Upload
trinhcong
View
215
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
2011 01 28 / PENKTADIENIS Nr. 1 (667) / Kaina 2,5 LtKULTŪROS SAVAITRAŠTIS
ISSN 2029-1345
Š I A M E
numeryje 6 psl. 8 psl.
Dau gy bės kal bų, kul tū rų ir tau tų „miš rai nė“, ku rią jun gia ang lų kal ba, pi lie ty bė bei im pe ri jos is to ri ja
T. Leo nar das And rie kus, O. F. M.
Va sa rio še šio lik to sios ste buk las
Nukelta į 2 psl.
Sa vo praei ty var gu rastumeįvykį,kuristaipstebuklingai būtų paveikęsvisą tautą, kaipVasario16toji.Netužsieniolietuviųgyvenime,potiekdaugmetų, šis įvykis tebėrapilnai gyvas.Kitos tautinės šventės kartais išeinablankios–Vasario16tojivisuometšviesi.Netirmažiausioslietuviųbendruomenės, toli nuo gausiųjųtautinių centrų, stengiasitinkamaipaminėtitądieną.Aukos, kurios sunešamostautai gelbėti, jungiasi suVasario16tąja.Tėvynėje
taipgitebėragyvasjosprisiminimas.Joneišdildėperdaugeliometų skelbiamapanieka.Jeigulietuvisnegalitądienąmelstisviešai,jiskreipiasiįViešpatįprivačiai.Maldaliekapaskutinėpriemonėišsiilgusiamteisybėsžmogui.Deja, teisybės nebuvo
nėtaislaikais,kaiLietuvapaskelbtaNepriklausomavalstybe.Veltuiieškotumekaimyninės tautos, kurinebūtų norėjusi valdytiLietuvos.Vokiečiai,rusai,lenkai žiūrėjo į tą žemėskraštelįprieBaltijos,kaip
alkani vilkai į grobį.Visiem jis atrodė svarbusstrategiškai.Bet ir noraspajungti3milijonusžmoniųbuvoaiškus.Tailabainuostabu civilizuotamepasaulyje.Visižinojo,kokįvaidmenįturėjoLietuvaistorijosvyksme,visigirdėjoapie lietuviųkalbosvertęmokslui,betniekas išdidžiųjų kaimynų neištarė:Reikia pagaliau šiai tautaiduoti laisvę.Tai ištarėryžtingi Lietuvos sūnūs,susirinkęVilniuje1918m.vasario16tądieną.Viešpatie, suteik tiems
garbingiems vyrams amžiną atilsį uždrąsą, ryžtąirmeilę savo tautai! Jiematė,kokiaispavojingaisir slidžiais keliais ji ėjoperšimtmečius.Senovinėspergalės buvo pamirštos,garsus valstybės vardaspritilęs.Belikotikgalingospraeitiesaidas,kurįreikėjopaverstigyvatautinioatgimimogiesme.GiesmėjaubuvosuskambėjusiišMaironioirkitųpoetųširdies,didieji praeities lietuviųžygiaiiškeltiirnetsuidealinti–belikotiktaiprijungtigalutinįposmą:Mesnorimelaisvės,irskelbiamėspasauliui laisvi!Vasario16tos aktą pasirašiusiųvyrų lūpomis bylojo visa
Lietuva–triumfavusi,vergavusiirprisikėlusi.Aišku, tas balsas buvo
tildomasarmotųtrenksmo,diplomatųšnekosirskurdžiosdabarties.Tačiaujisnelikotyruoseskambančiubalsu.Jispasiekėpasaulį,irsujuoreikėjoskaitytis.Mums,lietuviams,Vasario16tojitapotvirčiausiatautineatrama,nesjojeslypigyvybiniaipradai:ateitiesvizija, vienybės jungtis,meilės ugnis ir tautinėbranda.Ateities vizijaVasario
16tospasirašiusiųjųakysebuvoerdviiršviesi.Tievyraijautė,kadmūsųtautosgalybėglūdinetiekžemėsturtuose,kieklietuvių
sielose.Reikia tik jas išskleisti,iratsirastalentai.Anie piemenėliai, kurie,vargo skelbiant nepriklausomybę,gavęmokslo,išaugorašytojai,muzikai,dailininkai...Tai nebūtųatsitikębesavogimnazijų,menomokyklų,konservatorijos,universiteto...LietuvosNepriklausomybėsnašusdvidešimtmetispaliudijo,kad tautašviesonkyla tik laisvėje, kai jospolėkiųneslegiasvetimybės.Šviesią,kūrybingąirsąmoningą tautą regėjoNepriklausomybės aktoskelbėjai.Kitaipjienebūtųrizikavęgyvybe.VienybėsjungtisVasa
Dau gia vai kė šei ma – aso cia lu mo po žy mis?
Pirmoji Lietuvos valstybės Taryba, 1918 m. vasario 16 d. paskelbusi Nepriklausomybės atkūrimo aktą.
2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) / 2 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Plun gės kraš to li te ra tū ri nis pa vel das: Leo nar do And rie kaus ar chy vas
Plun gės kraš to li te ra tū ri nis pa vel das: Leo nar do And rie kaus ar chy vas
Gražu ir prasminga, kadJūs, aukštomoksložmonės,savometiniamesuvažiavimenepamiršoteDievo.
Susirinkdamiįšiąšventovęmaldai, Jūs liudijate, jogyra aukščiausiasismokslininkas–Kūrėjasirgiliausiasmokslas–Joišmintis.
Tai iš tiesų genialiausiasarchitektas, tai tobuliausiasinžinierius,kurissutvėrėnuostabią visatą – neišsakomotikslumokūrinį.
Dieviška išmintis aiškiairegimairbegalinėsedidybėse,irbegalinėsemažybėse.
Jokonstrukcinėjėgąjaučiametiekatome,tiekžvaigždžiųtelkiniuose–galaksijose.
Visatayralygkoksdieviškaspastatas,iškuriožmogauskūrybasemiasiįkvėpimobeišviesos.
Mūsų formos, išreikštosarchitektūrojebeiinžinerijoje,yratikdieviškogrožiobeitikslumoatošvaistės.
Todėlgražu irprasmingapripažintiDievą ir Jamnusilenkti,kaipJūsųprofesijosaukščiausiamgenijui.
I
ŠiojegadynėjeJumstenkaklausytis gana nemalonauspriekaišto, kad technologija
baigiantipražudytižmoniją.Tiksliejimokslaiesąužvo
žęhumanistiniusirbeveikjauvisiškaiužtroškinęliteratūrą,meną,religiją...
Technologijos laimėjimųapstulbintasžmogus,savodėmesįesąssutelkęsįmašinasirpatsbaigiąstaptimašina.
Kompiuteriaipakeitęsmegenis, automobiliai – kojas,lėktuvai–ramausgyvenimoritmą.
Miestaisusavodangoraižiniaisstatiniaistapęplėšikųgūžtomis, fabrikai bei automobiliai užnuodiję orą irvandenį.
Atominėbombamūsųcivilizacijąpastačiusiantgyvenimoirmirtieskrašto.
Kąmesšiandiengalėtumeatsakytiįtuospriekaištus?
Ar beįmanoma juos atremti?
Įtuospriekaištus,Gerbiamieji,mesnegalimetinkamaiatsakytibeDievo.
Teisingai,sudievintatechnologijagalipakenkti irnetpražudyti žmoniją, jeigu jinebusapvaldomaDievo suteikto proto ir gaivinamaDievo įdiegto atsakomybėsjaus mo.
Protasirširdis–taimokslobeimenoversmės,kuriasmums yra atvėręs patsVi
sagalis.Inžinerijalabiaupasvirusi
įmokslą,architektūra–įmeną,betabišiossritys,darniaisujungtos, tampa seserys irdidžiausios žmogaus geradarės.
Šiandienmumslabiausiaiatsimintina, jog inžinerijabeiarchitektūraturibegalinęjėgąkeltižmogųįDievąirįantgamtinessritis.
Patys pirmieji architektūriniai pastatai buvo skirtikultui.
Tailiudijaneolitogadynėsakmenys, suramstyti stalųformose.
Tai liudijaTebų,Karnako ir Liuksoro šventyklosEgipte,AkropolisGraikijoje,PanteonasRomoje...
TailiudijavisikrikščioniškųjųpastatųstiliaiEuropoje,neminintčia inkos , japonų,kinųirindųšventovių.
Garbėinžinerijaiirarchitektūrai, kad namų statybaištraukėžmogųišurvoįpatogiąerdvę!
Garbėtaippat,kadsukurtaisbokštais,skliautaisirkolonomiskėlėmusįDievą!
Protingas kūrinys niekadnenorėjogyventipožemiuose,jeigunevertėvargas.
Jam patiko laisva erdvė,iškilmingosformos,estetinės
Leo nar das And rie kus
Klai pė dos kraš to mi nė ji me K. Ž./ 1983. I. 23 /
ViešpatieDieve,lietuviųtautosTėve,įkurįamžiaiskylamūsųmaldos,dejonėsiratodūsiai,šiandienmesvėlšaukiamėsTavopagalbos.JoslabaireikianetikKlaipėdosžemei,betirvisaiMažajaiirDidžiajaiLietuvai.MažojiLietuvayramūsųtautinioatgimimolopšys.Tenbuvoleidžiamaspirmasismūsųlaikraštis„Aušra“,paskui„Varpas“,tenbuvo
spausdinamospatriotinėsbeidvasinėsknygos;tenpagaliauradoprieglaudądidiejimūsų
tautosvadai,ištrūkęišRusijoscarųnelaisvės...Šiandien,minėdamiKlaipėdoskraštosukilimo(Šauliųorg.)sukaktį,meldžiameTa
ve,Viešpatie,sujungtivisusDidžiosiosirMažosiosLietuvossūnusbeidukteristautinėsmeilėsryšiais;suteiktitengyvenantiemsmūsųbroliamsdvasinėsirmedžiaginėsgerovės;priglaustisavošviesoskaralystėjevisusnumirusiusužtautoslaisvęirpagaliaulaimintivisosLietuvosžygįįpilnąvalstybinęnepriklausomybę.
ParengėDainiusSobeckisPlungė
1. K. Ž. – Lie tu vių Kul tū ros Ži di nys New Yor ke pran ciš ko nų vie nuo ly no komp lek se, pa sta ty tas 1973 m. Iš kil min gas Kul tū ros Ži di nio ati da ry mas įvy ko tų pa čių me tų gruo džio 1d.2. „Auš ra“ – po li ti nis ir li te ra tū ri nis žur na las 1883-1886 m. leis tas Ra gai nė je ir Til žė je.3. „Var pas“ – li te ra tū ros, po li ti kos ir moks lo laik raš tis, leis tas 1889-1906 m. Til žė je ir Ra gai nė je.4. Klai pė dos kraš to su ki li mas įvy ko 1923 m. sau sio 9-16 d.
Leo nar das And rie kus
Kil ni ir įkve pian ti pro fe si jaT. Leo nar do And rie kaus re li gi nis žo dis tar tas Lie tu vių In ži nie rių ir Ar
chi tek tų Są jun gos su va žia vo pa mal do se Va šing to ne 1972 m. spa lio 8 d.
linijos...Architektūrabeiinžinerija
amžiųamžiaisdengėžmogųnuovėjųirlietų,primindamajamdidžiausiąarchitektąbeiinžinierių–Dievą.
II
Betčiadarnesibaigiamisi ja.
Inžinerijabeiarchitektūrataippatiškalbiausiaibylojairapiežmogausribotumą.
Pirmiausia, joks technologijosgenijusnegalikurtiišnieko: turi būtimedžiaga irpriemonės.
Dievas gi visa sukūrė išniekosavovaliąiržodžiu.
Taiaukščiausiostobulybėskūryba,kuriągyviausiaipavaizdavoMichelangelasSixtinoskoplyčiojeVatikane.
Antra, inžinerija bei architektūraturinuostabiausiąbalsągriuvėsiuose.
Niekas taip iškalbiai neliudijakultūrųircivilizacijųpraeinamybė, kaip apgriuvępa sta tai.
Ir kuo didesnis pastatas,tuograudesnijogriuvėsiai.
Liūdna žvelgti į inkosimperijoslikučiusAndųkalnuose,MayosirEgiptopiramides,Ninivės irBabilonoatkasenas,imperatoriausDarijausmiestokolonas,KmrošventovesKambodijojeirtt.
Tadaimigalvoti,jogžmogusdarneviskas.
Jokūrybaneatsilaikopriešlaiko jėgą – viskas keičiasi,nyksta, apauga žole ir užsidengiasmėliu.
TikDievokūryba išlieka
amžinai,norsirnuolatiniamedinamiškomedžiagųkeitimosivyksme.
III
Bettainereiškia,kadžmogusneturėtųkurti.
Kūryba ir tik kūryba padaromusaukštesniolaipsnioDievoatvaizdais.
Įkvėpimovalandojmedžiagalygsudvasinamairpalenkiamaaukštesniamgėriui.
Žmogaus siela nuskaidrinama ir pakeliama idealųplotmėn.
Kūnu būdami išmedžiagos,mespermedžiagąišreiškiamesave–kokieesameirkokiaisturėtumebūti.
Architektūrabei inžinerija savo struktūrine jėga turipasuktimusįdvasinessritis,jeigunorime,kadištechnologijosateitųpalaima.
Mums yra būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp visųvertybių.
Žmogusypačprivalosiekti, kad jomoralės struktūraišsilaikytų tvirta ir logiška,kaipgerai apskaičiuotaspastatas – su stipriu religiniupagrindu.
Kilnusšeimosgyvenimasjamturibūtikaipsienospastatui, teisingumas – kaipsto gas.
AčiūDievui,mes tikimeįKristaus evangelijos jėgąperkeistipasaulį.
Mestikimetaipgi į tremties kultūrinį pastatą, kurisiškiločiamūsųpačiųpastango mis .
Pagaliaumes tikime ir į
lietuvių tautos struktūrinęgalią atsilaikyti pavojuosebeiaudrose.
MieliInžinieriaiirArchitektai, kolosalinių statybųspecialistai, būkite taip patkultūros ir lietuvybės specialistai!
Jūsųprofesija, giminingaKūrėjoapsireiškimamsvisatoje,ypačgamtoje,yrakilniirįkvepianti.
Neužvožkitemedžiagiškumutoįkvėpimo!
Mūsų visuomenė norimatyti Jus visus LietuviųBendruomenėsnariaisirveikėjais.
Kultūrinių žurnalų beilaikraščiųleidėjaitrokštarastiJussavoskaitytojųirmecenatųsąrašuose.
Mūsųirstančiosparapijosjuskviečiataptijųaktyviaisnariais.
Rašytojai ir dailininkaižiūri į Jus kaip į tos pačioskultūrinės dirvospurentojusirlaukiabroliškobendradarbia vi mo.
AteitiesLietuvaiJūsesatebrangiausiaslobissavoprofesinejėgairištekliais.
Kaip išsimokslinę ir kūrybingižmonėsJūsturitepareigąlabiauužkitusdomėtisreliginėmtiesom,dorovinėmšiometo problemom ir pavergtostautosreikalais.
Malonupalinkėti,kadsavo suvažiavime atgaivinędvasią šios valandosmaldagalėtumėtekodaugiausiaatliktigeroblogiopaveiktamepasaulyje.ParengėDainiusSobeckis
Plungė
Va sa rio še šio lik to sios ste buk lasAtkelta iš 1 psl.
rio 16tojoj ypač vaizdi.Šalisišvisųpusiųapgultapriešų,karuosenuvargintairperdaugelįamžiųužguita, bet ji vieninga.Ar nenuostabu, kad išRusijosskubanamo,kastikbegaliprisikėlusiostautostarnybon!Universitetųprofesoriai,muzikai, dailininkai,operųsolistai,kariškiaisuaukštais laipsniais – visi,net per fronto ugnį, bėganamo.Tikmenkutė dalislietuvių abejingai žiūri įNepriklausomybėspaskel
bimą.Sugrįžusiejiirgimtajamekraštegyvenantiejivieningai steigia kariuomenę, švietimocentrus irkeliaūkinįgerovę.Kaimoirmiesto jaunimas laisvunorueinakariautiužLietuvą.Vasario16tosiosraštas
uždegė tautą, lyg kokiašventoji ugnis.Vyresniejiprisimenakilusįentuziazmą, kai jau kovos buvolaimėtos. Kaip sparčiaitadaaugomokyklos,kaippatvariaijaunimasveržėsi
įmokslus ir kaip našiaisuklestėjo kultūrinė veikla! Pravedama sėkmingažemės reforma, suorganizuojama pajėgi operair atgaunami iš RusijosČiurlionio kūriniai. Taitik kelios užuominos tostaigaus išbudimo, kurispaveikėmilijonusširdžių.Vasario 16tosios uždegtosugniesneprigesinonetskaudžiausios nelaimės,kaipVilniauspraradimas,nuolatiniai grūmojimaidėlKlaipėdos ir partiniai
suskilimai. Iki Nepriklausomybės praradimovisojšalyskambėjohimnožodžiai:„TegulmeilėLietuvosdegamūsųširdyse“.Jieirdabartebeskambapasauly,kurtikyralietuvių.Vasario16toji subran
dinomus ateities nelaimėms. Įsivaizduokime,kasbūtųišlietuviųtautos,jeigu1918metaisjinebūtųpakliuvusiįRusijos,LenkijosarVokietijosrankas?Armesbūtumegalėjętaipnašiaiirsavarankiškaisuklestėti?Apie tai negalibūti kalbos. DidžiosiostautosbūtųuždėjusiosantLietuvossavokultūrinį ir
politinį antspaudą. Lietuvis nebūtų subrendęstautiškai.Neišvengiamosprievartosveiksmaijįbūtų lenkę svetimonpusėn.NuotosnelaimėsVisagalisapsaugojomusVasario16tosiosžygiu.Mesgalėjomebent20metųgyventilaisvėje, įsisąmoninti į savotautospaskirtįirpasirodytipasauliuikaipatskirasvienetas nuo kitų tautų.Tiklieka apgailestauti, kadvietoj dvidešimtNepriklausomybėsmetųbūtumeturėjębentpenkiasdešimtaršimtą.VisaisatžvilgiaisVasa
rio16tojiliekamūsųtau
tos iškiliausia šventė.TaitikraDievodovana,bekuriosmesšiandienbūtumeužtemę,išsisklaidę,prigesę irnusilpę.TegulVasario 16tojimus, atskirtusnuoLietuvos, apšviečia,kadmatytume laimingosateitiesmetus; tegulmussujungia, kad išliktumevieningi žygyje už laisvę;tegulmusuždega,kadvisur jaustumės ištikimitautossūnūs;tegulmussustiprina,kadnesvyruotumedabartiesnesėkmėse.
ParengėDainiusSobeckis
Plungė
/ 2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) 3ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
2010m.pervisąAdventąTelšiųvyskupasJ.BorutaSJvizitavovyskupijosdekanatus.ŠiųvizitųmetuTelšiųganytojassusitikosuparapijųkunigaisirCaritasparapijosesavanoriais,dekanatųcentinėsebažnyčiosebuvoaukojamos šv.Mišios užCaritas darbuotojus ir jiemsparapijosevadovaujančiusparapijųklebonus.SusitikimųmetuTelšiųvyskupasdalinosisavopatirtimiiš20101128–20101203ČenstachavosŠventovėje,Lenkijojevykusiųrekolekcijų.RekolekcijosedalyvavoTelšiųvyskupasirTelšiųvyskupijosCaritasdirektoriuskun.teol.lic.SauliusDamašius.SusitikimųmetubuvodalinamasiparapijosevykdomosCaritasorganizacijosveiklosypatumais,aptartašioseveiklosstrategija,buvokalbamakaipstiprintiparapijiečiųaktyvumąmeilėsdarbųdarymąirtarpusaviopagalbosvienaskitam,oypačtiems,kuriemstospagalboslabiausiaireikia,organizavimą.2010m.gruodžio23d.vykoTelšiųvyskupijoskunigų
susirinkimas.Kaipįprasta,TelšiųvyskupoVincentoBorisevičiauskunigųseminarijosdidžiojojeaulėjesusirinkędvasininkaisusirinkimąpradėjobendramalda.PomaldossusirinkusiuskuniguspasveikinoTelšiųvyskupijosganytojasJ.BorutaSJ,okonferencijąapieįvairiasteologineskryptiskunigamsskaitėKlaipėdosšv.JuozapoDarbininkoparapijosklebonasdoc.teol.dr.VladasGedgaudas.Pokonferencijos susirinkę kunigai buvopakviesti pasiruoštiprieškalėdineiišpažinčiai,oklausimussąžinėspatikrinimui skaitė ir kunigams išpažinčiai pasiruoštipadėjoTelšiųkunigųseminarijosvicerektoriuskun.teol.lic.ViktorasAčas.KlausimaiišpažinčiaibuvotiepatyskaipirČenstachavojevykusioserekolekcijose,parengtipagal evangelinius palaiminimus. 12 val. šv.Mišių koncelebracijai, kuriąaukojoTelšių vyskupijoskunigai, vadovavoTelšiųvyskupas J. Boruta SJ.Pamokslą pasakė Telšiųvyskupo vikarasKlaipėdoskraštui,Klaipėdosdekanatodekanas,KlaipėdosMarijosTaikosKaralienėsklebonas kun. teol. lic.ViliusViktoravičius. Šv.Mišias koncelebravo dugarbūsTelšių vyskupijosdvasininkai –Telšių kunigų seminarijos dvasiostėvasmons.doc.dr.jubil.V.St.BrazdeikisirTelšiųvyskupo vikaras, Telšiųvyskupijoskurijosmoderatoriusapaštal.protonot.jubil. J. P. Gedgaudas,kurietądienąšventė55–erių kunigiškos tarnystėsmetųsukaktį.St.Brazdeikistaippatšventė80–tiessavo amžiaus jubiliejų.Šie garbieji jubiliatai kunigais buvo pašventinti1955 metų gruodžio 18dienąKaunoarkikatedrojebazilikoje.Kunigais juospašventinovyskupas(vėliauarkivyskupas)J.Steponavičius. Šie du uolūs irBažnyčiai atsidavę dvasininkaikilęišŽemaitijosperilguskunigystėsmetusdarbavosiįvairioseparapijosebeiėjoįvairiaspareigas.Šv.MišiųpabaigojesavoirvisųvyskupijoskunigųvardugarbiuosiusjubiliatussveikinoTelšiųvyskupasJ.BorutaSJ,įsavodėstytojussveikindamikreipėsiTelšiųVyskupoV.Borisevičiauskunigųseminarijosklierikai.Pošv.MišiųbuvoaplankytiVyskupokankinioDievoTarnoVincentoBorisevičiausžemiškiejipalaikai,kurie ilsisiTelšiųkatedroskriptojeirmelstasiprašantjįiškletiįšventųjųgarbę. Po pamaldųTelšių kunigų seminarijos refektorijume kunigai kartu su savo ganytoju šventėKūčiasdalindamiesiKalėdaičiaisirkūčiškaisvalgiais.2010m. gruodžio 24 d. –Kūčių dienąTelšių vys
kupijos ganytojas J. Boruta SJ lankė savo vyskupiją.Pirmiausia aplankėŽemaičiųKalvarijos parapijos seneliųnamuose,kuriemsvadovaujaŽemaičiųKalvarijosparapijosklebonaskan.J.Ačas,gyvenančiussenelius,seneliųnamųkoplyčiojeaukojošv.Mišiasjųmatupašventino koplyčioje parengtą Prakartėlę ir palinkėjęsištvermėsbei stiprybės seneliųnamųgyventojamsbeidarbuotojams išskubėjo įMosėdžio parapiją.Ten ganytojas aplankėMosėdžio parapijos vaikų globos namuosegyvenančiusvaikus,kuriaisnuoširdžiairūpinasiilgametisšiosparapijosklebonaskun.L.Dambrauskas.GanytojasKūčiųdienąaplankėseniausiąamžiumiTelšiųvyskupijoskleboną–Grūšlaukėsparapijoskleboną
kan. teol. lic. And rie jus sA bA LiAus kAs
Tel šių vys ku pi jos kro ni ka
kun. jubil.A.Bunkų,kuris šiojeparapijojedirbdamasyrapastatęsnaująmūrinębažnyčią,kurioješv.Mišiastebeaukojaikišiol.KūčiųvakarienęTelšiųganytojasvalgėPalangospa
rapijosnamuose,kurPalangosdekanatodekanoiršiosparapijosklebonokun.dr.M.Venskausrūpesčiubuvosusirinkęneturtingiausiejiparapijosžmonės.GanytojaskartusujaisvalgėKūčiųvakarienę,pokuriospašventinoPalangosbažnyčiosšventoriujePalangossavivaldybėsmerodėkaįrengtąPrakartėlę.Užtokiągražiąirprasmingą dovaną Palangos savivaldybės vadovui nuoširdžiaipadėkojoPalangosklebonaskun.dr.M.Venskus.Kalėdosnaktiesšv.MišiasTelšiųvyskupasJ.Boruta
SJ aukojopagrindinėjeKlaipėdosmiestoMarijosTaikosKaralienėsbažnyčioje.Tąvakarąįbažnyčiągausiairinkositikintieji,ypačdaugšv.Mišiosedalyvavojaunųšeimų,dėlkoGanytojasnuoširdžiaidžiaugėsiirpamoksląsakydamas.TelšiųKatedrojeKalėdųnaktiesšv.Mišiomsvadova
voirKatedrosaikštėjeTelšiųmiestosavivaldybėsdėkaįrengtą Prakartėlę pašventinoTelšių vyskupo generalvikaras prel. dr. J.Šiurys. Jis vyskupovardu sveikinogausiai susirinkusius tikinčiuosius, o šv.MišiųmetutikintiesiemsperskaitytasTelšiųvyskupaskalėdinissveikinimastikintiesiems.Gruodžio25d.rytošv.MišiomsTelšiųkatedrojeva
dovavoTelšiųvyskupasJ.BorutaSJ.Kalėdųrytošv.MišiųmetujispašventinoKatedrojeįrengtąPrakartėlę.JokalėdinįsveikinimągausiaisusirinkusiemstikintiesiemsperskaitėTelšiųkurijosvicekancleriskan.D.Gatautas.IškilmingasKalėdųrytosšv.MišiaskartususavoganytojuTelšiųkatedrojeaukojoTelšiųvyskupogeneralvikarasprel.dr.J.Šiurys,Telšiųvyskupijoskurijosmoderatoriusapašt.prot.jubil.J.P.Gedgaudas,kancleriskan.lic.R.Saunorius, vicekancleris kan.D.Gatautas, sekretoriuskun.M.Ramanauskas,Telšiųkunigųseminarijosvicerektoriuskun.lic.V.Ačas,dvasiostėvasmons.jubil.dr.St.V.Brazdeikis,Telšiųvyskupijoslicėjausdirektoriuskun.A.Mačius,Katedrosklebonaskun.T.Šeputis.Tą pačiąKalėdų pirmąją dienąTelšių vyskupas J.
Boruta SJTelšių katedroje aukojo šv.Mišias, kuriosemeldėsi vaikai ir jų tėveliai.Vaikų šv.Mišiose buvopakrikštytas berniukas, o krikšto sakramentą suteikęsVyskupas šv.Mišių dalyviams nuodugniai paaiškinošiopirmojoirsvarbiausiosakramentosvarbą,esmębeiformą.Krikšto sakramento suteikimas padėjo visiemsdalyvaujantiesiems realiai išgyventi šįkūdikiui teikiamąsakramentą.Pošv.MišiųTelšiųganytojasvaikams
ir jų tėvams papasakojo apie Prakartėlę, priminė josatsiradimo istorijąbeikalbėjokas jojevaizduojama irpasakojama.Antrąją Kalėdų dieną – Šv. Šeimos šventę Telšių
vyskupasvykoįŽemaičiųKalvarijosbaziliką,kurpriestebuklingojoKrikščioniškųjų ŠeimųKaralienės paveikslo10val. aukojo šv.Mišiasužvisas šeimas.Šv.Mišias tiesiogiai transliavoMarijos radijas.Kartu suTelšiųganytojušv.MišiaskoncelebravoTelšiųvyskupijoskurijoskancleriskan.R.Saunorius,Vyskupovikarasmons.kan.R.Gudlinkis,ŽemaičiųKalvarijosŠventovėsrektoriuskan.J.Ačas,šv.MišiųmetuVyskupuipatarnavodiakonai:H.ŠneideraitisirV.Gadeikis.Vyskuposveikinimo žodį Švenčių proga tikintiesiems perkaitėmons.kan.R.Gudlinkis.GiedojoŽemaičiųKalvarijosBazilikoschoras.Telšiųganytojasšv.Mišiųpabaigojemeldėsi įKrikščioniškųŠeimųKaralienę, kalbėdamasmaldąužvisasšeimas,kadjosgyventųŠventosiosšeimospavyzdžiu.NaujųjųMetų išvakarėseTelšiųKatedroje padėkos
intencijašv.Mišiosbuvoaukojamos18ir23val.TelšiųvyskupasJ.BorutaSJvadovavošv.Mišiųliturgijai.23 val.Katedrojemeldėsi iš visos Lietuvos į Žiemosakademiją atvykę ateitininkai. Šią žiemą ateitininkųrespublikinėžiemosmoksleiviųakademijavykoTelšiuose,„Džiugo“vidurinėjemokyklojevisąsavaitę.Telšiųvyskupasaukojojaunimuišv.MišiasTelšiųKatedrojeirMišiųmetupasakėpamokslą.2011m. pirmąją dieną – Švč.M.Marijos, Dievo
Gimdytojos, iškilmėje (NaujiejiMetai),Telšių vyskupas J. Borutas SJ vadovavo12val.šv.Mišioms.Katedroje susirinkusiustikinčiuosius sveikino suNaujaisiais2011–aisiaismetais,šv.Mišiųmetupasakėpamokslą.2011m. sausio 2 d. –
Trijų Karalių iškilmėjeTelšiųganytojasšv.MišiasaukojoistorinėjeVarniųšv.Petro ir Pauliaus bažnyčioje,buvusiojeŽemaičiųvyskupystės katedroje.Gausiai susirinkusius tikinčiuosiusšv.Mišiųmetu vyskupas pasveikinošvenčių proga ir pasakėpamokslą apieTrijų Karalių šventės prasmę irjos šventimo Bažnyčiojeištakas. Šv.Mišių metugiedojoVarnių parapijoschoras.2011 m. sausio 3 d.
ŽemaičiųKalvarijos Bazilikoje vyko tradiciniaikasmėnesiniai atlaidai. Šidiena buvo skirta Šilutėsdekanato tikintiesiems.Pagrindinėms 12 val. šv.MišiomsvadovavoTelšių
vyskupasJ.BorutaSJ,koncelebravoTelšiųvyskupogeneralvikarasprel.dr.J.Šiurys,Šilutėsdekanatodekanaskun.S.Toleikis,vicedekanasprel.kan.P.Stukas,Švėkšnosparapijosklebonaskan.D.Stulpinas,TKSprefektaskan. lic.A.Sabaliauskas,Gardamoparapijosklebonaskun.A.Gylys,šv.Mišiosepatarnavo5Telšiųvyskupijojedirbantysdiakonai.Šv.MišiosegiedojoŠilutėsparapijoschoras.SakydamaspamoksląTelšiųvyskupas tikintiesiemskalbėjoapiešv.Šeimospavyzdįšiųdienųšeimoms,nesšiŠeimapatyrėdaugsunkumųbeiišbandymų,tačiauviskąnuolankiai ir ištikimai ištvėrė.Vyskupaskalbėjoapie skaudžius pasaulį sukrėtusius įvykius, kada priešKalėdas ir jųmetuFilipinuose,Egipte buvo nužudytanemažaikrikščionių,odardaugiaujųsužeista.ŠitųįvykiųkonteksteTelšiųganytojassusirinkusiesiemspristatėpopiežiausBenediktoXVIlaišką,skirtą44–osiosPasaulinėstaikosdienai(sausiopirmajai).Ganytojaspriminėpopiežiaus susirūpinimą dėl krikščionių persekiojimoirkvietimąmelstisužtaikąpasaulyjeirreligijoslaisvę,kuri„yraautentiškas taikosginklas, turintis istorinę irpranašiškąmisiją“.Pošv.MišiųBazilikojebuvogiedamiŽemaičiųKalvarijosKalnai, einamasKryžiaus kelias,sakomipamokslai,obaigdamasmaldasTelšiųvyskupastikintiesiemspriminė, jo sausiomėnuo–ekumenizmomėnuo irkvietėmelstisužkrikščioniųvienybę.AtsisveikindamasGanytojaspriminė,jogŽemaičiųKalvarijosŠventovėjekitąmėnesįatlaidaivyksvasario2d.
Telšiai
2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) / 4 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
* * *
koks čia eže ras, jeibe Mei lės sa loskad mie go čiau kie taiminkš tai man pa klok
po gal va – rie dan tį ak me nįdum ban tį dug ną, de be sisbal tą at spin dį ma no nu ste bu siomsakims pro plyš tan čius at spin džius
irk las van de nį lyg bib lio fi lopei lis kny gos pus la pius pjaus tokoks čia gy lis, ga li tik nu jaus tieže ras ty li
Biržai(Širvėna)–Vilnius,2003.VIII.4–13
pa leo fo nas
at siųsk man vie ną mi ru sįla pą, ru dens pri ra šy tągęs ta ir šne ra, iria sišne kos iš vie no į ki tą
už ho ri zon to ny rin tįmies tą, ne ly ti mą pirš tųža dą til dy ki, ty lin kipa ža dą: my liu, ne mir siu
Vilnius–Fabijoniškės–Vilnius,2004.V.25–VI.25
praradusiaišešėlį
čio nai plokš te lė, ado ma dygs ne liaisuž ba ro be ria ku ka ba ros juo ką
KŪRYBOSPADANGĖJE
vie ni čia ge ria, o ki ti už mo kato li su krio kia ge le ži nis ke liassto te lės ne pa ži nęs nei ta vęs
ankš to kas pa sau lė lis, kol pra žysgal voj Pa ne vė žys ar koks ge ry bėsvė žys, ar sap no žnyp lės, ar be ri bissiau ru ko ūkas, šla pias gar ve žyssto te lės ne pa ma tęs nei ta vęs
pra džioj žie mos jau na nuo sto go mosmir tis, iš po nak ties į pir tį kviespa tir ti, ką už mir šęs, ką žu viesbal su per sap ną šauks iš to lu mossto te lės ne su lau kęs nei ta vęs
pa tir ti ta vo odą, nuo kait rospa šiur pu sią, pa nir ti, kur sro ve lėssu bė ga, kur ab sur diš kas jų ke liaspra ran da jė gą, ką be jė gis grobssto te lės ne pa sie kęs nei ta vęs
įski lus šyps niui, kai pir ties ga raiant jo le dė ja ir kal tai su švin talė tai įvyks ta, kas ne bu vo šven tapa vyks ta vis kas, ko ne pa da reipa liks ge rai, kai ne be liks ta vęs
Fabijoniškės,2008.X.16
* * *
bokš to, se nes nio už lai ką, pa vė systo vė si ne trokš da mas nie kone lauk da mas nie ko sto vė sikad nieks jau ta vęs ne be lai ko, ne lie ka
kas dar pa si ges tų, kas gęs tan čią lieps nąap klės tų, ap klos ty tų, lie sąpa glos ty tų kū no džiū vė sįbet nieks jau ta vęs ne be lai ko, žiū rė si
kaip plaiks to si, sklais tos še šė liskaip plė ni mis vė jy je nyks taap leis tos my lė to sios vė lėsiš tvė ru sios gais rą pir mykš tį
Fabijoniškės,2002.VII.3
* * *
su pra tau, kad nėr ta vęs, kad vel tuimin dau že mą se no pa što slenks tįčia gy ve no?.. ma ža kas gy ve noryt pir ma die na gy viem gy ven ti
mirš tant: pirš tų... pa gal vė lės... lū poms...ža lio me džio an ge las ant sie nosžai džia bu hal te ri niais skai čiu kais
rū ką vos ma tau: ra so tas lan gaso sap nai – ka dais bu vai priė jusbu vo vė jas, šal tos ran kos ran gėsdar ne kal tos an gys, ir ba lan dės
bal tos krūp čio jo po ma no del nuap ga mas rūs tus, ap gau lės švel niosgau bė ir ne lei do at si bust
se nas vė jas su šla vė la puspa sto vė jo, ap si su ko ir nu vė jo
Fa bi jo niš kės, 2003.IX.5–9
* * *
pa sau lio pra džioj vien tik vė joit ož ra gio gaus mas ir griaus masmė nu lį nuo sau lės be vai kan tisnuo ra vin čios sė jan tįže mėj iš jū ros, de gin toj, vel nio kal nų pri spjau dy tojkal nų, už tup tų kli ban čiomo lio an ge lo, ap si gi mu sioDie vo pir ma gi mio, bū ta sma gy bėsvan den žo lėms žiugž dant po ma rėm, báltosgi ly bės lyg šlau nys žai buo da mos var toslakš tuo jan čią vai ko nuo čirš kian čiokark lą nuo diev me džio, Die vo blin de lės, žiop laspaukš ty tis lukš te nas iš sprógy mės, lin gęlin guo ja ne nu kirs to kle vo, lai vę ir lo vą, ir lop šįmig dy ti mig loj, at mig dyt, at liū liuo tiiš liu lan čio, iš le liu muo jan čio sap nopa sau lio pra džioj pa skan di nėj
Vilnius,2009.IV.30
Vla das Bra ziū nasVla das Bra ziū nas – gi mė 1952 m. Pas va ly je.
Jis ne tik poe tas, bet taip pat eseis tas ir ver tėjas. Vil niaus uni ver si te te stu di ja vo žur na lis ti ką ir lie tu vių fi lo lo gi ją. Nuo 1988 m. yra Lie tu vos ra šy to jų są jun gos na rys. 2003 m. Jot vin gių pre mi jos ir 2008 m. li te ra tū ri nės „Var pų“ pre mijos lau rea tas. Pas ta ruo ju me tu gy ve na ir ku ria Vil niu je.
DainiusSobeckis
in terp re ta tio chris tia na
pra dai nuo tos mū sų nak tyspra sap nuo tos mū sų die nosspar nas spi ria si į vė jąir vė ja ro dės gaid gys tėj
bu rias žu vys, bliūkš ta bu rėsmai nos an ge lo dū de lėsmai no si pra žio tos bur nosne su lau kian čios švie sos
pa skan din tų ir pri kel tųpa sku ti nio žais mo die nąDie vo vie su las iš vės tųir vė ja ro dė pra gaiš tų, ir gai dys, ir vi sa ki ta
Lvovas,2009.IX.12
dvižvaigždutės
sie la kė lės iš sap no ar nepra si vė rė stig mos ar pra gu losvieš bu tė ly su lan gu į pra ga ruspa čia me šul nio dug ne
čia ne bu vo me tų lai kųbu vo prie te ma, sraig ti niai laip tainie kas mū sų dau giau čia ne lai kėmū sų lai kas bai gės lai ku
laip tai vi jo si, bė gom ra tuvie nas ki lom, lei do mės ki taskai at lė go, krau ju už ra šy tasvie nas li kom – ar aš, ar tu?
Monmartre,2009.IX.26
Panomidus
še šė liai ai ma nuosŠeo lo juo das šuotau iš pa skos rai šuospa smė lu siuos sap nuos
jo mir ti ni nas raijo mė las go mu rysjis nuo skau dą nu rysbet šiep sis at vi rai
na pa ma tei, ir kątik res nis aš ar tuar ties ant ru ra tuįstri gu si gir ta
sie le lė? at si busją Pa nas glė bes čiuosdar pa si būk sve čiuoskol iš ga ruos mi dus
Fabijoniškės,2009.XII.16
* * *
rū ko bal ti tu mu laiklo niai ga ruo ja, Die vasiš po pir ties
Druskininkai,2009.X.2
lai kas yra ar ti
upė, srū van ti apa čioj, ren kan tikū nus nuo sap no su trū ku sių laip tųnes lai kas lai kos ar ti, ne trūks ta praei tiat si bun di – pli ko mis ran ko mis
Die vas ne da vė duo nos, da vė dan tisgrį žom prie tė vo ark li džių pa kly dė liaisū nūs per žyd rą, per žy din tįsnie gą, per ži ban tį dan gų, an gis
ran gės ug ni nė po vis ža liuąžuo lu: vys ta ir at že lia, vys tair at že lia, at ža los klyst ke liais
lu pa tom lu pas lyg lie pų kar na nuo ka mie noli pa ant liep tų ir laip tų, ka bi nas už nie ko ir vis kosie kia si žo džio kaip tiks lo, be jė gės nu slys taį srū van čias žio tis jau nos ne mir tin gos ka me nos
Vilnius
/ 2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) 5ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Žmonėsužsienos
tas va ka ras toks pat kaip ir vi si va ka raiką tik pa li jo už sie nos triukš min gi kai my naigar siai klau so si ži nių tran kiai kal ba si gy ve nasa vo pa pras tus ir aiš kius gy ve ni mus kar taiskai kas ne pa si se ka nu si kei kia kar tais už dai nuo jaga na aiš kiais bal sais be veik ži nau kiek jų tengy ve na kaip jie ten gy ve na at ro do gy viauuž ma ne už ma no kny gas ir gė les nes gar siaine si kei kiu ne dai nuo ju daž niau siai ne kal buat ro do jų vi si konk re tūs rū pes čiai spren džiasčia ir da bar kar tais net pa vy du to gar sausgy vas tin gu mo mo kė ti bū ti pa pras taine komp li kuo ti ne ver tin ti ne gal vo titie siog plauk ti pa sro viui tie siog čiair da bar ir nie kaip ki taip-------
Dažnėjantyspasimatymai
mes vis daž niau su si tin kam to li mųir ar ti mes nių gi mi nai čių šer me ny sekur vi si liūd ni ar ba ban do to kiaisap si mes ti nes daž niau siai net ne liūd nakai ši taip vi si su va žiuo ja die nai ar dviemati trū kę nuo dar bų ir sa vo bet ko kiųgy ve ni mų su tri kę kad lai kas ga lisu sto ti pa si baig ti ir ši taip tau ir manmy li ma sis mes vis daž niau ma to mėsir vis daž niau pra si len kiam ir kar taisdėl ši to ne tgi džiau giuo si kad nie kone sug rio vėm kad nie ka da viens ki tone skau di nom tik vie ną vie nin te lįkar tą su gė lė šir dį ir dau giau nie ka danet da bar kai vėl ne su si ti kom
KŪRYBOSPADANGĖJE
Ele na Kar naus kai tėEle na Kar naus ki tė – gi mė 1964 m. Ša šai
čių kai me, Kre tin gos ra jo ne. Bai gu si vi du ri nę mo kyk lą, stu di ja vo lie tu vių ir pran cū zų kal bas Vil niaus uni ver si te te. Nuo 1989 m. gy ve na Palan go je. Iš lei du si pen kias kny gas: „Brie dė jū roje“ (1990), „Til tas iš pe le nų“ (2000), „Iš smil čių“ (2004), „Pa sau lio kraš te“ (2008) bei „Ah renshoo po są siu vi nis“ (2009). Skai ty to jui pri sta to mi ei lė raš čiai, pub li kuo ti kny go je „Pa sau lio krašte“, ku rio je ryš kiai at si sklei džia au to rės są ly tis su poe ti ne kar tog ra fi ja.
DainiusSobeckis
Ekspromtas
vėl už lan go pliau pia gar siaine vie no dai ne nuo bo džiai gai viossro vės su te ka į šir dį žo lei ast rospur tos vio le ti nius gel to nus bal tuskar čius man ne rei kia nei lie taussi dab ro užu lan go anei ru de niorau do no pu ti nais šer mukš niaisiš da bin to tie są sa kant tik ne ty čiaei nas vis į tak tą vis į rit mą gam tai
Kaiprašomieilėraščiai
ma no žo džiai iš si vaikš čio jo po sve ti maskny gas tu riu juos su rink ti iš lais va lai kioskai ti nių iš ru siš kų de tek ty vų ar ba ma din gųmi to lo gi nių stu di jų esė rin ki nių kar tais ran dupa si slė pu sius pa čio se keis čiau sio se vie to sepa pras tai ten jų be veik ir ne bū na pa vyz džiuirek la mi niuo se la pe liuo se ar ba te le vi zi josuž sklan do se pa sku ti niuo se dien raš čiųpus la piuo se ma no žo džiai su si mo kėsu da rė suo kal bį su rez gė są moks ląkai ga lų ga le po vi sų die nos pa rei gųat si gu lu ir be veik už mie gu jie kaipko kios vi dur nak čio kan dys su le kiaiš vi sų kam pų ap tu pia ma no nuo var gįma no sap nus ir ma žais dan tu kais įky riaigrau žia si į pa vir šių pra šo si iš lei džia mikar tais jie bjau ry bės nu ga li ta da ke liuosir ei nu už ra šy ti-----
Kolsninga
ir pa sau lį iš ti ko die vo pa lai maant rą pa rą snin ga snin ga ir snin gane lie ka jo kios juo džiau sios dė me lėsau to mo bi liai gū žias pus ny se tar sime džio jan tys bal tie ji lo kiaiį snie go gniauž tus su si ge riavi si gar sai net riks mas be jė gismes ne dūs tam mes ty liai už mie gamir sap nuo jam šią be ga li nę žie mąkad pra si kals pa va sa ris- kol snin ga
Prieblandosvalandą
dar tik aš tuo nios rug sė jis prie te majau už si de ga pe lė da kiai gat vių ži bin taigels vos jų švie sos ne šil do nei praei viųnei at kak liai ža liuo jan čių me džiųnes bai gės va sa ra nes vis tiek atei nane ri mas ties ir liū de sio lai kas ba na luapie tai kal bė ti dar ba na liau ty lė tiap si mes ti kad ne skau da ne bau gune vie ni ša kad ne be pa ke li nuei nianks ti mie go ti pa ts su sa vi mi kal bie sikar tais au gi ni ko kius gy vū nus ne šu nisir ka tes tiems rei kia prie žiū ros pa kan kadru gių ar ba vo rų ir jie kar tais mirš tapa si smau gia iš ne vil ties sa vo vo ra tink liuo sepa kliu vę į spąs tus ža ban gas ma no na maida bar to kie ty lūs ir ne pa žįs ta mi da barkai įsi žie bia ži bin tai nie kas ne bel džiaį lan gą ty liais ru dens pirš te liais nie kasne vars to bal ko no du rų ty liai laik ro distik si ar tė jant nak čiai net jis su lė tė ja
RugpjūtisPalangoje
ši tas mies tas trau kian tis va sa rai bai giaiš blės ti pa ma žu nu ty la ka vi nių mu zi kan taiit ko kie keis tuo liai paukš čiai trau kę ne sa vogies mes vis ma žiau praei vių ir au to mo bi liųvis ma žiau ju de sio nors dar tik rug pū tiso ro dos gi liau sias lapk ri tis neat šau kia masir ga lu ti nis nuo spren dis ir ne rei kia čiajo kio pa ra šo pa si ra šo žai bai ir vien kar ti nėsliū tys pri ver čia iš si trauk ti ką nors šil čiauslėp tis po skė čiais slėp tis kiau tuo se il giemsžie mos mė ne siams il ge sin giems va ka ramssu mė tų ar ba ta ir te le vi zo rium dar ne ži nau
kaip iš gy ven siu kaip kve pian čius snie gusap nus iš tve ria bo ta ni kos par ko srai gės?
Sezonopabaiga
bai gian tis va sa rai tuš tė ja na mainet ne pas te bi kaip įtrau kia ru duoį liūd ną ru ti ną į gęs tan tį val sąkrin tan čių la pų fo ne dar lai ko mėsuž ran kų bet jau se niai kvė puo jamskir tin gu rit mu: tu- vie nas, aš- du,o tre čias- taip sau- į tak tą į mū sųbet ko kį gy ve ni mą dar ne da barbet ne tru kus ateis žie ma ir gė rė siuosne at spin džiu ta vo aky se aša raįša lu sia upės dug ne
Susitikimas
ban dau pri si min ti ko kia šian dien die napir ma die nis ar tie siog anks ty vas pa va sa riskai kro kai iš ki ša smal sias sa vo gal vasir grau džiai gū žias pa pū tus smar kes niamvė jui vis dėl to koks da bar mė nuo ke lin tašian dien kiek va lan dų ne ran du nė vie noka len do riaus din go bet ko kios elekt ro ni nėslai ko nuo ro dos ne ra mu nors ži nau kad į dar bątik rai ne rei kia kad esu čia ir da bar be jo kiosprie žas ties per spek ty vos ar ret ros pek ty vostik riau siai ry tas nes sto viu prieš veid ro dįkiek įsi tem pus ban dau at lai ky ti ap nuo gin tąat vi rą žvilgs nį ne leng va su si tik ti su tasve ti ma mo te rim dar sun kiau ją at pa žin ti
Pa lan ga
Kviečia
Gra fi kos pa ro daPlungėsmiestobibliotekoje(MaximaXXparduo
tuvė,IIa.)atidarytaPlungėsmenomokyklosdėstytojo,dailininkoValdoSimučiolinoraižiniųparoda.Veiksikivasariomėnesiopabaigos.
Plungėsviešosiosbibliotekosinformacija
Plun gės kul tū ros cent ro ren gi niai:Vasario4d.17val.Plungėskultūroscentraskvie
čiaįNominacijųįteikimoiškilmes„Jaunosioskultūrosirmenožvaigždės“RenginiometulabiausiaiPlungėskraštąirkultūrą
garsinusiemsjauniesiemskultūrosirmenopuoselėtojamsbusįteiktosnominacijos:
MetųlyderisMetųiniciatyvaMetųjaunimorenginysMetųjaunimopartnerisMetųjaunimogrupėMetųtalentasMetųpasiekimasMetųjaunimoorganizacijaNominacijųįteikimoiškilmėsekoncertuos:LRTprojekto„Talentųringas–2010“nugalėtoja
UgnėBakanauskaitė,Plungės kultūros centro jaunimo vokalinis an
samblis„Hello“(vadovėRitaUrniežienė),PlungėsM.Oginskiomenomokyklosvokalinėgrupė„Presto“(vadovėLinaLukošienė)Ateikite!Pasidžiaukimetais,kuriegyvena,kuria
irgarsinamūsųmiestąPlungę!Renginysnemokamas.Kultūroscentroparodųsalėjeikivasario1d.vei
kia „Babrungo“pagrindinėsmokyklosmoksleiviųfotonoveliųparoda„Žiema“.Kultūroscentrofojė–mokytojosIlonosVaitieku
tėsfotografijųparoda„Sustingęžiemostyloje“
Plungėskultūroscentroinformacija
2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) / 6 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Nukelta į 7 psl.Augustė su mama Edita ruošia pietus.
Augės išleistuvės.
Benas gabena galvijams pašarą.
Deivydas dirbtuvėse.
Deivydas ir Benas stato žiemos sodą.
Laiconų šeima.
Spe leo lo gas (spe leo lo gi jos Lie tu vo je pra di nin kas, spe leo lo gi jos eks per tas ir vyr. inst ruk to rius);ke liau to jas (eks pe di ci jų ir ke lio nių va do vas, kal nų ir ur vų ved lys);pub li cis tas; ūki nin kas; ko lek cio nie rius.Gi mė 1950 m. Kau ne.Nuo 1991 m. gy ve na, o nuo 2003 m. ir ūki nin kau ja Iš les ta kiuo se, Se re džiaus sen., Jur bar ko raj.1973 m. įgi jo tech ni nį iš si la vi ni mą Kau ne; 1981 m. – spe leo lo gi nį iš si la vi ni mą Ru si jo je; 1990 m. – turistinį iš si la vi ni mą Len ki jo je. 1984 m. sta ža vo si Bul ga ri jos Spe leo lo gi jos fe de ra ci jo je; 2007 m. – Val-bur go gal vi jų se lek ci jos ūky je Pran cū zi jo je.Per 45 me tus at li ko per 200 ke lio nių ir ap lan kė 43 Eu ro pos ir Azi-jos ša lis.Per 40 me tų per 300 kar tų įsi skver bė į 23 ša lių ur vus.1973-2001 pri klau sė Lie tu vos skver bi mo si ur vuo se gy lio re kor das.Dau ge lio tarp tau ti nių kon fe ren ci jų ir kong re sų da ly vis.Ini ci ja vo:• Spe leo lo gi jos at si ra di mą Lie tu vo je;• Vals ty bi nio Mar gu pio bo ta ni nio draus ti nio stei gi mą Jur bar ko raj.;• Lai co nų gi mi nės ge nea lo gi nius ty ri nė ji mus.Yra Lie tu vos at sto vas Tarp tau ti nė je spe leo lo gi jos są jun go je (UIS); Spe leo-in fo-cent ro sa vi nin kas.Dau ge lio straips nių spe leo lo gi jos, že mės ūkio klau si mais ir ke lio nių apy brai žų au to rius.Pa ra šė ke le tą kny gų ge nea lo gi jos, spe leo lo gi jos, tu riz mo te mo mis.Po mė giai: asi lai, ka da giai, ko lek cio na vi mas.
Eri kas Lai co nas:
Ger bia mas Eri kai Lai co nai, šian die ninės mū sų te mos pava di ni mas „Dau giavai kė šei ma – asocia lu mo po žy mis?“ su klaus tu ku. Ko dėl vis dėl to pas mus dau gia vai kė šei ma ne re tai aso ci juo ja si su aso cia lu mu?Todėl, kad tolimoje
praeityjelikotielaikai,kaimūsųšalyjebuvonormaluturėtidaugvaikų.Odabareuropiečių tarpe vyraujanuomonė,kaddaugiauneitrysvaikaišeimoje–anomalusreiškinys.Taikasgitiedaugiavaikiaižmonės?Turbūtnevisaitokie,kaipvisi – gal nenormalūs, ogal asocialūs?O gal jie,kaip kartąmanęs tiesiaipaklausėvienaklientė,paprasčiausiai nežino, kiekkainuojaprezervatyvai?Tikrai,sunkuvartotojų
visuomenėje užaugusiamžmogui paaiškinti, kaipgalima ryžtis daugiavaikiškumui. Ir neverta aiškinti – vis tiek nesupras.Ojeigutikrainuoširdžiainorisuprasti,tegulvažiuoja įAltajų, kur turtingulaikomas tik tas žmogus,kuristuridaugvaikų:kuodaugiau palikuonių, tuotėvai turtingesni. Ir tegulneišsiduodatenvietiniamsteturįsvos12vaikus–atrodysapgailėtinai.
Iš se ri jos „Po kal biai su Eri ku Lai co nu“
Dau gia vai kė šei ma – aso cia lu mo po žy mis?Eri ko Lai co no at sa ky mai į Edi tos Vei sie ju tės klau si mus „Že mai čių
sau lu tei“Sun ku api bū din ti Eri ką Lai co ną, su gau sia šei ma at vy ku sį iš Kau no ir
įsi kū ru sį gra žia me vien kie my je, ne to li Du by sos, Jur bar ko ra jo ne. Eri kas Lai co nas – ūki nin kas ir ko lek cio nie rius, speo lo gas ir ke lio nių va do vas. Šis žmo gus ke le tos kny gų, fil mu kų ir dau ge lio straips nių au to rius. Eri kas Lai co nas tu ri įdo mių po mė gių, ku rie pa dė jo jam ap gy ven din ti asi lų bū re lį sa vo je so dy bo je, ten pat įkur ti se nų daik tų, spe leo ir gam tos ra di nių muzie jų, įsteig ti Mar gu pio bo ta ni nį draus ti nį ir nu veik ti dar daug ki tų dar bų. Tarp dau ge lio dar bų Eri kas Lai co nas su ge ba pa si rū pin ti ir gau sia sa vo šei ma. Jis sa kė, kad vai kų ne rei kia au gin ti – jie užau ga pa tys. Šį sy kį su „Že mai čių sau lu tės“ skai ty to jais Eri kas Lai co nas su ti ko pa si da ly ti min timis ne tik apie sa vo šei mą, bet ap skri tai apie dau gia vai kiš ku mą.
Vie na me straipsny je esa te sa kęs, kad pra dė da mi gyven ti su žmo na Edita, abu no rė jo te, kad šei mo je bū tų daug vai kų. Juk daug vaikų – tai be ga li niai rū pes čiai, tai, kaip šian dien sa ko ma, as me ni nės lais vės ap ri bo ji mai, sa vęs at si ža dė ji mas? Ar ne bi jo jo te vi so ši to?Priešsukuriantšiąšei
mą, aš jau turėjau dvi
dukras,todėlmannebuvosunku apsispręsti – šiokstokspatyrimasbuvo.Editabuvovienturtė,ovienintelismanobrolisgimė,kaiman buvo net 14metų.Taigi vaikystėjemes abusužmonaaugomeganvienišojeaplinkoje.Galtaiirpaskatinomuskurtikitokį,netipišką,šeimosmodelį.Palengvino apsisprendimą ir tai, kad be dideliųsvarstymų nutarėme visamlaikuipaliktigimtąjįKauną ir įsikūrėme JurbarkorajonovienkiemyjeprieDubysos.Čiamūsųasmeninės laisvės samprata gerokai prasiplėtė.Abiems tekomesti geraiapmokamą darbąmieste.Atsirado daug laisvolaiko: galėjomegrybauti,uogauti,rinktivaistažoles,žuvauti,augintidaržoves,paukščius.Tapomebeveikvisiškai nepriklausomi.Nuovaldžios(nesjitoli),nuopinigų(nesjųbeveikneturėjome),nuoišoriniopasaulio (nes nebuvoneitelefono, nei interneto),pagaliau nuo darbo (nes
nereikėjoirnebuvokurįjįeiti).Norėtumėtpaklausti,apiepinigus?O ar daug jų tereikia,
pabėgus iš „akmeniniųdžiunglių“įlaisvę?Susimokiuželektrąirsimbolinį žemėsmokestį, prisirenki žiemaimalkų irvargonematai.Maistuapsirūpindavomenesunkiai,pertekliųparduodavome.Visos sąlygos šeimos
gausėjimui: sveika aplinka, laisvas veiklos pasirinkimas, jokio streso irjokių problemų.Na, taipgyventi, aišku, pabodo –ilgainiuiėmėmeprasimanyti rūpesčių: susiradauperiodišką laikiną darbąturizmo sferoje, vėliaunutarėmeūkininkauti.Atsirado pinigų perteklius–ėmėmeatnaujintifermą,gyvenamąjąerdvę,vėliauįsigeidėmežiemossodo...O vaikai?Vaikai patysauga– tiknereikia jiemstrukdyti.O apskritai,mūsųvai
kaigimėnetuopatmetu– šeima gausėjo palaipsniui.Tada ir supratome,kadnėradidelioskirtumo,vienądu vaikus auginti,ar penkis.Vaikųnereikiabijoti–jaisreikiadžiaugtis.Oirmoterisgeriausiaisavegalirealizuotitikperšeimą,gausiąšeimą.Karjeros siekiančių bevaikiųmoterų tenka tik gailėtis– kažkas jomsgyvenimenepasisekė.Irvisainebū
/ 2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) 7ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Nukelta į 12 psl.
Atkelta iš 6 psl.
Benas dirbtuvėse.
Edita su vaikais.
Inga, Jurga ir Emilijus mėgsta vartyti knygas.
Jurgai darbai dar nerūpi. Laiconai prie pietų stalo.
Laiminga vaikystė vienkiemyje.
Lukas šiandien budi virtuvėje.
tina to dangstyti išsigalvotais argumentais apielyčių lygybę. Jos tiesiognegali būti.Normalimoterisnegalinenorėtiturėtivaikų.Gyvūnų pasaulyje(omestokieiresame)kitaipnebūna.Pradžiojegalkaikamir
galipasirodytibaisokanetpagalvotiapiebūrįvaikų,ypačaplinkuimatantvien„nuskurdusias“mažavaikes šeimas. Bet tereikiatikpabandytiirgandrai(oporelėgyvenairmūsųsodyboje)atlikssavodarbą.Nebijokime.
Jūs, gerb. E.Lai conai, daug ke liau jate, to dėl ne tik ūkį, bet ir vi są bū rį vaikų daž nai pa lie kat vie nai žmo nai? Ko ge ro, ne kiek vie na mo te ris no rė tų ir suge bė tų vie na il ges nį lai ką tvar ky tis su ši to kiais ne leng vais dar bais. Kaip se ka si Jū siš kei?Matot, islamopasauly
je,kuriuolabaidomiuosi,viskas būtų paprasčiauir tikrai lengviau: vienažmonaaugintųvaikus,kita prižiūrėtų ūkį, trečia...Na, o dabar tikrai viskąpalieku vienai žmonai.Nesakau, kad jai lengva,bet juk vaikai padeda –kiekvienaspagalamžiųirišgales.Oaš juknešiaipkeliauju–važiuojupinigųparsivežti.Kad lengviaušeimaibūtų.Taip, ne kiekviena no
rėtų ir, kas svarbiausia,
sugebėtųtaipgyventi.Manoji–sumani.Nėrajokiųproblemų, nors darbai,kaipžinia,nelengvi.Okasapskritaiyradarbas?Štai,rusų kalbos žodis труд(darbas)turitąpačiąšaknį,kaipiržodisтрудно(sunku).Taigiirpatslengviausiasarmaloniausiasdarbasgalitaptisunkiuirnemielu, jei neturėsi gyvenimodžiaugsmo ir optimizmo.Ojeisunku,reikiamesti,keistitądarbą.Juknelauksi,koldarbas išžmogauspadarysarklį?Gyvenamene tam, kad dirbtume, odirbame tam, kadgyventume.Išvadaperšasipati:kuomažiaudirbi,tuodaugiau (tuopačiu irgeriau)gyveni.Gyventigamtoje(vien
kiemyje, kaime,miške)–reiškiaturėtigarantuotądarbovietą.Messužmonanegalimeprarastidarbą(žemę), tik darbas kadanorsmuspraras.Odirbamemestiek,kieknorime.Svarbu neužsigriebti perdaug–jukviskoneapžiosi.Neretaitenkavienamkitąstabdyti.Kam„plėšytis“,jeiviskoirtaippakanka.
Ko dėl ša lia ke lių sa vo vai kų, nu sprendėt au gin ti dar ke lis vai kus? Kiek Jū sų šei mo je au ga vai kų iš vi so?Dabar liko tik 8, nes
vasarą vyriausioji dukra(jaijau19metų)sudrauguišvykogyventiirmokytisį Kauną.Mūsų nuostatatokia:baigeimokyklą,iš
Mažiukai ūkio darže.
silaikaisavepats.Jeikurisilgėliauužsiliksmūsųnamuose, nebus problemų,tik turėspagalsusitarimą„atidirbti“ užmaitinimą,būstą, patogumus. Suaugęsžmogusprivalosugebėtipatspasirūpintisavimi.Tammessavovaikusruošiamemorališkai nuopaauglystės.Turbūt niekada nebū
tų kilusi mintis globotisvetimus vaikus, jei neKaunoVaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjap. BirutėValmienė, vėliau tapusiDagiene.Taipuiki nelaimingų vaikųgynėja.Neveltuijaibuvopaskirta Lietuvos vaikųfondo premija. 1994m.per televiziją išgirdomejąšnekantapietėvųglobąpraradusių vaikų padėtįLietuvoje.Editaikilomintis,galgalėtumekuonorsjiemspadėti.Popusmečioapsisprendėme ir susipažinome su p.Birute.TųpačiųmetųpabaigojemestapomeDeividoglobėjais.Genaisąlygojaskirtumustarp žmonių. Skirtingoskilmės asmenims reikialaikoprisitaikytivieniemspriekitų.Kartaispasitaikokeblumų.Reikiaatkaklumosiekiantpadėtinaujamūgtelėjusiam žmogeliuipritaptipriekitosaplinkos.Negalimaleisti,kaddėltošeimojeatsirastųchaosas.Ne iškart supratome,kadgloboti vaikus tikrai galime.Todėltikpošešeriųmetų į šeimą priėmėmeKatriną, o dar podešimtiesmetų atsikraustė irjosbroliukasEmilijusbeisesutėIeva.
Ar jū sų šei mos vaikams trūks ta ko kių nors daik tų, ar jūs tu ri te ap ri bo ti dėl lė šų sto kos jų papil do mą mo ky mą si, la vi ni mą si? Ir iš vis ar ko kių daik tų (ne pa čių bū ti niau sių) trū ku mą, ga li ma laiky ti aso cia lu mo požy miu?
GalJūspažįstatekokiąnors šeimą, kurios vaikai pasakytų, kad jiemsnieko netrūksta?Mūsųšeima – ne išimtis.Mesnegalime(nelabaiirnorime)aprūpintijuosviskuo.Meskiekvienamvaikuiikipilnametystės ketinamenupirktinedaugiau,kaippo 1mobilųjį telefoną irpo1nešiojamąjįkompiuterį(jeijisbusreikalingasnetikžaidimams).Turbūtneverta pasakoti apie tai,kadmesvisiesamesotūsir tvarkingai (ne prabangiai) apsirengę, namuosevisadašiltairpakankamaivie tos.
2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) / 8 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖkos tas An TA nAi Tis
Dau gy bės kal bų, kul tū rų ir tau tų „miš rai nė“, ku rią jun gia ang lų kal ba, pi lie ty bė bei im pe ri jos is to ri ja
Eu ro pos švie ti mo mai nų pa ra mos fon de vie na Co me nius pa prog ra mės da lis skir ta in di vi dua lios už sie nio kal bų mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li nimui. Pa gal šią pa prog ra mę kiek vie ną me tų ket vir tį ski ria ma lė šų ap mo kė ti kur sams ir ke lio nės bei pra gy ve ni mo iš lai doms už sie nio kal bų mo ky tojams no rin tiems pa to bu lin ti sa vo spe cia ly bės ži nias. Šia ga li my be ga li nau do tis ir LR dir ban tys ang lų kal bos mo ky to jai. Šie met jau tre čią jį kar tą sa vo ang lų kal bos bei kul tū ros ži nias pa pil dė bei at nau ji no Tel šių Že maitės gim na zi jo je dir ban ti ang lų kal bos mo ky to ja Elė Ka ka naus kie nė. Ji 2010 me tų spa lio 18 – 29 die no mis iš klau sė ang lų kal bos mo ky mo me todi kos kur są „Ex cel Eng lish“ mo kyk lo je Lon do ne.
K. Mark so ka pas High ga te ka pi nė se.
Mo ky to jų – kur san tų gru pė kar tu su lek to riais „Ex cel Eng lish“ mo kyk lo je.
Svar bus Lon do no ak cen tas – Taue rio til tas per Tem zę.
Taip Grin vi čo ob ser va to ri jos te ri to ri jo je pa žy mė ta 0 (nuli nio) me ri dia no li ni ja. Prie jos ir gi nuo lat fo tog ra fuo ja si tu ris tai.
Kiek vie nas kur sų da ly vis tu rė jo nuo sa vą “var di nį“ puode lį ka vai, ku rį ga lė jo par si vež ti į na mus.
Kas yra lon do nie tis?
Grupę,kuriojemokėsiE.Kakanauskienėsudarėdešimtmokytojų:trysrumunės,dviturkės,lenkasirlenkė,vokietisirvokietėir,žinoma,patiElė.Dvisavaitesjuosmokėlektoriai vyraiKerryDorlingirJulesBevin.Paskaitosužtrukdavonuo8,30iki14val.Toliau,kaipkeliskartuspabrėžėlektoriai,pagrindiniustudijųobjektutapdavopatsLondonas–miestasir jamegyvenantysžmonės.
Taigi,kasyralondonietis?Pasak lektorių, jo tapatybęnustatytibūtųnelengva.Londonobendrojo lavinimomokyklosekalbamadaugiaukaiptrimisšimtaisįvairiųpasauliokalbų.Tautybiųtikriausiaiyradardaugiau.Beje,anglainiekadanejautėypatingorasiniopriešiškumokitoms rasėmsbeitautoms.Aišku,britųimperijos piliečiai savo laikujautėsipranašesniužkolonijųgyventojusiržvelgėįjuos„išaukšto“,tačiautaivisainetrukdydavomišriomssantuokoms.Prisiminkimevisdarpopuliarų„MainRidoromaną„Kvarteronė“, kuriamepasakojamakaipišAnglijosatvykęsjaunasdžentelmenasįsimyligražuolęvergę ir su ja susituokia tuosukeldamasJAVgyvenančiųbaltųjų rasistųpasipiktinimąbeinuostabą.Taigi,kilmingamarturtingamanglui,neidabar,neiankstesniaislaikaisnebuvojokiųkliūčiųvestigražuolęužsienietęarkitosrasėsmoterį.Kasdabaryra londoniečiai?Kelių šimtų tautybių ir visųįmanomųrasiųmišinys?Taip.Vienasišvyrųlektorių,mokiusiųgrupęyravedęsjaponę,okitas turi gyvenimo draugęlenkę.Viskąapsprendžiakalbairpilietybė. JeimokikalbėtiangliškaiiresiJungtinėsKaralystėspilietis,tavoprotėviaisirsantuokomisniekasnesidomi.Londonas kosmopolitiniodidmiesčio pavyzdys. Jamegrynakraujų anglų, kogero,tėralabainedaug...
Londonoįdomybės
Vestministerio abatija,Bekingemo rūmai, Lordųrūmai,Britųmuziejus,Britųnacionalinė galerija,Grinvičo observatorija,Taueriopilis,Vimbeldonotenisokortaiirtenisomuziejus–Londonas tarsi istorijos knyga–jąskaitytiyraganarimtasdarbas.Elėperdvi savaitespabuvojo daug kur – klausėsidebatųLordųrūmuose,mišiųVestministerioabatijoskatedroje,atsistojoantnuliniomeridiano linijosGrinviče.Vardinti būtų galimadarilgai.Netpaprasčiausiaivaikščiodamas gatvemataidaugybę pastatų, paminklų.
Ir jei pasidomėsi, sužinosi,kadvisijieturišimtmečius,okartaisirvisątūkstantįmetųsiekiančią istoriją. Šalia jųvisai nedarkydami aplinkosir neiškreipdami istoriniopaveldo kyla šiuolaikiniaidangoraižiai...ElėyragimusipoLiūtožvaigždynu,tadjailabaipatiko,kadLondonegalimapamatytidaugybęliūtųskulptūrų,reljefų,bareljefų,piešinių.Žemaitijossostinėjejauatsiradodvimeškos–kadbent šiuo požiūriu Telšiaiprilygtų Londonui reikėtųpastatyti jųdarkokiusporašimtų... Elė aplankėHighgate kapines, kuriose tarpkitųįžymybiųyrapalaidotasKarlasMarksas.Socializmoideologijoskūrėjasturistamsskirtame lankstinukepristatomaskaip žymiausias visųlaikųBritanijos imigrantasbeižmogus,kuriofilosofijaišesmėspakeitėpasaulį...Antkapopadėtoskeliosgyvųgėliųpuokštės...Lordųrūmuose,beje,užrašytassocialistoutopistoTomoMorovardas– jis buvo lordas, karaliausministras kartu vienas utopiniosocializmopradininkųparašęsknygąapieUtopijossalą, kurioje sukurta idealivalstybės santvarka. JamLordų rūmuose 1535metųliepos1dienąbuvopaskelbtamirtiesbausmė.
Elėsakė,kadvaikščiodamapoLondonąpajutusikąreiškiatikraigalingavalstybė ir jos istorijabeipuikiaisupratusi, kodėl Jungtinėskaralystėspiliečiaididžiuojasisavošalimi.Mesdidžiuojamės vieninteliu karaliumiMindaugu, kurį „patepė“popiežiusirsuteikėjamkarališką valdžią. Jungtinėjekaralystėjetųkaraliųšimtai,ištisos dinastijos ir beveikneivienopopiežius„netepė“–mat anglai bene pirmieji„eretikai“, kurie atsiskyrėnuo katalikų bažnyčios irsukūrė savo – anglikonųbažnyčią,tadvisokiepopiežiųlaiminimaibei„tepimai“jaudaugamžiųjiemsneturijokiosreikšmės...
SalaNaujojojeZelandijoje
GyvenoElėšeimojeMaswvelHilo(Muswellhill)rajone.ŠeimininkaiArnisirJilyviduriniosiosklasės londoniečiai,jau gana solidaus amžiausžmonės.Arnis – italas darjaunystėjeemigravęsįLondo
ną,Jily–tikralondonietė.Taiganainteligentiškiirišsilavinęžmonės.Šeimabuvodraugiškairmaloni.Namas,kuriamegyvenoElėturėjovardą–jisvadinosiWanaka–nedidelėssalos esančiosnetoliNaujosiosZelandijospavadinimas.Pasakšeimininkų, tai liudija,jognamasstatytasseniai–dartaislaikais,kaiLondonenamaineturėjonumerių.Tadanamaiturėdavovardusirpagaljuospaštininkas atnešdavo laiškusarkitokiassiuntas.Arnispensininkas,Jilydirbanelabaisudėtingądarbą,dėlkuriojaiišnamųišeitinereikia.Šeimaturikažkąpanašausįmūsųkolektyvinįsodą,kuriameauginasivaisiųbeidaržovių.Tiesa,sodamsskirtižemėssklypaiyralaikomivalstybėsnuosavybeirjuosgalimaišsinuomotitiklaikinamnaudojimui–pirktiarparduotinegalima.Tadlondoniečiaisavosoduosenestatojokiųbrangiųargeraiįrengtųsodonamelių–pakankanedidelės pašiūrės žemėsūkiopadargamssusidėti.
Uždirbodešimtįsvarų
KursųmetuElė kartu sudardevyniaisklausytojais(netikišsavogrupės,betišvisosmokyklos)dalyvavoapklausoje,skirtojeįvertintiinternetiniustinklalapius,susijusius
suanglųkalbosmokymu.Užšįdarbą–trukoapiepusvalandį, buvo išmokėtas atlyginimas–podešimtį svarų.Šiaipjaupaskaitųmetubuvoaptarta daug dalykų –mokytojaimokėsikaipnaudotivideo,DVDirCDmedžiagąpamokųmetu, kaip vystytikalbos klausymo įgūdžius,kaip skatintimokinius daugiau kalbėti bei rašyti angliškai,kaipnaudotipamokojemenoir literatūroskūrinius.Pasak lektorių – kalba visųpirma yra komunikacijospriemonė ir reikiamokytisšnekamosios kalbos.Keletąkartų buvo surengtos ir pamokos–ekskursijos–grupėkartu su lektoriais vedamaprofesionaliųgidųvaikščiojoLondonocentreiraptarinėjoįvairiustenpamatytusobjektus,aplankėOlimpinįmiestelį,kurisstatomas2012metaisįvyksiančiomsOlimpinėmsžaidynėms.Trečioji ekskursijanumatėpažintį suBritųmuziejumi. Paskaitųmetulektoriai aiškino, jog anglųkalbospamokosirgigalibūtiįdomios,teiktimalonumą.
Pasakotibūtųgalimadaug– pasak Elės, susidūręs suLondone verdančiu gyvenimu nejučiomis pajunti pasaulio begalybę, jo kultūrųįvairovę ir tūkstantmetėsistorijosdvelksmą.
Telšiai
/ 2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) 9ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Ka rei vio duk tėIrkodėltaipsvarbužinot,kastuesi?Kasbuvotavobiologiniaitėvai,seneliai,pro
seneliai,kokiostutautybės,kokiatavogiminėsistorija,arbuvojoježymiųžmonių:karvedžių,generolų,dailininkų,rašytojų,muzikų,ogalnetkaraliųirprezidentų.Ogaltukilusiišprastuomenės,kokiosnorsvergųgiminės,kuriuoskažkadaturtingigraikaiarromėnaiperpardavinėjovienikitiems.Irneitavotėvo,neimamospalikuonysneturinėlašomėlynokraujo;galtavoprosenelėbuvonesantuokinėkokiosnorsvargšėsmiestietės,turgujeperpardavinėjusiospigiusblizgučius,dukra,otavoprosenelisvalkata,neturėjęsneisavobūsto,neikokiosnorsprofesijos,nemokėjęsneiskaityti,neirašyti.Jeiguašturiumenininkėsgabumų,galvojoRugilė,jeigumėgstusiūtiirmodeliuotirūbus,ypačproginespuošniassukneles,taigalmanomamaarmočiutėbuvosiuvėja?Ogalmanotėvas,įsisvajojoRugilė,yrakokionorsgarsausdailininko,pavyzdžiui,AntanoŽmuidzinavičiaus arKazioŠimonio, palikuonis.KrikštamotėEmilijaturiporaŽmuidzinavičiauspeizažų.Vieną,sako,nusipirkoturgujeužkelisrubliusiškažkokiogirtuoklio,okitąantikvariate.Jisako,kadniekonežinoapiemanotikruosiustėvus,tačiaupripažįsta,kadjiegalėjoturėtmenininkųgabumų.Nors,sakė,kartaisbūnaatvirkščiai:žiūrėk,kokiojenorsniekuoiškitųlygirneišsiskiriančioješeimoje,imairgimstatalentingasžmogus.Ogal,toliausaldžiaisvarstėRugilė,manomamosgiminėsšaknyssiekianetkaralienęBarborąRadvilaitęarbaatsiremiaįkokiusnorskilmingusbajorus.Emilijapritarė,kadmanomamatikriausiaibuvolaisvosdvasiosmoteris,tiknelaiminga;jeigujimanepaliko,tai,matyt,dėlkokiųnorslabaisvarbiųpriežasčių.Betkodėljimanęsdaugiauniekadaneieškojo,kodėl?Ašišsiaiškinsiušitąpaslaptį,nusprendėRugilė,irpasiruošiuviskam:kadmanomamagalbūtsėdikalėjime,kadjialkoholikėaržudikė,prostitutė,vagilė,puolusimoteris.Okastėvas,jigalnetneprisimena,nesmiegojusinesuvienuvyriškiu.Ašpasiruošiuviskam,netpačiamblogiausiam.Gaila,kadšalianėraNojaus,sėsčiauantjopasiutusioraudonomotocikloirmesviesulunuskrietumeįtąkaimą,kurmanerado,opaskui,jeigutenniekonepeštume,apsuktumeirvisasartimiausiasapylinkes.VienąnaktįRugilėsapnavo,kaipišmėlynais,rausvaisirbaltaisgėliųžiedaisnusėtorugiųlaukostaigabeprotiškugreičiuišlėkėraudonasmotociklas,valdomaskažkokiometaliniotviskančioroboto,irkaukdamasnurūkoklaidžiaisdebesųtakais.Rugilėklykdamabėgoišpaskos,taippatnorėjopakilti,tačiaumotociklas,valdomasroboto,neapsisuko,nenusileidoantžemėsirnepasiėmėjos.TadaRugilė,atsidūrusiprieapgriuvusiosdaržinėsartvarto,girdėjosiištroškusiųkarviųmūkimas,kiauliųkriuksėjimas,vištųkudakavimas...įlėkėįjįkaipstipruskarštoorogūsisir,pagriebusiužkarčiųtyliaižolękramsnojusįžirgą,išsivedėjįįlauką.Žirgasšokinėjo,spjaudėsiugnimi,norėjonumestiakiplėšąnuosavonugaros,tačiauRugilėnepasidavėirtolsujuokariavo,kolšisjaipakluso.Visątąkovąstebėjusinepažįstamamoteris,staigaklaikiainusikvatojoirsušuko:Geriaujosneieškok,geriauneieškok!Rugilėklustelėjokodėl,tačiauįsniegokaralienępanašimoterisniekonepaaiškino,tikdarkartąkraupiainusikvatojoirpradingoatsivėrusiamešaltinyje.
Ištraukaišrašomoromano
KŪRYBOSPADANGĖJE
Ni jo lė Rai Žy TėNi jo lė Rai žy tė – pro zi nin kė, gi mė 1958 m. Kie lio nių kai me, Prie nų ra jo
ne. Pir mą ją no ve lę pa skel bė dar be si mo ky da ma mo kyk lo je 1976 m. Pir mą ją kny gą – no ve lių ir ap sa ky mų rin ki nį „Pak vai šė liai“ iš lei do 1997 m. Nuo 2004 m. Lie tu vos ra šy to jų są jun gos na rė. Ki tos au to rės iš leis tos kny gos: no ve lės „Nuo dė mių pir kė ja“ (2002 m.); ro ma nas „Mo te rys ir srai gės“ (2003 m.); no velės „Ne pa žįs ta mo ji iš se nos fo tog ra fi jos“ (2007 m.) ir ro ma nas „Ne su de gin tos ant lau žo“ (2008 m.).
DainiusSobeckis
Žemaičių dailės muziejuje pirmoji šiasmetais atidarytaMagdalenosBirutėsStankūnienėskūrybos darbų paroda.Simboliška, nes daugelis išeivijos dailininkų,apkeliavę nemažai šalių,didžiausiądžiaugsmąjaučia sugrįžę namo, ypač ,jeigusugrįžtamasutokiukūrybiniu kraičiu... Joskūrybą taikliai apibūdinopoetasKazys Bradūnas,sakydamas, kad „žiedaiskaišytu nostalgijos keliužengiaMagdalenaBirutėStankūnienė“.Mag da l e n a B i r u t ė
Stankūnienė gimė 1925m. Oželių vienkiemyje,Šunskųparapijoje,Vilkaviškioapskrityje.MokėsiRygiškių Jonomergaičiųgimnazijoje,kuriosbaigtinebuvolemta:per1941m.
birželio trėmimus žuvotėvas, šeimavos išvengėtremties, o 1944 m. sušeimapasitraukėįVokietiją.Vėliau, persikėlusigyventiįAngliją,dirboirmokėsiŠv.MartynomenoakademijojeLondone.Nuo 1960m.menininkėgyvenairkuriaČikagoje.1973m. baigė Čikagosdailiųjųmenų akademijąir gavo dailininkės diplomą. Didelę įtaką joskūrybai padarė žymuslietuviųgrafikasViktorasPetravičius,kuriostudijąjilankė.Pirmąją parodą daili
ninkė surengė Čikagoje1968m.BalzekoLietuviųkultūrosmuziejuje. Pervisądaugiaukaip40metųkūrybinį kelią surengtosparodosKanadoje, Brazilijoje,Australijoje, Eu
DanutėEiniKiEnė
išei vi jos dai li nin kės Mag da le nos Bi ru tės Stan kū nie nės pa ro da
Plungės kultūros centras organizuojaneformaliųjaunimošokiųgrupiųrinkimus„Šokioritmu2011“
Mėgstatešokti?Esateneformalijaunimošokiųgrupė?Ogaltiesiognorite„išlįstiįdienosšviesą“?Nesnauskite – dalyvaukite neformalių
jaunimo šokių grupių rinkimuose „Šokioritmu2011“,kurisvyksPlungėskultūros
centrevasario25d.,17val.
Jaunimošokiųgrupėsnuo14iki29metųkviečiamosregistruotisikivasario15d.Tel.:867767771arba el. p.: egidijus.vaskelevicius@
gmail.comDaugiau informacijoswww.plungeskc.
comPlungėskultūroscentroinformacija
Šo kių gru pės kvie čia mos į kon kur są
ropoje. 1980m. pirmąjąsavo kūrybos parodą surengėLietuvoje,Lietuvosdailėsmuziejuje.Savokūriniųkolekcijo
misjipraturtinoLietuvosdailės muziejų, M. K.Čiurlioniodailėsmuziejų,daugelio šalies regionųmuziejus, sostinės ir rajonųbibliotekas,savopaveikslų dovanojo ligoninėms,globosįstaigoms.Filantropė, lietuvių
išeivijos veikėja,mecenatėžinomatiekJAV,tiekLietuvoje.JosvardaslyginamassutokiaisLietuvosmecenatais kaipTiškevičiai,Oginskiai,Pacai.M.B.Stankūnienėap
dovanota JAV lietuviųbendruomenėsKultūrostarybos dailės premija(2000),Lietuvosdidžiojokunigaikščio GediminoordinoRiterio kryžiumi(2001); 1997m. jai suteiktasVilkaviškiorajonogarbės pilietės vardas,2008m. –Marijampolėsgarbėspilietėsvardas.Žemaičiųdailėsmuzie
juiM.B.Stankūnienė padovanojo penkiasdešimtspalvintųmedžioraižinių.Šioje parodoje pristatomagrafikaišciklų„Metųlaikai“, „Lietuvos kaimomotersdarbai“,„Įspūdžiaiiškelionių“.Universalimenininkė,
paskutinįdešimtmetįsusižavėjoirkuriatikbatikosdarbus. Žemaičių dailėsmuziejussavorinkiniuosesaugo dvidešimt penkiųbatikosdarbųciklą–„Tolimažemė“,kuriodidžiojidaliseksponuojamašiojeparodoje.Lankytojusnustebins ir naujausiamenininkėskūrybosdovanamuziejui–taidekoratyvi,dinamiška tapybaant faneros.
Plungė
2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) / 10 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Anicetas sTOnkus
Žodis„fondas“yrakilęsišlotynųirprancūzųkalbųirreiškiapagrindą,pamatą.
„Mūsųžodis“1999m.Nr.3
Mano fondasTęsinys.PradžiaNr.24(664).
Busdaugiau.Marijampolė
Mano paieškos pranoko visus lūkesčius – „Mėjgos“muziejųpapildžiaulabaivertingais,istoriniaiseksponatais“.
Bet svarbiausiadovana išAnapusbuvo, senamekubile,užkeltame ant aukšto, kuriame gal kelios Steponavičių irBražinskiųkartosraugdavokopūstus,tarpįvairausšlamšto,rakandų suradau velionioDėdės „fortfeluką“ –mokyklinįdermantinį krepšį, kurį nuotraukoje laiko prispaudęs priekairiošono.
Taip jį paspaudęspopažastimi, praėjo senatvėje šimtuskilometrųlaiškanešiokeliaisirtakais.JamebuvonešamigautiirparašytilaiškaiįtremtįSibirą,įemigracijąVakaruose.
Jįsuradaupilnąistoriniųtremtieslaiškų.Čiabuvorašytilaiškai JonoRaudžio iš Sibiro tremties ir parvežti iš tenDėdėslaiškaiįSibirą.BetdaugiausiainustebinoirdažniauprivertėplaktiširdįjamerastidviejųlaiškųDėdėspadarytinuorašai.
PirmasrašytasmanosesėsMonikostėveliamsištolimosiosAustralijos1956m.liepos28d.Antrasnuorašasmanosvainio,tėveliųžentoV.Butkevičiauslaiško,rašyto1956m.rugsėjo30d.
Toliau įdėsiu jaukompiuteriudarytusnuorašus ir laiškųpradžios faksmiles. Bet dėl aiškumo čia patalpinsiu darankščiaumano parašytąmedžiagą apie Smilgių kaimeButkevičiųšeimą.
1998metais „PakutuvėnųkaimoStonkųgiminės kronikoje“rašiau:
Išrašasiš“PakutuvėnųkaimoStonkųgiminėsKronikos”Manė.MonikaStonkutėButkevičienė–Venskienė.Vyriausiasesuo.Gimė1915m.kovo3d.,kadatėvelisjau
buvovokiečiųnelaisvėje.Pogimdymomamasunkiaisirgoir babaNarkienėEmilijaMonikutę auginopas saveūkyjeMardosųkaime.Kiektenišbuvonežinau,tačiauvėliaukartusuAntanuėjoįpradinęmokyklą,buvopagalbininkenamųdarbuose.Vėliau,kaipirdaugumamergaičių,buvoruošiamaįnuotakas.Tamreikėjosuruoštikraitį,išmokytigaspadinauti.LabaipadėjoKretingoje,grafoTiškevičiausrūmuoseįkurtažemėsūkiomokykla.JojesavolaikumokėsiMonika,Antanas,Aurelija,Jonas.Atkūrusnepriklausomybę,valdžiarūpinosi,kadkaimojaunimasšviestųsi,mokėtųūkininkautiirištikrųjųeitų„vientakaisdorybių”.Buvoapčiuopiamiiršitųmokslųvaisiaimūsųūkyje.Antanas užsiaugino sodinukų ir įveisėsodą,kuriokeliosobelaitėsirdabarlikusios.
Monika davė impulsą įsirengti inspektus, vieninteliusvisamePakutuvėnųkaime,augintipomidorusirkt.daržoves.Apie 1934m. Babrungėnuosemirė baba Bražinskienė.Dėdė Jonas ūkyje liko vienas.Tačiau, kaip esu rašęs, joūkininkavimasneviliojo.TetaPetronėlėSerapinienė turėjoviltį kaimynystėje esančią tėviškę prisijungti prie savoūkio.Tokiamvariantuipasipriešino jos seserys Ivinskienė,Raudienė ir Stonkienė. Į pagalbą dėdei Jonui jos pasiuntėpusbrolįJonąRaudįirpusseseręMoniką.Monikaitaibuvogeraprogasavarankiškaiūkininkauti.Tėvas,apsižiūrėjęs,kadduktė“begaspadinaudama”dėdėsūkyjeneliktų„senamerga“nuvažiavęsjąatsiėmė.
Monika ištekėjo 1936metais užTelšių apskr. PlungėsvalsčiausSmilgiųkaimobajoroButkevičiausVaclovo,įdidelįūkį(virš60ha).ŠtaikąrašoB.Kviklysknygoje„MūsųLietuva”IVt.85psl:„4kmįpietryčiusnuoŽlibinųyraSmilgiųkaimas.Jolaukuoseyraakmenųsu„Velniopėdomis”.Apiejuospasakojamaįvairiųpadavimų.PagalvienąjųsenovėječiagyvenęskažkoksButkevičiusirturėjęsprijaukintąkauką,kuris jam prinešdavęs įvairiausių gėrybių.Tai pastebėjęžmonėspradėjojįšlakstytišvęstuvandeniu.Nelabasisėmėssmarkiaibėgtiperakmenisirjuosepalikęssavopėdas”.ToturtodarbuvoirkaiMonikatennutekėjoįmarčias.Tėvuinelabaipatikobajoriškažentokilmė.Tačiaumamailabai.IrMonikaaiškino:„užbajoro,kadirpliko,būsiuponia,nemužikė”.Josbajorasbuvoapie15metųvyresnis,išsilavinęs(mokytojas).Jųgiminėjebuvonemažaiišsilavinusiųasmenų.Vyrasbuvoaukštas,šviesausgymio,mandagus.TaipsusikūrėnaujaButkevičiųšeima.
1937m.gegužės31d.gimėmergaitė,pakrikštytaDanute.Normalusūkininkavimasbuvoiki1940ųjųbolševikinėsokupacijosmetų.Tadaapkarpėžemę,įkėlėįnamusnaujakurį,ošeimininkusįtraukėįsąrašustrėmimuiįSibirą.Nuotremtiesišsigelbėjopasislėpę.Kaivokiečiaiišvijobolševikusgyventi
pasidarė ramiau, bet visi buvo baisiai sukrėsti išbėgančiųbolševikųpiktadarysčių,Rainiųmiškeliožudynių.Nenumaldomai artėjo 1944iejimetai. Lieposmėn. rusai užėmėVilnių,okupavodidesnędalįLietuvos.FrontassustojotiesŠiauliais.Raseiniaiėjoišrankųįrankas.Įtampavisdidėjo.Pagaliauspaliomėnesįpasidarėaišku,kadnaujabolševikųokupacija neišvengiama.Tekokinkytis arklius, įsidėti šiektiekdaiktų,drabužių,maisto,šeimynąirtrauktis.Pilnikeliaibuvopabėgėlių.ĮPakutuvėnusButkevičiaiatvykospalio8d.Išpabūklųgriausmodarėsiaišku,kadfrontasvisartėja.Spalio 9 d. rytąButkevičiai susiruošė į tolimesnękelionę.MamaįsodinoįjųvežimąBronelę.ZenonassuJonuįvežimėlįpasikinkėarklįirkartusukitaispabėgėliaispatraukėįVakarus.Sudiev,Tėvyne.MaždaugpotrijųvalandųprieAleksandravoirLiepgiriųjauvykomūšis.NuoKuliųprasiveržęrusaiužkirtokeliąPlungėKretinga.Kasspėjonuvažiavo.Messutėveliuirmamadarlikomenamuose.
Butkevičiai po visokių kelionės nuotykių karo pabaigąsutikoVakarųVokietijoje, amerikiečių zonoje.Atsirado irZenonas.Visi gyvenoperkeltųjų asmenų (DP) stovyklose,sąlygosbuvosunkios.
BetMonikainetrūkoryžtoirenergijos.Buvoįsigudrinusistovyklojenet kiaulęužsiauginti. Ir čia buvoneramu.Kasgalėjo užtikrinti, kad nugalėtojai nesusitars ir neatiduosbolševikams.Kaitikatsirasdavokokiagalimybė,visistengdavosiiššitospavojingosvietosspruktikuotoliau.SudraugeOlgaįAnglijąišvykoBronelė.VėliauZenonassudarėsutartįvyktikirstimiškųįKanadą.TolimojiAustralijapriėmėįdarbuspabaltijiečius:apie1947m.kelionėįItaliją,įlaivąirsudiev,Europa.Visąlaikąvaikščiojustvirtažeme,kelionėjūromisnebuvolengva,pagaliaulaivasprisišvartavoMelburnouoste.Netekętėvynėslietuviaiatvykoį„pažadėtąjąžemę”.
PoPietų kryžiumi. Jų į šitą kontinentą atvyko apie 10000.Niekasčianelaukėsuduonairdruska.Dažnaivietiniaiatvykusiuspavadindavo„bloodybalts”kruviniejibaltai.Vaclovaspagalsutartįturėjokirstimiškus,oMonikaįsidarbinoviešbutyje.Sunkubuvo,reikėjokurtisišnaujo,Danutęleistimokintis.Bet jau buvo ramūs, kadnebepaklius į kruvinas
Monikos namo kieme.Melburnas – Essendon W5. 1989 m.
Stalinorankas.VėliauMonikadirbosiuvėja.Šeima įsigijoMelburnopriemiestyje,Essendonenamą.VaclovaspradėjonegaluotiirMonikalikonašle.MelburnegyvenoirpusbrolisZenonasRaudyssužmonairsūnumiAntanu,taijieartimaibendravo.
NetoliMelburnoDžolongomiestegyvenožemaitisnuoMosėdžio JonasVenckus, kuris liko našliu. Susitarę jienutarė susieti savo likimus.TaipMonika tapoMonikaS.ButkevičienėVenckienė.
(Išrašopabaiga).Amžiauskalendoriusverčiavisnaujusgyvenimometus,o
sujaisvissilpstagyvybinėsjėgos.KartusuMelburnolietuviųbendruomenejiesuviltimiklausėsiapiepokyčiusgimtinėje.ĮtolimąjąAustralijąatvykodaugiautautiečių,padvelkėAtgimimovėjai.1989m.gruodžiomėnesįMelburnoorouostepo45metųsusitikojauniausiobrolioAnicetoirvyriausiossesėsMonikosšeimos.1992m.birželiomėnesįpo48metųMonikairJonelisVilniausaerouosteišlipęišlėktuvoatsistojojauantatgavusiosNepriklausomybęLietuvosžemelės.Aplankojaunebepažįstamas, pasikeitusias gimtąsias vietas ir išvykstavėlatgalpoPietųkryžiumi.DukraDanutė,Monika,grįžusiLietuvon,atsiėmėtėvųirprotėviųilgusamžiusvaldytąžemęir vietoje sunaikintos gimtosios, pastatė naująmoderniškąŽemaitijosbajorųsodybą.
2002m.lapkričiomėn.3d,nustojoplakusiMonikosvyroJonelioširdis.Vėltekopražilusiągalvąpridengtijuodunašlėsgedulu.2004m.pavasarį, sugrįžusi išAustralijos,MonikalikoSmilgiuose.
„2005m.kovo3d.90m.jubiliejus.90kartųpavasariaisžydėjosodaigimtojojeŽemaitijoje.90kartųpakvipusiaisnokstančiaisjavaisvasarųnusinešė
gimtųjųlaukųvėjai.Tiekpat rudenų ir žiemų lietumi bei pūgomis beldėsi į
bakūžiųlangus,įTavoveidąirširdįTavęs nepalaužė jokios vėtros ir nors gyvenimo ruduo
palietėsmilkinius,palikoženklusveideirrankose.Tu kaipBaltojiTėviškėsObelis širdimi išlikai visada
jauna...MielaiMonikutei,sveikatos,gerosnuotaikosirilgoamžiauslinkivisaStonkųGentis“.
InmemoriamA.T.AMONIKASTONKUTĖ–BUTKEVIČIENĖ–VENCKIENĖ(1915-03-03–2007-10-13)
Spalio15d.susirinkogaususbūrysgiminaičiųišŽemaitijos,KaunoirVilniausįŽlibinųbažnytėlę,Plungėsrajone,išlydėtiamžinonkelionėnMonikąVenckienę.Jospusbroliskun.LiudvikasSerapinasišPalangosatlaikėgedulingasšv.MišiasirpasakėįsimintinąpamoksląapievelionėsMonikosilgą,sunkų,meileartimuiirtėvyneipaženklintągyvenimą...
Nuorašas„1956m.lieposmėn.29d.MielamanoMareleirAntanai,Daugmetų prabėgo, kada aš Judviem berašiau laišką.
Gal jau pagalvojot, kad aš Judupamiršau.Aš nepamiršauirnepamiršiuJumisniekados.Aplinkybėsbuvotokios,kadnenorėjauJumsirnegalėjaurašyti.Dabaršiektiekpasikeitė,galimarašytiirsiuntiniussiųsti.Mes–vyrasirduktė–esame,dėkuiDievui,visi sveiki.Ašdirbu siuvykloje.Vyrasdirbaautomobiliųfabrike,turigerądarbą.Duktėmokinasimokytojųseminarijoj.Uždviejųmetųbaigsirbusmokytoja.Dabarjituri 19metų ir nebepažintumėte. Išaugoužmanedu incu(coliu)aukštesnė.Čiaprieprogosprisiunčiamefotografiją.JiJumsbežodžiųdaugkąpasakys.NorėtumėmgautiirJūsųtaippatfotografiją.GalJonassužmonagalėtųatsiųstisavovestuviniųfotografijų.Žinome,kadJūsgeraigyvenate,rašotemums,bet ašnorėčiau Judviem, šv.Kalėdųproga, atsiųstiištolimosAustralijosmažą,mažądovanėlę–paketuką,tiknežinau,kasgeriaubūtų,arišrūbų,arišmaisto.Parašykitman sekančiame laiške. Pasmusdabar yra žiemosmetas.Sniegasneiškrinta,betyrapanašiai,kaipperVisusŠventusLietuvoj.Dažnailyjairšaltasvėjaspučia.Dažnasišmūsųsergameslogomis.Vasarąyraperdaugkaršta.Taigiklimatasnėrasveikasgyventi.DaugnorėčiauparašytiJums,bettrūkstažodžių.LabaiesamepasiilgęJūsųvisų.SiunčiamemesJumsvisiems,visiemsširdingiausiųsveikinimųirlinkėjimų.Kitąsykįdaugiauparašysiu.LauksiuirJūsųlaiškų.Likitsveiki.Sudiev.Bučiuoju Jumisvisus.Sveikas,mielasdėdeJonai!Širdingiausiaidėkojamemusužlaišką,kurismusnudžiuginoirnuliūdino...Džiaugiamės,kaddėdėtokiameamžiujetaipsumaniaiirdailiaiparašeimumslaiškelį.Duok,Dieve,Tausveikatosirilgąamžių,irkadmumsdažnaiparašytumei.
Labų dienų siunčiame Jums irMagdelei ir kitiemspažįstamiems.Sudiev.
Manoadresas:<...>“.
Saulutininkas Jonas Bražinskis.
/ 2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) 11ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Lietuvos pedagogų visuomenė gerai pažįstaprofesorių Leoną Jovaišą. Ir „Žemaičių saulutės“skaitytojai ne kartą skaitėprofesoriaus straipsniusar eilėraščius, publikuotussavaitraščio puslapiuose.Sausio11dienąprofesoriusLeonas Jovaiša atšventėgarbingą savo gyvenimodevyniasdešimtmečio jubiliejų.Gimė Leonas Jovaiša
1921metaissausio11dienąpačiojeŽemaitijosširdyje,Lieplaukėje.Tėvai,AntanasirAntaninaJovaišos,buvoaukštaičiai, pasvaliečiai.1911m.,tiksusituokę,apsigyveno Palangoje, o poporosmetųpersikėlėįLieplaukę. Gausioje šeimoje,kuriojeaugoketurisūnūsirduktė,Leonasbuvotrečiasvaikas.Tėvas,AntanasJovaiša,
buvoLieplaukėsbažnyčiosvargonininkas ir pagrindinis klebono padėjėjas.Šeimagavobutąparapijosnamuose, be to, parapijosžemėje galėjo užsiaugintibulvių ir daržovių.Tačiaugausiaišeimaitobuvopermažai ir, įsigiję prie parapijosnamųesantįpriestatą,atidarė nedidelę maistoprekių,tada–„kolonijaliniųprekių“,parduotuvę.Šeimabuvolabaidarbšti.
PoniaAntaninaJovaišienė,gerašeimininkė,netikdarbavosi parduotuvėje, vedėnamų ūkį, augino vaikus,betirdirbodidelįkultūrinįdarbąkaimobendruomenėje.Visurjosbuvopilna:jibuvoLieplaukės katalikiųmoterųdraugijospirmininkė,angelaičiųorganizacijosglobėjairpadėjėja,rengiamųvaidinimųrežisierė,kitųrenginių organizatorė. Jipatilavinosi,irnorėjo,kadvaikaibūtųišmokslinti.Tėvaitarpusavyjesutarė,
darbštumo, dorovingumo,pagarbaus elgesio ir savitarpiomeilėsmokėirsavovaikus. Nuo pat mažensvaikaiturėjopadėtiparduotuvėje, prižiūrėti gyvulius,nes Jovaišos, kaip ir kitiLieplaukėsgyventojai,vertėsiūkiškai,padėtiparuoštižiemaikuro rinktimiškesausuolius ir kasti durpes,beidirbtikitusnamųruošosdarbus.Vaikaibuvomuzikalūs.Tėvas juos išmokėgroti fortepijonu, smuiku,gitara,todėlvyresnisūnūs,šiektiekpaaugę,vienąkitąlitą užsidirbdavo grodamivakarėliuose.Jovaišos prasigyveno,
ypač, pradėjus tiesti proLieplaukęTelšiųKretingosgeležinkelį.Tačiau1933m.,baigus tiesti geležinkelį,
re gi na ŽuKiEnė
Žy miam Lie tu vos pe da go gui pro fe so riui Leo nui Jo vai šai – de vy nias de šimt me tų
Prof. L. Jovaiša su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi LDK Gedimino 5ojo laipsnio ordino apdo-vanojimo ceremonijoje 2001 m. vasario 15 d.
Prof. L. Jovaiša su žmona ir doktorantais 2006 m.
Prof. L. Jovaiša su žmona, sūnumis, marčiomis ir vaikaičiais 1980 m.
Pirmieji L. Jovaišos mokiniai Anykščiuose.
kaidaugelisdarbininkųišvykoneatsiskaitękrautuveiuž skolon paimtusmaistoproduktus, šeima suvargo.Jovaišos savo krautuvesprekes taip pat buvopirkęskolon,kuriosdabarnebegalėjolaikugrąžinti.Tuo patmetu, 1933ai
siais,Leonasbaigėpradžiosmokyklą, bet tolimesniammokslui nebebuvo lėšų –tėvai turėjogrąžinti skolasužprekes.KaimynųMilašių sūnus
Ignacas mokėsi Plungėskapucinų gimnazijoje. JisLeonui ir patarė prašytipagalbos pas kapucinus.Nusivežė Leoną į Plungęir pristatė kapucinų vyresniajam, tėvuiPovilui.TaipLeonas buvo priimtas įkapucinų gimnaziją, gavovietą bendrabutyje.Aišku,padėjo ir tai, kad Leonotėvas buvo vargonininkas.Užmoksląirišlaikymąpermetus reikėjomokėti triscentneriusbulvių.Gimnazijoje ir bendra
butyjetvarkabuvogriežta.Bendrabutyje gyveno apie120paauglių.Rytą reikėjokeltisanksti,per20minučiųatlikti rytmetines procedūras,mankštą,po to–eiti įbažnyčią šventųMišių irkomunijos, paskui, papusryčiavus, žygiuoti į pamo
kas.Visur – griežtas tylosrežimas: bažnyčioje, perpamokas,didžiulėjepamokųruošimosalėjeirmiegamuosiuose.Mokytisniekasnevertė ir nekontroliavo,kiekvieno tolimesnis likimasbuvojopatiesrankose:nenorimokytis ir tinkamaielgtis–važiuoknamo.Vasarą, atostogųmetų,
pinigų knygoms Leonasužsidirbdavo Lieplaukėsgeležinkelio žvyro kasykloje vežiodamas darbininkams atsigerti vandens,naktįšildydamasjųgyvenamąvagonėlįarvelenėdamasgeležinkeliošlaitus.Podvejųmetųkapucinų
gimnazija buvo uždaryta,likotikvalstybinėprogimnazija, kuriojemokėsi irmergaitės. Leonasmokslątęsė progimnazijoje, o gyvenotebeveikiančiamekapucinųbendrabutyje.1937 m. baigęs Plun
gėsprogimnazijąL.Jovaišaįstojo ĮTelšių gimnaziją,penktą klasę. Į gimnazijąiš Lieplaukės jis važinėjotraukiniu,nestėvaisamdytibutoTelšiuoseneįstengė.Leonasmokėsigerai,ypačsekėsi kalbos, todėl netrukus žemesniųjų klasiųtėvaipradėjojįsamdytikorepetitoriumisavosilpniaubesimokančioms atžaloms.
Žydų gimnazijosmokytojas S.Skeivys rekomendavo Leoną lietuvių kalbosmokytiatsiliekančiusžydųgimnazijos moksleivius,kuriemsreikėjolaikytilietuviųkalbosvalstybinįegzaminą.JopagalbosreikėjoirTelšių rabinųmokyklosabsolventams, kurie taippat turėjo laikyti lietuviųkalbosegzaminą.Žydaiužpamokas gerai užmokėdavo,todėlLeonasjaugalėjoišsinuomoti kambarįTelšiuose ir nebeprašyti tėvųpagalbos.Mokydamasis Telšių
gimnazijojeLeonas akty
viaidalyvavovisuomeninėjemokyklosveikloje:buvoliteratųbūrelio,ateitininkųkuoposnarys,grojogimnazijosorkestrėlyje,dalyvavorengiamųvakarųprogramose,labaigražiaideklamavoeilėraščius,patspradėjorašytonovelesireiles.TodėlLeoną pažinojo visa gimnazija,netirmes,1939m.pirmosklasėsmokinės.1939 m. rudenį nuo
skrandžiovėžiomirėtėvas.Poporosmėnesių,likvidavusi Lieplaukėje parduotuvę,mama sumažaisiaisvaikais,MariumiirRegina,išsikėlėgyventiįPlungępasvyriausią sūnųČeslovą, odar po pusmečio įsikūrėgimtajame Pasvalyje. Čianuomojo kambarius gimnazistams, gamino pietusviengungiamsvaldininkamsbeiužsidirbdavosiuvimu.Atėjo1940m.birželio15
d.Leonastadabaigėseptynias klases.Telšiųmiestogrindiniutraukėsovietiniaitankai, prasidėjoLietuvosokupacija.Leonasnegalėjosu tuo susitaikyti, kaip irdaugelisjodraugų.Mažame
ateitininkų būrelyje slaptasusitarta tęsti ateitininkųveiklą,organizuotistrijulėmis, tęsti darbą „Dievui irTėvynei“.MinintSpaliorevoliuci
josšventesTelšiuosebuvonuplėšytosraudonosvėliavos.Prasidėjoareštai.Buvosuimtas ir Leono draugasHermenegildasŽvirždinas.Leonas nuėjo pas suimtojodraugąZenonąTarvainįpasiteirauti, kas nutiko.TačiauZenonastaippatjaubuvo areštuotas, o prie jonamųlaukėpasala.Leonasbuvo sulaikytas ir nuvestas į NKVD. Tardytojaireikalavo prisipažinti, jogjis priklausąs pogrindineiorganizacijai, vertė išduotiorganizacijos narius. Tačiau tiesioginių įkalčių jieneturėjo,irkitądienąLeoną paleido, uždraudę kamnorspasakotiapiesuėmimą.H.ŽvirždinasirZ.Tarvainiskarui prasidėjus nužudytiRainiuose.
B.d.
Vilnius
Lieplaukėje susitiko seni kovų draugai: Apolinaras Liuti-kas, (centre) ir L. Jovaiša (dešinėje).
2011 m. sausio 28 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (667) / 12 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Savaites ese. .
Draugijos „Saulutė“ 2011 metų programa „Regiono kultūros laikas
“Žemaičių saulutėje“
Rengėjas -DRAUGIJA „SAULUTĖ“Savaitraštis leidžiamas nuo 1994 m. spalio 4 d.
Laisvės al. 19LT-90157 PlungėTel.: (8 448) 72 372, 72 375E. p. [email protected]
Redaktorius - Kristina PaulauskaitėPavaduotojas - Dainius SobeckisKalbos redaktorės - Genutė MatevičiūtėVilma Mosteikienė
Korespondentai: V. Liutikaitė, R. Žukienė,K. Vaitkus, A. Veitienė, J. NavickaitėRinko - Z. Jonušaitė
LeidėjasUAB „Plungės žinios“Vytauto g. 9B, LT-90123 PlungėTel./faks.: (8 448) 71 012, 70 400.
Tiražas - 1 500 egz.
Spaudė UAB „Skalva“ (Kretinga). 2 spaudos lankai. Straipsnių ir laiškų autorių nuomonės gali nesutapti su redakcijos nuomone. Maketavo Žydrūnas Pilitauskas (Vytauto g. 9B, LT-90123 Plungė. Tel.: (8 ~ 448) 70400, 8 ~ 682 56996. E. p. [email protected]).
Atkelta iš 7 psl.
Dau gia vai kė šei ma – aso cia lu mo po žy mis?
Ani ce tas sTOn kus
Bend ra vi mas su dū še lė misŽvelgiupro„istorinio”mūsųnamolangą.Peizažasru
deniškas:medžiaibežaliorūbo,dienaapniukusialsuojadrėgme.Mūsųnamas„istorinis”,nespriešpusęamžiausMarijampolėje(tadaKapsuke)buvopirmassulipdytasišmonolitinių.Tadačiaapsigyvenoaštuoniasdešimtjaunųšeimų.Aplinkaapsodintamedeliais,vaikučiamsįrengtažaidimųaikštelė.Šiandientiesodinukaijaupraaugopenkiaaukščiostogą,opirmuosiusnaujakuriussuskaičiuotiantpirštų.Keičiasikartoskeičiasimetų laikai.Atšilus,lapojantmedžiams,pasigirstapavasariobalsai.Mažieji,sparnuotikeliauninkaigrįžtaįgimtąsiasvietas.Kaikuriems,atvykstantiemsiššiaurės,irpasmusAfrika.Štai,matau,kaippriešaislieposšakomisbėgiojažalispindulėliai grįžomanozylutės.Vaikystėjemamasakydavo,kadpaukšteliai„mažųmirusiųkūdikėliųdūšelės”.Tikiu,nes irmanotryssesutės irdubroliukaimirėnesulaukętrijųmetukų.Apie19461947metus,kaiPlungėjesovietaiuždarė
vienuolyną,likovienasvienuoliskapucinas.EidamasBirutėsgatve,pamatęspaukštelį,ištiesdavorankąirtasnutūpdavoantdelno.Tątekoirmanregėti.Žmonėssakė,kadjis„šventas“žmogus.Manobendravimassu„dūšelėmis”prasidėjogalpriešpenkiolikametų.Vienąspaliodienąsnapeliuįlangąpasibeldėmažas,žaliaspaukštelis.Suprataualkanas.Užlangopakabinaužaliųlašinukų.Patiko.Tuojpasikvietėdaugiaudraugųargiminaičių.Nenorėdamasjųnuodytivien„cholesteroliu”,padariaulesyklėlęirpabėriaukitų„maistopriedų”trupinių,kruopų.Lesa.Pavasarį,atbundantgamtai,jieišskridosavokeliais.Rudenįgrįžojaudidesnisbūrelis.Taipkasmetgrįžta,peržiemoja,oatšilus,„sudiev“Anicetai.Pereilęmetųgerokaiprasigyvenautųskraidančiųturistų.Prieš trismetus jau stacionariai ir vasarą apsigyvenomėlynųjų,juodųjųirilgauodegiųzylučių.Jomslašiniųnebereikiamėsiškųpatiekalųsurandamedžiuose,betsausainiųtrupiniaispasmaguriautimėgsta.Tai,pribrendoreikalas„įkurti“sparnuočiųturistinęsodybą”.Prieišorinėslodžijosplokštėspusėspakabinau,tamsiainudažęsketuriaspenkiųlitrųplastikinestalpas.Išpjoviaulandas.Antpalangėsištokiostalposprikabinaulesykląsvetainęsudviemįėjimais,šaliaišdviejųpaguldytų„bambalių”suįėjimaispadariausmulkesnes„zabiegalkas”.Nutūpimuiirpastraksėjimuinuopalangėsikilodžijosturėklųprimontavauslidžiųlazdą.Visus„statinius”„apželdinau”žaliomisplastikinėmisgirliandomis.Turistiniskompleksasįgijopopuliarumą.Čiaatskrendaįvairiųrūšiųzylutės,žvirbliukai,peršalčiuslašiniaispasistiprintiatsilankoirgenelis.Vasarąpasirodoalksninukių,lakštigalėliųirkitokiossmulkmės.Kartais,radusipravirąlangą,kokiazylutėsumanoišarčiaupažvelgtiįžmogauspasaulį.Įskrenda,nutupiataiantspintos,paveikslo,šviestuvo,televizijosrodomamuilooperanesukeliajokiųemocijų.Pasižvalgoiršaunaatgalantlieposšakosįlaisvę.Manobūstasjaididelisnarvas.Norsseniaibendraujusu„dūšelėmis”,betištiesusrankądarnėvienanenutūpėantdelno.Nesu„šventasžmogus”.Žinau,ateispavasaris,manoviešnios išskris savaiskeliais; iš pietųvasarotiirvaikučiųperėtiatskriskitos.Taipirbendraujusudūšelėmis.Kartaismataukaipkuri,atsitūpusiantgirliandosšakos,stebiprolangąmane„homosapiens”,gyvenantįnarve.
Marijampolė
Ieva tvarko Laiconų biblioteką.
ore tvyrojo kažkas slegiančio,tarytumkalėjimebūtum.Personalui išsakęsavopojūčius,nustebomeišgirdę, kad1900m. statytame pastate anksčiautikrai būta kalėjimo.Kasgalėtųpaneigti,kadčiajaubeveik60metųdvasiškainesiluošina nepavydėtinolikimovaikai?Skaičiuotisvetimus pinigus yra negražu, tačiau globojamųvaikųišlaikymuiskiriamoslėšosyramūsų,mokesčiųmokėtojų, pinigai.Todėlnatūraliaikylaklausimas,kodėl valstybė taip beatodairiškai juos švaisto.Žiūrėkite: 1 globotinioišlaikymui šeimoje vyriausybė skiria 520 Lt,šeimynoje (tai tokia didelė šeima) – 1040Lt, oįvairiuoseLietuvosvaikųglobos namuose ši sumasvyruoja nuo maždaug1500Ltiki2500Lt.Kurgidingsta tas 10002000Ltskirtumas nuo kiekvienovaiko permėnesį?Šaliesmastu per metus, skaičiuojantapie5000vaikų,susidaro 60120mln.Lt.Atsakymaslabaiaiškus–1 vaikas globos įstaigoje„išlaiko“apie1darbuotoją.Tiksliau,messujumisišlaikometuoskelistūkstančiusžmonių.Išpažiūrosvaikųteises
ginantys įstatymai gal irnėra tobuli, bet tikrai neblogi. Tai sistema prie
šinasi.Grandinėje „tėvųšeima–vaikųnamai–globėjų šeima“ didžiausiaskliuvinysvaikoraidaiyravaikų namai. Ten patekus, ištrūkti sunku. Tiksulaukuspilnametystėsarbaigusmokyklą, visiškainepasiruošęs gyvenimuibūsi „išstumtas“ tiesiai įišgyvenimosūkurį.O kaip išgyventi, jei
niekada nematei šeimosmodelio, neįpratai gerbtivyresnius,neišmokaidirbti,skaičiuotipinigus?...Taipirdauginasivaiknamių„augintiniai“ (kitaip jųnepavadinsi),kuriųpalikuoniaineretai kartoja savo tėvųgyvenimokeliąirsugrižtaįtaspačias„bagadelnes“.Tik globėjų šeima (ir
niekas daugiau) gali bentiš dalies ištaisyti gamtosklaidasirsuteiktigalimybębetėvųarjųpriežiūroslikusiems vaikams pasirengtigyvenimuiirišliktisocialiais.
Tikraidžiugu,kadJumsirJūsųžmonaigyvenimassuteikė tokią galimybęaugintine tiksavo,bet irsvetimus vaikus. Norėtųsi, kad tokių galimybiųDievas suteiktųdaugeliuišeimų.Gerb.E.Laiconai,dėkojuJumsužtokiasįdomiasirjaudinančiasmintisšiaskaudžiatema.
Plungė
Mūsų vaikai mokosiįprastinėse mokykloseSeredžiuje,Veliuonoje irVilkijoje.Krūviai –ganadideli,todėlapiepapildomąmokymąsi(jeigutoksirbūtųtuosemiesteliuose)nevertairmąstyti.Kasnori,lankoįvairiusbūrelius.Aukštasismokslas,mūsųnuomone, jųpačių reikalas. Jeinesugebės įstoti įvalstybėsapmokamąvietą, tegu susimoka patysarbavisainesimoko.Augėsugebėjo.Kita vertusmes daug
dėmesio ir lėšų skiriame ugdymosi galimybiųpalaikymuinamuose.Turime gausiai įrankiaisaprūpintas dirbtuves, didelę biblioteką, 4 kompiuterius ir 4 atskirasinterneto prieigas.Yrasąlygosfiziškai lavintis:pamėtyti ar paspardyti kamuolį,maudytis irplaukti,slidinėti.Beto,kasmūsųgalva
svarbiausia, mes sudarome sąlygas vaikamspatiemsužsidirbtipinigų,atliekant įvairius darbusmūsųgalvijųirasilųūkyje.Nauda keturguba: vaikaimokosidirbti, jieužsidirba,mumsnebereikiaduotijiemspinigųirnereikiaieškotisamdinių.ŠtaipriešdumetusBenas suDeividu,teturėdami15metų, susidėjęūkyjeuždirbtus savopinigus, nusipirko naująmotorolerį.Mesjiemstikrainebūtumejopirkę.Daiktų ar paslaugų
trūkumas skatina žmogų siekti patenkinti savoporeikius, įgyvendintisvajones. Ir atvirkščiai:pertekliujeauga„lepšiai“,vėliau nesugebantys savimi pasirūpinti. Štai,Sicilijoje tėvai išlaikoir globoja savo vaikusiki maždaug 30metųamžiaus.Argalipaskuitoks „peraugęs vaikas“sukurti pilnavertę šeimą?Daiktų kiekis ir aso
cialumasnėrataiptampriaisusiję,kaipdaugkasgalvoja.Žodžiuasocialusapibūdinamas „nevisuomeniškas,kenkiantisvisuomenei;pasyvus,abejingas visuomeniniamssantykiams“asmuo.Taigi,kaipmatote,asocialiugalima „pakrikštyti“ irneturtingąvagį, ir turtingą verslininką, ir aukštąpareigūną, ir net tautos
išrinktąjį.Viskaspriklausonuo asmens santykio suvisuomene,josnariais,betnesuturtu,daiktųkiekiu.
Ko kia Jū sų žmonos ei li nės die nos die not var kė?Editakeliasi06:30val.
kartusumoksleiviais;06:30–07:30val. pata
rimaivaikamsdėlmaisto;pusryčiųpasiruošimo,susitvarkymo, pasirengimomokyklaipriežiūra;07:3009:00val.namų
ruoša; karvėsmelžimas,pienoperdirbimas;09:00val.pusryčiai;09:3013:00val.darbas
pagalpasirinkimą;13:0014:00 val. pietų
gaminimas;14:00val.pietūs;15:0018:00val.darbas
pagalpasirinkimą;19:00val.vakarienė;19:3023:00 val. lais
valaikis.Indusplaunairkamba
rius tvarko patys vaikaipagal nustatytą grafiką irapimtis. Tereikia jiemspatarti, prižiūrėti darbųkokybę.
Ko kios šven tės Jūsų na muo se pa čios links miau sios?Gimtadieniai.Mes juos,
kaip taisyklė, jei tikgamtapalanki, švenčiameprielaužo.Naujiejimetai taippatlaukiami.Neipagoniškų(tikrųlietuviškų),neireliginiųšvenčiųmesnešvenčiame.Tainemūsųpasaulis.
Koks Jū sų po žiūris į tai, kad mū sų įsta ty mai la bai sunkai lei džia įsi vai kint ar pa siimt glo bon vai kus iš vai kų namų, in ter na tų? Juk bet ko kia nea so cia li šei ma vai kui daug ge riau ne gu vals tybi nės prie glau dos, ku rio se ir iš lai kymas vai kui yra daug bran ges nis, nei pašal pos glo bon paimtam vai kui?Jūslabaitaikliaipaste
bėjote: kiek bebūtų lėšųskiriama vaikų namams,jievistiektebusprieglaudos, „bagadelnės“. Kaiprieš aštuoneriusmetuspirmą kartą apsilankėmeViešvilės vaikų globosnamuose (Jurbarko raj.),nustebinokeistasjausmas.Nepaisanttvarkos,švarosirvisurmatomogerbūvio,