Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
sa qar Tve los mTav ro bis “50-dRi a ni prog ra ma”
ana li zi da Se fa se be bi
wi nam de ba re an ga ri Si mom zad da fon di
“Ria sa zo ga do e ba sa qar Tve los”
Si da pro eq tis ”sa qar Tve los mTav ro bis
50dRi a ni prog ra mis ana li zi” far gleb Si.
an ga riS ze mu Sa ob dnen:
iri na laS xi fon di Ria sa zo ga do e ba sa qar Tve lo
ni no ev ge ni Ze eko no mi ku ri po li ti kis kvle vis cen tri
da viT nar ma nia da mo u ki de be li eq sper ti
ma ri ga be da va sa er Ta So ri so gam Wvir va lo ba – sa qar Tve lo
ma i si 2008
fon di ”Ria sa zo ga do e ba sa qar Tve lo”
Wo ve li Zis 10
0108 Tbi li si, sa qar Tve lo
�
sarCevi
proeqtis Sesaxeb
Sesavali
1. Tavisufali industriuli zonis Seqmna foTSi 7
2. specialuri arasabiujeto fondebis Seqmna 15
3. saqarTvelos mTavrobis sagadasaxado iniciativebi 21
4. saqarTvelos safinanso centrad gadaqcevis perspeqtiva 24
5. mTavrobis axali fiskaluri paradigma 29
6. suverenuli evroobligaciebis sadebiuto emisia 32
7. iafi sesxis programa 38
8. 100 agrosawarmo 40
9. sapensio reforma 42
10. hidroresursebi - hesebis mSeneblobaSi investorTa mozidva 44
11. 50-dRiani programis analizi biujetTan mimarTebaSi 47
12. daskvnebi da rekomendaciebi 51
�
proeqtis Sesaxeb
fondma “Ria sazogadoeba saqarTvelom” koalicia “sajaro
finansebis gamWvirvalobasTan” erTad ganaxorciela erTobli
vi proeqti, romelic miznad isaxavda mTavrobis e.w. ”50dRiani
programis” analizsa da mis Sefasebas. miuxedavad imisa, rom
proeqtiT gaTvaliswinebul vadebSi 50dRiani programis grZel
vadiani ekonomikuri da socialuri efeqtianobis Sefaseba SeuZ
lebelia, mniSvnelovnad migvaCnia procesze dakvirveba da samo
qalaqo seqtoris mxridan garkveuli rekomendaciebis wardgena
sazogadoebisa da mTavrobisTvis. Cveni amocanaa, gamovxatoT
Cveni azri 50dRian programaSi asaxuli RonisZiebebis calkeul
principebTan da midgomebTan dakavSirebiT.
vinaidan 50dRiani programis ganxorcielebaSi uSualod Car
Tulia ramdenime saministro. winamdebare angariSze muSaobis
periodSi (2008 wlis martimaisi) mimdinareobda Sexvedrebi am
uwyebebis warmomadgenlebTan. programis ganxorcielebaze pasu
xismgebel pirebTan interviuebis garda, angariSze muSaobisas,
samuSao jgufis mier gamoyenebul iqna mdidari empiriuli lite
ratura, aseve moxda saerTaSoriso gamocdilebis analizi sxva
dasxva kuTxiT, mag: ramdenad uwyobs xels Tavisufali industri
uli zonebis Camoyalibeba ganviTarebadi qveynebis ekonomikur
winsvlas? ra meTodebiT xorcieldeba eqsportis waxaliseba
sxvadasxva qveynebSi, aris Tu ara mag. “iafi sesxis” koponenti
marTlac wamaxalisebeli ekonomikisaTvis? ra alternatiuli
efeqturi meqanizmebi arsebobs? mizanSewonilia Tu ara sagada
saxado reformis is varianti, romelic 50dRian programaSia
mocemuli? rogor xdeba ganviTarebul qveynebSi arasabiujeto
fondebis marTva da misaRebia Tu ara “momavali Taobebis fon
disa” da “stabiluri ganviTarebis fondis” marTvis is modeli,
romelic 50dRian gegmaSia warmodgenili? da a.S.
�
Sesavali
“erTiani saqarTvelo siRaribis gareSe” 2008 wli s 5 ianvris
saprezidento arCevnebisTvis amJamindeli prezidentis mixeil
saakaSvilis saarCevno lozungs warmoadgenda. aRniSnuli lo
zungi 2008 wlis arCevnebis Semdgomi, ganaxlebuli mTavrobis
samoqmedo programis safuZvelic gaxda. saqarTvelos mTavrobam
siRaribis Sesamcireblad RonisZiebaTa paketi SeimuSava, rome
lic sazogadoebas ”50dRiani programis” saxelwodebiT waredgi
na (“50 dRe da uaxloesi momavlis gegmebi – erTiani saqarTvelo
siRaribis gareSe”). 50dRiani samoqmedo gegma/programa moicavs
im aucilebeli reformistuli RonisZiebebis zogad CamonaTvals,
romelic mTavrobam 2008 wels unda gaataros.
mTavrobis 50dRiani programa sam ZiriTad mimarTulebas moi
cavs; samive mimarTuleba mravalkomponentiania:
(1) dasaqmeba da investiciebi – iafi sesxis komponen
ti, evroobligaciebis emisia, investorTa moZieba mcire da
saSualo hesebis mSeneblobebis dasafinanseblad, safinan
so seqtoris globaluri konkurentunarianobis Sesaxeb
sakanonmdeblo paketis inicireba, saxelmwifo statistikis
srulyofaze muSaoba da a.S.
(2) soflis aRorZineba – programa soflis meqanizacia,
100 axali soflis meurneobis sawarmo, soflis eqimebis aR
Wurva inventariT, regionuli turizmisa da xalxuri rewvis
ganviTareba da a.S.
(3) pensiebi, socialuri daxmareba, ganaTleba – 100 axa
li saavadmyofo, sapensio reforma, devnili mosaxleobis
Semweobebi da a.S.
mTavrobis 50dRiani programa iTvaliswinebs mTeli rigi in
stituciuri, droSi gawerili zomebis ganxorcielebas safinan
so, maregulirebel, sabanko da sxva sferoebSi. aseve dagegmilia
erTjeradi RonisZiebebis ganxorcielebac, romlebic mTavrobis
azriT, qveyanaSi siRaribis Semcirebas Seuwyobs xels. erTjerad
RonisZiebebSi vgulisxmobT iseTi tipis saqmianobas, romelic ar
�
moiTxovs arsebuli ekonomikuri kanonmdeblobisa Tu mimdinare
ekonomikuri politikis koreqtirebas an Zireul gardaqmnas. ase
Ti RonisZiebebi ganixileba rogorc ekonomikuri politikis in
strumentebis erTgvari, xSir SemTxvevaSi droebiTi modifikacia.
mTavrobis mier momzadebuli paketidan angariSis momdevno
TavebSi, sxva komponentebTan erTad, Semdeg RonisZiebebs mimovi
xilavT:
(1) safinanso seqtoris globaluri konkurentunarianobis
Sesaxeb saqarTvelos kanonis calkeuli aspeqtebi, kerZod:
a) Tavisufali industriuli zonis Seqmna qalaq foTSi
b) specialuri arasabiujeto fondebi
g) saqarTvelos mTavrobis sagadasaxado iniciativebi
d) saqarTvelos gadaqceva safinanso centrad
(2) evroobligaciebis sadebiuto emisia
(3) iafi sesxebis programa, romliTac 100 saukeTeso biznesi
unda dafinansdes.
CamoTvlili sami RonisZiebidan bolo ori erTjerad Ronis
Ziebad migvaCnia, radgan es ekonomikuri politikis calkeuli
instrumentebis droebiT modificirebas emsaxureba. evroobli
gaciebis emisia Cveulebrivi ekonomikuri saqmianobaa, sadac mTav
roba msesxeblis saxiT gamodis. iafi sesxis programac, rogorc
aseTi, ar SeiZleba gagrZeldes usasrulod da amoiwureba masSi
naxsenebi 100 biznesis dafinansebis Semdeg. sruliad gansxvave
bulia meoTxe RonisZieba – saqarTvelos gadaqceva safinanso
centrad – rac gulisxmobs, ekonomikuri kanonmdeblobisa da
regulaciebis rogorc erTjerad, aseve TandaTanobiT mniSvne
lovan cvlilebas, romelTa Sedegebi, droSi moqmedebis Tval
sazriiT, ar aris mibmuli konkretul vadebTan. Sesabamisad, am
instituciuri cvlilebebis Semdeg, saqarTvelos ekonomikuri ga
remo arsebiTad unda Seicvalos ganusazRvreli vadiT. garda
amisa, am amocanis kompleqsuri xasiaTi gulisxmobs dasaxuli
miznis misaRwevad mTavrobis, erovnuli bankisa da parlamentis
SeTanxmebul muSaobas ramdenime wlis manZilze. am amocanis war
matebiT Sesasruleblad aucilebelia saxelmwifosa da kerZo
�
seqtoris aqtiuri TanamSromloba, raTa ekonomikuri agentebi
rogorc qveynis SigniT, aseve mis gareT, darwmundnen miRebuli
gadawyvetilebis seriozulobaSi, procesis Seuqcevadobasa da
Sedegebis sargeblianobaSi. dasaxuli amocanebis warmatebiT ga
dasaWrelad aucilebelia obieqturi ekonomikuri faqtorebis
Sesabamisoba amocanebTan mimarTebaSi da agreTve xelsayreli
koniunqtura. aRniSnuli Seexeba foTSi industriuli zonis Seq
mnis sakiTxsac. Tavisufali industriuli zonis Seqmna mTavro
bis gadawyvetilebis safuZvelze moxda da igi kanonmdeblobiT
gaTvaliswinebuli vadiT iarsebebs.
zemoTCamoTvlili sami gansaxilveli sakiTxis amgvari gamij
vna misaRebad migvaCnia im TvalsazrisiTac, rom pirveli maTgani
(globaluri finansuri konkurentunarianobis Sesaxeb) momdevno
samisgan gansxvavebiT, ekonomikuri politikis Teoriisa da praq
tikis seriozul ganxilvas moiTxovs, maSin rodesac danarCenebi
umeteswilad praqtikuli sakiTxebis kategorias ganekuTvneba.
zemoTxsenebuli sakiTxebis analizisas vxelmZRvanelobT eko
nomikaSi saxelmwifos Carevis maqsimalurad SezRudvis midgo
miT. aRniSnuli midgoma gulisxmobs saxelmwifos aqtiur da
aucilebel Carevas mxolod iseT sakiTxebSi, sadac sabazro meqa
nizmis meSveobiT ver xerxdeba sazogadoebisaTvis optimaluri
gadawyvetilebis miReba. CamoTvlili RonisZiebebis analizisas
SevecdebiT mimovixiloT TiToeuli maTganis dadebiTi da uar
yofiTi mxareebi da maTi ganxorcielebis mizanSewoniloba mTav
robis mier SemoTavazebuli 50dRiani programis mTeli paketisa
da saqarTvelos dRevandeli realobisQWrilSi.
aseve aRsaniSnavia, rom Cvens mizans ar warmoadgens am progra
mis farglebSi mTavrobis mier gatarebuli RonisZiebebis moni
toringi an maTi mimdinareobis Sefaseba. Cveni amocanaa, davafiq
siroT Cveni xedva mimdinare samTavrobo RonisZiebebis calkeul
principebTan da midgomebTan dakavSirebiT
�
1. Tavisufali industriuli zonis Seqmna
foTSi
Tavisufali industriuli zona, saqarTvelos kanoniT ganmar
tebulia rogorc garkveuli vadiT moqmedi Tavisufali zonis
nairsaxeoba, romelSic damatebiTi pirobebi da sagadasaxado Se
RavaTebi moqmedebs. aq SeiZleba Seiqmnas sawarmo, Tavisufali
sawyobi, gaweul iqnas momsaxureba da sxva. zogadad aseTi tipis
zona ramdenime amocanas isaxavs miznad, maT Soris:
(1) ekonomikuri stimulireba, rac gulisxmobs qveynis sa
erTaSoriso ekonomikaSi CarTulobis xarisxis amaRlebas,
zonis farglebSi da zogadad qveyanaSi investiciebisa da
teqnologiebis Semodinebis waxalisebas, warmoebis, momsaxu
rebisa da vaWrobis xelSewyobas;
(2) socialuri mizani gulisxmobs dasaqmebisa da mosax
leobis Semosavlebis zrdas. saqarTvelos SemTxvevaSi wina
planzea wamoweuli socialuri mizani da industriuli zo
na siRaribis Semcirebis xelSewyobis erTerT instrumen
tad moiazreba. vfiqrobT, rom foTSi Tavisufali industri
uli zonis Seqmna ar aris mimarTuli regionuli ganviTa
rebis xelSewyobis miznisaken, rogorc es xSir SemTxvevaSi
SeiniSneba calkeuli qveynebis gamocdilebis analizisas.
Tavisufali zonebis sargeblianobis analizi
Cven ar mimovixilavT aRniSnul sferosTan mimarTebiT arse
buli didZal empiriul literaturas, radgan TviT sakiTxis Te
oriuli nawili didi sirTuliT ar gamoirCeva da Sesabamisad,
Sedegebis interpretacia sakmaod erTgvarovania. Cveni midgoma
Camoyalibda iseTi zonebis gamocdilebis gaanalizebiT, romle
bic foTis industriuli zonis farglebSi SemoRebuli privile
giebis imave, an ufro met xarisxs aniWebs zonaSi dasaqmebul eko
nomikur agentebs. amave dros, did mniSvnelobas vaniWebT aseTi
zonis irgvliv mdebare qveynis ekonomikis Taviseburebebs.
�
Tavisufali zonebis sargeblianobis analizi liberaluri
ekonomikis qveynebSi
Tavidanve unda aRiniSnos, rom Cveni azriT, sakmaod saeWvoa
amgvari zonebis arsebiTi pozitiuri gavlena im qveynebis eko
nomikuri ganviTarebaze, sadac isini mdebareoben. ganviTarebul
qveynebSi aseTi zonebis Seqmnis ZiriTadi mizani regionuli po
litikis Canacvlebaa. magaliTad, britaneTi Tavisi kunZulovani
iurisdiqciebis gasaviTareblad, aseT zonebs qveynis danarCen
regionebTan SedarebiT, damatebiT privilegiebs aniWebs imis ga
mo, rom es regionebi centris mier SemuSavebuli regionuli
politikis CarCoebSi garkveuli obieqturi Taviseburebebis ga
mo ver Tavsdebian. igive motivebi amoZravebdaT aseTi zonebis
Semqmnelebs irlandiaSi, italiaSi Tu sxvagan. aqve unda aRiniS
nos, rom Tavisufali ekonomikis uklebliv yvela ganviTarebul
qveyanaSi aseTi zonebis teritoria da mosaxleobis raodenoba
metismetad mcirea imisaTvis, rom qveynis danarCen ekonomikaze
arsebiTi gavlena moaxdinos. magaliTad gibraltari, an menis
kunZuli, romlebic mosaxleobis mcire raodenobiT da ekonomi
kis dargebis ganuviTareblobiT xasiaTdebian, aSkarad mogebul
ni arian damatebiTi ekonomikuri privilegebiT. amave dros maTi
mTliani Sida produqti (mSp) erT sulze mniSvnelovnad aRemate
ba danarCeni qveynis analogiur maCvenebels. liberaluri ekono
mikis mxolod SerCeuli nawilisaTvis nebismieri tipis damate
biTi SeRavaTebis SemoRebas metad marginaluri Sedegis motana
SeuZlia mTlianobaSi am ekonomikisaTvis. rogorc wesi, amgvari
RinisZiebebi umeteswilad regionuli ganviTarebis amocanas em
saxureba. magaliTisaTvis, SegviZlia SevadaroT ganviTarebuli
qveynis mTliani Sida produqtis (mSp) moculoba erT sulze ana
logiur maCveneblebs Tavisufali zonebSi. ganviTarebuli qvey
nis konteqsti aucilebelia saqarTveloSi Tavisufali zonis
Seqmnis perspeqtivebis ganxilvisas, radganac ukve dRes saqar
Tvelo sakmaod liberaluri ekonomikuri kanonmdeblobiTa da
minimumamde dayvanili regulaciebiT xasiaTdeba, rasac qveyanaSi
ucxouri sabanko kapitalis Semodinebis mzardi dinamikac adas
�
turebs. amgvarad, vfiqrobT, rom miuxedavad imisa, rom qveynis ama
Tu im teritoriaze Tavisufali industriuli zonis mowyobas
SeiZleba marTlac mohyves dadebiTi Sedegebi, umjobesi iqneboda
industriul zonasTan miaxloebuli kanonmdeblobis meSveobiT
mTeli qveynis ekonomikuri cxovrebis Tanmimdevruli liberali
zacia ganxorcielebuliyo. arsebul viTarebaSi amgvari tipis
zonis Seqmna zedmetad migvaCnia. miT umetes, rom 50dRiani prog
ramiT SemoTavazebuli RonisZiebebi ekonomikis liberalizaciis
TvalsazrisiT, Tavisi siRrmiTa da ambiciurobiT, aSkarad aRema
teba foTis industriuli zonis Seqmnis Sedegad ekonomikuri
agentebisaTvis SeTavazebul privilegiebs.
Tavisufali zonebis sargeblianobis analizi ganviTarebadi
ekonomikis qveynebSi
ganviTarebadi samyaros konteqstSi Tavisufali zonebis yve
la saxeobis ganxilvisas unda gaviTvaliswinoT recepienti qvey
nis sidide, faqtoruli Taviseburebebi, ekonomikuri kanonmdeb
lobis xarisxi da a.S. Tavisufali zonebis funqcionireba gamar
Tlebulia ekonomikuri Tavisuflebis SemzRudav did qveynebSi,
romelTac iafi muSaxelis mobilizebis swrafi unari gaaCniaT,
aqvT tevadi Sida bazari. magaliTad, CineTSi ekonomiur zoneb
Si ekonomikis zrdis tempebi 90iani wlebis dasawyisSi 45 jer
aWarbebda qveynis danarCen nawilebSi ekonomikur zrdas. magram
ra moxdeboda mTeli ekonomikis Tanabari, TandaTanobiTi libera
lizacia rom ganxorcielebuliyo? Sedegi cxadia, mTeli qveynis
masStabiT gacilebiT ufro maRali ekonomikuri zrdis tempebSi
aisaxeboda. garda amisa, preferenciuli reJimis Seqmna qveynis
erT romelime regionSi zrdis socialur uTanasworobas qveynis
masStabiT, rac momavalSi aucileblad iqceva misi ekonomikuri
zrdis Semaferxebel faqtorad, radgan mTavrobas meti saxsrebis
gaReba mouwevs ganaTlebisa da jandacvis sferoebze, socialur
programebsa da infrastruqturaze, radgan mTliani ekonomikis
liberalizaciis SesaZleblobis xelidan gaSveba produqtiuli
sawarmoo faqtorebis dakargvas iwvevs.
10
Tavisufali zonebi xSirad iwveven investiciebis ”gaqcevas”
momijnave regionebidan da Tavisufal zonebSi maT dagrovebas.
amgvarad, xelovnurad Seqmnil privilegiebs Sedegad mosdevs in
vesticiebis preficiti erT regionSi da deficitis warmoqmna
sxva regionebSi. maSin rodesac, erTgvarovani, gamWvirvale eko
nomikuri politikisa da Tavisufali bazris pirobebSi yvela
regionSi investiciebi Tanabrad gadanawildeboda, rac ufro op
timaluria qveynis ekonomikuri infrastruqturisa da mTliani
dovlaTis dagrovebis TvalsazrisiT (magaliTad, indoeTi da
ukraina).
sapirispiro argumentad yovelTvis moyavT mosazreba, rom Ta
visufali industriuli zona moizidavs investiciebs da gaz
rdis dasaqmebas, Tumca mTeli qveynis masStabiT ganxorciele
bul Semdgom liberalizacias gacilebiT meti Sedegis motana
SeuZlia. miT umetes, rom Cvens qveyanaSi arsebuli liberaluri
kanonmdebloba SesaZloa industriul zonaSi erTgvarad, magram
SedarebiT umniSvnelod gamartivdes. garda amisa, specialuri
preferenciebis miniWeba qveynis erTi romelime regionisaTvis,
Cveni azriT erTgarad ewinaaRmdegeba sabazro princips da Cveni
platformidan gamomdinare ver CaiTvleba optimalur gadawyve
tilebad. magaliTad, ratom ar unda Seiqmnas aseTi zona sufsa
Si, baTumSi, lagodexSi an sxvagan? amgvari zonis sawinaaRmde
go zogadad bevri araferi gvaqvs, radganac es did fiskalur
danakargebs ar ukavSirdeba, magram migvaCnia, rom mas arc didi
Sedegebis motana SeuZlia da igi sakmaod moZvelebuli, zedmeti
RonisZiebaa.
1.1 saqarTvelos Sesabamisi kanonmdeblobisa da foTis perspeq-
tivis Sefaseba
am nawilSi SevecdebiT mimovixiloT foTis industriuli zo
nis perspeqtivebis Cveneuli xedva ramdenime mniSvnelovan sakiT
xTan mimarTebiT:
11
sagareo vaWrobis waxaliseba
saqarTvelo sagareo vaWrobaSi ukve aqtiuradaa CarTuli. qve
yanaSi moxsnilia tarifi importisa da eqsportis yvela sasaqon
lo jgufze, garda soflis meurneobisa da samSeneblo produq
ciis importisa. am SemTxvevaSi, foTis industriuli zonis amoq
medebis dadebiT mxared ganvixilavT soflis meurneobisa da
samSeneblo produqciis SesaZlo SedarebiT iafad gadamuSavebas
zonaSi da qveyanaSi Semotanas, an zonis tranzitad gavliT ga
damuSavebas foTTan axlos mdebare guriasamegrelos regionSi.
aqve isic gasaTvaliswinebelia, rom tarifis droebiT datoveba
soflis meurneobis importze erTgvarad gamarTlebulia imiTac,
rom msoflioSi jer kidev subsidirebul sasoflosameurneo sa
qonelze, saqarTveloSi saimporto tarifis datoveba aaxlovebs
mas im msoflio fasebTan, rac aSSs, iaponiis, evrokavSirisa da
sxva qveynebis mier subsidirebis ganuxorcieleblobis SemTxve
vaSi iarsebebda. amgvarad, soflis meurneobisaTvis SesaZloa
foTis zona iyos erTgvarad dadebiTi Sedegis momtani (Tumca
aracalsaxad, radgan aseTi Sedegis miReba SeiZleboda tarifis
gauqmebiT mTeli qveynis masStabiT, garda amisa, unda gaviTvalis
winoT amJamad damaxinjebuli msoflio fasiT Semosuli produq
ciis utarifod Semosvlis Sedegad miRebuli neto danakargi).
zogagad, aseTi zona saqarTvelos eqsports didad ver waad
geba, radgan qarTuli eqsportis warumatebloba dakavSirebulia
miwodebis siRrmiseul problemebTan, rac amgvari RonisZiebebiT
veranairad ver moixsneba. statistikis departamentisa da saba
Jo departamentis monacemebze dayrdnobiT, saqarTvelos sagareo
savaWro deficiti TandaTan Rrmavdeba vaWrobis pirobebis gau
aresebis fonze (qarTuli eqsportis erTeulis fasis fardoba
importis erTeulis fasTan 2006 wels 0.49dan 2007 wels Sesaba
misad 0.43mde Semcirda da samwuxarod, gauaresebis tendenciiT
xasiaTdeba dResac).
1�
foTis - rogorc saerTaSoriso satranzito qalaqis ganviTa-
reba
industriul zonaSi Tavisufali sawyobis mowyobis nebarTva
gvafiqrebinebs, rom aRniSnuli iniciativis avtorebs navaraudevi
aqvT foTis saerTaSoriso satranzito centrad gadaqceva. Cveni
azriT, amas mcire perspeqtiva gaaCnia Semdeg mosazrebebze day
rdnobiT:
(1) qveyanaSi jer kidev ar aris sasurveli politikuri
stabiluroba (afxazeTis konfliqti), rac sruliad aucile
beli, Tumca arasakmarisi pirobaa aseTi centris funqcioni
rebisaTvis;
(2) saqarTvelos cudi mezo da makromdebareoba da da
Soreba msxvili safinanso da industriuli centrebidan.
foTi erTgvarad sainteresoa mezobeli qveynebisaTvis (som
xeTi, azerbaijani, SesaZloa Sua azia), Tumca saeWvoa CineTis,
indoeTis, evropisa da sxva qveynebisa Tu regionebis mier
ZiriTadad saqarTvelos gziT tvirTebis tranzitis ganxor
cielebis perspeqtiva. aRniSnul mosazrebas aZlierebs is
tendencia, rom navTobze fasebis zrdam gazarda sazRvao
fraxtebis fasi da Caketili Savi zRvidan tvirTis masob
rivi gadatanis perspeqtiva moklevadian da saSualovadian
perspeqtivaSi saeWvoa. savaraudod, 50dRiani programis ini
ciativis avtorebi kargad icnoben dubais gamocdilebas,
romelic aseTi satranzito centria da romelSic foTis
SemoTavazebul privilegiebTan (mogebis gadasaxadidan ga
Tavisufleba, mogebis sruli repatriacia) SedarebiT nak
leb Tavisuflebas aniWebs ucxoel investorebs (maT ar
SeuZliaT zonaSi arsebuli sawarmoebis aqciaTa paketis ub
ralo umravlesobis floba). magram miuxedavad amisa, dubai
sainteresoa imiT, rom sul ramdenime aseul kilometrSi
mdebareobs miliardnaxevriani samomxmareblo bazari, mdi
dari navTobiTa da sxva bunebrivi resursebiT;
1�
(3) foTis obieqturi naklovanebaa misi portis Sedare
biT wyalmarCxi akvatoria. es sisustea konkurentebTan
SedarebiT (novorosiiski, anapa, sadac mimdinareobis por
tis ganaxleba, TurqeTis mcire portebi). akvatoriis gaR
rmaveba seriozul investiciebs moiTxovs. me20 saukunis
90ian wlebSi, donorTa mxridan gamoixata foTis portis
infrastruqturis ganaxlebis interesi (mag. iaponiis mTav
roba). dazustebas moiTxovs, gamoiyena Tu ara saqarTvelos
mTavrobam analogiuri SesaZleblobebi da mimarTa Tu ara
ukanasknel periodSi donorebs am mizniT koncesiuri fi
nansuri saxsrebis mosapoveblad? Tavad dubaiSi arabTa
gaerTianebuli saamiroebis mTavrobam kerZo kapitalis mo
zidvamde infrastruqturaSi mravalmiliardiani investi
cia ganaxorciela. samwuxarod, SemoTavazebuli paketidan
ar aris cnobili, apirebs Tu ara foTis infrastruqturaSi
fulis dabandebas saqarTvelos mTavroba?
(4) komerciuli infrastruqturisa da satransporto in
dustriis Canasaxovani mdgomareoba. statistikis departa
mentis masalebze dayrdnobiT irkveva, rom 1996 wlidan 2005
wlamde saqarTvelos sazRvao transportis tvirTbrunva
650 aTasi tonidan 24 aTas tonamde Semcirda (aRniSnuli
ar iTvaliswinebs navTobterminalebis tvirTbrunvas). gar
kveuli gamococxleba SeiniSneba 2006 wels, roca sazRvao
tvirTbrunvam 40 aTas tonas miaRwia, magram saerTaSoriso
centrad foTis gadaqceva tvirTbrunvis 500 jerad zrdas
mainc unda gulisxmobdes, rac metad saeWvod gveCveneba me
zobeli qveynebis sakmaod susti ekonomikuri potencialis
gaTvaliswinebiTac. sazRvao transportis wili saqarTve
los mTels tvirTbrunvaSi 0.1 procents ar aRemateba. mig
vaCnia, rom siRaribis dasaZlevad mizanSewonili iqneboda
mTavrobas foTSi gemTSemkeTebeli dargis perspeqtivebze
– rogorc dasaqmebis alternatiul wyaroze – gaemaxvilebi
na yuradReba. aRniSnuli RonisZieba lokaluri mniSvnelo
bis dadebiTi efeqtis momtani mainc iqneba.
1�
investiciebisa da teqnologiebis mozidva warmoebis waxali-
sebisaTvis
marTalia foTis industriuli zona seriozul SeRavaTebs
hpirdeba investorebs (mogebis gadasaxadidan da dRgsgan gaTa
visufleba, mogebis repatriacia da sxva), naklebad sarwmunod
migvaCnia msxvili saerTaSoriso kapitalis daintereseba aRniS
nuli zoniT. industriuli zonis Camoyalibebis iniciatorTa
monacemebiT Tu vimsjelebT, aq Sesaqmneli 16 000 samuSao adgili
namdvilad ver moizidavs seriozul transnacionalur korpo
raciebs, gansakuTrebiT saqarTvelos mwiri gasaRebisa da aras
truqturirebuli samuSao Zalis bazrebis, komerciuli da safi
nanso infrastruqturis sisustis fonze. migvaCnia, rom arc erTi
qveynis, arc misi romelime regionis ganviTarebaSi gadamwyvet
rols ar asrulebs sagadasaxado SeRavaTebiT pirdapiri ucxou
ri investiciebis mozidva (amas metyvelebs irlandiisa da slo
vakeTis, aseve sxva qveynebis magaliTi). investiciebisa da zrdis
wyaroa iseTi fundamenturi ekonomikuri maxasiaTeblebi, rogore
bicaa muSaxeli, sakanonmdeblo da safinanso infrastruqturebi,
romlebic qveyanaSi arasakmarisad aris ganviTarebuli. amgvarad,
Tu TviT zonis SigniT moRvawe potenciuri investori marTlac
miiRebs garkveul mogebas, foTis mimdebare regionebze es nakle
bad aisaxeba. gamonakliss SesaZloa, uZravi qonebis fasebis sava
raudo zrda warmoadgendes, rac araracionaluri molodinebiT
iqneba gamowveuli. Tumca am ukanasknelma SeiZleba garkveulad
gauadvilos adgilobriv mosaxleobas sabanko sesxebis xelmi
sawvdomoba dasagiravebeli uZravi qonebis Rirebulebis zrdis
gamo.
aRsaniSnavia, rom industriul zonaSi moqmedi kanonmdebloba
gulisxmobs masSi moqmed subieqtTa saqmianobisaTvis saxelmwi
fo moxeleTa gamoyofas, rac damatebiT biurokratiul rgols
qmnis. am biurokratiuli rgolis sidide da efeqtianoba didwi
lad gansazRvravs zonis efeqtur funqcionirebasac. aRniSnuli
garkveuli SesaZleblobebTan erTad, aseve garkveuli safrTxee
1�
bis Semcvelic aris arasakmarisi gamWvirvalobisa da efeqtiano
bis kuTxiT.
daskvnis saxiT, foTSi industriuli zonis Seqmna SesaZloa
garkveuli dadebiTi Sedegebis momtani gamodges qalaqisaTvis,
Tumca qveynis masStabiT mas ver eqneba arsebiTi pozitiuri sar
gebeli. Sesabamisad, mTavrobis mier SemoTavazebuli cvlilebe
bis paketSi, aseTi zonis, rogorc droebiTi RonisZiebis SemoReba,
erTgvarad zedmetad migvaCnia. mis rols siRaribis daZlevis
TvalsazrisiT vafasebT rogorc nawilobriv efeqturs, xolo mi
si farTo ekonomikuri perspeqtivebi saeWvod migvaCnia.
2. specialuri arasabiujeto
fondebis Seqmna
specialuri arasabiujeto fondebi, rogorc wesi, iqmneba bu
nebrivi resursebiT mdidar qveynebSi, romelTa saeqsporto da
Sesabamisad, sabiujeto Semosavlebis mniSvnelovani nawili maTi
gayidviT miRebuli SemosavlebiT ivseba. specialuri fondebi
aseve saxelmwifo resursebis droebiT dazogvisTvis iqmneba, ra
Ta isini momavalSi prioritetuli programuli mimarTulebebiT
gaixarjos.
ukansakneli periodSi, roca saxezea navTobsa da sxva amowur
vad bunebriv resursebze fasebis naxtomiseburi zrda, aseTi ti
pis fondebma sakmao popularoba moipova. specialuri fondebis
Seqmna ganpirobebulia Semdegi ori motiviT: (1) bunebriv resur
sebze fasebis meryeobiT gamowveuli danakargebis Semsubuqeba
(2) amowurvadi bunebrivi resursebis dazogvis survili, rogorc
wesi, bunebrivi resursebis fasebi invariantulia zogadad ekono
mikur ciklTan, rac imas niSnavs, rom sabiujeto procesSi praq
tikulad SeuZlebelia am fasebis meryeobis prognozireba da ma
Ti mibma makroekonomikuri politikis ZiriTad mimarTulebebTan.
garda amisa, bunebriv resursebze fasebis meryeobasTan dakavSi
rebuli negatiuri Sokebi ukiduresad arTulebs valutis kur
sis marTvas da uaryofiTad aisaxeba sagadamxdelo balansze.
1�
swored amitom, calkeul qveynebi TavianTi makroekonomikuri po
litikis instrumentebis nawilad specialur fondebs miiCneven.
miuxedavad imisa, rom SemoTavazebul sakanonmdeblo paketSi
mTavroba arsad miuTiTebs, rom specialuri fondebi iqmneba bu
nebriv resursebze fasebis meryeobiT gamowveuli Sokebis Sesam
subuqeblad (Tumca, aseTi Sokebi albaT erTerTia paketSi nax
senebi im gamowvevebs Soris, romlebsac qveyanam unda upasuxos,
maT Soris fondebis Seqmnis gziTac), wina abzacSi swored aseTi
fondebis Seqmnis motivebi mimovixileT, radganac:
(1) dReisaTvis msoflios sxvadasxva qveyanaSi arsebuli
specfondebis umetesoba swored amgvari daniSnulebisaa da
maTi marTvis ZiriTadi praqtikuli aspeqtebi gamoyenebulia
agreTve sxva tipis fondebis marTvaSic. sxva tipis analo
giur fondad (saxelmwifo resursebis dazogva garkveuli
miznebiT) warmogvidgenia saqarTvelos mTavrobis mier Se
moTavazebuli RonisZiebebi;
(2) logikuri iqneba, Tu saqarTvelos mTavroba moma
valSi ganizraxavs Tanxebis aRniSnul fondSi dazogvas
swored bunebriv resursebze fasebis meryeobis gamo, rac
momavalSi aucileblad gaxdeba saqarTvelos ekonomikis
winsvlis gzaze arsebuli seriozuli gamowveva, radganac
a) mzard qarTul ekonomikas saSualovadian periodSi teq
nologiebis Zireul ganaxlebamde meti energoresursi das
Wirdeba, romlebzec fasi sul ufro imatebs; b) SesaZloa
erTerTi SemoTavazebuli fondi (stabiluri ganviTarebis
fondi) swored im miznebiT iyos motivirebuli, rac damaxa
siaTebelia bunebrivi resursebis eqsportze damokidebuli
qveynebisTvis, oRond sapirispiro niSniT – importul ener
gomatareblebze fasebis variaciebis negatiuri Sedegebis
dasaregulireblad da energetikis sferoSi saWiro inves
tirebisaTvis Tanxebis dagrovebisaTvis (energetikis ganvi
Tarebis prioritetuloba mkafiodaa gacxadebuli mTavro
bis iniciativaTa paketSi).
1�
miuxedavad imisa, rom specialuri fondebi biujetisgan insti
tuciurad gamijnulia, Tavisi ekonomikuri arsiT isini mxolod
sabiujeto angariSebia da maTi funqciebi SeuZlia Tavisuflad
itvirTos normalurma sabiujeto procesma. miuxedavad amisa,
specfondebs im qveynebSi, sadac isini arsebobs, amarTleben ara
efeqtianobis, aramed ekonomikuri politikis mizanSewonilobis
mosazrebebiT. sakmarisi avtonomiis pirobebSi aseTma fondebma
SesaZloa marTlac daicvan saxelmwifo resursebi ukontrolo
xarjvisagan Tu politikuri koniunqtura did wnexs axorcie
lebs mTavrobaze xarjebis gazrdis mimarTulebiT (mag. socia
luri xarjebi). Tumca meores mxriv, (magaliTad igive gadaudebe
li socialuri daxmarebisa Tu sxva xarjebis dasafinanseblad
asimetriuli ekonomikuri Sokebis Semdeg), am fondebis resurse
bis sabiujeto procesSi CarTva SeiZleba garTuldes kidec ma
Ti instituciuri damoukideblobis gamo. aseTi Sokis albaToba
yovelTvis maRalia mcire zomis Ria ekonomikis mqone qveynebSi,
maT Soris saqarTveloSic.
saqarTvelos mTavrobis mier SemoTavazebuli momavali Tao
bebisa da stabiluri ganviTarebis fondebis Seqmnis logikur
da seriozul argumentebad, Cveni azriT, SesaZloa mxolod Sesa
bamisi kanonis (kanoni momavali Taobebisa da stabiluri ganvi
Tarebis fondebis Sesaxeb) pirveli muxlis (a) punqti miviCnioT,
radgan Rrmad varT darwmunebuli, rom (b), (g), (d) da (e) punqtebis,
rogorc problemebis mogvareba normaluri sabiujeto procesis
pirdapiri funqciaa. am SemTxevaSi, Cveni midgoma emyareba Cvens
mier ukve xsenebul princips, romelic ekonomikur cxovrebaSi
saxelmwifos Carevis minimumamde dayvanas gulisxmobs. migvaCnia,
rom fondebis Seqmna damatebiTi biurokratiuli struqturis Ca
moyalibebis garda xelSesaxeb sargebels qarTul ekonomikas ver
moutans, miuxedavad imisa, rom kanoni iTvaliswinebs maT gamWvir
vale marTvas. aqve aRvniSnavT, rom Tundac iseTi warmatebuli da
ganviTarebuli qveynis pirobebSic ki rogoric norvegiaa, aseTi
tipis fondis arseboba arc Tu optimalur RonisZiebd migvaCnia.
norvegiaSic, sadac Zalian maRalia am fondis angariSvaldebu
1�
leba da gamWvirvaloba, Cveni azriT, es RonisZieba ekonomikur
agentebs mxolod fsiqologiur komforts uqmnis. rac Seexeba
ruseTs, aq fondebis Seqmna pirdapir ukavSirdeba mmarTvelobis
avtoritarul stilsa da swored im wnexs xarjebis gazrdis mi
marTulebiT, razec ukve gvqonda saubari. garda amisa, ruseTSic
xSirad gamoiTqmeba mosazrebebi, rom mravalmiliardiani fondis
aqtivebis urisko, magram metismetad dabali momgebianobis mqone
amerikul saxelmwifo qaRaldebSi ganTavseba imaze bevrad nak
leb efeqts iZleva vidre adgilobrivi saqalaqo da sasoflo
infrastruqturis, aseve ganaTlebisa da jandacvis modernizaci
aSi misi investireba moitanda. savaraudod, ruseTis mTavroba
ar endoba adgilobriv finansur emitentebs da Tanxmdeba bevrad
ufro iafad ganaTavsos Tanxebi aSSs fasian qaRaldebSi, romle
biTac sabolood im qveynis biujetis deficiti finansdeba. es
seriozul sainvesticio resurss aklebs adgilobriv safinanso
sistemas, romelic iZulebulia bevrad ufro mkacri pirobebiT
isesxos fuli saerTaSoriso kapitalis bazarze. am magaliTis
ilustraciiT imis Tqma gvinda, rom qveynebSi sadac aseTi fondi
iqmneba, mTavroba iZulebuli xdeba misi aqtivebi metismetad kon
servatiuli midgomebiT marTos. rogorc ukve aRvniSneT, aseTi
fondis Seqmna SeiZleba gamarTlebuli iyos ekonomikuri poli
tikis taqtikuri mosazrebebiT, magram migvaCnia, rom misi muSaoba
ver iqneba biujetis muSaobaze ufro efeqtiani. efeqtianoba am
SemTxevaSi, Cveni azriT ganisazRvreba Semdegi ori parametriT:
(1) gaxarjuli saxsrebis ra nawili aRwevs miznobriv jgufebam
de; (2) rogoria am fondebis administrirebis xarjebis fardoba
mTlian xarjebTan. swored aRniSnuli mosazreba udevs safuZ
vlad Cvens analizs fondebTan mimarTebaSi.
upirveles yovlisa aRsaniSnavia, rom mTavrobis mier specia
luri fondebis Sesaqmnelad SemoTavazebuli kanonidan gamomdi
nare CvenTvis gaugebaria, Tu ras niSnavs biujetis cikluroba.
Tu amaSi igulisxmeba is, rom SesaZloa biujetSi drodadro
deficiti warmoiqmnas, amaSi tragikuli araferia, es normaluri
procesia yvela qveyanaSi. problema iqmneba maSin, roca biujetis
1�
deficitis sidide SemaSfoTebelia da safrTxes qmnis mTliani
ekonomikisaTvis. am problemis gamosworeba SesaZlebelia goniv
ruli da angariSgebiani sabiujeto politikiT da ara amgvari
miznobrivi fondebis SeqmniT, miT umetes, rom mTavrobam warmoad
gina sakanonmdeblo cvlilebebi proficituli biujetis dakano
nebis Sesaxeb.
saxelmwifo biujets, rogorc meqanizms, Tavad gaaCnia ekonomi
kis stabilizatoris funqcia. kerZod, biznes ciklis daRmaval
etapze mcirdeba Semosavlebi, xolo aRmaval etapze isini scil
deba saSualo dagegmil niSnuls. imisaTvis, raTa ekonomikuri
cikli naklebi ryevebiT xasiaTdebodes, saxelmwifos SeuZlia
daRmasvlis etapze gadasaxadebis Semcireba, xolo biznes cik
lis pikze gadasaxadebis gazrda ekonomikis gadaxurebis Tavi
dan asacileblad. CvenTvis gaugebaria, Tu ra ukeTes meqanizms
gvTavazobs specialuri arasabiujeto fondi?
arasasurveli fiskaluri ryevebisgan Tavdacvis gzaa ekono
mikis mudmivi monitoringi da gamarTuli fiskaluri politika.
liberaluri demokratiuli wyobis pirobebSi, rasac saqarTvelo
mieswrafvis, araswori fiskaluri politikis gamtarebeli xeli
sufleba arCevnebs agebs da mis Semdeg mosuli xelisufleba
asworebs winamorbedis mier daSvebul Secdomebs. ara gvgonia
raime fondis Seqmna politikuri bazris efeqtian funqcionire
baze ukeTesi meqanizmi iyos ekonomikis stabiluri ganviTarebis
xelSesawyobad.
garda amisa, specialuri fondebis marTvis gamocdileba miuTi
Tebs imaze, rom isini efeqtiania im qveynebSi, romlebic atareben
mdgrad sabiujeto politikas da ara piriqiT. Sesabamisad, fonde
bis arseboba ki ar uwyobs ekonomikis stabilizacias xels, ara
med piriqiT, ekonomikisa da sabiujeto politikis stabilurobaa
fondebis warmatebuli funqcionirebis sawindari. garda amisa,
aseTi fondebi warmatebiT funqcionireben parlamentis winaSe
mTavrobis maRali angariSvaldebulebis SemTxvevaSi. saqarTve
los mTavrobis kanonis mixedviT, fondiebis angariSebi saopera
cio wlis dasrulebidan araumetes sami Tvis Tavze waredgineba
�0
parlaments. kanonSi arsadaa miTiTebuli, rom parlamenti amtki
cebs fondis biujets da axoricielebs misi marTvis mudmiv moni
torings. aseTi formulireba CvenTvis absoluturad gaugebaria,
radganac darwmunebuli varT saxelmwifo saxsrebis erTiani, in
tegrirebuli da gamWvirvale formiT gankargvis upiratesoba
Si. specialuri fondebis gamotana parlamentisadmi angariSval
debulebis farglebidan, Cveni azriT, SeuTavsebelia sabiujeto
procesisa da zogadad ekonomikuri ganviTarebis principebTan.
miTumetes, rom momavali Taobebis fondi afxazeTisa da samxreT
oseTis reabilitaciisaTvisac iqmneba, Sesabamisad ar arsebobs
raime winapiroba, rac xels SeuSlida parlamentis mier mis moni
torings (afxazeTisa da samxreT oseTis sakiTxebTan mimarTebiT
yvela politikuri Zala da mTlianobaSi qarTuli sazogadoeba
SeTanxmebul poziciazea).
specialuri fondebi moqmedebs amerikis SeerTebul Statebsa
da kanadaSi, magram iq es institutebi regionuli ganviTarebis
politikis nawilia da maTi meSveobiT centraluri mTavroba
garkveulwilad iTavisuflebs Tavs regionebSi iseTi tipis sa
muSaoebis Catarebisgan, romlis kompetencia mas ar gaaCnia. (ma
galiTad aliaskis Stati aSSSi, albertas provincia kanadaSi).
saqarTvelos SemTxevaSi SemoTavazebuli fondebis Seqmna gan
sazRvrulia centralur, da ara adgilobriv doneze.
garda amisa migvaCnia, rom SemoTavazeba specialuri fondebis
dafuZnebis Sesaxeb qmnis garkveul winaaRmdegobas mTavrobis
axal fiskalur paradigmaSi. erTi mxriv, mTavroba gamodis pro
ficituli biujetis dakanonebis iniciativiT, xolo meore mxriv,
qmnis arasabiujeto fondebs, romelTa Semosavlebis nawili po
tenciurad biujetis Semosavlebi unda yofiliyo.
fondis moculoba da misi fardoba administraciul xarjeb
Tan aseve problemurad migvaCnia. fondi sakmarisad didi un
da iyos imisaTvis, rom misi administrirebis xarjebis fardoba
mTlian resursebTan naklebi iyos vTqvaT biujetis analogiur
maCveneblebze. zogadad nebismier fondis, maT Soris msxvili sa
erTaSoriso fondebis seriozuli problemaa maTi efeqtianoba
�1
da efeqtiani funqcionirebisaTvis wamaxalisebeli stimulebis
swori SerCeva. samwuxarod, amaze araferia naTqvami kanonSi.
aseve gaugebaria, Tu ra kavSirSia specialuri fondebis Seqmna
saqarTvelos, rogorc globaluri safinanso centris Camoyali
bebasTan. am miznis misaRwevad, zemoxsenebuli fondis Seqmna rai
me mniSvnelobis matareblad ar migvaCnia.
momavali Taobebisa da stabiluri ganviTarebis fondebis mar
Tvis sqemebis Sefasebisagan Tavs vikavebT, radganac migvaCnia
rom Cvens xelT arsebuli informacia arasakmarisia maTi mar
Tvis SemoTavazebuli sqemis Sesafaseblad, miuxedavad imisa, rom
aseTi fondebis marTvaSi sazogadoebaSi cnobili pirebisa da
erovnuli bankis CarTvis praqtika kargadaa cnobili sazRvarga
reTac.
axal fiskalur paradigmasTan dakavSirebiT gavrcelebul
mTavrobis prezentaciaSi1 naTqvamia, rom 2009 wlis bolosaTvis
fondebSi dagrovdeba 1.52 miliardi dolari. Tu aseTi Tanxebis
dagroveba marTlac SesaZlebelia, ratom aris saWiro fondebis
Seqmna, miT ufro rom saqarTveloSi ramdenime welia arsebobs
grZelvadiani ekonomikuri politikis SemuSavebis xelSemwyobi
,,ZiriTadi monacemebisa da mimarTulebis” dokumenti, aseve “xar
jebis saSualovadiani dagegmvis CarCo dokumenti”. am dokumente
bis meSveobiTa da normaluri sabiujeto procesiT mTavrobas
savsebiT xelewifeba sasurveli grZelvadiani RonisZiebebis da
finanseba.
3. saqarTvelos mTavrobis
sagadasaxado iniciativebi
mTavrobis mier SemoTavazebuli sagadasaxado tvirTis Semci
rebisken mimarTuli RonisZiebebi CvenTvis sruliad misaRebia.
am RonisZiebis fiskaluri ukuefeqtis saSiSroeba moklevadian
1 saqarTvelos mTavrobis prezentacia: saqarTvelos kanoni safinanso seqtoris globaluri konkurentunarianobis Sesaxeb. saqarTvelos mTavroba, ianvari 2008.
��
periodSi mxolod is aris, rom saxelmwifo ver moaxerxebs sava
raudod mzardi socialuri xarjebis dafinansebas. vimedovnebT,
rom amas adgili ar eqneba imis gamo, rom saxelmwifo biujetSi
Semosavlebis ekonomikis ganviTarebis tempze swrafad zrdis
tendencia, sul mcire, saSualovadian periodSi mainc SenarCunde
ba. mogebis gadasaxadis Semcireba saqarTveloSi sul axlaxan
ganxorcielda. Cveni azriT, es Zalze drouli da gonivruli
nabiji iyo, romelsac ar mohyolia xelSesaxebi fiskaluri dana
kargi. garda amisa, saSemosavlo gadasaxadis 25%dan 15%mde Sem
cireba momdevno wlebSi saojaxo meurneobebs Semosavlebis mniS
vnelovani nawilis dazogvisa Tu moxmarebisaTvis gamoyenebis
saSualebas miscems. aseTi RonisZieba gamarTlebulad migvaCnia
msoflio bazarze arsebuli koniunqturis gamoc. savaraudod,
uaxloes wlebSi sursaTsa da sawvavze fasebis dinamika kvlavac
araxelsayreli iqneba, ase rom, saqarTvelos mosaxleobas unda
mieces garkveuli manevris SesaZlebloba.
pozitiuri mniSvnelobis RonisZiebebia procentebsa da divi
dendebze gadasaxadis ganuleba. dividendze gadasaxadi praqti
kulad kapitalisa da produqtiuli saqmianobis ormagad dabeg
vras niSnavs. miuxedavad amisa, mTavrobam maqsimaluri sifrTxi
le unda gamoiCinos imisTvis, rom mis mier ganxorcielebuli sa
gadasaxado RonisZiebebi mxardaWeril iqnas safinanso sferoSi
gadadgmuli seriozuli nabijebiT, rac qveyanaSi sainvesticio
fondebis, Tanamedrove sapensio sistemis da egreT wodebuli
”grZeli fulis” sxva wyaroebis aqtiuri Camoyalibebis xelSew
yobaSi unda aisaxos (aRniSnul sakiTxebs Semdgom ganvixilavT).
im SemTxvevaSi, Tu saqarTveloSi Seyovndeba finansuri bazris
am umniSvnelovanesi komponentebis formireba, qveynis biujeti Se
saZloa udidesi wnexis qveS aRmoCndes socialuri xarjebis ga
sawevad, rac moiTxovs gadasaxadebis modifikacias ganakveTebis
gazrdis kuTxiT. aseve, migvaCnia, rom gadasaxadebis ganakveTebis
liberalizacia albaT ukve miuaxlovda Tavis bunebriv zRvars
da momaval mTavrobas amgvari manevris saSualeba ukve aRar eq
neba. aman SesaZloa seriozuli problema Seuqmnas momaval mTav
��
robebs gadasaxadebis gazrdis mimarTulebiT, rac liberalur
sagadasaxado sistemas SeCveuli biznesisa da mosaxleobis mxri
dan did winaaRmdegobas gamoiwvevs. garda amisa, dazogvisa da in
vestirebis xelSemwyobis ekonomikuri politikis zogad warmate
baze didad iqneba damokidebuli SemoTavazebuli cvlilebebis
Sedegebi. mTavaria ar moxdes ise, rom saSemosavlo gadasaxadis
Semcirebam gamoiwvios moxmarebis ufro swrafi zrda, vidre da
zogvisa da invseticiebisa. es Tavis mxriv, gazrdis imports da
safrTxes Seuqmnis sagadamxdelo balansis stabilurobas.
saqarTvelos mTavrobis mier SemoTavazebuli dividendebisa
da procentebis gadasaxadebis ganulebiT mniSvnelovanad isar
gebleben msxvili sawarmoebi, romelTa saqmianoba uSualodaa
dakavSirebuli sasargeblo wiaRiseulis mopovebasTan. marTa
lia saqarTvelo sasargeblo wiaRiseuliT Zalze mdidari ar
aris, magram mas gaaCnia feradi liTonebisa da marganecis mniS
vnelovani sabadoebi, romelTa damuSaveba swored aseTi tipis
saqmianobas ganekuTvneba da romlebic seriozuli saeqsporto
Semosavlebis wyaroa. garda amisa, saqarTvelos seriozuli hid
roenergetikuli potencialic gaaCnia. navTobze fasebis arasta
bilurobis pirobebSi rogorc saerTaSoriso, ise adgilobrivi
kapitalisTvis energetikis es sfero usaTuod gaxdeba mimzidve
li. navTobsa da gazze fasebis zrdam unda gazardos qarTuli
hidroenergetikuli resursebiT saerTaSoriso kapitalis dain
tereseba, rasac xels Seuwyobs mTavrobis es sagadasaxado inici
ativa. Tumca, 500 milioni dolaris evroobligaciebis pozitiuri
gavlena energetikaze da misi argumentacia saeWvod migvaCnia sa
gadasaxado iniciativisgan gansxvavebiT, romelic sistemuri da
gonivruli gadawyvetilebaa.
garda amisa, dividendebsa da procentebze gadasaxadis ganule
ba SesaZloa gamarTlebuli iyos Semdegi mosazrebebiTac:
(1) es seriozul dadebiT Sedegs iZleva iseT qveyanaSi,
romelSic an ukve moedineba, an mosalodnelia pirdapiri
��
ucxouri investiciebis didi nakadebis mozidva. saqarTve
loSi ukve fiqsirdeba seriozuli kapilatldabnadeba, gan
sakuTrebiT sabanko seqtorSi. savaraudod, dividendebsa
da procentebze gadasaxadebis ganuleba fiskalur Semosav
lebze marginaluri gavlenas moaxdens, magram amis mraval
jeradi kompensireba moxdeba dazogvisa da investirebis
Sedegad Seqmnili dovlaTis arapirdapiri dabegvriT.
(2) moxmarebis dabegvraze orientirebuli sagadasaxado
sistema, (saqarTvelos sagadasaxado sistema ki swored aqeT
ken midis) mogebis, dividendebisa da saSemosavlo gadasa
xadis amoRebaze orientirebuli sistemisgan gansxvavebiT
bevrad ufro nakleb administraciul resurss moiTxovs.
es gansakuTrebiT mniSvnelovania iseTi gardamavali tipis
ekonomikisaTvis rogorc saqarTveloa. qveynis xelisufle
ba savsebiT warmatebiT axerxebs saxelmwifo ekonomikuri
programebis dafinansebas moxmarebis dabegvris xarjze, ra
sac pirdapiri fiskaluri efeqtis garda sxva efeqtebic
axasiaTebs: sagadamxdelo balansis gawonasworeba, dazogvi
sa da investiciebis waxaliseba da sxva. samomavlod, mcire
zomis Ria ekonomikisaTvis moxmarebis dabegvraze orienti
rebuli sagadasaxado sistema bevrad ufro qmediTi da efeq
tiani gaxdeba msoflioSi mimdinare kapitalisa da SromiTi
resursebis mobilurobis zrdis fonze.
4. saqarTvelos safinanso
centrad gadaqcevis perspeqtiva
saqarTvelos mTavrobis mier gacxadebuli survili safinan
so centrad Camoyalibebisa, Cveni azriT, efuZneba qveynis ”sa
gadasaxdo navsadgurad” gadaqcevis ideas. msoflioSi sakmaod
bevria iseTi iurisdiqciebis ricxvi, romlebic saerTaSoriso
kapitalisaTvis Seqmnili xelsayreli sagadasaxado reJimis xar
��
jze cxovroben. saqarTvelos mTavrobis mier 2008 wlis ianvarSi
warmodgenil programis prezentaciaSi moyvanilia swored am iu
risdiqciebis sia. terminis “iurisdiqcia” gamoyenebis mizezia is,
rom am teritoriebis umravlesoba damoukidebel saxelmwifos
arc ki warmoadgens, rasac Zalze didi mniSvneloba aqvs im Tval
sazrisiT, rom maT ara aqvT TavianTi valuta anu damoukidebeli
fuladsakredito politika (am sakiTxs qvemoT SevexebiT).
formalurad saqarTvelos sagadasaxado reJimi dReisaTvis
erTerTi yvelaze liberaluria regionSi, rasac aucileblad
moyveba ucxouri investiciebis zrda, radganac “sagadasaxado
navsadguris” statusi (anu liberaluri sagadasaxado reJimi)
maRal korelaciaSia investiciebis SemosvlasTan qveyanaSi. “sa
gadasaxado navsadgurad” gadaqcevis procesSi, anu iseT SemTxve
vaSi, rodesac mcirdeba korporaciuli gadasaxadis ganakveTi,
qveyanaSi swrafad izrdeba ucxouri investiciebi. saSualod, mo
gebis gadasaxadis 10 punqtiT Semcireba investiciaTa moculo
bis 6%ian zrdas gulisxmobs.
dReisaTvis, msoflios orasze meti qveynidan daaxloebiT 60
“sagadasaxado navsadguris” statusiT sargeblobs. aseTi tipis
qveynebi Semdegi TaviseburebebiT xasiaTdebian:
(1) maTi absoluturi umravlesobis mosaxleobis ricxov
noba milionze naklebia (mag. kaimanis kunZulebi, lixten
Steini, andora, sxva mcire zomis kunZulovani da anklavuri
saxelmwifoebi), TumcaRa amave statusis qveynebs SeiZleba
mivakuTvnoT libani, kviprosi, Sveicaria, irlandia da nider
landebi, romlis ekonomikuri progresis kavSiri libera
lur sagadasaxado reJimTan sruliad aSkaraa;
(2) am qveynebis mSp erT sul mosaxleze mniSvnelovnad
aRemateba msoflios saSualo da qveynebis absoluturi um
ravlesobis analogiur maCveneblebs, magram bevri maTgani
amave dros CamorCeba ekonomikuri ganviTarebisa da Tanam
Sromlobis qveynebis (OECD) saSualo maCvenebels;
��
(3) aseTi tipis warmatebul iurisdiqciebSi (da ara yvela
maTganSi) maRalia saxelmwifo mmarTvelobis xarisxi, rac bi
urokratiis simcireSi, korufciis naklebobaSi, saxelmwifos
mier gaweuli momsaxurebis efeqtianobaSi gamoixateba.
empiriuli kvlevebis Tanaxmad, “sagadasaxado navsadguris”
statusi yvelaze mWidrodaa dakavSirebli iurisdiqciis mmar
Tvelobis xarisxTan imgvarad, rom mxolod mmarTvelobis maRal
xarisxs mivyavarT “sagadasaxado navsadguris” statusis mopo
vebasTan, Sesabamisad, ucxouri investiciebis zrdasTan da ara
piriqiT. es SeiZleba gamowveuli iyos ori fundamenturi mize
ziT: (1) efeqturi mTavroba cdilobs maqsimalurad optimaluri
gadawyvetileba miiRos da gaiTvaliswinos socialuri dacvis,
ganaTlebisa da usafrTxoebis saWiroebebi; (2) ucxouri investi
ciebis mosazidad aucilebelia mTavrobis mtkice ganzraxva, rom
igi ganuxrelad daicavs investorTa interesebs da Tanmimdevu
lad gaatarebs ekonomikuri politikis arCeul kurss.
saqarTvelos mTavroba sakmao warmatebiT axerxebs ekonomiku
ri cxovrebis marTvis optimizacias da amis dasturad pirdapiri
investiciebis mzardi nakadic gamodgeba. gasaTvaliswinebelia
isic, rom mTavrobis mier CamoTvlili qveynebidan saqarTvelos
realobasTan mxolod niderlandebis, Sveicariisa da irlandiis
magaliTebis asocireba aris SesaZlebeli. aRniSnuli qveynebi
ukve Zalian didi xnis win daadgnen ekonomikis liberalizacias
gzas da kapitalis didi nakadebis Semosvlamde warmoadgendnen
sakmaod diversificirebul, Ria ekonomikebs. Sesabamisad igulis
xmeba, rom kapitalis didi nakadebis (gansakuTrebiT ki sabanko)
Semosvla qveyanaSi ar aris arc aucilebeli da arc sakmarisi
piroba misi swrafi ganviTarebisaTvis. empiriuli magaliTebi, imi
sa, rom sagadasaxado SeRavaTebi yovelTvis ganmsazRvrel rols
TamaSobs ekonomikis zrdaSi naklebad moipoveba. magaliTad, sa
gadasaxo ganakveTis vTqvaT 40dan 30 procentamde Semcireba bev
rad meti efeqtis momtania vidre 20dan 10mde Semcireba. asve, qve
yanas SeiZleba hqondes Zalze Tavisufali sagadasaxado sistema,
��
magram misi ekonomika darCes primitiul, CamorCenil stadiaze.
amis magaliTia mTavrobis prezentaciis siaSi moxvedrili be
lizi, jibuti, liberia da sxvebi. garda amisa, ucxouri kapitali
SegviZlia gaviazroT rogorc dazogvis importi. Sida dazogvis
arasakmarisobis periodSi misi stimulireba SeiZleba Sesabamisi
makroekonomikuri politikis gatarebiT. aseve ar unda dagvaviw
ydes, rom “sagadasaxado navsadgurebis” mimarT jer kidev sakma
od antagonistur damokidebulebaSia msoflios didi qveynebis
umravlesoba. magaliTad OECDs Sedgenili aqvs “sagadasaxado
navsadgurebis” ,,Savi sia” romlebSic monako, lixtenStaini da
CrdiloeT kviprosi Sedian.
rac mTavaria, saerTaSoriso kapitalisaTvis gaxsnili politi
kis gatarebas dadebiTTan erTad arsebiTi uaryofiTi mxareebic
gaaCnia, miT umetes saqarTvelos pirobebSi, romelic gavlenas
ver axdens saerTaSoriso saprocento ganakveTebis formirebis
procesebze. meti ucxouri kapitalis miReba kapitalis srulyo
fili mobilurobis pirobebSi meti moklevadiani sabanko instru
mentebis Semosvlasac niSnavs. saerTaSoriso safinanso sistema
Si srulad integrireba qveynis monetarul, fiskalur da safi
nanso sistemas sruliad axal, bevrad ufro mkacr moTxovnebs
uyenebs, razec qvemoT visaubrebT.
“sagadasaxado navsadgurebis” umravlesobas ar gaaCnia valu
ta da isini am niSniT gansxvavdebian saqarTvelosgan. kapitalis
swrafi importi da eqsporti did gavlenas moaxdens laris gac
vliTi kursis formirebaze.
formalurad saqarTvelos mcuravi savaluto kursi aqvs ga
mocxadebuli, Tumca drodadro erovnuli banki mimarTavs inter
venciebs sasurveli gacvliTi kursis SesanarCuneblad. amgvari
”binZuri curvis” praqtika, romelic, garkveulwilad fiqsirebu
li kursis erTerT saxeobadac SeiZleba ganvixiloT, gavrcele
bulia msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi uiSviaTesi gamonakli
sebis garda. metnaklebad fiqsirebuli savaluto kursi misaRe
bia saqarTvelosTvis, rogorc mcire zomis Ria ekonomikisaTvis,
romelzec Zalian did gavlenas axdens sagareo vaWrobisa da
��
axla ukve sagareo kapitalis bazris koniunqtura. mTavrobis
mier qveyanaSi ucxouri kapitalis maqsimalurad SeRavaTiani pi
robebiT mozidvis xelSesawyobad aRebuli kursi fundamentur
makroekonomikur problemebs badebs, romelic ,,SeuZlebeli same
ulis” pirobiTaa cnobili. am postulatis arsi imaSi mdgomare
obs, rom qveyana, romelic mTlianad integrirebulia saerTaSo
riso safinanso sistemaSi, ver moaxerxebs erTdroulad iqonios
fiqsirebuli savaluto kursi da damoukidebeli fuladsakre
dito politika. siRaribis daZlevis gzaze damdgari saqarTve
losaTvis, Cveni azriT, imperatiulia damoukidebeli fuladsak
redito politikis, rogorc zrdisa da dasaqmebis xelSemwyobi
umniSvnelovanesi instrumentis arseboba. am daSvebiT msoflio
finansur sistemaSi sruli integraciis, anu kapitalis srulyo
fili mobilurobis pirobebSi laris gacvliTi kursi ver iqne
ba fiqsirebuli. amJamad, laris kursi fiqsirebuli ar aris, igi
marTulia erovnuli bankis mier, magram vinaidan, dRemde saqar
Tvelos saerTaSoriso safinanso sistemaSi integrirebulobis
xarisxi SedarebiT dabali iyo, erovnulma bankma 1998 wels sa
gareo rezervebis didi danakargebis miuxedavad, mainc SeZlo
erovnuli valutis kursis totaluri vardnis Tavidan acileba.
ukanaskneli aTi wlis ganmavlobaSi erovnuli bankis sarezervo
pozicia da instituciuri profesionalizmis done Seudareblad
ganmtkicda, Tumca, saerTaSoriso kapitalisaTvis karis gaReba
erovnul banks sruliad axal moTxovnebs uyenebs sarezervo po
ziciebis SenarCunebis TvalsazrisiT.
swraf reagirebas moiTxovs saqarTvelos savaWro balansis
sul ufro mzardi uaryofiTi saldos problema. vaWrobis pi
robebis gauaresebisa da imis fonze, rom qveyanaSi jer kidev
arasakmarisia e.w. saeqsporto servisuli Semosavlebi mokle da
saSualovadian periodSi albaT gaZneldeba laris kursis arse
bul niSnulze SenarCuneba, radgan egzogenuri erTjeradi tran
sferebi da investiciebi yovelTvis ver moaxerxeben sagadamxde
lo balansis wonasworobaSi moyvans. miT umetes, rom ucxouri
investiciebi egzogenur sagareo koniunqturaze didadaa damoki
��
debuli. saerTaSoriso finansur bazarSi integrirebis Semdeg,
saqarTvelo sul ufro metad iqneba damokidebuli iseT finan
sur instrumentebze, romlebic msoflio saprocento ganakveTis
umniSvnelo cvlilebebzec ki reagireben. aseT pirobebSi sakma
risia sagareo finansuri koniunqturis odnav araxelsayreli
cvlileba, rom Sesabamisi sarezervo poziciis arqonis SemTxveva
Si larma seriozuli devalvacia ganicados.
5. mTavrobis axali fiskaluri
paradigma- makroekonomikuri stabiluroba
misaRebia mTavrobis gadawyvetileba proficituli biujetis
dakanonebis Sesaxeb. es aucileblad migvaCnia fiskaluri poli
tikis ganmtkicebisa da damatebiTi inflaciuri stimulebis mox
snis TvalsazrisiT. Cveni azriT, ukanasknel periodSi saqarTve
loSi dafiqsirebuli sakmaod maRali inflacia garkveulwilad,
swored sabiujeto xarjebis swrafi zrdiT iyo ganpirobebuli.
amave dros, sasurvelia gaazrebuli iyos is garemoeba, rom pro
ficituli biujetis dakanoneba SeiZleba saSualovadiani ekono
mikuri politikis nabiji iyos. sawarmoo faqtorebis dinamikis
obieqturi xasiaTi miuTiTebs imaze, rom ekonomikuri zrdis ma
Rali tempebis SenarCuneba sul ufro gaZneldeba momavalSi.
amave dros, qveynis biujets unda gaaCndes garkveuli areali ma
nevrirebisaTvis Tu araxelsayreli koniunqturis gamo qveyanas
asimetriuli Sokis Sedegebis likvidacia mouwevs. garda amisa,
zedmetad mkacrma sabiujeto politikam SeiZleba garkveulwi
lad SezRudos ekonomikuri zrda moklevadian periodSi.
Tavs SevikavebT erovnuli bankis xelmZRvanelis pasuxismgeb
lobis sakiTxis inicirebasTan dakavSirebiT azris gamoTqmisa
gan. kerZod, miRebuli cvlilebis Tanaxmad, erovnuli bankis xel
mZRvanelobis pasuxismgeblobis sakiTxi dRis wesrigSi dgeba, Tu
inflaciis dagegmili maCvenebeli ver iqneba SeinarCunebuli da
daTqmul niSnuls ascdeba. migvaCnia, rom moklevadian periodSi
Zalian garTuldeba am amocanis Sesruleba sursaTsa da navTob
�0
ze msoflio fasebis mosalodneli zrdis gamo. garda amisa, es
sakiTxi seriozuli Teoriuli msjelobis sagani unda gaxdes,
radganac es mWidro kavSirSia axali fiskaluri paradigmasa da
saqarTvelos safinanso centrad gadaqcevis problematikasTan.
saqarTvelos safinanso sistemaSi arsebuli calkeuli prob-
lemebis mimoxilva
migvaCnia, rom qveynis ekonomikuri zrdis stabiluri tempebis
SenarCunebisaTvis, kapitalis im moculobis dagroveba, rasac mTav
roba gegmavs uaxloes periodSi – anu 1012 miliardi dolaris
sainvesticio resursi – sakmarisi ar aris, miuxedavad imisa, rom
qveynis safinanso sistema damaimedebeli tempebiT izrdeba. saqar
Tvelos sabanko seqtoris jamuri aqtivebi 2007 wlis bolosaT
vis daaxloebiT 7.2 miliard lars Seadgenda, rac mSps 43%ia.
am aqtivebis zrda momavalSic mosalodnelia, magram ekonomikis
zrdis arsebuli tempebis SesanarCuneblad, es SeiZleba arasakmari
si aRmoCndes da sasurveli iqneba safinanso seqtoris zrdis daC
qareba. damaimedebelia sesxebisa da depozitebis zrdis tempebic,
magram grZelvadiani stabiluri zrdis misaRwevad saWiroa qvey
nis gankargulebaSi arsebuli finansuri rezervebi mSps jeradi
ricxviT aisaxebodes. marTalia 2009 wlisaTvis erovnuli bankis
prognoziT sabanko aqtivebi mSps 60% gaxdeba, magram aRniSnuli
maCvenebelic cotaa im fonze, rom dafinansebis alternatiuli
wyaroebi (safondo bazari, sapensio da sadazRvevo sistema) jer
kidev Canasaxovan mdgomareobaSia. garda amisa, migvaCnia, rom dakre
ditebis struqtura sferoebis mixedviT ar aris mdgradi grZel
vadian periodSi, radgan bankebis mier gasul wels gacemuli 4,
589 miliardi laridan 35% fizikur pirebze modis, 30% vaWrobasa
da momsaxurebaze, 8% mSeneblobaze da mxolod 8% mrewvelobaze,
romelic erTaderTia, CamoTvlil sferoebs Soris, saeqsporto
Semosavlebis momtani. araadekvaturad dabalia (daaxloebiT 1%)
soflis meurneobis dafinansebac, rac am dargSi arsebuli mwvave
sistemuri problemebis asaxvas warmoadgens. samwuxaroa, magram
faqtia, rom qarTuli sabanko sistema erideba e.w. “startapebis”
�1
(damwyebi biznesi) dafinansebasac. am ricxvebidanac Cans, rom saeq
sporto da importSemcvel seqtorebSi kapitaldabandebebi sasur
velze neli tempiT xorcieldeba. aseve migvaCnia, rom maRalia ban
kebis valdebulebebSi nasesxebi saxsrebis, anu e.w. “onlendingis”
wili (34%). gamoricxuli ar aris, rom qarTul bazarze ucxouri
bankebis Semosvlam xeli sulac ar Seuwyos adgilobrivi iuridi
uli pirebis dafinansebas moklevadian periodSi, Tu mxedvelobaSi
miviRebT Semdeg hipoTetiur meqanizms: ucxouri bankis filiali
bevrad ufro iafad moaxerxebs onlendingis saxsrebis moZiebas,
rac samomxmareblo kreditze dRes dafiqsirebuli maRali ganak
veTisa da bumis pirobebSi SeiZleba bevrad ufro momgebiani iyos,
vidre biznesis dafinanseba da maRali riskis aReba. faqtobrivad
am gziT ucxour banks mcire kapitaldabandebiT adgilobrivi ban
kebis serozuli Seviwroveba da bazarze konkurenciis SezRudva
SeuZlia. cxadia, amiT ar vewinaaRmdegebiT ucxouri bankebis Semos
vlas, rac namdvilad dadebiT tendenciad migvaCnia, magram amave
dros, ucxouri kapitalis Semosvlis konteqstidan gancalkevebiT
ganxilvas da mis calsaxad dadebiT movlenad aRqmasac ar veTan
xmebiT. samwuxarod, mTavrobis paketSi saubari ar aris finansuri
bazris formirebis xelSewyobis iseT umniSvnelovanes instrumen
tze, rogorc kerZo sapensio fondebi da sadazRvevo sistemaa. es
sistemebi wamyvan qveynebSi “grZeli fulis” erTerTi yvelaze sta
biluri wyaroa. Tu am mimarTulebiT uaxloes wlebSi qmediTi Ro
nisZiebebi ar gadaidgmeba, qveynis fiskaluri mdgomareoba Zalze
garTuldeba da safrTxis qveS dadgeba TviT ekonomikuri zrdis
perspeqtivac. demografiuli tendenciebis SenarCunebis pirobebSi,
Tu ramdenime weliwadSi pensionerebis saSualo ricxvs 700800
aTasis farglebSi, xolo saSualo pensiis odenobas 100 dolars
vivaraudebT, mxolod sapensio davalianebis gasastumreblad biu
jets wliurad TiTqmis miliardi dolaris gadaxda mouwevs. Tu
ver moxerxdeba kerZo sapensio fondebis amoqmedeba, qveynis biuje
ti da ekonomika iZulebuli gaxdeba miliardobiT dolari inves
ticiebis nacvlad moxmarebis sasargeblod gaxarjos.
mTavrobis paketSi aseve araferia naTqvami imaze, Tu rogor
��
unda daCqardes miwis bazris Camoyalibebis procesi. am Ronis
Ziebas sruliad aucileblad miviCnevT imisaTvis, raTa saqar
Tvelos soflis meurneobaSi arsebuli seriozuli rezervebi
qveynis ekonomikas moxmardes. miwis bazris Camoyalibeba xels
Seuwyobs sagiravno qonebis gaCenas soflad, sawarmoebis gamsxvi
lebas da seqtorSi kapitalis dabandebas. aRniSnuli procesebis
xelSewyoba qveyanas ramdenime miliardi dolaris odenobis sain
vesticio resurss gauCens.
finansuri sistemis deregulaciisaken, gansakuTrebiT safondo
birJis saqmianobis waxalisebisaken mimarTuli RonisZiebebi cal
saxad misasalmebelia. es seriozul biZgs miscems am sferos gan
viTarebas. Tumca veWvobT, rom aman didi Sedegi moitanos mokle
vadian periodSi qarTuli safinanso bazris metismeti simwiris
gamo. sakmaod farTodaa gavrcelebuli biznesis SemzRudveli
kulturuli faqtorebi. TviT msxvil biznesSic ki, iSviaTobas
warmoadgens menejmentisa da mflobelebis formaluri gamijvna.
investors Zalian uWirs sainvesticio obieqtze informaciis mo
poveba, radganac biznesebi Tavs arideben xarjviTi struqturis
sajaroobas. am problemebis daZleva, savaraudod, grZelvadian
perspeqtivaSi iqneba SesaZlebeli.
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom saqarTvelos msoflio
safinanso sistemaSi CarTva dadebiTi RonisZiebaa, Tundac imi
tom, rom mimdinare globalizaciis fonze Cveni qveynis swrafi
ganviTareba gancalkevebulad warmoudgenelia. amave dros, auci
lebelia yvela mosalodneli riskebis gaazreba da maTi neitra
lizaciisTvis adekvaturi politikis SemuSaveba.
6. suverenuli evroobligaciebis
sadebiuto emisia
“safinanso seqtoris globaluri konkurentunarianobis Sesa
xeb” sakanonmdeblo paketis erTerTi sakvanZo siaxle – evro
obligaciebis emisia – ukve istoriis nawilia. 500 milioni do
laris Rirebulebis saqarTvelos saxelmwifo evroobligaciebi
��
londonis safondo birJaze ukve ganTavsda. amis Sesaxeb infor
macia sainformacio saagento ”roiterma” gaavrcela. samwuxarod,
es iyo erTaderTi wyaro, romelmac qarTuli evroobligacie
bis sadebiuto emisiis Taobaze metnaklebad detalizebuli in
formacia gaavrcela. saqarTvelos mTavrobam evroobligaciebi
konspiraciul reJimSi ganaTavsa. cnobilia, rom saqarTvelos
evroobligaciebi londonis birJaze UBS-m da JPMorganma ganaTavses – orma sabanko gigantma, romlebmac msoflio ipoTekuri
krizisis gamo udidesi zarali iwvnies. winaswari informaci
iT, qarTul evroobligaciebze sakmaod didi moTxovna dafiq
sirda. Tumca, mTeli rigi kiTxvebi, rogorc evroobligaciebis
gamoSvebis auciloblobis, ise misi gayidviT miRebuli Semosav
lebis xarjvis miznobriobasTan dakavSirebiT amTaviTve Cndeba.
rogorc aRvniSneT, mTavrobis informaciiT, qarTul evroobliga
ciebze sakmaod didi moTxovna dafiqsirda. vaWrobaSi 100ze me
ti investori monawileobda. obligaciebis naxevari britanelma
investorebma SeiZines, 13% ki amerikuli kompaniebis ofSorul
angariSebze gadavida, ufro naklebi wili SexvdaT sxva evropel
da aziel investorebs.
saqarTvelos mTavrobis mier SemoTavazebuli 50dRiani prog
ramis erTerTi iniciativiT, evroobligaciebis sadebiuto emisi
iT ganzraxuli iyo iafi da grZelvadiani sainvesticio resursis
mopoveba 500 milioni dolaris odenobiT. am Tanxis gamoyeneba
igegemeboda gazsacavis mSeneblobisaTvis, aseve eleqtroenergiis
eqsportis SesaZleblobebis gazrdis mizniT magistraluri xaze
bis mSeneblobisaTvis. mTavrobis SefasebiT: amgavri RonisZiebis
gatarebas didi mniSvneloba ekisreba qveynis energousafrTxoe
bis ganmtkicebaSi. aseve, SesaZlebeli gaxdeba saqarTvelosTvis
evroobligaciebis niSnulis dafiqsireba, rac SemdgomSi kapita
lis Semosvlas Seuwyobs xels.
miuxedavad imisa, rom 7,5% wliuri ganakveTi marTlac ar mig
vaCnia sargeblis maRal ganakveTad, mTavrobis am gadawyvetile
bis logika CvenTvis sakmaod bundovania.
��
aRsaniSnavia, rom zogadad, vals saxelmwifo iRebs im SemTxve
vaSi, Tu mosalodnel xarjebs sakuTari sabiujeto Semosavle
biT ver faravs. aseT SemTxvevaSi mas ori gamosavali aqvs: (1)
isesxos saSinao ekonomikuri agentebisgan an (2) isesxos ucxour
valutaSi ucxouli kreditorebisagan. im fonze, rom ukve ramde
nime weliwadia biujetis saSemosavlo nawilSi Tanxebi gadaWar
bebiT grovdeba, da moklevadian perspeqtivaSi asec gagrZeldeba,
gaugebaria, Tu ra saWiroa valis saxiT saxsrebis mozidva, Tuki
saxelmwifo biujets savsebiT SeuZlia zemoTxsenebuli 500 mi
lioni dolaris rezervis gamonaxva momdevno wlebSi biujeturi
saxsrebis programuli dafinansebis safuZvelze.
SesaZloa, mTavroba am zomis ganxorcielebisas motivirebu
lia iafi resursis mozidviTa da imiT, rom qarTul finansur ba
zarze aseTi iafi saprocento ganakveTiT Tanxebis aReba Znelad
savaraudo iqneboda. garda amisa, ucxoeTidan Tanxebis mozidva
SesaZloa gamarTlebuli iyos sabiujeto disciplinis ganmtki
cebis motiviTac, magram vimeorebT, ra saWiroa sagareo valis
gazrda, roca 500 milioniani programis ramdenime wlis manZil
ze dafinanseba bevrad ufro iafi biujetis saxsrebiT savsebiT
SesaZlebelia?
am mosazrebis oponentebs SesaZloa miaCndeT, rom mTavrobas
ar surs Tanxebi moaklos socialur programebs, an im mimar
Tulebebs, romlebic ,,ZiriTadi monacemebisa da mimarTulebebis
dokumentiTaa” gawerili, magram valis gadaxda momavalSi xom
TavisTavad moaklebs resursebs sxva mimarTulebebs da TavisTa
vad ufro naklebad optimaluri situaciaa xarjebis valis gare
Se gadanawilebasTan SedarebiT? garda amisa, biujetis xarjebs
daemateba wliurad daaxloebiT 40 milioni dolaris, rogorc
valis momsaxurebis gadaxda, rac sulac ar aris mcire Tanxa.
makroekonomikuri TvalsazrisiT, am RonisZiebis Sedegebi Se
saZloa dadebiTic da uaryofiTic iyos. erTi mxriv, marTlac
fiqsirdeba ,,benCmarki” saqarTvelosaTvis, magram amave dros ua
resdeba qveynis neto saerTaSoriso kreditoruli pozicia, ro
melic saSinao kerZo seqtoris, saxelmwifo seqtorisa da centra
��
luri bankis neto aqtivebisagan Sedgeba. garda amisa, bevri ram
iqneba damokidebuli erovnuli bankis moqmedebaze, Tu rogor
moaxerxebs igi ekonomikisaTvis potenciuri negatiuri Sedegebis
(magaliTad valutis kursis Semdgomi gamyareba, potenciuri in
flacia, samomxmareblo xarjebis arasasurveli zrda) umtkivneu
lod neitralizebas.
”benCmarkis” dafiqsireba TavisTavad didi faseuloba ar aris,
radganac saqarTvelos mTavrobas SeeZlo maSin esesxa, roca amis
realuri saWiroeba daudgeboda. kargi reputaciisa da maRali
sandoobis mqone qveynebis mTavrobebs xom im SemTxvevaSic sakma
risad warmatebiT da iafad SeuZliaT axali valebis aReba, roca
maTi biujeti koniunqturuli mizezebiT deficituria.
finansTa saministros monacemebiT, saqarTvelos sagareo vali
dReisaTvis daaxloebiT 1 870 aTas aSS dolars Seadgens, aqedan
mravalmxriv kreditorebze modis 1,3 miliard dolarze meti, xo
lo ormxriv kreditorebze da saxelmwifo garantiiT aRebul
kreditebze 540 milion dolarze meti. am validan daaxloebiT
300 milioni dolarebSia denominirebuli, xolo SDR�Si daax
loebiT 700 milioni. imis gaTvaliswinebiT, rom SDR-is kalaTa
Si wamyvan rols swored dolari asrulebs, Zneli savaraudo
ar aris, rom dRes arsebuli sagareo koniunqtura xelsayrelia
swored dolarSi denominirebuli valebis gasastumreblad da
ara maT asaRebad. amaze metyvelebs saerTaSoriso finansur mi
momxilvelTa umravlesobis is mosazrebac, rom dolaris kursis
stabilizacia an misi neli, magram stabiluri gamyareba SesaZ
loa ukve am wlis miwuruls daiwyos. Tu oTxi wlis winandel
realobas gavixsenebT, cxadi gaxdeba, rom saqarTvelos sagareo
vali larebSi asaxviT dRes 2530%iTaa Semcirebuli. amrigad,
logikurad migvaCnia valis gadaxda da ara axali valis aReba.
mTavrobis mier energetikis seqtorSi Tanxebis dabandebis mo
tivis amgvari formulireba ucnauria, radganac gaugebaria, Tu
ratom unda moxdes es maincdamainc evroobligaciebis xarjze.
jer kidev gasuli saukunis 90ian wlebSi saqarTvelos energeti
� Special Drawing Rights sesxebis specialuri ufleba
��
kis reabilitaciisaTvis donorTa sazogadoebam mravali aTeuli
milioni dolaris resursi gamoyo, romlis aTvisebac arc Tu ise
efeqtiani iyo. dReisaTvis, rodesac saqarTvelos energetikaSi
moixsna gadauxdelobis problema, aRmoifxvra eleqtroenergiis
deficiti da warmatebiT gatarda struqturuli reforma, migvaC
nia, rom mravalmxriv da ormxriv donorTa Tanamegobrobisgan
7.5%ze ufro iafi da eqvs welze ufro grZelvadiani resursis
mopoveba savsebiT SesaZlebelia. yovel SemTxevaSi, Tu mTavro
bam aucileblad miiCnia am RonisZiebis dasafinanseblad valis
aReba, mosinja Tu ara man Cvens mier naxsenebi alternativa? mig
vaCnia, rom donorebs SeuZliaT Tanxebis gamoyofa, Tu mTavroba
daasabuTebs, rom Tanxebi qveynis energousafrTxoebis ganmtkice
bisa da siRaribis daZlevisaTvis aucilebelia.
amasTanave, SesaZlebelia gazis satarifo politikis imgvarad
SemuSaveba da am dargSi konkurenciis waxaliseba – sistemaSi
damontaJebuli stabilizatorebis Seqmnis meSveobiT – rogorc
es xdeba saxelmwifo biujetis SemTxvevaSi, romelic ekonomikis
ciklis sxvadasxva stadiaze erToblivi moTxovnis sasurveli
mimarTulebiT koreqciis saSualebas iZleva. sasurvelia dadgin
des didia Tu ara gazis gamanawilebel sistemaSi danakargebis
wili. alternativis saxiT SesaZleblad migvaCnia sistemaSi dana
kargebis Semcirebisken mimarTuli teqnologiebis stimulireba.
aucilebelia energodamzogi teqnologiebis waxaliseba, Sesabami
si sagadasaxado da administraciuli stimulebis amoqmedeba da
kerZosaxelmwifo partniorobis sqemebis SemuSaveba. ucxoeTis
wamyvan qveynebSi energomatareblebze fasebis swrafi zrdis pi
robebSi aseT RonisZiebebs sul ufro meti yuradReba eqceva.
ucnauria, Tu ratom ar iqna warmodgenili pirvel etapze pro
eqtebi da mxolod Semdgom maTi dafinansebis wyaroebis moZie
ba. sakmaod martivi logikaa jer SemuSavdes konkretuli proeq
tebis teqnikurekonomikuri dasabuTeba, Sedges xarjTaRricxva,
ukugebis maCveneblebi, socialuri, ekonomikuri, garemosdacviTi
zegavlenis kvlevebi da mxolod Semdeg moviZioT dafinansebis
wyaroebi. gamoricxuli ar aris, rom hidroeleqtrosadgurebis
��
kapitalukugebis periodi eqvs wels aRematebodes. maSin mTav
robis mier eqvsi wliT aRebuli valdebuleba namdvilad ver
CaiTvleba SeRavaTianad. samwuxarod, CvenTvis cnobili ar aris
Catarda Tu ara ukve aseTi tipis samuSaoebi.
aseve gaurkvevelia, Tu ra saWiroa saxelmwifo investiciebi,
Tanac valis saxiT aRebuli saxsrebiT maSin, roca saqarTvelo
Si eleqtroenergiaze tarifi sakmaod maRalia da es seqtori
sakmaod mimzidveli unda iyos kerZo biznesisTvis. Tu es ase
ar aris, maSin unda arsebobdes informacia imis Sesaxeb, Tu ra
abrkolebs saqarTvelos hidroenergetikaSi kerZo kapitalis Se
mosvlas. Tu romelime transnacionaluri korporacia saqarTve
los energetikiT dainteresdeba, naklebsavaraudoa, man ver SeZ
los wliur 7,5%ze iafi kapitalis, Tanac gacilebiT ufro didi
raodenobiTa da xangrZlivi periodiT mopoveba.
Tumca, bolo dros gavrcelebuli informaciiT, kidev ufro
gaugebari xdeba evroobligaciebis gayidviT miRebuli saxsrebis
xarjvis miznobrioba, radgan am informaciis Tanaxmad, Tanxebi
aRar daixarjeba energoinfrastruqturis mSeneblobaze, aramed
Caideba e.w. momavali Taobebis fondSi. iqidan gamomdinare, rom
mTavrobas am fondis miznebisa da saxsrebis masStabis Sesaxeb
konkretuli informacia ar gauvrcelebia, CvenTvis komentaris
gakeTeba am Temaze sakmaod Znelia. rogorc zemoT aRvniSneT,
winaswari gegmiT evroobligaciebis emisiidan miRebuli saxsre
bi ori mimarTulebiT unda wasuliyo: nawili gazsacavis mSe
neblobisaTvis da meore nawili ki TurqeTSi eleqtroenergiis
eqsportis gazrdis mizniT eleqtrogadamcemi xazis mSeneblobi
saTvis.
dReisaTvis ar arsebobs raime saxis oficialuri informacia,
aqvs Tu ara saqarTveelos mTavrobas miRebuli saboloo gadaw
yvetileba evroobligaciebis emisiidan miRebuli Semosavlebis
xarjvasTan dakavSirebiT.
��
7. iafi sesxis programa
50dRiani programis erTerTi nawilis, iafi sesxis komponent
,,100 saukeTeso qarTuli biznesproeqtis” dasafinanseblad sabi
ujeto saxsrebis gamoyenebaa gaTvaliswinebuli. programis av
torTa azriT, 4% wliuri ganakveTis mqone 25 wliani sesxiT da
wliuri biznesis dafinanseba xels Seuwyobs qveyanaSi siRaribis
daZlevas. aRsaniSnavia, rom saukeTeso proeqtebis SesarCevad Se
moTavazebulia kompetenturi biuros gamWvirvaled muSaoba.
es swored is SemTxvevaa, roca saxelmwifos Careva ekonomi
kur cxovrebaSi araTu gaumarTlebeli, aramed zianis momtani
caa. Tanamedrove ekonomikur TeoriaSi ar arsebobs argumenti,
romelic an efeqtianobis an socialuri samarTlianobis Tval
sazrisiT produqtiuli resursebis ganawilebaSi saxelmwifos
amgvar Carevas gaamarTlebda. saxelmwifos, ekonomikaSi resurse
bis ganawileba gamocdili Jiuris meSveobiT rom iyos SesaZle
beli, sabazro meqanizmis saWiroeba ar iarsebebda. am iniciati
vis avtorebs Zalian gauWirdebaT dagvisabuTon, Tu ratom aris
romelime gamocdili Jiuri sabazro meqanizmze kompetenturi.
es kompetenturi Jiuri mTavrobis wevrebisgan Sedgeba da war
modgenili proeqtebis damtkicebac mTavrobis sxdomebze xdeba.
kompetenturi Jiuris iafi sesxis programis administrirebisaT
vis mocdena adamianuri resursebis uyairaTo gamoyenebis kidev
erTi magaliTia.
ucnauria mTavrobis prezentaciaSi moyvanili Semdegi ganmar
teba: ,,proeqtebis wardgenis saSualeba eqneba saqarTvelos ne
bismier moqalaqes an kompanias.” ara gvgonia es didi SeRavaTi
iyos, radganac saqarTvelos nebismier moqalaqes isedac SeuZlia
daubrkoleblad sabanko seqtorsac mimarTos.
gaugebaria, Tu ratomaa arCeuli wliuri 4%iani ganakveTi, rac
mniSvnelovnad mcirea wliur inflaciaze? es faqtobrivad aris
calkeuli biznesebisaTvis fulis Cuqeba da ara sabazrosTan
metnaklebad miaxloebuli pirobebiT waxaliseba. garda amisa,
��
Znelia siRaribis daZlevaSi aqtiuri wvlilis Setana movTxo
voT iseT proeqtebs, romelTa wliuri ukugeba 4%ze naklebia, ma
Sin rodesac saqarTveloSi mravlad moipoveba proeqtebi, romel
Ta wliuri ukugebis norma 1520%s aRemateba (soflis meurneoba,
infrastruqturuli proeqtebi da sxva). maTi daufinansebloba
imiT aixsneba, rom sabanko seqtori, rogorc zemoT ukve aRiniSna,
erideba damwyebi biznesebisa da soflis meurneobis proeqtebis
dafinansebas.
elementaruli logikaa, rom ukugebis aucilebeli normis am
gvari gaumarTlebeli daweva Sanss uCens iseT biznesebs, romel
Ta ganxorcieleba Tavisufal sabazro pirobebSi SeuZlebeli
iqneboda.
zogadi wonasworobis modelis umartives postulatebze day
rdnobiTac ki cxadia, rom Tundac warmatebuli proeqtebis amgva
ri arasabazro principebiT dafinanseba aucileblad gamoiwvevs
resursebis deficits ekonomikuri sistemis danarCen nawilSi.
mTeli ekonomikisaTvis optimaluri Sedegi miiRweva mxolod ma
Sin, roca seqtorebs Soris gamoTanabrebulia kapitalis zRvru
li produqtis norma. es ki SesaZlebelia mxolod kapitalis
Tavisufali, sabazro principebiT alokaciis SemTxevaSi.
iafi sesxis programis msgavsi iniciativebi, romelTac ekono
miur TeoriasTan da praqtikasTan saerTo araferi aqvT, winasa
arCevno gamosvlebSi ara mxolod saqarTveloSi, aramed mTels
msoflioSi gamoiyeneba. TviT amerikis SeerTebul StatebSic ki,
amJamad mimdinare saprezidento kampaniisas, orive partiis warmo
madgenlebi calkeul SemTxvevebSi TavianT gamosvlebSi ugule
belyofen sabazro ekonomikis principebs eleqtoratis momxro
bis mizniT.
migvaCnia, rom amgvari programebis dafinansebidan TavSekaveba
da saqarTvelos safinanso seqtorSi arsebuli struqturuli
sirTuleebis aRmofxvraze muSaoba bevrad ufro nela, magram
stabilur Sedegebs miscemda, rogorc mTavrobasa da kerZo biz
ness, ise sazogadoebas mTlianad.
�0
8. 100 agrosawarmo
50dRiani programis farglebSi gansakuTrebuli yuradReba
regionuli ganviTarebis proeqtebs eTmoba. am mxriv yvelaze far
TomasStabiani 100 agro sawarmos iniciativaa, ramac glexebisaT
vis sagazafxulo samuSaobisaTvis 20 litri dizelis sawvavis
erTjeradad gadacemisagan gansxvavebiT, (romelic aseve 50dRi
ani programis nawilia), SesaZloa, ufro grZelvadiani efeqti
moitanos.
programa mTeli qveynis masStabiT regionebSi saxelmwifo sa
kuTrebaSi arsebuli sasoflosameurneo miwis nakveTebis gas
xvisebas gulisxmobs maT teritoriaze agrosawarmos amuSavebis
pirobiT. saxelmwifo iRebs ganacxadebs miwis lotebze da SeTa
vazebuli pirobebis mixedviT irCevs kontraqtorebs. aRsaniSna
via, rom dainteresebul pirebs SeuZliaT ganacxadis Setana ara
mxolod im lotebze, romelic saxelmwifos mieraa gamotanili,
aramed saxelmwifo sakuTrebaSi arsebul nebismier miwis nakveT
Tan dakavSirebiT. ekonomikis saministros ganmartebiT, sabazro
fasze naklebis SeTavazebis SemTxvevaSi, loti ar gaiyideba. da
interesebuli mewarmisagan damakmayofilebeli pirobebis SeTa
vazebis SemTxvevaSi (fasi, investiciebis moculoba, samuSao ad
gilebis raodenoba), ideba kontraqti da sawyis etapze mewarme
miwis lotis Rirebulebis mxolod 20%s ixdis. xelSekrulebis
pirobebis srulad da droulad Sesrulebis SemTxvevaSi ki is
darCenili 80%is gadaxdis valdebulebisagan Tavisufldeba da
sasoflosameurneo miwac mis sakuTrebaSi gadadis. swored esaa
programis mTavari mimzidveloba – is saSualebas aZlevs mewar
meebs sabazro fasis mexuTedad SeiZinon sasoflosameurneo mi
wis nakveTebi TavianTi warmoebis gasafarToeblad.
ekonomikisa da soflis meurneobis saministroebis cnobiT,
programa miwis mozrdil lotebzea orientirebuli, minimum 5 ha.,
Tumca es moculobac sakmaod mcirea farTomasStabiani soflis
meurneobis warmoebis gasamarTad. Sesabamisad, misi beneficiare
bi ukve gamocdili da mozrdili mewarmeebi/sawarmoebi iqnebian.
�1
programis vebgverdze3 ganTavsebuli mokle ganacxadis for
ma dainteresebuli mewarmeebisagan saxelwodebas, sakontaqto in
formacias, maTTvis saintereso miwis lotebis identificirebas
da SeTavazebul fass moiTxovs. ganmcxadeblebma aseve unda mi
uTiTon bolo sami wlis warmadoba da finansuri maCveneblebi,
informacia dasaqmebulTa raodenobis, sainvesticio Tanxisa da
warmoebuli produqciis realizebis gegmebis Sesaxeb. ganacxa
dis formaSi erTi gverdia gamoyofili SeTavazebuli proeqtis
aRwerisaTvis.
miuxedavad am informaciis mopovebisa, CvenTvis, winamdebare
angariSze muSaobis periodSi, SeuZlebeli aRmoCna am programis
sakonomdeblo bazis mopoveba. aseve SeuZlebeli aRmoCnda sa
xelmwifo biujetSi am programis Sesaxeb informaciis povnac.
marTalia programa uSualod saxelmwifos mxridan did xarjebs
ar iTvaliswinebs, magram Tavad programa arc ekonomikuri ganvi
Tarebisa da arc soflis meurneobis saministroebis biujetebSi
saerTod ar figurirebs, maT Soris, arc administrirebis xarje
bis kuTxiTac.
aRsaniSnavia, rom 50dRian gegmaSi naxsenebi ramdenime programa
erTmaneTSi aRreulia, Tavad saxelmwifo moxeleebis mxridanac
da am programebis satelevizio reklamirebisasac. kerZod, “100
agrosawarmos” programisa da “iafi sesxis” programis komponen
tebis erTmaneTisagan gansxvaveba praqtikulad SeuZlebelia, da
ekonomikuri ganviTarebis saministroSic gaZnelda erTgvarova
ni informaciis mopoveba. (mag. 100 sasoflosameurneo programis
samarTlebriv bazad mTavrobis 2008 wlis 26 martis #75 dadge
nileba migviTiTes, romelic iafi sesxis programis komponentebs,
eqsportis waxalisebasa da regionuli turizmis ganviTarebis
qveprogramebs Seexeba).
soflis meurneobis saministros cnobiT, romelic uSualod
axorcielebs am programas, jerjerobiT konkretuli xelSekuru
lebebi ar dadebula, Tumca interesi sakmaod maRalia da ganac
xadebic aqtiurad miiReba.
�. www.agro100.ge
��
programis sakanonmdeblo safuZvlis ararsebobis gamo mi
si administrirebis efeqturoba SeiZleba saeWvo gaxdes. pirvel
rigSi, kriteriumebisa da procedurebis naTlad Camouyalibeb
lobis gamo, SesaZloa, dainteresebuli mewarmeebi dazaraldnen.
amasTan, aRsaniSnavia ekonomikis saministros didi diskreciac,
rac programis ganxorcielebis gaumWvirvalobis mizezi SeiZle
ba gaxdes.
9. sapensio reforma
mTavrobis 50dRiani programis erTerTi komponentia aseve
sapensio reforma. reformis pirvel etapad 2008 wlis 1 marti
dan minimaluri pensiis 70 laramde gaizarda (manamde arsebuli
55 laridan), rac 653 000 asakovan adamians Seexo. 2008 wlisaTvis
saxelmwifo biujetidan pensiebis dasafinanseblad gamoyofili
Tanxa 749 757 600 lars Seadgens, rac biujetis mTeli xarjviTi
nawilis 15.5 %ia. mTavrobis gancxadebiT, 2009 wlis biujetis da
gegmvisas gaTvaliwinebuli iqneba reformis meore etapi, pensiis
100 dolaris eqvivalentamde gazrda.
miuxedavad pensiebis moculobis zrdisa, es iniciativa nak
lebad SeiZleba CaiTvalos reformad. xandazmulobis pensias
momuSave moqalaqeebi TavianTi saSemosavlo gadasaxadidan ixdi
an, rac dRevandeli kanonmdeblobiT 25% Seadgens. statistikis
departamentis bolo monacemebiT, saqarTvelos mosaxleobis mxo
lod 13% aris umuSevari, Sesabamisad, dasaqmebulTa raodenoba
Sromis bazarze myofi moqalaqeebis 87%ia, rac sabolood saqar
Tvelos sruli mosaxleobis daaxloebiT 53%ia. departamentis
am monacemebs Tu daveyrdnobiT, umuSevroba da misgan gamomdina
re siRaribe saqarTveloSi arc ise mwvave problemas unda warmo
adgendes. departamentisve monacemebiT saqarTveloSi 2007 wlis
bolosaTvis saSualo Tviuri nominaluri xelfasi 451 laria.
amasTan, 65 welze ufrosi adamianebi mTeli mosaxleobis 14.6%
Seadgenen. oficialurad saarsebo minimumi bolos 2007 wlis
martSi iyo gamoangariSebuli da Sromisunariani asakis adamiani
��
saTvis 128.6 lars Seadgenda. es maCvenebelic, mzardi inflaciis
gaTvaliswinebiT, aSkarad moZvelebulia, magram gazrdil pensia
ze mainc TiTqmis orjer metia. amasTan, isicaa gasaTvaliswinebe
li, rom Sromisunariani adamianis saarsebo minimumi, xandazmuli
asakis adamianis saarsebo minimumisagan gansxvavebuli iqneba, mox
marebuli saqonlisa da momsaxurebis sxvaobis gamo. magaliTad,
sapensio asakis adamianebs janmrTel, Sromisunarian adamianTan
SedarebiT ufro meti samedicino momsaxureba dasWirdebaT, rac
minimalur danaxarjebs kidev ufro gazrdis.
ra Tqma unda, pensiebis moculobis zrda TavisTavad misasal
mebeli da aucilebelicaa, magram arsebuli inflaciuri fonis
gaTvaliswinebiT, es zrda mxolod indeqsaciad SeiZleba CaiTva
los. 100 dolaramde gazrdili pensia mniSvnelovani SeRavaTi
ver iqneba pensionerTaTvis, miuxedavad imisa, rom SeiZleba ara
mxolod pensionerebisaTvis JRerdes mimzidvelad. mimdinare pe
riodSi dolari mniSvnelovnadaa gaiafebuli. pensiis am niSnu
lamde gazrdis gegmebis pirvelad gaxmovanebisas igi gacile
biT ufro Zviri iyo (daaxloebiT 160 lari), vidre dRes, roca
erovnuli bankis oficialuri kursiT 145 lars Seadgens (maisi
2008). Zneli saTqmelia 2009 wlisaTvis, maSin rodesac pensia 100
dolaramde gaizrdeba, larsa da dolars Soris ra gacvliTi
kursi iqneba. dolaris gacvliTi kursis momxibvlelobaarmom
xibvlelobis miuxedavad, mainc uCveuloa, rom mTavrobam saxel
mwifo pensiebis raodenobis ucxo qveynis valutaSi gamosaxva
gadawyvita. Cveulebriv, saqarTveloSi sabiujeto procesebis da
gegmva erovnul valutaSi xdeba, Tu sagareo valis momsaxurebas
ar CavTvliT.
saqarTveloSi kerZo sapensio sistema naklebadaa ganviTarebu
li da moxucebulobisas mosaxleobis udidesi nawili swored
saxelmwifo pensiasa da, kidev ufro metad, ojaxis mxardaWerazea
damokidebuli. am ukanasknelis ararsebobis SemTxvevaSi, moxuce
bi, gansakuTrebiT martoxelebi, siRatakisTvis arian ganwirulni.
miuxedavad imisa, rom saxelmwifom ukanasknel wlebSi ramdenime
mniSvnelovani reforma ganaxorciela socialur sferoSi (mag.
��
siRaribis zRvars miRma myofi mosaxleobis daxmarebis sistemis
Seqmna), sapensio sferoSi midgomebis cvlilebis gegma jerac ar
arsebobs. saqarTvelos demografiuli mdgomareobidan gamomdina
re, roca dabali Sobadobisa da maRali sicocxlis xangrZlivo
bis pirobebSi pensionerebi mosaxleobis sul ufro did nawils
Seadgenen, arsebuli sistema sul ufro araadeqvaturi iqneba.
am problemis gadaWris gzebis Ziebisas aRmosavleT evropis
yofili socialisturi qveynebis gamocdileba saqarTvelosaT
vis gamosadegi iqneboda. Tumca aqac ramdenime modeli arsebobs,
TiToeuli maTganisaTvis ramdenime safexuriani sistemaa dama
xasiaTebeli – sakuTari Senatanebis raodenobaze dafuZnebuli,
savaldebulo sapensio fondebSi akumulirebuli da kerZo, ne
bayoflobiTi sapensio Senatanebi da danazogebi. amasTan, yvela
axali sistema ukve sapensio asakis, an am asakTan miaxloebul
Taobasa da samuSao Zalis axalgazrda Taobas gansxvavebul pi
robebSi ayenebs. xandazmulebisaTvis saxelmwifo kvlav Zveli
sistemiT agrZelebs xolme pensiis gadaxdas da, Sesabamisad, axal
sistemaze gadasvla etapobrivad xdeba.
gasaTvaliswinebelia isic, rom sapensio reforma ufro far
To socialuri sistemis reformis WrilSi unda iyos ganxilu
li. aucilebelia Camoyalibdes erTiani xedva sporaduli, mok
levadiani programebis magivrad, romlebic sasargeblo Sedegis
nacvlad, xSirad, mxolod inflaciis zrdas iwveven.
10. hidroresursebi - hesebis mSeneblobaSi
investorTa mozidva
saqarTvelos energetika eleqtroenergiaze moTxovnilebis
zrdis pirobebSi xSirad Zvir, importirebul Tboresursebzea
damokidebuli, gansakuTrebiT moxmarebis pikur periodebSi, miu
xedavad imisa, rom saqarTvelo iafi hidroresursebiT mdidari
qveyanaa. savaraudoa, rom momavalSi ekonomikisa da cxovrebis
donis zrdis paralelurad el. energiaze moTxovna kvlavac ga
izrdeba. ukanasknel wlebSi gazrdili moTxovnilebis dakmayo
��
fileba, ZiriTadad, generaciis arsebuli simZlavreebis optimize
biTa da efeqturobis zrdis xarjze xdeboda, da ara generaciis
axali wyaroebis moZiebagamoyenebis saSualebiT. Tumca, eqsper
tuli gaTvlebiT, efeqtianobis maqsimaluri zRvari ukve TiTqmis
miRweulia (saxelmwifo dafinansebisa da ucxouri grantebis
saSualebiT ramdenime hesis reabilitacia ukve moxda, maT Soris
yvelaze didi, engurhesiciaa, romlis sruli reabilitacia jer
kidev ar dasrulebula), da am etapze ukve energiis axal wyaro
ebze zrunva xdeba mniSvnelovani. pirvel rigSi es hidro ener
getikul resurs Seexeba, romelic qveyanas saSualebas miscems
generaciis pikis periodSi (gazafxulizafxuli) qveynis moTxov
nilebac srulad daakmayofilos da eqsportis moculobac bev
rad gazardos da amiT mniSvnelovani sargebeli miiRos. amas
garda, SesaZlebelia axali hidroeleqtrosadgurebis imgvari da
gegmareba, rac generaciis sezonur stabilurobas uzrunvelyofs
da aseve dambebis mowyobac, rac aseve wylis masis mudmivobis
garantia iqneba.
rogorc eqspertebi aRniSnaven, zogadad energetikis sferoSi
investiciebisaTvis yvelaze mniSvnelovani dabrkoleba procese
bis gaumWvirvalobaa. im SemTxvevaSi, Tu saxelmwifo uzrunvel
yofs yvela SesaZlo monawilisaTvis Tanabari pirobebis Seqmnas
da TamaSis erTiani wesebis uzrunvelyofas, seqtorSi investici
ebis mosazidad naklebi Zalisxmeva iqneba saWiro.
saxelmwifo programa ”ganaxlebadi energia 2008”is farglebSi
mTavroba ZiriTadad swored am mimarTulebiT muSaobs. saqarTve
los mTavrobis 2008 wlis 18 aprilis #107 dadgenilebiT saqarTve
loSi ganaxlebadi energiis axali wyaroebis mSeneblobis uzrun
velyofis axali, standartizebuli wesi damtkicda. energetikis sa
ministro Tavis oficialur vebgverdze ganaTavsebs ganaxlebadi
energiis (romelSic ara mxolod hidro resursebi, aramed qaris,
mzis da bioenergiac igulisxmeba) potenciuri wyaroebis nusxas,
maTi ganTavsebis sqemebsa da teqnikur parametrebs. saministro
acxadebs interesTa gamoxatvas am nusxaSi Semavali eleqtrosad
gurebis mSenebloba, mflobelobasa da gankargvaze. saministros
��
vebgverdze aseve unda ganTavsdes memorandumis proeqti, romelic
saqarTvelos mTavrobas, ”eleqtroenergiis sistemis komerciul
operatorsa” (esko) da Sesabamis pirs Soris gaformdeba.
mTavrobis dadgenili pirobebiT, axalma eleqtrosadgurebma,
eqspluataciaSi gaSvebidan aTi wlis ganmavlobaSi, zamTris sa
mi Tvis ganmavlobaSi gamomuSavebuli eleqtroenergiis reali
zacia srulad saqarTvelos Sida bazarze unda moaxdinos. am
periodSi energiis realizacia SeiZleba moxdes rogorc Tavi
sufali, sabazro deregulirebuli tarifiT saqarTveloSi arse
bul nebismier myidvelTan, aseve eskosTan winaswar gaformebu
li garantirebuli Sesyidvis xelSekrulebiT, romelSic tarifi
maregulireblis mier iqneba gansazRvruli. operatorebs/mflo
belebs energiis realizebaze zamTris Tveebis garda SezRudva
ar aqvT – maT wlis danarCen dros SeuZliaT TavianTi Sexedu
lebisamebr gayidon energia Sida bazarze (deregulirebuli an
eskos garantirebuli tarifiT) an sazRvargareT. potenciuri
investorebisaTvis dadgenili kidev erTi piroba sabanko garan
tiaa, rac yovel megavatze 170 000 aSS dolars Seadgens.
mTavrobam aseve daamtkica erTiani procedura da vadebi ga
nacxadebis ganxilvisaTvis. erTsa da imave eleqtrosadgurze
ramdenime kvalificiuri ganacxadis arsebobis SemTxvevaSi upi
ratesoba mSeneblobisa da eqspluataciaSi miRebis mcire vadasa
da megavatze ufro meti sabanko garantiis warmodgenas eniWeba
da orive kriteriums Tanabari wona aqvs.
aRsaniSnavia, rom aRniSnuli wesebi mxolod 100 megavatamde
simZlavris eleqtrosadgurebze vrceldeba. energetikis saminis
tros cnobiT, didi simZlavris sadgurebze ganacxadebis srul
yofili Seswavla mTavrobis mier damtkicebuli wesis vadebSi
praqtikulad SeuZlebeli iqneboda. Sesabamisad, miuxedavad imisa,
rom aRniSnuli simZlavris sadgurebi saSualo zomis sadgure
bad iTvlebian, amgvari proeqtebis ganxilva ara unificirebuli
wesiT, aramed kvlavac individualurad moxdeba, rac SeiZleba
problematuri iyos araTanabari pirobebisa Tu korufciuli ga
rigebebis safrTxis TvalsazrisiT.
��
saministroSi miiCneven, rom potenciuri investorebisaTvis Se
Tavazebuli 76 proeqti, romlis monacemebic saministros veb
gverdzea ganTavsebuli, yvelaze saintereso iqneba rogorc teq
nikuri monacemebiT, aseve imis gamoc, rom am hesebis sakvlevi
samuSaobi saministros mier ukve Catarrbulia. investoris mier
sxva hesiT dainteresebis SemTxvevaSi, hesi saministros nusxas
daemateba da masze interesis gamoxatva sxva kompaniebisTvisac
gaxdeba SesaZlebeli.
miuxedavad imisa, rom mTavrobis dadgenilebiT investorebTan
urTierTobisaTvis wesebisa da procedurebis dadgena moxda, es
ramdenime riskfaqtors mainc ar gamoricxavs. kerZod, gadamce
mi xazebis kerZo kompaniis (raos) mflobelobaSi yofnis gamo,
axali hesebi raosTan molaparakebiT moaxdenen gamomuSavebuli
energiis gatarebas. eqspertebis SiSiT, raos farTo diskrecia
eqneba da, SesaZloa, sxvadasxva hesi araTanabar pirobebSi Caaye
nos.
axali hesebis garda, 50dRian programaSi aseve axali gadam
cemi xazebis mSeneblobaze iyo saubari, romlebic TurqeTsa da
somxeTSi energiis eqsportisaTvis gamoiyeneba. es proeqtebi, mTav
robis programis mixedviT, evroobligaciebis gayidviT miRebu
li TanxebiT unda dafinansebuliyo. energetikis saministros
cnobiT, am etapze magistraluri gadamcemi xazebis mSenebloba
dRis wesrigSi ar dgas. proeqtebi mxolod teqnikuri dagegmvis
stadiaSia da mis dafinansebaze saubari ufro grZelvadiani per
speqtivaa. miT ufro, rom TurqeTsa da somxeTTan jerjerobiT
Sesabamisi SeTanxmebebi arc arsebobs.
11. 50-dRiani programis analizi biujetTan
mimarTebaSi
saqarTvelos mTavroba 2006 wlidan yovelwliurad SeimuSa
vebs strategas, e.w. ”ZiriTadi monacemebisa da mimarTulebebis
dokuments”, romelSic mTavrobis saSualovadiani strategia da
momdevno sami wlis prioritetebia asaxuli; aqve miTiTebulia
��
mosalodneli Sedegebi am periodisaTvis. ”ZiriTadi monacemebi
sa da mimarTulebebis” dokumenti 20082011 wlebisTvis arsebob
da, Tumca 2007 wlis noembris movlenebis Semdeg xelisuflebam
SeimuSava axali 50dRiani samoqmedo programa, romelic ”ZiriTa
di monacemebisa da mimarTulebebis” dokumentisgan gansxvavdeba
masSi Camoyalibebuli miznebisa da amocanebisagan da mTavro
bis saSualovadian gegmaSi mTavar prioritetul sferod soci
aluri programebis ganxorcieleba gamoikveTa; Sesabamisad 2008
wlis saxelmwifo biujetis ZiriTadi nawilic jandacvisa da
socialuri programebis dafinansebiskenaa mimarTuli. 2003 wlis
Semdeg saqarTvelos mTavrobis ZiriTadi strategia qveynis gan
viTarebisaTvis maqsimalurad liberaluri ekonomikuri garemos
Seqmna iyo, rac gulisxmobda ekonomikaSi saxelmwifos Carevis
minimumamde dayvanas, licenzirebisa da nebarTvebis sistemisa da
Sromis bazris deregulirebas, raTa mwarmoebels saqmianoba maq
simalurad gaadvileboda. 2007 wlamde es ultraliberaluri
midgoma ganuxrelad tardeboda, xolo socialuri politikis
prioritetebis amgvarma wamowevam erTgvarad Secvala mTavrobis
es midgoma.
mTavrobis gancxadebiT, 2008 wlis saxelmwifo biujeti mimar
Tulia siRaribis daZlevisaken. 2008 wlis saxelmwifo biujet
Si inflaciis done 8%iT ganisazRvra; ekonomikuri zrda ki
6%iT aris dagegmili im fonze, roca es maCvenebeli 2007 wels
12%s Seadgens. mTliani Sida produqti 2008 wels gamoixateba
12 mlrd aSS dolarSi, rac erT sul mosaxleze 2 700 aSS do
lars Seadgens. saxelmwifo biujetis 2008 wlis Tavdapirvel
variantSi 2008 wlisTvis gaTvaliswinebulia 5%iani inflacia,
rac ararealuri da zedmetad optimisturia, miT ufro im dros,
rodesac mravali axali socialuri programa, pensiebis zrda da
sxva fuladi nakadebis masiuri Semodinebaa dagegmili mimdinare
wlisaTvis.
rogorc aRvniSneT, 50dRiani samoqmedo gegmiT gaTvaliswine
buli miznobrivi saxelmwifo programebis garkveuli nawilis
dafinanseba gaTvaliswinebulia 2008 wlis saxelmwifo biujeti
��
dan. zogierTi es programa wina wlebSic xorcieldeboda da sa
qarTvelos prezindetis an saqarTvelos mTavrobis fondebidan
finansdeboda, maSin rodesac 2008 wels igive saxis RonisZiebebi
saxelmwifo biujetidan dafinansdeba da 50dRiani programis
nawilia. 2008 wels saxelmwifo biujetidan 50dRiani programiT
gaTvaliwinebuli miznobrivi progarmebis dafinansebisaTvis 85
mln. laramde daigegma (ix. cxrili #1).
aRsaniSnavia, rom am programaTa didi nawili ar iyo asaxuli
saxelmwifo biujetis Tavdapirvel dekembris Tvis versiaSi. ga
suli wlebis msgavsad, 2008 welsac, saxelmwifo biujeti cvlile
bebiT xasiaTdeba. wlis pirvel kvartalSive mimdinare wlis bi
ujetis Semosavlebi 140 mln. lariT, xolo xarjebi daaxloebiT
202 mln. lariT gaizarda. rodesac Tavdapirvelad saxelmwifo
biujetis proeqti momzadda da daiwyo misi ganxilvebi, biujetSi
ori miznobrivi programis garda arc erTi programa ar iyo gaT
valiswinebuli. biujetis proeqti moicavda mxolod “gansakuT
rebiT niWieri bavSvebisa da axalgazrdebisaTvis stipendiebisa
da grantebis miniWebis programas” da axalSobilze daxmarebebs
“Rirseuli dasawyisi”s msgavsi programis saxiT. martis TveSi
ganxorcielebuli cvlilebebiT saxelmwifo biujets daemata
xuTi axali programa (1) saxelmwifo programa ”iafi sesxi”; (2)
programa ”Cemi pirveli kompiuteri”; (3) programa ”codnis kari”;
(4) soflis meqanizaciis programa; (5) programa ”soflis eqimi”.
cxrili #1. 50-dRiani programiT gaTvaliswinebuli RonisZie-
bebis asaxva 2008 wlis saxelmwifo biujetSi (Tavdapirveli vari-
anti 28.12.2007w. da Setanili cvlilebebi 12.03.2008 w.)
�0
sabiuje-to kodi
programis dasaxelebagaTvaliswinebuli dafinanseba
biujetis Tavdapirveli variantiT
(aTasi lari)
damtkicebuli biujeti
cvlilebebiT(aTasi lari)
ekonomikuri ganviTarebis sami-nistro
26 20saxelmwifo programa “iafi sesxi”
0 40 000
26 20 01qveprograma “eqsportis waxaliseba”
0 25 000
26 20 02qveprograma ”regionaluri turizmisa da xalxuri rewvis ganviTareba”
0 10 000
26 20 03qveprograma “100 qarTuli biznesproeqti”
0 5 000
ganaTlebisa da mecnierebis sa-ministro
32 14 01 04 03
programa “Cemi pirveli kompiuteri”
0 4 000
32 14 04
”gansakuTrebiT niWieri bavSvebisa da axalgazrdebisaTvis stipendiebisa da grantebis miniWeba”
122 1 982
32 14 05 02
programa “codnis kari”0 3 000
Sromis, janmrTelobisa da so-cialuri dacvis saministro
35 21 03programa ”Rirseuli dasawyisi” 2 400 2 400
35 23 06 programa ”soflis eqimi” 0 4 000
soflis meurneobis saminis-tro
37 01 14 soflis meqanizaciis programa 30 000 1 100
37 01 16
programa ”municipalitetebis
dasaxlebebSi mcxovrebi oja
xebis dizelis sawvaviTuzrun
velyofis RonisZiebebi”
0 29 155
sul 2008 wlis saxelmwifo biujetiT 32 522 85 637
�1
CamoTvilili miznobrivi programebi asaxulia mxolod sa
xelmwifo biujetis asignebebSi (xarjebSi TiTo muxlis saxiT)
Tumca biujetis ganmartebiT nawilebSi am programebze (qveprog
ramebze) araferia naxsenebi. amasTan, arc biujetis asignebebis
TandarTul prioritetebSia ama Tu im RonisZiebis dafinansebis
aucilebloba dasabuTebuli.
12. daskvnebi da rekomendaciebi
1. foTSi Tavisufali industriuli zonis Seqmnis Sesaxeb
Tavisufali industriuli zonebis Sesaxeb, daskvnis saxiT Se
iZleba iTqvas, rom preferenciuli reJimis Seqmna qveynis erT
romelime regionSi zrdis socialur uTanasworobas qveynis mas
StabiT, rac momavalSi aucileblad iqceva ekonomikuri zrdis
Semaferxebel faqtorad. foTSi industriuli zonis Seqmnas, Se
saZloa hqondes garkveuli dadebiTi Sedegebi qalaqisaTvis, Tum
ca qveynis masStabiT misi arsebiTi pozitiuri zegavlenis mo
lodini gadaWarbebulia. industriuli zonis roli siRaribis
Semcirebis amocanaSi SeiZleba ganisazRvros, rogorc mxolod
garkveulwilad dadebiTi, Tumca misi farTo perspeqtivebi saeW
voa, vinaidan am zonis moqmedebis efeqti mainc ufro metad lo
kaluri iqneba.
gadaWarbebulia aseTi zonis efeqturobis Sefaseba saqarTve
los eqsportTan mimarTebiTac, radgan qarTuli eqsportis Se
ferxebebi dakavSirebulia, rogorc miwodebis siRrmiseul, aseve
monetarul da korporaciuli xasiaTis problemebTan (savaluto
kursi, sawarmoo resursebis CamorCeniloba, dabali konkurentu
narianoba, gare bazrebze SeRwevis da damkvidrebis sirTuleebi
da a.S.), rac zemoxsenebuli RonisZiebebis gatarebiT ver mowes
rigdeba.
kanoniT gaTvaliswinebuli industriul zonaSi Tavisufali
sawyobis mowyobis nebarTva migvaniSnebs am RonisZiebis inici
atorTa survilze gadaaqcion foTi saerTaSoriso satranzito
centrad. Cveni azriT, amas mcire perspeqtiva gaaCnia Semdegi
��
mosazrebebis safuZvelze: (1) qveyanaSi jer kidev ar aris sasur
veli politikuri stabiluroba (konfliqturi zonebi), maSin, ro
desac politikuri stabiluroba sruliad aucilebeli, Tumca
arasakmarisi pirobaa aseTi centris funqcionirebisaTvis; (2) sa
qarTvelos cudi mezo da makromdebareoba da moSoreba msxvili
safinanso da industriuli centrebidan – foTi erTgvarad sa
interesoa mezoblebisaTvis (somxeTi, azerbaijani, SesaZloa Sua
azia), magram naklebad savaraudoa, CineTma, indoeTma, evropam da
sxva qveynebma da regionebma ZiriTadad saqarTvelos gziT tvir
Tebis tranziti moaxdinon, miT ufro, rom navTobze fasebis zrdam
gazarda sazRvao fraxtebis fasi da Caketili Savi zRvidan tvir
Tis masiuri gadatanis perspeqtiva moklevadian da saSualovadi
an perspeqtivaSi saeWvoa. savaraudod, 50dRiani programis inici
ativis avtorebi kargad icnoben dubais gamocdilebas, romelic
aseTi satranzito centria da romelSic foTis SemoTavazebul
privilegiebTan SedarebiT nakleb Tavisuflebas aniWebs ucxo
el investorebs. magram miuxedavad amisa, dubais upiratesoba
isaa, rom misgan sul ramdenime aseul kilometrSi mdebareobs
miliardnaxevriani samomxmareblo bazari, mdidari navTobiTa da
sxva bunebrivi resursebiT; (3) foTis obieqturi naklovanebaa mi
si portis SedarebiT wyalmarCxi akvatoria, rac foTis sisustea
konkurentebTan SedarebiT. akvatoriis gaRrmavebas seriozuli
investiciebi sWirdeba. samwuxarod, SemoTavazebuli paketidan ar
Cans, apirebs Tu ara foTis infrastruqturaSi fulis dabande
bas saqarTvelos mTavroba. (4) komerciuli infrastruqturisa
da satransporto industriis Canasaxovani mdgomareoba – marTa
lia, foTis industriuli zona seriozul SeRavaTebs hpirdeba
investorebs (mogebis gadasaxadidan da dRgsgan gaTavisufleba,
mogebis repatriacia da sxva), naklebsavaraudoa, rom foTma se
riozulad daainteresos msxvili saerTaSoriso kapitali saqar
Tvelos mwiri gasaRebis bazris, arastruqturirebuli samuSao
Zalis bazris, komerciuli da safinanso infrastruqturis sisus
tis fonze. Rrmad varT darwmunebuli, rom arc erTi qveynis, arc
��
misi romelime regionis ganviTarebaSi gadamwyvet rols ar asru
lebs marto sagadasaxado SeRavaTebiT pirdapiri ucxouri inves
ticiebis mozidva (amas metyvelebs TviT irlandiisa da slova
keTis, aseve sxva qveynebis magaliTebi). investiciebisa da zrdis
wyaroa aseve iseTi fundamenturi ekonomikuri maxasiaTeblebi,
rogorebicaa muSaxeli, sakanonmdeblo da safinanso infrastruq
turebi, rac saqarTveloSi mniSvnelovan srulyofas moiTxovs.
amgvarad, Tu TviT zonis SigniT moRvawe potenciuri investori
marTlac miiRebs garkveul mogebas, foTis mimdebare regioneb
ze es naklebad aisaxeba, SesaZloa, garda uZravi qonebis fasebis
zrdisa, rac araracionaluri molodinebiT iqneba gamowveuli.
marTalia, am ukanasknelma SeiZleba garkveulad gauadvilos ad
gilobriv mosaxleobas sabanko sesxebze xelmisawvdomoba da
sagiravebeli uZravi qonebis Rirebulebis zrdis gamo, magram
amasac mxolod fragmentuli efeqti eqneba, romelic arsebul
zogad viTarebas kardinalurad ver Secvlis da ver ganixileba
siRarebis daZlevis srulfasovan meqanizmad.
2. arasabiujeto fondebis Sesaxeb
specialuri arasabiujeto fondebi, rogorc wesi, iqmneba buneb
rivi resursebiT mdidar qveynebSi, romelTa saeqsporto da aqe
dan gamomdinare, sabiujeto Semosavlebis mniSvnelovani nawili
maTi gayidviT miRebuli SemosavlebiT ivseba. garda amisa, speci
aluri fondebi aseve iqmneba saxelmwifo resursebis droebiT
dazogvisTvis, raTa isini mogvianebiT garkveuli programuli
mimarTulebebiT gaixarjos an dabanddes momgebian finansur in
strumentebSi.
dReisaTvis, msoflios qveynebSi arsebuli specfondebis umete
soba swored am bunebisaa da maTi marTvis ZiriTadi praqtikuli
aspeqtebi gamoyenebulia sxva tipis fondebis marTvaSic. aseT
sxva tipis fondad (saxelmwifo resursebis dazogva garkveuli
miznebiT) warmogvidgenia saqarTvelos mTavrobis mier SemoTava
zebuli RonisZiebebi.
��
logikuri iqneba, Tu saqarTvelos mTavroba momavalSi ganiz
raxavs Tanxebis fondSi dazogvas swored bunebriv resurseb
ze fasebis meryeobiT gamowveuli uaryofiTi Sedegebis Tavidan
asacileblad, rac momavalSi aucileblad gaxdeba saqarTvelos
ekonomikis winsvlis gzaze arsebuli seriozuli gamowveva, rad
ganac (1) mzard qarTul ekonomikas saSualovadian periodSi
teqnologiebis Zireuli ganaxlebisaTvis meti energoresursi
dasWirdeba, romlebzec fasi mudmivad matulobs; (2) SesaZloa
stabiluri ganviTarebis fondi swored im miznebiT iyos motivi
rebuli, rac damaxasiaTebelia bunebrivi resursebis eqsportze
damokidebuli qveynebisaTvis, oRond sapirispiro niSniT – ker
Zod, importul energomatareblebze fasebis meryeobiT gamowveu
li negatiuri Sedegebis regulirebisa da energetikis sferoSi
investirebisaTvis saWiro Tanxebis dasagroveblad.
miuxedavad imisa, rom specialuri fondebi biujetidan insti
tuciurad gamijnulia, Tavisi ekonomikuri arsiT isini mxolod
sabiujeto angariSebia da maTi funqciebi SeuZlia Tavisuflad
itvirTos sabiujeto procesma. miuxedavad amisa, specfondebi
– im qveynebSi, sadac isini arsebobs – amarTleben ara efeqtia
nobis, aramed ekonomikuri politikis mizanSewonilobis mosaz
rebebiT. sakmarisi avtonomiis pirobebSi aseTma fondebma SesaZ
loa marTlac daicvan saxelmwifo resursebi ukontrolo xar
jvisagan, Tu politikuri koniunqtura did wnexs axorcielebs
mTavrobaze xarjebis gazrdis mimarTulebiT (mag. socialuri
xarjebi).
mTavrobis mier specialuri fondebis Sesaqmnelad SemoTavaze
buli kanonis konteqstSi gaugebaria, Tu ras niSnavs “biujetis
cikluroba”. Tu amaSi igulisxmeba is, rom SesaZloa biujetSi
drodadro deficiti warmoiqmnas, amaSi tragikuli araferia, es
normaluri procesia yvela qveyanaSi. problema iqmneba maSin,
roca biujetis deficitis sidide SemaSfoTebelia da safrTxes
uqmnis qveynis mTlian ekonomikas. am problemis gamosworeba Se
saZlebelia gonivruli da angariSgebiani sabiujeto politikiT
da ara specialuri fondebis SeqmniT, miT umetes, rom mTavrobam
��
warmoadgina sakanonmdeblo cvlilebebi proficituli biuje
tis dakanonebis Sesaxeb.
saxelmwifo biujets, rogorc meqanizms, Tavad gaaCnia ekonomi
kis stabilizatoris funqcia. kerZod, biznes ciklis daRmaval
etapze mcirdeba Semosavlebi, xolo aRmaval etapze isini scil
deba saSualo dagegmil niSnuls. imisaTvis, rom ekonomikuri
cikli naklebi variaciebiT xasiaTdebodes, saxelmwifos SeuZ
lia daRmasvlis etapze gadasaxadebis Semcireba, xolo biznes
ciklis pikze gadasaxadebis gazrda ekonomikis gadaxurebis Ta
vidan asacileblad.
garda amisa, specialuri fondebis marTvis gamocdileba miuTi
Tebs imaze, rom isini efeqtiania im qveynebSi, romlebic atareben
mdgrad sabiujeto politikas. fondebis arseboba ki ar uwyobs
ekonomikis stabilizacias xels, aramed piriqiT, ekonomikisa da
sabiujeto politikis stabilurobaa fondebis warmatebuli fun
qcionirebis sawindari. garda amisa, aseTi fondebi warmatebiT
funqcionireben parlamentis winaSe maRali angariSvaldebule
bis SemTxvevaSi. saqarTvelis kanonis mixedviT (kanoni “momava
li Taobebisa da stabiluri ganviTarebis fondebis Sesaxeb”),
fondis Sesaxeb angariSi saoperacio wlis dasrulebidan arau
metes sami Tvis Tavze waredgineba parlaments. mniSvnelovania,
rom kanonSi iTvaliswinebdes parlamentis mier fondis biuje
tis damtkicebas da parlamentis mier fondis marTvis mudmiv
monitorings, rac xels Seuwyobs saxelmwifo saxsrebis erTiani
integrirebuli da gamWvirvale formiT gankargvas.
axal fiskalur paradigmasTan dakavSirebiT mTavrobis mier
gavrcelebul prezentaciaSi naTqvamia, rom 2009 wlis bolosaT
vis fondebSi dagrovdeba 1.5 – 2 miliardi dolari. Tu aseTi
Tanxebis dagroveba marTlac SesaZlebelia, ratom aris saWiro
fondebis Seqmna, miT ufro, rom saqarTveloSi ramdenime welia
arsebobs grZelvadiani ekonomikuri politikis SemuSavebis xel
Semwyobi ,,ZiriTadi monacemebisa da mimarTulebis” dokumenti,
aseve “xarjebis saSualovadiani dagegmvis CarCo dokumenti”? am
dokumentebis meSveobiTa da normaluri sabiujeto procesiT
��
mTavrobas savsebiT xelewifeba sasurveli grZelvadiani Ronis
Ziebebis dafinanseba.
garda amisa, rogorc mTavrobis oficialuri gancxadebebidan
irkveva, pirveli Senatanebi am fondebSi ara biujetis procifiti
dan, aramed qveynis suverenuli evroobligaciebis ganTavsebidan
miRebuli Tanxebidan moxda, rac ukve dadgenili wesis darRvevaa.
finansuri paketis mixedviT, am fondebis formireba ara sagareo
sasesxo resursebiT, aramed qveynis SigniT mobilizebuli namati
sabiujeto SemosavlebiT unda momxdariyo. dasanania, rom es daT
qma sawyis etapzeve daviwyebas mieca.
3. saqarTvelos mTavrobis sagadasaxado iniciativebi
mTavrobis mier SemoTavazebuli sagadasaxado tvirTis Semci
rebisken mimarTuli RonisZiebebi sruliad misaRebia. fiskaluri
ukuefeqtis saSiSroeba moklevadian periodSi mxolod is aris,
rom saxelmwifo ver moaxerxebs savaraudod mzardi socialuri
xarjebis dafinansebas. mogebis gadasaxadis Semcireba saqarTve
loSi sul axlaxan ganxorcielda, rac Zalze drouli nabiji
iyo, romelsac ar mohyolia xelSesaxebi fiskaluri danakargi.
garda amisa, saSemosavlo gadasaxadis 25dan 15%mde Semcire
ba momdevno wlebSi saojaxo meurneobebs Semosavlebis mniSvne
lovani nawilis dazogvisa Tu moxmarebisaTvis gamoyenebis sa
Sualebas miscems. aseTi RonisZieba gamarTlebulad migvaCnia
msoflio bazarze viTarebis gamoc. savaraudod, uaxloes wlebSi
sursaTsa da sawvavze fasebis dinamika kvlavac araxelsayreli
darCeba, ase rom, saqarTvelos mosaxleobis interesis gaTvalis
wineba aucilebelia.
pozitiuri mniSvnelobis RonisZiebebia procentebsa da di
videndebze gadasaxadis ganuleba. miuxedavad amisa, mTavrobam
maqsimaluri sifrTxile unda gamoiCinos imisTvis, rom mis mi
er ganxorcielebuli sagadasaxado RonisZiebebi mxardaWerili
iyos safinanso sferoSi gadadgmuli seriozuli nabijebiT, rac
qveyanaSi sainvesticio fondebis, Tanamedrove sapensio sistemis
da e.w “grZeli fulis” sxva wyaroebis aqtiuri Camoyalibebis
��
xelSewyobaSi unda aisaxos. im SemTxvevaSi, Tu saqarTveloSi
Seyovndeba finansuri bazris am umniSvnelovanesi komponentebis
formireba, qveynis biujeti SesaZloa udidesi wnexis qveS aRmoC
ndes socialuri xarjebis gasawevad, rac moiTxovs sagadasaxado
ganakveTebis gazrdas. garda amisa, dazogvisa da investirebis
xelSemwyobis ekonomikuri politikis zogad warmatebaze di
dad iqneba damokidebuli SemoTavazebuli cvlilebebis Sedege
bi. mTavaria, saSemosavlo gadasaxadis Semcirebam ar gamoiwvios
moxmarebis ufro swrafi zrda, dazogvisa da invseticiebasTan
SedarebiT, da safrTxe ar Seeqmnas sagadamxdelo balansis sta
bilurobas.
4. saqarTvelos safinanso centrad gadaqcevis perspeqtiva
saqarTvelos mTavrobis mier gacxadebuli survili safinan
so centrad gaxdomisa, Cveni azriT efuZneba qveynis “sagadasaxdo
navsadgurad” gadaqcevis ideas. msoflioSi sakmaod bevria iseTi
iurisdiqciebis ricxvi, romlebic saerTaSoriso kapitalisaTvis
Seqmnili xelsayreli sagadasaxado reJimis xarjze viTardebian.
saqarTvelos mTavrobis mier 2008 wlis ianvarSi warmodgenil
prezentaciaSi moyvanilia swored am iurisdiqciebis sia, romel
Ta umravlesoba damoukidebel saxelmwifos arc ki warmoadgens,
Sesabamisad, maT ara aqvT TavianTi valuta da damoukidebeli
fuladsakredito politika.
dReisaTvis, formalurad saqarTvelos sagadasaxado reJimi
erTerTi yvelaze liberaluria regionSi, rac aucileblad gana
pirobebs ucxouri investiciebis zrdas, radganac “sagadasaxado
navsadguris” statusi (anu liberaluri sagadasaxado reJimi)
maRal korelaciaSia investiciebis SemosvlasTan qveyanaSi. “sa
gadasaxado navsadgurad” gadaqcevis procesSi, roca mcirdeba
korporaciuli gadasaxadis ganakveTi, qveyanaSi swrafad izrde
ba ucxouri investiciebi. saSualod, mogebis gadasaxadis 10 pun
qtiT Semcireba investiciaTa 6% gazrdas gulisxmobs.
dReisaTvis msoflios orasze meti qveynidan daaxloebiT 60
“sagadasaxado navsadguris” statusiT sargeblobs. aseTi tipis
��
qveynebi Semdegi TaviseburebebiT xasiaTdebian: (1) maTi absolu
turi umravlesobis mosaxleobis ricxovnoba milionze nakle
bia (mag. kaimanis kunZulebi, lixtenSteini, andora, sxva mcire
zomis kunZulovani da anklavuri saxelmwifoebi), TumcaRa amave
statusis qveynebs SeiZleba mivakuTvnoT libani, kiprosi, Sveica
ria irlandia da niderlandebi romlis ekonomikuri progresis
kavSiri liberalur sagadasaxado reJimTan sruliad aSkaraa; (2)
am qveynebis mSp erT sul mosaxleze mniSvnelovnad aRemateba
msoflios saSualo da qveynebis absoulturi umravlesobis ana
logiur maCveneblebs, magram bevri maTgani amave dros CamorCeba
ekonomikuri ganviTarebisa da TanamSromlobis qveynebis (OECD)
saSualo maCvenebels; (3) aseTi tipis warmatebul iurisdiqcieb
Si maRalia saxelmwifo mmarTvelobis xarisxi, rac biurokrati
is simcireSi, korufciis naklebobaSi, saxelmwifos mier gaweuli
momsaxurebis efeqtianobaSi gamoixateba.
“sagadasaxado navsadguris” statusi yvelaze mWidrodaa dakav
Sirebli iurisdiqciis mmarTvelobis xarisxTan, Tanac ise, rom
mxolod mmarTvelobis maRal xarisxs mivyavarT “sagadasaxado
navsadguris” statusis mopovebasTan da, Sesabamisad, ucxouri
investiciebis zrdasTan.
saqarTvelo sxva “sagadasaxado navsadgurebis” umravleso
bisgan gansxvavdeba im niSniT, rom maT ar gaaCniaT sakuTari
valuta. savaraudod, kapitalis swrafi importi da eqsporti sa
qarTveloSi, did gavlenas moaxdens laris gacvliTi kursis
formirebaze.
mTavrobis mier aRebuli kursi ucxouri kapitalis maqsimalu
rad SeRavaTiani pirobebiT qveyanaSi Semosvlis xelSesawyobad
badebs fundamentur makroekonomikur problemas, romelic ,,SeuZ
lebeli sameulis” pirobiTaa cnobili. am postulatis arsi ima
Si mdgomareobs, rom qveyana, romelic mTlianad integrirebulia
saerTaSoriso safinanso sistemaSi, ver moaxerxebs erTdroulad
iqonios fiqsirebuli savaluto kursi da damoukidebeli fu
ladsakredito politika. siRaribis daZlevis gzaze damdgari
saqarTvelosaTvis, Cveni azriT, gansakuTrebuli mniSvneloba eni
��
Weba damoukidebeli fuladsakredito politikas, rogorc zrdi
sa da dasaqmebis xelSemwyobi umniSvnelovanesi instrumentis
arsebobas. am daSvebiT msoflo finansur sistemaSi sruli in
tegraciis, anu kapitalis srulyofili mobilurobis pirobebSi
laris gacvliTi kursi ver iqneba fiqsirebuli.
ukanaskneli aTi wlis ganmavlobaSi erovnuli bankis sare
zervo pozicia da misi profesionalizmis done Seudareblad
ganmtkicda, amavdroulad, saerTaSoriso kapitalisaTvis karis
gaReba erovnul banks sruliad axal moTxovnebs uyenebs sare
zervo poziciebis SenarCunebis TvalsazrisiT.
swraf reagirebas moiTxovs saqarTvelos sul ufro mzar
di uaryofiTi savaWro balansis saldos problemis gadawyveta.
vaWrobis pirobebis gauaresebisa da imis fonze, rom qveyanaSi
jer kidev arasakmarisia e.w. saeqsporto servisuli Semosavle
bi, mokle da saSualovadian periodSi albaT gaZneldeba laris
kursis arsebul niSnulze SenarCuneba, radgan egzogenuri er
Tjeradi transferebi da investiciebi yovelTvis ver moaxer
xeben sagadamxdelo balansis gawonasworebas. miT umetes, rom
ucxouri investiciebi egzogenur sagareo koniunqturaze dida
daa damokidebuli. saerTaSoriso finansur bazarze integrire
bis Semdeg, saqarTvelo sul ufro metad iqneba damokidebuli
iseT finansur instrumentebze, romlebic msoflio saprocento
ganakveTis umniSvnelo cvlilebebzec ki reagireben. aseT piro
bebSi sakmarisia sagareo finansuri koniunqturis odnav araxel
sayreli cvlileba, rom Sesabamisi sarezervo poziciis arqonis
SemTxvevaSi larma seriozuli devalvacia ganicados.
5. mTavrobis axali fiskaluri paradigma – makroekonomikuri
stabiluroba
misaRebia mTavrobis gadawyvetileba proficituli biujetis
dakanonebis Sesaxeb. es aucileblad migvaCnia fiskaluri poli
tikis ganmtkicebisa da damatebiTi inflaciuri stimulebis mox
snis TvalsazrisiT. ukanasknel periodSi saqarTveloSi dafiqsi
rebuli sakmaod maRali inflacia garkveulwilad swored sabi
�0
ujeto xarjebis swrafi zrdiT iyo ganpirobebuli. amave dros
sasurvelia gaazrebuli iyos is garemoeba, rom proficituli
biujetis dakanoneba SeiZleba saSualovadiani ekonomikuri po
litikis nabiji iyos. sawarmoo faqtorebis dinamikis obieqturi
xasiaTi miuTiTebs imaze, rom ekonomikuri zrdis maRali tempe
bis SenarCuneba sul ufro gaZneldeba momavalSi. amave dros
qveynis biujets unda gaaCndes garkveuli areali manevrirebisaT
vis Tu araxelsayreli koniunqturis gamo qveyanas asimetriuli
Sokis Sedegebis likvidacia mouwevs. garda amisa, zedmetad mkac
rma sabiujeto politikam SeiZleba garkveulwilad SezRudos
ekonomikuri zrda moklevadian periodSi.
6. evroobligaciebis sadebiuto emisiis Sesaxeb
zogadad vals saxelmwifo iRebs im SemTxvevaSi, Tu mosalod
nel xarjebs sakuTari sabiujeto SemosavleobiT ver faravs.
aseT SemTxvevaSi mas ori gamosavali aqvs: (1) isesxos saSinao
ekonomikuri agentebisgan an (2) isesxos ucxour valutaSi ucxo
eli kreditorebisagan. im fonze, rom ukve ramdenime weliwadia
biujetis saSemosavlo nawilSi Tanxebi gadaWarbebiT grovdeba,
da moklevadian perspeqtivaSi asec gagrZeldeba, gaugebaria, Tu
ra saWiroa valis saxiT saxsrebis mozidva, Tuki saxelmwifo bi
ujets savsebiT SeuZlia zemoTxsenebuli 500 milioni dolaris
rezervis gamonaxva momdevno wlebSi sabiujeto saxsrebis prog
ramuli alokaciis modifikaciiT.
SesaZloa, mTavroba evroobligaciebis sadebiuto emisiis gan
xorcielebisas motivirebulia iafi resursis mozidviTa da imiT,
rom qarTul finansur bazarze aseTi iafi saprocento ganakve
TiT Tanxebis aReba nakleb savaraudoa. garda amisa, ucxoeTidan
Tanxebis mozidva SesaZloa gamarTlebuli iyos sabiujeto dis
ciplinis ganmtkicebis motiviTac, kvlav gaurkvevelia, Tu ra
saWiroa sagareo valis gazrda, roca 500 milioniani programis
ramdenime wlis manZilze dafinanseba bevrad ufro iafi biuje
tis saxsrebiT savsebiT SesaZlebelia.
am mosazrebis oponentebs SesaZloa miaCndeT, rom mTavrobas
�1
ar surs Tanxebi moaklos socialur programebs, an im mimarTu
lebebs, romlebic ,,ZiriTadi monacemebisa da mimarTulebebis”
dokumentiTaa gawerili, magram valis gadaxda momavalSi xom
TavisTavad moaklebs resursebs sxva mimarTulebebs da TavisTa
vad ufro naklebad optimaluria xarjebis valis gareSe gadana
wilebasTan SedarebiT? garda amisa, biujetis xarjebs daemateba
wliurad daaxloebiT 40 milioni dolaris, rogorc valis mom
saxurebis gadaxda, rac sulac ar aris mcire Tanxa.
makroekonomikuri TvalsazrisiT, am zomis Sedegebi SesaZloa
dadebiTic da uaryofiTic iyos. erTi mxriv, marTlac fiqsirde
ba ,,benCmarki” saqarTvelosaTvis, magram amave dros uaresdeba
qveynis neto saerTaSoriso kreditoruli pozicia, romelic sa
Sinao kerZo seqtoris, saxelmwifo seqtorisa da centraluri
bankis neto aqtivebisagan Sedgeba. garda amisa, bevri ram iqneba
damokidebuli erovnuli bankis moqmedebaze, Tu rogor moaxer
xebs igi ekonomikisaTvis potenciuri negatiuri Sedegebis (maga
liTad valutis kursis Semdgomi gamyareba, potenciuri infla
cia, samomxmareblo xarjebis arasasurveli zrda) umtkivneulod
neitralizebas.
7. iafi sesxis programis Sesaxeb
50dRiani programis erTerTi nawilis, iafi sesxis komponent
,,100 saukeTeso qarTuli biznesproeqtis” dasafinanseblad sabi
ujeto saxsrebis gamoyenebaa gaTvaliswinebuli. programis av
torTa azriT, 4% wliuri ganakveTis mqone 25wliani sesxiT da
wliuri biznesis dafinanseba xels Seuwyobs qveyanaSi siRaribis
daZlevas. sainteresoa, rom saukeTeso proeqtebis SesarCevad Se
moTavazebulia kompetenturi Jiuris gamWvirvaled muSaoba.
es swored is SemTxvevaa, roca saxelmwifos Careva ekonomikur
cxovrebaSi araTu gaumarTlebeli, aramed zianis momtanicaa. Ta
namedrove ekonomikur TeoriaSi ar arsebobs argumenti, romelic
an efeqtianobis an socialuri samarTlianobis TvalsazrisiT
produqtiuli resursebis ganawilebaSi saxelmwifos amgvar Ca
revas gaamarTlebda.
��
ucnauria mTavrobis prezentaciaSi moyvanili Semdegi ganmar
teba: ,,proeqtebis wardgenis saSualeba eqneba saqarTvelos ne
bismier moqalaqes an kompanias.” ar gvgonia es didi SeRavaTi
iyos, radganac saqarTvelos nebismier moqalaqes isedac SeuZlia
daubrkoleblad sabanko seqtorsac mimarTos.
sainteresoa, Tu ratomaa arCeuli wliuri 4% ganakveTi, rac
mniSvnelovnad mcirea wliur inflaciaze? amiT faqtobrivad
adgili aqvs calkeuli biznesebisaTvis fulis Cuqebas da ara
maT sabazrosTan metnaklebad miaxloebuli pirobebis sesxiT
waxalisebas. garda amisa, Znelia siRaribis daZlevaSi aqtiuri
wvlilis Setana movTxovoT iseT proeqtebs, romelTa wliuri
ukugeba 4%ze naklebia, maSin roca saqarTveloSi mravlad moi
poveba proeqtebi, romelTa wliuri ukugebis norma 1520% aRema
teba (soflis meurneoba, infrastruqturuli proeqtebi da sxva).
maTi daufinansebloba imiT aixsneba, rom sabanko seqtori eride
ba damwyebi biznesebisa da soflis meurneobis proeqtebis dafi
nansebas.
ukugebis aucilebeli normis amgvari gaumarTlebeli daweva
Sanss uCens iseT biznesebs, romelTa ganxorcieleba Tavisufal
sabazro pirobebSi SeuZlebeli iqneboda. garda amisa, am kompe
tenturi Jiuris mier iafi sesxis programis administrirebisaT
vis mocdena adamianuri resursebis uyairaTo gamoyenebis magali
Ti iqneba.
zogadi wonasworobis modelis umartives postulatebze day
rdnobiTac ki cxadia, rom Tundac warmatebuli proeqtebis amgva
ri arasabazro principebiT dafinanseba aucileblad gamoiwvevs
resursebis deficits ekonomikuri sistemis danarCen nawilSi.
samwuxarod, iafi sesxis programa ufro winasaarCevno nabijs
hgavs, romelsac ekonomiur TeoriasTan da praqtikasTan saerTo
araferi aqvs. Tumca aRsaniSnavia isic, rom saqarTvelo gamonak
liss ar warmoadgens da analogiuri midgomebi ara mxolod sa
qarTveloSi, aramed mTels msoflioSia gavrcelebuli.
��
angariSSi warmodgenili analizi da Sefasebebi saerTaSoriso
gamocdilebasa da Cveni qveynis ekonomikuri situaciis analizs
efuZneba, da aris mcdeloba, efeqtianobis Seswavlis safuZvelze
gamoavlinos 50dRiani programis Zlieri da susti mxareebi. vime
dovnebT, rom warmodgenili analizi da rekomendaciebi sayurad
Rebo da gasaTvaliswinebeli iqneba mTavrobisaTvis samomavlo
strategiebisa da gegmebis ukeT SemuSavebisaTvis, iseve rogorc
mimdinare programebis daxvewisTvis.