Embed Size (px)
Citation preview
2
Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampasu autoriø nuomone
Numeryje:
VIRÐELIUOSE: Þiemos ðermukðnis
(S. Birgelio nuotr.)
LENKIJOS LIETUVIØDVISAVAITINIS ÞURNALAS
Leidþia: Lenkijos lietuviø draugija,16-500 Sejny, 22 Lipca 9,tel. (0 87) 5162125.
Redaguoja: I. GASPERAVIÈIÛTË(vyr. redaktorë), P. VITKAUSKAS(redakcijos sekretorius),S. BIRGELIS (techn. redaktorius),B. BURDINAITË-OÙÓW(stilistë, korektorë).Korespondentai:Þ. MAKAUSKIENË,P. MAKSIMAVIÈIUS.Konsultuoja redakcinë taryba.Redakcijos adresas: 16-515 Puñsk,Mickiewicza 23, tel./faks. 5161416.Seinø skyriaus adresas: 16-500 Sejny,22 Lipca 9, tel. 5162125."AUÐROS" ADRESAS INTERNETE:http://www.ausra.plhttp://www.punskas.plE. paðto adresas: [email protected] "Auðros" leidyklosspaustuvë.Numeris pasiraðytas spaudai 2005 12 14.Rankraðèiai taisomi ir trumpinamiredakcijos nuoþiûra.
" A u ð ro s " p r e n u m e r a t a2006- i e s i e m s :
* Palenkës vaivadijos gyventojai"Auðrà" gali uþsiprenumeruotivisuose vaivadijos paðtuose ir"Auðros" redakcijoje (24,00 zlmetams).
* Kiti Lenkijos gyventojai turisiøsti pinigus á "Auðros" redakci-jos sàskaità: B.S. Sejny O/ PuñskNr. 84935400070070070005760001su prieraðu "prenumerata"(24,00 zl metams).
* Uþsienio prenumeratà priima:Oddziaù Warszawa Ruch S.A.,ul. Towarowa 28, 00-958 Warszawa.Uþs. pren. kaina: 112 zl (oro paðtu),64 zl (paprastuoju paðtu).
Zrealizowano przy wsparciu finanso-wym Departamentu Wyznañ Religij-nych oraz Mniejszoúci Narodowychi Etnicznych MSWiA.
Aktualijos ............................................................................... 3
Ávykiai, problemos, nuomonës
Narkotikai � jau ir kaimo jaunimo problema ............................. 4
Lietuvos farmacininkai traukiasi ið Lenkijos ............................ 5
P. MAKSIMAVIÈIUS A. Smitho centro raportas
apie Lenkijos paþangà ............................................................. 6
A. UZDILA Þiburys jau dega ................................................. 8
T. LEWANDOWSKI Lietuvis karys ...................................... 14
Ðvietimas
B. ÈËPLIENË, V. VALENSKAITË Svajoniø mokykla ............. 16
Mokytojø konferencija Punske ............................................. 18
D. MIKALAUSKIENË Tautinës, kultûrinës ir ðvietëjiðkos
veiklos ryðiai tarp Seinø kraðto ir Lazdijø .............................. 19
O. VIRBYLIENË Mokslinë�praktinë konferencija .................. 23
Kultûros baruose
J. JONUÐONYTË Punsko �Dzûkija� dainavo Maironiui! ...... 24
�Dzûkijos þvaigþdutës� 2005 m. ............................................. 26
Kronika ................................................................................ 28
Spauda raðë .......................................................................... 31
Kvieèiame lankytiSauliaus Paukðèio parodà
�LIETUVA ÐALIA LIETUVOS�.
Ji eksponuojama Seinø lietuviø�Þiburio� mokyklosII aukðto koridoriuje.
3
Aktualijos
Punsko savivaldybës vaikø darþelisðirdingai dëkoja uþ piniginæ paramà tautiniams
drabuþiams ásigyti(projektas �TAUTINIØ RÛBØ GROÞIS�):
1. KANADOS LIETUVIØ FONDUI (1.000 Kanados dol.);
2. LIETUVIØ FONDUI JAV (500 JAV dol.);
3. SUVALKØ KRAÐTO LIETUVIØ IÐEIVIJOS SAMBÛRIUI KANADOJE (500 Kanados dol.);
4. TAUTINIØ MAÞUMØ IR IÐEIVIJOS DEPARTAMENTUI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOSVYRIAUSYBËS (2.000 Lt).
Dëkojame profesorës Marijos Kulikauskienës dirbtuvei Vilniuje uþ graþiø tautiniø drabuþiøpasiuvimà. Ðirdingai aèiû tariame ir visiems tiems, kurie padëjo ágyvendinti projektà.
Punsko darþelinukai su naujaisiais drabuþiais
4
Narkomanija tampa ne vien miestø jaunimo prob-lema. Kvaiðalø platintojai uþkariauja kaimus ir maþusmiestelius, kur � kaip rodo tyrimai � jau 10�12 metøvaikai susiduria su narkotikais. Daþniausiai narkoti-kai platinami diskotekose, kurios kaip grybai po lie-taus dygsta kaimuose arba miestø pakraðèiuose. Spe-cialistai aliarmuoja: tëvai, domëkitës, kà daro jûsø vai-kai savaitgaliais, kur, su kuo ir kaip praleidþia laisva-laiká.
� Narkotikai � tai vis didesnë kaimo problema. Jøgalima nusipirkti visur � ir neturtinguose �pokolchozi-niuose� barakuose, ir pietø Lenkijos kaimuose, kuriedar taip neseniai buvo tradiciniø vertybiø tvirtovë. Nar-kobiznis � tai aukso kasykla, o kaimas yra nauja, labaipatraukli ðioms �prekëms� rinka, juolab kad miestusjau seniai pasidalijo stambios nusikalstamos gaujos, irnaujokams èia jau ankðta. Narkotikø platintojai traukiaá kaimus, nes èia maþiau policijos ir pareigûnai turi ma-þiau patirties ðioje srityje.
Narkotikai, alkoholis, seksas � tai kaimo ir maþømiesteliø diskotekø kasdienybë. Diskotekose links-minasi vis jaunesni þmonës, galima sakyti, vaikai �nes 13�14 metø mergaitës, striksinèios skambant �dis-co polo� muzikai, jau nieko nestebina. Mat supuvu-sio miesto ir konservatyvaus, sveikos moralinës gy-vensenos kaimo stereotipas jau seniai nebeaktualus.Prieðingai, jaunimo problemomis uþsiimanèiø specia-listø nuomone, bûtent mieste tëvai geriau priþiûri vai-kus. Gal todël, kad èia daugiau pavojø. Todël ir ádë-miau vaikus stebi. Juk nuolat girdi apie ávairias akci-jas prieð narkotikus, alkoholá, rûkymà, o daugelyjemokyklø mokiniai tikrinami, ar nevartoja svaigalø. Tuotarpu kaime tëvai vis dar savo vaikø pramogas verti-na pagal savo paèiø jaunystës pavyzdá: jaunimui rei-kia iðsiðëlti. Esà ir mes, kai buvome jauni, ëjome áðokius, ir mes kartais alaus ar ko nors stipresnio ið-gerdavome. Taèiau kaimo vakarëliai prieð dvideðimtmetø, kur geriausiu atveju uþklysdavo jaunimas ið
kito kaimo, nuo dabartiniø diskotekø, kur suvaþiuojaávairaus plauko lankytojø ne tik ið apylinkës, bet ir iðtoli, kartais labai toli, skiriasi kaip dangus ir þemë.Arba tiksliau � kaip dangus ir pragaras.
Alkoholis gal ir nëra naujovë kaimo jaunimui, betniekuomet jo vartojimas nebuvo net taip nekontro-liuojamas kaip dabar. Vieða paslaptis, kad diskoteko-se nëra problema nepilnameèiams nusipirkti alaus.Teoriðkai savivaldybës ir policija turi ginklà � galinubausti savininkà ir uþdaryti tokià diskotekà ar ba-rà, bet praktiðkai tai nepaprastai reti atvejai. O prie todar prisidëjo narkotikai. Specialistai perspëja, kad al-koholio ir narkotikø miðinys atpalaiduoja bet kokiusstabdþius: ir principus, ir pagarbà savo kûnui. VienoLenkijos universiteto atlikti moksliniai tyrimai paro-dë, kad kaime 20 procentø jaunimo bent kartà bandënarkotikø. Ir kas blogiausia � siekianèiø svaigalø nuo-ðimtis kasmet sparèiai auga.
Neaktualus ir kitas stereotipas � esà narkotikusvartoja tik turtingø tëvø vaikai, nes jie daug kainuoja.Jeigu viena tabletë ecstasy kainuoja 2,50 zl, o marihu-anos �jointas� � 4 zlotai, tai akivaizdu, kad narkotikasyra áperkamas net neturtingiausiø ðeimø vaikams.
Kaime svaigalai prieinami labai lengvai. O ir pa-klausa yra didelë � nes kaimo jaunimas nori �susily-ginti� su miestu. Mat kaime nëra perspektyvø, nëradarbo, nëra ko veikti laisvalaiká. Ir vienintelë pramo-ga daþniausiai lieka diskoteka, kur liejasi alkoholis,driekiasi marihuanos kvapas, o èia pat galima ir pasi-mylëti. Specialistø nuomone, narkomanijos ir alko-holizmo plitimà kaime gali sulaikyti laisvalaikio orga-nizavimas, ir ne vien mokykliniam jaunimui.
Gráþtant á savo �kiemà� � Punske jaunimas tikraituri plaèias galimybes, nes ir mokykloje, ir kultûrosnamuose veikia gausybë ávairiausiø bûreliø, organi-zacijø, kur galima ne tik iðbandyti savo gabumus, betir protingai praleisti laisvalaiká.
(þm)
NARKOT IKA IÁvykiai, problemos, nuomonës
� JAU IR KAIMO JAUNIMO PROBLEMA
5
Prieð ketverius metus þygáá Lenkijos rinkà pradëjusiLietuvos farmacijos bendrovë�Eurovaistinë� (lenk. �Euro�Apteka�) traukiasi. �Euro-vaistines� perka Lenkijosfarmacijos grupë. Atrodo,Lietuvos farmacininkai buvopriversti kapituliuoti prieðsolidarø lenkø vaistininkøboikotà.
Dar pernai Tomas Mokrikas, �Euro�Apteka�valdybos pirmininkas, tikino, kad jo firma nesi-rengia kapituliuoti ir pasiduoti lenkø farmacinin-kø, kurie paskelbë karà lietuviams, spaudimui, irbrëþë tolesnës veiklos planus. Tarp kitko, tiki-no, kad iki kitø metø pabaigos Lenkijoje jauveiks ðimtas �eurovaistiniø�. Taèiau ðie planaiþlugo, ir lietuviai traukiasi ið Lenkijos rinkos,parduodami visoje ðalyje veikianèiø 60 �euro-vaistiniø� Lenkijos farmacijos grupei (PGF).
Kai tik 2001 metais lietuviai farmacininkai ákë-lë kojà á Lenkijà, iðkart susidûrë su dideliu lenkøvaistininkø prieðiðkumu. Iki ðiol rimtesnës kon-kurencijos nepatyrusios lenkø vaistinës sukilo,kai pamatë, kad klientai pradeda slysti ið jø ran-kø, eidami pirkti �pas lietuvá�. Garsiausia �euro-vaistiniø� marketingo akcija � �Vaistai uþ vienàgroðà� � nuskambëjo per visà ðalá. Uþ vienà gro-ðà buvo parduodami visø pirma kompensuojamivaistai, kurie lenkiðkose vaistinëse kainuoja ke-lis zlotus. Todël nenuostabu, kad pasklidus gan-
dams apie �dovanai� dalijamus vaistus, á �eu-rovaistines� plûstelëjo klientai, daugiausiapensininkai, kurie ir buvo pagrindiniai vaistøvartotojai.
Lenkai vaistininkai, susidûræ su tokia kon-kurencija, pradëjo taikyti nestandartinius gy-nybos metodus. Kaþkas skleidë gandus, esà�eurovaistinës� � tai rusø mafijos kapitalas, kadten prekiaujama narkotikais, ir panaðiai. O ofi-cialiai lietuviai buvo apkaltinti dempingu.
Bet dar didesnë problema, su kuria susidû-rë lietuviðka bendrovë � tai apsirûpinimas vais-tais. Nemaþai didmenininkø, prekiaujanèiø vais-tais, neprailgino su lietuviais sutarèiø, bijoda-mi lenkø vaistininkø boikoto. Susivienijæ á for-malias ir neformalias organizacijas bei �susi-ðaukdami� per internetà lenkai vaistininkai su-darë �juoduosius� sàraðus firmø, kurios teikialietuviams vaistus. Ir ragino jas boikotuoti. Did-menininkai suprato, kad tai ne juokai. Pernaisutartá su lietuviais nutraukë didþiausia Lenki-jos rinkoje didmeninës prekybos bendrovë� Lenkijos farmacijos grupë (Polska Grupa Far-maceutyczna), taigi ta pati, kuri perka lietuviøámonæ.
Bet ne tik apsirûpinimo vaistais problemakamavo lietuviø ámonæ. Tarp farmacininkø bu-vo skelbiama, kad darbas �Euro�Apteka� tink-lo vaistinëse prilygsta iðdavystei, ir kartà �par-sidavæs lietuviui� negausi darbo kitoje vaisti-nëje.
Paradoksalu, kad bûtent ið Lenkijos rinkos�iðvyta� buvo �Eurovaistinë�, priklausantigrupei VP Market, kuri yra stambiausia lenkið-kos produkcijos importuotoja, savo prekybostinkluose vien 2005 m. pardavusi lenkiðkø pre-kiø uþ 30 mln. eurø.
(þm)
LIETUVOS FARMACININKAITRAUKIASI IÐ LENKIJOS
Kaþkas skleidë gandus, esà �eurovaistinës� � tai rusø mafijos kapi-talas, kad ten prekiaujama narkotikais, ir panaðiai. O oficialiailietuviai buvo apkaltinti dempingu.
6
Politiniai pokyèiai Lenkijoje, naujos valdanèio-sios daugumos susiformavimas bei rinkimø kam-panijos metu iðdëstytos programos apie IV Þeèpo-spolitos kûrimà ávairius ekonominës�socialinës rai-dos tyrimo centrus paskatino paskelbti savo nuo-monæ apie dabartinæ valstybës padëtá. A. Smithocentras lapkrièio pabaigoje pateikë savo iðvadasapie Lenkijos visuomenës, ûkio ir valstybës bûklæ.Ðis raportas ádomus tuo, kad apþvelgia padëtá iki2004 m. pabaigos, nurodo tendencijas bei palyginasu kitomis regiono valstybëmis, tarp kitko, Lietu-va.
Keliolika metø vykstantis valstybës pertvarky-mas parodë daug naujø tendencijø visuomenës gy-venime, iðryðkino naujø vertybiø atsiradimà, eko-nominës gerovës naujà supratimà. Atsirado inter-netas, geresni automobiliai, mobilieji telefonai, daugprivaèiø aukðtøjø mokyklø. Taèiau atsirado ir nau-jø reiðkiniø, kurie stabdo valstybës plëtotæ, didinatarp gyventojø disproporcijas. Ið pirmo þvilgsniodaug reiðkiniø net prieðtarauja vienas kitam, pvz.,nors Lenkija pirmauja Europoje pagal naujø smul-kiø ámoniø kûrimà, tuo paèiu gali �pasigirti� rekor-diniu bedarbiø (ypaè jaunø þmoniø) skaièiumi.
A. Smitho centras konstatuoja, kad gyvenimostandartai Lenkijoje per keliolika metø þymiai page-rëjo. Skalbimo maðina, dulkiø siurblys ar televizo-rius jau nëra laikomi ðeimos pasiturimo gyvenimorodikliu. Taèiau vis dar iðlieka didelis atotrûkis nuokitø Europos valstybiø iðsilavinimo lygio atþvilgiu.Suaugusiøjø, turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà, Lenki-joje perpus maþiau negu ES senbuvëse. Beveik pu-së Lenkijos gyventojø gali pasigirti tik pagrindinësar profesinës mokyklos paþymëjimu. Tik nuo 1990m. Lenkijoje þymiai padidëjo studijuojanèiøjø skai-èius. Tam átakos turëjo ekonominë transformacija iratsiradæs naujø darbuotojø poreikis, bet taip patprivaèiø mokyklø kûrimasis. Taèiau nuo 1999 m.stojanèiøjø á aukðtàsias mokyklas skaièius iðliekastabilus. Tam átakos, pagal A. Smitho centrà, turipadidëjæ studijø kaðtai. Kita prieþastis ta, kad aukð-tojo iðsilavinimo ágijimas jau negarantuoja, jog rasidarbà. 1997 m. bedarbiø, turinèiø aukðtàjá iðsilavi-
nimà, Lenkijoje buvo 25 tûkst., tuo tarpu2005 m. � jau net 137 tûkst. Lëtai pleèiasi ir interne-to paslaugø rinka. 2004 m. pabaigoje internautøskaièius siekë 25 proc. visø gyventojø. Tik pusë iðjø teigë, kad internetu naudojasi kiekvienà dienà irmano, jog jis svarbus kasdieniame gyvenime, dir-bant ir mokantis. Tokiai padëèiai átakos turi prasta,ypaè kaimuose, paslaugø teikëjø pasiûla bei visøpirma didelës paslaugø kainos.
2004 m. pabaigoje Lenkija uþëmë 54 vietà pagalsudarytas galimybes plëtoti verslà. Padëtis ðiojesrityje þymiai pablogëjusi, nes dar ne taip seniaiLenkija uþëmë 45 vietà. Ðiuo metu, lyginant su nau-jai á ES ástojusiomis valstybëmis, blogesnis reitin-gas suteiktas tik Slovënijai. A. Smitho centro ana-litikai paþymi, kad ástojimas á ES pagerino visø nau-jai ástojusiø valstybiø, iðskyrus Lenkijà, investicijøatrakcingumà. Tam átakos turi vyriausybiø politika,kuria bandoma ginti savo rinkà, kuriama daugybëteisiniø apribojimø. Daug þalos ðioje srityje Lenki-jai daro labai silpna ir neiðplëtota keliø, ryðiø inf-rastruktûra. Verslo plëtrà sëkmingai stabdo naujøfirmø kûrimo kaðtai bei bûtinybë (steigiant ámonæ)turëti didelá pradiná kapitalà. Analitikai taip pat pri-mena, kad Lenkijoje labai sunkiai sprendþiami sko-lø ið nesàþiningø verslo partneriø iðieðkojimo klau-simai.
2004 m. pagal BVP vienam ðalies gyventojui(perkamoji galia) Lenkija atsidûrë prieðpaskutinëjevietoje tarp naujai ástojusiø á ES nariø. Ðiuo metu jilenkia tik Latvijà. Dar 2000 metais Lietuva pagalðiuos rodiklius nuo Lenkijos atsiliko 7 proc., tuotarpu 2004 m. vienu proc. aplenkë. Ir visos makro-ekonominës tendencijos rodo, kad artimiausiu me-tu Lietuvos ekonominis pranaðumas didës.
Pagrástà nerimà kelia didelis nedarbas. Lenkijo-je nedarbo lygis du kartus virðija ES senbuviø ne-darbo lygio vidurká, o darbo naðumas dvigubai þe-mesnis. Ypaè skaudus yra ilgai trunkanèio nedar-bo reiðkinys, kuris Lenkijoje ir Slovakijoje yra patsryðkiausias visoje ES. O neturinèio darbo jaunimo(iki 29 metø amþiaus) skaièius pasiekë rekordinius40 proc. Palyginimui � Lietuvoje neturinèio darbo
A. SMITHO CENTRO RAPORTASAPIE LENKIJOS PAÞANGÀ
7
jaunimo yra apie 10,5 proc., Prancûzijoje � 22 proc.,Danijoje � 8 proc., Vokietijoje � 14,7 proc.
Nuo 1993 m. lyginant su kitomis (naujomis) ESvalstybëmis á Lenkijà atkeliavo daugiausiai (nomi-naliai) uþsienio investicijø, taèiau pastebima, kadnaujø investicijø tempas ir dydis jau keleri metainuolat maþëja. 2004 m. statistiniam 1 ðalies gyven-tojui atiteko 207 JAV dol. uþsienio investicijø. Tuotarpu Lietuvoje jos siekë 262 JAV dol., Estijoje �520 JAV dol., Èekijoje � 471 JAV dol., Slovakijoje �maþiausiai, 130 JAV dol. Lenkija pagal ðá rodiklá at-sidûrë prieðpaskutinëje vietoje tarp naujø ES na-riø.
A. Smitho centras paþymi, kad Lenkijoje versloplëtrà labai stabdo firmø steigimo dideli kaðtai. Ly-ginant su kitomis regiono valstybëmis, tik Vengri-joje ðie kaðtai didesni negu Lenkijoje. Maþiausi kað-tai yra Lietuvoje, t. y. 3,3 proc. metiniø pajamø percapita (vienam gyventojui), Èekijoje � 9,5 proc., ESsenbuviø vidurkis � 8,1 proc., Lenkijoje � 22,2 proc.,Vengrijoje � 22,4 proc. Ne maþiau problemø versli-ninkams kelia laikas, per kurá daromi áraðai á ipote-kà. Lietuvoje tai trunka tik 3 dienas, Estijoje � 65,ES senbuvëse � 47,5, o Lenkijoje áraðo tenka lauktinet 197 dienas. Ðiuo poþiûriu Lenkijà lenkia tik Slo-vënija � 391 diena.
Nerimà kelia taip pat finansø sistemos stabilu-mas. Kaip raðoma A. Smitho centro raporte, Lenki-joje matoma neþymi valstybës iðlaidø didëjimo irpajamø maþëjimo tendencija. Ðitaip didëja valsty-bës ásiskolinimas. Pajamø struktûra rodo, kad tiki-masi jas gauti daugiausia tik ið 20 ðaltiniø, visøpirma ávairaus verslininkø apmokestinimo, o tai ska-tina juos slëpti pajamas ir veikia darbo rinkà, tarpkitko, didina nedarbà. Gaunamos pajamos ið uþsie-nio, tarp kitko, ES parama sudaro vos 5,1 proc. visømetiniø biudþeto pajamø. Raporte taip pat konsta-tuojama, kad keleri metai Lenkijoje nëra palankiøsàlygø plëtoti verslà. Tai susijæ ne tik su atitinka-mais ástatymais, bet taip pat su ávairiø ástaigø val-dininkø (mokesèiø inspekcija, teismai, valstybës ad-ministracija) darbu. Paskaièiuota, kad ámonëje, ku-rioje vidutiniðkai dirba apie 50 darbuotojø, uþ ávai-riø dokumentø, paþymø, deklaracijø paðtu iðsiunti-mà per metus tenka sumokëti apie 3 tûkst. zlotø, ojø parengimas, uþpildymas tolygus vieno darbuo-tojo darbui per 2 mënesius. Tuo paèiu daugëja irvaldininkø, kurie tuos dokumentus nagrinëja. Len-kijoje ir Èekijoje, norint ásteigti firmà, bûtina atliktidaugiausiai ávairiø procedûrø (apie 10), ES senbu-
vëse statistiðkai � 7, Lietuvoje � 8, Vengrijoje � 6.Dramatiðkai iðaugo Lenkijoje ástaigø, kurios kont-roliuoja ámones, skaièius. 1997 m. jø buvo 29, o2004 metais padaugëjo net iki 40. Ne viena Lenki-jos Vyriausybë anksèiau deklaravo ketinimusspræsti ðià problemà, taèiau ávairiø þinybø ilgai trun-kanèios kontrolës ir toliau stabdo verslininkø dar-bà. Mat pasitaiko ir taip, kad iðvykus vieniems kont-rolieriams dar tà paèià dienà atvyksta kiti. Lenkija,pasak raporto autoriø, negali pasigirti taip pat sko-lø ið nesolidþiø verslo partneriø iðieðkojimo sklan-dþiai vykdomomis procedûromis. Lenkijoje tai trun-ka bene ilgiausiai visoje Europoje. Lietuvoje teisë-saugos ástaigoms vidutiniðkai pakanka 154 dienøbylai iðnagrinëti ir skolai iðieðkoti, Vokietijoje � 184,Vengrijoje � 365, o Lenkijoje vidutiniðkai tai trunka1000 dienø. Tai, be abejo, daþnai labai trukdo plëto-ti verslà.
Raporto autoriai taip pat analizavo valstybësparamos verslui mastà. Paaiðkëjo, kad 1999�2003m. valstybës suteikta 10�11 mlrd. zlotø (daþniau-siai ið privatizavimo fondo) parama lenkiðkoms ámo-nëms net ES mastu atrodo solidi. Taèiau 2001�2003m. tokia parama pasinaudojo tik 20 stambiø ámoniø(akmens anglies kasyklos, laivø statybos ámonës irpan.), kuriø veiklos nuostoliai tik didino biudþetodeficità. Verslininkø problemas didino taip pat klai-dingi Mokesèiø inspekcijos sprendimai. Nors pa-staraisiais metais fiziniø ir juridiniø asmenø skun-dø sumaþëjo, 2003 m. skundø pagrindu panaikintøMokesèiø inspekcijos pareigûnø priimtø sprendi-mø skaièius siekë beveik 40 proc. Vadinasi, kas tre-èias ðiø pareigûnø priimtas sprendimas buvo klai-dingas.
Lenkijoje maþëja biudþeto asignavimas sveika-tos apsaugai. 2005 m. ðiai srièiai skirta 3,8 proc.BVP. Tuo tarpu kitø valstybiø asignavimas þymiaididesnis: Slovënijoje � 5 proc., Vengrijoje � 4,9proc., Lietuvoje � 6,2 proc. Maþiau uþ Lenkijà svei-katos apsaugai iðleidþia tik Estija � 3,1 proc. ir Lat-vija � 3 proc. BVP.
A. Smitho centro parengtas raportas apie vals-tybës bûklæ nenuteikia optimistiðkai. Nors jo auto-riai paþymi didelá Lenkijos pilieèiø verþlumà siekiantpagerinti savo ekonominæ padëtá (smulkiø ámoniøsteigimas, aukðtojo mokslo sistemos plëtra, inter-neto plitimas ir pan.), taèiau nerimà kelia neefekty-vus didelës valstybës resursø administravimas,biurokratinio aparato augimas ir teisinës sistemosnegalavimai.
Petras MAKSIMAVIÈIUS
8
Lengvai rogës paliekavëþes sniege, bet jaslengvai ir uþpustopagairiø vëjai. O argalima áspausti þenkluslaike? Galima, tik nëralengva, nes vakarykðtësdienos ðiandienojnematyti. Dingsta jikartu su saulëlydþiu. Irvis dëlto mûsø brydëslieka istorijoje, tik jøreikia, matyt, protuieðkoti ir ðirdimiskaityti. Jas galimeprimirðti, jas galimeapeiti, bet niekamnepasiseka jø iðtrinti,nes vakarykðtë dienanëra gràþinama irniekam nëra prieina-ma. Ji iðlieka pasislëpu-si uþ þvaigþdþiø.
ÞIBURYS JAU DEGA
PLB Valdybos pirmininkas G. Þemkalnis ir TMID generalinis direktoriusA. Petrauskas prie A. Baranausko paminklo Seinuose (R. Ðlapakauskaitës nuotr.)
Groja LR vidaus reikalø ministerijos reprezentacinis orkestras (A. Maksimavièienës nuotr.)
9
Miela Seinø lietuviø�Þiburio� mokyklos bendruomene,
Gerbiama Lenkijos lietuviø bendruomene,Gerbiami Vysk. A. Baranausko fondo
�Lietuviø namai� atstovai,
ðiandien visa ðirdimi dþiaugiuosi su Jumis. Dþiaugiuosi irsveikinu � dar vienas lietuviðkas þidinys, uþdegsiantis lietuvið-kumo þiburius sveèiame kraðte. Nuo Tëvynës Jus skiria vos ke-lios deðimtys kilometrø, taèiau Jums kasdien reikia prisiminti,jog esate lietuviai. Tikiu, kad ði ðiandien atidaroma mokykla su-stiprins Jûsø � o svarbiausia, Jûsø vaikø � lietuviðkas ðaknis,mokys ne tik gimtosios kalbos, kultûros, paproèiø, bet ir ugdysþmones ir pilieèius Lietuvai, primindama, jog kiekvienas yra lau-kiamas Tëvynëje.
Ðia proga noriu ne tik pasidþiaugti, bet ir padëkoti visiems,kuriø pastangø dëka ði mokykla galëjo atsirasti � dþiugu, kad netik norinèiø á jà eiti yra, bet ir tø, kurie ágyvendina ðiuos norus irsvajones.
Mieli �Þiburio� mokyklos mokiniai, mokytojai, miela mokyk-los bendruomene � dþiaugiuosi, kad suradote savo namus� puoselëkite ir tausokite juos, bûkite kibirkðtimi, uþdeganèialietuvybës lauþà ðiame kraðte. Lai ðiandienos dþiaugsmas nenu-stoja Jûsø lankæs kiekvienà mokyklos gyvavimo dienà.
PagarbiaiLR Seimo narë
Irena Degutienë
2005 metø gruodþio 10-oji� ðeðtadienis, nedarbo dienaástaigose ir mokyklose. Iðimtá pa-daryta Seinø �Þiburio� mokyk-lai. Ði diena skirta jos iðkilmin-gam atidarymui. 10 val. Baziliko-je kun. Vytautas Vaina atnaðau-ja ðv. Miðias, skirtas naujos mo-kyklos Seinuose ávesdinimui ámûsø realybæ. Suvaþiavo ið Lie-tuvos sveèiø � labai laukiamø.Keli autobusai. Susirinko Seinøkraðto visuomenës nariai. Suëjo-me laukti Kristaus atëjimo, ties-dami Jam rankose skaidrø þibu-rëlá, rodantá, kad Kalëdos nebû-sià tamsios. Buvo sveèiø ir iðLenkijos... Ðvietimo ministro pa-vaduotojas Jarosùaw Zieliñski,Balstogës vaivadijos ðvietimokuratorë Zofia Trancygier-Ko-czuk, Seinø apskrities senataMarian Luto...
Nuo altoriaus skamba þo-dþiai � �Kiekvienas þmogus turiágimtà teisæ paþinti Tiesà. Ir jàpaþinti turi teisæ gimtàja kalba.Tada ir ta tiesa nëra iðkraipoma.Ir ji priglûsta arèiau prie ðirdies�.
Ðitie þodþiai buvo iðversti ir álenkø kalbà � tiem keliem garbin-giem sveèiam. Ir buvo jie ásidë-mëti, ir vëliau Lenkijos ðvietimoviceministro Jarosùawo Zie-liñskio pakartoti nuo �Þiburio�mokyklos slenksèio. Suvirpoþmoniø veidai, ðità tiesà ið jo lû-pø girdëdami. Aèiû ministrui uþtokià dràsà.
Miðioms pasibaigus kuni-gas kvieèia sveèius akimirkaisustoti prie vysk. Antano Ba-ranausko paminklo. Iðeiname.Lauke skamba puèiamøjø � LRvidaus reikalø ministerijos rep-rezentacinio orkestro atlieka-mas marðas. Net kepurës antgalvø kelojasi. Miniai stebintLietuvos Respublikos ðvietimoministras Remigijus Motuzas,Lenkijos Respublikos vicemi-
Ðventëje Seinø �Þiburio� mokyklos moksleiviai (J. Gausaitës nuotr.)
10
nistras Jarosùaw Zieliñski, Pa-saulio Lietuviø BendruomenësValdybos pirmininkas Gabrie-lius Þemkalnis, Tautiniø maþu-mø ir iðeivijos departamentoprie Lietuvos Respublikos Vy-riausybës direktorius AntanasPetrauskas ima puokðtes gëliøir, orkestro bûgneliams ðlamant,neða padëti didþio mûsø tautie-èio poeto ir vyskupo AntanoBaranausko pakojuos. Minutetylos ir ið orkestro dûdø skam-ba �Graþi tu, mano brangi tëvy-ne�. Ar svajojo Maironis patektiá tokias iðkilmes ir ðitaip atsidë-koti savo mokytojui A. Bara-nauskui? Ta máslë tik dar labiaupadeda mums jaudintis.
Gatviø sankryþose stovipolicijos maðinos su ðvyturë-liais ir uþtveria kelià vairuoto-
jams, kad eisenai bûtø laisvaskelias á �Þiburio� mokyklà. Pa-reigûnø rodomas dëmesys lei-dþia ir apie juos pagarbiai atsi-liepti.
Orkestras sustoja prie mo-kyklos paradiniø durø. Aidi vals-tybiniai himnai: Dombrovskio�Mazurka� ir Kudirkos �Tau-tiðka giesmë�. Po to minëtieji gar-bës sveèiai kerpa juostà ir atida-ro kelià á mokyklà. Kiekvienas jøtaria þodá, nelyginant tos laumës,kurios bûrë graþuolei ateitá. Visølûpose skambëjo geriausi linkë-jimai. Lenkijos ðvietimo minist-ro iðkilmingai pareikðtà mintá jauminëjau.
Mokyklos viduje vyksta ofi-cialioji dalis, susipynusi su nau-jos mokyklos moksleiviukøgreitomis parengta menine dalimi.Èia norisi dar kartà gráþti prie kal-bëjusiøjø keliø iðsakytø minèiø.
Lietuvos ðvietimo ministrasR. Motuzas jaudindamasis at-Lenkijos ðvietimo viceministras J. Zieliñski ir Lietuvos ðvietimo ir
mokslo ministras R. Motuzas(R. Ðlapakauskaitës nuotr.)
TMID generalinis direktorius A. Petrauskas perduoda raktà mokyklos
11
skleidþia, kà màstæs, vaþiuodamasá iðkilmes. 85-eri metai praëjo nuoto laiko, kai ðiame mieste buvouþdaryta �Þiburio� gimnazija. Irðtai po 85-eriø metø �Þiburio� mo-kykla vël atidaroma. Kaip tai at-sitiko, kad beveik visà amþiø ne-sant jokiø sàlygø skambëti gim-tajai kalbai ji ir vël ið pelenø iðky-la ir, nors jau prislopinta, skardþiaièia vël ima skambëti. Kalbëjo mi-nistras apie pasiraðytas graþiastarpvalstybines sutartis tarp Lie-tuvos ir Lenkijos, kurios, deja, ikiðiandien dar neveikia. Priminë,kad �Þiburio� mokyklos moky-tojai per visus keturis mënesiusnegavo ið Lenkijos valstybës al-gø.
Kalbëdamas Lenkijos ðvieti-mo viceministras J. Zieliñskidaug dëmesio skyrë lenkiðkomsmokykloms Lietuvoje, kuriasdienà anksèiau Vilniuje lankë.Dëkojo Lietuvai uþ tai, kad ji pa-dëjo Seinuose pastatyti mokyk-
là. Dël algø ávykusá nesklandu-mà teisino biurokratinëmis pro-cedûromis. Ir paþadëjo, kad nuonaujø metø mokytojams algosbus mokamos.
Labai svarûs buvo Departa-mento direktoriaus A. Petraus-ko þodþiai:
Noriu pabrëþti, kad Lietu-va ne padëjo mokyklà Seinuo-se statyti, Lietuva jà pastatë...Noriu pabrëþti, kad polonijapasaulyje geriausias mokymo-si sàlygas turi Lietuvoje. Tokiøneturi nei Baltarusijoje, nei Uk-rainoje, nei Londone, nei Pary-þiuje, nei pagaliau JungtinëseAmerikos Valstijose...
Ðitie ir pirmi direktoriaus þo-dþiai salëje buvo sutikti gyvais
plojimais, nelaukiant, kol jie busiðversti á lenkø kalbà. Tai sve-èiams këlë áspûdá. Dëkojo jis irBalstogës architektui ponuiM. Kochañski, kuris, anot direk-toriaus, paëmë ne tokius jau di-delius pinigus, o padarë tikrai di-delá darbà. Priimdavo Lietuvosarchitektø konsultacijas ir gera-noriðkai á jø pastabas atsiþvelg-davo. Ðtai todël ir turime ðá áspû-dingà rûmà.
Pravartu paminëti ir LenkijosLietuviø Bendruomenës pirmi-ninkës Irenos Gasperavièiûtëspaskleistas mintis:
Su XXI amþiumi áþengëmeá naujà gyvenimo kokybæ... Ásto-jome á Europos Sàjungà ir ke-liame klausimà, ar Seinai taip
Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministras R. Motuzas ir Vysk. A. Baranauskofondo tarybos pirmininkas P. Maksimavièius (R. Ðlapakauskaitës nuotr.)
direktoriui A. Vaicekauskui(R. Ðlapakauskaitës nuotr.)
12
ir liks provincijos miesteliu, ogal pasinaudos naujomis gali-mybëmis, kurias suteikia ir geo-grafinë padëtis, ir turtingaskultûrinis bei istorinis pavel-das. Ne kartà këlëme klausimà,kà daryti, kad netaptume skur-stanèia ir amþinai besiskun-dþianèia visuomene. Ði mokyk-la � bandymas atsakyti á já...
Mes esame apsisprendæ,kad ðioje mokykloje vyraujan-èios vertybës bus iðmintis ir do-ra. O prasmingas �Þiburio�vardas � tai mûsø paþadas jo-mis ðviesti ir ðvytëti...
O savo tautieèiams norë-èiau priminti Lietuviø Chartosáraðà: �Mokykla yra tautinësdvasios þidinys. Kiekvieno lie-tuvio kilniausioji pareiga bûtilietuviø mokyklos rëmëju�. Ne-pamirðkime to niekados.
Gráþkime pagaliau á straips-nio pradþià.
1906 metais Marijampolëjeásikûrë kultûros-ðvietimo draugi-ja �Þiburys�. Greit Draugijosskyriai ásisteigë Seinuose irPunske. Vienas svarbiausiø josuþdaviniø buvo atidaryti ir glo-boti lietuviðkas mokyklas visa-me Lietuvos kraðte.
Pradþioje Seinuose buvo ati-daryta mokykla, veikianti tik sek-madieniais. Vienas mokytojø bu-vo J. Grabauskas. Jau 1908 me-tais iðkilmingai buvo atidarytalietuviðkoji Seinø pradþios mo-kykla. Nuotaikà pakëlë Draugi-jos reprezentacinio choro kon-certas. Pirmoji to meto mokytojabuvo Teresë Kryþanauskaitë.Religijos mokë kun. J. Narijaus-kas, lietuviðkos spaustuvës Sei-nuose steigëjas. Kilus karui Su-valkijà ir visà Lietuvà uþëmë vo-kieèiø armija. Oberost vyriausy-bë leido steigti lietuviðkas mo-kyklas. Jos darbà pradëjo jau
1915 metø gruodá. Pirmoji mokyk-la ásisteigë Bubeliuose. 1916 me-tais mokykla duris atidarë ir Sei-nuose. Pasipylë lyg ið gausosrago ir kitos lietuviðkos mokyk-los.
Karas ëjo á pabaigà. 1918 me-tais Vilniuje susirinko LietuvosTaryba ir vasario 16 dienà pas-kelbë Lietuvos nepriklausomy-bæ. Kûrësi valdþios organai. Sei-nuose ásikûrë ðvietimo inspek-toratas. Pirmas inspektorius bu-vo Jonas Dereðkevièius. 1918 m.sausio 15 dienà darbà pradëjoSeinø lietuviðkoji gimnazija, ku-rià ákûrë �Þiburio� draugija. Pir-masis jos direktorius buvo kun.dr. Jonas Totoraitis. Po atosto-gø nauju direktoriumi tapo kun.poetas Motiejus Gustaitis. 1919m. rugpjûèio 16 dienà lankë jà171 moksleivis. Gimnazija ið pra-dþiø dirbo Abramavièiø namuo-se, o 1919 metais persikëlë á na-
Mokyklos atidaryme kalba Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministras R. Motuzas (R. Ðlapakauskaitës nuotr.)
13
mà, kuriame prieð karà veikë �Ðal-tinio� leidykla ir spaustuvë. Tøpaèiø metø dar balandþio 28 die-nà �Þiburio� draugija ákûrë ir ant-rà � mergaièiø gimnazijà. Po ato-stogø èia mokësi 65 moksleivës.Ði gimnazija ir bendrabutis bu-vo ásikûræ vyskupø rûmuose.
Kai 1919 m. rugpjûèio 23 die-nà kilo maiðtas ir miestas atitekoLenkijai, lietuviðkos mokyklos ir�Þiburio� gimnazijos bei kunigøseminarija buvo uþdarytos. Ka-dangi gimnazijos moksleiviai bu-vo iðvaikyti, jie susibûrë Lazdi-juose, ir ten pradëjo veikti �Sei-nø Þiburio gimnazija Lazdijuose�.
�Þiburio� vardas turi giliastradicijas. Mokykla, perëmusi
vardà, turi nepamirðti ir graþiøgimnazijos tradicijø ir þinoti, kadsavo darbà pradeda ne nuo nu-lio. Tai uþgesinta ir vël ásiþiebu-si ðviesa. Gal apie tai galvojoministras R. Motuzas, vaþiuo-damas á Seinus? Gal apie tasðvietimo brydes kalbëjo, þavë-damasis, kad þiburëlis dar nie-kad nebuvo uþgesintas, jis ið-silaikë stipriø ðirdþiø uþuovëjo-se.
Ir dar viena beveik nepaste-bëta problema. �Þiburio� atida-rymui uoliai rengësi Lietuvos þy-mus fotografas Saulius Paukð-tys. Jis pavasará uoliai lankyda-vosi mûsø kraðte ir bandë su-rinkti ðviesoje daug veidø. Aky
sugauta akimirka virsta amþiny-be ir taip lengvai ið èia nepasi-traukia. Saulius rugsëjo mënesábuvo surengæs Vilniuje mûsøþmoniø veidø kolekcijà. Graþiaitàsyk kalbëjo apie þmones, gy-venanèius tëvynëje, bet ðalia të-vynës. Norëjo juos labai paro-dyti èia susirinkusiai publikai.Parodyti, kad á �Þiburio� puotàsuëjo ir jo áamþinti þvilgsniai, kaikurie jau spëjæ su vëlëmis iðskri-sti. Deja, mes praëjome beveikjø nepastebëjæ. Kad bent taip ne-praeitume ateity per gyvenimesutiktus gerus þmoniø norus,nes tai ir sudaro mûsø sëkmiønuobiras.
Algis UZDILA
�Þiburio� mokyklos atidaryme dalyvavæ sveèiai uþdegë þvakutes ant Lietuvos savanoriø kapø Berznyke(P. Maksimavièiaus nuotr.)
14
LIETUVIS KARYSPOZNANËS CITADELËS ATÐLAITËJE ILSISI RAFKAPITONAS ROMAS MARCINKUS.
Britø bendruomenës karokapinëse Poznanëje ilsisi daugkariø, þuvusiø I ir II pasauli-niuose karuose. Keturiasde-ðimt aðtuoni antkapiai mena la-kûnus, pabëgusius ið Þaganiostovyklos Stalag Luft III, tarpjø - kapitonà Romà Marcinkø.Bendruomenës karo kapø ko-misijos sudarytoje kapiniø
knygoje áraðyta, kad Marcin-kus buvo lietuvis, tarnavæskaip savanoris Didþiosios Bri-tanijos karaliðkosiose oro pa-jëgose (RAF).
Prieð karà kapitonas Ro-mas Marcinkus tarnavo Lietu-vos Respublikos karinëje avia-cijoje. 1934 metais dalyvavoreide aplink Europà. Per ðeðio-
15
lika dienø trijø naujai sukonst-ruotø l ie tuviðkø lëktuvøANBO-IV L ekipaþai perskri-do be avarijø deðimt tûkstan-èiø kilometrø. Per II pasaulinákarà Marcinkus kovojo pran-cûzø kampanijoje ir dalyvavo
mûðyje dël Anglijos. Vëliau,paðovus virð Belgijos jo lëk-tuvà, Marcinkus pateko á vo-kieèiø lagerá Stalag Luft III Þa-ganiuje, netoli Zielonos Guros.Èia kartu ákalintøjø vadina-mas �René� prisidëjo savo þi-niomis ir gebëjimais organi-zuojant pabëgimà. Gerai mokë-jo anglø, prancûzø, vokieèiø,lenkø ir rusø kalbas. Dirboslaptame dokumentø klastoji-mo biure. Jo uþduotis taip patbuvo ieðkoti vokiðkuose laik-raðèiuose bet kokios informa-cijos, susijusios su Baltijospajûriu ir Olandija.
1944 m. kovo 24-25 naktá að-tuoniasdeðimt kariø tuneliu�Harry� iðtrûko ið lagerio. To-bulai parengtame pabëgimoplane buvo numatyta, kad�René� su keletu kitø álipsá traukiná, vykstantá á Frankfur-tà prie Oderio. Norëdami suklai-dinti vejanèiuosius kelis kartusperlipo. Deja, pabëgëliai buvoatpaþinti tikrinant dokumentusPiloje.
Tik trys kariai nebuvo su-gauti. Hitleris nusprendë grieþ-tai nubausti akiplëðas. Ásakësuðaudyti penkiasdeðimt pa-bëgëliø, tarp jø kapitonà RomàMarcinkø. Ant jo kapo Poznanë-je uþraðyta mirties data � 1944metø kovo 29-oji.
Tomasz LEWANDOWSKI
Literatûra
1. J. Bàczyk i A. Bilski, 2005, Nastoku Cytadeli Poznañskiej.Przewodnik po cmentarzach,Wielkopolskie Muzeum WalkNiepodlegùoúciowych.
2. Waldemar Rezmer, 1999, Li-tewskie lotnictwo wojskowe1919 � 1940, Toruñ.
3. Anton Gill, 2003, Wielkaucieczka, Warszawa.
4. Pamiætali o Marcinkusie, w:Express Poznañski, 9 listopa-da 2001 r.
5. www.ziemia-lubuska.pl/1793,1758
(Michaù Lamch nuotr.)
16
SVAJONIØ MOKYKLAÐvietimas
Taip vadinasi projektas, kurálaimëjo ir spalio 21 d. vykdytipradëjo dvi mûsø valsèiauslietuviðkos mokyklos: Punskopagrindinë mokykla ir Punskogimnazija. Jo tikslas � plëstikaimo vaikø mokymo galimy-bes, siekiant geriau paruoðtimoksleivius visuomeniniamgyvenimui, pagilinti jø þiniasbei praplësti susidomëjimus irgebëjimus.
Projekte iðskirti prioritetai, ku-riø mokykla privalo laikytis irjuos vykdyti:
1. Sudaryti moksleiviams ga-limybæ gilinti savo þinias ir ge-bëjimus, siekiant palengvinti to-lesná mokymàsi bei profesijospasirinkimà.
2. Ugdyti moksleivius, atsi-þvelgiant á visuomenës poky-èius.
3. Stiprinti mokyklos vaidme-ná, skatinti vietos visuomenësveiklà bendriems auklëjamie-siems ir mokomiesiems tikslams.
SVAJONIØ MOKYKLA
Tiek pagrindinë mokykla, tiekgimnazija daugiausia pastangødëjo á popietiniø uþsiëmimø orga-nizavimà. Mokyklose veikia: da-lykiniai (matematikos, lietuviø kal-bos, lenkø kalbos, Lietuvos isto-rijos, Lietuvos geografijos) beimeniniai (teatro, ðokiø, muzikos,dailës) popietiniai bûreliai. Veikiataip pat vaikø mëgstamiausiossporto ðakos � krepðinio � bûre-lis, korekcinës gimnastikos bûre-
Moksleiviai prie �Lituanikos� Aviacijos muziejuje Kaune
Punsko mokiniai Aviacijos muziejuje Vytogaloje � Girëno gimtinëje
17
lis. Kursime mokyklos internetotinklalapá trimis kalbomis. Pareng-sime informacinius lankstinukus.Priartinsime visuomenei Lietuvoslakûnø Dariaus ir Girëno, kuriøvardu mokykla pavadinta, asme-nybes. Projekte numatyti: folklo-riniai ir teatro apmokymai, amatøseminaras, Jotvingiø stovykla. Beto, bûsiàs labai intensyvus mo-kyklos kultûrinis gyvenimas:vyks koncertai, festivaliai, atvirødurø dienos, paþintinës kelionës.Pramogausime ir kitaip. Organi-zuosime sporto varþybas, iðvykasá kitas mokyklas. Bendrausime netik su kitomis lietuviðkomis mo-kyklomis, bet taip pat ástaigomis,nevyriausybinëmis organizacijo-mis, verslininkais. Su pastaraisiaisbandysime Punsko valsèiuje su-kurti realià ðvietimo plëtros stra-tegijà, tuo paèiu gerindami visuo-menëje mokyklos ávaizdá.
Ið mokytojø parodyto entu-ziazmo galime spræsti, kad pa-sieksime numatytus tikslus.
Linkime sëkmës projektovykdytojams � mokytojams,o vaikams � smagaus, prasmin-go laisvalaikio!!!
Projekto koordinatorësBirutë ÈËPLIENË
Virginija VALENSKAITË
Stasio Girëno gimtinëje
(J. Pykienës nuotr.)Karo muziejuje Kaune
Karo muziejuje Kaune prie �Lituanikos� duþenø
18
J. Marcinkevièiaus �Mindaugas�. Reþ. V. Valenskaitë
Lenkijos lietuviø mokytojødraugija gruodþio 11 d. sukvietëvisus Lenkijoje dirbanèius lietu-vius mokytojus á kasmetinæ kon-ferencijà. Matyt, neatsitiktinaiðiemet organizatoriø tikslas bu-vo priminti senas Seinø ðvietë-jiðkas tradicijas, nes ir konferen-cija vyko dienà po Seinø lietu-viø �Þiburio� mokyklos atidary-mo. Visi skaityti praneðimai bu-vo susijæ su Seinø XIX a. pabai-gos ir XX a. pradþios istorija.Mokytoja ið Sintautø MarijaPuodþiûkaitienë papasakojo apieAntanà Tataræ, lietuviø prozospradininkà, apie aplinkybes, ku-rios lëmë �Þiburio� gimnazijosákûrimà Seinuose kalbëjo Vysk.Antano Baranausko fondo tary-bos pirmininkas Petras Maksi-mavièius, o jo pasakojimà pratæ-së Lazdijø kultûros muziejausdarbuotoja Daiva Mikalauskie-në, daugiau dëmesio skirdama�Þiburiui�, persikëlusiam á Laz-dijus.
MOKYTOJØ KONFERENCIJA PUNSKEJustino Marcinkevièiaus 75-
ojo gimimo jubiliejaus progakonferencijos dalyviai galëjo ap-þiûrëti Virginijos Valenskaitës suPunsko gimnazistais pastatytàspektaklá �Mindaugas�. Jis vë-
liau susilaukë ne vieno þiûrovoypatingø pagyrimo þodþiø.
Konferencijà surengë Lenki-jos lietuviø mokytojø draugijosvaldyba. Pirmininkavo Draugijospirmininkas Juozas Bliûdþius.
�Auðros� inf.
Konferencijos dalyviai (I. Gasperavièiûtës nuotr.)
19
Tautinës, kultûrinës ir ðvietëjiðkosveiklos ryðiai tarp Seinø kraðto ir Lazdijø
Lazdijus bei Seinø ir Punsko kraðtà glaudþiaisieja mokslas, kultûra ir istorija. Atskirais laikotar-piais ðvietimo srityje tai buvæs tarsi vienetas. Jásiejo tautinio�kultûrinio sàjûdþio idëjos, teritori-nis artumas ir kalbos bendrumas. XVIII ðimtmeèiopabaigoje Sûduvoje buvusios tik dvi aukðtesnio-sios mokyklos � Virbalyje ir Seinuose. Jos buvoiðlaikomos dominikonø vienuoliø. 1805 m. prûsøvaldþia dominikonø vienuolynà Seinuose panaiki-no, bet mokykla buvo perkelta á Lomþà, á Suvalkusir dar vëliau á Marijampolæ.
Ðiose mokyklose visi dalykai buvo dëstomi len-kø kalba. Po 1863 m. mokyklos virto rusiðkomis suviena lietuviø kalbos pamoka per savaitæ.
Seinø ir Marijampolës mokyklas baigë daug þy-miø þmoniø. Seinuose mokësi du broliai Olekos.Vienas jø buvo Seinø kunigø seminarijos rekto-rius. Ðiame mieste mokësi þymus pedagogas, ðvie-tëjas kun. Antanas Tatarë, skulptorius Pijus Ve-liuoniðkis, tautos atgimimo þadintojai J. Basanavi-èius, V. Kudirka, J. Jablonskis, P. Kriauèiûnas. Èiamokësi ir abu Seinø �Þiburio� gimnazijos direkto-riai: kunigas dr. Jonas Totoraitis ir kun. dr. Motie-jus Gustaitis. Seinai XX a. pradþioje buvo þymuskultûros centras visoje Dzûkijoje. Nuo 1867 m. bu-vo apskrities, kuriai priklausë Lazdijai, centras. Èiabuvusios kunigø seminarija, spaustuvë, kuriojespausdinti lietuviðki laikraðèiai �Ðaltinis�, �Spin-dulys�, �Vadovas�.
Seinai pasiþymëjo tautinës sàmonës kilimo laiko-tarpiu. Nemaþai nuveikë �Þiburio� draugija. Ji Sei-nuose ákurta 1906 m. Draugijos Seinø skyrius rûpi-nosi pradþios mokyklø bei gimnazijø steigimu. Seinøkunigai A. Sivickas ir A. Petrauskas 1915 m. pasi-kvietë ið Vilniaus mokytojà Stasá Tijûnaitá ir pradëjokurti Seinø kraðte lietuviðkas pradþios mokyklas. Mo-kyklos ákurtos Bubeliø, Klevø lietuviðkuose kaimuo-se, Seinuose ir kt. Taèiau vien pradiniø mokyklø bu-vo maþa.
Karai visuomet pakeièia ir valstybiø gyveni-mà. Byrëjo imperijos, stiprëjo tautø kova uþ nepri-klausomybæ. Didelá vaidmená ðioje kovoje vaidinokunigai ir mokytojai. Po Lietuvos ir Lenkijos vals-tybës padalijimo XVIII a. Lietuvai likus carinës Ru-sijos sudëtyje ir siekiant nepriklausomybës, ðaliaireikëjo ðviesiø þmoniø.
1917 m. balandá á Seinus ið Rusijos gráþo Seinøvyskupas Karosas ir kunigas Jonas Totoraitis. Jøiniciatyva 1918 m. buvo gautas ið valdþios leidi-mas ákurti gimnazijas Marijampolëje ir Seinuose.
1918 m. sausio 15 d. Seinuose pradëjo veikti �Þi-burio� gimnazija. Buvæ 59 mokiniai ir tik 3 mokyto-jai. Tos gimnazijos direktorius kunigas Jonas Toto-raitis dëstë tikybà, lietuviø ir vokieèiø kalbas, istori-jà. Mokytojas Liudas Èepulis mokë matematikos,geografijos, gamtos mokslø, o mokyt. Jonas Dereð-kevièius vedë muzikos ir gimnastikos pamokas.
Pirmieji mokiniai buvo ið Seinø artimiausiø pa-rapijø (ið Seinø � 26 mokiniai, Buèiûnø � 9, Ruda-minos � 5, Lazdijø � 4, Punsko � 4, Leipalingio � 3,Kapèiamiesèio � 2, Smalënø � 2, Kalvarijos ir Ðven-teþerio po 1, Veisiejø � 1, Berþininkø � 1). Mokiniøamþius � nuo 11 iki 16 metø.
1918 m. rugsëjá mokyklos direktorius kun. Jo-nas Totoraitis iðvyksta á Marijampolæ, kur tampaten veikianèios gimnazijos direktoriumi. Prie Seinø�Þiburio� gimnazijos vairo stoja kunigas Motie-jus Gustaitis.
1919 m. balandþio 28 d. atskirai pradëjo veiktiberniukø ir mergaièiø gimnazijos bei parengiamiejikursai suaugusiesiems. Vyskupo namuose ásikû-rusioje mokymosi ástaigoje mokësi 65 moksleivës.Jas mokë vedëja Jerþikevièaitë ir mokytoja ZofijaÈepulytë ið Staidarø kaimo (palaidota Lazdijuose).Berniukø skyriuje mokësi 171 gimnazistas. Taèiauneilgai buvo galima dþiaugtis gimnazijos gyvavi-mu.
1919 m . rugpjûèio 23 d. gimnazijos darbas Sei-nuose nutrauktas. Tuo laikotarpiu dar nebuvo nu-statyta valstybinë siena tarp Lietuvos ir Lenkijos,kurioje plito idëjos atgaivinti Lenkijos ir Lietuvosjungtinæ valstybæ. Tuo tarpu lietuviai jau kûrësisavo valdþios ástaigas. Abiejose valstybëse veikësavanoriø bûriai, vyko ginkluoti susirëmimai.1919 m. rugpjûèio 23 d. Seinuose ávyko kova tarpLietuvos ir Lenkijos savanoriø bûriø. Lenkai uþ-ëmë miestà, iðvaikë mokinius, uþdarë lietuviðkasástaigas. Þuvo 2 mokiniai. Kunigø seminarija ið Sei-nø persikëlë á Ðakius, buvæ gimnazistai lankë kitasmokyklas, kai kurie ið viso nesimokë.
1920 m. sausio 12 d. Seinø apskrities virðinin-ko, buvusio mokytojo A. Kubiliaus ir komiteto pir-
20
mininko St. Tijûnaièio pastangomis Seinø �Þibu-rio� gimnazijos mergaièiø ir berniukø skyriai buvoperkelti á Lazdijus, á Seinø gatvëje esanèius M. Kru-pavièiaus namus.
Ðios gimnazijos gyvavimas Lazdijuose suvaidi-no didelá vaidmená Dzûkijos tautiniame ir kultûrinia-me gyvenime. Pats M. Gustaitis buvo patyræs pe-dagogas ir administratorius. Gilios erudicijos þmo-gus, atkaklus kovotojas uþ þmoniø teises bei Dzûki-jos ðvietimà, mokslà ir kultûrà. Sunkus darbas laukëM. Gustaièio Lazdijuose. Mokyklos pastatas buvoper maþas ir nepritaikytas mokyklai, todël reikëjoskubiai imtis statybos ir remonto darbø.
1921 m. Lazdijuose atidaryta ir penktoji klasë.Apie tai suþinojæ ðeði Alytaus progimnazijos moki-niai atvyko á Lazdijus. Tarp jø � þymûs Lietuvosþmonës K. Berulis, O. Noruðytë, J. Ðerkðnas ir kt.Mokykla darbà pradëjo su trimis klasëmis, kuriosemokësi 84 mokiniai. 1923�1924 m. atidaryta septintaklasë. Gimnazija turëjo bendrabutá � prie tuometi-nës turgaus aikðtës esanèiame mûriniame pastate.
1923 m. liepos 19 d. gimnazija vël bando kraus-tytis á Seinus, bet lapkrièio 3 d. galutinai ásikuriaLazdijuose. Senojo gimnazijos namo pastogëje bu-vo árengti du kambariai. Vienas ið jø � virtuvë, ki-tas � direktoriaus valgomasis. Pastaruoju galëda-vo pasinaudoti mergaitës: per ilgàjà pertraukà pa-
sëdëti ant plaèios senoviðkos sofos, paðokinëti,paþaisti kabanèiais direktoriaus kailiniais. Vëliauðis palëpëje árengtas kambarys buvo S. Nëries prie-globstis, vadintas �karstu�.
Gimnazijos kieme nuo pavasario iki rudens vy-ko paruoðiamieji darbai naujoms statyboms. Kie-mo gale iðkilo naujas pastatas su erdviomis, ðvie-siomis klasëmis, gimnastikos sale, staliø dirbtuve,o 1924 m. erdvioje pastogëje buvo kuriamas pir-masis Dzûkijos muziejus. Ðiuo laikotarpiu suræs-tas ir paèiam direktoriui dviaukðtis namelis, tarsisvirnelis su priesvirniu.
Virðuje dviejø kambarëliø butas buvo skirtasdirektoriui M. Gustaièiui, o apaèioje buvæ raðtinë,kambarys mokytojams ar administracijai.
Tëvai atveþdavo mokinius á mokyklà ne tik suduonos kepalu ar su namie austais drabuþëliais,bet ir su ðirdyje áaugusiais poteriais bei puoselë-tomis dorovës normomis. Katalikø vaikø tëvus bûrëdidelë krikðèioniðkosios ideologijos ir lietuviø tau-tinës orientacijos ateitininkø organizacija.
Gimnazijos direktorius M. Gustaitis nuolat bu-vo kvieèiamas á Lietuvos kultûros, meno ir litera-tûros konferencijas, forumus. Jo nuomonës klau-sësi þymiausi Lietuvos þmonës. Gimnazijà tuo me-tu aplankë Ðvietimo ministerijos inspektoriai St.Kairiûkðtis, St. Januðauskas, taip pat ministras dr.
Mokytojø konferencijoje
21
L. Bistras, literatûros ir meno kritikas Vyt. Bièiû-nas, þymus pedagogai, vadovëliø autoriai Pr. Ma-ðiotas, K. Jokantas.
1928 m. geguþës 1 d. Seinø apskrityje (pirmojeapskrityje Suvalkø kraðte) buvo ávestas privalo-mas pradinis mokslas. Buvo ákurta meteorologijosstotis, þinias perdavinëjusi net á Kaunà. Gimnazi-joje ásisteigë dûdø styginis orkestras, buvo lei-dþiamas mokyklos laikraðtis, vyko dramos bûreliovakarai, á kuriuos susirinkdavo viso miestelio bend-ruomenë.
Gimnazija buvo iðlaikoma ið aukø, Ðvietimo mi-nisterijos paðalpø ir mokesèiø uþ mokslà. Mokes-tis þemesnëse klasëse � 200 litø, aukðtesnëse �300 litø. Gimnazijos likimu rûpinosi ne tik tëvai, betir visuomenë.
1925 m. gimnazija iðleidþia savo pirmàjà laidà.Tarp absolventø buvæ: Kazimieras Berulis, vëliautapæs vienu þymiausiø Lietuvos þurnalistø, para-ðæs pirmàjà Lietuvoje monografijà apie MotiejøGustaitá, Elþbieta Mikalauskaitë, vëliau tapusi þy-mia mokslininke, paraðiusi studijà apie lietuviø irprûsø senovës raðtus, tyrinëjusi fonetikà ir morfo-logijà. Ir ðiandien gimnazijos pasididþiavimas �Adolfas Raulinaitis, nepaprasto darbðtumo þmo-gus, mokëjæs daugelá uþsienio kalbø. Ðio garbingoþmogaus vardu pavadinta viena ið Mokslø Aka-
demijos bibliotekø, kurios fonduose saugoma uni-kali Adolfo Raulinaièio surinkta medþiaga apie Lie-tuvos architektûros paminklø ir senamiesèiø res-tauravimà. Kartu su pirmàja laida gimnazijà baigëPetras Kadziauskas, savo ðirdá atidavæs þemdir-bystei. Dirbo Dotnuvos bandomosios stoties di-rektoriumi. Ona Kubiliûtë susiþavëjo pedagogineveikla ir tapo pedagoge. Juozas Goberis, kuris pra-dëjo dirbti kaimo siuvëju, popietëmis raðtininkau-damas teisme ir studijuodamas Lietuvos universi-tete, iðaugo iki departamento kanceliarijos virði-ninko. Seinø �Þiburio� gimnazijà 1925 m. baigë irOna Noruðytë ið Seirijø. Tai þymi mokslininkë.1935 m. baigusi Kauno Vytauto Didþiojo universi-teto Teologijos ir filosofijos fakultetà. Vienoje ap-sigynë daktarës disertacijà. Paraðë 4 knygas vaikøauklëjimo, mokymo ir lavinimo temomis. Ji ir pir-moji Lietuvos katalikiø moterø sàjungos pirminin-kë. Ir kiti, ið viso 11 abiturientø. Seinø �Þiburio�gimnazijà baigë þymûs punskieèiai Jonas Stoske-liûnas (1932 m.) ir Jonas Pajaujis (1927 m.).
Ðiø mokiniø gyvenimas buvo nuostabiai nuo-seklus ir vientisas. Jø tëvai, dauguma kilæ ið pra-stuomenës ðalyje, garbino tà patá Dievà, mylëjo tàpaèià Tëvynæ.
1927 m. gruodþio 23 d. Lazdijø bendruomenæiðtiko skaudi netektis. Sunkiai ir átemptai nuolatos
Antroji ið deðinës - ðio praneðimo autorë Daiva Mikalauskienë
22
kovojusá dël gimnazijos iðlikimo Motiejø Gustaitáiðtiko mirtinas ðirdies priepuolis. Liko gimnazija beðviesios atminties asmenybës, skaidriai spindu-liavusios vos beðvieèianèioje Lietuvos padangë-je. Minëdami M. Gustaièio vardà, mes dar ir darkartà turime jam dëkoti uþ tà uþuomazgà, kuri taipiðsiplëtë ir suveðëjo Dzûkijos pietvakariuose. M.Gustaitis, bûdamas filosofijos ir teologijos dakta-ras, paraðæs 21 knygà, iðvertæs antikos, graikø irromënø poetus ir màstytojus, pirmasis �Stilistikos�vadovëlio autorius, muzikologas, mokslininkas,gyveno ir kûrë Lazdijuose iki pat mirties. Pakvies-tas Kauno universitete dëstyti lietuviø literatûrà,atsisako, sakydamas: �Kas gi ðvies Dzûkijos krað-tà, geras dzûkiðkas ðirdis�. Lieka dirbti Lazdijuo-se, uþ tai dëkodamas Vieðpaèiui:
�Aèiû Tau, Vieðpatie, jogei apsaugojaiMano gyvenimà ir nuo politikosIr nuo visuomenës dûminio aukuro,Jogei atkreipei Tu mano þvilgsnáÐaliai nutolusiai, vargo nualintai,Darbà pasiûlei prastà kasdiená,Kad ir negarsø, bet ðviesø kûrybiná�. (M. Gustaitis)
Po M. Gustaièio mirties jo pradëtus darbus tæ-së kunigas Jonas Starkus.
1928�1931 m. �Þiburio� gimnazijos istorija pa-þenklinta dar vienu ávykiu. Gimnazijoje dirbti pra-deda þymi poetë Salomëja Nëris. Èia jà pasitinka
jos buvæs mokytojas, tuo metu gimnazijos direk-torius kunigas Jonas Starkus. Apie S. Nëries gy-venimà ir kûrybà Lazdijuose poetës draugë Petro-nëlë Orintaitë raðë: �S. Nëris, gyvendama Lazdi-juose, iðspausdino dràsøjá eilëraðtá �Be baþnyèios,be altoriø�. 1931 m. poetë savo noru, kaip raðo P.Orintaitë, ryþosi nusikratyti nuo batø Dzûkijos baltosmëlio dulkes. Ðis uþmirðtas Dievo kampelis poe-tei buvo per ankðtas.
1936 m. Lazdijuose, Vytauto gatvëje, ðalia baþ-nyèios, buvo pastatyti nauji gimnazijos rûmai. Sta-tybai vadovavo inþinierius Garmus. Tai buvo di-delis ávykis Lazdijams. Mokykla daþnai keitë savopavadinimà, 1936 m. ji tapo Seinø valstybine gim-nazija. Direktoriø J. Starkø atleidus ið pareigø irjam iðvykus á JAV (prieð tai iðleidus knygà �Seinø�Þiburio� gimnazija�, kuria remdamasi paraðiau irðá praneðimà), gimnazijai vadovauja: tautininkasAntanas Lakiûnas (1936�1940), Juozas Treinys(1940�1941), Antanas Masionis (1941�1944), Al-binas Stanulis (1944�1946), Antanas Urbanavièius(1946�1947), Morisas Zefas (1947�1948), A. Lau-rinaitis (1948�1950).
Per ilgus 85 metus mokykla keitë pastatus, kei-tësi mokytojø ir mokiniø veidai, bet ji buvo ir iðlikoþiniø ðventovë.
Daiva MIKALAUSKIENË(Praneðimas skaitytas mokytojø konferencijoje)(I. Gasperavièiûtës nuotr.)
Ið deðinës sëdi: Punsko valsèiaus virðaitis V. Liðkauskas, LLB valdybos pirmininkë I. Gasperavièiûtë, PunskoDariaus ir Girëno mokyklos direktorius J. Bliûdþius. Praneðimà skaito P. Maksimavièius
23
Ð. m. lapkrièio 29 d. Marijam-polës kolegijos Edukologijos irsocialinio darbo fakulteto Eduko-logijos ir psichologijos katedrojeávyko Respublikinë mokslinë�praktinë konferencija �Ikimokyk-linio ugdymo tradicijø kaita: iðta-kos, raida, perspektyvos�. Ji bu-vo skirta pirmojo vaikø darþelio Ma-rijampolëje ákûrimo 100�osioms me-tinëms paminëti. Ðio susitikimoproblematika:
1. Ikimokyklinio ugdymo iðta-kos ir raida.
2. Ikimokyklinio ugdymo ak-tualijos.
3. Ikimokyklinio ugdymo spe-cialistø rengimo problemos ir per-spektyvos.
Renginys prasidëjo puikia vai-kø lopðelio�darþelio �Ðypsenëlë�meno programële �Èia mûsø pra-dþia...� (projekto vadovë A. Stag-niûnienë).
Á konferencijà atvyko daug þy-miø pedagogø ið visos Lietuvos.Daugiausia praneðimø paruoðëMarijampolës kolegija. Iðklausëmetaip pat paskaitø Vilniaus ir Kaunokolegijø bei Ðiauliø ir Vilniaus pe-
dagoginiø universitetø atstovø. Ið-girdome nemaþai Marijampolës irKazlø Rûdos darþeliø pedagogiøpasisakymø. Suþinojome, kaip yrarengiami bûsimieji ikimokykliniougdymo specialistai. Iðgirdome,kaip dabar vyksta ikimokyklinis ug-dymas Marijampolëje ir kaip vykoðis darbas per paskutinius 100 me-tø. Susipaþinome su J. Staugaièio� vaikø darþelio Marijampolëje ákû-rëjo � gyvenimu ir veikla. Ikimo-kyklinio ugdymo Lietuvoje aktu-alijas pristatë G. Ðeibokienë � Ðvie-
MOKSLINË�PRAKTINË KONFERENCIJA
timo ir mokslo ministerijos Ikimo-kyklinio ir pradinio ugdymo sky-riaus vedëja. Visos paskaitos bu-vo iðsamios ir labai ádomios.
Konferencija uþbaigta Mari-jampolës kolegijos ESDF estradosstudijos koncertu (vadovas R. Gu-mauskas). Turëjome progà taippat aplankyti Marijampolës vaikødarþeliø darbø parodëles. Tarpapþiûrëtø darbø bûta tikrai labaiádomiø ir áspûdingø.
Konferencijoje dalyvavomeMarijampolës kolegijos dëstyto-jos Linos Seliokienës, kuri lankësiprieð mënesá mûsø darþelyje, dë-ka. Esame dëkingos uþ globà kon-ferencijos metu. Kartu nutarëmePunsko darþelyje suruoðti tobuli-nimosi seminarus mûsø kraðto iki-mokyklinio ugdymo pedagogëms.Susipaþinome su �Þiburëlio� mo-kyklos�darþelio direktore LaimaÐerkðniene. Ji pakvietë mus ir mû-sø darþelyje dirbanèià logopedæapsilankyti jø ástaigoje.
Konferencija paliko daug ge-rø áspûdþiø, praturtino þiniomisapie ikimokykliná ugdymà. Lauk-sime daugiau tokiø konferencijømûsø specialybës temomis.
Onutë VIRBYLIENË
Vaikø lopðelio�darþelio �Ðypsenëlë� artistai
Ið kairës: Lina Seliokienë � Marijampolës kolegijos lektorë, Punskosavivaldybës vaikø darþelio direktorë Onutë Virbylienë ir mokytojaAlicija Valinèienë
24
�Uþ Raseiniø, ant DubysosTeka saulë, teka.Geltonplaukës puikios visosÐneka ten, oi ðneka...�
Ðia daina lapkrièio 12 dienàvisi chorai uþbaigë jau II tarptau-tiná chorø festivalá �DainuojamMaironiui�. Ðventë ávyko Rasei-niø rajono kultûros centre. Fes-tivalio metu jutome pakilià ir pat-riotinæ nuotaikà. Koncerto vedë-jas Rimas Belakauskas skaitëMaironio eiles, leisdamas susi-rinkusiems naujai pajusti didþio-jo Lietuvos dainiaus þodþiø pras-mæ.
Punsko lietuviø kultûros na-mø miðrusis choras �Dzûkija� suvadovu Vidu Simanausku ir kon-
certmeistru Èeslovu Kliminskuatliko keturis paruoðtus kûrinius.Visada toks mûsø kraðto atsto-vavimas yra atsakingas dalykas.Manau, jog ir ðá kartà neapvylë-
Kultûros baruose
PUNSKO �DZÛKIJA� DAINAVO MAIRONIUI!
me. Turëjome progos paklausytikitø chorø, jø paruoðtø kûriniø.
Ðventës metu visi chorai bû-tinai turëjo atlikti dainà su Mai-ronio þodþiais. Festivalá pradëjo
25
Panevëþio miðrusis choras �Èiû-to� (vadovë Dalia Gaspariûnie-në) su kanklininkiø ansambliu�Sigutë� (vadovë Vida Grikðelie-në). Dalyvavo taip pat Maþeikiøkultûros centro miðrusis choras�Draugystë� (vadovas RièardasGruðas). Nepritrûko sveèiø ið uþ-sienio: atvyko Latvijos Iðkilësmiðrusis choras (vadovë LigaDzietataja) bei profesionalus Es-tijos Raplos miðrusis choras�Cantus� (vadovas Vahur Soon-berg). Aiðku, netrûko ir lietuvið-kø chorø. Dalyvavo Kelmës kul-tûros namø miðrusis choras�Cantio� (vadovai Algis Krutke-vièius ir Dalia Miklovienë), Lie-tuvos KASP Dariaus ir Girëno IIrinktinës vyrø choras �Margiris�(vadovas Romas Kazlauskas).Paskutiniai savo programà atli-ko ðeimininkai - Raseiniø rajonokultûros centro miðrusis choras�Ðatrija� (vadovas GraþvydasJegnoras), kurá galësime ateinan-èiais metais iðgirsti Punske, Cho-rø ðventëje.
Tarptautinio festivalio daly-viai kartu uþbaigë ðventæ,dainuodami Maironio tëviðkëje
riame árengta etnografinë ekspo-zicija. Pasandravys - mëgstamaþmoniø susibûrimø vieta. Èiavyksta daug rajono kultûrosrenginiø � poezijos, muzikosðventës.
Ðventës rengëjai nepamirðo irpramogø. Vakarà ávyko bendra vi-sø dalyviø vakaronë, o kità dienàðeimininkai suruoðë mums paþin-tinæ ekskursijà. Aplankëme Ðilu-vos koplyèià, prie Marijos skulp-tûros sugiedojome giesmæ �Ma-rija, Marija�. Turëjome galimybæiðklausyti giedamà Grigaliná cho-ralà vieninteliame Lietuvoje Be-nediktinø vienuolyne bei aplan-kyti piliakalná, kur remiantis nau-jausiais tyrinëjimais galëjo bûti Pi-lënai. Visà dienà su mumis kelia-vo ir rûpinosi �Ðatrijos� vadovasGraþvydas Jegnoras bei du cho-ro nariai. Tariam jiems labai aèiû.
Namo sugráþome kupini pui-kiø áspûdþiø, uþmezgæ naujø pa-þinèiø ir aplankæ rudeniná Rasei-niø kraðtà, tikëdami, kad dar ka-da nors sugráðim, kai vëjas nu-rims, o saulës spinduliai kaitriauðildys gamtà.
Jolanta JONUÐONYTË
Pasandravyje. Poeto, kunigo,teologijos daktaro Jono Maèiu-lio-Maironio (1862�1932) gimti-nëje yra iðlikæ gyvenamojo na-mo pamatai, svirtinis ðulinys irpakinktinë. Ði sodyba áamþintapaminkliniu akmeniu. Greta jos� Bernotø viensëdis, kurá matë-me tik pro autobuso langus. ÈiaMaironis augo, á ðá viensëdá1864 m. gyventi sugráþo Maèiu-liø ðeima. Sodyboje yra poetosesers gyvenamasis namas, ku-
Nuotraukose �Dzûkijos� choristaiRaseiniuose (J. Jonuðonytës nuotr.)
26
�DZÛKIJOS ÞVAIGÞDUTËS� 2005 M.
Lapkrièio 24 dienà Alytujevyko IX tarptautinis vaikø irjaunimo populiariosios muzi-kos vokalistø festivalis �Dzûki-jos þvaigþdutës�. Festivalio or-
ganizatorë � Alytaus jau-nimo centro vokalinës stu-dijos �Boruþëlë� vadovëRaimonda Remeikienëðiais metais pakvietë ir mû-sø kraðto jaunuosiusdainininkus. Festivalyjedalyvavo apie 300 vaikø iðKauno, Vilniaus, Lazdijø,Marijampolës, Vilkaviðkio,Butrimoniø, Alytaus ir Sei-nø. Seinams atstovavojauniausiej i ansamblio
�Seina� dalyviai, solistë IngaAstrauskaitë ir pradinukø gru-pë, solistas Darius Vilkelis(vadovas � Juozas Pileckas) bei�Saulutës� vokalinës grupëssolistë Ieva Kulieðaitë (vado-vë � mokytoja Irena Balulienë).Visi dalyviai � ðiemet ásikûru-
27
sios lietuviø �Þiburio� mo-kyklos mokiniai.
Smagu buvo ne t ikdainuoti, bet ir stebëti kitusatlikëjus bei �dûkti� priescenos.
Renginio vedëjas, geraivaikams paþástamas Kapi-tonas Flintas, linksminovaikus kviesdamas ðoktijam dainuojant. Gal todëlvaikai ir scenoje jautësilaisvai. Tai buvo tikra ðven-të.
Irena BERNECKAITË
Nuotraukose Seinø vaikai Alytuje (I. Berneckaitës nuotr.)
28
Kronika
Gruodþio 7 dienà prie Punskolietuviø kultûros namø ávykoPunsko savivaldybës darþelio irpagrindinës mokyklos vaikuèiøsusitikimas su Kalëdø Seneliu. 12valandà per sniego pûgà, puèiantðaltam vëjui, atskubëjo Senelis,
neðinas dviem dideliais maiðaisdovanø. Jo nekantriai laukë, já ðau-kë ir kvietë minia vaikø. Susitiki-me dalyvavo �Auðrelës� ir �Auð-ros� redakcijos, mokytojai, auklë-tojai, tëvai, seneliai, auklës bei kul-tûros namø darbuotojai.
Lietuviø kultûros namø eglutë
(R. Sloviko nuotr.)
Susitikimas pradëtas ðokiais� rateliu aplink eglutæ, kad visisuðiltø ir pralinksmëtø. AtëjusKalëdø Seneliui magiðku bûduuþþiebtos eglutës þvakelës, ku-rios nepabûgo þiemos speigo.Tuomet prasidëjo bendravimassu vaikuèiais, jø auklëtojais.
Nekantriausiai dovanø lau-kë darþelinukai. Jie ðauniai atli-ko Kalëdø Senelio uþduotis �padainavo, padeklamavo ir pa-ðoko. Visi tvirtino, kad buvo ðiaismetais geri, klausë tëveliø ir mo-kytojø, þadëjo pavyzdingi bûtivisuomet. Uþ tai buvo gausiaiapdovanoti saldumynais. Uþ do-vanas mandagiai padëkojo. Ka-dangi pûtë labai ðaltas vëjas,darþelinukai, atsisveikinæ su Se-neliu, anksèiau gráþo á darþelá.
Tuomet imta bendrauti supradinukais. Ðie neatsiliko nuosavo jaunesniø draugø ir dar gar-siau dainavo, deklamavo eiles irsmagiai ðoko. Kalëdø Senelis ne-pagailëjo nei dovanø, nei uþduo-èiø ne tik mokiniams, bet ir auklë-tojoms. Laimei � visi buvo pasi-ruoðæ. Malonu buvæ klausytis.
Pabaigoje pasiliko pabend-rauti su Kalëdø Seneliu patysmaþiausieji, kuriems ateiti padë-jo, tiksliau � juos atneðë, vy-resnieji. Visi dràsiai bendravosu Seneliu, kad ir dar nemokë-dami kalbëti, griebë uþ lazdos,barzdos ir, þinoma, dovanø. Vie-nas jø netgi uþdainavo. Uþ taisusilaukë karðtø plojimø.
Buvo laikas atvykti KalëdøSeneliui, � atëjo metas ir iðvyk-ti. Kol dar snigo, sveèias, su-ðokæs atsisveikinimo ðoká, iðke-liavo rogëmis tolyn pas gerusvaikus dovanø dalyti. Þadëjo,jeigu vaikai bûsià geri, ir kitaismetais uþsukti su dar daugiaudovanø...
Ilgabarzdis(V. Baranauskaitës nuotr.)
29
Mokslinë elektroninë biblioteka eLIBRARY.LTpristato istoriko, paminklosaugininko ir kraðtotyri-ninko Petro Juknevièiaus kûrybà. P. Juknevièius yraparaðæs ir paskelbæs spaudoje apie 1000 raðiniø Pa-nevëþio kraðto istorijos ir paminklosaugos tematika,daug monografijø. Be to, jis yra ir daugelio knygøbendraautoris.
eBibliotekoje pristatoma raðytojo Edmundo Ga-nusausko knyga Taikinys Nr. 1 ir ta pati knyga angløkalba Target No. 1.
Mokslotyros institutas pristato naujausià savoleidiná �Sàmokslo kronika�. Ðioje knygoje pateiktasdokumentø rinkinys apie 2003-2004 metø Prezidentoapkaltos procesà. Ðá unikalø leidiná sudarë VU TÐEÐVcentro dëstytojas, daugelio moksliniø darbø auto-rius, raðytojas, istorikas dr. Algimantas Liekis.
Mokslinë elektroninë biblioteka yra pasiraðiusisutartá su europarlamentaru, habil. daktaru, prof. Vy-tautu Landsbergiu dël jo autoriniø darbø (apie 50knygø bei daug straipsniø ir pasisakymø) paskelbimoeBibliotekoje. Ðiuo metu ieðkome rëmëjø, galinèiø fi-nansuoti prof. V. Landsbergio intelektualinio paliki-mo elektroniniø resursø sudarymo projektà. Tikimës,
eBibliotekoje eLIBRARY.LT UNIKALÛS LEIDINIAIkad 2006 m. pradþioje bus galima susipaþinti su minë-to þymaus Lietuvos politiko, menininko ir visuome-nës veikëjo darbø elektroninëmis versijomis.
Primename, kad eBibliotekos skaitytojai gali su-sipaþinti su Vakarø Lietuvos verslo kolegijos moksli-nës-metodinës konferencijos �REGIONINËS PRO-BLEMOS: Ekonomika Vadyba Technologijos� bei VUKauno humanitarinio fakulteto surengtos mokslinëskonferencijos �Þmogus kalbos erdvëje� medþiaga.
Norime atkreipti dëmesá, kad eBibliotekoje pra-dedame skelbti jaunøjø mokslininkø darbus, diserta-cijas bei publikuotus straipsnius.
Kvieèiame aktyviai dalyvauti ávairias Lietuvos ir uþ-sienio organizacijas Mokslinës elektroninës bibliotekoseLIBRARY.LT kûrime, talpinti mokslo, ðvietimo, kultû-ros bei informacinës paþangos elektronines versijas.
Kontaktinis asmuo:Algirdas Auðra, direktorius
VÐÁ Baltijos visuomeninisinformaciniø technologijø ir ðvietimo centras
Telefonas: (8-5) 248-1536, faksas: 248-1629, mob.tel.: 8-699-16184
E. paðtas: [email protected]
Prof. dr. LIBERTUI KLIMKAI skirtavalstybinë Jono Basanavièiaus premija
stybinë Jono Basanavièiaus premija uþ reik-ðmingà mokslinæ ir visuomeninæ veiklà etninëskultûros srityje.
Jono Basanavièiaus premija skiriama uþ reik-ðmingiausius paskutiniø 5 metø Lietuvoje iruþsienyje gyvenanèiø lietuviø darbus, susijusiussu etninës kultûros plëtojimu, gaivinimu, puo-selëjimu ir tyrinëjimu, tautinës savimonës ugdy-mu bei liaudiðkosios kultûros tradicijø tæsimu,taip pat uþ kûrybinæ ir mokslinæ veiklà etninëskultûros srityje. Jono Basanavièiaus premijà yragavæ 22 etninei kultûrai nusipelnæ asmenys.
Sveikiname premijos laureatà prof. dr.LIBERTÀ KLIMKÀ ir linkime sëkmingai puo-selëti Lietuvos etninæ kultûrà.
�Auðros� redakcija ir leidyklabei LLEKD
2005 m. lapkrièio 14 d. Lietuvos RespublikosVyriausybës nutarimu Etninës kultûros globostarybos pirmininkui Libertui Klimkai skirta val-
Lietuvos kultûros ministras áteikia LibertuiKlimkai Jono Basanavièiaus premijà
30
Daug daug vilèiø, minèiø, svajoniøÐirdis sutiks ir iðlydës,O metai kaip tie paukðèiai tolinSkubës ir vël skubës.Lai bûna ilgas Jûsø keliasIr toliai saulës sklidini,O metai kaip sraunus upelisTegul gaivina laimës vilnimi.
Sausio 1 ir gruodþio 13 dienomissavo gimtadienius ðvenèianèiusBirutæ ir Jonà Gausas, linkëda-mi sveikatos bei negæstanèiosvilties, sveikina
Dëkingi ir mylintys vaikai
Punsko savivaldybës vaikødarþelis ðirdingai dëkoja Tau-tos fondui ir gerb. KazimieruiGarðvai uþ finansinæ paramà(100 doleriø).
KVIEÈIAME ÁSIGYTI�AUÐROS� KALENDORIØ
2006. Kaina 1,5 zl.
D Ë M E S I O�Auðros� leidyklos knygy-
nas kvieèia visus maþuosiusskaitytojus ir jø tëvelius nusipirk-ti naujø lietuviðkø knygeliø: mar-gaspalviø pasakëliø, knygeliøsu lipdukais, dëlionëmis, muzi-kos áraðø, kalëdiniø atvirukø.Knyga � geriausia kalëdinë
dovana vaikams!
O metai ne tam, kad juos skaièiuotut.Èia buvo vasara �Ir vël klevai rudi.Èia tik þiema balta skara praëjo,O pamiðkës ir vël berþai þali.Tad nestabdykit laikrodþio rodykliø,Kad nereikëtø vietoje stovët.Todël negráð vaikystë ir jaunystë,Bet liks dienø branda ir jø prasmë.
Tokios sveikatos, kad galëtumëte kalnus kilnoti! Daugkantrybës, kad su mumis bûnant jos nepritrûktø! Tik juokoir dþiaugsmo aðarø, kad gyvenimas laimingas bûtø! 45-ojogimtadienio proga mylimà Julijà Èëplienæ sveikina ir pa-èius graþiausius þodþius skiria
Sûnûs Artûras ir Adomas, dukra Silvija, tëveliaibei brolis Tomas
Ð. m. gruodþio 19 d.Onai Zimnickienei ið Punsko sukaks 80 metø.
Jûs nuëjot, Mama, toká ilgà, nelengvà kelià.Ëjo metai greta, augo sûnûs, dukrelë...Pailsëkit dabar prie neblëstanèios sielos ugnies -Tegul negandos Jûsø ðirdies jau daugiau nebelies.Vien laimës ir sveikatos norim palinkëtiIr metø daug prasmingø,Ir kad ðirdis jaunatviðkai plazdëtø,Nors þiedlapiais baltais á plaukus sninga.
Sveikina dukra, sûnûs, marèios,8 anûkai ir 5 proanûkiai
2005 m. gruodþio 8 d. amþinybën iðkeliavo a. a. MARYTËVAZNELIENË ið Valinèiø kaimo.
Nuoðirdþiai dëkojame Punsko ambulatorijos gydytojai J. Pa-ransevièienei bei �Carito� seselëms, Suvalkø ligoninës Vidausligø skyriaus ordinatoriui dr. P. Zimnickui bei skyriaus persona-lui, kurie teikë jai pagalbà paskutinëmis sunkiomis valandomis.
Nuoðirdþiai aèiû giesmininkams, kaimynams, giminëms ir arti-miesiems, Punsko valsèiaus ástaigos, Punsko banko, �Auðros�redakcijos ir leidyklos darbuotojams uþ uþuojautos þodþius, �So-do� ðeimininkui uþ aptarnavimà, dëkojame uþ maldas visiems,kurie dalyvavo palydint velionæ á amþinojo poilsio vietà.
Vyras, dukros ir sûnus su ðeimomis
31
bia ELTA, Lietuvos uþsienio reika-lø ministras taip pat paþymëjo, kadþemës gràþinimo Vilniaus kraðteproblema turëtø bûti iðspræsta iki2008 metø. Jis patikino, kad dar ðiømetø gruodá ávyks aukðèiausiø Lie-tuvos valdþios atstovø susitiki-mas, kuriame turi bûti priimtassprendimas dël lenkiðkø pavardþiøraðymo lietuviðkuose dokumen-tuose. Komentuodamas Lietuvoslenkø ir Lenkijos lietuviø ðvietimoproblemas, A. Valionis tvirtai pa-reiðkë, kad jos turi bûti iðspræstosir kad tai � ðvietimo ministrø uþ-davinys. Apie Berznyko kapinë-se susidariusià padëtá, susijusiàsu �Paneriø� paminklu, Lietuvosministras neuþsiminë. Matyt, Lie-tuvos diplomatijos vadovo nuo-mone, tai nëra �uþsitæsæs absur-das�.
Pokomunistinë partijapasmerkta iðnykti
Taip teigia Pilieèiø platformospirmininkas Jan Rokita. Anot po-litiko, toká kairiosios partijos liki-mà lemia demografinës prieþastys.�Senos sistemos þmonës pamaþuiðmirs. Tuo tarpu rinkëjai, kuriemsartimas socialinës valstybës mo-delis, anksèiau balsavæ uþ KDS,per Savigynà perëjo á Teisës ir tei-singumo elektoratà. Lenkijoje në-ra vietos kairiajai partijai, kuri ko-voja visø pirma uþ gëjø ir lesbie-èiø teises bei abortø áteisinimà irremiasi á komunistiná paveldà�,� teigia Jan Rokita. Ir pabrëþia, kadlenkø visuomenë, taip pat jaunojikarta, yra konservatyvi ir iðtikimatautinëms bei katalikiðkoms ver-tybëms.
(Savaitraðtis �Ozon�, 2005 12 07)
Ministras apie paramàLenkijai ir �uþsitæsusius
absurdus�
Lietuvos uþsienio reikalø mi-nistras Antanas Valionis (paskuikurá tæsiasi KGB rezervisto ðleifas)lapkrièio pabaigoje Varðuvoje su-sitiko su naujuoju Lenkijos uþsie-nio reikalø ministru Stefanu Mel-leriu. Lietuvos diplomatijos vado-vas uþtikrino, kad Lietuva, lygiaikaip Lenkija, nesutinka su Didþio-sios Britanijos pasiûlymu 10 pro-centø maþinti naujokëms paramàið ES struktûriniø fondø 2007-2013metais. �Tai mûsø bendra proble-ma, � pareiðkë Lietuvos uþsienioreikalø ministras Antanas Valio-nis per spaudos konferencijà Var-ðuvoje, uþtikrindamas Lenkijà dëlsavo ðalies paramos. Pabrëþë tailabai aiðkiai, atsakydamas þurna-listams lenkiðkai� (�Rzeczpospoli-
ta�, 2005 12 01).
Pasak dienraðèio, Lietuvos irLenkijos uþsienio reikalø minist-rai aptarë ir tautiniø maþumø reika-lus. Antanas Valionis priminë, kadvienintelë problema, kurios spren-dimas �tæsiasi iki absurdo�, yraLietuvos lenkø asmenvardþiø ra-ðymas. �Yra geras ástatymo pro-jektas (pagal kurá lenkø asmenvar-dþius siûloma raðyti lenkiðkomisraidëmis, su visais diakritiniaisþenklais � red.), kuriam pritarë len-kø maþuma ir Vyriausybë, o dabarjá nagrinëja parlamentas. Esu op-timistas. Negaliu pasakyti, kadabus finalas, bet manau, kad tai ar-timiausiø mënesiø klausimas�, �uþtikrino. Tà patá pasakë A. Valio-nis ir per spaudos konferencijà Vil-niuje, sugráþæs ið susitikimo su sa-vo kolega ið Lenkijos. Kaip skel-
Spauda raðë
Lapkrièio 26 d. mirë a. a.LEOKADIJA NEVULIENËið Lumbiø. Uþ mamos gydy-mà, globà ir prieþiûrà nuoðir-dþiai dëkojame Seinø gydy-tojams, medicinos seseleiOnutei Nevulytei. Uþ maldas,giesmes, palydëjimà dëkoja-me kunigui Vytautui Vainai,Þvikeliø ir Seinø giesminin-kams, giminëms, kaimynams.Aèiû visiems, kurie meldësiir uþjautë mûsø ðeimà.
Julius Nevulissu ðeima
Dël a. a.
MARIJONOS
VAZNELIENËSmirties uþuojautosþodþius VytautuiVazneliui skiria
Punsko bankodarbuotojai
K V I E È I A M Evisus, norinèius pasinaudoti
fotografavimo paslaugomis pervestuves, iðkilmes, laidotuves
ir pan.
Valdas ValinèiusMokyklos g. 26
Punskas
Dël
MARYTËSVAZNELIENËS
ið Valinèiø mirties
nuoðirdþiai uþjauèiamebendradarbæ Aldutæ
Vaznelienæ ir visà jos ðeimà.
�Auðros� leidyklos irredakcijos darbuotojai
