997, 20.
3. Dembinskas A. Psichiatrija. Vilnius, 2003. 4. flMMTpMeBa T.
B. ArpeccMS u ncMXM^ecKoe 3gopoBbe. CaHKT-
neTep6ypr, 2002. 5. Haller R., Dittrich I., Kocsis E. How
dangerous are patients
with mental didordes? Am.J.Psychiatry, 2004, 161.
-
2 "Sveikatos mokslai" Nr.1-2
6. KygpsB^B M. A., PaTMHOBa H. A. KpMMMHanbHas arpeccMS. MocKBa,
2004, 102-150.
7. Martinėnas B. Eksperimento duomenų statistinė analizė.
Mokomoji knyga. Vilnius, 2004.
8. Šlekienė V. Statistiniai metodai moksliniame tyrime. Šiaulių
universitetas, 2005.
INFLUENCE OF PSYCHOTRAUMATIZING (STRESS INDUCT-ING) SETTING ON
THE IMPULSIVE AND AGGRESSIVE CRIMINAL BEHAVIOR OF WOMEN
V.Kilikevičienė Summary Key words: a crime, psychtraumatizing
setting, the impulsive and
aggressive criminal behavior, forensic psychiatric examination.
In this paper, the relation between the personality structure
and
individual's actions in some stressful situation is analyzed on
the basis of psychological studies of the aggression mechanisms
triggered by stress inducing setting. In the stressful conflict
situation, the actions of women are usually less or more
situation-determined. Psychogenic traumatizing factors determine
appearance of the psychopathological
symptoms. The paper introduces the cases of women who committed
offence (body injury or homicide), focusing on short term and long
term stress situations before the crime committed by women;
adaptation disorder, which manifest in anxiety, tension, short term
or prolonged depression reaction before or after the crime; alcohol
intoxication. The paper verifies if all the women had had
experienced psychotrau-matic (stress inducing) situation before the
committing crime. It gives evidence that psychotraumatic factors
(tension in the relationship, conflicts in the family, unexpected
pregnancy) are subjective, specific in the individual cases and
influence the perpetrator's self control and behavior. The stress
factors may cause obvious neurotic, depression, behavior and other
mental disorders in the clinical representation. It is the why
women are not able to solve the conflict situations in positive
way. Among the women who had committed body injury or homicide,
prevail specific personality disorders. Dependencies are the second
factors (psychotic condition is not the subject of this paper).
Gauta 2006-01-25 •
COPING WITH STRESS IN WOMEN AND MEN WITH ALCOHOL PROBLEM
IWONA JANICKA, GRAZYNA PORAJ Institute of Psychology, University
of Lodz, Poland
Inevitabi l i ty of stress has turned out to be an im-portant
reason for psychologists, theoret ic ians and practitioners, to
focus on search ways of coping w i th it (Heszen-Niejodek, 2000,
Lazarus, Walkman, 1984, Selye, 1977). However, it is not an object
ive stress that evokes trouble. The essence lies in a subjective
stress, that is a way of interpreting a particular event. Thus,
what is important is a person and his/her ways of funct ioning in
the surrounding reality. Some researchers c la im that there exist
specific groups of personality traits wh i ch define psychological
susceptibility or immunity to stress. There is evidence to state
that individuals w i th unstable self-image, fearful,
underestimated, egocentr ic, w i t h low capabi l i ty of
self-realisation, perceive every stress situation as their personal
menace (Brzezinska, Kofta, 1973; Matuszewski, 1976; Siek, 1986).
Persons w h o display traits of immature personality, are
susceptible to stress. They are characterised w i th lack of the
sense of security, low self-esteem, lack of the abil i ty to enjoy
life, low insight, lack of realistic assessment of their o w n
behaviour, the sense of gui l t , excessive operation of
defence mechanisms, pessimism, demanding too much, lowering
energy for activity (Blum, 1964; Horney, 1978; Maslow, Mit telman,
1941; Murray, 1953).
Current interests of researchers concern first and foremost ways
of coping w i th stress. What decides about stress results is not a
stressing situation but the skill of coping w i th it. The coping
process means effective solv-ing of different situations or demands
that are perceived by an individual as burdening too much or
exceeding one's individual capabil i t ies. Coping is considered as
a process, a strategy, and a style (Lazarus&Folkman, 1984).
Lendler and Parker, have described three major styles of coping w i
th stress. These comprise:
Focusing on a task encompasses undertaking ef-forts that serve
solving a problem. An individual tries to become aware of reasons
of the tension, gathers information on the stressor, analyses
resources that are accessible to him/her and may help coping w i th
the problem. A realistic assessment of stressors and resources
guarantees success.
Focusing on emotions means attending to oneself
