RYTŲ PARTNERYSTĖ IR LIETUVA: SILPNYBĖS, STIPRYBĖS IR ...€¦ · Saugumas, tarptautinė situacija ir Rusijos įtaka 19 Vidaus politika 20 Saugumas 23 Teisėkūra 24 4. ARMĖNIJA

RYTŲ PARTNERYSTĖ IR LIETUVA: SILPNYBĖS, STIPRYBĖS IR ATVIROS GALIMYBĖS

RYTŲ EUROPOS STUDIJŲ CENTRAS

Vilnius2020 m. rugpjūtis

ANALTINIŲ ĮŽVALGŲ IR DISKUSIJŲ SANTRAUKA

Turinys

ĮVADAS 3

1.UKRAINA 5

Saugumasirtarptautinėpolitika 5

Vidauspolitikairreformos 8

Ekonomika 10

2.SAKARTVELAS 13

Saugumas 13

Rinkimaiirvidauspolitika 13

Užsieniopolitika 15

Ekonomika 17

3.MOLDOVA 19

Saugumas,tarptautinėsituacijairRusijosįtaka 19

Vidauspolitika 20

Saugumas 23

Teisėkūra 24

4.ARMĖNIJA 25

Vidauspolitika 25

Užsieniopolitika 26

Saugumosituacija 28

ParamaArmėnijojevykstantiemsstruktūriniųreformųprocesams 29

5.AZERBAIDŽANAS 31

Vidauspadėtis 31

Užsieniopolitikairsaugumas 32

Energetika 34

Ekonomika 34

LITERATŪROSSĄRAŠAS 36

ŠALTINIAI 40

3RYTŲ PARTNERYSTĖ IR LIETUVA: SILPNYBĖS, STIPRYBĖS IR ATVIROS GALIMYBĖS

Įvadas

Rytųpartnerystėsšalysyrasavotiškaarena,kuriojeLietuvadėlsavopraktinėspatirtiesgalipasireikštibenelabiausiaiirdarytididesnęįtakątarptautiniamsprocesams.Josžiniosirsiūlymaiturėtųbūtiprasmingiir tarptautineibendruomenei.Lietuvosambicija lyderiautišiameregi-onebuvopaskelbtadar2004m.irjautadaišskirtiaiškūsbendradar-biavimosušiomisšalimis1prioritetai.Juossudarovisapusiškapara-mavisomsRytųpartnerystėsšalims,siekiantpadėtijomsįgyvendintiplačiassocialines,ekonominesirpolitinesreformas.Lietuvosbendrasstrateginistikslasjautuometubuvoturėtišiameregioneartimųsąjun-gininkųarbabentjaunepriešiškųšalių,sukuriomisbūtųgalimapalai-kytipolitiniusirekonominiussantykius.VisdėltoLietuvosgalimybėstiesiogiaipaveiktiatskirasRytųpartnerystėsšalisišliekaganaribotos,ypačturintomenyjenetikLietuvosfinansiniusišteklius,betirtamtikrųRytųpartnerystėsvalstybiųgeopolitinesnuostatas.Kadangipastan-gosdarytiįtakąRytųpartnerystėsšaliųgeopolitiniamsirvertybiniamspasirinkimamssusiduriasuiššūkiais,Lietuvaireikėtųišskirtikeliases-minesveiklossritis,prioritetusirskirtipakankamaidėmesioirištekliųkonkrečiaijiems.

Nurodytiprioritetai,susijęsuRytųpartneryste, ir reformųskatinimasRytųpartnerystėsšalyseatitinka ir Lietuvosbendrąnacionalinį inte-resą,nesplečiajossąjungininkųratąįvairiuoseregionuose.Norinttopasiekti,reikiasusitelkimoiršaliesviduje,nesRytųpartnerystėsklau-simas reikalaujavalstybiniopožiūrio ir visųvalstybinių institucijų in-formuotumoirkoordinuotųveiksmųpagalatitinkamasinstitucijųkom-petencijas, taippatnevyriausybiniųorganizacijų,socialiniųpartnerių,idėjųkalviųirkitųorganizacijųįtraukimo.Beto,svarbusuburtiaplinksavevalstybiųkoaliciją,kurisugebėtųpalaikytišiuosLietuvosintere-susirtarptautiniulygiu.Esantstipriaitarptautinėsbendruomenėspo-zicijai,trečiųjųšaliųgalimybėssąlygotiprocesąsumenksta.

Šisdokumentas–taiRytųEuroposstudijųcentro(RESC)2020m.su-rengto uždarų diskusijų apie Lietuvos Rytų politiką ciklo santrauka.Diskusijos organizuotos siekiant aptarti Lietuvos strateginius priori-tetussantykiuosesuRytųpartnerystėsšalimis,atsižvelgiantįdvišalį,regioninį irplatesnįeuropinįkontekstą.Diskusijųdalyviai–diploma-tai,ekspertai–penkiuoserenginiuoseaptarėšešias(pagaldiskusijų

4 RYTŲ PARTNERYSTĖ IR LIETUVA: SILPNYBĖS, STIPRYBĖS IR ATVIROS GALIMYBĖS

objektų–valstybių–skaičių) temas:LietuvossantykiussuBaltaru-sija, Ukraina, Sakartvelu, Moldova, Armėnija ir Azerbaidžanu. Šiame dokumente yra pateikiama visų išvardintų šalių, išskyrus diskusijos apie Baltarusiją, santraukos, kadangi Baltarusija dėl savo strateginės svarbos Lietuvai ir aktualių įvykių 2020 m. yra aptariama atskirame dokumente. DiskusijosesvarstytasLietuvosirrytiniųkaimynių–Rytųpartnerystės šalių – bendradarbiavimas, dabartinių santykių būklė,naujųpolitiniųirdiplomatiniųiniciatyvųperspektyvos.

Atsižvelgiantįrenginiuoseaptartųtemųskaičių,šisantraukadalijamaį šešisskyrius.Kiekvienasskyriusapimaspecifinespotemes–eko-nomikos,saugumo,kultūros,vidausbeiužsieniopolitikosirt.t.Doku-mentepateikiamasdiskusijosdalyviųpateiktosinformacijosirišreikš-tųnuomoniųapibendrinimas.


1. Ukraina

Saugumas ir tarptautinė politikaPagrindinėsUkrainossaugumotendencijos–mažesniointensyvumo,betvisdarvykstantiskarasDonbaso regione, vidinės šalies refor-mosirkovadėlgaliospačiojeUkrainoje.Vo-lodymyrasZelenskisatėjoįvaldžiąsušūkiu,kadužbaigskarą, irvisdartęsiašiąpolitinęliniją,betpažadaikolkasnetesimiir,norstaiišesmėsirRusijoskaltė,sukeliapoliarizacijąir susiskaldymą Ukrainoje. Kita vertus, kylaklausimas,kiekšisrinkiminisšūkisapskritaibuvo įgyvendinamas. Nors V. Zelenskis darper prezidento rinkimus viešai žadėjo taikąrinkėjams Ukrainoje, šio pažado tesėjimaspriklausoneviennuojo.Pastebima,kadpriešmetus pradėjusio eiti prezidento pareigasV. Zelenskio populiarumas per pirmuosiusprezidentavimometusgerokaikrito,otaigali-maaiškintiirnepakankamuužsibrėžtųrefor-mųefektyvumu.

Žiūrint iš platesnės perspektyvos, galima iš-skirti kelis pagrindinius aspektus Ukrainosreformų ir saugumo kontekste. Visų pirmaLietuvosirtarptautinėjedarbotvarkėjebūtinaišlaikytiKrymopusiasalioaneksijosklausimą,o tai reikalaujanuolatiniodėmesio irdialogosu kitomis šalimis. Konfliktas Donbaso re-gione vis dar tęsiasi, nepaisant V. Zelenskiopastangų kuo greičiau pasiekti taiką. Vienapagrindinių priežasčių, kodėl situacija šia-me regione nesikeičia – Rusijos vykdomadestrukcinė veikla, kuria siekiama stabdytiUkrainos reformas ir integraciją į euroatlan-

tines struktūras. Kita vertus, naudodamasisavo svertais Donbaso konflikte Rusija noripanaikinti savo tarptautinę politinę izoliacijąir siekia paveikti kitų valstybių nuomonę dėljai taikomų sankcijų. Šias paskatas stiprinanebe toks vienpusiškas ir aiškus kaip prieš5 metus sankcijų klausimas Europoje, o taiskatinaESpozicijosskaldymotaktikąįvairiaisklausimais ir lygmenimis.Taigišiuometusi-tuacijayratokia:Lietuvairtoliaulaikosisavopozicijosirteigia,kadsankcijosnegalibūtipa-naikintos,nesRusijaikišiolnesilaikoMinskosusitarimų, tačiaunemažaiESvalstybių lau-kiapirmospriežastiesnutrauktisankcijasdėlvidiniųnesutarimųirnetpragmatiniųinteresų.

ToliauvertinantUkrainossaugumoirreformųperspektyvas, reikia paminėti ir gana daugvilčių teikusį Normandijos susitikimo, kuria-

46%

33%

25%

73%

19%

7%

Teigiamai Neturi nuomonės Neigiamai

2020 m. kovas 2019 m. rugsėjis

1 Pav. VolodymyroZelenskiovertinimasUkrainoje2


me potencialiai galėjo būti išspręstas karoRytųUkrainojeklausimas,formatą.NorsNor-mandijos susitikimasParyžiuje įvyko (2019-12-09), jis išesmėsniekonepakeitė, tad jaukalbama apie kitą susitikimą, bet viešojojeaplinkoje nesitikima, kad nauji susitikimaigalėtųkąnorspakeisti.Valstybėssusitarėirįsipareigojo visapusiškai įgyvendinti ugniesnutraukimoprocesą iki 2019m. pabaigos irstiprintiesamuspaliaubųmechanizmus.Ta-čiau jaudabarmatoma, jogšie tikslainepa-siekti,konfliktasRytųUkrainojeneišspręstasir išlieka klausimas, kiek tokie formatai galibūtinaudingiateityje.

Reformųklausimas išliekasvarbus irvidauspolitikoskontekste.Prieš rinkimusvisuome-nei buvopaskleistaaiški žinia, kadUkraino-je reformos bus vykdomos toliau, ir iš tiesųbuvo priimta daug naujų įstatymų, bet kyladaugybė jų įgyvendinimo problemų, mat irsenuose, ir naujuose įstatymuose yra daugužslėptų neformalių aspektų, kurie paliekavietos interpretacijai ir diskrecijai. Tolesniųįstatymų reformų įgyvendinimo žlugimaslemtų ir praktiškai visos Rytų partnerystėspolitikos,irgalimostolesnėsintegracijosįESstruktūrasžlugimą. Įgyvendinti reformasse-kasiganasunkiai,nesjasUkrainojeturiremtispecifinės interesų grupės ar įtakingi asme-nys(oligarchai),otaisavaimeyralabaididelėUkrainos problema. ES vienareikšmiškai re-miašiasreformas,kuriomstaippatyraskirtaUkrainos reformųkonferencija, turėjusivyktiVilniuje2020m.Tairodo,kadUkrainaįtrauktaįESdarbotvarkę.

Nepaisant nepasisekusio Normandijos for-mato, neprarandama vilties dėl rudens rin-kimųDonbase–visdar tikimasi,kadšiameregione rinkimaigali būti surengti tuopačiumetukaipirlikusiojeUkrainosdalyje.Deja,kolkasvisdarnėramatomųimplikacijųdėlgali-

moaiškaussusitarimo.Šiuometuvienas išgeriausių konflikto raidosscenarijųUkrainaiyrakonfliktoužšaldymas,kuris leistųgaluti-naisusitartisuRusijairDonbasorespublikųatstovais, tačiau apie tai nėra plačiai kalba-ma,nesšipozicijanėrapopuliariviešumoje.Antraip gali tęstis nuolatiniai karinių pajėgųsusirėmimai arba viskas baigsis galutiniuDonbaso regiono atsiskyrimu nuo Ukrainos.Tarptautiniu ir ES lygiu Vakarų Europa yranominaliai pasirengusi paremti VolodymyroZelenskio taikos siekį, bet viskas priklausonuoto,kokiabustokiosprendimokaina.Taippatreikiasuprasti,kadRusijasiekiadidesniųtikslųUkrainoje,todėlišliekaklausimas,arpogalimo konflikto užšaldymo Rusija nesiimskitų destrukcinių veiksmų. Išorinis Rusijosgrėsmės veiksnys nesikeičia net ir po nese-nųpokyčiųRusijos valdžioje ir performavusvyriausybę – dėl to gali pasikeisti tik admi-nistracijaDonbasoregione.Rusijospozicija,jog Donbasas nebus atiduodamas Ukrainai,niekadanesikeitė,netirnepaisantnominaliųvaldžiospokyčių.

Ukrainos saugumo perspektyvai labai svar-bus irVengrijosveiksnys,nesVengrijastab-dė susitikimus ir derybas su Ukraina. Lietu-va,palaikydamatolesnesUkrainosreformastarptautiniu lygiu, turėtų plačiau veikti perbendraminčių tinklą,kurisgalibūtisiejamassu Šiaurės šalimis ir Lenkija. Gegužės mė-nesį Vengrija pareiškė, jog yra pasirengusibendradarbiauti ir tęsti dialogą su Ukrainasprendžiantetninesvengrųkalbosiršvietimoteisių problemas Ukrainoje. Birželio mėnesįjau vyko pirmieji Ukrainos ir Vengrijos tarp-vyriausybiniaisusitikimai.Jeisusitikimaibussėkmingi,įmanomatikėtisVengrijospritarimodėlpotencialiosUkrainosderybųdėlstojimoįNATOpradžios.BendradarbiaujantUkrainosklausimu su Lenkija, reikėtų atsižvelgti į jos


irVengrijostarpusaviosantykiusirinteresus,t.y. tautiniųmažumųklausimosprendimąirUkrainossiekį įstoti įES irNATO.Be to,no-rintpaveiktiUkrainosklausimątarptautinėjearenoje, reikia platesnio regioninio bendra-darbiavimodėlistorinėsatminties,kuristaippatnatūraliaiyrasusijęssuLenkija,UkrainairBaltarusija.

Žvelgiantplačiaiirstrategiškai,Ukrainaipra-radus Krymą sumažėjo ne tik Ukrainos ap-ginamumas, bet ir viso regiono ir Lietuvosgalimybė apsiginti konvenciniame kare. Taineigiamasveiksnysgeografiškaiirstrategiš-kai,oUkrainospalaikymasirjospatirtistam-pa dar svarbesni. Vis dėlto dabartinė pers-pektyvarodo,kadaukščiausiulygiuLietuvosirUkrainosdvišalisbendradarbiavimas išlie-kapozityvus,norssvarbužinoti,kaipLietuvanuolatosvertinamaUkrainosadministracijos,kuriyra labaidinamiška irsavopozicijągaligreitai pakeisti. Tambūtinasnuolatinis kon-taktopalaikymas,pradedantnuotaikųUkrai-nosadministracijoje stebėjimu, ir tęstinumoišlaikymas.Pavyzdžiui,kai2013m.valdžiojevisdarbuvoV.JanukovičiusirjosusitikimaisuESlyderiaisvykosunkiaiirbuvojaučiama,kadVakarainuo topavargo,Lietuvavis tiekaktyviai dirbo su V. Janukovičiumi. Tai turibūtitęsiamairsuV.Zelenskiu–Lietuvairei-kėtųišsaugotišiąstrateginękantrybę.DidelįįdirbįUkrainojeyrasukūręs irLietuvosvers-las, kuris visada buvo aktyvus toje šalyje irplėtėsi nepaisydamas sudėtingos aplinkos(Ukrainojenetapie50proc.versloyravadina-mojojepilkojojezonoje).Taippatreikiairto-liaupalaikytikarinįbendradarbiavimąprakti-niulygiu.TaigiLietuvaisvarbuišlaikytiįdirbį.

DėlsukurtoįdirbioLietuvosdarbaiUkrainojevisadaminimigeraisžodžiais.Lietuvaturi irtaktinį pranašumą, palyginti su kitomis šali-mis–sugebaveikti irprieitipriesprendimų

priėmėjųUkrainoje.Lietuvosvykdomikariniaimokymaiirpačiųukrainiečiųvertinamilietu-viai kariniai instruktoriai iliustruoja, kad dėlsavostatusoLietuvaUkrainojegaliveiktigannesunkiai,pigiai irefektyviai.Tačiau,bevyk-domųmokymų,Ukrainaivisdarlabaitrūkstalogistinio palaikymo – reiškiamas nemažasjoporeikis.Taigišiuometu logistikayravie-na aktualiausių Ukrainos saugumo sričių irpapildomos investicijos į naujas logistikosbazesšaliaUkrainossienosbūtųpastebimasirreikalingaspostūmis.KalbantapieLietuvosveiksmusUkrainoje,taippatlabaitrūkstavie-šumoirkomunikacijosapienuveiktusdarbus,tadLietuvaireikėtųplėstisavokomunikacijątiekUkrainoje,tieksavoviduje.

LabaisvarbiyraLietuvojeplanuotarengti,betartimiausiumetunevyksiantiUkrainosrefor-mų konferencija, kurioje, be reformų ir eko-nomikosproblemų, turėjobūtiaptariamos iraktualioshibridinėsgrėsmės,humanitarinėsiržmogausteisiųtemos.Manant,kadšikon-ferencijavisgi įvyks,konstatuotina, jogjiyralabaisvarbustaktiniolygmensrenginys,kurįgalima puikiai išnaudoti komunikaciniamstikslams ir kuris turi tęsti bendrus Lietuvosstrateginiusveiksmus.Žinoma,benedidžiau-sias iššūkis šiuometu surengti tokio pobū-džio konferenciją yra COVID-19 pandemijosnulemtiribojimai,taigivisdarnėraaišku,kaiptai gali pavykti įgyvendinti praktiškai. Ukrai-naakivaizdžiaiišsiskiriaiškitųregionošalių,nesjosekonominisirpolitinispotencialasla-bai didelis ir reikšmingas. Ukrainos reformųkonferencijayrapolitinėpriemonėirpasižymispecialiu formatu. Beje, tai vienintelė šalis,kuriojetaikomastoksformatassavomspro-blemomsaptarti.Tačiaureikiageraiišnaudo-tišiąišskirtinęprogąpasirodytitarptautinėjearenoje: konferencija turi būti išsiskirianti,kadLietuvasugebėtųparodytiukrainiečiams,


kiek svarbi yra Ukraina. Lietuva turėtų būtisuinteresuota tokią konferenciją rengti netirRytųpartnerystėsformatu:UkrainojeRytųpartnerystė jau nebėra tokia populiari, betLietuva galėtų parodyti, jog tai gali nubrėžtigaires,irsuteiktiUkrainaipasitikėjimodėlfor-matoefektyvumo.

Taippat,deja,UkrainapatekoįJAVvidauspo-litikoskovųkryžminęugnįartėjančiuoseJAVrinkimuose,nesDemokratųpartijosatstovaiinicijavo JAV prezidento Donaldo Trumpoapkaltą dėl tariamo spaudimo tirti jo varžo-voJoeBidenoir josūnausveiklą.Šisituaci-ja netiesiogiai pakenkėUkrainos reputacijai,KijevoirVašingtonoabipusiamssantykiamsir susilpnino Ukrainos poziciją derantis perviršūniųsusitikimąNormandijosketvertode-rybose,perkurįbuvosiekiamaišspręstikonf-liktą Donbase. JAV yra strateginis Ukrainospartneris,teikiantistiekhumanitarinę,tiekka-rinęirfinansinępagalbą,kuribuvogyvybiškaisvarbi siekiant stabilizuoti Ukrainos saugu-mopadėtįirsuvaldytišaliespolitinękrizę,tadtokie ginčai ir tokios nepatogios situacijosyraišesmėskenksmingiKijevoreputacijaiirstabilumui.

Apibendrinant pažymėtina, kad nors valdžiaUkrainojepasikeitėjaunepirmąkartą,Lietu-vasuUkrainavisadadirbovienakryptimi.Taireikėtųtęsti,juolabiaukaddabarUkrainayraaiškiaiišreiškusisavopoziciją,jognorijudėtitoliauirintegruotisįES3irNATOstruktūras4.Didžiausiašiosšaliesproblema,trukdantipa-gerinti saugumo situaciją, yra vadinamasisvidurinis sluoksnis, arba šalies biurokratija,nes priimant bet kokius sprendimus nuola-tos atsiremiama į valstybės tarnybą, o vienpilietinės visuomenės iniciatyvų pokyčiamsįgyvendintineužtenka.KitaproblemayraRu-sijosdestrukciniaiveiksmaiirnesutarimaisu

kitomis regionovalstybėmis.Šiaipar taip, irLietuvai, ir Ukrainai vertėtų nenuleisti rankųdėl Krymo aneksijos ir nepasiduoti Rusijospozicijai. Lietuvos palaikymą iliustruoja irLietuvoskariųskaičiusUkrainoje (jųyranet60)–taipsiunčiamasaiškussignalasirtarp-tautineibendruomenei.TačiauvienaLietuvarealauspokyčionepadarys,Ukrainai reikia irkitų sąjungininkų paramos, pavyzdžiui, JAV,Šiaurės šalių, kitų Baltijos valstybių. Be to,reikėtų mažinti potencialius konfliktus tarpUkrainosbeiVengrijos irUkrainosbeiLenki-jos,nesjiedidinaRusijosįtakąšiameregione.

Vidaus politika ir reformosUkrainojeįvykusrinkimamsirpasikeitusval-džiai, Lietuvai ypač svarbu turėti naujausiąinformaciją apie Ukrainos vidaus pokyčius.Vienavertus,akivaizdu, jogV.Zelenskioper-galėbuvo triuškinanti, kaippatvirtina ir turi-ma užtikrinta dauguma Ukrainos parlamen-te, taigiatrodytų,kadgalima lengvaivykdytinaujasreformas.Kitavertus,įpolitikąšalyjeatėjo daug naujų, nepatyrusių žmonių, o taigalimai lemiažemesnępriimamųsprendimųkokybęirsudarosąlygasišoriniampolitiniamspaudimuibeiinteresųkonfliktams.Taiirfak-tas,kadpastaruojumetu jaupastebima, jogbuvusioprezidentoV.Janukovičiausaplinkosžmonėsaktyviaitaikospaudimąnaujiesiemspolitikams,galilemtipolitinesklaidasirnepa-stovumą.Vidaussituacijadabarkiekkitokiair dėl to, kad pastebimai skiriasi dabartinėsvaldžios darbo stilius, pavyzdžiui, nuo šioldaugdėmesioskiriamaviešųjųryšiųtechno-logijomsirmetodams.BetkuriuoatvejuLie-tuvaremiaUkrainą,oneatskirasasmenybes,nestaipišsaugomasstrateginisLietuvospo-litikostęstinumasir interesas.Nepaisantto,kadUkrainoje keičiasi valdžia ir kontekstas,


LietuvosstrategijaUkrainojenesikeičia.VisųpirmajiapimaparamąUkrainaikaresuRusi-ja,bendrussaugumo interesus irsiekįpriar-tintiUkrainąprieEuroposirjostaisyklių.

Šiuometu galima teigti, kad ES ir Ukrainossantykiaipasiekėtamtikrąstabilumą.Taipa-tvirtinairoficialūsEuroposSąjungosteiginiaibeipolitika,nesUkrainašiuometuyrapagrin-dinė ES politinė ir ekonominė partnerė, josprekybasuESsudaronetapie42proc.(verti-nantatskirasvalstybes,šiuometudidžiausiaUkrainosekonominėpartnerė–Kinija).Nuo2014m. remdamaUkrainojevykstančias re-formas ES jau suteikė daugiau nei 14mlrd.eurų paramą5. Nors pagerėję ir nusistovėjęsantykiaitarpUkrainosirESvisdarnegaran-tuojaUkrainainarystės,jaupasiektatamtikrųprivilegijų,pvz.,laisvesnėprekybairgyvento-jųjudėjimas,beto,nebekeliaklausimųUkrai-nos geopolitinė orientacija. Akivaizdu, kadEuroposSąjungabuvoiryrastiprusveiksnys,veikiantisUkrainosvidausirnetišorėspoliti-kospokyčius.VisdėltoUkrainaturiįveiktinevienąiššūkį.Bekarošaliesrytuose(stojimasįESbūtųlabaikomplikuotasesantaktyviamkonfliktui),Ukrainaprivalosusitvarkytisukitudidžiausiusavotrukdžiu–korupcija.

Praėjus metams po prezidento rinkimų, ga-lima teigti, kad, nepaisant išaugusio išorėsspaudimo, V. Zelenskio pergalė sumažinoUkrainoje ilgai tvyrojusią įtampą. DabartinioprezidentoasmenybėlabiauvienijaUkrainosgyventojus,oneskaldo,kaipsavometudarėPetroPorošenka.Tiesa,VolodymyroZelens-kioreitingaspastaruojumetukieksmuktelė-jo ir dabar siekiaapie50proc.Tokį reitingokritimągalimapaaiškinti ir anksčiauminėtunegebėjimu efektyviai vykdyti užsibrėžtasreformas.V.Zelenskisperpirmusmetus ini-cijavonemažaišaliesreformų.Joadministra-

cija,įkurdamaValstybėsturtofondą,paklojokeliądaugiaunei500valstybėsįmoniųirtaipsumažino korupcijos ir šešėlinės ekonomi-kos riziką. Be to, visuomenė labai palaikėV.ZelenskioinicijuotasKonstitucinioTeismoreformas,nesmenkaipasitikėjošiuoteismudėlvisuotinaismerkiamųkorupcinių joryšiųir šališkų teisinių sprendimų. Šiai reformaipritarė irVenecijoskomisija, tačiau jąsmer-kiapatsUkrainosKonstitucinisTeismas–joteigimu, reforma yra dalinai neteisėta. Ūkiopaskirtiesžemėspardavimoreformalaikomaambicingiausiu V. Zelenskio užmoju, nes ikišiolnėvienasUkrainosprezidentasnesuge-bėjopertvarkytižemėsnuosavybėsįstatymopaketo.VisdėltošiąreformąbentjaukolkasvetuojaUkrainosparlamentoopozicija,tadjąįgyvendintisunku.V.Zelenskisprisiėmėvisąatsakomybęuž reformosnesėkmę ir žadėjoateityje pateikti pataisų ir naujų pasiūlymų.V. Zelenskio administracija taip pat rengiabankųsistemospakeitimus,kuriaissiekiamariboti oligarchų galimybes atgauti šešėlineslėšasišnacionalizuotųbankų.

NorsUkrainojevisdarvykstakovadėlįtakossuvietiniaisoligarchais,bendramakroekono-minė situacija jau atrodo neblogai6, o ir vie-tiniųgyventojųnepasitenkinimasekonominepadėtiminebėra toksdidelis7.Ukrainospoli-tikos silpnybė– didesnė nei anksčiauRusi-josįtakapolitikamsdėl jauminėtosmenkospatirties.Vis dėlto Ukrainos valdžia laikosianksčiaunusibrėžtųpolitiniųraudonųlinijųirjųneperžengia,pavyzdžiui,linijosdėlrinkimųDonbasoregioneklausimo.

Kitaesminėproblema,neleidžiantiefektyviauvykdytipokyčiųšalyje,yra tai,kadUkrainojevis dar nėra pakankamai centralizuoto val-džios galios monopolio – šalyje egzistuojadaug skirtingų interesų grupių, kurios veikia


skirtingais lygmenimis. Pavyzdžiui, minė-ta žemės reforma, kurios reikalauja įvairiostarptautinės institucijos, taippat stringadėloligarchų įtakos,visuomenėsnuotaikų irdėlkitų išorinių veiksnių, pavyzdžiui, skleidžia-mos propagandos. Puikus to pavyzdys, at-spindintis centralizacijos stoką ir reformųstrigimą – šalies bankų (pvz., „PrivatBank“)veikla ir jų veiklos reguliavimo galimybės.Bankųreformadėlanksčiauminėtųpriežas-čiųvisdarstringa,norsTarptautinisvaliutosfondasraginająįgyvendintikuogreičiau.

Taippat ikipatšiol fundamentaliu lygmeniunėraaiškiprezidentoirjopalaikomospartijosideologija,beto,akivaizdžiaitrūkstadiscipli-nos valdančiosios partijos „Tautos tarnas“viduje, atvirai vyksta politikų papirkinėjimai,jaučiamas politinis nepatyrimas. Kitaip ta-riant,dabartinėvaldžia,ypačparlamente, la-biau primena bendraminčių susibūrimą neisolidžiąpolitinępartiją,kurituriaiškiąveiks-mųprogramą,odėltosituacijamanipuliuojaanksčiauvaldžiojebuvusiospolitinėsjėgos.

Ekonomika

UkrainapraktiškaidarnuoSovietųSąjungosgriūties išgyveno nelengvą ekonominį lai-kotarpį, kurį galima aiškinti ne tik išoriniaisveiksniais, tokiaiskaipglobaliosfinansųkri-zėsar karopadėtis, bet ir vidiniais instituci-niaisirsocioekonominiaistrūkumais.Priešiųtrūkumųgalimapriskirtigrėsmęekonomineinepriklausomybeidėldidžiuliųvalstybėssko-lų(bendravalstybėsskolanuo2013m.ikida-barpadidėjobene4kartus);nepalankias in-vestavimosąlygasužsienio investuotojams;didžiulę išsivystymo atskirtį tarp skirtingųšaliesregionų;dėlgamybagrįstosekonomi-kosvyraujančiądidelępriklausomybęnuouž-sienioenergijosšaltinių;aukštąkorupcijosiršešėlinėsekonomikos lygį; stambiojoversloir politikos susiliejimą ir dėl to atsirandantįoligarchųinteresųkonfliktąsunacionaliniaisekonominiais interesais, irkt.8Norskorupci-jos suvokimo tendencijos pastaruoju metutampakiekpalankesnėsUkrainai,bendrasi-tuacijaišliekaprasta,opagalšįrodiklįUkrai-navisdarprilygstaAfrikosvalstybėms(Ukrai-naisuteikiamaapie30taškųiš100)9.

Visdėltodarnuo2014m. irMaidano įvykiųUkrainos vyriausybė vykdo svarbias ekono-minesreformas11,pavyzdžiui,pradėtasreikš-mingasfiskaliniskonsolidavimas,pereitaprielankstausvaliutoskurso,energijostarifų,pra-dėtasocialinėsparamosreforma,padidintasviešųjųpirkimųskaidrumas,tęsiamossveika-tos ir pensijų reformos. Sustiprėti Ukrainosekonomikai padėjo ir glaudesnis bendradar-biavimassuEuroposSąjunga.

Pirmuoju realiu ekonominiu ir politiniu pro-veržiu santykiuose tarp EuroposSąjungos irUkrainosgalimapavadinti2009m.pasirašytąRytųpartnerystėssusitarimą,kurislėmėirpla-tesnįekonominįbendradarbiavimą. Išplėstasbendravimaspolitiniamelygmenyje,ekonomi-

35

30

25

20

15

10

5

0

26

2014

26

2015

27

2016

29

2017

30

2018

32

25

20132012

2 Pav.Ukrainoskorupcijossuvokimoindek-sas10


koje (ypač vėliau2016m.pasirašiusDCFTAsutartį) ir judėjimosrityje, suteikusUkrainosgyventojamsbevizįrežimąirgalimybękeliautipoESteritorijąnuo2017m.Nors,vienaver-tus, ši partnerytė buvo savotiškas proveržistarpusaviosantykiuoseirgalimostolesnėsin-tegracijosperspektyvosatžvilgiu,pirmaisiaismetais po pasirašymo bendradarbiavimasbuvo labiau deklaratyvus. Šią situaciją lėmėselektyvusteisminiųreformųvykdymasirpre-zidentoV.Janukovičiausautoritariniaivaldy-mo metodai – pavyzdžiui, Ukrainoje neretaibuvokalinamituometinioprezidentopolitiniaioponentai12.Anksčiausvarbusbendradarbia-vimą stabdantis ženklas Europos Sąjungaibuvoduotasper viršūnių susitikimąVilniuje,kuriame V. Janukovičius atsisakė pasirašytiasociacijossutartį,otaiišdaliesateityjenulė-mėMaidanorevoliucijąUkrainoje.

Visdėlto2014m.birželio27d.ESirUkrainaipavykopasirašytidvišalęasociacijossutartį.Taibuvogalima laikyti naujųsantykiuetapuirreikšmingupostūmiuįpriekį,kuris,norsikišiolnegarantuojanarystėsEuroposSąjungo-je,aiškiainurodogaires,kuriųUkrainaturėtųsiekti norėdamaglaudžiau integruotis suES

politiškaiirekonomiškai.ŠįESgestąbuvoga-lima interpretuoti ir kaip palaikymą UkrainaiKrymookupacijosakivaizdoje,ypačpoto,kaibuvęs prezidentas V. Janukovičius 2013 m.lapkritįVilniujeatsisakėpasirašytišiąsutartį.Posutartiespasirašymovisųpirmagalimaiš-skirtiprekybos tarpUkrainos irES liberaliza-vimą:buvopanaikintosarbasumažintostamtikrųprekiųkvotosirmuitai.Beje,tainepatikoRusijai:jitikino,kadUkrainapasinaudospadė-timiirtiesiogreeksportuosRusijosprekes13.

Šiuo atveju galima įžvelgti ir tam tikrą ESpragmatizmą,nesUkrainayraakivaizdžiaidi-džiausiaRytųpartnerystėsprogramosvalsty-bėtiekgyventojų,tiekekonomine,tieknetge-opolitine prasme. Pragmatizmą rodo faktas,kadESbuvopasirengusisutartįpasirašytinetvaldžiojevisdaresantV.Janukovičiuiirnepai-sydamapolitiniųįkalinimų.Tokįketinimąbūtųgalimapaaiškintinetikpotencialiagalimybeįgyti naują didžiulį ekonomikos partnerį, betirtamtikrųnaujųpolitiniųsvertųsiekiantpa-laikytisaupalankiąUkrainosorientaciją14.Šisaspektastapoypačaktualuspoto,kaiRusijanetikreiškėpretenzijasįUkrainosteritorijas,betirakivaizdžiairėmėprorusiškąprezidentą,

2012 2014 2016 2018 2020

4

2

0

-2

-4

-6

Source: Tradingeconomics.com | State Statistics Service of Ukraine

3 Pav.UkrainosBVPaugimotendencijos


kadišlaikytųUkrainąsavogeopolitinėsįtakoszonoje.Taipasireiškėšaliųprekybosirnetka-riuomenės bendradarbiavimo srityse15. Kaipparodėtolesniįvykiai,Ukrainosgyventojaipa-tyspasirinkosavošaliespolitinękryptį.

Tačiau padidėjus bendradarbiavimui su ESUkraina išgyvena didelę darbingo amžiausžmoniųemigraciją.DarbojėgaišUkrainossu-darodidžiausiąištrečiųjųšaliųatvykusiųdar-buotojųdalįLietuvoje.Kylaklausimas,arLie-tuva pasiruošusi ukrainiečių imigracijai, neskolkasdaugiausiaatvykstamenkesniųgebėji-mųdarbininkai.NorsLietuvajaupraleidopro-gąprisiviliotiišUkrainosgeriausiųprotų,kuriegalėtųdirbtiaukštoskvalifikacijosdarbus,visdargalimakviestimokytis,dirbtistudentusirdoktorantus ir būtent šiam demografijos se-gmentuituribūtitaikomasprioritetas.

EkonomineprasmeUkrainadabarlaikosige-riaunei karopradžioje, ypač turintomenyje,

kadvisdarvykstakaras.Visgidarnematytikovossukorupcijarezultatų,otaistabdotva-riosekonomikosplėtrą.NuokaroRytųUkrai-nosdalyjepradžiosšaliesBVPaugimaspa-siekėbūklę,buvusiąikikrizės,betšiuometujau jaučiamos COVID-19 pandemijos ekono-minėspasekmės–pirmame2020m.ketvir-tyjeBVPaugimassmarkiaikrito. Iš tiesųtu-rintomenyje,kokiapažeidžiamayraUkrainosekonomika,galimamanyti,jogCOVID-19pan-demijagaligerokaipakenktitolesniamjosau-gimui.Nedarbolygisdar2019m.buvodides-nisnei9proc.Mažosgyventojųsantauposirribotosfinansinėsgalimybėsvaržogyventojųir valdžios institucijų galimybes absorbuotiišoriniussukrėtimus.PagalUkrainosskelbia-mąoptimistinįscenarijųprognozuojama,kadšiais metais dėl pandemijos Ukrainos BVPsumažės 5 proc.16, taigi išlieka gana didelisklausimas, kaip greitai Ukrainos ekonomikasugebėsatsigauti.


2. Sakartvelas

SaugumasDar 2008m. kaip didžiausią Sakartvelo pro-blemąbuvogalima įvardyti teritorinį integra-lumą,vientisumąirkarinįkonfliktąsuRusija,o dabar didžiausią nerimą visuomenei keliaekonominėirpolitinėsituacija.NorsSakartve-luiišliekasvarbiosvisosšiosvidauspolitikossritys, tarptautinėje politikoje galima paste-bėti sumažėjusį dėmesį būtent okupuotomsteritorijoms,be to, keičiasi patiesSakartvelovisuomenėsprioritetai.Kitųšaliųskepticizmągalimaaiškintikeliomispriežastimis.Visųpir-ma okupuotos Sakartvelo teritorijos pavers-tossavotiškomisRusijoskarinėmisbazėmis,kurios potencialiai galėtų iš karto prisijungtiprieRusijos,todėlskirtiperdaugdėmesiote-ritoriniamklausimuineverta,nes jis jausun-kiaiišsprendžiamas.Sumažėjusįtarptautinėsbendruomenėsdėmesįgalimaaiškintiirkitaisaktualiaisįvykiais,pavyzdžiui,tebevykstančiukaruRytųUkrainojeirKrymookupacija,kom-plikuotapadėtimiSirijojeirArtimuosiuoseRy-tuoseirkt.Beto,sukurtikonfliktosprendimomechanizmai, kaip antai, Ženevos diskusijųformatas,ikišiolrezultatųnedavė.

Kalbant apie okupuotas teritorijas visadabūtina įvertinti jųspecifiką.Pavyzdžiui,norsAbchazijojeabchazainetnesudarogyventojųdaugumos, šiame regione vyrauja gana sti-prus vietinis identitetas. Šiuometu okupuo-tuose regionuose taippatvyraujanuomonė,kad Rusija tarpininkautų okupuotų regionųderyboms su Sakartvelu dėl galimo suvere-numo statuso pripažinimo, bet tokią sąlygą

labaisunkuįgyvendinti,nestaibūtųnepriim-tinaSakartvelovyriausybei.Rusijosbendrassiekisšiųderybųkonteksteyraparodyti,kadjišiuosekonfliktuosetiesiogiainedalyvaujairnoriužimtitiktaikdarioartarpininkovaidme-nį,neskonfliktai tariamaivykstatiktarpSa-kartvelobeiAbchazijosirSakartvelobeiPietųOsetijos.Sakartveluipačiųderybųfaktasyrasavotiškaraudonalinija,kuriosjisniekadane-peržengs,nestaireikštųRusijospropaguoja-mospozicijosirsituacijos,beto,greičiausiaiir pačios okupacijos fakto pripažinimą. Taipyra todėl, kad derybos greičiausiai vyktų tikdėlsąlygų,kuriomisAbchazijairPietųOsetijabūtųpripažįstamossavarankiškomisšalimisarteritorijomis,nepriklausančiomisSakartve-lui.TaigišiuometuSakartvelasirtoliauišlai-koaiškiąpolitikosliniją,kadšiekonfliktaiyratiesioginėsRusijosintervencijospasekmė.

Rinkimai ir vidaus politikaPastarųjų 30 metų struktūrinė problema –valdančiosios daugumos pastangos sukurtiišimtinai sau naudingas veikimo sąlygas iraplinką, kuri leistų išlaikyti turimą valdžią.Taiyradarvienaskonfliktasšaliesviduje,ky-lantis dėl to, kadSakartvele valdančioji par-tija siekiamaksimaliai įtvirtinti savo valdžiąvisose valstybės institucijose ir lygmenyse,o tai pabrėžia ir tarptautinės organizacijos.Dėlšiomilžiniškointeresųkonfliktonuolatosneefektyviai naudojami šalies administra-ciniai ištekliai, mažėja teismų legitimumas


ir jų nepriklausomybė, kyla pavojus ir nepri-klausomai žiniasklaidai bei NVO sektoriui.Daug problemų kelia ir politinių sprendimųpriėmimomechanizmas.Net pačios valdan-čiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ vidujeyraįsitvirtinęsšešėlinisvaldymobūdas,otaireiškia,kadsvarbiausišaliessprendimaiprii-mamilabaisiauramežmoniųrate.Taisavai-me lemiasprendimųpriėmimomechanizmoir svarbiausių valdžios institutų veiklos de-gradaciją. Apibendrinus šią situaciją,matytiaiškus konfliktas tarp kryptingos valstybėsraidos ir politiniųpartijųbeiatskirų įtakingųasmenųinteresų,kuriemstenkintinaudojamivalstybėsištekliai.

Atstovavimąprivatiems,onešaliesinteresamsgalimapastebėti ne tik aukščiausiu politiniulygiu, bet ir tarp žemesnių valstybės tarnau-tojų ir kitų politikų. Pastaruojumetu didžiojidalispolitikų rinkimųmetuatviraideklaruojatai,kąjųrinkėjainorigirdėti,negalvodamiapiepažadųįgyvendinimogalimybes.Dabaršalyjedėmesįprikaustęateinantys2020m.rinkimai(spaliomėn.)irbūsimipasikeitimaipojų.Darprieš 2012 m. parlamento rinkimus tikėtasi,jog laimėjuspartijai„Sakartvelosvajonė“po-litinėsistemašalyjetapsdemokratiškesnė irsukurs sąlygas sąžiningesnei politinei kon-kurencijai.Deja, jipradėjokartotiSaakašvilioepochosklaidasperdaugsukoncentruodamavaldžią savo rankose ir sukurdama aplinkątokiaisistemai išlaikyti.Esant tokiaipolitineiir institucinei situacijai, valdžios išlaikymopriemonėspraktiškaivisomspolitinėmsparti-jomsirjųnariamspateisinagalutinįtikslą,t.y.patįvaldžiosišlaikymą.Sakartvelojudėjimaseuroatlantinekryptimitaippatpriklausysnuoto, ar pavyks sukurti sąlygas sąžiningesneipolitineikonkurencijai.

Prie visų išvardytų politinių mechanizmųproblemų prisideda ir nuolatinis siekis pa-

keisti rinkimų sistemą, tikintis, kad tai galė-tų padėti kurti skaidresnę politinę aplinką.Šiuo metu veikia mišri sistema, pagrįsta irvienmandatėmis apylinkėmis. Tokia rinkimųsistema laikoma gana toksiška būtent Sa-kartvelo kontekste dėl pernelyg didelio kan-didatųatstovavimoasmeniniamsinteresamsapygardoseirpaprasčiausiopopulizmo.Kitavertus, kitose šalyse, tarp jų iš dalies ir Lie-tuvoje, vienmandatėsapylinkėsmišriojesis-temoje veikia tinkamai, taigi išlieka bendrasklausimas, kiek šalyje laikomasi nustatytųinstitucijųtaisykliųirarjosbusveiksmingosnet įvykdžiussistemospokyčius.Sakartveletaisudaroprielaidasvienmandatėserinkimųapygardose kandidatuojantiems politikamspolitinę paramą pardavinėti savo siauriemsinteresams regionuose tenkinti. Vienmanda-tininkai, gerai valdydami situaciją sau geraipažįstamose vietose, sugeba užtikrinti nori-mą rezultatą, todėl šalis serga superdaugu-mų, vienpartinio valdymo, nesiskaitymo suopozicija liga, kaip puikiai demonstruoja ir2016m.rinkimai.Pertųmetųparlamentorin-kimuspartijos „Sakartvelosvajonė“atstovailaimėjonet71iš73vienmandačiųapygardųir reikšmingai sustiprino savo daugumą iki115(iš130),norspagalproporcinėsrinkimųsistemos rezultatusgavo tik48proc.balsų.Dėl šios priežasties jau gana seniai įsitvirti-nęs noras turėti visiškai proporcinę rinkimųsistemą,kurigalėtųrinkimųirsprendimųpri-ėmimoprocesuspadarytiskaidresnius.

Vis dėlto įdiegti naują sistemą vis dar labaitrukdo dabartiniai valdančiosios partijosreitingai – 2019 m. pabaigoje jie nesiekė30proc.17(šiųmetųgegužėspabaigojeGORBIatliktaapklausarodo,kadužvaldančiuosiusbalsuotų55proc.)18.Jeivisgirezultatuoseat-sispindėtų valdžiai kritiškesnės visuomenėsnuotaikos, taineleistųvienašališkaisudaryti


valdančiosios daugumos ir jai toliau tvirtailaikytisvaldžioje.Dėltovaldančiojipartijavisdargaliimtisveiksmų,kuriegalėtųšiasrefor-maspristabdyti.Kaip tam tikra visiškai pro-porcinės rinkimų sistemos alternatyva, taippatplačiai aptariama,dar2017m.atliekantKonstitucijospakeitimusbuvopasiūlytasva-dinamasisvokiškasismodelis–rinkimųapy-gardų sujungimas: vietoj 73 vienmandačiųapygardų būtų sudaroma 10 daugiamanda-čių.Visdėltošios idėjos, kaip ir kitųgalimųpakeitimų,buvoatsisakyta.Šiuometutikima-si,kadpagalvisiškaiproporcinęsistemąrin-kimaiturėtųvykti2024m.

Toks svarbus valstybei, konstitucinio ly-gmens sprendimas dėl rinkimų reglamenta-vimoišesmėsbuvopriimtasganasiauramevaldančiosios partijos žmonių rate, nesita-riantsulikusiaispartijosnariaisarkitaispo-litikais. Nors diskusija dėl rinkimų sistemosjau vyksta, sistemosdemokratiškumo ir pri-imtųsprendimųįgyvendinimokokybėišliekaprasta.Visgigalimapridurti,kaddidžiojidalisvisuomenės palaiko sprendimą pereiti prievisiškaiproporcinėssistemos–2019m.tokįpokytįrėmė78proc.Sakartvelogyventojų19.

Kitaproblema–bendraididelėpolitinėpolia-rizacijašalyjeirpolitinėskonkurencijosverti-nimas kaip nulinės sumos žaidimas. Atėjusnaujaivaldžiai,įvalstybėstarnybądažnaipri-imamisavižmonės.MichailoSaakašviliolai-kų teisėjųklanassėkmingaipersiorientavo įdabartinėsvaldžiospusę:tairodopaskyrimaiį Aukščiausiojo Teismo teisėjo pozicijas iki„gyvosgalvos“irkitisvarbūsvalstybėspostųpaskyrimai. Demokratijai kenkia ir nepotiz-mas kitose srityse. Naujoji valdžia perdalijaįvairiussvarbiusvalstybiniuspostus.Šiąpro-blemąnetgalimaįvardytikaiptamtikrą„per-kamąjądemokratiją“,kurineturiniekobendrosutikrademokratija.Ištokylakitaproblema:

perdidelissusikoncentravimasneįpolitikosefektyvumąirrezultatą,oįpatįpolitikosvyk-dymo procesą, dėl kurio nemaža dalis kitųpolitiniųirbiurokratiniųprocesųnejudaarnetdegraduoja.

Užsienio politikaKalbantapie tolesnęSakartvelo integraciją įNATO ir ES, Lietuvosdėmesio ir draugystėsryšiųneužteks–reikėtųplatesnėsšaliųpalai-kymo koalicijos. Sakartvelo bendradarbiavi-massuVakarųvalstybėmisatneštųrealesnęnaudą ir aiškesnį rezultatą nei veikimas pa-vieniui. Vis dėlto, jei net esant dabartinėmsESpaskatoms, vietosvaldžia toliaunesiimsesminių demokratijos reformų, tai vertėtųsuvokti kaip signalą, persvarstyti prielaidas,kokie yra Sakartvelo valdžios prioritetai, irpriimti atitinkamussprendimusdėl tolesnėsSakartvelointegracijos.JaudabarESirJAVskiriamasfinansavimasįvairiemsprojektamsitin reikšmingas – vien praeitais metais ESSakartvelui skyrėper120mln. eurų.Kartve-lams būtų galima siųsti aiškią žinutę, jogsustojus demokratijos plėtrai gali vykti ko-ordinuotasVakarųšaliųbendradarbiavimoirparamosSakartveluipersvarstymas.

Pažymėtina, jogpačiųkartvelųpožiūris įESvis dar gana primityvus. Tai gali būti aiški-nama nepakankamu švietimu. Šis požiūrisapsiriboja pragmatiniu naudos siekiu, nėrarodomapakankamosiniciatyvosperimti ins-tituciniusirvertybiniusSąjungosveiklosprin-cipus.Vienavertus,tiekpatiES,tiekLietuvaturėtų aiškiau komunikuoti ES veikimo pri-cipus, taisykles, privalumus ir jau nuveiktusdarbus, kad vietos gyventojai jaustų paska-tassiektitolesniobendradarbiavimo.Ištiesųefektyvios komunikacijos stoka ir pernelygbiurokratinėsESveiklosprocedūrosyraviena


iš esminių priežasčių, kodėl Rytų partnerys-tėsprogramanėratokiasėkminga,kokiaga-lėtųbūti,ypačlyginantjosteikiamąnaudąsuRusijossiūlomomisalternatyvomis.Kitaver-tus,patsSakartvelasturiimtisrimtųreformųnesitikėdamasvienpusėsESiniciatyvos,nestik nuo vietos institucijų ir verslo galimybiųįsisavintiinformacijąpriklausobendradarbia-vimosėkmė.

ES taippatneturėtų tęsti tik inertiškospoli-tikos. Reikėtų investuoti į tvarius ilgalaikiussprendimus,kuriegalėtųkeistiydingąpoliti-nęsistemą išesmės,one tikkoncentruotisįpiniginęparamąatskiriemsprojektams.Taibūtina, kad šalis netaptų priklausoma nuoišorinės paramos, jos verslas būtų pajėguskonkuruotiirvystytissavarankiškaiglobalio-missąlygomis,ovietosinstitucijosužtikrintųtamtinkamųsąlygųsukūrimą,paisytųdemo-kratiniųnormų,teisėsviršenybėsirt.t.Deja,Rytųpartnerystėsiniciatyvąvertinantbendraiviešojojeerdvėjejaukurįlaikąvyraujadidžiu-lis nusivylimas, atsispindintis ir pačiose ESasocijuotosiosenarėse.Vyraujabendranuo-monė,jogESapleidošiasvalstybes,ovienaiš pagrindinių to priežasčių – pasikeitęs di-džiųjų ES valstybių narių, ypač Prancūzijosir Vokietijos, požiūris. Didžiosios ES šalyspastaruojumetuteigia,joginiciatyvanebėratokia veiksmingadėl anksčiauminėtų refor-mųirintegracijosprocesostagnacijos,beto,galėtų būti didesnis ir ekonominis bendra-darbiavimas. Svarbu, kad Rytų partnerystėsformatasnevirstųtiktechniniuprocesu.Tamgalėtų padėti kiekvienos Rytų partnerystėsšaliesdiferenciacijapagalprogresą.Taireiš-kia, kad kiekviena šalis, nepriklausomai nuokitųpartnerystėsšalių,galibūtivertinamairskatinama atskirai (taip išlaikant paramospagalpažangąformatą).

Vėlgireikėtųturėtiomenyje,kaddidžiosiomsESšalimslabaisvarbusbandymasįvairiomisiniciatyvomispalaikytidialogą irsuMaskva,tadgalimateigti,jogRytųpartnerystėsklau-simas Prancūzijai ir Vokietijai tampa subti-lia balansavimo platforma siekiant palaikytidarbinius santykius su Rusija ir tam tikraisatvejais išnaudojantRytųpartnerystės šaliskaipderybų svertą ar objektą.Dėl šiosprie-žastieskylarizika,kadSakartvelasgalikeistisavobendradarbiavimoprioritetusirdaugiaudėmesioskirtiJAVsiūlomambendradarbiavi-mui,betnetiršipozicijanėravienareikšmiška,nesSakartvelopolitikai labai susiskaldęnetgeopolitiniupožiūriu.SakartvelasjaunekartąyrasulaukęsteritoriniointegralumogarantijųirvystymosipalaikymoišJAV,tokiąparamądarkartąpatvirtino2017m.įSakartveląatvy-kęsJAVviceprezidentas.Ganaįdomusvietosgyventojųpasitikėjimąrodantisfaktasyratai,kad43proc.kartvelųsantaupaslaikolariais,38 proc. – JAV doleriais, 9 proc. – eurais.Visdėltoapskritaivietospolitikųsupratimasapie geopolitinius ir strateginius tikslus yragananenuspėjamasdėljauanksčiauminėtoprivataus interesų atstovavimo, be to, nuo-sekliam užsienio politikos vykdymui kenkiaakivaizdus pozicijos ir opozicijos susiprieši-nimas.ČiagalimapritaikytiLietuvospavyzdį:didžiausios šalies politinės partijos sugebapasiektikonsensusąužsieniopolitikossrityjenepaisydamosatskirųpartijųinteresų.

Pastaruojumetu pastebima kartvelų bandy-mų patraukti partnerius Vakaruose į vienąarbakitąkonkuruojančiąpusę.VisdėltoLie-tuva turėtų vengti angažavimosi šiuo klau-simu, kad neprarastų nešališkos partnerėspozicijos. Kartu Lietuva turėtų perteikti kar-tvelams esminę savo patirtį – gebėjimą pa-siektivisuotinįsusitarimądėleuroatlantinės


krypties.Reikėtųpadėtikartvelamssuprasti,kadnarystėsnegalimatikėtisbetęstiniųpa-stangų irkadšiospastangosnesibaigianetpasiekus narystę. Vakarietiška kryptis yratęstinis procesas, o ne rezultatas. IšvardytųtikslųLietuvagalisiektipasitelkdamaasme-niniusryšiusSakartvelovisuomeniniame,pi-lietiniame ir valstybiniame sektoriuose, taippatreliginėjebendruomenėje.Tadprasmingatęsti Lietuvos ir Sakartvelo draugystę išlai-kant stiprius dvišalius kontaktus: pastarai-siaismetaisvykoaukščiausiųvadovųvizitaiabiejose šalyse, užsienio reikalų ministerijųlygmeniu veikia europinės ir euroatlantinėsintegracijos komisija, vis susitinka užsienioreikalų ministrai, aktyviai veikia tarpparla-mentinėdraugystėsgrupė.

EkonomikaPasirašius išsamų ir visapusišką laisvosiosprekybos erdvės susitarimą (DCFTA) su ES2016–2017 metais20 pagyvėjo Sakartveloprekybatamtikraisproduktais,ypačtokiomisspecifinėmis prekėmis kaip medus, uogosir įvairūsvaisiai (dėlko išesmėsiryrasvar-busDCFTAsusitarimas).Visdėlto,remiantisatliktais tyrimais, tikapie23proc.mažųjų irvidutinių Sakartvelo įmonių šiuo metu eks-portuojasavogamybosprekes įESrinkas21.DėlmažošaliesgamybospotencialoDCFTAsusitarimasreikšmingainepagerinobendrosekonominės situacijos šalyje – Sakartvelevisdarlabaitrūkstakvalifikuotosdarbojėgosir net paprasčiausios gamybos sektoriausinfrastruktūros.Tai liudija ir faktas, kadpatišalisbeveikniekonegamina, tikužsiima jaupagamintųproduktųlogistika,turizmuirper-pardavimu.TaippatlabainetvarusSakartve-lo ekonomikos pagrindas: turistų ir mažos

pridėtinėsvertėsprekiųsrautasgalibūtine-nuspėjamas ir dėl išorinių priežasčių greitainuslūgti,otailabaipakenktųekonomikai.Dėltokioekonomikospagrindolabaidaugpinigųiššaliespaprasčiausiaiiškeliauja,taigišalyjedaugiausiacirkuliuojapinigaiišaptarnavimoarpaslaugųsektoriaus.Tokiasituacijanelei-džiaSakartveluigerintiužsienioprekybosba-lanso irpereitipriedidelėspridėtinėsvertėspramonės. Norint diversifikuoti šalies BVPstruktūrą, reikalinga kvalifikuota darbo jėga,betvisdarjaučiamasjostrūkumas,ypačtu-rintomenyjebesitęsiančiąemigracijąirvadi-namąjįprotųnutekėjimo reiškinį.Šiosirkitosproblemoskyladėlto,kadvietosgamintojaiirvaldžiosatstovaiskiriapermažai investicijųgamybos inovacijoms irneturi ilgalaikiųplė-trosstrategijų.GalimapastebėtiiržiniųapieESšaliųrinkąirDCFTAteikiamasgalimybestrūkumą22,todėlšiojesrityjebūtinasdidesnisšvietimas. Jei tendencijos nesikeis, buvusiRytųpartnerystėsčempionėgalilabaiatsilik-tiirpakartotiMoldovoslikimą.

NorsLietuvalaikomapuikiuekonominėsplė-tros, reformųvykdymo ir integracijospavyz-džiu, ryškių ekonominių interesų Sakartveleneturi–bendrasLietuvosprekiųeksportasįSakartveląsvyruojaapie0,1proc.23Tailemiafaktas,kadLietuvayramažairatviraekono-mika, kuri labiausiai orientuojasi į kaimyni-nes šalis. Atitinkamai bendradarbiavimo suSakartvelu iniciatyvos labiausiaigalikiltidėlpolitiniųmotyvų.Būtųgalimaišskirtinebentpotencialius logistinius Lietuvos interesus,pavyzdžiui, 2018m. iš Lietuvos įSakartvelądaugiausia eksportuota transporto paslau-gų–39proc.visųpaslaugųeksportoįSakar-tvelą,sudarančioapie2,0mln.Eur24.Taippatgalima pažymėti bendradarbiavimą savival-dybiųlygiu–apiepusęLietuvossavivaldybių,


t.y.apie30,turipartneriusSakartvele.Sakar-tvelasišlaikosusidomėjimąLietuvosenerge-tikosplėtros,atliekųtvarkymo,vandensvaly-moirpan.patirtimi.

SakartveluiintegruotisįESirNATOtrukdoirtai,kadvietosgyventojaiprastaigebarengtiir vykdyti tarptautinius projektus (šis gebė-jimas yra labai aktualus Rytų partnerystėskontekste),otailemiairmažesnestarptauti-nesinvesticijas.Savivaldosirsuvystomuojubendradarbiavimu susijusių NVO dokumen-tacijospildymopatirtiesstoka riboja jųgali-mybespritrauktitarptautiniųdonorųpagalbą.TaigiLietuvagalėtųdaugiaudėmesioskirtiiršvietimui apie fundamentalius dalykus, kadkartvelaisugebėtųgeriauįsisavinti irpanau-doti paramą.Tiesioginių užsienio investicijųmažėjimassiejamasirsuvidauspolitinėmiskovomis,politinėsįtakosekonominiamspro-cesamsdidėjimu,teisinėssistemossilpnumu,sąlygų investicijoms prastėjimu, nepotizmu,neskaidriais viešaisiais pirkimais, išaugusiukorupcijosirnusikalstamumolygiu.TaippatSakartvele nėra politinio tęstinumo: dažnanetikministrųirministerijųvadovybės,betiržemesnėsgrandiesvadovų, taippatsavival-dosinstitucijųvadovųkaita,osilpnapriimtųsprendimų įgyvendinimo priežiūra labai ap-sunkinaužsibrėžtųtikslųsiekimą.

Deja, šiuometu Lietuva stokoja struktūriniobendro veikimo Sakartvelo klausimu ir poli-tinės lyderystės. Ir nors Lietuva viešai savepozicionuoja kaip sąžiningą tarpininkę tarpSakartveloirVakarųirpriešdaugiaukaip10metų sugebėjo įterpti Sakartvelo klausimą įES ir NATO darbotvarkę, esminis klausimasišlieka toks: kaip Lietuva gali dar labiau iš-naudoti savo potencialą Sakartvelo klausi-mu?JeiguESneveikspakankamaiefektyviai,SakartvelasgalipasirinktikitokįkeliąirtaptitokiašalimikaipAzerbaidžanas,MoldovaarBaltarusija. Siekiant suaktyvinti savo stra-teginį įsitraukimą, reikėtų aiškiai suskirstytiveikimo laukus ir jųgalimybes–atskirti, kągalimanuveiktiNATOirESlygiu,kokiosLietu-vosgalimybėspaveikti artimiausias regionovalstybesirkokiosyraindividualiosLietuvosgalimybės. Apibendrinant pažymėtina, kadSakartvele galima įžvelgti daugybę įvairiųstruktūrinių problemų, kurios yra susijusiossu asmeninės naudos siekimu ir asmeniniulojalumu,onedarbupagalkompetenciją.


3. Moldova

Saugumas, tarptautinė situacija ir Rusijos įtakaMoldova vis dar turi rimtų valstybingumoproblemų, nes yra tarsi didelis verslo intere-sų raizginys. Geopolitika, verslu ir ekonomi-kagrįstų interesų jojesiekiaES,Rusija,JAV,Rumunija irkitosšalys,bet jaukurį laikąšiąinteresųkovąlaimiRusija,oartėjančiuoserin-kimuose nusimato Rusijai palankaus IgorioDodono pergalė. Šioje interesų kovoje labaisvarbus vaidmuo tenka oligarchui Vladimi-ruiPlachotniukui,kurissugebavaldytišaliesteisėsaugą, teismus, specialiąsias tarnybas,energetiką, bankus būdamas net ne pačiojeMoldovoje, o JAV. Teoriškai, sudarius naująopozicinępartijųkoalicijątarpsocialistųirde-mokratų,Rusijos vaidmuosumažėtų.Tačiautainereiškia,kadMoldovadėltotaptųlaisves-nė,demokratiškesnėarbalabiauteisinėvals-tybėdėlpernelygdidelėspriklausomybėsnuojau minėtų asmenų. Be to, provakarietiškųkoalicijųMoldovojeyrabuvęanksčiau,bettaiRusijosvaidmensapčiuopiamainesumažino.

Moldovaturiirdaugybęvidiniųekonominiųirpolitiniųproblemų:šalyjedidelisnedarbas,ko-rupcijairemigracija.Moldovanetneslepia,kadnuolatieškopapildomosfinansinėsparamosištrečiųjųšalių,tadganaaktyvųekonominįirpolitinįinteresąjojerodonettokiosšalyskaipTurkijairKinija.NorsESvisdarlaikomavienasvarbiausiųekonominių irpolitiniųpartnerių,reikiavisadstebėti iršaliaesančiąnenuspė-jamąRusiją,kuriyraantraspagalpalaikymą

partnerisMoldovoje.TrečiųjųšaliųįtakąMol-dovojedidinairtai,kadESinstitucijosirdalisESšaliųambasadorių visdažniaukalba, jogreikėtųpalaipsniuimažintikontaktussuMol-dovadėl jos vystymosi stagnacijos ir nuolatbesikeičiančiosgeopolitinėsorientacijos.Taidar labiau didina erdvęMoldovai bendradar-biautisutrečiosiomisšalimis.Viltiesteikiatai,kadMoldovaneatsisakobendradarbiavimoirišprincipoganapozityviaivertinaprekybąsuES,pavyzdžiui,DCFTAsrityjeMoldovavisdaryrapirmūnė,nes68proc.šaliesprekiųekspor-tokeliaujaįES,tačiauilgalaikėjeperspektyvo-jekitųšalių interesai irvidinėsMoldovosge-opolitinėsnuostatosgališįsantykįkeistiESnepalankialinkme.

Akivaizdi ekonominė ir politinė priešpriešatarpESirRusijosmatomanetirsusiskaldžiu-siojeMoldovosvidauspolitikoje.Kitavertus,Moldovospolitikaitaippatsuprantašiąkovąir išnaudoja ją kaip priemonę. Tai patvirtinair stiprina vyraujanti situacija Moldovos ži-niasklaidoje – nepriklausomų žiniasklaidospriemonių,galinčiųobjektyviaiapžvelgtitarp-tautinęsituaciją,šioješalyjepraktiškainėra.Beveik visa žiniasklaida ir jos aplinka beisaugumo struktūros priklauso I. Dodonui irV.Plachotniukui,kurienuolatformuojaviešąjįnaratyvąpagalsavoporeikius.TaigivienaišproblemiškiausiųMoldovossričių–finansiš-kaisilpnavietinėžiniasklaida,privalantivyk-dytivalstybiniusnurodymus.RusijatiesiogiaiMoldovos žiniasklaidos neremia, tačiau tai


daroV.PlachotniukoirI.Dodonovalstybinėsstruktūros(ovisakitanepriklausomažinias-klaidaparamągaunaišViktoroCopoirViorelCopo,gyvenančiųVokietijoje).

Rusakalbiai, kaip ir Lietuvoje, yra dar vienajautri visuomenės dalis, kuriai žiniasklaidagali daryti lemiamą įtaką formuojantgeopo-litinę orientaciją. Moldovoje jų oficialiai yraapie40proc.Mobiliojoryšiooperatoriųduo-menimis,rusiškaikalbaapie50proc.gyven-tojų. Įšįsegmentąirorientuojasiprorusiškažiniasklaidairprorusiškospartijos.Moldovo-je Rusijos propagandos strategija iš esmėsnesiskiria nuonaudojamosLietuvoje, tačiauRusijos propagandą platina pati Moldovosvaldžia–tiek I.Dodonas, tiekV.Plachotniu-kas. Rusijos ir Kinijos pagalba, kuri bendraiyrakeliskartusmažesnėneiparamaišVaka-rųšalių,I.Dodonoartimojoratokontroliuoja-moježiniasklaidojesulaukiaypačpozityvausakcento,pavyzdžiui,ganaplačiainuskambė-joatvejis,kaibalandžio20d.Rusijosgynybosministerijai priklausančiu lėktuvu į Moldovąbuvo atgabentos Moldovos vyriausybės Ki-nijoje įsigytosmedicininės priemonės kovaisu COVID-19. Oro uoste Rusijos gynybosministerijos lėktuvą pompastiškai pasitikoI.DodonaskartusuRusijosambasadoriumi.Taigilabaisvarbu,kadESstiprintųobjektyviąir nepriklausomą žiniasklaidą. Be to, Rusijasavovertybesdiegiaperortodoksųbažnyčią,palaikančiąartimusryšiussuMaskvairsavelaikančiąvertybiniupožiūriupriešiškaES.

NepaisantESteikiamosparamosiriniciatyvųMoldovoje,vietiniaigyventojaiESparamosirdaromosįtakosdažnainetnemato.TailemiatiekESkomunikacijospasyvumasirpernelygdidelėbiurokratija, tiek jauminėtaMoldovosžiniasklaidoskontrolė–beveik90proc.televi-zijoskanalųpriklausoV.PlachotniukuiirI.Do-dono aplinkai, tad šalyje informacija griežtai

kontroliuojama. Dėl to ES reikia dar labiauskleistižiniasirdidintiinformacijosapiesavoveikląpasiekiamumąperkitustinklus.Refor-mosMoldovojevykstalėtai,ojosypačreika-lingos valstybės kontrolės, valstybės tarny-bos,teisinėssistemosirkitosesrityse.Visosšiosprobleminėssritysjauanksčiauaptartosir nurodytos ES ir Moldovos asociacijos su-tartyje, bet, nepaisant pasirašytų susitarimų,pastebimasMoldovos nenoras vykdyti prisi-imtusįsipareigojimusirnumatytasreformas.Išprincipobendrąjaprasmegalimateigti,kadESirMoldovosasociacijossutartisveikia,kaiprodo irvisdaraktyvitarpusavioprekyba,netnepaisant to, jogkaikuriosnumatytos refor-mospagalsutartįikišiolnėraįgyvendinamos.Beto,dabartinisšaliesgyventojųnepasitikė-jimasvyriausybeyranaudingas I.Dodonui irlabai abejotina, kiek jis linkęs tęsti prisiimtųįsipareigojimų ES įgyvendinimą. Nepasitikė-jimą patvirtina naujausios gyventojų apklau-sos25:net2/3gyventojųmano,kadšalisjudanetinkamalinkme,irtikapie1/3Moldovosgy-ventojų yra patenkinti demokratijos veikimu.Taip pat pasitikėjimo neprideda dabartinistechnokratinis Moldovos ministras pirminin-kas.Visdėltotikimasi,kadI.Dodonasbentjauneketinaartimiausiojeateityjeperžiūrėtiaso-ciacijossutartiesirtiesiogiaiatsisakytijapri-siimtųįsipareigojimų.Nepriklausomainuoto,kaslaimėsateinančiusrinkimus,pragmatinismąstymasšalyjetikriausiailiks,nesMoldovaibetkokiuatvejureikėspapildomųlėšų,kuriųvisdarpotencialiaigalisuteiktibendradarbia-vimassuES.

Vidaus politika Moldovai vis dar dažnai klijuojama etiketė,kadtaiyraužgrobtavalstybė.Moldovospar-lamentaspatsoficialiaipripažinotai2019m.birželio9d.paskelbtojedeklaracijoje,taipri-


pažinoirESbeiET.Viešojojeerdvėjetaippatpaplitusinuomonė,kadMoldovaneturiaiškiųperspektyvų,nesjąvisiškaivaldooligarchai,okorupcijossuvokimoindeksešaliesgyvento-jaiyralabaižemai.Beto,žluguspriešpaskuti-neivyriausybei2019m.Moldovojeįsitvirtinomažumosvyriausybė,kuriąvaldotechnokra-tinis premjeras, buvęs V. Plachotniuko kon-troliuojamos vyriausybės finansų ministras,o tai vėlgi stiprina silpno valstybingumo ar-gumentą.NorsvyriausybeipradėjovadovautiformaliainepartinisministraspirmininkasIo-nasKiku,2017–2019m.buvęsV.Plachotniu-kofinansųministru,naująjįkabinetąirtoliaurealiai kontroliuoja labiau į Rusiją besiorien-tuojantisprezidentas I.Dodonas ir jo remia-maMoldovosdemokratinėpartija,kuriforma-liaisudarėkoalicijąsuMoldovosRespublikossocialistų partija (PSRM). Šios vyriausybėssukūrimasnutraukėM.Sanduvadovaujamoskoalicinėsvyriausybės,kuriąsudarėprovaka-rietiškas ACUM blokas ir socialistai, penkiųmėnesiųpolitinįeksperimentą.Norsvyriausy-bėspasikeitimasformaliaiįvykopagalįstaty-mus,šioprocesogreitisakivaizdžiaiparodė,kad tai buvo gerai suplanuotas ir efektyviaiįgyvendintasveiksmas.Manoma,kadtokiusryžtingusI.DodonožingsniuslabiaulėmėjobaimėdėlM.Sandupastangųreformuotitei-singumo sektorių ir paskirti nepriklausomągeneralinį prokurorą (oficialiai dėlM. Sandupasiūlytos generalinio prokuroro paskyrimotvarkoskeitimo irgriuvoM.Sanduvyriausy-bė)–taigalėtųsukeltigrėsmęI.Dodonoirjoaplinkossaugumuiirinteresams.

I.Kikuvadovaujamavyriausybėišesmėssu-stabdėrealiųreformųįgyvendinimąteisingu-mosektoriuje.Tikformaliaivykstatyrimaidėlpraeityjevykusiųdidžiausiųkorupcijosskan-dalųšaliesbankųsektoriuje.Beto,vyriausy-bėsirprezidentoI.Dodonopaskelbta„suba-

lansuota užsienio politika“, kuria retoriškaisiekiama palaikyti gerus santykius tiek suRusija, tiek su Vakarais, praktiškai padidinobūtentKremliausįtakąMoldovoje.

Nepaisantnestabiliospolitinėspadėtiesirsil-pnovalstybingumo, reikiapabrėžti, kadMol-dovavisdardalyvauja tarptautinėseprogra-mose, pavyzdžiui, Rytų partnerystėje, tačiautaigalimaaiškinti irpragmatinėmispriežas-timis. ES vis skatina Moldovą ir toliau vyk-dyti sistemines reformas, tačiau vadinamojitechnokratinėvyriausybėsprendimuspriimalabaipasyviai,galimaitam,kadbūtųkuriamapalankiaplinkaI.Dodonuiperrinktiįpreziden-topostąperartimiausiusrinkimus.PatsI.Do-donas,kalbėdamasapiesavopažiūras,teigia,kadnėraprorusiškas,tik laikosipragmatiniųinteresų, nes akivaizdu, kad Moldova arti-miausiumetunetapsESnare,todėlpalaikomiryšiaiirsukitomisvalstybėmis.Tačiauįdomutai, kad vienper 2018m. I.Dodonasnet 22kartusskridoreisuKišiniovas–Maskva–taiyra akivaizdus realios geopolitinės orienta-cijos rodiklis, ypač turint omenyje, kad šiuolaikotarpiupraktiškaineskristaįjokiąkitąVa-karųšalį.Kylaretorinisklausimas,arateityjeskrydžių kryptis gali keistis.Nors I. Dodonogeopolitinė pozicija kuo toliau, tuo mažiauaiški,panašiaigalimaapibūdintiir,pavyzdžiui,AliaksandrąLukašenką,kuriogeopolitinisba-lansavimas ir pasireiškiantis prorusiškumasdažnaisunkinagalimybębendradarbiauti.

Dėl finansinių ir kitokių sunkumų Moldovapriversta naudotis visomis esamomis gali-mybėmis – tuo galima paaiškinti vienalaikįbendradarbiavimąsuES irRusija.Ekspertaiprognozuoja įvairius COVID-19 pandemijossukeltos krizės Moldovoje scenarijus. Jųskaičiavimais, 2020 m. Moldovos BVP galismarkiaisumažėti26.DėlšiųpriežasčiųMol-dovos vyriausybei kaip niekada reikalinga


finansinėpagalba.Balandžio17d.TVFdirek-toriųvaldybapatvirtino235mln.JAVdoleriųpaskoląMoldovai,kadšigalėtųįveiktikrizę,susijusią su COVID-19 pandemija. Tą pačiądieną, balandžio 17-ąją, Moldova ir Rusijapasirašėsutartįdėl200mln.eurųpaskolosMoldovai(11metųtrukmės,su2proc.meti-niųpalūkanų).Moldovataippattikisisulaukti52,9mln.eurųpaskolosišPasauliobanko.IšvisoRytųpartnerystėsšalimsEuroposKomi-sijakaipatskirąpriemonęskyrė30mln.eurųkovaisuCOVID-19.Panaudojantjauesamasfinansines priemones (papildomai perskirs-tant 110mln. eurų iš socialinio ir ekonomi-niovoko),kovaisuCOVID-19tenka140mln.eurų,obendraMoldovaitekusiparamasuda-ro87mln.eurų.

Nors prezidentui I. Dodonui pavyko savorankosesukoncentruotiganadidelęgalią, jopadėtisnėratvirta.Norint turėtistabiliąpar-lamentinę daugumą, jam tenka pasikliautiMoldovosdemokratinėspartijos(PDM),kuriąsusilpnino vidinė krizė, parama. PagrindinisI.Dodonoiššūkisyraprezidentorinkimai,nu-matomišiųmetųpabaigoje (laikotarpiunuospalio 23 d. iki lapkričio 23 d.). Kita vertus,visuomenėsapklausos ir I.Dodono reitingairodo,kadjisturėtųužtikrintailaimėtiartėjan-čiusrinkimus(šiuometujopopuliarumassie-kiaapie40proc.).I.Dodonoplanamslaimėtiprezidento rinkimuose galėtų sutrukdyti ne-bentneigiamosekonominėsirsocialinėspa-sekmės,besiplečiančiosCOVID-19pandemi-joskontekste.GalintimestiiššūkįrinkimuoseM.Sanduvisdarneišreiškėaiškiospolitinėskryptiesirapsisprendimo,tačiaujišiuometuyravienanepopuliariausiųpolitikųšalyje.Visdėlto, praėjusių metų apklausos duomeni-mis27,Moldovojebentapiepusėvisosvisuo-menėsdarnetnėraaiškiaiapsisprendusi,už

kąbalsuosrinkimuose–taigitaiyražmonės,kuriedargalbūtatkreipsdėmesįįtai,kąsakoESirkitosšalys.

VertinantMoldovosvidauspolitikossituaciją,parlamentinė opozicija šiuo metu yra susi-skaldžiusi,viešojojeerdvėjeaiškiaimatomassusipriešinimas tarpM.Sandu (partijaPAS)ir AndrejausNestasė (partija DA).Nors pro-europietiška opozicija ir buvo kuriam laikuisusivienijusiparlamentiniamsrinkimams,taitrukoneilgaiirkitisavivaldybiųrinkimaibuvopralaimėti. Vis dėlto savaiminio racionalaussusitarimotarpopozicijosnariųtikėtisnever-ta.PrietoprisidedairV.Plachotniukas,tyčiaįnešantis sumaišties į rinkimus ir bandantiskuolabiauskaidytibalsus.Norsartėjančiuo-serinkimuoseyrairkitųkandidatų,kuriegaliatimti balsų iš IgorioDodono, tam tikras re-zervasirpergalėsgarantijayraPadnestrėsre-gionas,kuriamejisgaligautidaugiaunei100tūkstančiųpapildomųbalsų.TaippatnemažopalaikymoI.DodonasgalitikėtisGagaūzijojeir ukrainiečių diasporos gyvenamose vieto-vėse.Neabejojama,kadgalimasperrinkimasleis I.Dodonui dar labiau įtvirtinti savopoli-tinėsstovyklosgalią irpaskatinssocialistusir demokratus dar labiau kontroliuoti valsty-bėsaparatą iršaliesverslą.Tokiaveikla,ku-rią lydės realių reformų trūkumas ir teisinėsvalstybėspažeidimai,sukelsdidesnęVakarųpartnerių(ypačES)kritiką,otaisavoruožtuskatinsI.DodonąirsocialistusdarglaudžiaubendradarbiautisuRusija.

Kiekviena šalis Rytų partnerystės konteksteturi skirtingą vaidmenį ir Moldova anksčiauLietuvainebuvo istorinis ir itinsvarbus regi-onas.TačiaudabarLietuvayraESnarė,taigiMoldovos likimas tapo ir Lietuvos interesu.Lietuva vienareikšmiškai remia Moldovą ir


jos europinį kursą per žiniasklaidą, pilietinęvisuomenę, tačiau ne atskiras asmenybes.LietuvajaudabarturididelįįdirbįMoldovojeirdaugvietiniųkontaktų,beto,vietiniaigyven-tojaidrąsiaipriimaLietuvospagalbąirkartaistarptautinėjearenojeMoldovalabiauremiasiLietuvanei,pavyzdžiui,Rumunijairjospozici-ja.Lietuvaireikiataiišlaikyti.

SaugumasMoldovanėraikigaloapsisprendusidėlsavosaugumostrategijosirnorsskelbiamasneu-tralitetasnėrablogapozicijažvelgiantišLie-tuvosperspektyvos,perspektyvųjungtisprieNATOartimiausiulaikotarpiuMoldovainenu-simato(MoldovosneutralitetasyraįtvirtintasKonstitucijoje).Tamturiįtakosnetikgeopo-litinė Moldovos pozicija, bet ir Padniestrėskonfliktas.ČiašiuometudislokuotaRusijoskariuomenė ir ilgalaikėje perspektyvoje šiokonflikto sprendimas pagal Rusijos scenari-jų galėtų lemti šalies federalizaciją (atskiroautonominio regiono susikūrimas nebūtųblogas scenarijus vertinant iš dabartinėsužšaldyto konflikto perspektyvos).Dar prieš5metusMoldovąbuvogalima laikyti lydereEuroposintegracijosirRytųpartnerystėssri-tyje,betpo1mlrd.JAVdoleriųvagystėsšisintegracijos ir bendradarbiavimo procesasėmėsmarkiaistagnuoti.TaiišdaliesnulėmėirMoldovosgeopolitinępadėtįbeiRusijosįta-kosišaugimąvisoješalyje.

Moldovos saugumo klausimo ateities nenu-spėjamumąpatvirtinairnemažatikimybė,kadMoldovoje gali bet kada keistis gynybosmi-nistras,kurįpakeislojalusI.Dodonuižmogus.Jeitaipasitvirtintų,būtųsunkutikėtisstrate-ginės saugumo darbotvarkės įgyvendinimo.

Gynybossrityjetaippatyrasusiskaldymasirdažnaistrategiškailaimitapusė,kuriąpalaikoministerijosvadovas,taigišiojesrityjegalimatikėtisvertybiniuirgeopolitiniuatžvilgiuRusi-jaiartimesnėspolitikos.Moldovoskariuome-nėspadėtisatspindipožiūrįįgynybąirgalimątolesnįbendradarbiavimąsuVakarais:kariuo-menėMoldovojelabaiapleista, jaitrūkstaiš-teklių,nesMoldovojelabiauremiamostokiosinstitucijoskaipVRMirpolicija.

Viena iš pagrindinių Moldovos aktualijų yrahibridinio karo problema, kylanti dėl RusijospožiūrioįMoldovą.RusijalaikoMoldovądide-liuprojektu,kuriamenoriįtvirtintisavoįtakąirkartuparodytiMoldovąkaipnesaugiąšalį–taiyrapagrindinisRusijoshibridiniokarotikslas.Moldovospozicija dėl šalies neutralumonetnaudingaRusijai,jipatinoriaipalaikošįnara-tyvą,nesgali ir toliau išlaikyti „pilkąjązoną“,kuriojegalibūtiplačiaitaikomiįvairūshibridi-niokaroveiksmai,nesradikalesnisirstaiges-nispoveikisMoldovosgeopolitinei orientaci-jaigalėtųsuaktyvintiVakarųšalisirsulauktųgriežtesnioatsako.MoldovajaudabaryraRu-sijoshibridiniokaroirįtakossferoje,betsiekispaveikti valdžios geopolitines pažiūras – tikvienashibridiniokaroetapas,ogalutinistiks-lasyrasukurtisavotiškąKrymosituacijąviso-jeMoldovoje, pavyzdžiui, Rusija Padniestrėsregioneyradislokavusikarinętechniką,virši-jančiąMoldovosturimuskariniuspajėgumus,taigitechniškaitokiaioperacijaipalankiossą-lygossukurtosjaudabar.Kaiphibridiniokaropasekmęgalimaįvardytidabarsusiklosčiusiądemokratijai žalingą aplinką Moldovoje, slo-pinant pasipriešinimą I. Dodonui. Tai rodo irvalstybėstarnybospavyzdys:šiojesferojejaunet viešai kalbamaapiegeopolitines ir rinki-minesalternatyvas,okitasnatūralusžingsnisyra siekis paveikti visuomenės nuomonę ir


nusistatymą. Dėl šios demokratijos erozijosdabar tarptautinei bendruomenei svarbesniparlamentorinkimai,kurievykstikpo3metų,nesšiąakimirkąjaupraktiškaiaiškudėlarti-miausiųrinkimųnugalėtojo.

LietuvossaugumosantykiaisuMoldovašiuometu kai kuriose srityse, ypač gynybos, ne-apibrėžti ir tai tęsiasi nuo 2019 m. rudens.MoldovadažnainurodonorintivykdytiNATOprogramas,betnėratikrumo,aršikryptisbusišlaikomaateityje.Lietuvasavoruožtunetirtokioje padėtyje išlaiko strateginę veikimoliniją ir toliaukuruojaNATOprogramasMol-dovoje,pavyzdžiui,stiprindamapuskarininkiųkompetenciją. Lietuvos Respublikos kraštoapsaugosministerijaMoldovoje kasmet su-rengia apie 10–15 renginių ir mokymų. Lie-tuvagalėtųdardaugiaudalytispatirtimi,betMoldova nėra labai patikima partnerė gyny-bossrityje–galinutekintiinformacijąRusijai.

TeisėkūraPraeityje Lietuva turėjo patikimą teisinį par-tnerį Moldovoje, tačiau dabar situacija pa-sikeitė. Anksčiau geresnius tarpusavio san-tykius, ypač teisėkūros srityje, lėmė tai, kadMoldovosKonstitucinisTeismasbuvo išaiš-kinęs, jogMoldovanegalistoti į jokiasEura-zijosstruktūras.Beto,aiškinantneutralitetosąvokąbuvopažymima,jogtainereiškia,kadšalisnegaligintis,irdėltoikišiolbuvokalba-maapiegalimybępadėtišaliaigintis(taiga-liojairPadnestrėsokupacijoskontekste).Visdėltodabarpastebimasakivaizdus intelekti-

nis ir vertybinis Konstitucinio Teismo regre-sas.MoldovaivertėjoneskubėtiperformuotiKonstitucinio Teismo: tai sukūrė puikią gali-mybęsituacijapasinaudotisocialistams–jieįšiąsvarbiąinstitucijąpaskyrėsavožmones.Rezultatas–žemesnėteisėjųkompetencija,priklausomybė ir šališkumas. Beje, labiau-siai išsilavinę teisėjai buvo ne tik pašalintiišKonstitucinioTeismo,bet irdiskvalifikuotiiš visų kitų galimų konkursų, nes dirbo darV.Plachotniukovyriausybėslaikais.Dabarnėvienas paskirtas teisėjas nekalba angliškai,o Konstitucinio Teismo pirmininkas yra bu-vęsmilicijosgenerolasirvyndarystėsįmoniųsavininkas, tadsprendimaigalimaipriimamipagal prezidento nurodymus. Suprastėju-sią Moldovos Konstitucinio Teismo situaci-ją atspindi ir pasikeitęs veikimo principas,pavyzdžiui, prieš teismo posėdžius nuo šiolsusiburiavadinamojimokslininkųtaryba,kuriaptariabylaspriešpatįprocesą,otaikompro-mituojateisėjusirpatįprocesą.

Akivaizdžiai pasikeitė ir teisėjų geopolitinėorientacija, nes prasidėjo akivaizdus ben-dradarbiavimas su kitais NVS šalių teis-mais–Kazachstano,Baltarusijos ir kt.TaippatMoldovosKonstitucinisTeismaspradėjodalyvautiEurazijosteismųkonferencijose, iškuriųkiekanksčiauMoldovabuvo išstumta.Taigiartimiausius5–6metuspokyčiųKons-titucinioTeismosistemojetikėtisneverta.Tailabai nuvilia, nes Konstitucinis Teismas yralabaiįtakingainstitucijašaliesviduje.


4. Armėnija

Vidaus politika 2013m.Armėnijaiatsisakiuspasirašytisude-rėtąasociacijossusitarimąsuESirpradėjusderybasdėlnarystėsRusijosdominuojamojeMuitųsąjungoje(dabar–Eurazijosekonomi-nė sąjunga, toliau – EES), 2015m. žengtasdar vienas žingsnisRytų kryptimi.Šįkart taibuvo jauneužsieniopolitikosposūkis, o vi-dausslinktisautoritarizmolinkme:baigiantisantrajai, paskutinei Armėnijos Konstitucijojeleidžiamai Seržo Sargsijano, tuomečio Ar-mėnijos prezidento, kadencijai, buvo įvyk-dyta konstitucinė reforma, sukoncentravusivaldžios galias nebe prezidento, o ministropirmininko,kuriamkadencijųskaičiausriboji-mainetaikomi,rankose.Tiesiogiaipavaldžiosministruipirmininkuitapoirjėgosstruktūros,tokioskaippolicija,saugumotarnybos.

Seržas Sargsijanas ilgai neigė, kad konstitu-cinė reforma ruošiama specialiai jam, bet josprendimas tapti šalies ministru pirmininkusukėlė protestų bangą Armėnijoje, kurių pra-dininkas ir lyderisbuvoNikolasPašinjanas28.Šalyje 2018 m. įvykusias demokratines per-mainasgalima lyginti su2004m.Sakartvelevykusia „Rožių revoliucija“.N.Pašinjanasuž-sibrėžėtiksląsukurtieuropietiškosdemokrati-josmodelįvisiškaiikitolkontroliuojamoje„už-grobtojevalstybėje“.Visgišaliai,kuriojebeveikvisosvaldžiosinstitucijos,teismai,ekonomikairžiniasklaidabuvokontroliuojamivienosRes-publikonųpartijosirjoslyderių,taiyrabuvusioprezidento R. Kočariano ir S. Sargsijano, pa-vyko demokratinių permainų pasiekti taikiai.

KaiptikdėltaikausvaldžiosperėmimoArmė-nijosrevoliucijabuvopavadintaaksomine.Šiųpermainų foneArmėnijoje atsivėrė galimybiųįgyvendintireformas,odraugeiratsargiaisu-artėtisuVakarais.TuopasinaudodamaLietu-vagaliirturidarkartąparodytilyderystęRytųpartnerystėsklausimais.

Nepaisant šalyje vis dar juntamos didelėsrespublikonųpolitikųiroligarchųįtakos,ypačaukštas šalies premjeroN. Pašinjano reitin-gas29 sukuria prielaidas sėkmingai vykdytireformas,kuriųįgyvendinimąaktyviairemiairgiriadidžiausia reformųdonorėEuroposSą-junga.VosatėjęsįvaldžiąPašinjanasėmėsiministerijųpertvarkosiršaliesversloskaidri-nimo. Kiek uždelstai, tačiau pradėta vykdytiir ambicinga teisingumo ir teisėtvarkos sek-toriaus reforma.Atėjęs į valdžią,N.Pašinja-nas vengė senų kadrų valymo, vildamasis,jognaujomissąlygomisvisipareigūnaidirbsnaujųtikslųvedami(taippatneturėdamaspa-kankamaidaugprofesionalųsavokomando-je), tačiaudaugelyjesričių,ypačteisingumo,susidūrussuvidiniupasipriešinimuneišven-giamaikiloliustracijosklausimas.Kaippažy-mi „FreedomHouse“, Armėnija yra „Nationsin Transit“ reitingo istorijoje didžiausią tęs-tinę pažangą demokratizacijos procesuoseper dvejusmetus padariusi valstybė, kuriosvadovybeidabarsvarbiausia–sugebėtitęstireformasnepaminantdemokratijosnormų30.

Visdėltoreikianepamiršti,kadArmėnijayravisdarporevoliucinėsbūsenos,kurilemiasi-


tuacijostrapumąirtamtikrųveiksmųnenuo-seklumą.TokiojesituacijojeVakaraiaktyviaiskatinaArmėnijąreformuotisaugumosekto-riųirkitassvarbiausiasvalstybėsinstitucijas,tačiaupatiArmėnijanenoriforsuotišiųproce-sų,nesatviraibijogalimųkonfliktųeskalavi-mo,tadvertėtųlaikytislabiaukompromisiniųreformų.Negalimapamirštifakto, jognema-žadalisArmėnijosvalstybėstarnybosparei-gūnųyraRespublikonųpartijosarjiemsarti-mosaplinkosžmonės,nemažaiaukštųšaliespareigūnųpalaikoartimussantykiussuRusi-ja,todėlgreitairradikalireformagalėtųnetiksukeltikonfliktąsuRusija,betir įžiebtiaršiąpriešpriešąšalies viduje, keičiamuspareigū-nusvaizduojantkaip„kankinius“ar„politiniuskalinius“,sukuriaissusidorojonaujasisreži-mas.Onenuoseklumąatspindifaktas,kadnevisosvalstybėsinstitucijosvienumetuįvykdėvertybinįperversmąiršiuometudalisArmė-nijosinstitucijųvisdarlaikosiikirevoliucinėspolitikos linijos. Tai galima pasakyti ir apieArmėnijosužsienioreikalųministeriją,kurioskomunikacija užsienyje ne visada atspindivietojevykstančiuspokyčius irprocesus, to-dėlRytųpartnerystėskontekstevertaatkreip-tikitųšaliųdėmesįnetikįURMpoziciją,betirįkitasinstitucijas.DėltoVakarųvalstybėsturėtų ne tik remti sistemos depolitizavimą,betirstengtisužbėgtiužakiųgalimamrepoli-tizavimui.Lietuvaiderėtųakylaistebėtipriešbuvusiusšaliespareigūnusirpolitikuspradė-tusteisminiusprocesus–svarbuužtikrintijųteisęįsąžiningąirnepolitizuotąteismą;lygiaitaippatsvarbu,kadvisareformatoriškosnau-josiosvyriausybėsenergijanebūtųsunaudo-tatyrimams,susijusiemssu„buvusiaisiais“.

Beto,opozicinėsjėgosArmėnijojevisdarne-mažumastukontroliuojavietosžiniasklaidąir televiziją, o tai gali trukdyti toliau vystyti

naujosios Armėnijos vyriausybės naratyvą.TaimatomanetirCOVID-19pandemijoskon-tekste – per televiziją skleidžiamos įvairiosvaldžiainenaudingoskonspiracinėsteorijos.Taiginaujojiporevoliucinėvyriausybėtraukiašaliespolitikąįvieną,provakarietiškąpusę,oRespublikonųpartija(RPA)irjąremiančiųoli-garchųžiniasklaida–įvisaikitą.Svarbupa-minėti,jognepaisantto,kadRPAnėraparla-mente,daugumaopoziciniųprojektųvykdomitųpačiųžmonių,tiksukitapolitinevėliava.

2018m.būtentpilietinėvisuomenė,pasiprie-šinusi Armėnijos virsmui autoritarizmo lin-kme,ošiuometuformuojantigiliųsisteminiųreformų paklausą, yra demokratinės trans-formacijosiratsivėrusiogalimybiųlangotva-rumo laidas. Deja, didžiulė problema išliekažiniasklaidossektorius, ir toliaukontroliuoja-massubuvusiurežimusiejamųjėgųirinten-syviainaudojamasdažniausiaimelagingomsinformacinėms kampanijoms prieš naująjąvyriausybęirjosvykdomasreformas.Atskirasrevanšistiniųjėgųatramostaškas–radikaliosgrupės,kuriosperkontroliuojamąžiniasklaidąirsocialinius tinklus įgyjadaugsvaresnįbal-są,neileistųjųlyginamasissvorisArmėnijosnevyriausybiniųorganizacijų žemėlapyje. To-dėlsvarbustęstinisdarbasstiprinantpilietinęvisuomenę,nepriklausomąžiniasklaidą,pade-dant stiprėti tiriamajai žurnalistikai ir „faktųtikrintojų“organizacijomsArmėnijoje.

Užsienio politika VostapęsšaliesministrupirmininkuNikolasPašinjanasteigė,jogsvarbugilintišaliesben-dradarbiavimą tieksuEuroposSąjunga, tieksuRusija.Laviravimas tarpšiųdviejųužsie-nio politikos veikėjų visada buvo Armėnijosužsieniopolitikosdalisirdabartinėvyriausy-


bėtęsiašią liniją.PasakArmėnijosužsienioreikalųministroZ.Mnatsakanjano,tokiosuž-sieniopolitikosreikiadėlArmėnijosnaciona-liniosaugumosituacijos31.Z.Mnatsakanjanoteigimu, Armėnijos nacionalinis saugumasreikalaujasantykiųsutrimispartneriais–Ru-sija,EuroposSąjunga,JAV–balansoirglau-džios partnerystės su dviem kaimyninėmisšalimis,SakartveluirIranu.

Svarbiausiašaliesekonominepartnereirvie-nuišsaugumogarantųtoliaulaikomaRusija.Istorinės grėsmės armėnų tautai, siejamossu Turkija, ir ilgametė Armėnijos ir Azerbai-džano įtampa Kalnų Karabacho kontekstesukuriapalankiąterpęRusijosįtakaiArmėni-jojeišlaikyti.Visgi,nepaisantvisųArmėnijospastangų, pasikeitusios N. Pašinjano retori-kos, akcentuojant užsieniopolitikos tęstinu-mą ir santykių su Rusija strategiškumą, poAksominės revoliucijosproblemų tarpvalsty-biniuosesantykiuoseskaičiusauga.Dalįšiųproblemųpaaiškinaasmenybiniaiveiksniai32.NemažaiįtamposkilodėlgeroV.Putinobičiu-lio, ankstesnio šalies prezidento, tuometinioKolektyvinio saugumo ir gynybos sutartiesorganizacijospirmininkoRobertoKocharjanosulaikymo33. Rusija nepasitenkinimą parodėirsautipiniubūdu–pirmojoPašinjanooficia-lausvizitoMaskvojeprogadujųkainosArmė-nijaibuvopadidintos10proc.,oprasidėjuska-rantinuidėlCOVID-19paskelbtas „Gazprom“priklausančiosArmėnijosdujųskirstymoįmo-nėssprendimasdarkartąpadidintidujųkainąbuitiniamsvartotojamsprivertėJerevanąpra-šytiMaskvosderybųdėlnaujųdujųkainų34.IšS.Lavrovolūpųneseniainuskambėjoskundaidėlsunkumų,kuriuosArmėnijojeėmėpatirtiRusijos verslininkai. Buvo išsakyta pastabadėlto,kadsąjungątarpRusijosirArmėnijosabipusėsturėtųsuprastivienodai, tačiauti-

kėtina,jogįgyvendindamaužsibrėžtuskovossukorupcijatikslusirreformasnaujojiArmė-nijosvyriausybėvisdažniauatsitrenks įbu-vusiorežimopalikimą–oligarchinius,korup-ciniusryšiusdaugelyjeekonomikossektorių,otaineišvengiamaisukelsįtampąsuRusijosvalstybėsirkomerciniaisveikėjais,turinčiaissavointeresųArmėnijoje.ESyraantrapagaldydį Armėnijos prekybos partnerė, ES šaliųkapitaloįmonėsyravienosdidžiausiųšalyje.

SantykiuosesuEuroposSąjungapoAksomi-nėsrevoliucijosArmėnijaišgyvenodidžiausiąkokybinįvirsmą:ESnaujojišaliesvyriausybėvertinakaipsvarbiausiąsavopartneręšalyjevykdant reformas, o 2017m. sudarytąES irArmėnijos visapusiškos ir tvirtesnėspartne-rystės susitarimą (CEPA)35– svarbiausiu šiųreformųplanu(blueprint).Šissusitarimasapi-mademokratijosiržmogausteisiųstiprinimą;darbovietųkūrimąirverslogalimybiųplėtrą;sąžiningesnę teisėkūrą; saugumą; švaresnęaplinką; taip pat geresnį švietimą ir naujasmokslinių tyrimųgalimybes. Išskirtinai pozi-tyvusirArmėnijosvisuomenėspožiūrisįEu-roposSąjungą– 2019m. lieposmėn. COMDGNEARužsakytasvisuomenėstyrimaspa-rodė,kad61proc.Armėnijosgyventojųpasiti-kiES(48proc.–Eurazijossąjunga),62proc.Armėnijos gyventojų vertina ES pozityviai(tuometu tai buvodidžiausias rodiklisRytųpartnerystėsšalyse)36.BeEuroposSąjungos,vienu iš svarbiausių politinių sąjungininkųregioneArmėnijalaikoSakartvelą.Kaiprodo2019 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atliktosapklausos duomenys, Armėnijos visuomenėmano, kad Sakartvelas yra šalis, palaikantigeriausiussantykiussuArmėnija.PojoseinaKinija,Iranas,RusijairEuroposSąjunga37.

Armėnija išES tikisi į konkrečiąnaudąpilie-čiams orientuotų projektų, didesnio finan-


savimo ir pageidauja aktyvesnio partneriųįtraukimo į sektorines ES darbo grupes iragentūras stebėtojų teisėmis. Armėnija pa-sisakoužRytųpartnerystės formato įtrauki-mą,nedalijantjoįasocijuotųjųirneasocijuo-tųjų partnerių grupes. Josmanymu, politikągalima įtraukti per regioninius energetikos,transporto,aplinkosapsaugos,jaunimomai-nų projektus. Integracijos į ES vidaus rinkąpožiūriu Armėniją labiausiai dominanti sri-tis – skaitmeninė rinka38. Dėl visų šių prie-žasčiųreikiairtoliauskatintiESirArmėnijossantykiųintensyvinimą,ypačskiriantparamąreformoms, orientuotoms į ES ir ArmėnijosCEPA susitarimo įgyvendinimą, ir remti kuoskubesnę vizų dialogo su Armėnija pradžią.Įvertinant neigiamą Armėnijos reakciją į josgrupavimąsuautoritarinėmisRytųpartnerys-tėsšalimisBaltarusijairAzerbaidžanu,Lietu-vagalėtų skatintiArmėnijosambiciją, esantgalimybei,glaudžiaubendradarbiautisuaso-cijuotosiomispartnerėmis„trioplius“forma-tu39.KartuLietuvaireikėtųskatintiArmėnijosir Sakartvelo tarpusavio dialogą ir keitimąsipatirtimi įvairiais klausimais, susijusiais sureformomis, ir pačiai aktyviai dalyvauti kaiptrečiajaidiskusijųpartnerei.

ItinsudėtingosgeopolitikoskonteksteArmė-nijavisadaieškojosprendimųperbalansavi-mą. Vienas tokio balansavimo pavyzdžių –ekonominė partnerystė su Iranu, iš Iranogaunantdujas,ojamtiekiantelektrosenergi-ją.Šiesantykiaipadedamažintipriklausomy-bęnuoRusijosenergijosšaltinių40,o2019m.suIranubuvokalbamaapiesrautodidinimą.Įprastai kalbama apie 500 milijonų kubiniųmetrųdujųišIranoimportąkasmet,palygintisu kasmet gaunamais 2milijardais iš Rusi-jos,otaiyranemažadalis.KadangidujosišIranoyrakiekbrangesnėsnei išRusijos,Ar-mėnijaužjasIranuiatsilyginatiekdamaelek-

trosenergiją,opadidinusdujųimportąIranasbūtųlinkęspriimtiirkitokiasnatūriniųmainųgalimybes.Kartutaigalipadėtiišlaikytisavo-tišką Iranonuraminimą.Be to, tai reikalaujakruopštausbalansavimosantykiuosesuJAV,kurie,išskyrusIranoklausimą,šiuometutaippatįgijęnaujosdinamikos.ReformomsArmė-nijoje įgyjantpagreitį, JAV, kaip irES,didinajaifinansinęparamą.

Saugumo situacijaEsminiu saugumo klausimuArmėnija dekla-ruoja armėnų tautai istoriškai kylančią eg-zistencinęgrėsmęišTurkijos,tačiaukurkaslabiau apčiuopiamos grėsmės susijusios suKalnųKarabachokonfliktu tarpArmėnijos irAzerbaidžano.Armėnijosužsienioreikalųmi-nistrasZohrabasMnatsakanjanasteigė,kadderybose dėl KalnųKarabacho ateities patssvarbiausiasklausimasišliekateritorijojegy-venančiųarmėnųsaugumas,kurįužtikrinti,jotvirtinimu,galitikpatiArmėnija41.

Tokiosužsieniopolitikosikišiolišesmėslai-kėsidaugumašaliesvadovų.Kitokiąpozicijądėl konflikto praėjusio amžiaus pabaigojepasirinkęsLevonasTer-Petrosjanasbuvopri-verstas atsistatydinti. N. Pašinjanas po ilgolaiko yra pirmasis Armėnijos vadovas, kilęsneiš„Karabachoklano“,irjopartnerystėssuTer-Petrosjanukozirisyranaudojamasrevan-šistiniųjėgų.PastarosioskaltinaN.Pašinjanąišduosiant armėnų tautos interesus, susiju-siussuKalnųKarabachu.Todėltikėtisposū-kioligšiolinėjeArmėnijospolitikojeyrasunku.

2018 m. BBC Rusijos tarnybai duotame in-terviuPašinjanasteigė,kadtarpArmėnijosirAzerbaidžanonegalibūtikonstruktyvausdi-alogotol,kolAzerbaidžanoprezidentasIlha-masAlijevaskeliaultimatumus42.Pašinjanas


taippatatmetėgalimybesatiduotidalįkonf-liktometuarmėnųužimtų teritorijųmainaisuž taiką regione43. Dabartinės vyriausybėssituacijąsunkinairspaudimasišRusijospu-sės,pasinaudojantKalnųKarabachokonflik-tu.S. Lavrovasanksčiaunurodydavosvars-tomus „derybinius dokumentus“ dėl KalnųKarabacho konflikto sprendimo, remiantistaktika„žingsnispožingsnio“(turintgalvojeokupuotųaplinkiniųteritorijųgrąžinimąAzer-baidžanui, nelaukiant paties Kalnų Karaba-chostatusoklausimosprendimo).Įšiąpas-tabąArmėnijojesureaguotakaipįremiančiąAzerbaidžano poziciją ir pranašaujančią Ar-mėnijos santykių su Rusija blogėjimą. Kal-nųKarabachokonfliktasyravienasesminiųRusijossvertų,kuriuosjigalinaudotitiekAr-mėnijai, tiek Azerbaidžanui paveikti lengvaidestabilizuodama padėtį Kalnų Karabache.Nuolat rusenantis konfliktas reiškia ir nuo-latinęgrėsmęsaugumui ir stabilumui regio-ne.2016m.balandžiomėn.kariniųveiksmųprotrūkislabaiaiškiaipademonstravo,jogšiskonfliktas turi potencialąbet kuriąakimirkąvirstivisiškakarinedviejųvalstybiųkonfron-tacija.Kitavertus,2016m.„balandžiokaras“Armėnijai labai aiškiai atskleidė ribas, kiektokiuatvejugalimapasikliautideklaruojama,bet nebūtinai realiai demonstruojama Rusi-jos parama. Saugumo prasme Lietuvai ver-tėtų stiprinti bendradarbiavimą suArmėnijasiekiantpadėtišiaišaliaiatsilaikytipriešhi-bridinesgrėsmes.Lietuvagalėtųdalytissavopatirtimiirįdirbiu,beto,irpatigalėtųįgytipa-tirties,susijusiossuhibridinėmisgrėsmėmis,iš Armėnijos. Armėnai jau semiasi žinių išmūsųšaliesinstitucijų,tačiaubūtųnaudingainicijuoti irvystytibendradarbiavimątarpvi-suomenininkų,pavyzdžiui,finansuojantben-drus Lietuvos ir Armėnijos NVO projektus,skirtuskovaisudezinformacija.

Parama Armėnijoje vykstantiems struktūrinių reformų procesamsLietuva suinteresuota, kad galimybių langasArmėnijoje išliktų kiek galima ilgiau ir būtųatvertas kuo plačiau. ES demokratinių ver-tybių ir reformų standartų reikalavimai yrasvarbiausiasreformųpažangosvertinimoats-kaitostaškasArmėnijoje.PremjerasN.Pašin-janas yra ne kartą pabrėžęs, jog Aksominėsrevoliucijosesmė–negeopolitinėskrypties,o(europinių)vertybiųpasirinkimas.Šiojesri-tyjegalimasirglaudesnisLietuvosirArmėni-josdvišalisbendradarbiavimas.Taiprisidėtųprie bendrų ESpastangų ir būtų puiki progasustiprinti Lietuvos ir Armėnijos tarpusavioryšius. Lietuva pati yra išgyvenusi panašųtransformacijos, europietiškos demokratijoskonsolidavimoirEuroposstandartųperkėlimolaikotarpį,beto,sukaupėpatirtiespadėdamavykdytisisteminesreformasMoldovoje,Ukrai-noje,Sakartvele.Perspektyviausiostokiaipa-tirčiai perduoti sritys – teisingumo srities irpolicijosreforma,kovasukorupcija,e.vyriau-sybėirskaitmenizacija,atsinaujinančiojiener-getika,atliekųtvarkymasirperdirbimas,keliųsaugumas,startuoliaiirinovacijos.

2018m.būtentpilietinėvisuomenė,pasiprie-šinusi Armėnijos virsmui į autoritarizmą, ošiandienformuojantigiliųsisteminiųreformųpaklausą, yra demokratinės transformacijosiratsivėrusiogalimybiųlangotvarumolaidas.Deja, didžiulė problema išlieka žiniasklaidossektorius, ir toliaukontroliuojamassubuvu-siurežimusiejamųjėgųirintensyviainaudo-jamas dažniausiai melagingoms informaci-nėmskampanijomspriešnaująjąvyriausybęirjosvykdomasreformas.Atskirasrevanšis-tiniųjėgųatramostaškas–radikaliosgrupės,


perkontroliuojamąžiniasklaidąirsocialiniustinklus įgyjančios daug svaresnį balsą, neileistų jų lyginamasissvorisArmėnijosnevy-riausybinių organizacijų žemėlapyje. Todėl

svarbustęstinisdarbasstiprinantpilietinęvi-suomenę, nepriklausomą žiniasklaidą, pade-dant stiprėti tiriamajai žurnalistikai ir „faktųtikrintojų“organizacijomsArmėnijoje.


5. Azerbaidžanas

Vidaus padėtisNors Azerbaidžane po nepriklausomybėspaskelbimo reguliariai vyksta prezidento irparlamento rinkimai ir yra nemažai oficialiųdemokratiniųinstitucijų,pagal„FreedomHo-use“vertinimąAzerbaidžanas ir toliau laiko-masnelaisvašalimi(suteikiamavos10balųiš100)44.Nuo2003m.šalįvaldantis IlhamoAlijevorežimas,suinteresuotasišsaugotival-džią, siekia pašalinti kritikus, griežtai ribojasusirinkimų ir žiniasklaidos laisvę. 2016 m.referendumu pakeista Konstitucija, 2017m.prezidento žmonaM.Alijeva tapo viceprezi-dente, o 2018m. pirmalaikiuose rinkimuoseI. Alijevas išrinktas naujai 7 m. kadencijai.Azerbaidžane pagrindiniai sprendimai prii-mamiprezidentoadministracijoje, todėlpar-lamentasirvyriausybėatliekalabiaunomina-lų, techninįvaidmenį.Siekdamasaktyvesniųsocialiniųirekonominiųreformųprezidentas2018–2019m.pakeitėdaugelįsvarbiųparei-gūnų savo administracijoje ir vyriausybėje,įskaitantpremjerą.Azerbaidžanoprezidentasnekartąsavokalbosepabrėžėpasiryžimąre-formastęsti.

2020m.vasario9d.surengtiišankstiniaipar-lamento rinkimai. Juos, kaip ir anksčiau vy-kusius rinkimus, laimėjo valdančioji NaujojoAzerbaidžanopartija(72iš125narių).Realiaiopozicijai atstovauja tik vienas deputatas,visikitipriklausovaldžiailojaliomspartijomsarba yra tik formaliai nepriklausomi. Tarp-tautiniaistebėtojaiganakritiškaiįvertinorin-

kimus irkonstatavo,kadopozicijai leista tikjuosedalyvauti,tačiaunesudarytagalimybiųlaimėti.Opozicijosirnepriklausomųkandida-tų gebėjimas vykdyti rinkimų kampaniją yraribojamasįvairiųprocedūriniųveiksnių,kurietrukdo šiems kandidatams prisistatyti bal-suotojams45, taip pat pastebėta įvairių suk-čiavimoatvejųperpatįbalsavimą46.

Kaip ir daugelyje musulmoniškų valstybių,režimaskontroliuojamaspasitelkiantreligiją.Azerbaidžano valdžia remia religinį pliuraliz-mą,betreliginėmsbendruomenėmstrukdomaveikti, jei joskišasi įpolitiką,mečečiųveiklayrakontroliuojama,imamaigaunaatlyginimąišvalstybės.Kartušigriežtakontrolėsusiju-sisukovapriešradikalųjįislamą,nesbijomaradikalios teroristinės ideologijos importo išIrano. Pažymėtina, kad Azerbaidžanas yravienaišnedaugeliomusulmoniškųvalstybių,palaikantipuikiussantykiussuIzraeliu:veikiatrysžydųbendruomenės,taippatkrikščioniųortodoksų,katalikųbendruomenės–visosfi-nansuojamosišvalstybėsbiudžeto.

2019 m. pagal „Transparency International“korupcijossuvokimoindeksąAzerbaidžanasgavotik30taškųiš100galimųirtarp180ste-bimųvalstybiųbuvo126-as47.Nesantlaisvosžiniasklaidosirnepriklausomosteismųsiste-mos, neretai pareigūnai atsakomybę už ko-rupcinįelgesįprisiimatiktada,kaitaiatitinkagalingesniųar turinčiųgeresnių ryšiųasme-nybiųporeikius.Pasinaudodamisavopadėti-mi,prezidentasirjošeimasusikrovėasmeninį


turtą;vyriausybėsveiksmaiyraneskaidrūsirnorsoficialiaireikalaujama,kadvalstybėspa-reigūnaiteiktųfinansinesataskaitas,josnėraviešai prieinamos. 2017 m. Azerbaidžanaspasitraukė išGavybospramonės skaidrumoiniciatyvos(Extractive Industries Transparency Initiative–ITI)–tarptautinėsplatformos,ska-tinančiosgerą valdymą ir skaidrumągausiųišteklių šalyse. Azerbaidžanas, svarbus naf-tos ir dujų gamintojas, buvo suspenduotasdėlnuolatinioEITIžmogausteisiųstandartųnesilaikymo.

„Freedom House“ žiniasklaidą šalyje vertinakaipnelaisvą(0iš4balų)dėlnuolatpažeidžia-moskonstitucinėsspaudoslaisvėsgarantijosirsituacijabeveikkasmetblogėja–pagal„Re-porters Without Borders“ pasaulinį spaudoslaisvėsindeksąnuo2013iki2019m.Azerbai-džanasnukrito iš156vietos į166vietą tarp180 stebimų valstybių48,49. Valdžia naudojaįvairias priemones, siekdama apriboti nepri-klausomosžiniasklaidoslaisvęšalyje.Žurna-listai ir jųartimieji susiduriasuvaldžios ins-titucijų priekabiavimu, smurtu ir bauginimu.Azerbaidžano valdžia atmeta tarptautiniųžmogausteisiųgrupiųkaltinimus,kadasme-nys persekiojami dėl politinių įsitikinimų arveiksmų,irgriežtaineigia,kadyrapolitiniųka-linių.Azerbaidžanasakivaizdžiųžmogaustei-siųirdemokratijosproblemųnetneslepia,jaspripažįsta, tačiau tai nereiškia, kad išreiškia-masnoraspadėtįkeisti.ĮtaireikėtųatsižvelgtitiekLietuvai, tiekkitomsšalims,nesnuolati-nis šių problemų pabrėžimas gali pageidau-jamo rezultato ir neatnešti. Egzistuojančiosžmogaus teisių problemos turėtų nemažintiLietuvosbendradarbiavimosuAzerbaidžanu,kadangiprioritetaigalibūtiteikiamiirkitomssritims, pavyzdžiui, vietos verslui. Žinoma,tokiu atveju būtų galimapastebėti tam tikrąLietuvos politikos vertybinį nenuoseklumą ir

pragmatizmo išraišką, nes Lietuva aktyviaipalaikodemokratinesvertybeskitosešalyse,pavyzdžiui,Baltarusijoje.Visdėltokiekvienosšalies situacija yra unikali ir kyla klausimas,kiekmėginimas paveikti šalies vertybes galibūtiprasmingas,beto,bendravimostatus quoišlaikymassuAzerbaidžanugaliatneštidau-giau apčiuopiamos naudos ir Lietuvai, ir ki-tomsRytųpartnerystėsšalims.

Azerbaidžano pilietinė visuomenė vis darsusiduria su nelaisvėmis: autoritarinė siste-maneleidžiapolitikojedalyvautivisuomenei,moterims ar mažumų grupėms draudžiamasavarankiškaiorganizuotisargintisavointe-resus,nėramechanizmų,skatinančiųdidesnįmoterų ir etninių ar religiniųmažumųatsto-vavimą. Vyriausybė stengėsi slopinti viešasetninėsTališoirLezginotapatybėsišraiškas,ovisuomeneisutelkusdėmesįįaukštąsmur-to priešmoteris lygį 2019m. rudenį vykusįprotestąišsklaidėpolicija.ŽmogausteisėsirdemokratijayravienasesminiųESirAzerbai-džano dialogo elementų, tad Lietuva turėtųvienareikšmiškai,tačiaudiskretiškaidalyvau-tidiplomatiniuoseirprivačiuosesusitikimuo-se,nevienviešosedeklaracijose.

Užsienio politika ir saugumasTeritorinio vientisumoatkūrimas ir suvereni-tetoišsaugojimasišliekapagrindinėAzerbai-džanoužsieniopolitikosužduotisirsaugumoiššūkis.Esminėspozicijosnekinta–Bakuak-centuoja teritorinį vientisumą („žemėuž tai-ką“),oJerevanas–KalnųKarabachoarmėnųsaugumą ir apsisprendimo teisę („statusasužtaiką“).ArmėnijataippatreikalaujaKalnųKarabachąpripažinti konflikto šalimi, tačiautaibūtųtolyguKalnųKarabachosuverenumopripažinimui irAzerbaidžanuinėrapriimtina.Šiame konflikte didžiausios viltys pasiekti


kokį nors poslinkį siejamos su Rusija, taigiAzerbaidžanas yra suinteresuotas palaikytiteigiamus santykius mažų mažiausiai tam,kadkonfliktinėsesituacijoseRusijaįsusidū-rimus tarp Armėnijos ir Azerbaidžano nere-aguotų pernelyg aktyviai. Vis dėlto Rusijospastarojometonesėkmėsatliekantmediato-riausvaidmenį irhegemoniniai interesai,ku-riuosšišalispademonstravosavoveiksmaisKryme 2014 m., atgraso Azerbaidžaną nuokonkretesniosuartėjimo50.

Kalbant apie ES vaidmenį šiame konflikte,Azerbaidžano atstovai skundžiasi, kad EStaikodvigubusstandartus–nors,vienaver-tus,reiškiamaparamaMoldovai,Sakartvelui,Ukrainaidėljųteritorijųokupacijos,smerkia-ma Rusija, tačiau tai netaikoma Armėnijai,okupavusiai dalį Azerbaidžano. Taigi, ne-pasiekus esminių permainų, Azerbaidžanokantrybėvėlsenka,tęsiasikaringaretorikairginklavimosivaržybos.ArmėnijanuolatositinpalankiomissąlygomisišRusijosįsigyjanau-josginkluotės,oAzerbaidžanasgalisauleistiįsigytidarmodernesnėstechnikostiekišRu-sijos,tiekiškitųšalių,taigivaržybostęsiasi.KarobūklęatspindiirAzerbaidžanogynybosbiudžetas,kurįsudarobeveik2mlrd.JAVdo-leriųirkurismaždaugtrigubaiviršijaArmėni-josgynybosbiudžetą.

AzerbaidžanasstrategiškaireikšmingasirdėlsavogeografinėspadėtiesEuropos irAzijossandūroje ir vaidmens Europos energetiniosaugumo kontekste. Todėl, būdamas ganasudėtingojegeopolitinėjesituacijoje,Azerbai-džanassiekiapalaikytigerussantykiussupa-saulioirregionolyderiais:josantykiaisuRu-sija,JAV,Iranu,Turkijayraganapragmatiškaiirpozityviaisubalansuoti.

VisiRytųpartnerystėsšaliųkonfliktai (Ukrai-noje,Sakartvele,Moldovoje,Armėnijoje,Azer-

baidžane) yra tiesiogiai arba netiesiogiai su-sijęsuRusija.TadLietuvosparamaturibūtinuosekli ir įdarbotvarkę įtraukiamivisikonf-liktai,netikKrymoarPietųOsetijos.Lietuva,kaip ir visa ES, pripažįstaAzerbaidžano teri-torinį vientisumą, kartu gerbia Armėnijos irAzerbaidžanopasiryžimąsiekti bendro konf-liktosprendimoremiantisesminiaisJungtiniųTautų Chartijoje ir Helsinkio baigiamajameakteįtvirtintaisjėgosnenaudojimo,pagarbosteritoriniamvientisumuiirteisėsįtautųapsis-prendimą principais. Lietuva taip pat remiaESBO Minsko grupės pirmininkų tarpininka-vimopastangastaikiaisureguliuotikonfliktą.

Kadangi Lietuva suinteresuota remti visasRytųEuropospartnerystėsšalis, susidurian-čiassuRusijosagresija,Azerbaidžanas–neišimtis,tadLietuvostikslasyrašiosšaliesar-tinimasprieESirtolinimasnuoRusijos.Azer-baidžanoatvejisnuokitųskiriasi tuo,kadšišalis yra visdarpakankamaifinansiškai ne-priklausomanuoaplinkinių valstybių.Tai le-miairjosnepriklausomumąnuoES.VisdėltopatišalissavepristatokaipeuropietiškąiršiaprasmeEStikraiturikąpasiūlyti.

Svarbu ir toliau stiprinti Lietuvos ir Azerbai-džano dvišalius santykius, ypatingą dėmesįskiriantESirAzerbaidžanobendradarbiavimostiprinimui siekiant didesnio AzerbaidžanoįsitraukimoįESRytųpartnerystėsiniciatyvą(vienaišgalimųbūsimųpaskatųAzerbaidža-nuigalėtųbūtivizųrežimoliberalizacija)kaipatsvarosšaliespartnerysteisuRusija.Azer-baidžanas taip pat yra aktyvus tarptautiniųkoalicijų, kovojančių su tarptautiniu teroriz-mu,narys–prisidedaprie taikospalaikymopastangųKosove,Afganistane ir Irake, irak-tyvus NATO programos „Partnerystė taikai“narys.Tadkarinisbendradarbiavimasirgigalibūtitolesniosuartėjimoprieigostaškas.


Energetika2018m.iškasenos(daugiausianaftairdujos)sudarė 38,8 proc. Azerbaidžano BVP51, net92,1 proc. eksporto52 atneša 73,2 proc. biu-džetopajamų,todėlšiųžaliavųkainųkritimas2014 m. skaudžiai paveikė šalies ūkį. Naf-tos kainos smukimas COVID-19 pandemijosmetutaippatturėsneigiamųpasekmiųAzer-baidžanoekonomikai.AzerbaidžanuipavykonepakliūtiįRusijosglėbįirsudarytisuVaka-raisenergijos tiekimonaftotiekiuperTurkijąir Sakartvelą sutartis53. Europai ir VakaramssvarbiirtolesnėenergetikossektoriausplėtraVakarų kryptimi. Beje, Sakartvelas yra vienaiš Lietuvai artimiausių ir svarbiausių Rytųpartnerystės šalių, kurią energija 100 proc.aprūpinaAzerbaidžanas,tadLietuvosirAzer-baidžanosantykiųgilinimasyranetiesioginėparamaSakartvelui.Kitaiptariant,tokiossitu-acijosišlaikymasirAzerbaidžanoenergetiniosuverenumo palaikymas tarptautiniu mastugalibūtinaudingasirLietuvai.

Lietuvai strategiškai svarbu skatinti ES irAzerbaidžanoenergetikosplėtrą. IšAzerbai-džanoįESeinantysdujotiekiaiirnaftotiekiaisvarbūs stiprinant ES energetinį saugumą;nors Lietuva ir neturi tiesioginio energetiniointereso,tačiaubussvarbuvisokeriopairemtišiųESsvarbių jungčiųvystymą.Dujųtranzi-tas iš Azerbaidžano Europos Sąjungos linkvyksta per Pietų Kaukazo dujotiekį, Transa-natolijos dujotiekį (TANAP) ir Transadrijosdujotiekį (TAP)54. TANAP statybos baigtos2019m.irdujosjuoišAzerbaidžanokeliaujaiki patGraikijos. TAPstatybos tebevyksta irtikimasi,kadpokeliųuždelsimųbusbaigtosiki2020m.ketvirtojoketvirčio55.Užbaigusšįdujotiekį, Azerbaidžano dujos tiesiogiai pa-sieks Italiją ir toliau– likusią Europą, kuriaiplanuojamatiekti10milijardųkubiniųmetrųdujų jauper2021metus.Šiepasiekimaipa-

dedadiversifikuotiEuropos,ypačPietųEuro-pos,energetinįportfelį.

Ekonomistai teigia, jog nuo2014m. finansi-nės krizės atliktos reformos, verslo aplinkosgerinimasirveiklosdiversifikavimasnenaftossektoriuosepadėssušvelnintidabartinėsnaf-toskrizėspoveikį,ostabiliteigiamaekonomi-kosdinamikapirmąjį2020m.ketvirtįirrimtospriemonės,kuriųvalstybėėmėsiremdamaže-mėsūkįirkitusekonomikossektorius,leidžiamanyti, kad Azerbaidžanas įveiks abi krizes(COVID-19irnaftoskainųkritimopasauliorin-kose)suminimaliaisnuostoliais56.

EkonomikaAzerbaidžanovaldžiasiekiadiversifikuotiūkįplėtodamakitussektorius–didinamitranzi-to pajėgumai, subsidijuojamas žemės ūkis,daugdėmesioskiriamapramonei (ypačnaf-toschemijossektoriui).PaskirdamasnaujusvyriausybėspareigūnusprezidentasAlijevasūkiodiversifikavimąnurodėkaipesminįtiks-lą.Padarytapažangosdiversifikuojantekono-miką,tačiaupriklausomybėnuonaftosirdujųsektoriaus išlieka. Dėl didelių naftos ir dujųatsargų atsinaujinantieji energijos ištekliaiAzerbaidžanenaudojamimenkai.Valdžiayraužsibrėžusi tiksląplėtotisaulės irvėjoener-getiką,kadiki2030m.30proc.elektrosbūtųpagaminama iš atsinaujinančiųjų energijosišteklių57.

Sėkmingas valdžios žingsnis efektyvinantadministraciją buvo vieno langelio principoįdiegimas – ASAN paslaugų centrų sukūri-mas.Šiecentraiirsistemoselektroninėversi-jacentralizuotaiteikiadaugelįviešųjųpaslau-gų–taipatogugyventojams,beto,prisidėjopriekorupcijosmažinimo58.

LietuvosprekybasuAzerbaidžanuneintensy-


vi,bendraprekybostarpabiejųvalstybiųapy-varta2018m.sudarėtikapie22milijonusJAVdolerių59.Svarbuirtoliaudirbtišiojesrityje,pir-miausiasiekiantidentifikuotiLietuvosekspor-tuiperspektyviussektorius.Šiamekontekste,bendradarbiaujant su atitinkamomis Lietu-vos institucijomis ir asocijuotosiomis verslostruktūromis, aktualu organizuoti verslo mi-sijąįAzerbaidžaną.Pavyzdžiui,šaliesvaldžiąpotencialiai domintų inovatyvūs žemės ūkioprojektai,plastikoperdirbimas.Vertaapsvars-tyti su Lietuva susijusių verslo struktūrų da-lyvavimąAzerbaidžane vykstančiuose versloforumuoseirAzerbaidžanodalyvavimąLietu-vojerengiamoseversloparodose(pavyzdžiui,„Agrobalt“ ir kt.).Kitassvarbuselementas–Azerbaidžano investicijosLietuvoje.Tikėtina,

kadnaftoskainosatsigausirgalbūtimsaugtipo COVID-19 pandemijos sukeltos ekonomi-nėskrizės.Tai turėtųpadidintiAzerbaidžanobiudžeto pajamas ir atitinkamai šios valsty-bėsbiudžetoirnaftosfondoišlaidasbeisiekįdiversifikuotiekonomiką.

Bus svarbu ir toliau užtikrinti Tarpvyriausy-binės Lietuvos ir Azerbaidžano bendradar-biavimokomisijos(TVK)veikląsiekiantiden-tifikuoti konkrečias perspektyvias tolesniobendradarbiavimosritis(jauyraįvykę5TVKposėdžiai, paskutinis jų – 2017 m. spalio27d.Vilniuje).Ateityjevertaorganizuotisiau-resnėssudėtieskomisijos tiksliniussusitiki-musperspektyviuosesektoriuose.


Literatūros sąrašas

� Anna Zamejc, Visegread Insight, „No Spring in Sight Elections inAzerbaijan“, 2020. <https://visegradinsight.eu/no-spring-in-si-ght-elections-azerbaijan/>

� BBC, Никол Пашинян: со стороны Армении отношениям сРоссиейничегонегрозит,2018.<https://www.bbc.com/russian/features-43940532>

� EUexternalaction,„EU-Ukrainerelations-factsheet“.<https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-Homepage/4081/eu-ukrai-ne-relations-factsheet_en>

� EU Neighbours East, Annual Survey Report: Regional Overview,2019. <https://www.euneighbours.eu/sites/default/files/publicati-ons/2019-07/EUNEIGHBOURS%20east_AS2019report_EaP%20OVERVIEW_0.pdf>

� EuroNest Parliamentary Assembly. <https://www.europarl.europa.eu/euronest/en/home.html>

� EuropeanCommission, „SingleSupportFrameworkforEUsupporttoArmenia“.<https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/si-tes/near/files/armenia_ssf_2017-2020_final.pdf>

� EuroposKomisija, Tarybos sprendimas dėl EuroposSąjungos, Eu-roposatominėsenergijosbendrijosbeijųvalstybiųnariųirArmėni-josRespublikos išsamaus ir tvirtesniopartnerystėssusitarimosu-darymoEuroposSąjungosvardu,2017.<https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52017JC0037&from=EN>

� Freedom House, Azerbaijan. <https://freedomhouse.org/country/azerbaijan/freedom-world/2020>

� GeoffreyPridham,„EU/UkraineRelationsandtheCrisiswithRussia,2013-14:ATurningPoint“.

� Georgian Institute of Politics, „Results of the DCFTA RelatedMappingsofGeorgianSmesandCsos“<http://gip.ge/results-dcfta-related-mappings-georgian-smes-csos/>

� HenryE.Hale, „RussianPatronalPoliticsBeyondPutin“.Daedalus146(2),2017.

https://visegradinsight.eu/no-spring-in-sight-elections-azerbaijan/


https://www.bbc.com/russian/features-43940532


https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-Homepage/4081/eu-ukraine-relations-factsheet_en



https://www.euneighbours.eu/sites/default/files/publications/2019-07/EUNEIGHBOURS%20east_AS2019report_EaP%20OVERVIEW_0.pdf



https://www.europarl.europa.eu/euronest/en/home.html


https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/sites/near/files/armenia_ssf_2017-2020_final.pdf


https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52017JC0037&from=EN


https://freedomhouse.org/country/azerbaijan/freedom-world/2020


http://gip.ge/results-dcfta-related-mappings-georgian-smes-csos/



� International Republican Institute, Public Opinion Survey of Resi-dents of Ukraine, 2019. <https://www.iri.org/sites/default/files/july_2019_ukraine_poll.pdf>

� InternationalRepublicanInstitute,PublicOpinionSurveyResidentsofGeorgia, 2019. <https://www.iri.org/sites/default/files/wysiwyg/georgia_poll_11.18.2019_final.pdf>https://en.unesco.org/creativi-ty/eu-georgia-deep-comprehensive-free-trade-area-dcfta

� InternationalRepublicanInstitute,PublicOpinionSurvey:ResidentsofMoldova,2019.<https://www.iri.org/sites/default/files/iri_moldo-va_poll_december_2018-january_2019.pdf>

� Interview of Armenia’s ForeignMinister ZohrabMnatsakanyan toBBCHardTalk’sStephenSackur,2019.<https://www.youtube.com/watch?v=dJTGRiBCRkw>

� Kacper Szulecki, „Securitization and state encroachment on theenergysector:PoliticsofexceptioninPoland’senergygovernance“,DepartmentofPoliticalScience,UniversityofOslo,Norway,2020.

� KyivInternationalInstituteofSociology.<https://www.kiis.com.ua>

� LemanMammadova,„Azerbaijantoincreaseshareofrenewablesto30pct“,2019.<https://www.azernews.az/business/157451.html>

� LianaPtashchenko,АlinaGlushko,NeliaVolkova,ValeriiaVolkova,„UkraineDepressiveNationalEconomyDestructiveFactors“.Advan-cesinEconomics,BusinessandManagementResearch,2019

� LietuvosRespublikosužsienio reikalųministerija, „Rytųpartnerys-tė“,2020.<https://urm.lt/default/lt/rytu-partneryste>

� MinistryofInfrastructureofUkraine.<https://mtu.gov.ua/en/timeli-ne/Evrointegraciya.html>

� NailiaBagirova,Reuters,„AzerigasforEuropefromShahDenizIIde-layed toOct2020-TANAPhead“,2019. <https://www.reuters.com/article/azerbaijan-energy-gas/azeri-gas-for-europe-from-shah-deniz-ii-delayed-to-oct-2020-tanap-head-idUSL8N27G6C9>

� Nailia Bagirova, Reuters, Coronavirus, low oil prices to hit Azerieconomy, 2020. <https://uk.reuters.com/article/health-coronavi-rus-azerbaijan-economy/coronavirus-low-oil-prices-to-hit-azeri-eco-nomy-idUSL8N2BV2PI>

� NationsinTransit2020.DroppingtheDemocraticFacade.

� NATO,„RelationswithUkraine“.<https://www.nato.int/cps/en/nato-live/topics_37750.htm>

https://www.iri.org/sites/default/files/july_2019_ukraine_poll.pdf


https://www.iri.org/sites/default/files/wysiwyg/georgia_poll_11.18.2019_final.pdf


https://www.iri.org/sites/default/files/iri_moldova_poll_december_2018-january_2019.pdf





https://www.youtube.com/watch?v=dJTGRiBCRkw


https://www.kiis.com.ua

https://www.azernews.az/business/157451.html

https://urm.lt/default/lt/rytu-partneryste

https://mtu.gov.ua/en/timeline/Evrointegraciya.html


https://www.reuters.com/article/azerbaijan-energy-gas/azeri-gas-for-europe-from-shah-deniz-ii-delayed-to-oct-2020-tanap-head-idUSL8N27G6C9



https://uk.reuters.com/article/health-coronavirus-azerbaijan-economy/coronavirus-low-oil-prices-to-hit-azeri-economy-idUSL8N2BV2PI



https://www.nato.int/cps/en/natolive/topics_37750.htm



� NDI, „Results of December 2019PublicOpinionPolls inGeorgia“.<https://www.ndi.org/georgia-polls>

� OECD, „TheCovid-19Crisis inUkraine“.<https://www.oecd.org/eu-rasia/competitiveness-programme/eastern-partners/COVID-19-CRI-SIS-IN-UKRAINE.pdf>

� OECD,Anti-corruptionreformsinAzerbaijan<http://www.oecd.org/corruption/anti-bribery/OECD-ACN-Azerbaijan-Round-4-Monito-ring-Report-ENG.pdf>

� Pashinian Rules Out ‘Lands-For-Peace’ Deal With Azerbaijan.<https://www.azatutyun.am/a/29742419.html>

� PierreVimont,CarnegieEurope,„Ukraine’sIndispensableEconomicReforms“, 2016. <https://Carnegieeurope.Eu/2016/04/29/Ukrai-ne-S-Indispensable-Economic-Reforms-Pub-63490>

� PublicOpinionSurvey:ResidentsofArmenia.September–October2019. <https://www.iri.org/sites/default/files/wysiwyg/iri_poll_ar-menia_september-october_2019.pdf?fbclid=IwAR1fUE8JWekdqNB-tmej7mb4bE4_jSPiJd98-BNpymmgulqfeYvCqzj8NgPQ>

� Putin,PashinianDiscussRussianGasPriceForArmenia.<https://www.azatutyun.am/a/30534345.html>

� RadioFreeEurope,MatthewLuxmoore,„LithuaniaFearsNewBela-rusianNuclearPlantHasn’t‘LearnedLessonsOfChernobyl’“.Astra-vas, 2020. <https://www.rferl.org/a/lithuania-fears-belarusian-nu-clear-plant-hasnt-learned-lessons-of-chernobyl-/30374511.html>

� Radio Free Europe, Sargis Harutyunyan, „Iran Looks To Bo-ost Gas Supplies To Armenia“, 2019. <https://www.azatutyun.am/a/30045968.html>

� Regnum, „Лукашенко угрожает Росатому штрафами за срывсроковстроительстваБелАЭС“,Minskas,2020.<https://regnum.ru/news/polit/2858999.html>

� Reporterswithoutborders,Azerbaijan. <https://rsf.org/en/azerbai-jan>

� Rilka Dragneva, Kataryna Wolczuk, „The EU-Ukraine AssociationAgreementandtheChallengesofInter-Regionalism“.ReviewofCen-tralandEastEuropeanLaw39,2014,p.234.

� Ron Synovitz, Radio Free Europe, „Azerbaijan’s ‘Equal Coverage’LawStiflesMediaReportsOnElections“,2020.<https://www.rferl.org/a/azerbaijan-elections-equal-coverage-law-media-reports-sti-fled/30420889.html>

https://www.ndi.org/georgia-polls

https://www.oecd.org/eurasia/competitiveness-programme/eastern-partners/COVID-19-CRISIS-IN-UKRAINE.pdf



http://www.oecd.org/corruption/anti-bribery/OECD-ACN-Azerbaijan-Round-4-Monitoring-Report-ENG.pdf



https://www.azatutyun.am/a/29742419.html

Https://Carnegieeurope.Eu/2016/04/29/Ukraine-S-Indispensable-Economic-Reforms-Pub-63490


https://www.iri.org/sites/default/files/wysiwyg/iri_poll_armenia_september-october_2019.pdf?fbclid=IwAR1fUE8JWekdqNBtmej7mb4bE4_jSPiJd98-BNpymmgulqfeYvCqzj8NgPQ





https://www.rferl.org/a/lithuania-fears-belarusian-nuclear-plant-hasnt-learned-lessons-of-chernobyl-/30374511.html

https://www.rferl.org/a/lithuania-fears-belarusian-nuclear-plant-hasnt-learned-lessons-of-chernobyl-/30374511.html



https://regnum.ru/news/polit/2858999.html

https://regnum.ru/news/polit/2858999.html

https://rsf.org/en/azerbaijan


https://www.rferl.org/a/azerbaijan-elections-equal-coverage-law-media-reports-stifled/30420889.html




� StatestatisticalCommitteeoftheRepublicofAzerbaijan.<https://www.stat.gov.az/source/system_nat_accounts/?lang=en>

� StatestatisticalCommitteeoftheRepublicofAzerbaijan.<https://www.stat.gov.az/source/trade/?lang=en>

� TarasKuzio,„UkrainebetweenaConstrainedEUandAssertiveRus-sia“.JCMS2017,Volume55,Number1

� Teisės aktų registras, „Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ar-dančiųmedžiagųpakeitimas“,2019.<https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/16c48a9093f511e8b93ad15b34c9248c>

� TheWorld Bank,Moldova Economic Update, 2020. <https://www.worldbank.org/en/country/moldova/brief/moldova-economic-upda-te?cid=EXT_WBSocialShare_EXT>

� TheWorldBank,Ukraine.<https://www.worldbank.org/en/country/ukraine/overview#3>

� TransparencyInternational,Azerbaijan.<https://www.transparency.org/en/countries/azerbaijan>

� Versli Lietuva, „Lietuvos-Gruzijos dvišalė prekyba“. <https://www.verslilietuva.lt/wp-content/uploads/2019/11/2019.11.11-Gruzija_LT.pdf>

� World Bulletin, „Southern Gas Corridor to be finalized by 2020“.<https://www.worldbulletin.net/economy/southern-gas-corridor-to-be-finalized-by-2020-h184984.html>

� ZaurShiriyev,„Azerbaijan’sRelationswithRussiaCloserbyDefault?“.Research Paper Russia and Eurasia Programme, 2019. <https://www.chathamhouse.org/sites/default/files/2019-03-14-Azerbai-jan2.pdf>

� კითხვაზე - დღეს რომ საპარლამენტო არჩევნები ტარდებოდეს, რომელ პარტიას მისცემდით ხმას, გამოკითხულთა 55% „ქართულ ოცნებას“ ასახელებს, 12% კი - „ნაციონალურ მოძრაობას“ <https://imedinews.ge/ge/politika/145081/kitkhvaze--dges-rom-saparla-mento-archevnebi-tardebodes-romel-partias-mistsemdit-khmas-ga-mokitkhulta-55-qartul-otsnebas-asakhelebs-12-ki--natsionalur-mo-dzraobas>

� <https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/a1/Baku_pipelines.svg/1200px-Baku_pipelines.svg.png>

https://www.stat.gov.az/source/system_nat_accounts/?lang=en


https://www.stat.gov.az/source/trade/?lang=en


https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/16c48a9093f511e8b93ad15b34c9248c

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/16c48a9093f511e8b93ad15b34c9248c

https://www.worldbank.org/en/country/moldova/brief/moldova-economic-update?cid=EXT_WBSocialShare_EXT



https://www.worldbank.org/en/country/ukraine/overview#3

https://www.worldbank.org/en/country/ukraine/overview#3

https://www.transparency.org/en/countries/azerbaijan


https://www.verslilietuva.lt/wp-content/uploads/2019/11/2019.11.11-Gruzija_LT.pdf



https://www.worldbulletin.net/economy/southern-gas-corridor-to-be-finalized-by-2020-h184984.html


https://www.chathamhouse.org/sites/default/files/2019-03-14-Azerbaijan2.pdf



https://imedinews.ge/ge/politika/145081/kitkhvaze--dges-rom-saparlamento-archevnebi-tardebodes-romel-partias-mistsemdit-khmas-gamokitkhulta-55-qartul-otsnebas-asakhelebs-12-ki--natsionalur-modzraobas





https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/a1/Baku_pipelines.svg/1200px-Baku_pipelines.svg.png



Šaltiniai

1 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, „Rytų partnerystė“, 2020.<https://urm.lt/default/lt/rytu-partneryste>

2 KyivInternationalInstituteofSociology.<https://www.kiis.com.ua>

3 MinistryofInfrastructureofUkraine.<https://mtu.gov.ua/en/timeline/Evroin-tegraciya.html>

4 NATO, „Relations with Ukraine“. <https://www.nato.int/cps/en/natolive/topics_37750.htm>

5 EU external action, „EU-Ukraine relations - factsheet“. <https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-Homepage/4081/eu-ukraine-relations-fact-sheet_en>

6 The World Bank, Ukraine. <https://www.worldbank.org/en/country/ukraine/overview#3>

7 InternationalRepublicanInstitute,PublicOpinionSurveyofResidentsofUkrai-ne,2019.<https://www.iri.org/sites/default/files/july_2019_ukraine_poll.pdf>

8 LianaPtashchenko, АlinaGlushko,Nelia Volkova, Valeriia Volkova, „UkraineDepressiveNationalEconomyDestructiveFactors“.AdvancesinEconomics,BusinessandManagementResearch,2019.

9 Tenpat.

10 Tenpat.

11 PierreVimont,CarnegieEurope,„Ukraine’sIndispensableEconomicReforms“,2016. <https://Carnegieeurope.Eu/2016/04/29/Ukraine-S-Indispensable-Eco-nomic-Reforms-Pub-63490>

12 GeoffreyPridham,„EU/UkraineRelationsandtheCrisiswithRussia,2013-14:ATurningPoint“.

13 RilkaDragneva, KatarynaWolczuk, „The EU-UkraineAssociationAgreementandtheChallengesofInter-Regionalism“.ReviewofCentralandEastEurope-anLaw39,2014,p.234.

14 TarasKuzio,„UkrainebetweenaConstrainedEUandAssertiveRussia“.JCMS2017,Volume55,Number1.

15 Tenpat.

16 OECD,„TheCovid-19CrisisinUkraine“.<https://www.oecd.org/eurasia/com-petitiveness-programme/eastern-partners/COVID-19-CRISIS-IN-UKRAINE.pdf>

https://urm.lt/default/lt/rytu-partneryste

https://www.kiis.com.ua















17 NDI, „Results of December 2019 Public Opinion Polls in Georgia“. <https://www.ndi.org/georgia-polls>

18 კითხვაზე - დღეს რომ საპარლამენტო არჩევნები ტარდებოდეს, რომელ პარტიას მისცემდით ხმას, გამოკითხულთა 55% „ქართულ ოცნებას“ ასახელებს, 12% კი - „ნაციონალურ მოძრაობას“

19 <https://imedinews.ge/ge/politika/145081/kitkhvaze--dges-rom-saparla-mento-archevnebi-tardebodes-romel-partias-mistsemdit-khmas-gamokitkhul-ta-55-qartul-otsnebas-asakhelebs-12-ki--natsionalur-modzraobas>

20 InternationalRepublican Institute,PublicOpinionSurveyResidentsofGeorgia,2019.<https://www.iri.org/sites/default/files/wysiwyg/georgia_poll_11.18.2019_final.pdf>

21 https://en.unesco.org/creativity/eu-georgia-deep-comprehensive-free-tra-de-area-dcfta

22 GeorgianInstituteofPolitics,„ResultsoftheDCFTARelatedMappingsofGe-orgian Smes and Csos“ <http://gip.ge/results-dcfta-related-mappings-geor-gian-smes-csos/>

23 Tenpat.

24 VersliLietuva,„Lietuvos-Gruzijosdvišalėprekyba“.

25 <https://www.verslilietuva.lt/wp-content/uploads/2019/11/2019.11.11-Gruzi-ja_LT.pdf>

26 Tenpat.

27 International Republican Institute, PublicOpinionSurvey: Residents ofMol-dova, 2019. https://www.iri.org/sites/default/files/iri_moldova_poll_decem-ber_2018-january_2019.pdf

28 TheWorldBank,MoldovaEconomicUpdate,2020.<https://www.worldbank.org/en/country/moldova/brief/moldova-economic-update?cid=EXT_WBSoci-alShare_EXT>

29 International Republican Institute, PublicOpinionSurvey: Residents ofMol-dova, 2019. https://www.iri.org/sites/default/files/iri_moldova_poll_decem-ber_2018-january_2019.pdf

30 Dartuomet,kaidirbožurnalistu,Pašinjanasbuvožinomaskaippilietinisakty-vistas,kritikavęsšaliespolitikojedominavusiąRespublikonųpartijąirjoslyde-riusirparėmęsjiemsiššūkįmetusįpirmąjįšaliesprezidentąL.Ter-Petrosjaną,dalyvavusį2008m.prezidentorinkimuose.N.Pašinjanaslaikomasvienuporinkimųvykusiųmasiniųprotestųlyderių,dėltobuvosuimtasirkalėjo2m.ikivisuotinėsamnestijos.2012m.suTer-PetrosjanovedamakoalicijaPašinjanaspatekoįNacionalinęAsamblėją,2013m.nuoTer-Petrosjanoatsiskyrėirįkū-rėaljansą„WayOut“.BūdamasopozicijojePašinjanasbalsavopriešstojimąįEurazijossąjungą,aktyviaireiškėpozicijąužArmėnijosišstojimąišEES,rėmėRusijoskariųpasitraukimoiššaliesidėją.Po2018m.Aksominėsrevoliucijosirdemokratiškiausiaisšaliesistorijojelaikomųpirmalaikiųparlamentorinkimų2018m.N.Pašinjanasirjopolitinisjudėjimas„MyStep“įsitvirtinoparlamente.








https://en.unesco.org/creativity/eu-georgia-deep-comprehensive-free-trade-area-dcfta

https://en.unesco.org/creativity/eu-georgia-deep-comprehensive-free-trade-area-dcfta













31 2019m.pabaigojeatliktaGALLUPapklausarodo,kad61,3proc.būtųbalsavęužvaldantįjį„MyStep“bloką.

32 NationsinTransit2020.DroppingtheDemocraticFacade.

33 Interview of Armenia’s ForeignMinister ZohrabMnatsakanyan to BBCHar-dTalk’s Stephen Sackur, 2019. <https://www.youtube.com/watch?v=dJTGRi-BCRkw>

34 Pašinjanui,ilgamečiamopozicionieriui,Navalnotipofigūrai,buvosunkurastidialogąsuPutinu.Nepaisantto,2019m.pabaigojevykęsEESviršūniųsusiti-kimasJerevane,kuriamedalyvavoirSingapūro,irIranovadovai,padėjoPašin-januiįgytipripažinimąEESautoritarųakyse.

35 Priešvienintelį ikišiolVladimiroPutinovizitąįJerevanevykusįEESviršūniųsusitikimą Armėnijos žiniasklaidoje būta spekuliacijų, kad V. Putinas keliasąlygąaplankytikalintįRobertąKocharjaną.VizitometuRusijosprezidentassusitikosuR.KocharjanosutuoktineBela,osusitikimąkomentavęsV.Putinoatstovas spaudaiDmitrijusPeskovaspatvirtino, kadPutinas ir Kocharjanaspalaikodraugiškussantykius.

36 Putin,PashinianDiscussRussianGasPriceForArmenia,<https://www.azatu-tyun.am/a/30534345.html>

37 EuroposKomisija,TarybossprendimasdėlEuroposSąjungos,Europosatomi-nėsenergijosbendrijosbei jųvalstybiųnarių irArmėnijosRespublikos išsa-mausirtvirtesniopartnerystėssusitarimosudarymoEuroposSąjungosvardu,2017. <https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:-52017JC0037&from=EN>

38 EUNeighboursEast,AnnualSurveyReport:RegionalOverview,2019.<https://www.euneighbours.eu/sites/default/files/publications/2019-07/EUNEIGHBO-URS%20east_AS2019report_EaP%20OVERVIEW_0.pdf>

39 Public Opinion Survey: Residents of Armenia. September–October 2019.<https://www.iri.org/sites/default/files/wysiwyg/iri_poll_armenia_septem-ber-october_2019.pdf?fbclid=IwAR1fUE8JWekdqNBtmej7mb4bE4_jSPi-Jd98-BNpymmgulqfeYvCqzj8NgPQ>

40 EuropeanCommission, „SingleSupportFramework forEUsupport toArme-nia“. <https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/sites/near/files/ar-menia_ssf_2017-2020_final.pdf>

41 EuroNest Parliamentary Assembly. <https://www.europarl.europa.eu/euro-nest/en/home.html>

42 RadioFreeEurope,SargisHarutyunyan,„IranLooksToBoostGasSuppliesToArmenia“,2019.<https://www.azatutyun.am/a/30045968.html>

43 Interview of Armenia’s ForeignMinister ZohrabMnatsakanyan to BBCHar-dTalk’sStephenSackur.<https://www.youtube.com/watch?v=dJTGRiBCRkw>

44 BBC,НиколПашинян:состороныАрменииотношениямсРоссиейничегонегрозит,2018.<https://www.bbc.com/russian/features-43940532>





















45 PashinianRulesOut ‘Lands-For-Peace’ DealWithAzerbaijan. <https://www.azatutyun.am/a/29742419.html>

46 FreedomHouse,Azerbaijan. <https://freedomhouse.org/country/azerbaijan/freedom-world/2020>

47 RonSynovitz,RadioFreeEurope, „Azerbaijan’s ‘EqualCoverage’ LawStiflesMediaReportsOnElections“,2020.<https://www.rferl.org/a/azerbaijan-elec-tions-equal-coverage-law-media-reports-stifled/30420889.html>

48 AnnaZamejc,VisegreadInsight,„NoSpringinSightElectionsinAzerbaijan“,2020.<https://visegradinsight.eu/no-spring-in-sight-elections-azerbaijan/>

49 Transparency International, Azerbaijan. <https://www.transparency.org/en/countries/azerbaijan>

50 FreedomHouse,Azerbaijan. <https://freedomhouse.org/country/azerbaijan/freedom-world/2020>

51 ReportersWithoutBorders,Azerbaijan.<https://rsf.org/en/azerbaijan>

52 ZaurShiriyev, „Azerbaijan’sRelationswithRussiaCloserbyDefault?“.Rese-archPaperRussiaandEurasiaProgramme,2019.<https://www.chathamhou-se.org/sites/default/files/2019-03-14-Azerbaijan2.pdf>

53 StatestatisticalCommitteeoftheRepublicofAzerbaijan.<https://www.stat.gov.az/source/system_nat_accounts/?lang=en>

54 StatestatisticalCommitteeoftheRepublicofAzerbaijan.<https://www.stat.gov.az/source/trade/?lang=en>

55 <https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/a1/Baku_pipe-lines.svg/1200px-Baku_pipelines.svg.png>

56 World Bulletin, „Southern Gas Corridor to be finalized by 2020“. <https://www.worldbulletin.net/economy/southern-gas-corridor-to-be-finalized-by-2020-h184984.html>

57 Nailia Bagirova, Reuters, „Azeri gas for Europe from Shah Deniz II delayedto Oct 2020-TANAP head“, 2019. <https://www.reuters.com/article/azerbai-jan-energy-gas/azeri-gas-for-europe-from-shah-deniz-ii-delayed-to-oct-2020-tanap-head-idUSL8N27G6C9>

58 NailiaBagirova,Reuters,Coronavirus,lowoilpricestohitAzerieconomy,2020.<https://uk.reuters.com/article/health-coronavirus-azerbaijan-economy/coro-navirus-low-oil-prices-to-hit-azeri-economy-idUSL8N2BV2PI>

59 LemanMammadova,„Azerbaijantoincreaseshareofrenewablesto30pct“,2019.<https://www.azernews.az/business/157451.html>

60 OECD,Anti-corruption reforms inAzerbaijan. <http://www.oecd.org/corrupti-on/anti-bribery/OECD-ACN-Azerbaijan-Round-4-Monitoring-Report-ENG.pdf>

61 StatestatisticalCommitteeoftheRepublicofAzerbaijan.<https://www.stat.gov.az/source/trade/?lang=en>





























https://www.azernews.az/business/157451.html






Documents

RYTŲ PARTNERYSTĖ IR LIETUVA: SILPNYBĖS, STIPRYBĖS IR ...€¦ · Saugumas, tarptautinė situacija ir Rusijos įtaka 19 Vidaus politika 20 Saugumas 23 Teisėkūra 24 4. ARMĖNIJA